Ieva Paužaitė
5 kursas, 7 grupėLĖTINIO PERIODONTITO IR ŠIRDIES VAINIKINIŲ
ARTERIJŲ ATEROSKLEROZĖS RYŠYS. SISTEMINĖ
LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Gyd. Gytis Naumavičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
LĖTINIO PERIODONTITO IR ŠIRDIES VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ATEROSKLEROZĖS RYŠYS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20….. m. …...………. (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20….. m. …...………. (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri
reikalavimai Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5
balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas
-2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5
balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (never t.) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos: _______________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ __________________________________ Recenzento vardas pavardė
__________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 12
1.1 Paieškos metodai ... 12
1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai ... 13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15
2.1 Bakteriologiniai tyrimai ... 15
2.2 Biocheminiai tyrimai ... 18
2.3 Tyrimai lyginant su periodontologiniais parametrais ... 22
2.4 Įrodymų patikimumo vertinimas ... 24
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26
IŠVADOS... 28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 29
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 30
LĖTINIO PERIODONTITO IR ŠIRDIES VAINIKINIŲ ARTERIJŲ
ATEROSKLEROZĖS RYŠYS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Įžanga: Manoma, kad lėtinis periodontitas, kaip nuolatinė lėtinė infekcija, daro įtaką aterosklerozės vystymuisi. Širdies vainikinių arterijų aterosklerozė yra ypač svarbi, kadangi gali baigtis gyvybei pavojingu miokardo infarktu. Ištyrus galimą šių ligų ryšį ir veikimo mechanizmą, padidėtų jau turimos žinios apie šių ligų etiologiją ir vystymąsi. Tai padėtų iš naujo įvertinti rizikos veiksnius ir jų išvengti.
Tikslas: Atlikus sisteminę literatūros apžvalgą, susisteminti ir išanalizuoti gautus duomenis siekiant nustatyti ar yra ryšys tarp lėtinio periodontito ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės vystymosi.
Metodai: Mokslinės literatūros apžvalgai atlikti naudotos duomenų bazės PubMed (www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed) ir Cochrane (http://www.cochrane.org/). Atrinkti straipsniai publikuoti 2012 - 2017 metais. Iš 895 atrinktų straipsnių 19 atitiko analizei pasirinktus kriterijus.
Rezultatai: Atlikus sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, straipsniai suskirstyti remiantis panašia tyrimo metodika. Iš 19 duomenų susisteminimui ir analizei atrinktų straipsnių, 16 teigė apie teigiamą ryšį tarp lėtinio periodontito ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės, tačiau taip pat pažymima, kad visiškam hipotezės patvirtinimui reikalingi tolimesni, ilgo laikotarpio tyrimai.
Išvados: Lėtinis periodontitas turi įtakos širdies vainikinių arterijų aterosklerozės vystymuisi ir gali būti svarstomas kaip rizikos veiksnys, tačiau visiškam hipotezės patvirtinimui reikalingi tolimesni tyrimai.
Raktiniai žodžiai: Vainikinių arterijų liga, koronarinė širdies liga, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, aterosklerozė, ateroma, ūmus koronarinis sindromas, lėtinis periodontitas, periodonto ligos.
CORRELATION BETWEEN CHRONIC PERIODONTITIS AND CORONARY
ARTERY ATHEROSCLEROSIS. A SYSTEMATIC LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Introduction: It is believed that chronic periodontitis, as a permanent chronic infection, can affect the development of atherosclerosis. Coronary artery atherosclerosis is crucial, since may lead to life-threatening myocardial infarction. Examination of the potential relationship and the mechanism of action, would increase the knowledge about the etiology and development of these diseases. This would help to re-evaluate risk factors and to avoid them.
Aim: To carry out a systematic literature review, systematize and analyse the data to determine whether the relationship between chronic periodontal disease and coronary artery atherosclerosis development exists.
Methods: Scientific literature review was conducted by accessing to the databases PubMed (www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed) and Cochrane (http://www.cochrane.org/). Articles were published in 2012 - 2017 years. Of 895 searches 19 selected articles met the criteria for analysis.
Results: After a systematic review of scientific literature, articles were grouped based on similar methodology. From 19 selected articles 16 stated about the positive link between chronic periodontitis and coronary artery atherosclerosis, but it is also noted that for full approval further, long-term studies are needed.
Conclusion: Chronic periodontitis affects the heart coronary artery atherosclerosis development and can be considered as a risk factor. Nevertheless, full approval of hypothesis requires a further research.
Key words: Coronary artery disease, coronary heart disease, cardiovascular disease, atherosclerosis, atheroma, acute coronary syndrome, chronic periodontitis, periodontal disease.
10
ĮVADAS
Ateroskleroze, (atherosclerosis gr. atheros – košelė, sclero – kietas), vadinama arterijų patologija, pasireiškianti išplitusiais židininiais vidinio arterijų sluoksnio sustorėjimais – aterosklerozinėmis plokštelėmis, kurias sudaro nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys. Liga dažniausiai pasireiškia didelio ir vidutinio skersmens kraujagyslėse jose formuojantis lipidinėms plokštelėms, vėliau išplonėjant arterijos sienelei ir formuojantis ateromai [1].
Lėtinis periodontitas yra dažniausia periodontito forma, kuri yra apibrėžiama kaip uždegiminė apydančio audinių liga. Ją sukelia imuninio atsako ir biofilmo disbiozės komplekso sąveika apydančio audiniams. Siekiant pažaboti susidariusį mikrobinį biofilmą ir jo virulentiškumo veiksnius (LPS, enzimus, toksinus), vystosi imuninis uždegiminis atsakas, kuris veda į kolageno praradimą ir minkštujų bei kietųjų apydančio audinių destrukciją. Kaip visa to pasekmė pradeda formuotis apydančio audinių kišenės ir/ar recesija. Negydomas lėtinis periodontitas galiausiai pasibaigia dantų praradimu [2].
Paskutiniaisiais duomenimis, remiantis Pasaulio Odontologų Federacija (World Dental Federation), dantų ir burnos ligos yra vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje. Sergamumas sunkiu lėtiniu periodontitu siekia 15% ir daugiau. Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos (World Health Organization), mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pasaulyje siekia 31%, o iš jų didžiąją dalį (80%) sudaro mirštamumas nuo insulto ar infarkto. Šių mirtinų būklių priežastis – atitrūkusios aterosklerozinės plokštelės.
Kaip ir kitos lėtinės ligos, manoma, kad lėtinis periodontitas gali daryti įtaką vainikinių širdies arterijų aterosklerozės iniciacijai, vystymuisi ir progresavimui patogeninėms bakterijoms tiesiogiai arba netiesiogiai pažeidžiant arterijų sienelę. Širdies vainikinių arterijų aterosklerozė gali vesti į nestabilią krūtinės anginą arba miokardo infarktą [2].
Iškelta problema:
1. Ar lėtinis periodontitas gali daryti įtaką širdies vainikinių arterijų aterosklerozės vystymuisi?
Hipotezė – lėtinis periodontitas, kaip uždegiminė liga, gali prisidėti prie širdies vainikinių arterijų aterosklerozės vystymosi.
Darbo tikslas – atlikus sisteminę literatūros apžvalgą, susisteminti ir išanalizuoti gautus duomenis siekiant nustatyti ar yra ryšys tarp lėtinio periodontito ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės vystymosi.
11 Darbo uždaviniai:
1. Atrinkti ir išanalizuoti tyrimus, kuriuose pateikiami duomenys apie lėtinio periodontito ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės ryšį.
2. Apžvelgti mokslinėje literatūroje pateikiamus galimus veikimo mechanizmus, kurie rodytų ryšį tarp širdies vainikinių arterijų aterosklerozės ir lėtinio periodontito.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Paieškos metodaiMokslinių straipsnių paieška atlikta mokslinių duomenų bazėse “PubMed” ir “Cochrane”. Informacijos atranka atlikta remiantis standartiniais “PRISMA” reikalavimais.
Paieška atlikta naudojant šiuos raktinius žodžius arba jų derinius anglų kalba: coronary artery disease, coronary heart disease, cardiovascular disease, atherosclerosis, atheroma, acute coronary syndrome, chronic periodontitis, periodontal disease. Raktinių žodžių ir jų kombinacijos naudojant “AND” ir “OR”, paieškos rezultatai pateikiami 1 lentelėje.
Lentelė Nr.1. Raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos.
