VEISLĖS, LYTIES IR AMŽIAUS ĮTAKOS ŠUNŲ DRESAVIMUI ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNO IR ŽMOGAUS SĄVEIKA

LAURA ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

VEISLĖS, LYTIES IR AMŽIAUS ĮTAKOS ŠUNŲ DRESAVIMUI ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Lekt. Mindaugas Paleckaitis

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veislės, lyties ir amžiaus įtakos šunų dresavimui analizė“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Laura Aleksandravčiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Laura Aleksandravčiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Lekt. Mindaugas Paleckaitis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

3 Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Ugnė Nedzinskaitė

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

4 TURINYS SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Šuns ir žmogaus sąveika ... 10

1.2 Šunų elgsenos pagrindai ... 11

1.2.1 Šunų elgsenos vystymosi tarpsniai ... 11

1.2.2 Šuns temperamento svarba elgsenai ... 12

1.3 Šunų ugdymo ir treniravimo pagrindai ... 13

1.3.1 Klasikinis sąlygojimas ... 14

1.3.2 Operantinis sąlygojimas ... 14

1.4 Šunų dresūros metodai ... 16

1.5 Veislės įtaka elgsenai ... 18

1.6 Lyties įtaka elgsenai ... 18

1.7 Amžiaus įtaka elgsenai ... 19

2. TYRIMO METODIKA ... 20

2.1 Bendro paklusnumo egzamino metodika ir vertinimas ... 23

3. REZULTATAI ... 26

3.1 Veislės įtaka šunų dresavimui ... 26

3.2 Lyties įtaka šunų dresavimui ... 27

3.3 Amžiaus įtaka šunų dresavimui ... 27

5 SANTRUMPOS

FCI – Tarptautinė kinologų federacija; SAR – Paieškos ir gelbėjimo šunys; mėn. – mėnesis;

6 SANTRAUKA

Darbą atliko: Laura Aleksandravičiūtė

Darbo pavadinimas: „Veislės, lyties ir amžiaus įtakos šunų dresavimui analizė“. Darbo vadovas: Lekt. Mindaugas Paleckaitis

Raktiniai žodžiai: Šuo, veislė, lytis, amžius, dresūra, bendro paklusnumo egzaminas, komandos Darbo tikslas: išanalizuoti ar šuns lytis, amžius ir veislė daro įtaką bendro paklusnumo dresūros rezultatams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti, kurios lyties atstovai yra imlesni dresūrai;

2. Išanalizuoti kokio amžiaus šunys pasiekia geriausius rezultatus; 3. Įvertinti skirtingų veislių grupių dresūros įsisavinimą;

4. Įvertinti, kurią komandą šunys įsisavina geriausiai

Gauti rezultatai: Tyrimo metu išanalizuoti bendro paklusnumo dresūros egzaminų rezultatai. Tyrime dalyvavo įvairių veislių ir neveisliniai šunys, kurių amžius nuo 8 iki 54 mėnesių, viso 106 šunys: 56 patinai ir 50 patelių.

Išanalizavus duomenys nustatyta, kad patelės surinko 10,5 proc. aukštesnius balus bendro paklusnumo metu. Gali teigti, kad pateles per tą patį laiką geriau įsisavino dresūros komandas ir yra imlesnės lyginant su patinais.

Geriausius rezultatus parodė pagal amžių II gr. šunys, kuriai buvo priskirti šunys nuo 12 iki 18 mėnesių. Jų rezultatų vidurkis yra 50,27 ± 6,39.

Įvertinus skirtingų veislių grupių rezultatus nustatyta, kad geriausiai komandas atliko I gr. pagal FCI tai yra aviganiai. Jų rezultatų vidurkis 53,87 ± 4,29. Tai yra 18,97 proc. geresnis rezultatas lyginat su prasčiausiai pasirodžiusia IX gr. tai yra kompanionai ir šunys žaisliukai, kurios rezultatų vidurkis 43,65 ± 4,68.

Geriausiai įsisavinta ir bendro paklusnumo egzamino metu 89,53 proc. tikslumu įvykdyta visu šunų komanda yra „Sėdėt“.

Praktinės rekomendacijos:

1. Rekomenduoju IX grupės pagal FCI (Kompanionai ir šunys žaisliukai) ir šunims virš 18 mėn. rinktis ilgesni dresūros pamokų ciklą, norint pasiekti geresnius rezultatus bendro paklusnumo egzamino metu.

7 SUMMARY

Work performed by: Laura Aleksandravičiūtė

Thesis title: "Analysis of breed, sex and age influence in dog training". Supervisor: Lect. Mindaugas Paleckaitis

Keywords: Dog, breed, sex, age, training, general obedience exam, team

Work Aims: The aim of the study was to analyse whether the sex, age and breed of a dog influence the results of general obedience training.

Work tasks:

1. Investigate which gender is more susceptible to training; 2. Analyse at what age dogs achieve the best results;

3. To evaluate the assimilation of training for large breed groups; 4. Evaluate which command the dogs absorbs best.

Results obtained: the results of general obedience training exams was analysed during the research. The study included a variety of breeds and crossbreeds dogs that ranged in age from 8 to 54 months, for a total of 106 dogs: 56 males and 50 females.

After analysing the data, it was found that females collected 10.5 percent. higher scores during total obedience. It can be argued that females have absorbed training commands better during that time and are more receptive compared to males.

Best results showed II gr. dogs to which dogs aged 12 to 18 months were assigned. An average of their results is 50.27 ± 6.39.

After evaluating the results of different breed groups, it was found that the teams performed best in I group according to the FCI these were shepherds. The average of their results was 53.87 ± 4.29. This is an 18.97 % better result compared to the worst performing IX gr. these were companion and dog toys with an average score of 43.65 ± 4.68.

Best mastered and executed with precision of 89,53 % in general obedience exam was command "Sit".

Practical recommendations:

1. I recommend Group IX under FCI (Companion and Toy Dogs) and for dogs over 18 months old to choose a longer cycle of training lessons to achieve better results during the general obedience exam.

8 ĮVADAS

Šunys (Canis familiaris) tai plačiai paplitę gyvūnų karalystės atstovai gyvenantys tarp žmonių visame pasaulyje. Jie kaip ir mes turi skirtingą temperamentą ir elgesio ypatumus, atlieka skirtingas funkcijas. Vieni jų yra naudojami medžioklei, ganymui, karo tarnybai ar žmonių saugumo užtikrinimui. Šunys ne veltui yra vadinami geriausiais žmonių draugais, jie yra kompanionai ir pagalbininkai (1,2).

Nuo prijaukinimo pradžios iki šių dienų šunys yra veisiami ir auginami, kad atliktu tam tikras funkcijas, tačiau joms atlikti reikalingas tam tikras apmokymų ir žinių lygis (3). Taip pat kartais šunų elgesys tampa problematiškas ir kelia nepatogumus jų savininkams. Laimei, probleminį elgesį galima pagerinti ar užkirsti jo atsiradimą, mokant augintinį. Asmenys, kurie užsiima augintinio ugdymu, rečiau susiduria su nepageidautinu jų elgesiu (4). Šunys kelis tūkstantmečius metų mokėsi gyvendami šalia

žmogaus, tačiau šunų dresūra kaip įgūdžių lavinimas ir naujų funkcijų mokymas aprašytas tik prieš šimtmetį. Šunų dresūros pradininku yra laikomas pulkininkas Konrad Most, kuris parašė knygą „Šunų dresūros vadovas“ (5). Metodai, kaip išmokyti augintinius atlikti įvairias užduotys ar nuslopinti nenorima elgesį yra skirtingi (6). Tradicinė gyvūnų dresūra yra paremta pozityvios bausmės ir neigiamo

paskatinimo metodais. Tačiau šis dresūros metodas gali pažeisti gyvūno gerovę ir sukelti stresą. Pastaruoju metu tarp gyvūnų treneriu vis labiau populiarėja atlygiu grįstas mokymų metodas (7).

