LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Denis Agafonov
VETERINARIJOS KLINIKOS DARBO ORGANIZAVIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas: lektor÷ Lina Ašmenskait÷
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2006-2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje, UAB „xxx“ veterinarijos klinikoje, Vilniuje
Magistro darbą paruoš÷: Denis Agafonov
Magistro darbo vadovas (ai): lektor÷ Lina Ašmenskait÷
TURINYS
ĮVADAS...4
1. DARBO ORGANIZAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI ...6
1.1. Darbo organizavimo samprata...6
1.2. Darbo organizavimo procesas ...8
1.3. Darbo organizavimo principai ...9
1.4. Personalo veiklos organizavimo ypatumai ...11
2.TYRIMO METODIKA...19
3.DARBO ORGANIZAVIMO YPATUMAI UAB „XXX“ VETERINARIJOS KLINIKOS PAVYZDŽIU ...20
3.1 Trumpa UAB „XXX” veterinarijos klinikos charakteristika ...20
3.2 .Žmogiškieji ištekliai ir jų valdymas ...21
3.3. „XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s finansiniai ekonominiai ištekliai...26
3.4. ,,XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s veiklos organizavimas ...29
3.4.1 Veterinarijos klinikos veiklos organizavimas...29
3.4.2 Veterinarijos vaistin÷s veiklos organizavimas ...37
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...40
SANTRAUKA...41
SUMMARY...42
ĮVADAS
Statistikos duomenimis, darbas užima 40-50 proc. mūsų laiko. Likęs laikas yra skirtas laisvalaikiui, kuris dažniausiai būna skirtas darbo, darbo uždavinių ir panašiai, aptarimui su draugais ir pažįstamais, darbo veiklos tobulinimui, kitaip tariant – mokymuisi. Tačiau šis laikas gali būti skiriamas ir savo poreikių patenkinimui. Daugelis poreikių patenkinimą supranta kaip organizacinių tikslų siekimą. Organizacijoje žmones vienija bendras tikslas, simboliai, mitai, tradicijos, patirtis. Kiekvienai organizacijai būdingos tam tikros vertyb÷s ir įsitikinimai, nerašytos taisykl÷s ir elgesio normos, kurios nustato, ,,kaip čia priimta elgtis”.
Dirbdami praleidžiame didelę dalį savo laiko, tod÷l labai svarbu, kaip jaučiasi žmogus darbo aplinkoje, ar darbas, kurį jis dirba, suteikia jam malonumą, ar gauna gerų emocijų pasiekęs norimus rezultatus, ar yra vertinamas savo kolektyve. Labai svarbu, kaip žmon÷s bendrauja ir kartu dirba organizacijoje. Organizacijos darbo stilius rodo, kaip darbuotojas ir jo kolegos įgyvendina vadovo sprendimus. Tokioje organizacijoje, kurioje labai svarbus bendruomeniškumo jausmas, visi stoja vieni už kitus, dalijasi informacija ir ištekliais, visi kartu išgyvena nes÷kmę ir švenčia pergalę, darbuotojai jaučiasi komfortabiliai. Žinoma, tokios darbo sąlygos yra suteikiamos ne kiekvienoje įmon÷je. Organizacijos, kaip ir žmogaus, individualumą sunku apibr÷žti. Organizacija gali būti šilta arba šalta, draugiška arba oficiali. Kai konkurencija darbo rinkoje tokia įtempta, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog kiekvienas dirbantis žmogus jau yra laimingas – jis turi pastovų pajamų šaltinį. Taip manantys vadovai anksčiau ar v÷liau susiduria su problema: alga mokama laiku, ji vis auga, dar pridedamos įvairios premijos, o darbuotojai kaip nepatenkinti, taip nepatenkinti – į darbą eina nenoriai, dirba vangiai, atlieka tik tai, ko iš jų reikalaujama, patys nerodydami jokios iniciatyvos, o atmosfera biure niūri ar net įtempta. Vadovas suka galvą, o dar pra÷jusio amžiaus pradžioje psichologai įrod÷, kad žmogus dirba ne vien d÷l pinigų. Labai svarbus yra ir pats darbo organizavimas.
Darbo tikslas – išanalizuoti veterinarijos klinikos UAB „XXX“ darbo organizavimą. Tyrimo uždaviniai:
• Išskirti teorinius darbo organizavimo aspektus.
• Išanalizuoti įmon÷s žmogiškuosius išteklius ir jų valdymą. • Nustatyti ir įvertinti įmon÷s finansinius ekonominius išteklius. • Išanalizuoti įmon÷s veiklos organizavimą.
Tyrimo objektas – darbo organizavimo ypatumai.
Tyrimo metodai ir sąlygos. Darbo teoriniams tyrimams naudota mokslin÷ literatūra, kuri buvo analizuojama, apibendrinama, sisteminta. Šių metodų pagalba iš tyrimo tema studijuojamos literatūros buvo išskiriami esminiai klausimai ir paaiškinimai.
Praktinio tyrimo dalis paruošta naudojant informacijos sisteminimo, apibendrinimo bei matematinių statistinių duomenų apdorojimo metodus. Tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudojamos statistin÷s lentel÷s, grafinis statistinių duomenų vaizdavimas, lentelių sudarymas, grafin÷ duomenų analiz÷, gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas.
Tyrime buvo naudojami duomenys gauti iš UAB „XXX“ veterinarijos klinikos dokumentų: suteiktų paslaugų ir pardavimo ataskaitų.
1. DARBO ORGANIZAVIMO TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Darbo organizavimo samprata
Atlikus literatūros analizę nustatyta, kad įvairūs autoriai pateikia skirtingas sąvokos „darbo organizavimas“ definicijas. Teigiama, kad organizacijoje egzistuoja daugyb÷ elementų, kuriuos būtina struktūrizuoti tam, kad organizacija gal÷tų įvykdyti savo planus ir pasiekti užsibr÷žtą tikslą. Organizavimas yra antroji valdymo funkcija, kuri ir struktūrizuoja veiklą organizacijoje. Dažniausiai organizavimo funkcijai apibr÷žti naudojama šis apibr÷žimas: organizavimas – tai nustatytiems tikslams pasiekti reikalingas struktūros sukūrimas (Juz÷nien÷, Staponkien÷, 2002). Kiti autoriai organizavimą supranta kaip nuolatinį valdymo procesą, santykių tarp atskirų individų struktūrą, „valdymo procesą, susijusį su struktūros pokyčiais arba augimu“ (Kučinskas, 2001). Organizavimas – tai veiklos būdų numatymas bei reikalingų veiklai sąlygų sudarymas. Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą; kieno nors sandara ar struktūra. Tai – žmonių, įrengimų, medžiagų, vientisų sistemų projektavimas, tobulinimas, įgyvendinimas (Drejeris, 2004). Organizavimas – tai toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus (Stoner James, Freeman,, Gilber, 2000). Kaip matome, organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymo į griežtą sistemą, vieną visumą arba kieno nors struktūrą, sandarą, vientisų sistemų (techninių, technologinių, socialinių) kūrimas, įgyvendinimas ir tobulinimas.
Kalbant apie darbo organizavimą teigiama, kad tai darbo proceso struktūros gamybos procese, žmonių tarpusavio sąveikos su įrengimais bei darbo objektais tvarkymas, t.y. darbo proceso sistemos sudarymas, jeigu organizuojamas naujas procesas ar veikusios sistemos keitimas, jeigu kalbama apie veikiančius darbo procesus (Martinkus, 2003). Reikia akcentuoti, kad svarbiausi organizavimo elementai yra žmogus ir jo darbas. Organizavimo funkcija yra kiekvienam darbuotojui nurodyti jo darbą bei suteikti įgaliojimų tam darbui kokybiškai atlikti, t.y. suteikti tam tikras teises ištekliams panaudoti ir atsakomybę už tų išteklių panaudojimą.
parengtus, panaudojant naujausius mokslo pasiekimus ir ilgametę praktikos patirtį“ (Jewell, 2002). Ši tez÷ įgyvendinama realizuojant tokias organizacines priemones:
• Teisingai parenkant darbininkus, juos parengiant darbui atitinkamose darbo vietose ir pavedant jiems tik tokius darbus, kuriuos jie sugeba atlikti geriausiai. Vadovai neturi teis÷s palikti savieigai netgi paprasčiausių darbų paskirstymą – jie privalo patikrinti ar darbininkai tinka tai ar kitai darbo vietai, išsiaiškinti, ką jie turi daryti, netgi nurodyti pagrindinius darbo metodus.
• Optimaliai sudarant darbo operacijas. Kiekviena operacija savo apimtimi tur÷tų būti analogiška kitoms, geriausia, kai visų jų sud÷tingumas būtų daugmaž vienodas. Būtina parengti operacijų atlikimo aprašymus, nurodant sud÷tinius elementus, jų įvykdymui skirtą laiką ir kitus aspektus.