PubMed Cochrane
1. Coronary artery disease 101925 33
2. Coronary heart disease 44591 45
3. Cardiovascular disease 105334 164
4. Atherosclerosis 117599 39
5. Atheroma 4452 2
6. Acute coronary syndrome 20241 18
7. Chronic periodontitis 4933 5
8. Periodontal disease 15512 16
9. Nr. 1 OR Nr 2. OR Nr. 3 OR Nr. 4 OR Nr. 5 OR Nr. 6 336571 243
10. Nr. 7 OR Nr. 8 19227 19
11. Nr. 9 AND Nr. 10 894 1
Viso rasti 895 straipsniai. Tinkami analizei straipsniai buvo atrenkami pagal atrankos modelį rankiniu būdu (1 pav.). Straipsnių publikavimo data turėjo atitikti 2012 – 2017 metų laikotarpį, t.y., būti ne senesni nei 5 – erių metų. Atrinkti straipsniai yra iš šių mokslinių publikacijų žurnalų: “International Heart Journal”, “European Journal of Preventive Cardiology”, “Journal of Periodontology ”, “Anaerobe”, “International Journal of Clinical and Experimental Pathology”, “Indian Journal of Pathology and Microbiology”, “Acta Stomatologica Croatica”, “Kardiologia Polska”, “Cardiology Journal”, “Journal of Applied Oral Science”, “BioMed Research International”, “PLoS ONE”, “Journal of Periodontal Research”, “Dental Research Journal”, “Medicina Oral Patologia Oral Y Cirugia Bucal”, “Journal of
13 Clinical Periodontology”, “Journal of Investigative and Clinical Dentistry”. Paskutinė straipsnių paieškos data 2017 02 22.
Pradinis įvertinimas buvo atliktas surandant ir atmetant pasikartojančius straipsnius, peržvelgiant publikacijų pavadinimus ir santraukas. Jei publikacijos santrauka atitiko įtraukimo kriterijus, buvo gautas pilnas tekstas. Buvo peržiūrimi pilni net ir tie straipsniai, kurių pavadinime ar santraukoje informacija buvo nepakankama, siekiant, kad nebūtų atmestas nė vienas temai artimas straipsnis. Atrankos kriterijai buvo naudojami siekiant susitelkti ties straipsniais, kurie bus įtraukiami į sisteminę literatūros apžvalgą. 1.2 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Atrenkant straipsnius buvo laikomasi šių straipsnių tinkamumo kriterijų: atsižvelgiama, kad straipsnių turinys ir metodika būtų aiškūs, tyrimai atliekami su žmonėmis, o iškelti tikslai atitiktų darbo tematiką. Taip pat straipsniuose aprašomuose tyrimuose turėjo dalyvauti asmenys, kuriems nustatyta ir patvirtinta širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, lėtinis periodontitas. Kaip rodikliai, kuriais bus grindžiama išsikelta hipotezė, galėjo būti patogeninių periodonto bakterijų DNR aptinkamumas aterosklerozinėse plokštelėse, matrikso metaloproteinazė, citokinai, navikų nekrozės faktorius, CRB, mažo ir didelio tankio lipidų, trigliceridų kiekis kraujyje arba vainikinių širdies arterijų obstrukcija patvirtinta angiografiškai, epidemiologiniai tyrimai. Visi apžvalgai netinkami straipsniai, įskaitant studijas su gyvūnais, in vitro, apžvalgas, sistemines apžvalgas, klinikinius atvejus, tyrimus, kurių metu buvo tiriamas viršūninis periodontitas, kitos papildomos sisteminės ligos ar kitos, ne širdies vainikinės arterijos, buvo atmesti. Vienas straipsnis buvo atmestas, kadangi nebuvo galimybės gauti pilną straipsnio variantą. Galutinei apžvalgai atrinkta 19 straipsnių.
14
1 pav. Literatūros šaltinių paieškos metodika ir atrankos kriterijai.
At ran k a T in k am u m as Straipsniai, pašalinus dublikatus. (n = 894)
Straipsniai, atmesti remiantis pavadinimu ir santrauka.
(n = 767) Straipsniai, atrinkti
remiantis pavadinimu ir santrauka.
(n = 127) atmetimo kriterijais (n = 108): Straipsniai, atmesti remiantis - Tyrimai in vitro (n = 9) - Tyrimai su gyvūnais (n = 15) - Apžvalgos, sisteminės
apžvalgos (n = 13)
- Tyrimo objektas viršūninis periodontitas (n = 25) - Tyrimo objektas kitos, ne
aterosklerozė, sisteminės ligos (n = 16)
- Tyrimo objektas kitos, ne vainikinės, arterijos (n = 30) Straipsniai, atitikę atrankos kriterijus. (n = 19) Straipsniai, įtraukti į sisteminę literatūros analizę. (n = 19)
Straipsniai, rasti atlikus paiešką PubMed ir Cochrane duomenų bazėse. (n = 895) (n = 895) Id en tif ik avimas Įtr au k imas
Straipsniai, atmesti pašalinus dublikatus.
15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Galutiniam vertinimui buvo pasirinkta 19 straipsnių. Tai buvo atlikta atsižvelgiant į jau anksčiau aprašytus šios sisteminės literatūros apžvalgos atrankos kriterijus. Apžvelgus visus straipsnius, nuspręsta juos suskirstyti į tris grupes atsižvelgiant į tyrimo metodiką.
2.1 Bakteriologiniai tyrimai
Pirmojoje grupėje pateikiami straipsniai, kurių tyrimų metodikose vyravo tyrimai su patogeninėmis periodonto bakterijomis rastomis tiriamųjų asmenų podanteniniame bei ateroskleroziniame apnaše. Šią grupę sudaro 5 straipsniai.
1) K. Mahalakshmi ir kt. [3] savo tyrimu siekė išsiaiškinti ryšį tarp patogeninių periodonto bakterijų ir aterosklerozės dažnio.
Tyrime dalyvavo 224 tiriamieji, iš kurių 65 buvo atlikta širdies vainikinių kraujagyslių šuntavimo operacija (I grupė), 59 tiriamieji, kurie sirgo lėtiniu periodontitu, tačiau neturėjo jokių sisteminių ligų (II grupė) bei 100 sveikų tiriamųjų (III grupė). Tyrimo metu iš visų pacientų surinkti dantų apnašo mėginiai. Podanteninis apnašas buvo renkamas iš trijų skirtingų vietų naudojant sterilias “Gracey” kiuretes. Aterosklerozinis apnašas surinktas operacijos metu. Apnašose tyrėjai siekė aptikti šių bakterijų DNR: Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Treponema denticola, Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Campylobacter rectus, Eikenella corrodens, Prevotella intermedia, Prevotella nigrescens.
Lyginant I – ąją ir II – ąją grupes, vidutinis zondavimo gylis bei klinikinio prisitvirtinimo lygis I – oje buvo atitinkamai 5,27 ± 1,00 mm (p < 0,0001) ir 6,28 ± 1,32 mm (p < 0,0001), o II – oje grupėje 6,52 ± 1,07 mm (p < 0,0001) ir 7,67 ± 1,23 mm (p < 0,0001). Taip pat statistiškai reikšmingi rezultatai pastebėti tiriant bakterijų DNR mėginiuose. Nustatytas 8 iš 9 bakterijų buvimas, nors abiejose grupėse vyravo “Raudonojo komplekso” (P. gingivalis, T. forsythia, T. denticola) bakterijos. Daugiausia aptikta T. denticola, visai neaptikta A. actinomycetemcomitans. Tarp kartu aptinkamų bakterijų dažniausiai pasitaikė šios grupės: P. gingivalis + T. forsythia (38,5%), P. gingivalis + T. denticola (41,5%), P. gingivalis + T. forsythia + T. denticola (36,9%). Ieškant virulentiškų genų, abiejų tipų mėginiuose I ir II grupėse dažniausiai aptinkami buvo: P. gingivalis II tipo fimA bei T. forsythia bspA genai. Tyrimo rezultatai stipriai koreliuoja su periodonto bakterijų paplitimu, jų adhezijos faktoriumi ir ateroskleroze.
2) M. Szulc ir kt. [4] tyrė patogeninių periodonto bakterijų buvimą apnašo mėginiuose iš širdies vainikinių ir miego arterijų.
