LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Indrė Dringelienė
Kalių piometra
Canine pyometra
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof.dr. Vytuolis Žilaitis
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kalių piometra“. 1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo(-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai: 1.
2.
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Kalės lytinis ciklas ... 10
1.2 Kalės lytinio ciklo neurohumoralinė reguliacija ... 11
1.3 Piometros etiologija ... 12
1.4 Piometros klinikiniai simptomai ... 13
1.5 Piometros diagnostika ... 13 1.5.1 Palpacija ... 13 1.5.2 Kraujo tyrimai ... 14 1.5.3 Ultragarsinis tyrimas ... 16 1.5.4 Rentgeninis tyrimas ... 16 1.5.5 Citologinis tyrimas ... 16 1.6 Piometros gydymas ... 16 1.6.1 Medikamentinis gydymas ... 17 1.6.2 Chirurginis gydymas ... 17
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
2.1 Tiriamojo darbo schema ... 18
2.2 Tiriamojo darbo vieta ir laikas ... 19
2.3 Tiriamasis objektas ... 19
2.4 Tiriamųjų kalių paskirstymo į grupes sąlygos ... 20
2.5 Kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų analizė ... 20
2.6 Piometros tipo analizė ... 21
2.7 Piometros sezoniškumo analizė ... 22
2.8 Laikotarpio nuo rujos pabaigos iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo analizė ... 23
2.9 Statistinė analizė ... 24
3 TYRIMO REZULTATAI ... 25
3.1 Piometros tipų pasireiškimas tarp skirtingo dydžio veislių. ... 25
4 3.3 Laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių pasireiškimo,
analizė ... 27
3.4 Kraujo morfologinių rodiklių pokyčių analizė ... 28
3.5 Kraujo biocheminių rodiklių pokyčių analizė ... 30
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 34
5
SANTRAUKA
Kalių piometra
Indrė Dringelienė Magistro baigiamasis darbas
Piometra – tai susirgimas, keliantis pavojų gyvybei, dėl šios priežasties yra būtinas greitas ir tikslus šios ligos nustatymas. Šiame darbe iškeltais uždaviniais įvertinta veislės ir sezono įtaka piometros pasireiškimui. Nustatytas laiko tarpas nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių ligos požymių pasireiškimo. Įvertinti kraujo morfologinių ir biocheminių tyrimų parametrai, bei jų klinikinė reikšmė piometros diagnostikoje.
Tiriamos trys, skirtingo dydžio veislių grupės. Pirmąją grupę sudarė - 10 didelių veislių kalės. Antrąją grupę sudarė - 6 vidutinio dydžio veislių kalės. Trečiąją grupę sudarė – 4 mažų veislių kalės. Grupių kales jungė vienas bendras požymis – visos sirgo piometra.
Tirtų kalių tarpe vyravo 12 skirtingų veislių, kurios priskiriamos visoms 3 skirtingo dydžio veislių grupėms. Tokiam veislių dažnio svyravimui įtakos turi genetinė predispozicija.
Piometra pasireiškė vasaros ir rudens sezonais. 60 procentų pirmosios grupės kalių, piometra sirgo rudenį. 83,3 procentai antrosios grupės ir 75 procentai trečiosios grupės kalių, piometra sirgo vasarą.
Ilgiausias vidutinis laiko tarpas, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo buvo nustatytas vidutinių veislių kalėms - 55,83 ± 5,7 paros. Trumpiausias laiko tarpo vidurkis nustatytas mažų veislių kalėms - 53,5 ± 28,26 paros.
Analizuojant kraujo morfologinių ir biocheminių tyrimų rezultatus, galima įvertinti sisteminius organizmo pokyčius. Leukocitozė ir neutrofilija nustatyta 60 proc. didelių veislių kalėms, 83,3 proc. vidutinių veislių kalėms ir 100 proc. mažų veislių kalėms. Apskaičiuoti leukocitų skaičiaus vidurkiai: pirmos grupės kalėms – 27,2 ± 19,2 × 109/L, antros grupės kalėms -
32,6 ± 26,1 × 109/L, trečios grupės kalėms - 34,2 ± 16,7 × 109/L. Nustatyti neutrofilų skaičiaus
vidurkiai: pirmos grupės kalėms – 21,8 ± 15,5 × 109/L, antros grupės kalėms – 31,3 ± 19,8 × 109
/L, trečios grupės kalėms – 27 ± 16,5 × 109
/L.
Tirtoms kalėms nebuvo nustatyti inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimai. Kreatinino ir glutamato piruvato transaminazės koncentracija kalių kraujyje neviršijo fiziologinės normos ribų.
6
SUMMARY
Canine pyometra
Indrė Dringelienė Master‘s Thesis
Pyometra - it is a life-threatening illness, for this reason, it is necessary to quickly and accurately determine the disease. The aim of the study was to evaluate influence of breed and season on pyometra manifestation. The time period was determined between the end of the heat and the first clinical signs of the disease. To evaluate the parameters of blood morphology and biochemistry, their clinical significance in pyometra diagnostics.
Three groups of different sizes and breeds were studied. The first group consisted of 10 large breed bitches. The second group consisted of 6 medium-sized breed bitches. The third group consisted of 4 small breed bitches. One factor connected all of them – they all had pyometra.
12 different breeds of bitches were studied, they were all assigned to 3 different size and breed groups. The influence of such breed frequency fluctuations is genetic predisposition The pyometra occurred during the summer and autumn seasons. For the 60 % of the first group of bitches, the pyometra occured in autumn. 83.3 % of the second group and 75 % of the third group bitches, the pyometra occured in the summer.
The longest time period from the end of the heat to the first clinical signs manifestation was found in the medium breeds – 55,83 ± 5,7 days. The shortest average time was found in small breeds - 53,5 ± 28,26 days.
Analyzing the results of blood morphological and biochemical studies, it is possible to evaluate systemic changes in the body. Leukocytosis and neutrophilia was determined in 60 % of large breed bitches, 83,3 % in medium size group and 100 % in the first group of small breed bitches.
The average number of leukocytes was calculated: first group of bitches - 27,2 ± 19,2 × 109/L, second group - 32,6 ± 26,1 × 109/L, third group - 34,2 ± 16,7 × 109/L. The average number of neutrophils was determined: first group of bitches - 21,8 ± 15,5 × 109/L; second group - 31,3 ± 19,8 × 109
/L, third group - 27 ± 16,5 × 109/L.
The studied bitches did not experience any kidney and liver function problems. Creatinine and glutamate pyruvate transaminase concentration in the blood of bitches did not exceed the limits of the physiological norm.
7
SANTRUMPOS
Proc. – procentai Val. – valandos
GnRH – gonadotropinis liberinas
FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas LH – liuteinizuojantis hormonas
CRB – c-reaktyvinis baltymas
SUAS – sisteminio uždegimo atsako sindromas WBC – leukocitai
NEU – neutrofilai PLT –trombocitai BUN – šlapalo azotas CREA – kreatininas
GPT – glutamato piruvato transaminazė ALP – šarminė fosfotazė
RBC – eritrocitai
PGF2α- prostaglandinai F2α KG – kilogramai
8
ĮVADAS
Piometra – tai sisteminis susirgimas. Susirgimą sukelia gimdoje išsivysčiusi bakterinė infekcija. Liga kelia grėsmę gyvybei, todėl yra svarbus greitas ir tikslus piometros atpažinimas klinikinėje praktikoje (1).
Kalių akušerinių ligų, tokių kaip mukometros, cistinės endometrinės hiperplazijos, hidrometros bei piometros klinikiniai simptomai yra labai panašūs, dėl ko atsiranda sunkumų klinikinėje diagnostikoje. Piometros klinikinei požymiai nėra specifiniai, o labiau sisteminiai (vėmimas, padažnėjęs vandens lakimas, leukocitozė). Specifinių požymių nebuvimas yra rimta kliūtis greitai ligos diagnozei. Greitas piometros atpažinimas, labiausiai aktualus vyresnio amžiaus kalėms (1, 2). Dažniausiai piometra yra diagnozuojama 8 metų kalėms, praėjus 1 mėnesiui po rujos periodo (3).
Kalių ligų, tokių kaip hidrometros, mukometros, cistinės endometrinės hiperplazijos ir piometros pasireiškimas dažnesnis tose šalyse, kuriose nėra plačiai paplitusi sveikų gyvūnų kastracija (2, 3).
Morfologiniuose kraujo tyrimuose vyrauja leukocitozė ir neutrofilija. Biocheminių kraujo parametrų pokyčiai sutinkami rečiau, nes vidaus organų pažeidimai išsivysto esant didelei endotoksemijai, gyvūnui sergant lėtinėmis ligomis, nusilpus organizmo fiziologinėms funkcijoms dėl senyvo amžiaus ar netinkamų gyvenimo sąlygų. Dažniausiai pažeidžiamos kepenys ir inkstai (1,2).
