LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
SIGITA RIMKUTĖ
FARMACIJOS SPECIALISTŲ PATIRČIŲ PADEDANT
MESTI RŪKYTI TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Jurgita Daukšienė
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr., Ramunė Morkūnienė
FARMACIJOS SPECIALISTŲ PATIRČIŲ PADEDANT
MESTI RŪKYTI TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Jurgita Daukšienė
Recenzentas Darbą atliko Magistrantė Sigita Rimkutė
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
SĄVOKOS ... 6
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI (KLAUSIMAI) ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Rūkymo paplitimas ... 11
1.2. Rūkymo žala ir svarba mesti ... 13
1.3. Metimo rūkyti procesas, taikomi metodai ... 17
1.4.Farmacijos specialisto galimybės padėti mesti rūkyti ... 22
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 24
2.1. Tyrimo organizavimas... 24
2.2.Tiriamieji ir tyrimo vieta ... 25
2.3.Tyrimo instrumentas ... 26
2.4.Tyrimo eiga ... 26
2.5. Tyrimo duomenų apdorojimas ir analizė ... 27
3.REZULTATAI ... 29 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41 IŠVADOS (ĮŽVALGOS)... 43 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45 PRIEDAI ... 52
Farmacijos specialistų patirčių padedant mesti rūkyti tyrimas
S. Rimkutės magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė Doc. Dr. Jurgita Daukšienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas.
Tyrimo tikslas. Ištirti farmacijos specialistų patirtis, padedant mesti rūkyti.
Metodika. Naudotas kokybinio tyrimo metodas- pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo dalyviai- farmacijos specialistai, kurie konsultuoja apie rūkymo metimą. Respondentų atrankai naudotas gniūžtės principas. Interviu metu farmacijos specialistų buvo klausiama: žinių apie rūkymo žalą, galimybes konsultuoti apie rūkymo metimą, kaip jie jaučiasi konsultuodami apie rūkymo metimą, sunkumus konsultuojant apie rūkimo metimą.
Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad farmacijos specialistai rekomenduoja mesti rūkyti pacientams, kurie kenčia nuo įvairių lėtinių ligų, įvardija rūkymą, kaip rizikos veiksnį galintį įtakoti įvairių ligų atsiradimą, konsultuoja apie tinkamą vaistinių preparatų skirtų rūkymui mesti vartojimą, konsultuoja apie rūkymo metimą, kai patys pacientai prašo pagalbos. Didžioji dauguma farmacijos specialistų prisipažino, kad konsultuodami apie rūkymo metimą jaučiasi labai gerai, jaučia profesinį pasitenkinimą. Farmacijos specialistai įvardijo keturis svarbiausius sunkumus konsultuojant apie rūkymo metimą: žema pacientų motyvacija, žinių trūkumas, laiko trūkumas, konfidencialumo trūkumas. Farmacijos specialistų nuomone specialios konferencijos farmacininkams apie rūkymo metimą, specialūs renginiai, reklamos per televiziją skatinančios rūkymo metimą, galėtų padėti įveikti dalį išskirtų sunkumų.
Išvados. Tyrimo rezultatai rodo, kad farmacijos specialistai yra motyvuoti teikti konsultacijas apie rūkymo metimą ir turi pasiūlymų, kaip būtų galima didinti rūkymo programų efektyvumą. Nors farmacijos specialistai norėtų užimti svarbesnį vaidmenį skatinant rūkymo metimą, tačiau tai nėra kasdieninė jų praktika ir ne visos problemos ir sunkumai yra identifikuoti.
The research of pharmaceutical professionals experiences in helping smoking cessation S. Rimkutės Master‘s thesis. Scientific supervisor lect. Dr. Jurgita Daukšienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. - Kaunas.
Aim of research. Study of Lithuania’s pharmacists experience in providing smoking cessation assistance.
Methodology. The qualitative research method - semi structured interview was applied. The participants were pharmacists who are smoking cessation advisers. The snowball sampling method was used for the selection of respondents. During the interview, pharmacists ware asked: knowledge about smoking damage and opportunities to promote smoking cessation, reasons that are responsible how they feeling when they consult about smoking cessation, the difficulties in counseling on smoking cessation. Results. The research shows that pharmacists recommend smoking cessation to patients who suffer from various chronic diseases, identify smoking as a risk factor that can affect the emergence of various diseases, provide counseling on smoking cessation to patients who seek their help. The vast majority of pharmacy specialists admitted that while providing consultations on smoking cessation they feel very well, they feel professional satisfaction, Pharmacy specialists have identified four main difficulties that hinder them in providing smoking cessation services: low patient motivation, lack of knowledge, lack of time, lack of confidentiality. In the opinion of pharmacists, a special conference for pharmacists on smoking cessation, special events, and television advertising on smoking cessation could help overcome some of the identified difficulties.
Conclusion. The results of the study indicate that pharmacy specialists are motivated to provide consultations on smoking cessation and have suggestions how to improve the effectiveness of smoking cessation programs. Although pharmacy specialists would like to play a more prominent role in the promotion of smoking cessation, it’s not their daily practice and not all problems and difficulties are identified.
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [36].
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [36].
Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse [36].
Greivso oftalmopatija - tai dažniausias Greivso ligos pasireiškimas, lėtinė autoimuninė liga, kurios metu pažeidžiami vienos arba abiejų akių tiesieji raumenys ir jungiamasis audinys, esantis už akies obuolio. Paburkę tiesieji akies judinamieji raumenys gali spausti regos nervą, vystosi optinė neuropatija, kuri gali baigtis aklumu [31].
Kodavimas - veiksmas, kuriuo ženklui arba kitokiam objektui suteikiamas kodas [38].
Negimdinis nėštumas- patologija, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga ne gimdoje (kiaušidėse, kiaušintakiuose, rudimentiniame gimdos rage, gimdos kaklelyje, pilvo ertmėje) [34]. Pakaitinė nikotino terapija – viena iš dažniausiai naudojamų sudedamųjų dalių, taikant gydymo strategijas norintiems mesti rūkyti; metus rūkyti mažina fiziologinius ir psichomotorinius abstinencijos simptomus, tokiu būdu sumažinant atkryčio galimybę [57]. Pasyvus rūkymas - procesas, kurio metu nerūkantis žmogus kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru [61].
Rūkymas – tabako deginimas (dažniausiai cigarečių forma) ir išsiskiriančių dūmų įkvėpimas į plaučius [40].
Šalto kalakuto metodas- savarankiškas rūkymo metimo metodas, kai pacientas numato konkrečią rūkymo metimo dieną. Numatytą dieną visiškai meta rūkyti, nėra laipsniškumo [8].
PSO- pasaulinė sveikatos organizacija LOPL- lėtinė obstrukcinė plaučių liga AKS- arterinis kraujo spaudimas FS- farmacijos specialistas VV- visuomenės vaistinė FR- farmacinė rūpyba
TLK- tarptautinė ligų kvalifikacija
KDBVS- karališkoji Didžiosios Britanijos vaistininkų sąjunga PNT- pakaitinė nikotino terapija
PMR- pagalba metant rūkyti
ĮVADAS
Rūkymas- viena labiausiai paplitusių priklausomybių ligų pasaulyje. Ji žymima F-17 šifru tarptautinėje ligų kvalifikacijoje TLK-10, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką. Ši priklausomybė dažnai tampa priežastimi sąlygojančia rimtus sveikatos sutrikimus, ligas, ankstyvą mirtį, negu visos kitos priklausomybės kartu sudėjus [61]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis visame pasaulyje daugiau kaip 1 milijardas žmonių vartoja tabaką, todėl per metus miršta apie 6 milijonus žmonių dėl rūkymo sąlygotų ligų. Metimas rūkyti- efektyvus būdas apsisaugoti nuo rūkymo sukeliamų ligų [30].
Farmacijos specialistai užima išskirtinę padėtį sveikatos sistemos grandinėje, jie įvardijami, kaip lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Dėl išskirtinės padėties, bei farmakologinių žinių farmacijos specialistai gali teikti kokybišką pagalbą metantiems rūkyti. Visų farmacijos specialistų konsultacijų apie rūkymo nutraukimą metu rekomenduojama pabrėžti rūkymo žalą, naudą mesti rūkyti, įvertinti pasiruošimą mesti rūkyti, apžvelgti galimas rūkymo metimo programas. Efektyvi rūkymo metimo programa susideda iš: tikslingos konsultacijos apie pasiruošimą mesti rūkyti, individualaus rūkymo metimo plano sudarymo ir pakartotinių konsultacijų [59]. Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad farmacijos specialisto, dirbančio visuomenės vaistinėje įtraukimas, vykdant metimo rūkyti programas, pagerina proceso rezultatus, ir tai yra pripažinta kaip efektyvi farmacinė paslauga [2,41]. Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat rodo, jog farmacijos specialistai supranta rūkymo žalą, bei svarbą mesti rūkyti, todėl savo pacientams rekomenduoja mesti rūkyti, teikia konsultacijas apie rūkymo metimo priemones, metodus [3,14].
Atliktame tyrime analizuojamos farmacijos specialistų patirtys teikiant pagalbą metant rūkyti, jų savijauta konsultuojant apie rūkymo metimą, identifikuojami sunkumai trukdantys kokybiškai konsultacijai apie rūkymo metimą, bei pateikiamos pačių farmacijos specialistų rekomendacijos padėsiančios gerinti konsultacijas rūkymo metimo klausimais.
