LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

ANA PETRILOVSKAJA

KAUNO MIESTO UNIVERSITETŲ STUDENTŲ, GYVENANČIŲ BENDRABUČIUOSE, MITYBOS YPATUMAI.

EATING HABITS AMONG KAUNAS UNIVERSITIES STUDENTS LIVING IN DORMITORIES.

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: prof., dr. Dalia Sekmokienė

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos ypatumai‘‘

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe:

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

... ... (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

SANTRAUKA

Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos ypatumai. Mokslinis vadovas prof., dr. Dalia Sekmokienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarinės maisto saugos fakultetas, Maisto saugos ir kokybės katedra. Kaunas; 2015. – 49 p., 4 lentelės, 13 paveikslų.

Darbo tikslas – ištirti Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos ypatumus.

Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo LSMU, KTU, VDU, LSU, ASU ir VU KHF bendrabučiuose gyvenantys studentai. Iš viso buvo apklausti 603 studentai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą „SPSS 22.0”. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

Rezultatai. Daugiau nei pusė LSMU, KTU, ASU, LSU ir VDU studentų teigė, jog pradėjus studijuoti jų mityba pablogėjo, tik 59,2 proc VU KHF studentų teigė, kad jų mityba išliko tokia pati. Maisto papildus respondentai vartoja skirtingai. Didžiausią procentą reguliariai besimaitinančių studentų sudarė VU KHF universitetas. Dauguma studentų dažniausiai valgo bendrabutyje. Dažnai maistą gamina apie 50 proc. studentų. Kaip pagrindinės priežastys, kodėl studentai bendrabutyje negamina maisto buvo įvardytos: netinkamos bendrabučio virtuvių sąlygos, laiko stoka bei nemokėjimas ir (arba) nenoras gaminti. Dauguma studentų papildomai deda druskos į jau paruoštą maistą. Daržovių studentai suvartoja per mažai. Maisto produktų vartojimas tarp universitetų studentų skiriasi. 68,5 proc., visų respondentų mažiau nei 1 kartą per savaitę vartoja greitą maistą. Daugiau nei 60 proc. studentų mano, kad turi pakankamai žinių apie sveiką mitybą. Didesnė dalis respondentų į pateiktus klausimus apie mitybą atsakė teisingai. 60 proc. respondentų skaito maisto produktų etiketes. Maisto produktų etiketėse studentai dažniausiai ieško informacijos apie maisto produktų galiojimo laiką ir sudėtį.

Išvados. Dauguma studentų, gyvenančių bendrabučiuose, nesilaiko maitinimosi režimo ir sveikos mitybos principų. Daugiau nei pusė respondentų savo mitybą vertina gerai arba pakankamai gerai. VU KHF studentų mitybos įpročiai geresni nei kitų universitetų studentų. Apie mitybą daugiau žino LSU ir VU KHF studentai.

4

SUMMARY

Eating habits among Kaunas universities students living in dormitories. Scientific supervisor prof., dr. Dalia Sekmokienė.

Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Veterinary Foof Safety, Environmental and Occupational Medicine Occupational Safety and Health Service. Kaunas, 2015th. – 49 p. 4 tables, 13 pictures.

The aim of the thesis is to investigate the eating habits of Kaunas city universities students living in dormitories.

Methods used in the thesis were anonymous questionnaire for the survey. LSMU, KTU, VDU, LSU, ASU and VU KHF students who live in dormitories took part in the survey. In total 603 students were surveyed. The statistical analysis was performed using the statistical package “SPSS 22.0“. Hypotheses about the two signs of independence were tested using chi-square (χ2) test. Indicators differences were considered statistically significant at p <0.05.

Results. More than half of the LSMU, KTU, ASU, LSU and VDU students claimed that their eating habits worsened since they started studying in the university. Only 59.2 % of VU KHF students claim that their eating habits remained the same. The usage of food supplements varies among the students. Mostly VU KHF students claimed to eat regularly. Majority of students eat at dormitories. 50% of the students cook regularly. Others do not cook in the dormitories due to the bad conditions of the kitchen, shortage of time, unwillingness and (or) lack of skills in cooking. Majority of students put salt in already cooked meals. The usage of vegetables is too low among students, only one fourth of the students eat adequate amount of it. The usage of food products differs among 6 universities of Kaunas. 68.5% of students eat fast food products less than one time per week. More than 60% of students consider having enough knowledge on nutrition. Majority of students’ answers about nutrition were correct. 60% of respondents read food labels. The information which is most often read by students is the composition and durability of the product.

Conclusions. Majority of students living in dormitories do not adhere to regime of the eating and the principles of balanced and healthy diet. More than half of the respondents see their nutrition as good or sufficient. The eating habits of VU KHF students are better than those of other universities. LSMU, LSU and VU KHF students have some more knowledge about nutrition compared to other universities. Keywords. Students, diet, eating habits.

5

TURINYS

SANTRUMPOS ... 6

ĮVADAS... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Sveika mityba, sveikos mitybos principai. ... 9

1.2. Mitybos ir sveikatos problemos ... 13

1.3. Studentų mitybos ypatumai ir jų sąsajos su sveikata ... 15

1.4. Studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos ypatumai. ... 17

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 20

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23

3.1. Tyriamųjų mitybos įpročių vertinimas ... 23

3.2. Tiriamųjų informuotumo apie mitybą vertinimas ... 32

IŠVADOS ... 38

PASIŪLYMAI ... 39

LITERATŪRA... 40

6

SANTRUMPOS

ASU – Aleksandro Stulginskio Universitetas. JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos.

KTU – Kauno Technologijos Universitetas. ll – laisvės laipsniai.

LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas. LSU– Lietuvos Sveikatos Universitetas.

np – statistiškai nepatikima. p – statistinis reikšmingumas. proc. – procentai.

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. SAM – Sveikatos apsaugos ministerija. sp – statistiškai patikima.

VDU – Vytauto Didžiojo Universitetas.

VU KHF – Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinis Fakultetas. χ2 _{– Chi kvadrato kriterijus.}

7

ĮVADAS

Žmonės visada kalbėjo ir domėjosi žmogaus mityba. Buvo manoma, kad mityba yra svarbus veiksnys, kuris daro itin didelę įtaką žmogaus organizmui, jo būklei, augimui ir sveikatai (Stukas Dobrovolskij, 2009). Žmogaus sveikatą labiausiai veikia jo gyvensena. Vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių yra mityba. Dauguma atliktų tyrimų parodė, kad žmonių mityba yra nesubalansuota. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vartoja per daug cukraus, druskos, riebalų, ypač sočiųjų ir cholesterolio turinčių produktų (Barzda ir kt., 2009; Grabauskas ir kt., 2009; Grabauskas ir kt., 2011). Šie veiksniai dažnai tampa Lietuvos gyventojų mirtingumo priežastimi. Įrodyta, kad per didelis sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas gali tapti vienu iš kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnių. Tuo tarpu mityba, atitinkanti rekomenduojamas energijos ir paros maistinių medžiagų normas bei tinkamų ir palankių sveikatai maisto produktų gamyba ir vartojimas gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo (World Health Organization, 2003).

Šiuo metu dažnai kalbama apie racionalią, tai yra subalansuotą, mitybą. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatai stiprinti, mitybos specialistai vis dažniau kalba apie sveikatinančią mitybą (Shrama et al., 2007). Netinkama mityba gali sukelti trumpalaikius sutrikimus, ilgalaikes ligas, kurios gali baigtis pirmalaike mirtimi. Dėl nesubalansuotos mitybos kyla įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Subalansuota, reguliari mityba, lemia harmoningą žmogaus augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą (Kadžiauskienė ir kt., 2002). Visame pasaulyje atlikta daug tyrimų – mitybos tema. Jos reikšmė sveikatai taip pat jau seniai įrodyta. Kadangi skirtingo amžiaus grupių žmonių mityba skiriasi, dėmesį derėtų skirti kievienai amžiaus grupei. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra domimasi jaunimo, tame tarpe ir studentų, mityba, kadangi būtent šiame amžiuje formuojasi mitybos įpročiai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis sveikata priklauso nuo mitybos ir asmens gyvensenos. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys Europos šalyse rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę, kuri sąlygoja reikšmingą kraujotakos sistemos ligų, nutukimo, cukrinio diabeto, onkologinių ligų paplitimo didėjimą (Elmadfa, 2009). Gyventojai dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus. Toks maisto produktų pasirinkimas daro neigiamą įtaką jų sveikatai.

Gyvenamoji aplinka yra svarbiausias veiksnys nuo kurio priklauso Lietuvos studentų gyvensenos bei mitybos įpročiai. Pradėdami studijas dauguma studentų pradeda savarankiškai gyventi, privalo

8

išmokti patys rūpintis savimi bei buitimi. Lyginant su kitomis pasaulio šalimis Lietuvoje didelė dalis studentų gyvena bendrabutyje. Pagrindinė priežastis – nedidelė bendrabučio kambario nuomos kaina. Patebėta, kad gyvenančių bendrabutyje studentų mitybos režimas yra žymiai prastesnis nei tų, kurie nuomojasi butą ar gyvena su tėvais (Poteliūnienė, Viraliūnaitė, 2009). Užsienio šalių studentai, gyvenantys bendrabučiuose, teigia, kad jų mityba yra nesveika dėl to, kad nėra sąlygų patiems gamintis maistą, o valgyklose patiekiamas maistas, jų nuomone, neprilygsta pagamintam namuose (Lara et al., 2011).

