POKYČIAI 1994 –2008 METAIS NETOLYGUMAI IR JŲ RŪKYMO ĮPROČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ SOCIALINIAI SUAUGUSIŲ Kristina Dambrauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

Kristina Dambrauskienė

SOCIALINIAI SUAUGUSIŲ

LIETUVOS GYVENTOJŲ

RŪKYMO ĮPROČIŲ

NETOLYGUMAI IR JŲ

POKYČIAI 1994–2008 METAIS

2

Disertacija rengta 2006–2010 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.

Mokslinė vadovė

prof. dr. Jūratė Klumbienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)

Konsultantas

doc. dr. Aurelijus Veryga (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

3

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4

ĮVADAS ... 5

1. DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 7

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

2.1. Rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai ... 9

2.1.1. Rūkymo paplitimas pasaulyje ... 9

2.1.2. Rūkymo paplitimas Lietuvoje ... 11

2.2. Rūkymo ryšys su socialiniais ir demografiniais veiksniais ... 12

2.3. Rūkymo poveikis sveikatai ... 14

2.3.1. Rūkymo įtaka sergamumui ir mirtingumui ... 14

2.3.2. Pasyvus rūkymas ir jo poveikis sveikatai ... 17

2.3.3. Metimo rūkyti poveikis sveikatai ir išgyvenamumui ... 18

2.4. Veiksniai, įtakojantys rūkymo įpročius ... 19

2.5 Tabako kontrolės priemonės ... 22

3. TIRTŲJŲ KONTINGENTAS IR TYRIMO METODAI ... 25

3.1. Tiriamasis kontingentas ... 25

3.2. Tyrimo metodai ... 28

3.3. Statistinis duomenų vertinimas ... 31

4. REZULTATAI ... 33

4.1. Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių pokyčiai 1994–2008 m. ... 33

4.2. Suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių priklausomybė nuo socialinių veiksnių ir rūkymo socialinių netolygumų pokyčiai 1994–2008 m. ... 36

4.2.1. Reguliaraus rūkymo ryšys su socialiniais ir demografiniais veiksniais ... 36

4.2.2. Metimo rūkyti sąsajos su socialiniais bei demografiniais veiksniais ... 48

4.2.3. Niekada nerūkiusių Lietuvos gyventojų dalis, atsižvelgiant į socialinius bei demografinius veiksnius ... 58

4.3. Pasyvaus rūkymo paplitimas tarp suaugusių Lietuvos gyventojų ... 66

4.4. Suaugusių Lietuvos gyventojų fizinės priklausomybės nuo tabako vertinimas ... 80

4.5. Sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, skatinant gyventojus mesti rūkyti ... 86

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 93

6. IŠVADOS ... 110

7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 112

8. BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ... 113

9. AUTORIAUS PUBLIKUOTŲ DARBŲ SĄRAŠAS ... 131

4

SANTRUMPOS

LOPL – Lėtinė obstrukcinė plaučių liga N – tiriamųjų skaičius

P – reikšmingumo lygmuo PI – pasikliautinieji intervalai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis

SNI – santykinis netolygumo indeksas ŠS – šansų santykis

X

2

5

ĮVADAS

Tabako rūkymas yra ne tik opi medicininė ir visuomenės sveikatos problema, bet ir sudėtingas psichosocialinis – kultūrinis reiškinys, suvo-kiamas kaip kasdieninės socialinės veiklos dalis, turintis simbolinę reikšmę, suteikiantis galimybę socialiai sąveikauti bei įgyvendinti ritualus. Nėra kito tokio legaliai parduodamo produkto, kuris prilygtų tabakui savo pavo-jingumu: tabakas sąlygoja daugiau mirčių nei AIDS, legalūs ir nelegalūs narkotikai, autoįvykiai, žmogžudystės ar savižudybės kartu sudėjus [94]. Richard Doll yra pareiškęs: „tai, kad rūkymas susijęs su tiek daug su-sirgimų, yra vienas iš labiausiai gluminančių medicinos atradimų, tačiau ne mažiau glumina, kad tiek daug žmonių ignoruoja šį faktą“ [54]. Kasmet pasaulyje rūkymas nulemia 6,5 milijonus mirčių [46]. Pirmą kartą apie rūkymo žalą prabilta 1950 m., kuomet buvo pateikti faktai, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį [52]. Vėliau sekė daugybė epidemiologinių, eksperi-mentinių studijų, įrodančių, kad rūkymas sukelia ir kitas vėžio formas, ūmines bei lėtines ligas. 1981 m. pasirodė studijos, patvirtinančios žalingą pasyvaus rūkymo poveikį [105]. Tačiau nepaisant visų faktų, tabakas, kaip ir alkoholis, laikomas socialiai priimtinais narkotikais; tabako rūkymas – įprastu, normaliu reiškiniu, o tabako pramonė ir verslas – netgi naudingais šalių ekonomikai. Tabakas yra diskusijų dėl globalizacijos, tarptautinės prekybos, žmogaus teisių, aplinkos niokojimo, objektas, o tabaką rūkantis asmuo yra įtrauktas į sudėtingą socialinių bei ekonominių santykių tinklą.

Ankstesni rūkymo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų tyrimai parodė, kad tarp Lietuvos vyrų rūkymas visada buvo pakankamai paplitęs, t. y. reguliariai rūkė apie pusę suaugusių vyrų, tuo tarpu moterys išsiskyrė kaip vienos mažiausiai rūkančių Europoje [99, 197]. 1993 m. Lietuvoje įsikūrus vienai iš didžiausių tabako gamybos kompanijų bei į rinką atėjus kitų stambiųjų tabako gamintojų atstovams, taikant agresyvias tabako pramonės rinkodaros priemones, rūkančiųjų skaičius sparčiai didėjo. Rūkymo paplitimas tarp jaunų Lietuvos moterų išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą [90, 91]. Pastarąjį dešimtmetį Lietuva, perimdama kitų šalių patirtį bei įgyvendindama PSO Tabako kontrolės konvenciją, vykdo visapusišką tabako kontrolės politiką, apimančią populiacines priemones, leidžiančias tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis skatinti rūkan-čiuosius mesti rūkyti: tai sistemingas tabako kainų didinimas, tabako rek-lamos ir rėmimo draudimas, rūkymo ribojimas viešose vietose, tabako pro-duktų ženklinimas bei prekybos reikalavimų sugriežtinimas. Šios priemonės išbandytos įvairiose šalyse ir patvirtintos kaip ekonomiškai efektyvios,

6

mažinant rūkymo paplitimą, – rūkymo paplitimas per pastaruosius kelis dešimtmečius ženkliai sumažėjo Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Olandijoje, Skandinavijos šalyse [31, 122, 156, 232]. Tačiau reikia pripažinti, kad išlieka ženklūs skirtumai tarp lyčių, skirtingo amžiaus, išsilavinimo asmenų ir rūky-mas įvardinarūky-mas kaip vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių socialinius sveikatos netolygumus [114, 156]. Būtini tyrimai, ar taikomos tabako kont-rolės priemonės pasiekia visas socialines grupes ir kaip keičiasi socialiniai rūkymo įpročių skirtumai.

Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų yra apsaugoti vaikus bei nerūkančius šeimos narius nuo pasyvaus rūkymo jų namuose, darbuo-tojus – jų darbo vietose [220]. 2007 m. Lietuvoje įsigaliojo draudimas rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Vienas šio draudimo oponentų argumentų buvo tas, kad šis draudimas sąlygos didesnį rūkymą namuose ir su tuo susijusią žalą vaikams, nerūkantiems šeimos nariams. Todėl svarbu įvertinti, kaip po įgyvendinto draudimo keitėsi pasyvaus rūkymo paplitimas namuose, darbo vietose.

Siekiant pasirinkti efektyvesnes poveikio priemones atskirai popu-liacijai, būtina įvertinti priklausomybės nuo tabako lygį, rūkančiųjų keti-nimus mesti rūkyti, sveikatos priežiūros darbuotojų pasirengimą teikti rekomendacijas, norintiems mesti rūkyti. Tabako kontrolės konvencijoje nurodoma, kad trumpas sveikatos priežiūros darbuotojų patarimas mesti rūkyti rutininės konsultacijos metu yra viena efektyviausių tabako kontrolės priemonių [273]. Dėl dažnų reguliarių kontaktų su pacientais sveikatos priežiūros specialistai įvardijami kaip svarbiausi asmenys bendruomenėje, galintys padėti rūkantiems asmenims mesti rūkyti [285]. Deja sveikatos priežiūros specialistai yra gana abejingi rūkymo problemai, nemaža medikų bendruomenės dalis rūko patys, sukeldami tabako „nežalingumo“ įspūdį [185]. Tad tikslinga šalies mastu įvertinti sveikatos priežiūros specialistų aktyvumą, planuojant poveikio priemones, įgalinančias pagerinti specialistų parengimą bei jų motyvaciją teikti šią pagalbą.

Nuo 1994 m. Lietuva kartu su Suomija, Latvija, Estija dalyvauja tarp-tautiniame sveikatą veikiančios gyvensenos tyrime (FINBALT HEALTH MONITOR). Greta kitų gyvensenos veiksnių renkama informacija apie rūkymo įpročius. Šis disertacinis darbas yra minėto tarptautinio tyrimo sudedamoji dalis. Tyrimai kartojami kas dvieji metai, kas leidžia vertinti įvairių socialinių grupių sveikatą veikiančios gyvensenos pokyčius per tiriamąjį laikotarpį, įžvelgti sąsajas su socialiniais, ekonominiais pokyčiais, taikomomis tabako kontrolės priemonėmis.

7

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročius, jų pokyčius bei ryšius su socialiniais veiksniais.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti 20–64 m. Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių pokyčius 1994– 2008 m. laikotarpiu.

2. Nustatyti rūkymo įpročių sąsajas su socialiniais ir demografiniais veiksniais (lytimi, amžiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vieta ir šeimine padėtimi).

3. Įvertinti socialinių rūkymo netolygumų pokyčius per 14 metų.

4. Įvertinti pasyvaus rūkymo paplitimą tarp suaugusių Lietuvos gyven-tojų.

