Kalių piometros diagnostikos ypatumai Disgnostic method‘s peculiarities of canine pyometra

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Laura Rinkevičiūtė

Kalių piometros diagnostikos ypatumai

Disgnostic method‘s peculiarities of canine

pyometra

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRINIS BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Birutė Karvelienė Kaunas,2016

2

DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kalių piometros diagnostikos

ypatumai“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas,

pavardė)

(parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo

(-os) vardas, pavardė)

(parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas,

pavardė)

3

TURINYS

1.1. Kalių lytinio ciklo ypatumai... 9

1.2. Piometra ir jos pasireiškimo priežastys... 10

1.3. Piometros klinikinių požymių įvairovė... 11

1.4. Piometros diagnostikos metodai... 12

1.4.1.Kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų pokyčiai sergant piometra ...12

1.4.2.Makšties citologinio tyrimo ypatumai diagnozuojant piometrą ...14

1.4.3.Kalių gimdos ragų palpacijos, pilvo srities rentgenografinio ir ultragarsinio tyrimų panaudojimas diagnozuojant piometrą ...16

1.5. Rekomenduojami piometros gydymo būdai... 17

1.5.1.Chirurginis piometros gydymas ...17

1.5.2.Medikamentinis piometros gydymas ...18

2.1. I-os grupės anamnezės ir anketinių duomenų piometros pasireiškimui nustatymas 21 2.2. Kraujo morfologinių ir biocheminių, bei rentgenografinio ir ultragarsinio, tyrimų rezultatų vertinimas...22

2.3. Makšties citologinių tepinėlių analizė... 23

3.1. I-os grupės anamnezės ir anketinių duomenų, sąlygojančių piometros pasireiškimą, analizė...24

3.2. I-os ir II-os tiriamųjų grupių kraujo morfologinių ir biocheminių, ultragarsinių ir rengenografinių tyrimų analizė... 27

4

SANTRAUKA

Kalių piometros diagnostikos ypatumai

Laura Rinkevičiūtė Magistro baigiamasis darbas

Piometra – tai keliantis pavojų gyvūno gyvybei susirgimas, todėl šio darbo iškelti uždaviniai yra įvertinti kalių, sergančių piometra optimaliausius ankstyvos diagnostikos metodus, kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų kitimus. Įvertinti amžiaus įtaką piometros pasireiškimui. Nustatyti laiko tarpą nuo paskutinės rujos iki piometros klinikinių požymių pasireiškimo. Tyrimu buvo vertinami šie piometros diagnostikos metodai: kraujo tyrimai, rentgeninis, ultragarsinis ir makšties citologinio tepinėlio vertinimas. Siekta išsiaiškinti, kuris tyrimas tiksliausiai leidžia nustatyti kalių piometrą Buvo tiriamos dvi kalių grupės. I –ąją grupę sudarė 19 piometra sergančių kalių, o II-ąją – kontrolės grupę sudarė 10 kliniškai sveikų kalių.

Interpretuojant kraujo tyrimus, iš gautų rezultatų galima susidaryti aiškų vaizdą apie sisteminius pakitimus. Diagnozuojama mažakraujystė, uždegiminis procesas bei inkstų disfunkcija.

Tyrime vidutinis, piometra sergančių kalių WBC kiekis yra 20,27 x 109_{/l. Aukštutinė riba –}

28,36 x 109_{/L. Aukščiausi neutrofilijos ir leukocitozės rodikliai fiksuoti kalėms, sergančioms uždara}

piometra. Eritrocitų (RBC) kiekio vidurkis I-os tiriamosios grupės buvo 5,02 x 1012/l, hematokrito (HCT) – 28,79 proc., o hemoglobino ( HGB) vidurkis tesiekė 11,79±0,47 g/dL. Šie duomenys rodo aplastinės anemijos ir uždegiminio proceso išsivystymą. Piometra sergančioms kalėms buvo užfiksuotas CREA vidurkis 210,37 µmol/l, o BUN -13,82 mmol/l.

Vidutinis laiko tarpas nuo rujos iki piometros klinikinių požymių išryškėjimo buvo 62,6 dienos. Vidutinis piometra sirgusių ir tyrime dalyvavusių kalių amžius - 9,68±0,53 metai.

Rentgenografinis tyrimas, diagnozuojant piometrą, informatyvus tik 15,79 proc., o ultragarsinis – 100 proc. Atliktas makšties citologinis tyrimas parodo vyraujančias ląsteles, esant

pūlingam gimdos uždegimui stebimos uždegimui būdingos ląstelės. Raktažodžiai: šuo, piometra, diagnozė, kraujo tyrimai.

5

SUMMARY

Disgnostic method‘s peculiarities of canine pyometra

Laura Rinkevičiūtė Master‘s Thesis

Pyometra is a potentially life threating condition, therefore the task of work was to evaluate bitches with pyometra optimal methods of early diagnostic, evaluate blood morphology and biochemical parameters changes. Rate an age of manifestation of pyometra. Set the time from the last estrus to clinical signs of pyometra. A study was conduction with female dogs with pyometra in the first group (n=19) and female dogs presented for ovariohysterectomy in control group (n=10).

The blood test results gave a clear picture of systemic effects of organism. Was found anemia, inflammation and kidney dysfunction.

The average of WBC is 20.27 x 109/l in the blood of bitches with pyometra. Upper limit of WBC in blood is 28.36 x 109/l. The highest leukocytosis and neutrophilia were diagnostic bitches with close cervix pyometra. Red blood cells (RBC) count average in first tested group was 5.02 x 1012/l, hematocrit (HCT) – 28.79 %, hemoglobin (HGB) average was 11.79 g/dl. These result indicate development of aplastic anemia and influenza. For bitches with pyometra were captured CREA average 210.37 µmol/l and BUN – 13.82 mmol/l.

The average time interval from estrus to pyometra clinical development of sings was 62.6 days. Age average, suffered from pyometra was 9.65 years.

X-ray like pyometra diagnostic test is not , informative. It was positive only for 15.79% pacients. Meanwhile, ultrasound – 100% . Vaginal cytological smear allows to identification that inflammation localization is in reprodukciniame tract, while blood tests shows general

inflammation.

6

SANTRUMPOS

ALT – alanino aminotransferazė ALP – alanino fosfatazė

BUN – kraujo šlapalo azotas C – Celsijus

CEH – cistinė endometriumo hiperplazija CREA – kreatininas

DIC - diseminuotos intravaskulinės koaguliopatijos FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas

GnRH – gonadotropino atpalaiduojantis hormonas HGB – hemoglobinas

HCT – hematokritas

I.M. – intra musculum, į raumenis Kg – kilogramas Konc. - koncentracija L – litras LH – liuteinizuojantis hormonas LYM – limfocitai mg – miligramas ml – mililitras MON – monocitai ng – nanogramai Nr. – numeris PAV. – paveikslėlis pg – pikogramas PLT - trombocitai pmol – pikomolis proc. – procentai

RBC - raudonieji kraujo kūneliai R – koreliacijos koeficientas TNF - Navikų nekrozės faktorius

SUAS – sisteminio uždegiminio atsako sindromas WBC – baltieji kraujo kūneliai

7

ĮVADAS

Piometra yra sisteminis susirgimas, išsivystęs dėl bakterinės infekcijos gimdoje. Kalių gimdos patologijų, tokių kaip cistinės endometrinės hiperplazijos (CEH), mukometros, hidrometros ir piometros klinikiniai simptomai yra labai panašūs, todėl, klinikinėje praktikoje labai svarbu atpažinti piometrą, nes ši būklė kelia pavojų gyvūno gyvybei. Mirtingumas nuo šios ligos yra palyginti retas, siekia tik 3-4 proc, tačiau šį skaičių gerokai padidina piometros komplikacijos, pavyzdžiui septinis peritonitas (1).

Lietuvoje šeimininkų tarpe vis dar nėra labai įprasta kastruoti savo augintinius, nors jie laikomi tik kaip kompanionai. Todėl Lietuvoje auginamų kalių, ypač vyresnio amžiaus, populiacijoje šis susirgimas pasitaiko gana dažnai. Veterinarijos gydytojams labai svarbus greitas ir tikslus piometros diagnozavimas.

Piometra, pagal klasifikaciją skirstoma į du tipus: atviro (su atsivėrusiu gimdos kakleliu) ir uždaro tipo. Renton su moksliniais bendradarbiais 1993 metai atliktoje studijoje teigia, kad kalių, sergančių atvira piometros forma, klinikiniais simptomai yra silpniau išreikšti, nei uždaros formos atvejais (2). Piometra – lėtinis susirgimas, kurio atveju dažnai pažeidžiami inkstai ir šlapimkanaliai (l).

Paprastai serga vidutinio amžiaus ir vyresnės kalės, tačiau literatūros šaltiniuose pacientų amžius svyruoja nuo 4 mėnesių iki 16 metų. Serga įvairių veislių kalės, nors yra nustatyta, kad kai kurios veislės, tokios kaip kolių, rotveilerių, miniatiūrinių šnaucerių, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių, auksaspalvių retriverių, Berno aviganių turi didesnį polinkį šios patologijos išsivystymui (3). Piometra gali susirgti ¼ visos kalių populiacijos iki sulaukiant 10 gyvenimo metų (4).

Sergant piometra dėl bakterinės infekcijos sutrinka organų funkcijos, šie sutrikimai atsispindi kraujo morfologijos ir biochemijos rodiklių pakitimuose (5).

Pasak Johnson, gydant mirtingumas dėl piometros yra pakankamai retas, siekia 5 proc. visų atvejų. Dažniausiai nugaišta dėl endotoksemijos ir šoko (6).

Apie makšties tepinėlio naudojimą kaip vieną iš diagnostikos metodų piometrai, užsimenama Beimborn moksliniame darbe, parašytame 2003 metais ir Noakes studijoje, publikuotoje. 2009 metais. Mokslinių tyrimų, pritaikančių makšties tepinėlį kalių piometros diagnozavimui nebuvo rasta (7).

Ultragarsinis tyrimas, atvirtinant piometros diagnozę, turi būti pirmo pasirinkimo tiriamasis metodas. (3)

8

Darbo tikslas:

Išanalizuoti sergančių piometra kalių anamnezę ir įvertinti diagnostinių metodų efektyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti amžiaus įtaką piometros pasireiškimui.