9 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – išanalizuoti ar šuns lytis, amžius ir veislė daro įtaką bendro paklusnumo dresūros rezultatams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti, kurios lyties atstovai yra imlesni dresūrai;

2. Išanalizuoti kokio amžiaus šunys pasiekia geriausius rezultatus; 3. Įvertinti skirtingų veislių grupių dresūros įsisavinimą;

10 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Šuns ir žmogaus sąveika

Naminis šuo (Canis familiaris), vienas iš artimiausių mūsų kompanionų gyvūnų karalystėje, gyvenantis kartu su žmogumi kiekviename pasaulio žemyne (8). Naminiai šunys turi unikalų sugebėjimą efektyviai bendrauti su žmonėmis, šis gebėjimas vystėsi prijaukinimo proceso metu, todėl gali būti užkoduotas genetiškai (13). Tai svarbu, nes efektyvus bendravimas leido šunims per amžius gyventi tarp žmonių atliekat įvairias funkcijas, naudingas jų savininkams, pavyzdžiui: medžioti, perspėti apie įsibrovėlių buvimą, saugoti gyvulius, ganyti bandas (14). Šunys nuo pat prijaukinimo proceso pradžios iki šių dienų buvo mokomi atlikti daugybę įvairių užduočių, pradedant klasikine medžiokle, pėdsekyste, bandos ir globos pavyzdžiais, baigiant pastaruoju metu su šunimis susijusių sporto šakų ir tokių varžybų populiarėjimu, kaip judrumo (kai šunys ir jų savininkai turi įveikti kliūčių ruožą, kaip įmanoma greičiau) ir laisvuoju stiliumi (kai šunys ir jų savininkai juda choreografiniais judesiais pagal muziką) (15).

Yra trys pagrindinės teorijos, paaiškinančios žmogaus ir šuns santykių universalumą, taip pat terapinę naudą, kurią gyvūnai teikia daugeliui žmonių:

• Prieraišumo teorija;

• Socialines paramos teorija; • Biofilijos teorija (16).

Vieno iš prieraišumo teorijos pradininkų J. Bowlby teigimu, prieraišumas apibrėžiamas kaip ilgalaikis, patvarus, emociškai reikšmingas ryšys, ilgainiui susiformuojantis tarp dviejų asmenų, kurių vienas yra psichologiškai stipresnis ir išmintingesnis (17). Socialinės paramos teorija buvo pradėta taikyti norint pagerinti žmogaus socialinę ir emocinę būklę. Esant poreikiui gyvūnas-kompanionas gali palengvinti kasdieninę buitį ir atlikti socialinio darbuotojo vaidmenį (16). Taip pat tyrimai rodo, kad šuo padeda užmegzti socialinį kontaktą su nepažįstamais žmonėmis (18). Biofilijos hipotezė rodo, kad žmonės turi įgimtą polinkį ieškoti ryšių su gamta ir kitomis gyvybės formomis. Edwardas O. Wilsonas pristatė ir išpopuliarino hipotezę savo knygoje „Biophilia“. Biofiliją jis apibūdina kaip „potraukį prisijungti prie kitų gyvų būtybių“ (16).

11 1.2 Šunų elgsenos pagrindai

Šiuolaikinės šunų veislės demonstruoja stulbinantį morfologinį ir elgesio įvairovės lygį. Šunų veislių morfologinių skirtumų dydis yra didesnis nei kitų rūšių. Tačiau molekuliniai genetiniai duomenys įtikinamai parodė, kad visi naminiai šunys yra kilę iš pilkojo vilko (Canis lupus) (19). Intensyvios veisimo programos sukūrė daugybę skirtingų veislių ir atrinko žmonėms palankių charakterių asortimentą (20). Svarbu kokie elgesio bruožai yra paveldimi (genetiniai veiksniai) ir kokie yra įgyjami (išmokstami). Nė vienas šuo negimsta žinodamas, ką reiškia „atnešti“ , tačiau žinome specializuotai išgaunamų veislių, tokių kaip labradorai, kurie turi genetini polinki atnešti daiktus. Genai yra paveldimumo vienetai, perduodami iš tėvų palikuonims, ir vien jų nepakanka, kad galutinai nustatytų visą elgesį, jie veikia kartu su aplinkos sąlygomis. Todėl bet koks elgesys visada bus genetinių polinkių ir aplinkos kintamųjų sąveikos rezultatas (19). Taip pat elgesys keičiasi atsižvelgiant į šuns temperamentą, amžių, lyti ir gyvenimo sąlygas, apmokymų lygį (1,21).

1.2.1 Šunų elgsenos vystymosi tarpsniai

Naujagimis šuo yra gana bejėgis padaras - akys užmerktos, akustiniai gebėjimai yra visiškai riboti, o uoslės sistema nesubrendusi. Motorika apsiriboja keliais esminiais judėjimo modeliais, kurie reikalingi norint gauti maisto ir atsikratyti medžiagų apykaitos atliekų. Tačiau per kelias savaites šuniukas įgauna nuovoką ir platesnį judėjimo spektrą. Dar po kelių savaičių jis baigia viena iš svarbiausiu savo raidos etapų. Šis procesas dažnai padalijamas į keturis laikotarpius:

• Naujagimio; • Pereinamąjį; • Socializacijos;

• Jauniklio/paauglystės (22).

Naujagimio periodo metu, šuniukai visiškai priklauso nuo savo motinos. Jie reaguoja į lytėjimo dirgiklius ir galbūt kvapą. Judėjimas yra neišvystytas ir susideda iš lėto slinkimo ir galvos virpesių. Jie taip pat skleidžia viauksintį artikuliavimą (23).

Pereinamuoju laikotarpiu pradeda vystytis suaugusiųjų elgesio struktūra. Šio tarpsnio pradžią žymi akių atmerkimas, o pabaigą kai atsidaro ausies kanalai, šuniukai pradeda reaguoti į garsą. Pereinamuoju laikotarpiu vystosi motoriniai gebėjimai ir ilgainiui šuniukas pradės vaikščioti, stiprėti ir greitėti. Taip pat pradeda vizginti uodegą ir vokalizacija tampa platesnė (23).

12 elgesys ir pasirodo pirmieji agresijos požymiai. Šiame etape vystosi socialiniai ryšiai su kitais mažyliais, motina ir žmonėmis. Šiuo atžvilgiu jautriausias laikotarpis yra 4–8 savaičių amžiaus. Per šį ribotą laiką nervų sistema yra linkusi išmokti, kaip atrodo ir kvepia pažįstamas pulkas ir šeimos narys. Jei šiuo laikotarpiu mažyliai neturi kontaktų su žmonėmis, vėliau juos gali būti labai sunku dresuoti. Remiantis tyrimais manoma, kad šuniukai kaip ir vilkai yra priklausomi nuo tėvų iki 6 mėnesių (23).

Nuo 6 iki 14 mėnesių daugelio veislių šunys pradeda lytiškai bręsti. Greitai vystosi seksualinis ir agresyvus elgesys. Paauglystės etape visi motoriniai gebėjimai yra susiformavę, tačiau šunų elgesys netenkina savininko (23). Atsiranda elgesio problemos kaip pavyzdžiui: šokinėjimas, lojimas, agresija kitiems šunims ir savininkui (24). Elgesio problemos, tokios kaip į žmogų nukreipta agresija, gali neigiamai paveikti savininko fizinę ir emocinę sveikatą. Tai gali padidinti šuns atsisakymo ir eutanazijos tikimybę. Laimei, probleminį elgesį galima pagerinti arba jo net išvengti mokant augintinį (4).

1.2.2 Šuns temperamento svarba elgsenai

Temperamentas apibrėžiamas kaip įgimta pastoviausia asmenybės savybė, kuri nekinta laikui bėgant. Temperamento tendencijos pasirodo ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Svarbu žinoti koks yra šuns temperamentas, nes tai daro įtaką jo elgesiui ir reakcijai į aplinką taip pat renkantis šunį atlikti konkrečioms užduotims (21,25). Veisėjams ir dresuotojams aktualu žinoti, kokias elgesio tendencijas rodo jauno amžiaus šuo, kad būtų užtikrintas kokybiškas jo ugdymas. Yra sukurtas ne vienas elgesio testas, kuris padeda nustatyti šuns temperamentą. Taip pat šie testai padeda įvertinti šuns tinkamumą policijos tarnybai, terapijai ir šuns pagalbininko vaidmeniui (26).

Pirmasis gyvūnų temperamentais pradėjo domėtis Nobelio premijos laureatas I. Pavlovas, jis suskirstė šunis į turinčius „stiprią“ ir „silpną“ nervų sistemą. Anot jo, šunys melancholikai yra jautrūs, drovūs, nervingi, vengiantis konkuruoti su kitais šunimis. Cholerikai šunys turi „stiprią“ nervų sistemą tačiau ji nesubalansuota. Jie yra aktyvūs ir linkę būti agresyvus. Flegmatikai šunys turi „stipria ir lėta“ nervų sistemą, jie tylūs, santūrūs tačiau atkaklūs. Šunys sangvinikai turi „stipria ir subalansuota“ nervų sistemą. Jie yra judrūs, aktyviai reaguoja į naujus dirgiklius ir esant monotonijai tampa mieguistais (27).

