LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Jonas Ąžuolas Dedūra
Biožymenų panaudojimas šviežiapienių karvių
klinikinių mastitų ir endometritų diagnostikos bei
gydymo efektyvumo vertinimui
Usage of biological markers in fresh-dairy cattle
clinical mastitis and endometritis diagnostics and
treatment efficiency evaluation
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. Ramūnas Antanaitis
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Biožymenų panaudojimas šviežiapienių karvių klinikinių mastitų ir endometritų diagnostikos bei gydymo efektyvumo vertinimui“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, (parašas) pavardė)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (- (parašas) os) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, (parašas) pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1. 1. Ligos po apsiveršiavimo ... 11 1. 2. Mastitas ... 12 1. 2. 1. Etiologija ... 12 1. 2. 2. Diagnostika... 13 1. 2. 3. Gydymas... 14 1. 2. 4. Profilaktika ... 16 1. 3. Endometritas ... 17 1. 3. 1. Etiologija ... 17 1. 3. 2. Diagnozavimas ... 17 1. 3. 3. Gydymas... 18 1. 3. 4. Profilaktika ... 191. 4. Biožymenų panaudojimas ligų diagnostikoje ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21
2. 1. Tyrimo vieta ir laikas ... 21
2. 2. Tyrimo metodas ir eiga ... 21
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
3. 1. Dažniausiai X ūkyje diagnozuojamos šviežiapienių karvių ligos... 24
3. 2. Biožymenų pokyčiai diagnozuojant klinikinį mastitą, endometritą ... 25
4
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
4. 1. Dažniausiai šviežiapienėms karvėms diagnozuojamų ligų aptarimas ... 34
4. 2. Biožymenų pokyčių diagnozuojat klinikinį mastitą, endometritą aptarimas ... 34
4. 3. Biožymenų pokyčių taikant skirtintgas gydymo schemas aptarimas ... 36
IŠVADOS ... 37
REKOMENDACIJOS ... 38
5
SANTRAUKA
Biožymenų panaudojimas šviežiapienių karvių klinikinių mastitų ir endometritų diagnostikos bei gydymo efektyvumo vertinimui
Jonas Ąžuolas Dedūra Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas ir uždaviniai: nustatyti ir įvertinti specifinių žymenų panaudojimo galimybes šviežiapienių karvių klinikinių mastitų ir endometritų diagnostikos ir gydymo efektyvumo vertinimui. Tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai: 1. diagnozuoti dažniausiai pasitaikančias šviežiapienių karvių ligas ūkyje; 2. įvertinti biožymenų reikšmę diagnozuojant klinikinį mastitą, endometritą; 3. įvertinti biožymenų pokyčius taikant klinikinio mastito ir klinikinio endometrito gydymo schemas; 4. vadovaudamiesi gautais tyrimo rezultatais, pateikti tirtų ligų diagnostikos ir gydymo schemų rekomendacijas.
Medžiagos ir metodai: tyrimui buvo atrinkta 116 karvių apsiveršiavusių vieno mėnesio eigoje. Pagal klinikinius požymius nustatytos dažniausiai pasireiškiančios ligos jų tarpe. Vėliau, analogų principu, pagal tirtoms ligoms būdingus klinikinius požymius, sudarytos 3 grupės. 1 grupė – kontrolinė (n=10), 2 grupė – klinikinio mastito (n=10), 3 grupė – klinikinio endometrito (n=10). Karvės su būdingais klinikinio mastito požymiais buvo padalytos į dvi grupės pagal taikytas gydymo schemas. 1 gydymo schema – Multiject IMM (n=5), 2 gydymo schema – Synulox LC (n=5).
Pasinaudojus ūkyje įdiegta kompiuterine bandos valdymo programa, surinkti specifinių biožymenų duomenys apie kiekvieną galviją patekusį tarp 30 atrinktų. Pieno produkcijos kiekis (kg/d), elektrinis pieno laidumas (mS/cm), gyvūno aktyvumas (žngsn/val) – fiksuojami 5 paras prieš ir 7 paras po ligos diagnozavimo. Išanalizuoti mėnesio kontroliniai pieno tyrimų rezultatai – somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml), baltymų riebalų santykis (R:B) bei mėnesio vidutinis pieno tėkmės greitis (kg/min). Įvertintas karvių kūno masės indeksas balais 1 – 5 pagal Fergusoną ir kt.
Rezultatai ir išvados: 1. Dažniausiai X ūkyje diagnozuojamos ligos šviežiapienėms karvėms buvo: mastitas – 24 proc, endometritas – 11 proc., nuovalų užsilaikymas – 4 proc.; 2. Pieno kiekio (16,21 proc.) bei aktyvumo (16,29 proc.) sumažėjimas lydimas (11,17 proc.) padidėjusiu elektriniu pieno laidumu – svarbus ankstyvojo klinikinio mastito diagnostikoje. Ligos atsiradimą klinikinio mastito grupėje atspindi pieno tėkmės greičio 56,84 proc. sumažėjimas bei 1275,94 proc. išaugantis somatinių ląstelių skaičius. Likus dviems paroms iki klinikinio endometrito simptomų pasireiskimo, 10,6 proc. sumažėja gyvūno aktyvumas; 3. Vertinant biožymenų pokyčius, antroji gydymo schema buvo efektyvesnė. Amoksicilinu su klavulano rūgštimi ir prednizolonu gydytos karvės davė 3,53 proc.
6 daugiau pieno, buvo 3,72 proc. aktyvesnės bei jų pieno elektrinis laidumas 4,12 proc. mažesnis lyginant su pirmąja schema gydytomis karvėmis; 4. Norint kuo anksčiau diagnozuoti klinikinį mastitą, reikėtų analizuoti kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojamus rodiklius – elektrinį pieno laidumą, pieno kiekį, aktyvumą, somatinių ląstelių skaičių bei pieno tėkmės greitį. Kaip papildomas rodikis klinikinio endometrito diagnostikoje yra sumažėjęs gyvūno aktyvumas. Rekomenduojama taikyti antrą gydymo schemą, naudojant amoksiciliną su klavulano rūgštimi bei prednizolonu. Reikalingi tolimesni tyrimai efektyvumo patvirtinimui.
Raktiniai žodžiai: šviežiapienės karvės, biožymenys, klinikinis mastitas, klinikinis endometritas, gydymo schemos, efektyvumas.
7
SUMMARY
Usage of biological markers in fresh dairy cattle clinical mastitis and endometritis diagnostics and treatment efficiency evaluation
Jonas Ąžuolas Dedūra Master's Thesis
Research aim and objectives: to determine and evaluate the usage of specific biomarkers in fresh-dairy cattle clinical mastitis and endometritis diagnostics and treatment efficiency. Objectives of the study: 1. To diagnose the most common diseases of fresh-dairy cows in the farm; 2. To evaluate the significance of biomarkers in clinical mastitis, endometritis diagnostics; 3. To evaluate the changes of biomarkers during clinical mastitis and clinical endometritis treatment period. 4. Provide recommendations for clinical mastitis and endometritis diagnostics and treatment schemes application. Materials and methods: According to clinical signs, the most commonly occurring diseases were identified among 116 fresh-dairy cows. Chosen cows were calved during one month period. Subsequently, in analogy with the clinical features of the diseases, 3 groups were formed. Group 1 - control (n = 10), group 2 - clinical mastitis (n = 10), group 3 - clinical endometritis (n = 10). Cows with clinical signs of mastitis were divided into two groups according to the applied treatment schemes. Scheme 1 – Multiject IMM (n = 5), scheme 2 – Synulox LC (n = 5).
Using the computerized herd management program, we collected biomarkers data for each cow among the 30 selected. Milk output (kg / d), electrical milk conductivity (mS / cm), animal activity (count / hour) – were recorded 5 days before and 7 days after diagnosis. The monthly control results of milk were analyzed: the number of somatic cells in milk (thsd / ml), the protein fat ratio (R: B), and the monthly average of milk flow rate (kg / min). Body mass index was evaluated from 1 to 5 by Ferguson et al
Results: 1. The most commonly diagnosed fresh-dairy cattle diseases in the X farm were: mastitis - 24%, endometritis - 11%, failure to release the placenta - 4%; 2. A decrease in the milk production (16.21%) and activity (16.29%) associated with elevated milk conduction (11.17%) are important indicators in the diagnosis of early clinical mastitis. The occurrence of clinical mastitis reflects decreased milking flow rate of 56.84%. and 1275.94%. increasing somatic cell count. At two days before clinical endometritis diagnose, activity was reduced by 10.6%. 3. In biomarkers evaluation, the second treatment scheme was more effective. Cows treated with amoxicillin, clavulanic acid and prednisolone gave 3.53%. more milk, were 3.72%. more active and their milk electrical conductivity were 4,12%. lower compared to the first treatment scheme cured cattle; 4. In order to diagnose the
8 clinical mastitis as early as possible, it is necessary to analyze biomarkers of the computerized herd management program, such as: electrical milk conductivity, amount of produced milk, activity, somatic cell count and milking flow rate. As an additional indicator of clinical endometritis can be used decreased activity. Apply a second treatment scheme including amoxicillin with clavulanic acid and prednisolone. Further studies are needed to confirm the effectiveness of this treatment.
Keywords: fresh-dairy cattle, biomarkers, clinical mastitis, clinical endometritis, treatment schemes, effectiveness.
