1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
VAIVA BANKAUSKAITĖ
ŠUNŲ LEUKOCITŲ KIEKYBINIAI PAKITIMAI BABEZIOZĖS
ATVEJU
QUANTATIVE CHANGES OF LEUKOCYTES IN CASE OF DOG
BABESIOSIS
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: Doc. Nomeda Juodžiukynienė
DARBAS ATLIKTAS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „Šunų leukocitų kiekybiniai pakitimai babeziozės atveju“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/ vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)__________________________________________________________________________ 2)__________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1 Klasifikacija ... 9 1.1.1 Babesia canis ... 9 1.1.2 Babesia gibsoni ... 10 1.2 Paplitimas ... 10 1.2.1 Situacija Lietuvoje... 11
1.2.2 Babeziozės pasireiškimas vienoje Kauno veterinarijos klinikoje 2015-2016 metais ... 11
1.3 Klinikiniai pakitimai ... 15
1.3.1 Hepatopatija ... 15
1.3.2 Ūmus inkstų nepakankamumas ... 15
1.3.3 Cerebrinė babeziozė ... 16
1.3.4 Ūmus kvėpavimo nepakankamumo sindromas ... 16
1.3.5 Rabdomiolizė ... 16
1.3.6 Pankreatitas ... 16
1.3.7 Miokardo sutrikimai ... 16
1.4 Kraujo morfologiniai ir biocheminiai pakitimai ... 17
1.5 Veislės lyties, amžiaus predispozicija susirgimui ... 20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 25
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
3.1 Lyties predispozicija susirgimui ir leukocitų kiekiui ... 27
3.2 Babezioze sirgusių šunų veislių pasiskirstymas ... 28
3.3 Šunų svorio predispozicija leukocitų kitimui ... 30
3.4 Tyrimo metodų palyginimas ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 36
SANTRAUKA
Šunų leukocitų kiekybiniai pakitimai babeziozės atveju Vaiva Bankauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Magistro darbas: “Šunų leukocitų kiekybiniai pakitimai babeziozės atveju“, 2018 m. Darbą atliko Vaiva Bankauskaitė, darbo vadovė: Doc. Nomeda Juodžiukynienė. Darbą sudaro 39 puslapiai. Šiame magistro darbe naudojami 9 paveikslėliai, 4 lentelės ir 39 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: Įvertinti neutrofilų, bazofilų, eozinofilų, limfocitų, monocitų kiekybinį kitimą kraujo tepinėliuose ir palyginti su rezultatais gautais kraujo morfologiniu analizatoriumi.
Tyrimo metodika: duomenys buvo surinkti iš keturių skirtingų Lietuvoje esančių veterinarijos klinikų Vilniuje, Kaune ir Kėdainiuose. Iš viso surinkta 40 kraujo mėginių iš šunų, kuriems buvo diagnozuota babeziozė. 2018 metais kovo – birželio mėnesiais surinkti 22 mėginiai, liepą – rugpjūtį – 6 mėginiai, rugsėjį – spalį – 12 mėginių. Iš jų buvo 23 patinai ir 17 patelių. Veislės suskirstytos į tris kategorijas: maži (mažų ir žaislinių veislių) – iki 12kg, vidutiniai – iki 24kg, dideli (didelių ir labai didelių veislių) – daugiau nei 24kg kūno masės. Morfologiniai kraujo tyrimai ir tepinėliai buvo tiriami vienoje Kauno veterinarijos klinikoje. Teigiami kraujo mėginiai buvo tiriami veterinariniu hematologiniu analizatoriumi MELET SCHLOESING MS4-5. Kraujo tepinėliai dažomi Hemacolor dažų rinkiniu, kurį sudaro metanolis, skirtas fiksavimui, raudonas eozino tirpalas, metileno mėlio su azūru dažymo tirpalas ir buferiniui tirpalui ruošti skirtos tabletės. Hematologinio analizatoriaus leukoformulės rezultatai lyginami su leukoformule gauta mikroskopinio tyrimo metu.
Tyrimų rezultatai: tyrime buvo daugiau patinų, nei patelių, tačiau šiuo atveju negalime teigti, kad yra lyties predispozicija sirgti šunų babezioze. Pastebėta, kad kur kas dažniau serga didelių veislių šunys, vidutiniai serga rečiau, o rečiausiai – mažų veislių šunys. Hematologiniu analizatoriumi gauti rezultatai skiriasi nuo rezultatų gautų mikroskopinio tyrimo metu. Lyginant neutrofilus, limfocitus ir bazofilus yra statistinis ryšys, o lyginant monocitus ir eozinofilus – ne. Taip pat pastebėta, kad leukocitų kiekio kitimas nepriklauso nuo veislės ir nuo lyties.
5
SUMMARY
Quantative changes of leukocytes in case of dog babesiosis Vaiva Bankauskaitė
Master‘s thesis
Master’s Thesis: “Quantative changes of leukocytes in case of dog babesiosis” 2018 year. Made by student Vaiva Bankauskaite, supervisor: Doc. Nomeda Juodziukyniene. This thesis contains of 39 pages, 9 pictures, 4 charts and 39 sources.
The aim of the study: To evaluate quantitative changes of neutrophils, basophils,
lymphocytes, eosinophils, monocytes in blood smears and compare these results with automatic blood morphology alalyzer‘s results.
Materials and Methods: Records were taken from four different Lithuanian veterinary clinics located in Vilnius, Kaunas and Kedainiai. In total, there were 40 blood samples taken from dogs diagnosed with babesiosis. In March – June 2018 there were 22 blood samples collected, July – August 6 samples, September – October 12 samples. These samples include 23 taken from males and 17 from females. Dog breeds divided into three categories: small (toy and small breads) – up to 12 kilograms, medium – up to 24 kilograms and large (large ant giant) – more than 24
kilograms. Morphological blood analysis and blood smears were done in one of Kaunas veterinary clinics. Positive blood samples were analyzed using veterinary hematology analyzer MELET SCHLOESING MS4-5. Blood smears were stained with Hemacolor stain kit that contains a fixing solution – methanol, one red (eosin) and one blue (azur) staining solution and phosphate buffer tablets. Hematology analyzer’s leucoformula results were compared with leucoformula from blood smears microscopic examination.
Results: there were more females than males in this study. This study did not show any link between gender and babesiosis. However, there is evident link between dog weight and canine babesiosis. Big dogs tend to have this infection most frequent, medium size dogs – less frequent, small dogs – least frequent. There was difference between hematology analyzer’s and blood smear’s microscopic examination results. There is statistical link comparing basophils, lymphocytes,
neutrophils and there is no statistical link comparing eosinophils and monocytes. Moreover, there were not any correlation between morbidity and dog breed or gender.
SANTRUMPOS
B. canis – Babesia canis. B. gibsoni – Babesia gibsoni. B. microti – Babesia microti. B. rodhaini – Babesia rodhaini. B. bovis – Babesia bovis. B. caballi – Babesia caballi.
Dr. – daktaras.
Babesia sp.; spp.– Babesia genties rūšys.
μm – mikro metrai. proc. – procentai. mėn. – mėnesiai. pav. – paveikslėlis. ml – mililitrai. EDTA – etilendiamintetraacetatas.
G – matavimo vienetai skirti nusakyti storį ar diametrą.
pH - vandenilio jonų koncentracijos tirpale vienetas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. min – minutės. s – sekundės. WBC – leukocitai. NEU – neutrofilai. LYM – limfocitai. BA – bazofilai. EO – eozinofilai. MON – monocitai.
SPSS – statistiniams duomenims gauti naudojamos programos angliško pavadinimo santrumpa.
p – statistinis patikimumas. Eil.Nr. – eilės numeris.
PaO2 – dalinis deguonies slėgis arteriniame kraujyje.
mmHg - kraujospūdžio matavimas gyvsidabrio stulpelio milimetrais. FiO2 - įkvėpto deguonies frakcijos koncentracija.
7 ALT - alanin aminotransferazė.
ĮVADAS
Svarbiausios erkių rūšys Europoje, kalbant apie žmonių ir gyvūnų sveikatą (skaičiuojant atvejų dažnumą ir perduodamų patogenų įvairovę) yra Ixodes ricinus, Dermacentor marginatus ir
Dermacentor reticulatus (1). Vėsų drėgną klimatą mėgstančios Dermacentor reticulatus erkės
apima platų diapazoną. Jos paplitusios Portugalijoje, Britų salose, Baltijos šalyse, Rytų Europoje, įskaitant Balkanų šalis ir Rusiją (2).Erkės yra labiausiai paplitę nariuotakojai, kurie platina žmonių ir gyvūnų ligas Europoje (3).
Dažniausiai susiduriama su Babesia canis rūšimi, kurią perneša Dermacentor reticulatus erkės ir Babesia vogeli, kurią platina rudoji šuninė erkė Rhipicephalus sanguineus (4). Visos Bebezijų rūšys gali sukelti pireksiją, anoreksiją, splenomegaliją, anemiją ir sunkią trombocitopeniją (5). Sunkios babeziozės klinikos pasireiškimas (mirtingumas siekia daugiau nei 20proc.) priklauso nuo sunkių komplikacijų vystymosi, tokių kaip cerebrinė babeziozė, šokas, rabdomiolizė, ūmus inkstų nepakankamumas, ūmus kvėpavimo nepakankamumo sindromas, ūmus kepenų nepakankamumas ir ūmus pankreatitas (6).
Kraujo morfologiniai pakitimai natūraliai ir eksperimentiškai B. canis užkrėstuose organizmuose įskaitant anemiją, trombocitopeniją, yra ir nepastovūs leukocitų pakitimai, tokie kaip leukocitozė, leukopenija, neutrofilija, neutropenija ir eozinofilija. Teigiama, kad limfopenija turėtų būti pagrindinis požymis diagnozuojant šunų babeziozę (7). Tačiau gali pasireikšti nežymi leukocitozė su nežymia neutrofilija ir limfocitoze (8).