Informavimas apie sveiką mitybą ir pagalba renkantis maisto produktus skatina sveikos visuomenės vystymąsi. Svarbu, kad su maistu būtų gaunamas reikalingas visų maistinių medžiagų kiekis ir išlaikytas rekomenduojamas maistinių medžiagų santykis paros maisto davinyje. Mityba bus sveika, sveikatinanti ir padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją stiprinti. Žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, jei bus laikomasi mitybos režimo (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2010 http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/Sveikos_mitybos_rekomendacijos_20 10.pdf prieiga per internetą 2014-12-10). Žinios apie sveiko maisto pasirinkimą gali turėti išankstinį poveikį sveikos mitybos elgsenai (Vaezghasemi, 2012).

Tikslas – ištirti Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos ypatumus.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos įpročius. 2. Įvertinti Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, informuotumą apie

sveiką mitybą.

3. Palyginti Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos įpročius bei informuotumą

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveika mityba, sveikos mitybos principai

Seniausiais laikais mitybos ir sveikatos ryšis žmonėms buvo žinomas ir aiškus. Hipokratas teigė, kad mūsų organizmas sugeba palaikyti gyvybę ir atsistatyti tik tuo atveju, jei tinkamai maitinamės. Taip pat jis teigė, kad mūsų maistas turi būti ir mūsų vaistai, o mūsų vaistai turi būti ir mūsų maistas (Stukas, 2011).

Maisto paskirtis visiems seniai žinoma: maistas turi tenkinti gyvybinius žmogaus organizmo poreikius. Jis teikia žmogui pakankamą kiekį reikalingų baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų bei tam tikrą kiekį energijos (Vaištarienė, 2006). Mityba atlieka svarbias funkcijas žmogaus gyvenime. Maistas turi būti energijos ir maistinių medžiagų šaltinis, todėl viena iš mitybos funkcijų yra sukaupti mitybos racione pačias vertingiausias medžiagas. K. Vaištarienės (2006) teigimu šiuo metu, kai gamtos užterštumas yra pasiekęs ribą, kurią peržengus gresia globalinės katastrofos, žmogus turi atsakingai žiūrėti į mitybą, kaip žiūrėjo iki šiol. Kita mitybos funkcija yra apsauginė, nes žmogaus organizmą reikia apsaugoti nuo daug žalingų veiksnių: radiacijos, virusų, bakterijų, ligų bei apsinuodijimų.

V. Bakasėnas, S. Čaplinskas ir kt., (2009) teigia, kad mityba ir sveika mityba yra skirtingi dalykai. Pirmiausia daugelį metų buvo kalbama apie racionalią mitybą. Vėliau buvo pradėta kalbėti apie subalansuotą mityba. Jau keletą metų JAV maisto ir vaistų administracija bei Nacionalinė mokslų akademija siūlo naują terminą – „sveikatinanti mityba“. V. Ožeraitienė (2004) teigia, kad sveika mityba yra moksliškai pagrįstas valgomo maisto kiekis, baltymų, riebalų bei angliavandenių santykis jame, kuris lemia mažiausią lėtinių ligų riziką, o susirgus padeda stiprinti sveikatą.

Sveika mityba – tai maisto ir maitinimosi strategijos, maisto garantijos, saugumas, mikropriedų pakankamumas, sveiko maisto pasirinkimas (Vaitkevičius, Vaitkevičienė, 2008). Apibendrinant galima teigti, kad sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas maistines medžiagas ir energiją.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras savo išleistoje metodinėje priemonėje pateikia pagrindines sveikos mitybos taisykles:

1. valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą; 2. kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių;

10

3. kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną);

4. išlaikyti normalų kūno svorį (KMI 18,5-25); 5. mažinti riebalų vartojimą;

6. riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;

7. vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus;

8. rinktis maisto produktus, turinčius mažiau cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus;

9. valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotą druską;

10. riboti alkoholio vartojimą;

11. skatinti išimtinį žindymą iki 6 mėnesių ir žindymą iki 2 metų ir ilgiau, užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą.

12. valgyti reguliariai;

13. gerti pakankamai skysčių, ypač vandens; 14. kasdien aktyviai judėti.

Pateiktos mitybos taisyklės tarpusavyje glaudžiai susiję, vienos kitą papildančios. Maisto produktų grupių porcijų skaičius priklauso nuo žmogaus fizinio aktyvumo. Kuo žmogus yra fiziškai aktyvesnis moksle, darbe ar poilsio metu, tuo daugiau porcijų jis turi suvalgyti, kad gautų pakankamai energijos ir būtinų maisto medžiagų. Rekomenduojama paros maisto davinio sudėtis standartinėmis porcijomis pateikiama 1 lentelėje (Bartkevičiūtė ir kt., 2010; Higienos institutas, 2013).

11

1 lentelė. Rekomenduojama paros maisto davinio sudėtis standartinėmis porcijomis Maisto produktų

grupė

Porcijų skaičius

Porcijos dydis Maistinė vertė

Grūdiniai produktai ir bulvės

5-11 1 riekė duonos (apie 30 g.); ½ stiklinės kruopų košės ar makaronų; ½ stiklinės dribsnių; 1 vidutinio dydžio bulvė (apie 75 g)

Energija, skaidulos, magnis, varis, geležis, B grupės vitaminai

Daržovės 3-5 1 stiklinė lapinių daržovių; ½ stiklinės kitokių daržovių;

Energija, skaidulos,

kalis, kiti

mikroelementai,

vitaminai C, B, karotenai Vaisiai 2-4 1 vaisius; ½ stiklinės uogų; ½

stiklinės sulčių;

Energija, skaidulos, vitaminas C, karotenai Pienas, pieno

produktai

2–3 1 stiklinė pieno ar rūgpienio; ½ stiklinės varškės; apie 40 g sūrio

Energija, baltymai, kalcis, magnis, fosforas, vitaminai A, D, B

Mėsa, žuvis, kiaušiniai,

ankštiniai, riešutai

2–3 Apie 70 g mėsos; apie 100 g žuvies; kiaušinis; 1 stiklinė virtų pupelių ar žirnių

Energija, baltymai, geležis, cinkas, varis, B grupės vitaminai

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija sudarė ir pateikė naują sveikos mitybos piramidę, kurią sudarant buvo atsižvelgta į atliktus Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimus. Naujosios mitybos piramidės apačioje buvo įterptos 8 stiklinės vandens, o aplink piramidę yra išdėstytos fizinio aktyvumo figūrėlės. Mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję, nes mityba – tai maisto medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – jų eikvojimas. Tarp šių sveikatos aspektų turi vyrauti balansas. Jei žmogus nesilaiko šio balanso, gauna daug, o išeikvoja mažiau, tuomet jam didėja rizika nutukti, o nutukimas yra vienas iš rizikos faktorių, kuris didina lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės. Nuo šiol, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai daržovių bei vaisių, apatinis piramidės aukštas suskaldytas į dvi dalis. Vienoje liko grūdiniai produktai ir bulvės, kitame – daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti

12

kiekvieną dieną. Kaip jau buvo minėta ankščiau, daržovių ir vaisių dienos norma 400-500 gramų (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, 2011: http://www.sam.lt/go.php/lit/Norite_buti_sveiki_Maista_rinkites_atsak/2079 Prieiga per internetą 2015-02-19).

1 pav. Sveikos mitybos piramidė.

PSO rekomendacijomis kasdien turime suvalgyti bent po 400 g vaisių ir daržovių, neįskaitant bulvių. Valgant įvairių vaisių ir daržovių gaunama daug vitaminų, maistinių skaidulų ir kitų medžiagų, saugančių nuo ligų. Taip pat, vaisiuose ir daržovėse beveik nėra riebalų. Daržovėse ir vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio, kurie mažina arterinės hipertenzijos riziką. Daržovės ir vaisiai yra B grupės vitaminų šaltiniai, tarp jų B6 ir folio rūgšties. Folio rūgštis apsaugo nuo anemijos. Vaisiuose ir

13

daržovėse yra daug kitų vertingų medžiagų. Kuo įvairesnių daržovių ir vaisių bus valgoma, tuo geriau bus patenkinami organizmo poreikiai. Gaminant vaisių ir daržovių patiekalus, reikia dėti kuo mažiau riebalų, cukraus ar druskos. Kai trūksta šviežių daržovių, jas gali pakeisti džiovintos, šaldytos ar konservuotos (Petkevičienė, 2000).