9
SANTRUMPOS
PEL – pieno elektrinis laidumumas; proc. – procentai; kg – kilogramai; d – diena; min. – minutė; mS – milisiemensas; cm - centimetras
R:B – riebalų baltymų santykis; tūkst. – tūkstantis;
žngsn. – žingsniai; val. – valanda; m – metai;
pH – vandenilio jonų koncentracijos tirpale matas; KMI – kūno masės indeksas;
SLS – somatinių ląstelių skaičius; pav. – paveikslas;
lent. – lentelė;
d. p. p. – dienos post partum; ml – mililitras;
spp. – mikroorganizmų rūšis; kPA – kilopaskalis.
10
ĮVADAS
Vienas iš svarbiausių tarpsnių karvės fiziologijoje yra pirmas mėnesis po apsiveršiavimo. Šiuo periodu patelės organizme vyksta endokrininės sistemos, metaboliniai bei fiziologiniai pokyčiai. Dėl netinkamos priežiūros nusilpsta gyvūno imuninė sistema, didėja rizika susirgti medžiagų ir reprodukcinės sistemos ligomis (1).
Mastitas daugiausiai nuostolių padaranti liga pienininkystėje. Pavienėse bandose klinikinė forma gali siekti 16 – 65 proc. (2). Dėl mastito mažėja produkcijos kiekis, prastėja jos kokybė. Ūkiai patiria nuostolius susijusius su gydymo išlaidomis, papildomu darbu bei brokuojamomis karvėmis (3). Atliktais skaičiavimas, vidutiniai ekonominiai nuostoliai už kiekvieną sergantį gyvūną bandoje gali siekti iki 100 eurų (4).
Gimdos gleivinės uždegimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų po apsiveršiavimo. Pasauliniu lygiu nustatytas iki 50 proc. siekiantis sergamumas tarp didelės produkcijos karvių. Lietuvoje, didesnėse fermose, statistika panaši, liga paliečia 33 – 48 proc. šviežiapienių galvijų (3). Šis sutrikimas taip pat nurodomas kaip pagrindinė nevaisingumo priežastis. Ilgėja sergančių karvių apvaisinimo intervalas, servis periodas (4).
Pasaulyje opia problema tampa neracionalus antibiotikų naudojimas ir dėl to augantis bakterijų rezistentiškumas. Ankstyvoje stadijoje diagnozuotos ligos yra gydomos efektyviau, reikalauja mažiau sąnaudų, užkertamas kelias infekcinių ligų plitimui. Kompiuterinių bandos valdymo programų dėka, galime fiksuoti gyvūno elgsenos, produkcijos pokyčius prieš pasireiškiant sutrikimui bei sekti biožymenų kaitą gydymo laikotarpiu (5). Praktikoje dažniausiai yra vertinamas gyvūno aktyvumas, įmitimas, pieno kiekis ir elektrinis pralaidumas. Šie biožymenys pradeda kisti dar prieš klinikinių simptomų pasireiškimą ir yra vieni informatyviausių diagnozuojant ligas (6).
Tyrimo tikslas
Nustatyti ir įvertinti specifinių žymenų panaudojimo galimybes šviežiapienių karvių klinikinių mastitų ir endometritų diagnostikos ir gydymo efektyvumo vertinimui.
Darbo uždaviniai:
1. Diagnozuoti dažniausiai pasitaikančias šviežiapienų karvių ligas ūkyje. 2. Įvertinti biožymenų reikšmę diagnozuojant klinikinį mastitą, endometritą.
3. Įvertinti biožymenų pokyčius taikant klinikinio mastito ir klinikinio endometrito gydymo schemas. 4. Vadovaudamiesi gautais tyrimo rezultatais, pateikti tirtų ligų diagnostikos ir gydymo schemų rekomendacijas.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Ligos po apsiveršiavimo
Veršiavimosi laikotarpiu karvės organizme vyksta medžiagų apykaitos ir endokrininės sistemos persitvarkymas. Ruošiamasi vaisiaus atvedimui, laktacijos pradžiai (7). Dėl patiriamo metabolinio streso, kortizolio koncentracija kraujyje gali išaugti 3 – 4 kartus. Kortikosteroidai slopina imuninės sistemos atsaką, todėl galvijas tampa lengvai pažeidžiamas ligoms. Šis laikotarpis yra kritinis ir turės įtakos tolimesnei gyvūno sveikatai, produktyvumui, vaisingumui (8).
Ligos po apsiveršiavimo skirstomos į metabolines (ketozė, parezė po apsiveršiavimo, šliužo dislokacija, mastitas) ir reprodukcines (užsilaikiusios nuovalos, endometritas) (9). Medžiagų apykaitos sutrikimai pasireiškia dėl nesubalansuoto šėrimo, kai racione stinga angliavandenių, baltymų, mineralų ar vitaminų. Reprodukcinės ligos turi įvairių predisponuojančių veiksnių, tačiau priežastys glaudžiai siejasi ir yra sąlygotos metabolinių sutrikimų (10).
Ketozė būdinga produktyvioms, nutukusioms karvėms. Pieno sintezei sunaudojama daugiau energijos, nei kad gyvūnas geba suėsti sausųjų medžiagų. Ilgai trunkančio neigiamo energijos balanso pasekoje, vyksta riebalų mobilizacija bei oksidacija susidarant ketonams. Sergamumas subklinikinė ligos forma gali siekti virš 40 proc. Kliniškai pasireiškia liesėjimo arba nerviniai simptomai. Gydant taikomos intraveninės dekstrozės infuzijos. Gliukoneogenezės skatinimui duodamas cholinas, kuris taip pat apsaugo kepenis nuo lipidozės (11).
Parezė po apsiveršiavimo pasireiškia esant kalcio stygiui arba nenormaliam kalcio – fosforo santykiui. Dėl pasiruošimo laktacijai ir krekenų išskyrimo karvės kraujyje sumažėja kalcio kiekis, kuris dalyvauja nervinio impulso sklidime, raumenų veikloje, kraujo krešėjimo procese, palaiko tinkamą šarmų – rūgščių balansą. Klinikiniai hipokalcemijos požymiai gali varijuoti nuo sutrikusios gyvūno orientacijos, raumenų traukulių iki negalėjimo atsistoti, sąmonės netekimo, komos. Simptomai dažniausiai pastebimi 12 – 72 val. po veršelio atvedimo. Gydymui taikoma kalcio terapija, greitas efektas pasiekiams intraveniniais kalcio gliukonato tirpalais (12).
Pieno liaukos uždegimai pagal formas skirstomi į slaptąjį arba subklinikinį ir klinikinį. Slaptoji nuo 15 iki 40 kartų dažnesnė ir yra viena nuostolingiausių ligų pieno pramonėje (13). Pavienėse bandose klinikinis mastitas vidutiniškai pasireiškia 10 – 12 proc karvių, tačiau atskirais atvėjais šis skaičius gali varijuoti 16 – 65 proc. ribose (2). Mastitai diagnozuojami šviežiapienėms karvėms per 50 dienų nuo laktacijos pradžios (14). Pirmaveršės serga net 17 proc. dažniau pirmąjį laktacijos mėnesį negu kitos (15). Vėliau mastitų rizika auga su gyvulio amžiumi (14).
12 Šliužo topografinė vieta gali pakisti dėl per daug baltymais praturtinto pašaro, kai nėra atsistatęs gyvūno apetitas po apsiveršiavimo ir didysis prieskrandis nepilnai užpildomas. Dislokacijos į kairę pusę klinikiniai požymiai gali likti nepastebėti. Tuo tarpu, poslinkiui į dešinę būdingi ryškūs simptomai – produkcijos mažėjimas, gyvūno masės praradimas. Negydant ligos 48 valandas, letali baigtis. Taikomas chirurginis, medikamentinis gydymas (16).
Nuovalų užsilaikymas diagnozuojamas, jei vaisiaus dangalai ar placenta nepasišalina per 12 valandų (kitų autorių teigimu 24 val.) po atvedimo. Praėjus 6 – 9 val. prasideda audinių irimas, auga bakterinės infekcijos rizika. Audinių evakuacija sutrinka dėl gimdos raumenų atonijos ar esant vaisiaus dangalų ir gimdos gleivinės sąaugoms (17). Medikametiniam gydymui naudojamos oksitocito injekcijos. Ilgiau užsilaikiusios nuovalos atskiriamos mechaniškai (16).
Endometritas – gimdos endometriumo uždegimas, kuris skirstomas į klinikinį ir subklinikinį. Kliniškai pastebimos pūlingos išskyros iš gimdos. Ligos priežastimi dažniausiai būna placentos susilaikymas, abortavęs vaisius, grubi akušerinė pagalba arba stambus jauniklis. Pažeidus natūralų apsaugos barjerą, atveriami vartai patogeniniams mikroorganizmams. Gydymo metodai paremti hormonų ir antibiotikų terapija, gimdos lavažu antiseptiniais tirpalais (18).
1. 2. Mastitas
1. 2. 1. Etiologija
Mastitas tai – pieno liaukos parenchiminės dalies uždegimas, kurio pasekoje keičiasi cheminės, fizikinės, biologinės pieno savybės bei vyksta.patologiniai procesai liaukiniame audinyje (14). Pakitimų laipsnį lemia sukėlėjo patogeniškumas ir uždegiminio atsako mastas (19). Nors dažniausiai ligą sukelia mikroorganizmai, egzistuoja ir neinfekcinės kilmės mastitas, dėl šėrimo klaidų ar traumų (20).
