LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI NETOLYGUMAI

Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

Indrė Šepeleva

LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI

NETOLYGUMAI

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. A.Zaborskis 2014 m. gegužės mėn.

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

LIETUVOS MOKSLEIVIŲ MITYBOS SOCIALINIAI NETOLYGUMAI Indrė Šepeleva

Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Zaborskis. A.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2014

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius

netolygumus.

Darbo uždaviniai: Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. Įvertinti moksleivių mitybos

įpročius. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo.

Tyrimo metodika: Iš viso apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai. Imtis atrinkta naudojant

atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001.

Rezultatai: Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. 19,7

proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių valgymui: didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo turtingiausių šeimų vaikai. Tačiau jie rečiau valgė traškučius.

Išvados: Lietuvos moksleivių mitybai būdingi reikšmingi socialiniai netolygumai pagal

gyvenamąją vietą ir tėvų turtinę padėtį. Reikalinga valstybinė politika, mažinanti socialinius netolygumus.

SUMMARY

Public Health (Public health and nutrition)

SOCIAL DISCREPANCIES BETWEEN THE EATING HABITS OF STUDENTS IN LITHUANIA

Indrė Šepeleva

Scholar Prof. habil. dr. A. Zaborskis

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas. 2014

The aim of the study: Evaluate the social discrepancies between the eating habits of

secondary comprehensive school students in Lithuania

The objectives of the study: Identify the social status of the students examined. Assess the

eating habits of students. Evaluate the relation between the eating habits of students and their socio-economic status.

Methodology: 3465 Lithuanian students were interviewed during the examination. The

number of recipients was chosen according to the principle of coincidence and hierarchical scheme of classification. Relations of the variables were evaluated applying the criteria of Pearson chi-square. In order to examine relative index of inequality between various products, one-act as well as multiple act logic-based depression analysis were applied. The statistical levels of significance applied were the following: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001.

Results: 19,7% of students lived in the families with low, 38,8% with average and 41,5%

with high social situation. The eating habits were not healthy because of low intake of fruits and vegetables. Girls ate more fruits, vegetables, sweets and chocolate but less crisps, fast food and sparkling drinks. The olders consumed less fruits, cakes, biscuits, sparkling drinks. Eleven-grade-students were the ones who ate the least fast food. More of the students who lived in cities ate fruits and vegetables, while they ate less crisps. Discrepancies within social status influenced the most on how much students ate fruits and vegetables as students from wealthy families had more possibility to eat them. However, they more rarely ate crisps.

Conclusion: There are typical social discrepancies of eating habits between Lithuanian

students with regard to the place they live and social status. There is a need of policy that would decrease those social differences.

SANTRUMPOS

HBSC – Mokyklinio amžiaus vaikų su sveikata susijęs elgesys (ang. Health Behavior in

School-aged Children)

KMI – kūno masės indeksas n – absoliutus tiriamųjų skaičius

SES – Socialinis ekonominis statusas (angl. Social Economic Status) OR – Galimybių santykis (angl. Odds Ratio)

RII - Santykinis netolygumo indeksas (angl. Relative Index of Inequality) SVT – stulpelių vidurio taškai

TURINYS

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1. Mitybos svarba paauglių sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu...8

1.2. Mitybos socialiniai netolygumai...13

1.3. Socialinių netolygumų vertinimo metodai...17

1.3.1. Regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai. Santykinis netolygumo indeksas18 1.3.2. Apibendrinti netolygumų įvertinimai. Sveikatos koncentracijos indeksas...20

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 23

2.1.Tyrimo organizavimas. ... 23

2.2.Tiriamieji ir jų imtis ... 23

2.3. Tyrimo metodas ir procedūros...24

2.4. Tiriamųjų kontingento charakteristika...26

2.5. Statistinė duomenų analizė...27

2.6. Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą...30

3. REZULTATAI ... 31

3.1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas... 31

3.2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas ... 32

3.3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai ... 36

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 44

4.1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas... 44

4.2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas ... 44

4.3. Šeimos socialinės padėties reikšmė moksleivių mitybai ... 45

IŠVADOS ... 47

REKOMENDACIJOS ... 48

LITERATŪRA ... 49

ĮVADAS

Sveikas gyvenimo būdas yra labai svarbu, nes jis padeda užtikrinti gerą visuomenės sveikatą [39]. Lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui didelę įtaką daro gyvensena: nesveikas maitinimasis, mažas fizinis aktyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholio, narkotikų, tabako) [3]. Didelę reikšmę turi sveika mityba [17, 36].

Siekiant, kad visuomenė būtų sveikesnė ir daugiau žmonių laikytųsi sveikos gyvensenos ir mitybos principų, reikia sveikus įpročius ugdyti nuo vaikystės. Vaikystėje ir paauglystėje susiformavę gyvensenos įpročiai dažnai lieka visam gyvenimui, nes pakeisti juos yra sunku [19, 101]. Norint, kad vaikai augtų pilnavertėmis asmenybėmis, reikia suteikti sąlygas jų fiziniam ir protiniam vystymuisi, gerai sveikatai [89]. Vaikai renkasi maistą priklausomai nuo socialinių, kultūrinių ir individualių veiksnių [5, 7, 8, 14]. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad vaikų mityba nėra sveika: vaikams būdingas pusryčių nevalgymas, nuolatinis užkandžiavimas ir dietų laikymasis [15, 74, 80, 87]. Lietuvos vaikų mityba taip pat nėra tinkama: jie nepakankamai vartoja sveikatai palankių produktų, o per dažnai valgo sveikatai nepalankius (pavyzdžiui, šokoladą, saldžiuosius gėrimus) [34].

Daugeliui Europos šalių būdingi gyventojų sveikatos skirtumai [56]. Jų mažinimas yra tarp svarbiausių Europos sveikatos politikos tikslų [100]. Tai padaryti bus lengviau, žinant mitybos netolygumų priežastis [11]. Tyrimais nustatyta, kad aukštesnės socialinės padėties gyventojų maitinimasis yra sveikesnis negu žemesnės socialinės padėties žmonių [17, 36, 55, 75]. Namų ūkiuose, turinčiuose mažiau lėšų maistui, vartojami pigesni, žemos maistinės vertės produktai [87]. Mokslininkai skirtingose šalyse taip pat įrodė, kad ir vaikų maitinimasis priklauso nuo šeimos socialinės ekonominės padėties [1, 77]. Lietuvoje vykdyto tyrimo rezultatai parodė, kad turtingesnės šeimos dažniau valgė vaisius ir daržoves. Taip pat skyrėsi įvairaus turtingumo šeimų saldainių ir šokolado vartojimas [104].

Lietuvos tyrėjai nemažai analizavo moksleivių maitinimąsi, tačiau tyrimų, kurie aiškintųsi mitybos problemas, jų priežastis, svarba išlieka [89]. Taip pat trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų moksleivių maitinimosi ir socialinių netolygumų ryšius Lietuvos mastu. Būtent šiems ryšiams tirti skirtas šis darbas.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius netolygumus.

Uždaviniai:

1. Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. 2. Įvertinti moksleivių mitybos įpročius.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Mitybos svarba paauglių sveikatai ir jos ypatumai paauglystės laikotarpiu

Mokyklinis amžius vaikų raidai labai svarbus, nes tokiame amžiuje formuojasi požiūris į sveikatą, sveikos gyvensenos įpročiai [85]. Tinkama mityba yra labai svarbi vaikų sveikatai: ji daro įtaką fiziniam ir protiniam jų vystymuisi, darbingumui, imunitetui ir gyvenimo trukmei [21]. Pasaulio, Europos ir Lietuvos mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria vaikų ir paauglių sveikatai ir sveikai gyvensenai [85].

Netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas yra tarp svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Vaikystėje ir paauglystėje suformoti gyvensenos įpročiai dažnai lieka visam gyvenimui, nes pakeisti juos yra sunku. Pastebėta, kad paaugliai laisvalaikio metu nepakankamai sportuoja, o tai kartu su nesveika mityba gali vėlesniame amžiuje nulemti nutukimą. Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlytoje lėtinių nežkrečiamų ligų profilaktikos strategijoje daugiausia dėmesio skiriama sveikai gyvensenai: tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui, rūkymo ir girtavimo paplitimo mažinimui [19, 101]. Šie ligų rizikos veiksniai plačiai paplitę ir Lietuvoje. Todėl reikia gerinti Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos įgūdžius, didelį dėmesį skiriant moksleiviams [25].

Poreikis stebėti jaunų žmonių maitinimosi įpročius tapo ypač aktualus pastaraisiais metais dėl epidemiškai pasaulyje plintančio antsvorio [4, 13]. Taip pat pastebėtas kitų su maistu susijusių lėtinių ligų rizikos veiksnių plitimas tarp vaikų tokių kaip hipertenzija, hipercholesterolemija ir antro tipo diabetas [49, 71]. Tyrimai rodo, kad dietos, kuriose mažai vaisių, daržovių ir pieno produktų arba gausu nepalankių sveikatai produktų (saldžiųjų gėrimų ir riebių, saldžių produktų bei vartojimas per daug riebalų ir sočiųjų riebalų bei per mažai folio rūgšties ir kalcio) didina antsvorio ir kitų rizikos veiksnių paplitimą. [34]

Tyrimų duomenimis, dabartinė valgymo aplinka išsivysčiusiose šalyse skatina maisto pasirinkimą, kuris neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų taip sukeldamas svorio prieaugį ir nutukimą [8, 14, 84]. Dėl urbanizacijos ir gyvenimo būdo pokyčių paauglių valgymo modeliai turi savitų bruožų. Pusryčių nevalgymas, laikymasis dietos ir užkandžiavimas yra svarbios paauglių sveikatos problemos visame pasaulyje [15, 74, 80, 87] ir jos susijusios su antsvoriu bei nutukimu. [6, 64]. Bendrai paaugliai daugelyje šalių paprastai valgo triskart per dieną [15, 81].