• Siekiant, kad visi darbininkai dirbtų naudodami „idealius“ darbo metodus. Tuo tikslu steb÷ti kaip kvalifikuoti darbininkai atlieka operacijas, jas išskaidyti į sud÷tines dalis, chronometruoti. Po to visą šią medžiagą apibendrinti, „šalinti“ nereikalingus elementus, judesius bei kitas detales ir parengti optimalių darbo metodų aprašus. Visa tai atliekant, naudoti matematinius skaičiavimus. Reikalauti, kad darbininkai įsisavintų šiuos darbo metodus ir tokiu būdu didinti darbo našumą.
• Racionaliai naudojant darbo įrankius, įrangą, mechanizmus, medžiagas. Racionalus naudojimas – tai ne tik taupumas, gera technin÷ priežiūra, bet ir reikiamų įrankių ar įrangos įsigijimas, pritaikymas darbo vietose, jų racionalizavimas ir pan. Nevykdant šių reikalavimų, neįmanomą įgyvendinti „idealių“ darbo metodų, optimizuoti darbo operacijų laiką.
• Teisingai apmokant už atliktą darbą. Tai atlikti geriausia taikant įvairių modifikacijų vienetinę darbo apmok÷jimo sistemą. Norint objektyviai taikyti šią sistemą, būtina sudaryti „standartines normas“, kurias įvykdžius mokamas bazinis atlyginimas, jas viršijus, mokami priedai. Tod÷l darbo normavimas, „standartinių normų“ sudarymas – labai svarbi darbo organizavimo sud÷tin÷ dalis.
1.2. Darbo organizavimo procesas
Paprastai didžiausia organizacijos (įmon÷s) narių dalis yra žmon÷s, tiesiogiai savo pastangomis organizacijos darbo objektą verčiantys jos darbo produktu. Organizacijų teorija skiria tris šio proceso technologijų tipus (žr. 1 pav.).
1 pav. Darbo organizavimo proceso technologijos (remiantis B. Martinkumi (2003) sudar÷ darbo autorius)
Naudojantis nuosekliąja technologija visas darbas skaidomas į operacijas, kurias iš eil÷s atliekant darbo objektas po truputį keičia savybes, kol galų gale virsta darbo produktu. Tarpininkavimo technologija visai nekeičia darbo objekto savybių – darbo produktas yra tas pats darbo objektas, tik kitoje vietoje. Vaizdžiausi tokios technologijos pavyzdžiai: prekyba, gabenimai, ryšiai, bankininkyst÷. Intensyvioji technologija realizuojama keliems kvalifikuotiems specialistams nuolat tarpusavyje artimai bendraujant ir kartu veikiant darbo objektą. Tokių technologijų pavyzdžiai: žmonių gydymas ligonin÷se, kolektyvin÷ mokslin÷ arba menin÷ kūryba, sporto varžybos.
Kadangi du pirmieji technologijos tipai naudojami organizacijų, nuolat kartojančių savo darbo procesą, tod÷l kultūringai valdomos, nuosekliąją ir tarpininkavimo technologijas taikančios organizacijos svarbiausius technologinio proceso reikalavimus užfiksuoja popieriuje ar magnetin÷je atmintyje, technologinio proceso kortelių arba darbo instrukcijų pavidalu. Iš šių informacijos šaltinių galima sužinoti ne tik apie atliekamų darbų turinį bei darbo vertinimo rodiklius, bet ir apie sveikatai kenksmingas darbo sąlygas. Tačiau tokios informacijos nepakanka. Reikia žinoti, kaip tie smulkūs bendro darbo elementai siejami su tam tikromis pareigyb÷mis, nes gali būti, kad vienam žmogui pavedamos kelios operacijos, o vienos darbo instrukcijos numatyti darbai paskirstyti keliems darbuotojams. Šios problemos n÷ra organizacijose, kuriose naudojama intensyvioji technologija, kadangi intensyvioji
Technologijos
technologija ir būna reikalinga ten, kur iš anksto negalima numatyti būtinų atlikti darbų turinio, ir darbuotojų ansamblio nariams tenka nemažai kolektyviai improvizuoti. Tose organizacijose, kurios naudoja nuosekliąją ir tarpininkavimo technologijas, profesin÷ kvalifikacija yra didžiausia jos sud÷tin÷ dalis, kuri gali būti nustatyta tik vadybiškai struktūrizavus organizaciją – visus jos narius sugrupavus struktūriniais daliniais sudarančiais organizacijos vadybin÷s struktūros linijinį posistemį. Pirminiai to posistemio daliniai gali būti sudaryti keturiais aspektais: laiko, teritorijos, produkto, operacijos. Tinkamiausio pirminių organizacijos linijinių dalinių sudarymo pagrindų parinkimas yra vienas sud÷tingiausių vadybos uždavinių (Butkus, 1998).
1.3. Darbo organizavimo principai
Reikia akcentuoti, kad darbo organizavimas priklauso nuo konkrečių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų. Dažniausiai literatūroje yra išskiriamos šios darbo organizavimo turinio sud÷tin÷s dalys (žr. 2 pav.).
2 pav. Darbo organizavimo turinys
(remiantis literatūros analize sudar÷ darbo autorius)
Darbo organizavimo turinys darbo pasidalijimas
darbo kooperavimas darbo vietų organizavimas darbo vietų aptarnavimas darbo būdai ir metodai darbo normavimas darbo sąlygų įvertinimas
darbo užmokestis ir materialinis skatinimas planavimas
Negalima nuspręsti, kuriai darbo organizavimo turinio daliai reik÷tų skirti didesnį d÷mesį, tačiau tikrai aišku, kad darbo vietoje nesprendžiami darbo pasidalijimo klausimai, bet darbo vietos specializacija apibr÷žiama padalinių arba įmonių sistema pasidalinant darbą. Darbo normavimas ir apmok÷jimas taip pat sprendžiamas padalinių arba įmon÷s lygyje, bet konkrečios normos ir apmok÷jimo sistema privedama prie darbo vietos. Tokiu būdu, darbo organizavimo elementai darbo vietoje priklauso nuo: darbo vietos specializavimo, jo kooperacijos su kitomis darbo vietomis, darbo vietos organizavimo ir jo aptarnavimo sistemos, darbo būdų ir metodų, darbo normų, taisyklių, apmok÷jimo, skatinimo arba motyvavimo, planavimo ir apskaitos. Taigi, matyti, kad kiekviena darbo organizavimo turinio sud÷tin÷ dalis gali būti nagrin÷jama bendrai su kitomis greta.
Reikia pasteb÷ti, kad kaip ir daugelis vadybinių teorijų, taip ir darbo organizavimas negali egzistuoti be tam tikrų principų (žr. 3 pav.).
3 pav. Darbo organizavimo principai
(remiantis literatūros analize sudar÷ darbo autorius)
Kompleksiškumo principas reiškia, kad darbo organizavimo tobulinimo uždaviniai turi būti sprendžiami visapusiškai, t.y. įvertinant organizacinius techninius, ekonominius, socialinius, psichologinius, fiziologinius ir teisinius aspektus. Sisteminis principas parodo visų darbo organizavimo krypčių ir aspektų visapusišką suderinimą, susijusį su gamybos valdymo organizavimo tobulinimu, tai pat su darbo ir darbo procesų mechanizavimu ir
automatizavimu. Reglamentacijos principas – atitinkamų normatyvinių aktų laikymasis. Specializacijos principas – nustatytos darbų apimties ir pobūdžio priskyrimas kiekvienam struktūriniam padaliniui. Specializacija yra būtina pažangių darbo metodų ir priemonių, darbo našumo, atliekamų darbų kokyb÷s prielaida. Stabilumo principas parodo kolektyvo darbo stabilumą. Kolektyvo darbas nebus efektyvus, dažnai keičiant darbuotojus ir darbų pobūdį. Tačiau stabilumo principas negali prieštarauti dinamiškumui, sugeb÷jimui greitai pakeisti esamą darbo organizavimą, jeigu tai yra objektyviai būtina. Kūrybiškumo principas įgalina pasiekti du susijusius tikslus: projektuoti bei diegti moksliškai pagrįstas darbo organizavimo tobulinimo priemones ir maksimaliai naudoti darbuotojų kūrybinį potencialą kasdieniniame darbe.
1.4. Personalo veiklos organizavimo ypatumai
Kalbant apie įmonių veiklos organizavimą ne kartą buvo akcentuojama personalo svarba. Būtent personalo darbo efektyvumas turi tiesioginę įtaką gamybos rezultatams. Vadovavimo personalui procesą sudaro keletas elementų: personalo parinkimas, profesionalumo įvertinimas, atlyginimo motyvavimas, mokymas ir kvalifikacijos k÷limas.