Pieno liaukoje palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Patekę per spenio kanalą jie sukelia uždegiminę reakciją, pažeidžia kanalo, cisternos, alveolių struktūras. Mastitą sukeliantys mikroorganizmai skirstomi į (21):
1) aplinkos bakterijas – randamos pakratuose, dirvoje, pašaruose ir išmatose. Labiausiai paplitusios koliforminės bakterijos Escherichia coli, Klebsiella spp, Enterobacter. Taip pat priskiriama Streptococcus uberi,, Streptococcus dysgalactiae. Paprastai užsikrečiama karvei gulint ant kontaminuoto paviršiaus. Mikroorganizmų išgyvenimui reikalinga drėgna terpė;
2) kontaginės bakterijas – užsikrečiama per kontaminuotas melžėjų rankas, rankšluoščius, melžimo aparatus. Patogenas perduodamas nuo sergančių karvių sveikoms. Kontaginės bakterijos dažniausiai sukelia klinikinius mastitus. Joms priskiriamos:
13 a) Streptococcus agalactiae – sparčiai paplinta bandoje, dėl neryškių klinikinių simptomų bei didelio mikroorganizmų išskyrimo su pienu;
b) Staphylococcus aureus – plintai lėčiau, mažiau išskiriama su pienu, gali ilgiau išlikti aplinkoj; c) Mycoplasma spp . – ypač užkrečiamos, žaibiškas plitimas. Dažniausiai pasireiškia į bandą introdukavus naujai pirktus galvijus.
3) mieliagrybiai – iš visų mastito atvėjų sudaro 2 – 3 proc. Išskiriami Candida albicans ir Criptococcus neoformans. Klinikiniai požymiai tokie patys kaip ir bakterinės kilmės.
2008 m. Lietuvoje atliktais tyrimais buvo identifikuoti pagrindinės mastitus sukeliančios bakterijos, kurias sudarė: streptokokai – 14,28 proc., stafilokokai – 11,43 proc., mišri tešmens mikroflora – 74,28 proc. Mišrią tešmens infekciją streptokokai ir stafilokokai sukėlė 80 proc. atvejų, stafilokokai ir enterobakterijos – 20 proc. atvejų. Apie 65 proc. visų tirtų mėginių išskirtas S. aureus. (22).
Rizikos grupes sudaro užtrūkintos ir šviežiapienės karvės. Po užtrūkinimo periodo pastebimas imuninės sistemos susilpnėjimas. Sumažėja monocitų, limfocitų ir neutrofilų funkcijos (23).
1. 2. 2. Diagnostika
Klinikinis mastitas dažniasiai diagnozuojamas pagal pieno konsistencijos, spalvos pokyčius. Pienas gali būti vandeningas arba tirštas, sutrauktas, su kraujo priemaiša, pūliais. Taip pat pastebimas bendras gyvūno sveikatos pablogėjimas t.y. sumažėjęs atrajojimų skaičius ir peristaltika, suvartojama mažiau pašaro, apatiškumas, dėl skausmingo tešmens mažiau vaikštoma, daugiau laiko praleidžiama stovint. Stipriai krenta produkcijos kiekis. Klinikinio tyrimo rezultatai rodo pakilusią rektinę temperatūrą, sumažėjusį odos turgorą, pailgėjusį kapiliarų prisipildymo laiką, tachikardiją. Uždegimo apimta liauka patinusi, karšta, skausminga, apčiuopiami fliuktuojantys tešmens limfiniai mazgai (24).
Vienas tiksliausių metodų diagnozuojant mastitus yra somatinių ląstelių piene skaičiavimas. Somatinėms ląstelėms priskiriami leukocitai, eritrocitai, liaukinio epitelio ląstelės. Klinikinės formos metu 1 mililitre pieno nustatomas iki kelių milijonų išaugęs SLS. Skaičiavimai atliekami laboratorijoje mikroskopuojant dažytus pieno tepinėlius ar naudojant specialius elektroninius bei lazerinius prietaisus (25).
Siekiant identifikuoti mastito sukėlėją atliekami pieno mėginių mikrobiologiniai tyrimai. Bakterinių susirgimų atvėjais, tikslinga nustatyti mikroorganizmų jautrumą antibiotikams. Apie 30 proc. klinikinio mastito atvejų sukėlėjas nėra identifikuojamas. Taip gali nutikti dėl per mažo bakterijų skaičiaus piene ar esant neįprastam mastito sukėlėjui (mikoplazmos, grybai, mielės). Net pasireiškus stipriems klinikiniams požymiams ir dideliam SLS, baketrijų skaičius pieno liaukoje gali būti mažas. Tam įtakos turi karvės organizmo jautrumas, sukėlėjo patogeniškumas (24).
14 Subklinikiniu mastitu serganti karvė pasižymi mažėjančia pieno produkcija ir virš 200 tūkst./ml. siekiančiu SLS. Indų mokslininkai nustatė, kad SLS esant 200 – 400 tūkst./ ml. per laktaciją prarandama apie 350 kg pieno. Virš 400 tūkst./ ml. – 540 kg. Virš 800 tūkst./ ml. – 725 kg. SLS esant virš 1000 tūkst./ ml., galima prarasti apie 900 kg produkcijos per laktaciją, o viršijus 2000 tūkst./ ml. prarandama daugiau kaip 1000 kg (26).
Greitas ir pigus slaptosios formos diagnozavimas, kurį galima atlikti ūkyje, yra Kalifornijos mastito testas. Tyrimo metu į specialias lėkšteles primelžiama po 2 – 3 ml pieno. Indas padalytas į keturias sekcijas, kiekvienai pieno liaukai patikrinti. Į visas keturias įpilamas reagentas. Maišoma 1:1 santykiu. Švelniai sukant lėkštelę 5 – 10 sekundžių, stebima reakcija. Reagente esančios medžiagos suardo somatinių ląstelių branduolius, išlaisvina dezoksiribonukleino rūgštis ir su jomis susijungia. Teigiamos reakcijos metu keičiasi mišinio klampumas. Reakcija vertinama penkių balų sistemoje (žiūrėti 1 lent.). Daugelis testų savo spalvos pokyčiais parodo ir apytikslį mėginio pH (25).
1 lent. Kalifornijos mastito testo vertinimas balais (25).
1. 2. 3. Gydymas
Renkantis gydymo schemą, reikia atsižvelgti į ligos formą, jos sunkumą. Tikslinga atlikti mikrobiologinį tyrimą, nustatyti ligos sukėlėją. Pasaulyje daug diskutuojama neracionalaus antibiotikų naudojimo tema. Bakterijų atsparumo augimas yra viena opiausių problemų. Bakterinių susirgimų atvėjais, privalu įvertinti mikroorganizmų rezistentiškumą veikliosioms medžiagoms. Dažniausiai mastitas yra sukeltas mišrios mikrofloros, todėl pasirenkamas kombinuotas gydymas derinant
15 skirtingus antibiotikus. Taip mažinama rizika išsivystyti atsparioms mikroorganizmų padermėms. Išskyrus konkretų sukėlėją, naudojamos siauro veikimo antimikrobinės medžiagos. Dauguma preparatų aplikuojami per pieno liaukos kanalą. Intramaminės suspensijos gali būti derinamos su parenteriniais antibiotikais (27), (28) .
Mielių infekcija gydoma antigrybeliniais preparatais. Kursas trunka nuo kelių savaičių iki keletos mėnesių, tačiau pasitaiko ir savaiminių pasveikimų per 1 – 2 savaites. Didelė reinfekcijos tikimybė, kuri gali komplikuotis bakteriniu susirgimu (29).
Klinikinio mastito atvėju, gydymas taikomas nedelsiant. Siekiama sumažinti gyvūno jaučiamą diskomfortą, skausmą, apriboti uždegimo plitimą į likusius ketvirčius ir atstatyti pieno produkciją. Didelio produktyvumo karvės melžiamos 2 – 3 kartus per parą. Po melžimo, kas 12 valandų, į pažeistas liaukas suleidžiamos intramaminės suspensijos. Antibiotikų kursas trunka 2 – 5 paras. Oksitocino pagalba skatinama pieno sekrecija bei greitesnis liaukos apsivalymas nuo uždegiminių produktų. Taikoma palaikomoji elektrolitų terapija. Uždegimas slopinamas nesteroidiniais ir steroidoiniais preparatais. Reikia atsižvelgti, kad steroidai sukelia imunosupresiją. Sisteminiai antibiotikai dažniausiai naudojami esant ūmiai Staphylococcus aureus infekcijai (1).
Mikoplazmų, Pseudomonas aeruginosa ir Prototheca sp. sukeltiems mastitams efektyvaus gydymo nėra. Tokias karvės rekomenduojama šalinti iš bandos (29).
Subklinikinė ligos forma gydoma tais atvėjais, kai rizikuojama prarasti pieno rinką dėl per didelio SLS piene. Medikamentinis gydymas taip pat skiriamas, jeigu bakteriologinio tyrimo metu buvo identifikuotas Streptococcus agalactiae. Nuo šio sukėlėjo sėkmingai gydoma, t.y. apie 90 proc. avtėjų baigiasi pasveikimu. Sunkiausiai gydomi Staphylococcus aureus ir koliforminių balterijų sukelti mastitai. Dėl mažo pasveikusių karvių procento, pasirinkus gydyti, tai reiktų daryti užtrūkinimo metu (30).
2013 metais atliktas bakterijų atsparumo antibiotikams tyrimas (žiūrėti 2 lent.) parodė, kad Streptococcus agalactiae jautriausias enrofloksacinui. Koliforminių bakterijų rezistentiškumas mažiausias amoksicilinui su klavulano rūgštimi bei enrofloksacinui. Staphylococcus aureus mažiausias atsparumas dihidrostreptomicinui ir amoksicilinui su klavulano rūgštimi. Staphylococcus aureus ir kitų stafilokokų jautrumas didžiausias enrofloksacinui ir neomicinui.
16 2 lent. Antibiogramų duomenys (31)
J – jautrus; MJ – mažai jautrus; A – atsparus.