1. Įvertinti laikotarpio nuo paskutinės rujos iki klinikinių požymių atsiradimo įtaką piometros pasireiškimui.

2. Atlikti piometros klinikinių požymių analizę

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kalių lytinio ciklo ypatumai.

Lytinis ciklas – tai periodiškas reiškinys, kuris paprastai kalėms pasireiškia 1 – 2 kartus per metus. Nepriklausomai nuo to, ar patelė susiporavo ar ne, ruja cikle būna tik viena. Rujos sezoniškumo nėra, bet dažniau šis reiškinys stebimas pavasarį arba rudenį. (8)

Šunų patelės yra tipinės ‚,monoestrinės‘‘, nepriklausančios nuo sezoniškumo, lytinio ciklo atstovės. Jų kiaušidėse vienu metu bręsta keletas folikulų, vyksta spontaninė ovuliacija ir spontaninė liuteinizacija. Liuteinizacija gali būti 3 rūšių: trumpa, prailginta ir labai ilga 64±1 d. bei nėštuminė (9).

Kalių lytiniame cikle yra tik viena rujos fazė. Iš visų naminių ‚,monoestrinių‘‘ gyvūnų, šunų patelės turi ypatingai ilgą lytinį ciklą (10)

Pagrinde patelių reprodukcinės sistemos augimą ir funkcionavimą reguliuoja 2 hormonai: progesteronas ir estrogenas per intraląstelinius jų receptorius (10).

Rujos ciklas skirstomas į keturias fazes: priešrujis (5-20 dienų), ruja (5-15 dienų), porujis (50 – 80 dienų) ir ramybės periodas (80 – 240 dienų) (9).

Besibaigiant priešrujui, staigiai pakyla gonadotropinių hormonų lygis. Praėjus 1-3 dienoms nuo liuteinizuojančio hormono (LH) ir 1-4 dienoms nuo folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) piko, prasideda ovuliacija. Pas kales, kaip ir pas daugelį kitų žinduolių, oocitai bręsta distaliniame kiaušintakių gale apie 2 dienas po ovuliacijos. Iš ovuliavusio folikulo susidaręs geltonasis kūnas pradeda produkuoti progesteroną. Liuteininė fazė yra ilga ir gali iššaukti tokią klinikinę būklę, kaip pseudovaikingumas (9).

Kad prasidėjo ruja, sprendžiama iš pasikeitusio kalės elgesio. Šiuo laikotarpiu ji domisi ir prisileidžia patinus. Ruja vidutiniškai tęsiasi 9 dienas. Estradiolio koncentracija kraujo plazmoje svyruoja nuo 10 iki 20 pg/ml. Progesterono koncentracija LH piko metu būna 1-3 ng/ml, o praėjus 1-3 dienoms šokteli iki 10-25 ng/ml. Rują sukelia mažėjanti ir toliau krentanti estradiolio koncentracija po LH piko, bei labai greitai kylanti progesterono koncentracija kraujo plazmoje (9).

Porujis – ši fazė tęsiasi iki liuteininio kūno lizės, apie tai sprendžiama, kai kraujo serume progesterono koncentracija nukrinta iki 1-2 ng/ml (~ 3-6 nmol/l). Tuo tarpu estradiolio koncentracija kinta tarp 15-30 pg/ml (~15-110pmol/l) (9).

Ramybės periodas dar vadinamas anestrusu. Šios fazės metu kiaušidėse auga folikulai. Jie produkuoja ir išskiria estradiolis-17β. Šis hormonas įtakoja tokius priešrujo požymius: išorinių lytinių organų hiperplaziją ir edemą, gimdos ragų hiperemiją, padidėjusią gimdos kaklelio apimtį, storėjančią makšties sienelę (11).

10

1.2. Piometra ir jos pasireiškimo priežastys

Piometra – tai bakterinės infekcijos ir uždegimo sukelta sisteminė liga, kuomet gimdoje kaupiasi pūliai (1). Tai liga, susijusi su porujo faze, ja serga suaugusios lytiškai subrendusios kalės (12).

Ši liga yra pavojinga gyvybei. Todėl norint užkirsti kelią letaliai baigčiai labai svarbi ankstyva diagnostika ir greita terapinė intervencija (1).

Dar nėra pilnai išaiškinti gimdos fiziologiniai pokyčiai, predisponuojantys piometros atsiradimą. Makštis - tai tikrai ne sterili aplinka. Paprastai (nesant ligos) iš makšties tepinėlio išskiriamos Escherichia coli ir Staphylococcus, Streptococcus, Klebsiella, Pasteurella,

Pseudomonas bei Proteus genčių mikroorganizmai. Dažniausiai tos pačios bakterijų kultūros

išskiriamos ir iš piometra sergančių pacientų gimdos turinio. Šis pastebėjimas rodo, kad gimdos infekcijos šaltinis greičiausiai atkeliauja iš makšties (3).

Progesteronas stimuliuoja endometriumo liaukų sekreciją, slopina gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus (2). Progesterono sekreciją įtakoja hipofizės peptidas – gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas (GnRh) (13).

Piometra kalės suserga pirmoje porujo pusėje, kai progesterono koncentracija esti aukščiausia, o estradiolio-17β pati mažiausia. Dažnai šią ligą predisponuoja progesterono, kaip vaisto naudojimas, norint, kad kalė nerujotų (14).

Ilgalaikis progesterono veikimas į endometriumą, dažnai sukelia jo cistinę hiperplaziją, taip sudarydamas puikią terpę bakterijų dauginimuisi ir augimui gimdoje (15). Ilgą laiką apie progesterono įtaką piometros pasireiškimui buvo tik spėjama. De Bosseechere su kolegomis 2002 metais įrodė šią predispoziciją (2).

Yra mokslininkų, teigiančių, kad cistinė endometriumo hiperplazija yra pirminis piometros atsiradimo veiksnys. Tačiau tyrimais įrodyta, kad piometra pasireiškė kalėms, kurioms histologiškai nebuvo nustatyta CEH ir atvirkščiai (16). Nepaisant to, piometra ir CEH glaudžiai susiję kalių ginekologiniai susirgimai. Abu šiuos susirgimus įtakoja padidėjusi progesterono koncentracija kraujyje pirmojoje porujo pusėje, kai tuo pat metu estradiolio-17β koncentracija yra normos ribose (17).

Įrodyta, kad sergant piometra, kiaušidžių išskiriami hormonai turi įtakos organizmo imuninei sistemai, kuri turėtų atitinkamai reaguoti į patogeną, tokį kaip E. coli. Dendritinės ląstelės pristato patogeną imuninei sistemai, aktyvuoja ne tik pirminį, bet ir antrinį imuninį atsaką. Progesteronas slopina dendritinių ląstelių brendimą. Estradiolis-17β mononuklearines ląsteles veikia atvirkščiai, bet jo veikimą nustelbia aukšta progesterono koncentracija (14).

11

1.3. Piometros klinikinių požymių įvairovė

Kalių piometra – tai infekcinė liga, siejama su progesterono įtaka gimdos gleivinei. Ši būklė sukelia organizmo sisteminį uždegiminį atsaką, lydintį į daugybinę organų disfunkciją (2).

Klinikiniai požymiai, siejami su piometros atsiradimu, paprastai atsiranda praėjus 1–3 mėnesiams po estrogenų antplūdžio. Dauguma požymių, tokie kaip letargija, apatija, karščiavimas, anoreksija, vėmimas, viduriavimas, polidipsija ir poliurija, nėra specifiniai šiai ligai. Išskyros iš lytinio plyšio galimos tik esant atvirai piometros formai (jei atsivėręs gimdos kaklelis). Kartais tai ir yra vienintelis ligos požymis (3).

Tiek žmonių tiek veterinarinėje medicinoje svarbu įvertinti inkstų funkcijos sutrikimus, kuriuos sukelia bakterinės infekcijos. Piometra siejama su poinfekcine inkstų disfunkcija. E. coli antigenai iššaukia kraujyje cirkuliuojančius imuninius kompleksus, kurie precipituoja glomeruluose. Imuninių kompleksų sukeltas glomerulonefritas yra dažna piometros komplikacija (18).

Maddens su kitais mokslininkais atliko tyrimą, kuriame teigiama, kad 37 proc. piometra sergančių kalių, imdami inkstų biopsijos mėginius, nustatė glomerulosklerozę (19). Imunines ląstelės cirkuliuoja kraujyje, žalodamos inkstų kapiliarus, ir taip sukeldamos glomerulonefritą (12). Edemiška makštis būna 62,9 proc. uždara arba atvira piometros forma sergančioms kalėms. Šio požymio priežastis nėra aiški (12).

Karščiavimas dažnas piometros požymis. Jis siejamas su sisteminio uždegiminio atsako sindromo pradžia (SUAS), septicemija ar bakteriemija (12).

Gimdoje besidauginančios gram neigiamos bakterijos išskiria endotoksinus. Endotoksinai sukelia gyvybei pavojingas piometros komplikacijas, tokias kaip: inkstų nepakankamumą, septinį šoką. S. Okano, M Tagawa ir K. Takase atliko tyrimą, kuriuo parodė, kad geriausias ir greičiausias endotoksinų veikimo į organizmą nutraukimas – ovariohisterektomija (OHE). Tyrimo rezultatus atspindi 1 paveikslėlyje. Didžiausia įtaką organizmui daro navikų nekrozės faktorius (15).

Navikų nekrozės faktorius (TNF) sukelia vėmimą, diarėją, karščiavimą. Jis turi didžiausią įtaką septinio šoko pasireiškimui. Jo įtakoje krenta kraujospūdis (20).