Nors yra mažai duomenų apie Lietuvos vaikų maitinimosi įpročius, informacija, gauta iš tarptautinio tyrimo ,,Mokyklinio amžiaus vaikų su sveikata susijęs elgesys‘‘ (HBSC) rodo, kad panašios problemos būdingos ir Lietuvos vaikams: nepakankamas vaisių ir daržovių valgymas ir didelis svartojimas saldainių, šokolado, saldžiųjų gėrimų ir kitų nepalankių sveikatai produktų [34].

Vaikų mitybos įpročiams susiformuoti įtakos turi tokie individualūs veiksniai kaip maisto pasirinkimas ir supratimas, kas yra sveika mityba. Turi įtakos ir šeimos veiksniai – mitybos įpročių ugdymas namuose; taip pat veiksniai, veikiantys už šeimos ribų: maitinimasis mokyklos valgykloje, kavinėse. Tyrimais nustatyta, kad tėvų įtaka renkantis maisto produktus paauglystėje mažėja. Paaugliai yra savarankiškesni, lyginant su jaunesniais vaikais [21].

Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų planas 2007–2012 m. numato, kad Europos šalys turi supažindinti vaikus su sveiko maitinimosi principais, mokyklose sudaryti aplinką, kuri padėtų kovoti su didėjančiu vaikų nutukimu ir plintančiomis neinfekcinėmis ligomis [102]. Visi moksleiviai mokyklose turi turėti galimybę valgyti šviežią, šiltą ir visavertį maistą, vaikai turi gauti pakankamai maisto medžiagų [54]. Užsienio autorių teigimu, moksleivių maitinimas mokyklose turi būti suorganizuotas taip, kad jis skatintų tinkamus mitybos įpročius. Reikia užtikrinti, kad neigiamą įtaką sveikatai turintys maisto produktai nepatektų į mokyklą, kad mokyklų valgyklose, bufetuose, maisto ir gėrimų automatuose būtų tinkamas maisto asortimentas. Kad būtų pagerinta moksleivių mityba, reikia, kad būtų derinami skirtingų sektorių veiksmai, skatinamas tėvų, vaikų, pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimas [10, 58].

Pasak Suomijos tyrėjų, maitinimasis mokyklos valgykloje formuoja tinkamus vaikų mitybos įpročius. Ištirta, kad mokyklose pietauja apie 70–90 proc. 9–18 metų moksleivių. Tyrimo rezultatai parodė, kad tie moksleiviai, kurie valgo mokyklų valgyklose ir gali pasirinkti maistą iš sveikos mitybos rekomendacijas atitinkančių produktų, maitinasi sveikiau nei moksleiviai valgantys kitur [70].

Lietuvoje 2006 m. atliktas tyrimas „Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų kokybę“ atskleidė, kad apie 52,5 proc. apklaustų moksleivių nepatiko valgyklos patiekalų įvairovė. Valgykloje niekada iki soties nepavalgydavo 87,4 proc. apklaustų berniukų ir 78 proc. mergaičių [107].

Lietuvoje 2009 m. ištyrus moksleivių sveikatos priežiūrą ir maitinimąsi bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, atskleista, kad mokyklų valgyklose patiekiamas maistas nėra pritaikytas vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ketvirtadalio apklaustųjų netenkino

valgyklos patiekalų asortimentas ir kokybė. Apie penktadalis moksleivių kai kada valgė sveikatai nenaudingą maistą [60].

Pagal 2010 m. Kauno medicinos universiteto vykdyto tyrimo, nagrinėjusio Lietuvos 9 ir 11 klasių moksleivių maitinimąsi, rezultatus, Lietuvos moksleiviai maitinasi netinkamai: jie per retai valgo sveikatai palankius maisto produktus [83]. Siekiant sveiką mitybą paversti natūraliu vaikų įpročiu, reikia žinoti jų požiūrį į maitinimąsi ir maistą. Anglų tyrėjai išsiaiškino, kodėl vaikai nesistengė maitintis sveikai: jų netenkino patiekalo išvaizda, skonis, kaina, patiekalų įvairovė, mokykloje buvo per trumpa pietų pertrauka. Valgykloje moksleiviams trūko patraukliai atrodančių, pigesnių patiekalų [59].

Atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos moksleiviai retai valgo sriubas, yra linkę valgyti šaltus užkandžius, nes jiems trūksta laiko [90]. 2010 m. vykdyto tyrimo rezultatai patvirtino, kad moksleiviai retai valgo sriubas, bet 43 proc. norėtų jų valgyti. Tyrimu nustatyta, kad moksleiviai sriubų nevalgo ne dėl to, kad nespėja, bet labiausiai todėl, kad valgykloje tiekiamos sriubos jiems nėra skanios [89].

2006 m. buvo tirti Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių maitinimosi netolygumai ir miesto ir kaimo vietovėse besimokančių vaikų mitybos skirtumai. Tyrimo duomenys parodė, kad nemažai vaikų valgo gana kaloringus, bet nelabai vertingus sveikatai maisto produktus: dažnai vartoja šokoladą ar saldainius (49 proc.), putojančius saldžius gėrimus (23 proc.), traškučius (16 proc.) [106].

HBSC tyrimo, nagrinėjusio 41 šalies jaunimo maitinimosi įpročius duomenimis, [34] Lietuvos moksleiviai užima skirtingas vietas įvairių šalių moksleivių mitybos įpročių reitinge. Vaikai Lietuvoje valgo vaisius ir daržoves santykinai retai. 2002, 2006 ir 2010 apklausų duomenys rodo, kad tik 21,1 proc. berniukų ir 27,1 proc. mergaičių kasdien valgė vaisius, vidutiniškai 24,9 proc. berniukų ir 29,6 proc. mergaičių teigė kasdien valgantys daržoves. Visose apklausose nacionaliniai duomenys buvo ženkliai žemesni nei HBSC šalių vidurkiai (2005-2006 m. mažiau vaisių nei lietuviai vartojo tik 15-mečiai iš Grenlandijos [34; 104]. Nepalankių sveikatai produktų (saldainių ir šokoladų, sausainių ir pyragaičių, saldžiųjų gėrimų, bulvių traškučių ir greito maisto produktų) vartojimo atžvilgiu, lyginant su kitų šalių moksleiviais, Lietuvos moksleivių duomenys geresni. HBSC apklausos duomenys parodė didelius skirtumus saldžiųjų gėrimų vartojime tarp šalių. Lietuvos moksleiviams būdingas vienas žemiausių saldžiųjų gėrimų vartojimo lygis [34]. Lyginant su ES vidurkiu, mažai Lietuvos vaikų kasdien vartojo saldainius ir saldžius gėrimus (,,Coca-Cola‘‘, ,,Sprite“ ar kitus) 2001-2002 [105].

HBSC tyrimas parodė, kad mergaitės iš visų amžiaus grupių valgo vaisius, daržoves, saldainius ar šokoladus dažniau nei berniukai, tačiau priešinga situacija dėl saldžių gėrimų, bulvių traškučių ir greito maisto produktų vartojimo. Lietuvos vaikų kasdienis vaisių ir daržovių vartojimas ženkliai krenta amžiaus tarpsnyje tarp 11 ir 15 metų [104]. Tokie lyties ir amžiaus skirtumai būdingi moksleiviams iš daugelio HBSC šalių [63, 69, 95] ir taip pat pastebėti kituose tyrimuose [32, 65, 87]. Šie tyrimai nustatė, kad vyresni moksleiviai yra linkę vartoti mažiau vaisių ir daržovių nei jaunesni dėl išaugusios bendraamžių ir sumažėjusios tėvų įtakos [65, 87].

2010 m. tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikams būdingas beveik nuolatinis užkandžių kramsnojimas: pavalgius ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Pastebėta, kad šie užkandžiai neretai yra saldūs, turintys labai didelę energinę vertę, bet mažai nutrientų. Kiekvieną dieną užkandžius perka 10,2 proc. moksleivių, keliskart per savaitę juos perka 28,8 proc., o niekada neperka 39,1 proc. apklaustųjų. Kaip svarbiausią užkandžių valgymo priežastį tiriamieji minėjo alkį (64,2 proc.) [89]. Kitų tyrimų duomenys atskleidžia, kad moksleivių mityba nereguliari, tik pusė moksleivių pusryčiauja kiekvieną dieną, trečdaliui būdingas užkandžiavimas įvairiu dienos metu [28].

2010 m. atliktas Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimas parodė, kad apklaustiesiems būdingas tam tikras požiūris į sveikatai nepalankų ir greitą maistą. Į tokį maistą neigiamai žiūrėjo 47 proc. tiriamųjų [108]. 2010 m. vykdyto kito tyrimo duomenimis, 38 proc. apklaustųjų apie sveiko maitinimosi taisykles sužinojo mokykloje, 50,4 proc. tiriamųjų norėtų gauti daugiau informacijos apie sveikatai naudingus ir nenaudingus produktus, 44 proc. apklaustųjų domina maisto užteršimas ir ekologiškas maistas [89]. Tai patvirtina ankstesnių tyrimų metu gautus duomenis, kad moksleiviai neturi tvirtų nusistatymų dėl svarbiausių maisto grupių vartojimo, jie per mažai valgo produktus iš šių grupių, kurie turi vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų ir sudėtinių angliavandenių [83]. Taip pat minėtas tyrimas parodė, kad 65,3 proc. apklaustų moksleivių manė, kad jų šeimoje dedamos pastangos tinkamai maitintis, 11,6 proc. teigė, kad to daryti jų šeimoje nesistengiama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, to pačio tyrimo duomenimis, moksleiviams trūksta žinių apie tinkamą maitinimąsi, todėl vargu, ar jie gali tinkamai įvertinti jų šeimų mitybos įpročius [89].

