LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Mindaugas Babickas

C- REAKTYVIOJO BALTYMO POKYČIAI SVEIKŲ IR SERGANČIŲ

ŠUNŲ KRAUJO SERUME

C REACTIVE PROTEIN CHANGES IN BLOOD SERUM OF HEALTHY

AND SICK DOGS

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Dr. Arūnas Stankevičius

DARBAS ATLIKTAS

ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „C- reaktyviojo baltymo pokyčiai sveikų ir sergančių šunų kraujo serume“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2017-12-15 Mindaugas Babickas (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017-12-15 Mindaugas Babickas (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2017- (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

2017- (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.1. Ūminės fazės atsakas ... 9

1.2. Ūminės fazės baltymai ... 10

1.2.1. Ūminės fazės baltymų klasifikacija ir funkcijos ... 11

1.3. Diagnostinis ūminės fazės baltymų tyrimų panaudojimas veterinarijos praktikoje ... 12

1.4. C-reaktyvusis baltymas ... 13

1.4.1. C- reaktyviojo baltymo informatyvumas, diferencijuojant ligas ... 14

1.5. C- reaktyvusis baltymas - pagrindinis šunų ūminės fazės baltymas ... 15

1.5.1. C-reaktyviojo baltymo pokyčiai sveikų šunų kraujo serume ... 15

1.5.2. C- reaktyviojo baltymo pokyčiai sergančių šunų kraujo serume ... 16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 19

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. CRB koncentracijos pokyčiai esant įvairioms klinikinėms diagnozėms ... 25

3.1.1. CRB koncentracijos pokyčiai esant piometrai ... 26

3.1.2. CRB koncentracijos pokyčiai esant babeziozei ... 28

3.1.3. CRB koncentracijos pokyčiai esant įvairioms traumoms ... 29

3.1.4. CRB koncentracijos pokyčiai esant parvovirusiniam enteritui ... 30

3.1.5. CRB koncentracijos pokyčiai esant ūmiam pankreatitui ... 31

3.1.6. CRB koncentracijos pokyčiai esant opiniam gastritui ir cistitui ... 32

3.1.7. CRB koncentracijos pokyčiai esant pneumonijai ... 33

3.2. Sergančių šunų temperatūros ir vidutinės CRB koncentracijos koreliacija ... 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

IŠVADOS ... 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40

SANTRAUKA

Atliekant CRB koncentracijos tyrimus sveikų ir sergančių šunų kraujo serumo mėginiuose buvo siekiama išsiaiškinti, kaip susiję klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaikančios patologijos su C reaktyvaus baltymo kiekio pokyčiais ligos pradžioje ir po gydymo procedūrų.

Tyrimo metu CRB koncentracija šunų kraujo serume buvo nustatoma naudojantis analizatoriaus Eurolyzer pagalba.

Tyrimo metu buvo paimta ir ištirta 286 sergančių šunų ir 22 sveikų šunų kraujo rodikliai. Sergančių šunų C reaktyvaus baltymo tyrimo rezultatai buvo gauti įvertinus dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančias patologijas: piometrą, babeziozę, įvairias traumas, pneumoniją, parvovirusinį enteritą, ūminį pankreatitą. CRB koncentracija esant šioms patologijoms buvo vertinama ligos pradžioje ir baigiant gydymo procedūras.

Tiriamųjų sveikų šunų CRB koncentracija kraujo serume buvo mažesnės nei 10 (mg/l) ir jos lygiui neturėjo įtakos šunų veislė, amžius, lytis, tačiau tiriant rujojančias kales CRB koncentracija padidėja nuo iki 15,77 (mg/l), o šuningų kalių serume šis rodiklis gali siekti ir 42,1 ( mg/l).

Tiriamųjų sergančių šunų C reaktyvaus baltymo pokyčiai kraujo serume svyravo nuo 60,2 (mg./l) iki >270,0 (mg/l). Didžiausias C- reaktyviojo baltymo koncentracijos padidėjimas buvo nustatytas šunims, kuriems buvo diagnozuota piometra (236,3 mg/l -272,8 mg/l-), babeziozė (212,4 mg/l-268,1 (mg/l-), ūmus pankreatitu (190,6 mg/l - >270 mg/l), įvairios traumos (190,7 mg/l- 260,0 mg/l- mg/l), pneumonija (189,9 mg/l -235,3 mg/l), opinis gastritas (179,4 mg/l- 231,5 mg/l). Iš visų tirtų ligų mažiausiai CRB koncentracija kilo sergant cistitu (60,2 mg/l- 94,7 mg/l). esant palankiai gydymo eigai visų ligų atvejais CRB į normos ribas grįžo 5-7 dieną pradėjus gydymą, išsivysčius ligų komplikacijoms- 10 gydymo dieną.

Kadangi daugelio patologijų atveju padidėja šunų kūno temperatūra ir tuo pačiu CRB koncentracija, šio tyrimo metu buvo bandoma įvertinti abiejų klinikinių parametrų sąsajas. Apibendrinti rezultatai parodė, kad padidėjusios temperatūros vidurkis ir C-reaktyvinio baltymo rodiklių vidurkis turėjo silpną koreliaciją (r=0,238).

SUMMARY

In CRB concentration studies of healthy and diseased dogs, blood serum samples were designed to find out how the most commonly occurring pathologies in clinical practice relate with C-reactive protein changes at the onset of the disease and after treatment.

In the study, the CRB concentration in the dog's blood serum was determined by using the Eurolyzer analyzer.

In the course of the study, blood of 286 unhealthy and 22 healthy dogs were taken and tested. The results of the study of dogs with C reactive protein have been evaluated based on the most commonly occurring pathologies in clinical practice: pyometra, babesiosis, various injuries, pneumonia, parvovirus enteritis, acute pancreatitis. CRB concentration in these pathologies was evaluated at the beginning of the disease and the end of treatment procedures.

The serum CRB level in healthy dogs was lower than 10 (mg/l) and was not affected by dogs breed, age, gender, but in the case of female estrus, CRB levels increased to 15.77 (mg/l) and in pregnant dogs it can reach to 42.1 (mg/l).

Changes in blood serum of C-reactive protein in unhealthy dogs, varied from 60.2 (mg./l) to >270.0 (mg/l). The highest increase in C-reactive protein concentration was observed in dogs diagnosed with pyometra (236.3 mg/l - >270.0 mg/l), babesiosis (212.4 mg/l- 268.1 mg/l), acute pancreatitis (190.6 mg/l - 270 mg/l), various injuries (190.7 mg/1- 260.0 mg/l), pneumonia (189.9 mg/l - 235.3 mg/l), ulcerative gastritis (179.4 mg/l - 231.5 mg/l). Of all the diseases studied, the lowest CRB concentration was observed in cystitis (60.2 mg/l- 94.7 mg/l). in case of favorable treatment, in all diseases, CRB returned to normal within 5-7 days after initiation of treatment, with the development of disease complications on the 10 th day of treatment.

In many cases of pathologies the temperature increase in a dog's body and the concentration of CRB. This study attempted to assess the interactions between the two clinical parameters. The generalized results showed that the increased temperature average and C-reactive protein average had a weak correlation (r = 0.238).

SANTRUMPOS

AGP– α– rūgšties glikoproteinas CP– ceruloplazminas CRB– C- reaktyvusis baltymas HP– haptoglobinas IL-1– interleukinas 1 IL-6– interleukinas 6 IL-8– interleukinas 8 SAA– serumo amiloidas A SAP– serumo amiloidas P

TNF– α– naviko nekrozės faktoriaus alfa ENG– eritrocitų nusėdimo greitis

ĮVADAS

Ūminės fazės reakcija, kuri pasireiškia dėl infekcijos, uždegimo, traumos, nudegimų, piktybinių navikų ir audinių pažeidimų, buvo tiriama įvairių sričių mokslininkų. Per pastarąjį dešimtmetį daugiausia dėmesio buvo skiriama ūminės fazės baltymų tyrimams (1). Ūminės fazės baltymai buvo plačiai tiriami žmonių medicinoje diagnozuoti ir stebėti ligų sėkmę klinikinėje praktikoje. Tačiau jie buvo nepakankamai naudojami veterinarijoje, nustatant ligas ir stebint jų eigą (2).

Anksčiau uždegimo sąvoka apėmė vietos uždegimo požymius- paraudimą, patinimą , karštį , skausmą ir funkcijos netekimą (3). Atsiradus pažangesnėms technologijoms, skirtoms studijuoti biologinius procesus, uždegimo sąvoka išsiplėtė (3). Įvairūs kraujo ir klinikiniai parametrai rodo nespecifinį uždegimą organizme. Tai apima, kūno temperatūros padidėjimą, įvairius vidaus organų parametrus bei leukocitų kiekio padidėjimą, taip pat ūmios fazės plazmos baltymų koncentraciją (4).

Uždegiminės reakcijos savalaikė diagnostika yra svarbi ligų gydymo plano dalis (5). Uždegimas yra nespecifinis atsakas į kenksmingus dirgiklius. Uždegimo priežastimi gali būti tiek virusinė tiek bakterinė infekcija, septinis ar aseptinis audinio pažeidimas, neoplazija, traumos ir autoimuniniai susirgimai ( 6).

Ūminės fazės baltymų tyrimas, nustatant uždegimą, yra iki šešių kartų jautresnis už leukocitų rodmenis. Uždegimo metu ūminės fazės uždegiminių baltymų kiekis didėja greičiau nei baltųjų kraujo kūnelių skaičius, todėl šis rodiklis ankščiau parodo uždegimą. Šių baltymų monitoringavimas leidžia stebėti gyvūno atsaką į gydymą- uždegiminiam stimului liekant organizme ūminės fazės baltymų koncentracija išsilaiko, pašalinus jį baltymų koncentracija mažėja (6,7).