1. 2. 4. Profilaktika
Mastitų prevencijos metu siekiama kontroliuoti svarbiausius rizikos veiksnius, kurie turi įtakos sukėlėjo plitimui bandoje. Pirmiausia, turi būti laikomasi patalpų higienos reikalavimų. Reikalinga gera ventiliacija, vengiama skersvėjų, reguliariai šalinamas mėšlas. Gyvūnų laikymo vietos kreikiamos sausais, geros kokybės pakratais. Ypatingas dėmesys skiriamas besiveršiuojančioms ir šviežiapienėms karvėms. Įrodyta, kad subalansuotas šėrimas su vitamino E ir seleno papildais sumažina klinikinio mastito pasireiškimą iki 57 proc. Taip pat svarbu paminėti, kad iškart po melžimo karvė turėtų gauti pašaro. Spenio kanalas po melžimo išlieka atviras 15 – 20 minučių, tai yra infekcijos patekimo vartai. Ėdant gyvūnas stovi, todėl tešmuo neliečia grindinio, mažėja kontaminacijos rizika. Prieš ir po melžimo privalu dezinfekuoti spenį, tam naudojamos individualios šluostės, dezinfekciniai tirpalai. Kreipiamas dėmesys į personalo higienos taisyklių laikymasi. Reguliariai tikrinami melžimo aparatai t.y. plaunami, tikrinamas vakuumo lygis sistemoje, kuris turi neviršyti 300 mm gyvsidabrio stulpelio arba 42 kPA. Prieš nuimant melžiklius išjungiamas vakuumas. Mastitu sergančios karvės melžiamos paskutinės, pienas surenkamas į atskiras talpas, po melžimo aparatai gerai dezinfekuojami. Chroniškai mastitu sergančios karvės brokuojamos, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui bandoje (32). Rekomenduojama kas mėnesį siųsti kontrolinius kiekvienos karvės pieno mėginius SLS nustatymui. Svarbu išsiaiškinti ligos priežastis ir jas likviduoti, kitaip gydymas bus neefektyvus (33).
17
1. 3. Endometritas
1. 3. 1. Etiologija
Endometritas – gimdos gleivinės uždegimas. Sveikos karvės organizmas turi daugybę būdų apsisaugoti nuo endometrito sukėlėjų. Vulva ir gimdos kaklelis sudaro fizinį barjerą oportunistinių bakterijų patekimui. Vietinė vaginos mikroflora bei rujos metu parūgštėjęs pH stabdo patogeninių bakterijų kolonizaciją. Gimdos atsistatymo metu, su lochijomis pašalinama ir nepageidaujama mikroflora. Nepaisant to, nusilpus gyvūno imuninei sistemai ir veikiant ligą predisponuojantiems faktoriams, endometrito susirgimo rizika smarkiai išauga. Predisponuojantiems faktoriams priskiriami: reprodukcinių organų vientisumo pažeidimai, medžiagų apykaitos ligos, endokrininės sistemos sutrikimai, higienos sąlygų nesilaikymas sėklinant ar priimant veršelį, nešvara veršiavimosi vietoje (34).
Endometritas pagal formą skirstomas į klinikinį ir subklinikinį arba kitaip vadinamą citologinį. Atliktais tyrimais nustatyta, kad klinikinę formą sukelia mišri bakterinė infekcija. Dažniausiai išskiriami mikroorganizmai – Trueperella pyogenes (anksčiau A. Pyogenes), Escherichia coli, Prevotella melaninogenica, Fusobacterium necrophorum ar Proteus spp. (35). E. coli vyrauja pirmą savaitę po apsiveršiavimo, antrosios savaitės eigoje dominuoti pradeda T. pyogenes. Dėl T. pyogenes patogeniškumo nekrozuojamos endometriumo ląstelės, to pasekoje stebimi sunkūs klinikiniai požymiai, išauga nevaisingumo tikimybė. (9). Subklinikinę forma gali sukelti: Bacillus spp., Streptococcus spp., Staphylococcus spp., E. coli, Klebsiella pneumoniae, Micrococcus spp., Enterobacter spp (36).
1. 3. 2. Diagnozavimas
Klinikinio endometrito simptomai pasireiškia nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių po apsiveršiavimo, tačiau dažniausiai diagnozuojama 3 savaitės p. p. Ketvirtadaliui sergančių karvių pastebimos baltos arba gelsvos, mukopurulentiškos išskyros iš makšties. Gimdos kontrolei vykdyti taikomas gimdos masažas per tiesiąją žarną. Tokiu būdu turinys išstumiamas išorėn. Tuo pačiu įvertinamas gimdos dydis, konsistencija (24).
Klinikinės formos diagnostiką palengvina ultagarso aparatas, kurio ekrane matyti gimdos spindis pripildytas skysčio su fibrino gijomis (37).
Citologinio tyrimo metu naudojamas specialus šepetėlis mėginiui surinkti arba atliekamas mažo tūrio gimdos praplovimas. Metodo esmė – polimorfonuklearinių leukocitų koncentracijos vertinimas lyginant su standartu. Nustatyta, kad daugiau kaip 6,0 proc. padidėjusi polimorfonuklearinių leukocitų koncentracija ar pūlingos gleivės iš makšties yra informatyviausi rodikliai diagnozuojant klinikinį
18 endometritą 32 – 38 laktacijos dieną ir 53 – 59 laktacijos dieną, kai koncentracija didesnė 4,0 proc. (38).
Didžiausiu jautrumu ir specifiškumu pasižymi endometriumo biopsinis tyrimas. Tyrimo principas panašus į citologinį, tik pats mėginys imamas iš gimdos gleivinės audinių, todėl yra sudėtingesnis (38). Subklinikinės formos metu nėra pastebimų klinikinių požymių. Diagnostikai dažniausiai imamas citologinis gimdos gleivinės tepinėlis. Uždegimo metu tepinėlyje randama daug neutrofilų, bet nėra sekreto iš makšties (39). Subklinikinis endometritas diagnozuojamas aptikus daugiau kaip 18 proc. neutrofilų mėginyje imtame tarp 20 - 33 d. p. p. arba daugiau kaip 10 proc. 34 - 60 d. p. p (37).
1. 3. 3. Gydymas
Gydymo metodai paremti hormonų ir antibiotikų terapija, gimdos lavažu antiseptiniais tirpalais ar proteolitinių fermentų panaudojimu.
Apžiūros metu radus subrendusį geltonkūnį, taikoma prostaglandino analogų terapija. Sukeliama luteolizė, mažinama progesterono koncentracija ir stimuliuojama gimdos motorika, rujos pradžia. Tokiu būdu inicijuojamas natūralus gimdos apsivalymas evakuojant uždegiminius produktus. Taip pat galima rinktis estradiolio ar estrogenų preparatus, kurie didina gimdos susitraukimų skaičių, gleivių sekreciją ir evakuaciją. Visgi gydimas estradioliu tęsiasi ilgiau negu pasirinkus prostaglandino ir antibiotiko derinį. Pastebima, kad estrogeno naudojimas gali pasireikšti šalutiniais poveikiais, vienas jų – folikulinės cistos (18).
Gydant klinikinį endometritą geriausias rezultatatas pasiekiamas derinant prostaglandinus su antibiotikais. Prieš taikant antimikrobinę terapiją, reikia nustatyti sukėlėją ir jo rezistentiškumą antimikrobinėms medžiagoms. Dažniausiai pasirenkami plataus veikimo spektro antibiotikai, kurie aplikuojami tiesiai į gimdą. Aktyviosios medžiagos sukėlėjus turi veikti baktericidiškai ar bakteriostatiškai, neslopinti natūralių organizmo apsauginių procesų, greitai prasiskverbti į gimdos sluoksnius. Manoma, kad tikslingai parinkus antibiotikus, pakanka suleisti vieną intrauterinės injekcijos dozę (40).
Gimdos raumenų tonusui didinti ir kraujotakai skatinti, atliekami gimdos lavažai antiseptiniais tirpalais. Dažniausiai naudojami jodo tirpalai, chlorheksidinas. Šie preparatai stimuliuoja nervų galūnes, ko pasekoje pagerėja sekrecija. Jodo jonai pasižymi baktericidiniu, sporicidiniu ir virucidiniu poveikiu, naikina mikroskopinius grybus (16). Kai kurie autoriai antiseptinių vaistų nerekomenduoja naudoti, dėl jatrogininės kilmės traumų bei galimai neigiamo poveikio vaisingumui (18).
Literatūroje rašoma apie chimotripsino, pankreatino, bromelainino, papaino, rutinino pritaikymą endometritų gydyme. Tai proteolitiniai fermentai veikiantys kaip uždegimo reguliatoriai ir
19 moduliatoriai. Leidžiant į gimdą mažiną uždegimą, skausmą. Yra duomenų, kad pažeidžia mikroorganizmų sienelės vientisumą, todėl didėja bakterijų jautrumas antibiotikams (16).
1. 3. 4. Profilaktika
Siekiant užkirsti kelią susirgimui, svarbu gerinti zoohigienines laikymo sąlygas. Laikytis švaros sėklinant bei priimant veršelį. Subalansuotas šėrimas - prevencija daugeliui ligų. Neperšertos karvės lengviau veršiuojasi, mažesnė metabolinių ligų rizika, kuri gali būti predisponuojantis endometritų veiksnys. Buliukai vedami sunkiau, todėl galima rinktis seksuotą spermą, siekiant gauti moteriškos lyties jauniklius (16).