16 Iš viso tyrime dalyvavo 91 pacientas. Grupę A sudarė sergantieji širdies vainikinių arterijų ateroskleroze (n = 32), grupę B – pacientai, kuriems paskirta endarterektomija1 (n = 31), o grupę C –
bedančiai pacientai (n = 28). Visiems tyrimo dalyviams atliktas periodontologinis ištyrimas. Taip pat iš pacientų, turinčių dantų, paimti bakteriologiniai mėginiai iš giliausių periodonto kišenių. Mėginiai iš arterijų paimti operacijų metu: iš miego arterijos surinktos aterosklerozinės plokštelės, o iš vainikinių arterijų kraujo mėginiai popierinių kaištukų pagalba leidžiant jiems 10 sekundžių pabūti kraujo tėkmėje. Kadangi šios literatūros analizės tiriamasis objektas yra širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, didžiausias dėmesys skiriamas su grupe A susijusiems tyrimo rezultatams. Prasta burnos higiena nustatyta visiems tiriamiesiems remiantis apnašų, kraujavimo zonduojant ir zondavimo gylio indeksais. Kraujavimas zonduojant nustatytas 38,5 % tiriamųjų, vidutinis zondavimo gylis 3,36 mm. Bakterijų (Porphyromonas gingivalis) DNR buvo aptikta 28 (87,5%) mėginiuose iš periodonto kišenių bei 3 (9,4%) mėginiuose iš vainikinių kraujagyslių. Palyginimui, mėginiuose iš miego arterijų bakterijų DNR aptinkamumo dažnis buvo 5 kartus didesnis. Tyrėjai tokį skirtumą aiškina skirtingais mėginių paėmimo metodais, kadangi P. gingivalis turi savybę prasiskverbti į endotelio ląsteles. Taip pat bakterijų DNR buvo ieškota ir bedančių pacientų kraujyje: 3 iš 28 mėginiuose buvo rasta P. gingivalis. Bakterijos į sisteminę kraujotaką bedančiams pacientams galėjo patekti dar prieš prarandant paskutiniuosius dantis. 6 mėginiuose iš periodonto kišenių nebuvo aptikta bakterijų, tačiau jos buvo aptiktos tų pačių tiriamųjų mėginiuose iš arterijų. Tyrimo rezultatai parodo, kad P. gingivalis, patogeninė burnos ertmės bakterija, buvo dažnai aptinkama aterosklerozinėse plokštelėse iš vainikinių arterijų, o tai patvirtina šių ligų sąsajas.
3) J. Mahendra ir kt. [5] atliko genetinę Porphyromonas gingivalis, Porphyromonas gingivalis (fimA), Aggregatibacter actinomycetemcomitans ir raudonojo komplekso analizę.
Tyrimo pradžioje tyrime dalyvavo 150 tiriamųjų, kurie sirgo širdies vainikinių arterijų ateroskleroze ir kuriems buvo suplanuota šuntavimo operacija. Iš šių tiriamųjų buvo atrinktas 51 pacientas sergantis lėtiniu periodontitu. Kiekvienas tiriamasis buvo ištirtas periodontologiškai, o apklausos metu surinkta anamnezė apie bendrąją ir burnos sveikatos būklę. Tirti apnašų, dantenų, klinikinio prisitvirtinimo lygmens, zondavimo gylio ir burnos higienos indeksai. Podanteninio apnašo mėginiai iš pacientų surinkti dieną prieš planuojamą operaciją. Tam buvo pasirenkamos giliausios (≥5 mm) periodonto kišenės. Aterosklerozinio apnašo mėginiai paimti operacijos metu.
A. actinomycetemcomitans, T. forsythia, P. gingivalis, P. gingivalis (fimA), T. denticola ateroskleroziniame apnaše buvo rasta atitinkamai 0%, 31,4%, 45,1%, 39,2%, 51%. Tų pačių tiriamųjų
1 Endarterektomija – chirurginis vidinio arterijų sluoksnio pašalinimas kartu pašalinant obstrukcines
17 abiejų tipų apnašuose T. forsythia buvo rasta 19,6%, P. gingivalis 39,2%, P. gingivalis (fimA) 33,3%, T. denticola 35,3%. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai tarp T. forsythia kiekio ateroskleroziniame apnaše ir dantenų indekso (p = 0,03) bei periodonto kišenių gylio (p = 0,01). Tai rodo, kad esant dantenų uždegimo padidėjimui bei periodonto kišenių pagilėjimui, išauga galimybė T. forsythia kiekio padidėjimui ateroskleroziniame apnaše. Vis dėlto, visi kiti periodontologiniai indeksai kartu su T. denticola ir P. gingivalis neparodė jokio statistiškai reikšmingo skirtumo, o A. actinomycetemcomitans buvo rasta tik podanteniniame apnaše. Tyrimas patvirtino “raudonojo komplekso” bakterijų buvimą ateroskleroziniame apnaše iš vainikinių arterijų, o tai susieja lėtinį periodontitą su širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
4) R. P. Lysek ir kt.[6] savo tyrimu siekė ištirti ryšį tarp buvusio miokardo infarkto, lėtinio periodontito ir Porphyromonas gingivalis antikūnų.
Iš tyrime dalyvavusių 210 tiriamųjų, 97 buvo patyrę miokardo infarktą, 113 priklausė didelės rizikos kontrolinei grupei, tačiau jų anamnezėje nebuvo įrašų apie vainikinių arterijų aterosklerozę. Visi tiriamieji buvo įvertinti periodontologiškai, paimti kraujo mėginiai bei surinkti duomenys apie aterosklerozę ir rizikos faktorius.
Tiriamiesiems, kuriems buvo įvykęs miokardo infarktas, buvo nustatyti prastesni periodontologiniai rezultatai: pastarieji turėjo vidutiniškai mažiau dantų, zondavimo gylio indeksas ≥ 6 mm, klinikinio prisitvirtinimo praradimo lygmuo vidutiniškai 7 mm, dantys buvo dažniau pažeisti periodonto ligos, labiau kraujavo zonduojant, ant dantų buvo stebimos didesnės minkštojo ir kietojo apnašo sankaupos lyginant su kontroline grupe. Taip pat vidutinio P. gingivalis antikūnų titro grupėje tiriamųjų patyrusių miokardo infarktą skaičius buvo 3 kartus didesnis nei kontrolinėje grupėje. Tyrėjai daro išvadą, kad buvo patvirtintas ryšys tarp lėtinio periodontito ir praėjusio miokardo infarkto, kuris buvo nepriklausomas nuo klasikinių kardiovaskulinių ligų rizikos faktorių.
5) S. K. Rath ir kt. [7] tyrė periodontologinius patogenus ateroskleroziniame apnaše.
Viso tyrime dalyvavo 35 tiriamieji, iš kurių 7 asmenims buvo atlikta vainikinių arterijų endarterektomija, o 28 sudarė kontrolinę grupę. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta periodontologinė apžiūra (tirti zondavimo gylio, klinikinio prisitvirtinimo lygmens, Silness ir Loe apnašų, kraujavimo zonduojant indeksai) bei surinkti aterosklerozinio bei podanteninio apnašo mėginiai bakterijų DNR nustatymui. Visi pavyzdžiai buvo nedelsiant užšaldyti ir atiduoti į laboratoriją ištyrimui. Mėginiuose ieškota Porphyromonas gingivalis, Aggregatibacter actinomycetemcomitans, Prevotella intermedia, Tanenrella forsythia.
Klinikinių ir mikrobiologinių duomenų statistinė analizė parodė, kad lyginant tų pačių tiriamųjų podanteninio ir aterosklerozinio apnašo mėginius, A. actinomycetemcomitans sutapo 2 – juose, P.
18 gingivalis 5 – iuose, T. forsythia 7 – iuose mėginiuose. Vis dėlto P. intermedia buvo rasta tik podanteniniame apnaše. Tai rodo šių dviejų ligų ryšį.
2.2 Biocheminiai tyrimai
Antrojoje grupėje analizuoti 8 straipsniai, kuriuose aprašyti biocheminiai tyrimai siekiant ištirti ryšį tarp lėtinio periodontito ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Kaip rodikliai buvo pasirinkti navikų nekrozės faktorius, uždegiminiai citokinai, mažo ir didelio tankio lipidai, trigliceridai, C – reaktyvus baltymas (CRB), vidutinis trombocitų kiekis, matrikso metaloproteinazė, mieloperoksidazė, malondialdehidas.
1) S. Schulz ir kt. [8] tyrė genetinių nekrozės faktoriaus variantų svarbą periodonto ligai ir vainikinių arterijų aterosklerozei.
Tyrime dalyvavo 942 tiriamieji, kuriems buvo nustatyta širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė. Visiems tiriamiesiems atliktas nuodugnus periodontologinis ištyrimas (tirti apnašų, kraujavimo zonduojant, zondavimo gylio, klinikinio prisitvirtinimo lygmens indeksai), surinkta anamnezė, paimti bakteriniai mėginiai iš giliausių periodonto kišenių kiekviename kvadrante, kraujo mėginiai. Buvo tiriamos šios bakterijos: Aggregatibacter actinomy- cetemcomitans (Aa), Prevotella gingivalis (Pg), Prevotella intermedia (Pi), Tannerella forsythia (Tf), Treponema denticola (Td), Peptostreptococcus micros (Pn), Fusobacterium nucleatum (Fs), Campylobacter rectus (Cr), Eubacterium nodatum (En), Eikenella corrodens (Ec) ir kombinacija Capnocytophaga sputigena, Capnocytophaga gingivalis, ir Capnocytophaga ochracea (Csp). Visi pacientai sugrupuoti į dvi grupes atsižvelgiant į jų periodontologinį statusą: I grupė su sunkia periodontito forma, II grupė su lengva periodontito forma arba jokio periodontito.