Siekiant nustatyti ūmius ar lėtinius uždegimus, nustatomos įvairios kraujo vertės, tokios kaip kraujo srauto sumažėjimo greitis ir C-reaktyvaus baltymo koncentracija (4). Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C-reaktyvusis baltymas (CRB) yra nespecifiniai organizmo būklės įvertinimo rodmenys, turintys reikšmingą diagnostinę ir prognostinę vertę. Gana dažnai svarstoma, kurį iš šių mėginių pasirinkti ir kuris yra informatyvesnis. Eritrocitų nusėdimo greičio ir C-reaktyviojo baltymo tyrimo informatyvumas priklauso nuo naudojamo metodo. Sukūrus naujus tobulesnius metodus, minėtų mėginių diagnostinė vertė žymiai padidėjo. Ypač svarbus C-reaktyviojo baltymo interpretavimas, nes jo ryšys su klinikine ligos eiga yra didesnis negu eritrocitų nusėdimo greičio (5, 8). Yra nustatyta, kad C-reaktyvaus baltymo (CRB) koncentracija kraujo

serume yra pranašesnė už kitus objektyvius diagnostinius metodus ir parametrus daugelyje medicininių tyrimų (9).

Taigi galima teigti, kad CRB nustatymas šunų kraujyje turėtų būti naudojamas kaip vienas informatyviausių ir svarbiausių tyrimų, nustatant ankstyvą uždegimo ar infekcijos stadiją. Šiam tyrimui reikalingas nedidelis kraujo kiekis ir mažos laiko sąnaudos (10).

Darbo tikslas: išsiaiškinti, kaip susiję klinikinėje praktikoje dažniausiai

pasitaikančios uždegiminės patologijos su C reaktyvaus baltymo (CRB) koncentracijos pokyčiais ligos pradžioje ir po gydymo procedūrų.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti sveikų šunų CRB koncentraciją kraujo serume ir įvertinti jos pokyčius esant kalių rujai ar šuningumo periodui.

2. Nustatyti CRB koncentracijos pokyčius sergant piometra, ar pasireiškus jos komplikacijoms susirgimo pradžioje ir po 5-7 arba 10 parų pradėjus gydymą.

3. Nustatyti CRB koncentracijos pokyčius šunų kraujo serume sergant babezioze ar pasireiškus jos komplikacijoms.

4. Nustatyti CRB koncentracijas sergant pneumonija, opiniu gastritu, gydant įvairaus sunkumo traumas patalogijos pradžioje ir baigiant gydymo kursą.

5. Šunų parvovirusinio enterito pavyzdžiu nustatyti CRB koncentracijos pokyčius esant virusinei infekcijai.

6. Įvertinti CRB koncentracijos pokyčius ir padidėjusios kūno temperatūros galimas sąsajas. 7. Išsiaiškinti ar CRB koncentracija kinta priklausomai nuo ligos sunkumo, šuns atsako į

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ūminės fazės atsakas

Sužeidimai ar infekcijos organizme sukelia nespecifinę ir sudėtingą reakciją, kuri lokaliai atsispindi kaip uždegimas- keičiasi organizmo metabolinės, endokrinologinės, neurologinės ir imunologinės funkcijos (9,11). Gyvūno organizmui yra būdinga dviejų tipų imuninė reakcija į patologinius procesus. Viena iš jų yra specifinė imuninė reakcija, kurios metu dalyvauja antikūnai, kovojantys su patologiniais antigenais, ir kita, įgimta, nespecifinė imuninė reakcija, kuriai būdingas karščiavimas, citologinės reakcijos ir kiti požymiai. Ši įgimta, nespecifinė organizmo imuninė reakcija dar žinoma kaip ūminės fazės atsakas (12, 13, 14). Ūminės fazės atsako metu sureaguoja eilė organų, tai : smegenys (karščiavimas, anoreksija, mieguistumas ir padidėjęs CRH ir AKTH sintezė); kepenys (padidėjęs metabolitų kiekis , įrantys oksidantai, kurie reorganizuoja savo plazmos baltymų sintezę); kaulai, kaulų čiulpai (slopinama eritropoezė, sukeliama trombocitozė); antinksčiai (suaktyvinta kortizolio gamyba); raumenys (gali pasireikšti sumažėjusi baltymų sintezė ir proteolizė); ir riebalų ląstelės (lipidų metabolizmo pakitimai) (15).

Ūminės fazės atsakas yra labai greitas atsakas, kurio metu per keletą valandų atsiranda padidėjusi ūminės fazės baltymų koncentracija, kuri išlieka padidėjusi tol, kol išlieka uždegiminis stimulas (2, 11,16).Ūmaus fazinio atsako patogenezė prasideda uždegimo vietose, kur ląstelės, dalyvaujančios įgimtame imuniniame atsakyme (makrofagai, monocitai), gamina ir išskiria daugybę uždegiminių tarpininkų, tarp kurių citokinai (tokie kaip interleukinas-1, interleukinas-6 ir naviko nekrozės faktorius-α) vaidina labai svarbų vaidmenį. Šie citokinai veikia organizmo homeostazę, centrinę nervų sistemą (CNS), autonominę nervų sistemą ir antinksčius, kad būtų galima nustatyti greitą ir intensyvų apsauginį ar reaktyvų atsaką (2). Citokinai sukelia įvykių kaskadą, kuri stiprina pagrindinių klinikinių pokyčių atsiradimą. Be to, citokinai aktyvina receptorius įvairiose tikslinėse ląstelėse, dėl kurių atsiranda sisteminės uždegiminės reakcijos, įskaitant hormonų ar medžiagų apykaitą, ir dėl to atsiranda daug biocheminių pokyčių, susijusių su daugybe organų sistemų, nutolusių nuo uždegimo vietos (2,17). Baltieji kraujo kūneliai išskiria pasiuntinius, tokius kaip interleukinai ar interferonai, kurie patenka į kepenis per kraują. Ten jie aktyvuoja maždaug 30 plazmos baltymų, kurie taip pat vadinami ūminės fazės baltymais, sintezę (4). Dėl šios priežasties jie yra ideali priemonė ankstyvam uždegimui ar sužalojimui nustatyti ir ligų procesų rezultatams stebėti. Baltymų koncentracijos padidėjimas rodo, kad organizme "kažkas“ vyksta (2). Ūminis fazinis atsakas gali būti trumpalaikis, organizmas grįžta į normalią būseną, arba jis gali būti nuolatinis dėl lėtinės ligos (11).

Klinikinėje aplinkoje yra tikslinga atskirti vietinį ir sisteminį uždegimą. Esant vietiniam uždegimui diagnozė nustatoma remiantis tiesiogiai paveiktos zonos tyrimu, pvz., patinimas, skausminga struktūra arba vertinant audinio ląstelių mėginius. Tai skiriasi nuo sisteminio uždegimo, kuris gali būti diagnozuojamas remiantis hematologiniais ir biocheminiais periferinių kraujo mėginių pokyčiais (3).

Ūminės fazinis atsakas yra reikšminga organizmo sisteminė reakcija į vietinius arba sisteminius homeostozės sutrikimus, kuriuos sukelia infekcija, audinių sužalojimas, trauma ar chirurgija, neoplastinis augimas ar imunologiniai sutrikimai (18,19). Manoma, kad ūminės fazės atsakas ir jo pokyčiai kraujo plazmos sudėtyje yra naudingi organizmui, užkertant kelią mikrobų augimui ir padedant atkurti homeostazę (18).

1.2. Ūminės fazės baltymai

Ūminės fazės baltymų naudojimas gyvūnų ligų diagnozei ir sveikatos būklės vertinimui turi didelį potencialą šiuolaikinėje veterinarijos praktikoje (12).

Iki 1990-ųjų metų ūminės fazės baltymai gyvūnams buvo tiriami tik moksliniams tikslams. Nuo 1991-ųjų metų ūminės fazės baltymai įgijo svarbią vietą veterinarinėje medicinoje ir iki šios dienos yra naudojami praktikoje, kaip vienas iš pagrindinių rodiklių identifikuoti uždegimo procesus (12).

Ūminės fazės baltymai yra kraujo baltymai, kuriuos daugiausia sintezuoja hepatocitai kaip ūminės fazės reakcijos dalis (20). Ūminės fazės baltymai yra kraujo baltymų grupė, kuri pasikeičia gyvūnams, turintiems išorinių ar vidinių problemų, tokių kaip infekcija, uždegimas, trauma ar stresas (21,22). Ūminės fazės baltymai gerai atpažįstami dėl jų taikymo diagnostikai žmonių medicinoje. Jie svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų, autoimuninių ligų, organų persodinimo ir vėžio gydymo diagnozei ir prognozei (23).

Ūminės fazės baltymai yra serumo molekulės, kurios sintetina daugelį ląstelių kategorijų, ypač hepatocitų. Ūminės fazės baltymai - fermentų, patenkančių už ląstelės ribų, jai suirus, ir galinčių sukelti antrinį pažeidimą, slopikliai. Šiems baltymams priklauso: ceruloplazminas, C reaktyvusis baltymas, fibrinogenas, komplemento komponentai C3, C4 ir aktyvintasis kompleksas C56, haptoglobinas, ceruloplazminas, seromukoidas, transferinas ir kt. Ūminės reakcijos atsaką sužadina monocitai po sąlyčio su patogenu. Jie išskiria citokiną interleukiną-1, endogeninį pirogeną, kuris sukelia temperatūros reakciją, skatina kito citokino interleukino-6 ir ūminės fazės baltymų sintezę kepenyse. Tuo pačiu metu hepatocituose sumažėja kitų baltymų sintezė: albuminų, transportinų, lipoproteinų (24, 25). Ūminės fazės baltymai apriboja

uždegimo vietą. Paprastai ūminės fazės baltymų struktūra ir ūminės fazės atsakas yra panašūs visose gyvūnų rūšyse (24). Stebėjimų metu buvo išsaugota "ūminės fazės baltymų" sąvoka, susijusi su didele molekulių grupe su nehomogeninėmis struktūrinėmis ir funkcinėmis savybėmis, kurios skiriasi tarp rūšių ir ligų. Bendra charakteristika - jų sintezės intensyvumo pokyčiai įvairūs patologiniai reiškiniai, nepriklauso nuo jų evoliucijos tipo (24). Ūminės fazės baltymai turi skirtingas užduotis uždegimo procese: fibrinogenas, pavyzdžiui, padidina vietinį trombų susidarymą, haptoglobinas riboja laisvą hemoglobino kiekį ir perneša jį nuo uždegiminės širdies, o koeruloplazmas slopina laisvųjų deguonies radikalų susidarymą (4).