Personalo parinkimas. Įmon÷s vadovas turi itin atidžiai formuoti personalą, t. y. jį parinkti ir priimti. Parenkant naujus žmon÷s reikia tiksliai žinoti, kiek ir kokių yra laisvų darbo vietų, kur ieškoti reikalingų darbuotojų, kaip atrinkti pačius geriausius (Sakalas, 2003)
Profesin÷s veiklos įvertinimas. Darbo s÷km÷ priklauso nuo teisingo darbuotojų profesin÷s veiklos įvertinimo. Svarbiausi vertinimo tikslai yra tokie: padidinti gamybos efektyvumą, išsiaiškinti darbuotojų sugeb÷jimą atlikti darbą, skatinti darbuotojų saviaukla, ugdyti jų profesionalumą. Įvertinant profesionalumą, reikia skatinti suinteresuotumą ir išsiaiškinti darbuotojų motyvaciją, siekti geresnio vadovo ir pavaldinių santykių, didinti pasitenkinimą darbu, aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti darbuotojus apie jų veiklos vertinimą. Darbuotojo darbo įvertinimo rezultatas paprastai būna atlyginimas (apdovanojimas), mokymas, kvalifikacijos k÷limas.
teisin÷s, psichologin÷s motyvavimo priemon÷s, nepinigin÷s, pinigin÷s ir materialin÷s bei demotyvuojančios, pinigin÷s ir socialin÷s, formalios, neformalios, pinigin÷s ir moralin÷s motyvavimo priemon÷s. Atsižvelgiant į tai L. Marcinkevičiūt÷ (2005) suskirst÷ į dvi grupes (žr. 1 lent.).
1 lentel÷. Lietuvos įmonių darbuotojų motyvavimo priemon÷s (Marcinkevičiūt÷, 2005)
Materialin÷s motyvavimo priemon÷s
Pinigin÷s Nepinigin÷s
Psichologin÷s motyvavimo priemon÷s
Dalyvavimas pelno padalijime, dirbo
užmokestis, kraustymosi, telefono ir kt. išlaidų kompensavimas, paskolos iš kaupiamųjų fondų nekilnojamam turtui įsigyti, premijos, sutaupytų l÷šų
padalijimas.
Vertingos dovanos, nuolaidos įsigyjant įmon÷s gaminamą produkciją, sporto klubų abonementai,
kelialapiai poilsiui, laisvalaikio renginiai įmon÷s l÷šomis, stažuo-t÷s, valdiškas
automobilis.
Darbo įvertinimas, darbo sąlygos, darbo turinys, sprendimų pri÷mimo laisv÷, pad÷kos raštai, kvalifikacijos tobulinimas, palankus psichologinis klimatas, drausminių nuobaudų panaikinimas, pasitenkinimas darbu, pasitik÷jimas ir atsakomyb÷,
nusiskundimų analiz÷, saviraiškos galimyb÷s, užimtumo garantijos, racionalūs valdymo stiliai.
Kvalifikacijos k÷limas. Kvalifikacijos k÷limas – svarbi personalo ugdymo sritis. Jos reikšm÷ did÷ja dabar, kai sparčiais tempais did÷ja informacijos srautai, diegiamos naujos technologijos ir technologiniai procesai, tobul÷ja valdymas, kinta ryšiai su aplinka ir pan. Kvalifikacijos k÷limo tikslas – išlaikyti darbuotojų teorinį ir praktinį pasirengimo lygį, atitinkantį šiuolaikinius reikalavimu. Kvalifikacijos k÷limo būdai labai įvairus: žinios, pratybos, atvejų analiz÷, originali problemų sprendimo komandoje technika ir projektų ruošimo metodika, savianaliz÷, įvertinimas testais, praktinių įgūdžių lavinimo treniruot÷s diskusijos ir kt.
rengti ir pačioje įmon÷je, skatinti darbuotojus skirti laiko savišvietai, kaupti žinias ir jas taikyti praktikoje (Sakalas, 2003).
Reikia akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas ir kiti teis÷s aktai numato visą eilę garantijų, reglamentuojančių papildomo (padidinto) darbo užmokesčio mok÷jimo sąlygas ir dydžius ar kitokio pobūdžio kompensavimo formas:
• esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų mokamas padidintas tarifinis atlygis. Konkretūs padidinto apmok÷jimo dydžiai nustatomi kolektyvin÷je ar darbo sutartyje (DK 192 str.);
• už darbą kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis apmokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio(dieninio) tarifinio atlygio;
• dirbantiems viršvalandinį darbą už jį mokama padidintai ir ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio ar m÷nesin÷s algos (DK 193 str.);
• dirbantiems nakties metu už šį faktiškai dirbtą laiką mokama padidintai, ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio ar m÷nesin÷s algos (DK 193 str.);
• už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kai toks darbas nenumatytas pagal grafiką (tai yra dirbama papildomai), gali būti kompensuojama keliai būdais:1) mokant ne mažiau kaip dvigubai; 2) darbuotojo pageidavimu kompensuojant (kartu apmokant už tą dieną priklausanti atlygį): a) suteikiant darbuotojui per m÷nesį kitą poilsio dieną arba b) tą poilsio dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. • už darbą švenčių dienomis pagal grafiką, DK įpareigoja mok÷ti ne mažiau kaip
dvigubu darbuotojo nustatytu valandinių ir dieninių atlygių.
Kalbant apie personalo darbo organizavimą reikia atkreipti d÷mesį ir į darbo bei poilsio laiko organizavimą.
Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Darbo laiką mūsų respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIII skyrius. Į darbo laiką įeina:
• faktiškai dirbtas laikas, bud÷jimas darbe ir namuose;
• tarnybin÷s komandiruot÷s, tarnybin÷s kelion÷s į kitą vietovę laikas;
• laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemon÷ms paruošti ir sutvarkyti;
• privalomų medicininių apžiūrų laikas;
• stažuot÷, kvalifikacijos k÷limas darboviet÷je ar mokymo centruose;
• nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis ustatytos darboviet÷je tvarkos;
• prastovos laikas;
• kiti norminių teis÷s aktų nustatyti laikotarpiai.
Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdienin÷ darbo laiko trukm÷ neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, vyriausyb÷s nutarimai ir kolektyvin÷s sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų).
Poilsio laikas – tai įstatymu, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Poilsio laiką mūsų respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIV skyrius. Į poilsio laiką įeina:
• pertrauka pails÷ti ir pavalgyti;
• papildomos ir specialios pertraukos pails÷ti darbo dienos (pamainos) laiku; • paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);
• savait÷s nepertraukiamasis poilsis;
• kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos, atostogos).
Reikia pasteb÷ti, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą gali būti nukreiptos įvairiems tikslams: l÷šas galima investuoti į švietimą, profesinį parengimą, sveikatos apsaugą ir rekreacijos sferą, darbuotojų informuotumo ir mobilumo užtikrinimą ir t.t. Tačiau turbūt viena svarbiausių ir aktualiausių investicijų į žmogiškąjį kapitalą – darbo užmokesčio dydis, t.y. darbuotojo atliekamo darbo įvertinimas, paverčiant jį materialiąja išraiška – pinigais. Kiekvienoje įmon÷je ar organizacijoje yra taikomos įvairios darbo užmokesčio formos ir modeliai.
šios darbo apmok÷jimo formos taikymas maž÷ja. Vakarų Europoje vienetinis darbo apmok÷jimas labiausiai paplitęs statyboje, metalurgijos pramon÷je, laivų statyboje, siuvimo ir odos apdirbimo pramon÷je. Kitose ūkio šakose jis taikomas vis rečiau. Šią tendenciją lemia trys priežastys (Žaptorius, 2005):
1. Technologijos pažanga aiškiai parod÷, kad vienetinis darbo užmokestis yra neefektyvus tiek produkcijos išdirbio didinimo, tiek produkcijos kokyb÷s gerinimo požiūriais. Šiuolaikin÷mis mechanizacijos ir automatizacijos sąlygomis produkcijos išdirbio didinimas daugiau priklauso ne nuo individualių darbuotojo pastangų, bet nuo kolektyvo bendrų pastangų geriau panaudoti įrengimus, žaliavas, darbo laiką, tobuliau organizuoti darbą. Produkcijos kokyb÷s gerinimas taip pat priklauso nuo bendrų visų darbuotojų pastangų ir įmon÷s kokyb÷s politikos. Produkcijos kokyb÷s gerinimo klausimai ypač svarbūs, nes kokyb÷ tampa lemiamu veiksniu konkurencin÷je vidaus ir užsienio rinkų įsisavinimo kovoje.
2. Šiuolaikin÷s gamybos sąlygos yra labai dinamiškos, tod÷l labai dažnai reikia keisti įrengimus ir darbo funkcijas bei veiksmus. Būtina dažnai keisti darbo normas ir įkainius, o šių pakeitimų sąnaudos labai didel÷s. Taigi šiuolaikin÷mis sąlygomis vienetinio darbo užmokesčio taikymas daugeliu atvejų tampa ekonomiškai netikslingas.