5. Įvertinti rūkančių Lietuvos gyventojų fizinę priklausomybę nuo tabako. 6. Nustatyti sveikatos priežiūros specialistų aktyvumą, skatinant

gyven-tojus mesti rūkyti. Darbo mokslinis naujumas

Pirmą kartą Lietuvoje 1994–2008 m., vykdant tarptautinį sveikatą veikiančios gyvensenos tyrimą (FINBALT HEALTH MONITOR), atlikta rūkymo epidemiologinės situacijos, jos pokyčių per keturiolika metų analizė. Duomenys gauti tiriant reprezentacines gyventojų imtis, atsitiktinai atrinktas iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų; visi tyrimai atlikti taikant tą pačią standartinę metodiką, klausimyną užpildė pakankamai didelė atrinktųjų gyventojų dalis, kas ypač didina gautų rezultatų vertę. Darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame tyrime, tad gauti duomenys gali būti palyginti su kitų šalių duomenimis. Pirmą kartą buvo vertinti rūkymo paplitimo netolygumai tarp skirtingų socialinių grupių, nustatytas pasyvaus rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai, įgyvendinant tabako kontrolės politiką. Nacionaliniu mastu įvertinta rūkančių Lietuvos gyventojų fizinė priklau-somybė nuo tabako. Vertintas sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, skatinant gyventojus mesti rūkyti, leidžia konstatuoti, kad gydytojai, odontologai, kiti sveikatos priežiūros specialistai nepakankamai aktyvūs ugdant sveiką gyvenseną.

8 Darbo praktinė reikšmė

Keturiolika metų vykdyto tarptautinio sveikatą veikiančios gyvensenos tyrimo (FINBALT HEALTH MONITOR) metu surinkta informacija apie rūkymo įpročius, leidžia atlikti rūkymo epidemiologinės situacijos Lietu-voje, jos pokyčių analizę, pagrindžia tabako kontrolės priemonių įgyven-dinimo būtinybę. Atlikta detali priklausomybės nuo tabako paplitimo, ryšių su socialiniais ir demografiniais veiksniais analizė, leidžia identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, for-muojant bei įgyvendinant tabako kontrolės politiką bei priemones.

Vienas iš efektyviausių būdu sumažinti rūkymo pasekmes yra rūkan-čiųjų skatinimas mesti rūkyti bei pagalbos teikimas norintiems mesti. Pa-grindiniai šios priemonės vykdytojai yra sveikatos priežiūros specialistai. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti yra įtrauktos į medicinos studijų programą, organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos medicinos srities darbuotojams, suteikiant bazines žinias apie tokios pagalbos teikimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Tačiau stebimas mažas sveikatos priežiūros specialistų aktyvumas, skatinant mesti rūkyti, suteikiant bent minimalią pagalbą norintiems mesti rūkyti, verčia manyti, kad vis dar nepakankamas specialistų parengimas bei jų motyvacija teikti šią pagalbą. Šio darbo rezultatai gali būti panaudoti kuriant bei organi-zuojant rūkymo profilaktikos ir kontrolės priemones pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.

Darbo rezultatai buvo paskelbti moksliniuose straipsniuose, stendiniuo-se pranešimuose, pristatyti Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse-praktinėse konferencijose. Rezultatai gali būti panaudoti studentų, visuomenės svei-katos specialistų, gydytojų, odontologų mokymui bei tobulinimui; patei-kiami politikams, plačiajai visuomenei, gali būti panaudoti vertinant bei formuojant tabako kontrolės politiką bei priemones.

Autorės indėlis

Autorė dalyvavo organizuojant 2008 m. gyvensenos tyrimą, ruošiant anketas ir suvedant duomenis į elektronines laikmenas. Autorė įsisavino matematinės statistikos metodus ir atliko dalį statistinės analizės. Tyrimo rezultatus autorė publikavo, pristatė mokslinėse-praktinėse konferencijose.

9

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai 2.1.1. Rūkymo paplitimas pasaulyje

Daugelyje šalių informacija apie tabako vartojimo ypatumus, paplitimą bei su rūkymu susijusių pagrindinių ligų, mirtingumo tendencijas yra renkama jau apie 100 metų. Taigi yra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima įžvelgti tabako epidemijos vystymosi dėsningumus, išskirti atskiras tabako epidemijos stadijas, įvertinti taikomų tabako kontrolės prie-monių veiksmingumą. Vieną iš tabako epidemijos modelių 1994 m. kartu su bendraautoriais aprašė A.D. Lopez, išskirdami keturias tabako epidemijos stadijas [153]. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą charakterizuojamas trijų kintamųjų – rūkymo paplitimo, suvartojamų cigarečių per tam tikrą periodą kiekio bei su rūkymu susijusio mirtingumo, pokyčiais. Pirmoji stadija at-spindi rūkymo plitimo populiacijoje pradžią: tarp vyrų rūkymo paplitimas mažesnis nei 15 proc., tarp moterų – mažesnis nei 5 proc. populiacijos. Suvartojamų cigarečių, tenkančių vienam asmeniui, kiekis – mažiau nei 500 cigarečių per metus. Su rūkymu susijusių mirčių nefiksuojama. Per du dešimtmečius sparčiai didėja vyrų rūkymo paplitimas. Tuo metu pastebimas nežymus moterų rūkymo paplitimo augimas bei su rūkymu susijusių vyrų mirčių pavieniai atvejai. Ši stadija stebima kai kuriose Pietų Afrikos šalyse. Antroje stadijoje, kuri gali trukti du – tris dešimtmečius, pastebimas toli-mesnis greitas vyrų rūkymo paplitimo didėjimas (kai kuriose šalyse nuo 50 iki 80 proc.). Metusių rūkyti skaičius santykinai mažas. Suvartojamų ciga-rečių kiekis, tenkančių vienam asmeniui, nuo 1000–3000 cigaciga-rečių per me-tus. Daugiausia jų suvartoja vyrai (net iki 4000 cigarečių per metus). Palaipsniui daugėja rūkančių moterų; sparčiai daugėja su rūkymu susijusių vyrų mirčių skaičius (apie 10 proc.). Šią stadiją dabar yra pasiekusios Pietryčių Azija, Kinija, Šiaurės Afrika, Lotynų Amerika. Trečioje stadijoje, daugėjant metančiųjų rūkyti, rūkančių vyrų pradeda palaipsniui mažėti, stadijos pabaigoje pasiekia apie 40 proc. Ryškėja skirtingų socialinių- ekonominių sluoksnių rūkymo paplitimo gradientas: aukštesnio išsilavini-mo, geresnes pajamas gaunantys vyrai labiau linkę mesti rūkyti. Ypač ženk-lus moterų rūkymo paplitimas, tačiau stadijos pabaigoje taip pat palaipsniui pradeda mažėti. Tarp moterų stebimas ryškus amžiaus gradientas: kai kuriose šalyse reguliariai rūko nuo 40 iki 50 proc. jaunų moterų, sąlyginai mažai (mažiau nei 10 proc.) vyresnio amžiaus rūkalių. Vyrų mirtingumas

10

nuo tabako sukeltų ligų pasiekia „plato“ fazę (sudaro iki 30 proc. visų mirčių). Palaipsniui pradeda didėti su rūkymu susijęs moterų mirtingumas. Šiuo metu minėtus kriterijus atitinka Rytų bei Pietų Europa, tame tarpe ir Lietuva, dalis Lotynų Amerikos. Ketvirtoje stadijoje pastebimas tolimesnis vyrų rūkymo paplitimo mažėjimas ir su tuo susijęs rūkymo sąlygotų mirčių mažėjimas. Pradeda mažėti moterų rūkymo paplitimas, tačiau išlieka rūky-mo sąlygoto rūky-moterų mirtingurūky-mo augimas. Ketvirta tabako epidemijos sta-dija šiuo metu stebima Vakarų Europoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje.

Pasaulio banko ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tabako rūkymas jau seniai pasiekęs pandemijos lygmenį [244]. Paskaičiuota, kad reguliariai rūko trečdalis penkiolikos metų ir vyresnių pasaulio gyven-tojų, t.y. daugiau nei vienas milijardas vyrų bei 230 milijonų moterų [123, 241, 94]. Reguliariai rūko iki 35 proc. vyrų ir 22 proc. moterų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, iki 50 proc. vyrų ir 9 proc. moterų, gyvenančių besi-vystančiose šalyse [94]. Stebima, kad tiek išsivysčiusiose, tiek besivystan-čiose šalyse tabako vartojimas tarp vyrų stabilizavosi, ir nors labai lėtai, tačiau mažėja [155, 242, 46]. Rūkymo paplitimo pokyčiai tarp moterų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, netolygūs: ypač pastebimai mažėja rūkančių moterų Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, tuo tarpu Pietų, Centrinėje bei Rytų Europoje rūkančių moterų daugėja ar bent jau nemažėja [213, 46].

Reikia pripažinti, kad stebimi ženklūs rūkymo paplitimo skirtumai tarp skirtingo išsilavinimo asmenų. Išsivysčiusiose šalyse rūkymas yra vis dau-giau sietinas su žemesne socioekonomine padėtimi, t. y. aukštesnis išsilavi-nimas, geresnė užimama profesinė padėtis bei gaunamos pajamos, kaip ir kiti geresnių materialinių gyvenimo sąlygų rodikliai, yra atvirkščiai propor-cingi rūkymo paplitimui [31, 114, 122, 232]. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad didėja nereguliariai rūkančiųjų, kurie yra dažniausiai jaunesnio amžiaus, labiau išsilavinę bei aktyvūs visuomeniniame gyvenime žmonės [102, 115, 31].

