Streso įtakos šviežiapienių karvių sveikatingumui vertinimas bei mažinimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Gabrielė Lošytė

Streso įtakos šviežiapienių karvių sveikatingumui

vertinimas bei mažinimas

Evaluation and reduction of influence of stress in fresh

lactation cows

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. Ramūnas Antanaitis

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Streso įtakos pirmaveršių karvių sveikatingumui vertinimas bei mažinimas“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Ligų kompleksas po veršiavimosi ... 9

1.1.1. Metritas ir endometritas ... 9 1.1.2. Hipokalcemija ... 11 1.1.3. Nuovalų užsilaikymas... 12 1.1.4. Ketozė ... 12 1.1.5. Mastitas ... 13 1.1.6. Šliužo dislokacija ... 15

1.2. Atrajojimas kaip sveikatingumo ir streso indikatorius ... 15

1.3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ... 16

1.4. Karprofenas ... 17 1.5. Kortizolis... 17 2. Tyrimo metodika ... 19 3. Tyrimo rezultatai ... 21 4. Rezultatų aptarimas ... 26 Išvados... 28 Rekomendacijos ... 29 Literatūros sąrašas ... 30 Priedas ... 36

4 STRESO ĮTAKOS ŠVIEŽIAPIENIŲ KARVIŲ SVEIKATINGUMUI VERTINIMAS BEI

MAŽINIMAS Gabrielė Lošytė Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas ir uždaviniai. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti streso įtaką šviežiapienių karvių sveikatingumui bei nustatyti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) poveikį jo mažinimui. Įgyvendinant tiklslą, buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti šviežiapienių karvių streso įtaką jų sveikatingumui; įvertinti NVNU poveikį streso indikatoriui (kortizoliui); įvertinti NVNU poveikį streso indikatoriui Somatinių ląstelių skaičiui (SLS); įvertinti streso įtaką šviežiapienių karvių sveikatingumui nuo 1 iki 30 parų po apsiveršiavimo, įvertinant atrajojimo trukmę.

Medžiagos ir metodai. Tyrimas atliktas pieninių karvių ūkyje, kuriame yra 600 melžiamų Lietuvos juodmargių karvių. Laikantis analogų principo (pagal veršiavimosi amžių ir kt.) tyrimui buvo atrinkta 30 karvių iki 1val. po veršiavimosi. Tiriamajai grupei (TG), (n=15), po oda buvo suleista Rimadyl Cattle® (50mg/ml karprofeno), dozė 1,4mg kilogramui gyvūno svorio, per pirmąją valandą po apsiveršiavimo. Kontrolinei grupei tuo pačiu metu po oda buvo ledžiamas 0,9proc. natrio chlorido tirpalas. Prieš suleidžiant medikamentus, praėjus 24 ir 48 valandoms po vaisto suleidimo, buvo imami kraujo mėginiai kortizolio koncentracijai tirti. Buvo imami pieno mėginiai praėjus 1 valandai ir 30 dienų po veršiavimosi SLS kiekiui ir pieno sudėčiai nustatyti. Viso tyrimo metu, buvo fiksuojami atsiradę tiriamosios ir bandomosios grupės galvijų susirgimai, registruojama atrajojimo trukmė per dieną panaudojant kompiuterinę bandos valdymo programą.

Rezultatai. Kontrolinės grupės karvių sergamumas hipokalcemija buvo 30proc., endometritu – 25proc., metritu – 10proc. Po NVNU panaudojimo sergamumas hipokalcemija buvo sumažintas iki 12proc., endometritu iki 10proc., metritu iki 5proc. NVNU (karprofenas 50mg/ml) statistiškai patikimai sumažino kortizolio kiekį kraujo plazmoje per 48val. nuo panaudojimo. NVNU neturėjo įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene – tiriamosios grupės SLS kiekis 1val. ir 30 dienų po apsiveršiavimo buvo didesnis negu kontrolinės grupės, tačiau neviršijo fiziologinės normos. Po karprofeno panaudojimo nebuvo reikšmingų pokyčių pieno urėjos koncentracijoje, pieno baltymų ir riebalų santykis bandomosios grupės karvėms kito mažiau nei kontrolinės, tačiau statistiškai reikšmingos įtakos taip pat neturėjo. Buvo nustatyta, kad bandomosios grupės karvių atrajojimo trukmė nuo trečios iki vienuoliktos dienos buvo statistiškai patikimai didesnė negu kontrolinės grupės karvių.

5 EVALUATION AND REDUCTION OF INFLUENCE OF STRESS IN FRESH

LACTATION COWS Gabrielė Lošytė Master’s Thesis

SUMMARY

Objective and tasks. The aim of this study was to evaluate the effect of stress on the health of fresh lactation cows and to determine the effect of non-steroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) on its reduction. During the implementation of the project, the following tasks were raised: to evaluate the influence of stress on the health of fresh lactation cows; to evaluate the effect of NSAIDs on stress indicator cortisol; to evaluate the effect of NSAIDs on stress indicator Somatic cell count; to evaluate the effect of stress on the health of fresh lactation cows from 1 to 30 days after calving, taking into account the duration of ruminating.

Materials and methods. There was 600 lactating Lithuanian Black and White cows. According to the analogue principle (according to the age of breeding, etc.), 30 cows up to 1 hour after calving were sampled for research. The testing group of cows (TG), (n=15), were given a subcutaneous injection of Rimadyl Cattle® (50 mg/ml of carprofen) dose were 1.4 mg per 1 kg BW, up to 1 hour after calving. The control group of cows (CG), (n=15) at the same time were given an injection of 0.9 % NaCl. Before the injection of medication, 24 and 48 hours after administration of the drug blood samples were taken to determine plasma cortisol concentration. 1 hour and 30days after calving milk samples were taken, to determine somatic cell count and milk composition. To assess the effect of stress on the health of fresh-dairy cows, from day 1 to 30 after calving, ilness, that usualy occurs in post-calving period have been recorded, and ruminating time was also recorded using the computer herd management program.

Results. In control group cows during the period after calving, the incidence of hypocalcaemia was 30%, endometritis – 25%, metritis – 10%. After the use of NSAID hypocalcaemia was reduced to 12%, endometritis to 10% and metritis to 5%. NSAIDs (carprofen 50 mg / ml) have statistically significantly reduced cortisol plasma concentrations within 48 hours from the use of the drug. NSAIDs did not have an impact on SCC. It was found that SCC was higher than control groups 1 and 30 days after calving, but did not exceed the physiological limits. Carprofen did not have an impact on milk urea and milk protein to fat ratio, although it changed less in test group that control group. The use of NSAID statistically significantly increased the average ruminating time from the third to the eleventh day after calving.

6

SANTRUMPOS

AST – aspartataminotransferazė. BHB – betahidroksibutiratai.

cAMP – ciklinis adenozino monofosfatas. CMT – California mastito testas.

COX-1 – ciklooksigenazė-1. COX2 – ciklooksigenazė-2.

NEB – neigiamas energijos balansas.

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. SLS – somatinių ląstelių skaičius.

7

ĮVADAS

Pieninių karvių pereinamuoju laikotarpiu laikoma 2-3 savaitės prieš apsiveršiavimą ir 2-3 savaitės po apsiveršiavimo. Sąvoka „pereinamasis“ naudojama norint pabrėžti svarbius fiziologinius metabolinius bei mitybinius pokyčius, atsirandančius šiuo laiku. Tai yra pasikeitimo taškas produktyviame kavės cikle nuo vienos laktacijos iki kitos. Labai svarbu, kokiu būdu šie pokyčiai yra kontroliuojami, nes jie daro didelę įtaką produkcijos kiekiui, klinikinėms ir subklinikinėms ligoms, būdingoms po apsiveršiavimo, reprodukcijai bei pelningumui. Sveikatos problemų atsiradimas perinamuoju laikotarpiu yra pagrindinis vėlesnės reprodukcijos trukdis, sukeliantis papildomus ekonominius nuostolius. Mažai dėmesio yra skiriama karvėms veršiavimosi metu, nors atvedimo skausmai gali būti panašūs, kaip kad patiriami moterų gimdymo metu, o distokija veterinarų buvo įvertinta kaip viena skausmingiausių būklių.(1)

Viena iš priežasčių, darančių įtaką šių karvių sveikatingumui yra stresas. Streso metu yra stimuliuojamas adrenokortikotropinio hormono išsiskyrimas iš hipofizės, kuris skatina steroidinio hormono kortizolio gamybą antinksčių žievėje. Šis steroidinis hormonas yra svarbus organizmo medžiagų apykaitos kaitai (pvz., streso metu padidėjusi gliukozės koncentracija kraujo plazmoje). Minėti pokyčiai labiau būdingi ilgiau besitęsiančiomis, nuolatinėmis stresą sukeliančioms sąlygomis, o ne ryškaus, staigaus streso atveju (2). Aukštas kortizolio kiekis kraujo plazmoje yra atsakas į fizinį stresą.(3) Yra nustatyta, kad vietinė nejautra kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, mažina kortizolio kiekį veršelių kraujyje, nuragintiems cheminiu būdu.(4)