Darbo tikslai: 1. Įvertinti neutrofilų, bazofilų, eozinofilų, limfocitų, monocitų kiekybinį kitimą kraujo tepinėliuose ir tiriant kraujo morfologiniu analizatoriumi. Rezultatų palyginimas.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti neutrofilų, bazofilų, eozinofilų, limfocitų, monocitų kiekybinį kitimą kraujo tepinėliuose.
2. Įvertinti neutrofilų, bazofilų, eozinofilų, limfocitų, monocitų kiekybinį kitimą kraujo mėginiuose tiriant kraujo morfologiniu analizatoriumi.
3. Palyginti leukocitų kiekybinį kitimą tiriant kraujo morfologiniu aparatu ir kraujo tepinėliuose.
4. Remiantis literatūra įvertinti lyties predispoziciją sirgti šunų babezioze ir leukocitų kiekybiniams pakitimams.
5. Įvertinti veislės predispoziciją sirgti šunų babezioze.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Šunų babeziozė yra reikšminga erkių pernešama liga, kurią sukelia įvairių rūšių Bebesia genties pirmuonys. Nors tai vyksta visame pasaulyje, duomenys susiję su šia infekcija Europoje buvo renkami labai ilgai ir tai daroma iki dabar (9).
Devyniolikto amžiaus pabaigoje, rumunų fizikas Dr. Viktor Babes pastebėjo galvijų ir avių eritrocituose esančius mikroorganizmus ir hemoglobinuriją. Neilgai trukus atrajotojų eritrocituose aptikta Babesia spp. infekcija rasta šunų eritrocituose Italijoje. Dabar ši liga jau išplitusi po visą pasaulį (9).
Erkių (Arachnida, Acari, Ixodida) seilių liaukos ir seilės turi gyvybiškai svarbią reikšmę mityboje krauju ir šeimininko imuninės sistemos atsako manipuliacijoje. Be to, su seilėmis erkės šeimininkui perduoda galybę patogenų. Faktorius, sintezuojamas seilių liaukose erkei maitinantis, potencialus tam tikrų erkių platinamų virusų pernešėjas (10).
1.1 Klasifikacija
Babezijos neformaliai yra suskirstytos į mažąsias (dydis 1,0-2,5μm, joms priklauso B. gibsoni (1pav.), B. microti ir B. rodhaini) ir didžiąsias (2,5-5,0μm, kurioms priklauso B. bovis, B. caballi ir B. canis (2pav.)) (11).
1 pav. Babesia gibsoni (12). 2pav. Babesia canis
B. canis, pernešama Dermacentor reticularis erkių, yra labiausiai paplitusi babezijų rūšis
Europoje. Pagal genetinę charakteristiką, klinikos pasireiškimo stiprumą, skirtingą erkių pasiskirstymą geografinėje erdvėje, daugeliui žinoma B. canis kaip didžioji babezija, yra skirstoma į tris rūšis: Babesia canis, Babesia vogeli ir Babesia rossi. (13).
1.1.1 Babesia canis
Babesia canis – viena dažniausių babezijų rūšių, ji skirstoma į B.canis vogeli, B. canis canis ir B. canis rossi. B. canis vogeli platina rudoji šuninė erkė (Rhipicephalus sanguineus). Susirgimai
3,8proc. iki 59proc. Ištirta, kad ženklesnis paplitimas yra tarp suaugusių šunų, nei tarp šunų, jaunesnių kaip 12mėn (14).
Babesia canis canis perneša Dermacentor reticulatus, bet pernešti gali ir Rhipicephalus sanguineus erkės. Infekcijos paplitimas dažniausiai pasireiškia rudenį ir pavasarį. Didesnis
paplitimo lygis dažniausiai aptinkamas kaimų ir priemiesčių zonose, miškingose teritorijose (14).
B. canis rossi perneša geltonoji šuninė erkė Haemaphysalis elliptica. Infekcijos dažniausiai
pasireiškia vasaros mėnesiais. Veislės predispozicija nėra gerai ištirta, tačiau nustačius sunkią babeziozės formą labiausiai polinkį į letalią baigtį turi tradicinės kovinės veislės (Amerikiečių pitbulterjerai, Stafordšyro bulterjerai ir bulterjerai (14).
1.1.2 Babesia gibsoni
Atsižvelgiant į tinkamus platinimo kelius, B. gibsoni gali plisti dviem būdais: platinama su erkėmis ir perduodama tiesiogiai tarp šunų. B. gibsoni pirmiausia platinama Haemaphysalis
bispinosa ir Haemaphysalis longicornis, bet yra tikimybė, kad ją platina ir R. sanguineus (14).
Šaltiniai teigia, kad šunys gali užsikrėsti B. gibsoni ne tik įsisiurbus erkei, bet ir šunų peštynių metu ar nuo kito šuns įkandimo. Taip pat atlikti tyrimai rodo, kad serganti patelė gali atsivesti palikuonių, kurie nuo pat gimimo bus infekuoti (14).
1.2 Paplitimas
Dažniausiai ligas sukeliančios Babesia spp. yra plačiai paplitusios po pasaulį. Tarp ligą sukeliančių rūšių yra Babesia canis, kuri paplitusi Europoje, Babesia rossi – Pietų Afrikoje ir
Babesia vogeli – Pietų Europoje, tropiniuose ir subtropiniuose regionuose visame pasaulyje. Babesia gibsoni sukelia ligas Afrikoje, Azijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vidurio Rytuose ir
Australijoje. (15). Babesia canis, Babesia vogeli ir Babesia gibsoni paplitimas pateiktas lentelėje (1 lentelė).
1 lentelė. Babesia canis, Babesia vogeli ir Babesia gibsoni paplitimas ir jas platinančios erkės (16).
Rūšis Geografinis paplitimas Pernešėjas
B. canis Daugelyje Europos šalių (nuo
Portugalijos iki Šiaurės ir Rytų Europos). Ypač dažnai sutinkamos šalyse, kur vyrauja vėsus ir drėgnas klimatas. Didžiausias paplitimas yra Centrinėje Europoje, o mažiausias – Viduržemio jūros įlankoje.
11
B. vogeli Albanija, Kroatija, Prancūzija, Graikija, Italija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovėnija, Ispanija ir Turkija.
Rhipicephalus sanguineus
B. gibsoni Kroatija, Vokietija, Italija, Serbija, Slovakija, Ispanija, Didžioji Britanija.
Rhipicephalus sanguineus
Tiksliau apibūdinant, Babesia canis vogeli gali būti randama Afrikoje, Azijoje, Australijoje, Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, dažniausiai diagnozuojama Pietų regionuose. Babesia
canis canis dažniausiai diagnozuojama Prancūzijoje. Apie infekcijų dažnumą pranešta ir kitose
šalyse, pavyzdžiui Kroatijoje, Lenkijoje, Vokietijoje (14). 1.2.1 Situacija Lietuvoje
Anksčiau Lietuva nebuvo laikoma endeminiu regionu šunų babeziozės atveju. Pirmas šunų babeziozės atvejis buvo užfiksuotas ir patvirtintas atliekant mikroskopinį tyrimą 2003 metų kovo mėnesį. Pastarąjį dešimtmetį šunų babeziozė nuolat plinta Lietuvoje. Remiantis veterinarijos specialistų nuomone, didžiausias šunų babeziozės paplitimas buvo pastebėtas centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje (17).
Manoma, kad Babesia canis yra pagrindinis šios ligos sukėlėjas Lietuvoje. Tačiau iki dabar nebuvo paskelbta informacija apie šio sukėlėjo buvimą Lietuvoje (2014m. duomenys). Taip pat, remiantis 2012-2014 metų duomenimis, kai kurie veterinarijos gydytojai teigia, kad ir Babesia
gibsoni gali būti šunų babeziozės priežastimi Lietuvoje. Lietuvoje, šunų kraujyje paplitusios Babesia sp. identifikavimas paremtas mikroskopine analize, remiantis babezijų dydžiu ir
morfologija. Tačiau tais atvejais kai parazitemija nėra išplitusi po organizmą ir dėl rūšių morfologinio panašumo, mikroskopinė piroplazmozės analizė yra sudėtinga ir dažnai gali būti diagnozuojama klaidingai. Siekiant efektyviau identifikuoti Babesia rūšis būtina naudoti molekulines technologijas (17).
1.2.2 Babeziozės pasireiškimas vienoje Kauno veterinarijos klinikoje 2015-2016 metais Lentelėje (2 lentelė) pateikti duomenys apie skirtingų veislių sirgimą babezioze 2015-2016m. atskirai ir abu metus kartu. Pateiktas bendras sirgusių šunų skaičius kiekvienais metais atskirai ir kartu. Pateiktas skirtingų veislių skaičius. Duomenys surinkti vienoje Kauno veterinarijos klinikoje.
2 lentelė Babeziozės pasiskirstymo dažnis pagal veisles.
Eil. Nr. Veislė Dažnis 2015m. Dažnis 2016m. Viso
13 28. Niufaulendas 0 1 1 29. Nykštukinis pudelis 0 3 3 30. Pekinas 1 3 4 31. Pinčeris 1 0 1 32. Prancūzų buldogas 0 2 2 33. Rotveileris 2 1 3 34.
Rusų toy terjeras 1 0 1
Diagramoje (3pav.) pavaizduoti vienoje Kauno veterinarijos klinikoje surinktų duomenų rezultatai apie šunų babeziozės paplitimą pagal lytį. Patinų ir patelių skaičius nurodytas vienetais ir procentine išraiška.