Nors pedagogai palankiai vertina tai, kad mokykloje būtų analizuojamos su mityba susijusios temos, bet tokio pobūdžio renginiai vyksta retai, o moksleiviai nedalyvauja veikloje [108]. Teigiama, kad geras būdas moksleivius mokyti tinkamo maitinimosi būtų technologijų pamokos, bet šio ir kitų dalykų mokytojai sveikos mitybos temą paliečia tik trumpai arba išvis

jos nedėsto. Tyrimų duomenys rodo teigiamą technologijų pamokų poveikį moksleiviams renkantis maisto produktus ateityje [89].

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus univeristeto medicinos fakultetas ir Kauno medicinos universitetas parengė sveikos mitybos rekomendacijas [86]:

1. Valgyti dažniau augalinį nei gyvūninį, įvairų maistą. 2. Keliskart per dieną vartoti grūdinius produktus ar bulves.

3. Keliskart per dieną vartoti įvairias, geriau šviežias vietines daržoves ir vaisius (bent 400 g. dienoje)

4. Palaikyti normalų kūno svorį (KMI turi būti tarp 18,5 ir 25).

5. Mažiau vartoti riebalų, vartoti augalinius aliejus ir minkštus margarinus, o ne gyvūninius riebalus.

6. Vietoje riebios mėsos ir mėsos produktų vartoti ankštines daržoves, žuvį, paukštieną ar liesą mėsą.

7. Gerti liesą pieną, valgyti nesūrius ir liesus jo produktus (tokius kaip varškė, sūris, jogurtas, rūgpienis ir kefyras).

8. Vengti produktų, kuriuose daug cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų ir saldumynų.

9. Nevartoti sūraus maisto. Bendras dienos druskos neturi viršyti vieno arbatinio šaukštelio (5 g). Į šį kiekį įeina ir druska, gaunama su duona, sūdytais, rūkytais, konservuotais produktais. Rekomenduojama vartoti joduotą druską.

10. Vengti alkoholio. 11. Maitintis reguliariai.

12. Suvartoti pakankamą kiekį skysčių, ypač vandens. 13. Kiekvieną dieną aktyviai judėti.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia atsižvelgti į visas taisykles, o ne į kelias iš jų. Norint, kad moksleiviai šias rekomendacijas geriau suvoktų ir vykdytų, yra pasiūlyta įvairių sveikos mitybos ugdymo priemonių. Populiariausia iš jų - sveikos mitybos piramidė (1 pav.).

1 pav. Moksleiviams skirta sveikos mitybos piramidė [86]

1.2. Mitybos socialiniai netolygumai

Daugumoje Europos valstybių egzistuoja gyventojų sveikatos skirtumai [56], todėl jų mažinimas yra tarp pagrindinių Europos sveikatos politikos tikslų [100]. Norint tai pasiekti reikia nustatyti sveikatos skirtumų priežastis. Žinoma, kad jie priklauso nuo kultūrinių, psichologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos rodiklių. Labai svarbi mityba [17, 36]. Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad geresnės socialinės padėties gyventojai maitinasi sveikiau už blogesnės socialinės padėties žmones [17, 36, 55, 75]. Geresnę socialinę padėtį užimantys gyventojai dažniau vartoja vaisius ir daržoves, o mažiau – gyvūninius

riebalus. Turtingesniems būdingas dažnesnis naujų maisto produktų valgymas, o neturtingesniems – tradiciniai mitybos įpročiai [27, 67, 76].

Geriausiai socialinė ir ekonominė padėtis apibūdinama pagal išsimokslinimą, profesiją ir pajamas [46]. Išsimokslinimas dažnai naudojamas epidemiologiniuose tyrimuose socialiniams sveikatos skirtumams įvertinti, nes jis kinta mažiausiai, jį galima įvertinti objektyviai, išsimokslinimas susijęs su žmogaus darbu ir pajamomis. Lietuvoje buvo išanalizuota mirtingumo priklausomybė nuo išsimokslinimo. Nustatyta, kad kuo didesnis išsimokslinimas, tuo mažesnis mirtingumas [23, 42].

Standartizuotas bendrasis mirtingumas tarp pradinį išsimokslinimą turinčių žmonių buvo 1,5 karto didesnis nei žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Vyrų su pradiniu išsilavinimu vidutinė būsimojo gyvenimo trukmė buvo 11,7 metų, o moterų 4,3 metų trumpesnė nei vyrų ir moterų su aukštuoju išsimokslinimu [41]. 26,8 proc. vidutinės būsimojo gyvenimo trukmės skirtumo tarp vyrų ir 44,9 proc. tarp moterų nulemta širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Sergamumas širdies ir krajagyslių ir kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis turi ryšį su mityba [19, 73]. Šių ligų rizika mažėja dėl daržovių, vaisių, žuvies, augalinių aliejų valgymo, o didėja dėl riebių gyvūninių produktų vartojimo. Sudarant lėtinių ligų profilaktikos programas reikia žinoti mitybos ypatumus, būdingus skirtingo išsilavinimo žmonių grupėms [24].

Lietuvoje nuo 1994 m. vykdomas tarptautinis FINBALT HEALTH MONITOR projektas. Vertintas mitybos įpročių ir išsimokslinimo ryšys tarp suaugusiųjų. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu mityba buvo sveikesnė nei turinčių tik nebaigtą vidurinį išsilavinimą žmonių. Žmonės su aukštuoju išsimokslinimu dažniau vartojo šviežius vaisius ir daržoves, valgė žuvį, maisto gaminimui naudojo aliejų, rečiau gėrė natūralų kaimišką pieną. Aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys rečiau vartojo mėsą nei moterys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Visgi žmonės su aukštuoju išsimokslinimu dažniau sumuštiniams gaminti naudojo sviestą; vyrai dažniau vartojo fermentinį sūrį, o moterys mažiau vartojo juodos duonos nei žmonės su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu. Nors 1994–2002 m. laikotarpiu visose išsimokslinimo grupėse mityba keitėsi, tačiau jos skirtumai tarp grupių išliko. Norint sumažinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus reikia, be kitų priemonių, gerinti ir mitybą, didžiausią dėmesį skiriant žmonėms su žemesnio išsimokslinimu [24].

Kai kurie tyrimai nagrinėjo socialinius ir ekonominius sveiko maitinimosi bendroje populiacijoje, įskaitant vaikus ir paauglius, veiksnius [87]. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp maisto vartojimo būdų ir pajamų, maisto produktų kainų, išsilavinimo, darbo, produkto

rinkodaros, žiniasklaidos ir kitų veiksnių. Priešingai nei suaugusiųjų, vaikų elgesį, susijusį su mityba, lemia daugiau veiksnių. Vaikų mitybos įpročiai keičiasi priklausomai nuo šeimos konteksto: šeimos valgomų valgių, tėvų mitybos žinių, vaikų auklėjimo stiliaus ir pan. Mokyklos aplinka ir valstybinės mitybos rekomendacijos taip pat turi didelę reikšmę vaikų ir paauglių sveikai mitybai. Nepaisant didėjančio susidomėjimo socialiniais ir ekonominiais maisto vartojimo įpročių skirtumais, tiriančių vaikus ir paauglius tyrimų nėra daug, jie atliekami nedaugelyje šalių ir dažnai naudoja neatspindinčias populiacijos imtis. Be to, sunku lyginti šiuos tyrimus, nes skiriasi imčių sudarymo metodai ir mitybos įpročių nustatymas bei socialiniai ir ekonominiai kintamieji [104].

Vaikai teikia pirmenybę maistui, kurį jau ankščiau valgė [8]. Maisto pasirinkimas taip pat priklauso nuo individualių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Kai kurie iš šių veiksnių yra endogeniški kiekvienam vaikui, bet kiti priklauso nuo aplinkos. Pastarieji apima maisto produktus, prieinamus vaikams namuose ir už jų ribų, ir globėjų, ypač tėvų, elgesio modelį [5, 7, 8, 14]. Tyrimai keliose šalyse parodė, kad vaikų mitybos įpročiai ir valgymo modeliai yra susiję su šeimos socialiniu ekonominiu statusu (SES) [1, 77]. Išsivysčiusiose šalyse paplitęs nereguliarus valgymas ir užkandžiavimas, ypač tarp mergaičių iš žemos SES sričių [31], tuo tarpu paaugliams iš aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio būdingas dažnesnis daržovių, vaisių ir skaidulų gausaus maisto vartojimas bei mažesnis mėsos, mėsos produktų ir riebalų vartojimas nei jų bendraamžių iš žemesnio socialinio ekonominio sluoksnio [77, 99].

