LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Miglė Gvozdzinskaitė

Sausojo komercinio pašaro ir termiškai neapdorotos dietos įtaka šunų kraujo tyrimų parametrams

Dry commercial dog food and BARF diet impact to canine blood test results

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Gintaras Zamokas

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sausojo komercinio pašaro ir termiškai neapdorotos dietos įtaka šunų kraujo tyrimų parametrams“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Miglė Gvozdzinskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

prof. dr. Gintaras Zamokas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1 Maisto medžiagų komponentai ... 9

1.1.1 Vanduo ... 9

1.1.2 Baltymai ... 9

1.1.3 Riebalai ... 10

1.1.4 Angliavandeniai ... 10

1.1.5 Vitaminai ir mineralinės medžiagos ... 10

1.2 Mityba termiškai neapdorotu maistu ... 11

1.2.1 BARF dietos subalansavimas ... 11

1.3 Mityba sausuoju pašaru ... 12

1.4 Kraujo parametrai ir mityba ... 12

1.4.1 Hematokritas ... 12

1.4.2 Kraujo šlapalo azotas ... 13

1.4.3 Kreatininas ... 13

1.4.4 Alanininė aminotransferazė ... 13

1.4.5 Albuminas ... 13

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 14

2.1 Anamnezė ... 14 2.2 Klinikinis tyrimas ... 14 2.3 Kraujo tyrimai ... 14 2.4 Statistinė analizė ... 15 3. REZULTATAI ... 17 3.1 Hematokritas ... 18

(4)

4

3.2 Kreatininas ... 20

3.3 Kraujo šlapalo azotas ... 23

3.4 Alanininė aminotransferazė ... 25

3.5 Albuminas ... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

5. IŠVADOS ... 33

(5)

5

SANTRAUKA

Sausojo komercinio pašaro ir termiškai neapdorotos dietos įtaka šunų kraujo tyrimų parametrams

Miglė Gvozdzinskaitė Magistro baigiamasis darbas

Šeriant termiškai neapdorota dieta (BARF) šuns fiziologiniai kraujo rodikliai skiriasi negu šunų, kurie šeriami subalansuotu komerciniu sausu pašaru. Šio darbo tikslas buvo ištirti šunų kraujo hematokrito, šlapalo azoto, kreatinino, alanininės amino transferazės ir albumino rodiklių pokyčius šeriant BARF dieta ir sausu komerciniu pašaru „X“.

Iš viso buvo tirti 122 šunys, iš kurių 70 buvo šerti pašaru „X“, o 52 – BARF dieta. Visiem šunim buvo atlikti bendrieji klinikiniai tyrimai ir tirtas šviežias kraujas, paimtas iš paviršinės venos (v.

cephalica). Tyrimui atrinkti šunys buvo kliniškai sveiki, neturintys lėtinių ligų, nenutukę, konkrečia

dieta šerti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Tirti hematokrito (HCT), kraujo šlapalo azoto (BUN), kreatinino (CREA), alanininės aminotransferazės (ALT) ir albumino (ALB) kiekiai kraujyje, šeriant juos skirtinga dieta. Tirti šunys taip pat suskirstyti pagal dydį (mažo, vidutinio ir didelio dydžio) ir amžių (jauno, vidutinio ir vyresnio amžiaus), tirta dietos įtaka šunų kraujo rodikliams priklausomai nuo jų dydžio ir amžiaus. Statistinei analizei atlikti naudotos „Microsoft Excel 2013“ ir „IBM SPSS Statistics Subscription (64 Bit) 20“ programos.

Gavus rezultatus nustatyta, jog pašaru „X“ šeriamų šunų kraujo HCT rodiklis yra aukštesnis, nei pas BARF dieta šertus šunis. Pusantro karto daugiau ištirtų šunų, kurių hematokrito rodiklis buvo virš fiziologinės normos ribos, buvo šerti pašaru „X“. Tokia dieta šertų šunų daugumos (40 proc.) hematokrito rodiklis buvo ties viršutine fiziologinės normos riba (p>0,05).

Kreatinino fiziologinių normos ribų neatitiko keturis kartus daugiau šunų, šertų BARF dieta (5,8 proc. tokia dieta šertų šunų). Kreatininas buvo virš fiziologinės normos ribos tik pas tuos šunis, kurie buvo šerti BARF dieta (p>0,05).

Šunys, kurių kraujo šlapalo azotas buvo žemiau fiziologinės normos ribos, buvo šerti pašaru „X“. Nustačius BUN virš fiziologinės normos ribos, tendencijos į vieną ar kitą šunų dietos būdą nebuvo (p>0,05).

ALT viršijo fiziologinės normos ribas tik pas tuos šunis, kurie buvo šerti sausuoju komerciniu pašaru „X“. Kiti gauti rezultatai tendencijos į konkrečią dietą neparodė.

Albumino fiziologinės normos ribų neatitiko panašus kiekis šunų, nepriklausomai nuo šėrimo dietos (4,3 proc. pašaru „X“ ir 5,8 proc. BARF šertų šunų).

(6)

6

SUMMARY

Dry commercial dog food and BARF diet impact to canine blood test results Migle Gvozdzinskaite

Master‘s Thesis

By feeding canine BARF (bones and raw food) diet it‘s physiological blood parameters are different than feeding dry commercial dog food. The aim of the present investigation was to examine canine blood hematocrit, blood urea nitrogen, creatinine, alanine aminotransferase and albumin changes applying BARF diet and dry commercial dog food.

In this research were examined 122 dogs, 70 from it were fed feedstuff „X“ and 52 were fed BARF diet. For all the dogs general physical examination was done, fresh blood was collected from

v. cephalica. All dogs were clinical healthy and didn‘t have any chronic diseases, not overweight,

specific diet was fed for at least 6 months. Hematocrit (HCT), blood urea nitrogen (BUN), creatinine (CREA), alanine aminotransferase (ALT) and albumin (ALB) parameters were examined when canines were fed different diets. Groups were made from different dogs sizes (small, medium and large dogs) and ages (young, middle aged and older). Examined the diet impact to blood results comparing size and age of canines. Statystical data analysis were executed using „Microsoft Excel 2013“ and „IBM SPSS Statistics Subscription (64 Bit) 20“ programs.

The investigation revealed that canine which were fed feedstuff „X“ had higher HCT, comparing with canine which were fed BARF diet (p>0,05).

CREA blood parameter was above physiological rate just of the dogs which were fed BARD diet.

BUN parameter was below physiological rate just for those dogs which were fed feedstuff „X“. ALT was above normal physiological rate just for the dogs which were fed feedstuff „X“ (p>0,05).

Canine which were fed feedstuff „X“ had lower ALB rate comparing with the dogs which were fed BARF diet (p>0,05).

(7)

7

SANTRUMPOS

BARF – kaulų ir termiškai neapdorotos mėsos mitybos dieta

v. – venna

HCT – hematokritas

BUN – kraujo šlapalo azotas CREA – kreatininas

ALT – alanininė aminotransferazė ALB – albuminas p – patikimumo koeficientas proc. – procentai pav. – paveikslas kg. – kilogramas n – imties dydis vnt. – vienetai ml – mililitrai kg – kilogramai pvz. – pavyzdys angl. – anglų kalba

U/L – tarptautiniai vienetai litre g/L – gramai litre

mg/dL – miligramai decilitre

(8)

8

ĮVADAS

Bėgant metams, šunys tampa vis labiau domestikuojami. Dauguma žmonių savo šunis laiko šeimos nariais, todėl šunų savininkai vis daugiau dėmesio skiria savo augintinų gerovės užtikrinimui. Norėdami gerinti šuns gyvenimo kokybę, vis daugiau žmonių šeria juos BARF dieta. Šeimininkų teigimu, kadangi šunys yra kilę iš vilkų, tai ir šerti juos reikėtų taip pat, kaip maitindavosi vilkai. 2016 metų duomenimis 76 proc. JAV šunų šeimininkų pirmenybę teikia „šviežiam“ arba termiškai neapdorotam pašarui. (1)

Vis tik šeriant šunį BARF dietą sunku sudaryti tinkamą racioną. Dėl mitybinių elementų trūkumo ar pertekliaus gali pasireikšti sveikatos sutrikimai. Yra teigiama, jog tam tikri kraujo parametrai yra priklausomi nuo dietos. Atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, norint išsiaiškinti natūralia mityba šeriamų šunų fiziologinius ypatumus bei rizikos faktorius, susijusius su ja. (2)

Tiriant kliniškai sveikus šunis, šeriamus BARF dieta, daugelis kraujo rodiklių neatitinka priimtinų parametrų normos ribų. Vis daugiau mokslinių tyrimų pabrėžia, jog šeriant subalansuota BARF dieta tokie nukrypimai yra fiziologinė norma.

