LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

KVAPŲ REIKŠMĖ DARBUOTOJŲ SVEIKATAI, KURIE DIRBA MAISTO PERDIRBIMO ĮMONĖSE

Baigiamąjį magistrinį darbą atliko: VI kurso medicinos studentė Dorina Buliauskaitė Vadovas: Lekt. Dr. Vidmantas Vaičiulis

2

Turinys

ĮVADAS ... 8

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Kvapų identifikavimas ir galimas jo poveikis ... 10

1.1.1 Kvapų samprata, klasifikavimas... 10

1.1.2 Kenksmingų kvapų poveikis aplinkai ir sveikatai ... 13

1.2 Oro kvapikliai ... 17

1.2.1 Patalpų su oro kvapikliais oro kokybė ... 19

1.2.2 Oro kvapiklių poveikis sveikatai ... 19

2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMIEJI ... 23

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24

IŠVADOS... 29

3

Buliauskaitė Dorina. „Kvapų reikšmė darbuotojų sveikatai, kurie dirba maisto perdirbimo įmonėse“. Magistro studijų baigiamasis darbas/ vadovas lekt. dr. Vidmantas Vaičiulis; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakulteatas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.

Reikšminiai žodžiai: kvapas, darbuotojų sveikata, oro kvapikliai, darbo aplinka. Kaunas, 2019.

SANTRAUKA

Kvapai darbo aplinkos ore ir gyvenamosios aplinkos ore atsiranda dėl besivystančios žmonių gamybinės veiklos. Intensyvėjant žemės ūkiui, pramonei bei kitoms ūkio šakoms, susiduriama su vis daugiau prieštaravimų tarp žmonių veiklos ir jos sukeliamų padarinių gamtai ir sveikatai. Beveik kiekviena ūkio komercinė veikla daro poveikį aplinkai, skleisdama į aplinką teršalus, kurie pasižymi nemaloniais kvapais. Nemalonius kvapus galima nustatyti uoslės pagalba, tačiau daug sunkiau nustatyti jų žalą žmogaus sveikatai. Personalas, dirbantis maisto perdirbimo įmonėje, turi didelį sąlytį su kvapais ir jų poveikiu sveikatai ir bendrai savijautai. Kvapai tiek darbo, tiek gyvenamojoje aplinkoje, jų kaip rizikos visuomenės sveikatos priežiūros veiksnių normavimas ir vertinimas Lietuvoje, nauja problema, kuriai mokslininkai dar neskyrė pakankamai dėmesio, todėl analitinių tiriamųjų darbų ta tema dar nėra. Dažniausiai vertinama veiklos daroma žala gamtai, bet nėra atsižvelgiama į maisto gamybos įmonių personalo sveikatai ir bendrai savijautai patiriamą žalą. Todėl šio magistrinio darbo tyrimo tikslas yra ištirti kvapų įtaką darbuotojų, dirbančių maisto perdirbimo įmonėje, sveikatai ir bendrai savijautai. Maisto perdirbimo įmonių darbuotojams pateikiama anoniminė anketa, siekiant ištirti įmonės personalo darbo sąlygas, susijusias su darbo aplinkoje esančiais kvapais. Ir išanalizuoti kaip kvapai, esantys darbo aplinkoje, veikia žmogaus socialinę, emocinę ir fizinę sveikatą. Anketinėje apklausoje dalyvavo 56 darbuotojai iš trijų maisto perdirbimo įmonių: mėsos, pieno produktų ir kepyklos. Darbuotojai teigė, kad darbo aplinkoje kvapus jaučia skirtingu intensyvumu. Kvapų jutimas priklauso nuo darbuotojo amžiaus ir išdirbto laiko maisto perdirbimo įmonėje. Ilgiau dirbantys darbuotojai kvapą jaučia silpniau. Didžioji dalis apklaustųjų 75 proc. sveikatos sutrikimų nesieja su darbo aplinkoje juntamais kvapais. Visi administracijos darbuotojai savo darbo aplinkoje naudoja oro kvapiklius. Kiek mažiau darbuotojų 75 proc., oro kvapiklius naudoja ir dirbdami ceche. Apklaustieji maisto perdirbimo įmonių darbuotojai jaučia somatinius simptomus: galvos skausmą, slogą, kosulį, bet šiuos simptomus su aplinkoje esančiais kvapais sieja tik 25 proc. apklaustųjų.

4

Buliauskaitė Dorina. " The importance of odors for the health of employees, working in food processing companies ". Master's thesis / supervisor lect. dr. Vidmantas Vaičiulis; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Department of Environmental and Occupational Medicine.

Keywords: odor, employee health, air fresheners, working environment. Kaunas, 2019.

SUMMARY

Fragrances in the air of the working environment and in the air of the living environment are caused by developing people's production activities. With the intensification of agriculture, industry and other sectors of the economy, there is an increasing contradiction between human activity and its environmental and health consequences. Almost every commercial activity of the farm has an impact on the environment by spreading pollutants that have unpleasant odors. Odors can be used to detect unpleasant odors, but it is much more difficult to determine their damage to human health. The staff working in the food processing plant has a high exposure to odors and their impact on health and well-being. Scents in both work and residential environments, their rationing and assessment of risk public health factors in Lithuania, a new problem that scientists have not paid enough attention to, so the topic of analytical research is still missing. The most frequently assessed activity is damage to nature, but it does not take into account the damage to the health and well-being of the staff of food production companies. Therefore, the aim of this Master's Thesis is to investigate the impact of odors on the health and well-being of workers in the food processing plant. Employees of food processing companies are provided with an anonymous questionnaire to investigate the working conditions of the company's personnel in relation to odors in the work environment. And to analyze how the scents in the work environment affect a person's social, emotional and physical health. 56 employees from three food processing companies: meat, dairy products and bakeries participated in the questionnaire survey. The workers said the odors felt differently in the work environment. The sense of smell depends on the age of the worker and the time spent at the food processing plant. Longer workers feel the smell weaker. The vast majority 75% of those surveyed do not relate to odors in the work environment. All employees in the administration use air fragrances in their work environment. Slightly fewer employees 75% use air fragrances while working in the department. The interviewed food processing company workers experience somatic symptoms: headaches, runny nose, coughs, but only 25% of the respondents associate these symptoms with the odors in the environment.

5 Interesų konfliktas - autoriui interesų konflikto nebuvo.

Etikos komiteto leidimas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC-MF-390 2019-05-09

6

SANTRUMPOS

OUE/m³ –europinis kvapo vienetas vienam kubiniam metrui. OU/m³ – kvapo koncentracija skaičiuojama kvapo vienetais kubiniame metre.

LOJ – lakūs organiniai junginiai;

SCHER – (SCIENTIFIC COMMITTEE ON HEALTH AND ENVIRONMENTAL RISKS) Sveikatos ir aplinkos rizikos mokslininkų komitetas

7

SĄVOKOS

Hedoninis balas – eksperimentiniu būdu nustatytas balas, apibūdinantis santykinį kvapo malonumą ar nemalonumą.

