LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Ingrida Karčiauskait÷
LINIJŲ DERINIO ROSS 308 IR COBB 500 PAKAITINIO
PRIEAUGLIO IR SUAUGUSIŲ VIŠTŲ AUGINIMO
TECHNOLOGIJŲ BEI PRODUKTYVUMO ANALIZö
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Prof., habil.dr. Romas Gružauskas
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „LINIJŲ DERINIO ROSS 308 IR COBB 500 PAKAITINIO PRIEAUGLIO IR SUAUGUSIŲ VIŠTŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ BEI PRODUKTYVUMO ANALIZö“
1. Yra atliktas mano pačios
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
SANTRAUKA
Temos pavadinimas. Linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinio prieauglio ir suaugusių vištų auginimo technologijų produktyvumo analiz÷
Temos aktualumas: Viščiukų broilerių auginimo efektyvumas yra tampriai susijęs su t÷vų pulko sveikatingumu, produktyvumu, inkubacinių kiaušinių kokybe bei viščiukų išeiga. Viščiukų broilerių sveikatingumą ir jų imunin÷s sistemos susiformavimą lemia optimalus t÷vų pulko paukščių laikymas, lesinimas, prieauglio vakcinacijos programos. Tod÷l t÷vų pulko paukščių auginimo analiz÷ yra būtina, norint pasiekti gerus ir ekonomiškai pagrįstus broilerių auginimo rezultatus.
Darbo tikslas: Išanalizuoti linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinių vištaičių bei suaugusių vištų auginimo technologijas bei faktorius, įtakojančius jų produktyvumą.
Darbo uždaviniai: Išanalizuoti faktorius, įtakojančius pakaitinių vištaičių mas÷s vystymąsi, Išanalizuoti ir palyginti skirtingų linijų derinių Ross 308 ir Cobb 500 vištų produktyvumo rodiklius, Pateikti rekomendacijas inkubacinių kiaušinių kokybei gerinti.
Tyrimų rezultatai ir rekomendacijos: Auginant pakaitines vištaites yra svarbu užtikrinti jų optimalų išsivystymą bei svorį. Linijų derinio Ross 308 pakaitinių vištaičių svoris buvo nuo 16 iki 125 g didesnis už rekomenduojamą, o linijų derinio Cobb 500 nuo 27 iki 207 g. Gaidžių svoris linijų derinio Ross 308 buvo didesnis nuo 11 iki 410 g, o linijų derinio Cobb 500 atitinkamai nuo 51 iki 376 g. D÷l nesubalansuoto šviesos r÷žimo linijų derinio Cobb 500 pakaitin÷s vištait÷s pasiek÷ per ankstyvą lytinį subrendimą .Linijų derinio Ross 308 pakaitinių vištaičių gaištamumas per visą auginimo laikotarpį tai yra nuo 1 iki 19 savait÷s buvo 3,33 proc., o linijų derinio Cobb 500 3,85 proc. Išanalizavus paukštidžių , kuriuose auginamos pakaitin÷s vištait÷s mikroklimato parametrus nustat÷me, kad pirmosiomis jų auginimo dienomis santykin÷ oro dr÷gm÷ siek÷ tik 40 – 55 procentus, o oro jud÷jimo greitis paskutin÷mis auginimo savait÷mis siek÷ 0,52 – 0,68 m/s. vištų talpinimo tankis į 1m2 buvo didesnis nei 5,5 vnt. Abiejų linijų derinių pakaitinių vištaičių vandens suvartojimas bei lesalų ir vandens santykis per visą auginimo laikotarpį neatitiko rekomendacijų. Šis santykis atskirais pakaitinių pakaitinių vištaičių auginimo laikotarpiais siek÷ 1:2 – 3. Abiejų linijų derinių gaidžių ir vištų svoris per visą d÷slumo laikotarpį buvo nežymiai didesnis už rekomenduojamą. Analizuojant suaugusių vištų išsaugojimą linijų derinio Ross 308 gaištamumas buvo 6.3 proc., o linijų derinio Cobb 500 14.3 proc., tai yra 4.3 proc., viršijo rekomenduojama paukščių išsaugojimą. Išanalizavus abiejų linijų derinių vištų d÷slumą, nustat÷me, kad Ross 308 vištų d÷slumas iki 47 savait÷s atitiko rekomendacijas, o v÷lesniu laikotarpiu buvo 0,9 – 11,7 proc., mažesnis. Linijų derinio Cobb 500 vištų d÷slumas nuo 29 laikymo savait÷s prad÷jo maž÷ti, ir šis skirtumas palyginus su rekomendacijomis siek÷ 1,6 – 22,2 proc., Šio linijų derinio vištos nepasiek÷
4 maksimalaus d÷jimo intensyvumo. Kiaušinių svoris abiejų linijų derinių buvo nežymiai didesnis už rekomenduojamą svorį. M÷sinių vištų linijų derinio Ross 308 faktinis kiaušinių apvaisinimas per visą d÷slumo laikotarpį buvo 1 – 18 proc., o linijų derinio Cobb 500 1 – 27 proc., mažesnis, palyginus su rekomendacijomis. Išanalizavus inkubacinių kiaušinių kokybinius parametrus, tokius kaip lukšto svoris, tvirtumas, baltymo aukštis, trynio spalvos intensyvumas, Hafo vienetas esminių skirtumų tarp linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 nenustatyta. Iš vienos linijų derinio Ross 308 dedekl÷s vištos gauta 117, o iš linijų derinio Cobb 500 atitinkamai 97 vienadieniai broileriai tinkami tolimesniam auginimui. Tuo tarpu min÷tų paukščių auginimo rekomendacijose šis rodiklis tur÷tų sudaryti 141 – 143 viščiukus.
Išanalizavus abiejų linijų derinių pakaitinio prieauglio auginimą ir suaugusių paukščių produktyvumo rodiklius, nustat÷me, kad linijų derinio Ross 308 auginimo ir produktyvumo rodikliai buvo geresni, palyginus su linijų derinio Cobb 500 vištų produktyvumu. Siekiant pagerinti pakaitinių vištaičių auginimą ir t÷vų pulkų vištų d÷slumą bei inkubacinių kiaušinių apvaisinimą rekomenduojame: Gerini paukščių laikymo sąlygas bei pasiekti optimalų vištaičių išsivystymą. Siekiant pagerinti paukštid÷s mikroklimatą tikslinga optimizuoti vandens suvartojimo programas, pasiekti lesalų ir vandens suvartojimo santykį 1:2, laikytis rekomenduojamų šviesos trukm÷s ir intensyvumo rekomendacijų, norint pasiekti vištaičių optimalų lytinį subrendimą, vištų talpinimo tankis netur÷tų būti didesnis kaip 3,5 – 5,5 1 m2, oro jud÷jimo greitis tur÷tų būti ne didesnis kaip 0,3 – 0,5 m/s, o santykin÷ oro dr÷gm÷ pirmąją auginimo savaitę ne mažesn÷ kaip 60 – 70 proc. Didinat pakaitinio prieauglio ir suaugusių vištų bei gaidžių išsaugojimą, tikslinga nuolatos atnaujinti laukinių paukščių ir kenk÷jų kontrol÷s programas, pastoviai gerinti paukščių sveikatingumo ir gyvenamosios aplinkos paruošimo programas, ir sugriežtinti sanitarinių – higieninių reikalavimų laikymąsi. Norint užtikrinti rekomenduojamą vištų d÷slumą, kiaušinių apvaisinimą ir pagerinti viščiukų išeigą rekomenduojama: gaidžiams gaminti atskirą lesalą, kuriame būtų: žaliųjų proteinų – 14 proc., riebalų – 3,6 proc., kalcio – 1,2 proc., natrio – 0,11 proc., fosforo – 0,70 proc., lizino – 0,75 proc., triptofano – 0,16 proc., treonino – 0,49 proc., chloro – 0,17 proc., magnio – 0,20 proc., cistino – 0,25 proc., metioninas – 0,35 proc., metioninas + cistinas – 0,66 proc., linolin÷ rugštis – 1,27 proc., be to gaidžių lesinimui įrengti atskiras lesalines. Gerinant kiaušinių apvaisinimą bei vištų sveikatingumą jų lesalus tikslinga praturtinti probiotikais (mananooligosacharidais) – 2-4 kg /t lesalų. Siūlome prad÷ti naudoti naują vitaminų premiksą skirtą t÷vų pulkų vištoms bei gaidžiams kuriame būtų : Vit. A – 15000 TV, D3 –5000 TV, E – 150
mg, K3 – 7 mg, B1 – 3,5 mg, B2 – 16 mg, B6 – 6 mg, Niacino – 60 mg, Pantoteno rūgšties – 25 mg,
5
SUMMARY
Name of the topic: Ross 308 combination of lines and Cobb 500 alternate progeny, and adult offspring rearing technology productivity analysis.
Relevance of the topic: Chicken broiler production efficiency is closely related to the parent flock health, productivity, egg incubation and chick quality output. Health of broiler chickens and their immune system leads to the formation of optimal parent flock of birds holding, feeding, vaccination programs progeny. Therefore, the parent stock rearing is needed in order to achieve a good and cost efficient broiler production results.
Target: To analyze the linear combination of Ross 308 and Cobb 500 replacement pullets and adult rearing techniques and factors affecting their productivity.
The goals: to analyze factors influencing the mass development of replacement pullets, analyze and compare different combinations of lines, Ross 308 and Cobb 500 chicken production indicators, Make recommendations to improve the quality of hatching eggs.