3pav. Susirgimo babezioze dažnis pagal lytį.
Stulpelinėje diagramoje (4pav.) pavaizduotas šunų babeziozės atvejų skaičius atsižvelgiant į gyvūno amžių. Duomenys statistikai surinkti vienoje Kauno veterinarijos klinikoje, sugrupuoti pagal amžių kas vienerius metus.
4pav. Šunų babeziozės pasiskirstymas pagal amžių.
145
(56,86proc.)
110
(43,14proc.)
Patinas Patelė 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 1m 2m 3m 4m 5m 6m 7m 8m 9m 10m 11m 12m 13m 14m 15m 16m Šu nų s kaičiu s v ien etais15
1.3 Klinikiniai pakitimai
Pagrindiniai infekcijos simptomai yra apetito praradimas, anemija, silpnumas, raumenų ir sąnarių darbo sutrikimai, kepenų, inkstų ir širdies veiklos sutrikimai. Visos erkių pernešamos infekcijos gali būti ir besimptomės arba pasireiškiančios silpnais, nespecifiniais simptomais (18).
Klinikiniai simptomai ir jų išraiška šunų babeziozės atveju priklauso nuo gyvūną infekavusios rūšies, gyvūno amžiaus, veislės ir nuo šeimininko imuniteto. Inkubacinis periodas - 10-28 dienos, liga pasireiškia po infekuotos erkės įkandimo ir atsiskyrimo nuo šeimininko. Šis procesas dažniausiai trunka apie savaitę laiko(19). Daugiausia infekcijų pasireiškiančių pavasarį ir vasarą lydimos karščiavimo, letargijos, įvairaus laipsnio hemolitinės anemijos ir kitais požymiais. Esant ūmiam susirgimui dauguma šunų tampa chroniškai užkrėsti ir nerodo jokių charakterizuojančių simptomų arba jie būna labai prastai išreikšti. Dažniausiai išreikšti simptomai ir rezultatai priklauso nuo bebezijų rūšies. Kiti šaltiniai teigia, kad be anksčiau minėtų simptomų yra būdinga pigmenturija, kolapsas, blyškios gleivinės, gelta, splenomegalija, rečiau limfadenopatija ir tremoras (20). Infekcija charakterizuojama ne tik intravaskuline ir ekstravaskuline anemija, kuri yra pagrindinis Babesia spp. atpažinimo rodiklis, bet ir daugybė komplikacijų, kurios dažnai sukelia mirtį, skaičius siekia net 30proc. (21). Stipri anemija gali būti net jei parazitemija nėra pažengusi. Tai rodo, kad svarbų vaidmenį atlieka ir neparazitiniai faktoriai, įskaitant periferinio kraujo nusėdimą kapiliaruose, eritrofagocitozę blužnyje ir kepenyse. Nukrypimai stebimi komplikuotais šunų babeziozės atvejais, tokie kaip hepatopatija, ūmus inkstų nepakankamumas, cerebrinė babeziozė, ūmus kvėpavimo nepakankamumo sindromas, pankreatitas, rabdomiolizė ir miokardo disfunkcija (20).
1.3.1 Hepatopatija
Tai babeziozės komplikacija, kurią lydi bilirubinemija, pigmenturija, gelta, kuri retai pastebima, jei šunims pasireiškusi tik anemija. Hepatopatija dažniausiai atsiranda su kitomis komplikacijomis, ypač pankreatitu (20).
1.3.2 Ūmus inkstų nepakankamumas
1.3.3 Cerebrinė babeziozė
Cerebrinės babeziozė pasireiškia nedažnai, tačiau prognozės yra prastos. Tai lemia endotelio pažeidimai, kurie vėliau pereina į smulkių kraujagyslių nekrozę, perivaskulinę edemą ir hemoragiją (23). Susirgimo pradžia pasireiškia žaibiškai, patologija apibūdinama kaip apkrėstų parazitais eritrocitų „nusėdimas“ smulkiose smegenų kraujagyslėse.Kaip pranešta vienu atveju, šuo nevaldė visų keturių galūnių, pasireiškė užpakalinių kojų ataksija. Dauguma šunų rodo neurologinius sutrikimus, pasireiškia širdies smūgiai, elgsenos sutrikimai, ataksija, parezė, nistagmas. Taip pat babeziozės atveju buvo aprašyta tiek ūmi, tiek ne taip greitai pasireiškianti cerebrinė ataksija (20).
1.3.4 Ūmus kvėpavimo nepakankamumo sindromas
Šis sindromas apibrėžtas kaip dalinis arterinis spaudimas (PaO2) <60mmHg,
alveolinio-arterinio deguonies gradientas >15mmHg (įkvėpto deguonies frakcija [FiO2] aplinkos ore) ir
kliniškai išreikšta dispnėja su agonija ir kraujingomis plaučių edemos išskyroms iš šnervių. Šunų babeziozės atveju vadinama „plaučių šoku“. Dėl šios klinikos pasireiškimo komplikuotos babeziozės atvejai daugiausia baigiasi letaliai (20).
1.3.5 Rabdomiolizė
Rabdomiolizė dažniausiai pasireiškia raumenų skausmu, tremoru, pigmenturija. Ši liga stebima retai ir gali būti lydima kitų komplikacijų, tokių kaip ūmus inkstų nepakankamumas, cerebrinė babeziozė ar ūmus kvėpavimo sutrikimo sindromas. Skrodimo metu ištirtas padidėjęs mioglobino kiekis, raumenų enzimai, raumenų nekrozė ir hemoragija (20).
1.3.6 Pankreatitas
Tai anksčiau buvo nurodyta kaip bebeziozės „žarnų forma“, kuri yra lydima gasrointestinaliniais klinikiniais požymiais, tokiais kaip anoreksija, vėmimas, diarėja, melena ir kitais (24). Kartu su kitomis dažnai pasitaikančiomis komplikacijomis šalia pankreatito: gelta (65proc.), imunomoduliuojančia hemolitine anemija (30proc.), ūmiu inkstų nepakankamumu (15proc.), cerebrine babezioze (10proc.) ir hemokoncentracija (10proc.) mirtingumas buvo užfiksuotas apie 21proc. (20).
1.3.7 Miokardo sutrikimai
17
1.4 Kraujo morfologiniai ir biocheminiai pakitimai
Skaičiuojant leukocitus mikroskopu iš periferinio kraujo normalus neutrofilų kiekis šuns kraujyje siekia 60-70proc. Limfocitai yra antra pagal dažnumą kraujo ląstelė, jų kiekis paprastai būna apie 20proc., monocitai sudaro apie 5proc., o eozinofilų paprastai būna mažiau nei 5proc. (26). Biocheminiams kraujo pakitimams būdingas žemas T3 kiekis, hipoalbuninemija, aukšti kepenų parametrai (ALT, AST, ALP), hipokalemija, hiponatremija ir hiperchloremija, hiperlaktemija, hiperfosfatemija, hipertrigliceridemija, hipoglikemija, azotemija. Kiti Babesia spp. sukelti laboratorinių tyrimų nuokrypiai nuo normos gali būti bilirubinemija, bilirubinurija (16).
Leukocitų skaičius priklauso ne vien tik nuo babezijų sukeltos infekcijos, bet ir daugybės kitų veiksnių, sukeliančių ląstelių imuninį atsaką. Leukocitų kiekio kitimas yra labiausiai nenuoseklus ir mažiausiai patikimas kalbant apie organizmo reakciją į šunų babeziozę (27).
Keliuose tyrimuose buvo stebimi hematologiniai pakitimai. Po infekcijos dažniausiai stebima silpna arba pažengusi regeneruojanti normocitinė normochrominė anemija dėl hemolizės. Neutrofilų kiekis paprastai būna normos ribose arba sumažėjęs. Trombocitopenija nuosekliai progresuoja priklausomai nuo ūminės infekcijos fazės sunkumo. Trombocitų kiekis dažniausiai atsistato praėjus savaitei nuo gydymo. Šie autoriai nustatė, kad leukocitų (neutrofilų ir limfocitų) skaičius priklauso nuo hematokrito. Šunys, kuriems pasireiškė stipri anemija, užfiksuota vidutinė leukocitozė, o šunims, kuriems anemija nepasireiškė – limfopenija (28).Kituose šaltiniuose rašoma, kad pasireiškia leukopenija su neutropenija ir/arba limfopenija (16).
Babeziozės atveju leukocitų kitimas yra nenuoseklus, bet gali išryškėti leukocitozė, leukopenija, neutrofilija, neutropenija, limfocitozė ir/arba eozinofilija. Europoje, B. canis užsikrėtimo atveju leukopenija arba normaliai žemas leukocitų kiekis dažnai būna dėl santykinės neutropenijos (14).
Leukocitų kiekio sumažėjimas yra dažniausiai stebimas požymis. Babeziozės atveju ląstelių sumažėjimas puikiai parodo ankstyvą ligos pasireiškimą. WBC ląstelių sumažėjimo lygį apsprendžia klinikinių simptomų atsiradimas. Dažniausiai leukopenija stebima kartu su neutropenija ir limfopenija. Kai kuriuose aprašytuose eksperimentuose pateikta limfopenija buvo ryškesnė nei kituose atliktuose eksperimentuose, o neutrofilų aprašytas kiekis buvo beveik identiškas(29).
Leukopenija gali pasireikšti dėl sisteminės uždegimo reakcijos sindromo ir tai yra pagrindinis diagnostikos metodas nustatyti sepsį šunims ir babeziozės atveju pasireiškusią plaučių sekvestraciją. (30). Taip pat gali sumažėti jų kiekis dėl blužnies sekvestracijos ūmios babeziozės atveju (29).