1.2.1. Ūminės fazės baltymų klasifikacija ir funkcijos

Ūminės fazės baltymai gali būti klasifikuojami pagal jų padidėjimą (teigiamų ūminės fazės baltymų) dydį arba sumažėjimą (neigiami ūminės fazės baltymai) kraujo serume ūminės fazės atsako metu (26,32). Plazminiai baltymai, kurių koncentracija kraujyje padidėja per ūminės fazės reakciją - teigiami. Šiems baltymams priskiriami proteazės inhibitoriai (α1-antitripsinas, α1antichemotripsinas); koaguliacijos baltymai (fibrinogenas, protrombinas, plazminogenas); transportiniai baltymai (haptoglobinas (HP), hemopeksinas); kiti baltymai (CRB, SAA, AGP, CP) (24). Plazminiai baltymai, kurių koncentracija kraujyje sumažėja per ūminės fazės reakciją (neigiami baltymai). Tai proteazės inhibitoriai (α1-antitrypsin); lipoproteinai (lipoproteinai su aukštu tankiu ir su žemu tankumu); kiti baltymai (albuminas, prealbuminas, transferinas) (12).

Atsižvelgiant į jų atsakomybę, jie toliau klasifikuojami kaip stipraus veikimo (pagrindiniai), vidutinio veikimo ir silpno veikimo. Pagrindiniai baltymai yra tie, kurie padidėja nuo 10 iki 100 kartų, vidutinio veikimo baltymai padidėja 2 - 10 kartų, o silpno veikimo baltymai pasižymi tik nedideliu padidėjimu (26). Nustatyta, kad dažniausiai didieji baltymai pastebimai padidėja per pirmąsias 24-48 valandas po sukelto įvykio ir dažnai greitai mažėja dėl labai trumpo pusinės eliminacijos periodo. Vidutinio veikimo ir silpno veikimo baltymai gali padidėti lėčiau ir laikytis ilgesnį laiką, priklausomai nuo ligų. Lėtinių uždegiminių procesų metu gali pasireikšti vidutinio ir silpno veikimo ūminės fazės baltymai. Tokiais atvejais netyčinis tam tikrų ūmaus fazinio atsako aspektų tęstinumas gali prisidėti prie pagrindinio audinio pažeidimo, kuris lydės ligą, taip pat gali sukelti papildomų komplikacijų, pavyzdžiui, baltymų nusėdimą, pvz., reaktyviosios amiloidozės (2).

Paprastai pagrindinė ūminės fazės baltymų funkcija yra ginti organizmą nuo patologinės žalos ir padėti atstatyti homeostazę. Kai kurie ūminės fazės baltymai (α 1- antitripsinas, α2-makroglobulinas) turi anti-proteazės aktyvumą, skirtą fagocituose ar patogenuose išlaisvintiems proteazams slopinti, siekiant sumažinti įprastų audinių pažeidimą (2). Pagal padidėjimo mastą labiausiai kinta C-reaktyvaus baltymo CRB) ir serumo amiloido A (SAA) koncentracija kraujo serume (25).

1.3. Diagnostinis ūminės fazės baltymų tyrimų panaudojimas

veterinarijos praktikoje

Gyvūnų tyrimai per pastarąjį dešimtmetį patvirtino, kad ūminės fazės baltymų matavimas kraujo serume ar plazmoje gali nustatyti infekcijos ar uždegiminių pažeidimų buvimą (27). Ūminės fazės baltymų tyrimas gali būti naudojamas ankstyvam uždegimo nustatymui, galbūt subklinikiniame etape. Vietinis uždegimas gali sukelti diskomfortą ir skausmą, tačiau paprastai gyvūno būklė nėra paveikta. Gyvūnai, kuriems yra sisteminis uždegimas, dažnai būna tokie klinikiniai požymiai kaip depresija ir anoreksija. Sisteminis uždegimas gali būti pavojingas gyvūno gyvybei, todėl tokius pacientus reikia stebėti atidžiau, nei tuos, kuriems diagnozuotas vietinis uždegimas (3).

Teigiami ūminės fazės baltymai padidėja ir neigiami mažėja, reaguodami į uždegiminį stimulą. Ūminės fazės baltymų koncentracijos pasikeitimas nesuteikia pakankamai informacijos, reikalingos specialiai lokalizuoti uždegiminiam stimului, tačiau nurodo, kad reikia atlikti papildomus diagnostinius tyrimus (6). Nepaisant to, kad ūminės fazės reakcija yra vienoda skirtingų gyvūnų rūšių ūminės fazės charakteristikos skiriasi (28).

C-reaktyvinis baltymas yra pagrindinis ūminės fazės baltymas, kuris nustatomas žmonėms, šunims ir kiaulėms, tuo tarpu atrajotojams ir katėms jo koncentracija serume, pasireiškus uždegimui, pakinta nežymiai. Tačiau HP yra pagrindinis ūminės fazės proteinas atrajotojų tarpe, o katėms SAA (24,27,29). Ūminės fazės baltymų gamyba ir atliekamos funkcijos yra panašios tiek šunų tiek ir kačių, tačiau yra nustatyti keli skirtumai. Pavyzdžiui HP, SAA ir AGP yra priskiriami teigiamiems ūmios fazės baltymams abiejose gyvūnų rūšyse, tuo tarpu CRB kaip teigiamas ūmios fazės proteinas priskiriamas šunims, o katėms didesnės svarbos nesudaro (30).

Praktiniai naudojimo būdai ir privalumai smulkiųjų gyvūnų ūminės fazės baltymų tyrimuose buvo aprašyti ir parodyta daugelyje pastaraisiais metais paskelbtų mokslinių ataskaitų. Tačiau klinikinis ūmiosios fazės baltymų tyrimo taikymas dideliems gyvūnams įprastoje

praktikoje nebuvo pakankamai standartizuotas. Ūminės fazės baltymų tyrimas buvo naudojimas atrajotojams ir kiaulėms įvairiose uždegiminėse ir neuždegiminėse sąlygose. Tačiau yra daug daugiau tyrimų sričių, kuriose galima siekti gilinti žinias apie ūminės fazės reagavimą pvz., rečiau tirtose jaunų galvijų ligų (viduriavimas, omfaloflebitas) ir suaugusiųjų galvijų ligų (laminitas, mastitas), taip pat ne tik ūminėse infekcijose, bet ir lėtinių uždegimų metu. Be to, ūminės fazės baltymų koncentracijos kraujo serume turi būti aiškinamos atsižvelgiant į daugelį kitų su ligomis nesusijusių veiksnių. Vertinamų gyvūnų amžius, gimdymas, nėštumo laikas iki laktacijos yra svarbūs veiksniai, galintys turėti įtakos analizuojamų biocheminių kintamųjų koncentracijoms, įskaitant ūminės fazės baltymų koncentracijas (2).

Ūminės fazės baltymų koncentracijos kraujo serume tyrimą veterinarinėje praktikoje tikslinga atlikti siekiant patikrinti gyvūnų sveikatos būklę; vertinant skausmą, kuris rodo uždegimo intensyvumą; stebint uždegimo gijimą- sėkmingo gydymo kurso metu ūmiosios fazės baltymų koncentracija kraujo serume mažėja; stebint pooperacinį periodą, vertinant komplikacijų atsiradimą- ūminės fazės baltymų koncentracija kraujo serume turi sumažėti 48-72 val. po operacijos; siekiant atlikti patikrinimus gyvulių skerdyklose (12). Skerdyklose atliekamų tyrimų pagalba siekiama identifikuoti gyvūnus su esama infekcija ir paslėptais patologiniais pažeidimais. Tyrimai parodė, kad ūminis fazinis atsakas vyksta ir naminiams paukščiams, kaip ir kitoms gyvūnų rūšims. Ūminės fazės baltymų koncentracijos maisto pramonei skirtų gyvūnų kraujo serume nustatymas turi didelę reikšmę maisto saugai ir visuomenės sveikatai (27).

1.4. C-reaktyvusis baltymas

Pirmasis ūmios fazės baltymas – CRB – buvo nustatytas 1930 metais beždžionėms ir žmonėms, kurie buvo užsikrėtę pneumokoku ir jiems pasireiškė infekciniai požymiai. Jis pavadintas taip dėl jo gebėjimo sudaryti precipitatus su gramneigiamų bakterijų (pneumokokų) C grupės polisacharidu. Taip pat vėliau buvo nustatyta, kad CRB turi trauką bakterijos sienelėje esančiam fosfocholinui dėl to turi giminingą ryšį su membranos lipidais (29). Tą pirmieji pastebėjo Tillet ir Frances 1930 m. (31). Esant kalcio jonams, CRB jungiasi su fosfocholino, fosfotidilcholino (jie įieina į membranų sudėtį) molekulėmis bei nukleino rugštimis ir kartu su serumo amiloidu P (kitas ūmines fazės baltymas) aktyvuoja komplemento sistemą, opsonizuoja bakterijas, plazmines membranas, skatindami jų pasišalinima su fagocitinėmis ląstelėmis (5,38).

CRB – tai ciklinis pentamerinis oligoproteinas, sudarytas iš penkių identiškų neglikolizuotų polipeptidinių subvienetų (monomerų), susijungusių nekovalentinemis jungtimis. Kiekvieną monomerą sudaro 187 aminorugštys, kurios išsidėstydamos suformuoja stabilią disko formos pentamerinę strukturą, užkoduotą pirmojoje chromosomoje. Baltymo molekulinė mase (110–144 kDa, vidutiniškai apie 125 kDa), jis elektroforetiniame lauke juda su globulinais (5, 9, 16).

CRB (kaip ir kitus uminės fazės baltymus sintezuoja hepatocitai. Jo gamybą aktyvina interleukinas 6 (IL-6), inter- leukinas 1 (IL-1), interferonas J (IFJ) ir naviko nekrozės faktorius (5) .

CRB sintezę skatina:

1. Virusinės infekcijos, metastaziniai augliai, lėtiniai uždegiminiai procesai, kai kurios reumatinės ligos. Taip pat ir virusinių infekcijų diferencijavimui iš bakterinių: virusų infekcijose paprastai CRB neviršija 10-30 mg / l (23).

2. Bakterinės infekcijos, miokardo infarktas, reumatoidinis artritas. Dėl šių ligų CRB kiekis padidėja iki 40-100 mg / l (23).