Results and recommendations: growing replacement pullets is important to ensure their optimal development and weight. Ross combination of lines 308 substitute chicken weight was from 16 to 125 g see comment on the recommended amount, while the combination of Cobb 500 lines from 27 to 207 g. Roosters' line weight combination ROSS 308 was higher from 11 to 410 g and 500 lines in combination with the Cobb from 51 to 376 g. Uneven light-controlled linear combination of the Cobb 500 replacement pullets reached through a combination of early sexual maturation. Linear Ross 308 chickens replacement mortality during the growing period is from 1 to 19 weeks were 3.33 per cent and linear combination of the Cobb 500 3.85 per cent. The analysis sheds in the production of replacement pullets climatic parameters revealed that the first days of cultivation the relative humidity was only 40 – 55 per cent, and the air speed of the last weeks of production was 0.52 to 0.68 m/s. hen hosting to see comment was 1m2 than 5.5 pc. Both lines of alternate combinations of chicken feed and water consumption and water ratio during the growing period did not meet the guidelines. The ratio of the individual replacement periods, growing replacement pullets was 1:2 – 3. Both lines of combinations of cocks and hens laying results over the entire weight of the period was slightly higher than the recommended dose. The analysis of adult chicken lines, the combination of the preservation of Ross 308 mortality was 6.3 per cent and a combination of lines, Cobb 500 14.3 per cent. This is higher than the recommended conservation of birds. The analysis of linear combinations of the two hens laying results, we found that Ross 308 hens laying results up to 47 weeks in line with the recommendations and the subsequent period was 0.9 -11.7 per cent lower. Basal Cobb 500 chickens laying results from 29 weeks of storage began to
6 decline, and this difference was compared with recommendations from 1.6 to 22.2 per cent. The linear combination of chicken did not lay the maximum intensity. Egg weight of the combination of the two lines was slightly higher than the recommended weight. Broiler lines in combination with Ross 308 actual fertilization of eggs during laying results period was 1 – 18 per cent, and lines, the combination of Cobb 500 1 – 27 per cent, childhood, compared with recommendations. Qualitative analysis of egg incubation parameters such as shell weight, strength, protein height, yolk color intensity, the unit Hafo significant differences between the lines, the combination of Ross 308 and Cobb 500 was observed. The one-line combination of Ross 308 laying hens received 117, and a combination of lines, the Cobb 500 broiler day old 97 suitable for further cultivation. Meanwhile, the rearing guidance, this indicator should consist of 141 – 143 chickens.
The analysis of linear combinations of the two alternate progeny production and adult productivity, found that the combination of Ross 308 lines of production and productivity rates were higher when compared with the linear combination of the Cobb 500 chickens productivity. In order to improve the replacement chicken rearing and parent flocks of hens laying results and hatching egg fertilization is recommended: Improve housing conditions for birds and chickens to achieve optimal development. To improve the microclimate of poultry houses to optimize water consumption, it is appropriate programs to reach feed and water consumption ratio of 1:2, follow the recommended duration and intensity of the light of recommendations to achieve optimum sexual maturation in chickens, hens placement density should not exceed 3.5 to 5.5 1 m2, the air velocity should not exceed 0.3 to 0.5 m/s and relative humidity on the first week of production of at least 60 – 70%. Increasing substitution of adult progeny of hens and cocks preservation, it is constantly updated to wild birds and pest control programs, constantly improving the health of birds and habitat preparation programs, and tightening of sanitary - hygienic requirements. To ensure the recommended hen laying results, fertilization of eggs and chickens to improve yield is recommended. chickens to produce a single feed enriched, containing the following: crude protein – 14 per cent, fat - 3.6%, calcium - 1.2 per cent, Sodium - 0.11 per cent, P - 0.70 per cent, lysine - 0.75 per cent, of tryptophan - 0.16 per cent, threonine - 0.49 per cent, chlorine - 0.17 per cent, manganese - 0.20 per cent, cystine - 0.25 per cent, methionine - 0.35 per cent, methionine + cystine - 0.66 per cent, linolenic acid - 1.27 per cent, in addition to feeding cock to install a separate feeder. Improving the fertilization of eggs and chickens in their health diets enriched with appropriate prebiotic (oligosaccharides) – 2 – 4 kg / t of feed. We introduce a new vitamin premixture for the parent stock hens and cocks with: Vit. A – 15,000 IU, D3 – 5,000 IU E – 150 mg, K3 – 7 mg B1 – 3,5 mg B2 – 16 mg, B6 – 6 mg, Niacin – 60 mg Pantothenic Acid –25 mg Biotin – 0.4 mg Choline – 70 mg.
7
TURINYS
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ ... 2
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 5
ĮVADAS... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 10
1.1. Veislinių t÷vų pulkų pakaitinių vištaičių auginimas bei jį sąlygojantys faktoriai... 10
1.1.1. Vienadienių viščiukų kokyb÷... 10
1.1.2. Viščiukų auginimas pirmosiomis gyvenimo dienomis ... 11
1.1.3. Viščiukų gūžio prisipildymas... 12
1.1.4. Temperatūriniai r÷žimai ... 13
1.1.5. Šviesa ir jos intensyvumas ... 14
1.1.6. Paukštid÷s mikroklimatas ... 15
1.1.7. Vandens kokyb÷ ir jo suvartojimas ... 16
1.2. M÷sinių linijų derinio t÷vų pulko produktyvumo analiz÷ ... 17
1.3. Inkubacinių kiaušinių kokyb÷s analiz÷... 19
1.3.1. Kiaušinių sv÷rimas ... 20 1.3.2. Kiaušinių surinkimas... 20 1.3.3. Kiaušinių rūšiavimas... 21 1.3.4. Kiaušinių san÷liavimas... 21 1.3.5. Kiaušinių dezinfekavimas ... 22 1.3.6. Kiaušinių inkubavimas... 22
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA... 24
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 26
3.1. Pakaitinių vištaičių auginimas ir analiz÷ ... 26
3.1.1. Viščiukų auginimas pirmosiomis gyvenimo dienomis ... 26
3.1.2. Pakaitinių vištaičių svorio dinamikos analiz÷ ... 28
3.1.3. Mikroklimato ir šviesos programos analiz÷ ... 30
3.1.4. Pakaitinių vištaičių lesalų ir lesinimo analiz÷ ... 33
3.1.5. Gaidžių auginimo analiz÷... 40
3.1.6. Pakaitinių vištaičių išsaugojimas ir gaištamumo analiz÷ ... 41
3.1.7. Pakaitinių vištaičių vakcinacijos programa... 42
3.1.8. Linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 vištų laikymo analiz÷... 43
3.1.9. Vištų produktyvumo analiz÷ ... 46
3.1.10. Inkubacinių kiaušinių kokyb÷s parametrai ... 49
3.1.11. Kiaušinių apvaisinimo ir išeigos analiz÷ ... 53
3.1.12. Linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 produktyvumo rodikliai ... 56
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 58
5. IŠVADOS ... 60
6. REKOMENDACIJOS ... 62
8
ĮVADAS
Viena iš svarbesnių pasaulyje vystomų žem÷s ūkio šakų yra paukštininkyst÷. Nuo sumanaus šios žem÷s ūkio šakos veiklos organizavimo laiku taikant šiuolaikinio mokslo pasiekimus ir naujas technologijas labai priklauso produkcijos gausinimas, savikaina ir gyventojų aprūpinimas aukštos kokyb÷s maisto produktais (Sruoga ir kt., 2004).
Paukštininkyst÷s produktų gamyba, tame tarpe ir inkubacinių kiaušinių gamyba visame pasaulyje sparčiai did÷ja (Juknevičius ir kt., 2007, Mobius, 2010).
Paukštininkyst÷s ūkiai aprūpina gyventojus geros kokyb÷s dietiniais produktais, t.y. kiaušiniais ir paukštiena. Tai viena produktyviausių gyvulininkyst÷s šakų, nes paukščiai subręsta ir auga greitai, yra vislūs, gyvybingi ir gana produktyvūs (Aniulien÷, 2004, Windhorst, 2010).
Norint s÷kmingai auginti paukščius veislei ir m÷sai reikia išperinti daug stipraus ir gyvybingo prieauglio. Atsižvelgiant į paukščių embriono vystymosi biologines ypatybes svarbiausios yra dvi sąlygos: kiaušinių kokyb÷ ir išorin÷ aplinka veikianti embrionų vystymąsi (Juškien÷ ir kt., 2004).
Vystydamasis embrionas iš aplinkos gauna tik deguonį, visa kita, kas reikalinga embriono vystymuisi, yra kiaušinyje. Jei kiaušinyje n÷ra visų reikalingų maisto medžiagų, sutrinka embriono medžiagų apykaita, kai kuriais atvejais jis žūva, tod÷l, jau prieš renkant kiaušinius inkubavimui, paukščiai turi būti lesinami pilnaverčiais ir pilnai subalansuotais pagal maisto medžiagas lesalais (http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf).
Laikantis vištų auginimo rekomendacijų višta gali produkuoti daugiau nei 180 kiaušinių, kurie potencialiai gali virsti maždaug 350 kg broilerių m÷sos (Butcher, Amir, 2002).
Broilerių svoriui didelę įtaką turi kiaušinių ir vienadienių viščiukų svoriai. Kai vienadienių viščiukų svoris didesnis 1 g, realizuojamų broilerių svoris padid÷ja 10 g. Realizuojant didesnio svorio broilerius, pager÷ja skerdenos išeiga (Juknevičius ir kt., 2007, Islam et al., 2009).
Viščiukų broilerių auginimas, jų sveikatingumas priklauso nuo t÷vų pulko sveikatingumo, jų produktyvumo, inkubacinių kiaušinių kokyb÷s. T÷vų pulko produktyvumas yra ženkliai susijęs su pakaitinių vištaičių auginimu, jų mas÷s dinamika. Pakaitinių vištaičių ir t÷vų pulko auginimą lemia jų laikymo sąlygos, lesalų kokyb÷ bei maistingumas, mikroklimatas bei naudojami linijų deriniai. Kiekvienas linijų derinys pasižymi skirtingu produktyvumu, išsaugojimu, bei lemia tolimesnę broilerių auginimo s÷kmę.
Darbo tikslas: Išanalizuoti linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinių vištaičių bei suaugusių vištų auginimo technologijas bei faktorius, įtakojančius jų produktyvumą.
9 Darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti faktorius, įtakojančius pakaitinių vištaičių mas÷s vystymąsi,
• Išanalizuoti ir palyginti skirtingų linijų derinių Ross 308 ir Cobb 500 vištų produktyvumo rodiklius,
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Veislinių t÷vų pulkų pakaitinių vištaičių auginimas bei jį sąlygojantys faktoriai T÷vinių pulkų pakaitin÷s vištait÷s yra auginamos pulkui atnaujinti. Nuo pakaitinio prieauglio išauginimo labai daug priklauso suaugusių paukščių produktyvumas ir sveikatingumas (Juodka, 1999).