Ankštinės daržovės, mėsa, riešutai, paukštiena, kiaušiniai žmogaus organizmą aprūpina baltymais ir geležimi. Dėl geležies trūkumo atsiradusi mažakraujystė dažniau nustatoma vaikams, vaisingo amžiaus moterims ir pagyvenusiems žmonėms. Kadangi riebi mėsa yra didelis sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, patariama rinktis tik liesą mėsą. Mėsos produktai, kaip dešros, dešrelės ir konservai dažniausiai turi daug sočiųjų rūgščių, todėl juos reikia vartoti labai saikingai. Žuvis yra sveika raudonosios mėsos alternatyva. Rekomenduojama jos valgyti bent du ar tris kartus per savaitę (Petkevičienė, 2000). Baltymų ir kalcio gauname iš pieno ir jo produktų. Kalcio labai reikia vaikams, moterims ir paaugliams, nes jis reikalingas kaulams ir dantims formuotis, vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, nervų sistemos, kraujo krešėjimo procesams, skeleto ir širdies raumenų darbui. Jei žmogus vartoja mažai pieno produktų, jis turėtų gauti kalcio iš kitų šaltinių: žuvies konservų, kuriuose yra minkštų kaulų, turinčių kalcio, taip pat iš špinatų, brokolių, kitų tamsiai žalių lapinių daržovių. Pieno produktų grupė yra sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, todėl reikėtų kuo mažiau vartoti grietinėlės, riebių fermentinių sūrių, grietinės (Petkevičienė, 2000).

Teigiama, kad sveika ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystimuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai lemia musų sveikatą net 25-30 proc. (World Health Organization, 1990).

1.2.Mitybos ir sveikatos problemos

Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie parodo, kad neteisinga ir nesveika mityba turi įtakos lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui, išsyvystymui.: išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, nutukimas ir kt. Mityba didžiausią įtaką turi kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų atsiradimui ir formavimuisi. Šios ligos sudaro didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį. (World Health Organization, 2003; Europos Komisijos Baltoji knyga, 2007; Europos Bendrijų Komisija, 2008-2013; Grabauskas ir kt., 2004). Daugelis ligų pasireiškia vyresniame amžiuje, taigi jaunystėje išugdyti mitybos įpročiai ir jų laikymasis užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.

14

XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje JAV mokslininkai įrodė, kad nesveika gyvensena ir netaisyklinga mityba nulemia net 50 procentų mirčių. Tinkama mityba gali padėti kovoti su pasaulyje taip plintančiu nutukimu. Nustatytas ryšys tarp nutukimo ir priešlaikinio mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių (Washington DC: American Institute for Cancer Research; 1997). Specialistai pataria, jog tam, kad išlaikytume gerą sveikatos būklę, reikėtų pasirinkti kuo įvairesnį ir kokybiškesnį maistą, laikytis sveikos mitybos principų ir taisyklių, išlaikyti mitybos režimą. (Bartkevičiūtė ir kt., 2005).

Tyrimų duomenimis nustatyta, kad gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas yra vienas iš kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnių, o mityba, kuri atitinka rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Pagrindiniai rizikos veiksniai su kuriais siejamos kraujotakos sistemos ligos yra skirstomi: cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis ir rūkymas. Maistas, kuriame yra daug transmononesočiųjų riebalų rūgščių, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir skatina išeminės širdies ligos atsiradimą (Azizi et al., 2010).

Augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Omega-3 polinesočiosios rūgštys, kurių yra jūrų žuvų riebalų sudėtyje, mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, kraujo krešuminės sistemos aktyvumą, todėl apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo. Cholesterolio koncentraciją mažinančiu poveikiu pasižymi tirpiosios maistinės skaidulos. Nustatyta, kad arterinis kraujospūdis dažniau padidėja nutukusiems žmonėms. Hipertenzijos riziką taip pat didina didelis valgomosios druskos kiekis maiste. Tyrimų metu yra nustaytas ryšys tarp kai kurių antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių vitaminų E, C, β-karotenų trūkumo maiste bei padidėjusios rizikos susirgti kraujotakos sistemos bei onkologinėmis ligomis (Europos Bendrijų Komisija, 2007).

15

1.3.Studentų mitybos ypatumai ir jų sąsajos su sveikata

Studijavimas universitetuose labai skiriasi nuo mokymosi vidurinėje mokykloje. Pagrindiniai skirtumai, tai dideli mokymosi ir gyvenimo tempai, finansinės problemos. To pasekoje pasikeičia mityba, kuri turi įtakos studentų sveikatai. Pagal Eriksono psichosocialinės raidos stadijas, studentas priskiriamas paauglystės (nuo lytinio brendimo iki 20 metų) ir jauno suaugusio žmogaus (20–40 metų) tarpsniui (Myers, 2008).

Pastaruoju laiku yra labai domimasi studentų sveikatos ir mitybos įpročių tyrimais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Stukas, Dobrovolskij, 2009; Gerend, 2009). Atlikti tyrimai rodo, kad studentams trūksta laiko pavalgyti, maisto racione trūksta produktų iš pagrindinių maisto grupių, sutrinka mitybos režimas. 2013 metais atliktas tyrimas parodė, kad Ispanijos studentai, turi panašių savybių, kurie taip pat buvo anksčiau aprašyti atliktuose tyrimuose Vakarų šalyse. Studetai pasižymėjo: mažo energijos suvartojimo, didelė dalis sudentų turėjo antsvorio ir per mažo svorio problemą (Cutillas et al., 2013).

Mokslinių tyrimų duomenimis, studentai yra viena iš gyventojų grupių, kurių mityba ir gyvenimo būdas kelia daug diskusijų ir mokslininkų susirūpinimą. Teigiama, kad studijuojant reikia didelių protinių ir fizinių pastangų ne tik paskaitų metu, bet ir ruošiantis egzaminams ar organizuojant laisvalaikį. Daugelis studentų pirmą kartą atsiduria tokioje situacijoje, kai reikia pačiam pasirūpinti savimi. Mokslininkų nuomone, studentai maitinasi nereguliariai bei valgo paskubomis. Monotoniška mityba sukelia greitą vitaminų ir mineralų trūkumą (Czapska, et al., 2005). 2015 metais buvo nustatyta, kad vieno iš didžiųjų Australijos universiteto daugiau nei pusė studentų 63 proc. vartoja maisto papildus. Tai sąlygoja greitas gyvenimo tempas, įtampa, prasta mityba. Populiariausi iš jų buvo multivitaminai su geležimi ir kitais mikroelementais 27 proc., multivitaminai 28 proc. ir vitamino C 28 proc. vartojimas. Rinkos duomenenimis maisto papildų vartojimas su kiekvienais metais auga daugelyje šalių (Adam et al., 2015).

Nesveika mityba jauname amžiuje susijusi su didesne krūties, kiaušidžių, gimdos, inkstų ar žarnyno vėžinių susirgimų rizika vyresniame amžiuje (Fuemmeler et al., 2009). Taip pat fizinis pasyvumas ir nesveikos mitybos įpročiai siejami su įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Suprastėja jaunuolių pažintinės funkcijos, kurios sąlygoja mažesnės išsilavinimo galimybes ir pajamomis jiems baigus mokslus (Zheng et al., 2014). Jaunimo rizikingos elgsenos centro atlikta apklausa parodė, kad 27 procentai aukštųjų mokyklų studentų turi antsvorį arba linkę į nutukimą. Todėl studentų mitybos įpročių tyrimas yra labai svarbus. PSO iniciatyva buvo suformuluoti kriterijai ir

16

strategija, integruojanti sveikatos stiprinimo požiūrį į universiteto kultūrą ir politiką. Iškelti tikslai – sukurti sveiką studijų, darbo bei gyvenamąją aplinką studentams ir dėstytojams, įtraukti sveikatos stiprinimo klausimus į studijų programas ir mokslo tyrimus (PSO. 2014 http://www.who.int/school_youth_health/resources/en/ prieiga per internet 2015-01-07).

Studijų procesas intensyvus, dažnoje aukštojoje mokykloje paskaitų tvarkaraštyje nenumatytas pietų laikas. Studentams trūksta laiko pavalgyti, sutrinka mitybos režimas. Mitybos specialistai pažymi, kad labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu laiku, nes, atėjus laikui valgyti, ima skirtis daugiau skrandžio sulčių, atsiranda noras valgyti, o pavalgius maistas greičiau suvirškinamas. 2012 metais buvo analizuojami visuomenės sveikatos studentų mitybos įpročiai. Beveik pusė apklaustų visuomenės sveikatos studentų savo mitybą vertina kaip netinkamą. Autoriai teigia, kad „dauguma maitinasi 3–4 kartus per dieną, tačiau nereguliariai, didžioji dalis užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Penktadalis respondentų suvartoja pakankamą kiekį šviežių daržovių, grūdinius maisto produktus kasdien vartoja daugiau kaip pusė studentų, didžioji dalis papildomai sūdyti maistą linkę daugiau kaip pusė apklaustų studentų“ (Stukas ir kt., 2012). 2009 metais buvo tirti LSU pirmo kurso studentų mitybos įpročiai. Nustatyta, kad reguliariai pusryčiavo 46 proc. merginų ir 50 proc. vaikinų, reguliariai pietavo 66 proc. vaikinų ir 42 proc. merginų, reguliariai vakarieniavo 69 proc. vaikinų ir 41 proc. merginų. Daugelis atliktų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sveikatos, gyvensenos ir gyvenimo kokybės tyrimų rezulatai rodo, kad didelė dalis studentų mityba yra neracionali (Laskienė ir kt., 2009).