Darbo tikslas: ištirti šunų kraujo hematokrito, šlapalo azoto, kreatinino, alanininės aminotransferazės ir albumino rodiklių pokyčius šeriant BARF dieta ir sausu komerciniu pašaru „X“.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti hematokrito kiekį kraujyje šeriant šunis BARF ir sausuoju komerciniu pašaru „X“, įvertinti priklausomybę nuo šuns dydžio ir amžiaus.

2. Įvertinti kreatinino kiekį kraujyje šeriant šunis BARF ir sausuoju komerciniu pašaru „X“, įvertinti priklausomybę nuo šuns dydžio ir amžiaus.

3. Įvertinti šlapalo azoto kiekį kraujyje šeriant šunis BARF ir sausuoju komerciniu pašaru „X“, įvertinti priklausomybę nuo šuns dydžio ir amžiaus.

4. Įvertinti alanininės aminotransferazės kiekį kraujyje šeriant šunis BARF ir sausuoju komerciniu pašaru „X“, įvertinti priklausomybę nuo šuns dydžio ir amžiaus.

5. Įvertinti albumino kiekį kraujyje šeriant šunis BARF ir sausuoju komerciniu pašaru „X“, įvertinti priklausomybę nuo šuns dydžio ir amžiaus.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Maisto medžiagų komponentai

Visas pašaras į šunų organizmą patenka skirtinga forma ir skirtingu šėrimo būdu, tačiau visas pašaras yra sudarytas iš šešių pagrindinių komponentų – vandens, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Juos taip pat galima suskirstyti į dvejas didesnes grupes – produkuojantys energiją komponentai (baltymai, riebalai ir angliavandeniai) bei energijos neprodukuojantys (vanduo, vitaminai ir mineralai). (2)

Visi komponentai atlieka savo paskirtį šuns mityboje ir daro įtaką jo organizmo funkcijoms. Kai kurių komponentų organizmui pasisavinti reikia mažais kiekiais, kitų didesniais. Nepriklausomai nuo pasirinktos šėrimo dietos, šuns racioną turėtų sudaryti visi šeši komponentai. (2)

1.1.1 Vanduo

Svarbiausias komponentas racione, be kurio jokie žinduoliai negalėtų išgyventi, yra vanduo. Žinduolio kūną sudaro apie 70 proc. vandens (75-80 proc. naujagimio, 50-60 proc. suaugusio žinduolio). Netekus 15 proc. vandens gyvūno baigtis dažniausiai būna letali. Suaugusiam kliniškai sveikam šuniui per parą, priklausomai nuo jo fizinio aktyvumo ir gyvenimo sąlygų, reikia apie 40ml 1 kg jo kūno masės. (3)

Vanduo į šuns organizmą patenka dvejais būdais – su lakamu vandeniu bei gaunamu pašaru arba kai vanduo į šuns kraujotaką patenka oksidaciniu būdu skaidant baltymus, riebalus ir angliavandenius, tačiau vandenį pasisavinant tokiu būdu organizmas aprūpinamas tik 10 proc. dienos vandens normos. (3)

Vandens pagrindinės funkcijos organizme: terpė cheminėms reakcijoms ir metaboliniams procesams, lubrikantas organizmo audiniams, dalelių transportavimas, temperatūros kontrolė.(4)

1.1.2 Baltymai

Baltymai yra organinės medžiagos, sudarytos iš vienos ar daugiau polipeptidinių grandinių, kurias sudaro amino rūgštys susijungusios peptidiniais ryšiais. Yra dvidešimt trys natūraliai sutinkamos amino rūgštys, kurios gali sudaryti nesuskaičiuojamus kiekius skirtingų baltymų. (4)

Amino rūgštys gali būti padalintos į dvejas grupes – nepakeičiamosios ir pakeičiamosios. Nepakeičiamosios amino rūgštys yra nesintetinamos gyvūno organizme ir į organizmą jos patenka tik su pašaru. Šuns organizme yra dešimt nepakeičiamųjų amino rūgščių: argininas, histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas ir valinas. (4)

Pakeičiamosios amino rūgštys nėra būtinos su pašaru, nes jos organizme sintetinamos iš nepakeičiamųjų amino rūgščių. Dėl šios priežasties, sudarant racioną gausų pakeičiamųjų amino rūgščių, galima sudaryti racioną, kuriame nepakeičiamųjų rūgščių yra mažiau. (4-6)

(10)

10 Baltymus šuns organizmas gauna iš gyvūninės ir augalinės kilmės produktų. Jų vaidmuo organizme itin svarbus, nes be baltymų organizme nevyktų audinių sintezė, naujų ląstelių formavimasis, raumenų kontrakcija, jie taip pat įeina į raiščių, sausgyslių ir kremzlių sadarančius komponentus, hemoglobino ir mioglobino sandarą. Jie sudaro dalį hormonų, dalyvauja metabolinėse reakcijose kaip enzimai, įeina į natūralių lubrikantų sudėtį, sudaro antikūnus ir yra energetinis šaltinis. (5)

Trūkstant baltymų organizme sutrinka autoimuninė funkcija, augimas, gyvūnas netenka svorio, sutrinka audinių ir organų regeneracija. (6)

1.1.3 Riebalai

Riebalus ir riebiąsias riebalų rūgštis sudaro lipidai. Pagrindinės riebalų rūgštys yra trys – linoleicinė, linoleno ir arachidono (paskutinioji yra pagrindinis komponentas žinduolių ląstelių membranose). (7)

Riebalų rūgštys šuns organizme pasisavinamos tiek su gyvulinės, tiek su augalinės kilmės produktais, išskyrus arachidoninę, ji aptinkama tik gyvulinės kilmės produktuose, taip pat šuns organizme gali būt sintetinama iš linoleicinės riebalų rūgšties. (3,4)

Pagrindinė riebalų funkcija yra energetinė, kaupimo, absorbcinė (absorbuoja riebaluose tirpius A, D, E ir K grupės vitaminus, formuoja ląstelių sienelę ir taip suteikia jai struktūrą, supdami vidinius organus (pvz. inkstus) suteikia apsauginę funkciją, riebalinis poodinis sluoksnis suteikia izoliacinę funkciją, riebalai įeina į kai kurių hormonų sudėtį (pvz. aldosterono ir prostaglandinų), kurie dalyvauja gyvūno reprodukcinėj sistemoj. (7)

Riebalinis perteklius šuns organizme gali sukelti patologijas (pvz. kepenų lipidozę), tačiau jų stygius gali lemti prastą gyvūno kailio būklę ir reprodukcinius sutrikimus. (7)

1.1.4 Angliavandeniai

Angliavandeniai yra organiniai komponentai, skirstomi į mono-, di-, oligo- ir polisacharidus. Jie laikomi neesminiu komponentu šuns racione, nes gliukozės poreikį šuns organizme gali atitikti gliukozės pirmtakai – amino rūgštys ir glicerolis, tačiau tinkamas angliavandenių kiekis organizme užtikrina organų metabolinį balansą ir šėrimo efektyvumą. (2,5)