Monocitozė gali būti dėl chroninių infekcijų (tuberkuliozės, bruceliozės), reumatinių ligų (artrito) ir kitų susirgimų (30). B. rossi eritrocitų membranos antigeno1 (BrEMA1) baltymas yra įtariamas kaip B. rossi šunų babeziozės virulentiškumo faktorius ir yra susijęs su jo patogeniškumu (32).
Kartais stuburiniuose gyvūnuose, kai sporozoitai dažniausiai infekuoja eritrocitus, išskyrus teilerijos ir kai kurių rūšių babezijų atvejais, pirmiausia infekuojami limfocitai. Sporozoitai patekę į limfocitus diferencijuojasi į daugiakampius šizontus. Jie toliau diferencijuojasi į merozoitus, kurie išsiskiria iš šizonto ir lizuoja ląstelę. Šie merozoitai ir sporozoitai (iš babezijų rūšių, kurios neturi priešeritrocitinės stadijos) infekuoja šeimininko eritrocitus. Merozoitas infekavęs eritrocitą formuoja vakuolę. Vakuolės membrana palaipsniui suskaidoma ir parazitas paliekamas su viena membrana. Šeimininko viduje esančiuose eritrocituose, dauguma merozoitų tampa tropozoitais ir dalinasi skildami pusiau. Šis nelytinis dauginimasis produkuoja daugiau merozoitų, kurie sukelia ląstelės lizę ir toliau infekuoja kitus eritrocitus. Vienu metu gali formuotis net keturi parazitai. Greitas dauginimasis sunaikina šeimininko ląsteles ir iššaukia hemoglobinurija (33).
Eozinofilų ir bazofilų paplitimas yra panašus. Po išsilaisvinimo iš kaulų čiulpų eozinofilai skubiai palieka intravaskulinę erdvę (kur jie sudaro iki 5proc. WBC) ir patenka į audinius. Jie nepajėgūs grįžti į kraują. Didžiausia eozinofilų koncentracija randama gastrointestinaliniame trakte, plaučiuose ir odoje. Tiksli šių sudėtingų ląstelių funkcija nėra gerai žinoma. Jos galimai atlieka svarbų vaidmenį ginant nuo ląstelinių parazitų ir mažinant uždegimą (30).
Eozinofilija atsiranda kartu su padidėjusio jautrumo reakcijomis, parazitinėmis infekcijomis, vėžio formomis (Hodžkino liga, eozinofiline leukemija), jungiamojo audinio sutrikimais (reumatoidiniu artritu, mazginiu poliarteritu) ir eozinofilinės plaučių pneumonijos sindromo atvejais (30).
Kai kuriuose eksperimentiniuose tyrimuose babeziozės atveju aptinkama eozinofilija, tačiau ne visuose tyrimuose ji atsispindi (29).
Įrodyti eozinopeniją skaičiuojant leukogramą mikroskopu negalima, nes skaičiuojant 100 ląstelių tepinėlyje eozinofilų galima ir nerasti. Eozinopenija neturi didelės diagnostinės reikšmės (34).
Bazofilai sudaro apie 1-2proc. leukocitų. Jų fiziologinis vaidmuo taip pat nėra iki galo išaiškintas. Savo granulėse jie kaupia hepariną ir histaminą. Bazofiliją galima rasti lėtinės mieloidinės leukemijos ir kitų mieloproliferacinių sutrikimų, Hodžkino ligos ir kai kurių lėtinių uždegiminių ir infekcinių susirgimų atvejais (30).
19 Monocitų-makrofagų sistemos ląstelės yra kilusios iš kaulų čiulpų. Jie nėra kaupiami, tačiau esant reikalui greitai paleidžiami į apykaitą, kur jie sudaro 5proc. visų leukocitų. Audiniuose jie tampa makrofagais. Monocitai-makrofagai fagocituoja bakterijas, kietąsias daleles ir yra svarbūs imuninėse reakcijose, jie apdoroja antigeninę medžiagą ir kontaktuoja su T limfocitais per ląstelinį sąveikos procesą. Monocitai geba išskirti interleukiną, ši medžiaga stiprina B ir T limfocitus. Jie dalyvauja fibrino lizėje, išskirdami medžiagą, kuri aktyvina plazminogeną (30). Monocitopenija gali padidinti infekcijos riziką. Periferinio kraujo monocitopenija paprastai nerodo audinių makrofagų sumažėjimo (35).
Limfocitai yra pagrindinės ląstelės ląsteliniame ir humoraliniame imunitete. Kraujyje jų yra 20-45proc. visų leukocitų. Jie priklauso B (bursų arba kaulų čiulpų) arba T (užkrūčio liaukos) sistemoms. Abi ląstelės tarpusavyje morfologiškai nesiskiria. B ląstelių sistema atsakinga už antikūnų sintezę (30).
Limfocitopenija dažniausiai gali būti susijusi su keletu įgimtų imuninės sistemos ligų ar gydymo kortikosteroidais, priešvėžiniais vaistais ar radiacija. Limfocitozė gali būti susijusi su kai kuriomis infekcijomis, tiek ūmiomis, tiek lėtinėmis, dažniausiai virusinėmis, Addisono liga ir autoimuninėmis ligomis (30).
Granuliocitų kraujo cirkuliacijoje gali padaugėti dėl keturių skirtingų mechanizmų: padidėjusi gamyba, sumažėjęs jų kiekis kraujotakoje, demarginizacija, jų išėjimas iš saugojimo vietų.
Dažniausiai neutrofilijos priežastys būna antrinės, susijusios su patologiniais procesais už kaulų čiulpų ribų. Tai gali sukelti infekcinės ligos, ypač ūmios bakterinės infekcijos, neoplazijos, leukemija ar antrinės priežastys dėl auglių, antrinių infekcijų sukeltos nekrozės, metaboliniai ir kolageniniai sutrikimai, hiperjautrumo reakcijos, hemoragija, hemolizė ir stresas (30).
Daugeliu atveju neutropenija yra susijusi su sumažėjusia granuliocitų gamyba. Antinavikiniai vaistai ir plati spindulinė terapija beveik visada sukelia neutropeniją. Tokie vaistai kaip fenotiazinai, fenilbutazonas ir alopurinolis gali sukelti neutropeniją dėl reakcijų į juos. Dažniausiai virusinių infekcijų, bet ir bakterinių ar riketsinių infekcijų atveju ląstelių skaičius gali sumažėti. Kitos priežastys, dėl kurių sumažėja WBC gamyba, apima ciklinę neutropeniją, įgimtus sutrikimus ir idiopatinę neutropeniją (30).
Jei periferijoje ląstelių naudojama daugiau nei gaminama, pasireiškia neutropenija ir padidėjusi neutrofilų gamyba kaulų čiulpuose. Absoliučiam granuliocitų skaičiui nukritus žemiau 1000 ląstelių mikrolitre, atsiranda rizika sirgti infekcinėmis ligomis. Tokiu atveju gali pasireikšti Gram- bakterijų sukeltas sepsis (30).
kortikosteroidais, fosfatemija ir kitos priežastys. Vidinės priežastys – bakterijų naikinimo mechanizmo sutrikimas, lizosomų funkcijos sutrikimas (Chédiak-Higashi sindromas, kuris pasižymi gigantinėmis lizosomomis ir sukelia plaukų žilumą, hepatosplenomegaliją, kaulų čiulpų ir kitus sutrikimus). Galima rasti ir kelis citoplazminius granuliacijos sutrikimus. Infekcijų metu į neutrofilo citoplazmą patenka toksinės granulės (30).
1.5 Veislės lyties, amžiaus predispozicija susirgimui
Vengrijoje buvo nustatyta veislės predispozicija sirgti šunų babezioze. Imlumas vystytis babeziozei, sukeltai B.canis nustatytas Vokiečių aviganiams ir Komandorams. Skirtingose vietovėse aprašyta predispozicija ir kitoms veislėms, kurios imlios užsikrėsti B.canis, B.vogeli, B.gibsoni ir
B.rossi (36).
Iki šiol nebuvo dokumentuojamas Vokiečių aviganių ir Komandorų veislių predispozicija sirgti babezioze, nors Bizzeti ir kiti aprašė, kad tarp besimptomių Vokiečių aviganių yra didelis paplitimo lygis (61,3proc.), o Tarello nustatė ryšį tarp babeziozės ir imuniteto priklausomų fistulių atsiradimo šiai veislei. Ankstesniame tyrime, kurį atliko Martinod ir kiti 1986m. remiantis klinikiniu ir hematologiniu tyrimu nebuvo nustatyta, kad Vokiečių aviganiai labiau jautrūs B.canis infekcijai nei kitos veislės, tačiau dabartiniai rezultatai rodo, kad ši veislė gali turėti genetinį polinkį į lėtinę (subklinikinę) babeziozę. Parazitų perdavimas vyksta T ląstelių pagalba babeziozės atveju (36).
Dažniau pasitaikančias infekcija Komandorų veislės šunims galima paaiškinti jų fenotipu. Tankių plaukų kailis yra lengvai pasiekiamas erkėms, jos dažnai lieka nepastebimos šunų šeimininkų, todėl atsiranda didesnė tikimybė pakartotiniam B.canis užsikrėtimui. Tai patvirtina visų trijų seroteigiamų Komandorų aukštas titras. (36).
Vienoje Pietų Afrikos veterinarijos gydykloje, kelioms šunų veislėms, ypač žaislinių veislių šunims, buvo pastebėtas retesnis babeziozės pasireiškimas. Mechanizmas ar mechanizmai, dėl kurių žaislinių veislių šunys yra apsaugoti nuo šunų babeziozės, gali būti susiję su genetika ar aplinkos poveikiu, tačiau tam reikia tolimesnių tyrimų (37).