Sveikatos sąsajos yra siejamos su vaisų, daržovių vartojimu. Lietuvos gyventojų dalis, o vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas, kasdien suvartoja apie 260 gramų daržovių ir vaisių. Vaisių ir daržovių reikšmė žmogaus mityboje labai didelė. Jie žmogaus organizmui tiekia vitaminus, skaidulines medžiagas, tame tarpe ir pektinines medžiagas, mineralines medžiagas, organines rūgštis, angliavandenius. Įvairiose šalyse atliktų epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad kraujotakos ligų, piktybinių navikų paplitimas mažesnis ten, kur gyventojai vartoja daug daržovių ir vaisių (Kann et al.,

2013; Metodinės rekomendacijos, 2010.

http://www.sam.lt/go.php/lit/Sveikos_mitybos_rekomendacijos/1344http:// prieiga per internetą 2014-12-10).

Kiti svarbūs aspektai yra: pusryčiavimas ir užkandžiavimas, kurie aiškinami, kaip mitybos įpročiai. J. Kirvaitienės ir V. Batulevičienės (2011) teigimu nepilnavertė mityba sąlygoja anemijos išsivystymo riziką. Pastebėta, kad morfologiniai kraujo pakitimai labiau būdingi tiems studentams, kurie maitinasi nereguliariai, užkandžiauja tarp valgymų bei vartoja nepakankamą kiekį daržovių. Taip

17

pat, anot autorių, anemija rizikuoja susirgti tie, kurie vartoja per mažai produktų, turinčių B grupės vitaminų bei geležies.

Šiais laikais tarp jaunimo yra išpopuliarėjas nesveiko maisto vartojimas, dėl savo didelės energetinės vertės, tačiau mažos mitybinės vertės. Tyrimo metu buvo analizuojami Italijos 15 universitetų studentų mitybos ypatumai. Rezultatai parodė, kad dauguma studentų renkasi valgyti greitose užkandinėse, greito maisto restoranose, picerijose. Tai lėmė pigesnės kainos, laiko sąnaudos ir tinkamas skonis (Byrd-Bredbenner et al., 2012). E. Voitonis, R. Stukas (2012) teigia, kad „21,8 proc. Vilniaus universiteto studentų greitą maistą vartojo kartą per savaitę ar dažniau. Dažniausiai jis vartojamas kelis kartus per mėnesį. Svarbiausia greito maisto vartojimo priežastis tarp studentų buvo laiko trūkumas ir geras šių produktų skonis. 86,3 proc.”. Greitas maistas neigiamai veikia sveikatą. Tyrimų duomenimis, dažnas greito maisto vartojimas padidina įvairių ligų išsivystymo riziką, tokių kaip nutukimo atsiradimą, antsvorio, atsparumo insulinui ir II tipo cukrinio diabeto išsivystymą, širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius (New Scientist. Health, 2012. http://www.newscientist.com/article/dn16634-study-links-fast-food-joints-with-stroke-risk. Html prieiga per internetą 2015-02-12).

Galima teigti, kad studentų mitybos ypatumams įtaką daro įvairūs biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Studentai per mažai valgo šviežių daržovių ir vaisių, pieno, mėsos ir žuvies produktų. Sveikiau besimaitinantys studentai geriau žino sveikos mitybos principus. Sveikos mitybos ugdymas yra viena iš priemonių formuoti sveikos mitybos įpročius.

1.4.Studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos ypatumai.

Studijų pradžia dažnai laikoma savarankiško gyvenimo pradžia, kadangi dauguma studentų pradeda gyventi savarankiškai, jie turi išmokti rūpintis savimi, savo mityba. Dauguma studentų studijų metais gyvena bendrabučiuose. Tokį pasirinkimą dažniausiai lemia patraukli bendrabučio nuomos kaina. Bendrabučiuose gyvendami studentai toliau ugdo savo bendravimo įgūdžius, mokosi būti tolerantiški vieni kitiems.

Teigiama, kad studentų gyvensena priklauso nuo jį supančios aplinkos, gyvenimo sąlygų. Atlikti tyrimai rodo, kad studentų, gyvenančių bendrabutyje mitybą yra prastensnė, nei tų, kurie gyvena su tėvais arba nuomojasi butą. Jie retai valgo laiku, dažniausiai valgo, kai turi laiko. Gyvenamoji vieta daro didelę itaką studentų mitybai. Kas trečias studentas, gyvenantis bute arba su tėvais, visada valgo

18

laiku. Tačiau tarp gyvenančiųjų bendrabutyje taip maitinasi maža dalis studentų. Studentai dažniausiai valgo tuomet, kai turi laiko.

Įvairiose šalyse gyvenimas bendrabutyje studijuojant yra pasiskirstęs skirtingai. Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimo duomenimis Lietuvoje bendrabučiuose gyvena šiek tiek daugiau nei pusė 52 proc. visų studentų. Tuo tarpu užsienio patirtis rodo, jog Nyderlanduose bei Suomijoje beveik trečdalis studentų gyvena bendrabučiuose. Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje – ketvirtadalis studentų. Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje bendrabučiuose gyvena tik labai maža studentų dalis (mažiau nei 10 proc.). Prancūzijoje, Vokietijoje bei Austrijoje bendrabučiuose gyvena kas dešimtas studentas. Tačiau visų šalių vidurkis rodo, jog bendrabučiuose apgyvendinama sąlyginai maža studentų dalis. Nuo pusės iki trečdalio studentų Italijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje lieka gyventi su tėvais. Namuose gyventi taip pat populiaru ir tarp prancūzų, latvių, airių bei olandų (35-42 proc.). Tuo tarpu Suomijoje tik maža dalis studentų (5 proc.) gyvena su tėvais, nes dauguma renkasi gyvenimą savo pačių būste (Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimas 2007. http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/kiti/eurostudent%20ataskaita.pdf prieiga per internet 2015-01-10).

Pasaulyje atlikta nedaug tyrimų su bendrabučiuose gyvenančiais studentais. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kuriuo metu buvo analizuojami aplinkos veiksniai, turintys įtakos studentų mitybai. Keletas aplinkos veiksnių, kurie turėjo neigiamą poveikį respondentų mitybai buvo: didesnės sveiko maisto kainos, valgyklų trūkumas, laiko trūkumas. Tyrime dalyvavę vaikinai mano, jog universiteto kavinėje patiekiamas maistas yra nesveikas. Merginos labiau nei vaikinai, nepastikėjo universiteto kavinėje patiekiamu maistu. Jų nuomone, patiekiamo maisto kokybė yra artimesnė greito maisto kokybei, o ne namuose gaminto. Taip pat viena iš priežasčių, dėl kurios studentai nesigamina maisto, buvo netinkamos sąlygos bendrabučiuose, kuriuose jie gyvena (Lara et al., 2011).

2009 metais M. Story atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kokie yra studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos įpročiai ir kokių maisto produktų galima rasti studentų kambariuose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. studentų savo kambariuose turi tokių maisto produktų: įvarūs desertai, sūrūs užkandžiai, saldainiai, saldinti gėrimai, tik pas keletą studentų buvo rasta mažo kaloringumo gėrimų, vandens, daržovių, vaisių, pieno produktų, sulčių. Pastebėta, kad maistas, kurį studentai gaudavo iš tėvų, buvo nesveikas, kaloringesnis ir turėjo daugiau riebalų, nei pirktas pačių studentų. Išanalizavus duomenis, tyrėjai teigia, kad bendrabučių kambariuose rasti studentų maisto produktai atspindi netinkamus jų valgymo įpročius.

19

2009 metais JAV atliktame tyrime dalyvavę studentai teigė, kad bendrabučiuose yra sudėtinga išlaikyti šviežią, sveiką maistą. Universiteo kavinėje dažniausiai patiekiamas maistas yra nesveikas. Patiekiamos porcijos yra didelės ir labai kaloringos. Nesveikos mitybos įpročius, persivalgymą skatina savitarna universiteto kavinėje, nes studentai yra linkę rinktis dideles porcijas. Taip pat tyrime dalyvavę respondentai teigė, kad jų mitybai reikšmės turi draugų, kambariokų įtaka. Taip pat bendrabučio virtuvės sąlygos nevisiškai tinkamos maisto gamybai, todėl kambariuose beveik visi turi mikrobangų krosneles, kuriose šildo maistą (Nelson et al., 2009).