Angliavandeniai į šuns organizmą patenka tik su pašaru (grūdų krakmolu, bulvėm, ryžiais). Jie atlieka organizmo energetinę funkciją – gliukozė yra pirminis energijos šaltinis nervų sistemai ir kraujo forminiams elementams, ji reguliuoja kraujo gliukozės lygį, produkuoja laktozę laktacijos metu, dalyvauja lipidų metabolizme, sudaro glikogeną, rezervuojama riebalų pavidalų esant pertekliui.(8)

1.1.5 Vitaminai ir mineralinės medžiagos

Vitaminai yra kompleksiniai organiniai junginiai, kurie reikalingi nedideliais kiekiais, jog užtikrintų šuns augimą, sveikatą ir gyvybingumą. Jie skirstomi į riebaluose tirpius vitaminus (A, D,

(11)

11 E ir K), kurie yra skaidomi plonosiose žarnose kartu su riebalų rūgštimis, todėl jų organizmui nereikia kasdien, ir vandenyje tirpius (B ir C vitaminai), kurie yra nesintetinami organizme, todėl negaunant šių vitaminų su pašaru ir pasireiškus hipovitaminozei gali pasireikšti poliurija ir diarėja.

Vitaminai dalyvauja kaip enzimai, koenzimai ir prekursoriai. (8,10)

1.2 Mityba termiškai neapdorotu maistu

Nors dauguma šunų yra šeriami sausuoju arba konservuotu šlapiuoju pašaru, tačiau vis labiau populiarėja šėrimo būdas, grindžiamas natūralia mėsėdžio (vilko) mityba arba taip vadinamas BARF – šėrimas kaulais ir termiškai neapdorotu maistu (angl. Bones And Raw Food). (2, 11)

BARF šėrimo dietą gali sudaryti įvairių žolėdžių ir visaėdžių gyvulių skeleto raumenys, riebalai, vidaus organai, kremzlės, kaulai bei žuvis. Nors parduotuvėse atsiranda komercinis tokios dietos pasirinkimas, savininkai dažniau renkasi sudaryti savo šuns racioną patys. Paprastai ėdalas būna šaldytas ir atšildomas prieš sušeriant gyvūnui. Komercinio pašaro sudėtis dažniausiai būna jau subalansuota ir skirta pilnam gyvūno raciono sudarymui, tačiau paskutiniaisiais metais atsiranda ir pakuotės, skirtos naudoti kaip papildą prie šuns esamo raciono. (12,13)

BARF šėrimo šalininkai argumentuoja, jog šuo yra šeimos narys, todėl ir ėsti turėtų kokybišką, natūralų maistą, o šis šėrimo būdas gerina kailio ir odos kokybę bei užkerta kelią šunų dantų ligoms, šunys tuštinasi mažesniais kiekiais, yra aktyvesni. (13)

Tačiau BARF šėrimo būdas turi keletą rizikos faktorių – tokią dietą sunku subalansuoti, kaulų fragmentai gali mechaniškai pažeisti stemplės, skrandžio bei žarnyno gleivines ir sukelti pakraujavimus. Kadangi toks ėdalas nėra termiškai apdorotas, mėsa ir subproduktai fekaliniu būdu gali būti užkrėsti įvairiais patogenais, dažniausiai tai Campylobacter spp., Salmonella spp. ir Yersinia

spp. (14)

1.2.1 BARF dietos subalansavimas

Taikant BARF dietą yra sudaromos produktų proporcijos. Nepriklausomai nuo šuns amžiaus, svorio, veislės ar lyties, 80 proc. raciono sudaro raumeninga žolėdžių mėsa, 10 proc. subproduktai (plaučiai, inkstai, blužnys, smegenys, bet apie 50 proc. subproduktų turėtų sudaryt kepenys, kasos duoti nerekomenduojama), jūrinė žuvis ir daržovės bei vaisiai, ir 10 proc. kaulinga mėsa (duodami kartu su paukštienos kaklais, uodegomis, paukštienos nugarinėmis dalimis ir kt., nerekomenduojama duoti atraminių kaulų). Proporcijas galima skirstyti į vienos dienos racioną arba paskirstyti savaitei. (14-16)

Taikant BARF dietą, šunys šeriami kartą per dieną, skirtingu metu, dideliais gabalais. Suaugusiems šunims kartą per savaitę arba dvi yra atliekama „iškrovos“ (bado) diena – šuo ėsti negauna. (17)

(12)

12

1.3 Mityba sausuoju pašaru

2012 metais buvo pagaminta daugiau nei 20 milijonų tonų pasauliniu mastu. Iš viso yra gaminama virš 70 milijonų skirtingų komecinių sausųjų pašarų šunims. (5)

Jį sudaro nuo 6 iki 10 proc. drėgmės. Toks pašaras paprastai gaunamas ekstruzijos būdu, suformuojant tešlą iš skirtingų komponentų ir ją apdorojant termiškai aukšta temperatūra, vėliau susmulkinant į skirtingos formos granules, priklausomai nuo gamintojo. Tokiu būdu pašaras turi aukštą pasisavinimą gyvūno virškinamajame trakte ir išsaugomas raiškesnis skonis, mažinama rizika dėl patogenų patekimo į šuns organizmą. Dėl terminio apdorojimo sausasis pašaras netenka dalies vitaminų, todėl subalansuotame sausajame pašare jų pridedama išgavus galutinę formulę. Dažnai trūkstant elementų arba norint suteikti raiškesnį skonį pagaminti pašarai prieš įpakuojant yra nupurškiami. (2-4, 18)

Sausąjį pašarą gali sudaryti skirtingos kruopos (miežiai, avižos, ryžiai, kviečiai ir pan.), mėsos produktai, gyvulinės ar augalinės kilmės riebalai, mikroelementai (vitaminai ir mineralai, antioksidantai) ir kiti priedai. (19)

Priklausomai nuo sausojo pašaro paskirties, riebalai sudaro nuo 8 iki 22 proc. pašaro, o baltymai – 18 – 32 proc. sausosios dalies. (19)

Jei šuo šeriamas gerai subalansuotu pašaru, dietos nereikėtų keitinėti, tokiu būdu šuniui galima sukelti vėmimą ir diarėją. Paprastai suaugusiam šuniui esant kliniškai sveikam užtenka tinkamai subalansuoto, geros kokybės komercinio pašaro ir laisvo priėjimo prie vandens, papildomai raciono papildyti nereikėtų, kad nesukelti hipervitaminozių. (20)

Kadangi visi sausieji komerciniai pašarai varijuoja sudėtimi ir energijos kiekiu, negalima pateikti konkretaus tokios dietos reikmės kilogramais gyvūnui, tačiau priklausomai nuo sudėties, kompanijos atlikusios testus su gaminamu pašaru pateikia naudingas šėrimo normų rekomendacijas. (19,20)

1.4 Kraujo parametrai ir mityba

Dietos pasirinkimas ir šėrimo racionas daro didelę įtaką šunų kraujo rodikliams. Priklausomai nuo dietos pobūdžio, šeriant BARF dieta HCT, BUN, CREA, ALB rodikliai gali būti aukštesni, tačiau šėrimo būdas gali turėti įtakos ir kitiems rodikliams. (21)

1.4.1 Hematokritas

HCT yra procentais išreikštas skaičius atitinkantis eritrocitų kiekį šuns kraujyje. Hematokritas gaminamas raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Sumažėjęs jo kiekis gali rodyti anemiją, sukeltą nukraujavimo, eritrocitų destrukcijos, sumažėjusios eritropoezės, nesubalansuotos dietos ir per didelės hidratacijos. Padidėjęs hematokritas būna esant dehidratacijai, žemam deguonies įsisavinimui, genetinėms patologijoms bei eritrocitozei. (21)