Šio tyrimo praktinė reikšmė: pasinaudojus, jau dabar sėkmingai konsultuojančių apie rūkymo metimą farmacijos specialistų patirtimis, bus galima parengti praktines rekomendacijas, algoritmus ar mokymus, kurie gerintų farmacijos specialistų konsultacijų apie rūkymo metimą, efektyvumą, skatintų farmacijos specialistus dažniau įsitraukti į rūkymo metimo programas, taip siekiant sumažinti rūkymo problemą visuomenėje.
Pasirinkta metodika- kokybinis tyrimas, pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo dalyviai – farmacijos specialistai dirbantys Lietuvos visuomenės vaistinėse. Tyrimo objektas-farmacijos specialistų konsultacijų apie rūkymo metimą patirtys.
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI (KLAUSIMAI)
Tikslas: Ištirti farmacijos specialistų patirtis padedant mesti rūkyti.Uždaviniai (klausimai)
1. Atskleisti farmacijos specialistų žinias apie rūkymo žalą ir galimybes konsultuoti apie rūkymo metimą.
2. Atskleisti, kaip patys farmacijos specialistai jaučiasi konsultuodami apie rūkymo metimą. 3. Identifikuoti sunkumus, su kuriais farmacijos specialistai susiduria konsultuodami apie rūkymo metimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Rūkymo paplitimas
Tabakas- vienintelis teisėtas narkotikas, kuris nužudo didžiąją dalį jo vartotojų [56]. Tabako produktuose (cigaretėse) yra apie 4 tūkstančiai cheminių junginių, iš jų 40 pasižymi kancerogeninėmis savybėmis. Rūkant išsiskiria įvairių dalelių (kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių, metalų jonų, radioaktyvių dalelių, kurios bendrai vadinamos - dervomis) bei dujų (anglies monoksido, anglies dioksido, azoto oksidų, amoniako ir kt.), kurios neigiamai veikia žmogaus sveikatą [61].
Pagal statistinius duomenis vien per 2014 metus buvo surūkyta apie 5.8 trilijonai (5,800,000,000,000) cigarečių visame pasaulyje. Vieno asmens (≥15m) surūkomų cigarečių
kiekis per metus pavaizduotas 1 paveiksle [21].
1 pav. Vieno asmens (≥15m) surūkomų cigarečių kiekis per metus visame pasaulyje (adaptuota pagal [21])
Lietuvoje pagal statistinius duomenis per trejus metus (2013-2015m) suvartojamų cigarečių kiekis vieno gyventojo išaugo nuo 947 iki 1100 vienetu (~16,16%), o vienam (15m. ir
vyresniam) nuo 1109 iki 1288 (~16,14%). Per paskutinius dvejus metus (2016-2017m.) lyginant su 2015 m. pastebimas mažėjimas abejose grupėse. Vienam suagusiam gyventojui >18m. suvartojamų cigarečių kiekis per dvejus metus sumažėjo ~7%, o vienam 15m≤ gyventojui ~6,68% (1 lentelė). Tam įtakos turėjo padidėjęs akcizas tabako gaminiams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad čia duomenys pateikiami apie legalių tabako gaminių suvartojimą, todėl jų vartojimo sumažėjimas nėra tvirtas įrodymas, kad Lietuvoje mažėja rūkančiųjų. Tyrimas keturiose Europos valstybėse : Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Lietuvoje parodė, kad šiose valstybėse veikia nusikalstamos grupuotės, kurios gabena nelegalius tabako gaminius į šias šalis iš Rusijos, Baltarusijos, kuriose mokesčiai tabako gaminiams yra ženkliai mažesni nei šiose šalyse [52]. 1999-2015 metais atlikto tyrimo duomenimis 2015 metais suvartotų nelegalių cigarečių kiekis tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (15m.≤) buvo apie apie 350 vienetų [51]. Tai rodo, kad 2015 metais Lietuvoje vieno gyventojui (15m.≤) teko 27,17% daugiau suvartojamų tabako gaminių, nei nurodo Lietuvos statistikos departamento duomenys apie legalių tabako gaminių suvartojimą. Atsižvelgiant į tai, kad patikimų šaltinių apie 2016-2017 metais suvartotų nelegalių tabako gaminių skaičių nepavyko rasti, negalime įvertinti realaus tabako gaminių (cigarečių) vartojimo mažėjimo.
1 lentelė. Tabako suvartojamų gaminių kiekis tenkantis vienam gyventojui Lietuvoje 2013- 2017m (adaptuota pagal [37])
Suvartojamų tabako gaminių (cigarečių) kiekiai (vnt.)
2013m. 2014m. 2015m. 2016m. 2017 m.
Vienam gyventojui (suaugęs > 18m. ) 947vnt. 999 vnt. 1100vnt. 1094vnt. 1023vnt. Vienam (15m.≤) 1109vnt. 1170vnt. 1288vnt. 1284vnt. 1202vnt
Apibendrinant galima teikti, kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje rūkymas yra plačiai paplitęs ir išlieka viena iš opiausių problemų sveikatos priežiūros sistemoje. Ir nors legalių tabako gaminių suvartojimas pastaraisiais metais ir mažėjo, dėl padidinto akcizo, tačiau negalime tiksliai įvertinti kiek iš tikrųjų tabako gaminių suvartojimas sumažėjo, dėl duomenų apie nelegalių tabako gaminių suvartojimą trūkumo. Todėl siekiant sumažinti rūkymo paplitimą, turi būti ieškoma papildomų būdų, kaip mažinti tabako gaminių (cigarečių) suvartojimą.
1.2. Rūkymo žala ir svarba mesti
Pagal PSO duomenis kiekvienais metais visame pasaulyje miršta apie 6 milijonai rūkančių žmonių, o dėl pasyvaus rūkymo sukeltų ligų 600,000 žmonių [65]. Prognozuojama jog 2030 metais mirčių, dėl rūkymo sukeltų ligų, padaugės iki 8 milijonų visame pasaulyje per metus. Paauglystėje pradėjusių rūkyti ir nemetusių rūkyti 50% mirs nuo rūkymo sukeltų ligų. Ketvirtadalio rūkančiųjų gyvenimo trukmė sumažės 20-25 metais lyginant su nerūkančiais. Kiti mirs sulaukę vyresnio amžiaus, jų gyvenimo trukmė sumažės 7-8 metais, lyginant su nerūkančiais [61]. Nuodingos medžiagos esančios tabako dūmuose gali pažeisti didžiąją dalį organų sistemų ir įtakoti daugelį ligų (2 pav.).
2 pav. Rūkymo sukeliamos ligos (sudaryta autorės pagal [13,28,31,50,53,60]) Rūkymas yra vienas iš didžiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Tabako produktų dūmuose esančios cheminės medžiagos sukelia trombozę, aterosklerozę, tai didina infarkto, insulto, periferinių kraujagyslių ligų, aortos aneurizmos riziką. Rūkantieji dvigubai dažniau miršta nuo kardiovaskulinių ligų, nei nerūkantys. Rūkymas siaurina kraujagysles, to pasekoje didėja arterinis kraujo spaudimas (AKS). Rūkymas taip pat didina
trombocitų agregaciją. Formuojasi kraujo krešuliai, kurie gali užblokuoti kraujagysles, kuriomis kraujas teka į smegenis, įvyksta insultas. Dėl padidėjusios trombocitų agregacijos, gali atsirasti nepakankama galūnių kraujotaka, vystytis gangrenos, ko pasekoje tenka amputuoti galūnes [60]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas taip pat didina mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio) kiekį ir mažina didelio tankio lipoproteinų (gerojo cholesterolio) kiekį, to pasekoje formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kurios mažina arterijų spindį ir elastingumą, vystosi aterosklerozė. Ši liga dažniausia sukelia miokardo infarktą arba smegenų insultą [17].
80% tabako produktų dūmuose esančios dervos, kaupiasi kvėpavimo takuose. Didžiausios dervų koncentracijos nusėda: trachėjose ir bronchuose. Per 10-20 metų rūkymo laikotarpį, kvėpavimo organų virpamąsias epitelio ląsteles, pakeičia metaplazmavusios ląstelės, be virpamųjų plaukelių. Dėl to iš plaučių sunkiau pašalinamos smulkios dalėlės, mikroorganizmai, gleivės, tai lemia jog rūkantieji dažniau serga ūminiais, lėtiniais bronchitais [13]. Rūkymas taip pat gali įtakoti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) vystymąsi, bronchine astma sergantiems, dažniau iššaukia astmos priepuolius [60].
Rūkymas gali įtakoti daugelio organų vėžio vystymąsi: kraujo (ūminė mieloidinė leukemija), tiesiosios žarnos, dvylikapirštės žarnos, skrandžio, ryklės, gerklų, stemplės, trachėjos, bronchų, plaučių, inkstų, šlapimo takų, šlapimo pūslės, kasos [53].
Taip pat yra įrodyta, kad rūkymas turi žalingą poveikį regos funkcijai. Ilgametis rūkymas gali įtakoti akių ligas tokias, kaip: branduolinė katarakta, amžinės makulos (geltonosios dėmės) degeneracija, Greivso oftalmopatija. Taip pat gali sukelti akių sausumą, perštėjimą [31].
Tabako vartojimas neigiamai veikia tiek moterų, tiek vyrų reprodukcines sistemas. Rūkančioms moterims yra tikimybė sunkiau pastoti, o pastojus dažniau pasitaiko komplikacijos (2 lentelė), kurios gali neigimai paveikti vystymąsi, gali kilti grėsmė vaisiaus bei pačios nėščiosios gyvybei. Taip pat rūkančioms moterims ankstyvesniame amžiuje prasideda menopauzė ir gali pasireikšti daugiau nemalonių simptomų lyginant su nerūkančiomis [50].