Analgezija po apsiveršiavimo nėra įprasta intervencija, tačiau gali būti atliekama po apsunkinto veršiavimosi (distokijos), užsilaikiusių nuovalų ir dažniausiai naudojama po cezario pjūvio operacijos. Elgesys, klinikiniai požymiai ir kai kurie produkcijos rodikliai gali būti naudojami kaip skausmo indikatoriai.(5) Kai kurios elgsenos, klinikinių požymių ir produkcijos duomenų kaitos tendencijos rodo, kad analgezinis poveikis teigiamai veikia pirmaveršių karvių gerovę ir pieno produkciją, todėl skausmo po veršiavimosi kontrolė, lemia geresnį pašaro sausosios medžiagos sunaudojimą ir tai gali lemti didesnį pieno kiekį pirmosios laktacijos metu.(6) Skausmo kontrolė gali būti ekonomiškai naudinga, nes karvei jaučiantis geriau, pradėjusi anksčiau ir daugiau suvartoti pašaro, padidėja pieno produkcija. Uždegimas ir skausmas yra labiau tikėtinas ir galimai stipresnis tarp pirmaveršių karvių dėl siauresnės dubens srities, lėtesnio veršiavimosi ir nepakankamo vulvos išsiplėtimo veršiavimosi metu.(7) Stilwell ir kt. (6) teigia, kad skausmo kontrolė po veršiavimosi lemia geresnį pašaro ėdamumą, kas gali daryti įtaką didesnei pirmos laktacijos karvių pieno produkcijai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra dažnai naudojami kaip papildoma terapija taikant gydymą antibiotikais. Karprofenas pagerina bendrą klinikinę būklę efektyviai veikdamas antipireksiškai bei atkurdamas prieskrandžių veiklą. (8) Pagal

8 Paull ir kt. (9), reikia išsamesnių tyrimų, norint nustatyti NVNU vartojimo laiko įtaką kombinuotojo gydymo efektyvumui. Analgezija po apsiveršiavimo kai kur yra taikoma, tačiau trūksta duomenų, kad būtų galima teikti rekomendacijas.(6) NVNU naudojimas po apsiveršiavimo gali būti perspektyvus būdas padidinti pieninių karvių produktyvumą ir galimai jų ilgaamžiškumą, tačiau tam reikalingi išsamesni tyrimai.(10) Nustatyta, kad per pirmą savaitę po veršiavimosi būdingas baltymų kiekio didėjimas piene, jis taip pat priklauso ir nuo SM suvartojimo bei baltymų ir energijos santykio pašare, tačiau apie karprofeno įtaką pieno sudėčiai nėra daug literatūros duomenų.(11) Karprofenas yra tinkamas analgetikas norint mažinti skausmą galvijams.(6) Įvertinus literatūros duomenis, šio tyrimo metu buvo nuspręsta nustatyti karprofeno įtaką keletui rodiklių, apibūdinančių karvės stresą, reprodukciją ir pieno gamybą.

Tikslas: įvertinti streso įtaką šviežiapienių karvių sveikatingumui bei nustatyti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) poveikį jo mažinimui.

Uždaviniai:

 Įvertinti šviežiapienių karvių streso įtaką jų sveikatingumui;

 Įvertinti NVNU poveikį streso indikatoriui (kortizoliui);

 Įvertinti NVNU poveikį streso indikatoriui Somatinių ląstelių skaičiui (SLS);

 Įvertinti streso įtaką šviežiapienių karvių sveikatingumui nuo 1 iki 30 parų po apsiveršiavimo, įvertinant atrajojimo trukmę.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ligų kompleksas po veršiavimosi

Periode po apsiveršiavimo karvės organizmas susiduria su neigiamo energijos balanso ir (arba) neproporcingo energijos metabolizmo (kepenų lipidozės, ketozės, poūmės, ūmios acidozės) iššūkiais, sutrikusiu mineralų pasisavinimu (pieno karštine, subklinikine hipokalcemija) ir sutrikusia imunine funkcija (užsilaikiusiomis nuovalomis, metritu, mastitu). Dėl šios priežasties sutrinka energijos balansas, sumažėja sausosios medžiagos (SM) kiekio suvartojimas. Bendras visų šių pokyčių poveikis yra sumažėjęs vaisingumas ir pieno gamyba, dėl ko mažėja ūkio pelnas. Rizikos veiksniai, tokie kaip ryškus neigiamas energijos balansas (NEB), uždegimas ir imuninio atsako sutrikimas, yra labai susiję su sergamumo rizikos padidėjimu.(12)

Dauguma pieninių karvių medžiagų apykaitos ligų - pieno karštinė, ketozė, užsilaikiusi placenta ir šliužo dislokacija pasireiškia per pirmąsias 2 laktacijos savaites. Daugelis tokių medžiagų apykaitos ligų, kurios nėra kliniškai pastebimos per pirmasias dvi laktacijos savaites, pvz., laminitas, kyla dėl ankstyvos laktacijos metu atsiradusių pakitimų. Be medžiagų apykaitos ligų, didžioji dauguma infekcinių ligų, ypač mastitas, tampa kliniškai pastebimas per pirmąsias 2 laktacijos savaites. Norint išvengti šių ligų, užtrūkimo metu būtina išlaikyti tris pagrindines fiziologines funkcijas: prieskrandį priartinti prie laktuojančių karvių dietos, kurioje yra didelis energijos kiekis, palaikyti normokalcemiją ir išlaikyti stiprią imuninę sistemą. Tiek medžiagų apykaitos, tiek infekcinių ligų paplitimas labai padidėja, kai sumažėja viena ar daugiau šių fiziologinių funkcijų.(13)

1.1.1. Metritas ir endometritas

Gimdos ligos, tokios kaip metritas, dažnai pasireiškia po veršiavimosi. Metritas gali paveikti didelį gyvulių kiekį bandoje ir gali sukelti produkcijos nuostolius. Reprodukcinių takų mikrobinės infekcijos gali sukelti nevaisingumą sutrikdydamos normalias gimdos ir kiaušidžių funkcijas.(14)

Po veršiavimosi gimdos užteršimas bakterijomis pasitaiko visada, jis pats savaime netrukdo gimdymo takų anatominiam ir histologiniam atsistatymui. Tačiau netinkama gimdos infekcijos ir intrauterinės antimikrobinės savikontrolės mechanizmų pusiausvyra dažnai sukelia komplikacijų, tokių kaip metritas, klinikinis endometritas.(15)

Priežastys. Gimdos funkcija dažnai būna apsunkinta dėl užteršimo patogeniškomis bakterijomis atvedimo metu, tai yra pagrindinė galvijų nevaisingumo priežastis.(16) Po veršiavimosi, karvių gimda dažnai yra užteršta keliomis bakterijų rūšimis, bet tai ne visada sukelia kliniškai pasireiškinačią ligą. Infekcija reiškia, kad patogeniniai mikroorganizmai prisitvirtina prie gimdos gleivinės, kolonizuojasi arba prasiskverbia pro epitelį, ir/arba išskiria toksinus, kurie sukelia gimdos ligas.(17) Metrito vystymasis priklauso nuo karvės imuninės sistemos būklės, taip pat ir nuo

10 bakterijų rūšies ir skaičiaus. Patogeninių bakterijų skaičius ką tik apsiveršiavusių karvių gimdoje gali būti pakankamai didelis, kad pažeistų organizmo gyvybinius mechanizmus ir sukeltų grėsmę gyvulio gyvybei, tačiau tokie atvejai yra pakankamai reti.(18) Gyvybei grėsmės nesukeliančios gimdos infekcijos yra dažniausiai pasitaikančios ir yra susijusios su sutrikusia reprodukcine funkcija.(19) Puerperalinis metritas dažnai susijęs su placentos užsilaikymu, distokija, negyvo vaisiaus atvedimu ar dvynių atvedimu, paprastai atsiranda pirmosios savaitės po veršiavimosi pabaigoje, retai pasibaigus antrai savaitei po atvedimo.(20)

Klinikiniai požymiai, diagnozavimas. Histologiškai metritui būdinga visų gimdos sienos sluoksnių uždegimas su edema, leukocitų infiltracija, ir miometriumo degeneracija.(14) Puerperalinio metrito atveju atliekant rektinį tyrimą randama neįprastai padidėjusi gimda ir raudonai rudos gimdos išskyros, kartu su sisteminės ligos požymiais (sumažėjęs pieno primilžis, apatija ar kiti toksemijos požymiai) ir karščiavimu (> 39,5 ° C) per 21 dieną po veršiavimosi. Galvijai, kuriems sisteminiai požymiai nepasireiškia, tačiau randama padidėjusi gimda, o lytiniuose takuose aptinkamos pūlingos gimdos išskyros per 21 dieną po veršiavimosi, gali būti klasifikuojami kaip sergantys klinikiniu metritu. Klinikiniam endometritui būdinga tai, kad 21 ar daugiau dienų po veršiavimosi randamos pūlinės (daugiau nei 50% pūlių) išsiskyros makštyje, po 26 parų po atvedimo išsiskiria mukopurulentinės ( 50% pūlių, 50% gleivių) gimdos išskyros . Subklinikinio endometrito atveju gimdos citologijos mėginiuose nustatoma > 18% neutrofilų, surinktuose 21-33 paros po veršiavimosi arba > 10% neutrofilų 34-47 dienomis.(16) Po veršiavimosi, karvių, kurioms pasireiškė metritas, plazmos estradiolio koncentracija buvo didesnė nei sveikų karvių ir didesnis plazmos kortizolis nei karvių, sergančių subklinikiniu metritu.(21)

Įprastas metodas metritui ar endometritui diagnozuoti yra manualinis tyrimas. Technika yra pigi ir greita, bei suteikia papildomos informacijos, tokios kaip makšties įtrūkimai. Viena iš procedūrų yra švariai nuplovus vulvą, švaria, lubrikuota ranka su pirštine pasiekti ir pasiimti gleives, esančias makštyje tyrimui. Vagininis tyrimas ranka neužteršia gimdos mikroorganizmais, neišprovokuoja aktyvios fazės baltymų atsako, bei nekeičia gimdos ragų diametro. Kitas būdas yra vaginoskopija, norint pamatyti išskyras, išsiskiriančias pro gimdos kaklelį, arba naudoti įrankius, norint pasiekti išskyras, esančias lytiniuose takuose.(22)