Manoma, kad gyvūnai, kurie drąsiau tyrinėja naują aplinką, ieško problemų sprendimų padidina savo sėkmės šansus lyginat su nedrąsiais ir vengiančiais tyrinėti šunimis. Temperamentas yra glaudžiai siejamas su noru įsitraukti į nepažįstama ir emocinę įtampą keliančia situaciją. Šiuolaikiniai temperamento testai yra paremti ir matuojami įvertinant šuniuko reakciją į tam tikrą įvyki ar pasikeitusia situaciją, kol yra parodomas atsakas (28).

13 1.3 Šunų ugdymo ir treniravimo pagrindai

Gyvūnai yra mokomi jau kelis tūkstantmečius. Dresuojamos įvairios gyvūnų rūšys, kaip pvz.: delfinai, zebrai, drambliai ir kt. Mokant gyvūnus naudojami įvairūs metodai (29). Pirmieji gyvūnų mokymo metodai ir jų principai, buvo gauti iš tiriamų gyvūnų laboratorijose. Viena iš gyvūnų rūšių, kuriems žmonės taiko šiuos metodus yra naminiai šunys. Šunys buvo veisiami tam, kad atliktu įvairias funkcijas ir palengvintų kasdieninę žmogaus buitį. Tačiau kai kurioms funkcijoms atlikti reikalingas tam tikras apmokymų ir žinių lygis (3). Daugumą naminių šunų dresuoja jų savininkai. Šunys yra mokomi elementarių užduočių, pavyzdžiui, kaip vaikščioti greta, eiti į vietą, komandų sėdėti ir gulėti ir kitų. Metodai, kaip išmokyti augintinius atlikti šias užduotys yra skirtingi (6). Dresūra kaip mokymas

tam tikrų veiksmų ar įgūdžių buvo aprašytas prieš 100 metų. Per šį laiką šunų mokymo metodų keitėsi ir vystėsi (30).

Pulkininkas Konrad Most laikomas šunų dresūros pradininku, jis XXa. pradžioje dresavo karo ir tarnybinius šunis. 1910m. išleido knygą vokiečių kalba „Šunų dresūros vadovas“, kuri po jo mirties buvo išversta į anglų kalbą 1954m. K.Most treniruočių technika griežta ir agresyvi gyvūno atžvilgiu, dauguma metodu remiasi apykaklės korekcija (smaugimu), tačiau šie metodai taikomi iki šių dienų. Pulkininko treniruočių technika paplito visame pasaulyje, kai jo mokiniai išvyko iš Vokietijos. Geriausiai žinomi trys K.Most mokiniai C.Spitz, J.Weber ir H.Tosutti padėjo šiai dresūros technikai įsitvirtinti ir Amerikoje (5).

II pasaulinio karo metu amerikiečiai dresavo tarnybinius šunis pagal K.Most metodus. Po karo dauguma kareivių grįžo namo turėdami šunų treniravimo įgūdžius paremtus K.Most metodais, vienas iš jų šunų treneris, karo veteranas William Koehler 1962 m. išleido knygą „Koehlerio šunų dresavimo metodas“. Jo knyga perkamiausia visų laikų šunų dresūros knyga. K.Most ir W.Koehler padėjo pagrindus tradicinei šunų dresūrai, kuri naudojama iki šių dienų (5).

14 1.3.1 Klasikinis sąlygojimas

Klasikinis sąlygojimas yra asociatyvaus mokymosi forma. Eksperimentas, kurį atliko rusų fiziologas I. Pavlovas atspindi klasikinio sąlygojimo teoriją (1 pav.). Šuniui maistas sukelia seilių išsiskyrimą (nesąlyginį refleksą), prieš pat šeriant šunį suskamba varpelis (sąlyginis dirgiklis). Pakartojant veiksmą kelis kartus, šuo išgirdęs varpelį ima seilėtis (sąlyginis atsakas). Taip nutinka, nes gyvūnas sužino, kad vienas įvykis patikimai numato kitą įvykį (31).

1 pav. Klasikinio sąlygojimo pavyzdys

Šis mokymasis vyksta todėl, nes galutinis įvykis yra reikšmingas gyvūnui. Todėl gyvūno elgesys sulaukus sąlyginio dirgiklio atspindį tai, kad jis sulauks galutinio rezultato. Pavyzdžiui šuo pamatęs nepažįstamą žmogų baltu chalatu ima drebėti ir bando pabėgti, nes sulaukia nemalonaus rezultato, injekcijos dūrio (31).

1.3.2 Operantinis sąlygojimas

15 sąlygojant sąsają tarp elgesio ir jo pasekmių. Šuo kažką daro, tada kažkas atsitinka dėl šuns elgesio. Tai veikia keturis būdus. Du yra pažymėti „teigiama“, o tai reiškia, kad naudojant šunį dėl elgesio kažkas atsiranda. Du yra pažymėti „neigiama“, o tai reiškia, kad dėl šuns elgesio kažkas dingsta (33). Operantinis sąlygojimas apibūdinamas kaip tyčinis, savanoriškas ar nukreiptas į tikslą elgesys. Gyvūnas nusprendžia atlikti tam tikrą veiksmą, nes po jo seka norimas rezultatas. Šunų savininkai naudoja šį metodą, pavyzdžiui.: šuo išmokstą savo vardą, nes šeimininkas veda jį į lauką ar paglosto. Taip pat išmoksta nelipti ant stalo, nes šeimininkas šaukia ar sukelia skausmą (19).

Elgesio elementus galima suskirstyti į keturias kategorijas (2 pav.): • Neigiamas pastiprinimas (-R)

• Teigiama bausmė (+P)

• Teigiamas pastiprinimas (+R)

• Neigiama bausmė (-P)

Teigiamas pastiprinimas būna, kai reakcija stiprinama, pateikiant po jos teigiamus dirgiklius. Gyvūnams teigiamas pastiprinimas būtų maistas, mėgstamas žaislas ar paglostymas. Pozityviai skatinant, elgesys stiprėja, o galimybė tokiam elgesiui ateityje pasikartoti – dažnėja. Neigiamas arba negatyvus pastiprinimas – tai elgesio stiprinimas, pašalinant neigiamus dirgiklius, tai yra reakcija sustiprinama, susilpninant arba visiškai pašalinant nemalonius dirgiklius. Neigiamas pastiprinimas reiškia jėgos ar diskomforto taikymą, pavyzdžiui, pavadėlio kėlimas aukštyn norint priversti šunį sėdėti, o kai šuo atsisėda pavadėlis atlaisvinamas (34).

16 Operantinio sąlygojimo teoriją galima kvalifikuoti į metodus pagal įgyvendinimo principus. Iki šių dienų yra naudojama tradicinė gyvūnų dresūra, kurioje naudojama pozityvi bausmė ir neigiamas paskatinimas. Tačiau šis dresūros metodas gali pažeisti gyvūno gerovę, sukelti stresą. Tarp gyvūnų treneriu pastaruoju metu vis labiau populiarėja atlygiu grįstas mokymų metodas (7). Apdovanojimai ir pastiprinamai motyvuoja šunį, palengvina ir greitina mokymąsi.

Norint tinkamai motyvuoti šunį reikia sukuri aplinką, kurioje jis jaustųsi saugiai ir aktyviai bandytų išsiaiškinti ko šeimininkas iš jo tikisi, norėtų mokytis. Šuns motyvacija gali kisti priklausomai nuo aplinkybių ar bėgant laikui (35). Pavyzdžiui jei šuo yra išalkęs jį puikiai motyvuos maistas, bet jei šuo yra patenkinęs savo fiziologinius poreikius maistas gali jam nekelti motyvacijos atlikti užduotį. Šuo taip pat gali būti motyvuojamas jo mėgstama veikla ar daiktais. Yra išskiriamos šešios kategorijos, kurios geriausiai motyvuoja augintini:

• Maistas

• Draugystė/sąveika su žmogumi • Žaidimas

• Žaislas, mėgstamas daiktas • Instinktyvaus elgesio patyrimas • Laisvė

1.4 Šunų dresūros metodai

Yra daug skirtingų dresūros metodų, tad kartais sunku pasirinkti, kurį iš jų naudoti. Tarp šunų dresuotojų kyla diskusijos, kurie metodai yra veiksmingi ir etiški. Vienas iš populiarių šunų treniravimo metodų teigiamas pastiprinimas, tai atlygiu grįstas mokymasis. Šis metodas išpopuliarėjo Victoria Stilwell iš „Animal Planet“ televizijos laidos „Tai aš ar šuo“ ir Dawn Sylvia-Stasiewicz dresuotojos dėka. Sylvia-Stasiewicz teigia, kad treniruotės neturi būti žiaurios ir baudžiančios. Dauguma dresuotojų per daug orientuoti į „blogus“ dalykus, kuriuos daro šuo ir verčia šunį išsiaiškinti ką jis turi padaryti, kad nebūtų baudžiamas. Teigiamo stiprinimo metodą taikantys treneriai dažnai naudoja žodinius ženklus, rankų signalus, skanėstus, klikerį, žaislus ir net žaidimus, kurie padeda pakeisti elgesį, ištaisyti žalingus įpročius ir net išmokyti gudrybių (36).