Optimalus mikronutrientų kiekis svarbus ne tik sveikatai ir psichologinei paauglių gerovei, bet ir jų augimui, ilgalaikei sveikatai ir vystymuisi [34]. Nors ir labai svarbu iš visuomenės sveikatos perspektyvos [96], informacija apie paauglių maisto medžiagų vartojimą retai buvo renkama besivystančiose šalyse, o jeigu ir buvo renkama, tai rėmėsi mažomis, nereprezentatyviomis imtimis. Pastaraisiais dešimtmečiais mityba pastebimai pasikeitė Brazilijoje ir vakarietiška mityba keičia tradicinę dietą, kurioje gausu grūdinių produktų, tokių kaip ryžiai ir pupelės [48]. Brazilijoje atlikto tyrimo rezultatai prisideda prie įrodymų, kad socialiniai ekonominiai veiksniai lemia mitybos bruožus [38]. Maisto produktų kaina ir prieinamumas gali dalinai paaiškinti šį fenomeną. Dietos, kurios sudarytos iš maisto produktų, kuriuose didelė maisto medžiagų koncentracija ir mažas energijos tankis, paprastai yra brangesnės nei tos, kuriose gausu rafinuotų grūdų, pridėtinio cukraus ir riebalų [20]. Remiantis nacionalinės apklausos apie namų ūkiams prieinamą maistą duomenimis Brazilijoje, salyginis vaisių, daržovių, pieno ir mėsos vartojimas didėja kartu su pajamomis, nors šviežių daržovių vartojimas nedidelis net ir turtingiausiųjų grupėje [48]. Tas pats efektas pastebėtas ir pagal tėvų išsilavinimo lygį: esantiems žemiausio tėvų išsilavinimo grupėje ir

esantiems žemų pajamų grupėje būdingesnis neadekvatus suvartojimas beveik visų maisto medžiagų [38]. Tikėtina to priežastis yra ta, kad suaugusieji su aukštesniu išsilavinimo lygiu turi daugiau žinių apie sveikus mitybos įpročius ir dėl to gali patys sveikiau maitintis ir daryti įtaką savo vaikų maisto pasirinkimui [103].

Antalijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame tirti miesto ir kaimo vietovėse gyvenantys

moksleiviai. Tirti jų maitinimosi įpročiai, nustatytas KMI, kreipiant dėmesį į jų šeimos gyvenseną ir turtingumą. Dauguma moksleivių iš kaimo pusryčius valgydavo namie, o moksleiviai iš miesto dažniausiai užkandžiaudavo mokykloje. Tarp kaimo moksleivių nutukimas sudarė 4,3 proc., tarp miesto - 8,4 proc. [45] Manoma, kad tokį skirtumą lėmė maitinimosi ir gyvenimo būdo skirtingumai tarp analizuotų moksleivių grupių [89].

Lyginant apklaustuosius pagal gyvenamąją vietą, didesnė dalis kasdien vartojančių vaisius nustatyta tarp berniukų ir mergaičių, gyvenančių kaimo vietovėje, tuo tarpu daržovių vartojimas labiau paplitęs tik tarp kaimo vietovėje gyvenančių berniukų. Reguliarus saldainių ir šokoladų valgymas maždaug pusantro karto dažnesnis tarp vaikų iš kaimo vietovių, tuo tarpu jų bendraamžiai iš miesto pusantro karto labiau linkę valgyti sausainius, pyragaičius ir gerti saldžiuosius gėrimus. Tokie ryšiai gali būti paaiškinti šių produktų skirtingu prieinamumu miesto ir kaimo vaikams [104]. Tyrimai JAV, pavyzdžiui, atskleidė, kad gyvenimas arčiau prekybos centrų turi ryšį su padidėjusiu bulvių traškučių, šokolado ir baltos duonos vartojimu [82]. Miesto rajono parduotuvės gali sudaryti pagrindinę riziką vaikų mitybai, nes dažniausiai jose perkami žemos maistinės vertės, didelio energinio tankio maisto produktai ir gėrimai, tokie kaip bulvių traškučiai, saldainiai ir cukrumi saldinti gėrimai [9]. Iš kitos pusės, nors Lietuvos statistikos duomenimis, vidutinės disponuojamos pajamos namų ūkiui per mėnesį miesto vietovėse yra daug didesnės nei kaimo vietovėse, išlaidų maistui atveju yra priešinga situacija [53]. Dėl to ekonominiai skirtumai pagal gyvenamąją vietą Lietuvoje yra ryškūs ir gali padėti paaiškinti mitybos netolygumus tarp moksleivių [104].

Vaisių ir daržovių vartojimas didėjo sulig šeimos SES ir šeimos materialiniu turtu (vaikai, gyvenantys aukštos SES/ turtingose šeimose, buvo dukart labiau linkę kasdien valgyti vaisius ir daržoves nei vaikai, gyvenantys žemos SES/ neturtingose šeimose). Be vaisių ir daržovių valgymo, nustatyti ženklūs skirtumai tarp SES grupių saldainių ir šokolado vartojimo atžvilgiu. Šie rezultatai galbūt gali būti paaiškinti didesnėmis tokių maisto produktų kainomis Lietuvoje [104]. Yra ženklių įrodymų, kad egzistuoja ryšys tarp mažo namų ūkio biudžeto maistui ir pigesnių, žemos maistinės vertės maisto produktų vartojimo [87]. Tyrimai rodo, kad moksleiviai, kuriems būdingas maisto skurdas, yra mažiau linkę valgyti vaisius, daržoves ir tamsią duoną, (OR kito nuo 0,66 iki 0,81) ir labiau linkę valgyti bulvių traškučius,

keptas bulvytes ir mėsainius (OR kito nuo 1.20 iki 1.62) [61]. Žemesnės vaisių ir daržovių kainos, didesnės greito maisto kainos ir didesnis prekybos centrų prieinamumas yra susijęs su didesniu vaisių ir daržovių vartojimu, ypač tarp paauglių, kuriems yra antsvorio rizika ir kurie priklauso nuo žemo iki vidutinio SES [66, 88].

Pagal šeimos struktūrą galima numatyti mitybos netolygumus tarp Lietuvos paauglių, tačiau tik mažesnio bulvių traškučių vartojimo ir didesnio daržovių vartojimo tarp mergaičių, kurios gyvena pilnose šeimose, lyginant su nepilnomis, atveju [104]. Tyrimas atskleidė, kad nepilnoms šeimoms būdinga mažesnė bendra mityba dėl mažesnių pajamų ir komforto namuose [26, 37].

Lietuvoje tyrime nagrinėti socialiniai veiksniai labai pasikeitė analizuotu laikotarpiu (2002 m., 2006 m. ir 2010 m.). Galimai šie veiksniai padarė įtaką jaunų žmonių maitinimosi įpročiams ir sveikatai. Užfiksuota daugiau vaikų, gyvenančių mieste ir tų, kurie gyvena nepilnose šeimose, nors pastebėti teigiami pokyčiai SES ir subjektyviame šeimos turtingumo vertinime. Tuo tarpu šalyje pasikeitė daug makrosocialinių rodiklių ir dauguma jų pablogėjo [34, 104]. Padidėjo nedarbas [53], šeimų su vaikais skurdo rizika [53], maisto kainos (ypač vaisių ir daržovių, pieno produktų ir grūdų) – pakilo [50]. Socialinės aplinkos pokyčiai galėjo turėti įtakos Lietuvos gyventojų, ypač vaikų, maitinimuisi [104]. Lyginant 2010 m. su 2002 m., didžiausias reikšmingas sumažėjimas pastebėtas nagrinėjant kasdieninį vaisių valgymą (22,5 proc. tarp berniukų, 34,0 proc. tarp mergaičių) [104]. Dėl to tyrimo duomenys įrodo, kad egzistuoja mitybos netolygumai tarp Lietuvos moksleivių ir kad dėl socialinių ekonominių kliūčių vartojama mažiau vaisių ir daržovių [61, 78, 104].

Tyrimų duomenys rodo, kad vaisių ir daržovių programos mokyklose gali padidinti vaisių ir daržovių vartojimą tarp vaikų 70 proc. [18] Šios programos duoda naudą gerindamos vaikų iš žemos SES mitybą ir mažindamos sveikatos ir socialinius netolygumus [18, 91]. Nepalankaus sveikatai maisto vartojimo sumažėjimas pastebėtas 2010 m. abiems lytims. Ši tendencija galėtų būti paaiškinta tuo, kad buvo įgyvendintos kelios sveikatos strategijos ir intervencijos, tokios kaip vaisių ir pieno vartojimo skatinimo programos Lietuvos vidurinėse mokyklose [51, 52, 104].

1.3. Socialinių netolygumų vertinimo metodai

Ankstesniame skyrelyje pateikti duomenys rodo, kad sveikatos socialinio netolygumo problema yra aktuali įvairiose visuomenės sveikatos srityse, neišskiriant ir gyventojų mitybos. Todėl šią problemą nagrinėjantys mokslininkai ieško būdų, kaip sveikatos socialinio

netolygumo mastą įvertinti universaliais, tinkančiais įvairioms situacijoms metodais. Daugiausia šioje tyrimų srityje yra nuveikę J. P. Mackenbach ir A. E. Kunst [22, 33, 46, 56], kurie pasiūlė sveikatos socialiniams netolygumams vertinti santykinį netolygumo indeksą RII (angl. Relative Index of Inequality).

Sveikatos netolygumams vertinti yra pasiūlyta įvairių metodų, kurie skirstomi į dvi grupes: 1) regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai ir 2) apibendrinti netolygumų vertinimo metodai [57].