Makšties tepinėlio (citologinis tyrimas) panaudojimo galimybės, kalių piometros diagnostikoje yra minimos literatūroje, tačiau mokslinių tyrimų apie jų pritaikymą diagnostikoje nebuvo rasta (4).
Ultragarsinis tyrimas – tai vienas iš efektyviausių, piometros diagnozės patvirtinimui panaudojamų tyrimo metodų (5).
Ovariohisterektomija – tai efektyviausias ir saugiausias piometros gydymo būdas, kuris atliekamas kuo greičiau po ligos diagnozės arba iškart stabilizavus organizmo būklę (1).
9
Darbo tikslas:
Išanalizuoti anamnezės duomenis, kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų pokyčius ir įvertinti jų klinikinę vertę, diagnozuojant kalėms piometrą.
Darbo uždaviniai:
1) Įvertinti piometros tipą
2) Įvertinti sezono įtaką ligos pasireiškimui
3) Įvertinti laikotarpį nuo rujos pabaigos iki piometros pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo.
4) Įvertinti kraujo morfologinių rodiklių pokyčius kalėms, sergančioms piometra 5) Įvertinti kraujo biocheminių rodiklių pokyčius kalėms, sergančioms piometra
10
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kalės lytinis ciklas
Kalės lytinės brandos sulaukia būdamos 6-20 mėnesių amžiaus. Pirmasis lytinio ciklo pasireiškimas yra susijęs su kalės veisle bei dydžiu. Didelių veislių kalėms pirmasis lytinis ciklas gali pasireikšti iki vienerių metų amžiaus, tačiau pagal literatūros duomenis yra atvejų, kai kalei pirmasis lytinis ciklas pasireiškia iki dviejų metų amžiaus. Mažų veislių kalėms pirmasis lytinis ciklas prasideda, kai jos sulaukia 6-12 mėnesių (6, 7, 8).
Kalė yra diestrinis gyvūnas, kuriam būdingas rujos sezoniškumas, o ovuliacija yra spontaninė (6).
Lytinis ciklas sudarytas iš keturių fazių (9): 1) Priešrujis (proestrus)
2) Ruja (estrus) 3) Porujis (diestrus)
4) Tarprujis arba ramybės periodas (anestrus)
Priešrujis (proestrus) – tai pirmoji lytinio ciklo fazė, kurios metu kalei pasireiškia pirmieji vaisingumo požymiai. Kalės vulva pabrinksta ir iš makšties pasirodo kraujingos išskyros. Kraujingos išskyros atsiranda plyšus gimdos gleivinės kapiliarams, o į makštį patenka per atvirą gimdos kaklelį. Šios fazės metu kalė neprisileidžia patino ir dažnai būna agresyviai nusiteikusi jo atžvilgiu. Tuo tarpu patinai dažniausiai rodo susidomėjimą kale. Priešrujis vidutiniškai trunka 9 dienas, bet gali svyruoti nuo 6 iki 11 dienų (8, 9).
Ruja (estrus) – tai antroji lytinio ciklo fazė, kuri prasideda tada, kai kalė pradeda prisileisti patiną. Kalės vulvos pabrinkimas sumažėja, išskyros iš makšties tampa šviesesnės. Nuo rujos pradžios praėjus 24 - 48 val. įvyksta ovuliacija. Kalės ruja vidutiniškai trunka 9 dienas, bet gali svyruoti nuo 2 iki 20 dienų (9, 10, 11).
Porujis (diestrus) – tai trečioji lytinio ciklo fazė, kurios metu kalė nebeprisileidžia patino. Kalės vulvos pabrinkimas galutinai atslūgęs, o iš makšties nebeišskiriamos išskyros. Porujis trunka nuo 60 iki 100 dienų (9, 10).
Tarprujis arba ramybės periodas (anestrus) – tai ketvirtoji lytinio ciklo fazė. Šios fazės metu,
kai kurioms kalėms pasireiškia pseudonėštumas. Ramybės periodas trunka nuo 2 iki 5 mėnesių. Kalė per vienerius metus gali turėti 1 – 2 pilnavertiškus lytinius ciklus. Tačiau mažų veislių
kalės gali per metus turėti 3- 4 lytinius ciklus, o didelių veislių – 1 ciklą. Lytinis ciklas trunka nuo 4,5 iki 8,5 mėnesių (8).
11 S. A. Laurusevičiaus (3) atlikto tyrimo metu gautais duomenimis, iš 116 tirtųjų kalių vidutiniškai pirmoji ruja pasireiškė 9,5 mėnesio amžiaus, vidutinė rujos trukmė – 2,7 savaitės, o klinikinis pseudovaikingumas pasireiškė 18,1 proc. kalių.
1.2
Kalės lytinio ciklo neurohumoralinė reguliacija
Lytinį ciklą reguliuoja dvi organizmo sistemos: Endokrininė sistema
Nervų sistema
Nervų sistemos reguliacija nėra specifinė, nes ji kontroliuoja ir kitus organizme vykstančius fiziologinius procesus. Nervų sistemos poveikis pasireiškia greitai, tačiau jis yra trumpalaikis. Endokrininė sistema – specifinė ir poveikis ilgesnio veikimo nei nervų sistemos (8).
Humoralinė reguliacija vyksta biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų) pagalba, kurias išskiria organizmo vidaus sekrecijos liaukos į vidinę skysčių terpę - kraują, limfą, audinių skystį (6, 8, 12).
Priešrujo (proestrus) fazės pradžioje kalės pagumburys išskiria gonadotropinį liberiną (GnRH), kuris aktyvuoja priekinę hipofizės dalį. Priekinė hipofizės dalis pradeda intencyviau sintetinti ir išskirti folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), kuris skatina folikulų augimą kiaušidėse. Subrendę folikulai pradeda gaminti ir išskirti estrogenus, kurie slopina hipofizės funkciją gaminti ir išskirti folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), o skatina sintetinti liuteinizuojantį hormoną (LH). Estrogenų koncentacija kraujyje pasiekia 60-70 pg/ml, o priešrujo fazės pabaigoje estrogenų kiekis pradeda mažėti. Viso priešrujo fazės laikotarpiu progesteronas neviršija bazinės koncentracijos (< 0,5 ng/ml) (8, 12).
Rujos (estrus) metu, progesteroną sintetina folikule besivystančios liuteininės ląstelės, o po 24 – 48 val. liuteinizuojantis hormonas (LH) pasiekia piką ir įvyksta ovuliacija. Iš ovuliuoto folikulo susidaro geltonkūnis. Geltonkūnis gamina progesteroną, kurio koncentracija kraujyje sparčiai didėja. Progesteronas skatina gimdos gleivinės išvešėjimą ir slopina gonadotropinių hormonų sintezę (LH ir FSH). Praėjus 48 val. po LH bangos, progesteronas pasiekia 4-10 ng/ml koncentraciją kraujyje (8, 13).
Porujo (diestrus) pirmosios pusės metu progesterono koncentracija kraujyje didėja, nes jį toliau sintetina geltonasis kūnas. Pasiekiama 15-90 ng/ml koncentracija. Anrojoje pusėje progesterono kiekis pradeda mažėti (13).
Tarprujo (anestrus) fazėje pasireiškia trumpalaikiai liuteinizuojančio hormono (LH) protriūkiai, kurie literatūros duomenimis turi įtakos priešrujo pradžiai (14).
P. N. Olson (15) tyrė 6 kalių estradiolo, progesterono, liuteinizuojančio hormono (LH), folikilus stimuliuojančio hormono (FSH) ir prolaktino koncentracijas kraujo serume. Kraujo serumas buvo tiriamas kiekvieną dieną, 45 dienas prieš prasidedant priešrujui, priešrujo fazės metu
12 ir rujos fazės metu. Atlikto tyrimo metu gautais duomenimis, tarprujo metu tirtų kalių kiaušidės ir hipofizė buvo ramybės būsenoje. Tarprujo metu kalės turėjo pakankamą kiekį FSH, folikulų augimui. Progesteronas ir prolaktinas nebuvo aktyvūs tarprujo fazės pabaigoje. Vidutinė progesterono koncentracija tarprujo fazės antrojoje pusėje buvo < 1,0 ng/ml. LH koncentracija padidėjo prieš priešrujo fazės pradžią, kai estrogenų kiekis buvo žemiausias.
1.3 Piometros etiologija
Piometra – tai sisteminis susirgimas. Susirgimą sukelia gimdoje išsivysčiusi bakterinė infekcija. Liga kelia grėsmę gyvybei, todėl yra svarbus greitas ir tikslus piometros atpažinimas klinikinėje praktikoje (1).