S. Poteliūnienė ir L. Viraliūnaitė (2006) teigia, kad studentų gyvensena priklauso nuo jų gyvenimo sąlygų ir gyvenamosios aplinkos. Lietuvos studentų gyvensenos tyrimai patvirtino, kad rūkymas, alkoholio vartojimas žymiai populiaresnis tarp studentų, gyvenančių bendrabutyje, nei tarp tų, kurie gyvena su tėvais ar kartu su nuomojamo buto (kambario) šeimininku. Šiaulių universiteto studentų nuomone, pagrindinė priežasis, kuri lėmė jų pasirinkimą gyventi bendrabutyje buvo bendrabučio nuomos kaina. Jų nuomone ji yra pakankamai nedidelė (Grigencaitė, Voverytė, 2008). Studentų gyvensena priklauso nuo jį supančios aplinkos, gyvenimo sąlygų. Atlikti tyrimai rodo, kad studentų, gyvenančių bendrabutyje mitybą yra prastensnė.

20

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrime dalyvavo LSMU, KTU, VDU, ASU, LSU ir VU KHF studentai, kurie gyvena bendrabučiuose. Kauno miesto universitetų pateiktais duomenimis bendrabučiuose gyvena 6443 studentai.

Bandomasis tyrimas atliktas 2015 m. sausio mėn. 06 d. Tyrimo metu apklausti 36 studentai, gyvenančių bendrabučiuose. Bandomuoju tyrimu siekta išsiaiškinti, ar visi anketoje pateikti klausimai yra aiškūs, ar respondentai turi kokių pasiūlymų dėl jų formulavimo. Kadangi pasiūlymų bandomajame tyrime dalyvavę asmenys nepateikė, anketa koreguota nebuvo.

Tyrimas buvo atliktas 2015 m. vasario mėn. LSMU, KTU, VDU, ASU, LSU ir VU KHF studentams, gyvenantiems bendrabučiuose, buvo išsiųsta internetinė apklausa, kuri buvo talpinama į universitetų studentų grupes. Į pateiktus klausimus atsakė 603 respondentai. Studentų pasiskirstymas pagal universitetą labai tolygus. Moterys sudaro beveik du trečdalius (63,18 proc.), vyrai (36,82 proc.) respondentų. Studentų amžius vidurkis yra 21,06 metai. Respondentų, atsakiusių į anketos klausimus, skaičius bei atsako dažnis pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal atsako dažnį.

Bendrabutis Iš viso n (skaičius) Iš viso n (proc.)

KTU 101 16,75 VDU 100 16,58 LSMU 105 17,41 ASU 110 18,24 LSU 89 14,76 VU KHF 98 16,25 Iš viso: 603 100

Tyrimo instrumento pristatymas. Tyrimo metodas – anketinė anoniminė apklausa. Anketoje pateikiami 28 klausimai, respondentų buvo prašoma pažymėti vieną ar kelis pasirinktus atsakymus iš pateiktų variantų. Anketa pradedama nuo 3 bendrinių klausimų (universitetas, lytis, amžius).

Toliau anketoje pateikiami 1–5 klausimai, siekiant išsiaiškinti kaip studentai vertina savo mitybą, jos reguliarumą. Užduoti klausimai: „Kaip vertinate savo mitybą?“, „Kaip manote, ar pasikeitė jūsų

21

mityba pradėjus studijuoti?“ „Ar jūs reguliariai maitinatės (reguliari mityba – pusryčiai, pietūs, vakarienė)?“, „Ar šiuo metu vartojate maisto papildus (vitaminus, mikroelementus ir kt.)‘‘, „Kiek vidutiniškai kartų per dieną valgote?“. Analizuojant šiuos klausimus norima sužinoti kaip pasikeitė studentų mityba pradėjus studijuoti, kiek kartų per dieną studentai valgo, ar reguliariai pusryčiauja, pietauja, vakarieniauja bei, ar vartoja maisto papildų. Remiantis S. Poteliūnienės, L. Viraliūnaitės tyrimu apie socialinių veiksnių įtaka studentų gyvensenai anketoje pateikti 6–8 klausimai apie studentų mitybos įpročius, pusgaminių vartojimą bei kur dažniausiai studentai valgo (namie, valgyklose, kavinėse, restoranuose, picerijose, greito maisto užkandinėse). 9–11 klausimai pateikti tam, kad būtų galima sužinoti, ar studentai bendrabutyje gamina, jei ne, tai kokios priežastys tai lemia (nenoras, nemokėjimas gaminti, laiko stoka ar blogos bendrabučio virtuvės sąlygos).

12–16 klausimai anketoje pateikti, siekiant sužinoti studentų ekonominę padėtį: „Jūsų pajamos (asmeninės, tėvų parama, pašalpos ar stipendijos, kiti rėmėjai), „Ar greta studijų dirbate?“, „Kiek vidutiniškai per mėnesį išleidžiate maistui (eurais)?“, „Ar gaunate paramą iš tėvų maistu?“.

Užduoti 17–18 klausimai apie valgomosios druskos („Ar papildomai dedate druskos į jau paruoštą maistą?“), daržovių („Kiek šviežių daržovių suvalgote per dieną?“) vartojimą. Tikimasi, kad šie klausimai padės išsiaiškinti, ar studentai mėgsta sūrų maistą bei ar suvartoja pakankamą kiekį daržovių.

Siekiant išsiaiškinti, kokius riebalus respondentai vartoja savo namuose, pateiktas 19 klausimas „Kokie riebalai dažniausiai vartojami ruošiant maistą jūsų namuose?“. Siekiant nustatyti tam tikrų produktų grupių vartojimo dažnumą, pateiktas 20 klausimų („Ar dažnai vartojate šiuos maisto produktus?“ – „Mėsą / mėsos gaminius“, „Rūkytus mėsos gaminius“, „Paukštieną“, „Žuvį“, „Kiaušinius“, „Pieną“, „Kefyrą / pasukas / jogurtą“, „Varškę, sūrelius“, „Košes, dribsnius“, „Duoną, kruopas“, „Makaronus, batoną“, „Virtas daržoves“, „Šviežias, nevirtas daržoves“, „Šviežius vaisius ar uogas“, „Saldumynus (šokoladą, sausainius, tortą ir kt.“, „Greitą maistą (picą, dešrainį)“, „Gaivinančius gėrimus“, „Limonadą“, Kavą, arbatą“, „Vandenį, mineralinį vandenį“).

Toliau anketoje buvo užduoti klausimai, siekant įvertinti studentų žinias apie mitybą ir įpročius renkantis maisto produktus (21–28 klausimai). Naudojantis naujai sudaryta sveikos mitybos piramide, buvo užduotas klausimas „Kas, jūsų manymu, sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą?“. Vertinant studentų mitybos žinias, buvo pateikti teiginiai, norint sužinoti kas sudaro maistinių skaidulų turintį maistą. Pateikti teiginiai padės atskleisti studentų žinias, galima bus daryti išvadas apie mitybos įpročių sąsajas su žiniomis apie sveiką mitybą ir sveikatą. 25 klausimas padės sužinoti pagal kokius kriterijus

22

studentai dažniausiai renkasi maisto produktus parduotuvėje: skonį, kainą, maistingumą, naudingumą sveikatai ar kaloringumą Siekiant išsiaiškinti respondentų įpročius, renkantis maisto produktus, buvo pateiktas klausimas „Pagal kokius kriterijus renkatės maisto produktus?“, „Ar skaitote maisto produktų etiketes?“, „Ar etiketėse pateikta informacija, Jums, suprantama?“. Siekiant išsiaiškinti studentų požiūrio į etiketėse esančią informaciją, buvo pateiktas klausimas „Kokios informacijos ieškote etiketėse?“.

Duomenų statistinės analizės metodai. Gauti duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 22.0 procentiniam požymių pasiskirstymui tarp atskirų grupių paskaičiuoti buvo taikoma aprašomoji statistika (dažnių lentelės).

Statistinės hipotezės apie požymių ryšį tikrintos naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Jį galima taikyti, kai imčių tūriai pakankamai dideli. Nagrinėjamos populiacijos gali būti bet kokios, nebūtinai tik normaliosios. Jis vartojamas ir tada, kai nagrinėjami parametrai suskirstyti nebūtinai į dvi, o į k (k ≥ 2) grupių. χ² kriterijus dažnai taikomas ir požymių tarpusavio priklausomumui įvertinti. Apskaičiuojant χ² kriterijų, reikalaujama, kad kiekvienoje grupėje būtų ne mažiau kaip 5 tyrimo atvejai. Jei taip nėra, patartina mažas grupes jungti į vieną (Sapagovas, 2008).

Gauti rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais: 1. jei p < 0,05 – požymių tarpusavio priklausomybė yra; 2. jei p > 0,05 – požymių tarpusavio priklausomybės nėra.

Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė.

Mokslinė literatūros analizė naudota atliekant literatūros apžvalgą, rengiant tyrimo metodiką bei aptariant rezultatus.

Anketinė apklausa naudota tyrimui reikalingiems duomenims surinkti.

23

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1. Tyriamųjų mitybos įpročių vertinimas

Vienas iš pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių yra mityba. Šiandien visame pasaulyje pripažįstama, kad sveika mityba padeda išsaugoti ir gerinti sveikatą (Stukas ir kt., 2000).