Vienas svarbiausių argumentų, kodėl ypač svarbi rūkymo prevencija paauglystėje, yra pastebėjimas, kad jei nepradedama rūkyti šiuo amžiaus tarpsniu, maža tikimybė, kad individas pradės rūkyti vėliau [255]. Paaug-lystėje priklausomybės nikotinui išsivystymo tempai daug spartesni nei vėlesniame amžiuje, o su tabako vartojimu susijusių širdies, plaučių ligų bei vėžio rizika tuo didesnė, kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti [132]. Pasaulinio jaunimo tabako vartojimo tyrimo duomenimis, didelė dalis 13–15 metų moksleivių rūko ar yra bandę rūkyti [243]. Didžiausias rūkymo paplitimas tarp paauglių nustatytas Centrinėje bei Rytų Europoje, Indijoje, kai kuriose vakarinėse Ramiojo vandenyno salose. Tabako vartojimo pa-plitimas tarp paauglių svyruoja nuo 3,3 iki 62,8 proc., cigaretes rūko nuo 1

11

iki 39,6 proc. paauglių. Apie 25 proc. jaunųjų rūkalių pradeda rūkyti būdami jaunesni nei 10 metų amžiaus. Daugiau nei trečdalyje tyrime dalyvavusių šalių stebėta, kad rūkymo paplitimas tarp mergaičių buvo tolygus rūkymo paplitimui tarp berniukų.

2.1.2. Rūkymo paplitimas Lietuvoje

Lietuva, kaip ir kitos Rytų bei Centrinės Europos šalys, atitinka tre-čiosios tabako epidemijos stadijos kriterijus, kuomet stebimos rūkymo pa-plitimo tarp vyrų mažėjimo tendencijos, rūkymo paplitimas tarp moterų pasiekia piką ir palaipsniui nusistovi (plato fazė) žemesniame nei vyrų lygmenyje bei pradeda mažėti stadijos pabaigoje [153, 180].

Remiantis vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojų rūkymo įpročių paplitimo tyrimo duomenimis nustatyta, kad per 1983-2002 m. laikotarpį reguliaraus rūkymo paplitimas tarp vyrų statistiškai reikšmingai nepakito, 2002 m. reguliariai rūkė 41,5 proc. vyrų, padidėjo reguliariai rūkančių mo-terų nuo 4,1 iki 11,3 proc. [27] .

Tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis, 1994 m. Lietuva buvo trečia tarp 24-ių tyrime dalyvavusių šalių, kuriose berniukų rūkymo dažnis buvo mažiausias (mažiau rūkė tik Izraelio ir Švedijos moksleiviai), o Lietuvos mergaitės rūkė rečiausiai [91, 133]. Vė-lesnių tyrimų duomenys išryškino neigiamas tendencijas: 1994–2002 m. Lietuvoje nors kartą per pastarąjį mėnesį rūkančių paauglių skaičius sta-tistiškai reikšmingai išaugo nuo 11,3 iki 23,6 proc. tarp berniukų, nuo 3,6 iki 14,6 proc. – tarp mergaičių [91]. Ypač spartus rūkymo dažnio augimas stebėtas penkiolikmečių paauglių grupėje: tarp berniukų – nuo 23,0 iki 46,8 proc., tarp mergaičių – nuo 7,7 iki 30,3 proc. 1998 m. Lietuva pagal berniu-kų rūkymo dažnį užėmė vidurinę poziciją tarp 29 tyrime dalyvavusių šalių, o 2002 m. jau buvo tarp dešimties šalių, kuriose berniukų rūkymas buvo paplitęs labiausiai. Iki 2002 m. berniukų rūkymas sparčiai augęs, vėliau stabilizavosi ir pradėjo mažėti: 2006 m. pasiekė 17,4 proc. lygį [283]. Mer-gaičių rūkymo paplitimo rodikliai kito panašiai kaip ir berniukų: 2006 m. sumažėjo iki 12,4 proc. 1994–1998 m. kaimo vietovėje gyvenantys berniu-kai rūkė dažniau nei bendraamžiai iš miesto, tačiau 2002–2006 m. pastebėta priešinga tendencija. Miesto moksleivės rūkė dažniau nei kaimo mergaitės. Tikėtina, kad rūkymo paplitimo tarp Lietuvos moksleivių mažėjimas yra susijęs su mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių įgyvendinimu šalyje.

12

2.2. Rūkymo ryšys su socialiniais ir demografiniais veiksniais Epidemiologinių tyrimų duomenys patvirtina, kad rūkymo paplitimas išsivysčiusių šalių populiacijose reikšmingai susijęs su socialiniu, ekono-miniu statusu [114, 31, 86, 113, 138, 262]. Rūkymas, būdamas vienas svar-biausių lėtinių ligų rizikos veiksnių bei priešlaikinio mirtingumo priežasčių, įvardinamas kaip vienas iš esminių veiksnių, sąlygojančių sergamumo bei mirtingumo socioekonominius netolygumus [113]. Išsilavinimas – pagrin-dinis socialinis-ekonominis kriterijus, vertinant rūkymo netolygumus dau-gelyje tyrimų, atliktų ES [114, 86]. Daugelis autorių pabrėžtinai akcentuoja, kad individo pajamos taip pat reikšmingai susiję su sveika gyvensena, jos tiksliau atspindi suaugusio asmens užimamą socialinę poziciją [144, 19]. Tačiau tokiose šalyse kaip Danija, Švedija, kur įdiegta lygiavinė socialinė sistema, socioekonominiai sveikatos netolygumai nėra mažesni nei šalyse su labiau išreikšta socialine stratifikacija, kas leidžia manyti, kad išsilavinimas yra svarbesnis veiksnys, įtakojantis sveiką gyvenseną, nei pajamos [114]. Beje, išsilavinimo bei pajamų įtaka rūkymui skiriasi tarp atskirų šalių populiacijų ir neabejotinai priklauso ir nuo tabako epidemijos stadijos, kurioje yra viena ar kita šalis [31, 92]. A.D. Lopez kartu su bendraautoriais pateikia keturių stadijų tabako epidemijos modelį, kurio kiekvienai iš stadijų būdingi ir tam tikri rūkymo paplitimo tarp atskirų socialinių, ekonominių grupių dėsningumai [153, 92]. Pradinėse stadijose rūkymas traktuojamas kaip išskirtinis elgesys, simbolizuojantis inovacijas, emancipaciją, išplinta aukštesniuose socioekonominiuose sluoksniuose tarp vyrų. Antroje stadijoje rūkymas patampa įprastiniu reiškiniu, vienodai paplinta visose socioeko-nomininėse grupėse tarp vyrų (paplitimas 50–80%), tampa vis labiau priim-tinas tarp aukštesnių socioekonominių grupių moterų. Moterų populiacijoje šio įpročio paplitimas atsilieka 10–20 metų nuo vyrų. Trečiojoje stadijoje rūkymo paplitimas pradeda mažėti (apie 40%), daugeliui vyrų metant rūkyti, ypač tarp turtingesniųjų; rūkymo paplitimas tarp moterų pasiekia piką (35– 45%), bei stadijos pabaigoje taip pat pradeda mažėti. Ketvirtojoje stadijoje rūkymo paplitimas palaipsniui mažėja tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, bei palaipsniui tampa žemesnių socioekonominių sluoksnių įpročiu. Šalyse, kurios atitinka ketvirtosios tabako epidemijos stadijos kriterijus, tokiose kaip JAV ir šiaurinės Europos, jau keli dešimtmečiai stebimas bendras rūkymo paplitimo mažėjimas ir rūkymas vis labiau sietinas su žemesniu so-cioekonominiu statusu [92, 153]. Aukštesnis išsilavinimas, geresnė užima-ma profesinė padėtis bei gaunamos pajamos, kaip ir kiti geresnių užima- mate-rialinių gyvenimo sąlygų rodikliai, yra atvirkščiai proporcingi rūkymo paplitimui [278, 75, 11]. Remiantis ES nacionaliniais rūkymo paplitimo tyrimais, su išsilavinimų bei pajamomis susiję ženklūs rūkymo paplitimo

13

netolygumai stebėti tarp Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Belgijos, Austrijos, Pietų ir Šiaurės Europos šalių vyrų bei Šiaurės Europos šalių moterų [114, 31]. K. Girskes ir bendraautorių atliktoje devynių ES šalių analizėje apie rūkymo paplitimą, atsižvelgiant į išsilavinimą, 1985–2000 m. laikotarpiu, nurodoma, kad tarp Pietų Europos šalių moterų daugiau rūkė aukštąjį išsilavinimą bei geresnes pajamas turinčios moterys [86]. Vėlesni tyrimai nurodo, kad išsilavinimo netolygumai tapo mažiau neženklūs tarp Ispanijos ir Italijos moterų, tuo tarpu tarp Portugalijos ir Graikijos moterų situacija nesikeitė [157].

Rūkymo paplitimo pokyčių priklausomybė nuo išsilavinimo aiškinama tuo, kad aukštesnio išsilavinimo žmonių gyvensena yra sveikesnė, jiems labiau prieinamos tokios ankstyvos rūkymo kontrolės priemonės kaip sveikos gyvensenos propagavimas, įvairiapusė rašytinė informacija [24, 25]. Išsilavinimas suteikia kūrybinį, intelektualinį bei psichosocialinį potencialą, kuris padeda įveikti neigiamus individo aplinkos faktorius sveikesniais būdais nei rūkymas [232]. Tuo tarpu žemesnio išsilavinimo grupės atstovai labiau reaguoja į tabako kainų politiką [158, 159, 12]. K. Giskes palygi-namojo devynių ES šalių tyrimo „Trends in smoking behaviour by educa-tion in Europe“ („Rūkymo pokyčiai Europoje, atsižvelgiant į išsilavinimą“) duomenys rodo, kad 1985–2000 m. laikotarpiu rūkymo paplitimas sumažėjo tarp žemesnio išsilavinimo Didžiosios Britanijos vyrų ir moterų, bei tarp Italijos vyrų. [86]. Šis faktas paaiškinamas tuo, kad pastarosiose šalyse per tiriamąjį laikotarpį ženkliai išaugo cigarečių kaina, lyginant su kitomis šalimis, bei intensyviai buvo taikomos kitos tabako kontrolės priemonės: reklamos draudimai, draudimas rūkyti darbo vietoje, telefoninės pagalbos linijos metantiems rūkyti, subsidijuota terapinė pagalba metantiems rūkyti, nemokama nikotino pakaitinė terapija [136; 217].

Tyrimų duomenimis, mažiau išsilavinę rūkaliai per dieną surūko dau-giau cigarečių nei jų labiau išsilavinę tautiečiai [205, 64, 92].