12

1 pav. Endotoksinų koncentracijos kaita po atliktos operacijos (15)

Kraujyje cirkuliuojantys endotoksinai skatina kraujo spaudimą kepenų vartų venose. Todėl padidėja pritekančio kraujo kiekis į kepenis ir blužnį, greitėja širdies darbas, to pasėkoje, kyla kraujo spaudimas. Laiku neskyrus adekvataus gydymo hipertenzijai pašalinti, gyvūną ištinka hipotenzija (2)

Intrahepatinė cholestazė dažnai aptinkama piometra sergantiems pacientams, dažniausiai šį požymį inicijuoja endotoksemija. Kraujo krešėjimas gali sutrikti ir dėl diseminuotos intravaskulinės koaguliopatijos (DIC) plėtojimosi, sutampančio su trombocitopenija ir anemija. Esant šiems ligos požymiams išgyvenamumas prognozuojamas atsargiai (1).

1.4. Piometros diagnostikos metodai

Surinkti anamnezės duomenys apie paskutinės rujos laika, tipiniai klinikiniai požymiai, kaip išskyros iš makšties, leidžia įtarti piometrą. Jai išskyrų nėra, diagnostika tampa šiek tiek apsunkinta (3). Įvairių parametrų analizė leidžia įvertinti paciento klinikinę būklę ir prognozuoti ligos baigtį (4).

1.4.1. Kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų pokyčiai sergant piometra

Laboratoriniai kraujo tyrimai nėra specifiniai piometra sergantiems pacientams ir visų pirma jie atspindi esantį uždegimą, o antra – metabolinį disbalansą organizme. Dažniausiai tyrime stebima neutrofilija su regeneruojančiu branduolio poslinkiu į kairę. Leukocitozę su neutrofilija iššaukia infekcinis procesas organizme, kuris ,,pažadina‘‘ uždegiminį atsaką kaulų čiulpuose (2). Tačiau pasitaiko ir taip, kad intoksikuotų pacientų morfologinis kraujo tyrimas rodo ne tik normalų baltųjų kraujo kūnelių skaičių, bet ir neutropeniją su regeneruojančiu branduolio poslinkiu į kairę. Taip

13 atsitinka dėl uždegimo apimtos gimdos chemotaksio, neutrofilai pritraukiami į gimdos spindį, ten neutralizuojami ir tampa pūlių sudedamąja dalimi (3).

Sergančių piometra gyvūnų morfologinis kraujo tyrimas visuomet parodo sumažėjusį eritrocitų skaičių (EBC), hemoglobino kiekį (HBG) ir nukritusį hematokritą (HCT). Šie kraujo parametrai krenta dėl organizmo intoksikacijos, kuri daro įtaką kraujo darybai kaulų čiulpuose. Dalis eritrocitų netenkama jiems patekus į gimdos spindį (2). Bendro eritrocitų skaičiaus ir hemoglobino kiekio nukritimas žemiau normos ribų, sąlygoja aplastinę anemiją. Hagmanet ir Green dirbdami atskirai 2006 metais paskelbė keletą priežasčių, dėl kurių piometros metu atsiranda ši patofiziologinė būklė. Jie teigia, kad ūmaus uždegimo metu, proteininiai mediatoriai sekvestruoja kaulų čiulpus, todėl organizme sumažėja geležies, bei daug eritrocitų patenka į gimdos spindį (12).

Kraujo morfologinis tyrimas dažnai parodo trombocitopeniją, kuri siejama su endotoksinų poveikiu kaulų čiulpams, taip slopindama trombocitų gamybą (21).

Atliekant biocheminius kraujo tyrimus, piometrą įtariamiems pacientams, dažnai aptinkami šių parametrų nukrypimai nuo normų: ALT, ALP, CREA, BUN. Šių fermentų padidėjimas kraujyje leidžia spręsti apie tam tikrų organizmo sistemų sutrikimus (2).

ALT – hepatocitų sintetinamas fermentą. Esant didesnei ar mažesnei cholestazei, padorama žala kepenų ląstelėms ir taip šis fermentas išsilaisvina ir ištirpsta cirkuliuojančiame kraujyje. Taip pat hepatocitų membranos vientisumas pažeidžiamas dėl septicemijos, sukrikusios kraujo cirkuliacijos kepenyse ir dehidratacijos (2).

ALP padidėjimas kraujyje taip pat siejamas su kepenų ir tulžies pūslės ligomis (2).

Urėjos ir kreatinino padidėjimas kraujo serume gali būti siejamas su prerenaline uremija (12). C-baltymo koncentracija kraujyje didėja šunims, sergantiems infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip leptospirozė, babeziozė, parvovirusinis enteritas, chirurginio gydymo reikalaujančios traumos, ūmus pankreatitas, piometra, glomerulonefritas (22).

Dėl dehidratacijos ir specifinio imuninio atsako kraujo biocheminis tyrimas dažnai parodo hiperproteinemija ir hiperglobulinemiją (23).

V. Chandrashekara Mrthy su kolegomis 2013 metais tyrė 35 piometra sergančių ir 12 sveikų kalių kraujo parametrus. Tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelėje.

14

1 lentelė. Piometra sergančių ir sveikų kalių kraujo parametrai (23)

Kontrolės grupė (n=12) Piometra sergantys (n=35) Kraujo

parametrai vidurkis norma vidurkis norma

RBC (106_/mm3₎ 7,26±0,18 6,50-8,20 5,26±0,01 2,20-8,50 HBT (g/proc.) 11,88±0,28 10,30-13,60 9,38±0,35 5,90-13,20 HCT (proc) 36,33±0,97 32,90-42,20 32,91±0,45 28,10-40,20 PLT (105₎ 4,35±0,44 2,10-7,80 1,969±0,18 0,23-5,10 WBC (103_/mm3₎ 11,93±0,52 9,80-14,40 27,77±2,52 4,30-5,90 NEUT (proc) 67,00±1,27 63,00-75,00 84,34±0,71 76,00-92,00 EOSIN proc) 1,41±0,14 1,00-2,00 2,54±0,17 1,00-4,00 LYM 18,08±0,93 12,00-22,00 9,54±0,20 6,00-12,00 MONOT 1,67±0,22 1,00-3,00 3,91±0,26 1,00-7,00 BUN (mg/dl) 26,92±0,85 23,60-32,00 56,60±2,83 36,00-1,00 CREA (mg/dl) 0,79±0,04 0,50-1,00 1,49±1,83 0,60-4,80 AST (IU/l) 19,25±1,12 12,00-25,00 40,23±1,83 19,00-58,00 ALP (IU/l) 23,25±0,43 20,00-5,80 23,44±0,38 20,10-31,00

Tyrimas parodė, kad RBC ir hemoglobino koncentracija piometra sergančioms kalėms buvo nukritusi žemiau fiziologinių normos ribų. Tai gi, buvo prieita išvados, kad piometra įtakoja anemijos išsivystymą. Kraujyje cirkuliuojantys endotoksinai neigiamai veikia kaulų čiulpus, taip trikdydami trombocitų gamybą ir sukeldami trombocitopeniją. Leukocitozė yra nuolatinis piometros rodiklis. Neutrofilija buvo diagnozuota daugiau nei 90-čiai proc. piometra sergančių kalių (23).

1.4.2. Makšties citologinio tyrimo ypatumai diagnozuojant piometrą

Esant atvirai piometrai, makšties citologinis tepinėlis atspindi tipinį vaizdą: gausų degeneruotų neutrofilų skaičių ir intraląstelines bei ekstaląstelines bakterijas. Šis vaizdas nėra tipinis piometrai, nes galimas ir sergant vaginitu. Jai piometra yra uždaros formos, makšties citologinis tepinėlis parodo tik rujos stadiją (3).

Makšties citologinis tepinėlis yra naudingas diagnostikos metodas ir naudojamas ne tik sužinoti kergimo laikui, bet su jo pagalba galima nustatyti: preliminarų ovuliacijos laiką, pastebėti,

15 kad ji neįvyko, identifikuoti netikrąją rują, kad kraujuoja iš makšties. Šiuo metodu aptinkamos reprodukcinio trakto infekcijos ir navikiniai procesai (24).

Makšties epitelio aukštis bei struktūra pastoviai kinta. Tai priklauso nuo lytinio ciklo ir jį reguliuojančių hormonų poveikio makšties gleivinei. Ji yra sudaryta iš daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančiojo epitelio, kuris rujos ir priešrujo metu, turi savybę sustorėti (25).

Sveikų kalių makšties tepinėlio vaizdas:

Priešrujis – Epitelinės ląstelės tampa labiau diferencijuojamos, galima diferencijuoti paviršines (superficiate) , tarpines (intermediate) ir parabazalines (parabazale) ląsteles. Pirmosiomis dienomis tepinėlyje galima aptikti eritrocitų ir neutrofilų. Periodo viduryje vyrauja tarpinės (intermediate) ir parabazalinės (parabazale) epitelio ląstelės, tačiau neberandama neutrofilų. Priešrujo pabaigoje dominuoja suragėjusios epitelinės ląstelės ir eritrocitai. Paviršinių epitelinių ląstelių branduoliai piknotiniai (24).

Ruja – paviršinių epitelio ląstelių indeksas (SCI) tepinėlyje >90 proc (26). Priešrujo perėjimą į rują sunku identifikuoti makšties citologiniu tepinėliu, nes rujos pradžios vaizdas beveik įdentiškas priešrūjo pabaigai. Rujai įpusėjus tepinėlyje atsiranda paviršinių epitelinių ląstelių. Dauguma jų būna be branduolio. Tepinėlio fonas švarus. Keletas eritrocitų tepinėlyje – norma (24).

Porujis - paviršinių epitelio ląstelių indeksas (SCI) tepinėlyje sumažėja iki 20 proc (26). Pirmas 20 dienų po porujo būna gausu neutrofilų, kurie kaip staiga atsiradę, taip staiga ir dingsta. Aptinkama daugybė tarpinių (intermediate) ir parabazalinių (parabazale) ląstelių. Galima pastebėti ir keletą paviršinių (superficiate) makšties gleivinės epitelinių ląstelių. Matomos ląstelės gali būti su didelėmis vakuolėmis (24).

Ramybės periodas – paviršinių epitelio ląstelių indeksas (SCI) tepinėlyje 0 proc. kraujo plazmoje progesterono koncentracija < 0,5 ng/ml (26). Tepinėlyje galima aptikti tik labai mažai ląstelių, dominuoja riebalinės epitelinės ląstelės, kartais pasitaiko ir neriebalinių. Aptinkami pavieniai neutrofiliniai granuliocitai (24).

