LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

Endokrinologijos klinika

Kornelija Bagdonaitė

Moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinės sveikatos

vertinimas

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Medicina)

Mokslinis vadovas:

Dr. L. Radzevičienė

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

6. SANTRUMPOS ... 7

7. SĄVOKOS ... 8

8. ĮVADAS ... 9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

10.1. Moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinė sveikata ir jos sutrikimai ... 11

10.2. Moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, lytinės disfunkcijos sąsajos su diabetine nefropatija ir glikemijos kontrole ... 12

11. TYRIMO METODIKA ... 14 12. REZULTATAI ... 16 13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 22 14. IŠVADOS ... 24 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 25 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 26

3

1. SANTRAUKA

K. Bagdonaitė. „Moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinės sveikatos vertinimas“/ mokslinis vadovas – dr. L. Radzevičienė.

Tyrimo tikslas: įvertinti moterų, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu (CD), seksualinės sveikatos sąsajas

su diabetine nefropatija (DN) bei glikemijos kontrole.

Tyrimo uždaviniai: įvertinti moterų, sergančių 1 tipo CD, seksualinę sveikatą naudojant

struktūrizuotą anketą „Moterų lytinės funkcijos indeksas“ (MLFI); palyginti moterų, sergančių 1 tipo CD, seksualinę sveikatą esant nustatytai DN ir be jos; įvertinti moterų, sergančių 1 tipo CD, seksualinės sveikatos sąsajas su glikemijos kontrole.

Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 113 moterų, sergančių 1 tipo CD. Dalyvės atsakė į klausimus apie

CD ir užpildė MLFI klausimyną. Atlikti antropometriniai ir arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimai, apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI), paimtas kraujas biocheminiams tyrimams (kreatininas, lipidograma, testosteronas, estradiolis, lytinius hormonus sujungiantis globulinas (SHBG)), įvertintas glikozilintas hemoglobinas (HbA1c), tirta paros albuminurija šlapime. Patikslinta DN diagnozė. Moterų lytinė disfunkcija (MLD) nustatyta MLFI balų sumai esant mažiau ar lygu 26,55.

Rezultatai: 43,4 proc. tiriamųjų buvo diagnozuota DN. Vidutinė tiriamųjų MLFI balų suma buvo

24±10,05. DN įtakos MLFI poskalių balams ar balų sumai nestebėta. Rastas neigiamas amžiaus ryšys su visų tiriamųjų lytinio potraukio ir susijaudinimo poskaliais. Grupėje be DN nustatytas neigiamas HbA1c ryšis su lubrikacijos poskaliu, o moterims su DN rastas neigiamas ryšys tarp amžiaus ir lubrikacijos bei orgazmo poskalių. Amžiaus ir HbA1c sąsajų su MLFI balų suma nenustatėme. Moterims su DN rastas reikšmingas neigiamas ryšys tarp vidutinio HbA1c ir SHBG koncentracijos (p=0,027). 35,4 proc. tiriamųjų nustatyta MLD. Amžius, CD trukmė, DN, AKS, KMI ir kraujo lipidai MLD pasireiškimui reikšmės neturėjo. Moterų, kurioms nustatyta lytinė disfunkcija, vidutinė HbA1c koncentracija buvo reikšmingai didesnė nei moterų, kurios turėjo normalią lytinę funkciją (p=0,028). HbA1c koncentracija > 7 proc. 1,5 karto didino MLD pasireiškimo riziką, lyginant su HbA1c ≤ 7 proc.

Išvados: Vidutinė tiriamųjų MLFI balų suma buvo 24±10,05. MLD buvo nustatyta 35,4 proc.

sergančiųjų 1 tipo CD. Palyginus moterų, sergančių 1 tipo CD, seksualinę sveikatą esant nustatytai DN ir be jos, reikšmingų skirtumų nenustatyta. Moterų, kurioms nustatyta lytinė disfunkcija, vidutinė HbA1c koncentracija buvo reikšmingai didesnė nei moterų, kurios turėjo normalią lytinę funkciją. HbA1c koncentracija didesnė nei 7 proc. 1,5 karto didina lytinės disfunkcijos pasireiškimo riziką.

Praktinės rekomendacijos: Sergančiosioms 1 tipo CD, turinčioms nusiskundimų dėl seksualinės

4 įvertinti bei konsultacijų metu aptarti galimus seksualinės sveikatos sutrikimus, o nustačius MLD – nukreipti gydytojo specialisto konsultacijai.

5

2. SUMMARY

K. Bagdonaite. „The Evaluation of Female Sexual Function in Type 1 Diabetes Patients“ / scientific research supervisor – MD, PhD L. Radzeviciene.

The aim of the research: to evaluate sexual function of female patients with type 1 diabetes mellitus

(DM) and its correlation with diabetic nephropathy (DN) and glycaemic control.

The tasks of the research: to evaluate sexual function of female patients with type 1 DM using

Female Sexual Function Index (FSFI) questionnaire, to evaluate the association of diagnosed diabetic nephropathy and female sexual dysfunction, to evaluate the association of glycaemic control and female sexual dysfunction.

Methodology of the research: the participants of the study were 113 women with type 1 DM, 18-52

years old. Postmenopausal women were excluded from the study. Patients filled questionnaire about diabetes and FSFI, the anthropometric and arterial blood pressure measurements were taken. Body mass index (BMI) was calculated. Laboratory tests included glycated hemoglobin (HbA1c), blood lipids, creatinine, estradiol, testosterone, sexual hormone binding globuline (SHBG) and the urinary albumin excretion of 24 hours. We diagnosed female sexual dysfunction (FSD) based on FSFI score lower than or 26,55.

Results: 43,4% of participants were diagnosed with diabetic nephropathy. The average FSFI total

score was 24±10,05. There was no correlation between any FSFI domain or total score and diabetic nephropathy. We found a negative correlation between age and FSFI domains of desire and arousal in all participants, it also affected domains of orgasm and lubrication in women without DN. Negative correlation between HbA1c level and lubrication subscale in women with DN was observed. Higher HbA1c level negatively affected SHGB levels in women with DN (p = 0,027). 35,4% of women were diagnosed with FSD. We did not find any significant correlations between FSD and age, disease duration, diabetic nephropathy, blood lipids, arterial blood pressure or BMI. Women with FSD had a higher average HbA1c level than women with a normal sexual function (p=0,028). HbA1c level > 7 % 1,5 times was more likely to be a risk for developing FSD compared to HbA1c ≤ 7 %.

Conclusions: The average FSFI score for all participants was 24±10,05. FSD was diagnosed to 35,4%

of women with type 1 DM. No association was found between FSD and diabetic nephropathy. Higher average HbA1c level was observed in women with FSD than in women with normal sexual function. HbA1c level higher than 7 % 1,5 times was more likely to be a risk for developing FSD.

Practical recommendations: It is recommended to evaluate sexual function with FSFI questionnaire

for female patients with type 1 diabetes mellitus who have sexual function problems and if FSD is diagnosed – offer to consult a sexual health specialist.

6

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei gyd. Linai Radzevičienei už visapusišką pagalbą bei palaikymą. Taip pat dėkoju gyd. Editai Prakapienei už konsultacijas rengiant baigiamąjį magistro darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konfliktų nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

2013 m. kovo 13 d. Kauno regioninis biomedicininių tyrimų etikos komitetas išdavė leidimą atlikti tyrimą, leidimo Nr. BE 2-16. 2014 m. sausio 7 d. gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto pritarimas tyrimo papildymui Nr. P1-162/2013., į tyrimą įtraukus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų (KK) Akių ligų klinikoje atliekamus tyrimus.