χ2_{=40,76; lls=15; p=0,000 (sp)}

2 pav. Studentų subjektyvus mitybos vertinimas.

Siekiant įvertinti studentų mitybą studentų buvo klausiama, kaip jie vertina savo mitybą. Išanalizavus apklausos duomenis nustatyta, kad didžioji dalis studentų savo mitybą vertina gerai ir pakankamai gerai. Maža dalis apklaustųjų mano, jog jų mityba yra labai gera. VDU studentai išsiskiria iš likusiųjų universitetų studentų, kadangi savo mitybą vertina neigiamai. Statistiškai reikšmingai skyrėsi mitybos vertinimas tarp 6 skirtingų universitetų studentų. Studentai labiau linkę savo mitybą vertinti teigiamai.

Studijų laikotarpis yra socialinė gyvenimo atkarpa, kuri susijusi su naujais išbandymais, naujų gyvensenos įpročių formavimusi. Studijų laikotarpis siejamas su dideliu protiniu ir fiziniu aktyvumu, kuris turi būti kompensuojamas visaverte mityba. Šiuo laikotarpiu lengvai įgyjami netinkami gyvensenos įpročiai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai ateityje (Skibniewska et al., 2009).

0 10 20 30 40 50 60

Labai gerai Gerai Pakankamai gerai Blogai

5 38,6 48,5 7,9 11 32 36 21 2,9 43,8 45,7 7,6 7,3 52,7 34,5 5,5 5,6 42,7 42,7 9 5,1 51 41,8 2

KTU VDU LSMU ASU LSU VU KHF

24

χ2_{=85,43; lls=10; p=0,000 (sp)}

3 pav. Studentų subjektyvus mitybos pokyčių vertinimas pradėjus studijuoti.

Duomenys apie subjektyvų mitybos pokyčių vertinimą, pradėjus studijuoti, statistiškai patikimai skyrėsi tarp didžiųjų Kauno miesto universitetų (p<0,05). Tyrimo duomenimis daugiau nei pusė LSMU, KTU, ASU, LSU ir VDU studentų, kurie gyvena bendrabučiuose, teigia, jog jų mityba pradėjus studijuoti pablogėjo. Tuo tarpu VU KHF 59,2 proc. studentų teigia, kad jų mityba išliko tokia pati. Pagerėjusia mityba prasidėjus studijoms labiausiai džiaugiasi LSMU studentai.

χ2_{=38,02; lls=5; p=0,000 (sp)}

4 pav. Maisto papildų vartojimas

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Ne, išliko tokia pati Taip, pagerėjo Taip, pablogėjo

15,8 7,9 76,2 29 4 67 23,8 20 56,2 20,9 4,5 74,5 22,5 6,7 70,8 59,2 3,1 37,8

KTU VDU LSMU ASU LSU VU KHF

0 20 40 60 80 Taip Ne 67,3 32,7 58 42 56,2 43,8 61,8 38,2 78,7 21,3 36,7 63,3

25

L. Škėmienė ir kt. (2007), analizavę medicinos studentų mitybą, teigia, kad tik maža dalis studentų nevartoja jokių vitaminų, maisto papildų. Netgi 70 proc. studentų vartoja įvairius vitaminus. Daugiau nei pusė LSMU, KTU, ASU, LSU ir VDU bendrabučių studentų vartoja maisto papildus. 63,3 proc. VU KHF bendrabučiuose gyvenančių studentų nevartoja vitaminų ir maisto papildų. Maisto papildų vartojimas skirtingai yra pasiskirtęs tarp didžiųjų Kauno miesto universitetų bendrabučiuose gyvenančių studentų (χ2_{=38,02; lls=5; p=0,000).}

3 lentelė. Studentų mitybos įpročiai.

Mitybos įpročiai Universitetas Dažnis (proc.)(N=603) Reikšmingu-mo lygmuo Visada Dažnai Kartais Retai Niekada

Valgau laiku: pusryčius, pietus, vakarienę KTU 31,7 42,6 5,0 13,9 6,9 χ2_{=119,68; l} ls=20; p=0,0 00 (sp) VDU 30,0 46,0 13,0 8,0 3,0 LSMU 9,5 32,4 25,7 23,8 8,6 ASU 18,2 65,5 7,3 8,2 0,9 LSU 28,1 49,4 14,6 5,6 2,2 VU KHF 54,1 25,5 9,2 10,2 1,0 Nevalgau pusryčių KTU 4,0 22,8 20,8 32,7 19,8 χ2_{=268,95; l} ls=20; p=0,0 00 (sp) VDU 7,0 19,0 60,0 10,0 4,0 LSMU 3,8 26,7 6,7 19,0 43,8 ASU 3,6 1,8 57,3 26,4 10,9 LSU 1,1 13,5 16,9 66,3 2,2 VU KHF 5,1 18,4 18,4 54,1 4,1 Valgau tik tada, kai turiu laisvo laiko KTU 5,9 16,8 26,7 42,6 7,9 χ2_{=137,34; l} ls=20; p=0,0 00 (sp) VDU 7,0 11,0 54,0 23,0 5,0 LSMU 15,2 30,5 26,7 21,0 6,7 ASU 1,8 10,9 25,5 58,2 3,6 LSU 1,1 25,8 44,9 25,8 2,2 VU KHF 3,1 4,1 21,4 69,4 2,0 Po 18 val. nebevalgau KTU 1,0 2,0 10,9 43,6 42,6 χ2_{=120,26; l} ls=20; p=0,0 00 (sp) VDU 5,0 3,0 16,0 62,0 14,0 LSMU 3,8 2,9 15,2 21,9 56,2 ASU 0 2,7 23,6 50,9 22,7 LSU 1,1 3,4 3,4 22,5 69,7 VU KHF 1,0 10,2 12,2 37,8 38,8

χ² – Chi – kvadrato kriterijus; lls – laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo; sp – statistiškai patikima; sn – statistiškai nepatikima.

Buvo siekta išsiaiškinti bendrabučiuose gyvenčių studentų mitybos įpročius. Pagal gautus rezultatus matyti, kad didžiausias procentas (54,1 proc.) reguliariai besimaitinančių studentų yra VU

26

KHF. LSMU studentai dažniau nei kiti nevalgo pusryčių ir (arba) valgo tik laisvu metu. Reguliarios mitybos skirtumai tarp universitetų yra statistiškai reikšmingi. LSMU ir VU KHF studentai rečiausiai nevalgo pusryčių. LSMU studentai dažniausiai valgo tik tuomet, kai turi laisvo laiko, o štai VU KHF studentai rečiausiai iš visų valgo tada, kai laiko turi. LSU studentai retai laikosi įpročio nevalgyti po 18 val. Palyginus mitybos įpročius tarp visų 6 universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,005). Suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3–4 kartus per dieną. Per pusryčius ir pietus rekomenduojama suvalgyti daugiau kaip du trečdalius visos dienos maisto davinio, o vakarieniauti reikėtų likus bent dviems valandoms iki nakties miego (Lažanauskas, 2005).

χ2_{=60,66; lls=20; p=0,000 (sp)}

5 pav. Pusgaminių vartojimo dažnis tarp studentų.

Statistiškai reikšmingai skyrėsi pusgaminių vartojimas tarp KTU, VDU, LSMU, ASU, LSU ir VU KHF studentų. Pagal gautus duomenis matyti, kad VDU studentai pusgaminius valgo dažniausiai. VU KHF studentai – rečiausiai (5 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70

Nuolat Dažnai Kartais Retai Niekada

5 11,9 69,3 11,9 2 2 23 59 15 1 4,8 12,4 49,5 26,7 6,7 3,6 14,5 63,6 18,2 0 1,1 10,1 48,3 40,4 0 1 11,2 52 33,7 2

27

χ2_{=87,74; lls=20; p=0,000 (sp)}

6 pav. Maisto gaminimosi bendrabutyje dažnis tarp studentų.

Didelė dalis studentų dažniausiai valgo namuose arba bendrabutyje. VDU studentai dažniau nei kiti maistą gamina patys, tuo tarpu KTU studentai – rečiau. Priežastys, kurios lemia tai, kad studentai negamina bendrabutyje yra įvairios. Kai kurie tam neturi laiko, kiti nemėgsta arba nemoka gaminti, taip pat viena iš priežasčių yra netinkamos bendrabučio virtuvės sąlygos. KTU studentai retai gaminasi, nes nemėgsta ir nemoka gaminti, tuo tarpu VU KHF, VDU, LSU ir LSMU studentai tam paprasčiausiai neturi laiko, o ASU be laiko trūkumo skundžiasi ir netinkamomis sąlygomis. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galima teigti, kad priežastys ir jų dažniai yra labai įvairūs. Tarp 6 universitetų šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (χ2=38,09; lls=10; p=0,000). LSU ir VDU studentai rečiausiai maistą gaminasi su kartu gyvenančiais asmenimis, tuo tarpu KTU studentai – dažniausiai, tuos skirtumus patvirtina ir Chi-kvadrat testo rezultatai.