Kvapas – organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medžiagų (HN 121:2010);

Kvapioji medžiaga – medžiaga, kuri dirgina kvapo jutimo sistema taip, kad pajuntamas kvapas (LST EN 13725+AC);

Kvapo aptikimas – adekvataus kvapo jutimo sistemos dirginimo jutimas (LST EN 13725+AC);

Kvapo koncentracija – europiniu kvapo vienetų skaičius kubiniame metre dujų standartinėmis sąlygomis (HN 121:2010);

Europinis kvapo vienetas – kvapiosios medžiagos (kvapiuju medžiagu) kiekis, kuris išgarintas į 1 kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis sukelia kvapo vertintojų grupės fiziologinį atsaką (aptikimo slenkstis), ekvivalentišką sukeliamam vienos europinės pamatinės kvapo masės (EROM), išgarintos i viena kubini neutraliųjų dujų metrą standartinėmis sąlygomis (LST EN 13725+AC);

Gyvenamosios aplinkos oras – gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų ir jų aplinkos oras; Olfaktometras – prietaisas, kuriame kvapiųjų dujų mėginys tam tikru santykiu

praskiedžiamas neutraliosiomis dujomis ir pateikiamas vertintojams (LST EN 13725+AC); Olfaktometrija – vertintojų uoslės jautrio kvapams matavimas (LST EN 13725+AC);

Ribinė vertė - mokslinėmis žiniomis pagrįstas užterštumo lygis, nustatytas siekiant išvengti, užkirsti kelią ir sumažinti kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai ir/ar aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laiką, o pasiekus neturi būti viršijamas;

8

ĮVADAS

Kvapai aplinkos ore ir gyvenamosios aplinkos ore atsiranda dėl besivystančios žmonių gamybinės veiklos. Intensyvėjant žemės ūkiui, pramonei bei kitoms ūkio šakoms, susiduriama su vis daugiau prieštaravimų tarp žmonių veiklos ir jos sukeliamų padarinių gamtai ir sveikatai. Dėl netinkamo atliekų tvarkymo užteršiama teritorija, sklinda nemalonūs kvapai. Pašaliniai oro kvapai gyvenamojoje teritorijoje sukelia gyventojų nepasitenkinimą gyvenimo kokybe, sveikatos sutrikimus, žmonės jaučia nuolatinį diskomfortą. Beveik kiekviena ūkio komercinė veikla daro poveikį aplinkai, skleisdama į aplinką teršalus, kurie pasižymi nemaloniais kvapais. Nuotekų ir šiukšlių problemą galima išmatuoti objektyviais kriterijais - bendrai taikomų taisyklių, galima nurodyti, kur duomenų sąveika (intensyvumas) yra žalinga aplinkai. Tuo tarpu nemalonaus kvapo problemos identifikavimas ir sprendimas - skiriasi. Nemalonius kvapus galima nustatyti juslinių savybių, t. y. uoslės pagalba, tačiau daug sunkiau nustatyti jų žalą žmogaus sveikatai. Personalas, dirbantis maisto perdirbimo įmonėje, turi didesnį sąlytį su kvapais ir jų poveikiu nei aplinkiniai gyventojai, bet kvapai darbo aplinkoje nėra reglamentuojami.

Temos aktualumas:

Lietuvoje nemalonių gyvenamosios aplinkos kvapų problema pradėta nagrinėti iš esmės 2007 metais, kai buvo sudaryta darbo grupė „Kvapų identifikavimo, prevencijos ir ribojimo, susijusio su vykdoma ir planuojama ūkine veikla“ projektui parengti. [4]. Todėl kvapai gyvenamojoje aplinkoje, jų kaip rizikos visuomenės sveikatos priežiūros veiksnių normavimas ir vertinimas Lietuvoje, nauja problema, kuriai mokslininkai dar neskyrė pakankamai dėmesio, todėl analitinių tiriamųjų darbų ta tema dar nėra. Žinoma, kad aplinkos tarša neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų yra būtina darnaus vystymo sąlyga, todėl daug tyrimų yra atliekama dėl gamybinės veiklos daromos žalos gamtai, bet dažnai neatsižvelgiama į maisto gamybos įmonių personalo sveikatai ir bendrai savijautai patiriamą žalą.

9

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti kvapų įtaką darbuotojų, dirbančių maisto perdirbimo įmonėje, sveikatai ir bendrai savijautai.

Uždaviniai:

1. Ištirti įmonės personalo darbo sąlygas, susijusias su darbo aplinkoje esančiais kvapais. 2. Išanalizuoti kaip kvapai, esantys darbo aplinkoje, veikia žmogaus socialinę, emocinę ir

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kvapų identifikavimas ir galimas jo poveikis 1.1.1 Kvapų samprata, klasifikavimas

Kvapą apibrėžti yra labai sunku, kadangi kvapo jutimas yra sąlyginis ir individualus, kiekvienas iš mūsų kvapus supranta ir užuodžia skirtingai. Statistiniais duomenimis: 96 proc. iš mūsų turi normalų kvapų suvokimą, 2 proc. yra hiperjautrūs, 2 proc. yra visiškai nejautrūs kvapams.[1]

Tam, kad suvoktume bei apibrėžtume kvapą, būtina jį apibūdinti suteikiant apibrėžimą.

Lietuvos teisinėje bazėje Higienos norma - HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė

gyvenamosios aplinkos ore“[2] (toliau HN 121 : 2010) reglamentuojama ir apibrėžiama kvapų sąvoką.

Kvapas – tai organoleptinė savybė [3], kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medžiagų[2]. Žinoma, kad kvapo fizines savybes žmogus užuodžia nosyje esančiomis nervinėmis ląstelėmis, o suvokia smegenimis (žr. 1 pav.). [4]

1 pav. kvapo jutimas ir suvokimas

Pavaizduotame paveikslėlyje išskiriamos: 1) smegenų limbinės sistemos; 2) uoslės stormuo;

3) nosies ertmė;

4) aromatinė medžiaga; 5) uoslės neuronai.

11

Informaciją apie kvapą žmogų pasiekia tik iš aplinkos dėka uoslės, kadangi uoslė yra tiesiogiai susijusi su jo limbine sistema, kuri yra svarbi mąstymui, ugdymui, emocijų ir motyvacijų sričiai. Atsižvelgiant į tai, uoslė yra suprantama kaip faktorius, kuris užtikrina padidintą išlikimo galimybę, pvz., supuvusio maisto kvapas neleidžia mums apsinuodyti. Smegenys gali analizuoti daugiau negu 10 000 skirtingų kvapų. Mūsų skonis gali atpažinti iki 4 skonių tipų. Akivaizdu, kad be uoslės maisto ragavimas taptų ne toks malonus. Tačiau, kai esame peršalę, kvapo pojūčiai yra užblokuoti, todėl galime pasikliauti tik skonio pojūčiais [4].

Dirginant uoslės organus atsiranda signalai, kurie sukelia vengimo ir priartėjimo elgesį. Uoslės procesas ir elgesio atsakas vyksta periferiniame ir centriniame organizmo lygiuose (žr. 2 pav.).

2 pav. Fiziologinis ir anatominis kvapo poveikis žmogui. [4]

Periferiniame lygmenyje vyksta uoslės ląstelių dirginimas, tuo tarpu kvapo suvokimas vyksta centriniame lygmenyje.

12

Atsivertę „Ekologijos terminų aiškinamąjį žodyną“, išvystumėme paaiškinimą, kad „Kvapas – medžiagos savybė sužadinti uoslės receptorius, sudirginti uoslę [5]. Kvapas neegzistuoja be teršalo, kuris yra pagrindinė kvapo atsiradimo priežastis.

A. Urbanas straipsnyje „Kvapai – kaip pavojaus signalas“ teigia, kad kvapas yra kaip signalas keliantis pavojų [6]. Autorius pabrėžia, kad kvapai tai keliantys pavojų signalas, įspėjantis žmogų apie galimai pavojingų medžiagų atsiradimą maisto produktuose, ore ar vandenyje. Tuomet nemalonūs kvapai tampa pavojaus signalas aplinkai bei žmogaus sveikatai.

Kvapo poveikio mechanizmas pradedantis veikti aplinką neigiamai, yra suskirstomas į: [7]

 specifinį;

 nespecifinį.

Specifinis kvapo mechanizmas, suprantamas kai lakios kvapnios medžiagos sudirgina nosies uoslės epitelio receptorius. Nespecifinis kvapo mechanizmas, tai psichoemocinis asociatyvusis, kai kvapas asocijuojasi su ankstesne patirtimi. Būtent šio mechanizmo ypatybė yra ta, kad žmogus gali užuosti menkiausios koncentracijos kvapniąją medžiagą.