Literatūroje aprašomi su amžiumi susiję dėsningumai. Užsienio tyrimai nustatė, kad vyresnio amžiaus rūkaliai, nepriklausomai nuo išsilavinimo, linkę mesti rūkyti, ypač šios tendencijos ryškios tarp vyrų [124, 130]. Tačiau išlieka žymi populiacijos dalis, kuri palaiko šį žalingą įprotį net ir vyresniame amžiuje [66, 235]. Bandymai mesti rūkyti tarp abiejų lyčių nesiskiria savo dažniu, tačiau tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų atkryčio tikimybė beveik du kartus dažnesnė nei tarp vyrų, moterys susi-duria su didesniais sunkumais metant rūkyti [65]. Stebima tendencija, kad augant amžiui, esamų rūkalių proporcija yra didesnė tarp moterų nei tarp kada nors rūkiusių vyrų [130, 66]. Vienas iš šio reiškinio paaiškinimų, – moterys patiria mažesnę su rūkymų susijusią žalą, nes jos yra „lengvesnės“ rūkalės: jos vėliau pradeda rūkyti nei to paties amžiaus vyrai, per savo

14

gyvenimą surūko mažiau cigarečių nei vyrai, todėl mažiau motyvuotos mesti rūkyti [124]. Akivaizdu, kad ir mirtingumas nuo su tabaku ir su alkoholio vartojimu susijusių ligų iki 65 metų amžiaus ženklesnis tarp vyrų [125]. Skirtumus tarp atskirų amžiaus grupių gali lemti ir kohortos efektas, leidžiantis daryti prielaidą, kad rūkymo paplitimas vyresnio amžiaus grupėje ne mažėja kohortai senstant, bet visad buvo santykinai mažesnis, lyginant su jaunesne generacija [124].

Šeimyninė padėtis ne mažiau susijusi su įvairiomis specifinėmis so-cialinėmis charakteristikomis, požiūriu bei atsakomybe už savo bei kitų sveikatą, psichologine būsena ir gyvensena. Daugelis studijų patvirtina hipotezę apie šeimos „apsauginę“ galią, mažinančią poreikį rūkyti, vartoti alkoholį, stiprinančią vidinės darnos jausmą [104, 35, 43].

Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų – sumažinti sveikatos netolygumus tarp atskirų visuomenės segmentų, įskaitant skirtumus, kurie atsiranda dėl lyties, rasės ir etniškumo, išsilavinimo ir pajamų, neįgalumo, geografinės padėties ar seksualinės orientacijos [2]. Rūkymo paplitimo netolygumų tarp atskirų amžiaus ir socialinių, ekominių grupių vertinimas leidžia identifikuoti tas visuomenės grupes, kurioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, formuojant tabako kontrolės politiką bei priemones, siekiant suvaldyti tabako pandemijos pasekmes žmonių sveikatai.

2.3. Rūkymo poveikis sveikatai 2.3.1. Rūkymo įtaka sergamumui ir mirtingumui

Rūkymas žalingai veikia visas žmogaus organų sistemas, sąlygodamas daugelį ligų, iš kurių net 24-ios yra mirtinos [257]. Įvairių šalių rūkymo pasekmių sveikatai tyrimų rezultatai skiriasi priklausomai nuo šalies, skir-tingų tiriamųjų socialinių klasių bei laikmečio, tačiau autoriai vieningai su-taria, kad rūkymas sąlygoja apie pusę visų reguliariai rūkančiųjų mirčių [51, 194]. Vienas iš klasikinių pavyzdžių, iliustruojančių rūkymo žalą, – nuo 1951 m. 50 metų vykdytas kohortinis Didžiosios Britanijos gydytojų tyri-mas, kurio metu lygintas rūkančių ir nerūkančių asmenų išgyvenamumas [51]. Išgyvenamumo duomenys gauti, tiriant 31 tūkst. Danijos gyventojų, parodė, kad rūkantieji ne tik netenka produktyvaus gyvenimo metų, bet ir daugiau metų kenčia nuo prastos sveikatos [26]. Amerikos vėžio draugijos antrasis vėžio prevencijos tyrimas, kuriuo tirta daugiau nei vienas milijonas vyresnių nei 30 metų suaugusiųjų, pateikė neginčijamus įrodymus, kad du trečdaliai visų reguliai rūkančių vidutinio amžiaus vyrų mirčių yra susiję su

15

reguliariu rūkymu [77]. R. Peto apskaičiavo, kad apie pusę visų reguliariai rūkančiųjų miršta nuo šio žalingo įpročio būdami vidutinio amžiaus (35–69 metų), vidutiniškai prarasdami 22 produktyvaus savo gyvenimo metus [184].

Rūkymo pasekmės sveikatai tampriai susiję su per dieną surūkomų cigarečių skaičiumi, rūkymo stažu bei individualiomis organizmo savybė-mis [240]. Tad kuo intensyvesnis rūkymas bei ilgesnė rūkymo trukmė, tuo didesnė rūkymo sąlygotų ligų rizika.

Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti kaip A grupės kancerogenai [52]. 2004 m. paskelbtoje PSO Tarptautinės Vėžio Tyrimų Agentūros monografijoje nurodoma, kad surinkta pakankamai įrodymų apie priežastinį ryšį tarp rūkymo bei 16-os skirtingų vėžio formų: burnos, nosies ertmių, ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kaulų čiulpų vėžio, taip pat rūkant didėja rizika susirgti ir kitomis vėžio formomis [271].

Didžiosios Britanijos gydytojų kohortinis tyrimas nurodo, kad rūkan-tieji turi dvigubai didesnę riziką numirti nuo visų rūšių vėžio nei niekad nerūkę, o turintiems stiprią priklausomybę nuo tabako rūkaliams ši rizika išauga iki trijų kartų, lyginant su nerūkančiais [51]. Ryškiausias priežastinis ryšys nustatytas tarp rūkymo ir plaučių vėžio: populiacijose, kuriose rū-kymas plačiai paplitęs, 90 proc.visų plaučių vėžio atvejų susiję su rūkymu [271]. Rūkymo trukmė bei surūkomų cigarečių kiekis – stipriausios deter-minantės, tiesiogiai susiję su plaučių vėžio atsiradimo rizika. Turintiems stiprią priklausomybę nuo tabako rūkaliams rizika susirgti plaučių vėžiu išauga iki 25 kartų lyginant su nerūkančiaisiais [51].

Didėjant moterų rūkymo paplitimui, daugėja ir moterų plaučių vėžio atvejų. JAV, kur nuo 1950 metų moterų rūkymas pradėjo gana sparčiai didėti, mirtingumas nuo plaučių vėžio išaugo 600 procentų ir pralenkė mir-tingumą nuo krūties vėžio [203]. Iki tol plaučių vėžio atvejai buvę pavieniai.

Su rūkymu susiję apie 90 proc. visų plaučių emfizemos atvejų [51]. Mirtingumas nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) rūkančiųjų tarpe yra 14 kartų didesnis nei nerūkančiųjų tarpe [184]. Turinčių stiprią priklausomybę nuo tabako rūkalių tarpe ši mirtingumo rizika išauga iki 24-ių kartų. Nustatytas priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ūmin24-ių kvėpavimo takų ligų, įskaitant pneumoniją. Rūkymas didina rizika susirgti tokiomis infekcinėmis ligomis kaip tuberkuliozė, gripas, paūmina astmos pasireiš-kimą [240]. Rizika numirti nuo kvėpavimo takų ligų rūkaliams išauga iki trijų kartų lyginant su nerūkančiais [51].

Rūkymas padidina asmens riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis, tokiomis kaip išeminė širdies liga, smegenų išeminis ir hemoraginis insultai,

16

periferinių kraujagyslių ligos, aortos aneurizma. rūkaliai turi 1,6 karto didesnę riziką mirti nuo kardiovaskulinės sistemos ligų nei nerūkantys [46]. Stipriai rūkantiems ši rizika išauga iki 1,9 karto. Kaip matome, santykinė rizika rūkaliams susirgti kardiovaskulinėmis ligomis nėra didelė, lyginant su plaučių vėžio ir LOPL išsivystymu. Rūkymas veikia sinergistiškai su kitais kardiovaskulinės sistemos rizikos faktoriais, tokiais kaip dieta, fizinio aktyvumo stoka. Rūkymas didina staigios mirties riziką esant hipertenzijai, hipercholesterolemijai [139]. Rūkančioms ir kontraceptikus vartojančioms moterims 20 kartų išauga miokardo infarkto ir iki 7 kartų – insulto rizika [269, 24].

Rūkymas nėštumo metu neigiamai veikia tiek vaisiaus, tiek motinos sveikatą: didina savaiminių persileidimų, priešlaikinio gimdymo, placentos atplyšimo, placentos pirmeigos riziką, sąlygoja staigios kūdikių mirties sindromą, mažą kūdikių gimimo svorį (laiku gimę rūkančių motinų vaikai sveria 200 g. mažiau nei nerūkančių) [24, 109]. Nustatytas priežastinis ryšys tarp rūkymo nėštumo metu bei kūdikių plaučių funkcijos redukcijos [257]. Moterims cigarečių rūkymas keičia estrogenų metabolizmą, todėl anksčiau pasireiškia menopauzė, su rūkymu siejami moterų ir vyrų nevaisingumo, vyrų erekcijos sutrikimai [24].

Nustatyta, kad rūkymas pasunkina tokių sutrikimų kaip chroninis rinitas, išsėtinė sklerozė, skydliaukės funkcijų sutrikimų, cukrinio diabeto ir daugelio kt. sutrikimų eigą [257].

Rūkymo paplitimas tarp psichikos ligonių yra du trys kartus didesnis nei bendroje populiacijoje [109, 111, 145, 148]. Psichikos ligoniai kasdien surūko daugiau cigarečių, rūkydami įkvėpia daug giliau, jų kraujyje nusta-toma daugiau nikotino metabolitų bei nustanusta-toma stipresnė fizinė priklau-somybė nuo nikotino [120]. Visa tai sąlygoja daugelį su tabako vartojimu susijusių susirgimų atsiradimą bei ypač didelį mirtingumą psichikos ligonių tarpe [176, 44]. Psichikos liga sergantys rūkaliai, kitaip nei nerūkantys, turi daugiau psichiatrinių simptomų bei padidintą riziką pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis [176]. Nustatyta sąveika tarp tabako ir psichotropinių medikamentų metabolitų, sąlygojanti greitesnį medikamen-tų metabolizmą bei poreikį padidinti, dažnai padvigubinti, vaismedikamen-tų dozes; labai didelė psichikos ligonių ir taip mažų pajamų dalis yra išleidžiama tabakui, kas sąlygoja skurdą [120]. Nikotinas, būdamas psichotropine me-džiaga ir turėdamas poveikį neuromediatorių veiklai, pablogina depresijos eigą, ir atvirkščiai – depresija sergantys ligoniai yra mažiau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti [196, 282, 17]. Rūkaliams, kurie serga depresija, 40 proc. padidėja tikimybė susirgti išemine širdies liga ir iki 60 proc. išauga mirties rizika [196, 22].