Tiksli piometros etiologija nėra žinoma. Sveikos kalės endometriumo pokyčiai atsiranda, kai dominuojančio progesterono intervalas porujo fazės pirmojoje pusėje būna ilgesnis bei vyrauja bakterinė infiltracija. Endometriumo pokyčiai gali sukelti pūlingą gimdos uždegimą, to pasekoje gali pasireikšti sisteminis susirgimas - piometra (16).
Progesteronas skatina endometriumo liaukų sekreciją, gimdos kaklelio užsivėrimą, slopina gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus ir slopina organizmo imuninės sistemos atsaką infekcijoms (17).
Literatūros duomenimis, yra tikimybė, jog gimdos infekciją sukelia bakterijos, kurios yra natūrali makšties mikroflora (17).
J. Dennis ir B. L. Hamm (17) literatūroje pateikto tyrimo duomenimis, iš 10 kalių, sergančių piometra buvo paimti mėginiai (iš gimdos išskyrų) mikrobiologiniam tyrimui. Visoms tirtoms kalėms buvo nustatytos bakterijos, kurios yra natūrali makšties ir žarnyno mikroflora.
Tačiau tam, kad iš makšties bakterijos patektų į gimdą turi būti atviras gimdos kaklelis. Gimdos kaklelis būna atviras lytinio ciklo priešrujo ir rujos fazės metu. Pagrindinės bakterijos, kurios išskiriamos iš kalių, sergančių piometra, gimdos išskyrų: Staphylococcus, Escherichia coli,
Pseudomonas, Streptococcus, Klebsiella (16, 17).
Vidutinis kalės, sergančios piometra amžius yra 9 metai. Kuo vyresnė kalė, tuo jos lytiniai ciklai dažnesni, o dominuojančio progesterono intervalas ilgesnis (17).
Literatūros duomenimis, piometra gali pasireikšti ir jaunoms kalėms, tam įtakos turi progesterono naudojimas, kalės rujai slopinti. Piometros pasireiškimui reikšmės turi ne tik amžius, bet ir veislė. Jautriausios šių veislių kalės: rotveileriai, anglų springer spanieliai, cvergšnauceriai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai (16, 17).
S. A. Laurusiavičiaus (3) atlikto tyrimo metu gautais duomenimis, piometra dažniausiai sirgo 8 metų kalės (19,3 proc), po rujos praėjus vienam mėnesiui (50,7 proc). Atlikus gimdos mėginių mikrobiologinius tyrimus, nustatytas vyraujantis ligos sukelėjas – hemolitinė Escherichia
13
1.4 Piometros klinikiniai simptomai
Piometros klinikiniai simptomai fiksuojami praėjus po rujos 1-3 mėnesiams (17). S. A. Laurusevičiaus (3) atlikto tyrimo metu gautais duomenimis, piometros klinikiniai požymiai pasireiškė po rujos praėjus vienam mėnesiui (50,7 proc).
Klinikiniai simptomai, tokie kaip depresija, letargija, anoreksija, vėmimas, viduriavimas, polidipsija, poliurija, hipertermija, nėra specifiniai piometrai (17, 18).
Literatūros duomenimis, šios ligos specifiniu klinikiniu simptomu galima būtų laikyti, pūlingas išskyras iš kalės lytinio plyšio. Šis klinikinis požymis, gali būti fiksuojamas tik esant atviram gimdos kakleliui – atvira piometra. Kai gimdos kaklelis yra užsivėręs (uždara piometra), pūlingas gimdos turinys nepatenka į makštį, o iš jos nepasišalina per lytinį plyšį (17, 18).
Kalių piometra yra glaudžiai susijusi su sisteminio uždegimo atsako sindromo (SUAS) pasireiškimu (18). Literatūroje minima, jog iš 10 piometros atvejų, net 6 atvejams buvo nustatytas SUAS (19).
Šį sindromą sukelia didelė endotoksinų koncentracija kraujotakoje. Endotoksinus išskiria gimdoje esančios patogeninės bakterijos (18, 19).
Atviros piometros atveju - mažesnė rizika SUAS pasireiškimui, nes dalis gimdos infekuoto turinio yra mechaniškai pašalinama iš organizmo, per kalės lytinį plyšį (17).
Literatūroje aprašoma, jog indentifikuojant SUAS turi vyrauti 2- 4 kriterijai: širdies dažnis (> 160 k/min), temperatūra (> 39,7 °C arba < 37,7 °C), kvėpavimo dažnis (> 20 k/min), baltųjų kraujo ląstelių skaičius (> 12,000/ul), (18).
B. A. Fransson (20) atliko tyrimus, kurių metu aiškinosi C- reaktyvinio baltymo (CRB) ryšį su SUAS. Kalės sirgusios piometra buvo sugrupuotos į dvi grupes: kurioms pasireiškė SUAS (30/53; 57 proc) ir kurioms nepasireiškė SUAS (23/53; 43 proc). Logistinės regresijos dėka nustatyta, jog CRB parametras susijęs su SUAS. Nustatyta, kad SUAS būklė turi teigiamą ryšį su ilgu būklės stabilizavimo laikotarpiu. Mirtingumas tarp kalių sirgusių SUAS nedidelis – 3,3 proc.
1.5 Piometros diagnostika
1.5.1 Palpacija
Palpuojant pilvo organus per pilvo sieną, gimdos ragai užčiuopiami tik tada, kai yra padidėjusi jų apimtis. Gimdos ragų apimtis padidėja, nes dėl uždegimo jų spindyje kaupiasi pūliai, sustorėja sienelės, ragų forma tampa netaisyklinga. Esant viršsvoriui, esant stipriam skausmui (pilvo siena įtempta) arba esant dideliam pūlių kiekiui gimdoje (pilvo apimtis smarkiai padidėja), apčiuopa neduos jokių diagnostinių rezultatų. Palpacija turi būti atliekama atsargiai, nes dėl pūlių sankaupos bei uždegimo gimdos ragų sienos yra įtemptos ir linkusios trūkti (1).
14
1.5.2 Kraujo tyrimai
Diagnozuojant piometrą morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai nėra specifiniai, todėl, jog jie atspindi organizme esančius uždegimo procesus, vidaus organų veiklos pakitimus. Toks morfologinis ir biocheminis kraujo vaizdas gali būti ir kalei sergant kitomis ligomis. Nors kraujo tyrimai nėra specifiniai, tačiau yra svarbūs piometros diagnostikoje. Jų pagalba galima įvertinti gyvūno organizme vykstančius procesus ir bendrą organizmo būklę. Įvertinus gautus kraujo tyrimus, galima spręsti kokius toliau reiktų taikyti diagnostinius tyrimus. Atlikus kraujo tyrimus galima laiku nustatyti kritinę organizmo būklę ir ją stabilizuoti, kol bus gauta galutinė ligos diagnozė (1, 17, 21).
Piometra sergančių kalių morfologiniuose kraujo tyrimuose vyrauja padidėjęs baltųjų kraujo ląstelių skaičius (WBC) – leukocitozė, padidėjęs neutrofilų skaičius (NEU) – neutrofilija, su regeneruojančiu branduolio poslinkiu į kairę (1).
Literatūroje minima, jog yra atvejų, kai morfologiniame kraujo tyrime vyravo sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių skaičius (WBC) – leukopenija (1).
Kitame literatūros šaltinyje yra teigiama, jog gyvūnams sergantiems endotoksemija gali būti nustatytas normalus WBC kiekis ar netgi sumažėjęs neutrofilų skaičius – neutropenija, su regeneruojančiu branduolio poslinkiu į kairę. Taip nutinka dėl gimdos, apimtos uždegimo, chemotaksio metu išskiriamų cheminių medžiagų, kurios pritraukia neutrofilus į gimdos spindį, kur jie neutralizuojami ir įeina į pūlių sudėtį (17).
Morfologiniuose kraujo tyrimuose kartais yra fiksuojama normocitinė normochrominė anemija, galinti atsirasti dėl kaulų čiulpų slopinimo. Kaulų čiulpų slopinimas susijęs su gimdos uždegimu, kuris nulemia toksemijos atsiradimą (1, 17).
J. Schepper (22) atliko kraujo tyrimus 112 kalių, sergančių piometra. 31 procentui kalių kraujo tyrimai parodė normalų raudonųjų kraujo ląstelių skaičių (RBC), o 57 proc. kalių – neregeneruojančią normocitinę normochrominę anemiją, o 12 proc. kalių parodė neregeneruojančią mikrocitinę hipochrominę anemiją. Neregeneruojanti anemija buvo lengvos formos arba vidutinio sunkumo. Labiau ryški buvo neregeneruojanti mikrocitinė hipochrominė anemija, kuri rodo lėtinį kraujo netekimą, pasireiškiantį esant labai dideliam WBC skaičiui.