7

6. SANTRUMPOS

CD – cukrinis diabetas

HbA1c – glikozilintas hemoglobinas DN – diabetinė nefropatija

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija MLFI – moterų lytinės funkcijos indeksas MLD – moterų lytinė disfunkcija

GFG – glomerulų filtracijos greitis AKS – arterinis kraujo spaudimas LAI – laisvų androgenų indeksas T – testosteronas

E2 – estradiolis

SHBG – lytinius hormonus sujungiantis globulinas KMI – kūno masės indeksas

DTL – didelio tankio lipoproteinai MTL – mažo tankio lipoproteinai TG – trigliceridai

SN – standartinis nuokrypis N – tiriamųjų skaičius

p – paklaidos tikimybės reikšmė proc. – procentai

ŠS – šansų santykis

8

7. SĄVOKOS

Cukrinis diabetas – „įvairių paveldimų ir įgytų priežasčių sukeltas medžiagų apykaitos

sutrikimas, lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų (audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita (angliavandenių, baltymų, riebalų), atsiranda lėtinė hiperglikemija ir daugelio organų (ypač akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas ar disfunkcija (Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 1999)“ [46].

Pirmo tipo cukrinis diabetas – atsiranda dėl autoimuninio kasos Langerhanso salelėse

esančių beta lastelių suardymo, lemiančio absoliutų insulino stygių.

Diabetinė nefropatija (DN) – lėtinė cukrinio diabeto komplikacija, atsiradusi dėl glomerulų

pažeidimo, kuriai būdinga progresuojanti nuolatinė (nuo nedaug padidėjusios iki didelės) albuminurija, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas bei besivystantis inkstų veiklos sutrikimas.

9

8. ĮVADAS

Cukrinis diabetas (CD) yra aktuali XXI amžiaus visuomenės sveikatos problema. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2017m. CD visame pasaulyje sirgo 425 milijonai gyventojų. Stebint sparčiai besivystančią urbanizaciją, žalingus mitybos įpročius bei kritinę fizinio aktyvumo stoką, iki 2045m. šis skaičius gali siekti net 629 milijonus [1]. Cukrinis diabetas PSO pripažintas viena iš keturių neužkrečiamųjų ligų, kurių prevencijai bei kontrolei turi būti teikiamas ypatingas pasaulio lyderių dėmesys [2]. 1 tipo cukriniu diabetu, kuriam būdingas absoliutus insulino stygius dėl autoimuninio kasos Langerhanso salelėse esančių beta lastelių suardymo [3], serga 7-12 proc. visų pacientų [1]. Liga dažniausiai nustatoma vaikystėje ar paauglystėje, simptomai pasireiškia staiga – atsiranda troškulys, alkis, dažnas šlapinimasis, bendras silpnumas, nuovargis, intensyvus svorio kritimas [1]. Pacientui būtinas individualus gydymas kasdienėmis insulino injekcijomis, reguliarus gliukozės kiekio kraujyje matavimas bei subalansuotas mitybos ir fizinio aktyvumo režimas siekiant geresnės gyvenimo kokybės [1]. Neužtikrinus adekvačios glikemijos kontrolės, pažeidžiamos smulkiosios bei stambiosios kraujagyslės – taip didėja ūmių kardiovaskulinių būklių rizika bei vystosi lėtinės ligos komplikacijos, iš kurių viena dažniausių yra diabetinė nefropatija (DN) [5, 6].

Dėl vis labiau augančio susidomėjimo žmogaus reprodukcine sveikata, ir viena svarbiausių jos dalių – seksualine sveikata – bei jos įtaka žmogaus gyvenimo kokybei, psichologinei bei socialinei gerovei, skirtas didelis dėmesys CD bei lytinės funkcijos sąsajoms įvertinti. Šiandien CD laikomas vienu svarbiausių veiksnių – įrodyta, jog lėtinės CD komplikacijos neigiamai veikia vyrų seksualinę funkciją [7]. Dėl panašaus komplikacijų dažnio tarp lyčių buvo daromos prielaidos, jog moterų seksualinė sveikata yra taip pat neigiamai veikiama, tačiau ilgą laiką ji susilaukė daug mažiau dėmesio dėl nestandartizuotų moters lytinės disfunkcijos apibrėžimų ir objektyvių įvertinimo skalių stokos bei neigiamo visuomenės požiūrio į moters seksualumą [8]. Ši sritis iki šiol nėra plačiai išnagrinėta, o duomenų apie moterų, sergančių 1 tipo CD, seksualinę sveikatą trūksta ir Lietuvoje. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti 1 tipo CD sergančių moterų lytinę funkciją bei jos sąsajas su diabetine nefropatija bei glikemijos kontrole.

10

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinės sveikatos sąsajas su diabetine nefropatija bei glikemijos kontrole.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinę sveikatą naudojant struktūrizuotą anketą „Moterų lytinės funkcijos indeksas“.

2. Palyginti moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinę sveikatą esant nustatytai diabetinei nefropatijai ir be jos.

3. Įvertinti moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinės sveikatos sąsajas su glikemijos kontrole.

11

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1. Moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, lytinė sveikata ir jos sutrikimai

PSO seksualinę sveikatą įvardija kaip fizinę, emocinę, psichinę bei socialinę gerovę, susijusią su žmogaus seksualiniu elgesiu, o ne tik ligos, lytinės funkcijos sutrikimo ar fizinės negalios nebuvimą [16]. Ilgą laiką buvo susiduriama su sunkumais įvardyti moters lytinės sveikatos problemas dėl įvairiapusiško ir kompleksinio seksualinio atsako bei jo sutrikimo mechanizmų. 2013 m. Amerikos psichiatrų asociacija moterų lytinę disfunkciją (MLD) (angl. Female Sexual Dysfunction) apibūdino kaip psichofiziologinius pokyčius, pasireiškiančius normalaus seksualinio atsako ciklo sutrikimais. Pokyčiai turi būti nuolatiniai ar pasikartojantys bei būtinai sukeliantys asmeninį distresą ir trunkantys ne trumpiau kaip 6 mėnesius [11].

Moterų lytinės disfunkcijos pasireiškimas mokslinėje literatūroje svyruoja nuo 40 iki 60 procentų [10,12]. Tačiau tikroji problema gali būti kur kas didesnė – Amerikoje 2009 m. atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo daugiau nei 3000 respondenčių, nustatyta, jog kiek daugiau nei trečdalis moterų išdrįso paklausti patarimo, dažniausiai ginekologo ar šeimos gydytojo, o tik 6 proc. moterų kreipėsi konkrečiai dėl seksualinės sveikatos problemų. Būtent gėdos jausmas buvo viena stipriausių priežasčių, dėl kurios moterys nekalbėdavo apie esamas problemas. Seksualinės sveikatos problemų vengimas nesvetimas ir medikams – 80 procentų atvejų moteris pirma inicijuodavo pokalbį apie seksualinį gyvenimą [39]. 2010 m. įvertintas ir sergančiųjų CD požiūris. Apklausus 1993 respondentus, nustatyta, jog tik 19 proc. moterų, sergančių CD, kreiptųsi į gydytoją dėl lytinio gyvenimo problemų, o trečdalis sergančiųjų, kurios kreipėsi, buvo paklaustos paties specialisto apie galimus sutrikimus [40].