Gydymas ir profilaktika. Vieningos efektyvaus gydymo schemos nėra. Dažniausiai teigiamas poveikis gaunamas kombinuojant antibiotikus su gimdos susitraukimą veikiančiais hormonais (oksitocinu, prostaglandnais).(23) Kartu taip pat taikytinas ir gydymas NVNU, nes vaistai veikia antipretiškai, mažina uždegimą bei intoksikacijos požymius, taip lengvindami klinikinius simptomus.(24) Goshena ir kt. nustatė, kad intrauterinis gydymas chlortetraciklinu neleido metritui neigiamai paveikti karvių reprodukcinės funkcijos ir pieno produkcijos kiekio.(25)

11 1.1.2. Hipokalcemija

Esant per mažai kalcio koncentracijai kraujyje, karvė gali prarasti gebėjimą atsistoti, nes kalcis yra reikalingas nervų ir raumenų funkcionavimui. Tai pereina į medžiagų apykaitos ligą, vadinamą pieno karštine, nors tiksliau ji vadinama pogimdymine hipokalcemija arba pogimdymine pareze, nes pakilusi kūno temperatūra šios ligos atveju nėra būdinga. Klinikinė ir subklinikinė hipokalcemija gali būti kaip pirminė priežastis kitų ligų pasireiškimui, bei gerokai sumažinti būsimos pieno produkcijos kiekį. Hipokalcemijos metu sulėtėja preskrandžių peristaltika, tai gali būti šliužo dislokacijos priežastis. Taip pat esant hipokalcemijai sumažėja suvartojamo pašaro kiekis, todėl labiau mobilizuojami kūno riebalai (predisponuoja ketozę). Esant hipokalcemijai mažėja raumenų gebėjimas susitraukti, tai apima ir spenių sfinkterius – jie negali pakankamai uždaryti spenio kanalo po melžimo, taip padidėja mastito rizika. Taip pat hipokalcemija pablogina imuninių ląstelių atsaką į dirgiklius.(26) 2007 metais buvo nustatyta, kad 83,5proc. visų pieno ūkių pranešė apie hipokalcemiją, kurios pasireiškimo dažnis buvo 4,9proc. šis skaičius yra tik šiek tiek mažesnis už 1993 metais gautą rezultatą – 5-7proc. Tyrimais pažymima, kad pieno karštine serganti karvė duoda 14proc. mažiau pieno per sekančią laktaciją, ir jos produktyvumo laikas sutrumpėja maždaug 3,4 metų, palyginus su hipokalcemija nesergančiomis karvėmis.(1)

Priežastys. Labiausiai tikėtina, kad pogimdyvinė parezė (hipokalcemija) paveiks pieninius galvijus apie veršiavimosi laiką. Tai sukelia progresuojantį nervų ir raumenų funkcijos sutrikimą ir švelnų paralyžių. Vyresnio amžiaus melžiamos karvės, karvės, patyrusios hipokalcemiją ankstesnę laktaciją, aukštos produkcijos karvės, Džersio bei Gernsio veislių karvės turi didžiausią riziką hipokalcemijos pasireiškimui. Taip pat gali pasireikšti su veršiavimusi nesusijusi hipokalcemija, pvz., po stipraus streso, kuris laikinai apsunkina kalcio homeostazės mechanizmus.(19)

Hipokalcemija iš esmės kyla dėl metabolinės alkalozės, kuri kyla pašaruose esant dideliam kiekiui kalio. Aukštesnis kraujo pH trukdo parathormonui paveikti jo tikslinius audinius – kaulus ir inkstus. To pasekoje kalcis iš kaulų nėra rezorbuojamas, 1,25-dihidroksivitaminas D nėra gaminamas ir karvės organizmas negali palaikyti normalaus kalcio kiekio kraujyje. Kitas hipokalcemiją sukeliantis veiksnys – hipomagnezija. Magnis yra būtinas kofaktorius, kuris leidžia parathormonui stimuliuoti cAMP gamybą organuose – taikiniuose. Kaulų ir inkstų negebėjimas reaguoti į parathormoną sukelia hipokalcemiją.(27)

Klinikiniai požymiai, diagnozavimas. Dažniausiai karvėms pasireiškia lengvas paralyžius, jos stojasi sunkiai arba neatsistoja, sulėtėja prieskrandžių peristaltika, sumažėja suvartojamo pašaro kiekis ir primilžis. (26) Karvės, turinčios subklinikinę hipokalcemiją, neturi klinikinių hipokalcemijos požymių, tačiau gali būti labiau linkusios į kitas ligas.(28)

Gydymas ir profilaktika. Norint išvengti hipokalcemijos, pašare reikėtų mažinti katijonų kiekį (kalio), ir didinti anijonų kiekį (chloro, sulfatų). Tai paskatins metabolinės acidozės

12 kompensavimą organizme, kas atkurs parathormono gebėjimą reguliuoti kalcio kiekį kraujyje. Taikomas gydymas – intraveniniai kalcio druskų tirpalai (2g kalcio/100kg), bei peroraliniai kalcio preparatai, norint išvengti ligos recidyvų.(27)

1.1.3. Nuovalų užsilaikymas

Veršiavimosi problemos, tokios kaip distokija, negyvų veršelių atvedimas, dvynių atvedimas, dažnai asocijuojamos su nuovalų užsilaikymu. Placentos pasišalinamas paprastai trunka mažiau nei 6-8val. po veršiavimosi. Dažniausiai nuovalų užsilaikymas diagnozuojamas, kai placenta nepasišalina ilgiau nei 24val. po veršiavimosi.(29)

Priežastys. Prie predisponuojančių veiksnių priskiriamos problemos veršiavimosi metu, veršingumo trukmė, metų laikas, šėrimas.(29) Anot Beagley ir kt.(30), įvairūs rizikos veiksniai gali sukelti nuovalų užsilaikymą – ankstyvas ar skatintas veršiavimasis, distokija, hormonų disbalansas, imunosupresija gali sutrikdyti normalius procesus ir sulaikyti nuovalas.

Klinikiniai požymiai, diagnozavimas. Nuovalų užsilaikymo apibrėžimas remiasi patologine būkle po apsiveršiavimo, kuomet vaisiaus dangalai nėra išstumiami iš gimdos per tam tikrą laiką. Dauguma galvijų išstumia nuovalas per 6 valandas po apsiveršiavimo, tačiau priklausomai nuo autorių, šis laikas varijuoja: anot Van Werven ir kt.(31) užsilaikiusi placenta laikoma neišstumta per 8val., pagal Paisley ir kt. (32), Drillich ir kt. (33) – 8-12val.

Gydymas ir profilaktika. Deja, nėra daug efektyvių gydymo metodų užsilaikiusioms nuovaloms, dauguma pasirinkimų daugiausiai grindžiami tradicija, o ne pagrįstais tyrimais. Įvairūs būdai yra taikomi gydyti nuovalų užsilaikymui, tačiau šių metodų efektyvumas dauguma atvejų abejotinas. Mechaninis placentos atskyrimas išlieka pastovi praktika , nepaisant atliktų tyrimų, kurie neįrodo naudos reprodukcjai ar primilžiui. Kiti atlikti tyrimai, lyginantys mechaninį placentos pašalinimą, kartu taikant ir antibiotikus vietiškai bei sistemiškai karščiuojančioms karvėms, nerodė jokio skirtumo nuo karvių, kurioms buvo taikomas gydymas tik sisteminiais antibiotikais. Šie tyrimai parodo, kad intrauterinis gydymas gali užimti daugiau laiko, būti ekonomiškai nenaudingu, taip pat gali būti be reikalo naudojami antibiotikai, o taip pat tai neduoda jokių geresnių rezultatų reprodukcijoje.(30,34,35)

1.1.4. Ketozė

Tiek subklinikinė, tiek klinikinė ketozė yra dažna liga moderniame, didelio produktyvumo pieno ūkyje, ir yra siejama su daug šviežiapienių karvių ligų. Pereinamasis laikotarpis, laikomas nuo 3 savaičių iki apsiveršiavimo ir trijų savačių po apsiveršiavimo, yra kritinis periodas pieninei karvei. Šiuo lakotarpiu galvijo metabolizmas turi adaptuotis, kad maistingosios medžiagos ir energija būtų naudojamos pieno gamybai. Pusiausvyros nebuvimas tarp energijos kiekio, reikalingo pieno sintezei, ir energijos, gaunamos su pašaru, sukelia neigiamą energijos balansą, kuris pasireiškia hiperketonemija.(36)

13 Priežastys. Laktacijos pradžioje gyvūnai susiduria su staigiu ir dideliu energijos kiekio poreikio padidėjimu. Šis poreikis padidėja kartu su pašaro poreikio padidėjimu po veršiavimosi, kuris prasideda jau užtrūkimo periodu. Stiprus NEB turėjo žalingos įtakos galvijų sveikatai bei produkcijai, dėl įtariamos sąsajos tarp energijos trūkumo ir imunosupresijos.(37)

Tarp rizikos faktorių minima keletas veiksnių, tarp jų aukštas įmitimo laipsnis ir mažas sausos medžiagos kiekis pašare.(38) Buvusių veršingumų skaičius, užtrūkimo periodo trukmė, pereinamojo laikotarpio karvių šėrimas taip pat yra rizikos susirgti ketoze veiksniai.(39)

