Šunų alergijos, paplitimas bei gydymas Dog allergies: prevalence and treatment

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Ričardas Kaušinis

Šunų alergijos, paplitimas bei gydymas

Dog allergies: prevalence and treatment

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Judita Žymantienė

1 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų alergijos, paplitimas bei gydymas“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2020-12-01 Ričardas Kaušinis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020-12-18 Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rima Kaušinienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO 2020-12-16 Judita Žymantienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE 2020-12-11 Rasa Želvytė

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas) pavardė)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS

(vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

2

TURINYS

1.1Skirtingi padidėjusio jautrumo reakcijų tipai...7

1.1.1 I tipo padidėjusio jautrumo reakcija...7

1.1.2 II tipo padidėjusio jautrumo reakcija...7

1.1.3 III tipo padidėjusio jautrumo reakcija...7

1.1.4 IV tipo padidėjusio jautrumo reakcija...7

1.2 Alergija pašarui...10

1.2.1 Alergijos pašarui diagnozavimas...10

1.3 Blusų sukeltas alerginis dermatitas...11

1.3.1 Blusų sukelto alerginio dermatito diagnozavimas...11

1.4 Alergija vaistams...12

1.4.1 Pavojaus teorija ir viruso reaktyvacijos teorija...12

1.5 Atopinis dermatitas...14

1.5.1 Atopinio dermatito diagnozavimas...14

1.6 Alergijų diagnozavimas...15

1.6.1 Intraderminis alergijos tyrimas...15

1.6.2 Kraujo serologinis tyrimas alergijai nustatyti...16

1.7 Šunų alergijų vertinimas...17

2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...21

3.TYRIMO REZULTATAI...23

4.REZULTATŲ APTARIMAS...32

IŠVADOS...35

REKOMENDACIJOS...35

3

SANTRAUKA

Šunų alergijos, paplitimas bei gydymas Ričardas Kaušinis

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas - išanalizuoti šunų alergijų priežastis, paplitimą, diagnostiką ir gydymą.

Šunų alergijų analizė atlikta X veterinarijos klinikoje 2019-2020 m. Vertinant (n=22) tirtų šunų alergijos pažeistas odos sritis, plotus bei darinius buvo pritaikyta 0-5 balų skalė ir nustatytas pažeidimo indeksas, analizuojant 5 kūno sritis vadovaujantis Plato ir kt. autorių vertinimo metodika. Atskiruose odos plotuose vertintas alergijų pobūdis analizuojant paraudimą, pūsleles, bėrimą, erozijas, alopeciją, hiperpigmentaciją. Įvairaus amžiaus ir veislių šunims nustatyti skirtingi odos alerginio pobūdžio pažeidimai įvairiose kūno srityse. Nepriklausomai nuo šunų veislės, jų amžius įvairavo ir skyrėsi 2,15 proc., o svoris 9,82 proc., 8-10 m. buvo tik keturi pacientai. Dažniausiai alergijos pasireiškė 3-4 m. šunims (31,8 proc.), rečiausiai 2 m. amžiaus - 9 proc. Alergijų priežastys: pašarui 45,5 proc., ektoparazitams 36,4 proc., o atopinio dermatito bei neaiškios kilmės priežasties sukeltos alergijos sudarė 18,1 proc. Alergijos požymių buvo įvairiose kūno srityse, tačiau skyrėsi pažeidimo lygis, plotas ir sritis. Didesnio svorio šunų daugiau pažeista buvo ausų sritis, vidutinio svorio šunų pažeidimai žymesni galūnėse ir pasireiškė alergijos išplitimas keliose kūno srityse, o mažo svorio šunims pasireiškė didesni pažeidimai galūnėse, mišrūnams - ausų ir kojų tarpupirščių srityse. Nepriklausomai nuo šunų veislės paraudimas odoje įvairavo nuo silpnos iki vidutinės reakcijos (1-3 ), erozijos - nuo silpnos iki stiprios reakcijos (1-4), alopecija - nuo silpnos iki stiprios reakcijos (1-4), o hiperpigmentacija pasireiškė nuo silpnos iki labai stiprios reakcijos – (1-5 balai). Šiuo metu veterinarinių vaistų registre yra trys vaistai, skirti šunų įvairaus pobūdžio alergijoms gydyti. kurių veikliosios medžiagos skirtingos: metilprednizolono acetatas, nondraulono lauratas ir deksametazono natrio fosfatas.

4

SUMMARY

Dog allergies, prevalence, treatment Ričardas Kaušinis

Master’s final thesis

The purpose of work: to analyze the causes, prevalence, diagnosis and treatment of canine allergies.

Analysis of allergies in dogs was done in X veterinary clinic 2019-2020. To assess the allergy affected skin areas and derivatives of the (n = 22) studied dogs, a 0-5 point scale and the impact damage index were applied, analyzing 5 body areas according to Plato et al. author evaluation methodology. The nature of allergies was assessed in individual skin areas by analyzing redness, blisters, rash, erosions, alopecia, hyperpigmentation. Different allergic skin lesions were found in dogs of different ages and breeds in different areas of the body. Regardless of the breed of dog, their age varied and differed by 2.15% and weight by 9.82 %, there were only four patients of 8-10 years of age. In most cases the allergies occurred to dogs of 3-4 years of age (31,8 %) and the most uncommonly - to dogs of 2 years of age (9 %). Causes of allergies: 45.5% food allergies, 36.4 % allergies caused by ectoparasites, allergies caused by atopic dermatitis or unknown origin accounted for 18.1 %. Signs of allergy were found in different areas of the body, but the level, area, and area of the lesion varied. Higher weight dogs were more affected by the ear area, lesions in medium-weight dogs were more common in the extremities and the spread of allergies was common in several areas of the body. Lower weight dogs showed greater lesions in the extremities, mixed-breed dogs were most commonly affected in the areas of the ear and toe. Regardless of the breed of dog, redness of the skin ranged from mild to moderate 3), erosion - from weak to strong reaction 4), alopecia - from mild to severe reaction (1-4) and hyperpigmentation ranged from a weak to a very severe reaction - (1-5). There are currently only three medical products registered in the register of veterinary medicinal products for the treatment of various allergies in dogs. They contain different active substances: methylprednisolone acetate, nandrolone laurate and dexamethasone sodium phosphate.