Tepinėlyje vertinami eritrocitai, neutrofilai bei predisponuojančių ląstelių kiekis jame. Limfocitai ir eozinofilai retai aptinkami. Mokslinių studijų metu nustatyta, kad normalu priešrujo ir rujos metu makšties citologiniuose tepinėliuose aptikti bakterijų. Tai įrodo, kad makštis nėra fiziologiškai sterili ertmė. Net 60 proc kliniškai sveikų kalių buvo aptikta mišri aerobinių ir anaerobinių mikroorganizmų populiacija. Dažniausiai tai oportunistiniai patogenai (27).

Tepinėlių dažymui naudojami įvairūs dažai ir dažymo metodai. Dažai turi ilgai laikyti, būti nebrangūs, gerai fiksuoti tepinėlį ir jis nekistų su laiku. Dažnai dažymo metodas pasirenkamas pagal įpratimą, galimi šie dažų variantai: Giemsa, Wright, Diff-Quick, metileno mėlynasis, Papnikolau,

16

1.4.3. Kalių gimdos ragų palpacijos, pilvo srities rentgenografinio ir ultragarsinio tyrimų panaudojimas diagnozuojant piometrą

Atliekant pilvo organų palpaciją per pilvo sieną, gimdą galima apčiuopti tik tais atvejais, kai yra padidėjusi jos apimtis. Padidėjusi gimda apčiuopiama dėl uždegimo ir pūlių sankaupų gimdos raguose netaisyklingos. Palpuoti reikia atsargiai, nes nuo stipresnio spaudimo ir uždegimo, gimdos siena gali trūkti Jai kalė gerai įmitusi arba ji jaučia skausmą, pilvo siena bus įtempta ir palpacija neduos jokių diagnostinių rezultatų. Palpuojant piometrą galima sumaišyti su vaikingumu (1).

Pilvo srities rentgenografija leidžia gerokai padidinti įtarimą dėl piometros diagnozavimo. Latero lateralinės rentgenogramos projekcijoje matomas žarnyno poslinkis į pilvo ertmės kranioventralinę pusę ir perkreiptas homogeninis minkštųjų audinių rentgenokontrastiškumo padidėjusi gimdos audinių apimtis, kuri rentgenogramoje atrodo kaip ‚,vamzdis‘‘ kaudoventralinėje pilvo dalyje (3).

Tačiau šis tyrimas duoda teigiamą diagnostinį rezultatą tik tuomet kai gimdos spindis yra didesnis už greta esančio plonojo žarnyno. Rentgenografijos tyrimu neįmanoma diferencijuoti piometros nuo kitų gimdos būklių, tokių kaip mukometra ar ankstyvojo nėštumo (kol nėra vaisiaus skeleto mineralizacijos) (3).

Patvirtinant piometros diagnozę, pirmo pasirinkimo tyrimas turėtų būti pilvo srities ultragarsinis tyrimas (3). Pacientui, kuriam įtariama šis tyrimas atskleidžia abiejų gimdos ragų didį, jų spindį (2).

Skysčio pripildytas gimdos kūnas ultragarsu matomas juodos spalvos, jo diametras kiekvienu atveju skirtingas, priklausomai nuo pūlių kiekio jame. Gimdos sienelės esti sustorėjusios ir matomos baltai. Atliekant ultragarsinį tyrimą, galima aptikti ir piometros įtakoje išsivysčiusį peritonitą (29).

17 Šiuo tyrimu galima įdentifikuoti skysčius ir cistinį endometriumą, tai rodo esant dvi patalogijas vienu metu – piometrą ir CEH. Taip pat, trūkus gimdos sienelei, ultragarsu matomas laisvas skystis pilvo ertmėje ir echogeniškesnė taukinė, kaip peritonito pasekmė (30).

1.5. Rekomenduojami piometros gydymo būdai

Piometra gydoma dviem būdais: medikamentiniu ir chirurginiu. Abu yra rizikingi išgyvenamumo atžvilgiu. Medikamentinis gydymas taikomas tik labai aukštos veislinės vertės kalėms, kurioms anestezija dėl amžius ar esamos bendros būklės, kelia didesnę riziką nei piometra. Jai piometra yra uždaros formos, visuomet išlieka galimybė gimdos plyšimui ir sisteminiam uždegiminio atsako sindromui (SUAS) (31).

Pacientus, kuriems pasireiškė SUAS, prieš taikant bet kurį gydymą, reikia stabilizuoti būklę. Tuo tikslu privaloma atstatyti į normos ribas audinių skysčių balansą, panaikinti elektrolitų ir gliukozės disbalansą, pradėti antimikrobinę terapiją. Tai gi, pradedama intraveninė skysčių ir parenterinė antibiotikų terapija (6).

Praktika rodo, kad geriausiai rinktis amoksiciliną su klavulano rūgštimi arba jį kombinuoti su penicilinu ar fluorochinolonais. Antibiotikų terapija taikoma nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo kalės būklės ir laboratorinių tyrimų rezultatų (32).

1.5.1. Chirurginis piometros gydymas

Nėra jokios reikšmės ar gimdos kaklelis atviras ar ne, ir jai šeimininkai neketina kalės toliau naudoti reprodukciniams tikslams, ovariohisterektomija (OHE) yra pats geriausias gydymo pasirinkimas. OHE medikamentinį gydymą atsveria vien tuo, kad panaikinama galimybė piometrai atsinaujinti (31).

Chirurginis gydymas pavojingas tuo, kad operacijos metu ar po jos gali atsirasti su chirurgine intervencija siejamos komplikacijos. Gimdos sienos, sergant piometra, būna labai trapios ir nesunku pažeisti jų vientisumą manipuliuojant instrumentais pilvo ertmėje. Operacijos metu galimos ir šios komplikacijos:

 Staigus kraujo spaudimo sumažėjimas

 Aspiracinė pneumonija

 Širdies aritmija (32).

Operacija panaikina riziką ligai pasikartoti, bet kartu atima ir tolimesnio veisimo galimybę (17). Praėjus keliems mėnesiams po OHE, kartais pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimai. 8 proc kalių, sirgusiu E. coli sukelta piometra, nustatomas inkstų nepakankamumas. 12 proc. po operacijos prasideda nuolatinė poliurija, polidipsija ir proteinurija (19).

18

1.5.2. Medikamentinis piometros gydymas

Pasirinkus taikyti medikamentinį gydymą, šiuo metu taikomi plataus spektro antibiotikai, prostaglandinai F2α (PGF2α) skalsių alkaloidai ir antiprogestagenai (32).

Alizinas – tai potencialus ir saugus trečios kartos GnRh antagonistas, kuris per trumpą laika sumažina gonadotropinų koncentraciją kraujyje, o patinams ir testosteroną. Rezultatai stebimi po 9 dienų nuo vienkartinės poodinės injekcijos. Mokslinių studijų metu nepastebėta jokių hematologinių, serumo biocheminių, vidinių ar sisteminių šalutinių poveikių po gydymo Alizinu. Alizinas 330 mg/ml naudojamas CEH-piometros kompleksui gydyti, nes sumažina progestero koncentracija iki bazinio lygio (1ng/ml). Kartu naudojami ir antibiotikai - amoksicilinas su klavulano rūgštimi 12,5 mg/kg. Paskiriami bent 7 dienoms, 2 kartus dienoje. Moterims šis gydymas sėkmingai taikomas gydant endometriozę ir gimdos fibrozę (13)

2 lentelė. Ultragarsinio tyrimo duomenys ir progesterono pokyčiai gydant Alizinu CEH ir

piometros kompleksu sergančias kales (13)

).

Schepper su kolegomis gydė piometra sergančias kales natūraliu PGF2α. Gydymas tęsėsi 5

dienas, buvo skiriama po 250 µg/kg per dieną. Visos gydytos kalės teigiamai reagavo į gydymą ir per 5 dienas jų kraujo morfologiniai ir biocheminiai parametrai grįžo į normos ribas (4).

Daugelis mokslininkų, tokių kaip England, Likewise, Corrada ir kiti, priėjo vieningos išvados, kad piometros gydymas kombinuojant dopamino agonistus prolaktino inhibitorius su natūraliu ar sintetiniu PGF2α turi teigiamą terapinį efektą piometros gydymui. Kartu būtina skirti ir antibiotikus

19 PGF2α skatina gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus, geltonkūnio liuteolizę ir galiausiai

atveria gimdos kaklelį. Esant užsivėrusiam gimdos kakleliui, gydymą reikia taikyti atsargiai, nes išlieka rizika gimdos plyšimui, to pasėkoje seka peritonitas (4). Medikamentinio gydymo metu, privalu gydymo eigą sekti ultragarsiniu tyrimu (29).

20

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tiriamasis darbas atliktas LSMU VA-‚,Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2013 metų gruodžio iki 2015 metų rugsėjo mėnesio.

Visas tiriamas darbas atliktas tam tikra tvarka, kurią iliustruoja žemiau pateikta schema.

21 Tyrimas buvo atliktas su dvejomis patelių grupėmis. Pirmąją grupę sudaro 19 piometra sergančių kalių, kurioms gydymo tikslais buvo atlikta OHE. Antrąją kontrolės grupę sudaro 10 kliniškai sveikų kalių, joms buvo atlikta planinė ovariohisterektomija porujo laikotarpyje.

Tiriamajame darbe analizuoti 19-os piometra sirgusių ir 10-ies kontrolės grupės kalių klinikinių tyrimų rezultatai. Tyrime buvo užfiksuoti bei palyginti sveikų ir sergančių piometra kraujo morfologinių RBC, HCT, HGB, WBC, NEU, ir CREA, BUN biocheminių kraujo rodiklių rezultatai. Tyrimu buvo išsiaiškinta kaip kinta sergančiųjų piometra kraujo tyrimų rezultatai. Kraujo tyrimai buvo atlikti visoms tyrime dalyvavusioms patelėms prieš OHE. 5-ioms piometra sirgusioms kalės po OHE, dėl ligos komplikacijų, buvo pakartoti tie patys kraujo tyrimai.