Sveikatos netolygumą įvertinantys rodikliai naudojami norint nustatyti tam tikro sveikatos rodiklio su pajamomis susijusio netolygumo laipsnį [40, 46, 97]. Pavyzdžiui, gali būti naudojama nustatyti laipsnį, kuriuo sveikatos subsidijos vienose šalyse yra geriau orientuotos į nepasiturinčiuosius nei kitose šalyse [12]. Taip pat gali būti vertinama, sakykime, laipsnis, kuriuo vaikų mirtingumas yra netolygiau pasiskirstęs labiau paliečiant neturtinguosius vienoje šalyje nei kitoje [98]. Dar gali būti nustatomas lygis, kuriuo suaugusiųjų sveikatos netolygumai labiau pasireiškia vienose šalyse nei kitose ir panašiai [92].

1.3.1. Regresija pagrįsti netolygumo vertinimo metodai. Santykinis netolygumo indeksas

Santykinis netolygumo indeksas (RII) naudojamas norint palyginti atvejo, paprastai mirties ar ligos, dažnumą tarp priklausančiųjų žemiausiam ir aukščiausiam socialiniam ekonominiam statusui. Sakykime, kad kiekvienas asmuo dominančioje populiacijoje priklauso

x socialiniam sluoksniui. Dydis x kinta tarp 0 (pats žemiausias SES) ir 1 (pats aukščiausias

SES), o dominančios išeities dažnumas yra f(x) asmenims su x socialiniu sluoksniu. RII apibrėžiamas kaip f(1)/f(0), t. y. atvejo dažnių santykis (dažnai hipotetinis) dviems asmenims su žemiausia ir aukščiausia SES. Praktikoje f(x) yra nežinomas ir turi būti apskaičiuojamas pagal turimus duomenis, kur asmenys yra suskirstyti į k socialinių klasių taip, kad x parodo, kuriai iš socialinių klasių priklauso tiriamasis asmuo [79].

Tiriamoji populiacija gali būti ne tik padalinta į k socialinių klasių, bet ir suskirstyta į l grupių, kurios atitinka tam tikro standartizuojančio rodiklio skirtingus lygius. Pavyzdžiui, šis rodiklis gali būti amžius ir l grupių gali būti tiriamųjų amžiaus grupė, sakykime, penkių ar dešimties metų intervaluose. Tarkime, kad dominanti išeitis yra mirtis. Sakykime, kad atvejų skaičius j amžiaus grupėje ir i socialiniame sluoksnyje yra tij ir kad mirčių per tiriamąjį laikotarpį šioje grupėje yra dij. Tai padarius, RII yra vis dar reikšmingai apibrėžiamas kaip

socialinės skalės galuose. Tokiu būdu RII apskaičiuojamas kiekvienoje amžiaus grupėje ir lygindami skaičiavimo rezultatus galime nustatyti, kurioje amžiaus grupėje mirčių dažnio priklausomybė nuo socialinio netolygumo yra didžiausia (arba mažiausia).

Šio palyginti paprasto rodiklio RII skaičiavimas, deja, vykdomas darant kai kurias prielaidas apie funkcinę priklausomybę f(x). Jos reikalingos tam, kad būtų galima apskaičiuoti reikšmes f(0) ir f(1), įgijant x hipotetines reikšmes 0 (galimai žemiausias socialinis sluoksnis) ir 1 (galimai aukščiausias socialinis sluoksnis). Uždavinys tampa dar sudėtingesnis, kai tiriamoji populiacija gali būti padalinta į k ne vienodo, bet skirtingo dydžio socialinių klasių. Dėl šių priežasčių tyrėjai pasirenka įvairias f(x) išraiškas.

Pati paprasčiausia funkcijos f(x) išraiška randama taikant tiesinės regresijos metodą. Tokia funkcijos išraiška rodo, kad nagrinėjamų atvejų dažnis kinta (didėja arba mažėja) proporcingai didėjant socialiniam sluoksniui. Tiesinio modelio taikymas grafiškai pavaizduotas 2 pav.

2 pav. Santykinio netolygumo indekso RII skaičiavimo paaiškinimas taikant f(x) tiesinę išraišką

Pateiktame pavyzdyje tiriamoji populiacija padalinta į 5 socialinius sluoksnius, sunumeruotus nuo 1 iki 5. Tarkime, kad, sudarant N dyžio imtį, iš kiekvieno socialinio sluoksnio į imtį pateko n1, n2, n3, n4 ir n5 asmenų (n1+ n2+ n3+ n4 + n5 = N), todėl atitinkamų socialinių sluoksnių dalys visoje imtyje yra n1/N, n2/N, n3/N, n4/N ir n5/N. 2 pav. pavaizduotų stulpelių aukštis rodo tiriamųjų atvejų dažnį socialiniame sluoksnyje, o stulpelių plotis yra proporcingas atitinkamo socialinio sluosnio daliai imtyje. Akivaizdu, kad

n1/N+n2/N+n3/N+n4/N+n5/N =1, o dydis x yra komuliatyvinė imties dalis. Ieškomoji funkcija aproksimuoja stulpelių viršūnių vidurines dalis (grafike jos pavaizduotos taškais). Ieškomoji

funkcija turi tiesinę išraišką

f(x) = a + b * x, kur a ir b yra iš tyrimo duomenų surandami parametrai. Naudojantis pateiktu

grafiku nesunku įsitikinti, kad f(0) = a ir f(1) = a + b. Todėl RII = (a + b)/a.

Funkcijos f(x) išraiška gali būti ir kitokia nei tiesinė. Tais atvejais, kai vertinami dvinarių (binarinių) sveikatos rodiklių socialiniai netolygumai, kai kurie autoriai [Vandenheede et al., 2014] taiko logistinę f(x) išraišką (dvinaris kintamasis įgyja reikšmes 0 arba 1, reiškiančias ,,ne atvejų" ir ,,atvejų" kodus, o kintamasis x laikomas tolygiuoju kintamuoju, kintančiu nuo 0 iki 1). Tokiame modelyje RII rodiklio analogas yra galimybių santykis OR = exp B, kur B yra logistinės regresijos koeficientas. Galimybių santykis OR parodo, kiek kartų didesnė yra ,,atvejo" galimybė, kai x = 1 (galimai aukščiausias socialinis sluoksnis), lyginant su ,,atvejo" galimybe, kai x = 0 (galimai žemiausias socialinis sluoksnis). Kitose studijose taikoma funkcijos f(x) aproksimacija Puasono regresija [43, 93].

1.3.2. Apibendrinti netolygumų įvertinimai. Sveikatos koncentracijos indeksas

Apibendrinti sveikatos netolygumų vertinimo metodai taikomi tais atvejais, kai tiriamieji gali būti grupuojami į dvi grupes, pavyzdžiui, sveiki ir sergantys, tačiau tyrėjus domina ne šių būsenų dažnis įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, o pačių socialinių sluoksnių pasiskirstymai tiriamųjų grupėse. Ieškoma būdų, kaip išmatuoti šių pasiskirstymų skirtumą. Tarp šių metodų dažnai naudojamas sveikatos koncentracijos metodas (angl. Health

Concentration Index). Norėdami paaiškinti šio metodo esmę, pasinaudosime pav. 3.

Tarkime, kad egzistuoja populiacija, kurioje nėra jokio sveikatos netolygumo, t. y. visuose socialiniuose sluoksniuose yra vienodas sveikų (arba sergančių) procentas. Tokiu atveju kuo didesnę populiacijos dalį paimsime, tuo didesnę dalį sveikų (arba sergančių) joje rasime. Vaizduodami šią priklausomybę grafiškai turėsime 45° liniją nuo koordinačių pradžios iki viršutinio dešiniojo taško (x ašis atspindi imties, padalintos pagal gyvenimo lygį, pradedant neturtingiausiais, sukauptą (komuliatyvinį) dalį, kintančią nuo 0 iki 1, o y ašis parodo sukauptą sveikų tiriamųjų dalį, kintančią nuo 0 iki 1). Realioje populiacijoje, kurioje egzistuoja sveikatos socialiniai netolygumai, tiesinės priklausomybės nėra - sukauptos sveikatos rodiklio dalies priklausomybė nuo sukaupto populiacijos socialinio neturtingumo turi kreivės formą. Ši kreivė vadinama koncentracijos kreive. Koncentracijos rodiklis apibrėžiamas kaip dvigubas plotas tarp koncentracijos kreivės ir socialinės lygybės linijos

(45° linijos nuo koordinačių pradžios iki viršutinio dešiniojo taško). Tuo atveju, jeigu nėra su pajamomis susijusios nelygybės, koncentracijos rodiklis lygus nuliui. Sutarta, kad rodiklis yra neigiamas, kai kreivė yra virš lygybės linijos, rodydamas sveikatos rodiklio neproporcingą koncentraciją tarp neturtingųjų; teigiamas, kai kreivė yra žemiau lygybės linijos. Jei sveikatos rodiklis yra ,,blogas“, pavyzdžiui, liga, koncentracijos rodiklio neigiama reikšmė reiškia ligos didesnį paplitimą tarp neturtingųjų [68].

S uk au pt a sv eik ų tir ia m ųjų d ali s

Sukaupta populiacijos, išrikuotos pagal SES, dalis 0

0

1 1

3 pav. Koncentracijos indekso skaičiavimo paaiškinimas

Sveikatos koncentracijos indeksas pastaruoju metu plačiai taikomas vertinant socialinius sveikatos netolygumus. Pavyzdžiui, E. K. Morasae et al. [62] taikė šį indeksą tirdami psichinės sveikatos sutrikimų socialinius netolygumus, O. Alaba et al. [2] panaudojo šį indeksą nagrinėdami suaugusiųjų antsvorio paplitimo socialinius netolygumus. Tiesioginis šio rodiklio skaičiavimas, deja, nėra galimas taikant standartines SPSS arba kitų paketų procedūras, tačiau juo remiantis galima nustatyti veiksnius, nuo kurių labiausiai priklauso socialiniai sveikatos netolygumai.