Siekiant įvertinti galimą CD įtaką, pastaraisiais dešimtmečiais daugėjo studijų, skirtų sergančiujų CD lytinei funkcijai įvertinti. 2013 m. atliktoje metaanalizėje išnagrinėti 26 tyrimų duomenys, kuriuose iš viso dalyvavo 3168 moterys, sergančios CD ir 2823 sveikos moterys kontrolinėje grupėje. Nustatyta, jog CD sergančių moterų lytinės funkcijos sutrikimo dažnis svyravo tarp 25 ir 71 proc. Taip pat stebėta, jog sergančios moterys turi daugiau nei du kartus didesnę riziką lytinės funkcijos sutrikimams nei sveikos moterys [13].

Sergančių pirmo tipo CD moterų lytinė sveikata sulaukė ir atskiro tyrėjų dėmesio. Didelės apimties Šiaurės Amerikos kohortinėje Diabetes Control and Complications Trial/Epidemiology of Diabetes Interventions and Complications (DCCT/EPIC) studijoje MLD pasireiškimas 1 tipo CD sergančioms moterims buvo 35 proc. Moterys dažniausiai išsakė lytinio potraukio bei geismo sumažėjimą, sunkumus pasiekti orgazmą ir reikiamą makšties lubrikaciją, skausmą lytinių santykių metu [8]. Turkijoje atliktame tyrime Doruk‘as su kolegomis lytinės funkcijos sutrikimus nustatė net 71

12 proc. moterų. Sergančiosioms 1 tipo CD jie pasireiškė dažniau nei kontrolinėje ar 2 tipo CD sergančių moterų grupėse [9]. Enzlin‘o ir kitų mokslininkų duomenimis, moterims su 1 tipo CD lytinės funkcijos sutrikimai taip pat pasireiškė dažniau nei kontrolinėje grupėje [14], panašūs rezultatai stebimi ir kituose tyrimuose, atliktuose Italijoje bei Egipte [15, 20].

1 tipo CD sergančių moterų lytinės disfunkcijos rizikos veiksniai galimai skiriasi nuo antro tipo sergančiųjų CD. Reikšmingų tyrimų, palyginančių 1 ir 2 tipo CD sergančių moterų rizikos veiksnius, nebuvo atlikta, tačiau palyginus su kontroline grupe, moterų, sergančių 2 tipo CD lytinei funkcijai reikšmingą neigiamą įtaką turėjo amžius, ligos trukmė, KMI ir esamos diabeto komplikacijos [21], ko nebuvo stebėta lyginant tiriamasias, sergančias 1 tipo CD su kontroline grupe [14].

Epidemiologinių tyrimų metu pastebėjus sąsajas tarp CD sergančių moterų lytinės funkcijos ir androgenų, estrogenų, ir lytinius hormonus sujungiančio globulino koncentracijų pakitimų, iki šiol neatmetama ir hormonų disbalanso įtaka [17].

Tačiau vienu svarbiausių veiksnių pimo tipo CD sergančių moterų lytinei funkcijai yra laikoma depresija – klinikiniuose tyrimuose įrodyta sąsaja tarp lytinės disfunkcijos pasireiškimo bei depresijos simptomų [10,8,14]. Ji mažina moterų pasitikėjimą savimi, susidomėjimą lytiniais santykiais, taip dar labiau blogindama pacienčių gyvenimo kokybę [19].

10.2. Moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, lytinės disfunkcijos sąsajos su diabetine

nefropatija ir glikemijos kontrole

Šiandien niekas neabejoja glikemijos kontrolės svarba sergančiųjų CD ligos prognozei bei gyvenimo kokybei – atliktų daugybės klinikinių tyrimų bei sisteminių analizių metu nustatytas stiprus ryšys tarp hiperglikemijos bei lėtinių cukrinio diabeto komplikacijų, tarp jų ir diabetinės nefropatijos, išsivystymo [25,26,27].

Diabetinės nefropatijos pasireiškimas pirmo tipo CD pacientams svyruoja tarp 15-25 proc. [22], trečdaliui sergančiųjų išsivysto lėtinė inkstų liga [23]. Žinoma, jog sergančioms lėtine inkstų liga moterims dėl sumažėjusios inkstų filtracijos stebima hiperprolaktinemija, kas gali mažinti lytinį potraukį, pasikeitęs kalcio ir fosforo balansas veikia gonadotropinų išskyrimą, uremija trikdo menstruacinį ciklą bei normalią antinksčių bei lytinių liaukų veiklą [30]. Taip pat moterims, sergančioms lėtine inkstų liga, lytinės funkcijos sutrikimai pasireiškia dažniau nei sveikoms moterims [29].

Tuo tarpu DN poveikis lytinei funkcijai, lyginant su kitomis komplikacijomis, iki šiol išlieka neaiškus – tyrimų, įvertinančių tik diabetinės nefropatijos ar jos sukeltos lėtinės inkstų ligos poveikį moterų lytinei funkcijai, nėra žinoma. Tačiau atlikti tyrimai parodė, jog 20-30 proc. moterų, sergančių

13 diabetine nefropatija, nustatoma klinikinė depresija, tarpasmeninių santykių bei psichologinės problemos dėl esamos ligos [24], kurios gali turėti reikšmingą įtaką lytinei funkcijai.

Pradėjus nagrinėti CD sergančių moterų lytinės funkcijos sutrikimų priežastis, jų ieškota ir hiperglikemijos patofiziologiniuose procesuose. Keliamos hipotezės, jog kraujagyslių endotelio pakitimai gali trikdyti mažojo dubens kraujotaką, taip sumažindami lytinių organų reakciją į stimuliaciją, todėl moterims sunkiau susijaudinti. Taip pat ilgalaikė hiperglikemija gali mažinti makšties lubrikaciją bei didinti urogenitalinio trakto infekcijų riziką, kas lemia diskomfortą bei skausmą lytinių santykiu metu. O hipoglikemijos po lytinių santykių baimė gali kelti moterims nerimą, todėl jos vengia fizinio kontakto su partneriu [28].

Tačiau didžiausiuose šio tūkstantmečio tyrimuose Enzlin‘ui ir bendraautoriams įvertinus moterų lytinę funkciją, reikšmingų sąsajų nei su diabeto komplikacijomis, nei su glikemijos kontrole nenustatyta [14,18]. Nors buvo pastebėta, kad kuo daugiau moterys turėjo komplikacijų, tuo dažniau jos skundėsi lytinės funkcijos sutrikimais [14]. Todėl manoma, jog psichosocialiniai veiksniai šiandien turi didesnę reikšmę moterų lytinės disfunkcijos pasireiškimui nei diabeto kontrolė ar jo komplikacijos.

14

11. TYRIMO METODIKA

Moksliniame tyrime sutiko dalyvauti 113 1 tipo CD sergančių moterų, kurios atitiko pasirinktus kriterijus. Dalyvės pasirašė informuoto asmens sutikimo formą ir buvo įtrauktos į tyrimą. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: serga 1 tipo CD, 18 metų ir vyresnės. Atmetimo kriterijai: moterys menopauzės ar pomenopauzės laikotarpiu, atsisakymas pildyti lytinės funkcijos vertinimo anketas.

Tyrimo dalyvės užpildė specialų klausimyną apie cukrinį diabetą, jo trukmę ir komplikacijas, ligos kontrolę bei gydymą, paskutinę žinomą HbA1c koncentraciją.

Dalyvėms vieną kartą ryte paimtas veninis kraujas glikozilinto hemoglobino, kreatinino, bendro cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL), mažo tankio lipoproteinų (MTL), trigliceridų (TG), testosterono (T), estradiolio (E2), lytinius hormonus sujungiančio globulino (SHBG) koncentracijoms įvertinti, taip pat rinktas paros šlapimas įvertinti paros albuminuriją. Remiantis T ir SHBG rezultatais apskaičiuotas laisvų androgenų indeksas (LAI) (LAI = T x LHJB ÷ 100) [45].