17

Įrodyta rūkymo žala burnos audinių sveikatai: rūkymas blogina burnos higienos būklę, ypač skatina virš dantenų ir po jomis esančių akmenų kaupimąsi. Tą patvirtina daugelio autorių atlikti tyrimai apie mikrobinių apnašų ir akmenų žalą rūkalių priedančio audiniams [55, 129].

Dažnai manipuliuojama faktais, kad rūkymas sumažina tam tikrų su-sirgimų, tokių kaip Parkinsono liga, opinis kolitas, alerginis alveolitas, gimdos kūno vėžio ar pykinimo, vėmimo nėštumo metu, preeklampsijos riziką [52]. Daugelis šių ligų retos bei retai mirtinos. Rūkančiųjų mirtin-gumo nuo šių ligų sumažėjimas yra nežymus – iki 1 proc. nuo bendro rū-kymo sąlygoto mirtingumo.

Įrodyta, kad rūkymas susijęs su dažnesniu nedarbingumu, medicinos paslaugų vartojimu [240]. Pasaulinė praktika rodo, kad vienintelė galimybė sumažinti su rūkymu susijusių pasekmių mastą yra mažinti šiuo metu rūkančių asmenų skaičių, teikiant pagalbą metant rūkyti.

2.3.2. Pasyvus rūkymas ir jo poveikis sveikatai

Tabako rūkymas sukelia rimtą žalą aplinkiniams ir yra reikšminga asmenų, kvėpuojančių tabako dūmais, sveikatos sutrikdymo priežastis. Smilkstančios cigaretės dūmai susideda iš į plaučius įtraukiamo srauto, kuris įkvėpiamas ir iškvėpiamas (~15 proc.), bei į aplinką patenkančio srauto (~85 proc.) [214]. Į aplinką patekę cigaretės dūmai turi didesnę kancerogenų, nikotino, azoto monoksido bei amoniako koncentraciją nei per filtrą įtrau-kiami dūmai [200]. Pirmą kartą apie pasyvaus rūkymo žalą prabilta 1981 m., kuomet Takeshi Hirayama savo studijoje pateikė duomenis, apie nerū-kančių Japonijos moterų, ištekėjusių už rūnerū-kančių vyrų, plaučių vėžio at-vejus, kurie neabejotinai buvo susiję su žalingu rūkymo poveikiu [105]. PSO Tarptautinė Vėžio Tyrimų Agentūra tabako dūmų taršą įvardina kaip kancerogenišką: „yra pakankamai įrodymų kad pasyvus rūkymas sukelią plaučių vėžį“ [271].

Pasyvaus rūkymo poveikis skirstomas į ūmų, poūmį, bei lėtinį [195]. Daugelis nerūkančių asmenų iškart į tabako dūmus reaguoja kosuliu, galvos skausmais, akių sudirginimu, gerklės skausmu, suerzinimu, čiauduliu, sloga, pykinimu, kvėpavimo problemomis, nereguliariu širdies ritmu (ypač žmo-nės sergantys širdies ligomis) [25]. Padidėjusi santykinė rizika susirgti tam tikromis lėtinėmis ligomis pasyviai rūkant pateikiama 2.3.2.1 lentelėje [195, 118, 95].

1998–2000 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip du penktadaliai (44 proc.) ikimokyklinio amžiaus (6–7 metų) vaikų buvo vei-kiami pasyvaus rūkymo [233]. Intensyvaus augimo ir vystymosi laikotarpiu vaiko organizmas ypač pažeidžiamas, todėl vaikai priskiriami didelės rizikos

18

grupei. Tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas, ypač jei rūko motina, didina riziką apatinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip pneumonija, bronchitas, sąlygoja kosulį, dusulį, yra susijęs su sutrikusiu plaučių augimu ir vidurinės ausies ligomis (pasikartojančios ausų infekcijos) [208, 280]. Rizika vaikams, kurių aplinkoje rūkoma, susirgti kvėpavimo takų infekcijomis išauga iki 20– 50 proc. [95]. Moksliniai tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas blogina plaučių funkcijos rodmenis, yra svarus rizikos faktorius bronchinės astmos išsivys-tymui bei pasunkina vaikų, jau sergančių bronchine astma, jos simptomus [121, 233,197].

Nerūkančios nėščiosios, veikiamos pasyvaus rūkymo, turi didesnę priešlaikinio gimdymo riziką, tikimybę pagimdyti mažo svorio naujagimį [109].

2.3.2.1 lentelė. Pasyvaus rūkymo sukeliamų ligų santykinė rizika

Liga Padidėjusi santykinė rizika (proc.) Plaučių vėžys: pasyvus rūkymas namuose

Plaučių vėžys: pasyvus rūkymas darbo vietoje Kardiovaskulinės ligos: pasyvus rūkymas namuose Insultas: pasyvus rūkymas namuose

Kvėpavimo takų ligos: vaikams Astmos pasireiškimas: suaugusiems

25–35 20 25 50 20–50 40–60

Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų yra apsaugoti vaikus bei nerūkančius šeimos narius nuo pasyvaus rūkymo jų pačių namuose, darbuo-tojus – jų darbo vietose [220]. Draudimo rūkyti namuose paplitimas bendroje populiacijoje puikiausiai atspindi bendrą visuomenės nuostatą rūkymo atžvilgiu bei bendruomenės, valstybės tabako kontrolės veiksmų aktyvumą.

2.3.3. Metimo rūkyti poveikis sveikatai ir išgyvenamumui Metimas rūkyti yra vienintelis ir veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų [195]. 50 metų trukusio kohortinio Didžiosios Britanijos gydytojų tyrimo metu buvo paly-gintas metusių rūkyti ir teberūkiusių asmenų išgyvenamumas [51]. Tų, kurie metė rūkyti būdami jaunesni kaip 35 metai, išgyvenamumas beveik nesiskyrė nuo niekada nerūkiusių. Rūkančių septyniasdešimtmečių išgyvenamumas buvo mažesnis nei 60 proc., lyginant su 80 proc. tų, kurie metė rūkyti bū-dami jaunesni nei 45 metų amžiaus. Šio tyrimo duomenimis, 16 proc. rūkalių miršta nuo plaučių vėžio iki 75 metų amžiaus, lyginant su nerūkančių vyrų grupe, kuriems tikimybė numirti nuo plaučių vėžio mažesnė nei 1 proc. Iš metusių rūkyti iki 30 metų amžiaus vyrų nuo šios ligos miršta 2 proc.,

19

metusių iki 40 metų – 6 proc. R. Doll su bendraautoriais teigia, kad metimas rūkyti netgi vidutiniame amžiuje, prieš išsivystant vėžiui ar kitoms sunkioms rūkymo sąlygotoms ligoms, padeda ženkliai sumažinti mirtingumą nuo rūkymo sukeltų ligų [52].

1990 m. JAV Surgeon General’s pateikė ataskaitą, kad metus rūkyti tuoj pat pradeda mažėti su rūkymų susijusių ligų rizika (2.3.3.1. lentelė) [256].

2.3.3.1 lentelė. Organizmo funkcijų pokyčiai metus rūkyti.

Laikas, praėjęs

po metimo rūkyti Organizmo funkcijų pokyčiai 8 val. 20 val. 48 val. 72 val. 3 mėn. 3–9 mėn. 1 metai Keleri metai

Sunormalėja kraujo įsotinimas deguonimi.

Iš organizmo visiškai pašalinamas anglies monoksidas. Nikotinas pasišalina iš organizmo, pagerėja skonis ir uoslė. Pradėjus atsipalaiduoti bronchams, palengvėja kvėpavimas. Susireguliuoja kraujotaka (pulso dažnis, arterinis kraujospūdis). Plaučių funkcija pagerėja apie 10 proc.

Miokardo infarkto rizika sumažėja 50 proc., lyginant su tais, kurie nemetė rūkyti.

Sumažėja širdies ligų, insulto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių ir kitų vėžio formų rizika.

Akivaizdu, kad metimas rūkyti, nepriklausomai nuo to kokiame am-žiuje, duoda apčiuopiamos naudos sveikatai. Pagalba metant rūkyti turi būti vienodai teikiam visų amžiaus grupių rūkaliams, neatsižvelgiant į rūkymo stažą.

2.4. Veiksniai, įtakojantys rūkymo įpročius

Rūkymas yra sudėtingas psichosocialinis – kultūrinis fenomenas, kurio pagrindą sudaro tiek nikotino kaip psichotropinės medžiagos veikimo savybės, tiek kiti biologiniai, socialiniai, aplinkos, istoriniai bei kultūriniai veiksniai, sąveikaujantys tarpusavyje, sukurdami kiekvienam individui savi-tas sąlygas, aplinką, skatinančias arba stabdančias tabako vartojimą [3].

Nikotinas yra stipri psichotropinė stimuliuojanti ir euforizuojanti me-džiaga, sukelianti tiek psichologinę, tiek fizinę priklausomybę. Nikotino ab-sorbcija prasideda jau burnoje, jis labai greitai rezorbuojasi plaučių kapilia-ruose, patenka į kraujotaką, ir jau per kelias sekundes susidaro didelė jo koncentracija smegenyse (rūkant pirmoji dozė pasiekia smegenis per 10–20 sek.) [14]. Farmakokinetinės nikotino savybės lemia fiziologinę smegenų priklausomybę ir rūkančiojo elgseną. Nikotinas tiesiogiai didina acetilcho-lino, norepinefrino, vazopresino, serotonino, beta-endorfino, dopamino išsi-skyrimą, sukelia energijos antplūdį, padeda susikaupti, pagerina akių ir rankų koordinaciją, sumažina įtampą, baimę, gerina atmintį, slopina apetitą.