21 tyrimams, kurie leistų išanalizuoti aplinkos ir genetinius veiksnius, susijusius su babeziozės vystymusi (37).
Lentelėje (3 lentelė) yra pateikti vienos Pietų Afrikos veterinarijos klinikos duomenys apie veislių pasiskirstymą babeziozės atveju.
3 lentelė Veislių pasiskirstymas babeziozės atveju vienoje Pietų Afrikos veterinarijos klinikoje (37).
Eil. Nr. Šuns veislė Šunų skaičius
1. Mišrūnai 385
2. Anglų Springer spanieliai 28
3. Vokiečių trumpaplaukiai pointeriai 6
15. Amerikiečių pitbul terjerai 22 16. Būrų buliai 167 17. Miniatiūriniai domermanai 10 18. Australų aviganiai 1 19. Border Koliai 16 20. Vokiečių aviganiai 66
21. Malinua Belgų aviganiai 1
22. Korgiai 2
23. Šetlando aviganiai 2
24. Bul Terjerai 2
25. Džeko Raselo terjerai 103
49. Rotveileriai 52
50. Sibiro haskiai 25
51. Sentbernarai 1
Žaislinių veislių šunys turėjo mažesnę riziką sirgti. 5/6 tyrime dalyvavusių žaislinių veislių (Mopsai, Jorkšyro terjerai, Maltesė, Pekinai ir Čihuahua) buvo žymiai mažesnis susirgusių šunų skaičius. Žaislinių veislių šunų apsaugos statusas yra neaiškus, bet gali būti susijęs su sumažėjusia erkių vektorių ekspozicija dėl skirtingo ūkininkavimo arba dėl genetinių skirtumų, susijusių su ligos atsiradimu (37).
Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad Maltesės ir Stafordšyro bulterjerai yra didesnėje rizikos grupėje, tačiau šiame tyrime jie patenka į mažesnę grupę šunų, sirgusių babezioze (37).
Rotveileriai ir Bulterjerai taip pat buvo įtraukti į dažniau diagnozuojamos babeziozės šunų grupę Pietų Afrikoje, tačiau šiame tyrime jie neišsiskyrė dideliu skaičiumi. Pastebėta, kad nei Skalikai, nei Amerikos pitbul terjerai neturėjo didesnės rizikos užsikrėsti B.rossi, nepaisant to, kad šioms veislėms Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatyta didesnė rizika užsikrėsti B.vogeli ir
B.gibsoni (37).
Svarbu, kad ateityje rengiamuose moksliniuose tyrimuose galima būtų atlikti molekulinę
Babesia sp. identifikaciją kaip ir B.rossi genotipui, kuris dalyvauja infekcijos perdavime, nes
parazito genotipas gali būti svarbus nustatant įtaką šeimininkui (37).
Kai kurių veislių tyrime dalyvavo mažas skaičius, todėl tyrimo duomenys galėjo būti netikslūs vertinant kai kurių veislių predispoziciją sirgti šunų babezioze (37).
Kalbant apie lyties predispoziciją, nekastruotos patelės sudarė mažesnę rizikos grupę užsikrėsti B.rossi lyginant su nekastruotais ar kastruotais patinais ir kastruotomis patelėmis. Priežastis šiai predispozicijai dar nėra pilnai išaiškinta. Jauni šunys labiau linkę užsikrėsti B.canis,
25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimai buvo atliekami remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Žin. 1997, Nr. 108-2728, 2013, Nr. XI-2271, 2012-10-03, Žin. 2012, Nr. 122-6126 (2012-10-20). Gyvūnams nebuvo suteikiama kančia.
Tyrimo medžiaga buvo rinkta keturiose skirtingose Lietuvos veterinarijos klinikose Kaune, Vilniuje ir Kėdainiuose 2018 metų kovo – spalio mėnesiais. Tyrime dalyvavo šunys, kuriems pagal klinikinius požymius, kraujo morfologinių tyrimų rezultatus ir kraujo tepinėlyje rastus parazitus mikroskopinio tyrimo metu buvo nustatyta babeziozė.
Kraujo mėginiai paimti remiantis kraujo ėmimo reikalavimais iš priekinės galūnės venos (vena cephalica). Nuo priekinės galūnės nuskutamas nedidelis kiekis kailio. Virš alkūnės veržiama timpa, kad vena prisipildytų kraujo ir išryškėtų. Nuskustas plotas valomas vatos tamponėliu suvilgytu odos antiseptiku. Priklausomai nuo gyvūno ir venos dydžio pasirenkama 21G arba 23G adata su švirkštu. Pritraukiama ne mažiau kaip 1ml kraujo, atleidžiama timpa, nauju, suvilgytu odos antiseptiku vatos tamponėliu užspaudžiama dūrio vieta ir ištraukiama adata. Dūrio vieta su tamponėliu užrišama elastiniu bintu, o kraujas neatkimšus mėgintuvėlio supilamas ir sumaišomas su antikoaguliantu. Kraujas buvo imamas į specialius hematologiniams tyrimams skirtus 3ml talpos mėgintuvėlius su etilendiamintetraacetato (EDTA) dikalio ir trikalio druskomis.
Remiantis pagrindiniais kraujo ėmimo principais iš ausies kapiliaro buvo imami periferinio kraujo mėginiai. Nuo ausies vidinės pusės buvo nuskutamas kailis. Dūrio vieta nuvaloma antiseptiniu odos tirpalu suvilgytu tamponėliu. Ausis suspaudžiama tarp nykščio ir rodomojo pirštų aukščiau dūrio vietos. Pagal šuns ausies ir kapiliaro dydį pasirenkama 21G arba 23G adata ir duriama į kapiliarą. Pasirodžius kraujo lašui jis surenkamas braukiant objektinio stiklelio briauna. Imami 2-3 mėginiai. Baigus kraujo ėmimą, dūrio vieta užspaudžiama antiseptiniu odos tirpalu suvilgytu vatos tamponėliu kol nustos kraujuoti. Kraujo tepinėlio ruošimas: tarp dviejų objektinių stiklelių suformuojamas 30-45o
kampas, kraujo lašas prikabinamas viršutiniu objektiniu stikleliu, palaukiama kol kraujas pasiskleis po visą apatinę stiklelio briauną. Tuomet tolygiai braukiama per visą objektinio stiklelio ilgį (5pav.). Pagamintą kraujo tepinėlį džioviname 1-5 minutes, kol paviršius tampa matinis.
Kraujo tepinėliai buvo dažomi Hemacolor dažų rinkiniu, kurį sudaro metanolis, skirtas fiksavimui, raudonas eozino tirpalas, metileno mėlio su azūru dažymo tirpalas ir buferiniui tirpalui ruošti skirtos tabletės. Išdžiovintas kraujo tepinėlis iš eilės merkiamas į fiksatorių (5 kartus po 1 s.), eozino tirpalą (3 kartus po 1s.), metileno mėlio su azūru tirpalą (6 kartus po 1s.) ir nuplaunamas buferiniu 7,2pH tirpalu. Nudažyti ir nuplauti kraujo tepinėliai džiovinami 7-20min.
Paimti morfologiniai kraujo tyrimai atliekami veterinariniu hematologiniu analizatoriumi MELET SCHLOESING MS4-5. Gauti rezultatai: bendras leukocitų (WBC) skaičius, neutrofilų (NEU), limfocitų (LYM), bazofilų (BA), eozinofilų (EO) ir monocitų (MON) kiekis (proc.) buvo registruojami į lentelę.
Mikroskopinis tyrimas buvo atliekamas Olympus CX23 mikroskopu, imersiniu objektyvu, prieš tai ant nudažyto išdžiuvusio tepinėlio užlašinus vieną lašą imersinio aliejaus. Buvo skaičiuojamas neutrofilų, limfocitų, bazofilų, eozinofilų ir monocitų kiekis pradedant ploniausioje tepinėlio vietoje, tačiau ne pačioje tepinėlio pabaigoje (6pav.). Skaičiuojama 100 leukocitų, gauti duomenys registruojami į lentelę.
6 pav. Ląstelių skaičiavimo technika (39).
Tyrimo metu paimta 40 mėginių: kovo – birželio mėnesiais surinkti 22 mėginiai, liepą – rugpjūtį – 6 mėginiai, rugsėjį – spalį – 12 mėginių. Iš jų buvo 23 patinai ir 17 patelių. Veislės suskirstytos į tris kategorijas: maži (mažų ir žaislinių veislių) – iki 12kg, vidutiniai – iki 24kg, dideli (didelių ir labai didelių veislių) – daugiau nei 24kg kūno masės. Atlikti morfologiniai kraujo tyrimai, gauti leukocitų rezultatai lyginami su to paties šuns leukoformule skaičiuota mikroskopinio tyrimo metu. Vertinamas leukocitų kiekio pakitimai priklausomai nuo šuns svorio kategorijos, veislės ir atsižvelgiant į lytį. Lyginamas patelių ir patinų susirgimo dažnis ir ar tai turi įtakos ligos paplitimui. Skirtingos svorio kategorijos lyginamos tarpusavyje dėl ligos predispozicijos tam tikro dydžio šunims ir veislėms.
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Pacientų, sirgusių šunų babezioze, duomenys buvo surinkti keturiose skirtingose Lietuvos veterinarijos klinikose Vilniuje, Kaune ir Kėdainiuose. Iš viso surinkta 40 kraujo mėginių iš šunų, kuriems buvo diagnozuota babeziozė. 2018 metais kovo – birželio mėnesiais surinkti 22 mėginiai, liepą – rugpjūtį – 6 mėginiai, rugsėjį – spalį – 12 mėginių. Iš jų buvo 23 patinai ir 17 patelių. Įvairios veislės buvo suskirstytos į tris grupes pagal svorio kategorijas: maži (mažų ir žaislinių veislių) – iki 12kg, vidutiniai – iki 24kg, dideli (didelių ir labai didelių veislių) – daugiau nei 24kg kūno masės. Visų trijų grupių šunų leukocitai buvo skaičiuojami hematologiniu kraujo aparatu ir atliekant mikroskopinį tyrimą.