Klinikiniai požymiai, diagnozavimas. Visos karvės laktacijos pradžioje turi naudotis sukauptomis kūno atsargomis, kad būtų patenkinti laktacijos poreikiai, bet užsitęsęs neigiamas energijos balansas dažnai siejamas su ketoze. Prastas prisitaikymas prie neigiamo energijos balanso ir intensyvi lipolizė iššaukia hiperketonemiją, išreikštą padidėjusiu pakeičiamųjų riebalų rūgščių kiekiu, neadekvačiu kepenų metabolizmu, todėl kaupiasi žinomi ketoniniai kūnai: betahidroksibutiratai, acetoacetatas ir acetonas.(40) Normali plazmos ketonų koncentracija (BHB) yra iki 10mg/dl. Klinikine ketoze laikoma kraujo BHB koncentracija nuo 35mg/dl. Koncentracija tarp šių dviejų reikšmių yra laikoma subklinikine ketoze. Kraujo BHB koncentracijai esant virš 14,6mg/dl, klinikiniai simptomai stiprėja, o BHB koncentracijai pasiekus 20,8mg/dl pieno produkcija ima mažėti.(1)

Gydymas ir profilaktika. Norint sumažinti riziką karvei susirgti ketoze, svarbu vengti staigaus svorio kritimo pereinamuoju laikotarpiu, stengiantis mažinti neigiamą energijos balansą. Svarbu didinti karvių sausos medžiagos suvartojimą, didinti energijos kiekį pašaruose.(1)

1.1.5. Mastitas

Mastitas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių pieninių galvijų ligų visame pasaulyje, kuri sukelia finansinius nuostolius ūkiui: sumažėja pieno produkcija, išmetamas netinkamas pienas, ankstyvas karvės brokavimas, sumažėjusi galvijo pardavimo kaina, gydymo išlaidos.(41) Uždegimo sunkumas gali būti klasifikuojamas į subklinikinį, klinikinį ir lėtinį, tai priklauso nuo sukėlėjo, galvijo amžiaus, veislės, imuninės būklės ir laktacijos stadijos.(42)

Priežastys. Mastitą gali sukelti tiek gramneigiamos, tiek gramteigiamos bakterijos. Tačiau dažniausiai sukeliamas Streptococcus spp. - S. agalactiae, S. dysgalactiae ir S. uberis. Pagrindinis sukėlėjas yra Staphylococcus aureus, kuris sukelia ūmų pūlinį, gangreninį ar chroninį mastitą, priklausomai nuo infekcinių kamienų.(43) Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantis mastito sukėlėjas yra Escherichia coli, randama 82proc. atvejų, taip pat vyraujantis sukėlėjas yra S. uberis, randamas 53proc. atvejų ir S. aureus – 41proc. atvejų. Kiti rasti sukėlėjai buvo S. dysgalactiae – 29proc. bei S.

agalactiae – 27proc. atvejų. Str. Uberis ir S. aureus dažniau sukeldavo klinikinį mastitą, negu

subklinikinį. Taip pat, Staphylococcus epidermidis (15proc.) ir Staphylococcus saprophyticus (10proc.), anksčiau laikyti nepatogeniniais, buvo aptikti srgančų karvių pieno liaukose.(44)

14 Uždegiminį procesą tešmenyje taip pat gali sukelti ir Prototheca genties grybai bei dumbliai.(45) Mielės yra vienaląsčiai oportunistiniai mikroorganizmai, kurie natūraliai randami galvijų gyvenamojoje aplinkoje, ir yra įprasti nedideliais kiekiais ant galvijų tešmens bei spenių odos. Grybų sukeltas mastitas yra siejamas su kitų mikroorganizmų sukeltų tešmens inekcijų gydymu užkrėstais įrankiais – švirkštais, kaniulėmis, užkrėstais preparatais.(46) Pastaraisiais metais tiriant grybų sukeltų mastitų sukėlėjus, dominavo Candida gentis.(47,48)

Klinikiniai požymiai, diagnozavimas. Klinikinio mastito simptomai yra tešmens edema, pakilusi kūno temperatūra, somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas piene, apetito sumažėjimas.(49) Silvonen ir kt. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad bepradedančios sirgti karvės daugiau vaikščiojo bei stovėjo, mažiau gulėjo, ir mažiau laiko praleido gulėdamos ant pažeisto ketvirčio. Taip pat daugiau laiko praleido ėsdamos silosą, tačiau mažiau laiko skyrė atrajojimui bei gėrimui.(50) Subklinikinį mastitą aptikti sunku, nes nepasireiškia jokie klinikinai simptomai. Lėtinis mastitas yra retesnė ligos forma, kuri pasireiškia persistuojančiu pieno liaukos uždegimu.(42)

Ūmaus klinikinio mastito diagnozavimas praktikuojančiam veterinarui dažniausiai nėra sunkus. Subklinikinių formų diagnozavimas gali būti šiek tiek sudėtingesnis, tačiau tai yra svarbi bandos tyrimo dalis, norint nustatyti ligos paplitimą. Kartu su pieno bakteriologiniu tyrimu, atliekami netiesioginiai tyrimai, norint nustatyti uždegiminių eksudatų ir ląstelių buvimą piene: Kalifornijos mastito testas (angl. – California mastitis test (CMT)) ir somatinių ląstelių skaičiaus nustatymas (angl. Somatic cell coun (SCC)).(43) Mastitas gali būti nustatomas matuojant pieno elektrinį laidumą bei pieno pH, tačiau, nors šiuos rodiklius lengva sekti, jie yra pakankamai nejautrūs.(42) Automatinis mastito nustatymas dažniausiai pagrįstas pieno analize, tačiau tokie nuo melžimo nepriklausomi tyrimai reikalingi, norint identifikuoti galvijus, kurie per stipriai serga, kad eitų į automatinę melžyklą patys.(50)

Gydymas ir profilaktika. Susirgimus mastitais padėtų mažinti švarios gyvūnų aplinkos palaikymas, efektyvi skraidančių vabzdžių (musių) kontrolė. Intamaminis telyčių gydimas antibiotikais prieš veršiavimąsi buvo pasiūlytas kaip profilaktika mastitams, tačiaiu ryškus pokytis somatinių ląstelių skaičiui bei pieno primilžiui nebuvo pastebėtas. Taip pat toks antibiotikų panaudojimas nėra tikslingas, bei sukelia didesnę antibiotikų likučių tikimybę piene(51), tačiau antibiotikų terapija gydant mastitą vis dar išlieka svarbi gydymo dalis. Intamaminės infuzijos leidžia mastitą gydyti junginiais, kurie, panaudojus sistemiškai, ne visada pasiekia pieno liauką.(52) Istoriškai, antibiotikai, skirti mastito gydymui, apėmė tik kelias antibiotikų grupes ir veikė tik gramteigiamus mikroorganizmus. Šiuo metu Šiaurės Amerikoje bei Europoje, yra medikamentų (taip pat ir intramaminių suspensijų), veikiančių ir gramneigiamus mikroorganizmus, tačiau intamaminės ar sisteminės antibiotikų terapijos, esant koliformų infekcijai, efektyvumas yra

15 ginčytinas, nes yra autorių, teigiančių, jog E. Coli sukelto mastito gydymas antibiotikais yra nesėkmingas.(53)

1.1.6. Šliužo dislokacija

Priežastys. Šliužo dislokacija yra dažna, ekonomiškai reikšminga liga, kurios atsiradimą lemia daug faktorių. Daugiausia ja serga pieninės karvės, 80 – 90 proc. susirgimų pasireiškia per 3-4 savaites po veršiavimosi.(53-4) Sulėtėjusi šliužo peristaltika ir suintensyvėjęs dujų kaupimasis yra dvi būtinos sąlygos šlužo dislokacijai išsivystyti. Predisponuojantys faktoriai yra veislė, paveldimumas, dvynių atvedimas, pirmos laktacijos savaitės, šėrimas koncentruotais, mažai skaidulų turinčiais pašarais, medžiagų apykaitos sutrikimai (ketozė), bei kitos gretutinės ligos – mastitas, endometritas, nagų pažeidimai. Stresas taip pat dažnai yra minimas kaip rizikos faktorius šliužo dislokacijai. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad prastos gyvūnų laikymo sąlygos, vietos išsikovojimas pagal hierarchiją bandoje (ypač kai telyčios įleidžiamos į karvių bandą), ir veršiavimasis gali sukelti pakankamai streso, kad atsirastų rizika šliužo dislokacijai.(55)

Klinikiniai požymiai, diagnozavimas. Šliužo dislokacija gali būti į kairę arba dešinę pusę, nuo to priklauso klinikiniai simptomai. Šliužo užsisukimo į dešinę atveju klinikiniai simptomai pasireiškia greičiau ir būna stipriau išreikšti, tačiau bendrai būdingi simptomai yra apetito sumažėjimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, sumažėjęs pieno kiekis, diegliai, dehidratacija.(56,57) Padidėjusios riebalų rūgščių, betahidroksibutiratų, haptaglobino koncentracijos kraujyje, padidėjęs aspartato aminotransferazės (AST) bei glutamato dehidrogenazės aktyvumas, bei sumažėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje taip pat yra būdinga karvėms, kurioms pasireiškė šliužo dislokacija.(58)

Pagrindinis diagnozavimo būdas yra auskultacijos-perkusijos metodas. Perkutuojant alkiaduobės sritį ir paskutiniuosius tarpšonkaulinius tarpus girdimas timpaniškas garsas su metaliniu prieskambiu toje pusėje, į kurią dislokavęs šliužas.