6

ĮVADAS

Alergija yra klaidinga organizmo imuninės sistemos reakcija į alergenus, kurie dažnai būna visiškai nekenksmingi. Tai yra imuninio atsako mechanizmas, reguliuojamas antikūnų arba uždegiminių ląstelių. Imuninio atsako metu gaminami specifiniai antikūnai, kurie prisijungia prie antigeno, bei išskiriami mediatoriai, sukeliantys uždegimą. Alergenai gali būti augalinės, gyvūninės kilmės arba cheminiai junginiai. Alergijos pasitaiko ne tik žmonėms, tačiau ir jų augintiniams – šunims, kurie gali nemažai nukentėti nuo skirtingų alergijos tipų: odos alergijų, maisto alergijų, alergijų vaistams ir įvairių alergijų, sukuriamų aplinkos alergenų.(13)

Dar viena alergijų priežastis – atopija - paveldimas polinkis sensibilizacijai, įgimtas odos barjero susilpnėjimas. Tai nenormalus atsakas į alergenus, dėl kurių organizmas gamina per daug IgE antikūnų. Anksčiau buvo manoma, kad pagrindiniai alergenų absorbcijos keliai yra kvėpavimo takai, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad alergenai, prasiskverbiantys per virškinimo traktą ar odą, turi didesnę įtaką organizmui.(32)

Laiku negydomos alergijos šunims gali tapti sunkia liga dėl kylančių komplikacijų. Alergijos gali sukelti anafilaksinį šoką ar tapti žaizdų atsiradimo priežastimi esant niežuliui, kadangi šuo nenustodamas kasosi. Todėl yra labai svarbu anksti pastebėti nerimą keliančias odos reakcijas ir

paskirti tinkamą gydymą.

Šunims alergijos požymiai išryškėja ausų, priekinių kojų, vėliau viso kūno, užpakalinių galūnių ar papilvės srityse priklausomai nuo pažeidimo lygio. Kadangi alergijų metu dažniausiai gyvūnui atsiranda niežėjimas, todėl laižydamas pažeistas vietas ar kasydamasis sukelia ir bakterinės kilmės pažeidimus, pakinta viso organizmo funkcijos, imuninės sistemos veikla. Nuo pažeisto ploto odoje priklauso ir gydymo efektyvumas.

Darbo tikslas: Išanalizuoti šunų alergijų priežastis, paplitimą, diagnostiką ir gydymą. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti dažniausiai pasireiškiančias šunų alergijų priežastis. 2. Išanalizuoti metodus, taikomus alergijoms nustatyti.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Skirtingi padidėjusio jautrumo reakcijų tipai

1.1.1 I tipo padidėjusio jautrumo reakcija

Tai yra IgE sukelta reakcija, dažniausiai įvykstanti per labai trumpą laiką (nuo kelių minučių iki kelių valandų) po reakcijos į antigeną. Šios reakcijos metu IgE bei antigeno kompleksas, prisijungęs prie odos putliųjų ir bazofilinių ląstelių receptorių, sukelia šių ląstelių degranuliaciją. Putliosios bei bazofilinės ląstelės į kraują išskiria uždegiminius mediatorius: leukotrienus, histaminą, serotoniną ir kt., kurie sukelia uždegimą bei audinių pažeidimą. I tipo padidėjusio jautrumo reakcija gali sukelti angioneurozinę edemą, dilgėlinę, anafilaksiją.

1.1.2 II tipo padidėjusio jautrumo reakcija

Ši reakcija dar vadinama padidėjusiu citotoksiniu jautrumu, kurios tarpininkai yra IgM bei IgG. II tipo padidėjusio jautrumo reakcijos metu antikūnai jungiasi prie antigeno ląstelės paviršiuje pažeisdami ląstelę ar sukeldami jos lizę. Imuninio atsako sukelta hemolizinė mažakraujystė ar trombocitopenija, taip pat vaistų sukelta odos pūslelinė gali būti II tipo padidėjusio jautrumo reakcijos padariniai.(5)

1.1.3 III tipo padidėjusio jautrumo reakcija

Šios reakcijos tarpininkas yra IgG. Susidarę antigeno-antikūno kompleksai nusėda ant kraujagyslių endotelio (pvz. inkstų kapiliarų), taip sukeldami vaskulitą arba nefritą. III tipo padidėjusio jautrumo reakcija gali sukelti sisteminę raudonąją vilkligę.(16)

1.1.4 IV tipo padidėjusio jautrumo reakcija

8

1pav. Alergija dažniausiai pasireiškia dėl pirmo tipo hiperjautrumo reakcijų (pasižymi specifiniu IgE

koncentracijos padidėjimu kraujyje)

9

2pav. Šunų veislės, labiausiai linkusios į alergijas. ( Bulterjerai, Amerikos buldogai, Vokiečių

aviganiai, Labradorai, Kokerspanieliai, Prancūzų buldogai)

10

1.2 Alergija pašarui

Alergija pašarui yra žinoma kaip sukelianti stiprų ir intensyvų niežulį būklė. Šunys ėda įvairų perdirbtą baltyminį pašarą, prisotintą kvapiųjų medžiagų ir dažų, toliau apdorojamų jų kūne.(8) Alergiją dažniausiai sukelia glikoproteinai, esantys tokiuose produktuose kaip paukštiena, jautiena, soja, kukurūzai, javai, karvės pienas, žuvis, kiaušiniai, ryžiai ir bulvės.(37)

Baltymai, sukeliantys šunų alergines reakcijas, yra pakankamai dideli, kad sujungtų kelias IgE molekules ant putliųjų ir bazofilinių ląstelių receptorių, sukeldami jų degranuliaciją ir uždegimo mediatorių išskyrimą į kraują.(35) Nors šunys dažnai savo šeimininkų šeriami įvairiu pašaru, su maistu susijusios alerginės reakcijos pasitaiko gana retai.(10) Šuns lytis ar amžius neturi įtakos alergijos pašarui pasireiškimo dažniui, tačiau įtakos turi kai kurioms veislėms: tai airių kviečiaspalviai švelniaplaukiai terjerai, dalmatinai, vakarų škotijos baltieji terjerai, koliai, šarpėjai, lasos apsai, kokerspanieliai, anglų springerspanieliai, cvergšnauceriai, labradoro retriveriai, taksai, pudeliai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai, vokiečių bokseriai.(1) Alergijos pašarui proceso metu šunims dažniausiai yra būdingas snukio niežėjimas, letenų kramtymas, išangės srities niežėjimas, pasikartojančios ausų infekcijos.(2) Taip pat gali pasireikšti odos infekcijos, kurias dažniausiai sukelia