17 netinkamas elgesys už kuri, varžovas yra baramas. Šuo, kaip stebėtojas, šis modelio sužino, ką reikia daryti norint gauti apdovanojimą. Pakartojus veiksmą kelis kartus, leidžiamą užduotį atlikti gyvūnui. Taip pat žmogus su šunimi gali konkuruoti ir bandyti užduoti atlikti greičiau ir gauti atlygį (37). Šis mokymo metodas veikia panašiai kaip ir teigiamas pastiprinimas, tačiau kai kuriems treneriams ar augintinių savininkams modelio-varžovo metodas yra labiau priimtinas.

Dresūra klikerio metodu yra grindžiama operantiniu sąlygojimu, jis remiasi prietaiso naudojimu (3 pav.), kuriuo galima greitai skleisti garsą, spustelėjimu. Signalą šuo išgirsta, kai yra įvykdomas norimas elgesys. Pavyzdžiui, jei mokote šunį sėdėti, spustelėsite tuo metu, kai šuns užpakalis palies žemę. Po signalo šuo gauna apdovanojimą. Prieš tokias treniruotės šuo turi būti supažindintas su klikerio garsu ir žinoti, kad po garso seka atlygis (38). Gyvūnų dresuotojai naudoja, keli metodus vienu metu siekiant geresnių rezultatų.

3 pav. Klikeris

18 1.5 Veislės įtaka elgsenai

Šunų veislių įvairovė, Miklosi teigimu, pradėjo formuotis prieš 5000-7000 metų. Tam įtakos turėjo žmonių sėslumas ir žemdirbystės pradžia. Šunys įgavo tam tikrą darbinį vaidmenį (39). Nors tikslus laikotarpis nėra nustatytas, neginčijamas faktas, kad žmonės daugelį metų renkasi šunis su tam tikru elgesiu ir temperamentu, taip pat fizinėmis savybėmis, tokiomis kaip spalva, kailio ilgis, aukštis ir snukio išvaizda. Šiuo metu visame pasaulyje veislynų klubai pripažįsta virš 400 skirtingų šunų veislių. Šios veislės labai skiriasi savo dydžiu, forma, spalva ir polinkiu į elgesį (40). Šuns gebėjimas mokytis leidžia tam tikras veisles įdarbinti, ieškant narkotikų, bombų, dingusių žmonių, diagnozuojant tam tikras ligas (41).

Įvairių šunų veislių istorijos tyrimai rodo, kad šunys skirstomi į dvi grupes. Viena šunų grupė nuolat dirba matydama savo vedlį (pvz.: aviganiai), kita šunų grupė dirba nematydama vedlio. Šuo matantys vizualiniame lauke savo šeimininką yra labiau linkęs bendradarbiauti (42). Šiuo metu egzistuoja veislių masyvai, kuriems būdingi tam tikri elgesio požymiai, kaip pavyzdžiui: medžioklės šunys, ganymo šunys, pėdsekiai. Skirtingos šunų veislės gali turėti didelius elgesio skirtumus. Tačiau tos pačios veislės individų elgesys taip pat gali skirtis, nors veislės įtaka leidžia mums daryti šuns elgesio prielaidas (10).

Tyrimų rezultatai rodo didelius elgesio skirtumus tarp veislių pagal žaismingumo, smalsumo/bebaimiškumo, socialumo ir agresyvumo bruožus (10). Švedijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3591 šunų savininkų, parodė skirtumą tarp darbinių ir nedarbinių veislių. Tyrimui buvo pasirinki šunys iš 20 veislynų. 11 darbinių veislių (visos veislės kilusios iš ganomųjų ar sarginių šunų) ir 9 nedarbinės veislės. Šunys buvo beveik tolygiai pasiskirstę pagal lytis 46% patinų. Rezultatai parodė, kad darbinės veislės šunys pasižymi aukštesniais balais vertinant norą atkreipti dėmesį ir paklusti savininkui, jo gebėjimą išmokti naujų užduočių ir nepaisyti blaškančių dirgiklių. Darbiniai šunys pasižymi didesne reakcija į judančius objektus ir yra energingesni, bei žaismingesni. Dirbančių veislių šunų noras žaisti su daiktu (pvz., kamuoliu, lazda ir pan.) kartu su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis 30% didesnis nei nedarbinių veislių. Darbinės veislės turi didesnį (25-30%) polinkį į agresiją kitiems šunims ir mažesnį baimės jausmą nepažįstamiems žmonėms, staigų triukšmą ar nepažįstamą situaciją. Darbinės veislės kaip grupė parodė apie 10% didesnį dresuotumą, palyginti su nedirbančiomis veislėmis (11).

1.6 Lyties įtaka elgsenai

19 elgesio skirtumai tarp lyčių nustatyti atlikus bandymą, kurio metu buvo testuojami 72 šunys: 36 patinai ir 36 patelės. Bandymo metu kambaryje prie šuns šeimininko artėjo nepažįstas žmogus, tuo metu stebimas šuns žvilgsnis, šeimininkui nurodyta elgtis trimis būdai: neutraliai, artėti, tolti. Tyrimas parodė, kad patelės ilgiau žiūrėjo į šeimininką, kuris kalbasi su nepažįstamu žmogumi. Tikėtina, kad šunų patelės labiau linkusios sutelkti dėmesį į vieną objektą (44). Tai patvirtina dar vienas tyrimas atliktas su 64 šunimis, pateles mažiau blaškė pašaliniai dirgikliai kaip maistas ar žaislai, jos tiksliau vykdė šeimininkų komandas (21). Taip pat atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 3591 šunų savininkai parodė skirtumą, tarp lyčių. Patinai rodo didesnį susidomėjimą, norą prieiti, sveikintis, žaisti su nepažįstamais šunimis. Didesnį norą žaisti su daiktu (pvz., kamuoliu, lazda ir pan.) kartu su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis. Tačiau patinai turi didesnį polinkį rodyti agresyvią reakciją, kai prieina nepažįstami šunys ir dažniau demonstruoja agresija kitiems namų ūkio šunims. Patinai turi mažesnį polinkį rodyti baimingas reakcijas į nepažįstamą šunį ir žmogų. Patinai sunkiau dresuojami (11).

1.7 Amžiaus įtaka elgsenai

20 2. TYRIMO METODIKA

Tyrimui pasirinkti šunys, kurie bendro paklusnumo mokėsi ir baigiamąjį egzaminą laikė pas Lietuvos kinologų draugijos dresuotoją ir jaunųjų vedlių teisėja Dianą Jurkuvėnienę. Visi šunys dresūros užsiėmimus lankė su savo šeimininkais ir jie yra laikomi kaip gyvūnai-kompanionai. Užsiėmimuose dalyvavo veisliniai ir neveisliniai šunys. Bendro paklusnumo pamokos vyko grupėse iki 10 asmenų arba individualiai, šunų dresūros salėje arba lauke. Praktiniai užsiėmimai vyko 2 kartus per savaitę, kuriuos sudarė 12 pamokų ciklas trunkantis apie 60 minučių. Po 12 pamokų, šunys laikė bendro paklusnumo egzaminą. Egzamine dalyvavo trenerė, asistentas, šuns šeimininkas, du pašaliniai žmonės (kitų šunų šeimininkai). Egzamino metu naudotos medžiagos:

• Klikeris • Laikmatis

• Šuns savininko daiktas (megztinis, šalikas ir pan.) • Maistas

Visiems šunų savininkams yra išduodamas pažymėjimas, kuris liudija, kad šuo laikė bendro paklusnumo egzaminą. Pažymėjime įrašytas pelnytas taškų skaičius, savininko vardas ir augintinio veislė (4pav.)