2 lentelė. Nėštumo komplikacijos, kurių riziką padidina rūkymas (sudaryta autorės pagal [50]) Nėštumo komplikacijos, kurių riziką padidina rūkymas
1. Negimdinis nėštumas (embrionas vystosi ne gimdoje), tai sukelia riziką pačios moters gyvybei
2. Ankstyvus membranos plyšimas ir placentos atsiskyrimas nuo gimdos, tai gali sukelti gausų kraujavimą, priešlaikinį gimdymą.
3. Persileidimas
4. Gimsta negyvas kūdikis arba per mažo svorio
5. Kūdikis gali gimti su nesuaugusia lūpa (,,kiškio lūpa”), nesuaugusiu gomuriu (vilko gomurys
Rūkymas, taip pat turi neigiamą įtaką vyro reprodukcinei sistemai. Rūkymas pažeidžia arterijas, taip sutrikdoma normali kraujo tėkmė, kuri yra labai svarbi vyrų erekcijai. Tam, kad įvyktų erekcija nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į varpą ir sumažina kraujo ištekėjimą, susiaurindami venas. Kraujas užpildo akytkūnio ertmes, jas ištempia, ko pasekoje varpa sukietėja ir padidėja. Esant kraujotakos sutrikimams į varpą nepriteka pakankamas kiekis kraujo, ji nesukietėja, neįvyksta erekcija. Todėl dėl rūkymo sukeliamų kraujotakos sutrikimų, rūkantiems vyrams yra didesnė seksualinės impotencijos ( erekcijos disfunkcijos) rizika, lyginant su nerūkančiais. Seksualinės impotencijos rizikos dydis priklauso nuo to, kaip ilgai rūko ir kiek cigarečių per dieną suvartoja [28].
Nuo rūkymo sukeltų ligų kenčia ne tik patys rūkantieji, bet ir jų aplinkoje esantys žmonės, kurie priversti kentėti nuo pasyvaus rūkymo. 2004 metais, bendradarbiaujant Švedijos, Suomijos, Naujosios Zelandijos ir Šveicarijos mokslininkams buvo atliktas tyrimas 192-ejose šalyse, kuris atskleidė jog 40% vaikų, 33% nerūkančių vyrų ir 35% nerūkančių moterų kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Pasyvaus rūkymo metu su oru įkvėpti tabako dūmai, kuriuose gausu nuodingų cheminių medžiagų gali įtakoti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligų ir vėžio vystymąsi. Nuo pasyvaus rūkymo sukeltų ligų miršta tūkstančiai žmonių (3lentelė) [44].
3 lentelė. Pasyvaus rūkymo dažniausiai sukeliamos ligos ir mirčių kiekis, 192-ejose valstybėse 2004m. (adaptuota pagal [44])
Ligos
Mirčių kiekis 2004m.
Išeminė širdies liga 379 000
Apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos 165 000
Astma 36 900
Plaučių vėžys 21 400
Iš viso 602 300
Rūkymas gali įtakoti daugelio ligų vystymąsi ir taip pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę arba įtakoti ankstyvą mirtį. Siekiant išvengti ligų svarbu kuo anksčiau mesti rūkyti. Metus rūkyti organizmo funkcijos palaipsniui atsistato, gerėja kvėpavimo takų funkcijos, retėja sauso kosulio priepuoliai, dusulys, gerėja kraujo apytaka. Ligų rizika gali sumažėti iki nerūkančio žmogaus rizikos susirgti (4 lentelė) [12].
4 lentelė. Teigiami organizmo pokyčiai metus rūkyti (adaptuota pagal [13, 45]) Laikas praėjęs Nauda organizmui
po metimo rūkyti
Po 20 min. AKS ir pulsas normalizuojasi
Po 8 val. Pagerėja kraujo prisotinimas deguonimi, širdies priepuolio rizika mažėja Po 24 val. Iš organizmo pasišalina anglies monoksidas
Po 48 val. Skonio ir uoslės receptoriai pagerėja, iš organizmo pasišalina nikotinas Po 72 val. Energijos kiekis padidėja, palengvėja kvėpavimas
Po 2-3 savaitės Pagerėja kraujo apytaka
Po 3-9 mėn. Sumažėja dusulys, sausas kosulys
Po 1 metų Per pusę sumažėja širdies ir kraujagyslių ligos lyginant su rūkančiais Po 5 metų Gerklės, stemplės, plaučių vėžio rizika sumažėja per pusę lyginant su
rūkančiais
Po 10 metų Vėžio rizika tampa tokia pati kaip nerūkančio žmogaus rizika susirgti vėžiu Po 15 metų Širdies išeminės ligos rizika sumažėja iki tokio pačios rizikos, kaip
Apibendrinat galima teigti, kad rūkymas yra žalingas sveikatai, įtakoja daugelio ligų vystymąsi, kurios įtakoja ankstyvą mirtį. Įrodyta, kad metus rūkyti organizmo funkcijos palaipsniui atsistato, o rizika susirgti tam tikromis ligomis mažėja, todėl rūkymo metimas turi būti skatinamas siekiant sumažinti mirčių skaičių, nuo rūkymo sukeltų ligų.
1.3. Metimo rūkyti procesas, taikomi metodai
Metimas rūkyti nėra vienas įvykis, tai dinamiškas procesas, kurį sudaro keli etapai. Prohaska ir Diclemente suformavo metimo rūkyti schemą, (3 pav.), kurioje aiškiai išskirtos metimo rūkyti, kaip proceso stadijos [63].
3 pav. Metimo rūkyti ciklas (adaptuota pagal [63])
Prieš įsitraukiant į rūkymo metimo procesą rūkantieji negalvoja apie rūkymą, kaip apie sveikatai kenksmingą, žalingą įprotį. Jie nesvarsto galimybės mesti rūkyti, bei neįvertina rūkymo metimo naudos. Tačiau aktualios informacijos apie rūkymo pasekmes gavimas, arba asmeninė patirtis gali pakeisti požiūrį į rūkymą ir priversti apsvarstyti galimybę mesti rūkyti.
Mąstymas apie rūkymą, kaip apie žalingą įprotį, bei svarstymas mesti rūkyti yra pirmoji rūkymo metimo stadija dar vadinama- kontempliacijos stadija. Po kontempliacijos stadijos seka apsisprendimo stadija. Rūkantysis priima sprendimą mesti rūkyti, planuoja veiksmų seką, svarsto galimus metimo rūkyti metodus. Kita stadija veikimo. Šioje stadijoje rūkantysis bando mesti rūkyti savarankiškai taikydamas tam tikrus metodus arba ieško pagalbos pas sveikatos priežiūros specialistus pavyzdžiui farmacijos specialistus, kurie irgi gali pritaikyti specialius metodus padėsiančius mesti rūkyti. Toliau seka atsilaikymo arba dar kitaip vadinama palaikymo fazė. Šios fazės metu arba žmogus atsilaiko ir nebesugrįžta prie rūkymo, arba deja vėl pradeda rūkyti. Tam, kad žmogus kuo ilgiau arba visam laikui atsisakytų žalingo įpročio svarbu ne tik pačio žmogaus savęs motyvacija, bet ir aplinkinių palaikymas [58].
Siekiant mesti rūkyti galima pasitelkti skirtingus metodus (4 pav.), bandyti savarankiškai mesti, kreiptis pagalbos į vieną iš sveikatos priežiūros specialistų arba pakaitinė nikotino terapija (gali paskirti specialistas arba galima užsiimti savigyda, nes tai nereceptiniai vaistiniai preparatai Lietuvoje).
4 pav. Rūkymo metimo metodų skirstymas (sudaryta autorės pagal ([8,23, 24,47, 56, 5, 66]
Moksliniai tyrimai rodo, kad įvairūs sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, dantistai, bendrosios praktikos slaugytojai, farmacijos specialistai) gali konsultuoti apie rūkymo metimą ir šios konsultacijos yra efektyvus būdas mažinti rūkymo paplitimą ([47,56,66]). Kiekvienam sveikatos priežiūros specialistui rekomenduojama atlikti trumpą apklausą, siekiant identifikuoti rūkančiuosius ir paskatinti juos mesti rūkyti (algoritmas pateiktas 5 pav.).
5 pav. Algoritmas identifikuoti rūkančiuosius (adaptuota pagal [64])
Ypač farmacijos specialistai, kurie apibūdinami kaip lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai, raginami savo praktikoje kuo dažniau teikti konsultacijas apie rūkymo metimą ir mokslinėje literatūroje aprašomi metodai, kaip farmacijos specialistas turėtų elgtis norėdamas paskatinti pacientą mesti rūkyti. Pateikiamos trumpos rekomendacijos, susidedančios iš penkių veiksmų, kuriuos farmacijos specialistas turėtų atlikti su pacientu, siekdamas jį paskatinti mesti rūkyti (5 lentelė) [35].
5. lentelė. Farmacijos specialisto taikomi metodai, padedant pacientui mesti rūkyti (sudaryta autorės pagal [35 [64])
Farmacijos specialistų taikomi paprasti metodai siekiant padėti mesti rūkyti
Penki A ( angl.
Five A’s) [35
Šis metodas sudarytas iš penkių paprastų veiksmų, kuriuos rekomenduojama atlikti farmacininkams siekiant padėti mesti rūkyti: klausti (angl. ask), patarti (ang. advice), įvertinti (ang. assess), padėti (angl. assist), organizuoti (ang.arrange)
Farmacijos specialistų taikomi paprasti metodai siekiant padėti mesti rūkyti
Penki R (angl.