3. Apibendrintos infekcijos, nudegimai, sepsis. CRB padidėja iki 300 mg / l. Jei jis ilgą laiką nesumažėja, reikia numatyti blogą prognozę (23).

4. Neutropenija. Jei yra neutropenija- CRB neviršija 10 mg / l, (23).

5. Pooperacinės komplikacijos. Jei CRB išlieka 4-5 dienas tame pačiame lygyje arba padidėja, tai rodo pooperacinių komplikacijų riziką (23).

6. Audinių nekrozės (miokardo infarktas, inkstų, plaučių, žarnyno) (23).

Laikotarpis, per kurį padidėja CRB koncentracija serume, priklauso nuo audinių pažeidimo laipsnio ir apimties (5). Paprastai sveikuose kontroliniuose kraujo serumo mėginiuose koncentracija yra 1 mg / l, o normalus diapazonas yra <10 mg / l (31). Esant ūminiam uždegimui, CRB koncentracija kraujyje padidėja praejus 6-9 valandoms nuo uždegimo ar nekrozės pradžios, ji gali padidėti du kartus mažiausiai kas 8 val. ir maždaug po 50 val. nuo uždegimo pradžios pasiekia maksimumą. Vadinasi CRB puikiai informuoja apie ligos pradžią (5). C-reaktyvusis baltymas iš karto reaguoja į efektyvų gydymą ir sveikstant greičiau normalizuojasi, nes jo skilimo pusperiodis plazmoje yra 5-7 val. (5,7).

1.4.1. C- reaktyviojo baltymo informatyvumas, diferencijuojant ligas

C-reaktyvusis baltymas yra ypač informatyvus diferencijuojant bakterines ir virusines ligas. Bakterinių infekcijų atveju reikšmė gerokai padidėja nei virusinėse infekcijos (4). Po bakterinės infekcijos, CRB jungiasi prie patogeno ir aktyvuoja klasikinį komplementą, sukeliantį bakterijų opsonizaciją. CRB susiejimas patogene sąveika su specifiniais fagocitų receptorius,

sukelia priešuždegiminį citokiną gamina ir moduliuoja neutrofilų funkciją (29). Tai paaiškinama, kad CRB sintezė kepenyse yra specifiškai reguliuojamas procesas (5). Manoma, kad CRB nekinta virusinių infekciju metų todėl, kad jų metu nepažeidžama ląstelės membrana. Pažeidus membranos dvisluoksnę struktūrą, atidengiama fosfocholino molekulė, prie kurios jungiasi CRB. Ši saveika aktyvuoja tolesnę CRB sinteze, kepenų ląstelėms informaciją perduoda IL-6 ir kiti interleukinai (5). Daugelio virusinių infekcijų metu nepaleidžiamas CRB prisijungimo prie fosfocholino mechanizmas, nes virusinė infekcija – tai viduląstelinis procesas. Priešingai, tiesioginė trauma ar bakterinė infekcija vyksta ląsteles išorėje, ir šis procesas pakankamai destruktyvus, kad suardytų dvisluoksnę membranos struktūrą. Tai paaiškina, kodėl, sergant mikoplazmų ir chlamidijų (viduląstelinių bakterijų) sukeltomis infekcijomis, CRB koncentracija nedidėja arba padidėja labai nežymiai, o virusinių infekcijų metu, kurias sukelia Herpes simplex (encefalitas) ir adenovirusai, procesas yra toks destruktyvus, jog organizme gaminasi didelis CRB kiekis (5). Nepaisant to, CRB yra labiausiai tinkamas uždegimo žymeklis. Tačiau ligų diagnostikoje jis turi būti vertinamas kartu su kitais parametrais, ypač kūno temperatūra ir klinikiniais simptomais (4).

1.5. C- reaktyvusis baltymas - pagrindinis šunų ūminės fazės baltymas

C reaktyvusis baltymas (CRB) ir serumo amiloidas A (SAA) yra pagrindiniai teigiami ūmiosios fazės baltymai šunims ir žmonėms, kurie sisteminiu uždegimu metu pastebimai padidina koncentraciją (33). Sveikų gyvūnų kraujo serume CRB koncentracija yra labai maža, tačiau po stimulų ji greitai didėja. Paprastai CRB lygis sveikiems gyvūnams yra mažesnis nei 1,5 mg /dL arba net mažesnis kaip 0,5 mg / dl. Normalus diapazonas gali būti nuo 0,08 iki 2,26 mg / dl (12). Didžiausia koncentracija pasiekiama ~ 24 val. po stimulo (14). Kai CRB koncentracija kraujo serumo pakyla virš 3.5 mg / dl tai rodo, kad yra sisteminis uždegimas. CRB koncentracija didesnė kaip 5 mg / dl yra stiprus sisteminio uždegimo požymis (12).

Šunų diagnostikoje ir stebėsenoje CRB matavimų privalumai buvo gerai dokumentuojami, todėl CRB tapo pagrindiniu ūmiosios fazės baltymu, naudojamu šunims atliekant įprastinius tyrimus (34).

1.5.1. C-reaktyviojo baltymo pokyčiai sveikų šunų kraujo serume

Norint sėkmingai taikyti CRB kaip diagnostinį testą, reikia žinoti apie fiziologinius veiksnius, turinčius įtakos CRB koncentracijoms. Pradinės CRB koncentracijos paprastai yra

mažos, <10 mg ir nepriklauso nuo laiko ciklo, lyties ar amžiaus (3). Tam tikrų veislių šunims yra specifinių CRB pokyčių. Pavyzdžiui, miniatiūriniai šnauceriai, palyginti su kitais sveikais šunimis, turi šiek tiek didesnę CRB koncentraciją. Jaunesniems, nei trijų mėnesių amžiaus šuniukams mažėja kai kurių ūminės fazės baltymų rodmenys lyginant su suaugusiais šunimis (6,33).

Tyrimų metu nustatyta, kad CRB koncentracija kalių rujos metu nekinta. Tačiau kalių nėštumas turi įtakos CRB koncentracijoms- didžiausias kiekis nustatomas 30-45 dieną po ovuliacijos. Vidutinė CRB koncentracija nėščioms kalėms šiuo laikotarpiu - 77,5 mg / l. Manoma, kad CRB koncentracijos padidėjimas nėštumo metu yra susijęs su embrionų implantacija, arba kad CRB padidėjimą įtakoja pakitęs endokrininių hormonų lygis. Tačiau aiški priežastis, dėl kurios nėštumo metu padidėja CRB koncentracija, nebuvo nustatyta (3). CRB padidėjimas gali būti dėl fizinio "streso", kurį gali sukelti pvz. mobilūs pokyčiai, kurie įvyksta transportavimo metu (35). Nutukimas ir fizinis aktyvumas CRB koncentracijai įtakos beveik neturi- labai nutukusiems šunims CRB lygis yra mažesnis, negu nutukusiems šunims (tai yra priešinga situacijai žmonėms, kur apskritai nutukę asmenys turi didesnį CRB lygį nei žmonės, kurių normalus KMI). Tačiau labai aktyvūs šunys gali turėti padidėjusią CRB koncentraciją dėl fizinio krūvio sukelto uždegimo (36,37).

Apibendrinant galima teigti, kad CRB koncentracija sveikų šunų kraujo serume dėl fiziologinių pokyčių padidėja retai, išskyrus nėštumo laikotarpį ir po intensyvaus fizinio krūvio (3).

1.5.2. C- reaktyviojo baltymo pokyčiai sergančių šunų kraujo serume

CRB koncentracija kraujo serume yra vertinga informacija diagnozuojant ligas šunims (22). Paprastai CRB koncentracija kraujo serume padidėja per 4-6 valandas nuo uždegimo pradžios, maždaug po 24-48 valandų pasiekia maksimalų lygį (3). Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Tuo tarpu ENG, pasibaigus uždegimui, gali būti padidėjęs keletą savaičių. Neretai keletas instrumentinių tyrimų bei simptomų rodo, kad uždegiminė reakcija ar kita patologija baigėsi, o ENG tebėra padidėjęs. Kitas uždegimo rodiklis – leukocitų skaičius – gali keistis situacijose, visai nesusijusiose su uždegimu (dishormoninės būklės, leukemijos, anemijos ir t.t.) Taigi, galima teigti, kad C-reaktyvus baltymas yra vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių (38).

Klinikiniai uždegiminės reakcijos požymiai yra vietiniai ir bendrieji. Šių simptomų ir požymių mastas priklauso nuo uždegiminio audinio sunkumo ir kiekio. Klasikiniai vietiniai uždegimo požymiai yra: karštis, paraudimas, skausmas, patinimas ir funkcijos netekimas. Bendrieji

simptomai yra: karščiavimas, padidėjęs pulsas, hiperventiliacija, nuovargis ir apetito praradimas (36). Atliekant tyrimus, buvo nustatyta, kad šunims CRB padidėja dėl įvairių sutrikimų, įskaitant pankreatitą, piometrą, pneumoniją, imuninės sistemos sutrikimus ir po chirurginės traumos (16,33).

M. Nakamura (8) atlikęs tyrimą, ligas suskirtė į dvi grupes: ligos be CRB pokyčių kraujyje ir ligos su padidėjusia CRB koncentracija. Ligos kurių metu CRB koncentracija kraujyje kilo nežymiai arba visai nepakilo:

• Neurologinės ligos: epilepsija, Atlanto-ašinio slankstelio išnirimas, smegenų vandenė, nekrozinis meningoencefalitas, smegenų navikas (30, 39);

• Endokrininės ligos: hipotiroidizmas, hiperadrenokorticizmas, hipoadrenokoticizmas, diabetas (8,30);

• Respiracinės ligos: rinitas, alerginis rinitas, alerginis bronchitas, bronchitas (8); • Kitos ligos: akmenligė, mitralinio vožtuvo nepakankamumas, trachėjos kolapsas, lejomiosarkoma (8).