21 Šunys vertinami pagal trenerės sudaryta bendro paklusnumo egzaminą, kuris susideda iš šešių komandų, priede Nr. 1 yra pateiktos kelios nuotraukos, kaip šunys vykdo komandas. Egzamino metu galima surinkti maksimalų taškų skaičių, tai yra 60 taškų:

• Gulėjimas grupėje matant vedlį (10taškų); • Komanda „Greta“ (10 taškų);

• Komanda „Sėdėt“ (10 taškų);

• Komanda „Gulėt“, „Pas mane“, „Greta“ (15 taškų); • Komanda „Gulėt“ per atstumą (5 taškai);

• Komanda „Į vietą“ (10 taškų).

Šunys dresuoti pasitelkiant teigiamo pastiprinimo ir klikerio metodiką, po įvykdytos komandos šuo išgirsta specifinį garsą, o po jo seka apdovanojimas (5 pav.). Jei apdovanojimui naudojamas maistas ar šunims skirti skanėstai, rekomenduojama kelias valandas iki dresūros užsiėmimu nešerti šuns. Taip pat svarbu supažindinti šunį su klikerio skleidžiamu garsu. Pirmo užsiėmimo metu šuo išgirdęs klikerio skleidžiama garsą ir iškarto sulaukia paskatinimo. Taip šuo išmoksta garsą sieti su norimu apdovanojimu. Mokant komandų ypač svarbu, kad šeimininkas tinkamu metu paspaustu klikerį, taip pažymėdamas norimą šuns elgesį.

22 Iš viso išanalizuoti 106 šunų: 56 patinų ir 50 patelių, bendro paklusnumo egzaminų rezultatai. Egzaminą laikė įvairių veislių ir amžiaus šunys. Šunų amžius svyravo nuo 8 iki 54 mėnesių (6pav.). Analizuojant rezultatus šunys buvo suskirstyti pagal amžių į keturias grupes:

• I gr. šunys iki 12mėn.;

• II gr. šunys nuo 12mėn. iki 18mėn.; • III gr. šunys nuo 18mėn. iki 30mėn.; • IV gr. šunys virš 30mėn.

Vidutinis šunų amžius 16,13 ± 8,66 mėn. Patelių amžiaus vidurkis 17,2 ± 9,64 mėn., o patinėlių amžiaus vidurkis 15,18 ± 7,65 mėn. Vyriausias bendro paklusnumo egzaminą laikęs šuo yra 54 mėn. labradoro retriverio veislės patelė.

6 pav. Šunų amžiaus grupės

Bendro paklusnumo egzamine gausiausiai dalyvavo I grupės amžiaus atstovai, kurie sudarė 41 proc. dalyvių. II grupės amžiaus atstovai sudarė 35 proc., III amžiaus grupė 17 proc., o IV amžiaus grupė sudarė 7 proc. šunų laikiusių bendro paklusnumo egzaminą.

Analizuojant veislių imlumą dresūrai šunys buvo sugrupuoti remiantis FCI nustatyta tvarka (1 lentelė), iš lentelėje pateiktų duomenų galima matyti, kiek kokios grupės atstovų laikė bendro paklusnumo egzaminą. FCI pripažįsta 353 šunų veisles, kurios yra suskirstytos į grupes:

• I gr. Aviganiai;

• II gr. Pinčeriai, šnauceriai, molosai ir kt.; • III gr. Terjerai;

Šunų pasiskirstymas pagal amžių

23 • IV gr. Taksai;

• V gr. Špicai ir primityvieji šunys; • VI gr. Pėdsekiai;

• VII gr. Žemyno paukštšuniai, pointeriai, seteriai; • VIII gr. Retriveriai, spanieliai ir kt.;

• IX gr. Kompanionai ir šunys žaisliukai; • X gr. Kurtai;

• Nepripažintos veislės

1 lentelė. Bendro paklusnumo egzamine dalyvavusiu šunų skaičius pagal FCI grupes

FCI grupė Šunų skaičius Proc.

I gr. Aviganiai 23 21,71

II gr. Pinčeriai, šnauceriai, molosai ir kt. 10 9,43

III gr. Terjerai 10 9,43

IV gr. Taksai 1 0,94

V gr. Špicai ir primityvieji šunys 11 10,38

VI gr. Pėdsekiai 4 3,77

VII gr. Žemyno paukštšuniai, pointeriai, seteriai 4 3,77 VIII gr. Retriveriai, spanieliai ir kt. 12 11,32

IX gr. Kompanionai ir šunys žaisliukai 17 16,04

X gr. Kurtai 2 1,89

Nepripažintos veislės 12 11,32

Gausiai bendro paklusnumo egzamine dalyvavo I ir IX grupės pagal FCI atstovai, aviganių grupė sudarė 21,71 proc. visų dalyvių, o šunys žaisliukai ir kompanionai sudarė 16,04 proc. dalyvių. FCI nepripažintos veislės šunys sudarė 11,32 proc. lygiai tiek pat sudarė ir VIII grupė. Dresūros užsiėmimuose mažiausia kieki sudarė IV ir X grupės šunų atstovai.

2.1 Bendro paklusnumo egzamino metodika ir vertinimas

24 Darant šią komandą grupėje turi būti ne mažiau kaip 3 ir nedaugiau kaip 6 šunys. Šuo atlikęs komandą be klaidų surenka maksimalų taškų skaičių (10 taškų), taškai yra mažinami jei šuo nevykdo komandos iš pirmo paliepimo, neramiai guli, keičia poziciją, neišguli viso laiko.

Komanda „Greta“ susideda iš posūkio į dešinę ir kairę, bei apsisukimo aplink. Taip pat vedlys su šunimi turi praeiti tarp dviejų žmonių aštuoniuke ir nesustojąs grįžti į pradinį tašką. Vedliui sustojus šuo turi iškarto atsisėsti be papildomų komandų. Šuo atlikęs komandą be klaidų surenka maksimalų taškų skaičių (10 taškų), taškai yra mažinami jei šuo nevykdo komandos iš pirmo paliepimo, šeimininkui sustojus neatsisėda, šuns dėmesį patraukia kiti žmonės, šuo neseka paskui šeimininką.

Komanda „sėdėt“ yra vertinama, kai vedlys davęs komanda „greta“ su šunim paeina tiesiai maždaug 10 žingsniu, tuomet duoda komanda „sėdėt“. Šuo turi likti vietoje, o vedlys nueina toliau, tuomet apsisuka veidu į šunį. Maždaug po 3s grįžta prie šuns. Šuo atlikęs komandą be klaidų surenka maksimalų taškų skaičių (10 taškų), taškai yra mažinami jei šuo nevykdo komandos iš pirmo paliepimo, nelieka sėdėti davus komandą, keičia poziciją.

Komanda „Gulėt“, „Pas mane“, „Greta“ vyksta vedliui davus komanda „greta“ vedlys su šuniu paeina 10 žingsnių ir duoda komanda „gulėt“. Šuo turi ramiai gulėti, vedlys juda pirmyn, paėjęs 20-30 žingsnių apsisuka veidu į šunį. Po poros sekundžių, vedlys duoda komanda „pas mane“. Šuniui atbėgus iki vedlio yra duoda komanda „greta“ šuo turi užimti pozicija iš vedlio kairės ir būti pasirengęs judėti pirmyn. Šuo atlikęs komandą be klaidų surenka maksimalų taškų skaičių (15 taškų), taškai yra mažinami jei šuo nevykdo komandos iš pirmo paliepimo, nelieka gulėti, keičia poziciją, gavus komanda „pas mane“ juda ne link vedlio, gavus komanda „greta“ neužima pozicijos.

Komanda „Gulėt“ per atstumą pradedama gavus nurodymą iš stiuarto, vedlys pasodina šunį ir nueina kelis metrus nuo jo. Tuomet per atstumą duoda komanda „gulėt“ šuo turi atsigulti nepajudėdamas iš vietos. Šuniui įvykdžius komandą, vedlys grįžta prie jo. Šuo atlikęs komandą be klaidų surenka maksimalų taškų skaičių (5 taškų), taškai yra mažinami jei šuo nevykdo komandos iš pirmo paliepimo, pajuda iš vietos, pakeičia poziciją, nesulaukia vedlio grįžtančio atgal.

Komanda „Į vietą“ yra kai šuo siunčiamas į iš anksto pažymėta vietą (šeimininko daiktas), kuri yra maždaug už 10-15 metrų. Šuniui pasiekus vietą, vedlys duoda komandą „gulėt“. Šuo atlikęs komandą be klaidų surenka maksimalų taškų skaičių (10 taškų), taškai yra mažinami jei šuo nevykdo komandos iš pirmo paliepimo, juda į nepažymėta vietą, neatsigula. Vertinimo blankas pridedamas priede Nr. 2.