0 10 20 30 40 50 60 70

Nuolat Dažnai Kartais Retai Niekada

12,9 39,6 33,7 12,9 1 20 65 6 8 1 15,2 42,9 28,6 10,5 2,9 5,5 33,6 55,5 5,5 0 6,7 59,6 30,3 3,4 0 18,4 45,9 31,6 4,1 0

28

χ2_{=110,11; lls=20; p=0,000 (sp)}

7 pav. Studentų, kurie papildomai dedasi druskos į jau paruoštą maistą, dažnių pasiskirstymas. Pagal PSO rekomendacijas bendras gaunamas su maistu druskos kiekis, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (6 g). Lietuvos gyventojai suvartoja didesnį druskos kiekį negu rekomenduojama. Respublikinio mitybos centro duomenimis (2007) vidutiniškai buvo suvartojama 8,75 g. Tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvoje vyrai druskos vartoja daugiau nei moterys. L. Škėmienė ir kt. (2007) nustatė, kad daugiau nei 10 proc. studentų medikų valgo sūriai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 42,9 proc. LSMU ir 28,7 proc. VU studentų niekada nesūdo maisto.

Buvo siekta išsiaiškinti, kaip druskos vartojimas skirtiasi tarp 6 universitetų studentų, gyvenanačių bendrabučiuose. Daugiau nei pusė ASU studentų (55,5 proc.) kartais beria druskos į jau paruoštą maistą (7 pav.). Druskos į jau paruoštą maistą dažniausiai beria VDU studentai, tuo tarpu LSMU studentai tą daro rečiausiai, skirtumai yra statistiškai reikšmingi.

Pagal PSO rekomendacijas per dieną žmogus turėtų suvartoti 400 g šviežių daržovių. Daržovių vartojimas teigiamai veikia organizmą. Daržovėse esantis kalis, magnis gali sumažinti arterinės hipertenzijos riziką, B grupės vitaminai gali apsaugoti nuo anemijos išsivystymo. Antioksidantų trūkumas maiste yra širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų rizikos veiksnys (Petkevičienė, 2000). 0 10 20 30 40 50 60

Nuolat Dažnai Kartais Retai Niekada

4 20,8 44,6 14,9 15,8 17 29 30 14 10 6,7 11,4 21,9 31,4 28,6 12,7 _10,9 55,5 15,5 5,5 15,7 27 34,8 15,7 6,7 23,5 10,2 35,7 26,5 4,1

29

χ2_{=90,05; lls=10; p=0,000 (sp)}

8 pav. Suvartojamų daržovių kiekio dažnis tarp studentų.

Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad lietuviai daržovių valgo per mažai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad vakarų Lietuvos jaunimas taip pat nesuvalgo pakankamai daržovių. Tik 15 proc. teigė kasdien valgantys daržoves (Strukčinskienė ir kt., 2013). Atlikto tyrimo su LSMU ir VU studentais duomenys rodo, jog tik 14 proc. studentų daržoves vartoja kasdien (Samsonienė, Zimnicka, 2013). Pasak L. Škėmienės ir kt. (2007) tik 20 proc. studentų medikų suvartoja reikiamą daržovių kiekį.

Suvartojamų daržovių kiekis tarp KTU, VDU, LSMU, ASU, LSU ir VU KHF studentų, gyvenančių bendrabučiuose, taip pat yra nedidelis. 66,2 proc. respondentų suvartoja mažiau nei 400 g šviežių daržovių. Pakankamą kiekį daržovių suvartoja mažiau nei ketvirtadalis studentų (8 pav.). Daugiausiai šviežių daržovių per dieną suvalgo LSU studentai, tuo tarpu rečiausiai valgo KTU (80,2 proc.) ir LSMU (78,1 proc.). Šviežių daržovių suvartojimo per dieną skirtumas tarp 6 universitetų yra statistiškai reikšmingas.

Statistiškai reikšmingai skyrėsi maisto produktų vartojimas tarp KTU, VDU, LSMU, ASU, LSU ir VU KHF studentų. Mėsą ir jos gaminius kasdien vartoja 24,8 proc. LSMU ir 21,8 proc., KTU studentų, kitų universitetų studentai mažiau nei penktadalis. Rūkytais mėsos gaminiais, paukštiena ir žuvimi dažniausiai mėgaujasi KTU studentai, tuo tarpu rečiausiai – LSMU (išskyrus paukštieną kurią rečiausiai valgo VDU atstovai). Visi šie mitybos ypatumai yra statistiškai reikšmingi.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Mažiau nei 400 g 400 g Daugiau nei 400 g

80,2 11,9 7,9 70 16 ₁₄ 78,1 19 2,9 73,6 22,7 3,6 33,7 43,8 22,5 56,1 40,8 3,1

30

Pieno produktų ir kiaušinių vartojimas tarp universitetų statistiškai skyrėsi. VU KHF studentai kiaušinius valgo dažniausiai, o štai LSMU studentai dažniausiai vartoja pieną, kefyrą bei varškę. Kiaušinius rečiausiai valgo LSMU studentai, pieną rečiausiai geria VDU studentai, o kefyrą bei varškę rečiausiai vartoja LSU studentai. R. Stuko ir kt. (2010) gautuose tyrimų rezultatuose nustatyta, kad pieno produktus kasdien vartoja 42 proc. tirtų sportininkų. Nustatyta, kad sportininkai dažniau nei Lietuvos gyventojai vartoja pieno ir pieno produktų, duonos ir įvairių grūdų produktų.

VU KHF studentai košes ir dribsnius valgo dažniausiai, o ASU – rečiausiai. Duoną bei kruopas dažniausiai vartoja VU KHF, KTU ir LSMU studentai, tuo tarpu ASU atstovų tarpe duona bei kruopos retai įtraukiamos į racioną. Makaronus ir batoną labiausiai mėgsta LSU studentai, o štai LSMU ir VU KHF atstovai šiuos produktus vartoja rečiausiai.

LSU ir VU KHF studentai virtas daržoves valgo dažniausiai, tuo tarpu LSMU studentai jas valgo rečiausiai. LSU studentai šviežias daržoves ir šviežius vaisius bei uogas valgo dažniausiai, o rečiausiai jas valgo KTU ir VU KHF atstovai. Daugiausia saldumynų vartoja LSMU studentai, o mažiausiai – VDU.

Tarp vakarų Lietuvos jaunimo, valgančių greitą maistą 1–2 k/sav. buvo beveik 60 proc., niekada nevalgančių – 37,2 proc. (Strukčinskienė B ir kt., 2013). Tyrimo duomenimis 68,5 proc. visų respondentų mažiau nei 1 kartą per savaitę vartoja greitą maistą. Dažniausiai greitą maistą vartoja KTU atstovai. ASU ir VU KHF atstovai greitą maistą valgo rečiausiai. KTU studentai labiausiai mėgsta gaiviuosius gėrimus, tuo tarpu LSU ir VU KHF juos vartoja rečiausiai. Kavos ir arbatos vartojimas tolygiai pasiskirstęs tarp visų studentų, šių gėrimų kasdien vartoja 73,3 proc. studentų. LSU studentai aiškiai išsiskiria vandens suvartojimu, kurio kasdien vartoja 95,5 proc. LSU studentų, tuo tarpu VU KHF mineralinį vandenį vartoja rečiausiai. Statistiškai reikšmingi yra tik gaiviųjų gėrimų bei mineralinio vandens vartojimo ypatumai, tuo tarpu tarp skirtingų universitetų studentų kavos ir arbatos suvartojimas reikšmingai nesiskyrė.

Studentų buvo klausiama, ar jie dirba greta savo studijų. Daugiausiai dirbančių yra VDU studentų (55,0 proc.). Kitų universitetų studentai, tik trečdalis sudaro dirbančiųjų gretas. Studentamas buvo pateiktas klausimas, norint išsiaiškinti kokių paslaugų daugiausiai atsisako esant pinigų stygiui . Tyrimo duomenimis LSU studentai dėl pinigų stygiaus geresnio maisto atsisako dažniausiai, tuo tarpu LSMU studentai – rečiausiai, tuos skirtumus patvirtina ir Chi-kvadrat testo rezultatai (χ2=193,44; lls=20; p=0,000). Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, kad mažiausiai paramos iš tėvų maistu gauna KTU bei VDU studentai.

31

χ2_{=70,95; lls=15; p=0,000 (sp)}

9 pav. Maistui skiriamų pajamų pasiskirtymo dažnis tarp studentų.

Kaip matyti iš 9 pav. dažniausiai studentai maistui per mėnesį išleidžia 50-100 eurų. LSU studentai maistui išleidžia daugiausiai, o LSMU tarpe yra didžiausia grupė, išleidžianti iki 50 eurų per mėnesį. Tarp Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabutyje, pajamų pasiskirtymas skiriamas maistui per mėnesį skyrėsi statistiškai patikimai (p<0,05).