Gydymas ir profilaktika. Gydymas gali būti medikamentinis arba chirurginis. Medikamentinis dažniausiai taikomas po chirurginio gydymo, gyvūno būklei atstatyti.(56) Chirurginio gydymo būdai yra keli, du iš jų - perkutaninė fiksacija arba omentopeksija per dešinę pusę. Perkutaninės fiksacijos efektyvumas priklauso nuo to, kaip anksti yra nustatyta dislokacija, ir nemažai šliužo dislokacija į kairę sergančių karvių po tokio gydymo atkrinta.(59) Omentopeksija yra pranašesnė tuo, kad leidžia atlikti manipuliacijas, leidžiančias efektyviai pašalinti dujas iš šliužo, atstatyti jį į anatominę padėtį, taip sumažinant atkritimo tikimybę.(57)

1.2. Atrajojimas kaip sveikatingumo ir streso indikatorius

Gyvūno elgsenos pokyčiai gali būti panaudojami ligos nustatymui ar kaip ligos atsiradimo rizikos indikatoriai.(60) Yra vis daugiau įrodymų, kad liga gali būti numatoma ar nustatoma pagal gyvūno elgesio, ypač maitinimosi, pokyčius.(61) Pavyzdžiui, Huzzey ir kt. (62) nustatė, kad

16 pieninės karvės, sergančios lengva ar sunkia metrito forma mažiau kartų ėjo ėsti negu sveikos karvės. Kanadoje buvo atliktas tyrimas, kokią įtaką maitinimosi pokyčiams turėjo prieskrandžių acidozė. Buvo nustatyta, kad maitinimosi laikas, dažnis, trukmė, suėsto pašaro kiekis nesikeitė, tačiau turėjo poveikį atrajojimui. Karvės, buvusios didesnės acidozės rizikos grupėje, atrajojo mažiau, negu mažesnesnės acidozės rizikos grupės karvės.(61) Kiti autoriai taip pat teigia, jog endotoksinų sukelto mastito atveju, kuomet stipriausiai pasireiškia klinikiniai simptomai, karvės ima daugiau laiko praleisti ėsdamos bei mažiau atrajoti. Šiuo atveju atrajojimo trukmei įtakos greičiausiai turėjo aukšta kūno temperatūra, nes prieskrandžio susitraukimų skaičiaus sumažėjimas yra tipiškas klinikinio mastito požymis. Šis tyrimas parodo, jog sergančios karvės keičia savo elgesį, bandydamos prisitaikyti prie kilusio skausmo ir diskomforto.(50)

Karvės atrajoja būdamos ramybės būsenoje, todėl mokslininkai atrajojimo sumažėjimą vertina kaip streso, nerimo indikatorių. Elgsenos pokyčiai, kaip streso indikatorius, buvo tirti 2007m. Tyrimo metu pastebėta, kad karvės, kurių kortizolio koncentracija kraujyje buvo didesnė, atrajojo mažiau ir daugiau vokalizavo. Aukštos kortizolio koncentracijos grupės karvės laikėsi arčiau kitų karvių, daugiau stovėjo. (63) Lindstrom ir kt. (64) atlikto tyrimo rezultatai sutampa su pastarojo – karvės, kurių kraujo kortizolio koncentracija buvo didesnė, atrajojo mažiau.

1.3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) turi analgetinį, priešuždegiminį, priešendotoksinį, antipiretinį poveikį galvijams. Todėl tikimasi, kad jie turės reikšmingus poveikius karvėms ir veršeliams periode po apsiveršiavimo.(65) NVNU yra silpnos organinės rūgštys, turinčios platų struktūrų spektrą, kurios slopina fermentą ciklooksigenazę (COX), todėl mažėja prostaglandinų atpalaidavimas.(66)

Esama dviejų pagrindinių ciklooksigenazės formų: COX-1, daugiausia konstituuojantis, ir COX-2, pirmiausia indukuojamas fermentas. Šie fermentai paverčia arachidono rūgštį į prostaglandinus ir tromboksaną, kurie yra svarbūs fiziologiniai ir patologiniai efektoriai.(67) Prostaglandinai, sukeliantys uždegimą, karščiavimą ir skausmą, pagrinde yra gaminami COX-2, o gaminami COX-1 dalyvauja žarnų, inkstų funkcijų palaikyme. Taigi, COX-2 slopinimas lemia NVNU vartojimo terapinį poveikį, pvz., periferinę ir centrinę analgeziją, priešuždegiminį poveikį, karščiavimą mažinantį poveikį ir antiendotoksinį poveikį, tuo tarpu COX-1 slopinimas sukelia šalutinį poveikį, pvz., nefropatiją ir virškinimo trakto gleivinės išopėjimą. Tačiau šis skirtumas nėra toks aiškus kaip kažkada buvo manoma. Dauguma rinkoje parduodamų NVNU, skirtų gyvūnams, slopina abu fermentus, kurių selektyvumas yra skirtingas, priklausomai nuo naudojamų bandymų sistemų ir ar tyrimai atliekami in vitro, ex vivo ar in vivo.(65)

NVNU yra plačiai naudojama žmonių ir veterinarinėje medicinoje dėl jų priešuždegiminių, karščiavimą mažinančių ir ne narkotinių analgetinių savybių. Tarp galvijų jie plačiai naudojami

17 kaip pagalbinė terapija uždegiminio atsako kontrolei kai kurių ligų atvejais, įskaitant mastitą, metritą, pneumoniją ir naujagimių veršelių enteritą. Mėsiniams galvijams NVNU dažniausiai naudojami kvėpavimo takų, raumenų ir kaulų sistemos ligų (pvz., Galvijų kvėpavimo takų ligų komplekso, tarpupirščių flegmonų, kojų abscesų, artrito) gydymui ir simptominiam karščiavimo ir (arba) skausmo, susijusio su įvairiomis klinikinėmis būsenomis ar chirurginėmis procedūromis, kontroliavimui.(68,69)

1.4. Karprofenas

Dabartiniai vaistai yra riboto veiksmingumo, taip pat dažnai sukelia tam tikrą nepageidaujamą šalutinį poveikį. Savo tyrime Favia ir kt. (63) nustatė nesteroidinį priešuždegiminį vaistą karprofeną kaip daugybinį nukreiptą ligandą, kuris tuo pačiu metu slopina COX-1, COX-2 ir riebalų rūgščių amido hidrolazę. Karprofenas blokuoja arachidono rūgšties konversiją į prostaglandinus, panaudojant COX-2, tačiau neblokuoja procesų, kurie yra aukščiau uždegiminėje kaskadoje, tokių kaip, lipooksigenazės virsmo iš arachidono rūgšties į leukotrienų uždegiminius mediatorius.(70,71) Dėl šių savybių karprofenas veikia antipiretiškai, analgetiškai, taip pagerindamas bendrą gyvūno savijautą, atkurdamas prieskrandžių veiklą.(8) Yra tyrimų, įrodančių, kad karprofeno panaudojimas sumažina ėriukų skausmą indikuojančią elgseną po skausmingų chirurginių operacijų, kai dažniausiai naudojama tik vietinė nejautra. Atlikus tyrimą ėriukų skausmą indikuojanti elgsena sumažėjo dviem trečdaliais, tačiau įtakos kraujo plazmos kortizolio koncentracijai pastebėta nebuvo. Šie rezultatai rodo, kad karprofenas gali būti tinkamas analgetikas po skausmingų procedūrų, nepaisant jo ribotos galimybės kontroliuoti intensyvius sisteminius uždegiminius procesus.(70)

Rimadyl Cattle® 1ml tirplao yra veikliosios medžiagos karprofeno 50mg. Pagalbinių medžiagų etanolio 0,1ml, Benzilo alkoholio 10mg. Tai skaidrus, gelsvai rusvas tirpalas, skirtas injekcijoms. Dozės – galvijui po oda arba į veną reikia švirkšti 1,4mg 1kg kūno svorio (arba 1ml 35kg kūno svorio). Išlauka galvijienai ir subproduktams 21 para, pienui – 0val.

1.5. Kortizolis

Kortizolis yra žinduolių hormonas, kuris išskiriamas rutiniškai ir turi keletą funkcijų. Svarbiausia, kad kortizolio išskyrimas dažniausiai susijęs su atsaku į stresą, taip pat jis yra pagrindinis atrajotojų kraujo gliukozės kiekio reguliatorius.(63)

Plaukų kortizolis naudojamas kaip lėtinio streso indikatorius pieniniams galvijams, nes yra neinvazinis, greitas ir gali parodyti ilgo periodo kortizolio koncentraciją. Plaukų kortizolio matavimai yra susiję su klinikiniais sutrikimais ir tiesiogiai susiję su veršingumo būkle; tačiau plazmos kortizolio koncentracija gali būti netinkama diferencijuoti streso situacijas mažesniais dydžiais, pvz., subklinikinės ligos atveju.(55)

18 Mülleder ir kt.(72) atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad karvės, kurios daugiau laiko praleido švelniai žaisdamos, turėjo aukštesnį kortizolio lygį negu kiti galvijai, tai buvo paaiškinta taip, kad karvės, kurios žaidė, jautėsi nerimastingos ir taip stengėsi išvengti susidūrimo su kitais galvijais. Taip pat turėtų būti pastebėta, jog karvės, esančios stresinėse situacijose (pvz., atskirtos, izoliuotos), turi aukštesnį kortizolio kiekį negu karvės, esančios streso nekeliančioje aplinkoje. Šie atradimai patvirtina, kad kortizolio kiekis kraujyje yra susijęs su stresu, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su šiuo tyrimu, kurio metu kortizolio koncentracijos buvo vertinamos nuspėti elgseną stresinėje ir nestresinėje situacijoje, o ne kaip atsakas į stresą. Kad kortizolio lygis numato su nerimu susijusių elgesį, yra teoriškai naudinga, yra svarbu gyvūnų gerovei, ir tai taip pat turi praktinį pritaikymą.

Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad su nerimu susijęs elgesys (pvz., Daugiau laiko praleidžiama stovint, mažiau atrajojant) yra susiję su mėsinių galvijų svorio nepriaugimu, todėl atrodo, kad be situacinių veiksnių, kurie prisideda prie su nerimu susijusio elgesio (pvz., gimdymas, izoliacija), taip pat reikia atkreipti dėmesį į kortizolio vaidmenį didinant su nerimu susijusį elgesį, turintį įtakos produktyvumui. (63)

Kraujo kortizolio koncentracija gali skirtis dėl skirtingų veiksnių, įskaitant širdies ritmą, mitybą, suėsto maisto kiekį, aplinkos temperatūrą arba drėgmę, bandos valdymą ir fiziologinę būklę.(73) Dėl to dažnas ir epizodinis kortizolio išsiskyrimas paprastai yra nereguliarus ir sunkiai išaiškinamas trumpuoju ir ypač ilgalaikiu laikotarpiu.(74)

19

2. TYRIMO METODIKA

Vieta, tiriamųjų grupių sudarymas. Tyrimas atliktas 2018 metais, liepos – rugpjūčio mėnesį, pieninio tipo galvijų ūkyje, Rytų Europos regione 56 00 N, 24 00E, laikančiame 600 laktuojančių karvių, kuriame vidutiniškai per mėnesį apsiveršiuoja 40 – 50 karvių. Ūkyje karvės laikomos palaidos šalto laikymo tvarte, melžiamos melžimo aikštelėse, du kartus per dieną. Šeriamos pašaro mišiniu, subalansuotu pagal laktacijos stadiją. Ūkyje įdiegta kompiuterinė bandos valdymo sistema „Lely4cow“. Vadovaujantis analogų principu (atsižvelgiant į amžių veislę ir kt.), tyrimui atrinkta 30 karvių iki 1 val. po apsiveršiavimo. Atrinktos karvės suskirstytos į dvi grupes po 15. Karvės, atrinktos tyrimui, buvo kliniškai sveikos (vidutiniškai rektinė temperatūra buvo 38,8°C, rumen peristaltika 5 – 6 kartai per 3min., be klinikinio mastito, laminito ir metrito požymių), ištirtos pagal bendrą klinikinės apžiūros planą.

Tyrimo eiga. Badomosios grupės (BG) (n=15) karvėms po oda buvo suleista NVNU „Rimadyl Cattle“ (50 mg/ml karprofeno), dozė – 1,4mg/kg KM, per pirmąją valandą po veršiavimosi. Antrosios, kontrolinės, grupės karvėms (KG) (n=15) po oda suleista 0,9proc. natrio chlorido tirpalo per pirmąją valandą po apsiveršiavimo.

Tikslu įvertinti NVNU poveikį streso indikatoriui (kortizoliui) paimtas kraujas kortizolio tyrimui, prieš suleidžiant medikamentus, 24 ir 48 valandoms po minėtų medikamentų panaudojimo. Kraujas paimtas į vakuuminius mėgintuvėlius (BD Vacutainer, England). Kraujo mėginiai tiriami TOSH CORPORATION AIA-360 aparatu, fluorescencinės imunofermentinės analizės metodu kortizolio kiekiui nustatyti. Pieno sudėties įvertinimui, SLS kiekio nustatymui paimti pieno mėginiai po apsiveršiavimo praėjus 1 val. ir parėjus 30 parų. Tyrimas atliktas VĮ „Pieno tyrimai“. Tikslu įvertinti streso įtaką šviežiapienių karvių sveikatingumui nuo 1 d iki 30 parų po apsiveršiavimo, buvo registruojami susirgimai, būdingi periode po apsiveršiavimo. (1 pav.) Registruojama atrajojimo trukmė per parą, panaudojant kompiuterinę bandos valdymo programa „Lely4cow“.

Duomenų analizė ir statistika. Duomenys buvo išanalizuoti naudojant socialinių mokslų statistinį paketą SPSS 20,0. Rezultatai buvo pateikti kaip vidutinės vertės ir standartinės daviacijos. Rezultatai buvo laikomi reikšmingais, kai P <= 0,05.

20 1 pav. Tyrimo metodikos schema

Karvės (n=30), iki 1val. po apsiveršiavimo.

Kliniškai sveikos.

Tiriamoji grupė (n=15) Karprofenas

1,4mg/kg. s.c per 1val. po

apsiveršiavimo.

Vid. laktacijų sk. – 1,5 laktacijos.

Prieš suleidžiant NVNU, 24, 48 val. po NVNU panaudojimo imami kraujo mėginiai. 1val. Ir 30 parų po veršiavimosi imami pieno mėginiai. Nuo 1 iki 30 paros po veršiavimosi registruojami susirgimai, atrajojimo trukmė.

Kontrolinė grupė (n=15) 0,9proc. NaCl

s.c. per 1val po apsiveršiavimo.

Vid. laktacijų sk. – 1,5 laktacijos.

Prieš suleidžiant NVNU, 24, 48 val. po NVNU panaudojimo imami kraujo mėginiai. 1val. Ir 30 parų po veršiavimosi imami pieno mėginiai. Nuo 1 iki 30 paros po veršiavimosi registruojami susirgimai, atrajojimo trukmė.

21

3. TYRIMO REZULTATAI

Karvių sveikatingumas

Nustatyta, kad kontrolinės grupės karvių sergamumas, periode po apsiveršiavimo hipokalcemijomis sudarė 30 proc., endometritais 25 proc., metritais - 10 proc. Šviežiapienių karvių, kurioms buvo naudoti NVNU sergamumas hipokalcemijomis sudarė 12 proc., endometritais 10 proc. ir metritais - 5 proc. (2 pav.)

2 pav. Ligų pasireiškimas (proc.) per pirmą mėnesį po apsiveršiavimo NVNU poveikis streso indikatoriui (kortizoliui).

Tyrimo metu nustatyta, kad bandomojoje grupėje praėjus 48 val po NVNU panaudojimo, kortizolio koncentracija kraujo serume statistiškai patikimai sumažėjo (p>0,05). Taip pat nustatyta, kad kontrolinėje grupėje tarp 24 ir 48val po NaCl suleidimo kortizolio koncentracija kraujo serume sumažėjo, tačiau duomenys nebuvo statistiškai patikimi (1 lentelė).

1 lentelė. Kortizolio koncentracijos (nmol/l) kraujo serume kaita tyrimo metu

SE – Standartinis imties nuokrypis; B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė. 0 5 10 15 20 25 30

Hipokalcemija Endometritas Metritas

Se rg am u m as p roc . Bandomoji gr. Kontrolinė gr. Laikas (val.) Grupė Vidurkis (nmol/l) SE Min. Maks. Prieš NVNU B 2,727 0,910593 0,44 10,5 K 1,6 0,271277 0,21 3,24 24 B 1,306 0,262167 0,29 2,95 K 1,626 0,300988 0,48 3,81 48 B 0,754 0,258028 0,24 2,54 K 0,961 0,198346 0,27 1,96

22 3 pav. Kortizolio koncentracijos kraujo serume kaita tyrimo metu

B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė. P* <0.05

NVNU įtaka streso indikatoriui (SLS)

Praėjus 1val. po apsiveršiavimo, bandomojoje grupėje SLS buvo didesnis (149,4 ląst./ml +-74,4), negu kontrolinėje (78,15 tūkst. ląst./ml +- 67,54). Praėjus 30 parų po apsiveršiavimo, bandomojoje grupėje SLS išliko didesnis (185,9 ląst./ml +-214,1), negu kontrolinėje grupėje (50,92 ląst./ml +- 44,17). Bandomojoje grupėje SLS praėjus 1val ir praėjus 30 parų po apsiveršiavimo buvo didesnis negu kontrolinės grupės, tačiau fiziologinių ribų neviršijo (2 lent.) (Fiziologinė norma - 300000 ląstelių/ml.)(75)

2 lentelė. SLS kaita tyrimo metu

Laikas Grupė Vidurkis SE Min. Maks.

1val po apsiveršiavimo B 149,4286 74,3995 60 264 K 78,15385 67,54609 22 281 30 parų po apsiveršiavimo B 185,8571 214,0541 26 636 K 50,92308 44,17666 12 165

SE – Standartinis imties nuokrypis; B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė. 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 B K B K B K prieš NVNU 24 48 K ort iz ol io konc ent ra ci ja nm ol /l Vidurkis * *

23 4 pav. SLS kaita tyrimo metu

B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė.

Pieno šlapalo koncentracija

Praėjus 1val po apsiveršiavimo bandomosios grupės karvių piene šlapalo koncentracija buvo didesnė (25mmol/l +- 4,54), negu kontrolinės grupės karvių (15,35mmol/l +-4,68). Praėjus 30 parų po apsiveršiavimo bandomosios grupės karvių piene šlapalo kiekis buvo mažesnis (18,28mmol/l +-3,3), negu kontrolinės grupės (21,85mmol/l+-2,93) (3 lent.).

3 lentelė. Pieno šlapalo kaita tyrimo metu.

Laikas Grupė Vid. SE Min. Maks.

1val po apsiveršiavimo B 25 4,546061 19 30 K 15,35714 4,683968 8 23 30 parų po apsiveršiavimo B 18,28571 3,302236 13 23 K 21,85714 2,931451 15 27

SE – Standartinis imties nuokrypis; B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė. 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 B K B K

1val po apsiveršiavimo 30 parų po apsiveršiavimo

SL S (l ąs t/m l) vid.

24 5 pav. Pieno šlapalo kiekio kaita tyrimo metu.

B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė.

Atrajojimo trukmė

Tyrimo metu nustatyta, kad bandomosios grupės karvių vidutinė atrajojimo trukmė, nuo trečios iki vienuoliktos paros po apsiveršiavimo statistiškai patikimai (p<0,05) buvo didesnė, negu kontrolinės karvių grupės (7 pav.)