1. 4. Biožymenų panaudojimas ligų diagnostikoje
Patologiniai procesai organizme prasideda kur kas anksčiau nei pamatome klinikinius ligos požymius. Tuo metu keičiasi gyvūno fiziologiniai rodikliai, jų kaitą patogu stebėti kompiuterine bandos valdymo progama. Papildomai atlikti pieno sudėties tyrimai leidžia anksti diagnozuoti ligas pradėti jų gydymą (6).
Melžimui skirti aparatai geba matuoti, individualius gyvūnui, pieno kiekius kiekvieno melžimo metu. Prasidėjus laktacijai sveikų karvių produkcija palaipsniui didėja. Patologinio proceso metu karvė suvartoja mažiau pašaro, daugiau energijos skiriama organizmo apsauginėms reakcijoms, todėl primelžiamas mažesnis pieno kiekis. Tai būdinga daugeliui medžiagų apykaitos susirgimų (41).
Ant gyvūno pritvirtinto pedometro pagalba galime sekti per tam tikrą laiką padarytų žingsnių skaičių. Aikštelėje įmontuoti signalo imtuvai reguliariai siunčia pedometro duomenis į kompiuterinės bandos valdymo programos bazę. Tai mums leidžia matyti vidutinį karvės aktyvumą. Šis rodiklis, vertinant kartu su kitais, yra reikšmingas sveikatingumo nustatymui. Nors kiekvieno gyvūno aktyvumas yra skirtingas, vidurkio nuokrypiai patikimai rodo pokyčius organizme. Išaugęs aktyvumas signalizuoja apie rujos pradžią, taip pat pastebimas esant lėtinėms ligoms. Ūmaus susirgimo atvėju aktyvumas mažėja, dėl jaučiamo diskomforto ar skausmo (42).
Dėl piene esančių jonų, jis yra laidus elektros srovei. Nustatyta, kad sveikų karvių vidutinis PEL yra apie 4,8 mS/cm., tačiau ribos varijuoja priklausomai nuo gyvūno amžiaus, laktacijų skaičiaus, riebalų kiekio piene bei pieno temperatūros, pH (43), (44), (45). Pieno liaukos uždegimo metu, PEL išauga dėl Na ir Cl jonų kiekio padidėjimo bei mažėjančios laktozės ir K. Tada biožymuo gali siekti 5,4 – 6,5 mS/cm (46).
Nustatytas glaudus PEL ir somatinių ląstelių skaičiaus piene ryšys. Somatinėsms ląstelėms priskiriami leukocitai, eritrocitai, liaukinio epitelio ląstelės. Uždegimas pažeidžia pieno liaukos kanalo, cisternos, alveolių struktūras. Suaktyvinama imuninė sistema, baltieji kraujo kūneliai migruoja į
20 židinio vietą, ko rezultatas – padidėjęs SLS (21). Fiziologine norma laikomas pirmas tris paras po apsiveršiavimo pakilęs SLS, tačiau mažėjant krekenų išskyrimui, mažėja ir SLS. Nuo ketvirtos paros SLS nesiekia 200 tūkst./ml. Laktacijos eigoje, mažėjant primilžiams, SLS šiek tiek padidėja (47). Kai SLS viršija 200 tūkst./ ml., galima įtarti, kad pieno liauka sudirginta arba prasidėjęs uždegiminis procesas (47).
PEL ir SLS matavimai yra neatsiejami mastitų diagnostikoje. Dėl uždegiminės reakcijos mažėja spenio kanalo praeinamumas, keičiasi pieno konsitencija. Todėl stebimas ir sumažėjęs pieno tėkmės greitis. Šis rodiklis priklauso nuo individualių gyvūno savybių ir yra paveldimas (48) Daugumos karvių vidutinis melžimosi greitis yra apie 2 – 4 kg/min (49). Didelio produktyvumo karvių pieno tėkmės greitis būna didesnis (50).
21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2. 1. Tyrimo vieta ir laikas
Tyrimas buvo atliktas 2018 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais „X“ ūkyje, esančiame pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Ūkyje laikoma apie 900 melžiamų karvių, viso per 3000 galvijų. Galvijai laikomi palaidi, šaltojo tipo karvidėse. Šviežiapienės karvės melžiamos 3 kartus per parą. Ūkyje įdiegta pažangi bandos valdymo sistema - GEA „Dairy Plan“.
2. 2. Tyrimo metodas ir eiga
Pirmuoju tyrimo etapu buvo atrinktos karvės apsiveršiavusios vieno mėnesio eigoje (n=116). Pagal būdingus k1inikinius požymius nustatytos dažniausiai pasireiškiančios ligos jų tarpe.
Antrosios tyrimo dalies metu, analogų principu, pagal klinikinius ligų simptomus atrinkta 30 šviežiapienių karvių. Visi gyvūnai buvo 2 – 3 laktacijos, Lietuvos juodmargių veislės. Gyvūnai suskirstyti į 3 grupes po 10 individų. Pirmąją grupę sudarė kliniškai sveikos – kontrolė, antrąją – klinikinu mastitu, trečiąją – klinikiniu endometritu sergančios karvės.
Klinikinis mastitas buvo diagnozuotas pagal tešmens ketvirčių skausmingumą, vietinės temperatūros padidėjimą, pieno konsistencijos pakitimus. Klinikinio endometrito diagnostikai atliekama rektinė gimdos palpacija, masažas. Palpacijos metu gimda edemiška, masažuojant, teka baltos spalvos išskyros.
Vėliau, klinikinio mastito požymių turinčios karvės buvo padalytos į dvi grupės pagal taikytas gydymo schemas. Pirma gydymo schema – taikytas Multiject IMM preparatas, antra gydymo schema – taikytas Synulox LC. Prieš pasirenkant antimikrobinius preparatus buvo nustatytas mastito sukėlėjų rezistentiškumas antibiotikams.
3 lent. Tiriamųjų grupių sudarymas
116 karvių 1 – 30 d. p. p. Atliktas klinikinis tyrimas.
Kliniškai sveikos 1 grupė (n=10) Klinikinis mastitas 2 grupė (n=10) Klinikinis endometritas 3 grupė (n=10) Multiject IMM 1 gydymo schema (n=5) Synulox LC 2 gydymo schema (n=5)
22 Naudojant 1 gydymo schemą karvės gydytos Multiject IMM intramamine suspensija. Suspensija leidžiama po melžimo, kartą per dieną, dvi dienas iš eilės. Viename 5 g švirkšte yra veikliųjų medžiagų: penicilino prokaino druskos 100 000 TV, streptomicino sulfato 100 mg, neomicino sulfato 100 mg, prednizolono 10 mg. Preparatas skirtas laktuojančioms karvėms gydyti, kurios serga ūminiu ar poūmiu mastitu.
Naudojant 2 gydymo schemą, po melžimų, kas 12 valandų, tris kartus į spenio kanalą leidžiama Synulox LC intramaminė suspensija. Viename 3 g švirkšte yra amoksicilino 200 mg, klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 50 mg, prednizolono 10 mg. Preparato paskirtis gydyti karvėms sergančioms mastitu, įskaitant infekcinių ligų gydymą, kurias sukelia šie pagrindiniai patogeniniai mikroorganizmai: stafilokokai (ir gaminančių β-laktamazę padermių), streptokokai (S. agalactiae, S. dysgalactiae, S. uberis), Escherichia coli (ir gaminančių βlaktamazę padermių).
Klinikinio endometrito gydymui skiriamas injekcinis tirpalas Enzaprost ir gimdos suspensija Clamoxyl metritis. Dinoprosto injekcija daroma į raumenis, 5 ml. tirpalo leidžiant kas 10 – 12 dienų. Gimdos suspencija, kurios veiklioji medžiaga – amoksicilinas, naudojama vieną kartą.
Paskutinio tyrimo etapo metu:
a) įvertintas tiriamų karvių kūno masės indeksas balais 1 – 5 pagal Fergusoną ir kt. Vertinimas atliktas praėjus dviem mėnesiam po apsiveršiavimo.
4 lent. KMI vertimimas 1 – 5 balų sistemoje pagal Fergusona ir kt. (51)
b) analizuoti tiriamojo mėnesio kontrolinių pieno tyrimo rezultatai t.y. somatinių ląstelių skaičius piene, baltymų riebalų santykis. Kontrolinių mėginių tyrimai buvo atlikti VĮ „ Pieno tyrimai“.
23 c) pasinaudojus ūkyje įdiegta kompiuterine bandos valdymo programa, surinkti specifinių biožymenų duomenys apie kiekvieną galviją patekusį tarp 30 atrinktų. Paimti kiekvieno į tyrimą įtraukto gyvūno – pieno produkcijos kiekiai (kg/d), elektrinis pieno laidumas (mS/cm), pieno tėkmės greitis (kg/min), karvių aktyvumas (žngsn/val). Rodikliai buvo fiksuojami 5 paras prieš ir 7 paras po ligos diagnozavimo, įskaitant diagnozės dieną. Viso 13 dienų. Taip pat analizuoti tiriamojo mėnesio pieno tėkmės greičio vidurkiai. Toks intervalas pasirinktas remiantis kitais autoriais, kurie teigia kad dauguma biožymenų statistiškai patikimai pradeda keistis 3 – 5 paras prieš pasireiškiant klinikiniams ligų požymiams
Statistinė duomenų analizė atlikta Microsoft Office Word 2007 ir Microsoft Office Excel 2007. Apskaičiuoti statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, duomenų statistinis patikimumas ir koreliacijos koeficientai.
24
3. TYRIMO REZULTATAI
3. 1. Dažniausiai X ūkyje diagnozuojamos šviežiapienių karvių ligos
1 pav. Ligų pasiskirstymas tarp šviežiapienių karvių 1 – 30 d. p. p.