I-ajai tiriamajai grupei buvo atlikti rentgenoskopinis pilvo srities tyrimas su juostiniu ir skaitmeniniu ‚,Monobloco radiologico MRX-30R‘‘ (gamintojas ‚,Medical econet‘‘) rentgeno aparatais ir ultragarsinis tyrimas su ‚,Mindray DP 7‘‘ ultragarsiniu aparatu (gamintojas ‚,Providian medical equipment‘‘). Šis tyrimas atliktas naudojant microconvex 6 MHz daviklį.

Taip pat buvo įvertinta amžiaus ir laikotarpio nuo paskutinės rujos iki klinikinių ligos požymių įtaka piometros atsiradimui.

Tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės pacientų šeimininkų buvo paprašyta pateikti duomenis anketoje apie kelis kalių reprodukcijos parametrus. Apklausos anketiniai duomenys pateikti 1-jame ir 2-jame prieduose.

Tyrimas atliktas laikantis Lietuvos respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas), (Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2728; Valstybės žinios, 2012, Nr. 122-6126).

2.1. I-os grupės anamnezės ir anketinių duomenų piometros pasireiškimui

nustatymas

Pirmajai grupei buvo tiriama amžiaus įtaka piometros pasireiškimui. Šis rodiklis surinktas šeimininkams pildant anketas, jų duomenys pateikti 1-jame priede. Apskaičiuotas piometra sirgusių kalių amžiaus aritmetinis vidurkis ir vidurkio paklaida.

Analizuoti, apklausos būdu gauti duomenys, kurie pateikti 1 priede. Šeimininkai pateikė informaciją apie laiko trukmę, praėjusią nuo paskutinės rujos iki piometros klinikinių simptomų pasireiškimo. Buvo suskaičiuota šio rodiklio vidurkis ir vidurkio paklaida. Procentine išraiška išskirta po kiek dienų nuo paskutinės rujos atsirado piometros klinikiniai požymiai. Tai pat buvo išanalizuoti, kokie klinikiniai požymiai ir kaip dažnai pasireiškė piometra sirgusioms kalėms Skaičiuota klinikinių požymių procentinė išraiška. I –jai tiriamajai grupei, šie duomenys pateikti 1 ir 3 prieduose.

22 Piometros tipo vertinimas atliktas iš klinikinio tyrimo metu surinktų duomenų. Šie duomenys pateikti 1 ir 3 prieduose. Klinikinės apžiūros metu su makšties veidrodžio pagalba buvo apžiūrėta makštis ir gimdos kaklelis. Įvertinta ar jis buvo atviras ar uždaras kiekvienai piometra sergančiai kalei.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis Microsoft Excel 2013 ir SPSS 22 kompiuterine programa.

2.2. Kraujo morfologinių ir biocheminių, bei rentgenografinio ir ultragarsinio,

tyrimų rezultatų vertinimas

Mėginiai, kraujo tyrimams buvo imti visoms I ir II grupės patelėms prieš OHE. Kraujo mėginai imti 5 piometra sirgusioms kalėms po OHE. Kraujas tyrimams buvo imtas iš priekinių kojos v.

cephalica.

Kraujas morfologiniams tyrimams buvo imtas į 1,0 ml mėgintuvėlius su EDTA antikoaguliantu, kuris vėliau užkemšamas ir švelniai pavartomas. Tyrimas atliekamas su ,,Idexx LaserCyte‘‘ aparatu. Biocheminiams kraujo tyrimams kraujas buvo surenkamas į 1,0 ml mėgintuvėlius su heparinu. Toliau tyrimas atliekamas ‚,Spotchem II‘‘ aparatu ir diagnostinėmis tiriamosiomis CREA ir BUN juostelėmis. Tyrime palyginti I-os ir II-os grupių, bei penkių I-os grupės kalių kraujo tyrimai prieš ir po OHE. Tirti RBC, HCT, HGB, WBC, NEU, CREA, BUN kraujo rodiklių rezultatai. Rodikliai pateikti 4 ir 5 prieduose. Fiziologinės kraujo parametrų normos: RBC – 5,50 – 8,50 x 1012_{/l, HCT –}

37,0-55,0 proc, Kraujo parametrai yra fiziologinėse normos ribose jei įsitenka į šias: HGB – 12,0-18,0 g/dL, WBC – 5,50-16,90 x 109_{/l, NEU – 2,00-12,00 x 10}9_{/l, CREA – 159 µmol/l, BUN –}

8,99-12,32 µmol/l ribas (35).

Skaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, patikimumas, Tyrimu buvo nustatinėjama ar OHE turėjo įtakos pacientų kraujo RBC, HCT, HGB, WBC, NEU ir BUN rezultatams. Palyginti rodiklių vidurkių skirtumai prieš OHE ir po OHE. Tam tikslui taikytas dviejų priklausomų imčių, statistinių duomenų apdorojimo ‚,Wilcoxon‘‘ kriterijus. Šis kriterijus taikytas dėl to, jog analizuojamos duomenų imtys yra labai mažos. RBC, HCT, HGB, WBC, NEU, CREA, BUN yra susiję su pacientų charakteristikomis. Tam tikslui apskaičiuoti ‚,Spearman‘‘ ranginės koreliacijos koeficientai ir rezultatai pateikti koreliacinėje matricoje. ‚,Spearman‘‘ koreliacijos koeficientas naudotas dėl to, jog duomenų imtis yra maža, todėl parametrinio (Pearson) koreliacijos koeficiento naudojimas būtų nepagrįstas.

Rentgenoskopinis tyrimas buvo atliktas kiekvienai I-os tiriamosios grupės pacientei po kraujo tyrimų. Kalės buvo pozicionuojamos į latero lateralinę projekciją. Šio tyrimo duomenys pateikti 8 ir 9 prieduose.

23 Ultragarsinis tyrimai atlikti kiekvienai I-os tiriamosios grupės pacientei. Atlikti pilvo srities ultragarsiniai tyrimai. Tyrimų rezultatai pateikti 8 ir 10 prieduose.

2.3. Makšties citologinių tepinėlių analizė

Klinikinė medžiaga imta iš I-sios tiriamosios grupės 19-os piometra sirgusių kalių prieš atliekant OHE. Kiekvieno tepinėlio klinikinė medžiaga su mediniu vatos tamponėliu buvo imtas iš kranialinės makšties dalies ir atsargiai, nespaudžiant, sukamaisiais judesiais perkelta ant objektinių stiklelių. Prieš paimant klinikinės medžiagos mėginį, tamponėlį būtina sudrėkinti keliais lašais steriliu 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu (36).

Tepinėliai paliekami 10-čiai minučių išdžiūti ore ir po to buvo dažyti su Hemacolor® for microscopy dažais. Šis dažymo metodas susideda iš trijų dažų ir vieno buferinio tirpalo. Pabaigus dažyti, tepinėlis paliekamas išdžiūti kambario temperatūroje ir mikroskopuojamas šviesiniu mikroskopu.

Dažymo protokolas:

 Paruoštas tepinėlis 10 minučių džiovinamas ore.

 Tepinėlis 5 kartus po 1 sekundę merkiamas į pirmuosius dažus

 Tepinėlis 3 kartus po 1 sekundę merkiamas į antruosius dažus

 Tepinėlis 6 kartus po 1 sekundę merkiamas į trečiuosius dažus

 Tepinėlis 2 kartus po 10 sekundžių merkiamas į 7,2 pH buferinį tirpalą (37).

Iš pradžių x10 padidinimu apžiūrimas visas objektinis stiklelis. Ląstelių skaičiavimui naudojimas x40 padidinimas. Šiuo padidinimu vertinamas epitelinių ir uždegiminių ląstelių santykis tepinėlyje (37). Tyrime paskaičiuoti WBC ir epitelinių ląstelių santykiai kiekvienai piometra sirgusiai kalei ir šių duomenų vidurkiai Paskaičiuotas koreliacijos koeficientas ir patikimumas tarp tepinėlio ir kraujo WBC, koreliacijos koeficientas tarp laikotarpio nuo paskutinės rujos iki klinikinių piometros požymių pasireiškimo ir tepinėlio EPIT/WBC. Duomenys pateikti 11-tame priede.

24

TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. I-os grupės anamnezės ir anketinių duomenų, sąlygojančių piometros

pasireiškimą, analizė

4 pav. Amžiaus įtaka piometros pasireiškimui.

Paveiksle pavaizduota piometra sirgusių kalių pasiskirstymas pagal amžių

(I -oji tiriamoji grupė). Šiai grupei priskirtų kalių amžius svyravo nuo 6 iki 14 metų. 5 paveikslėlyje pateikta diagrama, kuri grafiškai atvaizduoja sirgusių kalių pasiskirstymą pagal amžių. Vidutinis piometra sirgusių kalių amžius buvo 9,68±0,53 metai. Daugiausia individų susirgo, sulaukę 10 metų amžiaus (4/19), tai sudaro 21 procentą. 11 metų piometra susirgo 15,8 proc. (3/19), Po 10,5 proc (2/19) susirgimų atvejų tenka kalėms, kurios susirgo, sulaukus 12-ų, 6-ų, 7-ų, 8-ų, 9-ų, gyvenimo metų. Piometra, sulaukus 13 ir 14 metų, pasireiškė 5,3 proc. (1/19) tirtų atvejų (4 pav.).

9 metai 10% 10 metų 21% 6 metai 10% 12 metų 11% 11 metų 16% 8 metai 11% 7 metai 11% 13 metų 5% 14 metų 5%

9 metai 10 metų 6 metai 12 metų 11 metų

25

5 pav. Laikotarpis (dienomis) nuo rujos iki pirmųjų ligos požymių

Tyrime analizuotas laiko tarpas dienomis nuo paskutinės rujos iki pirmųjų ligos požymių. Šiuos duomenis anketoje pateikė kalių šeimininkai atvykę į kliniką. Jie pridėti 3 priede. Trijų kalių šeiminikai nežinojo, kada paskutinį kartą rujojo jų kalės, todėl į šio rodiklio imtį jos neįtrauktos. 11,76 proc. (2/16) atvejų piometra pasireiškė praėjus 100 dienų, 90 ir 48 dienų. Po 5,8 proc. (1/16) piometra pasireiškė, praėjus 65, 54 ir 50 dienoms nuo paskutinės rujos. 41,1 proc (7/16) tenka ligos pasireiškimui po 60 dienų. Vidutiniškai praėjus 62,6±5,73 dienoms po rujos, pasireiškė klinikiniai piometros požymiai (5 pav.).