Atlikus daugiamatę regresinę analizę, I grupėje stebimas aukštesnis CRB ir interleukino 6 kiekis. AG+AA genotipas (c. 238G>A SNP) koreliavo su klinikinio prisitvirtinimo lygmens praradimu. Taip pat P. intermedia buvo aptinkama dažniau pas tuos nešiotojus, kurie buvo teigiami AG+AA genotipui c. 308G>A SNP. Navikų nekrozės faktoriaus genetiniai variantai (c. 238G>A ir c. 308G>A) yra susiję su pacientų, sergančių širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, periodonto būklėmis. Apibendrinant, navikų nekrozės faktorius galėtų būti laikomas kaip lėtinio periodontito klinikinių požymių moduliatorius pacientams su širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
2) C. Kampits ir kt. [9] tyrė lėtinį periodontitą ir uždegiminius kraujo citokinus tarp sergančiųjų stabilia širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
19 Iš viso tyrimui atrinkti 91 tiriamieji, kuriems nustatyta stabili širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Tyrimo metu visi tiriamieji turėjo atsakyti į anketos klausimus apie amžių, lytį, ūgį, svorį, žalingus įpročius, medicininę istoriją, naudojamus medikamentus. Taip pat atliktas periodontologinis ištyrimas ir paimti kraujo mėginiai.
Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai tarp tokių periodontologinių indeksų kaip klinikinio prisitvirtinimo lygis ir zondavimo gylis bei citokinų IFN-y, IL-10, TNF-a, tačiau tokie rezultatai nebuvo gauti su citokinais IL-6, IL-8, IL-1ß. Lėtinis periodontitas yra susijęs su sisteminiu uždegimu pacientuose, kurie serga vainikinių arterijų ateroskleroze. Taip pat gali būti laikomas prognostiniu faktoriumi kardiovaskulinėms ligoms diagnozuoti, tačiau tam reikia papildomų tyrimų.
3) H. Zhu ir kt. [10] vertino uždegiminių citokinų lygį pacientuose su lėtiniu periodontitu ir/arba širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
Tyrime dalyvavo 109 tiriamieji, kurie, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, buvo suskirstyti į šias grupes: I – sergantieji lėtiniu periodontitu (n = 27), II – sergantieji vainikinių arterijų ateroskleroze (n = 26), III – sergantieji abejomis ligomis (n = 28), IV – kontrolinė grupė (n = 28). Visi tiriamieji buvo įvertinti periodontologiškai (tirti klinikinio prisitvirtinimo lygio, kraujavimo zonduojant indeksai), paimti dantenų vagelės skysčio bei kraujo pavyzdžiai. Tyrėjai ieškojo keturių klasikiniais nurodomų uždegimo citokinų (IL-1ß, MCP-1, VEGF, PDGF).
IL-1ß, MCP-1, VEGF citokinų koncentracijos kraujo serume bei dantenų vagelės skystyje buvo reikšmingai didesnės I, II ir III grupėse nei kontrolinėje (p ≤ 0,05). Tačiau PDGF koncentracija nekoreliavo nei vienoje grupėje. Tyrėjai mano, kad IL-1ß, MCP-1 ir VEGF galėtų būti svarstomi kaip biologiniai žymenys siekiant nustatyti vainikinių arterijų aterosklerozės bei lėtinio periodontito progresavimą. Tačiau taip pat pažymima, kad išlieka neaišku ar uždegiminiai žymenys iš tiesų turi tiesioginį priežastinį ryšį su kardiovaskulinėmis ligomis ar tiesiog yra pagrindinės ligos proceso atspindys.
4) O. Vedin ir kt. [11] tyrė lėtinio periodontito paplitimą ir ryšį su kardiovaskuliniais rizikos faktoriais tarp sergančiųjų širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
Pasauliniame “STABILITY” bandyme dalyvavo 15828 dalyviai iš 39 šalių, kuriems turėjo būti atliktas fizinis patikrinimas, paimti kraujo mėginiai bei tiriamieji turėjo užpildyti gyvenimo būdo anketas. Anketų būdu tiriamieji patys nurodė duomenis apie jų periodonto sveikatą ir kardiovaskulinius rizikos faktorius.
40,9% tiriamųjų turėjo mažiau nei 15 dantų, 16,4% neturėjo dantų. Mažesnis turimų dantų skaičius buvo susijęs su žemesniais gliukozės, cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, sistolinio kraujo spaudimo, liemens apimties, CRB rodmenimis. Dantenų kraujavimas buvo susijęs su didesniu sistoliniu
20 kraujo spaudimu ir mažo tankio lipoproteinų kiekiu. Pačių tiriamųjų nusakyti lėtinio periodontito požymiai buvo dažni tarp vainikinių arterijų ateroskleroze sergančių asmenų, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai.
5) O. Androsz-Kowalska ir kt. [12] atliktame tyrime buvo tiriamas galimas ryšys tarp klinikinių periodonto ligos indeksų ir vidutinio trombocitų kiekio, atsižvelgiant į tiriamųjų sergamumą vainikinių širdies arterijų ateroskleroze ir lėtiniu periodontitu.
Tyrime dalyvavo 57 tiriamieji, kurie sudarė tris grupes: I grupė – sergantys širdies vainikinių arterijų ateroskleroze ir lėtiniu periodontitu (n = 19), II grupė – sergantys tik lėtiniu periodontitu (n = 18), III grupė - buvo kontrolinė (n = 20). Kiekvienas tiriamasis buvo ištirtas periodontologiškai bei paimti jo kraujo mėginiai. Iš kraujo mėginių nustatyti šie rodmenys: leukocitų bei trombocitų kiekis, plazmos fibrinogeno koncentracija bei aukšto jautrumo CRB.
Visiems pacientams buvo nustatyta nepakankama burnos higiena, tačiau apnašų indeksas pirmoje (p < 0,01) ir antroje (p < 0,05) grupėse buvo reikšmingai didesnis nei kontrolinėje grupėje. Kraujavimo indeksas buvo reikšmingai didesnis antroje grupėje nei pirmoje (p < 0,05) ar trečioje (p < 0,01). Zondavimo gylio bei klinikinio prisitvirtinimo rezultatai tarp pirmos ir antros grupių nesiskyrė, tačiau trečiojoje grupėje buvo reikšmingai žemesni. Vidutinio leukocitų kiekio, fibrinogeno ir CRB rezultatai nebuvo reikšmingi nei vienoje iš grupių. Taip pat nors vidutinis trombocitų kiekis nei vienoje grupėje neviršijo normos (7-12 fL), pirmojoje grupėje jis buvo reikšmingai didesnis nei kontrolinėje. Tarp periodontologinių indeksų bei uždegiminių parametrų (leukocitų, fibrinogeno kiekis, CRB) nebuvo pastebėta reikšminga koreliacija. Tačiau tyrėjai nustatė nors ir silpną, bet statistiškai reikšmingą teigiamą koreliaciją tarp periodontologinių parametrų (klinikinio prisitvirtinimo lygio praradimo ir zondavimo gylio) bei vidutinio trombocitų kiekio. Lėtinis periodontitas, pasireiškęs padidėjusiu vidutiniu trombocitų kiekiu, pacientams su širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, gali reikšti padidėjusį trombocitų aktyvumą. Šis pastebėjimas gali rodyti potencialų patofiziologinį ryšį tarp lėtinio periodontito ir padidėjusios ūmaus koronarinio sindromo rizikos.
6) K. R. V. Kumar ir kt. [13] vertino CRB ir lipidų lygį sveikuose suaugusiuose bei pacientuose su širdies vainikinių arterijų ateroskleroze bei su ar be lėtiniu periodontitu.
Tyrime dalyvavo 100 tiriamųjų, kurie buvo suskirstyti po 25 į šias grupes: I grupė – tiriamieji su lėtiniu periodontitu ir vainikinių arterijų ateroskleroze, II grupė – tik su vainikinių arterijų ateroskleroze, III grupė - tik su lėtiniu periodontitu, IV – kontrolinė sveikų tiriamųjų grupė. Tiriamiesiems atliktas periodontologinis ištyrimas, paimti kraujo mėginiai CRB, didelio tankio lipidams (HDL), mažo tankio lipidams (LDL) bei trigliceridams nustatyti (TG).
21 Statistiškai reikšmingi rezultatai pastebėti lyginant I – ąją ir II – ąją grupes tarp periodontologinių ir lipidų indeksų, CRB. Taip pat reikšminga teigiama koreliacija pastebėta tarp klinikinio prisitvirtinimo lygio praradimo ir LDL bei CRB. Tyrėjai konstatuoja, kad tyrimo metu buvo užfiksuoti didesni CRB kiekiai pas periodontitu sergančius pacientus (su ar be vainikinių arterijų aterosklerozės) negu kontrolinėje grupėje. Taip pat tyrėjai daro prielaidą, kad lėtinis periodontitas, kaip nuolatinė infekcija, gali daryti įtaką širdies vainikinių arterijų aterosklerozei keliant CRB ir mažo tankio lipidų lygį bei mažinant didelio tankio lipidų kiekį. Tai potencialiai veikia uždegiminius aterosklerozinius procesus, tokius kaip širdies vainikinių arterijų aterosklerozė.