Ligos, kurių metu CRB koncentracija ženkliai padidėjo:

• Uždegiminiai procesai. Šiems procesams priskiriamos, tokios ligos kaip: ūminis

pankreatitas, poliartritas, piometra, uždegiminės virškinimo trakto ligos, sisteminio uždegiminio atsako sindromas (sepsis) (6,7,13,40). CRB tyrimas gali padėti anksti diagnozuoti sepsį, kuris yra dažna piometros komplikacija. Prasidėjus sepsio komplikacijai CRB koncentracija kraujo serume yra didesnė, negu koncentracija kalėms be komplikacijų. Ankstyva sepsio diagnostika padeda sumažinti pacientų mirtingumą (13,40). Karlsson S. ir kiti mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad CRB koncentracija šunų su piometra kraujo serume buvo žymiai didesnė palyginti su sveikais kontroliniais šunimis. Be to, CRB tyrimas padėjo atskirti šunis su sepsio komplikacija nuo šunų be komplikacijos (40).

• Bakterinės kilmės ligos. Pagrindiniai patogeniniai mokroorganizmai, kurie turėjo ryšį su CRB ir buvo išskirti iš sergančių gyvūnų organizmo: Bordetella bronchiseptica, Escherichia coli, Staphylococcus aureus, Leptospira interrogans, Pneumonija (41).

• Virusinės kilmės susirgimai. Nekomplikuotos virusinės infekcijos niekada nesukelia CRB koncentracijos padidėjimo, viršijančio 50 mg/l. Sunkios virusinės infekcijos gali labai išimtiniais atvejais sukelti CRB rodiklio padidėjimą iki 150 mg/l. Didžiausio dėmesio susilaukė parvovirusinis enteritas (41,42).

• Parazitinės kilmės ligos. Daugiausiai tyrimų buvo atlikta babeziozės atžvilgiu. Tyrime, kurio metu buvo tiriami 914 šunys su šunų babezioze, buvo įvertintas CRB koncentracijos ir baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus koreliacija. Buvo padaryta išvada, kad CRB matavimas pateikia papildomą diagnostinę informaciją lyginant su leukocitų skaičiumi (36). Šunims natūraliai užsikrėtusiems

babeoze ir gydomiems antibakteriniais vaistai CRB koncentracijos kraujyje sumažėjo apie 8-tą gydymo dieną. CRP koncentracija buvo žymiai aukštesnė šunims su sudėtinga babeziozės forma, nei šunims sergantiems lengva babeziozės forma (33).

Taip pat nustatyta CRB koncentracijos pokyčiai organizme sergant: tripanosomozė, anaplazmozė, užsikrėtus Erlichia canis, Leishmania infantum (43). Šunims, sergantiems leišmanioze, CRB tyrimą tikslinga atlikti su šiuo sutrikimu susijusiems inkstų pažeidimams aptikti ir įvertinti (22). Gydant tokias infekcijas kaip Leishmania infantum ir Trypanosoma brucei, kurios sunkiai pasiduoda gydymui ir linkę atsinaujinti, tikslinga sistemingai stebėti CRB koncentraciją kraujo serume. Tai padeda kontroliuoti ligos atsaką į gydymą (33).

• Navikiniai procesai. CRB koncentracija padidėja šunims, sergantiems navikinėmis ligomis, ypač sergantiems hematopoetiniais navikais, tokiais kaip limfoma ir leukemija. Be to, CRB koncentracija kinta priklausomai nuo kietųjų navikų kilmės. Didelė CRB koncentracija kraujo serume numato blogą prognozę pacientams, sergantiems kietųjų navikų, tokių kaip plaučių, kasos audinio, kepenų ląstelių, ir urologinės sistemos navikais (31). Nustatyta, kad pieno liaukų vėžiu sergančioms kalėms CRB koncentracija padidėjo tik toms, kurioms pasireiškė karcinoma, metastazės, naviko skersmuo buvo didesnis negu 5 cm. ir pasireiškęs opėjimas. Pastebėta, kad pacientams, turintiems navikų, veikiančių sisteminius organus, pvz., limfomą ir hemagiosarkomą, pastebimai padidėjo CRB koncentracija. Tačiau daugumai pacientų, turinčių lokalizuotus navikus, tokius kaip leiomyosarcoma, CRB koncentracija kilo nežymiai (8). CRB lygis gali būti naudojamas taip pat norint stebėti atsaką į chemoterapiją šunims su limfoma. Nustatyta, kad CRB koncentracija padidėja prieš gydymą ir sumažėja, kai pacientas patenka į remisiją (6).

• Chirurginės operacijos. Be to CRB gali būti stebimas ir pooperaciniu laikotarpiu. Po

operacijos, CRB koncentracija didžiausią lygį pasiekia antroje ar trečioje dienoje ir, jei baltymas pradeda normalizuotis, galima teigti, kad procedūra praėjo sklandžiai ir papildomo gydymo antibiotikais neprireiks (19,30). CRB koncentracija kraujo serume priklauso nuo chirurginės intervencijos sudėtingumo. Kuo chirurginė intervencija yra sudėtingesnė, pvz., atliekant ortopedinę operaciją, CRB koncentracija kraujyje po intervencijos yra didesnė nei šunims, kuriems buvo atlikta ne tokia sudėtinga operacija (6). CRB tiksliai parodė uždegimą visiems šunims po skrandžio chirurgijos, o leukocitų skaičiaus pokyčiai buvo arba nedideli, arba nebuvo nustatyti. Tyrimo metu buvo išmatuota CRB koncentracija kraujo serume šunims, kuriems po atliktų chirurginių procedūrų nepasireiškė pooperacinės komplikacijos. Nustatyta, kad CRB koncentracija kraujyje buvo padidėjusi nuo vienos iki dviejų dienų po operacijos, bet koncentracija žymiai sumažėjo praėjus dešimt dienų po operacijos (6,19).

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas atliktas 2017 m. balandžio mėn.- 2017 m. rugsėjo mėn. veterinarijos klinikoje UAB „Siaurio Šnauceris“ Kaune. Šunys tyrimui pasirinkti pagal juos atvedusių savininkų pateiktą anamnezę, kurioje buvo nurodyti gyvūno duomenys (amžius, lytis, veislė, pastebėti pirmieji ligos požymiai, kada jie pasireiškė, kiek laiko tęsiasi ir kt.). Visiems šunims atlikti klinikinis, kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimai, o tiems šunims, kuriems remiantis klinikiniais požymiais buvo galima įtarti babeziozę, atliktas periferinio kraujo tyrimas.

Šunims kraujas morfologiniams ir biocheminiams tyrimams imtas iš priekinės kojos paviršinės venos (lot. vena cephalica). Naudojant vienkartinį sterilų švirkštą į kiekvieną sterilų mėgintuvėlį (vienas mėgintuvėlis su EDTA kraujo morfologiniam tyrimui, kitas – su ličio heparinu kraujo biocheminiams tyrimams) pritraukiama po 1,0 ml kraujo. Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai atlikti atitinkamai naudojant Idex procyte ir Idex catalyst aparatus.

Tyrimo metu CRB buvo nustatomas naudojantis analizatoriaus Eurolyzer pagalba. CRB nustatymas Eurolyzer analizatoriumi yra paremtas imunoturbidimetrijos metodu ir naudojamas identifikuoti žmonių CRB. Tačiau buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių metu šunų kraujas buvo tiriamas šio metodo pagalba ir nustatyta, teigiama kryžminė reakcija tarp šunų serumo CRB ir žmonių CRB. Padaryta išvada teigė, kad šunų CRB galima matuoti ir nustatyti jo koncentracijos padidėjimą kraujyje naudojantis žmonių CRB nustatymui pritaikytus metodus (25). Tad šunų CRB struktūrą, savybės ir funkcijas galima laikyti labai panašiomis į žmogaus CRB ir jų nustatymui tinka vienodi diagnostiniai metodai. Eurolyzer aparatu matuojamos C reaktyvaus baltymo reikšmės diapazone nuo <10 mg/l (normos riba) iki >270 mg/l (maksimali aparato išmatuojama CRB koncentracija) , galima rezultatų paklaida ±5 mg/l (25).

Ligos buvo diagnozuojamas pasitelkiant šiuolaikinius diagnostikos metodus. Kalių piometra buvo diagnozuojama atlikus pilvo srities ultragarsinį tyrimą (1 pav.).

Babeziozė buvo diagnuozama atliekant kraujo tyrimą. Periferinio kraujo tepinėlis daromas ant nuriebalinto ir sauso objektinio stiklelio. Aplink kraujo ėmimo vietą (ausies galiukas, nagas) turi būti pašalinti plaukai, oda nuvalyta spiritiniu tirpalu suvilgyta vata. Objektinis stiklelis fiksuojamas tarp nykščio ir rodomojo bei didžiojo pirštų, apytiksliai 1 cm nuo stiklelio galo užlašinami 1–3 kraujo lašai. Kita ranka suimamas kitas objektinis stiklelis ir 30–40° kampu jo kraštinė glaudžiama į kraują prie pirmojo stiklelio – kraujas pasiskleidžia po visą stiklelio kraštinę. Atsargiai ir tolygiai braukiant stiklelius, kraujas paskleidžiamas ant pirmojo objektinio stiklelio. Tepinėlis turi būti ne per storas. Tinkamas tepinėlis džiovinamas ore.

Išdžiovintas kraujo tepinėlis merkiamas į fiksatorių, po to paeiliui merkiamas į specialius dažus (dažomas Romanovskio – Gimzos metodu). Nudažytas objektinis stiklelis su kraujo tepinėliu dedamas ant stiklinio rėmelio kiuvetėje, laukiama, kol nudžius. Tinkamai nusidažęs tepinėlis būna rožiniai violetinis. Tiriant imersiniu mikroskopu, eritrocitai matomi rožinės spalvos, o juose esančios babezijos – mėlynos.

Parvovirusinis enteritas buvo diagnozuojmas panaudojant imunochromatografinį testą (2pav.).

2 pav. Imunochromatografinis testas

Ūmus pankreatitas diagnozuotas atlikus ultragarsinį tyrimą bei kasos fermentų tyrimą, gastritas diagnozuotas gastroskopijos metodu. Cistito diagnozė buvo patvirtinta išauginus bakteriologinį šlapimo pasėlį. Pneumonija diagnozuota rentgenologijos metodu (3 pav.).

3 pav. Pneumonijos diagnozė. Rentgenografijos nuotrauka

Visiems tiriamiesiems šunims buvo matuojama CRB koncentracija kraujo serume diagnozės dieną. Gauti rezultatai buvo lyginami su CRB koncentracija kraujo serume gydymo eigoje, gydymo pabaigoje esant palankiai gydymo eigai, ar atsiradus komplikacijoms.