6 pav. Klinikinių požymiai piometra sergančioms kalėms.

54 60 90 48 65 48 60 90 100 60 100 60 60 50 60 60 DIE N O S

PIOMETRA SIRGUSIOS KALĖS

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 P ac ientų ska ičius Klinikiniai požymiai

26 Pateikti kalių, sirgusių piometra, klinikiniai simptomai. aptariama būtent kokie požymiai pasireiškė I-osios tiriamosios grupės pacientams. Vėmimas užfiksuotas 100 proc. (19/19) pacientų. Letargija pasireiškė 21,05 proc (4/19), poliurija ir polidipsija 84,2 proc (16/19), diarėja 47,4 proc (9/19), o pireksija pasireiškė 42,1 proc (8/19) piometra sergančioms kalės. Vulvos edema užfiksuota 84,2 proc (16/19) pacienčių (6 pav.).

7 pav. Diagnozuotos piometros formos.

3 iš 19 (15,8 proc.) kalių, kurioms buvo diagnozuota piometra, nebuvo pūlingų išskyrų iš lytinių takų. Joms diagnozuota uždara piometros forma (7 pav.).

16 3

27

3.2. I-os ir II-os tiriamųjų grupių kraujo morfologinių ir biocheminių,

ultragarsinių ir rengenografinių tyrimų analizė

8 pav. Bendras leukocitų ir neutrofilų skaičius I-oje grupėje.

Baltųjų kraujo kūnelių norma yra nuo 5,50 iki 16,90 x 109_{/L. Leukocitozė nediagnozuota tik}

vienam iš 19 pacientų (5,26 proc.). 94,74 proc. (18/19) piometra sergančių kalių buvo užfiksuotas šių kraujo forminių elementų padidėjimas. Vidutinis WBC kiekis buvo 20,27±1,02 x 109_{/L .}

Norma neutrofilų skaičius svyruoja nuo 2,00 iki 12,00 x 109/L. Šią ribą peržengė visų tirtų kalių kraujo rodiklis. Vidutinis neutrofilų kiekis I-oje tiriamojoje grupėje buvo 14,96±0,4 x 109_{/L (8}

pav.).

9 pav. II (kontrolinės) grupės bendras leukocitų ir neutrofilų skaičius

15, 7 16, 81 21, 22 27, 09 19, 55 17, 94 25, 44 17, 23 15, 9 24, 31 17, 04 16, 33 26, 67 17, 36 17, 55 26, 12 28, 36 17, 36 17, 22 13, 57 14, 08 16, 22 15, 17 16, 08 13, 88 17, 32 12, 54 12, 55 16, 95 14, 21 13, 55 17, 67 13, 94 13, 45 16, 21 18, 12 15, 19 13, 56 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 0 1 1 1 2 1 3 1 4 1 5 1 6 1 7 1 8 1 9 W B C I R NE U K IEK IS X10 9 /L

PIOMETRA SIRGĘ PACIENTAI

WBC 10x9/L NEU 10x9/L 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Nr.1 Simba Nr.2 Ūla Nr.3 Dora Nr. 4 Sniegė Nr. 5 Kruopa Nr. 6 Džesė Nr. 7 Lota Nr. 8 Troja Nr. 9 Musė Nr. 10 Nora W BC IR N EU KIE KIS X 109/L

KONTROLĖS GRUPĖS PACIENTAI

28 IŠ 9 paveikslo matyti, kad nė vienai kalei iš II kontrolės grupės WBC ar NEU kraujo rodiklių nebuvo pakilęs aukščiau normos ribų. Tiek leukocitų, tiek neutrofilų kiekiai laikėsi normos ribose. Vidutinis WBC kiekis II tiriamojoje grupėje buvo 9,5±0,93 x 109/L . Neutrofilų vidutinis kiekis 5,97±0,7 x 109_/L

Stipriausias teigiamas koreliacinis ryšys sieja WBC (r = 0.667) ir NEU (r = 0.544) su rektinę temperatūrą (p < 0.05). (9 pav.).

30 pav. I ir II grupių eritrocitų skaičius x 1012/L

Eritrocitų (RBC) norma yra 5,50-8,50 x 1012_{/L. Tiriant šį rodiklį I grupėje, paaiškėjo, kad}

84,21 proc (16/19) jis sumažėjęs žemiau normos ribų. 3 patelėms (15,79 proc.) jis buvo normoje, bet ties žemutine riba. Kontrolinės grupėje nė vienu atveju RBC nebuvo pasiekęs žemutinės ribos, tačiau 20 proc (2/10) užfiksuotas nedidelis eritrocitų pakilimas virš normos.

Neigiamas koreliacinis ryšys sieja RBC (r = -0.661) bei rektinę temperatūrą. (P<0.05). Piometra sergančių kalių RBC vidurkis – 5,02±0,14 x 1012/L. Kontrolinės grupės eritrocitų vidurkis 7,49±0,2 x 1012_{/L (10 pav.).}

29

11 pav. I ir II grupės hematokrito (HCT) gauti rodikliai

I-os (piometra sirgusių) ir II-os (kontrolinės) tiriamųjų grupių kraujo atlikti hematokrito duomenys. Norma nuo 37,0 iki 55,0 proc. I-oje grupėje 78,95 proc (15/19) HCT nukritęs žemiau normos ribų. 21,5 proc (4/19) kalių šis rodiklis liko normos ribose, bet ties žemutine riba. Kontrolės grupėje 8 iš 10 kalių (80 proc.) HCT laikėsi tarp 37,0 iki 55,0 proc. 20 proc (2/10) hematokritas nežymiai pakilęs virš normos ribų.

Neigiamas koreliacinis ryšys sieja HCT (r = -0.663) bei rektinę temperatūrą. (P<0.05). I-sios grupės HCT kraujo parametro vidurkis 28,76±2,03 proc., kontrolinės grupės – 44,75±1,29 proc. (11 pav.). 38,1 31,633,54 17,99 32,22 38 18,71_{18,0117,9918,09} 32,4733,98_31,54 36,439,2 18,01 16,21 36,4438,02 41,1 50,5 38,8 44,5 39,8 45,5 39,5 55,5 42,1 50,2 44,75 0 10 20 30 40 50 60 0 5 10 15 20 H CT kiekis kr au jy je p ro ce n ta is I ir II grupių pacientai

30

12 Pav. I ir II tiriamųjų grupių hemoglobino (HGB) tyrimo rezultatai

Šunų hemoglobinas laikomas normos ribose, jai yra nuo 12,0 iki 18,0 g/dL. Kraujo tyrimas parodė, kad I-joje grupėje (sirgusių piometra kalių) šis rodiklis liko normos ribose 42,11 proc kalių (8/19), likusiems 57,89 proc. (11/19) hemoglobinas nukrito žemiau normos. Kontrolinės grupės kraujo tyrime nebuvo rasta jokių nukrypimų nuo normos.

Neigiamas koreliacinis ryšys sieja HGB (r-0.595) rodiklius bei rektinę temperatūrą. (P<0.05). Vidutinis HGB kiekis I-os tiriamosios grupės – 11,79±0,47 g/dL, kontrolės grupės – 15,06±0,6 (12 pav.). 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 HG B KIEKIS G /DL I IR II GRUPIŲ PACIENTAI HGB g/dL I grupės HGB g/dL II grupės 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

RBC 10x9/L HCT proc HGB g/dL WBC 10x9/L NEU 10x9/L BUN mmol/l

K ra ujo rodiklių konc entr ac ija

Kraujo rodikliai prieš ir po OHE

31

13 pav. I-os grupės (5 pacientų) kraujo tyrimų rezultatai prieš ir po OHE bei kontrolės grupė

Tyrimo metu palyginti pacientų kraujo rodiklių RBC, HCT, HGB, WBC, NEU ir BUN vidurkiai prieš atliekant OHE, po OHE atlikimo ir kontrolinės grupės įverčiai. Tam tikslui apskaičiuoti analizuojamų rodiklių vidurkiai ir pateikti stulpelinėje diagramoje. Iš diagramos matyti, kad RBC, HTC ir HGB rodikliai yra didžiausi kontrolinėje grupėje, o lyginant rodiklius prieš ir po OHE galima manyti, kad RBC, HTC ir HGB rodikliai yra didesni po OHE nei prieš OHE. Tuo tarpu, analizuojant likusius rodiklius matyti, kad WBC, BUN bei CREA reikšmės yra didžiausios prieš atliekant OHE.

14 pav. Piometra sergančių ir kontrolinės grupės kalių kreatinino tyrimo rezultatai

Kreatinino norma yra 159 µmol/l. Pirmoje grupėje šią normą peržengė 84,21 proc (16/19) piometra sergančių kalių kraujo rodikliai. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje CREA virš normos nebuvo pakilęs nė vienai pacientei.

I-ios grupės kreatinino vidurkis 210,37±16,36 µmol/l. II-ios grupės – 149,3±6,32 µmol/l. (14 pav.). Teigiamas koreliacinis ryšys sieja CREA (r = 0.607) su rektinę temperatūrą (p < 0.05).

32

15 pav. Piometra sergančių ir kontrolės grupių kalių šlapalo tyrimo rezultatai.

BUN norma yra 8,99 – 12,32 mmol/l. Kontrolinėje grupėje šio rodiklio vidurkis buvo 9,01±0,57 mmol/l, 100 proc kalių kraujo BUN rodiklis neviršivo viršutinės ribos.

Piometra sirgusių pacientų kraujo biocheminis tyrimas atskleidė, kad BUN virš fiziologinės normos ribų pakilęs 89,5 proc (17/19) pacientų, o likęs normos ribose tik pas 10,5 proc (2/19) pacientų. BUN kiekio vidurkis piometra sergančioms kalėms yra 13,82±0,33 mmol/l (15 pav.).