2.2. Statistinė duomenų analizė

26 3. REZULTATAI

3.1 Veislės įtaka šunų dresavimui

Analizei naudoti duomenys, surinkti iš 106 šunų dalyvavusiu bendro paklusnumo egzamine, šunų veislę ir amžių nurodė jų savininkai. Remiantis turimais duomenimis egzamine dalyvavo 45 skirtingos šunų veislės. Taip pat egzaminą laikė ir neveisliniai šunys, nepriklausantys jokiai FCI grupei. Išanalizavus duomenys buvo išvesti bendro paklusnumo egzamino rezultatų vidurkiai priklausantys tam tikrai FCI grupei (2 lentelė).

Bendro paklusnumo užsiėmimuose ir egzamine gausiausiai dalyvavo I (aviganiai) ir IX (kompanionai ir šunys žaisliukai) grupės atstovai pagal FCI. Analizuojant ir lyginant šunų grupių rezultatus, būtent šios dvi grupės parodė geriausius ir prasčiausius rezultatus. Bendro paklusnumo egzamino I grupės rezultatų vidurkis 53,87 ± 4,29. Tai yra 18,97 % geresnis rezultatas lyginat su IX grupe, kurios rezultatų vidurkis 43,65 ± 4,68. IX grupėje geriausiai pasirodė 18 mėnesių amžiaus, Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielio veislės patelė, kuri pelnė 49 taškus. I grupėje geriausiai pasirodė 3 patelės, dvi 14 ir 16 mėnesių amžiaus belgų aviganės malinua (pelnė 60 taškų) ir 14 mėnesių amžiaus australų aviganių veislės atstovė (pelnė 60 taškų). Prasčiausiai pasirodęs I gr. atstovas yra 11 mėn. Šeltis veislės patinėlis, kuris surinko 41 tašką, o IX gr. prasčiausiai įvertintas Čihuahua ilgaplaukis patinėlis, kuris surinko 36 taškus.

2 lentelė. Šunų grupių pagal FCI bendro paklusnumo egzamino rezultatų vidurkiai

FCI grupė Rezultatų vidurkis

I gr. Aviganiai 53,87 ± 4,29 II gr. Pinčeriai, šnauceriai, molosai ir kt. 47,1 ± 3,11 III gr. Terjerai 49,3 ± 6,49 IV gr. Taksai 40

V gr. Špicai ir primityvieji šunys; 48,73 ± 4,9

VI gr. Pėdsekiai 50,75 ± 2,75

VII gr. Žemyno paukštšuniai, pointeriai, seteriai

52 ± 7,74 VIII gr. Retriveriai, spanieliai ir

27 II grupės egzaminų rezultatų vidurkis 47,1 ± 3,11, III grupės rezultatų vidurkis 49,3 ± 6,49, IV grupės atstovas surinko 40 taškų, V grupės rezultatų vidurkis 48,73 ± 4,9, VI grupės rezultatų vidurkis 50,75 ± 2,75, VII grupės rezultatų vidurkis 52 ± 7,74, VIII grupės rezultatų vidurkis 50,75 ± 4,61, X grupės rezultatų vidurkis 47 ± 4,24. Mišrūnų bendro paklusnumo egzaminų vidurkis 49,75 ± 4,03. Taigi išanalizavus rezultatus gali daryti prielaida, kad pripažintos darbinių šunų veislės yra imlesnės dresūrai ir išmoksta komandas per trumpesnį laiką ir atlieka jas tiksliau.

3.2 Lyties įtaka šunų dresavimui

Išanalizavus gautus bendro paklusnumo egzamino rezultatų duomenys, pastebėta jog šuns lytis gali turėti poveikį dresūros įsisavinimui. Iš surinktų duomenų matyti, kad patelių įvertinimai 10,5 proc. aukštesni lyginat su patinėlių įvertinimu. Patelių taškų vidurkis siekė 52,26 ± 4,822608 iš galimų 60 taškų, o patinėlių taškų vidurkis siekė 46,76786 ± 5,038005 (7 pav.).

7 pav. Bendro paklusnumo egzamino rezultatų pasiskirstymas pagal lytį

Maksimalų taškų skaičių pelnė 14 ir 16 mėnesių amžiaus belgų aviganių malinua patelės ir 14 mėnesių Australų aviganio patelė. Patinėlių grupėje aukščiausią taškų skaičių, 59 taškus, pelnė 14 mėnesių trumpaplaukis vengrų vižlas. Pagal gautus rezultatus, galima teigti, kad patelės yra lengviau dresuojamos ir imlesnės mokymams.

3.3 Amžiaus įtaka šunų dresavimui

Įvertinus ir išanalizavus bendro paklusnumo egzamino rezultatus, galima teigti, kad šuns amžius daro poveikį dresavimui. Sugrupavus šunis į keturias grupes pagal amžių matoma, kad I gr. rezultatų

46,77 52,26 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 Patinai Patelės T aš kai Lytis

28 vidurkis 49,68 ± 5,32, II gr. rezultatų vidurkis yra 50,27 ± 6,39, III gr. rezultatų vidurkis yra 47,67 ± 5,03 ir IV gr. rezultatų vidurkis yra 46,86 ± 3,80 (8 pav.).

8 pav. Bendro paklusnumo egzamino rezultatų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Aukščiausius bendro paklusnumo egzamino rezultatus surinko II grupei priklausantys šunys, kuriu amžius yra nuo 12 iki 18 mėnesių. Prasčiausiai įvertinti buvo IV grupės šunys, kurių amžius virš 30 mėnesių. Lyginant šias dvi amžiaus grupes, jaunesni šunys parodė 6,78 proc. geresnius rezultatus. Išanalizavus pateiktus duomenys, galima pastebėti, kad šunys priklausantys I ir II amžiaus grupei, pasiekia geresnius rezultatus, nei šunys, kuriu amžius virš 18 mėnesių. Tai patvirtina pastebėtas, nestiprus neigiamas koreliacijos ryšys tarp gautų bendro paklusnumo egzamino rezultatų ir šunų amžiaus (9 pav.).

9 pav. Ryšys tarp bendro paklusnumo egzamino rezultatų ir šunų amžiaus

49,68 50,27 47,67 _46,86 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 I gr. II gr. III gr. IV gr. T aškai Amžiaus grupė

Bendro paklusnumo egzamino rezultatai pagal

amžiaus grupes

29 Nors ryšys nėra stiprus, yra matoma tendencija, kad didėjant šunų amžiui taškų skaičius mažėja, tai reiškia, kad jaunesni šunys surenka didesni taškų skaičių egzamino metu. Galima daryti prielaidą, kad jaunesnio amžiaus šunys yra imlesni ir lengviau dresuojami.

3.4 Komandų įsisavinimas

Išanalizavus bendro paklusnumo egzamino rezultatus galima teigti, kad per 12 dresūros pamokų šunys geriausiai įsisavino komandą „Sėdėt“ (10 pav.). Šią komandą visų grupių veislių šunys egzamino metu įvykdė 89,53 proc. tikslumu.

10 pav. Komandų atlikimo įvertinimas procentais Komanda: 1–Gulėjimas grupėje; 2–Greta; 3–Sėdėti; 4–„Gulėt“ „Pas mane“ „Greta“; 5– „Gulėt“; 6–„Į vietą“.

Antra geriausiai įsisavinta komanda yra „Greta“ egzamino metu šunys ją įvykdė 88,40 proc. tikslumu. Komandų kompleksą „Gulėt“ „Pas mane“ „Greta“ šunys įvykdė 78,99 proc. tikslumu. Komanda „Į vietą“ įvykdyta 82,74 proc. tikslumu. Komanda „Gulėt“ įvykdyta 77,92 proc. tikslumu. Prasčiausiai įvykdyta komanda yra gulėjimas grupėje matant vedlį, šunys bendro paklusnumo egzamino metu ją įvykdė 75,47 proc. tikslumu.

Taip pat nuspręsta palyginti dvi veislių grupes, kurios išsiskyrė iš kitų grupių geriausiai ir prasčiausiai rezultatais (3lentelė). Tarpusavyje buvo lyginta I grupė pagal FCI, tai yra aviganiai, jie buvo įvertinti aukščiausiais rezultatais ir IX grupė, tai yra kompanionai ir šunys žaisliukai, ši grupė pelnė žemiausius rezultatus. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 2 3 4 5 6 Procentai K om an d a

30

3 lentelė. I ir IX gr. pagal FCI komandų atlikimo įvertinimas

I gr. (aviganiai) IX gr. Kompanionai ir šunys žaisliukai

Komanda Įvykdymo tikslumas (proc.)