T÷vinių pulkų pakaitinių vištaičių auginimą įtakojantys faktoriai: • Vienadienių viščiukų kokyb÷,
• Viščiukų auginimas pirmosiomis gyvenimo dienomis, • Temperatūriniai r÷žimai,
• Šviesa ir jos intensyvumas, • Paukštid÷s mikroklimatas,
• Vandens kokyb÷ ir jo suvartojimas,
1.1.1. Vienadienių viščiukų kokyb÷
Vienas svarbiausių aspektų yra vienadienių viščiukų kokyb÷, jų išsivystymas, mas÷, gyvybingumas, bei elgesys paukštid÷je (http://www.poultryscience.org/psa08/abstracts/161.pdf). Paukštid÷je viščiukų auginimą sąlygoja daugelis veiksnių, kaip nurodo Tona ir kt. (2005) ir Decuypere ir Bruggeman (2007). Iš min÷tų veiksnių yra svarbiausi kiaušinių sand÷liavimo trukm÷, vištų amžius bei vištų linijų derinio genetiniai požymiai. Visi min÷ti faktoriai įtakoja embriono vystymąsi kiaušinyje ir vienadienių viščiukų kokybę (Mirosh, Becker, 1974; Deeming, 1996; Christensen et al, 2001.; Peebles et al, 2001; Tona et al, 2003). Selekciniam amžiui taip pat turi įtakos kiaušinio svoris, (Crittenden, Bohren, 1961; Smith, Bohren, 1975; Bohren, 1978; Pearson et al, 1996; Tona et al., 2004) .
Vienadieniai viščiukai yra laikomi geros kokyb÷s, jei jie intensyviai auga ir sudarius tinkamas sąlygas yra pilnai išnaudojamas jų genetinis augimo potencialas. Vienadienių viščiukų kokyb÷ yra vertinama pagal jų eksterj÷rinius požymius ir elgesį. Jie turi būti gyvybingi ir aktyvūs, su gerai rezorbuotu trynio likučiu, geru kojų išsivystymu, tai yra normalios spalvos ir be patinimų. Jei viščiukai yra blogesnio išsivystymo tai jų kojos yra patinusios ir dažniausiai kulnies sąnario išor÷ būna raudonos spalvos (1pav.) (Wiernusz, Teeter, 1996).
11 1.Pav. Raudonas, patinęs kulnies sąnarys
Rekomenduotina įsigyti ir auginti sveikus ir kokybiškus viščiukus. Viščiukų tinkamiausias auginimo laikas yra 8 – 18 valandų po jų išsiritimo ir jie turi sverti ne mažiau kaip 67 – 76 proc., pradinio kiaušinio svorio (http://www.thepoultrysite.com/articles/476/maximising-uniformity-through-toplevel-hatchery-practice).
1.1.2. Viščiukų auginimas pirmosiomis gyvenimo dienomis
Viščiukams patalpa ruošiama iš anksto, ji gerai išvaloma, dezinfekuojama, pakreikiama švariu, sausu kraiku. Kraikas turi būti šviežias, be dulkių ir jo storis 5 – 7 iki 10 cm (Bestman et al., 2011). Didesn÷se paukščių fermose, paukštynuose d÷sliųjų veislių viščiukai pirmąsias dvi savaites yra auginami įvairių konstrukcijų aptvar÷liuose, kad viščiukai nepasklistų po visą patalpą. Toks aptvaras apsaugo juos ir nuo galimų skersv÷jų, be to aplink aptvar÷lį susidaro šiltesnio oro zona. Viename aptvar÷lyje laikoma 600 – 700 ir daugiau, vienadienių viščiukų.
Prieš viščiukų atvežimą paukštid÷ yra šildoma vieną – dvi paras, kol stabilizuojasi jos temperatūra ir dr÷gm÷. Paukštidę reikia šildyti tol, kol grindų temperatūra pasieks 28 – 30 0C. Įranga turi būti išd÷stoma taip, kad atvykę viščiukai lengvai gal÷tų prieiti prie lesalo ir vandens. Per pirmąsias 24 valandas viščiukai netur÷tų eiti daugiau nei vieną metrą, kad surastų lesalą ir vandenį. Labai svarbu vienadienių viščiukų lesinimui naudojama lesalų forma. Vienadienių viščiukų lesinimui dažniausiai naudojami trupiniuoti lesalai juose turi būti kiek galima mažesnis smulkios frakcijos kiekis. Lesalų dulk÷tumui sumažinti į lesalus tikslinga terpti ne mažiau kaip 1proc., įvairių aliejų. Pirmąją viščiukų auginimo savaitę viščiukai turi būti lesinami 5 – 6 kartus per dieną, nepaliekant prieš tai buvusio lesalo. Tai padeda palaikyti gerą lesalo kokybę, šviežumą ir skatina viščiukų apetitą. M÷siniai viščiukai per pirmąsias 5 – 6 dienas tur÷tų būti lesinami iki soties
12 Geresniam lesalo pateikimui be lesalinių startinis lesalas gali būti papildomai pateikiamas ir ant popieriaus arba specialių lesinimo l÷kštučių. L÷kštut÷s reikia pad÷ti tarp pagrindinių lesalų ir vandens tiekimo linijų. Papildomos lesalin÷s yra naudojamos per pirmąsias 7 – 14 viščiukų auginimo dienų, 1100 viščiukų turi tekti apie 28 – 30 papildomų lesalinių.
Pirmosiomis auginimo dienomis turi būti prisilaikomą tokio mikroklimato reikalavimų:
• Oro temperatūra 30 0 C (viščiukų lygyje), • Kraiko temperatūra 28 – 30 0C,
• Santykin÷ dr÷gm÷ 60 – 70 proc.,
• Ventiliacija (be skersv÷jų) reikalinga šviežio oro tiekimui ir pašalinių dujų, perteklin÷s dr÷gm÷s ir šilumos pašalinimui.
• Viščiukai yra jautrūs v÷jo šaldymo efektui, tod÷l oro jud÷jimo greitis tur÷tų būti mažesnis nei 0,15 m/s.
1.1.3. Viščiukų gūžio prisipildymas
Kai m÷siniai viščiukai pradeda lesti jie linkę daug suvartoti lesalo. Jei viščiukai tinkamai lesa ir geria, jų gūžys prisipildo pašaro ir vandens mišiniu. Gera viščiukų priežiūra per pirmąsias 24 val., užtikrina gerą viščiukų tolimesnį išsivystymą. Pra÷jus dviem valandoms po viščiukų atvežimo į paukštidę, galima įsitikinti ar visi viščiukai rado lesalo ir vandens. Tam tikslui patikrinama 30 – 40 viščiukų gūžių iš skirtingų paukštid÷s vietų (http://www.suomenbroiler.com/). Gūžio pilnumo įvertinimas pateikiamas 1 lentel÷je.
1 lentel÷. Viščiukų gūžio pilnumo įvertinimas.
Laikas po atvežimo, kada randami viščiukai su pilnais gūžiais, val.
Viščiukų su pilnais gūžiais turi būti (proc.)
2 75
12 >85
13 1.1.4. Temperatūriniai r÷žimai
Oro temperatūra yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių. Ji veikia organizmo termoreguliacijos procesą, turi įtakos medžiagų apykaitai, šilumos gamybai, lesalų sunaudojimui (Šveistys ir kt., 2005).
Didžiulę įtaką viščiukų augimui ir vystymuisi turi jų laikymo sąlygos, ypač temperatūros r÷žimas. Temperatūros ir oro dr÷gnumo reikalavimai paukštid÷je nurodomi 2 lentel÷je. Prieauglio augimui ir vystymuisi didel÷s įtakos turi temperatūros režimas pirmąją savaitę. Tuo metu viščiuko organizmas į aplinką išskiria daugiau šilumin÷s energijos negu jos sugeba pagaminti. Pirmomis dienomis visoje patalpoje oro temperatūra tur÷tų būti 32 0C. Esant tinkamai temperatūrai, viščiukai yra judrūs, gerai auga, būna pasiskirstę po visa namelį, jų pūkai lygūs, blizga. (Aniulien÷, 2004).
Kai šalta, viščiukai susiburia į krūvą, mažai juda, blogai auga, cypia, plunksnel÷s būna pasi-šiaušusios. Jauniklių elgesys yra svarbiausias rodiklis temperatūrai patikrinti, tod÷l turi būti greitai reaguojama į viščiukų elgesio pasikeitimus (http://zemesukio.lt/visciuku-auginimas).
Apsiplunksnavusiems 4 – 6 savaičių amžiaus viščiukams užtenka 20 – 22 0C (Janušonis ir kt., 2007).
Viščiukų auginimui neigiamos įtakos turi per aukšta temperatūra ir santykin÷ dr÷gm÷. D÷l per didelio aplinkos ir temperatūros ir santykin÷s dr÷gm÷s poveikio, pakyla paukščio kūno temperatūra, maž÷ja pašarų įsisavinimas, prast÷ja augimas ir viščiukų kokyb÷. Esant per aukštai aplinkos temperatūrai ilgesnį laiką, paukščiams išsiplečia kraujagysl÷s, padid÷ja vandens suvartojimas ir jo išgarinimas per odą, padažn÷ja kv÷pavimas (Wiernusz, Teeter, 1996).
Santykin÷ oro dr÷gm÷ pirmąsias 3 dienas tur÷tų būti apie 70 proc.,. Jei dr÷gnumas pirmąją auginimo savaitę yra mažesnis nei 50 proc., viščiukai prad÷s dehidratuoti
(http://en.aviagen.com/assets/Tech_Center/AA_Broiler/AA_Broiler_Manual.pdf).
Jei paukštid÷je oras labai sausas, viščiukų plunksnos išdžiūsta ir pasidaro trapios, džiūsta kv÷pavimo takų gleivin÷, paukščiai daug geria, netenka apetito ir l÷čiau auga.