Literatūros apžvalgos apibendrinimas. Išanalizavus apžvalgoje pateiktus darbus

galima pastebėti, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkų duomenimis, vaikų ir paauglių mityba nėra sveika. Tai kelia susirūpinimą, nes būdent šiuo žmogaus amžiaus laikotarpiu formuojasi mitybos įpročiai, kurie dažnai išlieka ir visą gyvenimą. Įrodyta, kad tarp veiksnių, lemiančių vaikų mitybą, yra šeimos socialinė padėtis. Tačiau tyrimų, analizuojančių vaikų mitybos socialinius netolygumus, yra mažai.

Sveikatos socialiniams netolygumams vertinti dažniausiai naudojami du skaičiavimo principai: santykinis netolygumo indeksas ir sveikatos koncentracijos indeksas. Suprantamesnis ir lengviau skaičiuojamas yra santykinis netolygumo indeksas.

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2.1. Tyrimo organizavimas

Lietuvos moksleivių mitybos tyrimą organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instuto Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija. Tyrimo vadovas – prof. habil. dr. A. Zaborskis. Vykdant tyrimą buvo bendradarbiaujama su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais. Tyrimo vykdymui pritarė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, jam vykdyti gautas Bioetikos komiteto leidimas (1 priedas). Tyrimas atrinktose mokyklose vyko tik gavus jų vadovų sutikimą. Moksleivių tėvams išdalinti informaciniai lapeliai apie vykdomą tyrimą ir prašoma jų sutikimo apklausti vaiką. Remiantis biomedicinių tyrimų etiniais reikalavimais, jei tiriamieji yra jaunesni 16 metų, tyrime galėjo dalyvauti tik tie moksleiviai, kuriems sutikimo dalyvauti tyrime formą pasirašė abu tėvai.

2. 2. Tiriamieji ir jų imtis

Tyrime dalyvavo septintų, devintų ir vienuoliktų klasių moksleiviai.

Siekiant optimizuoti tyrimą – taupyti tyrimui skirtas lėšas ir mažinti mokyklinio darbo trikdžius – prieš pradedant tyrimą buvo apskaičiuota tyrimo imtis. Tiriamųjų skaičius, reikalingas patikimoms išvadoms gauti, buvo apskaičiuotas padarius tokias prielaidas:

- Išvadų patikimumas: 95 proc. (α=0,05); - Kriterijaus galingumas: 80 proc. (β=0,20); - Tiriamų atvejų dažnumas: ν1=50 proc.;

- Minimalus identifikuotinas atvejų dažnumo skirtumas tarp tiriamųjų grupių: ν1 – ν2=10 proc. (skirtumo ženklas nežinomas).

Norint, kad nagrinėjami dažniai patikimai skirtųsi, pakankamas tiriamųjų skaičius kiekvienoje grupėje apskaičiuojamas taikant šią formulę [94]:

) , ( ) ( ) 1 ( ) 1 ( 2 2 1 2 2 1 1         f n       .

Įprastų α ir β pasirinkimų ir dvipusio testo atveju f(α,β) = 7,9. Įstatę į formulę kitas reikšmes, apskaičiuojame n = 388, kas reiškia, kad kiekvienoje tiriamųjų grupėje turi būti po 388 paauglių. Planuota palyginti duomenis tarp berniukų ir mergaičių išskiriant 3 amžiaus

grupes, todėl bendras grupių skaičius yra 6. Todėl bendras ištirtų moksleivių skaičius turėtų būti ne mažesnis už 388 x 6 = 2328.

Tyrimų mokyklose patirtis rodo, kad apie 25 proc. tyrimui atrinktų moksleivių nepavyksta apklausti (tyrimo dieną praleidžia pamokas arba atsisako dalyvauti tyrime). Todėl sudarant tiriamųjų imtį, ji privalo būti didinama atitinkamu dydžiu: 2328 + 2328 x 0,25 = 2910. Kadangi tyrimui bus atrenkami ne individai, o jų grupės (klasės), dėl galimos individų sąveikos grupėse imties dydis privalo būti padidintas dar 10 – 30 proc. [72] Taigi apskaičiuotas galutinis imties dydis lygus numatomas apie 4300 moksleivių.

Buvo siekiama, kad tiriamųjų imtis reprezentuotų visas Lietuvos mokyklas vietovės (didžiųjų šalies miestų, rajonų centrų ar mažų miestelių) ir kalbos, kuria vykdomas mokymas (lietuvių, rusų ar lenkų), atžvilgiu. Imtis atrinkta naudojant atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Iš pradžių atsitiktiniu būdu atrenkamos savivaldybės, po to - mokyklos ir paskutiniame atrankos etape – klasės, jei atrinktoje mokykloje yra kelios paralelinės to paties lygio klasės. Tyrime dalyvauti buvo numatyta kviesti visus atrinktos klasės moksleivius, nežiūrint jų amžiaus.

2.3. Tyrimo metodas ir procedūros

Moksleivių tyrimas vyko anoniminės apklausos metodu. Apklausoms buvo naudota anoniminė anketa, kurią sudarė tyrėjų grupė, remdamasi HBSC tyrimo patirtimi ir šiame tyrime taikyta anketa [16]. Darbo autorė šiame tyrime dalyvavo rengiant anketos klausimus, skirtus aprašyti moksleivio šeimos socialinę ekonominę būklę.

Šiame darbe analizuojama, kaip moksleiviai atsakė į klausimus apie mitybą ir šeimos socialinę ekonominę būklę.

Tirdami moksleivių mitybą siekėme išsiaiškinti, kaip dažnai moksleiviai valgo arba geria šiuos maisto produktus, kurie būdingi sveikai mitybai arba paauglystės laikotarpiui:

- vaisius; - daržoves;

- saldainius, šokoladą;

- tortą, pyragaičius, sausainius; - traškučius;

- greito maisto produktus (picą, mėsainius, kebabus ir pan.); - kokakolą, fantą ar kitus putojančius saldžius gėrimus.

Buvo pateikti tokie galimi atsakymai į šiuos klausimus: 1) niekada; 2) rečiau nei kartą per savaitę; 3) kartą per savaitę; 4) 2-4 dienas per savaitę; 5) 5-6 dienas per savaitę; 6) kasdien, kartą per dieną; 7) kasdien, kelis kartus per dieną. Apibendrinant duomenis, 1-5 ir 6-7 atsakymų variantai apie vaisius ir daržoves buvo apjungti į dvi kategorijas, pavadintas „retai valgoma“ ir „dažnai valgoma“. Sveikatai nepalankių maisto produktų (saldainių, šokolado, torto, pyragaičių, sausainių, traškučių, greito maisto produktų, putojančių saldžių gėrimų) 1-3 atsakymų variantai buvo apjungti į „retai valgoma“, o 4-7 į „dažnai valgoma“.

Moksleivių mityba analizuota atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, amžių (klasę, kurioje tiriamieji mokosi) ir socialinius veiksnius (gyvenamąją vietą, šeimos socialinį-ekonominį statusą (SES)). Šie veiksniai buvo apibrėžti taip:

- gyvenamoji vieta: gyvena mieste (dideliame mieste arba rajono/savivaldybės centre); gyvena kaime (mažame miestelyje arba kaime);

- šeimos socialinis ekonominis statusas SES.

Moksleivių šeimos SES įvertinimas atliktas pagal HBSC tyrimo metodiką. Analizuoti atsakymai į keturis klausimus (1 lentelė). Kiekvienam atsakymui priskirtas balas. Visų keturių atsakymų balai susumuoti. Didžiausia galima suma buvo 7 balai (aukščiausias SES sluoksnis), žemiausias – 0 balų (žemiausias SES sluoksnis). Be to, duomenų analizės metu moksleivių šeimos suskirstytos į tris socialines grupes: iki 3 balų – neturtinga šeima, 4 ir 5 balai – vidutiniškai turtinga, 6 ir 7 balai – turtinga šeima.

1 lentelė. Socialinės ekonominės situacijos įvertinimo klausimai

Klausimas Galimi atsakymai Priskirti balai

Ar Tavo šeima turi

kompiuterį? Nė vieno Vieną Du Tris ar daugiau 0 1 2 2 Kiek kartų per pastaruosius

12 mėnesių Tu kartu su visa šeima iškylavai arba vykai į keliones?

Nė karto 1 kartą 2 kartus

Daugiau nei 2 kartus

0 1 2 2 Ar Tavo šeima turi

automobilį?

Ne

Taip, vieną

Taip, du arba daugiau

0 1 2 Ar Tu turi savo atskirą

kambarį?

Ne Taip

0 1

Apklausa vyko klasėse. Atlikti apklausą padėjo klasių auklėtojai, kurie laikėsi nurodymų, surašytų instrukcijoje, ir užtikrino apklausoje dalyvavusių moksleivių anonimiškumą.

Apklausos duomenys buvo užkoduoti ir suvesti į kompiuterinę duomenų bazę.