Pacientėms atlikti antropometriniai matavimai – nusivilkus sunkius išorinius drabužius, nusiavus batus. Ūgis matuotas sieniniu matuokliu, stovint tiesiai, prisiglaudus prie sienos galvą ir suglaudus kulnus. Svoris matuotas medicininėmis elektroninėmis svarstyklėmis. Apskaičiuotas kūno masės indeksas ((KMI): kūno masė (kg)/ ūgis (m2

)). KMI įvertintas pagal PSO rekomendacijas: 18,5 – 24,99 kg/m2 – normalus svoris, ≥ 25 kg/m2 – antsvoris, ≥ 30 kg/m2 – pirmos klasės nutukimas, ≥ 35 kg/m2 – antros klasės nutukimas, ≥ 40 kg/m2 – trečios klasės nutukimas [31].

Širdies ir kraujagyslių sistema įvertinta matuojant arterinį kraujo spaudimą (AKS). Prieš matuojant pacientės ne mažiau nei 10 minučių turėjo ramiai sėdėti, nevalgyti ir nerūkyti. Ant nedominuojančios rankos, sulenktos 45 laipsnių kampu, vidurinėje žasto dalyje, širdies lygyje uždėta tinkamo dydžio manžetė, išspaudus iš jos visą orą, ir 1-2 minutes palaikyta, leidžiant kraujagyslėms ir nervams prisitaikyti. Kraujo spaudimas matuotas tris kartus, išvestas aritmetinis vidurkis.

Diabetinės nefropatijos įvertinimui tirtas albumino kiekis paros šlapime. Albuminurija paros šlapime įvertinta pagal KDIGO (angl. Kidney Disease: Improving Global Outcomes) rekomendacijas: < 30 mg/24val. – normali/nedaug padidėjusi albuminurija, 30-300 mg/24val. – vidutinė albuminurija, > 300 mg/24 val. – didelė albuminurija [32].

Inkstų funkcijai įvertinti apskaičiuotas glomerulų filtracijos greitis (GFG) pagal CKD-EPI (angl. Chronic Kidney Disease Epidemiology Collaboration) formulę [33] ir suskirstytas į kategorijas pagal KDIGO rekomendacijas: >90 ml/min./1,73m2 – normalus, 60-89 ml/min./1,73m2 – neryškus sumažėjimas, 45-59 ml/min./1,73m2

– neryškus-vidutinis sumažėjimas, 30-44 ml/min./1,73m2 – vidutinis-ryškus sumažėjimas, 15-29 ml/min./1,73m2 – ryškus sumažėjimas, <15 ml/min./1,73m2 – terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas [32].

15 Glikemijos kontrolę vertinome pagal HbA1c koncentracijos tyrimą. Normalus HbA1c lygis buvo 4–6 proc. Tiriamųjų HbA1c ≤ 7 proc. vertinome kaip gerą kontrolę, > 7 proc. – kaip nepakankamą kontrolę.

Tiriamųjų lytinei funkcijai įvertinti buvo pasirinktas diagnostinis metodas, laikomas „auksiniu standartu“ – „Moterų lytinės funkcijos indeksas“ (MLFI) (angl. The Female Sexual Function Index) [43]. Tai 19 punktų klausimynas, vertinantis pastarųjų 4 savaičių moters lytinį aktyvumą bei jo pakitimus. Jį pildė pačios tiriamosios, atsakymams skirta 15 minučių. Klausimyną sudaro 2 klausimai įvertinti lytinio potraukio lygį, po 4 klausimus – lytinį susijaudinimą ir lubrikaciją, po 3 klausimus – orgazmą, skausmą ir bendrą pasitenkinimą lytiniais santykiais [35]. Vertinant tiriamųjų atsakymus, tiek poskalių, tiek visos skalės balų suma suskaičiuota pagal formulę, pateikiamą vertinimo apraše, naudojant nurodytus koeficientus. Apatinė vertinimo skalės riba yra 2 balai – tai rodo, jog pacientė neturėjo lytinių santykių, nejautė lytinio potraukio bei yra tuo nepatenkinta, maksimali riba – 36 balai – rodo, jog pacientė yra visapusiškai patenkinta bei gyvena visavertį lytinį gyvenimą [36]. Moters lytinė disfunkcija nustatoma, jei MLFI balų suma yra mažiau ar lygu 26,55 [34].

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą SPSS/w20.0 (Statistical Package for Social Sciences) ir Microsoft Office Excel 2010. Bendrosios charakteristikos vertintos skaičiuojant aritmetinius vidurkius, standartinius nuokrypius (SN). Kiekybinių dydžių normalųjį skirstinį tikrinome Kolmogorov–Smirnov testu. Chi–kvadrato (χ2) kriterijų naudojome įvertinti kokybinių požymių priklausomybę. Stjudento t testas naudotas palyginti kiekybinius požymius grupėse, esant normaliam skirstiniui. Neparametrinių duomenų analizei taikyti šie kriterijai: skirtumams tarp dviejų grupių nustatyti – Mann–Whitney kriterijus, daugiau nei dviejų nepriklausomomų imčių statistiniam reikšmingumui įvertinti – Kruskal–Wallis testas. Ryšio stiprumui tarp požymių nustatyti esant normaliniams skirstiniams buvo vertinami Pearson, nenormaliniams – Spearman koreliacijos koeficientai. Moterų lytinės disfunkcijos ryšys su amžiumi, diabetine nefropatija ir glikemijos kontrole įvertintas naudojant vienmatės ir daugiamatės logistinės regresijos metodus pagal šansų santykį (ŠS) ir 95 proc. pasikliautinąjį intervalą (PI). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p > 0,05 – statistiškai nereikšminga, p < 0,05 – reikšminga, p < 0,01 – labai reikšminga, p < 0,001 – itin reikšmingi statistiniai ryšiai.

16

12. REZULTATAI

Ištirta 113 moterų, sergančių 1 tipo CD. 64 moterims (56,6 proc.) nebuvo nustatyta diabetinė nefropatija, 49 moterims (43,4 proc.) diagnozuota diabetinė nefropatija. Pagrindinės tiriamųjų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.

Vidutinis amžius buvo 34,82±8,40 metų, reikšmingo skirtumo tarp grupių su ir be DN nenustatyta. Vidutinė CD trukmė buvo 18,41±9,48 metų, moterys su DN sirgo reikšmingai ilgiau (p<0,001). Tiriamųjų kūno masės indekso vidurkiai buvo normalaus svorio kategorijoje ir tarp grupių su ir be DN nesiskyrė.

Tiriamųjų arterinio kraujo spaudimo vidurkių reikšmės neviršijo normalaus arterinio kraujo spaudimo ribų. Tiriamųjų su diabetine nefropatija grupėje sistolinio ir diastolinio AKS vidurkiai buvo statistiškai reikšmingai didesni.

Inkstų funkcijos rodikliai buvo statistiškai reikšmingai prastesni moterų grupėje su nustatyta DN. Paros albuminurijos vidurkis moterims su nustatyta DN siekė didelės albuminurijos ribas, GFG vidurkis atitiko nežymų sumažėjimą.

Įvertinus lipidogramos rezultatus, moterims su diabetine nefropatija nustatyti didesni MTL ir TG vidurkiai. Lytinių hormonų, SHBG koncentracijos ir LAI tarp grupių reikšmingai nesiskyrė.