17 pav. Rentgenoskopinio ir ultragarsinio tyrimo, atlikto piometra sergančioms kalėms, analizė 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 BUN KIEKIS M M OL /L I IR II GRUPIŲ PACIENTAI

BUN mmol/l II grupės BUN mmol/l I grupės

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

Rentgenoskopinio tyrimo duomenys Ultragarsinio tyrimo duomenys

T ir tų pac ient ų sk ai či us

33 Rentgenoskopinis tyrimas piometros diagnozę patvirtino 15,79 proc (3/19) sirgusių kalių. Visos trys kalės, kurių retgenoskopinis tyrimas buvo teigiamas, sirgo uždara piometros forma.

Ultragarsinis tyrimas piometrą parodė visoms I-sios grupės tirtoms pacientėms. Šio tyrimo efektyvumas siekia 100 proc (17 pav.).

3.3. Piometra sirgusių kalių makšties citologinių tepinėlių analizė

18 pav. Piometra sirgusios kalės makšties tepinėlis. Dominuoja leukocitai, matomos epitelinės

ląstelės x10 padidinimu (fotografija autorės).

Piometra sirgusių kalių makšties citologiniuose tepinėliuose dominuoja uždegiminės ląstelės, tarp jų pastebimos ir epitelinės ląstelės. Leukocitų ir epitelinių ląstelių santykio vidurkis buvo 12,75±1,89.

Vertinant makšties epitelines ląsteles buvo pastebėta, kad vyrauja bazalinės ląstelės. Šių ląstelių vidurkis tirtuose tepinėliuose buvo 18±2,25, o paviršinių – 2,95±0,77. Citologinių tepinėlių duomenys pateikti 11 priede (18 pav.).

34

REZULTATŲ APTARIMAS

25 proc piometra sergančių kalių, suserga sulaukusios 10 metų (33). S.A. Laurusevičius savo moksliniame tyrime teigia, kad kalėms ši patologija pasireiškia sulaukus 8-tų gyvenimo metų. Jauniausios tyrime dalyvavusios kalė buvo 6 metų, o vyriausia 14 metų amžiaus. Vidutinis piometra sirgusių ir tyrime dalyvavusių kalių amžius - 9,68±0,53 metai.

Kalių piometra - tai infekcinis gimdos susirgimas, kuris pasireiškia lytiškai subrendusioms kalėms, praėjus nuo 4 savaičių iki 4 mėnesių po paskutinės rujos (1). Tyrime, išanalizavus anketinius duomenis, paaiškėjo, kad vidutinis laiko tarpas nuo rujos iki piometros klinikinių požymių išryškėjimo buvo 62,6±5,73 dienų. Tyrime nustatyta, kad tarp I-os tiriamosios grupės leukocitozės ir laiko tarpo nuo rujos iki klinikinių piometros požymių atsiradimo yra stiprus koreliacinis ryšys r = 0.7. Todėl galima teigti, kad kuo vėliau nuo rujo pasireškia klinikiniai susirgimo simptomai, tuo didesnis WBC skaičius aptinkamas kraujo morfologiniame tyrime.

Tokie klinikiniai požymiai, kaip letargija, depresija, anoreksija, poliurija, polidipsija, vėmimas ar diarėja yra bendri daugeliui ligų. Šių požymių kompleksas kartu su anamneze, kurioje svarbiausia sužinoti, ar kalė kastruota, jos amžių ir prieš kiek laiko buvo paskutinė ruja, ar yra vulvos edema duoda pirmines gaires, link piometros įtarimo (38).

Sergant piometra, dėl endotoksinų poveikio organizmui atsiranda letargija, depresija, anoreksija, poliurija, polidipsija, vėmimas ir diarėja (2). 3 piometra sergančioms kalėms buvo diagnozuota uždara piometros forma. Tai sunkesnė ligos eiga, ir šie požymiai šioms patelėms buvo stipriau išreikšti. Letargija pasireiškė 31,05 proc, vėmimas, kaip ligos požymis, užfiksuotas 100 proc. pacientų, poliurija ir polidipsija 84,2 proc, diarėja 47,4 proc, o piremija 42,1 proc (8/19) piometra sergančioms kalės. Murthy tyrime vėmimas užfiksuotas 60 proc., polidipsija 48,5 proc., poliurija 25,7 proc., diarėja 20 proc. lyginant šių tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad rezultatai ženkliai skiriasi. Murthy tyrime klinikiniai požymiai pasireiškė didesniam tiriamųjų procentuo. Vulvos edema buvo užfiksuota 84,2 proc piometra sirgusioms kalėms. Ši edema veterinarijos gydytojui duoda signalą apie ginekologinį sutrikimą (38).

Interpretuojant kraujo tyrimus, iš gautų rezultatų, galima susidaryti aiškų vaizdą apie sisteminius pakitimus, kuriuos parodo kraujo morfologinių ir biocheminių rodiklių pakitimai. Rasti eritrocitų, hemoglobino ir hamatokrito rodiklių nukrypimas žemiau normos ribų. Leukocitų ir neutrofilų kiekiai pakilę aukščiau normos. Inkstų funkcijos pakitimus rodo užkilę BUN ir CREA inkstų fermentų pakilimai aukščiau normos ribų.

Organizme vyraujanti infekcija iššaukia baltųjų kraujo kūnelių su neurofilų sintezę kaulų čiulpuose (2). Baltų kraujo kūnelių viršnorminis lygis yra vienas dažniausiai sutinkamų kraujo morfologijos pakitimų piometrai (33). Amid R. su kolegomis 2013 metais, Root Kustritz 2005 metais savo

35 tyrimuose taip pat pateikia leukocitozę ir neutrofiliją kaip šios ligos požymį. Jų tyrime WBC buvo 29,29±27,18 x 109_{/L (2). Vidutinė WBC kiekis yra 20,27±1,02 x 10}9_{/L. Aukštutinė riba – 28,36 x}

109/L. Aukščiausi neutrofilijos ir leukocitozės rodikliai fiksuoti kalėms, sergančioms uždara piometra, nes nėra jokio pūlingo eksudato drenažo.

Eritrocitų skaičiaus, hemoglobino kiekio ir hemotokrito rodiklių nukritimas žemiau fiziologinių normos ribų rodo esant anemiją. Tai būdingas požymis piometros susirgimui. Anemiją, kaip požymį, kalėms, sergančioms piometrą aprašė Hagmanet 2006 metais ir Greener 2006 metais (12). Eritrocitų (RBC) kiekio vidurkis I tiriamosios grupės (diagnozuota piometra) buvo 5,02±0,14 x 1012/L, hematokrito (HCT) – 28,79±2,03 proc., o hemoglobino ( HGB) vidurkis tesiekė 11,79±0,47 g/dL. Šie duomenys rodo aplastinės anemijos išsivystymą.

Stipriausias neigiamas koreliacinis ryšys sieja RBC (r = -0.661), HCT (r = -0.663) ir HGB (r-0.595) rodiklius bei rektinę temperatūrą. Šios koreliacijos yra statistiškai reikšmingos (p < 0.05). Stipriausias teigiamas koreliacinis ryšys sieja WBC (r = 0.667), NEU (r = 0.544), CREA (r = 0.607) rodiklius bei rektinę temperatūrą. Šios koreliacijos, taip pat, yra statistiškai reikšmingos (p < 0.05). Tai rodo, jog esant aukštesnei rektinei temperatūrai, pacientų RBC, HCT ir HGB rodikliai yra mažesni, o WBC, NEU ir CREA rodikliai – aukštesni.

Azotinių medžiagų ir kreatinino padidėjimas kraujo serume gali buti siejamas su prerenaline uremija. Azotemija dažniausiai siejama su dehidratacija (12). BUN ir CREA padidėjimas rodo, kad organizme cirkuliuoja gerokai daugiau globulinų ir proteinų (4). Piometra sergančioms kalėms buvo užfiksuotas CREA vidurkis 210,37±16,36 µmol/l, o BUN -13,82±0,33 mmol/l.

Visoms I-ios tiriamosios grupės kalėms, piometra buvo patvirtinta ultragarsiniu tyrimu. Šis tyrimas pasirodė pranašesnis už rentgenoskopinį (33), nes rentgenoskopinio tyrimo metu 16 iš 19 kalyčių nepastebėtas joks gimdos šešėlis, juo labiau šio organo išsiplėtimas. Ultragarsinį tyrimą piometros diagnostikai pasiūlė Bigliardi su kolegomis 2004 metais.

Tiek rentgenoskopininis, tiek ultragarsiniai tyrimai neleidžia tiksliai identifikuoti piometros nuo hidrometros ar mukometros, tačiau, jai tyrimas teigiamas, parodo skysčių sankaupas gimdos spindyje. Ultragarsu galima aptikti plecentą, taip nustatant nėštumą. Rentgenoskopiniu tyrimu nėštumas nustatomas tik įvykus vaisioaus skeleto mineralizacijai (29). Tyrime nustatyta, kad nėra ryšio tarp rentgenoskopinio ir ultragarsinio tyrimo efektyvumo (p>0,05).

Analizuojant piometra sirgusių kalių makšties citologinius tepinėlius, 16-oje jų, pagal aptartų autorių darbus, yra uždegimas. Trims kalėms, kurioms pasireiškė uždara piometros forma, buvo rasta kelios uždegiminės ląstelės. Jai piometra yra uždaros formos, makšties citologinis tepinėlis parodo tik rujos stadiją (3) Koreliacijos koeficientas r = 0.683 parodė, kad epitelinių ląstelių ir leukocitų tepinėlyje santykio ir laikotarpio nuo rujos iki klinikinių piemetros požymių pasireiškimo yra glaudu

36 ryšys (p < 0.05). Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo ląstelių santykis didesnis. Epitelinių ir uždegiminių ląstelių santykio vidurkis tyrime 12,75±1,89.

Apžvelgus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad įvertinus anamnezės duomenis, tokius kaip prieš kiek laiko kalė rujojo, vulvos edema, ar yra išskyrų iš lytinių takų, veterinarijos gydytojas turi imtis išsamesnės pacientės ginekologinės apžiūros (37). Diagnozuojant piometrą rentgenoskopinis tyrimas yra nepatikimas lyginant su ultragarsiniu. Ultragarsinis tyrimas diagnozę patvirtino 100 proc, o rentgenoskopinis tik 15,79 proc. Tyrimu padaryta išvada, kad rentgenoskopinis tyrimas yra neinformatyvus ir geriau iškart pereiti prie ultragarsinio. Esant atvirai piometrai, makšties citologinis tepinėlis atspindi tipinį vaizdą: gausų degeneruotų neutrofilų skaičių ir intraląstelines bei ekstaląstelines bakterijas. Šis vaizdas nėra tipinis piometrai, nes galimas ir sergant vaginitu (3). Tačiau makšties citologinis tyrimas parodo, kad organizme vyraujantis uždegimis procesas lokalizuojasi reprodukciniame trakte. Jis informatyvus tyrime buvo 84,21 proc tirtų pacientų. Kraujo tyrimų analizė atskleidė, kad šie tyrimai atspindi bendrą organizmo būklę. Leukocitozė buvo diagnozuota 94.74 proc. piometra sirgusių pacientų. Kitų autorių darbuose leukocitozė fiksuota 75 proc tirtųjų pacientų (33). Aplastinė anemija diagnozuota 73,68 pacientų.

37

IŠVADOS

Atlikus tyrimus ir apžvelgus tyrimų rezultatus, galima daryti tokias išvadas: 1. Vidutinis kalių, sirgusių piometra amžius, 9,68±0,53 metai.

2. Piometra diagnozuota vidutiniškai praėjus 62,6±5,73 dienų po rujos. Yra stiprus koreliacinis ryšys tarp piometra sergančiųjų kalių leukocitozės ir laikotarpio nuo rujos iki klinikinių susirgimo požymių pasireiškimo.

3. Ryškiausi piometros klinikiniai požymiai buvo vėmimas ir vulvos edema.

4. Leukocitozė kraujo morfologiniuose tyrimuose nustatyta 94,74 proc. Mažakraujystė aptikta 78,95 proc I-os grupės tiriamųjų. Aptikta inkstų disfunkcija, kurią rodo BUN ir CREA biocheminiai kraujo rodikliai. BUN pakilęs 89,5 proc pacientų, tai rodo padidėjusį azotinių medžiadų kiekį organizme. 84,21 proc iš tirto piometra sirgusių kalių kraujo mėginių. Kontrolės grupėje šio rodiklio fiziologinių normos ribų neperžengė nė vienas mėginys. Ultragarsinis tyrimas yra pranašesnis už rentgenoskopinį. Rentgenoskopinis tyrimas diagnozę patvirtino tik 15,79 proc. pacienčių ir yra neinformatyvus greitam diagnozės nustatymui. Makšties citologoginis tepinėlis kartu su Kraujo morfologoniais tyrimais leidžia įdentifikuoti ne tik organizme vyraujantį uždegiminį procesą organizme, bet ir jo lokalizaciją.

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Hagman R. Diagnostic and Prognostic Markers for Uterine Diseases in Dogs. Journal Reproduction in Domestic Animals. 2013;49(2):16-20.

2. Patil RA, Madhu S, Chandra A. Jawre S. Clinico-haematological and serum biochemical alterations in pyometra affected bitches. African Journal of Biotechnology. 2013;12(21):1564-1570.

3. Lucas HB, Jeff D. Canine pyometra: Early recognition and diagnosis. Journal Veterirary Medicine. 2012;107(5):226-233.

4. Ahmed DA, Bhat AA, Chowdhary ARS, Jena B, Pagrut KN, Sharma N, Bhainsare P. Camparative efficacy of various therapeutic protocols on haematological and biochemical profiles of bitches affected with pyometra. 2015;15(2):5025-5028.

5. Faucher M. Evaluation des lesions renales lors de pyometre chez la chienne. Le point veterinaire Avril. 2012;324:44.

6. Wheaton LG, Johnson AL, Parker AJ. Results and Complications of Surgical treatment of pyometra; a review of 80 cases. J Am Animal Hosp Assoc. 2009;25:563.

7. Gentvilaitė R. Kalių piometra. Magistrinis darbas. LSMU, Veterinarijos akademija, Kaunas. 2014.

8. Ibrahim A, Emrah S, Tugba O, Dursun DA. Determination of the Stages of the Sexual Cycle of the Bitch by Direcy Examination. Journal of Animal and Veterinary Advances. 2011;10:1962-1967.

9. Concannon W. Reproductive cycle of the domestic bitch. Journal Animal reproductive science. 2011;124:200 – 210.

10. Ithurralde J, Costas AL, Pessina P, Caeto E, Fila D, Meikle A. Immunohistochemical determination of estrogen receptor-α in canine vaginal biopsies throughout proestrus, estrus and early diestrus. Journal Theriogenology. 2013;80:805-811.

11. Beijerink NJ. Endocrinology of physiological and progestin induced canine anoestrus. [internet] [cited 2016 Jan 08]. Available from:

http://igiturarchive.library.uu.nl/dissertations/2007-0614-202116/full.pdf.

12. Chandrasshekara V, Murthy P, Chithra A, Krishnaswamy A, Rao S, Ramesh T. Studies on certain clinical, haematological and biochemical parameteres in pyometra of bitches. Indian journal of canine practise. 2013;5(1):125-129.

13. Batista PR, Blanco PG, Gobello C . Treatment of canine pyometra with the Gonadotropin-releasing hormone antagonist Acyline: A case series. Topics in Comparison An Med. 2015;30(14):25-27.

39 14. Wijewardana V, Kikuya S, Wijesekera DP, Hatoya S, Nishimura T, Kanegi R, Ushigusa T, Inaba T. Effect of ovarian hormones on maturation of dendritic cell from peripheral blood monocytes in dogs. Journal Veterinary Medicine and Science. 2015;77:771-775.

15. Okano S, Tagawa M, Katsuaki T. Relationship of blood concentration and prognosis in dogs whis pyometra.. Journal Veterinary Medicine and Science. 1998;60:1265-1267.

16. Hagman R. New Aspects of Canine Pyometra. Daktaro disertacija. Švedija. 2004. 55p. 17. Jurka P, Max A, Hawrynska K, Snochowshi M. Age Related pregnansy result and further

examination of bitches after aglepristone treatment of pyometra. Journal Reproduction in Domestic Animals. 2010;45:525-529.

18. .Maddens B, Daminet S, Smets P, Meyer E. Escherichia coli pyometra induces transient glomerular and tubular dysfunction in dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2010;24.(6):1263-1270.

19. Maddens B, Heiene R, Svensson P, Aresu L, Ligt J, Daminet S, Meyer E.. Evaluation of kidney injury in dogs with pyometra based on proteinuria, renal histomorphology, and urinary biomarkers. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2011;25:1075-1083.

20. Thuy T, N. M. Coung, et al. Synthesis of novel derivatives of murrayafoline A and their inhibitory effect on LRS-stimulated production of pro-inflammatory cytokines in bone marrow-derived dendritic cells. Journal Archives of Pharmacal Research. 2013;36(7):832-839.

21. Fransson, B. A. Systemic inflammatory response in canine pyometra. Daktaro disertacija. Actauniversitatisagricultura esueciaevveterinaria. 2003. 49p.

22. Nakamura M, Takahashi M., Ohno K., Koshino A., Nakashima K. et al. C-reactive protein concentration in dogs with various diseases. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2008:70(2):127-131.

23. – Hagman R. Prognostic and diagnostic markers for uterine diseases in dogs. EVSSAR International conference. Toulouse. 2013. 8-10p.

24. Practitioner review. Department of Veterinary Internal Medicine, Western College of Veterinary Medicine, University of Saskatchewan, Saskatoon, Saskatchewan S7N 0W0. Canine vaginal Cytology during the estrous cycle. 1985. P. 101-104.

25. Dellmann H.D., Brown E.M. Textbook of veterinary histology. USA. Lea & Febiger. 1976. 513 p.

26. Arora N, Sandford J,. Browning G. F, Sandy J. R, Wright P. J. A model for cystic endometrial hyperplasia/pyometra colpex in the bitch. Journal Theriogenology. 2006;66:530-1536. 27. Groppetti D, Pecile A, Barbero C, Martino P. A. Vaginal bacterial flora and Cytology in

40 28. Beimborn V.R., Tarpley H.L.,Bain P.J.,Latime K.S. The Canine Estrous Cycle: Staging Using Vaginal Cytological Examination. Ross University, School of Veterinary Medicine, St. Kitts, West Indies (Beimborn) and epartment of Pathology, College of Veterinary Medicine, The University of Georgia, Athens. 2003.

29. Ettinger, Feldman. Veterinary internal medicine. Sauders 2010;1913-1924.

30. Bigliardi E, Parmigiani E, Cavirani S, et all. Ultrasonography and cystic hyperplasia – pyometra compex in the bitch. Reprod Domest Anim 2004;39(21):136 p.

31. Dennis J, Hamm B. L. Surgical and medical treatment of pyometra.

http://veterinarymedicine.dvm360.com/surgical-and-medical-treatment-pyometra?rel=canonical . Prieiga prie interneto 2015 07 01.

32. Verstegen J, Dhaliwal G, Verstegen-Onclin K. Mucometra, cystic endometrial hyperplasia, and pyometra in the bitch: advances in treatment and assessment of future reproductive success. Theriogenology 2008;70(2):364-374.

33. Frances O. Smith. Canine pyometra. Journal Theriogenology. 2006;66:610-612.

34. S. Jitpean, B. Strom-Hold, , U. Emanuelson, O. V. Hoglud et al. Outcome of pyometra in female dog of peritonitis and prolonged postoperative hospitalization in surgically traeted cases. BMS Veterinary Research. 2014;10(6):2-12.

35. Katz ML, Bergman EN. Siltaneous measurements of hepatic and portal venous blood flow in the sheep and dog. American Journal of Physiology. 1989;216:946-952.

36. Kustritz M.V.R. Collection of tissue and culture samples from the canine reproductive tract. Theriogenology. 2006;66 (3):567 – 574.

37. Antonov A, Fasulkov I, Simeonav R. A clinical case of unilateral ovarian dysgerminoma and pyometra in a bitch. Mac Vet Rev. 2014;37(2):179-183.

38. Kaymaz M, Bastan A, Erunal N, Aslan S Findik M.The use of laboratory findings in the diagnosis of CEH-pyometra complex in the bitch. Journal of veterinary and animal sciences. 1997;23:127-133.