2 lentel÷. Temperatūros ir santykin÷s oro dr÷gm÷s reikalavimai viščiukid÷je
Oro temperatūra 0C Viščiukų amžius, sav. po augintuve patalpoje Santykinis oro dr÷gnumas , proc. 0 – 1 35 – 30 30 – 28 65 – 70 1 – 2 30 – 29 28 – 26 65 – 70 2 – 3 29 – 26 26 – 24 60 – 65
14 2 lentel÷s tęsinys
3 – 4 26 – 24 24 – 22 60 – 65
4 – 6 – 22 – 20 55 – 60
6 ir daugiau – – 55 – 60
1.1.5. Šviesa ir jos intensyvumas
Šviesa – svarbiausias egzogeninis veiksnys, darantis įtaką bet kuriam gyvam organizmui, ypač paukščiams. Supratimas ir kompetentinga šio veiksnio kontrol÷ yra svarbiausia kiaušinių ir paukštienos auginimo technologijos dalis. Šviesos efektas yra daugialypis. Nuo apšvietimo labai priklauso viščiukų augimas, šviesa galite valdyti fiziologinį jų vystymosi procesą, sudaryti palankesnes auginimo sąlygas ir padidinti jų produktyvumą. Tinkamai organizuoto apšvietimo sistema kartu su tinkamai suprojektuota apšvietimo programa turi įtakos brendimo amžiui, optimaliam paukščių vystymuisi užtikrinti, kiaušinių d÷ties trukmei, kiekiui, dydžiui ir masei, lukšto stiprumui. Paukščius neigiamai veikia apšvietimo įjungimo / išjungimo staigumas. Tod÷l pageidautina, kad paukštid÷s apšvietimas būtų kontroliuojamas sklandžiai, imituojant saul÷lydžio ir saul÷tekio sąlygas (http://www.enimlighting.com/lt/apsvietimas-naminiu-pauksciu-gyvuliu-ukiams).
Auginant pakaitini prieauglį būtina laikytis šviesos r÷žimo, kuris reguliuoja prieauglio lytinį brendimą bei turi įtakos būsimam d÷slumui. Rekomenduojama patalpų apšvietimo trukm÷ nurodyta 3 lentel÷je. Pamažu trumpinant apšvietimo laiką patalpose, vištait÷s lytiškai l÷čiau bręsta, bet jų kūnas vystosi normaliai. Vištait÷s lytiškai subręsta per 140 – 148 dienas. Šviesa yra labai svarbi lesinimui ypač auginat vienadienius viščiukus, tod÷l pirmąsias 24 – 48 valandas šviesos intensyvumas tur÷tų būti 80 – 100 lx , iki 2 savaičių amžiaus 20 lx nuo 2 iki 4 savaičių – 15lx, nuo 4 iki 20 savaičių – 10 lx (http://www.fao.org/docrep/008/y5169e/y5169e05.htm).
3 lentel÷. Rekomenduojama patalpų apšvietimo trukm÷ viščiukams bei pakaitin÷ms vištait÷ms
Paukščių amžius, sav. Šviesos trukm÷, val.
0 – 1 23
1 – 2 20
2 – 6 16
6 – 8 10
15 3 lentel÷s tęsinys
10 – 18 8
18 – 20 9
1.1.6. Paukštid÷s mikroklimatas
Patalpos mikroklimatas – tai aplinkos temperatūros, oro švaros rodiklių visuma (http://www.zum.lt/documents/isakymu-priedai/100127-3D-50.pdf).
Oras – tai sud÷tingas, nuolat kintantis įvairių dujų mišinys, kuris veikia gyvulio medžiagų ir šilumos apykaitą, kraujo fizines bei chemines savybes, turi įtakos gyvulio sveikatingumui bei produktyvumui. Oro sud÷tis patalpose, kuriose laikomi gyvuliai, skiriasi nuo lauko oro ir ne visada atitinka jų poreikius (Šveistys ir kt., 2005).
Gera paukštidžių oro kokyb÷ priklauso nuo lesinimo sistemų, kraiko kokyb÷s, ventiliacijos sistemų, taip pat ir bendros švaros paukštid÷se bei laikomų paukščių rūšies, paskirties ir laikymo būdų. Norint užtikrinti paukščių augimą ir produktyvumą, būtina juos laikyti tinkamo mikroklimato sąlygomis. Bet kokių ventiliavimo ir šildymo sistemų pagrindin÷ paskirtis yra užtikrinti oro tiekimą į paukštidę, kontroliuoti temperatūrą ir taip pasiekti optimalius dr÷gm÷s, dujų, dulkių ir kvapų parametrus (Kowalski, Bahnfleht, 1998).
Įvairių rūšių gyvulių ir paukščių tvartuose kaupiasi amoniakas (NH3), anglies dvideginis
(CO2), sieros vandenilis (H2S), metanas (CH4) ir dar apie 130 kitų cheminių medžiagų, kurios
sumažina gyvulių atsparumą kv÷pavimo takų ligoms ar jas sukelia (http://agriculture.de/acms1/conf6/ws4sum.htm).
Ribin÷s kenksmingų dujų koncentracijos paukštid÷se yra: anglies dioksido – 2000 ppm, amoniako – 20 ppm, sieros vandenilio – 3 ppm (Ribikauskas, 2004). Mažinti amoniako kiekį patalpoje galima įrengus tinkamą ventiliaciją (Kristensen, Wathes, 2000).
Dulk÷s – tai kietosios, 1 – 150 mm dydžio dalel÷s susidarančios smulkinant, sijojant, gabenant birias medžiagas bei šlifuojant ir poliruojant metalus
(http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2195.html).
Svarbiausi dulkių šaltiniai yra lesalai, kraikas, odos ir plunksnų dalel÷s. Dulk÷s skirstomos į stambiąsias ir smulkiąsias. Stambiosios apsunkina kv÷pavimą. Tarčiaus smulkiosios (ne didesn÷s nei 10 mikronų skersmens) labiau kenkia sveikatai, nes nus÷da plaučių alveol÷se (Kavol÷lis, 2007).
Paukštid÷se dideli dulkių kiekiai susidaro vištoms kapstantis, bei jų lesinimo metu. Paukščių laikymo patalpose 80 – 90proc., dulkių susideda iš mažesnių nei 5 mikronai dalelyčių (Choiniere, Munroe, 1997).
16 Dulk÷s dirgina kv÷pavimo takus, su jomis patekę mikroorganizmai sukelia įvairias ligas, taip pat didelis užterštumas dulk÷mis gali iššaukti vištų kanibalizmą.
Paukštid÷je turi būti pakankamai gryno oro, nes paukščiai jautrūs deguonies trūkumui ir amoniako pertekliui. Vasarą oro per valandą pakeičiama 6 – 7 m3, žiemą – 1,5 – 3 m3 kilogramui viščiukų svorio.
Didelis oro jud÷jimo greitis papildomai šaldo gyvulius, gyvuliai netenka gerokai daugiau kūno šilumos, atv÷sta jų kūno paviršius, tod÷l sunaudojama daugiau lesalų (Paulauskas, 2009).
Oro jud÷jimo greitis paukštid÷je netur÷tų būti didesnis, kaip 0,3 – 0,5 m/s (Aniulien÷, 2004).
1.1.7. Vandens kokyb÷ ir jo suvartojimas
Kitas svarbus veiksnys, užtikrinantis paukščių produktyvumą – vandens sunaudojimas ir kokyb÷. Paukščiams tiekiamo vandens kokyb÷ turi atitikti geriamo vandens kokybę. Svarbus fiziologinis ir ekonominis veiksnys yra optimalus lesalų ir vandens santykis. Šis santykis turi būti 1:1,6 – 1,7. Esant didesniam santykiui, did÷ja vandens suvartojimas, d÷l to ekskrementai būna dr÷gnesni, į aplinką išskiriama daugiau amoniako, blog÷ja paukštidžių mikroklimatas ir paukščių išsaugojimas (Bestman et al., 2011).
Vandens reikm÷ priklauso nuo paukščių rūšies, amžiaus, jų svorio, lesalų dr÷gnumo, aplinkos oro dr÷gnumo bei temperatūros. Aplinkos temperatūrai pakitus, pvz., iki 35 0C, vandens reikm÷ gali padid÷ti dvigubai. Vandens stokai organizmas yra jautresnis negu lesalų trūkumui. Naminiai paukščiai be lesalo gali išgyventi 14 ir net daugiau dienų, o be vandens – vos kelias dienas. T÷viniam pulkui vandens temperatūra turi būti 10–12 0C (Справочник посодержанию родительского стада Ross 308, 2008).
Pramonin÷se paukštininkyst÷s įmon÷se naudojamos nipelin÷s girdyklos. Nipelin÷s girdyklos naudojamos nuo pirmos paukščių auginimo dienos. Pirmąją dieną jos tur÷tų būti paukščių akių lygyje. Per kitas 2 dienas tur÷tų pasiekti nipelį 30 – 45 laipsnių kampu. Girdyklos pakeliamos keltuvo pagalba. Per sekančias 5 dienas viščiukai nipelį tur÷tų pasiektų 60 laipsnių kampu. Kas 2 ar 3 dieną reikia patikrinti viščiukų išsivystymą ir pakelti girdymo liniją taip, kad paukščiai pasiektų nipelį 70 – 80 laipsnių kampu. Paukščiams augant nipelių girdyklų lygis nuolatos reguliuojamas (http://en.aviagen.com/). Girdymo frontas esant nipeliniai girdymo sistemai nurodytas 4 lentel÷je
4 lentel÷. Pakaitinio prieauglio skaičius vienai girdyklai, esant girdymo frontui 1,5 cm
Girdyklų tipas Paukščių skaičius, vnt.
Nipelin÷ girdykla 8 – 12
17 Pakaitinių prieauglių auginimui rekomenduojama daugiau naudoti nipelines girdyklas nes yra palaikoma geresn÷ vandens kokyb÷, mažesn÷ tikimyb÷, kad ant kraiko pateks vandens. Naudojant apvalias girdyklas, jas reikia dažniau valyti. Jose daugiau susikaupia dulkių bei kenksmingų dujų.
1.2. M÷sinių linijų derinio t÷vų pulko produktyvumo analiz÷
Vištos kiaušinius pradeda d÷ti 140 – 150 dienų amžiaus, tod÷l paruošti paukštides ir sukomplektuoti pulką reikia iki 130 dienų amžiaus, kad vištos priprastų prie pasikeitusių sąlygų. Jokiu būdu negalima dedeklių perkelti į kitas patalpas joms jau prad÷jus d÷ti (Aniulien÷, 2004).
Paukščių laikymo patalpa turi būti sausa, gerai v÷dinama, sienos ir lubos turi būti lygios, be plyšių, kad negal÷tų apsigyventi ekto parazitai. Kadangi paukščiai daug laiko praleidžia ant grindų, jos turi būti gerai izoliuotos nuo dr÷gm÷s ir apšiltintos (Kavol÷lis, 2009).