1 lentelė. Sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu antropometriniai, demografiniai ir klinikiniai duomenys

Rodiklis Visos tiriamosios (vidurkis±SN) Tiriamosios be DN (vidurkis±SN) Tiriamosios su DN (vidurkis±SN) p N (proc.) 113 64 (56,6) 49 (43,4) Amžius (metais) 34,82±8,40 34,50±7,50 35,24±9,50 0,642 CD trukmė (metais) 18,41±9,48 15,49±8,92 22,23±8,89 <0,001 KMI (kg/m2) 24,66±3,77 24,55±3,71 24,79±3,88 0,746 Sistolinis AKS (mmHg) 124,80±15,71 120,40±11,11 130,28±18,76 0,016 Diastolinis AKS (mmHg) 78,68±10,11 76,05±9,76 82,06±9,63 0,010 HbA1c (proc.) 8,65±1,73 8,35±1,49 9,06±1,94 0,060 Kreatininas 84,55±68,40 67,41±10,27 107,78±100,31 <0,001 Albuminurija (mg/24val.) 142,36±424,27 19,21±57,51 308,48±612,30 <0,001

17 GFG 91,35±28,22 102,62±14,42 76,73±34,55 <0,001 B. cholesterolis 5,62±1,18 5,41±1,12 5,87±1,22 0,050 DTL 1,73±0,46 1,77±0,43 1,69±0,50 0,389 MTL 3,17±0,88 3,02±0,88 3,38±0,84 0,048 TG 1,07±0,68 0,91±0,50 1,27±0,81 0,007 T 2,73±2,49 2,46±1,00 3,02±3,45 0,625 E2 721,90±516,30 760,55±565,46 678,31±457,97 0,386 SHBG 85,03±45,83 85,73±50,91 84,26±40,29 0,524 LAI 4,61±5,40 3,97±3,39 5,26±6,84 0,750

Vidutinė tiriamųjų HbA1c koncentracija buvo 8,65±1,73 proc. 84,1 proc. moterų nustatyta gera glikemijos kontrolė (HbA1c ≤ 7 proc.), 15,9 proc. moterų ji buvo nepakankama (HbA1c > 7 proc.). Glikemijos kontrolė tarp tiriamųjų grupių pateikiama 1 paveiksle – statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Nei pacienčių amžius, nei diabeto trukmė statistiškai reikšmingos įtakos glikemijos kontrolei neturėjo.

1 pav. Glikemijos kontrolės pasiskirstymas tiriamųjų grupėse be nustatytos diabetinės nefropatijos ir su nustatyta diabetine nefropatija

Įvertinome tiriamųjų klausimyno „Moterų lytinės funkcijos indeksas“ rezultatus. Vidutinė tiriamųjų MLFI balų suma buvo 24±10,05. 2 paveiksle pateikiamas MLFI poskalių ir visų balų sumos vidurkių pasiskirstymas tarp grupių esant nustatytai diabetinei nefropatijai ir be jos. Reikšmingų skirtumų tarp grupių nei poskaliuose, nei bendroje balų sumoje nestebėta.

85,9 (N=55) 14,1 (N=9) 81,6 (N=40) 18,4 (N=9) 0 20 40 60 80 100 HbA1c < 7% HbA1c ≥ 7% Procentai Tiriamosios su DN Tiriamosios be DN p = 0,510

18 2 pav. Moterų, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu nesant ir esant diabetinei nefropatijai Moterų

lytinės funkcijos indekso poskalių ir balų sumos vidurkiai

Įvertintos tiriamųjų MLFI rezultatų ir amžiaus, diabeto trukmės bei HbA1c lygio sąsajos. Pastebėtas neigiamas amžiaus ryšys su visų tiriamųjų lytinio potraukio ir susijaudinimo poskaliais. Tačiau tarp grupių atsirado speficinių skirtumų. Grupėje be diabetinės nefropatijos matėme neigiamą HbA1c ryšį su lubrikacijos poskaliu, o moterims su diabetine nefropatija buvo rastas neigiamas ryšys tarp amžiaus ir lubrikacijos bei orgazmo poskalių (2 lentelė). Tačiau reikšmingo amžiaus ar HbA1c poveikio tiriamųjų MLFI balų sumai nenustatėme.

2 lentelė. Moterų lytinės funkcijos indekso poskalių ir balų sumos sąsajų įvertinimas su amžiumi, cukrinio diabeto trukme ir HbA1c lygiu visoms tiriamosioms bei grupėms esant ir nesant diabetinei

nefropatijai

MLFI rodiklis Visos tiriamosios Tiriamosios be DN Tiriamosios su DN

Am žiu s CD tr u k m ė Hb A1c Am žiu s CD tr u k m ė Hb A1c Am žiu s CD tr u k m ė Hb A1c Lytinis potraukis -0,343 ** -0,092 -0,204 -0,379 * -0,066 -0,265 -0,303 * -0,05 -0,123 25,53 ± 8,73 4,38 ± 2,24 4,40 + 1,46 3,76 ± 2,22 4,10 ± 2,32 3,53 ± 1,96 3,57 ± 1,35 21,86 ± 11,43 3,53 ± 2,60 4,00 ± 1,86 3,07 ± 2,49 3,31 ± 2,57 2,95 ± 2,20 3,33 ± 1,44 0 5 10 15 20 25 30 Balų suma (p = 0,171) Skausmas (p = 0,075) Bendras pasitenkinimas (p = 0,216) Orgazmas (p = 0,183) Lubrikacija (p = 0,095) Susijaudinimas (p = 0,164) Lytinis potraukis (p = 0,379)

MLFI balų vidurkis

Tiriamosios su DN Tiriamosios be DN

19 Susijaudinimas -0,354 ** -0,171 -0,170 -0,390 * -0,123 -0,283 -0,316 * -0,125 -0,016 Lubrikacija -0,286 -0,172 -0,195 -0,214 -0,103 -0,342 * -0,366 * -0,198 -0,074 Orgazmas -0,291 -0,169 -0,085 -0,266 -0,041 -0,168 -0,333 * -0,286 -0,010 Bendras pasitenkinimas -0,160 -0,128 -0,209 -0,157 -0,041 -0,057 -0,157 -0,127 -0,276 Skausmas -0,200 -0,171 -0,158 -0,141 -0,088 -0,179 -0,268 -0,169 -0,149 Balų suma -0,162 -0,108 -0,164 -0,176 0,019 -0,165 -0,161 -0,183 -0,173

Ryšio stiprumui nustatyti naudoti Pearson ir Spearman koeficientai. * p < 0,05, ** p < 0,001.

Įvertinome, kokį poveikį moterų lytinei funkcijai turi kūno masės indeksas, kraujo lipidai bei arterinis kraujo spaudimas. 3 lentelėje pateikiami duomenys rodo, jog sistolinis AKS reikšmingai nekeičia MLFI poskalių bei balų sumos, tokios pačios tendencijos stebėtos ir vertinant diastolinio AKS įtaką.

3 lentelė. Moterų lytinės funkcijos indekso poskalių ir balų sumos sąsajų įvertinimas su sistoliniu arteriniu kraujo spaudimu visoms tiriamosioms bei grupėms esant ir nesant diabetinei nefropatijai

MLFI rodiklis Visos tiriamosios Tiriamosios be DN Tiriamosios su DN

Lytinis potraukis 0,063 0,057 0,140 Susijaudinimas 0,017 0,118 0,037 Lubrikacija 0,015 0,170 -0,039 Orgazmas 0,092 0,168 0,070 Pasitenkinimas 0,058 0,130 0,093 Skausmas 0,062 0,113 0,094 Balų suma 0,083 0,144 0,084

20 Reikšmingų KMI, bendrojo cholesterolio, MTL, DTL bei TG sąsajų su MLFI poskaliais ar balų suma nenustatėme.

Taip pat įvertinome visų moterų bei grupių su ir be diabetinės nefropatijos MLFI balų ryšį su LAI, tačiau reikšmingų sąsajų taip pat nematėme (4 lentelė).