Paprastai prieš apklausas klausimynai yra išbandomi. Šiame tyrime, norėdami patikrinti tyrimo klausimyno patikimumą, apklausėme po dvi septintąsias, devintąsias ir vienuoliktąsias klases – iš viso 108 moksleivius. Apklausą pakartojome po dviejų savaičių. Atsakymai buvo palyginti naudojant kappa statistiką (jos artimos 1 reikšmės rodo didelį tiriamo požymio stabilumą, t.y. abiejuose tyrimuose apklaustieji į tą patį klausimą atsakinėja vienodai). Tokios analizės rezultatai, pateikti 2 lentelėje, rodo, kad tiriamieji apie savo šeimos turtinę padėtį (kompiuterių, automobilių ir atskiro kambario vaikui turėjimą) abiejuose tyrimuose atsakinėjo ypatingai vienodai, tačiau atsakymai apie iškylas su šeima pasižymėjo mažesniu stabilumu.

2 lentelė. Socialinės ekonominės situacijos įvertinimo klausimų patikimumo vertinimas test-retest metodu

Klausimas Kappa statistika

Ar Tavo šeima turi kompiuterį? 0,937*** Kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Tu

kartu su visa šeima iškylavai arba vykai į keliones?

0,660***

Ar Tavo šeima turi automobilį? 0,870*** Ar Tu turi savo atskirą kambarį? 0,973*** *** p<0,001 tikrinant hipotezę, kad kappa=0.

2.4. Tiriamųjų kontingento charakteristika

Iš viso tyrimo metu apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai, 1663 (48,0 proc.) berniukai ir 1802 (52,0 proc.) mergaitės. Tiriamųjų skirstinys pagal lytį ir klases (amžių) pateiktas 3 lentelėje. Pasiskirstymas pagal klases panašus: septintosios klasės moksleivių apklausta 1160 (tai sudaro 33,5 proc. visų apklaustųjų), devintosios – 1212 (35,0 proc.), vienuoliktosios – 1093 (31,5 proc.). Mergaitės ir berniukai tarp septintokų ir devintokų pasiskirstę vienodai, o tarp vienuoliktokų mergaičių buvo daugiau (skirtumas sudaro 19,4 proc.).

3 lentelė. Klasių sudėtis pagal moksleivių lytį

Klasė

Lytis

Berniukai Mergaitės Iš viso

n proc. n proc. n proc.

Septintoji 597 51,5 563 48,5 1160 100

Devintoji 626 51,7 586 48,3 1212 100

Vienuoliktoji 440 40,3 653 59,7 1093 100

Iš viso 1663 48,0 1802 52,0 3465 100

4 lentelėje pateikta apklaustųjų skirstinys pagal gyvenamąją vietą ir lytį. Tiriamieji, gyvenantys mieste ir kaime, pasiskirstę panašiai (atitinkamai 1759, 51,0 proc. ir 1690, 49,0 proc.).. Mieste ir kaime gyvenančių moksleivių pasiskirstymas pagal lytį panašus: berniukai sudaro 46,8 proc. apklaustųjų, gyvenančių mieste, mergaitės – 53,2, o kaime gyvenančiųjų - 48,9 proc. ir 51,1 proc. atitinkamai.

4 lentelė. Tiriamųjų skirstinys pagal gyvenamąją vietą ir lytį. Gyvenamoji

vieta

Lytis

Berniukai Mergaitės Iš viso

n proc. n proc. n proc.

Miestas 824 46,8 935 53,2 1759 100

Kaimas 827 48,9 863 51,1 1690 100

Iš viso 1651 47,9 1798 52,1 3449 100

2.5. Statistinė duomenų analizė

Duomenims analizuoti naudota programų paketo SPSS for Windows versija 17.0. Atsakymų dažniai apskaičiuoti naudojant procedūrą ,,Frequencies“ ir vertinant atsakymo varianto atvejų skaičių ir tikrąjį procentą (apskaičiuotą atmetus neatsakiusius į klausimą). Taip pat naudota funkcija ,,Crosstabs“ siekiant nustatyti kokybinių kintamųjų sąsajas. Tokių kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2_{) kriterijų. Naudoti šie statistinio} reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001, lentelėse ir grafikuose pažymėti atitinkamai kaip *, ** ir ***.

Pagrindinę statistinės analizės dalį sudarė santykinio netolygumo indekso RII apskaičiavimas. Šio indekso apskaičiavimas buvo vykdomas taikant SPSS logistinės analizės procedūrą. Norint pasinaudoti šia procedūra, prieš tai reikėjo įvertinti kiekvieno tiriamojo šeimos SES ir apskaičiuoti SES „stulpelio vidurio tašką“ (SVT). Šie skaičiavimai vyko tokiais etapais:

1. Taikant šeimos socialinio ekonominio statuso įvertinimo klausimus (žr. 1 lentelę), kiekvienam tiriamajam apskaičiuota SES balų suma, kuri išsaugojama duomenų bazėje.

2. Surandamas tiriamųjų skirstinys pagal SES balų sumą, t.y. kokia dalis tiriamųjų įgijo 0, 1, 2, … balų (maksimali balų suma buvo 7).

3. Apskaičiuojami stulpelių vidurio taškai (SVT) taikant formules: SVT0 = f0/2;

SVT1 = f0 + f1/2; SVT2 = f0 + f1 + f2/2; …

SVT7 = f0 + f1 + f2 + f3 + f4 + f5 + f6 + f7/2,

kur fi yra dalis tiramųjų, įgijusių i SES balų (i = 0, 1, …, 7).

4. Duomenų bazėje sukuriamas naujas kintamasis SVT. Tiriamiesiems, įgijusiems i SES balų, SVT kintamajam priskiriama SVTi reikšmė.

5. Skaičiavimai kartojami tiriamųjų grupėse, sudarytose pagal lytį, klasę, gyvenamąją vietą.

5 lentelė. Stulpelių vidurinių taškų apskaičiavimas Visi moksleiviai

SES balų suma (i) 0 1 2 3 4 5 6 7

Balų pasiskirstymas (fi) 0,8 2,6 6,0 10,4 17,2 21,5 23,4 18,1 SVTi 0,4 2,1 6,4 14,6 28,4 47,8 70,3 91,1 Berniukai Balų pasiskirstymas (fi) 0,9 1,9 5,1 10,4 16,5 20,4 24,7 20,2 SVTi 0, 5 1,9 5,4 13,1 26,6 45,0 67,6 90,0 Mergaitės Balų pasiskirstymas (fi) 0,7 3,1 6,8 10,4 17,8 22,8 22,2 16,2 SVTi 0,4 2,3 7,2 15,8 29,9 50,2 72,7 91,9 Septintokai Balų pasiskirstymas (fi) 1,7 2,8 5,5 10,1 16,3 20,0 24,8 18,8 SVTi 0,9 3,1 7,3 15,1 28,3 46,4 68,8 90,6 Devintokai Balų pasiskirstymas (fi) 0,6 2,7 6,7 10,2 17,6 22, 23,0 17,1 SVTi 0,3 2,0 6,65 15,1 29,0 48,8 71,3 91,34 Vienuoliktokai Balų pasiskirstymas (fi) 0,2 20 5,8 10,9 17,7 22,6 22,4 18,5 SVTi 0,1 1,2 5,1 13,5 27,8 47,9 70,4 90,9 Gyvenantieji mieste Balų pasiskirstymas (fi) 0,5 2,0 3,9 8,5 16,1 22,2 25,0 21,7 SVTi 0,3 1,5 4,5 10,7 23,0 42,1 65,7 89,1 Gyvenantieji kaime Balų pasiskirstymas (fi) 1,1 3,1 8,1 12,3 18,3 21,0 21,7 14,3 SVTi 0,55 2,7 8,3 18,5 33,8 53,4 74,8 92,8

Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą (RII) tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Šioje analizėje kintamasis SVT laikytas tolygiuoju kintamuoju. Šiam kintamajam apskaičiuotas galimybių santykis OR parodo, kiek kartų didesnę galimybę sveikai maitintis turi asmenys iš pačių turtingiausiųjų šeimų lyginant juos su asmenimis iš pačių neturtingiausiųjų šeimų. Daugiaveiksnės analizės atveju duomenys suvienodinti pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Apskaičiuotas įvairių maisto produktų vartojimo santykinis netolygumo indeksas (RII) lyginant berniukus ir mergaites, taip pat paauglių grupes pagal klases ir gyvenamąją vietą (miestą ir kaimą).

2.6. Magistrantės indėlis į vykdytą tyrimą

Atliktą didelės apimties tyrimą vykdė keletas tyrėjų. Dalyvavau ruošiant tiriamiesiems klausimus apie jų šeimos socialinę ekonominę padėtį, parengiau šeimos turtingumo vertinimo metodiką. Drauge su kita magistrante įvykdžiau tyrime taikyto klausimyno patikimumo vertinimą test-retest metodu, vedžiau atlikto pagrindinio tyrimo surinktus duomenis į kompiuterį. Šis parengtas magistrinis darbas, kartu su jo literatūros analize, duomenų statistine analize ir rezultatų interpretacija, yra savarankiškas darbas.

3. REZULTATAI

3. 1. Socialinės moksleivių padėties įvertinimas

Daugiausia (44,9 proc.) apklaustų berniukų gyvena aukštos SES šeimose (6 lentelė), mažiausia – žemos (18,3 proc.). Dauguma mergaičių taip pat iš vidutinės ir aukštos SES šeimų (40,6 proc. ir 38,6 proc. atitinkamai). Iš viso moksleiviai iš turtingiausių ir vidutinio turtingumo šeimų sudaro po panašią dalį – po 41,5 proc. ir 38,8 proc. atitinkamai, o beveik kas penktas (19,7 proc.) moksleivis yra kilęs iš neturtingos šeimos.