Ant grindų pilama 10 – 30 cm kraiko sluoksnis iš karto, o v÷liau esant reikalui kreikiama papildomai. Tam tinka durp÷s, pjuvenos, bei smulkinti šiaudai. Kraikas turi būti nuolat permaišomas, perkasamas, kad nesusidarytų dr÷gna pluta (Janušonis ir kt., 2007).
Paukštid÷je gaidžiai laikomi kartu su vištait÷mis. Optimalus vištų ir gaidžių santykis turi būti 10:1 (Janušonis ir kt., 2007). Rekomenduojamas vištų ir gaidžių santykis priklausomai nuo amžiaus pateikiamas 5 lentel÷je.
5 lentel÷. Rekomenduojamas vištų ir gaidžių santykis priklausomai nuo amžiaus. Amžius
Dienomis Savait÷mis Gaidžių skaičius 100 vištų.
133 19 10 – 9,5 140 – 154 20 – 22 9 – 8,5 210 30 8,5 – 8 245 35 8 – 7,5 280 40 7,5 – 7 315 – 350 45 – 50 7 – 6,5 420 60 6,5 – 6
Didelę įtaką vištų auginimui turi jų tankis 1 m2 (Janušonis ir kt, 2007). Gaidžių ir vištų talpinimo tankis, esant jų amžiui, 20 – 64 sav., tur÷tų būti 3,5 – 5,5 vnt/ 1 m2.
Optimali temperatūra paukštid÷je tūr÷tų būti 18 – 22 0C, o geriausias oro santykinis dr÷gnis 50 – 70 proc., (B.Kavol÷lis, 2009). Ir žema ir aukšta temperatūra neigiamai veikia paukščių
18 produktyvumą. Sumaž÷jus paukštid÷je temperatūrai nuo 12 0C iki 5 0C, vištų produktyvumas sumaž÷ja 12 proc. Nukritus temperatūrai žemiau 0 0C vištos gali visai nustoti d÷ti kiaušinius. Be to, kai žema temperatūra, paukščiai sulesa daugiau lesalų, kurie panaudojami kūno šilumai palaikyti, o jei temperatūra aukšta, sumaž÷ja apetitas, paukščiai mažiau lesa, d÷l to sumaž÷ja d÷slumas, kiaušiniai būna smulkūs, prastu lukštu (Aniulien÷, 2004).
Oro apykaita skaičiuojama priklausomai nuo paukščių skaičiaus ir svorio. Kilogramui paukščio svorio šiltu metų laiku reikia 5 – 5,8 m3/val., o šaltu – 1,5 – 2 m3 val. gryno oro (Справочник по содержанию родительского стада Ross 308, 2008).
Oro jud÷jimo greitis turi būti 0,2 – 3 m/s (ne daugiau kaip 0,6 m/s) žiemą ir iki 1,2 m/s vasaros metu.
Paukštidžių ore pagal Europos standartus amoniako netur÷tų būti daugiau kaip 20 ppm, CO2
neturi būti daugiau kaip – 3000 ppm, CO – 10 ppm. (Tarybos direktyva 2007/43/EB).
Suaugusių vištų produktyvumui labai didelę įtaką turi šviesos r÷žimas tai yra šviesos intensyvumas (apšvietimas liuksais) ir šviesos trukm÷ (valandomis per parą).
Vištų d÷slumas did÷ja tik iki tam tikros apšvietimo trukm÷s (Koval÷lis, 2009).
Vištid÷s turi būti ilgiau apšviečiamos rytin÷mis valandomis, nes tuo metu vištos daugiau deda (Janušonis ir kt., 2007).
Apšvietimo intensyvumas turi būti reguliuojamas priklausomai nuo paukščių amžiaus ir jis gali kisti nuo 5 – 20 lx. Labai intensyvus apšvietimas vištoms nereikalingas (Aniulien÷, 2004). Vištoms prad÷jus d÷ti, šviesos intensyvumas padidinamas iki 30 lx. Didesnis kaip 30 lx apšvietimas, ypač kaip paukščių tankis didelis, gali sukelti paukščių kanibalizmą (Lewis et al., 2006). Rekomenduojamas šviesos r÷žimas pateikiamas 6 lentel÷je.
6 lentel÷. Rekomenduojamas šviesos r÷žimas ir intensyvumas priklausomai nuo amžiaus.
Paukščių amžius
Dienomis Savait÷mis Šviesos trukm÷, val.
Šviesos intensyvumas, lx. 140 – 147 20 – 21 12 154 – 161 22 – 23 13 168 – 175 24 – 25 14 182 – 448 26 – 64 15 30 – 60
Gera geriamojo vandens kokyb÷ svarbi d÷slumui ir lesinimui. Paukščiai turi tur÷ti šviežio vandens bet kuriuo laiku. Vandens suvartojimas priklauso nuo įvairių pakitimų, pirmiausia nuo aplinkos temperatūros, oro dr÷gm÷s, paukščių sveikatos būkl÷s, lesalų mišinio ir paukščių subrendimo ir amžiaus (Baltuonien÷, Baltuonis, 2003). Lesalai ir išgeriamo vandens kiekis labai
19 susiję. Normaliomis sąlygomis lesalų ir išgeriamo vandens santykis yra 1:2. Kai vandens trūksta, neįsisavinami ir lesalai. Kai karšta, didesnis vandens kiekis apsaugo nuo perkaitimo. Kai oro temperatūra viršija 30 0C, višta vandens išgeria 5 kartus daugiau negu sulesa lesalų. Geriausia gaivina v÷sus, ne didesn÷s kaip 20 0C temperatūros vanduo. Patartina steb÷ti, ar n÷ra vandens nuostolių (Koval÷lis, 2009). Suaugusių vištų skaičius, esant jų amžiui 20 – 64 sav, 1 nipelinei girdyklai turi būti 6 – 10 vnt.
Kadangi veisliniams paukščiams yra taikomas ribotas lesinimas, prie lesalinių turi iš karto prieiti visi paukščiai. Viršutinis lesalin÷s kraštas, turi būti vištos nugaros aukštyje (Janušonis ir kt., 2007). Labai svarbu užtikrinti paukščiams tinkamą lesinimo fronto kiekį. Lesinimo frontas priklausomai nuo amžiaus pateiktas 7 lentel÷je. Esant per mažam lesinimo frontui paukščiai nuolatos patiria stresą. Vištoms patiriant stresą jos kaip ir dauguma gyvūnų tampa itin aktyvios tai gali sąlygoti įvairius sužalojimus, tačiau be to jų organizme vyksta daug procesų turinčių neigiamą poveiki sveikatingumui bei produkcijai (Michael, Appleby, Joy, Mench, 2005).
7 lentel÷. Lesinimo frontas priklausomai nuo paukščių amžiaus.
Lesinimo frontas vienam paukščiui, cm. Paukščių amžius, sav.
Vištos Gaidžiai
20 – 64 15 18
Kiaušiniams d÷ti 3 – 4 vištoms įrengiamas vienas lizdas. Lizdas vištoms turi būti 30 cm pločio, 35 cm gylio ir tiek pat aukščio. Lizdai turi būti lengvai prieinami, ir pageidautina juos įrengti patalpos viduryje (Koval÷lis, 2009).
1.3. Inkubacinių kiaušinių kokyb÷s analiz÷
S÷kmingi inkubavimo rezultatai priklauso nuo daugelio priežasčių: tinkamo paukščių lesinimo, laikymo, kiaušinių atrinkimo, dezinfekavimo, sand÷liavimo ir inkubavimo r÷žimo (Juodka, 1999).
Inkubaciniu atžvilgiu pilnaverčiai kiaušiniai turi būti taisyklingos formos, jų lukštas lygus, o svoris vidutinis arba kiek didesnis už viso paukščių pulko vidutinį kiaušinio svorį. Nustatyta, kad nedideli kiaušinių formos nukrypimai nuo normos, didel÷s įtakos inkubaciniams rodikliams nepadaro. Prieauglio išeiga sumaž÷ja tik tais atvejais, kai kiaušiniai būna visai apvalūs ar per daug pailgi (Opлов, 1987).
Kiaušinių dydis (arba svoris) inkubacijoje turi esminę reikšmę, nes ši savyb÷ gerai persiduoda palikuonims. Kiaušinių svoris priklauso nuo dedeklių amžiaus, veisl÷s ir paukščių pulko parinkimo pagal šį požymį. Prieauglio išeiga iš labai mažų ar labai stambių kiaušinių visada būna mažesn÷. Inkubuojamo vištos kiaušinio mas÷ tur÷tų būti tarp 50 – 70 gramų.
20 Oro kamera turi būti bukajame kiaušinio gale, nejudanti, jos skersmuo – ne didesnis kaip 15 mm, o aukštis – 20 – 25 mm. Jei kamera didesn÷, reiškia, kad iš jos išgaravo daug vandens, ir inkubacijai tokie kiaušiniai netinka. Kiaušinio trynys turi būti centre ir vartant mažai jud÷ti. Baltyme netur÷tų būti intarpų, o vytuliai silpnai matomi (Juškien÷ ir kt., 2004).
1.3.1. Kiaušinių sv÷rimas
Kiaušinių sv÷rimo pranašumas yra tas, kad kiekvieną dieną sveriant nustatoma kiaušinių svorio keitimosi tendenciją. Tos tendencijos analiz÷ naudinga pulko įvertinimui.
Sverti reikia mažiausiai 90 kiaušinių, geriausiai surinktus ryte, išskyrus dvitrynius ir įskilusius kiaušinius. Kasdieniai kiaušinių sv÷rimai parodo potencialias problemas, kurios turi būti ištirtos nedelsiant.
Per mažas kiaušinių svoris gali būti jei: • Paukščiai lesinami nepakankamai,
• Per mažai energijos ir baltymų lesaluose, • Nepakankamas aprūpinimas vandeniu, • Ligos,
• Temperatūros kitimas paukštid÷je, • Paukščiai per mažo svorio.
Per didelis kiaušinių svoris gali būti jei: • Paukščiai lesinami per gausiai,
• Per daug energijos ir baltymų lesaluose, • Paukščiai per didelio svorio.