(13)

13 1.4.2 Kraujo šlapalo azotas

BUN yra produkuojamas kepenyse iš maisto baltymų ir yra filtruojamas inkstų iš kraujo. BUN rodiklis kraujyje yra sumažėjęs esant mažam kiekiui baltymų šėrimo racione, kepenų patologijoms arba aplikuojant steroidus į organizmą. Padidėjęs BUN parametras gali reikšti inkstų pažeidimus, didelį kiekį virškinamųjų baltymų. (22)

1.4.3 Kreatininas

Kreatininas yra produktas, kuris išsiskiria raumenyse skylant kreatinui. Kreatininas inkstų filtruojamas iš kraujo ir yra pašalinamas per šlapimo sistemą. Šiuo atveju sumažėjęs CREA rodiklis yra nereikšmingas. Didesnę raumenų masę turintiems šunims CREA paprastai yra šiek tiek aukštesnis. Kreatininas kraujo serume padidėja esant inkstų patologijoms (nefritai, mechaninės traumos), dehidratacijai, šlapimtakių obstrukcijoms, cukrinio diabeto komplikacijoms, kongestiniui širdies nepakankamumui arba esant dideliam baltymų kiekiui racione. (22,23)

1.4.4 Alanininė aminotransferazė

ALT rodiklis kraujo serume paprastai parodo kepenų būklę. Šis enzimas pagrinde randamas kepenyse, nors mažesni kiekiai randami inkstuose ir kituose organuose. ALT produkuoja maistines medžiagas, gautas su pašaru, į energiją. ALT kiekis kraujo serume dažniausiai padidėja esant kepenų cirozei, tulžies latako obstrukcijai, širdies, inkstų patologijoms, raumenų pažeidimams ir nesubalansuotai dietai (pvz. vit. A hipervitaminozė). Žemiau ALT normos ribų esantis rodiklis yra neinformatyvus. (24)

1.4.5 Albuminas

Albuminas yra kraujo serumo baltymas, sintetinamas kepenyse. Kraujo serume jo yra apie 40 proc. iš viso kūno albuminų. Tai pagrindinis intravaskulinio osmosinio slėgio indikatorius. Viena pagrindinių albumino funkcijų yra pernešti ligandus organizme, tokius kaip laisvasias riebalų rūgštis, kalcį, kai kuriuos steroidinius hormonus, bilirubiną, medikamentines medžiagas ir kt. Sumažėjusi albumino sintezė gali reikšti įvairias organizmos patologines būkles, tačiau dažniausiai tai kepenų patologijos. Antra pagal dažnumą priežastis – malnutricija, kai racione nepakankamas kiekis baltymų. (25)

(14)

14

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Duomenys apie šuns šėrimo būdą ir kraujo tyrimų rodikliai buvo renkami nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 lapkričio mėnesio Vilniaus veterinarijos klinikoje „X“. Visi šunys buvo registruojami veterinarijos klinikos duomenų bazėje, tada renkama anamnezė (anamnesis vitae), atliekamas šunų klinikinis tyrimas ir šunų kraujo morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai.

Iš viso buvo ištirta 122 šunys, iš kurių 52 šunys buvo šerti BARF dieta, o 70 šerti sausuoju pašaru „X“.

2.1 Anamnezė

Šuns savininko klausta apie gyvūno bendrą sveikatą, fizinį aktyvumą ir mitybą. Tyrimui pasirinkti šunys buvo nuosekliai šerti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Į tyrimą įtraukti letinėmis ligomis nesergantys, kliniškai sveiki suaugę šunys.

Savininkai šunis šėrė pagal BARF dietos standartą – 80 proc. raumeninga mėsa, 10 proc. kaulinga mėsa ir 10 proc. - subproduktai, žuvis, vaisiai ir daržovės.

Visi sausuoju pašaru šerti šunys gaudavo tą patį pašarą „X“, kurio sudėtis: kukurūzai, dehidruoti paukštienos baltymai, ryžiai, kviečių miltai, gyvuliniai riebalai, hidrolizuoti gyvuliniai baltymai, cukrinių runkelių minkštimas, dehidruoti kiaulienos baltymai, kviečių glitimas, mineralai, sojų aliejus, žuvų taukai, fruktooligosacharidai, agurklės aliejus, medetkų ekstraktas (liuteino šaltinis). Maistiniai priedai: vitaminas A - 17500 TV, vitaminas D3 - 1000 TV, E1 (Geležis) - 48 mg, E2 (Jodas) - 4 mg, E4 (Varis) - 9 mg, E5 (Manganas) - 62 mg, E6 (Cinkas) - 185 mg, E8 (Selenas) - 0,08 mg. Konservantai: antioksidantai.

2.2 Klinikinis tyrimas

Pasirinktiems šunims buvo atlikti bendrieji klinikiniai tyrimai. Šunys buvo apžiūrimi, stebima jų elgsena veterinarijos klinikoje, matuojama rektinė temperatūra, apžiūrimos akių ir burnos gleivinės bei įvertinama jų spalva ir kapiliarų prisipildymo greitis, auskultuojami plaučiai ir širdis įvertinant kvėpavimo dažnį per minutę ir širdies susitraukimų dažnį per minutę.

Visi pasirinkti šunys buvo kliniškai sveiki, nenutukę.

2.3 Kraujo tyrimai

Pasirinktiems šunims buvo atlikti kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, kraujas steriliai paimtas prieš pat tyrimą iš paviršinės venos (v. cephalica).

Atsižvelgiant į šuns plaukuotumą, pagal venos apčiuopimą, daliai šunų su skutimo mašinėle buvo pašalinti plaukai kraujo ėmimo vietoje, virš alkūnės sąnario buvo uždedamas venos užspaudėjas. Dūrimo vieta nuvaloma „Cutasept“ suvilgytu tamponėliu. Matoma vena buvo praduriama sterilia injekcine G adata 25 laipsnių kampu, praduriant veną iki veninio kraujo

(15)

15 pasirodymo. Pirmasis kraujo lašas buvo nulašinamas į vatos tamponėlį, vėliau pasirodęs kraujas buvo surenkamas į specialius mėgintuvėlius – morfologiniams tyrimas naudotas mėgintuvėlis rožiniu kamšteliu su EDTA, o biocheminiams tyrimams naudotas mėgintuvėlis baltu kamšteliu be antikoaguliantų. Į abu mėgintuvėlius buvo surenkama po 1,5 – 2 ml kraujo.

Atliekant morfologinį kraujo tyrimą buvo naudotas IDEXX ProCyte Dx® hematologinis analizatorius. Tirtas hematokrito (HCT) rodiklis. Duomenys apie šunį ir jo savininką buvo įvedami į aparatą, atsuktas mėgintuvėlis įstatomas į aparato laikiklį ir buvo laukta tyrimo atsakymų.

Atliekant biocheminį kraujo tyrimą paimtas kraujas buvo paliekamas 10 – 15 min. nusistovėti mėgintuvėlyje, susidaręs krešulys būdavo atskiriamas nuo mėgintuvėlio sienelės apvedus plona sterilia adata aplink ir uždarius mėgintuvėlį centrifuguojamas 10 min. 2000 aps./min. greičiu. Automatine pipete steriliu antgaliu iš mėgintuvėlių paviršiaus buvo nusiurbiamas serumas, dedamas į specialų serumo indelį ir analizuojamas IDEXX Catalyst Dx® analizatoriumi. Tirti kreatinino (CREA), kraujo šlapalo azoto (BUN), alanininės aminotransferazės (ALT) ir albumino (ALB) parametrai.

2.4 Statistinė analizė

Statistinei analizei atlikti naudotos „Microsoft Excel 2013“ ir „IBM SPSS Statistics Subscription (64 Bit) 20“ programos. Šunys sugrupuoti pagal:

 Šėrimo būdą: BARF (n=52) ir pašaras „X“ (n=70).