Dešimtmečius įvairių disciplinų mokslininkai bandė nustatyti kvapo klasifikavimo sistemą bei apibrėžti kvapo suvokimą. Tačiau iki šiolei nėra visiems priimtino apibrėžimo. Kaeppleris ir Muelleris straipsnyje

„Kvapų klasifikacija: Apžvalga veiksnių, turinčių įtaką kvapų suvokimui“[8] pateikia kvapų

klasifikavimą atsižvelgdami į:

a) charakterį: identifikuoti kvapniosios medžiagos suvokimą yra gana subjektyvu [9].

b) hedoninį pobūdį: malonius ar nemalonius kvapus. Hedoninis balas – eksperimentiniu būdu nustatytas balas, apibūdinantis santykinį kvapo malonumą ar nemalonumą. Kvapo sudėtį lemia daugelis komponentų, bet itin svarbios kvapo medžiagos yra NH³ (amoniakas) ir H²S (sieros vandenilis). Kvapą perneša, sugeria ir po to skleidžia dulkės[10]. Sieros vandenilis yra ne tik nemalonaus kvapo, bet ir labai pavojingos dujos, jo išsiskyrimą skatina beorė aplinka. Amoniako išsiskyrimui reikalingas oras.

c) pastebimumą: kvapas apibrėžiamas kaip kvapiųjų medžiagų praskiedimas sumažinant kvapą iki minimalios koncentracijos ribos. Pažymėtina, kad kvapo koncentracija ir ribinės vertės yra apibrėžtos tiek ES, tiek Lietuvoje [11]. Kvapo koncentracija matuojama tarptautiniu vienetu OUE/m³ (angliškai OU – „odour unit“, lietuviškai KV – „kvapo vienetas“) [12]. Pavyzdžiui, 1000 OU/m³ reiškia, kad 1 kubinis metras kvapais suskaidyto oro turi būti praskiestas tiek pat OU/m³ bekvapio kvapo. Galiausiai turi nelikti jokių blogų kvapų. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, Lietuvos HN 121:2010 nustatyta kvapo ribinė vertė yra – 8 europiniai kvapo vienetai [13].

13

d) intensyvumą, kuris paprastai priklauso nuo kvapiosios medžiagos koncentracijos. Tai reiškia, kad kuo kvapniosios medžiagos sudėtis yra stipresnė bei sudėtingesnė, kvapas bus intensyvesnis. Iš to galima daryti prielaidą, kad kvapų intensyvumas gali lemti kvapo pavojingumą. Remiantis laboratoriniais tyrimais kvapus pagal intensyvumą galima suskirstyti pagal:[14]

 1 OUE/m³ kvapo nustatymo ribą;

 5 OUE/m³ silpno kvapo vertę;

 10 OUE/m³ intensyvaus kvapo vertę.

e) pritaikomumą: pasikartojantis kvapas yra atrankinio pobūdžio, priklausantis nuo cheminės medžiagos pobūdžio ir tai gali būti įvertinta.

Holtzeris ir Grabovska straipsnyje „Kvapai liejyklose“ [15] pažymi, kad naujoms, planuojamoms gamykloms yra tikras uždavinys identifikuojant išmetamų teršalų šaltinius, skleidžiančius nemalonius kvapus.

Kvapų emisijos šaltiniai klasifikuojami kaip: [15]

 vietiniai;

 linijiniai;

 paviršiniai;

 nepastovūs.

Kvapų poveikį objektyviai įvertinti yra gana sunku. Vienas iš dažniausiai taikomų poveikio vertinimo metodų naudoja kvapų emisijos rodiklius, atsižvelgiant į kvapo koncentraciją, padaugintą iš šaltinio tūrio srauto, ir vietovės topografinių ir meteorologinių duomenų imitavimą, siekiant įvertinti kvapo skiedimą aplinkoje naudojant dispersijos modeliavimą. Šis metodas leidžia prognozuoti atstumą, kuris gali būti pasiektas iš išmetamųjų teršalų šaltinio, ir aplinkos oro kvapų koncentracijų receptoriuose. Apskaičiuojant kvapų koncentracijos statistiką, jie palyginami su standartu, vadinamu kvapo poveikio kriterijais [16].

1.1.2 Kenksmingų kvapų poveikis aplinkai ir sveikatai

Kvapas, esantis darbo aplinkoje, yra vienas iš profesinių ligų rizikos veiksnių ir turi realią grėsmę darbuotojų sveikatai [17]. Humanitarinių reikalų ir žmogaus teisių specialisto dr. Michel‘io Thieren‘o teigimu, sveikata susideda iš daugelio komponentų, t. y. kur žmogus gyvena, dirba, kokia

14

aplinka ji supa [18]. Įvairūs aplinkos veiksniai (oro teršalai, nesaugi aplinka, cheminės medžiagos ir pan.) kenkia visuomenės sveikatai, o aplinkoje esantys fizikiniai, cheminiai ar kiti dirgikliai, sumažina organizmo prisitaikymo prie aplinkos galimybes.

Įvairūs kvapai gali neigiamai paveikti visuomenės sveikatą bei gyvenimo kokybę, tačiau tai nereiškia, kad cheminė medžiaga ar medžiagos mišinys visuomet yra tiesiogiai pavojingas žmogaus sveikatai. Daugumos kvapus sukeliančių cheminių medžiagų kvapo pajautimo koncentracijos yra mažesnės nei nustatytos aplinkos oro cheminių medžiagų ribinės vertės, kurias viršijus gali pasireikšti kenksmingas poveikis žmogaus sveikatai. Tačiau, tiesiogiai nepadarydamas žalos sveikatai, kvapas visgi gali sukelti antrinius simptomus – pykinimą, nemigą ir diskomfortą, labai stiprus kvapas gali dirginti nosį, sergantiems astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis žmonėms sukelti ar paaštrinti šių ligų simptomus. Vis dėlto praktikoje galimi keli kvapo poveikio variantai. Pirmas, kai kvapioji medžiaga yra labai mažos koncentracijos ir negalimas jos toksinis poveikis, kitas, kai kvapiosios medžiagos koncentracija aplinkoje yra didelė ir galimas jos toksinis poveikis, ir dar vienas – kai kartu su kvapiąja medžiaga aplinkoje yra pavojinga sveikatai nekvapioji medžiaga, kuri turi didesnę įtaką sveikatai [19]. Be to, galimi atvejai, kai kvapioji medžiaga gali vienu metu dirginti trišakį nervą (n.trigeminus) ir uoslės nervą (n.olfactorius). Vis dėlto net ir šių nervų dirginimu sunku paaiškinti viduriavimą, krūtinės spaudimą, širdies ritmo padažnėjimą, todėl galima prielaida, kad kvapas, sukeldamas diskomfortą (jis erzina, trukdo), gali veikti kaip stresą sukeliantis faktorius.

Veiksniai įtakojantys žmogaus kvapų reakcijai ir suvokimui yra „pavojaus aptikimas“. Kvapai gali perspėti žmogų apie mažiausias koncentracijas turinčias chemines medžiagas.[20] Sakoma, kad žmogus gali užuosti net iki 10 tūkstančių skirtingų kvapų, o ekspertai tvirtina, kad netgi iki 14 tūkstančių. Dažnai kvapai tiesiogiai nekenkia sveikatai, nes žmonės pajunta kvapus, kai jų cheminės medžiagos koncentracija yra nereikšmingai maža. Paprastai nuodingų cheminių medžiagų koncentracija yra gerokai didesnė nei kvapų jautrumas [21].