Kraujo morfologinio tyrimo rezultatai rodo, kad 12 iš 40 šunų (30proc.) limfocitai buvo aukščiau normos ribų (norma 10-30proc.), monocitai buvo daugiau nei norma 1 šuniui iš 40 (2,5proc.), norma 2-10proc. Neutrofilai buvo pakilę 5 šunims (12,5proc), o žemiau normos – 6 šunims (15proc.), neutrofilų norma yra 50-80proc. Eozinofilai buvo žemiau normos ribos net 27 šunims (67,5proc.), eozinofilų norma kraujyje yra 1,6-7,5proc. Bazofilai buvo aukščiau normos (norma 0-1proc.) 2 šunims (5proc.).
Atlikus mikroskopinį tyrimą iš tų pačių kraujo mėginių rezultatai buvo tokie: limfocitai buvo aukščiau normos ribų 13 šunų (32,5proc.), o mažiau normos – 1 šuniui (2,5proc.). Monocitai virš normos buvo 1 šuns (2,5proc.), tačiau 9 šunims (22,5proc.) buvo žemiau normos. Neutrofilai 5 šunų (12,5proc.) kraujyje buvo aukščiau normos, o 1 (2,5proc.) – žemiau normos. Eozinofilai, kaip ir skaičiuojant hematologiniu aparatu dauguma buvo žemiau normos. Jų buvo net 24 (60proc.). Bazofilai buvo aukščiau normos ribų 11 šunų (27,5 proc.).
3.1 Lyties predispozicija susirgimui ir leukocitų kiekiui
Leukocitų (limfocitų, neutrofilų, bazofilų, eozinofilų, monocitų) kiekio kitimas nepriklauso nuo tirtų gyvūnų lyties. Tai įrodo statistinio patikimumo rodikliai. Skaičiuojant hematologiniu analizatoriumi, atsižvelgiant į šuns lytį limfocitų statistinis patikimumas buvo 0,13±3,44, monocitų – 0,16±0,84, neutrofilų - 0,17±4,03, eozinofilų - 0,5±0,74, bazofilų - 0,39±0,32. Atliekant mikroskopinį tyrimą, atsižvelgiant į šuns lytį limfocitų statistinis patikimumas buvo 0,12±3,12, monocitų – 0,24±0,79, neutrofilų - 0,22±3,17, eozinofilų - 0,74±0,45, bazofilų - 0,56±0,34. Abiejų leukocitų skaičiavimo atvejais (skaičiuojant ląsteles hematologiniu analizatoriumi ir atliekant mikroskopinį tyrimą) leukocitų skaičiavimo patikimumas atsižvelgiant į lytį visais atvejais buvo ne mažesnis nei 0,12 (turėtų būti p<0,05). Todėl galima teigti, kad leukocitų kiekio kitimas nepriklauso nuo lyties.
daugiau nei 50proc., jų buvo 23 (7pav.). Ligos pasireiškimo pagal lytį patikimumas p=0,343, tai yra daugiau nei p=0,05, todėl šio tyrimo atveju negalime teigti, kad sirgti šunų babezioze yra veislės predispozicija, nors ir patinų kiekis buvo 15proc.(6 tirtais šunimis) didesnis.
7pav. Šunų lyties pasiskirstymas babeziozės atveju procentine išraiška
3.2 Babezioze sirgusių šunų veislių pasiskirstymas
Lentelėje pateikti duomenys apie 40 tirtų šunų veislių dažnumą (4 lentelė). Sergantys babezioze šunys nebuvo pasirinkti pagal veislę, tai reiškia, kad veislė buvo atsitiktinis rodiklis. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad daugiausia sirgusių šunų babezioze buvo mišrūnų ir Vokiečių aviganių veislės šunų, dauguma veislių sirgimo dažnis minimalus ir ne toks didelis kaip mišrūnų ir Vokiečių aviganių.
4 lentelė. Šunų pasiskirstymo dažnis pagal veisles.
Eil.Nr. Veislė Dažnis
1. Akita-inu 2
2. Amerikiečių akita 1
3. Baltasis škotų terjeras 1
29 7. Jorkšyro terjeras 1 8. Kaukazo aviganis 1 9. Laika 1 10. Mišrūnas 10 11. Mitelšnauceris 1 12. Rotveileris 2 13. Rusų spanielis 1 14. Sibiro haskis 3 15. Stafordšyro bulterjeras 1 16. Šiurkščiaplaukis taksas 1 17. Škotų terjeras 1 18. Trumpaplaukis taksas 1 19. Vidutinis pudelis 1 20. Vokiečių aviganis 6
Procentinis tirtų šunų veislių pasiskirstymas (8pav.) rodo, kad daugiausia sirgusių buvo mišrūnai, 10proc. mažiau – Vokiečių aviganių veislės šunys, iki 10 procentų sudarė Sibiro haskių veislės šunys, mažiau už juos po lygiai procentų Akita – inu, Berno zenenhundai ir Rotveileriai, visi kiti, kurių pasiskirstymo dažnis buvo 1 – sudaro mažiau nei po 5proc.
Tyrime dalyvavo 40 šunų sergančių babezioze, jie buvo suskirstyti į tris grupes pagal svorio kategorijas. Pirmoje grupėje buvo šunys, kurių svoris siekė iki 12kg, antroje grupėje – iki 24kg, o trečioje grupėje šunys, kurių svoris buvo virš 24kg. Šios grupės tarpusavyje buvo palygintos pagal šunų skaičių (sergančių babezioze). Pirmą grupę, kuriai priklauso maži šunys sudarė 4, antroje, vidutinių šunų grupėje buvo 12, o trečioje, didelių šunų grupėje buvo 24 sergantieji babezioze. Paskaičiavus statistinį patikimumą, kuris yra mažesnis nei p=0,05 galima teigti, kad didelių veislių šunys du kartus dažniau linkę sirgti babezioze nei vidutinių veislių šunys ir šešis kartus dažniau serga negu mažų veislių šunys. Šunų polinkio sirgti babezioze procentinis pasiskirstymas priklausomai nuo svorio kategorijos pateiktas diagramoje (9pav.).
9pav. Šunų babezijos pasiskirstymas skirtingose svorio kategorijose procentine išraiška
3.3 Šunų svorio predispozicija leukocitų kitimui
Limfocitų kiekio kitimas nebuvo patikimas nei vienoje šunų svorio kategorijoje. Rezultatų, gautų hematologiniu analizatoriumi patikimumas buvo ne mažesnis nei 0,59, o atliekant mikroskopinį tyrimą – ne mažesnis nei 0,2. Monocitų kiekio kitimo patikimumas visose svorio kategorijose siekė ne mažiau kaip 0,28 skaičiuojant kraujo analizatoriumi ir ne mažiau kaip 0,25
10proc.
30proc.
60proc.
31 atliekant mikroskopinį tyrimą. Neutrofilų kitimo patikimumas skaičiuojant ląsteles kraujo analizatoriumi buvo ne mažesnis už 0,37, o atliekant mikroskopinį tyrimą ne mažesnis nei 0,22 visose svorio kategorijose. Skaičiuojant hematologiniu analizatoriumi eozinofilų kiekybinio kitimo patikimumas visose svorio kategorijose buvo ne mažesnis nei 0,06, bazofilų ne mažesnis nei 0,24, o atliekant mikroskopinį tyrimą – eozinofilų ne mažesnis nei 0,77, bazofilų – ne mažesnis nei 0,75. Visi rodikliai yra didesni nei 0,05, todėl yra nepatikimi. Galima teigti, kad šunų neutrofilų, limfocitų, monocitų,bazofilų ir eozinofilų kiekis nepriklauso nuo šuns svorio kategorijos.
3.4 Tyrimo metodų palyginimas
Lyginant leukocitų kiekį tiriant hematologiniu analizatoriumi ir atliekant mikroskopinį tyrimą rezultatai skyrėsi. Vienu ir kitu metodu skaičiuotų neutrofilų koreliacija siekia 0,873 ir yra arčiausiai vieneto. Patikimumas yra mažesnis už p=0,05. Skaičiuojant limfocitų koreliaciją ji siekė 0,855 ir patikimumas buvo mažesnis nei p=0,05. Bazofilų koreliacija gauta 0,750, patikimumas buvo mažesnis už p=0,05. Skaičiuojant monocitų ir eozinofilų koreliaciją tiriant skirtingais metodais rezultatas buvo labai nutolęs nuo vieneto ir statistinis patikimumas buvo aukštesnis už p=0,05.
Tiriant monocitus, neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus hematologiniu analizatoriumi ir atliekant mikroskopinį tyrimą skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, patikimumas buvo mažesnis nei p=0,05. Tačiau lyginant limfocitus tirtus skirtingais metodais skirtumas nėra statistiškai reikšmingas ir patikimumas yra didesnis nei p=0,05.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą buvo išnagrinėti 40 šunų kraujo mėginių, kurie buvo surinkti keturiose skirtingose Lietuvos veterinarijos klinikose. Pacientai tyrimui buvo renkami pagal diagnozuotą babeziozę, kuri nustatyta ne mažiau kaip 5 metų patirtį turinčių praktikuojančių veterinarijos gydytojų pagal klinikinius simptomus, kraujo tyrimų rezultatus ir mikroskopinio tyrimo metu rastus parazitus. Tyrimui skirti mėginiai buvo imami neatsižvelgiant į šuns lytį, svorį ir veislę, tai reiškia, kad šių rodiklių rezultatų pasiskirstymas yra atsitiktinis. Kraujo mėginiai buvo tiriami hematologiniu analizatoriumi ir atliekamas kraujo tepinėlių mikroskopinis tyrimas.