Literatūros duomenimis, sumažėjęs trombocitų skaičius (PLT) – trombocitopenija, susijęs su toksiniu poveikiu į kaulų čiulpus, kurie yra atsakingi už trombocitų gamybą (21).
Piometra sergančių kalių biocheminiuose kraujo tyrimuose yra fiksuojami šių parametrų pakitimai: kraujo šlapalo azoto (BUN), kreatinino (CREA), alanino aminotranferazės (ALT), šarminės fosfotazės (ALP), glutamato piruvato transaminazė (GPT) (1, 2, 17, 21).
15 Literatūroje minima, jog kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas yra susijęs su bakterine endotoksemija ir sumažėjusia kepenų perfuzija. Dehidratacija neretai turi reikšmės BUN ir CREA koncentracijos padidėjimui (17).
Showkat Ahmed Shah (23) su kolegomis atliko kalių sergančių piometra ir sveikų kalių morfologinių ir biocheminių kraujo tyrimų analizę. Tyrimo metu gauti rezultatai pateikti 1 lentelėje.
Parametrai Matavimo vienetai Tiriamosios grupės rezultatų vidurkis Tiriamoji grupė (n=8) Kontrolinė grupė (n=8) Hb g/dl 5,62±0,32 2,0-8,2 12-18 RBC *106/ul 3,24±0,59 1,8-4,9 5,5-8,8 PCV proc. 18,55±1,18 8-25 37-55 MCV Fl 60,88±6,71 44,4-80 60-77 MCH Pg 20,55±1,85 11,1-21,6 19,5-24,5 MCHC proc. 33,3±3,37 21-38,4 32-36 WBC *103/ul 104,8±4,0 81,2-131,2 6-17 Neutrofilai proc. 94,25±0,73 92-96 60-70 Limfocitai proc. 5,25±0,41 4-6 30-40 Trombocitai *103/ul 182,5±17,01 100-250 200-500 Retikuliocitai proc. 1,29±0,64 1,5-4,5 0-1,5 BUN mg/dl 63,6±7,07 30,4-110,4 7-32 CREA mg/dl 2,96±0,6 1,9-4,0 0,5-1,4 Albuminai g/dl 2,93±0,03 2,9-3 3,2-4,2 Bendras proteinų skaičius g/dl 9,53±0,78 8-10,6 5,3-7,6 ALP IU/L 154,66±7,7 129-180 0-90 ALT IU/L 43,66±4,68 33-63 10-94 AST IU/L 55,66±1,71 51-63 10-62
1 lentelė. Morfologinių ir biocheminių kraujo tyrimų rezultatai (23).
Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, jog visų tirtų kalių kraujo tyrimuose vyravo leukocitozė, neutrofilija, limfocitopenija, normocitinė normochrominė anemija, hiperproteinemija, padidėjęs BUN ir CREA kiekis. Ryškesni kraujo parametrų pakitimai buvo fiksuoti tais atvejais, kai gimdos kaklelis buvo užsivėręs – uždara piometra (23).
16
1.5.3 Ultragarsinis tyrimas
Ultragarsinis tyrimas – tai toks tyrimas, kai vidaus organų struktūroms atkūrti yra panaudojamos aukšto dažnio garso bangos (5).
Taikant šį spindulinės diagnostikos metodą, tiriamam pacientui nesukeliamas skausmas ir išvengiamas didelio streso potyris (5).
Ultragarso pagalba galima įvertinti atskirų organų padėtį, formą, struktūrą, judesius, kraujotaką, išmatuoti dydį ir nustatyti patologinius pokyčius bei įvertinti jų sudėtingumą ir keliamą grėsmę organizmui (24).
Ultragarsinis tyrimas yra plačiai naudojamas akušerijoje, nes tai efektyvi diagnostinė priemonė, padedanti anksti nustatyti gimdos patologinius pokyčius ir suteikia galimybę laiku paskirti sėkmingą gydymą (5, 24).
Ultragarsinis tyrimas yra pirmojo pasirinkimo diagnostikos metodas, kalių piometros diagnozei patvirtinti (17).
Dažniausiai matomas vaizdas, esant piometrai (17):
Gimdos sienelės sustorėjimas (sienelė matoma baltos spalvos)
Gimdos ertmėje esantis pūlingas turinys (matomas juodos spalvos)
1.5.4 Rentgeninis tyrimas
Rentgenografija – tai toks tyrimo metodas, kai peršvietus objektą rentgeno spinduliuote, vaizdas yra fiksuojamas rentgeno juostoje. Skaitmeninė rentgenografija – tai metodas, kai vaizdas suformuojamas kompiuteryje (25).
Taikant rentgeninį tyrimą, nevisuomet įmanoma atpažinti piometrą. Tam, kad rentgeno tyrimas duotų teigiamų rezultatų reikia, jog gimdos skersmuo būtų didesnis nei greta esančių plonųjų žarnų (17).
1.5.5 Citologinis tyrimas
Makšties citologinis tyrimas yra informatyvus diagnostikos metodas, tačiau diagnozės patvirtinimui rekomenduojama remtis ir kitais diagnostiniais tyrimo būdais, nes piometros atveju matomas citologinis vaizdas nėra specifinis (2, 17).
Atviros piometros atveju nustatoma (17):
Didelis skaičius degeneruotų neutrofilų
Intraląstelinės ir ekstraląstelinės bakterijos
Uždaros piometros atvejais, makšties citologinis tyrimas gali būti informatyvus tik tada, jeigu yra atliekamas lytinio ciklo rujos fazės metu (2, 17).
1.6 Piometros gydymas
17
Medikamentinis
Chirurginis
1.6.1 Medikamentinis gydymas
Piometros medikamentiniam gydymui yra naudojami prostaglandinai F2α (PGF2α) ir
antiprogestinai (26).
PGF2α sukelia gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus ir atpalaiduoja kaklelio kanalą, o tai
lemia pūlingo eksudato pašalinimą iš gimdos. Esant uždaros piometros atveju, PGF2α reikia taikyti
atsargiai, nes yra didelė rizika, jog prasidėjus gimdos lygiųjų raumenų susitraukimams gali plyšti jos sienelė, to pasekoje gali išsivystyti peritonitas. Siekiant išvengti bakteriemijos, kartu su PGF2α
rekomenduojama skirti sisteminį bakteriocidinio poveikio antibiotiką (amoksicilinas, enrofloksacinas, gentamicinas) (26).
Antiprogestinai konkurencingai jungiasi su progesterono receptoriais endometriume ir tokiu būdu yra mažinama progesterono koncentracija. Dėl tokio veikimo mechanizmo, padidėja gimdos lygiųjų raumenų susitraukimai ir atsipalaiduoja kaklelio kanalas (18, 26).
Literatūroje aprašyto tyrimo duomenimis, iš 163 kalių su atviro tipo piometra, kurios buvo gydytos prostaglandinais, pasveiko - 153 kalės. Iš 153 pasveikusių kalių 98 kalės išgijo po vieno gydymo kurso, 0 55 kalės – po 2 gydymo kursų (26).
1.6.2 Chirurginis gydymas
Taikant chirurginį piometros gydymo būdą yra atliekama ovariohisterektomija. Šio gydymo būdo privalumas, jog jis yra tiek gydomasis, tiek profilaktinis šios ligos pasikartojimui (18, 26).
1 paveikslas. Atviro tipo piometra 2 paveikslas. Uždaro tipo piometra
18
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tiriamojo darbo schema
Tyrime dalyvavo 20 piometra sergančių kalių. Jos buvo
suskirstytos į 3 tiriamąsias grupes.
1-ją tiriamąją grupę sudarė didelių veislių kalės (n=10)
3 paveikslas. Tiriamojo darbo schema.
2-ją tiriamąją grupę sudarė vidutinių veislių kalės (n=6)
3-ją tiriamąją grupę sudarė mažų veislių kalės (n=4)
Visoms kalėms buvo atliekami kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai.
Kiekvienai kalei fiksuotas piometros tipas
Registruotas kiekvienos kalės sirgimo sezonas
Registruotas kiekvienos kalės laikotarpis (paromis), nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių pasireiškimo.
19
2.2 Tiriamojo darbo vieta ir laikas
Tiriamasis darbas buvo atliekamas Kaune esančioje, privačioje veterinarijos klinikoje „RuminaVet“. Tiriamoji medžiaga buvo renkama nuo 2016 metų kovo iki 2017 metų spalio mėnesio.
Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (valstybės žinios 2012 Nr. 122-6126).
2.3 Tiriamasis objektas
Tiriamuoju objektu buvo pasirinktos 20 kalių, kurios sirgo piometra. Tiriamasis objektas buvo pasirenkamas atsitiktinai ir tik pagal vieną kriterijų – kalės turėjo sirgti piometra.
Tirtų kalių tarpe (n=20) vyravo toks veislių pasiskirstymas: jorkšyro terjeras (4 kalės), vokiečių aviganis (3 kalės), prancūzų buldogas (2 kalės), labradoras (2 kalės), amerikiečių kokerspanielis (2 kalės), rotveileris (1 kalė), auksaspalvis retriveris (1 kalė), berno zenehundas (1 kalė), amerikiečių stafordšyro terjeras (1 kalė), samojedas (1 kalė), biglis (1 kalė), amerikiečių akita (1 kalė). Tirtųjų kalių (n=20) amžiaus ir svorio pasiskirstymas pateiktas 2 lentelėje.
Kalės veislė (n=20) Kalės amžius Kalės svoris
Jorkšyro terjeras nr.1 9 metai 3,5 kg
Jorkšyro terjeras nr.2 10 metų 2,7 kg
Jorkšyro terjeras nr.3 12 metų 3,1 kg
Jorkšyro terjeras nr.4 13 metų 2,5 kg
Vokiečių aviganis nr.1 8 metai 33 kg
Vokiečių aviganis nr.2 9 metai 29 kg
Vokiečių aviganis nr.3 8 metai 26 kg
Prancūzų buldogas nr.1 7 metai 10,5 kg
Prancūzų buldogas nr.2 9 metai 11,2 kg
Labradoras nr.1 7 metai 29,8 kg
Labradoras nr.2 8 metai 31 kg
Amerikiečių kokerspanielis nr.1 9 metai 13,9 kg
Amerikiečių kokerspanielis nr.2 8 metai 11 kg
Rotveileris 7 metai 35,5 kg
Auksaspalvis retriveris 8 metai 28,8 kg
Berno zenehundas 6 metai 37 kg
Amerikiečių stafordšyro terjeras 9 metai 26,9 kg
20
Biglis 8 metai 10,3 kg
Amerikiečių akita 6 metai 35 kg
2 lentelė. Tiriamųjų kalių amžiaus ir svorio pasiskirstymas
2.4 Tiriamųjų kalių paskirstymo į grupes sąlygos
Visos tiriamosios kalės (n=20) buvo suskirstytos į 3 grupes, pagal svorio kriterijų. Pirmąją grupę sudarė didelių veislių kalės: 25,1 kg – 40 kg. Antrąją grupę sudarė vidutinių veislių kalės : 10,1 kg – 25 kg. Trečiąją grupę sudarė mažų veislių kalės, kurių svoris neviršijo 10 kg.(27).
Tiriamųjų kalių (n=20) pasiskirstymas į grupes pateiktas 3 lentelėje.
1-oji tiriamoji grupė (n=10) 2-oji tiriamoji grupė (n=6) 3-oji tiriamoji grupė (n=4)
Veislė Svoris Veislė Svoris Veislė Svoris
Vok. aviganis nr.1 33 kg Pranc. buldogas nr. 1 10,5 kg Jorkšyro terj. nr. 1 3,5 kg Berno zenehundas 37 kg A.kokerspanielis nr.1 13,9 kg Jorkšyro terj. nr. 2 2,7 kg
Rotveileris 35,5 kg Biglis 10,3 kg Jorkšyro terj. nr. 3 3,1 kg
Auks. retriveris 28,8 kg A.kokerspanielis nr.2 11 kg Jorkšyro terj. nr. 4 2,5 kg
Labradoras nr.1 29,8 kg Samojedas 24,1 kg
Vok. aviganis nr.2 29 kg Pranc.buldogas nr.2 11,2 kg Amer.staford.terj. 26,9 kg
Labradoras nr. 2 31 kg Vok. aviganis nr.3 26 kg Amerikiečių akita 35 kg
3 lentelė. Tiriamųjų kalių paskirstymas į grupes
2.5 Kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų analizė
Kraujo tyrimai buvo atliekami visų trijų grupių kalėms, ligos diagnozavimo etape. Kraujo mėginiai buvo imami morfologiniams ir biocheminiams tyrimams atlikti. Kraujas imtas iš priekinės dešinės arba kairės kojos venos – v.cephalica.
Morfologiniams kraujo tyrimams, kraujas buvo imamas į mėgintuvėlius su EDTA antikoaguliantu (rožinės spalvos). Biocheminiams kraujo tyrimams, kraujas buvo imamas į mėgintuvėlius su heparinu (oranžinės spalvos).
Kraujo morfologiniai tyrimai buvo atliekami „ Mindray“ aparatu, o kraujo biocheminiai tyrimai – „Reflotron Plus“ aparatu.
Gauti rezultatai fiksuoti ir analizuoti. Analizuoti morfologiniai kraujo parametrai: leukocitų (WBC) ir neutrofilų (NEU) koncentracija. Analizuoti biocheminiai kraujo parametrai: kreatinino
21 (CREA) ir glutamato piruvato transaminazės (GPT) koncentracija. Tyrime lyginami 3 tiriamųjų grupių kraujo rezultatai. Kraujo tyrimų rezultatai pateikti 4 lentelėje.
Kalės veislė (n=20) Leukocitai, ×109 /L Neutrofilai, ×109 /L Kreatininas, μmol/l Glut.piruv. transaminazė, IU/L Jorkšyro terjeras nr.1 38 24,8 52,3 38,3 Jorkšyro terjeras nr.2 18,2 14,6 44,4 38,8 Jorkšyro terjeras nr.3 55,6 50,9 44,2 40,6 Jorkšyro terjeras nr.4 24,8 16,6 66 40,3 Vokiečių aviganis nr.1 17,8 15,3 108 31,1 Vokiečių aviganis nr.2 20,8 17,1 46,7 81 Vokiečių aviganis nr.3 16,2 12,4 66,7 20,1 Prancūzų buldogas nr.1 83,4 69 44,2 45,5 Prancūzų buldogas nr.2 65,9 35,8 44,2 33,1 Labradoras nr.1 21,8 19 44 37,2 Labradoras nr.2 15,0 10,6 40,3 22,3 Amerikiečių kokerspanielis nr.1 14,5 12,4 46,3 44 Amerikiečių kokerspanielis nr.2 23,3 18,3 61 82,6 Rotveileris 15,2 13,8 66,1 44,6 Auksaspalvis retriveris 29,3 24,3 48,4 84 Berno zenehundas 73,3 63,1 93 80 Amerikiečių stafordšyro terjeras 13,5 10,7 120 43,6 Samojedas 22,9 18,5 58,6 33,7 Biglis 44,18 28,6 81,5 53 Amerikiečių akita 49,47 29,2 92 46
4 lentelė. Tiriamųjų kalių kraujo rezultatai.
2.6 Piometros tipo analizė
Piometros tipo vertinimas buvo atliktas iš klinikinio tyrimo metu gautų duomenų: pūlingų išskyrų iš makšties įvertinimo ir makšties veidrodėlio panaudojimo metu gauto vaizdo. Makšties veidrodėlio pagalba buvo apžiūrimas gimdos kaklelis ir nustatomas piometros tipas. Atviras piometros tipas buvo nustatomas toms kalėms, kurių gimdos kaklelis būdavo prasivėręs, o uždaro
22 tipo – kurių gimdos kaklelis būdavo užsivėręs. Piometros tipo nustatymas buvo atliekamas 3 tiriamųjų grupių kalėms. Gauti rezultatai lyginami tarp grupių. Kalių piometros tipo rezultatai pateikiami 5 lentelėje.
Kalės veislė (n=20) Atviro tipo piometra (n=18) Uždaro tipo piometra (n=2)
Jorkšyro terjeras nr.1 + Jorkšyro terjeras nr.2 + Jorkšyro terjeras nr.3 + Jorkšyro terjeras nr.4 + Vokiečių aviganis nr.1 + Vokiečių aviganis nr.2 + Vokiečių aviganis nr.3 + Prancūzų buldogas nr.1 + Prancūzų buldogas nr.2 + Labradoras nr.1 + Labradoras nr.2 + Amerikiečių kokerspanielis nr.1 + Amerikiečių kokerspanielis nr.2 + Rotveileris + Auksaspalvis retriveris + Berno zenehundas + Amerikiečių stafordšyro terjeras + Samojedas + Biglis + Amerikiečių akita +
5 lentelė. Nustatytas piometros tipas tirtoms kalėms.