Kai nemalonų kvapą žmogus jaučia ilgesnį laiką ir jį sukeliančių cheminių medžiagų koncentracija viršija leistinas normas, tai gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių perštėjimą, nosies varvėjimą. Apie tai kalbama N. Magnavita atliktame tyrime, , kuriame aptariama kakosmija (t.y., ksenofobinių medžiagų kvapo pojūtis) buvo tiriamas 151 jaunas, sveikas darbuotojas, dirbantis maisto prekių parduotuvėse be oro kondicionavimo. Beveik pusė (46 proc.) tiriamųjų jautė blogą cheminių medžiagų kvapą. Jaučiamas kvapas sukėlė galvos skausmus, sudirgino nosį, tiriamieji skundėsi sloga, gerklės skausmu, vargino kosulys, galvos svaigimas, niežulys ar bėrimas. Kakosmijos simptomų šiek tiek daugiau juto moterys, jų simptomai buvo labiau išreikšti, pasireiškė nerimas ir depresija [22].

Fiziologiškai veikiant kvapams žmogus gali prarasti apetitą, gali atsirasti problemos su kvėpavimu, pykinimas ir net vėmimas, psichikos sutrikimais. Tam tikrais atvejais nemalonūs kvapai gali atgrasyti nuo jos gyventojų skaičiaus augimo ir įtakoti socialinę ir ekonominę padėtį [23].

15

Nemalonių kvapų keliančių riziką žmogaus sveikatai, poveikis ne iš karto juntamas. Kvapo pojūčiai per aplinkos šaltinius iš tiesų gali sukelti sveikatos problemų, tačiau simptomai priklauso nuo daugelio individualių ir aplinkos veiksnių:

 Jautrumas ir reakcija skiriasi. Tas pats kvapas tokiame pat lygmenyje gali turėti skirtingą poveikį žmonėms; Subjektyvus (neišmatuojamas); Objektyvus/tikslus (išmatuojamas); Gleivinės; Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų; Širdies ir kraujagyslių; Skrandyje ir žarnyne; Smegenys; Psichologinis; Bendra savijauta.

 Individų veiksniai: amžius; lytis; genetika; ligos istorija; gyvenimo būdas (mankštos); socialiniai įpročiai; tabako vartojimas / ETS; piktnaudžiavimas alkoholiu.

 Aplinkai keliami pavojų kintamieji: jungtinės charakteristikos; dozė; trukmė; dažnis; aplinkos užuomina.

 Sąlygos, didinančios jautrumą: astma; lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL); depresija; padidėjęs jautrumas [24].

Nemalonių kvapų sklaidos problema dažnai sudėtingai sprendžiama, nes kvapų kenksmingumas ir poveikis sveikatai medicinos, aplinkosaugos ir ekonomikos prasme yra sunkiai vertinamas. Dažniausiai nemaloniais kvapais skundžiasi žmonės, gyvenantys prie perdirbimo pramonės (mėsos, žuvies ir kt.), chemijos, nuotekų valymo įmonių, gyvulininkystės kompleksų ar sąvartynų [7].

Atsižvelgiant į žmonių nepasitenkinimą ir žalą aplinkai bei gyventojų sveikatai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu yra išleistos Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės, kuriose numatoma kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu (viešbučių, bendrabučių, kalėjimų, kareivinių, areštinių, vienuolynų ir kt.), ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų patalpų, kuriose vyksta mokymas ir ugdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui bei jų žemės sklypų ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar nurodytų visuomeninės paskirties pastatų aplinkos orui. Tačiau numatyta ribinė vertė 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3_{) nėra taikoma paties}

asmens ūkinės komercinės veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais, avarijų ir ekstremalių situacijų sukeliančių taršą kvapais ir jų likvidavimo atvejais, kvapui darbo vietose vertinti [13]. Brigitte Steinheider atliko tyrimus Environmental Odours and Somatic Complaints, siekiant apibūdinti ryšį tarp aplinkos kvapo intensyvumo ir poveikio sveikatai (susierzinimo ir somatinių simptomų). Abiejuose tyrimuose kvapo poveikis buvo įvertintas subjektyvia nuomone ir standartizuotais klausimynais. Pirmajame tyrime kvapų šaltinis buvo grybų auginimo ūkyje naudojamas augalas, kuris turi itin

16

intensyvų kvapą. Buvo nustatytas atstumas nuo kvapo šaltinio iki tiriamųjų. 250 tiriamųjų buvo apklausti, kaip jaučia kvapo poveikį iš skirtingų nuotolių: arti, vidutinio atstumo ir tolimo atstumo nuo augalo. Buvo pastebėta, kad kuo arčiau yra erzinantis kvapas, tuo didesnį poveikį turi. Artėjant link kvapo šaltinio, atsirasdavo ne tik susierzinimas dėl uodžiamo kvapo, tačiau buvo jaučiami ir somatiniai simptomai. Somatiniai simptomai buvo tiesiogiai susiję su jaučiamo kvapo intensyvumu. Antrajame tyrime kvapo šaltinis buvo kiaulininkystės įrenginys, o kvapo poveikio laipsnis buvo vertinamas matuojant kvapų atsiradimo dažnį. Rezultatai parodė, kad kvapo poveikis padidėjo didėjant kvapui, nors kvapo dažnis buvo mažesnis palyginti su pirmuoju tyrimu. Abiejuose tyrimuose pastebėtas neigiamas poveikis sveikatai buvo susijęs su padidėjusiu kvapo intensyvumu. Nustatyta, kad aplinkos kvapai siejami su somatiniais simptomais ir todėl gali būti laikomi rizikos veiksniu, susijusiu su kvapų keliama grėsme gyventojų sveikatai ir gerovei, ypač pažeidžiamiems asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų [25].

17 1.2 Oro kvapikliai

Dažnai jaučiant nemalonų aplinkos kvapą yra naudojami oro kvapikliai. Kvapikliai patalpoms suteikia aromatą kuriais norima užmaskuoti kitą nemalonų kvapą arba tiesiog pagerinti atmosferą skaniu kvapu. Dabar rinkoje yra daugybė oro kvapiklių tipų: purškiami, aerozoliniai, aliejiniai, kietų medžiagų (mediniai ir kt.), elektriniai (kaitinamieji, garinamieji), gausus kvapiųjų žvakių pasirinkimas. Terminas „oro kvapiklis“ yra klaidinantis terminas, kadangi šie gaminiai iš esmės nesumažina oro taršos patalpoje, o skleidžia kitas chemines medžiagas ir kvapus, kad paslėptų patalpoje žmogui nemalonius tvyrančius kvapus. Kad patalpos yra užterštos sintetiniais junginiais, kuriems priskiriamos pavojingos savybės, patvirtina ir įvairiose pasaulio valstybėse atliekami tyrimai. Lietuvoje prieš dvejus metus tokį tyrimą atliko VšĮ Baltijos aplinkos forumas, namų oro tarša būtent ankščiau paminėtais ftalatais yra didžiausia, kadangi jie naudojami ne tik kvapų gamybai, tačiau ir kaip plastiko minkštikliai įvairiuose, ypač plačiai buityje naudojamuose, plastiko gaminiuose [26].

Autoriai Cohen A. et al. siekdami išsiaiškinti kokie organiniai junginiai sklinda patalpose kai yra naudojamas kvapiklis, bandymams įsigijo 14 skirtingų oro kvapiklių, kurie vėliau buvo išsiųsti į laboratoriją tirti galimai juose esančių ftalatų [27]. Informacija apie tyrime naudotus kvapiklius pateikta 1.1 lentelėje. Ftalatai – ftalio rūgšties esteriai (organiniai junginiai), kurie daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai, kurių dedama į plastikus, siekiant padidinti jų lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą.