3. Taikant vienetinio darbo užmokesčio formą yra sunku ekonominiais svertais kontroliuoti pagrindinio ir papildomo apmok÷jimo už darbą išlaidas. Taikant šią sistemą negalima sustabdyti min÷tų išlaidų did÷jimo, o tai savo ruožtu sukelia infliaciją.
Reik÷tų pažym÷ti, kad darbdavys turi teisę parinkti įmon÷je taikomą darbo užmokesčio formą bei nustatyti tinkamiausias sistemas. Tačiau būtina prisiminti, kad nesvarbu, kokia darbo užmokesčio forma ir sistema bus pasirinkta, turi būti išsaugoma Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teis÷ į teisingą darbo užmokestį. Nors ši nuostata yra gan÷tinai abstrakti ir subjektyvi (dažniausiai darbuotojo ir darbdavio nuomon÷s d÷l atlyginimo teisingumo skiriasi), tačiau darbdavys negali jos ignoruoti. Tvirtindamas įmon÷s darbuotojų darbo užmokesčio tvarką, jis tur÷tų atminti, kad pagal Darbo kodeksą pagrindiniai kriterijai, lemiantys darbo užmokesčio dydį, yra darbo kiekis ir kokyb÷.
Darbo užmokesčio modeliai. Teigiama, kad darbo užmokesčio formų pagrindimas dabartin÷mis sąlygomis remiasi trimis pagrindiniais apmok÷jimo organizavimo modeliais (Dubinas, 1995): amerikietiškuoju, japoniškuoju ir Vakarų Europos šalių. Suprantama, tai tik teoriniai modeliai. Praktikoje gali būti taikomos įvairios šių modelių atmainos, skirtingi deriniai.
Amerikietiškam modeliui būdingas griežtas atliekamo darbo identifikavimas, t.y. tiksliai apibūdinamas atliekamo darbo turinys ir darbdaviui keliami reikalavimai, akcentuojami darbo rezultatai ir asmenin÷s darbuotojų savyb÷s (Martinkus, 2000, p. 123). Šiame modelyje tarifinis atlygis arba pareigybin÷ alga sudaro 80 proc., o premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis – 20 proc. (žr. 4 pav.).
80% 20%
Tarifinio atlygio ar pareigybin÷s algos
Premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis
4 pav. Amerikietiškas darbo apmok÷jimo modelis (Dubinas, 1995)
darbo stažą ir samdos formą. Skirtingai nuo amerikietiškojo darbo apmok÷jimo modelio, čia diferencijuojant darbuotojų tarifinį atlygį darbo turinys ir darbuotojo kvalifikacija yra ne tokie reikšmingi kaip darbuotojo amžius ir darbo stažas. Darbo stažas ir darbuotojo amžius šiame modelyje paprastai lemia daugiau nei darbo sud÷tingumo įvertinimas (Dubinas, 1995). Šiame modelyje tarifinis atlygis arba pareigybin÷ alga sudaro 55 proc., o premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis – 45 proc. (žr. 5 pav.).
55% 45%
Tarifinio atlygio ar pareigybin÷s algos
Premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis
5 pav. Japoniškasis darbo apmok÷jimo modelis (Dubinas, 1995)
70% 30%
Tarifinio atlygio ar pareigybin÷s algos
Premijų ir papildomų darbo apmok÷jimų dalis
6 pav. Vakarų Europos šalių darbo apmok÷jimo modelis (Dubinas, 1995)
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliktas veterinarijos klinikoje UAB „XXX“, siekiant išanalizuoti įmon÷s darbo ir veiklos organizavimą, nustatyti ir įvertinti klinikos darbo organizavimo privalumus, trūkumus bei tobulinimo galimyb÷s.
Darbo teoriniams tyrimams naudota mokslin÷ literatūra, kuri buvo analizuojama, apibendrinama, sisteminta. Šių metodų pagalba iš tyrimo tema studijuojamos literatūros buvo išskiriami esminiai klausimai ir paaiškinimai.
Praktinio tyrimo dalis paruošta naudojant informacijos sisteminimo, apibendrinimo bei matematinių statistinių duomenų apdorojimo metodus. Tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudojamos statistin÷s lentel÷s, grafinis statistinių duomenų vaizdavimas, lentelių sudarymas, grafin÷ duomenų analiz÷, gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas.
3. DARBO ORGANIZAVIMO YPATUMAI UAB „XXX“ VETERINARIJOS KLINIKOS PAVYZDŽIU
3.1 Trumpa UAB „XXX” veterinarijos klinikos charakteristika
Veterinarijos klinika UAB „XXX“ – tai veterinarijos vaistin÷ – klinika, užsiimanti veterinarin÷ praktin÷ ir veterinarine farmacine komercine veikla (smulkių gyvūnų gydymu, mažmenine prekyba vaistais, pašarais naminiams gyvūnams bei gyvūnų priežiūros priemon÷mis).
Veterinarijos klinika UAB „XXX“ įsteigta 1995 metais Vilniaus m. savivaldyb÷je. Pagal teisinį statusą veterinarijos klinika „XXX“ yra uždara akcin÷ bendrov÷. UAB Veterinarijos klinikos „XXX“ pagrindinis akcininkas yra fizinis asmuo, jis taip pat yra ir veiklos valdytojas. UAB – tai tokia ūkin÷s veiklos organizavimo forma, kai įmon÷s įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos
įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.
(http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=157697).
Pagrindinis veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” tikslas – vykdyti pelningą verslą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, teisinius aktus, reglamentuojančius veterinarijos klinikų ir veterinarijos vaistinių veiklą.
Veterinarijos klinikos „XXX” veterinarin÷s praktin÷s veiklos tikslai – gyvūnų vidaus ir užkrečiamų lygų profilaktika bei gydymas, taip pat klientų konsultavimas juos dominančiais klausimais apie gyvūnų laikymą ir veterinarinę priežiūrą. Klinikos klientams teikiamos šios paslaugos: susirgimų profilaktika, terapijos, chirurgijos, stomatologijos, oftalmologijos, taip pat atliekami kraujo ir šlapimo laboratoriniai tyrimai.
Veterinarijos vaistin÷s „XXX” veterinarin÷s farmacin÷s veiklos tikslai – profesionaliai ir tvarkingai aptarnauti klientus, laiku užsakyti vaistus, juos tinkamai sand÷liuoti, parduoti, suteikti vartotojams papildomą informaciją apie vaistus, jų naudojimą ir kontraindikacijas.
3.2. Žmogiškieji ištekliai ir jų valdymas
Veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX” šiuo metu dirba 9 asmenys: 4 veterinarijos gydytojai, 4 veterinarijos felčeriai ir buhalteris. Darbas vyksta viena pamaina. Veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX” taikoma sumin÷ darbo laiko apskaita.
Klinikos administracijoje dirba tik du asmenys: klinikos vadovas ir buhalter÷.
Klinikos vadovas baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją ir yra veterinarijos gydytojas. Jo darbo stažas dešimt metų. Vadovas prima visus organizacinius ir gamybinius sprendimus. Jis atsakingas už tinkamą gydyklos personalo kvalifikaciją bei teikiamos į rinką paslaugų ir prekių kokybę, tai pat patalpų eksplotavimą ir sanitarinį-higieninį tinkamumą. Įmon÷s vadovas ypač didelį d÷mesį skyr÷ kvalifikuotų darbuotojų paieškai. Galima teigti, kad darbuotojų paieška užtruko, kol pavyko suformuoti darnų ir patikimą kolektyvą. Darbuotojų paieška įmon÷s vadovui ilgą laiką buvo opi problema, nes kvalifikuotų, turinčių patirties šioje srityje darbuotojų pasiūla n÷ra didel÷.
Gydyklos buhalterin÷ apskaitą veda buhalter÷ M.A. Ji baigusi Vilniaus kooperacijos kolegiją buhalterin÷s apskaitos studijas. Šioje klinikoje dirba šešerius metus. Jos darbo stažas šeši metai. Buhalter÷ veda apskaitą, statistiką ir atlieka kitus darbus susijusius su administraciniu bei ūkiniu klinikos valdymu.
Visi veterinarijos klinikos „XXX” gydytojai yra plataus profilio specialistai. Pagrindin÷s klinikoje dirbančių veterinarijos gydytojų pareigos yra: gyvūnų gydymas, ligų profilaktika ir gyvūnų šeimininkų konsultavimas.
Veterinarijos gydytojas P. G. baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją 2000 metais. Jo darbo stažas septyneri metai.
Veterinarijos gydytoja D. V. baigusi Lietuvos veterinarijos akademiją 2004 metais. Jos darbo stažas du metai. Šioje klinikoje dirba antrus metus.
Veterinarijos gydytojas A. L. baig÷s Lietuvos veterinarijos akademiją 2002 metais. Jo darbo stažas penki metai.