1.3.2. Kiaušinių surinkimas
Veislin÷se ir reprodukcin÷se fermose veislinius vištų kiaušinius iš lizdų reikia rinkti ne rečiau kaip kas 2 – 3 val. (Aniulien÷, 2004).
Inkubaciniai kiaušiniai turi būti renkami mažiausiai 4 kartus per dieną 7 kartus per savaitę. Per produktyvumo periodą siekiant išvengti didesnių užterštumų rekomenduojama rinkti 6 kartus per dieną (Зипер, 2001).
Pad÷ti kiaušiniai iš fermos turi būti kiek galima greičiau transportuojami į inkubatorių arba kiaušinių laikymo sand÷lį. Fermoje kiaušiniai turi būti laikomi kiek įmanoma trumpiau, nes joje sunkiau kontroliuoti reikiamas sąlygas ir laikytis higienos (Juodka, 1999).
21 1.3.3. Kiaušinių rūšiavimas
Kiaušiniai inkubacijai turi būti atrenkami fermoje, arba inkubatorių ceche. Kiaušiniai su žemiau vardinamais trūkumais į inkubatorių nededami, vengiant „sprogimų“ ir inkubacijos rodiklių pablog÷jimo:
• labai nešvarūs kiaušiniai, • suskilę kiaušiniai,
• kiaušiniai su plonu lukštu ir bet kuriuo kitu lukšto defektu, • per dideli kiaušiniai,
• per maži kiaušiniai,
• deformuoti ar nelygų lukštą turintys kiaušiniai.
Renkamų inkubacijai kiaušinių valyti ir plauti negalima, nes plaunant kiaušinius sunaikinama natūrali kiaušinio apsauga ir mikroorganizmai patenka dar greičiau (http://www.keiths-
orps.co.uk/categories/other-orp-colours/information/collecting-sorting-and-storing-hatching-eggs.html).
Nešvarūs kiaušiniai brokuojami. Netinkami kiaušiniai turi būti saugomi atskirai nuo inkubacinių kiaušinių. Kiaušiniai į pad÷klą dedami smailiu galu žemyn (Cobb – vantress.com Breeder Management Guide, 2008).
Kiaušinių svoriai skiriasi priklausomai nuo paukščių veisl÷s ir kinta nuo 30 iki 70 g. M÷sinių linijų derinio t÷vų pulkų kiaušinių svoris būna 50 – 70 g. Geriausi perinimo rezultatai gaunami iš geros kiaušinio kokyb÷s ir vidutinio dydžio (http://journeytoforever.org/farm_library/AD34.pdf).
1.3.4. Kiaušinių san÷liavimas
Atrinkti tinkami inkubavimui kiaušiniai turi būti laikomi saugioje, stabilioje aplinkoje. Geriausia kiaušinius inkubuoti kuo greičiau po surinkimo, tačiau ne visada yra tokia galimyb÷ (http://www.keiths-orps.co.uk/categories/other-orp-colours/information/collecting-sorting-and-storing-hatching-eggs.html).
Inkubavimui atrinkti kiaušiniai turi būti atskiroje, gerai v÷dinamoje patalpoje. Joje tur÷tų būti 16 – 20 0C temperatūra ir 70 – 80 proc., dr÷gm÷s. Jei dr÷gm÷ didesn÷, gali vystytis pel÷sis. Sand÷lyje kiaušiniai laikomi 4 – 5 dienas. Kuo didesnis laikotarpis nuo kiaušinio pad÷jimo iki perinimo, tuo gaunami blogesni rezultatai (Janušonis ir kt, 2007).
Rodikliai nepablog÷ja, jei perinamų vištų kiaušiniai ne senesni kaip 6 dienos. Ilgesn÷ kiaušinių sand÷liavimo trukm÷ su kiekviena diena mažina viščiukų išeigą nuo 0,5 iki 1,5 proc. Ilgas kiaušinių sand÷liavimas neigiamai veikia ir viščiukų kokybę. Broileriai, išsiritę iš kiaušinių, kurie
22 buvo saugomi 14 dienų ir daugiau, svorio priaugs mažiau (Cobb–vantress.com. Hatchery Management Guide, 2008).
Norint kad išsiristų daugiau viščiukų iš kiaušinių kurie buvo saugomi iki 14 dienų ir ilgiau, rekomenduojama kiaušinius laikyti 10 – 16 0C temperatūroje
(http://journeytoforever.org/farm_library/AD34.pdf).
1.3.5. Kiaušinių dezinfekavimas
Dedamus į inkubatorių kiaušinius reikia dezinfekuoti: tai didina prieauglio išeiga, taip pat apsaugo embrionus nuo įvairių ligų suk÷l÷jų. Dezinfekuojama dažniausiai formaldehido garais atskiroje patalpoje arba specialioje kameroje.
Formalinas/formaldehidas – skystas formalinas ar formaldehido dujos yra neabejotinai labiausiai efektyvus, norint pagerinti sanitarinę būklę. Formalinas ir formaldehidas yra dirginantis ir toksiškas. Formaldehidas veikia netgi esant kai kurioms organin÷ms medžiagoms. Gali būti naudojamas efektyviai sterilizuoti pastatus ir įrengimus. Geriausiai veikia esant aukštai temparatūrai ir dideliam dr÷gnumui (Leeson et al., 2000) Kubiniam metrui kameros imama 30 ml formalino, 20 ml vandens ir 20 g kalio permanganato. Formalino tirpalas supilamas į molinį arba emaliuotą indą ir dedamas į kamerą. Į tirpalą atsargiai įpilama kalio permanganato. Reakcijos metu išsiskiria formaldehidas. Ekspozicija – 30 min. nuo reakcijos pabaigos. Susidarę kenksmingi formaldehido garai pašalinami ventiliatoriumi (Aniulien÷, 2004).
1.3.6. Kiaušinių inkubavimas
Inkubatorius – tai aparatas, kuriuo sudaromos ir automatiškai palaikomos įvairių fizinių veiksnių derinys, reikalingas perinti visų naminių paukščių rūšių kiaušiniams. Inkubatoriuje kiaušinių perinimo metu palaikoma optimali temperatūra, santykinis oro dr÷gnumas, kiaušiniai v÷dinami ir vartomi.
Inkubuojamu kiaušinių sud÷jimo laikas priklauso nuo laiko, kuomet viščiukai turi būti pristatomi į fermą. Į inkubarorių dedamų kiaušinių temperatūra turi būti +18 – 20 0C. Šaltų kiaušinių į inkubatorių d÷ti negalima, nes ant jų kondensuojasi dr÷gm÷, d÷l to temperatūra ilgai nepadid÷ja iki reikalingos normos. Iki reikalingos normos temperatūra ir dr÷gm÷ turi padid÷ti per 4 – 5 val.
Dedant kiaušinius į inkubuoti inkubatoriuje reikia laikytis tokių reikalavimų: • temperatūra – +37,5 0C,
23 • sietų vartymosi periodiškumas per valandą – 1.
Vištų kiaušinių skilimas inkubuojant prasideda po 18 – 18,5 inkubavimo parų. Skilimo metu kiaušiniai nebevartomi, sudedami horizontaliai. Inkubatoriuje palaikoma +36,9 – 37 0C temperatūra, santykinis oro dr÷gnumas – 68 – 74 proc. (Juodka, 1999, Juškien÷ ir kt., 2004)
Optimalios temperatūros sutrikimai nevienodai veikia embrionų augimą įvairiose jų vystymosi stadijose. Jei kiaušiniai perkaitinami per pirmąsias 12 perinimo valandų (iki 42 0C), embrionai žūva per pusvalandį. Antrą ir trečią perinimo parą, temperatūrai pasiekus 39 0C, pastebimi įvairūs embrionų galvos išsigimimai, o ketvirtą ir penktą perinimo dieną – vidaus organų pakitimai. Kiaušinių perkaitinimas antrojoje perinimo pus÷je pavojingesnis negu pirmojoje. Ant alantojaus ir amniono sienelių pastebimos vandeningos įvairaus dydžio pūslel÷s. Dažniausiai prieauglis pradeda ristis anksčiau, pablog÷ja perinimo rodikliai.
Temperatūros kritimas inkubatoriuje iki 20 0C nesukelia embrionų patologijos, tik užsitęsia perinimo laikas.
Dr÷gm÷s kiekis inkubatoriuje yra svarbus fizinis veiksnys, veikiantis embriono vystymąsi. Santykinis oro dr÷gnumas svyruoja nuo temperatūros. Netinkamas santykinis oro dr÷gnumas sukelia kiaušinių džiuvimą ir nuodijimą dujomis. Jei santykinis oro dr÷gnumas didesnis, daugelis embrionų nepaj÷gia praskelti lukšto ir žūva, o likę gyvi būna silpni (Meiderts et al., 2004).
(http://journeytoforever.org/farm_library/AD34.pdf)
Prieauglis išimamas, kai paukščiukų pūkai būna pilnai išdžiūvę. Daugiausia viščiukų išskyla 21,0 – 21,5 inkubacijos parą. Po skilimo inkubatorius ir sietai turi būti gerai išplaunami ir išdezinfekuojami (Juškien÷ ir kt., 2004).
24
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas buvo atliktas Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s katedros ir „KG Group“ priklausančioje paukštininkyst÷s įmon÷je, AB „Vilniaus paukštynas“.
Darbas atliktas laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8–500 („Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymų „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4–361) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4–16 ).
AB Vilniaus paukštynas veiklą prad÷jo 1964 metais. Per 45 metus sukaupta didžiul÷ patirtis, brandžios tradicijos ir darbuotojų sumanumas bei profesionalumas ypač sustiprino įmon÷s konkurencingumą ir pad÷jo tapti šios rinkos lydere.
12 kilometrų nuo Vilniaus, Rudaminoje, įsikūrusi bendrov÷ visiškai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Paukščių skerdimą nuolat prižiūri ne tik Maisto ir veterinarijos tarnyba bei mikrobiologijos laboratorija, bet ir kvalifikuoti paukštyno specialistai, tod÷l į parduotuves patenkantys gaminiai yra itin kruopščiai patikrinti. Puikią kokybę taip pat užtikrina įmon÷je įdiegti HACCP, 0BRC ir ISO 22000 kokyb÷s standartai.