20

Nikotino koncentracijos pusperiodis yra 2–4 valandos; po 6–8 val. nikotino koncentracija sumažėja 75 proc., žmogus pajunta abstinencijos simptomus [93]. Nikotino, kaip priklausomybę sukeliančios medžiagos savybės, ypač svarbios metant rūkyti.

N. Dedobbeleer su kolegomis pateikia su rūkymu susijusios elgsenos modelį, kuris atspindi daugiakomponentinę rūkymą įtakojančių veiksnių prigimtį [47]. Šis modelis paremtas Thompson ir Kinne‘s socialinio keiti-mosi teorijomis, Van Reek ir Adriaanse‘s rūkymo socialinės dinamikos modeliu [246, 258]. Pirmajame lygmenyje kaip centrinis komponentas išskiriamas individas, su tam tikromis socialinėmis, demografinėmis (lytis, amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas), psichologinėmis charakteristikomis, jam būdingu gyvenimo stiliumi. Antrasis lygmuo atspindi individo ir jį su-pančios artimiausios jo aplinkos sąveiką. Šeimos nariai, draugai, kaimynai, bendradarbiai įvardinami kaip vieni svarbiausių veiksnių, įtakojančių su sveikata susijusią elgseną (15). Daugelis tyrimų nurodo, kad šeimos narių, draugų daromas spaudimas mesti rūkyti yra reikšmingas veiksnys apsispren-džiant, ypač tarp moterų; tuo tarpu izoliacija bei socialinės paramos stygius susiję su didesne rūkymo rizika [47]. Trečiasis lygmuo atspindi individo, tabako rinkos suformuotos „tabako kultūros“ bei visuomenės santykį. Tabako pramonė, išleisdama bilijonus dolerių, įvairiomis rinkodaros prie-monėmis siekia įtraukti į tabako vartojimą kuo daugiau asmenų, ypač paauglių, kurie yra būsimieji tabako gaminių vartotojai [188]. Moterys taip pat daugelyje šalių dar išlieka perspektyvia tabako gaminių vartotojų rinkos dalimi, formuojant „socialinę normą“, kad moterų rūkymas- tai auto-nomijos, socialinės jėgos simbolis [9].

Vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl rūkymo prevencija ypač svarbi tarp paauglių, yra stebėjimai, kad jei nepradedama rūkyti paauglystėje, tikimybė, kad asmuo pradės rūkyti vėlesniame amžiuje ženkliai sumažėja bei stebima tendencija, kad metimo rūkyti tikimybė yra atvirkščiai propor-cinga amžiui, kuomet asmuo pradėjo rūkyti [23, 36]. Naujausi moksliniai tyrimai pateikia įrodymų, jog kuo anksčiau pradedami vartoti tabako pro-duktai, tuo didesnė stiprios priklausomybės rizika [146, 204]. Vaikai bei jauni asmenys pradeda rūkyti iš smalsumo, maištaudami, siekdami kont-roliuoti svorį, norėdami atrodyti „vyresni“, rūkymą suvokdami kaip „nor-malų“, „madingą“ reiškinį, jausdami rūkančių tėvų, giminaičių, bendraam-žių įtaką bei liberalų visuomenės požiūris į rūkymą. Net pavieniai „ekspe-rimentiniai“ pabandymai rūkyti paauglystėje ženkliai padidina rūkymo įpročio atsiradimo vėlesniame amžiuje riziką [33].

Vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių paauglių rūkymo pra-džią, yra tėvų bei bendraamžių rūkymas [103, 274]. Tyrimuose nagrinė-jamos tokios kategorijos kaip: rūkymo įpročio paplitimas tarp tėvų, brolių,

21

seserų, bendraamžių; šeimos požiūris į rūkymą, įskaitant tėvų reakcijas į jų rūkančius vaikus; mikroklimatas šeimoje; tėvų priežiūra; prisiryšimas prie šeimos narių, draugų; tėvų autoritetas, palaikymas; vaikų auklėjimo stilius [58, 174]. Ypač reikšmingos tėvų nuostatos rūkymo atžvilgiu. Newman ir Ward tyrimas rodo, kad tėvų abejingumas vaikų rūkymui ypač didina rūky-mo tikimybę 13–14 m. amžiuje [174].

Tyrimų duomenys rodo, kad bendraamžių rūkymas yra ypač svarbus rizikos veiksnys rūkymo pradžiai, eigai bei ketinimams mesti rūkyti [18, 106, 131]. „Bendraamžiai“– tai klasiokai, priešingos ar tos pačios lyties draugai. Geriausių draugų įtaka paaugliui didesnė nei šiaip draugų, o šių įtaka didesnė nei kitų bendraamžių. Kaip priežastys, kodėl bendraamžiai taip įtakoja paauglių elgesį, nurodomos socialinės paramos, pripažinimo, socialinių ryšių poreikis.

Paauglystėje rūkymo pradžiai ne mažiau svarbūs tokie elgsenos veiks-niai kaip užsiėmimai mokykloje, geri pasiekimai, išsilavinimo aspiracijos; tarp moksleivių, kurie geriau mokėsi, turėjo aukštas aspiracijas buvo mažiau rūkančių, o rizikuojantys, probleminio elgesio paaugliai buvo labiau linkę rūkyti [68]. Cigarečių prieinamumas arba gebėjimas lengvai jų įsigyti taip pat priskiriami prie aplinkos veiksnių, įtakojančių paauglių rūkymą [131].

Daugelis tyrimų nagrinėja asmenybės įtaką rūkymo įpročiams, pateik-damos faktus, kad ekstraversija yra teigiamai susijusi su rūkymo įpročiu [171, 239 182, 160, 8]. M. Russell savo studijoje teigia, kad rūkaliai yra didesni rizikos mėgėjai, labiau impulsyvūs, labiau linkę išsiskirti ar keisti darbą, labiau besidominantys seksu, labiau linkę gerti arbatą, kavą ar alkoholį [209]. H. Eysenck pateikia psichosociolinę hipotezę, kuri teigia, kad ekstravertai yra labiau pasiduodantys aplinkos spaudimui rūkyti nei intravertai [59]. Daugelis autorių atžymi ryšį tarp rūkymo ir neurotiškumo, ypač tarp moterų [34, 266]. M. Russell teigia, kad nežymus neurotiškumas gali būti išsivystęs kaip rūkymo pasekmė, o ne kaip rūkymo priežastis [210]. Literatūroje pateikiami duomenys, kad rūkaliams labiau būdingos antiso-cialinės tendencijos, tokios kaip agresyvumas, psichopatinės deviacijos, elgesio problemos, maištingumas, socialinių normų ignoravimas [147, 173]. Vis daugiau gaunama duomenų apie genų įtaką rūkymo įpročiams atsirasti ir vystytis. Tyrimai su dvyniais parodė, kad genotipas gali turėti įtakos ne tik priklausomybei nuo tabako atsirasti, bet ir jos intensyvumui [30, 96]. Svarbus veiksnys, turintis poveikį tolimesniam rūkymo plitimui, yra moterų rūkymas nėštumo metu. Tyrimais nustatyta, jog vaikai, kurių mamos rūkė nėštumo metu, anksčiau pradeda rūkyti ir dažniau tampa pri-klausomi nuo nikotino, nežiūrint socialinių, demografinių rizikos veiksnių įtakos [28].

22

2.5. Tabako kontrolės priemonės

Tabako poveikis rūkančiojo bei jo aplinkoje esančių asmenų sveikatai neabejotinai sietinas su dideliais ekonominiais nuostoliais, kuriuos patyria kiekviena valstybė dėl priešlaikinių darbingo amžiaus žmonių mirčių, pablogėjusios jų gyvenimo kokybės, gydymo išlaidų, darbingumo suma-žėjimo ar laikino nedarbingumo. Tabakas – sunki ekonominė našta šeimoms bei visuomenei, kelianti pavojų socialinei bei ekonominei plėtrai, gerovei [56]. Vienas svarbiausių PSO ir Pasaulio banko tikslų yra sumažinti su tabako epidemija susijusią žalą. Yra pakankamai įrodymu, kad visapusiškos tabako kontrolės priemonės sumažina tabako vartojimo paplitimą. 2003 m. Pasaulio bankas paskelbė šešias ekonomiškai veiksmingiausias tabako kontrolės priemones: tai sistemingas tabako kainų didinimas, rūkymo ribo-jimas viešose vietose, tabako reklamos ir rėmimo draudimas, pagalba metantiems rūkyti, efektyvi socialinė reklama, griežta kontrabandos kontro-lė [279]. Per paskutinius 40 metų atskirų šalių praktika parodė, kad taikant tabako kontrolės priemones įmanoma pasiekti norimų rezultatų, – rūkymo paplitimas Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Skandinavijos šalyse ženkliai sumažėjo [114, 156]. Stebima, kaip taikant skirtingas tabako kontrolės priemones, skirtingu laipsniu įtakojami tabako vartojimo pokyčiai [249]. Akivaizdu, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kuomet visos šios priemonės įgyvendinamos kartu [149, 217].

Pasaulio banko duomenimis, tabako kainos kėlimas, padidinant mokes-čius, yra efektyviausia nacionalinių tabako kontrolės priemonių dalis, ypač stipriai veikianti jaunų žmonių bei menkesnes pajamas turinčių žmonių grupes [152, 216, 279]. Aukšto pragyvenimo šalyse kainos padidinimas iki 10 proc., tabako vartojimą sumažina iki 4 proc. [123]. 2003 m. Prancūzijoje padidinus Marlboro cigarečių kainą iki 31 proc., pardavimai krito 13,5 proc. [123]. Per 1999–2003 m. laikotarpį rūkymo paplitimas sumažėjo nuo 35 proc. iki 30 proc., bei 66 proc. respondentų išreiškė norą mesti rūkyti, kaip pagrindinę priežastį nurodydami cigarečių „kainą“ [127]. Ekonomistai bei epidemiologai, siekdami palyginti įvairių taikomų sveikatos programų efektyvumą (tame tarpe ir tabako kontrolės priemonių) vartoja DALY (disability-adjusted life year, t. y. dėl mirties ir negalios prarasti gyvenimo metai) rodiklį, tokiu būdu apskaičiuodami, kiek vienos ar kitos taikomos priemonės prideda geros sveikatos metų, t. y. apskaičiuojamas sergamumo ir mirtingumo sumažėjimo efektas. Pasaulio banko duomenimis, 10 proc. tabako gaminių kainos išaugimas Europoje bei Centrinėje Azijoje sąlygotų su rūkymu susijusio priešlaikinio mirtingumo sumažėjimą nuo 5 iki 16 mln. atvejų [199].