7) N. Rathnayake ir kt. [14] atliko tyrimą siekdami ištirti uždegiminių mediatorių matrikso metaloproteinazės (MMP) -8, -9, mieloperoksidazės (MPO) ir metaloproteinazės audinių inhibitoriaus (TIMP) -1 kiekį ir asociacijas su pacientais patyrusiais miokardo infarktą bei kontroliniais tiriamaisiais su lėtiniu periodontitu ar be jo.
Tyrimui buvo atrinkta 200 tiriamųjų, kuriems buvo įvykęs miokardo infarktas ir 200 kontrolinės grupės tiriamųjų. Visi tyrimo dalyviai užpildė anketas ir buvo ištirti periodontologiškai, surinkti jų stimuliuotų seilių mėginiai. Miokardo grupės tiriamieji buvo tiriami praėjus 6-8 sav. po šios ūmios būklės.
Vidutiniai MMP-8 (p = 0,03) ir MPO (p = 0,02) kiekiai buvo reikšmingai didesni kontrolinės grupės asmenų seilėse. MMP-8, -9 ir MPO teigiamai koreliavo su klinikiniais periodonto uždegimo požymiais. Šis tyrimas parodo, kad seilių biologiniai žymenys yra susiję su periodontologiniu statusu, tačiau jie negali būti diferencijuojami tarp pacientų su miokardo infarktu ar be.
8) T. T. Nguyen ir kt. [15] atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti pacientų, sergančių generalizuotu lėtiniu periodontitu bei ūmiu koronariniu sindromu, seilių lipidų peroksidaciją. Tai buvo atlikta nustatant seilių lipidų peroksidacijos reakcijos produkto malondialdehido (MDA) kiekį ir jo koreliaciją su klinikiniais periodontologiniais parametrais, CRB ir plazmos fibrinogenu.
Tyrime dalyvavo 64 tiriamieji, kurie buvo suskirstyti po 16 tiriamųjų į keturias grupes. I grupė – sergantieji lėtiniu periodontitu ir ūmiu koronariniu sindromu, II grupė – sergantieji tik ūmiu koronariniu sindromu, III grupė – sergantieji tik lėtiniu periodontitu bei IV – kontrolinė grupė. Tiriamieji užpildė klausimynus, kuriais siekta išsiaiškinti jų burnos higienos įpročius, išsilavinimo lygį, žalingus įpročius, socio-ekonominį statusą bei medicininę istoriją. Taip pat tiriamieji ištirti kliniškai ir radiologiškai, paimti nestimuliuotų seilių bei kraujo mėginiai.
Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai lyginant MDA, CRB ir plazmos fibrinogeno parametrus. I – oje grupėje MDA kiekis buvo reikšmingai didesnis nei kitose grupėse (p < 0,05). CRB ir fibrinogeno kiekiai buvo reikšmingai didesni I – oje ir II – oje grupėse nei likusiose (p < 0,05). Vidutiniškai
22 reikšminga teigiama koreliacija nustatyta tarp MDA, CRB, fibrinogeno ir periodontologinių indeksų bei reikšmingai stipri koreliacija tarp MDA ir klinikinio prisitvirtinimo lygio praradimo. Tyrimas parodė, kad MDA galėtų būti naudojamas kaip biologinis žymuo nustatant kardiovaskulines ir periodonto ligas. Tai patvirtina jų tarpusavio ryšį.
2.3 Tyrimai lyginant su periodontologiniais parametrais
Trečiają grupę sudaro 6 straipsniai. Šiuose straipsniuose buvo pasitelkiami periodontologiniai indeksai ir jų parametrai, kurie buvo lyginami su širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, jos sunkumu ar jos ilgalaike įtaka lėtiniam periodontitui.
1) D. Vražić ir kt. [16] ieškojo sąsajų tarp lėtinio periodontito ir angiografiškai patvirtintos širdies vainikinių arterijų aterosklerozės.
Iš 106 tiriamųjų, pagal angiografinio tyrimo duomenis, buvo sudarytos trys grupės: I grupė sergantieji ūmiu koronariniu sindromu (n = 66), II grupė sergantieji stabilia širdies vainikinių arterijų ateroskleroze (n = 22), III grupė kontrolinė (n = 18). Visiems tiriamiesiems buvo nustatytas kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, išsilavinimo lygis. Taip pat buvo atliktas pilnas burnos periodontologinis ištyrimas.
69 (65,1%) tiriamiesiems, patvirtintas lėtinis periodontitas. I – oje grupėje jo aptinkamumas siekė 68,2%, II – oje grupėje 54,5%. I grupėje buvo nustatytos aukštesnės zondavimo gylio 3,92±1,16 mm, dantenų recesijos 1,34±0,78 mm, klinikinio prisitvirtinimo lygio 4,60±1,41 mm, kraujavimo zonduojant 45,98±26,19 vertės lyginant su II – ąja grupe. Taip pat I ir II grupėse nustatytas mažas tiriamųjų fizinis aktyvumas, prasta burnos ertmės higiena, periodonto audinių uždegimas. Daroma išvada, kad lėtinis periodontitas yra susijęs su angiografiškai patvirtinta širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
2) G. Machuca ir kt. [17] atliko 10 metų trukusią studiją, kurios tikslas buvo nustatyti klinikinius lėtinio periodontito indikatorius pacientams, sergantiems širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
Pradinis tiriamųjų skaičius buvo 55, tačiau tyrimą baigė 44 tiriamieji. I – ają grupę sudarė sergantieji širdies vainikinių arterijų ateroskleroze (n = 35), II grupė – kontrolinė (n = 9). Visiems tiriamiesiems atliktas dvigubai aklas periodontologinis ištyrimas to paties tyrėjo tyrimo pradžioje, po vienerių metų ir tyrimo pabaigoje po dešimties metų. Taip pat tyrimo pradžioje visiems tiriamiesiems buvo pravestas asmeninės burnos higienos instruktažas.
Pirmojo vizito metu nestebimi jokie statistiškai reikšmingi skirtumai tarp abiejų grupių (p > 0,5). Antrojo vizito metu (po 1 metų), I – oje grupėje gauti reikšmingai aukštesni klinikinio prisitvirtinimo lygio ir apnašų indekso periodontologiniai indeksai nei kontrolinėje grupėje. Po dešimties metų, I – oje
23 grupėje gauti reikšmingai aukštesni rezultatai tiriant kraujavimą zonduojant bei apnašų indeksą. Lyginant abi grupes tarpusavyje, matyti, kad visu tiriamuoju laikotarpiu, sergančiųjų ateroskleroze grupėje, periodontologiniai indeksai demonstravo prastesnius gerėjimo rezultatus nei kontrolinė grupė. Tai rodo sąsajas tarp šių ligų.
3) Ch. Romagna ir kt. [18] savo tyrimu siekė atsakyti į klausimą, ar kaulo rezorbcija sergant lėtiniu periodontitu, gali būti susijusi su daugybiniu vainikinių arterijų pažeidimų kompleksu.
Į tyrimą buvo įtraukti 150 tiriamųjų, kuriems neseniai buvo įvykęs miokardo infarktas (< 1 mėn) ir atliktas širdies vainikinių arterijų angiografinis tyrimas. Taip pat tyrimo eigoje paimti kraujo mėginiai bei įvertintos tiriamųjų ortopantomogramos. Ortopantomogramas vertino du tyrėjai dvigubai aklu būdu. Buvo atrenkamos tos ortopantomogramos, kuriose kaulo rezorbcija buvo didesnė nei 50%. Taip pat lyginti tiriamieji be ar su nedideliais vainikinių arterijų pažeidimais (n = 118) su tiriamaisiais, kurių vainikinėse arterijose buvo stebimi daugybiniai pažeidimų kompleksai (n = 32).
Daugiau nei 20% tiriamųjų buvo nustatyti daugybiniai vainikinių arterijų pažeidimų kompleksai. Didžioji dalis šių tiriamųjų buvo moterys ir pasižymėjo aukštesniu CRB. Taip pat tokiems tiriamiesiems kaulo rezorbcija, didesnė nei 50%, pasitaikydavo dažniau. Kaulo rezorbcijos laipsnis, o tai reiškia ir lėtinis periodontitas, yra susijęs su vainikinių arterijų pažeidimu.
4) S. M. Zanella ir kt. [19] tyrė sąsajas tarp lėtinio periodontito, dantų praradimo ir angiografiškai patvirtintos širdies vainikinių arterijų aterosklerozės.