Tyrimas atliktas laikantis Lietuvos respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas), (Valstybės žinios, 1997, Nr. 108- 2728; Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126).

Gautų rezultatų apdorojimui lentelėms, diagramoms ir visiems apskaičiavimams buvo pasirinkta Microsoft EXCEL 2010 programa. Buvo apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas naudojantis ,,CORREL‘‘ funkcija, taip pat apskaičiuojami kai kurių reikšmių vidurkių santykinė paklaida ir patikimumai. Procentinė išraiška buvo skaičiuojama, taikant 95% pasikliautinąjį intervalą (PI).

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo metu buvo ištirta 286 sergančių ir 22 sveikų šunų kraujo rodikliai. Sveiki šunys pagal lytį pasiskirstė tolygiai: 11 kalių ir 11 patinų. Iš sveikų šunų grupės dvi kalės buvo nėštumo periode, dvi kalės rujos metu, penki sveiki šunys nuo 1 iki 5 metų amžiaus ir 13 sveikų skirtingų veislių šunų. Visiems šunims (n= 22) išmatuota CRB koncentracija kraujo serume.

Kalės Nr.1, esančios nėštumo periode CRB koncentracija siekė 65,3 (mg/l), kalės Nr. 2- 18,9 (mg/l). Vidutiniškai kalių, esančių nėštumo periode CRB koncentracija kraujo serume siekė 42.1±23.2(mg.l). Kalės Nr. 3, esančios rujos periode, CRB koncentracija siekė 11,6 (mg/l), kalės Nr.4 rujos periode- 19,8 (mg./l). Vidutiniškai, kalių, esančių rujos periode CRB koncentracija kraujo serume siekė 15,77 ±4,1(mg/l).

Tiriant likusius sveikus šunis, jokių CRB pokyčių nepastebėta. Visiems tiriamiesiems (n =18) CRB koncentracija buvo normos ribose <10 (mg.l).

Sergantys tiriamieji šunys (n= 268) (patinai ir kalės) buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes: šunys iki 3 mėn. (jauniausias šuo – 2 mėnesių), nuo 3 mėn iki 1 m., nuo 1 m. iki 5 m., 6 – 10 m. bei 11 m. ir vyresni (vyriausias 16 metų). Pirmoje amžiaus gupėje, kurią sudarė šunys iki 3 mėn. amžiaus buvo registruota 22 (7 proc.; 95 proc. PI: 4.04-9,96) šunys , antroje amžiaus gupėje- 45 (16 proc.; 95 proc. PI: 11.75-20.25) šunys, trečioje amžiaus gupėje- 114 (40 proc.; 95 proc. PI: 34.32-45.68 ) šunų, ketvirtoje amžiaus gupėje- 94 (33 proc.; 95 proc. PI: 27,55-38,45) šunys ir penktoje amžiaus gupėje- 11 (4 proc.; 95 proc. PI: 1.73-6.27) šunų (4 pav.).

4pav. Šunų pasiskirstymas pagal amžių 7% 16% 40% 33% 4% Iki 3 mėn. 3 mėn.- 1 m. 1-5 m. 6-10 m. 11 m. ir vyresni

Iš 286 tiriamųjų šunų buvo 154 (53 proc.; 95 proc. PI:47.22-58.78) kalės ir 134 (47 proc.; 95 proc. 41.22-52.78) patinai. Matyti, kad daugiau sirgo kalių, nes tokiais susirgimais kaip piometra serga tik kalės, cistitas taip pat būdingesnis kalėms (5 pav.).

5 pav. Šunų pasiskirstymas pagal lytį

Tyrimui pasirinkta 13 skirtingų veislių šunų, iš kurių dažniausiai pasitaikė mišrūnai. Iš 286 šunų, mišrūnų buvo 82 ( 29 proc.; 95 proc. PI: 23.74-34.26) šunys, Jorkšyro terjerai - 48 (17 proc.; 95 proc. PI: 12.65-21.35); Vokiečių aviganiai - 30 (10 proc.; 95 proc. PI:6.52-13.48); Labradoro retriverių - 15 (5 proc.; 95 proc. PI:2.47-7.53); Sibiro haskių - 15 (5 proc.; 95 proc. PI:2.47-7.53); Dobermano pinčerių -14 (5 proc.; 95 proc. PI:2.47-7.53); Bokserių - 13 (5 proc.; 95 proc. PI:2.47-7.53); Pekinų - 12 (4 proc.; 95 proc. PI:1.73-6.27); Auksaspalvių retriverių - 12 (4 proc.; 95 proc. PI:1.73-6.27); Prancuzų buldogų - 12 (4 proc.; 95 proc. PI:1.73-6.27); Miniatiūrinių šnaucerių - 12 (4 proc.; 95 proc. PI:1.73-6.27); Belgų aviganių - 11 (4 proc.; 95 proc. PI:1.73-6.27); Maltos bišonų - 10 (4 proc.; 95 proc. PI:1.73-6.27) (6 pav.).

47%

53%

Patinai Patelės

6 pav. Šunų pasiskirstymas pagal veisles

Atsižvelgus į nustatytas diagnozes šunys suskirstyti į aštuonias grupes: piometros (n= 72), babeziozės (n= 56), traumos (n= 42), parvovirusinis enteritas (n= 37), ūmus pankreatitas (n=27), cistitas (n= 20), opinis gastritas (n= 19), pneumonija (n= 13).

Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad dažniausiai pasitaikančios ligos šunims tai piometra ir babeziozė. Taip pat ganėtai dažnos įvairios traumos ir parvovirusinis enteritas (7 pav.).

7 pav. Pasiskirstymas pagal ligas

29% 10% 17% 5% 5% 4% 4% 4% 5% 4% 4% 5% 4%

Mišrūnai Vokiečių aviganis Jorkšyro terjeras

Labradoro retriveris Sibiro haskis Pekinesas

Auksaspalvis retriveris Belgų aviganis Bokseris

Prancūzų buldogas Maltos bišonas Dobermano pinčeris

Miniatiūriniai šnauceriai Babeziozė 20% Parvovirusinis enteritas 13% Piometra 25% Traumos 15% Ūmus pankreatitas 9% Cistitas 7% Opinis gastritas 7% Pneumonija 4% Babeziozė Parvovirusinis enteritas Piometra Traumos Ūmus pankreatitas Cistitas Opinis gastritas Pneumonija

3.1. CRB koncentracijos pokyčiai esant įvairioms klinikinėms diagnozėms

C-reaktyvinio baltymo koncentracija kraujo serume buvo išmatuota diagnozės nustatymo dieną, 3, 5 ir 7 dieną gydymo eigoje. 1 -oje lentelėje pateikta CRB koncentracijos pasiskirstymas esant įvairioms patologijoms gydymo pradžioje ir pabaigoje (7-9 dienomis).

1 lentelė. CRB pokyčiai sergant įvairiomis ligomis

Klinikinė diagnozė

Šunų sk. CRB (mg/L) gydymo pradžioje (norma <10 mg/l)

CRB (mg/L) gydymo pabaigoje (norma <10 mg/l)

Vid. Min. Max Vid. Min. Max

Piometra 72 248,5 ± 3,69 236,3 270 16,4± 0,45 <10 23 Babeziozė 56 248,3 ± 2,41 212,4 268,1 11,4 ± 0,17 <10 14,2 Traumos 42 230,1± 4,49 190,7 260 <10 <10 <10 Parvovirusinis enteritas 37 114,6± 3,03 90 136,1 15,0± 0,41 12 19 Ūmus pankreatitas 27 236,8± 7,26 190,6 270 19,9± 0,54 15 23,9 Cistitas 20 82,1± 3,52 60,2 94,7 12,5± 0,39 <10 14,1 Opinis gastritas 19 196,2± 4,55 179,4 231,5 26,8± 2,06 13,8 35,9 Pneumonija 13 207,6± 5,10 189,9 235,3 <10 <10 <10

Atlikus CRB koncentracijos kraujo serume tyrimą, pastebėta, kad CRB kiekis gydymo pradžioje labiausiai buvo sukilęs kalėms, sergančioms piometra (n= 72). Maksimali užfiksuota koncentracija >270 (mg/l), minimali- 236,3 (mg/l). Vidutiniškai kalėms, sergančioms piometra CRB koncentracija buvo 248,5±3,69 (mg/l). Aukšta CRB koncentracija kraujo serume nustatyta ir šunims, sergantiems babezioze (n=56): maks.- 268,1 (mg/l), min.-212,4 (mg/l), vid.- 248,3±2,41 (mg/l). Šunims sergantiems ūminiu pankreatitu (n=27) maks.- 270 (mg/l), min.-190,6 (mg/l), vid.- 236,8±7,26 (mg/l). Šunims, patyrusiems įvairias traumas (n=42) CRB koncentracija kraujo serume kilo: maks..- 260,0 (mg/l), min.- 190,7 (mg/l), vid.- 230,1±4,49 (mg/l),. Pneumonijos (n=13) ir opinio gastrito (n=19) atvejais fiksuotos panašios CRB koncentracijos kraujo serume: pneumonija- maks.- 235,3 (mg/l), min.-189,9(mg/l), vid.- 207,6± 5,1 (mg/l), opinis gastritas- maks.- 231,5 (mg/l), min.- 179,4 (mg/l), vid. -196,2± 4,55 (mg/l),. Iš visų tirtų ligų mažiausiai CRB koncentracija kilo sergant cistitu (n=20): maks.- 94,7(mg/l), min.- 60,2 (mg/l), vid.- 82,1 ±3,52 (mg/l) (8 pav). .

8 pav. Vidutinės C reaktyvaus baltymo koncentracijos pirmąją dieną ir gydymo pabaigoje

esant įvairioms klinikinėms diagnozėms

3.1.1.

Piometra sergančioms 72 kalėms C reaktyvaus baltymo koncentracija buvo išmatuota pirmąją gydymo parą, trečiąją, penktąją ir septintąją gydymo parą, komplikacijų metu CRB koncentracijos matuotos ir 10 parą.