7 pav. Atrajojimo trukmės kaita tyrimo metu.

B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė.

Pieno riebalų ir baltymų santykis

Bandomosios grupės pieno riebalų ir baltymų santykis praėjus 1 val po apsiveršiavimo buvo mažesnis negu kontrolinės grupės,o 30 parų po apsiveršiavimo buvo didesnis negu kontrolinės grupės (4 lent.). 1 val po apsiveršiavimo bandomosios grupės riebalų ir baltymų santykis buvo 1,34, o kontrolinės – 1,56. Praėjus 30 parų, skirtumas buvo mažesnis, bandomosios grupės pieno riebalų

0 5 10 15 20 25 30 B K B K

1val po apsiveršiavimo 30 parų po apsiveršiavimo

Šl apa lo ki eki s (m m ol /l) vid. 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 A tra joj im o trukm ė (m in/ d) Laktacijos dienos K B

25 ir baltymų santykis buvo 1,36, kontrolinės – 1,23. Bandomosios grupės pieno baltymų ir riebalų santykis kito mažiau negu kontrolinės grupės.

4 lentelė. Pieno riebalų ir baltymų santykio kaita tyrimo metu

Laikas Grupė Vid. SE Min. Maks.

1val po apsiveršiavimo B 1,337846 0,300255 1,081006 1,948718 K 1,561223 0,226368 1,245098 1,901538 30 parų po apsiveršiavimo B 1,364926 0,215904 1,148789 1,80756 K 1,2337 0,214794 0,95114 1,666667

SE – Standartinis imties nuokrypis; B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė.

6 pav. Pieno riebalų ir baltymų santykio kaita tyrimo metu.

B- bandomoji grupė; K – kontrolinė grupė. 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 B K B K

1val po apsiveršiavimo 30 parų po apsiveršiavimo

Pi eno ri eba lų ir ba lt ym ų sa nt yki s vid.

26

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Newby ir kt.(76), naudodami nuolatinį karvių vaizdo stebėjimą, įrodė, kad meloksikamas, suleidžiamas po veršiavimosi, gali sumažinti skausmą, atsirandantį po atvedimo, nes gydytos karvės daugiau judėjo, daugiau suėsdavo SM. Skausmo kontrolė po veršiavimosi daro įtaką geresniam pašarų suvartojimui, o tai gali lemti didesnį pirmosios laktacijos primilžį (6) Nustatyta, kad karprofenas pagerina bendrą klinikinę būklę, veikdamas antipiretiškai ir gerindamas prieskrandžių motoriką. Karvės organizmas prieš atvedimą turi sutelkti didelius riebalų bei kai kurių baltymų rezervus, dėl to dažniau pasireiškia tokie medžiagų apykaitos sutrikimai kaip hipokalcemija, acidozė, ketozė, kepenų lipidozė ir šliužo dislokacija. Pieno karštligė ir ketozė daro įtaką gimdos susitraukimams, vėlina veršiavimąsi, didina nuovalų užsilaikymo ir endometrito riziką. Mitybiniai rizikos veiksniai, didinantys nuovalų užsilaikymo tikimybę, yra hipokalcemija, didelis kūno masės indeksas veršiavimosi metu, vitamino E ir seleno trūkumas. Endometrito rizikos veiksniai yra hipokalcemija, užsilaikiusios nuvalos. Taigi, medžiagų apykaitos sutrikimai sukelia karvių ginekologinius susirgimus, tokiu būdu mažindami reprodukcinį efektyvumą.(77) Mūsų atlikto tyrimo metu, po karprofeno injekcijos, karvės galimai suvartojo daugiau SM, dėl to galėjo sumažėti sergamumo hipokalcemija procentas, o dėl sumažėjusio sergamumo hipokalcemija – sergamumas ginekologinėmis ligomis.

2009 metais atlikto tyrimo metu, po veršiavimosi panaudojus ketoprofeną, nustatyta, kad NVNU panaudojimas sumažino nuovalų užsilaikymo atvejus, bet neturėjo įtakos kitoms ligoms, būdingoms po apsiveršiavimo,(78) tačiau yra tyrimų, kurių metu nustatyta, kad per 24val. po apsiveršiavimo panaudojus fluniksiną padidėja nuovalų užsilaikymo tikimybė.(79)

Literatūros duomenimis, prieš tokias skausmingas procedūras, kaip veršelių nuraginimas, naudojant NVNU, kortizolio kiekis veršelių kraujyje būna žymiai mažesnis.(80) Kitų autorių duomenimis, karprofenas (1,4 mg / kg kūno masės) sumažina kortizolio koncentraciją kraujo serume praėjus 6 - 12 val. po kastracijos.(81)

Antanaičio ir kt.(82) atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad praėjus 24 ir 48 valandoms po veršiavimosi, panaudojus karprofeną, kortizolio koncentracija kraujo plazmoje buvo reikšmingai mažesnė.

Mokslininkų nustatyta, kad klinikinio mastito gydymas meloksikamu ir penetamatu daro įtaką mažesniam somatinių ląstelių skaičiui ir sumažėjusiai gyvūno brokavimo rizikai, palyginus su gydymu vien penetamatu.(83) Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad per antrą, trečią bei ketvirtą mėnesį po veršiavimosi tiriamosios grupės SLS taip pat buvo mažesnis negu kontrolinės grupės, panaudojus karprofeną per 1val po apsiveršiavimo.(82) Kitais literatūros duomenimis, kai karvės buvo gydytos meloksikamu, 1, 2 ir 3 savaitę po meloksikamo panaudojimo, tiriamosios grupės

27 karvių SLS buvo 550 000 ląstelių/ml, o kontrolinės grupės – 711 000 ląstelių/ml. Nors tai ir yra didelis sumažėjimas, tačiau jis neturi didelės klinikinės reikšmės, nes abiejų grupių SLS vis tiek buvo aukštas.(84) Mūsų atliktame tyrime karprofenas įtakos somatinių ląstelių skaičiui neturėjo, tai iš dalies sutampa su pastarojo tyrimo rezultatais.

Apie karprofeno įtaką pieno sudėčiai daug literatūros dumenų nėra. Mokslininkai nustatė, kad per pirmą savaitę po apsiveršiavimo pieno baltymų kiekis padidėja bei priklauso nuo baltymų ir energijos santykio pašare bei SM suvartojimo.(81) Tiriant fluniksino įtaką karvėms po apsiveršiavimo, nustatyta, kad sumažėjo karvių sausos medžiagos suvartojimas bei šlapalo koncentracija kraujo plazmoje.(85) Kitų tyrimų duomenimis nustatyta, kad NVNU gydytų karvių 305 dienų pieno produkcijos ir baltymų kiekis buvo didesnis, tačiau riebalų kiekiui įtakos nenustatyta.(10)

Chapinal ir kt mokslininkai (86) teigė, kad yra atrajojimo ryšys su organizmo reakcija į skausmą ir uždegimą. Minėti tyrėjai nustatė, kad kad kontrolinės grupės karvės 5-8 ir 11-12 valandą po E. Coli lipopolisacharido suleidimo į tešmenį atrajojo mažiau nei tiriamosios grupės karvės, kurioms buvo suleista ir fluniksino. Tačiau 15-16 val. kontrolinės grupės karvės atrajojo daugiau nei tiriamosios. Lindström ir kt. (64) nustatė, kad karvės, kurių kortizolio koncentracija kraujyje buvo didesnė, atrajojo mažiau. Šių tyrimų rezultatai sutampa su mūsų tyrimo metu gautais rezultatais – bandomosios grupės karvių kortizolio koncentracija kraujyje buvo mažesnė ir jos atrajojo ilgiau negu kontrolinės grupės karvės.

28

IŠVADOS

 Kontrolinės grupės karvėms periode po apsiveršiavimo dažniausiai pasireiškė hipokalcemija (30 proc.) endometritas (25 proc.), mažiau karvių sirgo metritu (10 proc.). Panaudojus NVNU karvių sergamumas hipokalcemija sumažėjo iki 12 proc., endometritu iki 10 proc. ir metritu iki 5 proc.

 NVNU (karprofenas 50mg/ml) statistiškai patikimai sumažino kortizolio koncentraciją kraujo plazmoje per 48val. nuo vaisto panaudojimo.

 NVNU įtakos SLS neturėjo. Nustatyta, kad SLS, praėjus 1val ir 30 parų po apsiveršiavimo buvo didesnis negu kontrolinės grupės, tačiau fiziologinių ribų neviršijo.

 Panaudojus NVNU vidutinė atrajojimo trukmė pailgėjo nuo trečios iki vienuoliktos paros po apsiveršiavimo.

29

REKOMENDACIJOS

Siekiant sumažinti karvių streso pasireiškimą periode po apsiveršiavimo, pagerinant sveikatingumą, rekomenduojama karvėms po oda suleisti NVNU (50 mg/ml karprofeno), dozė – 1,4mg/kg kūno masės, per pirmąją valandą po veršiavimosi.

Siekiant išsamiau įvertinti streso poveikį šviežiapienėms karvėms, rekomenduojama tirti papildomus rodiklius (oksidacinį stresą, elgseną).

30

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Block E. Transition Cow Research – What Makes Sense Today? Amarillo, Texas: Arm & Hammer Animal Nutrition Church & Dwight Co., Inc; 2010.

2. Berci I. Neuroimmune Biology. 1-asis leid. Elsevier Science; 2002. 3–45 p.

3. Garcia D, Hahn M, Pino D, Soto E, Hernandez H. Blood Cortisol levels in acute lame cows. Rotorua, New Zealand; 2011.

4. Stilwell G, Campos de Carvalho, M C de, Lima M, Broom D. Effect of Caustic Paste Disbudding on Cortisol and Behaviour of Dairy Calves Treated with Regional Anaesthetic. Budapest, Hungary; 2008.