4 lentelė. Moterų lytinės funkcijos indekso poskalių ir balų sumos sąsajų įvertinimas su laisvų androgenų indeksu visoms tiriamosioms bei grupėms esant ir nesant diabetine nefropatijai.

FSFI rodiklis Visos tiriamosios Tiriamosios be DN Tiriamosios su DN

Lytinis potraukis 0,101 0,111 0,060 Susijaudinimas 0,112 0,193 0,035 Lubrikacija 0,139 0,178 0,092 Orgazmas 0,166 0,187 0,144 Pasitenkinimas 0,087 0,100 0,054 Skausmas 0,023 0,069 -0,038 Balų suma 0,038 0,010 0,079

Ryšio stiprumui nustatyti naudoti Pearson ir Spearman koeficientai.

Patikrinome tiriamųjų HbA1c lygio sąsajas su testosterono, estradiolio ir lytinius hormonus sujungiančio globulino koncentracijomis bei apskaičiuotu laisvų androgenų indeksu. Nustatėme, jog moterims su diabetine nefropatija rastas reikšmingas neigiamas ryšys tarp glikozilinto hemoglobino lygio ir SHBG koncentracijos (p=0,027).

3 pav. Moterų lytinės disfunkcijos pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių esant ir nesant diabetinei nefropatijai 32,8 (N=21) 67,2 (N=43) 38,8 (N=19) 61,2 (N=30) 0 20 40 60 80 MLD Nėra MLD Procentai Tiriamosios su DN Tiriamosios be DN p=0,309

21 Gautas MLFI balų sumas įvertinome atskirai, norėdami sužinoti, kokiai daliai tiriamųjų galime nustatyti lytinę disfunkciją. Paaiškėjo, jog kiek daugiau nei trečdalio moterų – 40 tiriamųjų – MLFI klausimynuose surinkta mažiau ar lygu 26,55 balo. Palyginome rezultatus tarp moterų su ir be DN (3 paveikslas), tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatėme. Tiriamųjų amžius (p=0,085) bei CD trukmė (p=0,433) moterų lytinės disfunkcijos pasireiškimui taip pat įtakos neturėjo.

Įvertinus HbA1c lygį ir MLD pasireiškimą, nustatėme, jog moterų, kurioms nustatyti lytinės funkcijos sutrikimai, vidutinė glikozilinto hemoglobino koncentracija buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei tų, kurios turėjo normalią lytinę funkciją (4 paveikslas).

4 pav. HbA1c lygio pasiskirstymas tarp tiriamųjų esant ir nesant nustatytai MLD

Tačiau tiriamųjų su DN, kurioms nustatyta MLD, HbA1c koncentracija nebuvo reikšmingai didesnė nei moterų su sutrikusia lytine funkcija, kurios neturėjo DN.

Įvertinome kūno masės indekso ir sistolinio AKS įtaką lytinės disfunkcijos nustatymo dažniui. Moterų, turinčių lytinės funkcijos sutrikimą, kūno masės indeksas statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo sveikų tiriamųjų, taip pat neradome sąsajų tarp MLD ir didesnio sistolinio arterinio kraujo spaudimo.

Atlikus vienmatę logistinę regresiją, reikšmingos priklausomybės tarp lytinės disfunkcijos pasireiškimo rizikos ir moterų amžiaus, HbA1c koncentracijos ar nustatytos diabetinės nefropatijos neradome. Tačiau atlikus daugiamatę logistinę regresiją ir įvertinus moterų amžių bei HbA1c koncentraciją, nustatėme, kad HbA1c > 7 proc. 1,5 karto didino lytinės disfunkcijos pasireiškimo riziką (ŠS 1,541; 95 proc. PI 1,138–2,088; p = 0,005), lyginant su HbA1c ≤ 7 proc.

9,11±1,89 8,22±1,45 7,5 8 8,5 9 9,5 MLD Nėra MLD Procentai p=0,028

22

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Cukrinis diabetas yra reikšminga problema tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Ligai progresuojant, didėja ir komplikacijų pasireiškimo dažnis [1]. Mūsų tyrime diabetinės nefropatijos diagnozė buvo patvirtinta 43,3 proc. moterų. Panašius skaičius pateikia ir didelės apimties 30 metų studija, atlikta Amerikoje (42 proc.) [4]. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose Visockienės ir bendraautorių pateikiamo diabeto priežiūros klinikinio audito metu 2014m. diabetinės nefropatijos dažnis buvo dar didesnis – 51,6 proc. sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu nustatyta ši ligos komplikacija [37].

Nepaisant skirtingų tyrimų bei prieštaringų rezultatų, yra žinoma, jog sergančiosios 1 tipo CD turi didesnę riziką lytinės sveikatos sutrikimams nei sveikos moterys [13]. Mūsų pacienčių „Moterų lytinės funkcijos indeksas“ klausimyno balų vidurkis buvo žemiau normalios lytinės funkcijos ribos, o lytinė disfunkcija buvo nustatyta 35,4 proc. tiriamųjų. Gauti rezultatai panašūs į Enzlin‘o ir kitų tyrėjų – jie lytinės funkcijos sutrikimus nustatė 35 proc. moterų [8]. Tačiau mokslinėje literatūroje pateikiami moterų lytinės disfunkcijos nustatymo dažniai yra įvairūs, galimai dėl skirtingų atrankos kriterijų ar lytinės disfunkcijos balų nustatymo ribos, todėl tikroji problema gali būti didesnė, nei žinoma dabar.

Pastebėtas neigiamas amžiaus ryšys su visų tiriamųjų MLFI lytinio potraukio ir susijaudinimo poskaliais. Grupėje be diabetinės nefropatijos matėme neigiamą glikozilinto hemoglobino ryšį su lubrikacijos poskaliu, o moterims su diabetine nefropatija buvo rastas neigiamas ryšys tarp amžiaus ir lubrikacijos bei orgazmo poskalių. Kūno masės indeksas, arterinis kraujo spaudimas ir laisvas androgenų indeksas MLFI balams reikšmės neturėjo. Palyginimui literatūroje tyrimų duomenų neaptikome.

Mūsų atliktas tyrimas atskleidė galimas glikemijos kontrolės ir lytinių hormonų sąsajas – nustatėme, jog didesnė glikozilinto hemoglobino koncentracija neigiamai veikia lytinius hormonus sujungiančio globulino kiekį moterims, kurioms nustatyta diabetinė nefropatija. Panašias tendencijas 1995m. pastebėjo Rudberg su kolegomis, vertindami jaunų merginų, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, kurioms nustatyta diabetinė nefropatija, rodmenis [44], tačiau didelės apimties tyrimų šiems rodikliams įvertinti nebuvo atlikta.