Staphylococcus intermedius arba Malassezia spp.(30)

1.2.1 Alergijos pašarui diagnozavimas

11

1.3 Blusų sukeltas alerginis dermatitas

Kai kuriuos išorinius parazitus, gyvenančius ant šuns, galima pamatyti plika akimi. Dažniausiai tai būna blusos, kurių išskiriami seilių komponentai, ypač juose esantys baltymai, po įkandimo šuniui sukelia alerginį dermatitą.(3)

Klinikinių požymių pasireiškimas gali priklausyti nuo sezono arba pasireikšti visus metus, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Geriausios aplinkos sąlygos blusoms išgyventi bei daugintis: temperatūra 18-30 °C, gana didelė drėgmė 70-80 %, jos neišgyvena esant šaltesniam klimatui ir mažai oro drėgmei. Gali gyvuoti ištisus metus esant šiltam klimatui. Blusų sukeltu alerginiu dermatitu gali užsikrėsti visi šunys nepriklausomai nuo veislės, lyties ar amžiaus. Antigenai, esantys blusų sekrete, gali sukelti sunkias alergines reakcijas: stiprų niežulį juosmens srityje, kryžkaulio srityje, pilvo ar šlaunų srityse, o kartais ir galvos srityje. Taip pat gali pasireikšti eritema ar niežulio sukelti antriniai pažeidimai, susidariusios pūslelės ant odos.(33)

1.3.1 Blusų sukelto alerginio dermatito diagnozavimas

Jeigu ant šuns kailio nėra matoma blusų ar jų išmatų, gali būti sunku įtikinti šeimininką, kad jų augintinis turi parazitų. Išsami paciento anamnezė, klinikiniai požymiai bei diferencinė diagnozė yra vienintelis užtikrintas būdas patvirtinti blusų sukeltą alerginį dermatitą.(27)

Įtariant blusų sukeltą alerginį dermatitą svarbu gydyti niežulį bei užkirsti kelią antrinėms odos infekcijoms. Geriausia priemonė užkirsti kelią blusų alerginio dermatito reakcijoms yra profilaktika, t.y. specialių apykaklių, šampūnų, purškalų ar lašelių naudojimas. Reguliarus šių priemonių naudojimas ištisus metus padidina tikimybę kontroliuoti blusų užkrėtimą šuns aplinkoje.(13)

12

1.4 Alergija vaistams

Šiuo metu yra keletas teorijų (pvz.: pavojaus teorija,viruso reaktyvacijos teorija), kurios bando paaiškinti, kaip atsiranda alergija vaistams, nes patogenezė nėra gerai žinoma. Alergija vaistams gali sukelti įvairių klinikinių simptomų, tokių kaip niežulys ar net epidermio nekrolizė. Diagnozė nustatyti sudėtinga, nes simptomatika gali būti klaidingai susijusi su kitomis dermatologinėmis ligomis, todėl itin svarbu surinkti tikslią paciento anamnezę. Tam tikro vaisto vartojimo nutraukimas gali padėti nustatyti alergiją vaistams. Antikūnų bei ląstelių tyrimai taip pat pradedami vis plačiau naudoti. Gydant svarbu išsiaiškinti, kuriam vaistui pacientas alergiškas. Skiriamas simptominis gydymas bei galimai skiriami imunosupresiniai vaistai, priklausomai nuo alergijos sunkumo. Nepaprastai svarbu vengti vaisto, sukeliančio alergiją, vartojimo ateityje gydant pacientą, nes vėlesnės reakcijos gali būti sunkesnės ir galiausiai baigtis mirtimi.(11)

1.4.1 Pavojaus teorija ir viruso reaktyvacijos teorija

13

3 pav. A- Šuo, kuriam pasireiškė klasikiniai daugiaformės eritemos pažeidimai dėl vaisto

14

1.5 Atopinis dermatitas

Šunų atopinis dermatitas yra gana dažnas odos sutrikimas, paveldimas polinkis į niežtinčią, uždegiminę odos ligą dažniausiai dėl aplinkoje esančių alergenų. Tai vienas iš dažniausių imuninių sutrikimų, pasireiškiančių 10-15 % šunų populiacijos.(7) Liga paprastai diagnozuojama 6 mėn. – 3 m. šunims. Būdingas stiprus niežėjimas ir antriniai odos pažeidimai aplink snukį (burną, akis), pilvo ertmę. Taip pat gali būti pažeista tarpupirščių bei tarpvietės oda, atsirasti eritema ar pūslelės ant odos. Literatūroje dažnai minimas veislės polinkis į atopinį dermatitą. Imlios veislės dažniausiai yra auksaspalviai retriveriai, vokiečių bokseriai, labradoro retriveriai, terjerai. Nustatant šuns atopinio dermatito imlumą, svarbu žinoti jo amžių, nes ligos simptomai dažniausiai pasireiškia iki 3 metų amžiaus.(39)

Klinikiniai požymiai dažniausiai būna nesezoniniai.(18) Atopinio dermatito metu būdingas odos barjero susilpnėjimas, įgimtas polinkis sensibilizacijai įvairiems aplinkos alergenams, būtent dulkių erkutėms ar žiedadulkėms. Pasireiškus sensibilizacijai ir susilpnėjus odos barjerui, tam tikras alergenas prasiskverbia pro barjerą, prisitvirtina prie imunoglobulino E (IgE) bazofilinių bei putliųjų ląstelių receptorių, dėl to ląstelės pradeda degranuliuoti, išskirdamos uždegiminius mediatorius į kraują, o tai sukelia niežulį ir patinimą.(18) Pagrindinis ligos alergenas yra dulkių erkutės, esančios aplinkoje. Šunys, gyvenantys name ar bute, yra labiau linkę į atopinį dermatitą negu šunys, laikomi voljere, nes dulkių erkučių koncentracija namie yra didesnė. Šunys intensyviai laižo ir kasosi niežtinčias vietas, kas sukelia įvairias komplikacijas: išplikimus, šašus ar pūlingą odos uždegimą.Taip pat nuo kasymosi atsiradusios žaizdos yra puiki terpė antrinei infekcijai, kurią dažniausiai sukelia Malassezia spp.(4)