Visų veterinarijos klinikoje „XXX” dirbančių veterinarijos felčerių pagrindin÷s pareigos yra: pagalba veterinarijos gydytojams; vaistų ir priežiūros prekių gyvūnams pardavimas vaistin÷je, vaistų užsakymas, pri÷mimas veterinarijos klinikai ir vaistinei; pirminių dokumentų apskaita; švaros ir tvarkos klinikoje palaikymas (patalpų ir darbo vietos tvarkymas, instrumentų plovimas po operacijų ir kt.).
Veterinarijos felčeris D. A. baigęs 1998 metais Buivydiškių aukštesniąją žem÷s ūkio mokyklą ir įgijęs veterinarijos felčerio specialybę. Šioje klinikoje dirba nuo 1998 m.
Veterinarijos felčer÷ T. Š. 2005 metais baig÷ Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakulteto veterinarijos studijų programą ir įgijo veterinarijos felčer÷s specialybę. Šioje klinikoje dirba nuo 2005 metų. Jos darbo stažas 4 metai.
Veterinarijos felčer÷ O. J. 2006 metais baig÷ Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakulteto veterinarijos studijų programą ir įgijo veterinarijos felčer÷s specialybę. Jos darbo stažas 3 metai. Šioje klinikoje dirba nuo 2006 metų.
Veterinarijos felčer÷ L. V. 2003 metais baig÷ Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakulteto veterinarijos studijų programą ir įgijo veterinarijos felčer÷s specialybę. Šioje klinikoje dirba nuo 2005 metų. Jos darbo stažas 4 metai.
UAB „XXX“ veterinarijos klinikoje – vaistin÷je yra linijin÷ valdymo struktūra. Veterinarijos gydytojai klinikoje pavaldūs tiesiogiai įmon÷s vadovui. Veterinarijos felčeriai klinikoje pavaldūs įmon÷s vadovui ir veterinarijos gydytojams (žr. 7 pav.).
Įmon÷s vadovas
1. Veterinarijos felčeris D. A. 2. Veterinarijos felčer÷ T. Š. 3. Veterinarijos felčer÷ O.J. 4. Veterinarijos felčer÷ L.K. 1. Veterinarijos gydytojas P. G. 2. Veterinarijos gydytojas D.V. 3. Veterinarijos gydytojas A.L.
Įmon÷s vadovas yra parengęs darbuotojų pareigybines instrukcijas, su kuriomis darbuotojai supažindinami prieš priimant juos į darbą. Įmon÷s vadovas žiūri į pavaldinį kaip į žmogų, atskirą individą su savo asmenin÷mis savyb÷mis ir renkasi bendravimo modelį su juo. Vadovas naudoja demokratinį valdymo stilių. Savo pavaldinius jis valdo be šiurkštaus spaudimo, remdamasis jų geb÷jimais ir gerbdamas juos. Jis linkęs daugumą klausimų spręsti kolegaliai, pasitariant ir apsvarstant. Įmon÷s vadovas asmeniškai sprendžia tik ypač sud÷tingus klausimus, visa kita palikdamas spręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldinių iniciatyvą, suteikia jiems galimybę dirbti savarankiškai, kartu stengdamasis ugdyti tokius darbuotojus, kuriems įmon÷s tikslas taptų jų pačių tikslu.
Reikia akcentuoti, kad įmon÷je dirba kvalifikuoti specialistai. 8 iš jų yra baigę aukštąsias mokyklas (žr. 8 pav.).
4 4 1 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 aukštasis universitetinis aukštasis neuniversitetinis aukštesnysis
8 pav. Įmon÷s darbuotojų pasiskirstymas pagal įgytą išsilavinimą, skaičius
45%
44%
11%
daugiau kaip 5 m. 2-5 m. iki 2 m.
9 pav. Įmon÷s darbuotojų pasiskirstymas pagal įmon÷je išdirbtą stažą, proc.
Analizuojant veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” personalą pagal lytį galime pasteb÷ti, jog moterys sudaro 56 proc. visų darbuotojų, vyrai – 44 proc. (žr. 10 pav.).
44%
56%
vyrai moterys
Kaip matome, veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX” vyrauja moteriškas kolektyvas.
Veterinarijos klinikos-vaistin÷s „XXX” personalo poreikis, t. y. darbo vietų skaičius yra didinamas arba mažinamas, planuojamas atsižvelgiant į darbo apimtį. Klinikos – vaistin÷s darbuotojų kaitos rodikliai 2003-2007 metais pateikti 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” darbuotojų kaita 2003-2007 m.
Metai 2003 2004 2005 2006 2007 Darbuotojai pagal specialybę P ri im ta A tl ei st a P ri im ta A tl ei st a P ri im ta A tl ei st a P ri im ta A tl ei st a P ri im ta A tl ei st a Veterinarijos gydytojai 1 0 0 0 1 1 0 0 0 0 Veterinarijos felčeriai 0 1 1 1 2 1 1 0 0 0 Viso: 1 1 1 1 3 2 1 0 0 0
Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad pati didžiausia darbuotojų kaita buvo 2005 metais, kai vienas veterinarijos gydytojas ir vienas felčeris buvo atleisti ir vienas veterinarijos gydytojas ir du felčeriai priimti į darbą.
Tyrimu metu nustatyta, kad veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX“ darbuotojai dirba pagal darbo sutartis ir darbo santykiai reglamentuojami remiantis LR darbo kodeksu (toliau – DK). Per nagrin÷jamą laikotarpį veterinarijos klinikoje „XXX” 1 darbuotojas darbo sutartį nutrauk÷ pagal LR DK 126 str., kuris reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą su÷jus terminuotos darbo sutarties terminui ir 3 darbuotojai darbo sutartį nutrauk÷ pagal LR DK 127 str. – darbuotojo pareiškimu nutraukiama terminuota arba neterminuota darbo sutartis.
3.3. „XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s finansiniai ekonominiai ištekliai
Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” finansin÷ pad÷tis yra gera, nes įmon÷ neturi ilgalaikių įsiskolinimų. Už trumpalaikius įsiskolinimus (prek÷s, medikamentai) atsiskaito per 1-2 m÷nesius.
Veterinarijos klinika – vaistin÷ „XXX“ su didmenin÷mis firmomis atsiskaito pavedimu, retais atvejais grynaisiais pinigais. Toks prekių pirkimas sudaro įmon÷s trumpalaikius įsiskolinimus. Trumpalaik÷s skolos turi būti greitai grąžinamos, tod÷l svarbu žinoti firmos mokumą. Mokumas – tai geb÷jimas laiku grąžinti trumpalaikes skolas. Mokumo lygiui nustatyti skaičiuojamas padengimo koeficientas, parodantis, kiek litų trumpalaikio turto tenka kiekvienam trumpalaikių skolų litui. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX“ trumpalaikis turtas 2005 m. buvo 64300 Lt, (iš jo atsargos 46800 Lt), 2006 m. – 83100 Lt, (iš jo atsargos 47090 Lt), 2007 m. – 91600 Lt (iš jo atsargos 66770 Lt). Įmon÷s trumpalaikiai įsipareigojimai 2005 m. sudar÷ 40730 Lt, 2006 m. – 65800 Lt, 2007 m. – 69600 Lt.
Veterinarijos klinikos – vaistin÷s mokumo rodiklis pateiktas 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX“ mokumo rodiklis 2005-2007 m.
Rodiklis 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Mokumas 1,57 1,26 1,31
Dauguma praktikų ir teoretikų teigia, kad priimtiniausias padengimo koeficientas yra nuo 1,2 iki 2. Kaip matome, įmon÷s mokumas nagrin÷jamu laikotarpiu buvo tinkamas. Apskaičiuotas padengimo koeficientas rodo, kad 2005-2007 m. vienam trumpalaikių skolų litui įmon÷ tur÷jo atitinkamai 1,57 Lt, 1,26 Lt ir 1,31 Lt. trumpalaikio turto. Toks koeficientas garantuoja, kad skolos tikrai bus grąžintos.
Norint tiksliau įvertinti firmos mokumą, reikia apskaičiuoti, ar ji gali nedelsiant apmok÷ti skolas. Tam reikia įvertinti jos likvidumą. Likvidumas – tai galimyb÷ paversti turtą pinigais. Jam įvertinti skaičiuojamas kritinio likvidumo koeficientas, parodantis, kiek litų trumpalaikio turto be atsargų tenka kiekvienam trumpalaikių skolų litui.
4 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX“ likvidumo rodiklis 2005-2007 m.
Rodiklis 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Likvidumas 0,42 0,54 0,35
Įmon÷ turi sunkumų turtą paverčiant pinigais, nes kiekvienam pasiskolintam litui ji turi 0,35 – 0,54 Lt mobilaus trumpalaikio turto. Dauguma praktikų ir teoretikų teigia, kad normalus kritinio likvidumo koeficientas tur÷tų būti 1. Ateityje įmon÷ tur÷tų stengtis už prekes atsiskaityti grynais pinigais.