Five R’s)[64]}
Šis metodas susideda iš penkių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti farmacijos specialistas: aktualumas (angl. relevance) – supažindinti kuo metimas rūkyti būtų naudingas jam/jai; rizikuoti (angl. risk) – drąsinti klientą išreikšti galimus neigiamus rezultatus rūkymo; apdovanojimas (angl. reward) – padėti atrasti klientui individualius teigiamus rezultatus, naudą metimo rūkyti; kliūtys ( angl. roadblocks) – padėti klientui identifikuoti kliūtis, su kuriomis gali susidurti metant rūkyti; pakartoti (angl.repetition)-, tam, kad klientas tvirtai pasiryžtų mesti rūkyti gali prireikti kartoti pasirengimo pagalbos metodų veiksmus.
Moksliniuose tyrimuose taip pat nagrinėjami metodai, kaip pats rūkantysis gali mesti rūkyti be sveikatos priežiūros specialistų pagalbos, nenaudojant vaistinių preparatų (6lentelė).
6 lentelė. Savarankiško rūkymo metimo metodai (sudaryta autorės pagal [23, 8]) Savarankiški metodai galintys padėti mesti rūkyti arba sumažinti surūkomų cigarečių kiekį Laikmačio metodas Pasirinkę laikmačio metodą, pacientai naudoja laikmatį, mobilų telefoną, kuris
pagal iš anksto sutartą laiką nurodo signalą, kada galima rūkyti. Šis laikas be rūkymo vis ilginamas pagal paciento norą mažinti rūkymą.
Laiko tarpai be rūkymo
Laiko tarpų be rūkymo metodas padalina dieną į valandas, kuriomis galima ir negalima rūkyti, pacientams vis naikinant valandas, kuriomis galima rūkyti. Nestruktūrizuotas
Nestruktūrizuoto metodo metu, pacientai gali rūkyti kada nori, tačiau ,,Šalto kalakuto
metodas
kiekvieną dieną turi tik ribotą skaičių cigarečių, kuris palaipsniui yra mažinamas.
Dar vienas iš dažnai taikomų metodų padedančių mesti rūkyti- pakeičiamoji nikotino terapiją [24]. Tai gana populiarus metodas, nes nikotino preparatai Lietuvoje yra nerecptiniai, todėl pats rūkantysis savarankiškai pasirenka vartoti kurį nors iš preparatų arba jam gali parekomenduoti farmacijos specialistas ar, bet kuris kitas sveikatos priežiūros specialistas (preparatai pateikti 7 lentelėje).
7 lentelė. Pakeičiamoji nikotino terapija (sudaryta autorės pagal [24,57])
Vaistas Nikotininė kramtomoji guma Nikotininis aerozolis Nikotininis inhaliatorius Nikotininis pleistras Nikotininės pastilės
Vaisto forma Stiprumas 2mg arba
4mg
Vienam įpurškime 1mg.
15mg kasetės Veikia 24 val., 7,14, 21 mg. Veikia 16 val.: 10, 15mg. 1mg. arba 2mg. Vartojimo rekomendacijos 4mg skiriama tiems, kurie per dieną surūko ≥25, 2mg≤25, kas 1-2h Purškiama į nosį arba burną. Rekomenduojama purkšti kas 1-2h kol simptomai palengvės. Inhaliuoti kas 20min. Kasetes keisti kas 3h. Stiprumą parinkti pagal poreikį (dažniausia 1cigaretė=1mg. nikotino) 2 mg. tiems kas pirmąją cigaretę surūko per 30 min.
nuo pabudimo Galimi nepageidaujami poveikiai Burnos džiūvimas, skausmas žagsėjimas, dispepsija ir kt. Skonio ir uoslės
susilpnėjimas. sudirgimas, sausas Burnos ir ryklės kosulys.
Lokalus odos sudirgimas.
Pykinimas, rėmuo, galvos skausmas
Apibendrinus galima teigti, jog metimas rūkyti nėra lengvas procesas turintis tam tikras fazes. Tyrimai rodo, kad yra tam tikri metodai, kuriuos taikant pacientas pats savarankiškai be vaistinių preparatų gali mesti rūkyti. Tačiau taip pat pastebėta, kad geresni metimo rūkyti rezultatai pasiekiami, kai į rūkymo metimo skatinimo programas įsitraukia farmacijos specialistai, todėl jie turi būti skatinami kuo dažniau įsitraukti į rūkymo metimo programas.
1.4.Farmacijos specialisto galimybės padėti mesti rūkyti
Sveiko gyvenimo būdo skatinimas yra vienas iš penkių pagrindinių farmacijos specialisto vaidmenų, pagal Karališkąją Didžiosios Britanijos vaistininkų sąjungą (KDBVS). Nors farmacijos specialistai visada dalyvavo sveikatos stiprinimo programose, pastaraisiais metais skiriamas dar didesnis dėmesys. Farmacijos specialistai raginami kuo daugiau įsitraukti į alkoholio vartojimo mažinimo, rūkymo metimo, narkomanų švirkštų keitimo programas [15].
Vien Europos sąjungos teritorijoje yra maždaug 107000 vaistinių, kurios aptarnauja maždaug apie 33 milijonus žmonių. Per dieną jose apsilanko maždaug apie 15 milijonų žmonių. Tai įtakoja itin gerą farmacijos specialistų poziciją, lengvą pasiekiamumą, ko pasekoje farmacijos specialistas apibūdinamas, kaip lengviausiai pasiekiamu sveikatos priežiūros specialistu [63].
2007-2008 m. Lenkijoje atliktas tyrimas parodė, jog farmacijos specialistas yra asmuo į kurį dažniausiai kreipiamasi pagalbos norint mesti rūkyti. Didžioji dauguma tyrime dalyvavusių rūkančiųjų pritarė jog farmacijos specialistas yra pakankamai kvalifikuotas asmuo, galintis suteikti kokybišką konsultaciją, bei pagalbą norintiems mesti rūkyti [25].
Siekiant įvertinti realią farmacijos specialistų teikiamos pagalbos naudą rūkantiesiems buvo atlikta tyrimų įvairiose šalyse, rezultatų sisteminė analizė. Tyrimų rezultatų apžvalga pateikta 8 lentelėje.
8 lentelė. Farmacijos specialistų teikiamos pagalbos metant rūkyti efektyvumas (sudaryta autorės pagal [2,4,5,7,9, 10, 20, 33, 42)
Šalis Vaistinių imtis Pacientų Metė Studijos autoriai, metai imtis rūkyti %
Ispanija 1 25 43.48% M. Armero, ir kt. 2015m.[2]
Portugalija 7 69 23.2% M.Condinho, ir kt., 2015m. [9]
Meksika 15 346 25% N. Khan, irk t. 2012m. [33]
Australija 8 80 27,5% O. Burford ir kiti.2010-2011m [7]
Kataras 8 167 23,9% M. El Hajj ir kt.2013-2014m. [20] Jungtinė >200* 1785 6,3% L.Bauld ir kt.2009m. [4] Karalystė Japonija 4 27 37,03% M. Mochizuki 2002m. [42] JAV 2 200 21,5% BC, Bock ir kt. 2009m. [5] Kanada 98 6987 15,49% M.J. Costello 2010m [10]
2011 metais Lenkijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti farmacininkų žinias apie rūkymo metimą, ir kaip patys farmacininkai vertina savo žinias. Tyrime dalyvavo 109 farmacijos specialistai, dirbantys visuomenės vaistinėse. Jiems buvo pateiktas klausimynas kurį sudarė 18 klausimų. Iš jų 7 siekiant įvertinti žinias apie rūkymo padalinius, pakaitinės nikotino terapijos konsultavimo įgūdžius, 6 farmacijos specialistų požiūriui į rūkymą ir savo žinių vertinimą, bei 5 rūkantiems farmacijos specialistams. Maksimali taškų suma – 20, 14 iš žinių, 6 iš gebėjimų, savęs vertinimo. Vidutinė taškų suma buvo 7,7, o didžiausia suma buvo 14. Tokie rezultatai rodo, kad farmacijos specialistams ne visada pakanka žinių. Dalis farmacijos specialistų atskleidė, kad jaučiasi nepatogiai atkreipdami dėmesį į pacientų blogus įpročius. Tai rodo, kad farmacijos specialistams trūksta motyvacijos, bei suvokimo apie rūkymo metimo svarbą [18].
Škotijos mokslininkai atliko mokslinių tyrimų sisteminę analizę farmacijos specialistų dalyvavimą sveikatos stiprinimo programose. Tyrimas parodė, jog farmacijos specialistai supranta savo kaip sveikatos priežiūros specialistų svarbą konsultuojant sveikos gyvensenos klausimais, tačiau susiduria su kliūtimis, kurios trukdo jiems sėkmingai vykdyti savo pareigas. Kaip didžiausias kliūtis farmacijos specialistai išskyrė: reikiamų žinių stygių, adekvačios konsultacinės erdvės trūkumą, konsultacijai skirto laiko trūkumą, pačių pacientų noro gauti konsultaciją trūkumą [19].