1.5.1 Atopinio dermatito diagnozavimas

Diagnozuojant atopinį dermatitą, nerekomenduojama iš karto daryti serologinio ar intraderminio odos alergijų tyrimo, kadangi rezultatai gali būti klaidingi. Pirmiausia rekomenduojama atmesti parazitines alergijas bei maisto alergijas. (18) Pagrindiniai atmetimo veiksmai: įsitikinti, ar kailyje nesimato blusų arba jų išmatų, taip pat galimas citologinis odos tyrimas.(4)

15 kuriame dalyvavo 50 šunų. Šunims buvo skiriamos 4 skirtingos dietos. Šunims, besilaikantiems ,,žuvies‘‘ dietos, niežėjimo simptomai buvo žymiai mažesni negu šunų su kitomis dietomis.(29)

1.6 Alergijų diagnozavimas

Alergijos testai gali būti labai veiksmingi nustatant pagrindinę atopinio dermatito priežastį, kurią paprastai sukelia žiedadulkės, dulkės ar kiti alergenai. Vis dėlto alergijos tyrimai nerekomenduojami diagnozuojant maisto alergijas (šios alergijos alergenui diagnozuoti tinka eliminacinė dieta). Taip pat svarbu pabrėžti, kad alergijos tyrimai negali būti naudojami nustatant, serga pacientas atopiniu dermatitu ar ne. Pirmiausia atopinį dermatitą reikia diagnozuoti remiantis anamneze, klinikiniais požymiais ir atmetant kitas odos ligas. Alergijos tyrimai yra naudingi tik ieškant pagrindinės jau diagnozuotos atopinio dermatito priežasties, ruošiantis imunoterapijai ir kitiems gydymo būdams, skirtiems sumažinti reakcijas į specifinius alergenus.(17) Alergijos tyrimas šunims paprastai būna vienas iš dviejų: intraderminis odos tyrimas arba kraujo serumo tyrimas.

1.6.1 Intraderminis alergijos tyrimas

Intraderminis alergijos tyrimas yra nedidelio kiekio alergenų įšvirkštimas į paciento odą. Ši procedūra paprastai atliekama taikant sedaciją arba anesteziją. Apytiksliai 40–60 injekcijų atliekama vienoje kūno srityje (paprastai lateralinėje krūtinės ląstos dalyje) su nedideliu kiekvieno alergeno mėginiu, suleidžiamu po oda. Teigiamo atsako į alergeną metu, paprastai maždaug 20 minučių po injekcijos, pastebimas patinimas. Jei patinimas injekcijos vietoje neatsiranda, daroma prielaida, kad pacientas nėra alergiškas tam specifiniam alergenui. Ištyręs matomas odos reakcijas kiekvienoje injekcijos vietoje, dermatologas gali nustatyti, kurie alergenai sukelia pacientui atopinį dermatitą.(14) Atliekant intraderminį testą šuniui privaloma laikytis tam tikrų taisyklių. Tyrimo plotas privalo būti itin švariai nuskustas. Patelės neturėtų būti tiriamos rujos metu dėl hormonų kaitos, įtakojančios tyrimą. Augintinius reikėtų tirti pasibaigus alergijos sezonui, paprastai rudenį. Likus penkioms dienoms iki tyrimo, gyvūnų negalima maudyti, o tyrimo rytą negali būti maitinami saugios anestezijos sumetimais.

16 1.6.2 Kraujo serologinis tyrimas alergijai nustatyti

Paimtas kraujo mėginys tiriamas laboratorijoje. Ieškoma alergenams specifinių antikūnų (IgE) iš daugelio atitinkamų alergenų, kurie, manoma, sukelia atopinį dermatitą. Kraujo tyrimas alergijai nustatyti yra patogus. Gyvūno nereikia seduoti ar skusti, kaip kad intraderminio alergijos tyrimo metu. Viskas, ko reikia, tai vienas kraujo mėginys. Tačiau kraujo tyrimas alergijai nustatyti turi savų minusų. Šie tyrimai dažnai gali būti klaidingai teigiami. Teigiami tyrimai taip pat buvo pastebėti šunims, neturintiems atopinio dermatito simptomų, o kai kuriais atvejais neatrodo, kad antigenams specifinio IgE lygis koreliuoja su klinikinės ligos sunkumu.(26) Lyginant kraujo tyrimą alergijai nustatyti bei intraderminį tyrimą, paprastai intraderminis tyrimas laikomas tikslesniu. Tačiau teigiama, kad pacientai, gydomi remiantis kraujo alergijos tyrimų rezultatais, dažnai praneša apie klinikinį pagerėjimą, nepaisant šio tyrimo teorinių trūkumų.(14)

4 pav. Pasaulio mokslininkų sukurti greitieji testai IgE kiekiui nustatyti esant alergijai

17

1.7 Šunų alergijų vertinimas

Šunų alergijų vertinimui daugelyje valstybių naudojamos skirtingos skalės. Nustatytos labai įvairios sistemos analizuojant atsiradusius pažeidimus odoje. Svarbu atkreipti dėmesį į paraudimo plotą, pūsleles, pažeidimus, susijusius su antrine infekcija. Pastaruoju metu, vertinant alergijų pobūdį, išplitimą, odos pažeidimus, kreipiamas dėmesys į aštuonias pažeidimo vietas šuns organizme.(4)

5 pav. Odos pažeidimų ir niežėjimo sričių, susijusių su blusų sukeltu alerginiu dermatitu,

pasiskirstymas. Galimi pažeidimai – eriteminės dėmės, papulės, alopecija, hiperpigmentacija (4)

18

7 pav. Niežinių erkių sukelti odos pažeidimai – papulės, eritema, odos pažeidimai, sukelti kasymosi (4)

19

9 pav. Erkių sukelti ausų srities pažeidimai. Galima eritema ar tamsiai rudos spalvos išskyros iš ausų

(4)

10 pav. Demodekozės sukelta odos pažeidimų generalizuota forma. Galimi pažeidimai – alopecija,

20

11 pav. Odos pažeidimai, susiję su Malassezia spp. sukeltu dermatitu (4)

21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Šunų alergijų paplitimo analizė buvo atlikta X veterinarijos klinikose 2019-2020 m. Vertinant tirtų šunų alergijos pažeistas sritis, plotus bei darinius buvo pritaikyta 0-5 balų skalė ir nustatytas pažeidimo indeksas, analizuojant 5 kūno sritis, kiekvieną vertinant atskirai ir pabaigoje susumavus visų sričių bendrą balą 0-50 vadovaujantis Planto ir kt. autorių metodika.(22) Taip pat analizuotas atskirų plotų alergijų pobūdis, įvertinant paraudimą, pūsleles, bėrimą, erozijas, alopeciją, hiperpigmentaciją. O balų - kai pažeidimų ausų, snukio, nugaros, krūtinės, pilvo, priekinių, užpakalinių kojų tarpupirščių ir kitose dalyse nenustatyta; 1 balas - kai pažeidimai nedidelės apimties, neišplitę, 2 balai - apimtos kelios kūno sritys, bet pažeidimai silpni; 3 balai - apimtos kelios kūno sritys, bet pažeidimai vidutinio stiprumo; 4 balai - apimtos kelios kūno sritys, pažeidimai stiprūs, yra komplikacijų atskirose vietose; 5 balai - pažeidimai ausų, snukio, nugaros, papilvės, priekinių, užpakalinių kojų tarpupirščių ir kitose dalyse labai stiprūs, yra antrinės infekcijos požymių.