Naudojant šiuolaikišką įrangąVilniaus paukštyne: • auginami broilerių t÷vai ir veisiami broileriai,
• skerdžiami užauginti boileriai, • gaminami broilerių m÷sos gaminiai.
Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie Vilniaus paukštyne auginamų linijų derinių Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinių vištaičių laikymo ir lesinimo sąlygas, suaugusių vištų laikymą apie inkubacinių kiaušinių atrinkimą, sand÷liavimą, inkubavimą.
Pakaitinių ir suaugusių abiejų linijų derinių višos buvo laikomos vienodomis laikymo sąlygomis, kurios atitiko linijų derinių Ross 308 ir Cobb 500 zootechninius reikalavimus ir rekomendacijas.
Tyrimas prad÷tas vykdyti 2010 m., rugs÷jo m÷nesį, buvo vykdomas iki sausio m÷nesio t.y. 4 m÷nesius, jo metu įvertinti faktoriai įtakojantys pakaitinių vištaičių mas÷s vystymąsi:
• faktinis vištaičių svoris per visą auginimo laikotarpį, g; • faktinis vištaičių priesvoris, g
• gaištamumas,
25 • Lesalų ir vandens santykis.
Pakaitinių vištaičių svoriui įvertinti buvo sveriama ne mažiau kaip 5 proc., visų paukščių. Iki trijų savaičių amžiaus paukščiai sveriami du kartus per savaitę, o v÷liau vieną kartą per savaitę. Paukščiai sveriami nustatytą savait÷s dieną, t.y. linijų derinio Ross 308 pakaitin÷s vištait÷s buvo sveriamos ketvirtadieniais, o linijų derinio Cobb 500 antradieniais, po lesinimo pra÷jus ne mažiau kaip 4 – 6 valandoms. Sv÷rimui naudojami specialūs atitvarai, kurių pagalba paukščiai pasveriami 4 – 6 paukštid÷s vietose.
Oro jud÷jimo greičio matavimai buvo atliekami 3, 9, 17–os savaičių paukščiams, naudojant prietaisa“TSI“. Oro jud÷jimo greitis buvo matuojamas 20–yje skirtingų paukštid÷s vietų, einant įstrižai iš vienos paukštid÷s galo į kitą.
Taip pat darbe atlikti tolimesni tyrimai kiaušinio kokyb÷s nustatymui, įvertinant: • Kiaušinio svorį, g, • Lukšto stipruma, N, • Baltymo aukštį, • Hafo vnt, • Lukšto svorį, g, • Lukšto storį, mm.
Kiaušinių d÷jimo periodu abiejų linijų derinių inkubaciniai kiaušiniai buvo imami 30 vnt., kas 2 m÷nesius. Inkubavimui buvo imami švarūs ar mažai sutepti kiaušiniai. Tyrimo metu paukščiai buvo sveiki ir normaliai d÷slūs. Vištų ir gaidžių santykis buvo 10:1. Inkubaciniai kiaušiniai buvo tiriami Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje naudojant automatinį kiaušinių parametrų analizatorių „Egg Multi – tester“, kiaušinių lukšto tvirtumui nustatyti – „Egg Shell Force Gauge“ ir laboratorin÷s svarstykl÷s lukšto storiui nustatyti buvo naudojamas elektroninis mikrometras – „Mitutoio“
Abiejų linijų derinių inkubacinių kiaušinių tyrimo rezultatai buvo apdoroti panaudojant duomenų vertinimo statistinį paketą „STATISTIKA“ ir buvo atliktas linijų derinių Ross 308 ir Cobb 500 inkubacinių kiaušinių kokyb÷s palyginamasis įvertinimas. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi kai p < 0,05. Vertinant kiaušinių kokyb÷s rezultatus p < 0,05.
26
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Pakaitinių vištaičių auginimas ir analiz÷
3.1.1. Viščiukų auginimas pirmosiomis gyvenimo dienomis
Vienadieniai viščiukai talpinami į švarią, dezinfekuotą ir įšildytą paukštidę, kurioje būna pakreikta ne mažiau kaip 5 cm kraiko. Kraikui naudojamos medžio drožl÷s. Prieš viščiukų atvežimą paukštid÷ šildoma 1 – 2 dienas iki 32 0C. Įmon÷je veislinis prieauglis pirmąsias dvi savaites auginamas aptvar÷liuose (2 pav.), kad būtų išvengta viščiukų pasklidimo po visą paukštidę, be to aptvar÷liai saugo viščiukus ir nuo galimų skersv÷jų.
2 pav. Aptvar÷liai veisliniams paukščiams.
Vištait÷ms vienoje paukštid÷je statomi 8 aptvar÷liai. Kiekviename aptvar÷lyje talpinama virš 1000 vienadienių vištaičių. Gaidžiukai talpinami atskirai nuo vištaičių. Jiems vienoje paukštid÷je statomi 3 aptvar÷liai. Gaidžiukų į vieną aptvar÷lį talpinama 900 vnt. Kadangi vienadieniai viščiukai yra labai jautrūs ir neskiria lesalų nuo nelesamų medžiagų, siekiant išvengti nelesamų medžiagų prisilesimo į kiekvieną aptvar÷lį tiesiamas popierius (3 pav.), stengiant uždengti kuo didesnį aptvar÷lio plotą.
27 3 pav. Popierius vienadieniams viščiukams
Vienadieniai viščiukai pirmąsias 2 savait÷s lesinami iš specialių lesinimo l÷kštučių, o pirmąją auginimo savaitę siekiant užtikrinti reikiamą vandens kiekio suvartojimą prie pagrindinių vandens linijų statomos papildomos vakuumin÷s g÷ralin÷s. Viena lesinimo l÷kštut÷ skiriama 30 – 40–čiai vienadienių viščiukų, o viena vakuumin÷ g÷ralin÷ 50–čiai viščiukų. Įranga išd÷stoma taip, kad per pirmąsias 24 valandas viščiukai netur÷tų eiti daugiau nei vieną metrą, kad surastų lesalą ir vandenį. (4 pav.)
4 pav. Lesinimo l÷kštučių ir vakuuminių g÷ralinių išd÷stymas.
Prieš viščiukų atvežimą likus kelioms valandoms lesinimo l÷kštut÷s pripildomos trupiniuotu lesalu. Kad viščiukai kuo greičiau surastų lesalą ir greičiau prad÷tų jį lesti papildomai jo pabarstoma ir ant popieriaus. Vakuumin÷s g÷ralin÷s pripildomos vandeniu, kad jis sušiltų iki
28 patalpos temperatūros. Lesalin÷s ir g÷ralin÷s aptvar÷liuose išd÷stomos taip, kad būtų tolygiai apšviestos.
Pra÷jus 24 valandoms po viščiukų pri÷mimo stebimas jų gūžio prisipildymas vandens ir pašaro mišiniu. Tam tikslui kiekviename aptvar÷lyje patikrinama 10 – 20 viščiukų. Pagal rekomendacijas pra÷jus 24 valandoms po pri÷mimo viščiukų su pilnais gūžiais tur÷tų būti daugiau nei 95 procentai.
Pirmąsias 2 auginimo dienas paukštid÷ apšviečiama 24 valandas per parą, ne mažesniu kaip 60 lx intensyvumu, palaikoma 31 0C, o esant būtinumui ir didesn÷ patalpų temperatūra. Temperatūros fiksavimui paukštid÷je kabinami termometrai. Termometrai kabinami viščiukų lygyje, 3–se paukštid÷s vietose. Taip pat paukštid÷je yra kabinami dr÷gm÷s matuokliai, kurie fiksuoja santykinį oro dr÷gnumą. Vienadieniams viščiukams rekomenduojamas santykinis oro dr÷gnis yra 60 – 70 procentų. Tačiau mūsų tyrimai parod÷, kad šildant paukštidę iki 32 0C labai sunku išlaikyti rekomenduojamą santykinį oro dr÷gnumą ir jis buvo 45 – 55 procentai. Stengiantis palaikyti optimalų oro dr÷gnumą, šalia namelių yra nukasamos pjuvenos ir ant betono laistomas vanduo.
3.1.2. Pakaitinių vištaičių svorio dinamikos analiz÷
Norint užauginti didelio produktyvumo t÷vų pulkų vištas griežtai kontroliuojamas pakaitinių vištaičių svoris bei priesvoris. Tam tikslui pasiekti paukščiai yra sveriami kartą per savaitę. 8 lentel÷je pateikti linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinių vištaičių planuojami ir faktiniai svorių rezultatai.
Per didelis paukščių priesvoris didina faktinį svorį, kas gali reikšti pakaitinių vištaičių nutukimą, o esant per mažam priesvoriui standartinis svoris nepasiekiamas 9 lentel÷je pateikti linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinių vištaičių planuojami ir faktiniai priesvorio rezultatai.
8 lentel÷. Linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinių vištaičių svoris nuo 1 iki 19 savait÷s.
Ross 308 Cobb 500 Paukščių amžius, sav. Planuojamas vištaičių svoris, g. Faktinis vištaičių svoris, g. Skirtumas, g. Planuojamas vištaičių svoris, g. Faktinis vištaičių svoris, g. Skirtumas, g. 1 115 145 25 160 136 - 24 2 220 293 73 280 337 57 3 355 455 100 400 529 129 4 475 539 64 520 631 111 5 590 643 53 620 692 72 6 700 716 16 720 760 40
29 8 lentel÷s tęsinys 7 800 835 35 820 868 48 8 900 966 66 920 986 66 9 1000 1094 94 1020 1103 83 10 1100 1199 99 1105 1228 123 11 1200 1304 104 1190 1288 98 12 1300 1384 84 1280 1412 132 13 1400 1505 105 1365 1572 207 14 1500 1651 51 1450 1605 155 15 1610 1735 125 1530 1663 125 16 1730 1838 108 1610 1716 106 17 1855 1882 27 1745 1796 51 18 1990 2016 26 1880 1963 83 19 2135 2206 71 2015 2042 27
Iš 8 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad linijų derinio Cobb 500 pakaitinių vištaičių svoris pirmąją auginimo savaitę buvo 24 gramais mažesnis nei planuojama, o linijų derinio Ross 308 vištaičių svoris buvo 25 gramais didesnis nei planuojama. Kadangi pirmąją auginimo savaitę pakaitin÷s vištait÷s lesinamos nenormuotai, svorio nepriaugimui įtakos gal÷jo tur÷ti vienadienių viščiukų kokyb÷, temperatūrinių r÷žimų nesilaikymas, netinkama vandens kokyb÷ bei vienadienių viščiukų ligos t.y. viduriavimas, tryninis peritonitas ir kt. Nuo 2 iki 19 paukščių auginimo savait÷s abiejų linijų derinio pakaitinių vištaičių svoriai buvo nežymiai didesni už standartinį svorį. Auginant veislinį prieauglį labai svarbu užtikrinti kuo didesnį pulko vienodumą. Pagal veislinių paukščių auginimo rekomendacijas paukščių vienodumui įvertinti svorio ribos skaičiuojamos ±10 proc., ribose. Iš lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad abiejų linijų derinių pakaitinių vištaičių svoris per visą auginimo laikotarpį neatitiko ±10 proc., rekomendacijų ir buvo didesnis.