 Svorį: mažo - 2 – 10 kg (n=44), vidutinio - 11 – 19 kg (n=40) ir didelio - virš 20 kg (n=38).

 Amžių: jauni - 1 – 3 metų (35), vidutinio - 4 – 7 metų (n=42), vyresnio - 8 – 10 metų (n=45).

(16)

16

1 pav. Tirtų šunų suskirstymas į grupes.

Apskaičiuota gautų duomenų veiksnio įtaka, dažnių skirsniai ir patikimumo koeficientai (p). Patikimumo koeficientas laikomas statistiškai reikšmingu, jei p < 0,05.

Šunys

(n=122)

Šėrimo

būdas

BARF

(n=52)

Pašaras X

(n=70)

Svoris

Mažo

(n=44)

Vidutinio

(n=40)

Didelio

(n=38)

Amžius

Jauno

(n=35)

Vidutinio

(n=42)

Vyresnio

(n=45)

(17)

17

3. REZULTATAI

Iš viso buvo tirti 122 šunys, šerti skirtingomis dietomis. Iš jų 52 šunys šerti BARF ir 70 šerti pašaru „X“. Pašaru „X“ šertoje grupėje buvo tirta 18 šunų daugiau (2 pav.).

2 pav. Tirtų šunų kiekybinis sugrupavimas pagal šėrimo būdą

Sugrupavus šunis pagal dydį nustatyta, kad daugiau nei pusę mažų šunų savininkai šėrė sausuoju pašaru „X“ – 64,2 proc., tuo tarpu didelius šunis dauguma šėrė BARF dieta – 68 proc. didelių šunų. Vidutinio dydžio šunų grupėje pašaru „X“ buvo šerta beveik dvigubai daugiau šunų (1,7 karto) (3 pav.).

3 pav. Tirtų šunų kiekybinis sugrupavimas pagal dydį šeriant skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal amžių pastebėta, jog nepriklausomai nuo amžiaus, šunys dažniau šerti pašaru „X“: jauni šunys – 63,3 proc., vyresni – 56,9 proc.. Vidutinio amžiaus šunų grupėje ženkli tendencija į vieną ar kitą dietos būdą neišsiskyrė. (4 pav.).

42,6 proc. 57,4 proc. BARF Pašaras X 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Mažas Vidutinis Didelis

Šu n ų kiekis , v n t. BARF Pašaras X

(18)

18

4 pav. Tirtų šunų kiekybinis sugrupavimas pagal amžių šeriant skirtinga dieta

3.1 Hematokritas

Atsižvelgiant į gautus HCT rodiklius, duomenys buvo sugrupuoti į grupes (1 lentelė).

1 lentelė. HCT rodiklio sugrupavimas

Grupė HCT, proc.

Žemiau fiziologinės normos <37,3

Žemutinė fiziologinė riba 37,3 - 40

Fiziologinės normos vidurys 41 - 50

Viršutinė fiziologinė riba 51 - 61,7

Virš fiziologinės normos >61,7

Ištyrus šunų HCT rodiklį nustatyta, kad iš 122 tirtų šunų 7,4 proc. šunų HCT rodiklis neatitiko normos ribų, nepriklausomai nuo dietos. 5,7 proc. šunų, šertų pašaru „X“ HCT buvo virš fiziologinės normos ribos, o 2,9 proc. žemiau fiziologinės normos ribos. BARF šertų šunų grupėje 1,5 karto mažiau (3,9 proc.) šunų HCT buvo virš fiziologinės normos ribos lyginant su šertais pašaru „X“. Žemiau fiziologinės normos buvo 1,9 proc. BARF dieta šertų šunų. Daugiausiai šunų HCT rodiklis buvo ties viršutine fiziologine normos riba – 40 proc. pašaru „X“ šertų šunų ir 34,6 proc. BARF dieta. (p>0,05) (5 pav.). 0 5 10 15 20 25 30

Jaunas Vidutinis Vyresnis

Šu n ų kiekis , v n t. BARF Pašaras X

(19)

19

5 pav. HCT rodikliai šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal dydį nustatyta, kad vidutinio dydžio šunų HCT rodikliai buvo normos ribose. Didelių šunų grupėje HCT rodiklis buvo žemiau normos ribų 1 šuns, šerto pašaru „X“, tuo tarpu virš normos ribų buvo po 1 šunį tiek šeriant pašaru „X“, tiek BARF dieta. Mažų šunų grupėje 2 šunų HCT rodikliai buvo žemiau normos ribų, šertų pašaru „X“, o virš normos buvo 3 šunų HCT rodikliai šertų pašaru „X“ ir 1 šuns šerto BARF dieta. Kitose grupėse HCT rodikliai tendencijos neturėjo (p>0,05) (6 pav.).

6 pav. HCT rodikliai dydžio grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

0 5 10 15 20 25 30

Žemiau normos Link žemutinės ribos Normos viduryje Link viršutinės ribos Virš normos Šunų kiekis, vnt. Pašaras X BARF 0 ₁₀ 20 ₃₀ 40 ₅₀ 60 ₇₀ BARF Pašaras X BARF Pašaras X BARF Pašaras X Maž as V id u ti n is Di d el is

Šunų kiekis, proc.

Žemiau normos Link žemutinės ribos Per vidurį

Link viršutinės ribos Virš normos

(20)

20 Sugrupavus šunis pagal amžių nustatyta, kad šeriant vyresnius šunis tiek pašaru „X“, tiek BARF dieta, HCT rodiklis neatitiko normos ribų 4 šunų – po 1 šeriant skirtinga dieta žemiau ir virš normos. Vidutinio amžiaus šunų HCT rodiklis nebuvo žemiau normos ribų, bet šeriant pašaru „X“ jų grupėje 2 kartus daugiau šunų HCT rodiklis buvo virš normos ribų. Jaunų šunų, šertų BARF dieta HCT rodikliai buvo normos ribose, o šeriant pašaru „X“ HCT rodiklis buvo žemiau ir virš normos ribų po 3,3 proc. jaunų šunų. Vyresnių šunų amžiaus grupėje (23,5 proc.) šunų HCT rodiklis buvo link žemutinės ribos šeriant pašaru „X“. Jaunų šunų 53,3 proc. HCT rodiklis buvo link viršutinės ribos, neatsižvelgiant į dietą, išskirsčius šunis pagal dietą duomenys didelės tendencijos į vieną ar kitą pusę neturėjo (p>0,05) (7 pav.).

7 pav. HCT rodikliai amžiaus grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

3.2 Kreatininas

Atsižvelgiant į gautus CREA rodiklius, duomenys buvo sugrupuoti į grupes (2 lentelė).

2 lentelė. CREA rodiklio sugrupavimas

Grupė CREA,

µmol/L

Žemiau fiziologinės normos <44

Žemutinė fiziologinė riba 44 – 80

Fiziologinės normos viduryje 81 – 120

Viršutinė fiziologinė riba 121 – 159

Virš fiziologinės normos >159

0 10 20 30 40 50 60 70 BARF Pašaras X BARF Pašaras X BARF Pašaras X Jau n as V id u ti n is V yre sn is

Šunų kiekis, proc.

(21)

21 Ištyrus šunų CREA rodiklį nustatyta, kad iš 122 tirtų šunų 3,3 proc. visų šunų jis neatitiko fiziologinės normos ribų. Visi šunys, kurių CREA rodiklis buvo virš fiziologinės normos ribų, buvo šerti BARF dieta (3,9 proc. BARF šertų šunų). Žemiau normos ribos CREA buvo pas panašų procentinį kiekį šunų - 1,4 proc. pašaru „X“ šertų šunų ir 1,9 proc. BARF dieta. Daugiausiai šunų CREA rodiklis buvo ties fiziologinės normos viduriu (52,9 proc. pašaru „X“ ir 46,2 proc. BARF dietomis šertų šunų) ir žemutine fiziologine riba (35,7 proc. pašaru „X“ ir 40,4 proc. BARF dieta). (p>0,05) (8 pav.).