13 pav. Alergijų vertinimo sritys.

22 pritaikant 0-5 balų skalę, kur 0 - pažeidimų nėra, 1- reakcija silpna; 2, 3 - reakcija vidutinė; 4 - reakcija stipri; 5 - labai stipri reakcija.

23

3. TYRIMO REZULTATAI

1 lentelė. Tiriamų gyvūnų duomenys

Eil. Nr.

Rūšis Veislė Amžius Lytis Svoris

1. Šuo Labradoro retriveris 3 m. Patinas 26,2 kg

2. Šuo Mix 2 m. Patinas 16,9 kg

3. Šuo Jorkšyro terjeras 7 m. Patinas 3 kg

4. Šuo Trumpaplaukis taksas 3 m. Patinas 6,2 kg

5. Šuo Vokiečių aviganis 5 m. Patelė 27,6 kg

6. Šuo Mix 8 m. Patelė 23,4 kg

7. Šuo Labradoro retriveris 4 m. Patinas 28,2 kg

8. Šuo Argentinos dogas 10 m. Patinas 41,4 kg

9. Šuo Mix 4 m. Patinas 19,7 kg

10. Šuo Pekinas 9 m. Patelė 4,1 kg

11. Šuo Vakarų Škotijos baltasis terjeras

6 m. Patelė 6,9 kg

12. Šuo Auksaspalvis retriveris 7 m. Patinas 32,2 kg

13. Šuo Vokiečių bokseris 3 m. Patinas 26,5 kg

14. Šuo Prancūzų buldogas 5 m. Patelė 9,1 kg

15. Šuo Borderkolis 5 m. Patinas 14,9 kg

16. Šuo Mix 4 m. Patelė 20,1 kg

24

1 lentelė. Tiriamų gyvūnų duomenys ( tęsinys)

Kaip matome 1 lentelėje, pateikti įvairaus amžiaus ir veislių šunys (n=22), kuriems pasireiškė skirtingi alerginio pobūdžio odos pažeidimai įvairiose kūno srityse. Gyvūnai buvo skirtingo įmitimo ir svorio, o amžius labai įvairavo, tačiau 8-10 m. buvo tik keturi pacientai.

2 lentelė. Šunų amžiaus ir svorio pasiskirstymas

Vidurkis Standartinis nuokrypis Standartinė paklaida 95%CI Amžius 5,41 2,42 0,516 4,33-6,48 Svoris 17,24 11,06 2,358 12,33-22,15

Kaip matome 2 lentelėje, nepriklausomai nuo šunų veislės, jų amžius įvairavo ir skyrėsi 2,15 proc., o svoris 9,82 proc.

18. Šuo Bostono terjeras 10 m. Patelė 7,8 kg

19. Šuo Mopsas 7 m. Patelė 6,2 kg

20. Šuo Biglis 3 m. Patinas 9,7 kg

21. Šuo Mix 2 m. Patinas 14,6 kg

25

Alergijų pasireiškimo dažnis pagal lytį

Tyrimo metu alergijos patinams pasitaikė dažniau (63,6 proc) nei patelėms (36,4 proc).

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Dažnis

Patinai

Patelės

14pav. Alergijų pasireiškimo dažnis pagal lytį

Alergijų pasireiškimo dažnis pagal metus

26

0

1

2

3

4

5

6

7

Dažnis

2m.

3-4m.

5-6m.

7-8m.

9-10m

15 pav. Alergijų pasireiškimo dažnis skirtingose amžiaus grupėse

Alergijų pasireiškimo dažnis pagal veislę

Tyrimo metu alergijos dažniausiai pasireiškė mišrūnų veislės šunims (22,7 proc.). Labradorų retriveriams, jorkšyro terjerams bei vokiečių bokseriams alergija pasireiškė po 9 proc. Trumpaplaukiam taksui, vokiečių aviganiui, argentinos dogui, pekinui, vakarų Škotijos baltajam terjerui, auksaspalviam retriveriui, prancūzų buldogui, bostono terjerui, mopsui bei bigliui alergija pasireiškė po 4,5 proc.

Alergijų pasiskirstymo pagal priežastis analizė

27

16 pav. Alergijų pasiskirstymas pagal priežastis

28

Šunų odos pažeistų kūno sričių vertinimas neskirstant pagal veislę

3 lentelė. Alergenų pažeistos šunų kūno sritys

+-silpna odos reakcija; ++- vidutinio stiprumo pažeidimai odoje; +++- stipriai pažeistos vietos odoje ir išplitimas keliose srityse.

Kaip matome iš 3 lentelės duomenų, didesnio svorio šunims daugiau buvo pažeista ausų sritis, vidutinio svorio šunims daugiau pažeidimų buvo galūnėse ir keliose kūno sirtyse pasireiškė alergijos išplitimas, o mažo svorio šunims daugiau pažeidimų aptikta galūnėse, mišrūnams - ausų ir kojų tarpupirščių srityse.

29

Šunų pažeistų vietų analizė

4 lentelė. Alerginių reakcijų vertinimas

30 0-5 skalė, kur 0 - pažeidimų nėra, 1- reakcija silpna; 2, 3 - reakcija vidutinė; 4- reakcija stipri; 5- labai stipri reakcija.

Kaip matome iš 4 lentelės rezultatų, nepriklausomai nuo to, šuo veislinis ar mišrūnas, alergijos požymių gali būti įvairiose kūno srityse, tačiau skiriasi tik pažeidimo lygis, plotas ir sritis.