1.2 lentelė. Oro kvapikliai naudojami tyrimui laboratorijoje

Produkto pav. Kvapo pav. Produkto tipas Sudedamosios dalys

Platintojas Citrus Magic Tropiniai citrusai Purškiamas 100%

aukščiausios kokybės

citrusinių vaisių aliejai, išgauti iš apelsinų, citrinų, laimų, mandarinų ir vynuogių. Beumont Products, Inc. Febreze Air Effects Air Refreshener Pavasaris ir atgaiva

Purškiamas - Procter and

Gamble

Glade Air Infusions

Gaivinantis pavasaris

Purškiamas - S. C. Johson and

Son, Inc. Lysol Brand II

Disinfectant

Vasariškas vėjas Purškiamas Alkil-metil-benzil-amonio sacharinatas (106%), etanolis (79,6%) Reckitt Benckiser Inc.

18 Oust Air

Sanitizer

Gėlių kvapas Purškiamas Tri-etileno glikolis (6%), inertiniai ingridientai (94%) S. C. Johson and Son, Inc. Ozium Glycol-ized Air Sanitizer

Originalus Purškiamas Tri-etileno glikolis (4,4%), propileno glikolis (4,4%), inertiniai ingridientai (91,2%) SOPUS Products Renuzit Subtle Effects

Vėsus ryto oras Purškiamas - Dial Corporation

Walgreens Air Freshener

Gaivus Purškiamas - Walgreen Co.

Walgreens Solid Air Freshener „Potpourri“ aromatizuotas Pastatomas (guminis) - Walgreen Co. Air Wick Scented Oil Refill

(for Air Wick warmer)

Raminanti levanda ir ramunės

Skystis (aliejus) - Reckitt

Benckiser Inc.

Febreze NOTICEables

Ryto

pasivaikščiojimas

Skystis (aliejus) - Procter and Gamble Glade PlugIns

Scented Oil

Uogų pliūpsnis Skystis (aliejus) - S. C. Johson and Son, Inc.

Oust Fan Refill (for use in Oust Fan)

Citrusinis Skystis - S. C. Johson and

Son, Inc.

Walgreens Scented Bouquet Air Freshener

Rožių Skystis - East West

Distributing Co.

Ištyrus visus 1 lentelėje paminėtus oro kvapiklius buvo nustatyta, kad 86% produktų turėjo pastebimą ftalatų lygį, įskaitant ir tokius produktus kurie apibrėžti kaip „natūralūs“ ir „bekvapiai“. Apie 25% produktų buvo nustatyta skeidžiantys daugiau kaip 100 ppm (parts per

million) teršalų koncentraciją, tarp kurių nustatytos

ir labai aukštos koncentracijos - iki 7300 ppm.

Ftalatų neturinty s; 14% Aptikta ftalatų; 86%

19 1.2.1 Patalpų su oro kvapikliais oro kokybė

Oro kvapikliai ir švarus mikroklimatas neturi nieko bendro jei į tai žiūrima iš mokslinės pusės. Remiantis anksčiau atliktu eksperimentiniu tyrimu, respondentai oro kokybę savo darbo metu, eksperimento eigoje, įvertino gan aukštu įvertinimu. Galima daryti trumpą išvadą, kad jeigu ore tvyro skanus, geras kvapas tai oras švarus, nes malonu juo kvėpuoti. JAV buvo atlikta apklausa apie tiekiamą orą lėktuvuose ir viešbučiuose su aromatu: 59,2% pasirinktų lėktuvą, kuriame tiekiamas švarus ir šviežias oras, kai 23,6% iš apklaustųjų visgi rinktųsi aromatu prisotintą orą, tai yra maždaug 2,5 karto daugiau keleivių norėtų turėti šviežią orą lėktuve. Panaši situacija ir viešbučiuose: 55,5% respondentų pasirinktų viešbutį be aromatizuoto oro, o 27,8% sutiktų, kad jų viešbučio kambaryje tiekiamas kvepiantis oras [28].

1.2.2 Oro kvapiklių poveikis sveikatai

Sveikatos požiūriu, oro gaivikliai buvo siejami su neigiamu poveikiu, pavyzdžiui, migrenos galvos skausmais, astmos priepuoliais, gleivinės simptomais, kūdikių ligomis ir kvėpavimo sunkumais [29].

2005 m. Europos vartotojų sąjungos tyrimas nustatė, kad lakieji organiniai junginiai tirtuose oro kvapikliuose prisidėjo prie patalpų oro taršos, buvo aptikta tokių cheminių medžiagų kaip benzenas ir formaldehidas [27,30]. Yra žinoma, kad benzenas sukelia žmonėms leukemiją, o formaldehidas yra susijęs su viršutinių kvėpavimo takų vėžiu. Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda patalpoje, nes juose yra lakiųjų medžiagų. Butano, izobutano ar propano didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą. Smulkias kvapiklio daleles lengva įkvėpti į plaučius. Jos lengvai užsiliepsnoja. Dalelės nusėda ant grindų, kilimo, baldų, nuo jų patenka ant rankų, o per jas – į organizmą. Alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams aerozolio kvapas gali sukelti kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį. Sintetiniuose oro kvapikliuose slypi tokios medžiagos, kaip ftalatai, muskusas. Jos naudojamos sintetiniam kvapui išgauti. Jos linkusios kauptis žmogaus organizme, neigiamai veikia endokrininę sistemą, centrinę nervų sistemą [31].

Vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia kvapieji priedai, esantys skalbimo ir valymo priemonėse, oro kvapikliuose. Kai kurios sintetinės kvapiosios medžiagos savo sudėtyje turi komponentų, kurie yra toksiški ir potencialiai sukeliantys vėžinius, reprodukcinius susirgimus, hormoninės sistemos pakitimus ar kitaip galintys pakenkti organizmui]. Lietuvoje kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, yra valytojo specialybė. Valytojus verta paminėti nes jie taip pat yra labai glaudžiai susiję su kvapikliais, dažnas juos tikriausiai ir prižiūri ir pakeičia naujais, kad „gaivus kvapas“ visada suptų tos aplinkos naudotojus. Nepaisant to, kad cheminiai valikliai (žr. 2 lentelę) ir kiti oro kvapikliai yra gaminami gamyklose kur dirba didelis žmonių kiekis, tačiau valytojo profesijos atstovas naudojasi

20

plačiu spektru įvairių cheminių medžiagų, skirtų valymui, kuriuose būtinai yra kvapą skleidžiančių medžiagų.

2 lentelė. Namų ir komercinių patalpų valymo priemonių bei oro kvapiklių naudojimo 1997 m. Kalifornijoje apskaičiuotas LOJ išmetimas atmosferoje

Produktas LOJ emisijos

(t/d)

LOJ emisija vienam gyventojui (mg d-1 _žm.-1₎

Kilimų ir apmušalų priežiūra: valikliai 1,07 32

Dėmių valikliai 0,64 20

Audinių apsaugos priem. 0,37 11

Grindų priežiūra: vaškas, vaško juostelės, lakas

5,6 170

Buitinės paskirties valikliai 7,4 220

Universalūs riebalų valikliai 2,1 64

Stiklo valikliai 3,4 100

Orkaičių valikliai ir metalinių paviršių valikliai

0,87 26

Vonios k. valikliai: klozeto, vonios, plytelių ir kriauklės

0,74 22

Baldų priežiūros valikliai 2,4 71

Oro kvapikliai 7,5 230

Dėl naudojamų valymo produktų įkvėpimo rizika prasideda nuo išmetamų teršalų, o išmetimai prasideda nuo produkto sudėties. Kai kurie iš valymo produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos, egzistuoja nepageidaujamos savybės ir kenksmingos cheminės medžiagos, kurios dirgina ar kitaip kelia pavojų sveikatai. Paviršiaus medžiagos, rūgštys, bazės, oksidatoriai, kompleksonai ir tirpikliai naudojami specifiniuose valymo produktuose, nes jie palengvina produkto funkcionavimą.