Norint, kad vištait÷s nenutuktų ir būtų užtikrintas rekomenduojamas jų svoris tikslingiausia yra nežymiai sumažinti lesalo normą ir apriboti šviesą. Taip pat rekomenduojama padaryti papildomą kontrolinį sv÷rimą , kuris leistų įvertinti ar tinkamai paskirta lesalo norma.
9 lentel÷. Linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 pakaitinių vištaičių priesvoris nuo 1 iki 19 auginimo savait÷s. Ross 308 Cobb 500 Paukščių amžius, sav. Planuojamas vištaičių priesvoris, g. Faktinis vištaičių priesvoris, g. Skirtumas, g. Planuojamas vištaičių priesvoris, g. Faktinis vištaičių priesvoris, g. Skirtumas, g. 1 75 105 + 30 120 96 -24 2 105 148 + 43 120 201 +81 3 135 162 + 27 120 192 +72
30 9 lentel÷s tęsinys 4 120 84 – 36 120 102 -18 5 115 104 -9 100 61 -39 6 110 73 -37 100 68 -32 7 100 119 +19 100 108 +8 8 100 131 +31 100 118 +18 9 100 128 +28 100 117 +17 10 100 105 +5 85 125 +40 11 100 105 +5 85 60 -25 12 100 80 -20 90 124 +34 13 100 121 +21 85 160 +75 14 100 146 +46 85 33 -52 15 110 84 -26 80 58 -22 16 120 103 -17 80 53 -27 17 125 44 -81 135 80 -55 18 135 134 -1 135 167 +32 19 145 135
Iš 9 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad pirmąją auginimo savaitę linijų derinio Cobb 500 faktinis vištaičių priesvoris buvo mažesnis už planuojamą. Kadangi pakaitin÷s vištait÷s pirmąją auginimo savaitę lesa nenormuotai planuojamo priesvorio nepasiekimui įtakos gal÷jo tur÷ti vienadienių viščiukų kokyb÷, viščiukų ligos, auginimo technologijos nesilaikymas (pirmąją auginimo savaitę nebuvo užtikrintas reikiamas dr÷gm÷s kiekis paukštid÷je). Nuo 2 iki 19 auginimo amžiaus savait÷s faktinis viščiukų priesvoris svyravo. Labai svarbu yra užtikrinti tinkamą priesvorio laikymąsi. Esant per mažam priesvoriui paukščiai nepasiekia standartinio svorio, kas gali iššaukti tolimesnes pasekmes tokias kaip paukščių prolapsusai d÷jimo metu. Per didelis paukščių priesvoris taip pat turi neigiamos įtakos. Esant per dideliam priesvoriui did÷ja faktinis paukščių svoris, kas gali reikšti veislinių vištaičių nutukimą.
3.1.3. Mikroklimato ir šviesos programos analiz÷
Didžiulę įtaką viščiukų auginimui ir vystymuisi turi jų laikymas, optimalus mikroklimatas bei šviesos r÷žimas (Janušonis ir kt., 2007). Veislinis prieauglis auginamas pagal specialias šviesos trukm÷s ir intensyvumo bei temperatūros programas, kurios turi įtakos augimui, reguliuoja prieauglio lytinį brendimą bei turi įtakos būsimam d÷slumui. Temperatūros ir apšvietimo r÷žimai nustatomi vadovaujantis, kompanijos tiekiančios paukščius nurodymais. Pakaitinio prieauglio temperatūros ir šviesos r÷žimo nurodymai pateikiami 10 lentel÷je.
Ne mažiau svarbu paukštid÷je užtikrinti reikiama gryno oro kiekį, nes paukščiai jautrūs deguonies trūkumui ir amoniako pertekliui. Pagal Europos standartus amoniako tur÷tų būti ne daugiau kaip 20 ppm, CO2 netūr÷tų viršyti 3000 ppm, CO – 10 ppm. Tam tikslui pasiekti
31 paukštid÷se nuolat stebimi šie rodikliai. Esant per didel÷ms koncentracijoms suaktyvinamas šviežio oro patekimas, bei kenksmingų dujų pertekliaus pašalinimas. Taip pat paukštid÷je reguliuojamas oro jud÷jimo greitis, kuris tur÷tų būti ne didesnis, kaip 0,3 – 0,5 m/s. Oro jud÷jimo greičio matavimai paukštid÷se pateikiami 11 lentel÷je.
10 lentel÷. Linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 temperatūros ir šviesos r÷žimai.
Ross 308 Cobb 500 Amžius, d. Apšvieti mo trukm÷ Šviesos intensyvum as, lx. Temperatūri nis r÷žimas Apšvieti mo trukm÷, val. Šviesos intensyvum as, lx. Temperatūri nis r÷žimas 1 24 31 24 31 2 24 31 24 31 3 23 30 23 30 4 23 30 23 30 5 19 60 29 21 29 6 19 29 21 60 29 7 16 29 19 29 8 16 28 19 28 9 14 28 16 28 10 14 28 16 28 11 12 27 14 27 12 12 27 14 27 13 11 27 12 27 14 11 20 26 12 26 15 10 26 10 26 16 10 26 10 26 17 9 25 9 25 18 9 25 9 25 19 8 25 8 25 20 8 24 8 20 24 21 8 24 8 24 22 8 23 8 23 23 8 23 8 23 24 8 23 8 23 25 8 22 8 22 26 8 22 8 22 27 8 22 8 22 28 8 21 8 21 29 8 21 8 21 30 – 140 8 5 21 8 5 21
Iš 10 lentel÷je pateiktų duomenų matome, kad abiejų linijų derinių vištait÷s auginamos pagal vienodus temperatūrinius ir šviesos trukm÷s r÷žimus. Tačiau apšvietimo intensyvumo liuksais programa skiriasi. 60–ties liuksų intensyvumas paukštid÷je, kur buvo auginamos linijų
32 derinio Ross 308 pakaitin÷s vištait÷s buvo laikomas 5 dienas, o linijų derinio Cobb 500 6 dienas. Linijų derinio Ross 308 20–ties liuksų apšvietimo programa vištait÷ms buvo naudojama 9 dienas, o linijų derinio Cobb 500 14 dienų tai yra net 5 dienomis ilgiau už linijų derinio Ross 308. 5 liuksų apšvietimo programa linijų derinio Ross 308 pakaitin÷ms vištait÷ms prad÷ta taikyti nuo 15–os auginimo dienos, o linijų derinio Cobb 500 nuo 21–os auginimo dienos. Lyginat paukščių subrendimą 140 dienų laikotarpyje, buvo pasteb÷tas didesnis linijų derinio Cobb 500 pakaitinių vištaičių ir gaidžiukų lytinis subrendimas. Pagal rekomendacijas 140 dienų amžiaus pakaitinių vištaičių nuotolis tarp dubens kaulų tur÷tų būti 1 – 2 pirštai, tačiau linijų derinio Cobb 500 jis buvo didesnis tai yra 2 – 2,5 piršto. Tod÷l norint užtikrinti reikiamą pakaitinių vištaičių lytinį subrendimą rekomenduojama linijų derinio Cobb 500 pakaitin÷ms vištait÷ms sudaryti trumpesnę 20 liuksų apšvietimo trukm÷s programą, ir ankščiau prad÷ti taikyti 5 liuksų intensyvumo programą.
Siekiant užtikrinti planuojamus d÷jimo intensyvumo pikus, svarbu užtikrinti teisingą prieauglio šviesos programų laikymąsi. Šviesos programų nesilaikymas sukelia ankstyvą lytinį subrendimą, d÷l kurio vištos pradeda d÷ti kiaušinius ankščiau nei rekomenduojama.
11 lentel÷. Linijų derinio Ross 308 ir Cobb 500 oro jūd÷jimo dinamka paukštid÷se skirtingose paukštid÷se, m/s.
Linijų deriniai
Ross 308 Cobb 500
Amžius, savait÷mis Amžius, savait÷mis
Matavimų skaičius
3 sav. 9 sav. 17sav. 3 sav. 9 sav. 17 sav.
1 0,12 0,20 0,27 0,10 0,22 0,24 2 0,19 0,25 0,38 0,13 0,19 0,25 3 0,14 0,38 0,25 0,13 0,14 0,27 4 0,12 0,28 0,28 0,10 0,12 0,24 5 0,16 0,20 0,36 0,16 0,16 0,20 6 0,24 0,36 0,34 0,20 0,24 0,48 7 0,28 0,34 0,60 0,18 0,19 0,23 8 0,19 0,40 0,68 0,22 0,29 0,17 9 0,29 0,32 0,25 0,23 0,13 0,15 10 0,13 0,25 0,55 0,25 0,16 0,24 11 0,16 0,35 0,39 0,24 0,10 0,34 12 0,10 0,50 0,38 0,20 0,16 0,22 13 0,17 0,38 0,34 0,21 0,17 0,44 14 0,10 0,34 0,35 0,22 0,10 0,21 15 0,20 0,35 0,40 0,28 0,25 0,23 16 0,25 0,40 0,25 0,20 0,33 0,28 17 0,22 0,25 0,31 0,18 0,17 0,43 18 0,25 0,31 0,43 0,16 0,25 0,33 19 0,10 0,34 0,28 0,22 0,31 0,45 20 0,17 0,20 0,52 0,14 0,40 0,40 Vidurkis 0,18 0,32 0,38 0,19 0,20 0,29