Apibendrinus mokslinius tyrimus pastebime, jog farmacijos specialistai stengiasi, kuo labiau įsitraukti į rūkymo metimo programas. Jų vykdomos programos duoda sąlyginai gerus rezultatus. Pacientai noriai kreipiasi į farmacijos specialistus pagalbos, bei konsultacijos rūkymo metimo klausimais. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne visada farmacijos specialistai yra užtikrinti savo žiniomis apie rūkymo metimą. Todėl norint didinti farmacijos specialistų teikiamų paslaugu, padedant mesti rūkyti, reikėtų organizuoti papildomus mokymus farmacininkams apie rūkymo metimą.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Šio tyrimo tikslas atskleisti farmacijos specialistų patirtis konsultuojant apie rūkymo metimą. Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinis fenomenologinis tyrimo metodas. Šis tyrimo metodas leidžia atskleisti, kaip skirtingi individai suvokią tiriamąjį reiškinį. Padeda nustatyti ne sąsajas, bet atsakyti į klausimą kaip vyksta procesas. Tai reiškia, kad tyrėjas analizuoja kalbos, kaip komunikacijos priemonės charakteristikas, atkreipdamas dėmesį į turinį ar kontekstą [32].
Ši metodika leis atskleisti farmacijos specialistų patirtis konsultuojant apie rūkymo metimą, kaip patys farmacijos specialistai vertina savo konsultacijas, kaip jaučiasi konsultuodami, su kokiomis problemomis (sunkumais) susiduria konsultacijų metu. Tyrimo vykdymo schema pateikta 9 lentelėje.
9 lentelė. Darbo schema
Atlikti darbai 2017m. 2017m. 2017m. 2017m. 2018m. 2018. 2018m. 2018m. 2018m. 2018m. 2018m. 2018m. 2018m. 09mėn. 10mėn. 11mėn. 12mėn. 01mėn. 02mėn. 03mėn. 04mėn. 05mėn. 06mėn. 09mėn. 10mėn. 11mėn. Aktualumo, problemos nustatymas Literatūros paieška ir analizė Metodikos rengimas, Klausimų FS ruošimas Dokumentų pateikimas bioetikos centrui FS apklausa, interviu Gautų duomenų apdorojimas Rezultatų aptarimas Tyrimo pristatymas mokslinėje konferencijoje
2.2.Tiriamieji ir tyrimo vieta
Darbo tikslas buvo atskleisti farmacijos specialistų patirtis konsultuojant rūkymo metimo klausimais. Tuo tikslu buvo apklausiama įvairaus darbo stažo, skirtingo išsilavinimo (vaistininkai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai)), vyrai, moterys dirbantys visuomenės vaistinėse esančiose Vilniaus, Kauno miestuose, turintys arba neturintys rūkymo patirties. Siekiant užtikrinti respondentų konfidencialumą, respondentų vardai pavardės neminimi, kiekvienam respondentui priskirtas numeriukas (pav. Nr.1, Nr.2 ir t.t). Respondentų charakteristikos pateiktos 10 lentelėje.
10 lentelė. Respondentų charakteristikos
Respondentai Lytis Amžius Vaistininkas/ Patirtis Miestas Rūko/Nerūko/ Interviu
Farmakotechnikas metęs trukmė
Nr.1 Vyras 30m. Vaistininkas 7 Kaunas Nerūko 11 min.
Nr.2 Moteris 47m. Farmakotechnikė 26 Kaunas Nerūko 8 min. Nr.3 Moteris 49m. Farmakotechnikė 28 Kaunas Nerūko 9 min. Nr.4 Moteris 59m. Vaistininkė 36 Vilnius Nerūko 16 min. Nr.5 Moteris 56m. Farmakotechnikė 34 Vilnius Nerūko 8 min.
Nr.6 Vyras 35m. Vaistininkas 12 Vilnius Rūko 7 min.
Nr.7 Moteris 38m. Vaistininkė 15 Vilnius Nerūko 7 min. Nr.8 Moteris 27m. Vaistininkė 4 Vilnius Nerūko 8 min.
Nr.9 Moteris 53m. Vaistininkė 30 Vilnius Rūko 12 min.
Nr.10 Moteris 25m. Farmakotechnikė 4 Kaunas Nerūko 11 min. Nr.11 Vyras 40m. Vaistininkė 10 Vilnius Buvo metęs, 8 min.
dabar vėl rūko
Nr.12 Moteris 39m. Vaistininkė 16 Vilnius Rūko 7 min. Nr.13 Moteris 25m. Farmakotechnikė 4 Kaunas Metė rūkyti 15 min. Nr.14 Vyras 64m. Vaistininkas 43 Vilnius Metė rūkyti 10 min. Nr.15 Moteris 60m. Farmakotechnikė 40 Vilnius Nerūko 13 min. Nr.16 Moteris 25m. Farmakotechnikė 4 Vilnius Rūko 8 min.
Nr.17 Moteris 28m. Vaistininkė 6 Vilnius Rūko 7 min.
Nr.18 Vyras 33m. Vaistininkas 10 Kaunas Nerūko 12min.
Tyrimo imties dydis sudarytas remiantis ,,prisotinimo“ principu. Interviu atliekami tol kol gaunami atsakymai pradeda kartotis, nepateikiama naujų atsakymų [62]. Tyrimo metu apklausus pastebėta, kad atsakymai kartojasi, todėl buvo dar atlikti du interviu įsitikinti, kad imtis ,,prisotinta“. Paskutiniuose dvejuose interviu nepastebėta naujos informacijos, todėl buvo nuspręsta, kad imtis prisipildė ir daugiau nebuvo ieškoma respondentų.
Respondentai parinkti gniūžtės principu. Tai toks metodas, kai pasirenkama keli respondentai, kurie turi požymius reikiamus tyrimui ( šiuo atveju konsultuoja apie rūkymo metimą). Apklausus išsirinktus respondentus jų paprašoma rekomenduoti vieną ar keletą jam žinomų asmenų, kurie būtų tinkami tyrimui, pasižymi reikiamoms savybėms [22].
2.3.Tyrimo instrumentas
Interviu – vienas iš kokybiniuose tyrimuose, dažniausiai naudojamų duomenų rinkimo būdų, taikant grindžiamąją teoriją [67]. Interviu apima tiriamųjų/respondentų klausinėjimą ir atidų klausymąsi. Šio duomenų rinkimo metodo, taikymas grindžiamas prielaida, kad svarbu žinoti respondentų nuomones požiūrius, vertinimus . Interviu siekiama ištirti informantų patirtį, sužinoti nuomones tiriamuoju klausimu, kurias jie išsako savais žodžiais [48].
Tyrimo metu farmacijos specialistams buvo užduodamas pagrindiniai penki klausimai apie: patirtį konsultuojant apie rūkymo metimą, įsimintiniausias konsultacijas, savijautą konsultuojant, sunkumus, bei nuomonės ką būtų galima daryti, kad konsultacijos rūkymo metimo klausimais būtų efektyvesnės, daugiau pacientų įsitrauktų į rūkymo metimo programas. Klausimai buvo formuluojami remiantis moksline literatūra, kurioje aprašoma pusiau-struktūrizuoto interviu metodologija [39]. Taip pat buvo remiamasi ankstesniuose kokybiniuose tyrimuose su farmacijos specialistais naudotais klausimais (išsamus interviu planas pateiktas priedų 1psl.) [54, 55].
2.4.Tyrimo eiga
Interviu su farmacijos specialistais buvo atliekami 2018 metų kovo- birželio mėnesiais. Su kiekvienu respondentu buvo asmeniškai derinamas jam tinkamiausias laikas, vieta. Visi interviu buvo atliekami farmacijos specialistų laisvu laiku, ne darbo vietoje. Visi interviu buvo atliekami jaukiose, ramiose vietose, užtikrinant, kad respondentas jaustųsi saugus, atsipalaidavęs, jaustųsi galintis drąsiai kalbėti. Kiekvienas interviu užtruko (neįskaičiuojant respondento supažindinimo su interviu eiga, klausimais, iškilusių klausimų atsakymu) nuo 6.58-16.42min. Kiekvieno interviu transkribavimas užtrukdavo maždaug dvigubai ilgiau, lyginant su interviu trukme.
Tyrimas buvo atliekamas remiantis etikos principais. Buvo kreiptasi į LSMU bioetikos institutą ir gautas leidimas vykdyti tyrimą (priedas Nr.2). Prieš pradedant interviu
kiekvienas respondentas buvo supažindinamas su tyrimu, jo tikslais, rezultatų nauda ir tolimesniu rezultatų panaudojimu. Buvo trumpai apžvelgiama interviu eiga, planuojami pateikti klausimai. Prieš pradedant interviu kiekvienas respondentas buvo informuotas, kad turi teisę atsisakyti dalyvauti tyrime, bei apie tai, kad interviu, respondentui sutikus, bus įrašinėjamas. Gavus respondento žodinį sutikimą pirmiausia buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai siekiant surinkti respondentų demografinius duomenis, iškart pildant respondentų charakteristikų lentelę. Tada buvo pasiteiraujama ar respondentui viskas aišku, gal turi klausimų. Atsakius į respondentui iškilusius klausimus, buvo pradedamas interviu pagal priede Nr.1 pateiktą išsamų planą. Viso tyrimo metu, kiekvienas interviu buvo aptariamas su darbo vadove, prieš atliekant sekantį interviu, siekiant tobulinti tyrimo procesą tam, kad būtų išgauta kuo daugiau naudingos informacijos, kuri padėtų kuo detaliau išanalizuoti temą.
2.5. Tyrimo duomenų apdorojimas ir analizė
Duomenų analizei pasirinktas teminės analizės metodas, pirmiausia pradėtas naudoti psichologijoje [29]. Tačiau dabar taikomas ir farmacijos srityje [54], 55]. Remiantis šiuo metodu galima identifikuoti, išanalizuoti, išgryninti pagrindines temas iš surinktų duomenų. Pagrindinis šio metodo tikslas- nustatyti pakankamą kiekį temų, kurios visapusiškai atspindėtų surinktus duomenis [29].