Vertinant galimą poveikį sveikatai, susijusį su teršalų išmetamais produktais (žr. 3 lentelę) reikia atsižvelgti į naudojamo oro kvapiklio dažnį, poveikio trukmę ir piko lygį. SCHER tyrinėtojai

21

padarė prielaidą, kad poveikis yra lėtinio pobūdžio [30]. LOJ koncentracijos patalpose priklauso nuo daugelio kitų veiksnių, tokių kaip vėdinimas, galima net teršalo absorbcija į patalpoje esančias medžiagas ir nuo to kokį laiko kiekį žmogus būna patalpoje.

3 lentelė. „BEUC“ tyrime esančių „populiariausių medžiagų“ oro koncentracijų palyginimas su SCHER naudojamomis rekomendacinėmis vertėmis

Jungi nys „Norma laus vidaus oro koncent racija (µg/m3₎

Vidaus patalpų oro koncentracija, viršijanti foninį lygį pagal BEUC tyrimus (µg/m3₎

Pasė kmės Rekomend uojama vertė (µg/m3₎ Natūr alūs produ ktai (n = 3) Kvapni osios žvakės (n = 16) Smilk alai (n = 4) Želė pagr . oro kvap ikl. (n = 9) Skys ti oro kvap iklai (n = 10) El. oro kvapi kliai (n = 16) Purškia mieji (n = 21) Benz enas 2 – 13 nd(2) *-3 3 19-221 nd(9 ) 4-8 nd(16 ) nd(21) Vėžy s Saugi riba nenustatyt a Form aldeh idas 8 – 41 nd(1) -42 1-13 51-69 nd(9 ) nd(9) -6 2-13 nd(20)-1 Juti mo org. Sutri kima i 100 (30 min vidutiniška i) d-Limo nena s 14 - 30 nd(2) -911 nd(1)-31 nd(1)-19 nd(3 )-735 nd(1) -107 1-499 nd(4)-2003 Dirgi nima s 450 Stire nas 1 - 6 nd(1) -61 nd(4)-112 1-78 nd(3 )-18 nd(2) -98 nd(6) -39 nd(9)-185 CNS pove ikiai 260 (savaitei vidutinškai ) Dieti lo ftalat as nd(3) nd(14)-15 2-1251 nd(6 )-19 nd(7) -67 nd(13 )-7 nd(8)-571 Nenustatyt as Tolu enas 20 - 87 nd(2) -3 nd(8)-15 nd(1)-35 nd(2 )-18 nd(4) -15 nd(7) -14 nd(10)-21 CNS pove ikiai ir dirgi nima s 260 (savaitei vidutinškai ) Viso LOJ 78-1668 12-670 415-1725 76-120 3 78-1956 55-3163 63-7228 Prikl auso nuo derin io *nd(n) neaptiktas pavyzdžiuose

22

Taigi, naudojami patalpų kvapikliai gali užmaskuoti darbo aplinkoje jaučiamus kvapus, bet neigiamo kvapų poveikio nesusilpnina. Atsižvelgiant į Eriko Mačiūno įžvalgą, kad kai kurie kvapai, keliantys nedidelę grėsmę, gali veikti sinergiškai su kitais kvapų komponentais, išskirtais į orą. Sinergiškas veikimas formuoja kvapo poveikį, dėl ko jis tikrai tampa intensyvesnis ir agresyvesnis, negu galima būtų prognozuoti pagal atskirų dedamųjų sumą. Pavyzdžiui amoniako ir vandenilio sulfido koncentracijų sinerginis poveikis yra toks, kad, išsiskiriant į orą kartu šioms kvapioms toksinėms medžiagoms, paprastai poveikis aplinkiniams gyventojams būna žymiai didesnis, nei jos veiktų atskirai [7, 31, 32].

23

2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMIEJI

Vienmomentinis tyrimas atliktas 2019 metais trijose maisto perdirbimo įmonėse: mėsos perdirbimo įmonė, pieno perdirbimo įmonė ir kepykla. Kvapų, veikiančių sveikatą ir bendrą savijautą, tyrimui buvo apklausti visi tiriamosiose įmonėse dirbantys darbuotojai. Anoniminei anketinei apklausai atlikti buvo gauti įmonių vadovų ir LSMU Bioetikos centro leidimai (1 priedas). Anoniminiam anketiniam darbuotojų tyrimui buvo panaudota tyrimo anketa (2 priedas). Apklausti 56 darbuotojai, dirbantys maisto perdirbimo įmonėse. Buvo užtikrinta, kad anketose pateikti atsakymai ir duomenys bus anoniminiai, kad duomenys bus panaudoti apibendrinti, rašant baigiamąjį magistro darbą. Anoniminės anketos buvo pateiktos visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į užimamas pareigas. Iš viso buvo išdalinta 56 anketos. Kadangi visos anketos buvo užpildytos ir grąžintos, tai tolesnei analizei buvo panaudotos visos tyrime dalyvavusių darbuotojų anketos.

Pirmoje anketos dalyje buvo pateikti klausimai apie socialinę demografinę respondentų padėtį, ir jais buvo siekiama gauti informaciją apie tiriamųjų lytį, amžių, darbo stažą, užimamas pareigas. Anketos antroje dalyje buvo norima sužinoti apie sveikatos būklę ir nusiskundimus. Įdomu sužinoti, kaip respondentai vertina savo sveikatą, ar per paskutinius 12 mėn. buvo atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas ir kokių turėjo sveikatos nusiskundimų. Trečioje dalyje respondentų prašėme atsakyti apie jų darbo aplinkoje esančius kvapus. Ar respondentai jaučia kvapus darbe, kaip intensyviai juos jaučia. Taip pat teiravomės apie rūkymą, nervinę įtampą, stresą. Ketvirtoje anketos dalyje norima sužinoti, ar darbuotojai sveikatos sutrikimus sieja su darbine veikla ir darbo sąlygomis, darbo aplinkoje esančiais kvapais. Dauguma anketos klausimų buvo pateikti su galimybe pasirinkti tinkamiausią atsakymą arba reikėjo patiems respondentams įrašyti savo atsakymus.

Atlikus anketinę apklausą, buvo sudaryta duomenų bazė, kurioje esantys duomenys, analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės paketą SPSS 25.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences) ir Microsoft Office Excel 2010. Suderinamumo hipotezių tikrinimui buvo panaudotas vienas chi2 testas. Jis naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį (normalųjį, binominį ir t.t.) populiacijoje tikrinti. Taikoma Chi kriterijaus metodika parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. tikrinama, ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. Statistiškai reikšmingais laikomi duomenys, kurių p<0,05.

24

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo daugiau moterų nei vyrų, iš 56 apklaustųjų buvo 14 vyrų (25 proc.) ir 42 moterys (75 proc.). Maisto perdirbimo įmonėse daugiausiai darbuotojų buvo cecho darbuotojai, jie sudarė 83,9 proc. visų apklaustųjų. Pagal darbo stažą tiriamieji pasiskirstė taip: iki vienerių metų darbo stažą turi 16,1 proc. darbuotojų, nuo vienerių iki trijų metų darbo stažą turi 25 proc., 4-8 metus išdirbę 42,89 proc., 9-12 metų – 10,7 proc., o daugiau kaip 12 metų darbo stažą turi 5,4 proc. respondentų.

4 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą, proc.

Rūkančių darbuotojų buvo 39,3 proc.

Dauguma apklaustųjų 91,1 proc. teigė, kad jų darbo aplinkoje yra jaučiamų kvapų. 33,9 proc. jaučiamą kvapą apibūdino kaip silpnai jaučiamą, 51,8 proc., kaip vidutinio intensyvumo, stiprius kvapus darbe jautė 14,3 proc. darbuotojų, tačiau nei vienam iš apklaustųjų jaučiamas kvapas darbo aplinkoje nėra nepakeliamas (5 pav.).