1 pav. matyti, kad tiriamajame ūkyje iš 116 šviežiapienių karvių daugiausia mastito atvėjų – 24 proc. Endometritas sudarė 11 proc. Nuovalų užsilaikymas – 4 proc. Ketozė, parezė, šliužo dislokokacija pasireiškė vienetiniais atvėjais ir sudarė po 1 proc. Bendras tiriamos grupės sergamumas – 42 proc. 29; 24% 14; 11% 1; 1% 5; 4% 1; 1% 1; 1% 70; 58% Mastitas Endometritas Ketozė Nuovalų užsilaikymas Parezė Šliužo dislokacija Sveikos
25
3. 2. Biožymenų pokyčiai diagnozuojant klinikinį mastitą, endometritą
2 pav. KMI du mėnesiai po apsiveršiavimo *KMI normų viršutinė riba
2 pav. pateikti rezultatai atskleidžia, kad tiriamose grupėse kūno masės indeksas svyruoja nuo 3,41 ± 0,13 – 3,78 ± 0,21. Mastitu sergančių karvių KMI yra 9.79 proc. (p>0,05), endometritu 5,94 proc. (p>0,05) didesnis lyginant su kliniškai sveikomis karvėmis.
3,41 ± 0,13 3,78 ± 0,21 3,625 ± 0,21 3,35 3,4 3,45 3,5 3,55 3,6 3,65 3,7 3,75 3,8
1 grupė 2 grupė 3 grupė
K ū n o k o n d ic ij a, b al ai s *
26
3 pav. SLS 1 – 30 d. p. p. * SLS viršijus 200 tūkst./ml įtariamas pieno liaukos uždegimas.
Iš 3 pav. duomenų, mastitinės grupės somatinių ląstelių skaičius piene 1275,94 proc. didesnis (p<0,05) lyginant su kliniškai sveikomis karvėmis. Tyrimo rezultatai neparodė reikšmingų pokyčių tarp kontrolinės ir endometritinės grupių, abiejų rodikliai neviršijo 140 tūkst./ml. ribos. Apskaičiavus visų trijų grupių SLS ir KMI ryšį, gauta teigiamą tarpusavio koreliaciją įrodanti reikšmė 0,417. Nustatyta, kad didėjant gyvūno KMI, didėja SLS piene.
4 pav. Pieno riebalų/baltymų santykis 1 – 30 d. p. p. * Riebalų/baltymų santykio normos.
Iš 4 pav. duomenų matyti, kad lyginant su kontrole, abiejų grupių R:B vidurkiai didesni – endometrito 2,48 proc. (p>0,05), mastito 4,07 proc. (p>0,05).
93 ± 36,06 1185,62 ± 286,94 118 ± 19,59 0 200 400 600 800 1000 1200 1400
1 grupė 2 grupė 3 grupė
S o m at in ė s ląs te lė s p ie n e t ū k st ./ m l * 1,18 ± 0,7 1,23 ± 0,78 1,21 ± 0,77 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 1,2 1,21 1,22 1,23 1,24
1 grupė 2 grupė 3 grupė
R ie b al ų b al ty m ų s an ty k is p ie n e *
27
5 pav. Pieno tėkmės greitis 1 – 30 d. p. p. * Šviežiapienių karvių pieno tėkmės greičio normos.
Analizuojant 5 pav., antros grupės pieno tėkmės greitis 56,84 proc. (p>0,05) mažesnis lyginant su kontroline grupe. Tuo tarpu endometritu sergančių karvių pieno tėkmės greitis buvo 5,94 proc (p>0,05) didesnis už kliniškai sveikų. Atlikus pieno tėkmės ir SLS koreliacijos skaičiavimus, nustatytas neigiamas statistinis ryšys -0,585. Didėjant SLS piene, mažėja pieno tėkmės greitis.
2,85 ± 1,12 1,23 ± 1,18 3,03 ± 1,18 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5
1 grupė 2 grupė 3 grupė
P ie n o t e k m ė s g re it is , k g /m in *
28
6 pav. Pieno kiekio kitimas prieš ir po gydymo
Išanalizavus 6 pav. duomenis, buvo pastebėta, kad jau pirmą tyrimo dieną 2 grupės pieno kiekis buvo 12,90 proc. (p<0,05) mažesnis už kontrolinės grupės. Rodiklio vertė pasiekė mažiausią reikšmę parą prieš diagnozės dieną – 36,5 ± 3,72 kg/d., 24,25 proc. (p<0,001) mažiau lyginant su kliniškai sveikomis karvėmis. Iki klinikinio mastito diagnozės karvės davė 15,79 proc. mažiau pieno nei 1 grupė. Pradėjus gydymą pastebimas 14,59 proc. (p<0,05) primilžio padidėjimas. Tirtomis dienomis bendras 2 grupės pieno kiekis skyrėsi 18,01 proc..
Trečios grupės primilžio sumažėjimas prasideda likus parai iki diagnozės, skirtumas su kontroline grupe – 3,39 proc. (p<0,02). Iki klinikinio endometrito diagnozės davė 1,76 proc. mažiau pieno lyginant su kontrole, o bendras pieno kiekis skyrėsi 1,53 proc.
29
7 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimas prieš ir po gydymo
Išanalizavus 7 pav. duomenis, buvo pastebėta, kad nuo pat tyrimo pradžios 2 grupės pieno elektrinis laidumas buvo 7,12 proc. (p<0,001) didesnis už kontrolinės grupės. Rodiklio vertė pasiekė didžiausią reikšmę esant parai prieš gydymą – 5,82 ± 0,05 mS/cm., t.y. 17,27 proc. (p<0,001) daugiau lyginant su kliniškai sveikomis karvėmis. Laikotarpiu po gydymo fiksuotas 5,95 proc. (p>0,05) rodiklio augimas. Nustatyta neigiama koreliacija tarp PEL ir pieno primilžių (-0,343). Mažėjant karvės produkcijai, didėja PEL.
Trečios grupės PEL kito panašiai kaip ir kontrolinės grupės. Reikšmingų nuokrypių nebuvo, vidutiniškai 3 grupės PEL buvo 0,53 proc. mažesnis.
30
8 pav. Aktyvumo kitimas prieš ir po gydymo
Išanalizavus 8 pav. duomenis, buvo pastebėta, kad nuo pat tyrimo pradžios 2 grupės aktyvumas buvo 8,38 proc. (p<0,03) mažesnis už kontrolinės grupės. Trys dienos prieš diagnozę galvijai vidutiniškai padarė 3,86 žngs/val mažiau (p<0,03), nei dieną prieš. Diagnozės dieną skirtumas tarp šių grupių buvo 24,24 proc. (p<0,001). Iki diagnozės dienos vidutinis žngsn/ val. skaičius skyrėsi 14,48 proc. lyginant su kontrole. Nuo klinikinio mastito diagnozavimo grupės aktyvumas palaipsniui augo 13,11 proc. (p>0,05). Per visą tyrimo laikotarpį antra grupė padarė vidutiniškai 15,35 proc. (p>0,05) mažiau žingsnių nei kontrolinė.
Trečioje grupėje dviem dienom iki ligos diagnozės, pastebimas 10,6 proc. (p>0,05) aktyvumo sumažėjimas. Parą prieš endometrito diagnozavimą, skirtumas tarp kliniškai sveikų karvių buvo 6,48 proc. (p>0.05). Iki diagnozės dienos vidutinis žngsn/ val. skaičius skyrėsi 4,22 proc. lyginant su kontrole. Per visą tyrimo laikotarpį trečia grupė padarė vidutiniškai 2,87 proc mažiau žngsn/val. nei kontrolinė.
Nustatyta teigiama koreliacija tarp aktyvumo ir primelžto pieno kiekio 0,415. Nustatyta neigiama aktyvumo ir PEL koreliacija -0,382. Didėjant PEL, mažėja gyvūno aktyvumas.
31
3. 3. Biožymenų pokyčiai taikant skirtingas gydymo schemas
9 pavs. Pieno kiekio kitimas taikant skirtingas gydymo schemas
Iš 9 pav. matyti , kad prieš taikant gydymą abiejų grupių primilžiai statistiškai patikimai (p<0,05) mažėjo. Pirmoje grupėje 10,52 proc., antoje 8,38 proc. Parą prieš gydymą grupių rezultatai skyrėsi 1,39 proc. (p<0,05). Po vaistų aplikacijos pastebimas pieno kiekio išaugimas (p<0,05). Pieno kiekio skirtumai tarp grupių, per dvi gydymo dienas, atitinkamai skyrėsi 1,62 proc. ir 3,01 proc. (p>0,05). Gydant Multiject IMM primilžiai buvo vidutiniškai 3,53 proc. mažesni nei gydant Synulox LC. Septintą dieną po diagnozės antra schema gydomos karvės davė 6,58 proc. didesnius primilžius (p>0,05).
32
10 pav. Elektrinio pieno laidumo kitimas taikant skirtingas gydymo schemas
Analizuojant 10 pav. matome, kad prieš taikant gydymą abiejų grupių PEL statistiškai patikimai (p<0,05) augo. Pirmoje grupėje 11,02 proc., antroje 9,3 proc. Pikai pasiekti parą prieš gydymą ir skyrėsi 1,71 proc. pirmos schemos rodikliui esant didesniam (5,921 mS/cm). Po pradėto gydymo preparatais pastebimas PEL sumažėjimas (p<0,05). Gydant 2 gydymo schema laidumas buvo vidutiniškai 4,12 proc. mažesnis nei gydant pirmąja. Septintą dieną po diagnozės antra schema gydomos karvės PEL buvo 7,57 proc. mažesnis (p>0,05).