Duomenų apdorojimas ir analizė buvo atliekama remiantis V.Braun ir V.Klarke (2006m.) straipsnyje pateiktomis rekomendacijomis [6], bei anksčiau atliktais kokybiniais tyrimais sveikatos priežiūros srityje [11,43, 54].
Pirmiausia kiekvienas interviu buvo keletą kartų perklausomas ir transkribuojamas pažodžiui. Rezultatų patikimumui ir atsekamumui užtikrinti buvo naudojamas kodavimas. Kokybinio tyrimo duomenų analizės metu dirbama su dideliu kiekiu duomenų. Dauguma kokybinės analizės metodų ieško būdo kaip efektyviai apdoroti didelius kiekius duomenų. Tai ypač matoma kodavimo atveju. Kodavimo metu siekiama suskirstyti turimus duomenis į kelis „tipus“, siekiant organizuoti ir kontroliuoti duomenis. Kodas (ir su juo susiję analitiniai duomenys) gali pridėti interpretacijos ir teorijos duomenų. Kodas palengvina duomenų atsekamumą, tai padeda tinkamai kategorizuoti tekstą siekiant sukurti tematinę jo matriksą [1].
Visi interviu buvo sunumeruoti paeiliui nuo 1 iki 18.Tuomet perrašyti duomenys skaitomi kelis kartus, pasižymint pirmines mintis, kad susipažinti su gautais duomenimis. Pagrindinė idėja yra iš transkriptų (pasakojimų) nustatyti informatyvias vietas ir išrinkti svarbias žinutes, paslėptas kiekviename interviu. Kiekviena atrinkta mintis buvo užrašyta ant atskiro lipnaus lapelio ir pažymima interviu numeris ir eilučių numeriai, kuriose yra mintis (kodavimo pavyzdys pateiktas 6 pav.). Taip kiekvienai minčiai buvo sukurti unikalūs kodai. Svarbiausi faktai buvo skirstomi į grupeles ir gretinama į potencialias temas. Visos temos buvo peržiūrėtos ir tikrinamos su darbo vadove, siekiant nustatyti ar temos atitinka išskirtas mintis, bei tikslinamos minčių reikšmės naudojant kodus grįžtant prie minties ištakų ir vertinant su tekstu. Tada kuriamas teminis žemėlapis, apibrėžiamos ir pavadinamos visos temos.
3.REZULTATAI
Išanalizavus kokybinio tyrimo metu surinktus interviu buvo išskirtos penkios pagrindinės temos: farmacijos specialistų konsultacijos rūkymo metimo klausimais, konsultacijų turinys, farmacijos specialistų savijauta konsultuojant apie rūkymo metimą, sunkumai konsultuojant apie rūkymo metimą, farmacijos specialistų rekomendacijos, pasiūlymai, kaip didinti konsultacijų apie rūkymo metimą efektyvumą. Kiekvieną temą sudaro kelios potemės. Pagal išskirtas temas ir potemes, naudojant Microsoft Paint ir Microsoft Word programas buvo sukuriamos, jas atspindintys paveikslai (schemos).
A. Farmacijos specialistų konsultacijos apie rūkymo metimą.
Interviu metu farmacininkams buvo užduodamas klausimas – kokia jūsų patirtis konsultuojant rūkymo metimo klausimais? Respondentui nesupratus klausimo, būdavo užduodami patikslinamieji klausimai : ar konsultuojate, kokiais atvejais, ar pats, pati būnat rūkymo metimo iniciatorius ar dažniau konsultuojate kaip patys pacientai į jus kreipiasi pagalbos? Analizuojant duomenis išryškėjo būdai kokiais atvejais konsultuoja (6 paveikslas) : rekomenduoja, kai pacientas serga kokia nors lėtine liga (širdies ir kraujagyslių, virškinimo trakto, kvėpavimo sistemos ligomis), įvardija rūkymą, kaip rizikos veiksnį ir leidžia pačiam pacientui pagalvoti apie rūkymo metimą, patys nerekomenduoja mesti rūkyti, tik kai pats pacientas kreipiasi pagalbos, prašo pakonsultuoti suteikia konsultaciją, kaip tai padaryti, pats nerekomenduoja mesti rūkyti ir informuoja tik apie tinkamą vaistų skirtų rūkymui mesti vartojimą.
7 pav. Farmacijos specialistų konsultacijos apie rūkymo metimą
A.1. Rekomenduoja mesti rūkyti, sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis
Dalis farmacijos specialistų įvardijo, jog pacientų, kurie serga lėtinėmis ligomis arba turi sveikatos sutrikimų ir farmacininkui įtariant, kad tai gali būti rūkymo pasekmė jie pirmiausia paklausia jų ar jie rūko, išsiaiškina situaciją ir jeigu pacientas prisipažįsta, kad rūko farmacininkai rekomenduoja mesti rūkyti.
,, Patirtis gan nemaža, nes aš dažniausia visiems patariu mesti rūkyti kurie rūko. Ypač
tiems kurie serga plaučių ligomis ir tiems kurie su širdimi kraujagyslėms problemų turi.“ (FS.8.1-2.)
,,Na rekomenduoju, jei žmogus labai ilgai serga ilgai kosti ir stipriai kosti ar serga kokiomis kvėpavimo takų obstrukcinėmis ligomis. Tiesiog tokiu atveju klausiu ar rūko ir tada parekomenduoju mesti rūkyti <...>.“ ( FS.15.-1-3)
A.2. Rūkymą įvardija, kaip rizikos veiksnį, kuris galėjo turėti įtakos ligos atsiradimui, bei mažina ligos gydymo efektyvumą
Farmacininkai ne visada drįsta paciento paklausti ar jis rūko nenorėdamas įžeisti ar dėl kitų priežasčių, todėl patys nerekomenduoja mesti rūkyti, bet prie daugelio ligų rūkymą įvardija, kaip rizikos veiksnį galėjusį turėti didelės įtakos ligos atsiradimui. Taip pat pabrėžia jog rūkymas gali mažinti gydymo efektyvumą. Farmacininkai užimdami tokią poziciją yra iniciatoriai pirmo rūkymo metimo ciklo etapo- susimąstymo apie rūkymo metimą, taip pat leidžia patiems pacientams apsispręsti nespaudžiant jų apie rūkymo metimą.
,,Rūkymas tai yra vienas iš rizikos veiksnių sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, plaučių ligomis ir tai čia prie visų ligų bet šitoms ypatingai didelę žalą daro. Prie hiperlipidemijos irgi didelis minusas <...> Įvardiju kaip rizikos veiksnį ir yra metusių.“ ( FS.2.1-4)
,, <...> sakykim skundžias rėmeniu aišku visko išsiklausinėju kaip dažnai ir panašiai tada paskiriu kokius vaistus ir tada jau priduriu kad mitybą reik reguliuoti ir atsisakyti žalingų įpročių tokių kaip rūkymas , nes rūkymas gali sukelti rūgštingumą, tapti skrandžio opų atsiradimo priežastimi.“ ( FS.1.22-25)
A.3. Konsultuoja pacientus, kaip mesti rūkyti, kai patys pacientai kreipiasi pagalbos metant rūkyti
Tyrimas parodė, kad dalis farmacininkų nėra linkę konsultuoti apie rūkymo žalą ir poreikį mesti rūkyti. Dalis farmacininkų konsultuoja, kaip mesti rūkyti tik tada, kai patys pacientai kreipiasi į juos konsultacijos, patys nėra linkę inicijuoti rūkymo metimo.
,,Ir yra daug pacientų ypač jaunų ateina į vaistinę prašo rekomenduoti ką jūs galite pasiūlyti ar pleistrus, ką labiau perka domisi ir yra ypač yra iš jaunimo pastaruoju metu daug norinčių mesti rūkyti. Tai yra siūloma ,,tabex‘‘ tabletės ,,nicorete‘‘ pleistrai, 2, 4 miligramų vaisių mėtų kramtomos gumos.“ ( FS.2.8-10)
,, Kita vertus mes tokie žmonės esam, kad jeigu kas nors mums kažką mums liepia
draudžia tai mes norim atvirkščiai daryti. Tai va todėl aš savo nuomonės kaip sakyti niekada neprimetinėju, bet jei žmogus prašo tai iš tiesų pakonsultuoju. Kaip mesti, ką daryti, kokiais būdais, kokias vaistais<...>.‘' (FS.9.4-5)
A.4. Konsultuoja apie tinkamą vaistinių preparatų vartojimą, kuriuos pats pacientas pasirinko
Pastebėta, kad dalis farmacininkų apsiriboja konsultacija apie tinkamą vaistų skirtų rūkymui mesti vartojimą. Konsultuoja, kai patiems pacientams kyla neaiškumų, kaip pasirinktą preparatą reikėtų vartoti, ar tinkamai pasirinko dozę ir t.t.