23

Įvairių šalių patirtis rodo, kad visapusiškas tabako gaminių tiesioginės ir netiesioginės reklamos draudimas taip pat efektyviai sumažina tabako vartojimą, akcentuojant, kad dalinis reklamos draudimas- mažai efektyvus arba visai neefektyvus [212]. Reklamos draudimas sumažina rūkymo „patrauklumą“ visuomenėje, ypač tarp jaunų žmonių, bei kartu su aplinkos be tabako propagavimu, „nerūkymas“ pamažu tampa priimtina socialine norma. Aukšto pragyvenimo šalių patirtis rodo, kad visapusiškas tabako gaminių reklamos draudimas sumažina tabako suvartojimą iki 6,3% [211].

Yra duomenų, kad įspėjamieji užrašai veikia rūkančiųjų elgesį ir ypač veiksmingi 15–24 metų amžiaus jaunimui. Kanados, Olandijos, Brazilijos, Australijos patirtis rodo vaizdinių įspėjimų naudą, informuojant visuomenę apie rūkymo žalą [275]. Brazilijoje 67 proc. rūkančiųjų teigė, kad įspėjimai paskatino juos mesti rūkyti, o 54 proc.patvirtino, kad įspėjimai paskatino juos pakeisti nuomonę apie rūkymo pasekmes sveikatai. 58 proc. Kanados rūkančiųjų nurodė, kad įspėjimai privertė juos daugiau mąstyti apie rūkymo poveikį sveikatai.

Įstatymais reglamentuojamas rūkymo ribojimas viešose bei darbo vietose yra dar vienas efektyvus būdas sumažinti rūkymą. Rūkymo riboji-mas darbo vietose ne tik apsaugo nerūkančiuosius nuo pasyvaus rūkymo, bet sukuria aplinką, kuri paskatina rūkantįjį sumažinti ar net mesti rūkyti. Atlikti tyrimai nurodo, kad šis apribojimas sumažina per dieną surūkytų cigarečių kiekį bei rūkymo paplitimą nuo 4 iki 20 proc. [70, 149]. Įgyvendinus Suomijos nacionalinį tabako kontrolės įstatymą, rūkymo paplitimas bei surūkomų cigarečių kiekis sumažėjo iki 16–17 proc. nei prieš draudimą [101]. Stebima, kad rūkymo ribojimas viešose bei darbo vietose, įtakoja nerūkymo namuose pozicija, kas savo ruožtu susiję su metimo rūkyti bandymais [20]. Šie duomenys patvirtina faktą, kad tokia mažai kainuojanti intervencija kaip „aplinka be tabako“ gali būti labai efektyvi priemonė, mažinant rūkymo paplitimą bei su rūkymu susijusią žalą.

Kaip viena ekonomiškai efektyviausių tabako kontrolės priemonių iš-skiriamas trumpas sveikatos priežiūros darbuotojų (pirminės sveikatos prie-žiūros grandies gydytojų, odontologų, akušerių, farmacininkų, fizioterapeutų, slaugytojų) motyvuotas patarimas mesti rūkyti rutininės konsultacijos metu, nepriklausomai nuo to ar pacientas nori mesti rūkyti ar ne, pasiteiraujant apie esamus rūkymo įpročius, patariant mesti, supažindinant su galima pagalba, t. y. poveikis pagal penkių „P“ schemą (Paklausk, Patark, įvertink Padėtį, Padėk, Pasek) [72, 167, 172] Užsienio literatūros duomenimis trumpas bendrosios praktikos gydytojo patarimas (iki 5 minučių) mesti rūkyti lemia, kad 2,5 proc. (95 proc. PI nuo 1 iki 3 proc.) rūkalių meta rūkyti, nerūkydami mažiausiai 6 mėnesius, net 40 proc. rūkalių susimąsto ir anksčiau ar vėliau

24

pabando mesti rūkyti [224, 135]. Šis patarimas pirmiausia paveikia rūkalius su lengva priklausomybe nikotinui [224]. Individuali pagalba metant rūkyti pacientui, kuris jau yra motyvuotas mesti rūkyti, dar labiau padidina sėkmingo metimo rūkyti tikimybę [142, 230]. Ji apima medicininės pagalbos bei psichologinės paramos suteikimą, įvardijamą kaip priklausomybės nuo tabako gydymas [268]. Tai įvairūs profesionalios pagalbos būdai – gydytojo konsultacija, specialisto pagalba, farmakologinis gydymas (pagal indikaci-jas), psichoterapija, anoniminės grupės, pagalbos telefonai ir kiti metodai (hipnozė, akupunktūra, aversinė terapija ir kt.). Konsultacijos metu įver-tinamas priklausomybės nuo tabako pobūdis ir laipsnis (naudojant Fagers-tröm’o klausimyną), esant reikalui sustiprinama motyvacija, parenkama metimo data bei būdas, patariama, kaip lengviau mesti ir išlikti nerūkančiu. Vidutiniškai vienas iš dvidešimties gavusių individualias specialistų konsul-tacijas keturių savaičių ir ilgiau laikotarpiu sėkmingai meta rūkyti [142]. Lygiagrečiai taikant intensyvią nikotino pakaitinę terapiją, kitą medika-mentinį gydymą, sėkmingai meta rūkyti vienas iš keturių rūkalių [268]. Akcentuojama specialiai paruoštų specialistų, turinčių tiek teorinių, tiek praktikinių žinių, ypač tarp slaugytojų, svarba. Struktūruota, profesionali pa-galba metanties rūkyti yra efektyvi, tuo tarpu rutininis „pakonsultavimas“, neturint specialaus pasiruošimo, nėra efektyvus [201].

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva, perimdama kitų šalių patirtį mažinant rūkymą, pradėjo vykdyti visapusišką tabako kontrolės politiką, apimančią populiacines priemones, leidžiančias tiesioginėmis ir netiesioginėmis prie-monėmis skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti: tai sistemingas tabako kainų didinimas, tabako reklamos ir rėmimo draudimas, rūkymo ribojimas viešose vietose. Šios priemonės yra išbandytos atskirose šalyse ir patvirtintos kaip ekonomiškai efektyvios mažinant rūkymo paplitimą [42, 127, 73, 217, 245]. Deja, 2007 m. atlikta Tabako Kontrolės priemonių taikymo ES šalių analizė parodė, kad Lietuva įgyvendina ne visas efektyvias tabako kontrolės prie-mones ir užima dvidešimt pirmą vietą iš trisdešimties šalių. Vis dar ne-skiriama dėmesio socialinei reklamai, tabako gaminiai išlieka santykinai pi-gūs, nėra griežtos kontrabandos kontrolės, nepakankama pagalba metantiems rūkyti [126].

Taigi rūkymas yra labai svarbi visuomenės sveikatos problema, susijusi su sergamumu lėtinėmis ligomis ir mirtingumu. Nevienodas rūkymo papli-timas tarp skirtingų socialinių grupių didina sveikatos netolygumus. Pasyvus rūkymas sukelia grėsmę ir nerūkančiųjų asmenų sveikatai. Pasaulinė patirtis įrodė tabako kontrolės politikos efektyvumą. Norint tinkamai suplanuoti ta-bako kontrolės priemones, būtina vertinti epidemiologinę rūkymo situaciją.

25

3. TIRTŲJŲ KONTINGENTAS

IR TYRIMO METODAI

Nuo 1994 m. Lietuva dalyvauja tarptautiniame sveikatą veikiančios gyvensenos tyrime (FINBALT HEALTH MONITOR), kurio tikslas įvertinti gyventojų, priklausančių įvairioms socialinėms ir demografinėms grupėms, gyvensenos ypatumus ir nustatyti jos pokyčius. Tyrimas, kurį inicijavo Suomijos visuomenės sveikatos institutas, vykdomas Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje pagal bendrą protokolą, naudojant suderintą anketą. Duo-menys kaupiami bendroje duomenų bazėje, sukaupti duoDuo-menys kartu analizuojami, lyginami, rengiamos bendros publikacijos. Lietuvoje tyrimai atliekami kas antri metai. Kiekvienam tyrimui buvo gautas Lietuvos bio-etikos komiteto leidimas (1 priedas). Šiame disertaciniame darbe analizuo-jami suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimų, atliktų 1994, 1996, 1998, 2000, 2002, 2006 ir 2008 metais, duomenys.

3.1. Tiriamasis kontingentas

Kiekvienam tyrimui iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų atsitiktinai atrinkta po 3 tūkst. 20–64 m. amžiaus žmonių. Atrinktiems žmonėms balan-džio mėnesį paštu buvo siunčiamas klausimynas ir prašoma atsiųsti atsa-kymus per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių negautas atsakymas, gegužės mėnesį buvo siunčiamas antras laiškas su anketa. Atsakiusieji pagal lyties, amžiaus, tautinę struktūrą, miesto ir kaimo gyventojų santykį nesiskyrė nuo visos Lietuvos suaugusių žmonių populiacijos. Per keturiolikos metų lai-kotarpį tyrime dalyvavo 15158 asmenys: 6605 vyrai bei 8553 moterys. Klausimyną užpildė nuo 58,0 iki 74,4 proc. atrinktų žmonių. Atsakiusiųjų skaičiai bei atsako dažnis kiekvieno tyrimo metu pateikiami 3.1.1 lentelėje.

26

3.1.1. lentelė. Respondentų skaičius bei atsako dažnis 1994–2008 m.

Metai

Tirtųjų skaičius Atsako

dažnis

Vyrai Moterys Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc. Proc.