Tyrimui buvo atrinkti 195 tiriamieji, kuriems atliktas širdies vainikinių arterijų angiografinis tyrimas ir kurie turėjo bent jau šešis dantis. Visi tiriamieji suskirstyti į tris kategorijas pagal vainikinių arterijų obstrukcijos sunkumą: obstrukcijos nėra, obstrukcija ≤50% vienoje ar daugiau arterijų, obstrukcija ≥50% vienoje ar daugiau arterijų. Tiriamieji įvertinti periodontologiškai vieno tyrėjo aklu būdu. Tyrėjas vertino klinikinio prisitvirtinimo lygį, zondavimo gylį, kraujavimą zonduojant ir prarastų dantų skaičių. Taip pat tiriamieji užpildė anketas apie amžių, lytį, išsilavinimą, sistemines ligas. Paimti kraujo mėginiai.
Daugiausia tiriamųjų buvo vyrai, kurių vidutinis amžius buvo daugiau nei 60 metų. Iš jų 61% buvo nustatyta širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Vidutinis zondavimo gylis, klinikinio prisitvirtinimo lygis ir prarastų dantų skaičius atitinkamai siekė 2,64 ± 0,72 mm, 4,40 ± 1,31 mm, 12,50 ± 6,98. Prarastų dantų skaičius reikšmingai koreliavo su didesne tikimybe turėti bent vieną vainikinę arteriją su didesne nei 50% obstrukcija. Jokių reikšmingų rezultatų nebuvo gauta tarp periodontologinių indeksų ir arterijų obstrukcijos lygio. Tyrėjai nustatė, kad dantų praradimas yra rizikos veiksnys širdies vainikinių arterijų aterosklerozei.
24 5) M. Ketabi ir kt. [20] tyrė ryšį tarp lėtinio periodontito parametrų ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės sunkumo.
82 tiriamieji, kuriems turėjo būti atliekama arterijų angiografija, buvo pakviesti dalyvauti tyrime. Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad 59 iš jų buvo nustatyta vainikinių arterijų obstrukcija, o 23 tiriamiesiems – ne. Buvo įvertintas obstrukcijos sunkumas ir nustatyti periodontologiniai parametrai (zondavimo gylis, dantenų recesija, klinikinio prisitvirtinimo lygis, kraujavimas zonduojant). Taip pat buvo įvertintas KPI (kariesas, plombuota, išrauta) indeksas.
Iš 82 tiriamųjų, 58 – iems nustatytas lėtinis periodontitas (28% lengva, 57% vidutinio sunkumo, 15% sunki forma). Nustatyta, kad vidutinės periodontologinių bei KPI indeksų reikšmės buvo reikšmingai aukštesnės pas tuos tiriamuosius, kuriems buvo nustatyta vainikinių arterijų obstrukcija nei pas tuos, kuriems obstrukcija nebuvo nustatyta. Tačiau tyrėjai pažymi, kad ši asociacija neturėtų būti interpretuojama kaip priežasties ir pasekmės ryšys.
6) C. S. Johansson ir kt. [21] atliko aštuonerius metus trukusią studiją, kurios metu tyrė lėtinį periodontitą tarp pacientų su širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
2003 – iaisiais metais tyrimui buvo atrinkti 323 tiriamieji. Po aštuonerių metų, tyrime liko 247 tiriamieji, iš kurių 126 buvo sergantieji vainikinių arterijų ateroskleroze, o 121 tiriamasis sudarė kontrolinę grupę. Visi tiriamieji įvertinti gydytojo periodontologo: atliktas pilnas burnos periodontologinis bei rentgenologinis ištyrimas. Pagal lėtinio periodontito sunkumo formas (lengva, vidutinio sunkumo, sunki) tiriamieji buvo suskirstyti į grupes. Taip pat buvo renkama tiriamųjų medicininė ir gyvenimo anamnezė.
Lyginant abi tiriamųjų grupes tyrimo pradžioje ir pabaigoje, stebima, kad kontrolinėje grupėje vidutinio dantų skaičiaus ir zondavimo gylio indeksai buvo geresni nei sergančiųjų vainikinių arterijų ateroskleroze. Sergančiųjų širdies vainikinių arterijų ateroskleroze grupės tiriamieji turėjo vidutiniškai mažiau dantų, zondavimo gylis 4 – 6 mm bei ≥ 6 mm pasitaikė dažniau. Vis dėlto kraujavimo zonduojant indeksas abiejose grupėse visu tiriamuoju laikotarpiu gerėjo, o apatinio žandikaulio alveolinio kaulo lygmuo, vertinant rentgenologiškai, reikšmingai nepakito. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą periodontito progresavimas vis dėlto buvo lėtas. Tyrėjai daro išvadą, kad širdies vainikinių arterijų aterosklerozė nedarė įtakos lėtinio periodontito dažnumui ir sunkumui bei reikalingi tolimesni ilgalaikiai tyrimai. 2.4 Įrodymų patikimumo vertinimas
Tam, kad straipsniai būtų atrinkti duomenų sisteminimui ir analizei, šie jau turėjo atitikti nustatytus kriterijus, tačiau siekiant geriau įvertinti ir apžvelgti šią mokslinę literatūrą, buvo susikurta
25 metodika skirta įrodymų patikimumui vertinti. Straipsniai įvertinami pagal pasirinktus kriterijus, o vertinimas pateikiamas skaitine išraiška. Pagal gautą skaitinę išraišką, straipsniai išreitinguojami į žemo, vidutinio ir aukšto patikimumo. Aukščiausias surinktų balų skaičius pagal šią metodiką galėjo būti 11 balų. Straipsnių įrodymų patikimumo vertinimas pateikiamas 2 lentelėje šios sisteminės analizės prieduose. Kriterijai, pagal kuriuos buvo reitinguojami straipsniai:
• Tiriamųjų imtis – tyrimo patikimumas koreliuoja su didėjančiu tiriamųjų skaičiumi. Pavyzdžiui, jeigu tiriamųjų skaičius buvo ≤100, skiriamas 1 balas, jeigu 200-300 (imtinai) – 2 balai, jeigu >300 – 3 balai.
• Tiriamųjų sekamumas – vykdant ne vienerius metus vykstančius tyrimus pakartotinis tiriamųjų sekimas padidina tyrimo rezultatų patikimumą. Jeigu tiriamieji tyrimo metu buvo pakartotinai tiriami (ne tik tyrimo pradžioje bei pabaigoje, tačiau ir tyrimo eigoje), skiriamas papildomas balas.
• Metodikos patikimumas – aiški, logiška, pagrįsta tyrimo metodika, kontrolinės grupės buvimas, dvigubai aklas tyrimo būdas taip pat padidina tyrimo patikimumą. Jeigu tyrimo metodika atitinka šiuos kriterijus, skiriamas papildomas balas.
• Tyrimo tipas – mokslinės studijos pagal savo tyrimo dizainą gali būti suskirstomos hierarchine tvarka. Pavyzdžiui, jeigu buvo atliekama pilotinė (angl. pilot) studija, skiriamas 1 balas, jeigu vienmomentinis (angl. cross-sectional) – 2 balai, jeigu atvejo – kontrolės (angl. case-control) – 3 balai, kohortinis (angl. cohort) – 4 balai, atsitiktinių imčių (angl. randomized controlled trials) – 5 balai.
26
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Sisteminė literatūros apžvalga yra puikus būdas rasti konkrečius, moksline literatūra pagrįstus atsakymus rūpimu klausimu. Tai ypač naudinga gydytojams, kurie daugiausia užsiima klinikine praktika, tačiau taip pat domisi naujausiomis mokslo įžvalgomis bei siekia jas pritaikyti savo kasdieninėje praktikoje. Sisteminėje literatūros apžvalgoje surenkama visa tuo metu esanti informacija, kuri vėliau yra susisteminama ir išanalizuojama. Tokiu būdu mokslinei visuomenei pateikiami apibendrinti, aiškūs ir susisteminti rezultatai. Šia sistemine literatūros analize buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar lėtinis periodontitas turi įtakos širdies vainikinių arterijų aterosklerozės vystymuisi. Duomenų analizei buvo atrinkti 19 straipsnių. Susisteminta straipsnių apžvalga pagal tiriamųjų imtį, tyrimo tikslą, tipą ir rezultatą pateikiama 3 lentelėje šios sisteminės analizės prieduose. Straipsniai išdėlioti remiantis jų patikimumo mažėjimo tvarka.