,,Nu konsultuoju dažniausia, kai žmonėms kyla klausimai tarkim perkant preparatus mesti rūkyti. <...>. Kartais būna visiškai neaišku nuo ko pradėti, kaip vartoti, ar efektyvūs. Jei ten pleistrai tai kokia dozę rinktis, jei gumą tai kokią dozę.“ ( FS.12.1-3) ,,Po to šią savaitę dar buvo atėjus mergina, klausė dėl ,,champix“, naudojimo. Tai va labai gerai, kad mes turim skrajutę kaip vartoti, nes kartais sunku būna prisiminti.“ ( FS.13.9-11)
B. Konsultacijų turinys
Farmacijos specialistų interviu metu buvo prašoma pasidalinti įsimintiniausia konsultacija arba konsultacija, kurią prisimena. Tai padėjo atskleisti, kaip vyksta konsultacijos, apie ką farmacininkai konsultuoja. Tyrimo rezultatai parodė, kad yra trys skirtingi konsultacijų tipai (8 paveikslas): B.1.- konsultuoja ir rekomenduoja tik vaistinius preparatus, B.2.-rekomenduoja įvairius metodus, būdus, kaip galima mesti be vaistinių preparatų, B.3.rekomenduoja vaistinius preparatus bei įvairius metodus, kurie palengvina rūkymo metimo procesą.
B.1. Konsultuoja ir rekomenduoja tik vaistinius preparatus
Dalis farmacijos specialistų konsultuodami apie rūkymo metimą apsiriboja vien vaistiniais preparatais. Išsiaiškinę paciento situaciją, parekomenduoja arba pakeičiamąją nikotino terapiją arba nereceptines tabletes ir nurodo schemas, kaip tinkamai vartoti.
,,<...>klausiu kiek surūko kad parinkčiau tinkamiausią ar gumą ar pleistrą, tablete. Aišku paklausiu ką pacientui būtų patogiau vartot.“ (FS.1.10-11)
,,Tai aišku visada paklausiu kiek maždaug cigarečių surūko, kada didžiausias noras būna parūkyti, kad pagal tam tikras schemas galėčiau įvertinti ar jis stipriai priklausomas ir pagal tai parinkti preparatus, aišku dar pačio paciento klausi kas jam patogiau būtų ar guma ar pleistrai, ar tabletės.“ FS.18.2-5“
B.2. Konsultuoja apie rūkymo metimą be vaistinių preparatų pagalbos.
Farmacijos specialistai ne visada rekomenduoja vartoti vaistinius preparatus. Įvertinę situaciją ir pačio paciento pageidavimus, kartais farmacininkai parekomenduoja metodus, kaip mesti nenaudojant vaistinių preparatų. Sprendimas nenaudoti vaistinių preparatų, o mesti rūkyti pasitelkiant kitas priemones priklauso nuo paciento ir jo motyvacijos mesti rūkyti.
,,<...>ji kaip ir norėtų mesti rūkyti, bet ji medicininių priemonių kaip ir nenorėjo vartoti , ji gal daugiau psichologiškai. Tai žodžiu aš jei pasiūliau yra tokia knyga psichologo kaip mesti rūkyti. Nu va ji susidomėjo perskaitė tą knygą ir metė rūkyti.“ ( FS.3.12-15)
,,Mano metodas vadinąs ,,pakentėk“ užsimanai pabūni 15sekundžių ir praeina. Po trijų dienų lengvėja, po keturių jau visai ir po savaitės jau gali nerūkyti.“ ( FS.11.14-16)
B.3. Konsultuoja ir rekomenduoja vaistinius preparatus bei papildomai įvairius metodus, kurie palengvina rūkymo metimo procesą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad farmacijos specialistai yra linkę konsultuoti ir rekomenduoti vaistinius preparatus rūkymui mesti, bei papildomai parekomenduoja įvairius metodus, kurie sumažina norą parūkyti, didina motyvacija laikytis rūkymo metimo programos.
,,Pradėjęs gerti tabeksą pradėjo mažinti ir jis labai sąžiningai tuos vaistus gėrė. O aš jam daviau labai gerą patarimą, kurį buvau išgirdus per mokymus. Kad rūkymas yra tas ranka-burna efektas labai stipriai refleksas būna išsivystęs. Ir dažniausiai metant rūkyti dėl to
didėja labai apetitas. Tai viena mūsų lektorė patarė žmonėms tiesiog pasidaryti iš morkyčių ar dar iš kokių nors daržovių tokius mažas juosteles kurios primena cigaretės tą dydį ir jas valgyti. Tiesiog užsimanai parūkyti, tiesiog eini pasiimi morkyčių ir valgai morkytes. Ir tas pats dydis ta forma labai apgauna organizmą ir jam pavyko.“ ( FS.8.12-18)
C. Farmacijos specialistų savijauta konsultuojant apie rūkymo metimą
Farmacijos specialistai apie savo savijautą konsultuojant apie rūkymo metimą pasiskirstė į tris pozicijas (12.lentelė): didžioji dalis jaučiasi puikiai, gerai, keletas farmacijos specialistų teigė, kad konsultacijos apie rūkymo metimą nesukelia jokių emocijų, viena farmacijos specialistė prisipažino, kad ji jaučiasi blogai, nes jaučiasi jog negali suteikti visapusiškos konsultacijos, dėl žinių stokos.12 lentele. Farmacijos specialistų savijauta konsultuojant apie rūkymo metimą C.1 Jaučiasi puikiai
Didžioji dalis respondentų teigia, jog konsultuodami apie rūkymo metimą jaučiasi labai gerai, puikiai. Jaučia profesinį pasitenkinimą konsultuodami, viliasi, kad jų konsultacijos padeda žmonėms stiprinti sveikatą, išvengti rimtų sveikatos
sutrikimų, kuriuos įtakoja rūkymas. Ypatingai jaučiasi pakylėti, kai pacientai grįžta padėkoja už konsultaciją ir pasidžiaugia sėkmingai metę rūkyti. Teigiamos
emocijos konsultuojant apie rūkymo metimą, skatina farmacijos specialistus dažniau pacientams rekomenduoti mesti rūkyti.
,, Jaučiuosi gerai, nes jaučiuosi taip lyg padėčiau žmogui eiti sveikesnio
gyvenimo būdo link.“ ( FS.8.29)
,,Jeigu aš konsultuoju ir matau, kad pacientas tikrai patenkintas ir jam tinka mano žinios ir jis nori tos konsultacijos yra tas abipusis ryšys, abipusis supratimas , aš tikrai jaučiuosi pakankamai gerai ar net puikiai. Ta prasme suteikdama tos informacijos ir džiaugiuosi kai žmogus sugrįžta ir sako jums labai ačiū, aš jums labai dėkingas, jūs man labai padėjote.“ (FS.15.43-46)
,,Jaučiuosi daranti gerą darbą iš tikrųjų, nes tu žmogų kaip ir priverti
susimąstyti, kad galbūt iš tikrųjų būtų verta mesti rūkyti, nes jau iš šono yra išgirstas gal reikėtų, galbūt gerai, tad jaučiuosi gerai.“( 17.7-8)
Tęsinys: 12 lentele. Farmacijos specialistų savijauta konsultuojant apie rūkymo metimą C.2. Neutraliai
Keletas tiriamųjų įvardijo, jog konsultacijos apie rūkymo metimą jiems nesukelia jokių ypatingų emocijų. Jie dirba savo darbą ir konsultacijos apie rūkymo metimą, emocijų atžvilgiu, nesiskiria nuo konsultacijų kitomis temomis, jie nesureikšmina to.
,,Normaliai. Net nežinau man tai įprastinė konsultacija.“ ( FS.6.13-14) ,,Kaip ir bet kokiais kitais klausimais konsultuojant, ta prasme ten jokių kažkokių išskirtinumų. Kreipiasi ar dėl peršalimo, ar dėl rūkymo ar dėl viduriavimo ar dėl ko, konsultacija yra konsultacija.“ ( FS.12.18-19)
C.3. Blogai
Viena respondentė prisipažino, jog konsultuodama apie rūkymo metimą ji jaučiasi blogai. Dėl patirties ir žinių stokos ji abejoja, kad pakonsultavo visapusiškai. Dėl atgalinio ryšio nebuvimo ji negali įvertinti ar iš tikrųjų konsultacija buvo sėkminga, tai ją verčia jaustis ne užtikrintai.
,,Jaučiuosi blogai. Konsultuodama tikrai nesijaučiu gerai, dėl to, kad žinių trūksta ir kas svarbiausia laiko.“ ( FS.13.17)
D. Pagrindiniai sunkumai konsultuojant apie rūkymo metimą
Tyrimo metu farmacininkų buvo klausiama ar jie susiduria su kokiomis nors kliūtimis, sunkumais, kurie riboja konsultavimą apie rūkymo metimą, bei neigiamai veikia konsultacijų efektyvumą. Surinktų interviu analizės metu buvo identifikuoti keturi sunkumai (9 paveikslas). Kaip patį svarbiausią sunkumą, kuris trukdo efektyviai konsultacijai apie rūkymą ir mažina tokių konsultacijų efektyvumą, farmacijos specialistai išskyrė žemą pacientų motyvaciją
mesti rūkyti. Antroje vietoje pačių farmacijos specialistų žinių trūkumas apie metodus, priemones,
kaip padėti pacientams mesti rūkyti. Trečioje vietoje laiko, kuris reikalingas kokybiškai konsultacijai apie rūkymo metimą, trūkumas. Ketvirtoje vietoje konfidencialumo trūkumas, konsultuojant pacientą apie rūkymo metimą
8. pav. Pagrindiniai sunkumai konsultuojant apie rūkymo metimą D.1. Žema pacientų motyvacija
Analizuojant interviu pastebėta, kad dažniausiai minimas sunkumas yra žema pacientų motyvacija mesti rūkyti. Didžioji dauguma farmacijos specialistų teigia, kad motyvacija mesti rūkyti yra pats svarbiausias dalykas sėkmingam rūkymo metimui, todėl pacientai, kuriems trūksta motyvacijos nebando mesti rūkyti, arba greitai po metimo vėl grįžta prie rūkymo.