1994 787 42,2 1077 57,8 1864 100 64,3 1996 920 45,5 1101 54,5 2021 100 68,9 1998 823 43,9 1051 56,1 1874 100 63,8 2000 996 45,4 1199 54,6 2195 100 74,4 2002 836 44,4 1047 55,6 1883 100 63,6 2004 784 43,0 1037 57,0 1822 100 61,7 2006 723 41,6 1016 58,4 1739 100 58,0 2008 736 41,8 1025 58,2 1761 100 58,7 Iš viso 6605 43,6 8553 56,4 15158 100

Atsako dažnis skaičiuotas, atmetant sąrašų klaidas, tokias kaip nuro-dytu adresu negyvenantys, ilgam išvykę ar mirę asmenys. Pakeisti negalė-jusį dalyvauti ar atsisakiusį užpildyti klausimyną žmogų buvo neleidžiama. Į klausimyną įtraukti klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis: gimimo data, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbo pobūdis, tau-tybė ir gyvenamoji vieta. Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į tris grupes: 20–34 m., 35–49 m. ir 50–64 m. Išskirtos trys išsilavinimo grupės: nebaigtas vidurinis (pradinis ir nebaigtas vidurinis), vidurinis (vidurinis, spec. vidurinis ir aukštesnysis) bei aukštasis (baigę universitetą). Gyvena-moji vieta priskirta didiesiems miestams, miestui (rajono centrui) ar kaimo vietovei pagal Lietuvos Statistikos departamento teritorijos administracinio skirstymo taisykles. Pagal šeiminę padėtį tirtieji suskirstyti į vedusius (ište-kėjusias) ir vienišus, t. y. nevedusius (nete(ište-kėjusias), išsiskyrusius (-usias) ar našlius (-es). Pagal darbo pobūdį respondentai turėjo pasirinkti vieną iš galimų atsakymų variantų: „žemės ūkio, miško darbai“, „pramonė, staty-bos“, „darbas įstaigose ar aptarnavimo sferoje“. Gyventojų skirstymas, at-sižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius, pateiktas 3.1.2 ir 3.1.3 lentelėse.

27

3.1.2 lentelė. Atsakiusiųjų vyrų dalis (proc.) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse

Požymiai _{1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008} Tyrimo metai

Amžiaus grupės: 20–34 35–49 50–64 36,4 32,4 31,2 33,0 36,0 31,0 37,8 35,6 26,6 35,0 38,0 27,0 32,4 40,8 26,8 29,9 39,4 30,7 29,6 39,6 30,8 29,9 40,5 29,6 Išsilavinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis 25,9 59,8 14,3 24,7 59,3 16,0 21,3 62,8 15,9 20,6 64,9 14,4 11,0 62,1 26,9 15,9 66,2 17,9 15,4 64,6 20,0 11,7 66,6 21,7 Gyvenamoji vieta: Miestas Rajono centras Kaimas 42,8 21,9 35,3 40,3 24,7 35,0 41,5 23,9 34,6 40,2 26,6 33,2 53,1 30,5 16,4 36,4 32,9 30,7 43,9 32,8 23,3 45,4 28,7 26,0 Šeiminė padėtis: Vedęs Nevedęs Išsiskyręs Našlys 78,1 15,5 5,1 1,3 78,8 13,1 6,6 1,5 75,0 17,1 6,2 1,6 72,1 17,7 8,3 1,9 75,9 14,3 7,3 2,5 69,7 21,2 6,9 2,2 72,6 19,2 6,3 1,9 73,9 18,7 6,8 0,5

3.1.2 lentelė. Atsakiusiųjų moterų dalis (proc.) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse

Požymiai _{1994 1996 1998} Tyrimo metai

2000 2002 2004 2006 2008 Amžiaus grupės: 20–34 35–49 50–64 30,8 32,0 37,2 31,2 35,5 33,3 35,6 37,0 27,4 32,3 38,3 29,4 33,1 43,6 23,2 32,1 37,0 30,9 31,8 34,3 34,0 28,9 37,1 34,0 Išsilavinimas: Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštasis 22,9 58,4 18,7 22,8 58,7 18,5 15,8 62,9 21,3 12,6 67,9 19,5 8,5 62,6 19,5 11,1 60,8 28,1 11,0 60,7 28,3 4,5 60,5 35,0 Gyvenamoji vieta: Miestas Rajono centras Kaimas 46,4 21,0 32,6 45,4 25,5 29,1 47,2 27,7 25,1 44,5 28,9 26,6 56,1 31,9 12,0 41,5 33,9 24,6 43,6 36,5 19,9 50,5 30,1 19,4 Šeiminė padėtis: Ištekėjusi Neištekėjusi Išsiskyrusi Našlė 72,9 8,8 9,6 8,7 71,1 10,8 9,4 8,7 67,7 12,3 12,2 7,8 69,4 11,9 10,7 8,0 62,3 12,7 15,9 9,2 64,8 16,3 12,0 6,9 66,4 13,0 12,1 8,4 63,2 15,0 14,3 7,5

28

3.2 Tyrimo metodai

FINBALT HEALTH MONITOR tyrimas visose šalyse dalyvėse vyk-domas pagal bendrą protokolą, naudojant suderintą klausimyną. Du vienas nuo kito nepriklausomi vertėjai išvertė klausimyną į lietuvių kalbą. Su-derinus abu vertimus, trečias nepriklausomas vertėjas išvertė klausimyną į anglų kalbą. Rasti neatitikimai aptarti su Suomijos kolegomis, suderinti. 1992 m. buvo atlikta Lietuvos gyventojų bandomoji apklausa, kuri parodė, kad klausimynas tinkamas naudoti Lietuvoje.

Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos ir kitus gyvensenos įpro-čius, sveikatos būklę, sveikatos priežiūros specialistų patarimus dėl sveikos gyvensenos (2 priedas). Dauguma klausimų išliko nepakeisti nuo 1994 m., siekiant, kad būtų galima palyginti apklausų rezultatus bei įvertinti po-kyčius.

Rūkymas įvertintas apskaičiavus rūkymo indeksą (3.2.1 paveikslas), išskiriant šias kategorijas: kasdien rūkantys, retkarčiais rūkantys, metę rūkyti prieš 1–12 mėn., metę rūkyti daugiau kaip prieš metus, niekada nerūkę [193]. Kasdien rūkančiais buvo laikomi asmenys, kurie kasdien surūkė bent vieną cigaretę. Šiame darbe metusiais rūkyti buvo laikomi visi metę rūkyti prieš 1–12 mėn. ir daugiau kaip prieš metus laiko.

29

3.2.1 pav. Rūkymo indekso apibūdinimas

Kategorijos apibūdinimas: 1 – kasdien rūkantys, 2 – retkarčiais rūkantys, 3 – metę rūkyti prieš 1–12 mėn., 4 – metę rūkyti daugiau kaip prieš metus, 5 – niekada nerūkę,

6 – nepakanka duomenų. * neatsakė

Rūkančiųjų buvo klausiama apie rūkymo pradžią, vidutiniškai surū-komų per dieną cigarečių kiekį, buvusius bandymus mesti rūkyti ir kt.

Nuo 1996 m., siekiant įvertinti kasdien rūkančių žmonių fizinės pri-klausomybės nuo nikotino stiprumą, buvo taikytas Fagerströmo priklauso-mybės nuo nikotino klausimynas (3.2.2 paveikslas) [63, 97].

30

3.2.2 pav. Fagerströmo priklausomybės nuo nikotino klausimynas.

Klausimas Atsakymas Balai

1. Kada surūkote savo pirmą cigaretę, nubudęs ryte? Per pirmas 5 min. Po 6–30 min. Po 31–60 min. Po 60 min. 3 2 1 0 2. Ar jums sunku susilaikyti nerūkius vietose, kur

rūkyti draudžiama? Taip Ne

1 0 3. Kurios cigaretės jūs labiausiai nenorėtumėte

atsisakyti? Pirmosios rytinės Bet kurios kitos

1 0 4. Kiek cigarečių surūkote per dieną? 31 ir daugiau

21-30 11-20 10 ar mažiau 3 2 1 0 5. Ar pirmosiomis valandomis po prabudimo jūs

rūkote daugiau negu kitu dienos metu? Taip Ne

1 0 6. Ar jūs rūkote kai sergate ir didesnę dalį dienos

praleidžiate lovoje? Taip Ne

1 0

Tai plačiausiai pasaulyje naudojamas testas fizinei priklausomybei nuo nikotino vertinti, taikomas įvairiose mokslinėse studijose. Ne kartą studijose tikrintas šio testo stabilumas, kuris siekė 0,64 (Cronbach alfa), taip pat stebėta stabili koreliacija su objektyviu tyrimu – kotinino (nikotino skilimo produkto) koncentracija serume [192]. Maksimali klausimyno balų suma – 10. Pagal surinktų balų skaičių tiriamieji suskirstyti į tris grupes: surinkę iki 3 balų – turintys silpną priklausomybę nuo nikotino, 4–7 balai – turintys vidutinio stiprumo priklausomybę, 8 ir daugiau balų – turintys stiprią pri-klausomybę [137].

Siekiant įvertinti pasyvaus rūkymo paplitimą darbe, tiriamųjų buvo klausiama: „Kiek valandų per darbo dieną praleidžiate patalpose, kuriose rūkoma?“. Galimi atsakymų variantai buvo: „daugiau nei 5 val.”, „nuo 1 iki 5 val.“, „mažiau nei 1 val.“, „beveik visai nebūnų prirūkytose patalpose“, „dirbu namuose“. Vertinant pasyvų rūkymą darbe, buvo apskaičiuota as-menų, praleidžiančių prirūkytose patalpose bent 1 val., dalis. Taip pat tiria-mųjų buvo klausiama: „Ar rūkote bute Jūs pats arba Jūsų šeimos nariai?“ Pasyviai rūkančiais namuose buvo laikyti tie, kurie teigiamai atsakė į šį klausimą [193].

Buvo klausiama, kiek kartų per praėjusius 12 mėn. tiriamasis lankėsi pas gydytoją. Tiriamieji buvo prašomi nurodyti, kurios iš išvardintų ligų buvo nustatytos ar gydytos per praėjusius 12 mėn. Ligų sąrašą sudarė