8 pav. CREA rodikliai šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal dydžius nustatyta, kad didelių ir vidutinių šunų CREA rodiklis buvo normos ribose pas visus šunis, šertus pašaru „X“. 4 proc. didelių šunų CREA buvo žemiau normos ribų, o vidutinių – 3,3 proc. šunų CREA buvo virš normos ribų, šeriant juos BARF dieta. 1,5 proc. mažų šunų CREA buvo žemiau normos ribų, šeriant juos pašaru „X“, o šeriant BARF dieta 1,5 proc. buvo aukščiau normos ribų(p>0,05) (9 pav.).

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Žemiau normos Arčiau žemesnės ribos Vidurys Arčiau viršutinės ribos Virš normos

Šunų kiekis, vnt.

Pašaras X BARF

(22)

22

9 pav. CREA rodikliai dydžio grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal amžių nustatyta, kad jaunų šunų CREA rodiklis buvo normos ribose. 2,4 proc. vidutinio amžiaus šunų CREA šeriant BARF dieta buvo virš normos ribų, o šeriant pašaru „X“ – normos ribose. Vyresnių šunų CREA buvo žemiau normos ribų pas 2 šunis – po vieną šeriant skirtinga dieta, taip pat 1 vyresnio šuns CREA rodiklis buvo virš normos ribų, šeriant jį BARF dieta. Jaunų šunų grupėje daugumos šunų (53,3 proc.) CREA rodiklis buvo fiziologinės normos viduryje (p>0,05) (10 pav.). 0 5 10 15 20 25 30 35 40

BARF PAŠARAS X BARF PAŠARAS X BARF PAŠARAS X

MAŽAS VIDUTINIS DIDELIS

Šu n ų ki e ki s, p ro c.

(23)

23

10 pav. HCT rodikliai amžiaus grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

3.3 Kraujo šlapalo azotas

Atsižvelgiant į gautus BUN rodiklius, duomenys buvo sugrupuoti į grupes (3 lentelė).

3 lentelė. BUN rodiklio sugrupavimas

Grupė BUN, mg/dL

Fiziologinės normos vidurys 16 – 22

Ištyrus šunų BUN rodiklį nustatyta, kad 4,9 proc. tirtų šunų jis neatitiko normos ribų. BARF dieta šertų šunų BUN rodiklis virš normos ribų buvo pas 3,9 proc. šunų, 40,4 proc. BARF šertų šunų BUN buvo ties žemutine fiziologine riba. Šunų, šertų pašaru „X“ po tiek pat šunų BUN rodiklis buvo virš ir žemiau fiziologinės normos (po 2,9 proc.). Daugiausiai šunų, taikant pašaro „X“ dietą, BUN rodiklis buvo ties fiziologinės normos viduriu – pas 42,9 proc. šunų, tai dvigubai daugiau, nei pas BARF šertus. (p>0,05) (11 pav.).

0 5 10 15 20 25 30 35 40

BARF Pašaras X BARF Pašaras X BARF Pašaras X

(24)

24

11 pav. BUN rodikliai šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal dydį, nustatyta, kad didelių šunų BUN rodiklis nebuvo žemiau normos ribų nepriklausomai nuo dietos, tačiau 4 proc. n 1 šunų, šertų pašaru „X“ BUN buvo virš normos ribų. Vidutinių šunų, šertų BARF dieta, BUN buvo normos ribose, o šeriant pašaru „X“ 3,3 proc. individų BUN buvo žemiau normos ribų. Mažų šunų grupėje BUN normos ribų neatitiko 6 proc. individų rodikliai – 3 proc. BARF šertų šunų BUN buvo virš normos ribų, o po 1,5 proc. šertų pašaru „X“ žemiau ir virš ribų (p<0,05 mažų šunų grupėje ir p>0,05 kitose grupėse) (12 pav.).

12 pav. BUN rodikliai dydžio grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

0 5 10 15 20 25 30 35

Žemiau normos Arčiau žemesnės ribos Vidurys Arčiau viršutinės ribos Virš normos Šunų kiekis, vnt. Pašaras X BARF 0 5 10 15 20 25 30 35 40 BARF _{Pašaras X} BARF _{Pašaras X} BARF _{Pašaras X} Mažas Vidutinis Didelis Šu n ų kiekis , p ro c. Žemiau normos Link žemutinės ribos Per vidurį

(25)

25 Sugrupavus šunis pagal amžių nustatyta, kad jaunų šunų BUN rodiklis nebuvo žemiau normos ribų nepriklausomai nuo mitybos būdo, tačiau šeriant BARF dieta 3,3 proc. jaunų šunų BUN rodiklis buvo virš normos ribų. 4,4 proc. vidutinio dydžio šunų BUN neatitiko normos ribų – po 2,4 proc. žemiau ir virš normos ribų. Vyresnių šunų amžiaus grupėje BUN normos ribų neatitiko 6 proc. šunų – 2 proc. šunų žemiau normos rodiklis buvo šunų, šertų pašaru „X“, o virš normos ribų nepriklausomai nuo dietos po 2 proc. vyresnių šunų. Jaunų šunų amžiaus grupėje daugiausiai šunų BUN rodiklis buvo normos viduryje (36,7 proc.), iš kurių 30 proc. buvo šerti pašaru „X“ (p>0,05) (13 pav.).

13 pav. BUN rodikliai amžiaus grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

3.4 Alanininė aminotransferazė

Atsižvelgiant į gautus ALT rodiklius, duomenys buvo sugrupuoti į grupes (4 lentelė).

4 lentelė. ALT rodiklio sugrupavimas

Grupė ALT, U/L

0 5 10 15 20 25 30

(26)

26 Ištyrus šunų ALT rodiklį nustatyta, kad 4,9 proc. visų tirtų šunų ALT rodiklis neatitiko fiziologinės normos ribų, nepriklausomai nuo šėrimo dietos. Visi šunys, kurių ALT buvo virš normos ribų, buvo šerti pašaru „X“ (2,9 proc. pašaru „X“ šertų šunų). Tiek pat ir žemiau normos (2,9 proc.) Pusės pašaru „X“ šertų šunų ALT buvo fiziologinės normos viduryje (50 proc.), kita didelė dalis (40proc. šertų pašaru „X“) ALT buvo ties žemutine fiziologine normos riba. Šeriant BARF dieta 3,9 proc. šunų ALT rodiklis buvo žemiau fiziologinės normos, o daugiau nei pusė šunų (53,9 proc.) buvo ties fiziologinės normos viduriu. ALT rodiklis fiziologinės normos viršutinėje riboje buvo pas beveik dvigubai (1,8 karto) daugiau šunų, šertų BARF dieta (p>0,05) (14 pav.).

14 pav. ALT rodikliai šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal dydį nustatyta, kad didelių šunų ALT rodikliai buvo normos ribose. 3,3 proc. vidutinių šunų ALT buvo virš normos ribų, jie šerti pašaru „X“ bei 3,3 proc. vidutinių šunų ALT buvo žemiau normos ribų šeriant BARF dieta. 4,5 proc. mažų šunų ALT buvo žemiau normos ribos, jų dvigubai daugiau buvo šerti pašaru „X“, 1,5 proc. mažų šunų ALT buvo virš normos ribų, jie šerti pašaru „X“. Po 48 proc. didelių šunų ALT rodikliai buvo link žemutinės ir per vidurį ribų. Kiti ALT rodikliai statistiškai neišsiskyrė (p>0,05) (15 pav.).