5 pav. Darbo aplinkoje jaučiamų kvapų apibūdinimas, proc. 16,07

25,00

42,86 10,71

5,36

Mažiau nei 1 metus 1-3 metus 4-8 metus 9-12 metų Daugiau nei 12 metų

33,93

51,79

14,29 0,00

25

25 proc. darbuotojų mano, kad kvapai, esantys darbo aplinkoje, jiems sukelia sveikatos negalavimų. Tik 16,07 proc. respondentų teigia, kad nuo kvapų, esančių darbo aplinkoje jiems skauda galvą.

Taip pat didžioji dalis apklaustųjų (89,3proc.) teigia, kad kvapai, esantys darbo aplinkoje, neturi įtakos darbuotojų nuotaikai.

10,7 proc. apklaustųjų teigė, kad namiškiai skundžiasi darbo aplinkos kvapais jaučiamais namuose. Didžioji dalis darbuotojų 75 proc. savo darbo aplinkoje naudoja oro kvapiklius. Visi (100 proc.) administracijos darbuotojai naudoja oro kvapiklius savo darbo aplinkoje.

Subjektyvus savo sveikatos vertinimas neatspindi objektyvių sveikatos rodiklių, tačiau paties žmogaus nuomonė apie tai, kaip jis vertiną ją, svarbi jo bendrai savijautai ir emocinei būklei. Tiriamųjų buvo parašoma subjektyviai įvertinti savo sveikatos būklę. Jie patys turėjo nuspręsti, kokia yra jų sveikata: „gera, esu sveikas“, „ patenkinama, nesu visiškai sveikas“ ar „turiu lėtinių ligų“. Maisto perdirbimo įmonių darbuotojų subjektyvūs savo sveikatos vertinimai pateikiami 6 paveiksle.

6 pav. Darbuotojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas, proc.

Kaip matyti 6 paveiksle, didžioji dauguma maisto perdirbimo įmonių darbuotojų 69,6 proc. subjektyviai savo sveikatą vertino kaip „gerą“ ir mano esantys sveiki, 21,4 proc. maisto perdirbimo įmonių darbuotojų –teigė, kad „nėra visiškai sveiki“, o 8,9 proc. nurodė, kad „turi lėtinių ligų“.

Moterys ir vyrai savo sveikatą vertino panašiai: „gerai“ vertino apie 71,4 proc. vyrų, ir 66,7 proc. moterų, o jaučiasi „sergantys“ buvo po 28,56 proc. vyrų ir 33,3 proc. moterų.

Nustatyta, kad didėjant amžiui, mažėja gerai vertinusių savo sveikatą darbuotojų skaičius, vyresni darbuotojai turi lėtinių ligų.

69,64 21,43

8,93

26

7 pav. Darbuotojų apsilankymas pas gydytoją per paskutinius metus, proc

Nusiskundimų sveikata per paskutiniuosius metus turėjo visi maisto perdirbimo įmonių darbuotojai. Apklausos metu darbuotojai turėjo nurodyti, kaip dažnai per paskutiniuosius metus jie lankėsi pas gydytoją (išskyrus odontologą), 32,1 proc. respondentų atsakė, kad lankėsi pas gydytoją vieną kartą; 25 proc. – lankėsi du ir daugiau kartų - ir likusieji 42,9 proc. visai pas gydytoją nesilankė (7 pav.). Nustatyta, kad lankymosi pas gydytojus vidurkis yra 1,16 karto per metus.

Pateiktoje anketoje buvo klausiama, kiek kartų per paskutiniuosius vienerius metus teko nebūti darbe dėl ligos, 57,1 proc. respondentų nurodė, kad buvo visas dienas darbe. Likusieji respondentas nurodė, kad nebuvo darbe vieną ir daugiau kartų. Klausimyne buvo prašoma pažymėti, kurie iš išvardytų simptomų vargino per paskutinius metus (galvos skausmas ar svaigimas, skausmas krūtinėje, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, dusulys, sloga, bronchitas, kosulys, uoslės pablogėjimas, depresija, odoje bėrimai ir pleiskanojimai, nemiga, mieguistumas darbe, nuotaikų kaita, ar kita(įrašyti)).

32,14

25 42,86

27

8 pav. Darbuotojus varginantys simptomai, proc.

Maisto perdirbimo įmonių darbuotojai dažniausiai skundžiasi kvėpavimo sistemos pakenkimais, 51,8 proc. apklaustųjų skundžiasi sloga. Sloga sukelia žymų savijautos ir darbingumo pablogėjimą. Taip pat 10,7 proc. apklaustųjų skundėsi bronchitu, 41,07 proc. kosuliu ir 12,50 proc. dusuliu. Taip pat 42,9 proc. respondentų skundėsi nuotaikų kaita, 14,3proc. mieguistumu darbe, 17,86 proc. nemiga (8pav.).

Išanalizavus simptomus, kurie yra būdingi tiriamų įmonių darbuotojams, buvo pasidomėta, kuriuos simptomus darbuotojai sieja su darbo sąlygomis, darbo aplinkoje esančiais kvapais. Didžioji dalis respondentų 75 proc. savo simptomų su darbo sąlygomis ir aplinkoje esančiais kvapais nesiejo ir teigė, kad kvapai, esantys darbo aplinkoje, sveikatos negalavimų nesukelia.

Lentelėje Nr. 4 Matomas atvirkščiai proporcingas ryšys tarp apklaustųjų darbo stažo ir jaučiamo kvapų intensyvumo. Kuo didesnis darbo stažas, tuo silpnesniu kvapu yra apibūdinama darbo aplinka. Taigi, galima teigti, kad statistiškai reikšmingai nuo darbo stažo priklauso jaučiamų kvapų intensyvumas. Taip pat ilgiau dirbantys darbuotojau dažniau skundžiasi sloga ir pablogėjusia uosle (p<0,05). Jaučiami kvapai darbo aplinkoje statistiškai reikšmingai koreliuoja su depresijos simptomais. Matomas ryšys tarp oro kvapiklių ir darbo aplinkoje esančių kvapų sukeliamų negalavimų, tačiau, kad tai statistiškai reikšminga, teigti negalima (p>0,05). Taip pat galima teigti, kad jaučiamas kvapo intensyvumas nuo respondentų lyties nepriklauso.

66,07 16,07 16,07 12,50 51,79 10,71 41,07 1,79 12,50 1,79 17,86 14,29 42,86 0,00 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 100,00 T iria mųj ų atsaky mų da žnis (%) Varginantys simptomai

28

4 lentelė. SPSS duomenų analizė, koreliacija.

Nr. Duomenys Koficientas R P

1. Tiriamųjų darbo stažas ir

jaučiamų kvapų

apibūdinimas

R= -0.718 P=0,003

2. Tiriamųjų lytis ir jaučiamų kvapų stiprumas

R= 0.046 P= 0.73

3. Kvapo stiprumas ir galvos skausmas darbe

R= 0.017 P= 0.091

4. Darbo stažas ir sloga R = -0.685 P= 0,001

5. Darbo stažas ir galvos skausmas

R = -0.685 P= 0,001

6. Pareigos ir negalavimai R= -0.125 P = 0.358

7. Jaučiami kvapai ir depresija R= 0.639 P=0,003 8. Oro kvapiklių naudojimas ir

kvapų sukeliami

negalavimai

R= -0.24 P= 0.075

29

IŠVADOS

1. Įvertinus apklausos duomenis nustatyta, kad 91,1 proc. maisto perdirbimo įmonių darbuotojų jaučia kvapus savo darbo aplinkoje. Trečdalis (33,9 proc.) darbuotojų jaučiamą kvapą apibūdino kaip silpnai jaučiamą, daugiau nei pusė (51,8 proc.), kaip vidutinio intensyvumo, stiprius kvapus darbe jautė 14,3 proc. darbuotojų. Nei vienas iš apklaustųjų jaučiamo kvapo darbo aplinkoje neįvardino kaip nepakeliamo. Didžioji dalis darbuotojų 75 proc. savo darbo aplinkoje naudoja oro kvapiklius. Visi (100 proc.) administracijos darbuotojai naudoja oro kvapiklius savo darbo aplinkoje.