,,Kartais pats žmogus nemotyvuotas. Lyg tais jis nori bet nori stebuklingos tabletės kurią išgėrus viskas baigiasi, baigiasi noras rūkyti.“ ( FS.6.14-16)
,,Tai matyt vienintelis sunkumas yra atrasti žmogų, kuris tikrai nori mesti rūkyti, turi motyvacijos.<...> Jeigu nėra tos motyvacijos, nėra noro mesti rūkyti motyvuoto, tai čia ta kalba nieko nereiškia, tokia bendra kalba ir lieka tik.“ ( FS.14.9-12)
D.2. Žinių trūkumas
Farmacijos specialistai, kaip antrą svarbų sunkumą įvardija jų pačių žinių stoką. Jie jaučiasi, jog ne visada užtenka turimų žinių kokybiškai, visapusiškai konsultacijai. Išreiškia nusivylimą, jog kvalifikacijos kėlimo kursų, konferencijų apie rūkymo metimą, vaistinius preparatus, specialius metodus kaip lengviau mesti rūkyti, vyksta labai retai lyginant su kitomis temomis.
,, Lietuvoje farmacijos specialistams vykstantys mokymai, na kiek tos mano patirties yra,
, <...>nu nebuvo niekada akcentuota apie rūkymo problemą, tarkim apie tą mūsų mokymą, kaip mesti rūkyti arba kokios yra tinkamos priemonės metodai tai aš manau, kad žinių stoka yra apskritai švietime.“ ( FS.10.44-47)
,,Na dar žinių stoka, vis vien niekas nestovi vietoj norėtųsi sužinot kokius naujausius metodus kaip padėti, ką kaip parekomenduoti.“ ( FS.18.45-46)
D.3. Laiko trūkumas
Dalis farmacijos specialistų, kaip vieną iš sunkumų įvardijo laiko trūkumą. Ne visada užtenka laiko pačiai konsultacijai, situacijos išsiaiškinimo. Ne visada yra galimybė skirti tiek laiko kiek reikėtų, nes laukiantys pacientai eilėje pradeda reikšti nepasitenkinimą, tad farmacininkas būna priverstas akcentuoti svarbiausius dalykus per daug neišsiplečiant.
,, Kita problema laiko stoka nei pacientai turi laiko konsultacijoms o ir mes ne visada jo turim tiek kiek reiktų, nes <...> susidaro didelė eilė viskas negali su vienu žmogumi pusvalandį konsultuoti nes laukiantys burbėt pradeda nepasitenkinimą reikšti <....>.“ (FS.1.40-43)
,,Na laiko trūkumas, nes na būna kad susidaro eilė ir nu pradeda už nugaros žmonės bumbėti, tiesiog ateina pertraukia mano konsultaciją sako kiek gi galima šnekėti čia ne turgus, pašnekėkit po darbo man vaistų reik nusipirkti.“ ( FS.18.46-48)
D.4. Konfidencialumo trūkumas
Farmacijos specialistai išreiškė, kad jiems būna nejauku, kai konsultuoja pacientą, o už stovi kitas pacientas ir klausosi. Pats pacientas esant tokiai situacijai ne visada drįsta atvirai bendrauti su farmacijos specialistu.
,, Gal to konfidencialumo daugiau, norisi. Nes nu jei šalia stovi kitas klientas nu tai
kažkaip vis vien norėtųsi kokio atskiro kambarėlio konsultacijai.“ ( FS.3.30-31)
,,Tai čia dar ir konfidencialumo stoka. Sunku konsultuoti ir pačiam pacientui manau sunku atvirai išsipasakoti, kai jam į nugarą kitas pacientas šnopuoja ar pertraukinėja, reikšdamas nepasitenkinimą dėl to, jog reikia palaukti.“ ( FS.18.48-50)
E. Farmacijos specialistų pasiūlymai
Tyrimo metu farmacijos specialistų buvo klausiama, ką jų nuomone reikėtų daryti ar keisti, kad konsultacijos rūkymo metimo klausimais būtų efektyvesnės, daugiau žmonių apsispręstų mesti rūkyti. Apibendrinus visus gautus duomenis išskirta keturi būdai (keturios priemonės), kurie farmacijos specialistų nuomone, galėtų paskatinti žmones mesti rūkyti, pagerintų konsultacijų apie rūkymo metimą efektyvumą ( 9 paveikslas).
9 pav. Farmacijos specialistų pasiūlymai rūkymo metimo skatinimui, bei konsultacijų gerinimui
E.1. Specialūs apmokymai, konferencijos farmacijos specialistams apie rūkimo metimą Farmacijos specialistai, kaip vieną iš pagrindinių priemonių didinti rūkymo metimo konsultacijų efektyvumą, įvardija specialių konferencijų, kursų farmacijos specialistams organizavimą rūkymo metimo temomis. Kuriuose būtų kalbama ne tik apie vaistinius preparatus, kada kokį parekomenduoti, bet ir apie papildomas priemones metodus, kaip lengviau mesti. Taip pat, kaip bendrauti su pacientu, kaip tinkamai parekomenduoti mesti rūkyti, kaip pacientą motyvuoti mesti rūkyti.
,,<...>, konferencijos, kad daugiau žinių turėti ir ne tik konferencijos apie medikamentus, bet konferencijos ir su psichologais, nes žmogus turi tam psichologiškai pasiruošti ir va kaip jį paskatinti mesti, tai turėtų būti paskaitos specialios.“ (15.57-59)
,,Na aišku būtų gerai mokslinių konferencijų temomis apie rūkymo metimą tiek iš farmacinės pusės tiek kažkokios paskaitos su psichologais kad gerinti bendravimo įgūdžius kaip parekomenduoti mesti rūkyti nesuerzinus paciento.“ (18.49-51)
E.2. Farmacinės rūpybos diegimas vaistinėse
Farmacijos specialistai atkreipė dėmesį, jog apie farmacinės rūpybos teikimą Lietuvos vaistinėse, jau pradėta šnekėti prieš keletą metų, tačiau jokių veiksmų nesiimta. Farmacinės rūpybos teikimas vaistinėse farmacijos specialistų nuomone, palengvintų konsultacijas apie rūkymo metimą, nes pacientai patys ateitų, būtų užtikrintas konfidencialumas, konsultacijoms būtų paskirtas specialus laikas tad farmacijos specialisto nevaržytų konsultacijos trukmė, nes dirbant prie kasos tiek daug laiko kiek norėtų ne visada gali skirti.
,,Tai tiesiog reikia, kad vaistinėse būtų įdiegta ta farmacinė rūpyba, būtų sudarytos sąlygos ją teikti. Ir tada būtų galima labiau juos šviesti, jie užsirašytų tam tikrą dieną tam tikru laiku konsultacijai ir jie ateitų labiau nusiteikę.“ (7.32-34)
,,Juk iš tiesų yra labai daug lėtinių ligų, kurioms kenkia rūkymas, kurių viena iš priežasčių gali būti rūkymas, tai jeigu ta farmacinė rūpyba būtų diegiama, kitoks požiūris būtų ir pačių žmonių einant konsultuotis pas farmacijos specialistus.“ ( 9.42-44)
E.3. Specialūs renginiai rūkymo metimo skatinimui
Farmacininkai siūlo organizuoti įvairius renginius per kuriuos žmonės būtų labiau šviečiami apie rūkymo žalą ir skatinami mesti rūkyti. Tokie renginiai atkreiptų daugiau pacientų dėmesį, padidintų motyvaciją mesti rūkyti.
,,Gal reikėtų kad būtu kažkokiuose renginiuose tas dalykas akcentuojamas, kad ne tik bėgtume maratonus važiuotume dviračiais <...>, bet ir kažkokias visuomenės sveikatos centras galėtų organizuoti kažkokius renginius su kažkokiais prizai apdovanojimais kad būtų kažkokia nu kad būtų labiau prieinama plačiosioms masėms.“ (5.35-38)
,,Kažkokių renginių, na pavyzdžiui diena be cigaretės, sakykim kai cigaretes būtų gali iškeisti į vaisius ar ledus ar kažką, vyktų kažkokios specialūs edukaciniai užsiėmimai, kuriuose apie žalą rūkymo kalbėtų bei svarbą mesti.“ (18.53-56)
E.4. Rūkymo metimo skatinimas per televiziją
Farmacijos specialistai siūlo panaudoti televiziją, kaip vieną iš priemonių žmonių švietimui apie rūkymo žalą ir motyvacijos mesti rūkyti didinimą. Galėtų būti kuriamos reklamos, kuriomis būtų skatinama mesti rūkyti arba specialios laidos, kur jau metę rūkyti žmonės dalintųsi savo patirtimi, sėkmės istorijomis, taip užkrėsdami mintimi apie rūkymo metimą kitus.
,,Be abejo turėtų būti daugiau informacijos per televiziją, kažkokios gal laidėles, kur žmonės pasipasakotų kaip jie sėkmingai metė rūkyti,. Turėtų gal būti specialistų kažkokie pasisakymai paskaitos ar interviu apie tai kokias ligas gali sukelti tas rūkymas kaip jis kenkia sveikatai. Manyčiau dar ir tokiu būdu turėtų būti šviečiama ir tada žmonės daugiau domėtųsi susimąstytų ir galiausiai ateitų į vaistinę ir konsultuotųsi kaip mesti rūkyti.“( 15.60-64)