CRB koncentracija patelių kraujo serume svyravo nuo 236.3 (mg/l) iki 270 (mg/l), vidutiniškai CRB siekė 248,5 ±31.38 (mg./l). Atlikus tyrimą, pastebėta, kad CRB pokyčiai piometra sergančių patelių kraujyje priklausė nuo piometros sunkumo formos. Gydymo eigoje CRB koncentracija kraujo serume kito nuo atsako į gydymą, ar nuo išsivysčiusių komplikacijų.

Iš 72 kalių komplikacijos nepasireiškė 68 (94,44 proc.; 95 proc. PI:89.15-99.73). Šioms kalėms 3- ąją gydymo dieną CRB koncentracija kraujo serume siekė vidutiniškai 125± 19,8 (mg/l), 5-ąją dieną vidut. 30± 5.52 (mg/l) ir 7 –ąją dieną vidut. 16,4±3.84 (mg/l) (2 lentelė).

248,5 248,3 230,1 114,6 236,8 82,1 196,2 207,6 16,4 11,36 10 15 19,9 12,5 26,8 10 0 50 100 150 200 250 300 CRB (mg/l) gydymo pradžioje CRB (mg/ gydymo pabaigoje

2 lentelė C reaktyvaus baltymo koncentracijų pokyčiai 7 parų laikotarpyje taikant gydymo

procedūras esant piometros klinikinei diagnozei Šunų

skaičius

Vidutinė CRB koncentracija kraujo serume (mg/l) (norma <10 mg/l)

68 1-ąją dieną 3-ąją dieną 5-ąją dieną 7- ąją dieną 248,5± 31.38 125±19.8 30±5.52 16.4±3.84

Iš visų piometros atvejų 4 kalėms pūlingas gimdos uždegimas buvo komplikuotas peritonitu (5.5 proc; 95 proc. PI: 0,51-10.49). C reaktyvaus baltymo koncentracija kraujo serume esant komplikacijai kilo iki >270 (mg/l) ( šuo Nr.1), >270 (mg/l) (šuo Nr.2), 269 (mg/l) (šuo Nr.3), 269,2 (šuo nr. 4). Komplikacijos metu pirmąsias 5 paras CRB koncentracijos ženkliai nekito: atitinkamai trečią ir penktą parą šuo Nr.1: >270 (mg/l) ir 243.2 (mg/l), šuo Nr.2: 254 (mg/l) ir 169.2 (mg/l), šuo Nr.3: 260.3 (mg/l) ir 146.8 (mg/l), šuo Nr.4: 216.8 (mg/l) ir 131 (mg/l). C reaktyvaus baltymo koncentracija 7 – ąją parą pradėjo ženkliai kristi ir 10 – ąją parą visoms kalėms pasiekė faktines normos ribas (CRB reikšmė svyravo nuo 11.2 iki 19.8 mg/l, tačiau vertinant gyvūno būklę, šie rodikliai klinikinės reikšmės neturėjo (3 lentelė).

3 lentelė. C reaktyvaus baltymo koncentracijų šuoliai esant peritonito komplikacijai

Klinikinė diagnozė Šunų sk. CRB (mg/l) diagnozės dieną CRB (mg/l) 3 – ąją parą CRB (mg/l) 5 – ąją parą CRB (mg/l) 7 – ąją parą CRB (mg/l) gydymo pabaigoje (10 parą) Peritonitas Šuo Nr.1 >270 >270 243.2 98.7 19.8 Šuo Nr.2 >270 254 169.2 63 14.6 Šuo Nr.3 269 260.3 146.8 30.9 11.2 Šuo Nr. 4 269,2 216.8 131 49.7 15

3.1.2. CRB koncentracijos pokyčiai esant babeziozei

Babezioze diagnozuotiems 56 šunims C reaktyvaus baltymo tyrimas atliktas pirmąją gydymo parą, trečiąją, po 5 gydymo parų ir gydymo pabaigoje (7-ąją parą). Aukščiausia CRB koncentracija diagnozės dieną siekė 268,1 (mg/l), žemiausia 212,4 (mg/l), vidutiniškai- 248,3 ±19.3 (mg/l). Atlikus tyrimą, pastebėta, kad CRB pokyčiai priklausė nuo babeziozės formos, gydymo eigoje nuo atsako į gydymą ar nuo išsivysčiusių komplikacijų.

Iš 56 šunų komplikacijos nepasireiškė 44 (74 proc.; 95 proc. PI:62.51-85.49). Šiems šunims 3 – 5 gydymo parą CRB koncentracija kraujo serume ženkliai krito: atitinkamai 154±13.8 (mg/l) ir 42.3±8.7 (mg/l), septintąją parą siekė vidutiniškai - 11,4 ±1.3 (mg/l) (4 lentelė).

4 lentelė. C reaktyvaus baltymo pokyčiai babeziozės diagnozės nustatymo dieną ir gydymo laikotarpyje Klinikinė diagnozė Šunų sk. CRB (mg/l) diagnozės dieną CRB (mg/l) 3 – ąją parą CRB (mg/l) 5 – ąją parą CRB (mg/l) 7 – ąją parą Babeziozė 44 248.3±19.3 154±13.8 42.3±8.7 11.4±1.3

Komplikacijos išsivystė 11 (26 proc.; 95 proc. PI:14.51-37.49) šunų 3-5 – ąją gydymo parą: ūmus inkstų nepakankamumas 4 šunims (7 proc.; 95 proc. PI:0.32-13.68), imuninės kilmės hemolitinė anemija 7 šunims (19 proc.; 95 proc. PI:8.73-29.27) (9 pav.).

9 pav. Procentinė komplikacijų išraiška visų babezioze sirgusių šunų atžvilgiu 74%

7%

19%

Esant ūmiai inkstų nepakankamumo komplikacijai maksimalus CRB rodiklis buvo 268,5 (mg/l), minimalus-208,3 (mg/l), vidutiniškai- 234,3±14,50 (mg/l). Esant imuninės kilmės hemolitinės anemijos komplikacijai: maksimalus CRB rodiklis - >270 (mg/l), minimalus- 213,5 (mg/l), vid.- 243,9 ± 8,18 (mg/l) (5 lentelė).

5 lentelė. C reaktyvaus baltymo koncentracijų šuoliai išsivysčius babezijozės komplikacijoms

Klinikė diagnozė Šunų sk. CRB ((mg/l) išsivysčius komplikacijai 3-5 – ąją gydymo parą(norma <10 mg/l)

Vid. Min. Max.

Inkstų

nepakankamumas

4 234,3±14,50 208,3 268,5

IKHA 7 243,9± 8,18 213,5 >270

Esant palankiai gydymo eigai po 7 parų nuo gydymo pradžios CRB koncentracija kraujo serume sumažėjo beveik iki fiziologinės normos ribos 11.4±1.3 (mg/l).

Išsivysčius inkstų nepakankamumui ar imuninės kilmės hemolitinei anemijai CRB koncentracija kraujo serume 3 -5– ąją parą išliko pakilusi. Šie gyvūnai nebuvo gydomi, tačiau C reaktyvaus baltymo sukilimas padėjo diferencijuoti sudėtingas babeziozės komplikacijas.

3.1.3.

CRB pokyčiams kraujo serume įvertinti buvo pasirinkti 42 įvairias traumas patyrę šunys: 10 šunų (24 proc.; 95proc PI:11.08-36.92) patyrę traumas galvos srityje ( sumušimas, apatinio žandikaulio lūžiai, hematoma), 3 šunys (7 proc.; 95proc. PI:-0.72-14.72) patyrę stuburo lūžius (autotraumos pasekmė), 9 šunys (21 proc.; 95 proc. PI:8.68-332.32) su plaučių pažeidimais po autotraumos (pneumotoraksas, sumušimas, skysčių prisikaupimas krūtinės ląstoje), 8 šunys (19 proc.; 95 proc. PI:7.14-30.86) su priekinės kojos autotraumomis (šviežios žaizd, petikaulio lūžis, dilbio kaulų lūžiai), 5 šunys (12 proc.; 95 proc. PI:2.17-21.83) su dubens autotraumomis (klubakaulio sparno lūžiai, daugybiniai lūžiai, klubaduobės lūžiai), 7 šunys (17 proc.; 95 proc. PI:5.64-28.36) su užpakalinės kojos autotraumomis (šlaunikaulio lūžiai, blauzdos kaulų lūžiai, ) (10 pav.).

10 pav. Įvairių traumų pasiskirstymas tiriamiesiems šunims pagal jų pobūdį

. Tiriamiesiems šunims C reaktyvaus baltymo koncentracija kraujo serume buvo

išmatuota tą dieną, kai buvo kreiptasi į veterinarijos gydyklą. CRB koncentracija traumuotų šunų kraujo serume skyrėsi priklausomai nuo traumos sunkumo ir apimties. Aukščiausias rodiklis diagnozės nustatymo dieną siekė 260 (mg/l), žemiausias-190,7 (mg/l), vidutiniškai-230,1±24,49 (mg/l).CRB koncentracijos tyrimas pakartotinai buvo atliktas 3, 5 ir 7 dienomis nuo gydymo pradžios. CRB koncentracija sveikstančių šunų kraujo serume 7 dieną pradėjus gydymą siekė beveik normos ribas: 14.7±1.8(mg/l) (6 lentelė).

6 lentelė. C reaktyvaus baltymo detali analizė įvairių traumų gydymo eigoje, taikant

tikslingą gydymą Klinikinė diagnozė Šunų sk. CRB (mg/l) 1 – ąją dieną CRB (mg/l) 3 – ąją dieną CRB (mg/l) 5 – ąją dieną CRB (mg/l) 7 – ąją dieną Trauminės kilmės pažeidimai 42 230.1±24,49 108±12 62±5.6 14.7±1.9

3.1.4.

37 tiriamiems šunims, sergantiems parvovirusiniu enteritu C reaktyvaus baltymo koncentracija kraujo serume šunims buvo išmatuota pirmąją ligos dieną, 3 ir 5 dieną nuo gydymo

Galvos traumos 24% Stuburo lūžiai 7% Plaučių pažeidimai 21% Priekinės kojos traumos 19% Dubens traumos 12% Užpakalinės kojos traumos 17% Galvos traumos Stuburo lūžiai Plaučių pažeidimai Priekinės kojos traumos Dubens traumos

pradžios. Aukščiausias rodiklis diagnozės dieną siekė 136,1 (mg/l), žemiausias- 90 (mg/l), vidutiniškai- 114,6± 3,03 (mg/l), C reaktyvaus baltymo koncentracija gyvybei nepavojingas ribas pasiekė 5 – ąją gydymo dieną.