2. Įvertinus anketos duomenis, dauguma darbuotojų nesieja savo sveikatos negalavimų su darbe jaučiamais kvapais: trys ketvirtadaliai (75 proc.) darbuotojų mano, kad kvapai, esantys darbo aplinkoje, jiems nesukelia sveikatos negalavimų. Tik 16,07 proc. respondentų teigia, kad nuo kvapų, esančių darbo aplinkoje jiems skauda galvą. Taip pat didžioji dalis apklaustųjų (89,3proc.) teigia, kad kvapai, esantys darbo aplinkoje, neturi įtakos darbuotojų nuotaikai.

3. Apskaičiavus ir įvertinus palyginamuosius duomenis, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai darbo aplinkos kvapai siejami su galvos skausmu, depresijos simptomais, dažnesne sloga ir galvos skausmu (P=0,001).

30

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. „Kvapų valdymo metodinės rekomendacijos“,<http://vsc.sam.lt/pub/imagelib/file/1_kvapai-powerpoint%202012-06-12.pdf

2. Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ // Valstybės žinios, 2010; 120-6148.

3. „Organoleptinė savybė“ - savybės, kurias galima jausti jutimo organais. „Essential oils (EO‘s) used in aromatherapy“,

http://glossary.lt.eea.europa.eu/terminology/concept_html?term=organoleptin%C4%97%20savyb %C4%97>

4. Jolanta Volodko „Kvapų poveikio aplinkai valdymas“ Vilnius, 2014 5. Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas, 2008.

6. Urbonas A., „Kvapai – kaip pavojaus signalas“, Mokslas ir Technika, Nr. 5, 2011

7. Mačiūnas E. ir kt., „Kvapai kaip gyvenimo kokybės ir visuomenės rizikos veiksniai“, Sveikatos mokslai 2, 2011, 37-42 p

8. Kaeppler K., Mueller F. „Odor Classification: A review of factors influencing perception-based

odor arrangements” Institute of Experimental Business Psychology, Leuphana University

Lueneburg, Lueneburg,Germany, Odor Arrangements Chem. Senses 38. 189–209 p., 2013. 9. Shukla N.P., „Air Pollution by Odor - Sources, Identification and Control”. Chemical Engineering

Department H.B. Technological Institute Kanpur 208 002, 1991, 240 p.

10. Taikomojo mokslinio tyrimo darbo „Sukurto mažų gabaritų bioreaktoriaus modulinių variantų

analizė, parinkimas ir taikymas kaimo ūkiuose bei maisto pramonės ataskaita“, VGTU Aplinkos

apsaugos katedra, Vilnius, 2010, 59 p.,

<http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/verslo_aplinka/Pramone/Microsoft%20Wor d%20-%20Mokslinio%20darbo%20ataskaita_VGTU.pdf>

11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ taisyklių patvirtinimo 12. Kavolėlius B. „Fermos kvapas“, LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas, Mano ūkis 2009/4,

<www.manoukis.lt>

13. 2010 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“, Valstybės žinios, 2010,

14. „Kvapų nustatymo naudojant olfaktometrijos tyrimo metodika“,

<http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2013_Kvapu_nustatymo_metodik a.pdf>

31

15. Holtzer. M., Grabowska B., Kargulewicz I., „Dezodoryzacja gazow warunkach odlewni“, Krakow, 2000

16. Hayes, Fisher, Stevenson, Mannebeck, and Stuetz. "Unrepresented Community Odour Impact: Improving Engagement Strategies." Science of the Total Environment 609 (2017): 1650-658. Web. 17. Reigas, Viljaras. "PROFESINIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ PAPLITIMAS DARBO

APLINKOJE: GROŽIO PASLAUGŲ SPECIALISTŲ VERTINIMAS." Science & Processes of Education / Mokslas Ir Edukaciniai Procesai 2 (2013): 36-43.

18. Thieren, M. „Health and foreign policy in question: the case of humanitarian action. Bulletin of

the World Health Organization“, 85 (3), 2007, 218–224 p.

19. 12. Shusterman D. Lipscomb J, Neutra R. Satin K. Symptom prevalence and odor-worry interaction near hazardous waste sites. Environmental Health Perspectives 1991; 94:25-30. 20. Nimmermark S. Odour influence on well-being and health with specific focus on animal

production emissions. Annals of Agricultural and Environmental Medicine 2004; 11:163-173. 21. Peticija „Gyvenamosios aplinkos kvapų tyrimų sistemai skaidrinti“, Pasirašymas galiojo iki 2012

m. lapkričio 30 d., <http://www.e-peticija.lt/peticija/122/gyvenamosios-aplinkos-kvapu-tyrimu-sistemai-skaidr>

22. Cacosmia in healthy workers, N. Magnavita, The British Journal of Medical Psychology 2011. 23. Shukla N.P., „Air Pollution by Odor - Sources, Identification and Control”. Chemical Engineering

Department H.B. Technological Institute Kanpur 208 002, 1991, 240 p.

24. Juknys R., Aplinkotyra, Kaunas, 2005, 73-74 p.

25. Dr. Brigitte Steinheider, Environmental Odours and Somatic Complaints Fraunhofer Institut für Arbeitswirtschaft und Organisation, Stuttgart, Germany, 1999

26. Baltijos aplinkos forumas: Patalpų oras užterštas pavojingomis medžiagomis [interatkyvus]. 2015 27. COHEN, A., et al. Hidden Hazards of Air Fresheners in Clearing the Air, NRDC Issue paper,

September 2007

28. Steinemann, A. (2016). Fragranced consumer products: Exposures and effects from emissions. Air

Quality, Atmosphere, & Health,9(8), 861-866.

29. Nørgaard, Kudal, Kofoed-Sørensen, Koponen, & Wolkoff. (2014). Ozone-initiated VOC and particle emissions from a cleaning agent and an air freshener: Risk assessment of acute airway effects. Environment International, 68, 209-218.

30. Scientific Committee on Health and Environmental Risks, SCHER (2005). Emission of chemicals

by air fresheners: Tests on 74 consumer products sold in Europe.

31. Wu, Fan, Zhu, Jung, Ohman-Strickland, Weisel, & Lioy. (2012). Exposures to volatile organic compounds (VOCs) and associated health risks of socio-economically disadvantaged population in a "hot spot" in Camden, New Jersey. Atmospheric Environment, 57, 72-79

32

32. Nazaroff, & Weschler. (2004). Cleaning products and air fresheners: Exposure to primary and secondary air pollutants. Atmospheric Environment, 38(18), 2841-2865.

Papildoma literatūra

33. Kaeppler K., Mueller F. „Odor Classification: A review of factors influencing perception- 34. Based odor arrangements” Institute of Experimental Business Psychology, Leuphana University

Lueneburg, Lueneburg,Germany, Odor Arrangements Chem. Senses 38: p. 189–209, 2013. 35. Hermansen M., et al., „Long-term exposure to indoor air pollution and wheezing symptoms in

infants“, Indoor Air, 2009, p. 159–167.

36. Kėblas A. ir kt., „Stacionarių taršos skleidžiamų kvapų vertinimo ir valdymo modelis“, 2013, <http://www.nvspl.lt/index.php?30141836>

37. „Kvapas nebūtinai reiškia taršą“ , Vakarų Ekspresas, 2013, kovas, Nr. 6.

38. Lucon-Xiccato, Ferrari, Chivers, and Bisazza. "Odour Recognition Learning of Multiple Predators by Amphibian Larvae." Animal Behaviour 140 (2018): 199-205.