Nepriklausomai nuo šunų veislės paraudimas odoje įvairavo nuo silpnos iki vidutinės reakcijos (1-3 ), erozijos nuo silpnos iki stiprios reakcijos (1-4), alopecija nuo silpnos iki stiprios reakcijos (1-4), o hiperpigmentacija pasireiškė nuo silpnos iki labai stiprios reakcijos (1-5) balai.

5 lentelė. Vaistai, taikomi šunų uždegiminių arba alerginių būklių gydymui, esantys veterinarinių vaistų

registre.

Pavadinimas Kokybinė ir kiekybinė sudėtis 1 ml yra:

Vaisto forma Dozė

DEPO MEDRONE V, 40 mg/ml injekcinė suspensija šunims, registruota 2002-07-16 veikliosios (-iųjų) medžiagos (-ų): metilprednizolono acetato 40 mg; pagalbinės (-ių) medžiagos (-ų): polietilenglikolio (makrogolio 3350) Injekcinė suspensija. Balta suspensija 20 mg metilprednizolono acetato (0,5 ml suspensijos). Šuniui vaisto dozė

yra 1–2 mg metilprednizolono acetato /kg kūno svorio. Myodine vet 25 mg/ml injekcinis tirpalas šunims ir katėms Registruota 2017 05-23 Kiekviename ml yra: veikliosios medžiagos: nandrolono laurato 25 mg (atitinka 15 mg nandrolono); pagalbinės (-ių) medžiagos (-ų): benzilo alkoholio (E1519) 104 mg. Benzilo alkoholis (E1519), žemės riešutų aliejus, rafinuotas. Injekcinis tirpalas. Skaidrus, gelsvas aliejinis tirpalas Švirkšti po oda arba į raumenis. Šunims ir katėms švirkšti 2–5 mg nandrolono laurato vienam kg

kūno svorio, tai atitinka 0,08–0,2 ml vaisto vienam kg kūno svorio.

31 mg/ml, injekcinis tirpalas, reg. 2020-11-09 veikliosios medžiagos: deksametazono 2,0 mg (atitinka 2,63 mg deksametazono natrio fosfato); medžiagos: benzilo alkoholio (E 1519) 15,6 mg. Natrio chloridas, natrio citratas, benzilo alkoholis (E 1519), natrio hidroksidas (reguliuoti pH), citrinų rūgštis monohidratas (koreguoti pH), injekcinis vanduo. tirpalas. Skaidrus ir bespalvis arba beveik bespalvis tirpalas. deksametazono/kg kūno svorio (0,5 ml vaisto/10 kg kūno svorio)

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pastebėję šuns elgesio pokyčius, kai jis kasosi daug daugiau nei kasdien kurią nors kūno sritį ar visą kūną, augintojai turėtų kreiptis į veterinarijos specialistą, kol odoje nėra ryškių alergijos požymių. Pasireiškus alergijai, šunų odoje atsiranda tokie pat pirmieji simptomai, kaip ir žmogui - oda raudona, gali pleiskanoti, atrodo sausa. Ektoparazitai, laikymo aplinka, ėdalo sudėtinės dalys gali būti pirminiai alergijų pasireiškimo komponentai atskirai arba vienu metu.

Nustatyta įvairiausių šunų alergijų tipų, kurie susiję su aplinkos alergenais.(13) Labai dažnos ir alergijos, kurios yra susijusios su mitybos ypatumais. Šiuo metu įvairių ėdalų pasiūla labai plati, tačiau beveik visuose yra sintetinių komponentų ir įvairių priedų, kas ir sukelia organizme imuninės sistemos pokyčius ir alergines reakcijas. Prie naujos dietos turėtų būti pereita per 5 dienas didinant naujo pašaro įterpimo dozę.(20)

Pastaruoju metu labai alergiškiems šunims, kai požymiai kartojasi, siūloma žalia mėsa, kaulai ir subproduktai, nes juose nėra alergijas sukeliančių priedų. Gerai žinomi Rafus (https;//www.rafusmenu.lt/produktai/) gaminami produktai šunims. Tai visavertis arklienos, jautienos, kalakutienos pašaras šunims, arklių plaučių ir kepenų džiovinti skanėstai.

Labai alergiškiems šunims specialistai siūlo 100 proc. arklių kepenis, kuriose baltymų – 63proc., riebalų – 9 proc., arba galvijų kepenis.

Ne visas, tačiau kai kurias šunų alergijų formas galima kontroliuoti ir laiku pritaikyti gydymą. Dažniausiai skiriami antihistamininiai preparatai vieną ar tris kartus kasdien. Tačiau jų negalima vartoti šunims, jeigu diagnozuotas šlapimo užsilaikymas ar glaukomos požymiai. Sinergiškai su antihistamininiais preparatais veikia riebalų rūgštys omega -3 ir omega-6: vartojant sunkių alerginių formų metu 1-3 mėn. galima padėti gyvūnui. Rūgštys skiriamos per os, nerekomenduojama šunims, kuriems diagnozuotas aukštas cholesterolio kiekis kraujyje ir sutrikęs kraujo krešėjimo procesas. Gydymui gali būti vartojami ir steroidiniai vaistai, tačiau jie dažnina šlapimo išskyrimą, didina ir kepenų fermentų aktyvumą, o ilgiau vartojant gali atsirasti kailio defektas, plaukų netekimas.

Ciklosporinai alergijoms gydyti taip pat gali būti vartojami per os 4-6 savaites, tačiau jie brangesni nei steroidai. Tai imunomoduliaciniai vaistai, kurie naudingi gydant alergijas, bet gyvūnui gali sukelti ir šalutinį poveikį, pavyzdžiui, vėmimą ar diarėją.

Pastebėta, kad imunomoduliaciniai vaistai gali sukelti šuns elgsenos pakitimus, sumažėja leukocitų, eritrocitų kiekis kraujyje.

33 Kad gyvūnams nepasireikštų alergijos, labai svarbi sveikos odos barjerinė funkcija, mikrobiomos sudėtis, organizmo imuninės sistemos būklė, ėdalo pilnavertiškumas ir kokybė bei aktyvumas. Be galo svarbi aplinka, kurioje šuo auginamas ir laikomas.(36)

Steroidai alergijų gydymo metu gali sukelti panašius į Kušingo sindromą simptomus: labai sutrinka riebalų, angliavandenių, baltymų ir mineralinių medžiagų apykaita, pvz., persiskirsto kūno riebalai, nusilpsta ir sumažėja raumenys, atsiranda osteoporozė. Gydymo metu efektyvios vaisto dozės slopina pagumburio, hipofizio ir antinksčių ryšį.