Visi straipsniai buvo suskirstyti pagal patikimumo laipsnį bei tyrimo metodiką. Nors vieningos tyrimų metodikos nebuvo, tačiau buvo įžvelgti tam tikri panašumai ir tyrimai suskirstyti į bakteriologinius [3, 4, 5, 6, 7], biocheminius [8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15] bei tuos, kuriuose tiriamasis objektas buvo lyginamas su periodontologiniais parametrais [16, 17, 18, 19, 20, 21]. Iš to matyti, kad ryšį tarp šių dviejų ligų mokslininkai bando įrodyti įvairiais būdais. Tiriamieji šiems tyrimams buvo parenkami ligoninėse, kur jie buvo gydomi ar tiriami dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Viename tyrime dalyviai buvo parenkami atsitiktinai [11]. Iš visų tiriamųjų buvo surenkama gyvenimo ir sveikatos anamnezė bei atliktas klinikinis periodontologinis ištyrimas, išskyrus du tyrimus. Viename iš jų tiriamieji patys nurodė savo periodonto būklę atsakydami į anketos klausimus [11], o kitame – lėtinio periodontito laipsnis buvo vertinamas analizuojant ortopantomogramas [18]. Bakteriologinių ir biocheminių tyrimų grupėse iš tiriamųjų taip pat buvo surenkami tyrimui reikalingi seilių, kraujo, podanteninio ar aterosklerozinio apnašo, aterosklerozinių plokštelių mėginiai. Galiausiai gauti rezultatai buvo lyginami tarpusavyje ir tarp jų ieškoma koreliacijų.
Bakteriologinių tyrimų grupėje visuose tyrimuose buvo gauti teigiami tyrimo rezultatai. 4 – iuose iš 5 tyrimų patologinės bakterijos iš periodonto taip pat buvo randamos ir mėginiuose iš širdies vainikinių arterijų [3, 4, 5, 7]. Vieno tyrimo metu buvo aptiktas tris kartus padidėjęs Porphyromonas gingivalis antikūnų titras tiriamųjų po miokardo infarkto kraujyje, kas taip pat rodo esamą ar buvusį didelį kiekį šių bakterijų [6]. Biocheminių tyrimų grupėje 7 – iuose iš 8 straipsnių buvo nustatytas sisteminį uždegimą rodančių biologinių žymenų padidėjimas [8, 9, 10, 11, 12, 13, 15]. Viename iš tyrimų buvo pastebėta koreliacija su lėtiniu periodontitu, tačiau tai nepadėjo diferencijuoti tiriamųjų po miokardo infarkto [14]. Dauguma šios grupės tyrimų rodo tai, kad tokia nuolatinė infekcija kaip lėtinis periodontitas, gali turėti
27 poveikį sisteminiams uždegiminiams pokyčiams susijusiems su ateroskleroziniais procesais, įskaitant širdies vainikinių arterijų aterosklerozę. Trečiojoje tyrimų grupėje, 4 – iuose iš 6 tyrimų, nustatyta koreliacija tarp širdies vainikinių arterijų aterosklerozės ir lėtinio periodontito indeksų parametrų [16, 17, 18, 20]. Vienas straipsnis teigia, kad dantų praradimas yra rizikos veiksnys širdies vainikinių arterijų aterosklerozei [19]. Likusiame straipsnyje, kuriame aprašomas tyrimas truko aštuonerius metus, teigiama, kad ilgalaikėje perspektyvoje periodontito progresavimas tarp širdies vainikinių arterijų ateroskleroze sergančių tiriamųjų buvo lėtas. Tyrėjai daro išvadą, kad širdies vainikinių arterijų aterosklerozė nedarė įtakos lėtinio periodontito dažnumui ir sunkumui [21].
Analizuotuose straipsniuose teigiama, kad patologinis mechanizmas vis dar išlieka ne visiškai aiškus, tačiau galimi du iš jų. Pirmasis teigia, kad periodonto patogenai veikia vietinį ir sisteminį imuninį bei uždegiminį atsaką. Vietinis atsakas į šiuos bakterinius patogenus pasireiškia uždegiminių ląstelių infiltracija į periodonto audinius. Aktyvuoti makrofagai išskiria uždegiminius citokinus, kurie aktyvuoja hepatocitus gaminti ūmios fazės baltymus, pavyzdžiui, C – reaktyvųjį baltymą (CRB), kuris turi tiesioginį poveikį žmogaus endotelio ląstelėms. Manoma, kad CRB ir jį skatinantys citokinai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia aterosklerozės formavimąsi, skatina jau esančių aterosklerozinių plokštelių destabilizaciją. Taip pat esama teorijos, kad bakterijos iš periodonto patenka į sisteminę kraujotaką atliekant įvairias periodontologines procedūras ar net tiesiog valantis dantis, valgant. Ypatingą reikšmę čia turi Porphyromonas gingivalis bakterija, kuri pasitaiko dažniausiai ir pasižymi tokiais virulentiškumo faktoriais, kaip proteazės, lipopolisacharidai, kapsulė, fimbrijos, kurie taip pat prisideda prie uždegiminių žymenų kiekio didinimo. Antrasis galimas patologinis veikimo mechanizmas nusako tiesioginę periodonto patogenų invaziją į arterijas ir endotelio ląsteles taip jas pažeidžiant ir skatinant aterosklerozinių plokštelių formavimąsi [2, 3, 5, 6, 13].
16 – oje iš 19 šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje analizuotų straipsnių, teigiama, kad pastebėtas ryšys tarp lėtinio periodontito ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Vis dėlto kai kurie tyrėjai taip pat pažymi, kad nėra aišku ar sisteminio uždegimo padidėjimą rodantys biologiniai žymenys rodo tiesioginį ryšį tarp šių dviejų ligų ar tėra pagrindinės ligos atspindys [10]. Atliekant šią sisteminę literatūros apžvalgą buvo pasigesta vieningos patikimos tyrimų metodikos, kuri leistų objektyviai atsakyti į išsikeltą hipotezę. Taigi nors daugumoje analizuotų straipsnių ir nustatytas teigiamas tarpusavio ryšys, tačiau tyrėjai daro išvadą, kad papildomi, o ypač ilgalaikiai, tyrimai yra būtini siekiant patvirtinti ar paneigti išsikeltą hipotezę.
28
IŠVADOS
1. Dauguma analizuotų straipsnių nurodo teigiamą ryšį tarp lėtinio periodontito ir širdies vainikinių arterijų aterosklerozės, tačiau visiškam hipotezės patvirtinimui reikalingi tolimesni tyrimai.
2. Galimi du patologiniai mechanizmai rodantys ryšį tarp širdies vainikinių arterijų aterosklerozės ir lėtinio periodontito:
A. Periodonto patogenai veikia vietinį ir sisteminį imuninį bei uždegiminį atsaką, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai veikia aterosklerozės formavimąsi, skatina jau esančių aterosklerozinių plokštelių destabilizaciją.
B. Antrasis galimas patologinis veikimo mechanizmas nusako tiesioginę periodonto patogenų invaziją į arterijas ir endotelio ląsteles taip jas pažeidžiant ir skatinant aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.
29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tikslinga apsvarstyti lėtinio periodontito laikymą širdies vainikinių arterijų aterosklerozės ir su šia liga susijusių gyvybei pavojingų ūmių būklių rizikos faktoriumi.
2. Bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai kardiologai, gydytojai periodontologai, odontologai, turėtų atkreipti dėmesį į naujausius tyrimus šia tema ir informuoti pacientus dėl galimo lėtinio periodontito poveikio širdies vainikinių arterijų aterosklerozės vystymuisi, nurodyti prevencijos priemones.
3. Bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai kardiologai apžiūros metu turėtų įvertinti pacientų burnos ertmės būklę, higieną, surinkti anamnezę, o esant reikalui, nukreipti pas bendrosios praktikos odontologą arba gydytoją periodontologą.
4. Gydytojai odontologai planuodami tokio paciento gydymą, prieš atlikdami periodontologines procedūras ar skirdami medikamentus, turėtų atsižvelgti į bendrą paciento sveikatos būklę ir bendradarbiauti su pacientą gydančiu kardiologu bei šeimos gydytoju siekiant išvengti gydymo metu galinčių atsirasti komplikacijų ar ligos paūmėjimo.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Šlapikas R, Gustienė O. Širdies ligos. Aterosklerozė. Kaunas: Kardiologijos projektai; 2009. p. 6; p. 382.
2. Alfakry H, Malle E, Koyani NCh, Pussinen JP, Sorsa T. Neutrophil proteolytic activation cascades: a possible mechanistic link between chronic periodontitis and coronary heart disease: a review. Innate Immun. 2016;22(1):85-99.
3. Mahalakshmi K, Krishnan P, Baba KGM, Dhivyapriya V, Arumugam BS. Association of periodontopathic anaerobic bacterial co-occurrence to atherosclerosis: a cross-sectional study. Anaerobe. 2017;44:66-72.
4. Szulc M, Kustrzycki W, Janczak D, Michalowska D, Baczynska D, Radwan-Oczko M. Presence of periodontophatic bacteria DNA in atheromatous plaques from coronary and carotid arteries. BioMed Res Int. 2015;825397.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4609377/
5. Mahendra J, Mahendra L, Felix J, Romanos EG. Genetic analysis of Porphyromonas gingivalis (fimA), Aggregatibacter actinomycetemcomitans and red complex in coronary plaque. J Investig Clin Dent. 2014;5(3):201-207.