6 lentelė. Mergaičių ir berniukų šeimų turtingumas Šeimos SES

Iš viso

Žema Vidutinė Aukšta

Lytis Berniukai n 296 597 728 1621 proc. 18,3 36,8 44,9 100,0 Mergaitės n 376 726 687 1789 proc. 21,0 40,6 38,4 100,0 Iš viso n 672 1323 1415 3410 proc. 19,7 38,8 41,5 100,0

Visose klasėse daugiausia moksleivių iš turtingiausių šeimų, mažiausia – apie penktadalį – iš neturtingiausių (7 lentelė). Tarp septintokų moksleiviai iš aukštos SES šeimų sudaro didžiausią dalį – 43,7 proc. Atitinkamai, septintoje klasėje mažiau moksleivių iš vidutinio turtingumo šeimų nei kitose klasėse: čia jie sudaro 36,3 proc. Devintoje ir vienuoliktoje klasėse vidutinės ir aukštos SES šeimų vaikai sudaro panašią dalį, atitinkamai 39,7 proc ir 40,1 proc. bei 40,3 proc. ir 40,8 proc.

7 lentelė. Įvairių klasių moksleivių šeimų turtingumas

Šeimos SES _{Iš viso}

Žema Vidutinė Aukšta

Klasė Septintoji n 228 412 496 1136 proc. 20,1 36,3 43,7 100,0 Devintoji n 243 477 482 1202 proc. 20,2 39,7 40,1 100,0 Vienuoliktoji n 205 438 444 1087 proc. 18,9 40,3 40,8 100,0 Iš viso n 676 1327 1422 3425 proc. 19,7 38,7 41,5 100,0

Moksleiviai iš vidutiniškai turtingų šeimų mieste ir kaime sudaro panašią moksleivių

dalį (atitinkamai 38,3 proc. ir 39,3 proc., 8 lentelė). Tyrimo rezultatai rodo, kad moksleivių iš turtingų šeimų mieste gyvena net dešimčia procentų daugiau nei kaime (mieste 46,7 proc., kaime 36,0 proc.). Atitinkamai žemos SES šeimų vaikų daugiau gyvena kaime (mieste 15,0 proc., kaime 24,6 proc.).

8 lentelė. Mieste ir kaime gyvenančių moksleivių šeimų turtingumas

Šeimos SES _{Iš viso}

Žema Vidutinė Aukšta

Gyvenamoji vieta Miestas n 261 668 814 1743 proc. 15,0 38,3 46,7 100,0 Kaimas n 410 655 600 1665 proc. 24,6 39,3 36,0 100,0 Iš viso n 671 1323 1414 3408 proc. 19,7 38,8 41,5 100,0

3. 2. Moksleivių mitybos įpročių įvertinimas

Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp vaisių valgymo dažnumo ir trijų veiksnių: lyties, klasės ir gyvenamosios vietos (9 lentelė). Beveik dešimt procentų daugiau mergaičių valgo dažnai vaisius nei berniukai (atitinkamai 38,3 proc. ir 28,6 proc.). Taip pat pastebėtina, kad septintokai dažniausiai valgo vaisius, o vyresnėse klasėse vaisių valgymas palaipsniui mažėja. Šešiais procentais daugiau vaikų, gyvenančių mieste valgo pakankamai vaisių nei gyvenančių kaime (atitinkamai 35,3 proc. ir 29,2 proc.). Iš viso tik kas trečias moksleivis dažnai vartoja vaisius (32,4 proc.).

9 lentelė. Vaisių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą Valgo retai Valgo dažnai

n proc. n proc. Berniukai 1037 71,2 420 28,8 χ2=16,512, lls=1, p=0,000 Mergaitės 1020 64,3 567 35,7 Septintokai 685 65,0 369 35,0 χ2 =6,541, lls=2, p=0,038 Devintokai 731 67,6 351 32,4 Vienuoliktokai 649 70,4 273 29,6 Gyvenantys mieste 1026 64,7 560 35,3 χ2=12,777, lls=1, p=0,000 Gyvenantys kaime 1031 70,8 426 29,2

Tyrimo rezultatai rodo, kad daržovių valgymui statistiškai reikšmingą įtaką turi mokinio lytis ir gyvenamoji vieta (10 lentelė). Mergaitės beveik dešimčia procentų daržoves

valgo dažniau nei berniukai (atitinkamai 38,3 proc. ir 28,6 proc.). Moksleiviai, kurie gyvena mieste jas dažniau valgo negu gyvenantieji kaime penkiais procentais (atitinkamai 36,1 proc. ir 30,9 proc.). 32,5 proc. septintokų pakankamai valgo daržovių, o tarp vienuoliktokų tokių moksleivių šiek tiek daugiau - 35,7 proc. Iš viso daržovių dažnai vartoja trečdalis moksleivių (33,5 proc.).

10 lentelė. Daržovių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą

Valgo retai Valgo dažnai

n proc. n proc. Berniukai 1053 71,4 421 28,6 χ2=31,870, lls=1, p=0,000 Mergaitės 941 61,7 584 38,3 Septintokai 699 67,5 337 32,5 χ2 =2,871, lls=2, p=0,238 Devintokai 721 67,4 348 32,6 Vienuoliktokai 585 64,3 325 35,7 Gyvenantys mieste 1001 63,9 565 36,1 χ2 =8,946, lls=1, p=0,003 Gyvenantys kaime 990 69,1 443 30,9

Saldainių ir šokolado valgymo dažnumas tarp moksleivių statistiškai reikšmingai priklauso tik nuo vaiko lyties (11 lentelė). Mergaitės beveik devyniais procentais dažniau linkusios valgyti šiuos produktus nei berniukai (atitinkamai 41,2 proc. ir 32,5 proc.). Lyginant saldainių ir šokolado valgymo dažnumą skirtingose klasėse pastebėta, kad tarp septintokų ir devintokų jis panašus (atitinkamai 37,8 proc. ir 38,0 proc.), o tarp vienuoliktokų – šiek tiek mažesnis (35,5 proc.). Vaikai, gyvenantys kaime, šiuos produktus valgo truputį dažniau nei gyvenantieji mieste (atitinkamai 40,5 proc. ir 37,0 proc.). Tyrimo domenys rodo, kad per dažnai saldainius ir šokoladą valgo 37,4 proc. Lietuvos moksleivių.

11 lentelė. Saldainių ir šokolado valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą

Valgo retai Valgo dažnai

N proc. n proc. Berniukai 197 67,5 95 32,5 χ2 =4,896, lls=1, p=0,027 Mergaitės 187 58,8 131 41,2 Septintokai 120 62,2 73 37,8 χ2 =0,314, lls=2, p=0,855 Devintokai 147 62,0 90 38,0 Vienuoliktokai 118 64,5 65 35,5 Gyvenantys mieste 358 63,0 210 37,0 χ2 =0,206, lls=1, p=0,650 Gyvenantys kaime 25 59,5 17 40,5

Pagal tyrimo duomenis torto, pyragaičių ir sausainių valgymo dažnumui statistiškai reikšmingą įtaką turi tik moksleivio klasė (12 lentelė). Kas penktas septintokas dažnai valgo šiuos produktus, o vyresnėse klasėse ši dalis palaipsniui mažėja ir beveik tik kas dešimtas vienoliktokas linkęs juos valgyti per dažnai. Mergaitės ir berniukai šiuos saldumynus valgo panaši dažnumu: atitinkamai po 15,5 ir 16,0 proc. Vaikai, gyvenantys mieste, juos valgo šiek tiek dažniau nei gyvenantieji kaime (atitinkamai 16,8 proc. ir 14,8 proc.). Iš viso per dažnai tortą, pyragaičius ir sausainius valgo 15,6 proc. moksleivių.

12 lentelė. Torto, pyragaičių ir sausainių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą

Valgo retai Valgo dažnai

n proc. n proc. Berniukai 1369 84,0 261 16,0 χ2 =0,138, lls=1, p=0,710 Mergaitės 1510 84,5 278 15,5 Septintokai 927 80,6 223 19,4 χ2 =26,644, lls=2, p=0,000 Devintokai 1003 83,7 195 16,3 Vienuoliktokai 964 88,5 125 11,5 Gyvenantys mieste 1465 83,2 295 16,8 χ2 =2,576, lls=1, p=0,109 Gyvenantys kaime 1415 85,2 245 14,8

Atliktas tyrimas parodė, kad traškučių valgymo dažnumas statistiškai reikšmingai priklauso nuo visų trijų analizuojamų veiksnių (13 lentelė). Berniukai dažniau nei mergaitės linkę valgyti šį produktą (atitinkamai 16,6 proc. ir 10,5 proc.). Beveik kas penktas septintokas dažnai valgo traškučius, o tarp vienuoliktokų tokių moksleivių tik 7,1 proc. Gyvenantys kaime moksleiviai šiek tiek dažniau valgo šį produktą nei gyvenantys mieste (atitinkamai 15,1 proc. ir 12,0 proc.). 13,3 proc. Lietuvos moksleivių traškučius valgo per dažnai.

13 lentelė. Traškučių valgymo dažnumo pasiskirstymas pagal lytį, klasę ir gyvenamąją vietą

Valgo retai Valgo dažnai

n proc. n proc. Berniukai 1363 83,4 272 16,6 χ2=27,445, lls=1, p=0,000 Mergaitės 1599 89,5 188 10,5 Septintokai 931 81,1 217 18,9 χ2 =67,700, lls=2, p=0,000 Devintokai 1033 85,9 170 14,1 Vienuoliktokai 1012 92,9 77 7,1 Gyvenantys mieste 1549 88,0 211 12,0 χ2 =7,059, lls=1, p=0,008 Gyvenantys kaime 1412 84,9 251 15,1