7 lentelė C reaktyvaus baltymo analizė šunų parvovirusinio enterito gydymo eigoje

Klinikinė diagnozė Šunų sk. CRB (mg/l) 1 – ąją dieną CRB (mg/l) 3 – ąją dieną CRB (mg/l) 5 – ąją dieną Parvovirusinis enteritas 37 114.6± 3,03 92.3±8.9 16±2.6

3.1.5.

C reaktyvus baltymas buvo matuotas 27 ūmiu pankreatitu sergantiems šunims. Visiems šunims CRB koncentracijos tyrimas kraujo serume buvo atliktas diagnozės nustatymo dieną, 3, 5 ir po 7 dienų pradėjus gydymą. Aukščiausias CRB rodiklis pirmąją dieną siekė >270 (mg/l), žemiausias- 190,6 (mg/l), vidutiniškai- 236,8±7,26 (mg/l). 3 – ąją gydymo dieną vid. CRB koncentracija ženkliai krito ir siekė 137.9± 19.9(mg/l), 5 – ąją dieną vid. CRB koncentracija siekė 47.3± 9.8(mg/l). Atlikus CRB koncentracijos kraujo serume tyrimą 7 dieną, gydymo pabaigoje, CRB koncentracija siekė vidutiniškai 19,9± 0,54mg/l. (11 pav.).

11 pav. C reaktyvaus baltymo analizė pankreatito gydymo eigoje 236,8 137,9 47,3 19,9 0 50 100 150 200 250 300 Diagnozės d. 3 d. 5 d. 7 d. CRB pokyčiai

3.1.6.

C reaktyvus baltymas buvo ištirtas 19 šunų, turinčių opinį gastritą (7 proc.;95 proc. PI: 4,04-9,96) . Visiems šunims buvo atliktas CRB koncentracijos kraujo serume tyrimas diagnozės nustatymo dieną (196,2±4,55 mg/l) , 3 (94,2±8,8 mg/l) gydymo dieną, 5 (46,3±5,5mg/l) gydymo dieną ir po 7 dienų pradėjus gydymą (26.8± 3,7mg/l). Aukščiausias CRB rodiklis diagnozės nustatymo dieną siekė 231,5 (mg/l), žemiausias- 179,4 (mg/l), vidutiniškai-196,2±4,55 (mg/l) (12 pav.).

12 pav. C reaktyvaus baltymo pokyčiai taikant tikslingą opinio gastrito gydymą

C reaktyvus baltymas matuotas 20 šunų sirgusių cistitu. Visiems šunims CRB koncentracija kraujo serume pamatuota diagnozės dieną (82.1± mg/l), 3 dieną (37.6± mg/l) ir 5 gydymo dieną (12.5± mg/l). Aukščiausias CRB rodiklis diagnozės dieną buvo 94,7 (mg./l), žemiausias 60,2 (mg./l), vidutiniškai - 82,1±3,52 (mg./l) (13 pav.) 196,2 94,2 46,3 26,8 0 50 100 150 200 250 300

Diagnozės d. 3 dieną 5 dieną 7 dieną

13 pav. C reaktyvaus baltymo pokyčiai cistito gydymo eigoje

3.1.7.

C reaktyvaus baltymo koncentracijos buvo matuotos 13 šunų sergančių pneumonija. Visiems šunims CRB koncentracijos kraujo serume tyrimas buvo atliktas diagnozės nustatymo dieną, 3 ir 5 dienas pradėjus gydymą. Aukščiausias CRB rodiklis diagnozės dieną siekė 235,3 (mg/l), žemiausias- 189,9 (mg/l), vidutiniškai- 207,6± 5,10 (mg/l). Pakartotinas CRB koncentracijos kraujo serume tyrimas buvo atliktas 3 ir 5 dienomis nuo gydymo pradžios. 3 dieną vidutiniškai siekė 120±11.2 (mg/l), 5 dieną CRB koncentracija siekė normos ribas <10 mg/l (14 pav.)

14 pav. C reaktyvaus baltymo koncentracijos pokyčiai esant pneumonijai 82,1 37,6 12,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Diagnozės d. 3 d. 5 d. CRB pokyčiai 207,6 120 10 0 50 100 150 200 250 300 Diagnozės d. 3 d. 5 d. CRB pokyčiai

3.2. Sergančių šunų temperatūros ir vidutinės CRB koncentracijos

koreliacija

Didžiausia temperatūra buvo užfiksuota babeziozės atvejais- 41- 39,8°C, piometros atvejais temperatūra kilo 39,5- 40°C, esant traumoms- 38,5-39,5 ° C, parvovirusinio enterito atveju- 39-39,9 °C, ūmaus pankreatito atvejais- 39– 39,5 °C, esant cistito diagnozei- 38,8-39,7 °C, opinio gastrito atveju 38-39 ° C, pneumonijos atveju- 39-39,8 °C. Siekiant įvertint kūno temperatūros ir C-reaktyvinio baltymo koreliaciją, buvo išvesta temperatūros rodiklių vidurkis, C-C-reaktyvinio baltymo vidurkis ir apskaičiuota koreliacijos reikšmė. Buvo apskaičiuotas koreliacijos koeficientas r=0,238 ir remiantis koreliacijų skale nustatyta silpno stiprumo koreliacija tarp CRB ir temperatūros pokyčių (6 lentelė).

6 lentelė. Temperatūtos ir CRB koreliacija, sergant įvairiomis ligomis

Klinikė diagnozė Šunų sk. Vidutinė temperatūra (°C gydymo pradžioje) (norma 38-39 °C ) Vidutinė CRB koncentracija kraujo serume (norma < 10mg/l) Temperatūros ir CRB korelecija r=0,238 Piometra 72 39,8 248,5 Babeziozė 56 40,4 248,3 Traumos 42 39 230,1 Parvovirusinis enteritas 37 39,5 114,6 Ūmus pankreatitas 27 39,3 236,8 Cistitas 20 39,3 82,1 Opinis gastritas 19 38,5 196,2 Pneumonija 13 39,4 207,6 Viso 286

Iš žemiau pateiktų grafikų galima matyti, kad kai kurių ligų metu esant aukštai CRB koncentracijai kraujyje, temperatūra ženkliai kilo. tačiau pastebėta atvejų kurių metu padidėjus CRB koncentracijai kraujyje, temperatūra ženkliai nepakito (15,16 pav.).

15 pav. Temperatūros pokyčiai segant įvairiomis ligomis

16 pav. Temperatūros ir CRB koreliacija sergant įvairiomis ligomis 39,8 39,3 39 39,4 39,5 _39,3 38,5 35 35,5 36 36,5 37 37,5 38 38,5 39 39,5 40 Temperatūros pokyčiai 0 50 100 150 200 250 300 37 37,5 38 38,5 39 39,5 40 40,5 41 CR B

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliekant CRB koncentracijos tyrimus sveikų ir sergančių šunų kraujo serumo mėginiuose buvo siekiama išsiaiškinti, kaip susiję klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaikančios patologijos su C reaktyvaus baltymo kiekio pokyčiais ligos pradžioje ir po gydymo procedūrų. Šie tyrimai reikšmingi dar ir tuo, kad CRB koncentracijos tyrimai buvo atliekami su specialiai šunims paruoštu ir validuotu tyrimo metodu. Tai leidžia gautus rezultatus palyginti ir įvertinti su kitais tokiu pačiu metodu tirtais šunų mėginiais.

Pirmiausia buvo nustatyta CRB koncentracija sveikų šunų serumo mėginiuose, kuri buvo mažesnė nei 10 (mg/l). Šio rodiklio pokyčiai sąsajose su šunų kuria nors veisle iš 13 tirtų nebuvo nustatyti, tačiau mokslinėse publikacijose teigiama, kad miniatiūrinių veislių šnauceriams CRB koncentracija gali siekti iki 25 ( mg/l) (3).

Tiriant sveikų patinų ir patelių CRB koncentracijas buvo pastebėta, kad lyties įtaka fiziologiniams C reaktyvaus baltymo svyravimams neturėjo įtakos ir jis 50% kalių ir 50% patinų išliko tyrimo metu mažesnėje nei 10 (mg/l) koncentracijoje. Tai patvirtina ir mokslinėse publikacijose paskelbti rezultatai rodantys, kad kalių ir patinų CRB koncentracijos yra vienodos, išskiriamas tik kalių nėštumo periodas (3). Tyrimo metu kontrolinėje grupėje dviejų sveikų kalių, tirtų 21-55 šuningumo parą CRB koncentracija vidutiniškai siekė 42,1(mg/l). Palyginus su kitų mokslininkų gautais duomenimis (nustatytas CRB koncentracijos padidėjimas iki 80 (mg/l), galima teigti, kad duomenys faktiškai sutapo. Tiriant sveikas rujojančias kales buvo nustatytas vidutiniškas CRB koncentracijos padidėjimas iki 15,77 (mg/l). Šis rezultatas atitinka mokslinėse publikacijose paskelbtus rujojančių kalių tyrimo rezultatus (3).

Vertinant 1-5 metų sveikų šunų amžiaus įtaką CRB koncentracijai serumo ar plazmos mėginiuose nebuvo nustatyta su amžiumi susijusių CRB koncentracijos pokyčių. Visų pacientų

CRB rezultatas buvo mažesnis nei 10 (mg/l). Mokslinėse publikacijose yra pateikta duomenų, kad CRB nerekomenduoja tirti labai jauniems 1-3 mėn. amžiaus šuniukams (3).

Remiantis šio tyrimo rezultatais galima teigti, kad CRB koncentracijos pokyčiams sveikų šunų kraujo serume veislė ir amžius įtakos neturėjo, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad labai jauniems šuniukams CRB koncentracijos pokyčiai klinikiniu požiūriu ne visada galėtų būti sąryšyje su uždegiminiais procesais. CRB koncentracijos padidėjimą iki 42,1(mg/l) susijęs su kalių šuningumu ir rujos metu nustatytas CRB padidėjimas iki 15,77( mg/l) taip pat negalėtų būti siejamas su kokia nors patologija, pasireiškiančia uždegimine reakcija ir imuninės sistemos suaktyvinimu.