Išlaidų mažinimas visada buvo aktualiausias verslo klausimas. Norint gauti didesnį pelną, savininkas suinteresuotas racionaliai panaudoti išteklius.
Veterinarijos klinikos – vaistin÷s išlaidų struktūra pateikta 5 lentel÷je.
5 lentel÷. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” išlaidų struktūra 2005-2007 m.
Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad 2006 m. veterinarijos klinikoje – vaistin÷je buvo didžiausios išlaidos, kurios sudar÷ 247 062 Lt.
Nagrin÷jant išlaidų struktūrą 2005-2007 metais pastebima, kad daugiausia 54-66 proc. visų išlaidų sudaro darbo užmokestis, 27-39 proc. kitos materialin÷s išlaidos ir mažiausia 4-7 proc. ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas (žr. 11 pav.).
Versle svarbiausia, kad išlaidos būtų mažesn÷s ir did÷tų l÷čiau, nei gaunamos pajamos. Tik tuomet bus gaunamas pelnas ir užtikrinama verslo pl÷tra.
8242 126986 76343 17243 134160 95659 15325 154782 65272 0 50000 100000 150000 200000 250000 2005 m 2006 m. 2007
Materialaus turto nusid÷v÷jimas
Darbo apmok÷jimas ir socialinis draudimas
Materialin÷s išlaidos (kuras, komunalin÷s paslaugos, remontas ir kt. išlaidos).
11 pav. Veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX” išlaidų struktūra 2005-2007 m., tūkst. Lt.
Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis matyti, kad per 2005-2007 m. daugiausia padid÷jo išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu. Reikia pasteb÷ti, kad veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX“ atlyginimo dydis priklauso nuo užimamų pareigu, darbo stažo ir darbo rezultatų. Tai rodo, kad veterinarin÷je klinikoje dominuoja Rytų Europos darbo užmokesčio modelis.
tarifinį atlygį dauginant iš faktiškai dirbto laiko. Už darbą švenčių dienomis darbuotojams mokama pagal dvigubai didesnį tarifinį atlygį. Taip pat apmokami ir viršvalandžiai. Už darbą per išeigines darbuotojui kompensuojama suteikiant kitą laisvą dieną. Iš viso šito galima daryti išvadą, kad veterinarijos klinikoje „XXX” naudojama laikin÷ darbuotojų darbo apmok÷jimo forma. Pagal LR DK 192 str., kuris reglamentuoja priemokas prie atlyginimo už darbą kenksmingomis sąlygomis, veterinarijos klinikos „XXX“ gydytojams ir felčeriams kiekvieną m÷nesį nuo m÷nesinio atlyginimo yra mokamas 30 proc. priedas.
Priklausomai nuo klinikos apyvartos ir pelno veterinarijos gydytojai ir felčeriai gauna papildomus priedus prie atlyginimo. Veterinarijos gydytojų priedas prie atlyginimo priklauso nuo padarytos asmenin÷s apyvartos sumos per m÷nesį. Siekiant apskaičiuoti, kokį realų ind÷lį į klinikos apyvartą įneš÷ kiekvienas gydytojas, naudojama veterinarin÷ programa „VET-2006“. Veterinarijos felčeriams priedas prie atlyginimo priklauso nuo bendros klinikos – vaistin÷s m÷nesin÷s apyvartos. Darbo užmokestis veterinarijos klinikoje „XXX“ mokamas 2 kartus per m÷nesį: m÷nesio pradžioje alga ir po 15 dienos avansas.
Apibendrinant įmon÷s finansinių-ekonominių išteklių apžvalgą galima daryti prielaidą, kad įmon÷je didelis d÷mesys skiriamas darbuotojų motyvacijai dirbti.
3.4. ,,XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s veiklos organizavimas
3.4.1 Veterinarijos klinikos veiklos organizavimas
Veterinarijos klinika priskiriama paslaugų sričiai, nors ir turi savo specifiką. Darbas yra susijęs su gyvūnais, bet daug d÷mesio skiriama ir bendravimui su klientais – gyvūnų šeimininkais.
Veterinarijos klinikoje „XXX” gyvūnai profilaktiškai skiepijami nuo ligų, atliekama infekcinių ir vidaus ligų diagnostika, gydymas bei profilaktika. Veterinarijos klinika teikia šias gydymo ir susirgimų profilaktikos paslaugas:
1. Neurologiją ir ortopediją: neurologinį ištyrimą, šlubavimų gydymą, skeleto ir sąnarių vystymosi sutrikimų gydymą, senatvinių sąnarių ligų gydymą, stuburo lygu ištyrimą ir gydymą;
3. Oftalmologiją ir stomatologiją: akies ragenos ir obuolio operaciją, akių dugno apžiūrą, plastinę akių vokų operaciją, dantų apnašų valymą, dantų traukimą, skilusių, lūžusių dantų gydymą bei plombavimą;
4. Rentgeną ir ultragarsą: rentgenogramą, kontrastine mielogramą, tyrimą ultragarsu (echoskopu);
5. Veterinarijos chirurginę pagalbą šunims ir kat÷ms: žaizdų siuvimą ir gydymą, auglių šalinimą, gimdymo pagalbą, šunų ir kačių kastraciją ir sterilizaciją;
6. Skubi reanimacinę ir traumatologinę pagalbą: inhaliacinę anesteziją, intubaciją (deguonies padavimas), krūtin÷s ląstos operacijas, atvirų lūžių operacijas, pilvo ląstos operacijas;
7. Vidaus ir širdies ligų gydymą: kraujo pa÷mimą tyrimams, auskultaciją, elektrokardiogramą, infuzijas į veną bei injekcijas į raumenis ir į poodį;
8. Veterinarinę profilaktiką: vakcinaciją nuo šunų užkrečiamų ligų, vakcinaciją nuo kačių užkrečiamų ligų, parazitų kontrolę (nuo blusų, erkių ir kirminų);
9. Laboratorinius tyrimus. Kraujo: klinikiniai – morfologiniai, biocheminiai(inkstų veiklos rodikliai, kepenų veiklos rodikliai, kasos veiklos rodikliai, gliukoz÷, mikroelementai it kt.); šlapimo: bendras – aparatu, nuos÷dų mikroskopavimas; išmatų (koprologinis): parazitų atžvilgiu, pirmuonių atžvilgiu, virškinamumo; chlamidioz÷s.
2004-2007 metais klinikoje „XXX” užregistruotu gyvūnų susirgimų, ligų profilaktikos ir eutanazijų skaičius pateiktas 6 lentel÷je.
6 lentel÷. Suteiktos paslaugos 2004-2007 m.
Metai Suteiktos paslaugos
2004 2005 2006 2007
Iš viso:
Neužkrečiamos vidaus ligos ir profilaktika
1082 951 1148 1267 4448
Iš lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad suteiktų paslaugų skaičius kasmet did÷jo. 2007 m., lyginant su 2004 m. jų skaičius padid÷jo daugiau kaip 1000 (žr. 12 pav.).
3317 3667 4316 4437 0 1000 2000 3000 4000 5000 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
12 pav. Suteiktos paslaugos 2004-2007 m.
0 500 1000 1500 2000 2500 Neužkrečiamos vidaus ligos ir profilaktika Chirurgin÷s ligos (taip pat
šunų ir kačių sterilizacijos ir kastracijos) Užkrečiamos ligos Vakcinacijos Eutanazijos 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
13 pav. Suteiktos paslaugos 2004-2007 m. pagal rūšis
Lyginant 2004 ir 2007 metus matome, kad veterinarijos klinikoje „XXX” daugiausia padid÷jo vakcinacijų skaičius – 33 proc. ir diagnozuotu užkrečiamų vidaus ligų skaičius – 32 proc., neužkrečiamų vidaus ligų skaičius padid÷jo 15 proc., chirurginių ligų skaičius padid÷jo 15 proc. ir eutanazijų skaičius padid÷jo mažiausiai – 6 proc.
7 lentel÷. Pagrindinių paslaugų ir procedūrų skaičius 2004-2007 m.
Paslaugų/procedūrų pavadinimas
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Iš viso
Ortopedinių ir neurologinių ligų gydymas gyvūnams
173 229 247 283 932
Kalių sterilizacija 6 9 10 14 39
Kačių sterilizacija 49 45 68 74 236
Katinų kastracija 74 82 93 89 338
Šunų kastracija 6 7 11 16 40
Navikų, karpų šalinimas 13 20 34 36 103
Chirurginis žaizdų gydymas
84 107 158 170 519
Dermatologin÷s paslaugos 121 124 187 226 658
Stomatologin÷s procedūros 72 95 108 122 397
Akių susirgimų gydymo paslaugos
15 17 24 27 83
Ausų susirgimų gydymo paslaugos
82 91 109 116 398
Iš viso 695 826 1049 1173 3743
695 826 1049 1173 0 200 400 600 800 1000 1200 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
14 pav. Pagrindinių paslaugų ir procedūrų skaičiaus augimas 2004-2007 m.