33
11 pav. Aktyvumo kitimas taikant skirtingas gydymo schemas
Tyrimo rezultatai parodė, kad prieš taikant gydymą abiejų grupių aktyvumas statistiškai patikimai (p<0,05) mažėjo. Pirmoje grupėje 10.08 proc., antroje 6.78 proc. Po preparatų aplikacijos pastebimas aktyvumo išaugimas (p>0,05). Gydant antrąja gydymo schema aktyvumas buvo vidutiniškai 3.72 proc. didesnis nei gydant pirmąja. Septintą dieną po diagnozės antrąja schema gydomų karvių aktyvumas buvo 5.84 proc. didesnis (p>0,05).
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
4. 1. Dažniausiai šviežiapienėms karvėms diagnozuojamų ligų aptarimas
Pavienėse bandose klinikinis mastitas vidutiniškai pasireiškia 10 – 12 proc karvių, tačiau atskirais atvėjais šis skaičius gali varijuoti 16 – 65 proc. ribose (2). Tyrimo rezultatai (žiūrėti 1 pav.) rodo, kad klinikinių mastitų sergamumas ūkyje atitinka Boboš su bendraautoriais (2013) minimas ribas ir nesiekia 25 proc. tarp tirtų šviežiapienių karvių.
Anot Žilaičio ir kt (2011), Lietuvos ūkiuose endometritu serga 11 proc., o didesnėse fermose - net 33 – 48 proc. šviežiapienių galvijų (3). Mūsų tyrimo rezultatais (žiūrėti 1 pav.), ūkyje klinikinio endometrito sergamumas siekia 11 proc., tai patvirtina literatūroje minimą statistiką.
Profesorius taip pat mini, kad normalu, jei nuovalos susilaiko 1 – 2 proc. karvių. Iš surinktos informacijos (žiūrėti 1 pav.) matyti, kad nuovalų užsilaikymas ūkyje 2 – 3 proc. didesnis, nei teigia profesorius.
Pasak Sloth ir kt. (2003), sergamumas ketoze bandoje gali svyruoti tarp 5 - 16 proc. (52). Klinikine pareze po veršelio atvedimo serga 6 proc. melžiamų karvių žemės ūkio bendrovėse ir 9,1 proc. ūkininkų gyvulių (53). Remiantis skirtingais autoriais (2004), badoje sergamumas šliužo dislokacija gali varijuoti tarp 5 – 20 proc. (54) Mūsų tyrimo rezultatai (žiūrėti 1 pav.) rodo, kad ūkyje šviežiapienių karvių sergamumas ketoze, pareze ir šliužo dislokacija yra mažesnis nei minimas statistikoje ir tesiekia po 1 proc. kiekvienai ligai.
4. 2. Biožymenų pokyčių diagnozuojat klinikinį mastitą, endometritą aptarimas
Rekomenduojamas apsiveršiavusių karvių KMI yra 3,25 – 3,75. Ankstyvos laktacijos periodu 10 – 20 dienų po apsiveršiavimo kondicija prastėja dėl laktacijos bei mažai suvartojamų pašarų, todėl KMI mažėja 2,75 – 3,25. Remiantis Kabašinskienės ir kt. (2008) atliktais tyrimais, pasiekus laktacijos piką t.y. 10 – 90 dienų po apsiveršiavimo, KMI gali pasiekti 2,5 - 3,0 balus (2,75 – vidutinis) (51). Pirmuoju laktacijos periodu karvės kūno būklė suprastėja, tačiau KMI neturėtų kristi žemiau 2,5 balo (55). Mano tyrime gauti rezultatai atskleidžia (žiūrėti 2 pav.), kad tiriamose grupėse KMI svyruoja nuo 3,41 ± 0,13 iki 3,78 ± 0,21. Atsižvelgiant, kad kondicija vertinta po apsiveršiavimo praėjus dviem mėnesiam, galima teigti, kad visos grupės viršija rekomenduojamas ribas. Įtaką rezultatam turėjo maža bandomųjų grupių imtis.
Indijos mokslininkų atliktais tyrimais, KMI teigiamai koreliuoja su SLS piene. Stambėjant gyvūnui daugėja somatinių ląstelių kiekis piene. Tyrimo metu apskaičiuota teigiama koreliacija tarp KMI ir SLS piene. Galima teigti, kad didėjant kūno masės indeksui, didėja ir somatinių ląstelių skaičius piene.
35 Anot Aniulio ir kt. (2001), kai SLS yra didesnis nei 200 tūkst./ ml., galima įtarti, kad pieno liauka sudirginta arba prasidėjęs uždegiminis procesas. Atsižvelgiant į mūsų gautus rezultatus (žiūrėti 3 pav.) galima teigti, kad 2 grupės karvėm prasidėjęs pieno liaukos uždegimas.
Remiantis Staniškiene ir kt. (2007), pieno riebalų ir baltymų santykio normos svyruoja nuo 1,17 iki 1,23. Jeigu gautas santykis yra nuo 1,16 iki 1,0, galima įtarti, kad yra energijos ir baltymų trūkumas. Karvei gali pasireikšti acidozė. Jei pieno riebalų – baltymų santykis yra didesnis nei 1,24, galima daryti prielaidą, kad karvė serga ketoze. Dažniausiai šis susirgimas pasireiškia iki dviejų mėnesių po apsiveršiavimo. Ligą predisponuoja energijos trūkumas racione, nesubalansuotas šėrimas, blogos kokybės pašarai (56). Analizuojant gautus rezultatus (žiūrėti 4 pav.) bei jų paklaidas matyti, kad tiriamųjų grupių R:B santykis atitinka normas. Prisiminus anksčiau gautus duomenis apie bendrą šviežiapienių karvių sergamumą (žiūrėti 1 pav.), galima teigti, kad metabolinių ligų pasireiškimas per pirmąjį laktacijos mėnesį itin mažas. Literatūroje taip pat minima, kad mastitu sergančių karvių piene sumažėja riebalų kiekis (apie 10%). (57). Remiantis Rudejevienės ir bendraautiorių (2011) atliktais tyrimais, likus septynioms dienoms iki ligos pasireiškimo pieno riebalų/baltymų santykis laipsniškai didėjo iki susirgimo dienos (58).
Tyrimais nustatyta, kad daugumos karvių, kurioms diagnozuotas mastitas, melžimo greitis buvo mažesnis negu 2 kg/min arba didesnis kaip 4 kg/min (49). 2009 metais atliktais bandymais, išsiaiškinta, kad nuo antros laktacijos šviežiapienių karvių pieno tėkmės greitis varijuoja tarp 1,4 – 3,0 kg/min. Kaip teigia daugelis autorių, melžimo greitis ir pieningumas tarpusavyje yra susiję. Literatūroje aprašomi ir mūsų darbo metu gauti rezultatai sutampa. Klinikiniu mastitu sergančių karvių pieno tėkmės greitis yra labai lėtas – 1,23 ± 1,18 (žiūrėti 5 pav.). Tuo tarpu endometritinių karvių produkcija išlieka aukšta (žiūrėti 6 pav.) kaip ir pieno tėkmės greitis – 3,03 ± 1,18 (žiūrėti 5 pav.). Endometritinių karvių elektrinis pieno laidumas, pieno primilžiai kinta panašiai kaip ir sveikų (59). Esant klinikiniui mastitui pieno kiekis gali sumažėti apie 15-30 proc. per laktaciją (60). Antanaitis su bendraautoriais (2012) nustatė, kad vystantis klinikinio masito požymiams pieno kiekis statistiškai patikimai pradeda mažėti likus 3 dienoms iki klinikinio mastito pasireiškimo (6). Mūsų tyrimo laikotarpiu (žiūrėti 6 pav.), klinikinio mastito grupė davė 18,01 proc. mažiau pieno. Tai atitinka literatūroje minimus duomenis, tačiau patikimai maži primilžiai pastebimi nuo pat pirmos tyrimo dienos, 5 dienas prieš diagnozę. Tam įtakos turėjo negydytas slaptasis mastitas.
Kitų autorių tyrimo metu nustatytas reikšmingas laidumo padidėjimas pastebimas likus 3 paroms iki klinikinio mastito pradžios (61). Rodiklio pokytis siejamas su elektrolitų persiskirstymu – Na+ ir Cl- jonų kiekio padidėjimu bei mažėjančia laktoze ir K+ (46). Antanaitis ir kt. (2012) nustatė, kad PEL
36 statistiškai patikimai padidėja 15 proc. likus trims dienoms iki ligos diagnozavimo (41). Norberg ir kt. (2005) tyrimo metu nustatyta, kad sveikų karvių vidutinis PEL buvo 4,8 mS/cm, o prasidėjus uždegimui rodiklis varijavo nuo 5,4 iki 6,5. Norberg su bendraautoriais taip pat teigė esant glaudžios koreliacijos tarp PEL ir sergamumo mastitais t.y., karvei susirgus mastitu, sumažėja produkcija bei padidėja elektrinis pieno laidumas (45). Mūsų tyrimo duomenimis (žiūrėti 7 pav.), antros grupės PEL statistiškai patikimai 7,12 proc. didesnis nuo pat tyrimo pradžios t.y. nuo penktos dienos prieš klinikinio mastito diagnozavimą. Koreliacija tarp PEL ir primilžio siekė -0,443, tai reiškia, kad didėjant PEL, mažėja primelžto pieno kiekis. Tyrimo rezultatai neparodė reikšmingų pokyčių tarp kontrolinės ir klinikinio endometrito požymių turinčių grupių. Tai patvirtina, kad klinikiniu endometritu sergančių gyvūnų elektrinis pieno laidumas kinta panašiai kaip ir sveikų (59).