2.7 Piometros sezoniškumo analizė
Patvirtinus piometros diagnozę ultragarso tyrimu, registruoti šios ligos pasireiškimo mėnesiai, kurie buvo priskiriami atitinkamam metų laikui (sezonui). Rudens sezonui priskirti mėnesiai: rugsėjis, spalis, lapkritis. Žiemos sezonui priskirti mėnesiai: gruodis, sausis, vasaris. Pavasario sezonui priskirti šie mėnesiai: kovas, balandis, gegužė. Vasaros sezonui - birželis, liepa,
23 rugpjūtis. Tyrime buvo lyginami 3 tiriamųjų grupių sezoniškumo rezultatai. Lygintas piometros tipo pasireiškimas, esant skirtingam metų laikui (sezonui). Gauti piometros sezoniškumo rezultatai pateikiami 6 lentelėje.
Kalės veislė (n=20) Sirgimo mėnesis Sirgimo sezonas
Jorkšyro terjeras nr.1 Liepa Vasara
Jorkšyro terjeras nr.2 Birželis Vasara
Jorkšyro terjeras nr.3 Birželis Vasara
Jorkšyro terjeras nr.4 Rugsėjis Ruduo
Vokiečių aviganis nr.1 Rugsėjis Ruduo
Vokiečių aviganis nr.2 Liepa Vasara
Vokiečių aviganis nr.3 Spalis Ruduo
Prancūzų buldogas nr.1 Birželis Vasara
Prancūzų buldogas nr.2 Liepa Vasara
Labradoras nr.1 Lapkritis Ruduo
Labradoras nr.2 Spalis Ruduo
Amerikiečių kokerspanielis nr.1 Liepa Vasara Amerikiečių kokerspanielis nr.2 Spalis Ruduo
Rotveileris Rugsėjis Ruduo
Auksaspalvis retriveris Rugsėjis Ruduo
Berno zenehundas Rugpjūtis Vasara
Amerikiečių stafordšyro terjeras
Rugpjūtis Vasara
Samojedas Liepa Vasara
Biglis Birželis Vasara
Amerikiečių akita Liepa Vasara
6 paveikslas. Kalių sezoniškumo duomenys.
2.8 Laikotarpio nuo rujos pabaigos iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo
analizė
Registruotas laikotarpis, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros požymių pasireiškimo. Laikotarpiai skaičiuoti paromis ir registruoti pagal kalių savininkų anamnezės duomenis. Analizuoti 3 tiriamųjų grupių rezultatai. Lygintas laikotarpis, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių
24 piometros požymių pasireiškimo, esant skirtingam metų laikui (sezonui). Kalių laikotarpiai, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių piometros požymių, pateikiami 7 lentelėje.
Kalės veislė (n=20) Laikotarpis nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių piometros požymių (paromis)
Jorkšyro terjeras nr.1 25 Jorkšyro terjeras nr.2 39 Jorkšyro terjeras nr.3 90 Jorkšyro terjeras nr.4 60 Vokiečių aviganis nr.1 48 Vokiečių aviganis nr.2 60 Vokiečių aviganis nr.3 45 Prancūzų buldogas nr.1 51 Prancūzų buldogas nr.2 55 Labradoras nr.1 46 Labradoras nr.2 90 Amerikiečių kokerspanielis nr.1 65 Amerikiečių kokerspanielis nr.2 54 Rotveileris 75 Auksaspalvis retriveris 32 Berno zenehundas 48
Amerikiečių stafordšyro terjeras 65
Samojedas 50
Biglis 60
Amerikiečių akita 45
7 lentelė. Kalių laikotarpiai, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių.
2.9 Statistinė analizė
Statistinė analizė atlikta panaudojus Microsoft Excel kompiuterinę programą. Skaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir patikimumas.
25
3 TYRIMO REZULTATAI
3.1 Piometros tipų pasireiškimas tarp skirtingo dydžio veislių.
4 paveikslas. Piometros tipų pasiskirstymas.
Tyrime analizuotas piometros tipų pasireiškimas tarp skirtingo dydžio veislių. Šie duomenys buvo renkami iš klinikinio tyrimo metu gautų rezultatų. Daugiausiai atviro tipo piometros atvejų buvo diagnozuota didelės veislės kalėms (10/10) bei mažų veislių kalėms (4/4). Atviro tipo piometros atvejų mažiausiai pasitaikė tarp vidutinių veislių kalių (4/6). Uždaro tipo piometros atvejai, fiksuoti tik vidutinių veislių kalių tarpe (2/6). Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų grupių (p < 0,05). (4 pav).
3.2 Piometros sezoniškumo analizė
5 paveikslas. Sezono pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių.
100 66,6 100 33,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
didelių veislių kalės vidutinių veislių kalės mažų veislių kalės
pro ce nta i atvira piometra uždara piometra 40 83,3 75 60 16,6 25 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Didelių veislių kalės Vidutinių veislių kalės Mažų veislių kalės
pro ce nta i vasaros sezonas rudens sezonas
26 Tyrime analizuotas sezono pasiskirstymas tarp 3 tiriamųjų grupių. Duomenys buvo renkami, fiksuojant piometros pasireiškimo mėnesius ir juos priskiriant atitinkamam metų laikui (sezonui). Vasaros sezono laikotarpiu, daugiausiai piometros atvejų buvo fiksuota vidutinių veislių kalėms (5/6), o mažiausiai – didelių veislių kalėms (4/10). Rudens sezono laikotarpiu, daugiausiai piometros atvejų fiksuota didelių veislių kalėms (6/10), o mažiausiai – vidutinių veislių kalėms (1/6) (5 pav).
6 paveikslas. Piometros tipo pasiskirstymas, priklausomai nuo vyraujančio sezono.
Tyrimo metu palygintas piometros tipo pasireiškimas, esant skirtingam metų laikui (sezonui). Vasaros sezono laikotarpiu, kalėms daugiausiai nustatyta atviro tipo piometros atvejų (10/12), o mažiausiai – uždaro tipo piometros atvejų (2/12). Rudens sezono laikotarpiu, kalėms daugiausiai buvo nustatyta atviro tipo piometros atvejų (8/8). Uždaro tipo piometros atvejų, rudens sezono laikotarpiu nenustatyta. Atviro tipo piometros pasireiškimas vyravo rudens sezono laikotarpiu, o uždaro tipo piometra – vasaros sezono laikotarpiu (6 pav).
83,3 100 16,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
vasaros sezonas rudens sezonas
pro ce nta i atvira piometra uždara piometra
27
3.3 Laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių
pasireiškimo, analizė
7 paveikslas. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas, remiantis laikotarpiu, nuo rujos pabaigos iki
pirmųjų ligos požymių pasireiškimo.
Tyrime analizuotas laikotarpis, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių pasireiškimo. Lyginti 3 tiriamųjų grupių duomenys. Tyrimo duomenys buvo rinkti remiantis kalių savininkų anamnezės duomenimis. Didelių veislių kalėms (1gr), nustatytas laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki piometros pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo standartinis nuokrypis- ± 17,18 parų. Vidutinių veislių kalėms (2 gr), nustatytas laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki piometros pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo standartinis nuokrypis- ± 5,7 paros. Mažų veislių kalėms (3 gr), nustatytas laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki piometros pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo standartinis nuokrypis- ± 28,26 paros. Ilgiausias laikotarpio vidurkis nustatytas vidutinių veislių kalėms, o trumpiausias – mažų veislių kalėms (7 pav).
55,4 55,83 53,5 52 52,5 53 53,5 54 54,5 55 55,5 56 Didelių veislių
kalės Vidutinių veisliųkalės Mažų veisliųkalės
la ik o ta rpio v idu rk is , pa ro m is
laikotarpis nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių pasireiškimo
28
8 paveikslas. Laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo,
pasiskirstymas, atsižvelgiant į vyraujantį sezoną.
Tyrimo metu palyginti laikotarpiai, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių piometros požymių pasireiškimo, esant skirtingam metų laikui (sezonui). Vasaros sezono metu, kalėms nustatytas laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo standartinis nuokrypis - ± 16,0 parų. Rudens sezono metu, kalėms nustatytas laikotarpio, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo standartinis nuokrypis- ± 18,50 parų. Rudens sezono metu, kalėms buvo nustatomas ilgesnis laikotarpis nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių piometros požymių pasireiškimo (8 pav).
3.4 Kraujo morfologinių rodiklių pokyčių analizė
9 paveikslas. Leukocitų skaičiaus pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių.