33 aptinkama eozinofilija, tačiau ne visuose tyrimuose ji atsispindi (29), šiame tyrime eozinofilija neatsispindėjo, nes eozinofilai buvo žemiau normos ribų. Eozinopenija neturi didelės diagnostinės reikšmės (34). Bazofilai buvo aukščiau normos 5proc. visų tirtų šunų. Bazofilai sudaro apie 1-2proc. leukocitų. Jų fiziologinis vaidmuo nėra iki galo išaiškintas. Savo granulėse jie kaupia hepariną ir histaminą. Bazofiliją galima rasti lėtinės mieloidinės leukemijos ir kitų mieloproliferacinių sutrikimų, Hodžkino ligos ir kai kurių lėtinių uždegiminių ir infekcinių susirgimų atvejais (30). Tačiau šio tyrimo metu tokie duomenys nebuvo renkami.
Atlikus mikroskopinį tyrimą iš tų pačių kraujo mėginių rezultatai buvo tokie: limfocitai buvo aukščiau normos ribų 32,5proc., tam galėjo turėti įtakos anksčiau minėti veiksniai. 2,5proc šunų pasireiškusi limfocitopenija, gali būti susijusi su keletu įgimtų imuninės sistemos ligų ar gydymo kortikosteroidais, priešvėžiniais vaistais ar radiacija (30). Babeziozės atveju limfocitopenija yra būdinga, dažnai pasireiškia kartu su neutropenija (16). Monocitai virš normos buvo 2,5proc., tai galėjo sukelti anksčiau minėti veiksniai. Tačiau 22,5proc. tirtų šunų buvo žemiau normos. Literatūroje nerašoma dėl ko taip įvyksta, tačiau šių ląstelių kiekio sumažėjimas gali padidinti infekcijos riziką. Neutrofilai 12,5proc. šunų kraujyje buvo aukščiau normos, o 2,5proc. – žemiau normos, priežastys paminėtos anksčiau tekste. Eozinofilai, kaip ir skaičiuojant hematologiniu aparatu dauguma buvo žemiau normos, jie sudarė net 60proc. Bazofilai buvo aukščiau normos ribų 27,5 proc. šunų. Tokių rodiklių galimos priežastys aptartos tekste, prie morfologiniu kraujo analizatoriumi gautų tyrimų rezultatų.
Tyrime dalyvavo 17 patelių, kurios sudarė 42,5proc. visų tirtų pacientų ir 23 patinai, kurie sudarė 57,5proc. tirtųjų. Patinų tyrime buvo 6 daugiau, tai sudaro 15proc. visų ištirtų šunų, tačiau negalime teigti, kad sirgti šunų babezioze yra lyties predispozicija, nes ligos pasireiškimo patikimumas pagal lytį yra 0,34, tai yra daugiau už p=0,05. Limfocitų, neutrofilų, bazofilų, eozinofilų, monocitų kiekio kitimui lyties predispozicijos nėra. Abiejų leukocitų skaičiavimo atvejais (skaičiuojant ląsteles hematologiniu analizatoriumi ir atliekant mikroskopinį tyrimą) leukocitų skaičiavimo patikimumas atsižvelgiant į lytį visose svorio kategorijose buvo ne mažesnis nei 0,12. Todėl galima teigti, kad leukocitų kiekio kitimas nepriklauso nuo lyties. 1965m. leidimo J. Šulskio knygoje teigiama, kad leukocitų kiekis priklauso nuo lyties, tačiau daugiau patikimų tyrimų šaltinių nėra, kurie teigtų apie nuo lyties priklausantį leukocitų skaičių ir kokie skirtumai tarp jų galėtų būti.
13/20 veislių dažnis buvo tik 1 (5proc.), tai lėmė atsitiktinis veislių patekimas į tyrimą ir maža imtis. Kai kurie šaltiniai teigia, kad galima priskirti veislės predispoziciją susirgimui šunų babezioze. Remiantis 1986m duomenimis klinikiniu ir hematologiniu tyrimu nebuvo nustatyta, kad Vokiečių aviganiai labiau jautrūs B.canis infekcijai nei kitos veislės, tačiau dabartiniai rezultatai rodo, kad ši veislė gali turėti genetinį polinkį į lėtinę (subklinikinę) babeziozę. Parazitų perdavimas vyksta T ląstelių pagalba babeziozės atveju. Komandorų veislės šunims dažnesnį užsikrėtimą galima paaiškinti jų fenotipu. Tankių plaukų kailis yra lengvai pasiekiamas erkėms, jos dažnai lieka nepastebimos šunų šeimininkų, todėl atsiranda didesnė tikimybė pakartotiniam B.canis užsikrėtimui. Mechanizmas ar mechanizmai, dėl kurių žaislinių veislių šunys yra apsaugoti nuo šunų babeziozės, gali būti susiję su genetika ar aplinkos poveikiu, tačiau tam reikia tolimesnių tyrimų (36). Šio tyrimo atveju buvo per maža imtis, tačiau didesnį mišrūnų ir Vokiečių aviganių kiekį galėjo lemti paplitimas, šunų vedžiojimo laikas, vieta, gyvenvietė, plaukų tankis, šuns aktyvumas ir šeimininko pastabumas. Šiuo atveju negalime teigti, kad susirgimui yra veislės predispozicija.
Tyrime dalyvavę šunys su patvirtinta babeziozės diagnoze buvo suskirstyti į tris grupes pagal svorio kategorijas: maži (mažų ir žaislinių veislių) – iki 12kg, šią grupę sudarė 4 šunys (10proc.), vidutiniai – iki 24kg, joje buvo 12 šunų (30proc.) ir dideli šunys (didelių ir labai didelių veislių) – daugiau nei 24kg kūno masės, šią grupę sudarė 24 šunys (60proc.). Remiantis apskaičiuotu statistiniu patikimumu, kuris yra mažesnis nei p=0,05 galima teigti, kad didelių veislių šunys du kartus dažniau linkę sirgti babezioze nei vidutinių veislių šunys ir šešis kartus dažniau serga negu mažų veislių šunys. Tokius tyrimų duomenis galėjo lemti būtent toks svorio kategorijų skirstymas, nes kai kurių gyvūnų svoriai buvo ties kategorijos minimalia ar maksimalia riba, todėl šiek tiek pakeisti svorių intervalai galėtų lemti kitokius rezultatus. Taip pat nebuvo atsižvelgta į šunų vedžiojimo teritoriją, erkių paplitimą konkrečioje teritorijoje, vedžiojimo laiką, šuns aktyvumą, gretutinius susirgimus, kurie galėjo daryti įtaką ilgesniems sustojimams erkių paplitimo zonose, charakterio savybes ir domėjimąsi aplinka, kailio tankumą, šuns aukštį, kuris galėjo turėti įtakos kūnui būti arčiau ar žemiau rizikos zonos.
Leukocitų kiekio kitimas nebuvo patikimas nei vienoje šunų svorio kategorijoje. Rezultatų, gautų hematologiniu analizatoriumi patikimumas buvo ne mažesnis nei 0,59, o atliekant mikroskopinį tyrimą – ne mažesnis nei 0,2. Visi rodikliai buvo didesni nei p=0,05, todėl yra nepatikimi. Galima teigti, kad šunų neutrofilų, limfocitų, monocitų, bazofilų ir eozinofilų kiekis nepriklauso nuo šuns svorio kategorijos. Tai galėjo lemti maža tirtų gyvūnų imtis ir atsitiktinis veislės patekimas į tyrimą, taip pat svorio kategorijų paskirstymas.
35 mikroskopinį tyrimą. Palyginus tų pačių ląstelių vidurkius tirtus skirtingais metodais pastebėta, kad tarpusavyje lygintų neutrofilų vidurkiai skiriasi labiausiai, taip gali būti dėl to, kad neutrofilų kiekis yra didelis, todėl ir paklaida tarp skirtingų metodų gali būti didesnė. Skirtumas tarp jų yra 4,22±1proc., mikroskopinio tyrimo metu jų suskaičiuota daugiau nei kraujo analizatoriumi. Matymo lauke galėjo būti daug ir atsitiktinai pasitaikiusių neutrofilų. Monocitai skyrėsi 2,61±0,54proc., jų daugiau suskaičiuota kraujo analizatoriumi. Limfocitų skirtumas buvo mažesnis nei tarp monocitų vidutinio kiekio – 1,16±0,9proc., jų daugiau suskaičiuota hematologiniu analizatoriumi. Eozinofilų vidurkių skirtumas vieno metodo nuo kito skyrėsi 1,04±0,37proc., daugiau suskaičiuota kraujo analizatoriumi. Eozinofilų nerekomenduojama vertinti skaičiuojant mikroskopu, nes skaičiuojama tik 100 ląstelių, todėl galima eozinofilų nerasti ir klaidingai įvertinti rezultatą (34). Mažiausias vidurkių skirtumas buvo tarp bazofilų. Jis siekė 0,59±0,11proc., jų daugiau suskaičiuota atliekant mikroskopinį tyrimą. Tokius bazofilų tyrimų rezultatus galėjo lemti visada panašus, mažai kintantis ląstelių kiekis, kuris dažniausiai būdavo 1-2 ląstelės ir susirgimui nebūdingas žymus jų kitimas.
IŠVADOS
1. Mikroskopuojant kraujo tepinėlius 60proc. šunų rasta eozinopenija, 22,5proc. monocitopenija. 2,5proc. neutropenija, 2,5proc. limfopenija.