Esant neabejotinoms sąsajoms tarp blogos glikemijos kontrolės ir vyrų lytinės disfunkcijos [18], dėl glikemijos įtakos moterų sveikatai vis dar kyla abejonių. Tiriamajame darbe nustatėme, jog moterų, kurioms pasireiškė lytinė disfunkcija, vidutinė glikozilinto hemoglobino koncentracija buvo statistiškai reikšmingai didesnė. Taip pat atlikus daugiamatę logistinę regresiją, nustatėme, jog didesnė nei 7 proc. HbA1c koncentracija 1,5 karto reikšmingai didino moterų lytinės disfunkcijos atsiradimo tikimybę. Italijos mokslininkai taip pat stebėjo ir aprašė galimą HbA1c koncentracijos reikšmę lytinei sveikatai: pateiktoje atvejo analizėje lytinės funkcijos sutrikimai 1 tipo CD sergančiai merginai išnyko

23 koregavus aukštus glikemijos rodiklius [38], taip pat dviejuose tyrimuose stebėtos reikšmingos sąsajos [41,42]. Tačiau šie rezultatai nėra labai tikslūs, nes tiriamosios, sergančios cukriniu diabetu, nebuvo išskirtos į grupes pagal ligos tipus. Reikšmingiausio šio tūkstantmečio tyrimo duomenimis, glikozilinto hemoglobino koncentracija vienmatėje logistinėje regresijoje taip pat turėjo sąsajų su lytine disfunkcija, tačiau daugiamatėse logistinėse regresijose reikšmingumas neišliko. Enzlino ir bendraautorių teigimu, rodiklis yra nepakankamas laikyti glikemijos kontrolę veiksniu, lemiančiu blogesnę moterų, sergančių 1 tipo CD, lytinę funkciją. Todėl manoma, kad glikemijos kontrolė gali būti rodiklis, padedantis nuspėti galimai esančias moters lytinės funkcijos problemas, o įrodyti jos reikšmę reikalingi išsamūs objektyvūs klinikiniai moters tyrimai [8].

Tyrime įvertinome ir kitus galimus lytinės funkcijos sutrikimų rizikos veiksnius, tačiau amžiaus, ligos trukmės, KMI, AKS ir diabetinės nefropatijos įtakos moters lytinei disfunkcijai nenustatėme, panašius duomenis pateikia ir kiti autoriai [18,14].

Apibendrinant, moterų, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, seksualinės sveikatos problemos bei visi jas lemiantys veiksniai nėra iki galo aiškūs ir suprantami, o moksliniai tyrimai pateikia skirtingus rezultatus, todėl reikalingi tolimesni išsamūs didelių imčių tyrimai siekiant užtikrinti sergančiųjų cukriniu diabetu pilnavertį gyvenimą.

24

14. IŠVADOS

1. Vidutinė tiriamųjų moterų lytinės funkcijos indekso balų suma buvo 24±10,05. Lytinė disfunkcija buvo nustatyta 35,4 proc. sergančių 1 tipo cukriniu diabetu moterų.

2. Palyginus moterų, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, seksualinę sveikatą esant nustatytai diabetinei nefropatijai ir be jos, reikšmingų skirtumų nenustatyta.

3. Moterų, kurioms nustatyta lytinė disfunkcija, vidutinė glikozilinto hemoglobino koncentracija buvo reikšmingai didesnė nei moterų, kurios turėjo normalią lytinę funkciją. Glikozilinto hemoglobino koncentracija didesnė nei 7 proc. 1,5 karto didina lytinės disfunkcijos pasireiškimo riziką.

25

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Sergančiosioms 1 tipo cukriniu diabetu, turinčioms nusiskundimų dėl seksualinės sveikatos, galimo sutrikimo įvertinimui rekomenduojama užpildyti MLDI klausimyną lytinei funkcijai įvertinti bei konsultacijų metu aptarti galimus seksualinės sveikatos sutrikimus, o nustačius lytinę disfunkciją – nukreipti gydytojo specialisto konsultacijai.

26

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. International Diabetes Federation. IDF Diabetes Atlas. 8th ed. Brussels: International Diabetes Federation, 2017. Prieiga per internetą: http://www.diabetesatlas.org.

2. World Health Organization. Global Report on Diabetes. Geneva: World Health Organisation, 2016. Prieiga per internetą: http://www.who.int/diabetes/global-report/en/.

3. American Diabetes Association. 2. Classification and Diagnosis of Diabetes. Diabetes Care. 2017 Jan;40(Suppl 1):S11-S24.

4. Diabetes Control and Complications Trial/Epidemiology of Diabetes Interventions and Complications (DCCT/EDIC) Research Group, Nathan DM, Zinman B, Cleary PA, Backlund JY, Genuth S, Miller R, Orchard TJ. Modern-day Clinical Course of Type 1 Diabetes Mellitus After 30 years' Duration: the Diabetes Control and Complications Trial/Epidemiology of Diabetes Interventions and Complications and Pittsburgh Epidemiology of Diabetes Complications Experience (1983-2005). Arch Intern Med. 2009;169(14):1307-16.

5. Nordwall M, Arnqvist HJ, Bojestig M, Ludvigsson J. Good Glycemic Control Remains Crucial in Prevention of Late Diabetic Complications – the Linköping Diabetes Complications Study. Pediatr Diabetes. 2009;10(3):168-76.

6. Papatheodorou K, Banach M, Edmonds M, Papanas N, Papazoglou D. Complications of Diabetes. J Diabetes Res. 2015;2015:1-5.

7. Turek SJ, Hastings SM, Sun JK, King GL, Keenan HA. Sexual Dysfunction as a Marker of Cardiovascular Disease in Males with 50 or More Years of Type 1 Diabetes. Diabetes Care. 2013;36(10):3222-3226.

8. Enzlin P, Rosen R, Wiegel M, Brown J, Wessells H, Gatcomb P, Rutledge B, Chan KL, Cleary PA; DCCT/EDIC Research Group. Sexual Dysfunction in Women with Type 1 Diabetes: Long-term Findings from the DCCT/ EDIC Study Cohort. Diabetes Care. 2009;32(5):780-785.

9. Doruk H, Akbay E, Cayan S, Akbay E, Bozlu M, Acar D. Effect of Diabetes Mellitus on Female Sexual Function and Risk Factors. Arch Androl. 2005;51(1):1-6.

10. Maiorino MI, Bellastella G, Castaldo F, Petrizzo M, Giugliano D, Esposito K. Sexual Function in Young Women With type 1 Diabetes: the METRO Study. J Endocrinol Invest. 2017;40(2):169-177.

11. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders. 5th ed. Arlington, VA: American Psychiatric Association; 2013.

12. Shifren JL, Monz BU, Russo PA, Segreti A, Johannes CB. Sexual Problems and Distress in United States Women: Prevalence and Correlates. Obstet Gynecol. 2008;112(5):970-978.

27 13. Pontiroli AE, Cortelazzi D, Morabito A. Female Sexual Dysfunction and Diabetes: a Systematic

Review and Meta-analysis. J Sex Med. 2013;10(4):1044-1051.

14. Enzlin P, Mathieu C, Van den Bruel A, Bosteels J, Vanderschueren D, Demyttenaere K. Sexual Dysfunction in Women With Type 1 Diabetes: a Controlled Study. Diabetes Care. 2002;25(4):672-677.

15. Mazzilli R, Imbrogno N, Elia J, Delfino M, Bitterman O, Napoli A, Mazzilli F. Sexual Dysfunction in Diabetic Women: Prevalence and Differences in Type 1 And Type 2 Diabetes Mellitus. Diabetes Metab Syndr Obes. 2015;8:97-101.

16. World Health Organisation. Defining Sexual Health. 2006. Prieiga per internetą: http://www.who.int/reproductivehealth/topics/gender_rights/defining_sexual_health.pdf.

17. Maiorino MI, Bellastella G, Esposito K. Diabetes and Sexual Dysfunction: Current Perspectives. Diabetes Metab Syndr Obes. 2014;7:95-105.

18. Enzlin P, Mathieu C, Van den Bruel A, Vanderschueren D, Demyttenaere K. Prevalence and Predictors of Sexual Dysfunction in Patients With Type 1 Diabetes. Diabetes Care. 2003;26(2):409-414.