5. Broom D, Fraser A. Domestic Animal Behaviour and Welfare. 4-asis leid. 438 p.

6. Stilwell G, Campos de Carvalho, R, Lima M, Broom D. Effects of hot-iron disbudding, using regional anaesthesia with and without carprofen, on cortisol and behaviour of calves. Res Vet Sci. 2014 m.;(92):338 – 341.

7. Mee J. Managing the dairy cow at calving time. Food Anim Pract. 2004 m.;(20):521–46. 8. Vangroenweghe F, Duchateau L, Boutet P, Lekeux P, Rainard P, Paape M, ir kt. Effect of

carprofen treatment following experimentally induced Escherichia coli mastitis in primiparous cows. Dairy Sci. 2005 m.;(88):2361–76.

9. Paull D, Lee C, Colditz I, Atkinson S, Fischer A. The effect of a topical anaesthetic formulation, systemic flunixin and carprofen, singly or in combination, on cortisol and behavioural responses of Merino lambs to mulesing. Aust Vet J. 2007 m.;(85):98–106.

10. Carpenter AJ, Ylioja CM, Vargas CF, Mamedova LK, Mendonça LG, Coetzee JF, ir kt. Hot topic: Early postpartum treatment of commercial dairy cows with nonsteroidal antiinflammatory drugs increases whole-lactation milk yield. J Dairy Sci. 2016 m. sausio;99(1):672–9.

11. Farney JK, Mamedova LK, Coetzee JF, KuKanich B, Sordillo LM, Stoakes SK, ir kt. Anti-inflammatory salicylate treatment alters the metabolic adaptations to lactation in dairy cattle. Am J Physiol-Regul Integr Comp Physiol. 2013 m. liepos 15 d.;305(2):R110–7.

12. Esposito G, Irons PC, Webb EC, Chapwanya A. Interactions between negative energy balance, metabolic diseases, uterine health and immune response in transition dairy cows. Anim Reprod Sci. 2014 m. sausio;144(3–4):60–71.

13. Goff JP, Horst RL. Physiological Changes at Parturition and Their Relationship to Metabolic Disorders. J Dairy Sci. 1997 m. liepos;80(7):1260–8.

14. Reppert EJ. Evidence for the Use of Ceftiofur for Treatment of Metritis in Dairy Cattle. Vet Clin North Am Food Anim Pract. 2015 m. kovo;31(1):139–49.

15. Földi J, Kulcsár M, Pécsi A, Huyghe B, de Sa C, Lohuis JACM, ir kt. Bacterial complications of postpartum uterine involution in cattle. Anim Reprod Sci. 2006 m. gruodžio;96(3–4):265– 81.

31 16. Sheldon IM, Lewis GS, LeBlanc S, Gilbert RO. Defining postpartum uterine disease in cattle.

Theriogenology. 2006 m. gegužės;65(8):1516–30.

17. Janeway C, Travers P, Walport M. Infectious agents and how they cause disease [Prieiga per internetą]. 5-asis leid. New York: Garland Science; 2001. Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK27114/

18. Sheldon I., Dobson H. Postpartum uterine health in cattle. Anim Reprod Sci. 2004 m. liepos;82–83:295–306.

19. Borsberry S, Dobson H. Periparturient diseases and their effect on reproductive performance in five dairy herds. Vet Rec. 1989 m. kovo 4 d.;124(9):217–9.

20. Drillich M, Beetz O, Pfützner A, Sabin M, Sabin H-J, Kutzer P, ir kt. Evaluation of a Systemic Antibiotic Treatment of Toxic Puerperal Metritis in Dairy Cows. J Dairy Sci. 2001 m. rugsėjo;84(9):2010–7.

21. Galvão KN, Flaminio MJBF, Brittin SB, Sper R, Fraga M, Caixeta L, ir kt. Association between uterine disease and indicators of neutrophil and systemic energy status in lactating Holstein cows. J Dairy Sci. 2010 m. liepos;93(7):2926–37.

22. Sheldon IM, Williams EJ, Miller ANA, Nash DM, Herath S. Uterine diseases in cattle after parturition. Vet J. 2008 m. balandžio;176(1):115–21.

23. El-Khadrawy HH, Ahmed WM. Strategies for Diagnosis and Treatment of Uterine Infection in Bovines. 2015 m.;8.

24. Amiridis GS, Leontides L, Tassos E, Kostoulas P, Fthenakis GC. Flunixin meglumine accelerates uterine involution and shortens the calving-to-first-oestrus interval in cows with puerperal metritis. J Vet Pharmacol Ther. 2001 m. spalio;24(5):365–7.

25. Goshen T, Shpigel NY. Evaluation of intrauterine antibiotic treatment of clinical metritis and retained fetal membranes in dairy cows. Theriogenology. 2006 m. gruodžio;66(9):2210–8. 26. Kimura K, Reinhardt TA, Goff JP. Parturition and Hypocalcemia Blunts Calcium Signals in

Immune Cells of Dairy Cattle. J Dairy Sci. 2006 m. liepos;89(7):2588–95.

27. Goff JP. The monitoring, prevention, and treatment of milk fever and subclinical hypocalcemia in dairy cows. Vet J. 2008 m. balandžio;176(1):50–7.

28. Reinhardt TA, Lippolis JD, McCluskey BJ, Goff JP, Horst RL. Prevalence of subclinical hypocalcemia in dairy herds. Vet J. 2011 m. balandžio;188(1):122–4.

29. Han Y-K, Kim I-H. Risk factors for retained placenta and the effect of retained placenta on the occurrence of postpartum diseases and subsequent reproductive performance in dairy cows. :2. 30. Beagley JC, Whitman KJ, Baptiste KE, Scherzer J. Physiology and Treatment of Retained

Fetal Membranes in Cattle. J Vet Intern Med. 2010 m. kovo;24(2):261–8.

31. van Werven T, Schukken YH, Lloyd J, Brand A, Heeringa HT, Shea M. The effects of duration of retained placenta on reproduction, milk production, postpartum disease and culling rate. Theriogenology. 1992 m. birželio;37(6):1191–203.

32 32. Paisley LG, Mickelsen WD, Anderson PB. Mechanisms and therapy for retained fetal membranes and uterine infections of cows: A review. Theriogenology. 1986 m. kovo;25(3):353–81.

33. Drillich M, Pfützner A, Sabin H-J, Sabin M, Heuwieser W. Comparison of two protocols for the treatment of retained fetal membranes in dairy cattle. Theriogenology. 2003 m. vasario;59(3–4):951–60.

34. Drillich M, Mahlstedt M, Reichert U, Tenhagen BA, Heuwieser W. Strategies to Improve the Therapy of Retained Fetal Membranes in Dairy Cows. J Dairy Sci. 2006 m. vasario;89(2):627–35.

35. Drillich M, Klever N, Heuwieser W. Comparison of Two Management Strategies for Retained Fetal Membranes on Small Dairy Farms in Germany. J Dairy Sci. 2007 m. rugsėjo;90(9):4275–81.

36. Vanholder T, Papen J, Bemers R, Vertenten G, Berge ACB. Risk factors for subclinical and clinical ketosis and association with production parameters in dairy cows in the Netherlands. J Dairy Sci. 2015 m. vasario;98(2):880–8.

37. Ospina PA, Nydam DV, Stokol T, Overton TR. Evaluation of nonesterified fatty acids and β-hydroxybutyrate in transition dairy cattle in the northeastern United States: Critical thresholds for prediction of clinical diseases. J Dairy Sci. 2010 m. vasario;93(2):546–54.

38. Goldhawk C, Chapinal N, Veira DM, Weary DM, von Keyserlingk MAG. Prepartum feeding behavior is an early indicator of subclinical ketosis. J Dairy Sci. 2009 m. spalio;92(10):4971– 7.

39. Berge AC, Vertenten G. A field study to determine the prevalence, dairy herd management systems, and fresh cow clinical conditions associated with ketosis in western European dairy herds. J Dairy Sci. 2014 m. balandžio;97(4):2145–54.

40. Itle AJ, Huzzey JM, Weary DM, von Keyserlingk MAG. Clinical ketosis and standing behavior in transition cows. J Dairy Sci. 2015 m. sausio;98(1):128–34.

41. Momtaz H, Rahimi E, Tajbakhsh E. Detection of some virulence factors in Staphylococcus aureus isolated from clinical and subclinical bovine mastitis in Iran. :6.

42. Viguier C, Arora S, Gilmartin N, Welbeck K, O’Kennedy R. Mastitis detection: current trends and future perspectives. Trends Biotechnol. 2009 m. rugpjūčio;27(8):486–93.

43. Atyabi N, Vodjgani M, Gharagozloo F, Bahonar A. Prevalence of bacterial mastitis in cattle from farms around Tehran. Iran J Vet Res. 2006 m.;7(3):76–9.

44. Cheng D, Zhu S, Yin Z, Ding W, Mu Z, Su Z, ir kt. Prevalence of bacterial infection responsible for bovine mastitis. Afr J Microbiol Res. :7.

45. Eldesouky I, Mohamed N, Khalaf D, Salama A, Elsify A, Ombarak R, ir kt. Candida albicans’ın Moleküler Tespiti İle Sütçü İneklerde Candida Mastitisi. Kafkas Univ Vet Fak Derg [Prieiga per internetą]. 2016 m. [žiūrėta 2018 m. gruodžio 17 d.]; Adresas: http://vetdergikafkas.org/uploads/pdf/pdf_KVFD_L_1922.pdf