BARF Pašaras X 0 5 10 15 20 25 30 35 Žemiau normos Arčiau žemesnės ribos Vidurys Arčiau viršutinės ribos Virš normos ŠUN Ų KIE KIS , V N T. BARF Pašaras X

(27)

27

15 pav. ALT rodikliai dydžio grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal amžių nustatyta, kad 9,9 proc. jaunų šunų ALT neatitiko normos ribų.2 kartus daugiau jų buvo šerti pašaru „X“, po 3,3 proc. šunų ALT buvo virš ir žemiau normos ribų. Taip pat žemiau normos ribų buvo 3,3 proc. jaunų BARF dieta šertų šunų. Vidutinių šunų ALT nebuvo aukščiau normos ribų, tačiau po 2,4 proc. vidutinio amžiaus šunų ALT rodiklis buvo žemiau normos ribų. Vyresnių amžiaus šunų grupėje normos ribų neatitiko 2 proc. šunų – ALT buvo virš normos ribų pas šunis, šertus pašaru „X“. (p>0,05) (16 pav.).

16 pav. ALT rodikliai amžiaus grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

0 10 20 30 40 50 60 70 BARF Pašaras X BARF Pašaras X BARF Pašaras X Maž as V id u ti n is Di d el is

ŠUNŲ KIEKIS, PROC.

Žemiau normos Link žemutinės ribos Per vidurį Link viršutinės ribos Virš normos

0 5 10 15 20 25

Šu n ų kiekis , p ro c.

(28)

28

3.5 Albuminas

Atsižvelgiant į gautus ALB rodiklius, duomenys buvo sugrupuoti į grupes (5 lentelė).

5 lentelė. ALB rodiklio sugrupavimas

Grupė ALB, g/L

Ištyrus šunų ALB rodiklio kiekį nustatyta, kad 4,9 proc. šunų ALB rodiklis neatitiko fiziologinės normos ribų. 4,3 proc. (1,4 proc. buvo virš, o 2,9 proc. žemiau fiziologinių normos ribų) šunų neatitiko jų, skaičiuojant šertų pašaru „X“ imtyje, o šertų BARF dieta – 5,8 proc. (1,9 proc. buvo virš, o 3,9 proc. žemiau fiziologinių normos ribų). Šertų pašaru „X“ daugiausiai šunų (47,1 proc.) ALB rodiklis buvo ties žemutine fiziologinės normos riba, šertų BARF daugiausiai – ties fiziologinės normos viduriu (p>0,05) (17 pav.).

17 pav. ALB rodikliai šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal dydį nustatyta, kad ALB rodiklis nebuvo žemiau pas didelius šunis, tačiau pas 4 proc. šertus pašaru „X“ jis buvo virš normos ribų. Pas vidurinius šunis, šertus BARF

0 5 10 15 20 25 30 35 Žemiau

normos _žemesnėsArčiau

ribos Vidurys _Arčiau viršutinės ribos Virš normos Šu n ų kiekis , v n t. . BARF Pašaras X

(29)

29 dietas, ALB buvo normos ribose, o pas šertus pašaru „X“ 3,3 proc. buvo žemiau normos ribų. 6 proc. mažų šunų ALB rodiklis neatitiko normos ribų, iš kurių 3 kartus daugiau šunų buvo šerti BARF dieta – 3 proc. mažų šunų ALB žemiau normos ribų ir 1,5 proc. virš normos ribų. 1,5 proc. mažų šunų, šertų pašaru „X“ ALB rodiklis buvo žemiau normos ribų. Didelių šunų grupėje ALT daugiausiai buvo normos viduryje – pas 64 proc. šunų, iš kurių 44 proc. šerti BARF dieta (p>0,05) (18 pav.).

18 pav. ALB rodikliai dydžio grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

Sugrupavus šunis pagal amžių nustatyta, kad jaunų šunų ALB rodiklis buvo normos ribose, išskyrus 3,3 proc. šertų jaunų šunų, kurie šerti BARF dieta, jų ALB buvo žemiau normos ribų. Analogiškai rezultatai gauti ir vidutinio amžiaus šunų grupėj, tik skiriasi procentas – 2,4 proc. BARF dieta šertų šunų. Vyresnių šunų amžiaus grupėje buvo daugiausiai ALB parametro normos ribų neatitinkančių šunų – 7,9 proc. 2,9 kartus daugiau šunų, kurie buvo šerti pašaru „X“ – 3,9 proc. žemiau ribų ir 2 proc. (tiek pat, kiek vyresnių grupėj šertų BARF) virš normos ribų. Šeriant pašaru „X“ visose amžiaus grupėse daugiau (p>0,05) (19 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70 BARF Pašaras X BARF Pašaras X BARF Pašaras X Maž as V id u ti n is Di d el is

ŠUNŲ KIEKIS, PROC.

(30)

30

19 pav. ALB rodikliai amžiaus grupėse šeriant šunis skirtinga dieta

0 5 10 15 20 25 30

ŠUN Ų KIE KIS , P R O C.

(31)

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pagal tyrimo rezultatus matyti, kad daugiausiai šunų kraujo HCT rodiklis buvo link viršutinės fiziologinės ribos, iš jų dauguma šerti pašaru „X“ (40 proc.). HCT rodiklis virš fiziologinės normos ribų buvo pas pusantro karto daugiau šunų, šertų pašaru „X“, tad galime daryti prielaidą, jog pašaru „X“ šeriamų šunų kraujo HCT rodiklis yra aukštenis. 2003 metais gydytojos W. Jean Dodds ir kitų buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginami šunų kraujo parametrai šeriant komerciniu sausuoju pašaru ir BARF dietomis, jo metu nustatyta, jog HCT rodiklis aukštesnis pas šunis, šertus BARF dieta. Vis tik sausajame pašare drėgmės kiekis yra mažesnis ir dėl šios priežasties HCT kiekis kraujyje galėtų būti didesnis. Įtakos taip pat galėjo turėti ilgesnės trukmės šuns laukimas veterinarijos klinikoje, karštas, sausas oras. Kadangi atliktame tyrime p>0,05, statištikai duomenys yra nepatikimi. (26)

Visi šunys, kurių kraujo CREA rodiklis buvo virš normos ribų buvo šerti BARF dieta. W. J. Dodds atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog CREA kiekis kraujyje BARF dieta šeriamų šunų yra aukštesnis. Tai galėjo lemti didesnis dietoje esantis baltymų kiekis. Žemiau fiziologinės normos ribų CREA rodiklis buvo pas panašų skaičių (1,4 proc. pašaru „X“ ir 1,9 proc. BARF dieta) šertų šunų. Rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,05). (26)

Šunys, kurių BUN rodiklis buvo žemiau normos ribų, buvo šerti pašaru „X“. Tokius gautus duomenis galėjo lemti mažas pašaro „X“ baltymingumas, kadangi visi tirti šunys buvo kliniškai sveiki. Šio tyrimo rezultatai sutampa su W. J. Dodds atlikto tyrimo. Vis tik dėl per mažos imties duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). Sugrupavus šunis pagal dydį, 3 proc. mažų šunų, šertų BARF dieta, BUN kraujyje buvo virš normos ribų. Gautas rezultatas statistiškai patikimas (p<0,05), tad galima daryti išvadą, jog mažų šunų BUN kiekis kraujyje priklauso nuo šėrimo būdo. (26)

Visi šunys, kurių ALT kiekis kraujyje buvo virš normos ribų, buvo šerti pašaru „X“. Pagal W. J. Dodds atliktą tyrimą šėrimo dieta neturėjo įtakos ALT kiekiui kraujo serume. Tačiau pagal gautą rezultatą galima daryti prielaidą, jog pašare „X“ yra didelis kiekis vit. A, dėl kurio hipervitaminozės šuns kraujyje ALT kiekis būna didesnis. Duomenys statistiškai nepatikimi dėl per mažos imties. (26) Daugiausiai šunų ALB kiekis kraujo serume buvo ties žemutine fiziologinės normos riba. Daugiau jų šerti pašaru „X“ (47,1 proc.) Kadangi p>0,05, duomenys statistiškai nepatikimi. Pasak W. J. Dodds atlikto tyrimo, BARF dieta šeriamų šunų ALB kiekis kraujo serume yra aukštesnis, nei šeriant sausuoju komerciniu pašaru. Galima daryti prielaidą, jog pašaras „X“ turi mažesnį kiekį baltymų. (26)

Vis dėlto, norint gauti statistiškai patikimus ir tikslesnius rezultatus, reikėtų didesnės tiriamųjų šunų imties, kad išskirsčius į grupes šunų kiekis būtų gausesnis. Reikėtų suvienodinti turimas imtis tiek skirtingų dietų, tiek išskirsčius šunis į grupes. Turėtų būti žinoma šunų genetika (idealiu atveju

(32)

32 šunys – iš tų pačių vadų), laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis, gaunantys identišką fizinį krūvį, šeriami to paties žmogaus vienodu paros laiku, vienodu kiekiu. Kraujas turėtų būti imamas visiems šunims tuo pačiu metu. Toks tyrimas reikalautų didelių finansinių išlaidų ir truktų ne vienerius metus.