Iš viso per 2004-2007 m. buvo suteikta 3743 pagrindinių paslaugų ir procedūrų. Didžiąją dalį sudar÷ ortopedinių ir neurologinių ligų gydymas gyvūnams (žr. 15 pav.).
Katinų kastracija 9% Šunų kastracija 1% Navikų, karpų šalinimas 3% Kalių sterilizacija 1% Kačių sterilizacija 6% Ortopedinių ir neurologinių ligų gydymas gyvūnams 24% Chirurginis žaizdų gydymas 14% Dermatologin÷s paslaugos 18% Stomatologin÷s procedūros 11% Akių susirgimų gydymo paslaugos 2% Ausų susirgimų gydymo paslaugos 11%
Diagnozei patikslinti/nustatyti veterinarijos klinikoje „XXX” atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai: kraujo klinikinis (bendras) tyrimas, kraujo biocheminiai (kreatinino, GPT, GOT, bilirubino, gliukoz÷s, šlapalo ir kt.) tyrimai, dermatologiniai tyrimai (odos skutenų mikroskopinis tyrimas, odos alerginis testas ir kt.), šlapimo tyrimai (bendras tyrimas, šlapimo nuosedų tyrimas mikroskopuojant ir kt.). Kai kurie laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui dermatologiniai, šlapimo, dalis biocheminių kraujo tyrimų atliekami pačioje klinikoje, o kiti siunčiami į laboratoriją. 2004-2007 metais klinikoje „XXX” atliktų laboratorinių tyrimų skaičius pateiktas 8 lentel÷je.
8 lentel÷. Atliktų laboratorinių tyrimų skaičius 2004-2007 m.
Laboratorinių tyrimų pavadinimas 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Iš viso Klinikinis kraujo tyrimas 59 88 79 125 351 Biocheminiai kraujo tyrimai 195 366 425 826 1812 Šlapimo tyrimai 29 65 58 93 245 Dermatologiniai tyrimai 52 69 98 149 368 Iš viso 335 588 660 1193 2776
335 588 660 1193 0 200 400 600 800 1000 1200 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
16 pav. Atliktų laboratorinių tyrimų skaičius 2004-2007 m.
Iš viso per 2004-2007 m. laikotarpį buvo atlikti 2776 laboratoriniai tyrimai. Didžiąją dalį jų sudar÷ biocheminiai kraujo tyrimai (žr. 17 pav.).
Šlapimo tyrimai 9% Dermatologinia i tyrimai 13% Biocheminiai kraujo tyrimai 65% Klinikinis kraujo tyrimas 13%
Apibendrinant duomenis apie visas klinikoje suteiktas paslaugas matome, kad veterinarijos klinikoje „XXX” darbų apimtys nagrin÷jamu laikotarpiu did÷jo.
3.4.2 Veterinarijos vaistin÷s veiklos organizavimas
Veterinarijos klinikoje „XXX” veikiančioje vaistin÷je galima įsigyti įvairių profilaktinių, gydomųjų priemonių bei priežiūros prekių naminiams gyvūnams. Veterinarijos vaistin÷je prekiaujama įvairias vaistais, vitaminais, maisto papildais, pašarais, priežiūros prek÷mis bei žaislais gyvūnams.
Vitaminai, mineralai, maisto papildai. Yra tablečių, miltelių, kapsulių, aliejų, tirpalų pavidalo, pav.: vitaminai šunims tablet÷mis arba milteliais „Pet Phos Canin“, vitaminai kat÷ms tablet÷mis „Pet Phos Felin“, vitaminai „Kanavit“ ir mineralai „Calci-delice“ tablet÷mis šunims, vitaminai milteliais šunims „Can-Vit“ ir „SA-37”, vitaminai kapsul÷m šunims „Viacutan Plus“, vitamininis aliejinis tirpalas šunims „Vitaderm“, vitamininis tirpalas paukščiams „Vinka“, tokie maisto papildai šunims ir kat÷ms kaip „Vita-pet“, „Bezo-pet“, „Calo-pet“, „Geri-pet“ ir kt.
Vaistai. Parduodami vaistin÷je išoriniai priešuždegiminiai vaistai skirti vietiniam uždegimui slopinti, pav.: ausų lašai šunims ir kat÷ms „Epi-Otic“, „Aurizon“, „Surolan“, „Fucidin“; emulsija odai „Cortizeme“ arba purškalas odai „Alamycin“ šunims; akių emulsija šunims ir kat÷ms „Opticlox“ arba tepalas „Ophthalmic“ ir kt.
Parduodami priešuždegiminiai vaistai, skirti gyvūnams skausmui, uždegimui slopinti, pav.: tablet÷s „Rimadyl“, „Ketofen“ ir kt.
Vaistin÷ turi didelį pasirinkimą vaistų, skirtų gyvūnų apsaugai nuo parazitų, pav.: tablet÷s šunims ir kat÷ms nuo vidinių parazitų „Drontal plus“, „Drontal“, „Pratel“, „Dehinel plus“, „Cestal Cat“; pasta nuo vidinių parazitų šunims „Vitaminthe“; lašai šunims ir kat÷ms nuo išorinių parazitų „Frontline“, „Advantage“, „Advantix“, „Duowin Contact“; lašai šunims ir kat÷ms nuo išorinių ir vidinių parazitų „Stronghold“ ir kt.
Fermentiniai preparatai gyvūnams virškinimo trakto mikroflorai atstatyti, tokie kaip: milteliai šunims „Enteroferment“, pasta šunims ir kat÷ms „Pro-Kolin“ arba „Probican“, milteliai graužikams „Synbiotic“ ir kt.
Pašarai gyvūnams. Vaistin÷je parduodami aukščiausios kokyb÷s reguliarus ir dietiniai pašarai šunims ir kat÷ms, taip pat pašarai paukščiams ir graužikams tokie kaip: „Hills“, „Nutra Nuggets“, „Royal Canin“, „Virbac“, „Specific“, „Mera Dog“, „Vitakraft“ ir kt.
Priežiūros prek÷s gyvūnams bei žaislai. Veterinarijos vaistin÷je parduodama įvairių naminių gyvūnų laikymui reikalingų priežiūros prekių. Tai specialūs šampūnai šunims ir kat÷ms nuolatiniai priežiūrai bei gydomieji šampūnai, pav.: „Mr. Groom“, „Specicare“, „Trixie“ ir kt. Paprasti arba silikoniniai kraikai kat÷ms, pav.: „Dr. Stern“, „Biokats“, „Finko“, „Zverlit“ ir kt. Taip pat galima įsigyti įvairiausių šukų, šepečių, duben÷lių pašarui ir vandeniui, antkaklių, pavad÷lių, antsnukių, gultų, transportavimo boksų, žaislų bei kitų prekių gyvūnams.
Atvežus vaistus ir prekes, jie išpakuojami, patikrinamas jų galiojimo laikas, užregistruojami. Dalis vaistų išstatoma į lentynas, kita – sand÷liuojama.
Pabrežtina, kad visa veterinarin÷ veikla vaistin÷je vykdoma pagal Lietuvos Respublikos veterinarin÷s farmacijos įstatymus. Visi vaistin÷je realizuojami vaistai yra registruoti Lietuvoje. Be to įmon÷je griežtai laikomasi valstybin÷s veterinarijos preparatų kontrol÷s ir farmacin÷s veiklos veterinarijoje normatyviniais aktais.
Veterinarijos vaistin÷s „XXX” pelnas gaunamas realizavus vaistus bei kitas prekes. Vaistams bei kitoms prek÷ms kainos vaistin÷je nustatomos priklausomai nuo to, kokiomis kainomis jos gaunamos iš didmenininkų, o taip pat atsižvelgus į konkurentus, t.y. kokias pardavimo kainas nustat÷ analogiškoms savo prek÷ms jos konkurentai. Skirtingiems vaistams bei prek÷ms uždedamas skirtingas antkainis. Veterinarijos vaistin÷s „XXX” kai kurių vaistų bei prekių kainos yra mažesnes, o kai kurių didesn÷s nei konkurentų.
2008 m. dalis prekių vaistin÷je parduodama su 18 proc. prid÷tin÷s vert÷s mokesčiu (PVM), o dalis su 5 proc. Vaistams ir vaistin÷ms medžiagoms buvo taikomas 5 proc. PVM, o vitaminams, maisto papildams, pašarams bei priežiūros prek÷ms taikomas 18 proc. PVM.