Kartu naudoti barbitūratai, fenilbutazonas, fenitoinas ar rifampicinas gali skatinti biotransformaciją ir slopinti kortikosteroidų veikimą. Kortikosteroidai gali slopinti antikoaguliantų veikimą.

Metilprednizolonas yra sintetinis gliukokortikoidas (1-dihidro-6-alfa-metilhidrokortizonas), kurio farmakologinis poveikis yra panašus į hidrokortizono (kortizolio). Gyvūnų organizme metilprednizolonas biotransformuojamas kepenyse ir iš organizmo išsiskiria su šlapimu ir išmatomis nepakitęs.

Myodine vet 25 vaistą reikia ypač atsargiai skirti gyvūnams (ypač seniems), kuriems yra sutrikusi širdies arba inkstų funkcija, nes anaboliniai steroidai gali didinti natrio ir vandens susilaikymą. Šį vaistą atsargiai reikia naudoti gyvūnams, kuriems yra sunki kepenų disfunkcija.

Vaisto Dexrapid negalima skirti gyvūnams, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, širdies nepakankamumu, hiperadrenokorticizmu arba osteoporoze. Negalima naudoti gyvūnams, kuriems nustatytos virškinimo trakto ir žarnyno ar ragenos opos arba demodekozė.(24)

Daugelis tyrinėtojų pažymi, kad alerginėms virškinimo sistemos ligoms būdingos ir mišraus tipo (IgE ir ne IgE sąlygotos alerginės reakcijos kartu) alerginės reakcijos, kurios dalyvauja alerginio eozinofilinio ezofagito ir gastroenterokolito metu. Greitojo ir lėtojo tipo alerginės reakcijos yra sąlygotos skirtingo T helperių ląstelių atsako. Alerginės reakcijos, kurių metu dalyvauja IgE, yra sąlygotos vyraujančio Th2 atsako, o lėtojo tipo alerginės reakcijos – Th1 atsako.(19)

Be to, virškinamasis traktas yra svarbus imuninis organas. Jame yra daugiau imunoglobulinus gaminančių ląstelių negu kituose organuose. Normalus imuninis atsakas į pašarą pasireiškia oraline tolerancija, kuomet subrendę T ir B limfocitai beveik ar visiškai nereaguoja į pakartotinį antigeno patekimą. Sutrikus oralinei tolerancijai, gyvūnas gali susirgti ne tik alerginėmis, bet ir uždegiminėmis žarnyno ar autoimuninėmis ligomis.(19,28,38)

34 Analizuojant alergijų vystymosi mechanizmą svarbu žinoti, kad patekus antigenams į ląstelę, juos absorbuoja antigeną tiekiančios ląstelės: makrofagai, dendritinės ir B ląstelės.(31) Be to, Th1 ląstelės, atsakingos už ląstelinį imunitetą, gamina IL-2, IFN-γ ir TNF-α, o TH2 limfocitai, atsakingi už humoralinį imunitetą, gamina IL-4, IL-5, IL-6 ir IL-10. Pastarieji pagreitina B ląstelių proliferaciją ir diferenciaciją į antikūnus sekretuojančias plazmines ląsteles. IL-4 skatina B ląstelių diferenciaciją į IgE klasės specifinius B limfocitus, o IL-2, IL-4, IL-6 ir TGF-β skatina B ląstelių diferenciaciją į IgA gaminančias plazmines ląsteles.(25,38)

Analizuojant šunų alergijos pažeidimo vietas bei vertinant balais reakcijos stiprumą galima daryti prielaidą, kad kai kuriems šunims buvo ir kryžminių alergijų atvejų dėl nustatytų aukštų balų vertinimo skalėje.

35

IŠVADOS

1. Įvairaus amžiaus ir veislių šunims nustatyti skirtingi odos alerginio pobūdžio pažeidimai įvairiose kūno srityse. Nepriklausomai nuo šunų veislės, jų amžius įvairavo ir skyrėsi 2,15 proc., o svoris 9,82 proc., 8-10 m. buvo tik keturi pacientai.

2. Alergijos dažniausiai pasireiškė 3-4 m. šunims (31,8proc.), rečiausiai 2 m. (9 proc.). Dažniausiai pasitaikiusi alergijų priežastis buvo alergija pašarui/ėdalui (45,5 proc.), ektoparazitų sukelti pažeidimai odoje sudarė 36,4proc., o atopinio dermatito bei neaiškios kilmės alergijų buvo žymiai mažiau (18,1proc.).

3. Veisliniams ir mišrūnams šunims alergijos požymių buvo įvairiose kūno srityse, skyrėsi pažeidimo lygis, plotas ir sritis. Didesnio svorio šunų daugiau buvo pažeista ausų sritis. Vidutinio svorio šunų pažeidimų buvo daugiau galūnėse bei keliose kūno srityse pasireiškė alergijos išplitimas, o mažo svorio šunims dažniausiai pasireiškė pažeidimai galūnėse, mišrūnams - ausų ir kojų tarpupirščių srityse. Nepriklausomai nuo šunų veislės, paraudimas odoje įvairavo nuo silpnos iki vidutinės reakcijos (1-3 ), erozijos nuo silpnos iki stiprios reakcijos (1-4), alopecija nuo silpnos iki stiprios reakcijos (1-4), o hiperpigmentacija pasireiškė nuo silpnos iki labai stiprios reakcijos (1-5) balai.

4. Šiuo metu veterinarinių vaistų registre yra trys vaistai, skirti šunų įvairaus pobūdžio alergijoms gydyti, kurių veikliosios medžiagos skirtingos: metilprednizolono acetatas, nondraulono lauratas ir deksametazono natrio fosfatas.

REKOMENDACIJOS

36

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Scott DW, Miller WH, Griffin CE. Skin immune system and allergic skin diseases. In: Muller & Kirk's Small Animal Dermatology. 6th ed. Philadelphia: Saunders; 2001. 39-48.

2. White SD. Update on food allergy in the dog and cat. Proc World Small Anim Vet Assoc World Congr 2001. 13-18.

3. Miller WH, Griffen CE, Campbell KL. Hypersensitivity Disorders and Parasitic Skin Disease. In: Muller & Kirks Small Animal Dermatology. 7th ed. St. Louis, MO: Elsevier; 2013. 323-324;405-410.