Komanda Įvykdymo tikslumas (proc.) Gulėjimas grupėje matant vedlį 84,78 Gulėjimas grupėje matant vedlį 57,05 Greta 96,52 Greta 84,12 Sėdėt 93,48 Sėdėt 78,24

Gulėt, Pas man, Greta

85,53 Gulėt, Pas mane, Greta

73,33

Gulėt per atstumą 88,68 Gulėt per atstumą 65,88

Į vietą 91,3 Į vietą 70

31 REZULTATŲ APTARIMAS

Mokslinis ̶ tiriamasis darbas buvo atliktas siekiant išanalizuoti veislės, amžiaus ir lyties daroma poveikį šunų dresavimui. Visi tyrime dalyvavę šunys lankė D. Jurkuvėnienės dresūros mokyklą ir laikė trenerės parengta bendro paklusnumo egzaminą. Šunys buvo mokomi remiantis klikerio ir teigiamo pastiprinimo metodais. Šie dresūros metodai nepažeidžia šuns gerovės ir vis labiau populiarėja tarp trenerių ir šunų savininkų visame pasaulyje (7). Viso buvo surinkta 106 šunų (50 patelių ir 56 patinėlių) duomenys, kurių amžiaus svyravo nuo 8 iki 56 mėnesių.

Bendro paklusnumo egzaminą laikė 45 skirtingos šunų veislės ir mišrūnai. Vertinant veislės įtaką dresūrai, šunys buvo suskirstyti į grupes remiantis FCI kategorijomis. Išanalizavus turimus duomenis pastebėta, kad aukščiausius įvertinimus gavo I grupės (aviganiai) pagal FCI atstovai. Aviganių grupės šunų parodyti aukščiausi rezultatai gali būti siejami su dvejais aspektais. Pirma, šie šunys lyginat su kitomis veislėmis geba ilgiau palaikyti akių kontaktą su žmogumi ir dažniau jį stebi, kas šunims leidžia perprasti neverbalinį bendravimą. Antra, šį šunų grupė istoriškai nuolatos dirbo kartu su žmogumi (žmogus matomas šuns regėjimo lauke) tai galėjo lemti geresnius bendradarbiavimo įgūdžius (42, 50). Kaip bebūtų skirtingos šunų veislės išveistos skirtingiems tikslams. Tačiau aviganiai ir medžiokliniai šunys pasižymi didesniu bendradarbiavimu vykdant tradicines užduotis, monotoniškų pratimų ištverme ir priklausomybe nuo žmogaus. Taip pat remiantis mokslininkų atliktu tyrimu su 11 skirtingų šunų veislių (Labradoro retriveris, auksaspalvis retriveris, šeltis, rotveileris, anglų springerspanielis, pudelis, Jorkšyro terjeras, vakarų Škotijos baltasis terjeras, taksas, Sibiro haskis, basethaundas) nustatyta, kad darbinės veislės yra treniruojamos lengviau nei parodinės. Iš šių veislių geriausius rezultatus pasiekė Labradoro retriveriai, o prasčiausiai pasirodė basethaundai. (47,48).

Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, kad šuns amžius turi įtakos bendro paklusnumo egzamino pasiekimams. Pastebėtas nežymus ryšys tarp amžiaus ir surinkto tašku kiekio. Kuo šuo yra vyresnis tuo jo rezultatai yra prastesni. Literatūroje rekomenduojama šuniuką pradėti dresuoti kuo anksčiau. Teigiama, kad šuniukas pradeda mokytis iš žmogaus nuo 2 mėnesių. Atėjus paauglystės laikotarpiui mokymai tampa apsunkinti, nes šuo pradeda jausti seksualinį potraukį, gali pradėti demonstruoti agresiją. Vyresnio amžiaus šunys dažniausiai turi susiformavusius įpročius, kuriems pakeisti gali prireikti daugiau dresūros pamokų. Taip pat vyresnio amžiaus šunis yra sunkiau motyvuoti (49,50). Taip pat remiantis SAR standartais, šuns tinkamumas tarnybai išryškėja nuo 12 iki 24 mėn. Būtent šiuo laikotarpiu šunys yra mokomi atlikti užduotys ir supažindinami su įvairiomis situacijomis (51).

32 amžiaus belgų aviganių malinua ir 14 mėnesių australų aviganio patelė. Patinėlių grupėje aukščiausią taškų skaičių, 59 taškus, pelnė 14 mėnesių trumpaplaukis vengrų vižlas. Pagal gautus rezultatus, galima teigti, kad patelės yra lengviau dresuojamos ir imlesnės mokymams. Tam gali turėti įtakos patelių gebėjimas ilgiau išlaikyti vizualinį dėmesį, kuris yra svarbus bendradarbiaujant su žmonėmis (52). Taip pat yra atlikti tyrimai su kitomis žinduolių rūšimis, kurie rodo, kad patelės mokosi greičiau (53). Literatūroje atskleisti skirtumai tarp lyčių yra agresijos kitiems šunims atžvilgiu, šeimininko ir vaikų atžvilgiu. Patinai vertinami kaip agresyvesni, jie dažniau nei patelės rodo gynybinę reakciją. Taip pat minima, kad patelės yra paklusnesnės ir lengviau dresuojamos. Atliktas tyrimas su Korėjos džindo šunimis parodė, kad patelės yra nuolankesnės ir labiau linkusios bendradarbiauti su žmogumi. Tačiau tam įtakos gali turėti šunų asmeninė patirtis ir aplinkos veiksniai (54).

33 IŠVADOS

1. Atlikus ir išanalizavus tyrimo duomenys nustatyta, kad pateles bendro paklusnumo egzamino metu 10,5 % pademonstravo geresnius rezultatus. Tai rodo, kad lyginant su patinais, patelės per tą pati laiką geriau įsisavino komandas.

2. Išanalizavus gautus duomenys, geriausius rezultatus pagal amžių parodė šunys nuo 12mėn. iki 18mėn.( II gr.), jų rezultatų vidurkis yra 50,27 ± 6,39.

3. Įvertinus skirtingas veislių grupes pagal FCI gali teigti, kad aviganiai komandas įsisavino geriausiai jų grupės rezultatų vidurkis 53,87 ± 4,29. O prasčiausiai komandas įsisavino IX grupė (kompanionai ir šunys žaisliukai), kurios rezultatų vidurkis 43,65 ± 4,68.

34 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduoju IX grupės pagal FCI (Kompanionai ir šunys žaisliukai) ir šunims virš 18 mėn. rinktis ilgesni dresūros pamokų ciklą, norint pasiekti geresnius rezultatus bendro paklusnumo egzamino metu.

35 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Wallis LJ, Szabó D, Kubinyi E. Cross-Sectional Age Differences in Canine Personality Traits; Influence of Breed, Sex, Previous Trauma, and Dog Obedience Tasks. Front Vet Sci. 2020 [žiūrėta 2021 m. vasario 13 d.]. [Prieiga per internetą]

https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fvets.2019.00493/full

2. Chopik WJ, Weaver JR. Old dog, new tricks: Age differences in dog personality traits, associations with human personality traits, and links to important outcomes. Journal of Research in Personality. 2019 ;79:94–108.

3. Coppinger R. Dogs: A Startling New Understanding of Canine Origin, Behavior & Evolution. Scribner; 2001. 352 p.

4. Feng LC, Hodgens NH, Woodhead JK, Howell TJ, Bennett PC. Is clicker training (Clicker + food) better than food-only training for novice companion dogs and their owners? Applied Animal

Behaviour Science. 2018; 204:81–93.

5. Fisher GT. The Thinking Dog: Crossover to Clicker Training. Dogwise Publishing; 2009.

6. Hiby E, Rooney N, Bradshaw J. Dog training methods: Their use, effectiveness and interaction with behaviour and welfare. Animal Welfare. 2004;13:63-69.

7. Castro ACV de, Fuchs D, Morello GM, Pastur S, Sousa L de, Olsson IAS. Does training method matter? Evidence for the negative impact of aversive-based methods on companion dog welfare. PLOS ONE. 2020.

8. Wang G-D, Zhai W, Yang H-C, Wang L, Zhong L, Liu Y-H, ir kt. Out of southern East Asia: the natural history of domestic dogs across the world. Cell Research. 2016; 21:26–33.