54,42 56,25 50 50,551 51,552 52,553 53,554 54,555 55,556 56,557 57,558 58,559 59,560
vasaros sezonas rudens sezonas
la ik o ta rpio v idu rk is , pa ro m is
laikotarpis nuo rujos pabaigos iki pirmųjų piometros klinikinių požymių pasireiškimo 0 4 8 12 16 20 24 28 32 36 40 44 48 52 56 60 64 68 72 76 80 84 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 L euk ocit ų kiek is × 10 9/L tiriamosios kalės
Didelių veislių kalės (n=10) Vidutinių veislių kalės (n=6) Mažų veislių kalės (n=4) Leukocitų norma (6,0-17,0)
29 Tyrime analizuotas leukocitų skaičiaus pasiskirstymas. Lyginti 3 tiriamųjų grupių duomenys. Tyrimo duomenys buvo renkami, tiriamoms kalėms atliekant morfologinius kraujo tyrimus. Didelių veislių kalėms (1gr), užfiksuotas vidutinis leukocitų kiekis – 27,2 ± 19,2 ×109/ L. Vidutinio dydžio veislių kalėms (2gr), užfiksuotas vidutinis leukocitų kiekis – 32,6 ± 26,1 ×109
/ L, o mažų veislių kalėms (3gr) – 34,2 ± 16,7 ×109/ L. Didelių veislių kalių grupėje, leukocitozė diagnozuota 60 proc. (6/10) kalių, o likusioms 40 proc. (4/10) kalėms nustatyta, jog leukocitai neviršija fiziologinių normos ribų. Vidutinių veislių kalių grupėje, leukocitozė diagnozuota 83,3 proc. (5/6) kalių, o 16,6 proc (1/6) - leukocitai fiziologinės normos ribose. Mažų veislių kalių grupėje, leukocitozė diagnozuota visoms kalėms (100 proc.; 4/4). Palyginus tiriamųjų grupių duomenis, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,05). (9 pav).
10 paveikslas. Neutrofilų skaičiaus pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių.
Tyrime analizuotas neutrofilų skaičiaus pasiskirstymas. Lyginti 3 tiriamųjų grupių duomenys. Tyrimo duomenys buvo renkami, tiriamoms kalėms atliekant morfologinius kraujo tyrimus. Didelių veislių kalėms (1gr), užfiksuotas vidutinis neutrofilų kiekis – 21,8 ± 15,5×109/ L. Vidutinio dydžio veislių kalėms (2gr), užfiksuotas vidutinis neutrofilų kiekis – 31,3 ± 19,8 ×109
/ L, o mažų veislių kalėms (3gr) – 27 ± 16,5 ×109
/ L. Didelių veislių kalių grupėje, neutrofilija diagnozuota 60 proc. (6/10) kalių, o likusioms 40 proc. (4/10) kalėms nustatyta, jog neutrofilai neviršija fiziologinių normos ribų. Vidutinių veislių kalių grupėje, neutrofilija diagnozuota 83,3 proc. (5/6) kalių, o 16,6 proc (1/6) - neutrofilai fiziologinės normos ribose. Mažų veislių kalių
0 4 8 12 16 20 24 28 32 36 40 44 48 52 56 60 64 68 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Neut ro filų s ka ičius × 10 9/L tiriamosios kalės
Didelių veislių kalės (n=10) Vidutinių veislių kalės (n=6) Mažų veislių kalės (n=4) neutrofilų norma (4,0-12,6)
30 grupėje, neutrofilija diagnozuota visoms kalėms (100 proc.; 4/4). Palyginus tiriamųjų grupių duomenis, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,05). (10 pav).
3.5 Kraujo biocheminių rodiklių pokyčių analizė
11 paveikslas. Kreatinino kiekio pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių.
Tyrime analizuotas kreatinino kiekio pasiskirstymas. Lyginti 3 tiriamųjų grupių duomenys. Tyrimo duomenys buvo renkami, tiriamoms kalėms atliekant biocheminius kraujo tyrimus. Didelių veislių kalėms (1gr), nustatytas vidutinis kreatinino kiekis – 72,5 ± 28,8 μmol/l. Vidutinio dydžio veislių kalėms (2gr), nustatytas vidutinis kreatinino kiekis – 56,0 ± 14,8 μmol/l, o mažų veislių kalėms (3gr) – 51,5 ± 10,3 μmol/l, (p < 0,05). Visoms kalėms nustatytas kreatinino kiekis yra fiziologinės normos ribose.
30 40 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140 150 160 170 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 K re a tini no k o ncent ra cij a μ m o l/l tiriamosios kalės
Didelių veislių kalės (n=10) Vidutinių veislių kalės (n=6) Mažų veislių kalės (n=4) Kreatinino norma (159 μmol/l)
31
12 paveikslas. Glutamato piruvato transaminazės kiekio pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių.
Tyrime analizuotas glutamato piruvato transaminazės kiekio pasiskirstymas. Lyginti 3 tiriamųjų grupių duomenys. Tyrimo duomenys buvo renkami, tiriamoms kalėms atliekant biocheminius kraujo tyrimus. Didelių veislių kalėms (1gr), nustatytas glutamato piruvato transaminazės kiekio vidurkis – 49,0 ± 24,2 IU/L. Vidutinio dydžio veislių kalėms (2gr), nustatytas glutamato piruvato transaminazės kiekio vidurkis – 48,8 ± 18,3 IU/L. Mažų veislių kalėms (3gr), nustatytas glutamato piruvato transaminazės vidurkis – 39,5 ± 1,2 IU/L, (p < 0,05). Visoms kalėms nustatytas glutamato piruvato transaminazės kiekis yra fiziologinės normos ribose (12 pav).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 G P T k o ncent ra cij a I U/L tiriamosios kalės
Didelių veislių kalės (n=10)
Vidutinių veislių kalės (n=6)
Mažų veislių kalės (n=4)
Glutamato piruvato transaminazės norma (89 IU/L)
32
4 REZULTATŲ APTARIMAS
S. Jitpean (28) savo atliktame tyrime pateikia, jog piometra paplitusi tarp daugybės įvairių veislių, kurios priskiriamos mažų, vidutinių ir didelių veislių kalių grupėms. Veislių svyravimo dažnis rodo, jog šios ligos pasireiškimui turi įtakos genetinės sąlygos (28). Atliktame tyrime buvo tirtos 20 kalių, kurios buvo 12 skirtingų veislių.
H. Primarizky (29) teigia, jog uždaro tipo piometra susirgti yra labiau linkusios vidutinių ir didelių veislių kalės. Atliktame tyrime, uždaro tipo piometra diagnozuota tik vidutinių veislių kalėms – 33,3 proc. Tuo tarpu, atviro tipo piometra nustatyta visoms 3 dydžių veislių grupėms. Tarp tiriamųjų grupių nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p < 0,05).
S. A. Laurusevičiaus (3) atliktame tyrime nustatyta, jog daugiausia kalės sirgo liepos mėnesį (14,7 proc.). A. L. Antonov (30) literatūroje pateikta , jog kalės dažniausia serga rugsėjo (11,98 proc.), gegužės (11,52 proc.) ir spalio (10,6 proc.) mėnesiais. Tyrime piometros sezoniškumas vyravo vasaros ir rudens laikotarpiais. Atliktame tyrime, vasaros sezono laikotarpiu daugiausia sirgo vidutinių veislių kalės – 83,3 procentai. Didžioji dalis kalių sirgo liepos mėnesį. Rudens sezono laikotarpiu daugiausia piometra sirgo didelių veislių kalės – 60 procentų, dažniausia rugsėjo mėnesį. Vasaros sezono laikotarpiu diagnozuoti abu piometros tipai, o rudens sezono laikotarpiu tik vienas – atviro tipo piometra.
Piometra pasireiškia lytiškai subrendusioms kalėms, praėjus nuo 4 savaičių iki 4 mėnesių po paskutinės rujos (1). Išanalizavus kalių savininkų pateiktus anamnezės duomenis, nustatyta, jog ilgiausias vidutinis laikotarpis buvo vidutinių veislių kalių tarpe – 55,83 ± 5,7 paros. Trumpiausias vidutinis laikotarpis buvo mažų veislių kalių tarpe – 53,5 ± 28,26 paros.
Piometra sergančių kalių kraujyje vyrauja padidėjęs leukocitų skaičius – leukocitozė ir padidėjęs neutrofilų skaičius – neutrofilija (1). Fiksuojami atvejai, kai kalėms nenustatoma leukocitozė ir neutrofilija (17). Išanalizavus leukocitų ir neutrofilų skaičių tiriamųjų kalių kraujyje, nustatyta, jog leukocitozė ir neutrofilija nustatyta visoms mažų veislių kalėms ir didžiajai daliai vidutinių veislių kalėms - 83,3 procentams, bei 60 procentų didelių veislių kalėms (p < 0,05). Tyrimo metu buvo nustatyta, jog bendras organizmo uždegimas dažniausia fiksuotas mažų veislių kalėms. Taip pat užfiksuotas ir didžiausias leukocitų skaičiaus vidurkis - 34,2 ± 16,7 ×109
/ L. Prieita prie išvados, jog jautriausios endotoksemijai buvo mažų veislių kalės.