(33)

33

5. IŠVADOS

1. Sausuoju pašaru „X“ šertų šunų hematokrito rodiklis buvo aukštesnis nei BARF dieta šertų šunų. Pusantro karto daugiau ištirtų šunų, kurių hematokrito rodiklis buvo virš fiziologinės normos ribos, buvo šerti pašaru „X“. Tokia dieta šertų šunų daugumos (40 proc.) hematokrito rodiklis buvo ties viršutine fiziologinės normos riba.

2. Kreatinino fiziologinių normos ribų neatitiko keturis kartus daugiau šunų, šertų BARF dieta (5,8 proc. tokia dieta šertų šunų). Kreatininas buvo virš fiziologinės normos ribos tik pas tuos šunis, kurie buvo šerti BARF dieta.

3. Šunys, kurių kraujo šlapalo azotas buvo žemiau fiziologinės normos ribos, buvo šerti pašaru „X“. Nustačius BUN virš fiziologinės normos ribos, tendencijos į vieną ar kitą šunų dietos būdą nebuvo.

4. Alanininė aminotransferazė viršijo fiziologinės normos ribas tik pas tuos šunis, kurie buvo šerti sausuoju komerciniu pašaru „X“. Kiti gauti rezultatai tendencijos į konkrečią dietą neparodė. 5. Albumino fiziologinės normos ribų neatitiko panašus kiekis šunų, nepriklausomai nuo šėrimo

dietos (4,3 proc. pašaru „X“ ir 5,8 proc. BARF šertų šunų). Šeriant pašaru „X“ daugiausiai šunų albuminas buvo ties žemutine fiziologine normos riba, o šeriant BARF – ties fiziologinės normos viduriu.

6. Tirtus šunis suskirsčius į grupes, hematokrito, kreatinino, kraujo šlapalo azoto, alanininės aminotransferazės ir albumino kiekio tendencijos nuo šuns dydžio ir amžiaus, taikant šėrimą pašaru „X“ ir BARF dietomis, nebuvo.

(34)

34

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Phillips-Donaldsond D. Will more pet food consumers continue to flock to fresh? Petfood Industry. 2018;60:28-34.

2. Hand MS, Thatcher CD, Remillard RL, Roundebush P. Small animal clinical nutrition. 4th Ed. Missouri, UK: Mark Morris Institute; 2000. p. 111-126, 163-183.

3. Cheeke PR. Applied animal nutrition feeds and feeding. 3rd Ed. New Jersey, USA: Pearson Prentice Hall; 2005. p. 475-509.

4. Agar S. Small animal nutrition. USA: Butterworth-Heinemann; 2008. p. 1-36.

5. Cheeke PR. Applied animal nutrition feeds and feeding. 3rd Ed. New Jersey, USA: Pearson Prentice Hall; 2005. p. 475-509.

6. Adams CA. Total nutrition feeding animals for health and growth. Leicestershire, UK: Contex Products Ltd; 2013. p. 65-72.

7. Pond WG, Church DC, Pond KR, Schoknecht PA. Basic animal nutrition and feeding. 5th Ed. New Jersey, USA: John Wiley & Sons; 2005. p. 61-145.

8. Tisch DA. Animal feeds, feeding and nutrition, and ration evaluation with CD – ROM. New York, USA: Delmar, Cengage Learning; 2006. p. 123-167.

9. Wu G. Principles of animal nutrition. FL, USA: Taylor & Francis Group; 2018. p. 1-8, 636-638.

10. Case LP, Daristotle L, Hayek MG, Raasch MF. Canine and feline nutrition: a recource for companion animal professionals. 3th Ed. Missouri, UK: Mosby Elsevier; 2011. p. 3-45, 141-177.

11. Simon S. BARF šėrimas žaliu ėdalu atsižvelgiant į biologinę rūšį. Vilnius, Lietuva: Ina Kotik; 2015. p. 20-84.

12. Schlesinger DP, Joffe DJ. RAW food diets in companion animals: a critical review. Can Vet Journal. 2011; 52(1):50–54.

13. Schenck P. Home – prepared dog & cat diets. 2nd Ed. Yowa, USA: Wiley–Blackwell; 2010. p. 3-15, 85-95.

14. Rees WN, Schlanger K. The natural pet food cookbook. New Jersey, USA: Wiley Publishing; 2008. p. 1-57.

15. Fredriksson-Ahomaa M, Heikkilä T, Pernu N,Kovanen S,Hielm-Björkman A, KivistöR. RAW meat based diets in dogs and cats. Veterinary sciences. 2017;4(3):33.

16. Buff P. R., Carter R. A., Bauer J. E., Kersey J. H. Natural pet food: a review of natural diets and their impact on canine and feline physiology. American Society of Animal Science. 2014;92:3781–3791.

(35)

35 17. Dodds WJ. Issues in nutrition including homemade and raw fed diets. Pet food indrustry.

2004;12:15-34.

18. Michel KE. Unconventional diets for dogs and cats. Veterinary Clinics Small Animal Practice. 2006;36:1269-1281.

19. Algya KM, Cross TWL, Leuck KN, Kastner ME, Baba T, Lye L ir kt. Apparent total-tract macronutrient digestibility, serum chemistry, urinalysis, and fecal characteristics,

metabolites and microbiota of adult dogs fed extruded, mildly cooked, and raw diets. Journal of Animal Science. 2018;96:3670–3683.

20. Buffington T, Holloway Ch, Abood S. Manual of veterinary dietetics. Elsevire, USA: Saunders Elsevier; 2004. p. 1-27, 39-49.

21. Thrall MA, Baker DC, Campbell TW, DeNicola D, Fettman JM, Lassen ED ir kt. Veterinary hematology and clinical chemistry. Iowa, USA: Blackwell Publishing; 2006. p. 418-419. 22. Rodwell VW, Bender DA, Botham KM, Kennelly PJ, Weil PA. Harper‘s illustrated

biochemistry. 30th Ed. USA: The McGraw-Hill Education; 2015. p. 537-607, 668-700. 23. Berg JM, Tymoczko JL, Gatto GJ, Stryer L. Biochemistry. 8th Ed. New York, USA: W. H.

Freeman; 2015. p. 110-241.

24. Ferrier DR. Lippincott‘s illustrated reviews: biochemistry. 6th Ed. USA: Lippincott Wiliams and Wilkins; 2013. p. 84-205.

25. Amy Valenciano C, Cowell RL. Cowell and Tyler‘s diagnostic cytology and hematology of the dog and cat. 4th Ed. USA: Elsevier; 2013. p. 115-148

26. Dodds WJ, Bartges J, Wynn SG. Raw meaty bones-based diets may cause prerenal azotemia in normal dogs. In Nutrition Research Symposium – AAVN; 2003 birželis; USA. Novel approaches in nutrition; 2003. p. 1-6.