4. Hencel P., Santoro D., Fovrot C., Hill P., Griffin C. Canine atopic dermatitis: detailed guidelines for diagnosis and allergen identification. BMC Veterinary research. 2015;11, 196–209. 5. Balch A, Mackin A. Canine immune-mediated hemolytic anemia: Pathophysiology, clinical signs, and diagnosis. Compendium on Continuing Education for Veterinarians 2007;29, 217–225. 6. Gross TI, Ihrke PJ, Walder EJ, Affolter VK, eds. Skin Diseases of the Dog and Cat: Clinical and Histopathologic Diagnosis, 2 ed. Oxford: Blackwell Science Ltd, 2005. 22-26

7. Griffin C.E., DeBoer D.J.. The ACVD task force on canine atopic dermatitis (XIV): clinical manifestations of canine atopic dermatitis. Vet. Immunol. Immunopathol. 2001;81, 255–269.

8. Gaschen FP, Merchant SR. Adverse food reactions in dogs and cats. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice 2011;41, 361–379.

9. Mellor PJ, Roulois AJ, Day MJ, et al. Neutrophilic dermatitis and immune-mediated haematological disorders in a dog: Suspected adverse reaction to carprofen. Journal of Small Animal Practice 2005;46, 237–242.

10. Roudebush P, Guilford WG, Shanley KJ. Adverse reactions to food. In: Hand MS, Thatcher CD, Remillard RL, Roudebush P, eds. Small Animal Clinical Nutrition. 4th ed. Topeka, KS: Mark Morris Institute; 2000. 431–453.

37 12. Lavergne SN, Park BK, Naisbitt DJ. The roles of drug metabolism in the pathogenesis of T-cell-mediated drug hypersensitivity. Current Opinion in Allergy and Clinical Immunology 2008;8, 299–307.

13. Mueller R.S., Janda J., Jensen-Jarolim E., Rhyner C., Marti E.. Allergens in veterinary medicine. Allergy 2016;71, 27–35.

14. University of Wisconsin Veterinary Care.. Allergy Testing for Your Pet. 2018. 11–15

15. Marsella, R.; Olivry, T.; Carlotti, D.N.; International Task Force on Canine Atopic Dermatitis. Current evidence of skin barrier dysfunction in human and canine atopic dermatitis. Veterinary dermatology 2011;22, 239–248.

16. Bardana EJ Jr, Pirofsky B. Recent advances in the immunopathogenesis of systemic lupus erythematosus. Western Journal of Medicine 1975;122, 130–144.

17. Rees, C. Atopic dermatitis in cats and dogs. 2011. 32–38

18. Olirry T, DeBoer DJ, Favrot C, et al. Treatment of canine atopic dermatitis: 2010 clinical practice guidelines from the International Task Force on Canine Atopic Dermatitis. Veterinary dermatology 2010;21, 233-248.

19. MacDonald T.T. Effector and regulatory lymphoid cells and cytokines in mucosal sites. Current Topics in Microbiology and Immunology 1999;23, 113–135.

20. Jackson H.A.. Diagnostic techniques in dermatology: The investigation and diagnosis of adverse food reactions in dogs and cats. Clinical Techniques in Small Animal Practice 2001;16, 232– 235.

21. Hightower, K.; Marsella, R.; Flynn-Lurie, A. Effects of age and allergen exposure on transepidermal water loss in a house dust mite-sensitized beagle model of atopic dermatitis. Veterinary dermatology 2010;21, 88–95.

22. Plant J.D., Gortel K, Neradilek M. B. Development and validation of the canine atopic dermatitis lesion index, a scale for the rapid scoring of lesion severity in canine atopic dermatitis. Veterinary dermatology. 2012. DOI:10.1111/j.1365-3164.2012.01113.Corpus ID: 45812241

38 24. Marsella R., Benedetto A. Atopic dermatitis in animals and people: an update and comparative review. Vet. Sci. 2017; 37, 1–19. Doi;103390/vetsci4030037.

25. Luster A. Chemokines regulate lymphocyte homing to the intestinal mucosa. Gastroenterology 2001;120, 291–294.

26. Roosje, P. World Small Animal Veterinary Association World Conference Proceedings. Bern, Switzerland. 2010. 18–22

27. Bruet V, Bourdeau PJ, Roussel A, Imparato L, Desfontis JC. Characterization ofpruritus in canine atopic dermatitis, flea bite hypersensitivity and flea infestationand its role in diagnosis. Veterinary dermatology 2012;23, 487–493

28. Spiekermann G.M., Walker W.A. Oral tolerance and its role in clinical disease. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition 2001;32, 237–255.

29. Glos K., Linek M., Loewenstein C., Mayer U., Mueller R.S. The efficacy of commercially available veterinary diets recommended for dogs with atopic dermatitis. Veterinary dermatology 2007;19, 280– 287.

30. Beale KM. Adverse food reactions. Proc West Vet Conf 2004. 22–27

31. Holt P.G., Stumles P.A. Regulation of immunologic homeostasis in peripheral tissue by dendritic cells: The respiratory tract as a paradigm. Journal of Allergy and Clinical Immunology 2000;105, 421– 29.

32. Griffin C.E. Current veterinary dermatology. Mosby, Maryland Heights, Missouri, USA. 2008. 19– 26

33. Noli C, Foster A, Rosenkrantz W. Flea Bite Allergy. In: Veterinary Allergy. West Sussex, UK: John Wiley & Sons, Ltd; 2014. 18-22

34. Shiohara T, Kano Y. A complex interaction between drug allergy and viral infection. Clinical Reviews Allergy and Immunology 2007;33, 124–133

39 36. J Scott Weese J. S. The canine and feline skin microbiome in health and disease Veterinary dermatology 2013;24, 137-145 e31 e31. doi: 10.1111/j.1365-3164.2012.01076.x.

37. Martin A., Paz Sierra M., Gonzales J., Angelles A.M.. Identification of allergens responsible for canine cutaneous adverse food reactions to lamb, beef and cow's milk. Veterinary dermatology 2004;15, 349–356.

38. Grooux H., O‘Garra A., Bigler M et al. A CD4+ T-cell subest inhibits antigen-specific Tcell responses and prevents colitis. Nature 1997;389, 737–742.

39. Wilhem S., Kovalik M., Favrot C.. Breed-associated phenotypes in canine atopic dermatitis. veterinary dermatology 2001;22, 143–149.

40. Matzinger P. An innate sense of danger. Annals of the New York Academy of Sciences 2002;961, 341–342