Piometra sergančių kalių kraujyje yra fiksuojamas kreatinino ir glutamato piruvato transaminazės pakilimas virš fiziologinės normos ribų. Tokie pokyčiai nustatomi dėl didelės organizme vyraujančios endotoksemijos (17). Tyrimo metu nustatyta, jog visoms tirtoms kalėms kreatinino koncentracija kraujyje buvo fiziologinės normos ribose. Tai rodo, jog inkstų funkcijos
33 sutrikimų neužfiksuota ne vienai tirtai kalei. Taip pat nenustatyti kepenų pažeidimai, nes visoms tirtoms kalėms glutamato piruvato transaminazės koncentracija kraujyje – fiziologinės normos ribose. (p < 0,05). Tyrimo metu padaryta išvada, jog dėl endotoksemijos nebuvo pažeisti tirtų kalių vidaus organai.
34
IŠVADOS
Atlikus tyrimus ir apžvelgus tyrimų rezultatus, galima daryti tokias išvadas: 1) Tik vidutinių veislių kalėms diagnozuoti abu piometros tipai.
2) Vasaros sezono laikotarpiu, jautresnės buvo vidutinių ir mažų veislių kalės. Vidutinių veislių kalių grupėje piometra sirgo 83,3 procentai kalių, o mažų veislių grupėje – 75 procentai. Rudens sezono laikotarpiu, jautresnės sirgimui buvo didelių veislių kalės – 60 procentų.
3) Ilgiausias laikotarpio vidurkis, nuo rujos pabaigos iki pirmųjų klinikinių piometros požymių pasireiškimo buvo nustatytas vidutinių veislių kalėms – 55,83 ± 5,7 paros. Trumpiausias laikotarpio vidurkis priklauso mažų veislių kalėms – 53,5 ± 28,26 paros.
4) Visoms, mažų veislių grupės kalėms buvo nustatyta leukocitozė ir neutrofilija. Mažų veislių kalėms nustatytas didžiausias leukocitozės vidurkis - 34,2 ± 16,7 ×109
/ L.
5) Tirtoms kalėms nebuvo nustatyti kepenų ir inkstų funkcijų sutrikimai. Kalių kraujyje, kreatinino ir glutamato piruvato transaminazės koncentracijos buvo fiziologinės normos ribose.
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Hagman R. Diagnostic and Prognostic Makers for Uterine Diseases in Dogs. Journal Reproduction in Domestic Animals. June 2014, Vol 49, Issue 2, 16-20 p.
2. Pretzer S.D. Clinical presentation of canine pyometra and mucometra: A review. Journal Theriogenelogy. August 2008, Vol 70, Issue 3, 359-363 p.
3. Laurusevičius S.A. Kalių reprodukciniai parametrai ir makšties mikrofloros tyrimas skirtingomis lytinio ciklo fazėmis. Daktaro disertacija. Kaunas 2009, 15-16 p.
4. Beimborn V.R., Tarpley H.L., Bain P.J., Latime K.S. The Canine Estrous Cycle: Staging Using Vaginal Cytological Examination. Ross university, School of Veterinary Medicine, St. Kitts, West Indies (Beimborn) epartment of Pathology, College of Veterinary Medicine. The University of Georgia, Athens 2003.
5. Bigliardi E., Parmigiani E., Caviranis S., Luppi A., Bonati L., Corradi A. Ultrasonography and Cystic Hyperplasia – pyometra complex in the Bitch. Journal Reproduction in Domestic Animals. June 2004, Vol 39, Issue 3, 136-140 p.
6. Concannon P.W. Reproductive cycles of the domestic bitch. Journal Animal Reproduction Science. April 2011, Vol 124, Issue 3-4, 200-210 p.
7. Noakes D.E., Parkinson T.J., England G.C.W. Veterinary Reproduction and Obstetrics, 2009, Vol 9, 659-661p.
8. Feldman E.C., Nelson R.W. Canine and feline endocrinology and reproduction. 2004, 752-798 p.
9. Kustritz M.V.R. Managing the Reproductive Cycle in the bitch. Veterinary Clinics: Small Animal Practice. May 2012, Vol 42, Issue 3, 423-437 p.
10. Beaver B.V. Canine behavior – insights and answers. Elsevier Health Sciences. 2008, 205-208 p.
11. Levy X. Fontbonne A. Determining the optimal time of mating in bitches: particularities. Rev. Bras. Reprod. Anim., Belo Horizonte, 2007, 128-134 p.
12. Inthuralde J., Costas A.L., Pessina P., Fila D., Meikle A. Immunohistochemical determination of estrogen receptor-α in canine vaginal biopsies Throughout proestrus, estrus and early diestrus. Journal Theriogenology. October 2013, Vol 80, Issue 7, 805-811 p. 13. Marti S. Clinical aspects of normal female fertility. Procedings of the Southern European
Veterinary Conference. October 2008, 55-57 p.
36 15. Olson P.N., Bowen R.A. Behrendt M.D., Olson J.D. Nett T.M. Concentrations of Reproductive Hormones in Canine Serum Throughout Late Anestrus, Proestrus and Estrus Biology of Reproduction, December 1982, Vol 27, Issue 5, 1196-1206 p.
16. Smith F.O. Canine pyometra. Journal Theriogenelogy. August 2006, Vol 66, Issue 3, 610-612 p.
17. Dennis J., Hamm B.L. Canine pyometra: early recognition and diagnosis. Veterinary Medicine, May 2012. 226-233 p.
18. Franson B.A., Ragle C.A. Canine pyometra: An update on pathogenesis and treatment Washington State University – Pullman. August 2003, Vol 25, 4-6 p.
19. Karlsson I., Hagman R., Johannisson A., Karlstam E., Wernersson S. Cytokines as Immunological Markers for Systemic Inflammation in Dogs with Pyometra. Journal Reproduction Domestic Animals. December 2012, Vol 47, Issue 6, 337-341 p.
20. Franson B.A., Hagman R., Ragle C.A. C-reactive protein, tumor necrosis factor α and interleukin – 6 in dogs with pyometra and SIRS. Journal Veterinary Emergency and Critical care. December 2007, Vol 17, Issue 4. 373-381 p.
21. Hagman R. Clinical and Molecular Characteristics of pyometra in Female dogs. Journal Reproduction in Domestic Animals. December 2012, Vol 47, Issue 6, 323-325 p.
22. Schepper J., Van Der Stock J. Anaemia and leucocytosis in one hundred and twelve dogs with pyometra. Journal of small animal practice. February 1987, Vol 28, Issue 2, 137-145 p. 23. Showkat Ahmed Shah, Naresh Kumar Sood, Basharat Magbool Wani, Mudasir Ali Rather,
Akeel Bashir Beigh Umar Amin. Haemato – biochemical studies in canine pyometra. Journal of Pharmacognosy and Phytochemistry, 2017, 14-17 p.
24. Fayrer – Hosken R.A., Makaffey M., Miller – Liebl D., Caudle A.B. Early diagnosis of canine pyometra using ultrasonography. Veterinary Radiology and Ultrasound. November 1991, Vol 32, Issue 6, 287-289 p .
25. Merlo M., Lamb C.R. Radiographic and ultrasonographic features of retained surgigal sponge in eight dogs. Veterinary Radiology and Ultrasound. May 2000, Vol 41, Issue 3, 279-283 p.
26. Dennis J., Hamm L.B. Surgical and medical treatment of pyometra. Journal Veterinary Medicine. May 2012.
27. Haffman J.M., Cruvy K.E., Promislow D.E.L. Reproductive Capability is Associated with Lifespan and Cause of Death in Campanion Dogs. Journal Plos One, 2013.
28. Jitpean S., Hagman R., Holst B.S., Petterson A., Egenvall A. Breed Variations in the Incidence of Pyometra and Mammary Tumors in Swedish Dogs. Journal Reprod. Domest. Anim. December 2012, 347-350 p.
37 29. Primarizky H. A retrospective study of Canine Pyometra in Segar Veterinary Hospital, Kuala Lumpur, Malaysia 2012-2016. The Veterinary Medicine international conference 2017.
30. Antonov A.L., Atanasov A.S., Fasulka I.R., Georgiev P.I., Yotov S.A., Karadaev M.P., Vasilev N.Y. Influence of some factors on the incidence of pyometra in the bitch. Bulgarian Journal of Veterinary Medicine 2015, Vol 4 , 367-372 p.