Dauguma vaistin÷s klientų yra aplinkinių mikrorajonų gyventojai, kurie šią vaistinę žino seniai. Vaistin÷s darbuotojai yra pakankamai kvalifikuoti specialistai ir visada klientams pataria, kokius vaistus ir kaip naudoti, kokiai ligai esant jie tinkamiausi. Klientai aptarnaujami maloniai. Pastoviems veterinarijos vaistin÷s „XXX” klientams taikomos 5-10 proc. nuolaidos vaistams bei kitoms prek÷ms.
Taip pat vienokių ar kitokių vaistų pirkimas priklauso nuo sezoniškumo. Atšilus pavasari orams ir iki rudens būna išorinių parazitų antplūdis. Tuomet žmon÷s perka priemon÷s prieš blusas, erkes. Vasaros metu intensyviai perkami tepalai, aerozoliai, milteliai žaizdų gydymui. Veterinarijos vaistin÷s „XXX” 2005-2007 m. pardavimų kitimas, priklausomai nuo sezono, pateikiamas 18 paveiksle.
0 5 10 15 20 25 30 35
pavasaris vasara ruduo žiema
2005 m. 2006 m. 2007 m.
18 pav. Pardavimų kitimas 2005-2007 m., proc.
Kaip matome, didžiausia prekyba vaistin÷je vyksta vasaros sezono metu. 2005-2007 m. vasaros apyvarta sudar÷ 29-32 proc. visos metin÷s apyvartos. Žiemos apyvarta 2005-2007 m. yra mažiausia ir siekia 19-22 proc. visos metin÷s apyvartos.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Išanalizavus veterinarijos klinikos UAB „XXX“ darbo ir veiklos organizavimą padarytos tokios išvados:
1. Veterinarijos klinikoje – vaistin÷je „XXX“ dirba 9 darbuotojai. 8 iš jų yra baigę aukštąsias mokyklas. 89 proc. personalo įmon÷je dirba daugiau kaip 2 metus.
2. Darbuotojų kaita n÷ra didel÷. Didžiausia darbuotojų kaita buvo 2005 metais, kai vienas veterinarijos gydytojas ir vienas felčeris buvo atleisti ir vienas veterinarijos gydytojas ir du felčeriai priimti į darbą.
3. Nagrin÷jant išlaidų struktūrą 2005-2007 metais nustatyta, kad įmon÷s mokumas nagrin÷jamu laikotarpiu buvo 1,26-1,57, likvidumo rodiklis - 0,35 – 0,54 Lt.
4. Daugiausia visų išlaidų sudar÷ darbo užmokestis - 54-66 proc., 27-39 proc. kitos materialin÷s išlaidos ir mažiausia 4-7 proc. ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto nusid÷v÷jimas. Didžiausios išlaidos veterinarijos klinikoje-vaistin÷je buvo 2006 m. ir sudar÷ 247 062 Lt.
5. 2007 m. lyginant su 2004 m. suteiktų paslaugų skaičius padid÷jo daugiau kaip 1000. Daugiausia padid÷jo vakcinacijų skaičius – 33 proc. ir diagnozuotų užkrečiamų ligų skaičius – 32 proc., neužkrečiamų vidaus ligų skaičius padid÷jo 15 proc., chirurginių ligų skaičius padid÷jo 15 proc. ir eutanazijų skaičius padid÷jo 6 proc. Laboratorinių tyrimų skaičius, 2007 m. lyginant su 2004 m., išaugo beveik tris kartus.
6. Didžiausia prekyba vaistin÷je vyksta vasaros sezono metu. 2005-2007 m. vasaros apyvarta sudar÷ 29-32 proc. visos metin÷s apyvartos. Žiemos apyvarta 2005-2007 m. yra mažiausia ir siekia 19-22 proc. visos metin÷s apyvartos.
7. „XXX“ veterinarijos klinikos – vaistin÷s darbas organizuotas taip, kad joje atsispindi d÷mesys klientams, siekimas pirmauti, pagarba ir galimyb÷s darbuotojams, nuolatinis tobul÷jimas ir darnus komandinis darbas. Visi šie veiksniai turi įtakos įmon÷s pelningumui ir žinomumui rinkoje.
SANTRAUKA
Dirbdami praleidžiame didelę dalį savo laiko, tod÷l labai svarbu, kaip jaučiasi žmogus darbo aplinkoje. Dar pra÷jusio amžiaus pradžioje psichologai įrod÷, kad žmogus dirba ne vien d÷l pinigų. Labai svarbus yra ir pats darbo organizavimas.
Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti veterinarijos klinikos – vaistin÷s „XXX“ darbo ir veiklos organizavimą.
Darbo teoriniams tyrimams naudota mokslin÷s literatūros analiz÷, apibendrinamas, sistemintas. Praktinio tyrimo dalis paruošta naudojant informacijos sisteminimo, apibendrinimo bei matematinių statistinių duomenų apdorojimo metodus.
Tyrime buvo naudojami duomenys gauti iš UAB „XXX“ veterinarijos klinikos dokumentų: suteiktų paslaugų ir pardavimo ataskaitų.
Atlikus literatūros analizę nustatyta, kad darbo organizavimo turinį sudaro šios dalys: darbo pasidalijimas ir kooperavimas, darbo vietų organizavimas ir aptarnavimas, darbo būdai ir metodai, darbo sąlygos, darbo užmokestis ir materialinis skatinimas.
SUMMARY
As we spend major part of our time at work, it is very important how we feel in the work environment. Already at the beginning of the last century psychologists proved that the human being works not only for money. The organization of work is also very important.
The goal of the master's thesis is to analyse the organization of work and activities at veterinary clinic - pharmacies "XXX".
The analysis, generalisation and systematisation of scientific literature were used for theoretical research in this thesis. The practical research part was prepared using information systematisation, generalization as well as statistical mathematical data processing methods.
Data obtained from the documents of JSC "XXX" Veterinary Clinics - reports on goods sold and services rendered – were used in the research.
After the literature analysis was carried out, it was determined that the organization of work contains the following: work sharing and cooperation, workplace organization and servicing, working methods and techniques, working conditions, wages and material incentives.
LITERATŪRA
1. Appleby R.C. Šiuolaikinio verslo administravimas. – Vilnius: Charibd÷, 2003. 218 p.
2. Bartkevičius S. Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios darbdavio mokamos išmokos: Kvalifikacijos kelimo kursai „Vnanta“. – Vilnius, 2004, 39 p.
3. Bendikas V. Moralinio ir materialinio skatinimo derinimas įmon÷se. – Vilnius: Mintis, 1992. 213 p.
4. Bučiūnien÷ I. Personalo motyvavimas. – Kaunas: Technologija, 1996. 76 p. 5. Butkus F.S. Personalo vadyba. – Vilnius, Technologija, 1998 m. 132 p.
6. Dauskurdas V. Darbo užmokesčio formos ir sistemos. Prieiga per internetą:
<http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/3fdb0e7d55bb3?vbanga2=13f5e729ada9 f38533fc5806c2d6a81b>.
7. Dessler G. Personalo valdymo pagrindai. – Kaunas: UAB “Poligrafija ir informatika”, 2001. 343 p.
8. Dubinas V. Darbo apmok÷jimo organizavimas. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995. 72 p.
9. Karpavičius A. Valdymo aparato darbo organizavimas. – Vilnius, 1979. 85 p. 10.Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Aktualu nuo 2002 m. birželio 4 d. Nr.
IX-926.// Valstyb÷s žinios, 2002 m. birželio 26 d., Nr. 64-2569. 11.Leonien÷ B. Darbuotojų vadyba. – Kaunas: Šviesa, 2001. 197 p.
12.Lukoševičius K., Martinkus B. Verslo vadyba. – Kaunas: Technologija, 2001. 300 p.
13.Mačernyt÷-Ponamariovien÷ I. Apmok÷jimas už darbą ir jo užtikrinimas. – Vilnius: Lietuvos teis÷s universitetas, 2003. 155 p.
14.Marcinkevičiūt÷ L. Savivaldyb÷s darbuotojų motyvavimo teoriniai ir praktiniai aspektai. Prieiga per internetą: < http://www.smf.su.lt>
15.Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2001. 790 p.
17.Palidauskait÷ J. Viešojo administravimo etika: vadov÷lis. – Kaunas: Technologija, 2001.236 p
18.Petrulis V., Staškevičius A. Personalo kūrybingumo skatinimas. //Vadyba įmon÷je perinant į rinkos ekonomiką: Tarptautinio mokslinio seminaro tez÷s. – V.-: Technika, 1991.
19.Sakalas A., Vanagas P. Pramon÷s įmonių vadyba. – Kaunas: Technologija, 1996. 399 p.
20.Sakalas A. Pramon÷s įmonių vadyba. – Kaunas: Technologija, 2000. 490 p. 21.Stoner J. A.F., Freeman E. R., Gilbert D. R. Vadyba. – Poligrafija ir
informatika, 2001.
22.Virvilait÷ R. Vadovų, specialistų ir tarnautojų darbo organizavimas. – Kaunas. 1989.