Apibendrinus gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad daugiau nei pusė Kauno miesto universitetų studentų savo mitybą vertina gerai ir pakankamai gerai. Daugiau nei pusė LSMU, KTU, ASU, LSU ir VDU studentų nurodė, kad pradėjus studijuoti jų mityba pablogėjo, tik 59,2 proc. VU KHF studentų teigia, kad jų mityba išliko tokia pati.

Maisto papildus respondentai vartoja skirtingai. Daugiau nei pusė LSMU, KTU, ASU, LSU ir VDU bendrabučių studentų vartoja maisto papildų. Tuo tarpu 63,3 proc. VU KHF bendrabučiuose gyvenančių studentų maisto papildų nevartoja.

Statistiškai reikšmingai skyrėsi Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, mitybos įpročiai. Reguliariai maitinasi daugiausiai VU KHF studentai. LSMU studentai dažniau nei kiti nevalgo pusryčių ir valgo tik laisvu metu. LSMU ir VU KHF studentai pusryčiauja dažniau nei kiti. LSMU studentai dažniausiai valgo tik tuomet, kai turi laisvo laiko, o štai VU KHF studentai retai valgo tada, kai turi laiko. LSU studentai rečiausiai laikosi įpročio valgyti po 18 val.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Iki 50 EUR 50-100 EUR 100-200 EUR Daugiau nei 200 EUR

6,9 68,3 22,8 2 4 78 16 2 18,1 53,3 22,9 5,7 7,3 82,7 10 0 5,6 47,2 _46,1 1,1 7,1 65,3 26,5 1

32

Pusgaminių vartojimas statistiškai patikimai skyrėsi tarp respondentų. Dauguma studentų dažniausiai valgo namuose arba bendrabutyje. Dažnai maistą gaminasi apie 50 proc. studentų, mažiausiai paramos iš tėvų maistu gauna KTU bei VDU studentai. Kaip priežastis, kodėl maisto bendrabutyje nesigamina studentai įvardija netinkamas bendrabučio virtuvių sąlygas, laiko stoką bei nemokėjimą ar nenorą gaminti. Maža dalis repondentų beveik niekada neberia papildomai druskos į jau paruoštą maistą. Daržovių studentai suvartoja per mažai, tik mažiau nei ketvirtadalis studentų suvalgo reikiamą jų kiekį.

Statistiškia reikšmingai skyrėsi maisto produktų vartojimas tarp 6 universitetų studentų. Vandens, arbatos ir kavos vartojimas statistiškai nesiskyrė, respondentai beveik kasdien vartoja šiuos gėrimus. 68,5 proc. visų respondentų mažiau nei 1 kartą per savaitę vartoja greitą maistą. Daugiau nei pusė Kauno miesto universitetų studentų, gyvenančių bendrabučiuose, maistui per mėnesį išleidžia 50-100 eurų.

3.2. Tiriamųjų informuotumo apie mitybą vertinimas

Mitybos įpročiai priklauso nuo to, kiek žinių apie sveikos mitybos principus turi žmogus. Įvairūs tyrimai rodo, kad žmonės turintys aukštesnį išsilavinimą maitinasi sveikiau. 2010 m. Suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą šviežias daržoves vartoja dažniau nei turintys vidurį išsilavinimą.

χ2_{=27,79; lls=10; p=0,002 (sp)}

10 pav. Subjektyvus žinių apie mitybą vertinimo dažnis tarp studentų.

Išanalizavus KTU, VDU, LSMU, ASU, LSU ir VU KHF studentų, gyvenančių bendrabučiuose, žinių apie mitybą bei savo mitybos vertinimo sąsajas, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas. Turintys žinių studentai savo mitybą kaip gerą įvertino 61,9 proc. studentų, turintys nepakankamai

0 10 20 30 40 50 60 70

Turiu pakankamai Turiu, bet nepakankamai Ne, neturiu

62,4 36,6 1 56 37 7 66,7 32,4 1 49,1 49,1 1,8 69,7 30,3 0 69,4 28,6 2

33

žinių 36,0 proc. studentų, o visai neturintys žinių 2,2 proc. studentų (p<0,05). Labiausiai savo žiniomis apie mitybą pasitiki LSU, VU KHF bei LSMU studentai, tuo tarpu VDU studentai mano, kad apie mitybą žino nepakankamai. ASU studentai labiau nei likusieji norėtų sužinoti daugiau apie mitybą, tačiau skirtumai labai nedideli ir šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi.

SAM, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai daržovių, pakeitė sveikos mitybos piramidę. Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės. Šiuo metu apatinis piramidės aukštas suskaldytas į du sektorius. Viename liko grūdiniai produktai ir bulvės, kitame – daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Daržovių ir vaisių dienos norma 400-500 gramų (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, 2011. http://www.sam.lt/go.php/lit/Norite_buti_sveiki_Maista_rinkites_atsak/2079 prieiga per internetą: 2015 02 19).

χ2_{=64,51; lls=20; p=0,000 (sp)}

11 pav. Studentų nuomonė, kas sudaro sveikos mitybos pagrindą.

Didžioji dalis 85,2 proc. studentų žinojo, kas sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą ir į klausimą atsakė teisingai. Neteisingai atsakiusių studentų buvo 15,8 proc., daugiausiai tai sudarė KTU, ASU ir VDU studentai (11 pav.).

Maistas, kuris turi pakankamai maistinių skaidulų, normalizuoja žarnyno veiklą, gerina peristaltiką, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis maistinės skaidulos taip pat gali apsaugoti nuo storosios žarnos vėžio (Mikalauskaitė, 1996).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Žinojo Nežinojo 72,3 27,7 80 20 95,2 4,8 76,4 23,6 96,6 3,4 92,9 7,1

34

χ2_{=61,88; lls=10; p=0,000 (sp)}

12 pav. Studentų nuomonė apie maistinių skaidulų naudingumą.

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp KTU, VDU, LSMU, ASU, LSU ir VU KHF studentų žinių apie maistinių skaidulų turinčio maisto poveikį žmogaus organizmui. 76,8 proc studentų žinojo apie maistinių skaidulų poveikį žarnyno veiklai ir atsakė teisingai, tuo tarpu 23,3 proc. studentų į klausimą atsakė neteisingai. VU KHF bei LSMU studentai dažniau nei likusieji mano, kad maistinių skaidulų turintis maistas normalizuoja žarnyno veiklą, tuo tarpu KTU, VDU ir ASU studentai mano kad toks maistas yra labai greitai virškinamas (12 pav.). Šie požiūrio skirtumai yra statistiškai reikšmingi.

Įvairūs teisės aktai apibrėžia, kokia informacija turi būti nurodoma maisto produktų etiketėse ir kaip ji turi būti pateikta, kad padėtų vartotojams, kurie atidžiai renkasi maisto produktus ir rūpinasi savo mityba. Studentų buvo klausiama, ar jie skaito maisto produktų etiketes.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Normalizuoja žarnyno veiklą Labai kaloringas Labai greitai virškinamas

68,3 3 28,7 64 8 28 91,4 1,9 6,7 65,5 0 34,5 80,9 4,5 14,6 91,8 2 6,1

35

χ2_{=83,02; lls=10; p=0,000 (sp)}

13 pav. Maisto produktų etikečių skaitymo pasiskirstymas tarp respondentų

Atsakymų duomenų analizė rodo, kad dauguma respondentų (57,2 proc.) skaito maisto produktų etiketes. Rečiausiai skaitantys maisto produktų etiketes yra KTU studentai, tuo tarpu labiausiai tuo domisi VDU studentai. Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05).

Studentų buvo klausiama, ar jiems pateikta maisto produktų etiketėse informacija yra suprantama. Geriausiai etiketėje pateikta informacija suprantama LSU studentams, tuo tarpu sunkiausiai etiketėse pateiktą tekstą suprasti sekasi VDU studentams. Statistiškai patikimai skyrėsi (χ2=49,64; lls=10; p=0,000) maisto produktų etikečių pakuočių informacijos supratimas tarp KTU, VDU, LSMU, ASU, LSU ir VU KHF studentų.

Pasak I. Drulytės (2013) vartotojų pasirinkimui turi įtakos daugelis aspektų: ekonominiai, sveikatos, aplinkos, socialiniai ir etiniai. Informacija apie maistą pateikiama tam, kad vartotojai galėtų atpažinti maisto produktus bei tinkamai juos vartoti ir rinktis individualius mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus. Vartotojo pasirinkimui labai svarbi informacija apie maisto produkto sudėtį. Maisto produktų etiketės daro įtaką vartotojų sprendimui, kurį produktą pasirinkti, ir yra svarbi vartotojų informavimo priemonė, kurioje vartotojai gali rasti reikiamą informaciją apie maisto produktą (Czarnocinska ir kt. 2006). Visuomenę ypač domina mitybos ir sveikatos ryšio bei individualius poreikius atitinkančių maisto produktų pasirinkimo klausimai.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne Kartais 49,5 12,9 37,6 78 12 ₁₀ 36,2 7,6 56,2 61,8 3,6 34,5 48,3 3,4 48,3 69,4 15,3 15,3