6. Lysek PR, Szafraniec K, Polak M, Jankowski P, Micek A, Wolfshaut-Wolak R, Czarnacka D, Potempa J, Pająk A. Relationship between past myocardial infarction, periodontal disease and Porphyromonas gingivalis serum antibodies: a case-control study. Cardiol J. 2017;1897-5593. URL: https://journals.viamedica.pl/cardiology_journal/article/view/47599
7. Rath KS, Mukherjee M, Kaushik R, Sen S, Kumar M. Periodontal pathogens in atheromatous plaque. Indian J Pathol Microbiol. 2014;57(2):259-64.
8. Schulz S, Schlitt A, Lutze A, Lischewski S, Seifert T, Dudakliewa T, Gawe R, Werdan K, Hoffmann B, Gläser C, Schaller H-G, Reichert S. The importance of genetic variants in TNFa for periodontal disease in a cohort of coronary patients. J Clin Periodontol. 2012;39:699-706.
9. Kampits C, Montenegro MM, Ribeiro IWJ, Furtado MV, Polanczyk CA, Rösing CK, Haas AN. Periodontal disease and inflammatory blood cytokines in patients with stable coronary artery disease. J Appl Oral Sci, 2016;24(4):352-358
10. Zhu H, Lin X, Zheng P, Chen H. Inflammatory cytokine levels in patients with periodontitis and/or coronary heart disease. Int J Clin Exp Pathol. 2015;8(2):2214-20.
31 11. Vedin O, Hagström E, Gallup D, Neely ML, Stewart R, Koenig W, Budaj A, Sritara P, Wallentin L, White HD, Held C. Periodontal disease in patients with chronic coronary heart disease: prevalence and association with cardiovascular risk factors. Eur J Prev Cardiol. 2015;2(6):771-8.
12. Kowalska OA, Jankowski K, Rymarczyk Z, Kowalski J, Pruszczyk P, Górska R. Correlation between clinical parameters of periodontal disease and mean platelet volume in patients with coronary artery disease: a pilot study. Kardiol Pol. 2013;71(6):600-5.
13. Kumar KRV, Ranganath V, Naik R, Banu S, Nichani AS. Assessment of high-sensitivity C-reactive protein and lipid levels in healthy adults and patients with coronary artery disease, with and without periodontitis: a cross-sectional study. J Periodontal Res. 2014;49(6):836-44.
14. Rathnayake N, Gustafsson A, Norhammar A, Kjellström B, Klinge B, Rydén L, Tervahartiala T, Sorsa T. Salivary matrix metalloproteinase-8 and -9 and myeloperoxidase in relation to coronary heart and periodontal diseases: a subgroup report from the PAROKRANK study (Periodontitis and its relation to coronary artery disease). PLoS One. 2015;10(7):e0126370.
15. Nguyen TT, Ngo LQ, Promsudthi A, Surarit R. Salivary lipid peroxidation in patients with generalized chronic periodontitis and acute coronary syndrome. J Periodontol. 2016;87(2):134-41. 16. Vražić D, Miovski Z, Strozzi M, Puhar I, Badovinac A, Božić D, Plančak D. Periodontal disease and
its association with angiographically verified coronary artery disease. Acta Stomatol Croat. 2015;49(1):14-20.
17. Machuca G, Segura-Egea JJ, Jiménez-Beato G, Lacalle JR, Bullón P. Clinical indicators of periodontal disease in patients with coronary heart disease: a 10 years longitudinal study. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2012;17(4):e569-74.
18. Romagna C, Dufour L, Troisgros O, Lorgis L, Richard C, Buffet P, Soulat G, Casillas JM, Rioufol G, Touzery C, Zeller M, Laurent Y, Cottin Y. Periodontal disease: a new factor associated with the presence of multiple complex coronary lesions. J Clin Periodontol. 2012;39:38-44.
19. Zanella SM, Pereira SS, Barbisan JN, Vieira L, Saba-Chujfi E, Haas AN, Rösing CK. Periodontal disease, tooth loss and coronary heart disease assessed by coronary angiography: a cross-sectional observational study. Journal Periodontal Res. 2016;51(2):221-7.
20. Ketabi M, Meybodi FR, Asgari MR. The association between periodontal disease parameters and severity of atherosclerosis. Dent Res J. 2016;13(3):250-255.
21. Johansson CS, Ravald N, Pagonis Ch, Richter A. Periodontitis in patients with coronary artery disease: an 8-year follow-up. J Periodontol. 2014;85(3):417-25
32
PRIEDAI
Lentelė Nr. 2. Straipsnių įrodymų patikimumo vertinimas. Tyrėjai, metai Tiriamųjų
imtis
Tiriamųjų sekimas
Metodikos
patikimumas Tyrimo tipas Vertinimas K. Mahalakshmi ir kt., 2017 224 - + Vienmomentinis tyrimas 6(11) M. Szulc ir kt., 2015 91 - + Vienmomentinis tyrimas 4(11) J. Mahendra ir kt., 2012 51 - - Vienmomentinis tyrimas 3(11) R. P. Lysek ir kt., 2017 210 - + Atvejo-kontrolės 6(11) S. K. Rath ir kt., 2014 35 - + Atvejo-kontrolės 5(11) S. Schulz ir kt., 2012 942 - + Kohortinis tyrimas 9(11) C. Kampits ir kt., 2016 91 - + Vienmomentinis tyrimas 4(11) H. Zhu ir kt., 2015 109 - + Vienmomentinis tyrimas 5(11) O. Vedin ir kt., 2014 15828 - + Atsitiktinių imčių 10(11) O. Androsz-Kowalska ir kt., 2013 57 - + Pilotinė studija 3(11) K. R. V. Kumar ir kt., 2014 100 - + Vienmomentinis tyrimas 4(11) N. Rathnayake ir kt., 2015 400 - + Atvejo-kontrolės 8(11) T. T. Nguyen ir kt., 2015 64 - + Vienmomentinis tyrimas 4(11) D. Vražić ir kt., 2015 106 - + Vienmomentinis tyrimas 5(11) G. Machuca ir kt., 2012 44 + + Atvejo-kontrolės 6(11) Ch. Romagna ir kt., 2012 150 - + Vienmomentinis tyrimas 5(11) S. M. Zanella ir kt., 2016 195 - + Vienmomentinis tyrimas 5(11) M. Ketabi ir kt., 2016 82 - + Vienmomentinis tyrimas 4(11) C. S. Johansson ir kt., 2014 247 + + Atvejo-kontrolės 8(11)
33 Lentelė Nr. 3. Susisteminta apžvalginė straipsnių lentelė.
Tyrėjai Metai
Tiriamųjų
skaičius Tyrimo tikslas Tyrimo tipas Rezultatas
O. Vedin ir kt. 2014 15828
Ištirti lėtinio periodontito paplitimą ir ryšį su kardiovaskuliniais rizikos faktoriais sergančiųjų
širdies vainikinių arterijų ateroskleroze tarpe. Atsitiktinių imčių Teigiamas
S. Schulz ir kt. 2012 942
Ištirti genetinių nekrozės faktoriaus variantų svarbą periodonto ligai ir vainikinių arterijų
aterosklerozei. Kohortinis tyrimas Teigiamas
C. S. Johansson ir kt. 2014 247
Ištirti lėtinį periodontitą tarp pacientų su širdies
vainikinių arterijų ateroskleroze. Atvejo-kontrolės Neigiamas
N. Rathnayake ir kt. 2015 400
Ištirti uždegiminių mediatorių (MMP) -8, -9, (MPO) ir (TIMP) -1 kiekį ir asociacijas su pacientais patyrusiais miokardo infarktą bei kontroliniais tiriamaisiais su ar be lėtiniu
periodontitu. Atvejo-kontrolės Neigiamas
K. Mahalakshmi ir kt. 2017 224
Ištirti ryšį tarp patogeninių periodonto bakterijų ir aterosklerozės pasitaikomumo.
Vienmomentinis
tyrimas Teigiamas
R. P. Lysek ir kt. 2017 210
Ištirti ryšį tarp buvusio miokardo infarkto, lėtinio periodontito ir Porphyromonas gingivalis
antikūnų. Atvejo-kontrolės Teigiamas
G. Machuca ir kt. 2012 44
Nustatyti klinikinius lėtinio periodontito indikatorius pacientams, sergantiems širdies
vainikinių arterijų ateroskleroze. Atvejo-kontrolės Teigiamas
S. K. Rath ir kt. 2014 35
Ištirti periodontologinius patogenus
ateroskleroziniame apnaše. Atvejo-kontrolės Teigiamas
H. Zhu ir kt. 2015 109
Įvertinti uždegiminių citokinų lygį pacientuose su lėtiniu periodontitu ir/arba širdies vainikinių arterijų ateroskleroze.
Vienmomentinis
tyrimas Teigiamas
D. Vražić ir kt. 2015 106
Ištirti sąsajas tarp lėtinio periodontito ir angiografiškai patvirtintos širdies vainikinių arterijų aterosklerozės.
Vienmomentinis