2. Tiriant kraujo morfologiniu analizatoriumi 67,5proc. šunų rasta eozinopenija ir 15proc. – neutropenija. 30proc. šunų pasireiškė limfocitozė, 2,5proc. – monocitozė.
3. Mikroskopuojant kraujo tepinėlius 32,5proc. visų tirtų šunų rasta limfocitozė, 2,5proc. – monocitozė, 12,5proc. - neutrofilija ir 27,5proc. šunų rasta bazofilija.
4. Tiriant kraujo morfologiniu analizatoriumi 12,5proc. šunų rasta neutrofilija ir 5proc. – bazofilija.
5. Tiek morfologinio kraujo aparato, tiek mikroskopinio tyrimo metodai rodė panašius rezultatus – limfocitozę (rezultatai skiriasi 2,5proc.), eozinopeniją (skyrėsi 7,5proc.), neutrofiliją, monocitozę.
6. Lyginant abu metodus skyrėsi bazofilų skaičius, gana skirtingi skaičiai nustatant neuropeniją, mikroskopinio tyrimo metu buvo nustatyta monocitopenija ir limfopenija, tuo tarpu hematologinis analizatorius to nefiksavo.
7. Remiantis literatūra ir šio tyrimo duomenimis lyties predispozicijos sirgti šunų babezioze nėra. Leukocitų kiekybinis kitimas nuo lyties nepriklauso.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
(1) Michelet L, Joncour G, Devillers E, Torina A, Vayssier-Taussat M, Bonnet SI, et al. Tick species, tick-borne pathogens and symbionts in an insular environment off the coast of Western France. Ticks and Tick-borne Diseases 2016 October 2016;7(6):1109-1115.
(2) Cavalleri D, Murphy M, Seewald W, Drake J, Nanchen S. Two randomized, controlled studies to assess the efficacy and safety of lotilaner (Credelioâ„¢) in preventing Dermacentor reticulatus transmission of Babesia canis to dogs. Parasit Vectors 2017 Nov 1;10:10.1186/s13071-017-2473-1.
(3) Wójcik-Fatla A, Zając V, Sawczyn A, Cisak E, Dutkiewicz J. Babesia spp. in questing ticks from eastern Poland: prevalence and species diversity. Parasitol Res
2015;114(8):3111-3116.
(4) de Marco Mdel MF, Hernández-Triana LM, Phipps LP, Hansford K, Mitchell ES, Cull B, et al. Emergence of Babesia canis in southern England. Parasit Vectors 2017 May
17;10:10.1186/s13071-017-2178-5.
(5) Rotondano TE, Almeida HK, Krawczak Fda S, Santana VL, Vidal IF, Labruna MB, et al. Survey of Ehrlichia canis, Babesia spp. and Hepatozoon spp. in dogs from a semiarid region of Brazil. Rev Bras Parasitol Vet 2015 Jan-Mar;24(1):52-58.
(6) Földvári ,Gábor, Široký ,Pavel, Szekeres ,Sándor, Majoros ,Gábor, Sprong ,Hein. Dermacentor reticulatus: a vector on the rise.
(7) Eichenberger R, Riond B, Willi B, Hofmannâ€Lehmann R, Deplazes P. Prognostic Markers in Acute Babesia canis Infections. J Vet Intern Med 2016 Jan-Feb;30(1):174-182.
(8) Simões P,Brilhante, Cardoso ,LuÃs, Araújo ,Manuela, Yisaschar-Mekuzas ,Yael, Baneth ,Gad. Babesiosis due to the canine Babesia microti-like small piroplasm in dogs - first report from Portugal and possible vertical transmission.
(9) Solano-Gallego L, Sainz Ã, Roura X, Estrada-Peña A, Miró G. A review of canine babesiosis: the European perspective. Parasit Vectors 2016 Jun 11;9:10.1186/s13071-016-1596-0.
(10) Kubes M, Fuchsberger N, Labuda M, Zuffová E, Nuttall PA. Salivary gland extracts of partially fed Dermacentor reticulatus ticks decrease natural killer cell activity in vitro. Immunology 1994 May;82(1):113-116.
(11) Homer MJ, Aguilar-Delfin I, Telford SR, Krause PJ, Persing DH. Babesiosis. Clin Microbiol Rev 2000 Jul;13(3):451-469.
(12) Romero C, Heredia R, Pineda J. Бабезіоз. 2018; Available at:
(13) Ćoralić A, Gabrielli S, Zahirović A, Stojanović NM, Milardi GL, Jažić A, et al. First molecular detection of Babesia canis in dogs from Bosnia and Herzegovina. Ticks and Tick-borne Diseases 2018 February 2018;9(2):363-368.
(14) Birkenheuer AJ. Chapter 75 - Babesiosis. 2014 2014:727-738. (15) - Parasites & Vectors (- 1):- S4.
(16) Solano-Gallego L, Sainz A, Roura X, Estrada-Pena A, Miro G. A review of canine babesiosis: the European perspective. Parasit Vectors 2016 Jun 11;9(1):336-016-1596-0.
(17) Paulauskas A, Radzijevskaja J, Karvelienė B, Grigonis A, Aleksandravičienė A, Zamokas G, et al. Detection and molecular characterization of canine babesiosis causative agent Babesia canis in the naturally infected dog in Lithuania. Veterinary Parasitology 2014 15 October 2014;205(3):702-706.
(18) Welc-Falęciak R, Rodo A, Siński E, Bajer A. Babesia canis and other tick-borne
infections in dogs in Central Poland. Veterinary Parasitology 2009 23 December 2009;166(3):191-198.
(19) Schoeman JP. Canine babesiosis. Onderstepoort J Vet Res 2009 Mar;76(1):59-66. (20) Koster LS, Lobetti RG, Kelly P. Canine babesiosis: a perspective on clinical complications, biomarkers, and treatment. Vet Med (Auckl) 2015 Apr 10;6:119-128.
(21) Jacobson LS, Clark IA. The pathophysiology of canine babesiosis: new approaches to an old puzzle. J S Afr Vet Assoc 1994 Sep;65(3):134-145.
(22) Lobetti RG, Jacobson LS. Renal involvement in dogs with babesiosis. J S Afr Vet Assoc 2001 Mar;72(1):23-28.
(23) Jacobson LS. The South African form of severe and complicated canine babesiosis: clinical advances 1994-2004. Vet Parasitol 2006 May 31;138(1-2):126-139.
(24) Mohr AJ, Lobetti RG, van der Lugt JJ. Acute pancreatitis: a newly recognised potential complication of canine babesiosis. J S Afr Vet Assoc 2000 Dec;71(4):232-239.
(25) Dvir E, Lobetti RG, Jacobson LS, Pearson J, Becker PJ. Electrocardiographic changes and cardiac pathology in canine babesiosis. J Vet Cardiol 2004 May;6(1):15-23.
(26) Valenciano AC, Cowell RL. Peripheral blood smears. Cowell and Tyler's Diagnostic cytology and hematology of the dog and cat. 1999,2008,2014. ed. China: Linda Duncan; 1989. p. 477-478.
(27) Fabisiac M, Sapierzynski R, Klucinski W. ANALYSIS OF HAEMATOLOGICAL ABNORMALITIES OBSERVED IN DOGS INFECTED BY A LARGE BABESIA. 2009 2010.
(28) E. Scheepers. The haematological kinetics of canine babesiosis in South Africa. Pretoria: Faculty of Veterinary Science, University of Pretoria; 2008.
39 (30) Furlanello T, Fiorio F, Caldin M, Lubas G, Solano-Gallego L. Clinicopathological
findings in naturally occurring cases of babesiosis caused by large form Babesia from dogs of northeastern Italy. Veterinary Parasitology 2005 25 November 2005;134(1):77-85.
(31) Goddard A, Leisewitz AL, Kristensen AT, Schoeman JP. Platelet activation and platelet– leukocyte interaction in dogs naturally infected with Babesia rossi. The Veterinary Journal 2015 September 2015;205(3):387-392.
(32) Kamani J, Baneth G, Harrus S. An annotated checklist of tick-borne pathogens of dogs in Nigeria. Veterinary Parasitology: Regional Studies and Reports 2018 Available online 3 December 2018.
(33) Homer ,M.J., Aguilar-Delfin ,I., Telford,,S.R.,,3rd, Krause ,P.J., Persing ,D.H. (34) Zaleskis G. Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas. 2015; Available at: https://www.ligos.lt/lt/laboratoriniai-tyrimai/eozinofilai-eozinofiliniai-leukocitai/349/.
(35) Territo M. 2018; Available at: https://www.msdmanuals.com/professional/hematology-and-oncology/leukopenias/monocytopenia, 2018.
(36) Hornok S, Edelhofer R, Farkas R. Seroprevalence of canine babesiosis in Hungary suggesting breed predisposition. Parasitol Res 2006 Nov;99(6):638-642.
(37) Mellanby RJ, Handel IG, Clements DN, Bronsvoort dC, Lengeling A, Schoeman JP. Breed and Sex Risk Factors for Canine Babesiosis in South Africa. J Vet Intern Med 2011 09/01; 2018/12;25(5):1186-1189.
(38) BATRA S. PRINCIPLE OF THIN PERIPHERAL BLOOD SMEAR METHOD. 2018; Available at: https://paramedicsworld.com/wp-content/uploads/2017/12/THIN-BLOOD-SMEAR- THIN-BLOOD-FILM-THIN-PERIPHERAL-BLOOD-SMEAR-THIN-SMEAR-THIN-FILM- PERIPHERAL-BLOOD-SMEAR-PERIPHERAL-BLOOD-FILM-PARAMEDICS-WORLD-768x214.png.