Sergantys galvijai jaučia skausmą, todėl natūralu, kad pakinta jų aktyvumas. Skausmą jaučianti karvė daugiau laiko praleidžia stovėdama (42) Adewuyi ir kt. (2006) teigia, kad sumažėjęs primilžis ir aktyvumas teigimai koreliuoja ir signalizuoja apie patologinius pokyčius karvės organizme (62). Dauguma fiziologinių pokyčių statistiškai patikimai kinta likus trims paroms iki ligos diagnozės (6). McCullough ir kt. (2015) atlikto tyrimo metu, karvių aktyvumas 2 paras iki klinikino mastito diagnozavimo sumažėjo 16 žngsn/val. (63). Literatūros šaltinius atitinka mūsų gauti rezultatai (žiūrėti 8 pav.), prieš pasireiškiant klinikiniams ligų požymiams, sumažėja karvių aktyvumas. Mastitu sergančių karvių aktyvumas lyginant su kontrole buvo vidutiniškai 15,35 proc. mažesnis. Dvi dienas prieš pasireiškiant klinikiniam endometritui, gyvūnas padaro 8,58 proc. mažiau žingsnių. Atliekant statistinius skaičiavimus, patvirtinta, kad augant karvės aktyvumui, didėja primelžto pieno kiekis ir mažėja elektrinis pieno laidumas.
4. 3. Biožymenų pokyčių taikant skirtintgas gydymo schemas aptarimas
Po preparatų aplikacijos pastebimas aktyvumo išaugimas abiejose grupėse. Siivonen ir kt (2011). atliktais tyrimais, mastitinės karvės po vaistų suleidimo daugiau laiko praleidžia stovėdamos bei padaro vidutiniškai daugiau žingsnių nei sergančios, bet negydomos (64).
Remiantis Japerto, Japertienės ir kt. (2010) atliktais tyrimais, amoksicilinui su klavulano rūgštimi jautrūs dauguma mastitus sukeliančių mikroorganizmų (32). 2014 metais nustatyta, kad dauguma mastito sukėlėjų yra atsparūs penicilinams. Neomicinui jautrios koliforminės bakterijos, Staphylococcus spp. Amoksicilinas su klavulano rūgštimi efektyvus gydant koliformų ir Staphylococcus aureus sukeltus mastitus, o streptomicinui atsparios buvo tik Staphylococcus aureus. Vertinant biožymenų pokyčius mūsų tyrimo metu (žiūrėti 9, 10, 11 paveikslus), nustatyta, kad antroji gydymo schema, kurios sudėtyje buvo amoksicilino su klavulano rūgštimi buvo efektyvesnė.
37
IŠVADOS
1. Dažniausiai X ūkyje diagnozuojamos ligos šviežiapienėms karvėms buvo: mastitas – 24 proc, endometritas – 11 proc., nuovalų užsilaikymas – 4 proc.
2. Pieno kiekio (16,21 proc.) bei aktyvumo (16,29 proc.) sumažėjimas lydimas (11,17 proc.) padidėjusiu elektriniu pieno laidumu – svarbus ankstyvojo klinikinio mastito diagnostikoje. Ligos atsiradimą grupėje atspindi pieno tėkmės greičio (56,84 proc.) sumažėjimas bei (1275.94 proc.) išaugantis somatinių ląstelių skaičius.
Likus dviems paroms iki klinikinio endometrito simptomų pasireiskimo, (10,6 proc.) sumažėja gyvūno aktyvumas.
3. Vertinant biožymenų pokyčius, antroji gydymo schema buvo efektyvesnė. Amoksicilinu su klavulano rūgštimi ir prednizolonu gydytos karvės davė daugiau pieno (3,53 proc.), buvo aktyvesnės ( 3,72 proc.) bei jų PEL (4,12 proc.) mažesnis lyginant su pirmąja schema gydytomis karvėmis.
38
REKOMENDACIJOS
1. Norint kuo anksčiau diagnozuoti klinikinį mastitą, reikėtų analizuoti kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojamus rodiklius – elektrinį pieno laidumą, pieno kiekį, aktyvumą, somatinių ląstelių skaičių bei pieno tėkmės greitį.
2. Kaip papildomas rodikis klinikinio endometrito diagnostikoje yra sumažėjęs gyvūno aktyvumas. 3. Rekomenduojama taikyti antrą gydymo schemą, naudojant amoksiciliną su klavulano rūgštimi bei prednizolonu. Reikalingi tolimesni tyrimai efektyvumo patvirtinimui.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pyorala S.. Mastitis in Post-Partum Dairy Cows. Reproduction of Domestic Animals. 2008; 43: p. 252 - 259.
2. Boboš S., Radinović M., Vidić B., Pajić M., Vidić V. Mastitis therapy- direct and indirect costs. Biotechnology in Animal Husbandry. 2013; 29: p. 269-275.
3. Žilaitis V. Lazerio fizioterapijos praktinio taikymo galimybės veterinarijoje. Mano Ūkis. 2011. 4. Masiulis M., Žilinskas H., Šiugždaitė J., Riškevičienė V. Mikrobiologinis karvių lochijų.
Veterinarija ir zootechnika. 2003; 21 (43): p. 25-28.
5. Trevisia E., Zecconib A., Cogrossia S., Razzuolic E., Grossia P., Amadoric M. Strategies for reduced antibiotic usage in dairy cattle farms. Piacenza; 2014.
6. Antanaitis R., Žilaitis V., Makauskas A., Sabaliauskienė G., Kučinskas A. Fiziologinių parametrų, fiksuojamų kompiuterine bandos valdymo programa, klinikinė reikšmė diagnozuojant mastitą, endometritą ir šliužo dislokaciją į kairę. Veterinarija ir zootechnika. 2012; 58 (80).
7. Goff J. P. Immune suppression around the time of calving and the impact of metabolic disease. Hungarian Veterinary Journal. 2008;: p. 39 – 42.
8. Horst R. L., Jorgensen N. A. Elevated plasma cortisol during induced and spontaneous hypocalcaemia in ruminants. Journal of Dairy Science. 1982; 65: p. 2332 – 2337.
9. LeBlanc S. J, Osawa T, Dubuc J. Reproductive tract defense and disease in postpartum dairy cows. Theriogenology. 2011; 76(9): p. 1610-8.
10 .
Wathes DC, Cheng Z, Fenwick MA, Fitzpatrick R, Patton J. Influence of energy balance on the somatotrophic axis and matrix metalloproteinase expression in the endometrium of the postpartum dairy cow. Reproduction. 2011; 141 (2): p. 269-281.
11 .
Herdt. T. H. Overview of Ketosis in Cattle.; 2014 [cited 2018 December 22. Available from:
https://www.merckvetmanual.com/metabolic-disorders/ketosis-in-cattle/overview-of-ketosis-in-cattle#resourcesInArticle.
12 .
Wubishet F., Dechassa T., Nejash A., Wahid M. A. Milk Fever and its Economic Consequences in Dairy Cows: A Review. Global Veterinaria. 2016; 16(5): p. 441-452.
13 .
Kelly A.L., Leitner G., Merin U. Milk quality and udder health-Test methods and standarts. In J.W F. Encyclopedia of Dairy Science.; 2011. p. 894-901.
40 . horses, sheep, pigs and goats. In.; 2006. p. 673-762.
15 .
Mačiukas A. AgroZinios.lt. [Online].; 2018. Available from:
http://www.agrozinios.lt/portal/categories/231/1/0/1/article/12368/mastito-gydymas-ir-profilaktika. 16
.
Žilaitis V. Po apsiveršiavimo: ligos, gydymas, profilaktika. Kaunas: Aušra; 2007.
17 .
Mordak R., Anthony S. P. Periparturient stress and immune suppression as a potential cause of retained placenta in highly productive dairy cows: examples of prevention. Acta Veterinaria Scandinavica. 2015 December.
18 .
El-Khadrawy H. H., Ahmed W. M., Zaabal M. M., Hanaf M. M., Hanaf E. M. Strategies for diagnosis and treatment of uterine infection in bovine. Global Veterinaria. 2015; 15(1): p. 98-105. 19
.
Sharif A., Muhammad G. Somatic cell count as an indicator of udder. The Journal of Agricultural Science. 2008; 6: p. 194-200.
20 .
Oviedo - Boyso J., Valdez - Alarcón J.J., Cajero - Juárez M., Ochoa - Zarzosa A., López - Meza. Innate immune response of bovine mammary. In.; 2007. p. P. 399–409.
21 .
Garcia A.. Contagious vs. Environmental Mastitis. Dairy Science. 2004.
22 .
Ramanauskienė J., Aniulis A., Rudejevienė J., Želvytė R., Monkevičienė I., Savickis S. Karvių klinikinio mastito gydymo efektyvumo tyrimai. Veterinarija ir zootechnika. 2008; 41 (63).
23 .
Nonnecke, B. J., K. Kimura, J. P. Goff, and M. E. Kehrli. Effects of the mammary gland on functional capacities of blood mononuclear leukocyte populations from periparturient cows. Dairy Science. 2003; 86(7): p. 2359-2368.
24 .
Smith B. P. Large animal internal medicine. California: Mosby, Elsevier.; 2015.
25 .
Marshall R. T., Edmondson J. E. Using the California Mastitis Test. University of Missouri, Department of Food Science and Nutrition; 2018.
26 .
Sharma N, Singh N. K, Bhadwal M. S. Relationship of Somatic Cell Count and Mastitis: An Overview. [Online].; 2011. Available from: https://www.ajas.info/upload/pdf/24-52.pdf.
27 .
Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas: Terra publica; 2007.