9. Germar M, Sultan A, Kaminski J, Mojzisch A. Dogs (Canis familiaris) stick to what they have learned rather than conform to their conspecifics’ behavior. PLOS ONE. 2018.

10. Svartberg K. Breed-typical behaviour in dogs—Historical remnants or recent constructs? Applied Animal Behaviour Science. 2006; 96:293–313.

11. Eken Asp H, Fikse WF, Nilsson K, Strandberg E. Breed differences in everyday behaviour of dogs. Applied Animal Behaviour Science. 2015; 69–77.

12. Kubinyi E, Turcsán B, Miklósi Á. Dog and owner demographic characteristics and dog personality trait associations. Behavioural Processes. 2009; 81:392–401.

13. Hare B, Brown M, Williamson C, Tomasello M. The Domestication of Social Cognition in Dogs. Science (New York, NY). 2002; 298:1634–6.

14. Serpell J. The Domestic Dog. Cambridge University Press; 2017. 427 p.

15. Marshall-Pescini S, Passalacqua C, Barnard S, Valsecchi P, Prato-Previde E. Agility and search and rescue training differently affects pet dogs’ behaviour in socio-cognitive tasks. Behavioural Processes. 2009; 81(3):416–22.

36 17. Balsevičienė B, Šinkariova L. SUAUGUSIŲJŲ PRIERAIŠUMO PRIE PARTNERIO SĄSAJOS SU EMOCINIAIS SUNKUMAIS.

18. ROBINS DM, SANDERS CR, CAHILL SE. DOGS AND THEIR PEOPLE: Pet-Facilitated Interaction in a Public Setting. Journal of Contemporary Ethnography. 1991; 20(1):3–25.

19. Jensen P. Behavioural Biology of Dogs. Cambridge, UNITED KINGDOM: CABI; 2007 [žiūrėta 2020 m. liepos 31 d.]. [Prieiga per internetą]

http://ebookcentral.proquest.com/lib/kmult-ebooks/detail.action?docID=289905

20. Wang G, Zhai W, Yang H, Fan R, Cao X, Zhong L, ir kt. The genomics of selection in dogs and the parallel evolution between dogs and humans. Nature Communications. 2013; 4(1):1860.

21. Jones AC, Gosling SD. Temperament and personality in dogs (Canis familiaris): A review and evaluation of past research. Applied Animal Behaviour Science. 2005; 95(1):1–53.

22. B.Braastad, M.Bakken. The Ethology of Domestic Animals – An Introductory Text. 2002. 23. Scott JP. Critical Periods in the Development of Social Behavior in Puppies. PSYCHOSOMATIC MEDICINE.

24. Lord MS, Casey RA, Kinsman RH, Tasker S, Knowles TG, Da Costa REP, ir kt. Owner perception of problem behaviours in dogs aged 6 and 9-months. Applied Animal Behaviour Science. 2020;

232:105147.

25. Valsecchi P, Barnard S, Stefanini C, Normando S. Temperament test for re-homed dogs validated through direct behavioral observation in shelter and home environment. Journal of Veterinary

Behavior. 2011; 6(3):161–77.

26. Taylor KD, Mills DS. The development and assessment of temperament tests for adult companion dogs. Journal of Veterinary Behavior. 2006; 1(3):94–108.

27. Miklósi Á, Turcsán B, Kubinyi E. Chapter 7 - The Personality of Dogs. Kaminski J, Marshall-Pescini S, sudarytojai. The Social Dog. San Diego: Academic Press; 2014 [žiūrėta 2021 m. kovo 25 d.]. p. 191–222. [Prieiga per internetą]

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/B9780124078185000073

28. Bray EE, Sammel MD, Seyfarth RM, Serpell JA, Cheney DL. Temperament and problem solving in a population of adolescent guide dogs. Anim Cogn. 2017; 20(5):923–39.

29. Dorey NR, Cox DJ. Function matters: a review of terminological differences in applied and basic clicker training research. PeerJ. 2018; 6:e5621.

30. A History of Dog Training. Rogz. 2011 [žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]. [Prieiga per internetą] https://www.rogz.com/a-history-of-dog-training/

31. Pierce WD, Cheney CD. Behavior Analysis and Learning: A Biobehavioral Approach, Sixth Edition. 6th Edition. New York: Routledge; 2017. 638 p.

32. Skinner BF. The Behavior of Organisms: An Experimental Analysis. B. F. Skinner Foundation; 2019. 488 p.

37 34. Domjan M, Grau JW, Krause MA. The principles of learning and behavior. 6th ed. Australia ; Belmont, CA: Wadsworth Cenage Learning; 2010. 515 p.

35. Bremhorst A, Bütler S, Würbel H, Riemer S. Incentive motivation in pet dogs – preference for constant vs varied food rewards. Scientific Reports. 2018; 8(1):9756.

36. Babcock P. Dog Training Methods: Positive Reinforcement vs. Alpha Dog. WebMD. [žiūrėta 2021 m. kovo 11 d.]. [Prieiga per internetą] https://pets.webmd.com/dogs/features/dog-training-positive-reinforcement-alpha-dog-method

37. McKinley S, Young RJ. The efficacy of the model–rival method when compared with operant conditioning for training domestic dogs to perform a retrieval–selection task. Applied Animal Behaviour Science. 2003; 81(4):357–65.

38. Gibeault S, MSc, Dec 24 C, Dec 24 2019 | 4 Minutes, Minutes 2019 | 4. Clicker Training: Learn About Mark & Reward Dog Training Using Clickers. American Kennel Club. [žiūrėta 2021 m. kovo 13 d.]. [Prieiga per internetą] https://www.akc.org/expert-advice/training/clicker-training-your-dog-mark-and-reward/

39. Miklosi A. Dog Behaviour, Evolution, and Cognition. OUP Oxford; 2014.

40. King T, Marston LC, Bennett PC. Breeding dogs for beauty and behaviour: Why scientists need to do more to develop valid and reliable behaviour assessments for dogs kept as companions. Applied Animal Behaviour Science. 2012; 137(1):1–12.

41. Pickel D, Manucy GP, Walker DB, Hall SB, Walker JC. Evidence for canine olfactory detection of melanoma. Applied Animal Behaviour Science. 2004; 89(1):107–16.

42. Gácsi M, McGreevy P, Kara E, Miklósi Á. Effects of selection for cooperation and attention in dogs. Behav Brain Funct. 2009; 5(1):1–8.

43. Starling MJ, Branson N, Thomson PC, McGreevy PD. Age, sex and reproductive status affect boldness in dogs. The Veterinary Journal. 2013; 197(3):868–72.

44. Duranton C, Bedossa T, Gaunet F. When facing an unfamiliar person, pet dogs present social referencing based on their owners’ direction of movement alone. Animal Behaviour. 2016; 113:147– 56.

45. Mongillo P, Pitteri E, Candaten M, Marinelli L. Can attention be taught? Interspecific attention by dogs (Canis familiaris) performing obedience tasks. Applied Animal Behaviour Science. 2016;

182:30–7.

46. Marshall-Pescini S, Frazzi C, Valsecchi P. The effect of training and breed group on problem-solving behaviours in dogs. Anim Cogn. 2016; 19(3):571–9.

47. Jakovcevic A, Elgier AM, Mustaca AE, Bentosela M. Breed differences in dogs’ (Canis familiaris) gaze to the human face. Behavioural Processes. 2010; 84(2):602–7.

48. Serpell JA, Hsu YA. Effects of breed, sex, and neuter status on trainability in dogs. Anthrozoös. 2005; 18(3):196–207.

38 50. Puppy Behavior and Training - Training Basics. [žiūrėta 2021 m. kovo 28 d.]. [Prieiga per

internetą] vcahospitals.com/know-your-pet/puppy-behavior-and-training-training-basics

51. Alexander MB, Friend T, Haug L. Obedience training effects on search dog performance. Applied Animal Behaviour Science. 2011; 132(3):152–9.

52. Miklósi A, Pongrácz P, Lakatos G, Topál J, Csányi V. A comparative study of the use of visual communicative signals in interactions between dogs (Canis familiaris) and humans and cats (Felis catus) and humans. J Comp Psychol. 2005; 119(2):179–86.

53. Scandurra A, Alterisio A, Di Cosmo A, D’Aniello B. Behavioral and Perceptual Differences between Sexes in Dogs: An Overview. Animals. 2018; 8(9):151.

39 PRIEDAI

1 priedas. Bendro paklusnumo dresūros komandų vykdymas.

1 pav. Baltasis šveicarų aviganis mokosi vykdyti komanda „Greta“