19. Bargiota A, Dimitropoulos K, Tzortzis V, Koukoulis GN. Sexual Dysfunction in Diabetic Women. Hormones (Athens). 2011;10(3):196-206.

20. Ahmed MR, Shaaban MM, Sedik WF, Mohamed TY. Prevalence and Differences Between Type 1 and Type 2 Diabetes Mellitus Regarding Female Sexual Dysfunction: a Cross-sectional Egyptian Study. J Psychosom Obstet Gynaecol. 2017;:1-6.

21. Abu Ali RM, Al Hajeri RM, Khader YS, Shegem NS, Ajlouni KM. Sexual Dysfunction in Jordanian Diabetic Women. Diabetes Care. 2008;31(8):1580-1581.

22. Schrijvers B, De Vriese A, Flyvbjerg A. From Hyperglycemia to Diabetic Kidney Disease: The Role of Metabolic, Hemodynamic, Intracellular Factors and Growth Factors/Cytokines. Endocr Rev. 2004;25(6):971-1010.

23. Groop PH, Thomas MC, Moran JL, Wadèn J, Thorn LM, Mäkinen VP, Rosengård-Bärlund M, Saraheimo M, Hietala K, Heikkilä O, Forsblom C; FinnDiane Study Group. The Presence and Severity of Chronic Kidney Disease Predicts All-Cause Mortality in Type 1 Diabetes. Diabetes. 2009;58(7):1651-1658.

24. Satta E, Magno C, Galì A, Inferrera A, Granese R, Aloisi C, Buemi M, Bellinghieri G, Santoro D. Sexual Dysfunction in Women With Diabetic Kidney. Int J Endocrinol. 2014;2014:1-6.

25. Mannucci E, Dicembrini I, Lauria A, Pozzilli P. Is Glucose Control Important for Prevention of Cardiovascular Disease in Diabetes? Diabetes Care. 2013;36(Suppl 2):S259-263.

26. Bornfeldt KE, Tabas I. Insulin Resistance, Hyperglycemia, and Atherosclerosis. Cell Metab. 2011;14(5):575-585.

28 27. Gorst C, Kwok CS, Aslam S, Buchan I, Kontopantelis E, Myint PK, Heatlie G, Loke Y, Rutter MK, Mamas MA. Long-term Glycemic Variability and Risk of Adverse Outcomes: A Systematic Review and Meta-analysis. Diabetes Care. 2015;38(12):2354-2369.

28. Rochester-Eyeguokan C, Meade L. A Practical Approach to Managing Hypoactive Sexual Desire Disorder in Women with Diabetes. Diabetes Ther. 2017;8(5):991-998.

29. Esen B, Kahvecioglu S, Atay AE, Ozgen G, Okumus MM, Seyahi N, Sit D, Kadioglu P. Evaluation of Relationship Between Sexual Functions, Depression and Quality of Life in Patients with Chronic Kidney Disease at Predialysis Stage. Ren Fail. 2015;37(2):262-267.

30. Rathi M, Ramachandran R. Sexual and Gonadal Dysfunction in Chronic Kidney Disease: Pathophysiology. Indian J Endocrinol Metab. 2012;16(2):214-219.

31. WHO. Obesity: Preventing and Managing the Global Epidemic. Report of a WHO Consultation. WHO Technical Report Series 894. Geneva: World Health Organization, 2000.

32. Kidney Disease: Improving Global Outcomes (KDIGO) CKD Work Group. KDIGO 2012 clinical practice guideline for the evaluation and management of chronic kidney disease. Kidney Int Suppl 3. 2013;1-150.

33. O'Callaghan CA, Shine B, Lasserson DS. Chronic kidney disease: a large-scale population-based study of the effects of introducing the CKD-EPI formula for eGFR reporting. BMJ Open. 2011;1(2):e000308.

34. Rosen R, Brown C, Heiman J, Leiblum S, Meston C, Shabsigh R, Ferguson D, D'Agostino R Jr. The Female Sexual Function Index (FSFI): a Multidimensional Self-Report Instrument for the Assessment of Female Sexual Function. J Sex Marital Ther. 2000;26(2):191-208.

35. Rosen R. FSFI Questionnaire, FSFI Scoring Appendix. 2000. Prieiga per internetą: http://www.fsfi-questionnaire.com/.

36. Jonušienė G. Moterų lytinės funkcijos pomenopauzės laikotarpiu sąsajos su nerimo ir depresijos simptomais bei lytiniais hormonais. Daktaro disertacija. Kaunas; 2012.

37. Visockienė Ž, Šiaulienė L, Beišytė J, Bukelskienė Ž , Lyskoit K, Juchnevičienė I, Patrova J Puronaitė R, Vencevičienė L, Kasiulevičius V. Diabeto priežiūros klinikinis auditas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų šeimos medicinos centre. MTP, 2014; 20(4): 387–394. 38. Bultrini A, Carosa E, Colpi EM, Poccia G, Iannarelli R, Lembo D, Lenzi A, Jannini EA. Possible

Correlation Between Type 1 Diabetes Mellitus and Female Sexual Dysfunction: Case Report and Literature Review. J Sex Med. 2004;1(3):337-340.

39. Shifren JL, Johannes CB, Monz BU, Russo PA, Bennett L, Rosen R. Help-Seeking Behavior of Women with Self-Reported Distressing Sexual Problems. J Womens Health (Larchmt). 2009;18(4):461-468.

29 40. Lindau ST, Tang H, Gomero A, Vable A, Huang ES, Drum ML, Qato DM, Chin MH. Sexuality Among Middle-Aged and Older Adults With Diagnosed and Undiagnosed Diabetes: a National, Population-Based Study. Diabetes Care. 2010;33(10):2202-2210.

41. Cortelazzi D, Marconi A, Guazzi M, Cristina M, Zecchini B, Veronelli A, Cattalini C, Innocenti A, Bosco G, Pontiroli AE. Sexual Dysfunction in Pre-menopausal Diabetic Women: Clinical, Metabolic, Psychological, Cardiovascular, and Neurophysiologic Correlates. Acta Diabetol. 2013;50(6):911-917.

42. Veronelli A, Mauri C, Zecchini B, Peca MG, Turri O, Valitutti MT, Dall'Asta C, Pontiroli AE. Sexual Dysfunction is Frequent in Premenopausal Women with Diabetes, Obesity, and Hypothyroidism, and Correlates with Markers of Increased Cardiovascular Risk. A Preliminary Report. J Sex Med. 2009;6(6):1561-1568.

43. Sand M, Rosen R, Meston C, Brotto L. The Female Sexual Function Index (FSFI): a Potential “Gold Standard” Measure for Assessing Therapeutically-Induced Change in Female Sexual Function. Fertil Steril. 2009;92(3):S129.

44. Rudberg S, Persson B. Indications of Low Sex Hormone Binding Globulin (SHBG) in Young Females with Type 1 Diabetes, and an Independent Association to Microalbuminuria. Diabet Med. 1995;12(9):816-822.

45. Miller KK, Rosner W, Lee H, Hier J, Sesmilo G, Schoenfeld D, Neubauer G, Klibanski A. Measurement of Free Testosterone in Normal Women and Women with Androgen Deficiency: Comparison of Methods. J Clin Endocrinol Metab. 2004;89(2):525-533.

46. Radzevičienė L. Cukrinio Diabeto Klasifikacija ir Diagnostika. Cukrinio Diabeto Priežiūros Rekomendacijos. 2014. Prieiga per internetą: