LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas

Vilius Montvidas

MOKYTOJŲ SUBJEKTYVIOS MIEGO KOKYBĖS POKYČIO PO

ATOSTOGŲ RYŠYS SU NUOVARGIU IR GYVENSENA

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Gyvensenos medicinos studijų programa)

Studentas Mokslinis vadovas

Vilius Montvidas Doc. Dr. Narseta Mickuvienė

SANTRAUKA

MOKYTOJŲ SUBJEKTYVIOS MIEGO KOKYBĖS POKYČIO PO ATOSTOGŲ RYŠYS SU NUOVARGIU IR GYVENSENA

Vilius Montvidas

Mokslinė vadovė Doc. Dr. Narseta Mickuvienė; Konsultantė Dr. Alicja Juškienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas.

Kaunas; 2021 m. 60 psl.

Darbo tikslas. Įvertinti mokytojų subjektyviai suvokiamos miego kokybės pokyčio po atostogų

ryšį su subjektyviai suvokiamu nuovargiu, fiziniu aktyvumu, patiriamu stresu ir mityba.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti mokytojų subjektyvią miego kokybę prieš ir po atostogų.

2. Įvertinti ir palyginti mokytojų subjektyviai patiriamą nuovargį, jų fizinį aktyvumą, mitybos įpročius ir patiriamą stresą prieš ir po atostogų.

3. Įvertinti mokytojų subjektyvios miego kokybės pokyčio po atostogų ryšį su nuovargiu, fiziniu aktyvumu, patiriamu stresu ir mityba.

Hipotezė. Tikimasi, kad mokytojo profesija kelia daug iššūkių ir yra rizikinga, todėl prieš

vasaros atostogas, mokslo metų pabaigoje, mokytojai patirs daugiau streso, nuovargio, turės prastesnius fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius, šie veiksniai neigiamai veiks mokytojų miego kokybę ir ji bus prastesnė palyginus su rezultatais gautais pirmąją savaitę po vasaros atostogų, per kurias mokytojų nuovargis, subjektyviai suvokiamas stresas turėtų sumažėti, pagerėti fizinio aktyvumo ir mitybos įpročiai.

Metodika. Tyrimas buvo vykdytas 7 Vilniaus miesto mokyklose (Vilniaus Adomo

Mickevičiaus gimnazija; Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija; Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija; Viliaus Žemynos gimnazija; Vilniaus Sietuvos progimnazija; Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija; Vilniaus Antakalnio progimnazija) nuo 2020 metų gegužės 25 d. iki rugsėjo 14 d. tiriamiesiems buvo taikyta anoniminė internetinė apklausa. Pirmosios apklausos metu (prieš vasaros atostogas) sulaukta 120 atsakymų, antrosios apklausos metu (po vasaros atostogų) sulaukta 70 atsakymų, pagal užkoduotas anketines apklausas susieti pavyko 47 tiriamuosius, kurie dalyvavo ir pirmame ir antrame tyrimo etapuose. Naudoti statistinė analizės metodai – Shapiro-Wilk‘o testas,

Chi-kvadrato (2) kriterijus su Fisher‘o Exact patikslinimu, Mann‘o-Whitney (U) ir Kruskal‘o-Wallis‘o (2_{) testus, porinis Stjudent‘o kriterijus (t), Wilcoxson‘o (Z) testas, Pearson’o (r) ir} Spearman‘o (rs) koreliacijos metodai. Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: kai p<0,05 – statistiškai reikšmingas ir p≥0,05 – statistiškai nereikšmingas.

Rezultatai. Palyginus miego kokybės rezultatus prieš ir po atostogų statistiškai reikšmingai

skyrėsi miego kokybiškumas (p=0,032), II etapu mokytojai nurodė, kad jų miego kokybė buvo kokybiškesnė (kokybišką miegą I etapu nurodė 25,5 proc., II etapu 48,9 proc., nekokybišką miegą I etapu nurodė 74,5 proc., o II etapu 51,1 proc.). Mitybos įpročiai prieš ir po atostogų išliko panašūs, statistiškai reikšmingai skyrėsi tik užkandžiavimas sveikais užkandžiais (p=0,044), lyginant balų vidurkius po atostogų sumažėjo užkandžiavimo sveikais užkandžiais lyginant su prieš atostogų atsakymų rezultatais – I etapu 3,26±0,14, II etapu 2,62±0,20. Tyrimo rezultatai parodė, kad po atostogų statistiškai reikšmingai sumažėjo tiriamųjų bendras nuovargis (I etape 42,02±15,46 balų ir II etape 36,30±18,23 balų: t=2,97, p=0,005) ir sedėjimo per dieną trukmė (I etape 6,88 (6,17) val. ir II etape 4,09 (4,00) val.: Z=-4,91, p<0,005). Analizuojant miego kokybės pokytį nustatyti statistiškai reikšmingi miego kokybės (PMKI) pokyčio ryšiai su bendro nuovargio (r=0,30, p=0,039) ir protinio nuovargio (r=0,37, p=0,010) pokyčiais ir I etapo psichoemocine įtampa (rs=0,29, p=0,048).

Išvados. Įvertinus mokytojų būklę paaiškėjo, kad po atostogų statistiškai reikšmingai

pagerėjo miego kokybė (2_{=5,579, p=0,032), sumažėjo subjektyviai patiriamas bendras nuovargis} (t=2,97, p=0,005) ir sumažėjo užkandžiavimas sveikais užkandžiais (p=0,044). Tačiau psichoemocinė mokytojų įtampa, fizinio aktyvumo bei mokytojų bendrieji mitybos įpročiai po atosogų statistiškai reikšmingai nepakito. Nustatytas tiesioginis miego kokybės pokyčio ryšys su bendro nuovargio ir protinio nuovargio pokyčiais bei psichoemocine įtampa prieš atostogas, miego kokybės pagerėjimas po atostogų žymiai dažniau stebėtas tarp tiriamųjų, kurie prieš atostogas jautė didesnę psichoemocinę įtampą ir šis pagerėjimas susijęs su bendro ir protinio nuovargio sumažėjimu.

SUMMARY

RELATIONSHIP BETWEEN SUBJECTIVE SLEEP QUALITY CHANGE AFTER VACATION WITH FATIGUE AND LIFESTYLE IN TEACHERS

Vilius Montvidas

Supervisor Doc. Dr. Narseta Mickuvienė; Consultant Dr. Alicja Juškienė

Faculty of Public Health Medical Academy Lithuanian University of Health Sciences.

Kaunas; 2021. 60 p.

Aim of the study: to evaluate the relationship between teachers' subjectively perceived changes

in sleep quality after vacation with subjectively perceived fatigue, physical activity, stress, and nutrition habits.

Objectives:

1. To evaluate and compare teachers' subjective sleep quality before and after holidays. 2. To evaluate and compare teachers' subjective fatigue, their physical activity, eating

habits and stress before and after holidays.

3. To evaluate the relationship between teacher’s change in subjective sleep quality after holidays and fatigue, physical activity, diet and stress.

Hypothesis: The teaching profession is expected to be very challenging and risky so before the

summer holidays at the end of the school year teachers will experience more stress, fatigue, they will have poorer physical activity and eating habits these factors will negatively affect teachers' sleep quality and will be worse than the results in the first week after the summer holidays during which teachers' fatigue subjectively perceived stress should decrease physical activity and eating habits should improve.

Methods: The research was carried out in 7 Vilnius city schools (Vilnius Adomo Mickevičiaus

gymnasium; Vilnius Pranciškaus Skorinos gymnasium; Vilnius Sofijos Kovalevskajos gymnasium; Vilnius Žemynos gymnasium; Vilnius Sietuvos progymnasium; Vilnius Antano Vienuolio progymnasium; Vilnius Antakalnio progymnasium) from May 25, 2020 until September 14 subjects were subjected to an anonymous online survey. The first survey (before the summer vacation) received 120 responses whereas the second survey (after the summer holidays) received 70 responses and coded questionnaires were used to link 47 respondents who participated in both the first and second phases of the study. Statistical analysis methods used - Shapiro-Wilk test, Chi-square (2)

criterion with Fisher's exact adjustment, Mann-Whitney (U) and Kruskal-Wallis (2) tests, pairwise Student's criterion (t), Wilcoxson's (Z) test, Pearson's (r) and Spearman's (rs) correlation methods. Significance levels of statistical hypotheses were used: when p <0.05 - statistically significant and p> 0.05 - statistically insignificant.

Results: Comparing the results of sleep quality before and after holidays, we found it

statistically significantly differentiated sleep quality (p = 0.032), in phase II the number of teachers with better sleep quality increased (25.5% had better quality sleep before vacation, 48.9% after vacation, poor sleep quality in before vacation had 74.5%, and in after vacation 51.1%). Eating habits before and after the holiday remained similar, only healthy snacks differed statistically significantly (p = 0.044), compared to the values averages after the holiday decreased the number of healthy snacks compared to the results of the pre-holiday answers - 3.26 ± 0.14 in before vacation, 2.62±0.20 after vacation. The results of the study showed that after the vacation there was a statistically significant decrease in the overall fatigue of the subjects (42.02 ± 15.46 points in before vacation and 36.30±18.23 points in after vacation: t = 2.97, p = 0.005) and the duration of sitting per day (before vacation 6.88(6.17) h and after vacation 4.09(4.00) h: Z = -4.91 p <0.005). Analyzing the change in sleep quality statistically significant correlations between the change in sleep quality (Pittsburgh Sleep Quality Index (PSQI)) and changes in total fatigue (r = 0.30 p = 0.039) and mental fatigue were found (r = 0.37 p = 0.010) and with psycho-emotional stress before vacation (rs = 0.29 p = 0.048).

Conclusions: Assessing the quality of teachers' sleep showed that it improved, and this change

during the vacation was statistically significant (x2 _{= 5.579, p = 0.032), subjective general fatigue} decreased statistically significantly during vacation (t=2,97, p=0,005), also decreased eating healthy snacks after the vacation (p=0,044). However, psycho-emotional stress of teachers, physical activity and eating habits habits remained similar, there was no statistically significant difference. An association between changes in sleep quality was found with changes in general fatigue and mental fatigue, as well as psycho-emotional stress before the vacation – improvement of sleep quality after holidays was significantly more often observed among the subjects who felt higher psycho-emotional stress before the holidays and this improvement is related to the reduction of general and mental fatigue.

TURINYS

1.1. Profesinės rizikos mokytojo darbe ... 13

1.2. Miego kokybės įtaka žmogaus sveikatai ir mokytojo profesijai ... 14

1.3. Patiriamo nuovargio įtaka žmogaus sveikatai ir miego kokybei ... 15

1.4. Gyvensena ir jos poveikis miego kokybei ... 16

1.4.1. Fizinio aktyvumo nauda ... 16

1.4.2. Streso šaltiniai ir jo įtaka mokytojo profesijoje ... 17

1.4.3. Mitybos įtaka miego kokybei ... 18

1.5. Rizikos veiksniai ... 19

1.5.1. Rizikingas alkoholio vartojimas ... 19

1.5.2. Rūkymas ir jo įpročių paplitimas ... 20

1.5.3. Elektroninių ryšio priemonių sąsajos su miego kokybe ... 20

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 22

2.1. Tyrimo planavimas ir organizavimas ... 22

2.2. Tiriamųjų atranka ... 23

2.3. Tiriamoji imtis ... 23

2.4. Tyrimo metodai ir instrumentas ... 25

2.5. Statistinė duomenų analizė ... 29

3. REZULTATAI ... 31

3.1. I – ojo Etapo rezultatai (n=120) ... 31

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

IŠVADOS ... 52

REKOMENDACIJOS ... 53

LITERATŪRA ... 54

8

SANTRUMPOS

1. ² - chi-kvadrato kriterijus 2. BEC – bioetikos centras

3. COVID-19 - angliškų žodžių „coronavirus disease 2019“ santrumpa 4. FA – fizinis aktyvumas

5. GM – gyvensenos medicina

6. IPAQ - angl. „International Physical Activity Questionnaire“ tarptautinis fizinio aktyvumos klausimynas

7. JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos 8. KMI – kūno masės indeksas

9. LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 10. mln. - milijonas

11. NREM – „Non-rapid eye movement sleep“ iš angl. greitasis akių judesių miegas, dar vadinamas ramybės miegu

12. p – reikšmingumo lygmuo

13. PMKI – Pitsburgo miego kokybės indeksas 14. proc. – procentai

9

SĄVOKOS

1. Cirkadinis ritmas – organizme vykstantys ir reguliariai, maždaug kas 24 val. pasikartojantys, biologiniai organizmo procesai.

2. Miego latentiškumas – tai laikas nuo šviesos išjungimo iki pirmojo 10 min. trunkančio nepertraukiamo miego fragmento.

3. Nuovargis – daugiamatis reiškinys, kuris apibūdinamas kaip žmogaus organizmo būsena, kuri pasireiškia subjektyviomis (fizinių nusiskundimų padidėjimas; emocinis labilumas arba dirglumas; apsnūdimas ar apatiškumas, nesidomėjimas aplinka, introspekcija; nukritęs darbingumas; padidėjęs poilsio poreikis; nesugebėjimas atstatyti energijos po miego; mieguistumas), bei objektyviomis (nuolatinis ir neįveikiamas energijos trūkumas; nesugebėjimas palaikyti fizinio aktyvumo įprastinio lygio; suvokimas, kad atlikti įprastus uždavinius reikalinga papildoma energija; kaltės jausmas už įsipareigojimų neįvykdymą; pervargimas; sumažėjęs lipido) svaybėmis.

4. Psichoemocinė įtampa – streso sinonimas – įtampos būsena, visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus arba gyvūno organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių poveikį.

10

ĮVADAS

Miegas yra vienas iš svarbiausių organizmo atsinaujinimo mechanizmų, tai ypač svarbus nuolatinis procesas, darantis įtaką mūsų sveikatai, savijautai bei nuolatinio streso įveikai. Miegas padeda atkurti budrumą dienos metu, pagerina atmintį ir emocinę žmogaus būklę [1]. Miego latentiškumas, trukmė ir kokybė yra pagrindiniai fizinio pajėgumo atsitaymo veiksniai [2]. Iš kitos pusės miego problemos yra susijusios su trumpalaikiu ir ilgalaikiu poveikiu žmogaus sveikatai ir gerovei. Trumpalaikis poveikis individualiu lygiu susijęs su savijauta, darbingumu, mieguistumu dieną ir nuovargiu. Ilgalaikėje perspektyvoje yra įrodymų apie sąsajas tarp miego trūkumo ir miego sutrikimų bei daugybės sveikatos padarinių, tokių kaip: ankstyvas mirtingumas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, hipertenzija, uždegimas, nutukimas, diabetas, sutrikęs gliukozės toleravimas bei psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija [3], [4], [5]. Šiuolaikiniame gyvenime kokybiškas miegas tampa dideliu kasdieniniu iššūkiu dėl nuolat tobulėjančių technologijų, kurios sudaro galimybes ir vilioja trumpinti miego trukmę, šį laiką išmainant į darbą, socializaciją ar buvimą su šeima [5]. Tyrimai rodo, kad vakarų Europoje 20 – 40 proc. visų gyventojų kenčia nuo miego sutrikimų [6], [7]. Taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vidutinė miego trukmė 40 –79 metų suaugusiesiems 1959 m. buvo 8 val. per naktį, 15 proc. tiriamųjų (n=1064004) pranešė, kad jų miego trukmė buvo mažesnė nei 7 val. per naktį [8]. Palyginus šiuos duomenis su 2002 m. JAV apklausos duomenimis (n=1010) vidutinė miego trukmė sumažėjo iki 6,9 val. darbo dienomis, be to daugiau nei 39 proc. pranešė apie mažiau nei 7 valandas miego, tuo metu savaitgaliais tiriamųjų miego trukmės vidurkis buvo 7,5 val. atitinkamai 22 proc. pranešė apie mažesnę nei 7 val. miego trukmę [9].

Žmogaus profesija ir kasdieninis darbas turi svarbių teigiamų psichosocialinių funkcijų, kurių daugelis yra susijusios su jo socialine prasme t.y. darbas palengvina socialinius kontaktus, socialinį pripažinimą ir vertinimą, ir tai dažnai yra svarbi mūsų tapatybės dalis. Nepaisant to, socialinės darbo ypatybės gali būti svarbus streso šaltinis [10]. Mokytojai yra didelėje rizikoje patirti lėtinį stresą ir perdegimo sindromą. Palyginus su bendra populiacija mokytojai pranešė reikšmingai didesnį streso kiekį dėl per didelio darbo krūvio ir trūkumo tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo [11]. Mokytojų profesiją rizikinga daro nuolatinis darbas su mokiniais, turinčiais elgesio problemų, bendravimas su reikliais mokinių tėvais ir su jais susijusių situacijų valdymas, aukšti mokinių mokymosi rezultatų lūkesčiai, taip pat mokytojo darbą nuolat apsunkina reguliarus jų darbo vertinimas ir auditavimas esant nuolatiniams pokyčiams švietimo sistemoje [12], [1]. Patiriamam stresui didelę įtaką daro miego kokybė, tyrimuose nagrinėta, kad gera miego kokybė teikia naudos smegenims, grąžindama jas į homeostazę, išvalydama smegenis nuo toksinų ir paruošdama jas kitai dienai [13]. Patiriamas mokytojų stresas taip pat gali paveikti ir jų mokinių efektyvų mokymasi, nes mokymo procesas yra

11 susijęs su emocijų demonstravimu bei nuolatiniu darbu, siekiant perduoti asmeninę šilumą norint, išlaikyti profesionalų atstumą su mokiniais perduodant jiems informaciją [14].

Eidami į darbą žmonės susiduria su daugybe skirtingų fizinių, pažintinių ir emocinių reikalavimų. Norėdami patenkinti šiuos reikalavimus, žmonės turi naudoti fizinę, emocinę ir pažintinę energiją. Tokiu būdu naudojant energiją darbo dienos pabaigoje atsiranda nuovargis, o žmogaus „ištekliai“ (fiziniai ir psichiniai) išsenka [15]. Atsižvelgiant į realius su darbu susijusio nuovargio padarinius, svarbu nustatyti galimus priežastinius mechanizmus ir parengti intervencijas, kurios galėtų padėti atsigauti po darbo. Gali būti, kad svarbiausias mechanizmas, užkertantis kelią nuovargio kaupimuisi, yra miegas, be abejo, pagrindinis mūsų atstatomasis procesas [16].

Šie ankstesni tyrinėjimai rodo ryšį tarp miego kokybės, mokytojų darbe patiriamo nuovargio ir streso. Kadangi mokytojų darbas yra ypač svarbus formuojant visuomenės ateities kartas, būtina išsiaiškinti ryšius tarp šių gyvensenos veiksnių, kad mokytojų sveikata būtų kuo geresnė, o to pasekoje ir kokybiškesnis mokymo procesas. Šiame tyrime norint išsiaiškinti gyvensenos aspektų ir miego kokybės pokyčius tyrimas vykdytas du kartus prieš vasaros atostogas ir po jų, nes atostogos, kaip ilgesnis poilsio laikotarpis, yra teigiamai susijęs su darbuotojų sveikata ir savijauta, nes tai suteikia galimybę atsiriboti nuo darbo keliamų reikalavimų ir užsiimti pačių pasirinkta bei malonia veikla [17].

Darbo naujumas. Lietuvoje mokytojų populiacijoe daugiausia nagrinėta mokytojų

psichologinė gerovė, stresas, ir nedaug tyrimų nagrinėjo mokytojų fizinio aktyvumo, nuovargio ar gyvesenos įpročių charakterstikas. Taip pat, labai mažai užsienio tyrimų, kurie naudotų panašų tyrimo dizainą – stebėtų kaip atostogos daro įtaką mokytojų miego kokybei, nuovargiui, psichoemoeinei įtampai bei gyvensenos įpročiams.

Teorinė ir praktinė darbo reikšmė. Darbas papildo duomenis apie Vilniaus miesto mokytojų

miego kokybę, jos pokytį po atostogų bei ryšį su nuovargiu, psichoemocine įtampa bei gyvensenos veiksniais. Remiantis darbo duomenimis galima edukuoti mokytojus arba kurti intervencines programas norint pagerinti jų sveikatą ir darbo kokybę.

Darbo autoriaus indėlis. Autorius bendradarbiavo su Vilniaus miesto mokyklų vadovais, gavo

sutikimus atlikti tyrimą jų vadovaujomose mokyklose. Surinko 190 anoniminių internetinių anketų, apdorojo ir suvedė šiuos duomenis į programas, kurių pagalba atliko statistinę analizę ir apskaičiavo rezultatus.

12

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tema: „Mokytojų subjektyvios miego kokybės pokyčio po atostogų ryšys su nuovargiu

ir gyvensena“.

Tyrimo tikslas: Įvertinti mokytojų subjektyviai suvokiamos miego kokybės pokyčio po

atostogų ryšį su subjektyviai suvokiamu nuovargiu, fiziniu aktyvumu, patiriamu stresu ir mityba.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti mokytojų subjektyvią miego kokybę prieš ir po atostogų.

2. Įvertinti ir palyginti mokytojų subjektyviai patiriamą nuovargį, jų fizinį aktyvumą, mitybos įpročius ir patiriamą stresą prieš ir po atostogų.

3. Įvertinti mokytojų subjektyvios miego kokybės pokyčio po atostogų ryšį su nuovargiu, fiziniu aktyvumu, mityba ir patiriamu stresu.

Hipotezė: Tikimasi, kad mokytojo profesija kelia daug iššūkių ir yra rizikinga, todėl prieš

vasaros atostogas, mokslo metų pabaigoje, mokytojai patirs daugiau streso, nuovargio, turės prastesnius fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius šie veiksniai neigiamai veiks mokytojų miego kokybę ir ji bus prastesnė palyginus su rezultatais gautais pirmąją savaitę po vasaros atostogų, per kurias mokytojų nuovargis, subjektyviai suvokiamas stresas turėtų sumažėti, pagerėti fizinio aktyvumo ir mitybos įpročiai.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Profesinės rizikos mokytojo darbe

Svarbi tvaraus, saugaus ir ilgaamžiško darbo sąlyga yra organizacinių ir socialinių rizikos veiksnių valdymas darbo vietoje. Netinkamai valdant šią riziką, gali pasireikšti bloga sveikata, pvz.: psichikos sutrikimai, perdegimo sindromas, fizinis skausmas, o dėl šių priežasčių mokytojas gali laikinai netekti darbingumo [18]. Dažnai darbas palengvina rasti ir užmegzti socialinius ryšius, gauti socialinį pripažinimą ir vertinimą, ir tai dažnai yra svarbi mūsų tapatybės dalis. Nepaisant to, socialinio darbo ypatybės gali būti ir svarbus streso šaltinis [10]. Remiantis Chana ir kt. atliktu tyrimu su šešiomis skirtingomis profesijomis, buvo nustatyta, kad mokytojai patiria didžiausią stresą palyginti su advokatais, slaugytojomis, inžinieriais, draudimo agentais ir gydytojais [19]. Taip pat ir 2007 Anglijoje surinkti duomenys rodo, kad mokytojai turi didesnę riziką patirti lėtinį stresą ir perdegimą, palyginti su bendrąja populiacija ir kitais vadybininkais ar specialistais, taip pat mokytojai nurodė jaučiantys žymiai didesnį stresą dėl darbo perkrovos ir nepakankamos pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo [11]. Mokymo procesas dažnai laikomas didelės įtampos darbu. Visame pasaulyje yra nustatytas didelis su mokymu susijęs stresas darbe. Aukštas streso lygis gali pabloginti netinkamo gyvenimo būdo pasirinkimą, o atsižvelgiant į tai, kad stresas darbe gali būti susijęs su svorio padidėjimu, nutukimu, sergamumu išemine širdies liga, insultu ir 2 tipo diabetu, nuolatinis stresas darbe taip pat yra laikomas metabolinio sindromo rizikos veiksniu [20]. Mokytojo profesijai būdingas ne tik didelis stresas darbe, bet ir dažnesni fiziniai nusiskundimai, didelis darbo krūvis, mažas kolegiškumas, mažas pasitenkinimas darbu, ir palyginti didelis nedarbingumo ir ankstyvo išėjimo į pensiją lygis [21]. Mokytojai savo darbo metu yra atsakingi už tai, kad būtų sukurta stimuliuojanti mokymosi aplinka, kuri pagerintų mokinių mokymosi rezultatus ir užtikrintų teigiamą emocinį klimatą mokinių geram socialiniam ir emociniam funkcionavimui. Norėdami efektyviai atlikti savo darbą, pedagogai turi veiksmingai susidoroti su savo emocine reakcija į mokinių elgesį ir įvairius fizinius bei psichologinius stresorius. Dėl pedagogų patiriamo streso darbe gali sumažėti jų produktyvumas, o tai gali lemti mokinių mokymosi rezultatų sumažėjimą [22]. Taip pat nuolatinė mokinių, su elgesio problemomis, priežiūra ir kontroliavimas, bendravimas su sudėtingais mokinių tėvais, aukšti mokinių mokymosi rezultatų lūkesčiai, standartai, kuriuos turi atitikti mokiniai bei mokytojų auditavimas kelia mokytojo darbe nuolatinį stresą ir iššūkius [12]. Didelis mokytojų patiriamo streso darbe lygis paprastai sukelia nepasitenkinimą darbu. Galų gale mokytojai dažnai nusprendžia palikti savo profesiją [23]. Nustatyta, kad prasta miego kokybė yra susijusi su intensyviu stresu, o mokytojų patiriamas stresas tiesiogiai susijęs su jų nervingumu ir dirglumu. Buvo nustatyta, kad mokytojų nervingumas yra tiesiogiai susijęs su neigiamomis mokinių emocijomis (nervingumu ir dirglumu), o tai numatė mažesnį mokinių pasitenkinimą mokymo procesu klasėje. Buvo nustatyta,

14 kad mokinių dirglumas, o ne nervingumas sumažina jų akademinę motyvaciją. Šie atradimai pratęsia ankstesnius miego ir emocinių kryžminių tyrimų parodymus, kad mokytojų patiriamas stresas, kurį sukelia blogas miegas, daro įtaką emocinei mokymo ir mokymosi aplinkai. Tyrimas taip pat parodė, kad mokytojo patiriamas stresas darbe kenkia ne tik jiems patiems, bet ir mokiniams. Taip gali būti dėl to, kad mokytojų patirtas stresas sukėlė jiems neigiamas emocijas, kurias vėliau mokytojai perduoda mokiniams, o jie atitinkamai pasižymėjo žemesne akademine motyvacija ir pasitenkinimu mokymusi[1].

1.2. Miego kokybės įtaka žmogaus sveikatai ir mokytojo profesijai

Miegas vis labiau tampa dideliu kasdieniniu iššūkiu, nes technologinės galimybės nuolat didina spaudimą ir vilioja trumpinti miego trukmę pasirenkant savo dienoje daugiau laiko skirti darbui, socializacijai ar buvimui su šeima [5]. Miegas dažnai apibūdinamas dviem pagrindiniais komponentais: miego kiekiu ir miego kokybe. Miego kiekis yra laikas, praleistas miegant kiekvieną naktį, o miego kokybė atspindi miego ypatybes, susijusias su tuo, kaip žmogus miegojo, pavyzdžiui, laiką, reikalingą užmigti, pabudimų skaičių miego metu ir tai, kaip gerai pailsėjęs žmogus jaučiasi pabudęs [24]. Miego kokybė yra vienas iš svarbių veiksnių palaikant gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Prasta miego kokybė gali turėti įtakos fizinei žmogaus sveikatai ir sukelti neigiamą psichinį, emocinį poveikį, sukeliantį simptomus panašius į lengvą depresiją. Miego kokybė taip pat susijusi su metaboliniu sindromu, prasta gliukozės apykaita, bloga kraujospūdžio kontrole, prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, prastos psichinės sveikatos ir prastos gyvenimo kokybės [25]. Miegas yra aktyvus procesas, būtinas organizmo atsigavimui, atminties įtvirtinimui, emocinei moduliacijai, darbingumui ir mokymuisi. Nepakankamas miegas blogina pažinimo, psichomotorines funkcijas ir nuotaiką [26]. Šis miego poveikis yra plačiai išnagrinėtas mokslininkų, kurie nustatė kad miego stoka yra susijusi su dėmesio stoka ir nesugebėjimu išlikti tam tikrą laiką susikaupusiam; sumažėjusia motyvacija; sutrikdytu problemų sprendimu; sumišimu; dirglumu; atminties praradimu; sutrikusia komunikacija; sulėtėjusiu ar sutrikusiu informacijos apdorojimu ir vertinimu; sutrumpėjusiu reakcijos laiku, abejingumu bei empatijos praradimu. Be to, nepakankamas miego laikas turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, didina riziką patirti miokardo infarktą, insultą bei didina hipertenzijos, nutukimo, diabeto ir depresijos riziką [27]. 2010 metais atliktoje sisteminėje apžvalgoje nustatyta, kad asmenys, kurie per naktį miega mažiau nei 7 val. turi 28 proc. didesnę tikimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, negu asmenys, kurie per naktį miega daugiau nei 7 val. [28], be to, nusatyta, kad mažesnis negu 5 val. miegas per naktį yra susijęs su 2,5 karto didesne rizika turėti savižudiškų minčių bei 3 kartus didesnę riziką bandyti nusižudyti [29]. Eksperimentuojant pastebėta, kad net trumpas miego trūkumo laikotarpis pablogina intelektualinius sugebėjimus arba protinės veiklos rezultatus, psichomotorinį budrumą, atmintį ir nuotaiką, padidina atsparumą insulinui bei

15 uždegiminių žymenų koncentraciją kraujyje. Visi išvardinti fiziologiniai pokyčiai gali neigiamai paveikti sveikatą, nuotaiką, saugumą ir produktyvumą darbo vietoje ir už jos ribų [30]. Mokytojams tenka ne tik mokymo, bet ir didelių administracinių pareigų našta, taip pat didėjantys mokinių ir tėvų akademiniai reikalavimai. Mokytojai taip pat susiduria su nuolatiniais iššūkiais, nes jiems reikia atnaujinti mokymo programas, adaptuoti metodikas, o tuo pačiu metu tenka kai kuriems lankyti specializacijos kursus su tikslu pakelti kvalifikaciją, be to dalis mokytojų gali bandyti padidinti savo pajamas, vesdami papildomus užsiėmimus po pamokų. Visa tai gali turėti įtakos mokytojų miego trukmei ar miego kokybei [25]. K. Fujishiro ir kt. tyrime daugiausia dėmesio skiria miego trukmei, kaip mokytojo sveikatos žymeniui. Atliktuose tyrimuose pastebima, kad patiriamo streso darbe sudedamosios dalys, tokios kaip: dideli darbo reikalavimai, žema darbo kontrolė yra tiesiogiai susijusi su prastesne miego kokybe. Darbo keliami iššūkiai, palaikymo stoka ir nesugebėjimas nustoti galvoti apie darbą yra susijęs su sunkesniu užmigimu ir/ar priešlaikiniais ar dažnais pabudimais [31]. Tiphaine Huyghebaert ir kt. 2017 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 884 mokytojai, pastebėjo, kad miego sutrikimai sąlygojo ryšį tarp stresą sukeliančio darbo ir psichosomatinės sveikatos sutrikimų pasireiškimo. Taigi, šie rezultatai rodo, kad miego problemos yra susijusios ne tik su psichologinės sveikatos sutrikimu (pvz. emociniu išsekimu), bet ir su žalingu požiūriu į atliekamą darbą (t.y. mažesniu pasitenkinimu darbu) ir elgesiu (t.y. su prastesniais darbo rezultatais ir produktyvumu). Tyrimo išvadose rekomenduojama, jog norint padidinti mokytojų produktyvumą darbe, išsaugoti jų sveikatą, reikia išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia nepakankamą ir nekokybišką mokytojų miegą [32].

1.3. Patiriamo nuovargio įtaka žmogaus sveikatai ir miego kokybei

Nuovargis apibūdinamas kaip fiziologinė sumažėjusių protinių ar fizinių galimybių būsena, kuri gali išsivystyti dėl nepakankamo miego ar per ilgo būdravimo, sutrikdyto paros ritmo ar padidėjusio darbo krūvio. Nuovargį galima suskirstyti į tris skirtingus tipus: ūminis, kaupiamasis ir paros nuovargis. Ūminis nuovargis paprastai atsiranda dėl ilgo budrumo periodo, ilgesnio kaip 16 val. Kaupiamasis nuovargis, taip pat žinomas kaip miego stoka, kuri atsiranda kaupiantis kartojantis neoptimaliai miego trukmei, kuri gali trukti dienas, savaites ar mėnesius. Galiausiai, paros nuovargis, arba chronodisprodukcija, yra nuovargio forma, atsirandanti keičiant miego ir (arba) būdravimo ciklą dėl pasikeitusio darbo laiko arba įvykus transmeridianinėms kelionėms [33]. Yra daugybė perspektyvių ir meta analitinių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp nuovargio, pablogėjusių pažinimo funkcijų ir nelaimingų atsitikimų darbe. Nustatyta, kad lėtinis miego trūkumas, miegant mažiau kaip 6 val. per naktį, jau po 2 savaičių sukelia kognityvinę disfunkciją dienomis [34]. Miego problemų turintys žmonės 1,62 karto dažniau patiria nelaimingų atsitikimų darbo vietoje, palyginti su neturinčiais miego problemų, o pavargę greitosios pagalbos skyrių gydytojai dirbdami naktinėje

16 pamainoje, padaro dvigubai daugiau medicininių klaidų [35]. Įrodyta, kad esant nuovargiui, ypač dėl cirkadinio miego ritmo sutrikimų, moterims dažniau pasireiškia mėnesinių ciklo sutrikimų, dažniau įvyksta savaiminiai persileidimai ir priešlaikiniai gimdymai, o trumpa miego trukmė dar labiau susijusi su menopauzės simptomų pablogėjimu. Dienos nuovargis taip pat yra susijęs su dažnesniu sergamumu skirtingomis vėžio formomis. Krūties, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei prostatos vėžys yra susijęs su pamaininiu darbu, tačiau vien trumpa miego trukmė šioms ligoms pasireikšti nėra reikšminga. Apskaičiuota, kad padidėjusi, visų pasekmių, susijusių su lėtiniu miego trūkumu (miegas trumpesnis negu 7 val. per naktį), rizika yra 12 proc. [36]. Kiti tyrimai nuovargį sieja su psichinio, virškinimo trakto, neurologinio ir lėtinio skausmo pasekmėmis. Tačiau šios asociacijos dažnai yra iš retrospektyvių ir atvejų kontrolės tyrimų ir jų patvirtinimui reikalingi papildomi tyrinėjimai [33].

1.4. Gyvensena ir jos poveikis miego kokybei 1.4.1. Fizinio aktyvumo nauda

Teigiami fizinio aktyvumo (FA) sukeliami efektai gerai žinomi ir plačiai išnagrinėti literatūroje. Fizinis aktyvumas turi didelę reikšmę pirminėje ir antrinėje daugelio ligų ir sutrikimų profilaktikoje, pvz.: širdies ir kraujotakos sutrikimai [37], nutukimas [38], 2 tipo diabetas [39], nugaros skausmai [40]. Ankstesni tyrimai rodo, kad su amžiumi FA mažėja, o darbo reikalavimai ir užduotys dažniausiai išlieka tokios pačios arba didėja [41]. Reguliarus FA gali užkirsti kelią arba atitolinti fizinio pajėgumo sumažėjimą, gali padėti darbuotojams lengviau įvykdyti jiems darbe keliamus uždavinius. FA laisvalaikio metu taip pat daro teigiamą poveikį žmogaus subjektyviam savo sveikatos suvokimui [42]. FA apibrėžiamas kaip bet koks kūno judesys atliktas griaučių raumenų, reikalaujantis energijos sąnaudų, įskaitant organizuotą sportą ir į sveikatą orientuotą mankštą. FA taip pat gali turėti įtakos alkoholio ir (arba) narkotikų vartojimo prevencijai, sumažinimui ir priklausomybių gydymui. FA yra potencialiai lankstesnė, prieinamesnė ir priimtinesnė priklausomybių prevencijos priemonė, kuri turi mažesnę nepageidaujamų reiškinių riziką, palyginti su farmakologiniu gydymu [43]. Taip pat, pastebėta, kad fizinė mankšta pagerina miego kokybę, ypač padidindama bendrą miego laiką ir mažina pabudimų skaičių po miego pradžios [44]. 2019 metais aprašytame Parker E. A. ir kt. straipsnyje yra kalbama apie dvejus metus mokykloje vykdytą sveikatinimo programą su integruotu fiziniu aktyvumu. Taikyta praktika parodė jog ji buvo priimtina mokytojams ir personalui, programa sukūrė tiesioginę naudą sveikatai, kuri laikui bėgant didėjo. Atliktos apklausos parodė, kad statistiškai reikšmingai pagerėjo mokytojų subjektyviai suvokiama miego kokybė, sveikata, sumažėjo nuovargis, taip pat pagerėjo mokytojų socialiniai įgūdžiai [20]. Mokslinių darbų sisteminės apžvalgos išvadose pastebima, kad su darbu susijusius padarinius, ypač nedarbingumą, galima teigiamai paveikti skatinant sveiką gyvenseną, skirti dėmesį fizinei darbo aplinkai ir organizacinei struktūrai. Tyrimai, rodantys nedarbingumo sumažėjimą, objektyviais matavimais įvertino ilgalaikį mitybos elgesio ir

17 fizinio aktyvumo intervencijų poveikį didelėms populiacijoms. Dviejų aukštos kokybės atsitiktinių imčių tyrimų rezultatai rodo, kad pastangos, nukreiptos į darbo vietos organizacinę struktūrą ir (arba) fizinę darbo aplinką, gali turėti teigiamą poveikį darbuotojų produktyvumui, darbo rezultatams ir darbingumui. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės didžiąją savo laiko dalį praleidžia darbe, darbo vietos yra ideali vieta, kur galima imtis veiksmingų sveikatos stiprinimo ir sveikatinimo intervencijų, kurios gali sumažinti naštą, susijusią su darbuotojų produktyvumo praradimu [45].

1.4.2. Streso šaltiniai ir jo įtaka mokytojo profesijoje

Tarptautiniai tyrimai parodė, kad mokytojai suvokia savo darbą kaip labai įtemptą užsiėmimą [46], [47]. Mokytojo patiriamas stresas dažnai apibrėžiamas kaip nemalonių emocijų patyrimas, atsirandantis dėl daugialypių mokymo proceso aspektų [48]. Šie aspektai buvo plačiai išnagrinėti literatūroje ir apibrėžti kaip: netinkamas mokinių elgesys, pripažinimo stoka, mokinių įvairovė, sprendimų priėmimo stoka, darbo krūvis ir konfliktai su tėvais, kolegomis bei švietimo sistemos administravimas yra vieni iš dažniausiai nurodomų stresorių [47], [49]. Be to literatūroje teigiama, kad mokytojams stresą ir perdegimą, taip pat požiūrį į darbą gali paveikti keletas asmeninių ir darbo ypatybių, tokių kaip mokytojų amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, lytis, dėstymo patirtis, išsilavinimas, savaitinės darbo valandos mokykloje ir mokinių skaičius klasėje [50]. Mokytojų, ypač vidurinių mokyklų, profesija anot Narayanappa S. ir kt. buvo laikoma viena iš labiausiai stresą patiriančių profesijų, nes manoma, kad jie turi dirbti su vaikais perėjimo nuo vaikystės iki paauglystės laikotarpyje, todėl mokytojas tampa pažeidžiamass, o darbo sąlygos kuria stresinę aplinką [51].

Be viso to, šio darbo rašymo metu, 2020 m. pradžioje, pasaulyje pradėjo plisti naujoji koronaviruso liga (COVID-19). Spartus ligos atvejų patvirtinimas ir mirčių skaičius sukėlė tokias problemas kaip – papildomas stresas, nerimas ir depresija tiek medicinos personalui, tiek plačiajai visuomenei. Liga taip pat išplito visame pasaulyje, o Europa tapo svarbiu pandemijos tašku [43]. Dėl COVID‐19 pandemijos reikėjo įvesti daugybę pokyčių visuomenėje, įskaitant ir specifinius, tiems kurie mokosi, ir, aišku, mokytojams. Vienas iš specifinių pakitimų pandemijos metu yra nuotolinis mokymas, kuris akivaizdžiai buvo vienas ryškiausių pokyčių, su kuriuo reikėjo susidurti visiems mokytojams [52]. Šį iššūkį sustiprino nevienodas mokinių prieigos prie internetinių technologijų lygis ir skirtingas jų noras įsitraukti į nuotolinį mokymo procesą [53]. Be to, kai kuriems mokytojams galėjo tekti užsiimti keliomis daug energijos ir dėmesio riekalaujančiomis kitomis veiklomis, pavyzdžiui, mokyti savo vaikus namuose, rūpintis pažeidžiamais šeimos nariais ir (arba) tvarkytis su savo psichine sveikata. Visa tai vyko lygiagrečiai mokant savo mokinius nuotoliniu būdu ir bandant įgyti naujų įgūdžių savo pasikeitusioms darbo sąlygoms – visų šių aplinkybių derinys galėjo sukelti mokytojams labai didelę stresinę situaciją [52]. Stresas tarp mokyklų mokytojų daro įtaką ne tik jų sveikatai, bet neigiamai veikia mokinius ir jų mokymosi aplinką [51]. Ypač pandemijos metu,

18 mokiniai ir studentai patyrė stresą. Tai atskleidžia pandemijos metu Ispanijoje atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta jog, 18-25 metų amžiaus grupėje buvo patiriamas didžiausias vidutinis streso, nerimo ir depresijos lygis, po kurio sekė 26–60 metų amžiaus grupė. Kadangi jauniausia šio tyrimo imties dalis buvo daugiausia universiteto studentai, šie simptomai galėjo atsirasti dėl papildomo streso, kurį patyrė jauni studentai, kai reikėjo adaptuotis naujoje internetinėje švietimo aplinkoje. Šia prasme, nors mokyklos greitai įgyvendino internetinę švietimo veiklą, jų, matyt, nepakako išvengti streso ir kitų psichinės sveiktos sutrikimų [54].

Patiriamam stresui didelę įtaką daro miego kokybė, tyrimuose nagrinėta, kad gera miego kokybė teikia naudos smegenims, grąžindama jas į homeostazę, išvalydama smegenis nuo toksinų ir paruošdama jas kitai dienai [13]. Tuo metu bloga miego kokybė pablogina sveikatos sutrikimus, susijusius su stresu, padarydama asmenį labiau pažeidžiamu pažintiniu, emociniu ir fiziologiniu požiūriu dėl patirtų stresinių įvykių [55]. Panašiai miego praradimas neigiamai veikia emocinės informacijos apdorojimą ir lemia didesnį dėmesį neigiamoms emocijoms [56], o geras miegas yra susijęs su geresniu emocijų reguliavimu ir didesnėmis teigiamomis emocijomis [57].

1.4.3. Mitybos įtaka miego kokybei

Valgymas vėlyvą vakarą, ypač prieš pat miegą, reiškia, kad maistas suvartojamas prieš ilgą pasyvumo laikotarpį, gali turėti įtakos savijautai ir mitybos įpročiams [58]. Pažymėtina, kad trumpa miego trukmė buvo tvirtai susijusi su kardiometabolinėmis būklėmis, susijusiomis su pusryčių praleidinėjimu ir valgymu vėlyvą vakarą, tokiomis kaip nutukimas, diabetas ir metabolinis sindromas, taip pat padidėjęs mirtingumas [59]. Pastebima, kad maisto vartojimo reguliarumas ir planavimas daro didelę įtaką energijos balansui. Taigi asmenys, kurių miegas yra trumpesnis, gali ne tik sunaudoti per daug kalorijų naktį, bet ir sukaupti daugiau kalorijų, palyginti jei tą patį maisto kiekį suvartotų dienos metu [60]. Remiantis skerspjūvio tyrimu, mitybos įpročiai yra susiję su miego trukme. Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 30000 japonų. Ohida ir kt. pastebėjo, kad miego sumažėjimas yra susijęs su netaisyklingu valgymu (apibrėžtą kaip nevalgymą 3 kartus nustatytu laiku), nesubalansuota maisto įvairove ir bandymu valgyti mažiau [61]. Tai patvirtina ir kitas Japonijoje atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad trumpa miego trukmė buvo susijusi su nereguliariu valgymo laiku, užkandžiavimu tarp valgymų, valgymu ne namuose ir kitais nereguliaraus valgymo įpročiais. Kim ir kt. teigia, kad įprastas valgymas (valgymas įprastomis valgymo valandomis nuo pusryčių iki vakarienės) buvo retesnis, o užkandžiavimas ar nereguliarus valgymas (užkandžių dominavimas prieš valgį) dažnesnis tarp asmenų , kurie miegojo trumpai[62]. Dashti H. S. ir kt. savo apžvalgoje, kurioje nagrinėja gyvensenos veiksnių ryšius su miegu formuluoja išvadas, jog trumpa miego trukmė yra susijusi su didesniu bendru suvartojamų kalorijų kiekiu, didesniu absoliučiu riebalų suvartojimu ir dietomis, kuriose yra

19 daug riebalų, o baltymų palyginus mažai ir jie nėra visaverčiai. Autoriai taip pat pamini, jog yra įrodymų, kad trumpa miego trukmė yra susijusi su mažesniu vaisių ir daržovių suvartojimu bei žemesnės kokybės mityba. Taip pat, gali būti, kad miegas turi įtakos mitybos įpročiams ne tik maistingumo, bet ir reguliarumo atžvilgiu. Autoriai pastebi, kad trumpesnę miego trukmę turinčių asmenų mitybos būdas skiriasi nuo tradicinių 3 valgymų per dieną, jie dažniau renkasi sumažinti pagrindinius patiekalus ir padidinti, padažninti, daug energijos turinčių ir malonumą teikiančių užkandžių vartojimą dienos metu, bei vėlyvą vakarą [63]. Nors mokslinės literatūros apie mokytojų mityba nėra daug, tačiau 2009 metų amerikiečių tyrimo, kurio metu buvo tiriami pradinių mokyklų darbuotojai (tarp jų ir mokytojai), rezultatai rodo, jog tiriamieji pasižymi ypač mažu ląstelienos suvartojimu, dideliu antsvorio ir nutukimo pasireiškimu (40 proc. iš 941), be to nustatyta, jog tiriamieji pasižymėjo mažu vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų suvartojimu. Tyrimo išvadose Hartline-Grafton H. L. ir kt. pažymi, jog mokytojai ir mokyklos darbuotojai yra svarbus pavyzdys formuojant vaikų mitybos įpročius, tačiau tyrimo rezultatai rodo, jog yra reikalingos sveikatinimo programos, kurios formuotų teisingus mokytojų ir mokyklos darbuotojų mitybos įpročius [64].

1.5. Rizikos veiksniai

1.5.1. Rizikingas alkoholio vartojimas

Pranešama, kad pagrindinės alkoholio vartojimo priežastys yra pakilios nuotaikos būsena ir stresą mažinantis poveikis, o alkoholiniai gėrimai yra visame pasaulyje gerai žinomas prabangos produktas [65]. Tačiau teigiama, kad pavojingas alkoholio vartojimas sukelia psichologinius sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją, nerimą [66], taip pat sukelia vėžį [67], hipokampo atrofiją ir kognityvinį nuosmukį [68] bei sumažina bendrą smegenų tūrį [69]. Sveikatos problemos sukeliamos alkoholio yra pastebimos ne tik priklausomiems nuo alkoholio žmonėms, bet ir žmonėms, kurie laikinai ar retkarčiais vartoja alkoholį [70]. Pavojingas alkoholio vartojimas darbo vietoje gali pakenkti darbuotojų psichinei ir fizinei sveikatai bei darbo našumui, dėl pablogėjusio pareigų vykdymo, nelaimingų atsitikimų, traumų, pravaikštų, darbuotojų kaitos ir padidėjusių sveikatos priežiūros išlaidų [71]. Deguchi Y. ir kt. pabrėžia, kad mokytojai patiria nuolatinį stresą, susijusį su darbu, ir kadangi profesinis stresas yra girtavimo priežastis, tikimasi, kad tarp mokytojų profesinio streso ir psichinės sveikatos problemų, ypač pavojingo alkoholio vartojimo yra ryšys. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad iš 723 japonų mokytojų (60,3 proc. – moterų ; 39,7 proc. – vyrų), iš jų 14,9 proc. (16,6 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų) buvo siejami su pavojingu alkoholio vartojimu [72]. Moksliniai tyrinėjimai ląstelių lygmenyje atskleidė tvirtus įrodymus, kad alkoholis stipriai sutrikdo miego homeostazę [73]. Stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas sumažina užmigimo laiką, sustiprina ir pagerina NREM miego kokybę ir trukmę. Būtent ši miegą skatinanti alkoholio savybė padaro jį vienu iš dažniausiai vartojamų pagalbinių miego priemonių [74]. Tačiau alkoholio sukeltas miego

20 skatinimas yra trumpalaikis, o antroje nakties pusėje miegas būna labai sutrikdytas. Alkoholikai taip pat kenčia nuo didelių ir užsitęsusių miego sutrikimų, pasireiškiančių stipria nemiga, per dideliu dienos mieguistumu ir pakitusia miego struktūra [75].

1.5.2. Rūkymas ir jo įpročių paplitimas

Alkoholis ir tabako gaminiai yra dažniausios ir socialiai priimtiniausios psichoaktyvios medžiagos visose amžiaus grupėse virš 15 metų, o piktnaudžiavimas jomis yra kenksmingas sveikatai [70]. 2013 m. reitinguose tarp 25 didžiausių sveikatos rizikos veiksnių pasaulyje tabakas ir alkoholis buvo atitinkamai 2 ir 6 vietose [76]. Neinfekcinės lėtinės ligos (vėžys, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei lėtinės plaučių ligos) yra tiesiogiai susijusios su daugiau nei 36 mln. mirčių per metus visame pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, kad tabakas yra didžiausias lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, kova su tabaku yra nepaprastai svarbi siekiant sumažinti priešlaikines mirtis [77]. Lyginant tuos, kurie nerūko cigarečių, ir tuos, kurie rūko cigaretes, pastarieji patiria tokias miego problemas kaip sutrikęs kvėpavimas miego metu, miego apnėja, nemiga ir bloga miego kokybė, šie sutrikimai iššaukia tokias išeitis kaip trumpesnė miego trukmė, padidėjęs miego latentiškumas, dienos mieguistumas ir sunkumas visą naktį išmiegoti nepertraukiamai [78]. Dauguma tyrimų, nagrinėjančių rūkymo problemą, buvo sutelkti į paauglius, nes paauglių rūkymo prevencija yra vienas iš ekonomiškiausių būdų mažinti rūkymo mastą [79]. Pastaruoju metu Europoje ir visame pasaulyje yra vykdoma begalė skirtingų prevencinių programų prieš rūkymą paaugliams, norint padidinti jų veiksmingumą, mokslininkai bando išsiaiškinti veiksnius, kurie sumažina arba padidina šių programų efektyvumą, vienas iš tų veiksnių yra mokytojų rūkymas [80]. 2018 metais Ispanijoje atliktas tyrimas, kuris rėmėsi 2012 metais atliktomis 27503 ispanų mokinių apklausomis, nustatė, jog 23,5 proc. mokinių kasdieną mato savo mokytojus rūkančius. Tyrimas nagrinėjo sąsajas tarp mokytojų ir mokinių rūkymo. Tyrimo rezultatuose skelbiama, kad mokytojų rūkymas didina tikimybę paugliams pradėti rūkyti, be to pastebėtas statistiškai nereikšmingas ryšys, kad jau rūkantiems mokiniams mokytojų rūkymas didina surūkytų per dieną cigarečių skaičių [81].

1.5.3. Elektroninių ryšio priemonių sąsajos su miego kokybe

Lauren Hale ir Stanford Guan 2015 metais atliktoje sistematinėje mokslinių straipsnių apžvalgoje išanalizavo 67 straipsnius, kurie ištyrė ryšį tarp miego kokybės ir elektroninių ryši priemonių naudojimo. Autoriai tegia, kad vienas aplinkos šaltinių, kuris gali sutrikdyti miegą yra elektroninių ryšio priemonių su ekranais naudojimas, kurios dažnai padidina miego latentiškumą, sutrumpina bendrą miego laiką [82]. Apžvalgoje teigiama, kad laikas praleidžiamas prie ekranų yra nepakankamo ir žemos kokybės miego priežastis, veikianti keliais mechanizmais: pirmasis yra laiko poslinkis – kuo daugiau laiko praleidžiama priešais ekranus, tuo mažiau laiko lieka miegoti. Antra,

21 psichologinis ir fizinis susijaudinimas dėl žiniasklaidos turinio, o socialinė sąveika taip pat gali trikdyti gebėjimą užmigti ir miegoti [83]. Galiausiai, šviesos poveikis daro įtaką tiek cirkadiniam miego ir būdravimo ritmui. Poveikis cirkadiniam miego ritmui yra susijęs su fiziologinio miego hormono melatonino slopinimu per ryškios šviesos iš ekranų naudojamų miegamajame [84]. Tai patvirtina ir 2013 metais atliktas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad planšetės („Apple iPad“ viso ryškumo rėžimu) naudojimas prieš miegą po dviejų valandų sukėlė statistiškai reikšmingą melatonino slopinimą [85].

22

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo planavimas ir organizavimas

Stebimasis tyrimas buvo vykdytas pagal planą pavaizduotą 1 paveiksle.

pav. 1 Tyrimo planas

2020 metų gegužės 6 d. buvo gautas pritarimas iš LSMU bioetikos centro, kurio registracijos nr. BEC-GM(M)-112 (1 priedas). Nuo gegužės mėnesio Vilniaus mieste buvo pradėta ieškoti tyrime sutinkančių dalyvauti mokyklų. Kadangi Lietuvoje atsižvelgus į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė neeiliniame posėdyje nuo 2020 metų kovo 16 d. nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai lėmė, kad mokyklose buvo pradėtas vykdyti nuotolinis mokymas. Mokytojai ir visa švietimo sistema nebuvo iš anksto gerai pasiruošusi tokiam mokymo proceso vykdymui visos valstybės mastu. Sistema ir darbuotojai patyrė daug neplanuotų sunkumų šiuo laikotarpiu, tai galėjo apsunkinti šio tyrimo vykdymą.

Balandžio mėnesį buvo išsiųsti 77 laiškai Vilniaus miesto mokyklų (27 progimnazijų ir 50 gimnazijų) vadovams su prašymu leisti vykdyti tyrimą jų vadovaujamoje mokykloje ir sutikimu bendradarbiauti pasidalinant informacija su jų mokykloje dirbančiais mokytojais tyrimo metu. Iš 77 mokyklų vadovų atgalinio ryšio į tris pakartotinus laiškus buvo sulaukta iš 17 – 7 iš jų (Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija; Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija; Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija; Viliaus Žemynos gimnazija; Vilniaus Sietuvos progimnazija; Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija; Vilniaus Antakalnio progimnazija) sutiko, kad jų vadovaujamoje mokykloje būtų vykdomas tyrimas, likusios 10 patikino, kad šiuo sunkiu mokytojams laikotarpiu jos nenori apkrauti savo darbuotojų papildomais užsiėmimais, 50 mokyklų į laiškus neatsakė (mokyklų vadovų sutikimai pridedami prieduose (2 – 8 priedas)). Gegužės 25 d. septynių mokyklų vadovams buvo išsiųsti laiškai su prašymu likus savaitei iki mokslų metų pabaigos pasidalinti anketinės

Mokslinės litertatūros paeiška ir analizė.

Tyrimo metodikos ir instrumento ruošimas.

Bioetikos centro leidimo atlikti tyrimą gavimas.

Anketinės apklausos pirmojo etapo

vykdymas.

Anketinės apklausos antrojo etapo vykdymas.

Tyrimo duomenų analizė ir rezultatų skaičiavimas.

Išvadų ir rekomendacijų

23 apklausos internetine nuoroda, kuri buvo vykdoma google docs. Pirmojo etapo metu sulaukta 124 anketų. Rugpjūčio 24 dieną mokyklų vadovams buvo išsiųstas laiškas su anketinės apklausos nuoroda ir prašymu pasidalinti ja su mokytojais prasidėjus mokslo metams. Iki rugsėjo 7 d. buvo gauta 41 anketinė apklausa, tada mokyklų vadovams buvo išsiųstas prašymas paraginti mokytojus dalyvauti antrame apklausos etape. Iki 14 d. rugsėjo gauta dar 21 anketa, tuomet dar kartą mokyklų vadovų paprašius paraginti mokytojus dalyvauti tyrime iki rugsėjo 29 d. gauta dar 9 anketos – viso antruoju etapu gauta 70 užpildytų apklausų.

2.2. Tiriamųjų atranka

Tyrimo dalyviai pasirinkti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys pedagogo kvalifikaciją turintys skirtingų specializacijų mokytojai, kurie sutiko dalyvauti anoniminėje internetinėje apklausoje.

Įtraukimo kriterijai:

1. Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys pedagogo kvalifikaciją turintys mokytojai;

2. Amžius 22 – 65 pilni metai;

3. Geba kalbėti, rašyti ir skaityti lietuvių kalba.

Atmetimo kriterijai:

1. Fizinio lavinimo specialybė;

2. Per paskutinius 3 mėn. neturėjo nedarbingumo dėl ligos ar chirurginės intervencijos reikalaujančios stacionarinio gydymo.

Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrinamas, nes anketa buvo anoniminė, tiriamojo vardas, pavardė, kontaktai nebuvo klausiami, išskyrus inicialus tam kad būtų įmanoma susieti prieš atostogas ir po jų užpildytas anketas. Tyrimo duomenys buvo panaudoti tik tyrimo tikslams. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Tyrimo procedūros metu galėjo sukelti tik mažus nepatogumus, susijusius su sugaištu laiku.

2.3. Tiriamoji imtis

Pirmajame tyrimo etape dalyvavo 120 mokytojų iš septynių skirtingų mokyklų, Antrajame etape dalyvavo 68 mokytojai iš tų pačių septynių skirtingų mokyklų, pagal užkoduotas anketines apklausas susieti pavyko 47 anketines apklausas. Rezultatai analizuoti I etapo (prieš atostogas) su 120 mokytojų, o II etapo (po atostogų) 47, dalyvavusių tiek pirmame tiek antrame apklausos etape.

24 1 lentelė tiramųjų amžiaus, darbo stažo, krūvio ir KMI pasiskirstymas I ir II etapu

Rodiklis I etapas (n=120) II etapas (n=47) Amžius (m.) Vidurkis±SN 49,89±9,48 49,74±10,64 Mediana 50 51 Max 64 64 Min 22 22 Darbo stažas (m.) Vidurkis±SN 25,44±10,67 24,89±11,51 Mediana 26,5 25 Max 45 45 Min 1 1 Darbo krūvis (val/sav.) Vidurkis±SN 30,13±11,94 29,30±10,50 Mediana 30 27 Max 75 54 Min 4 8 KMI (kg/m2) Vidurkis±SN 25,73±4,5 26,79±4,59 Mediana 25,09 26,22 Max 41,52 38,93 Min 18,81 18,93

pav. 2 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

112 45 8 2 0 20 40 60 80 100 120 I etapas (n=120) II etapas (n=47) Vyrai Moterys

25 pav. 3 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį (proc.)

2.4. Tyrimo metodai ir instrumentas

Tyrimo duomenims gauti pasirinktas apklausos metodas. Apklausa buvo anoniminė ir vykdoma internetinėje platformoje google docs. Apklausą iš viso sudarė 81 klausimas ir/ar teiginys (9 priedas). Apklausos turinį galima suskirstyti į 9 dalis, kurias sudarė tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (trumpoji versija) (IPAQ-LT) (angl. International Physical Activity Questionnaire (IPAQ) 2002 m.). Daugiamatis nuovargio inventorius (E. M. Semets 1955) (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20). Subjektyvi miego kokybė ir atskiros ją apibūdinančios subskalės vertintos Pitsburgo miego kokybės indeksu (D. J. Buysse ir kiti 1988m.)( angl. The Pittsburgh Sleep Quality Index (PSQI)). Norint išanalizuoti subjektyviai patiriamą streso lygį buvo taikoma L. Reederio psichosocialinės įtampos skalė. (Reeder, Chapman, Coulson, 1968). Mityba buvo vertinama atskirais klausimais, kuriuos paruošė darbo autorius kartu su darbo vadove remdamaisis nagrinėta. Siekiant įvertinti nepriklausomą subjektyviai suvokiamos miego kokybės ryšį su gyvensena į į kontrolę buvo įtraukti sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, šeiminė padėtis), darbo stažas, darbo valandų skaičius per savaitę (darbo krūvis), antropometriniai duomenys (KMI), rūkymo įpročiai, alkoholio vartojimas pagal „AUDIT testą“ (Alcohol Use Disorders Identification Test), technologijų vartojimas prieš miegą.

Subjektyvi miego kokybė

Miego kokybė vertinta naudojant Pitsburgo miego kokybės indeksą (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index), (PMKI). PMKI sudaro 19 savižinos klausimų apie praėjusio mėnesio miego kokybę ir 5 papildomi klausimai, kurie atspindi lovos ar kambario partnerio nuomonę apie respondento miegą. Pastarieji klausimai yra naudojami tik klinikinei informacijai, jie nėra įtraukti į PMKI skaičiavimą. Klausimai sudaro septynias komponentes:

66.7 8.3 7.5 11.7 5.8 63.8 4.3 12.8 10.6 8.5 0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0 Vedęs/ištekėjusi

Nevedęs/netekėjusi, bet gyvena su partneriu/partnere Nevedęs/netekėjusi, gyvena vienas/viena

Išsiskyręs(-usi) Našlys(-ė)

26 • Subjektyvi miego kokybė;

• Užmigimo laikas; • Miego trukmė;

• Įprastas miego efektyvumas; • Prabudimai;

• Medikamentų vartojimas; • Aktyvumo sutrikimai dieną.

Tiriamasis, atsakydamas į klausimus, pats įvertina savo miegą pagal keturias gradacijas – nuo 0 balų, kai nėra jokių sutrikimų, iki 3 balų, atspindinčių didelius, su miegu susijusius, sutrikimus („0“ balų rodo, kad sutrikimų nėra, t. y. tiriamasis savo miego kokybę vertina kaip labai gerą, užmiega per 15 min. ir greičiau, miega ilgiau kaip 7 val. per naktį, pastarąjį mėnesį nevartojo migdomųjų, dienos metu nebuvo sunku išlikti žvaliam vairuojant automobilį, bendraujant su kitais žmonėmis, neturėjo problemų įprastinėje veikloje (nedingo susidomėjimas darbu, asmeniniu gyvenimu, nebuvo abejingas, apatiškas) ir t. t. Daugiau balų rodo, kad sutrikimų daugėja, o „3“ balai rodo sutrikimus, susijusius su miegu). Sudėjus komponenčių balus, apskaičiuojamas bendras Pitsburgo miego kokybės indeksas, kuris gali būti nuo 0 iki 21 balo. Didesnis balų skaičius rodo blogesnę miego kokybę. Jei bendras Pitsburgo miego kokybės indeksas daugiau kaip 5 balai, miegas vertinamas kaip „blogas“. Bendro miego kokybės indekso vidinio suderinamumo rodiklis, Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,737, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,715, II etapu 0,707.

PMKI naudojimas klinikiniams tikslas yra laisvai prieinamas (https://eprovide.mapi-trust.org/instruments/pittsburgh-sleep-quality-index), lietuviškoji klausimyno versija gauta susiekus su Mapi Research Trust elektroniniu paštu pateikus prašymą.

Fizinis aktyvumas

Tyrime buvo naudota Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji lietuviška versija. Respondentų buvo prašoma nurodyti savo fizinį aktyvumą – savęs įsivertinimą (žemas, vidutinis, aukštas). Šis klausimynas yra sudarytas ir naudojamas 15 – 69 metų amžiaus grupėms tirti. Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpąją versiją sudaro 7 klausimai, du klausimai, kurie atspindi labai intensyvią fizinę veiklą, du klausimai apie vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą, du klausimai apie ėjimą trunkantį ne mažiau kaip 10 minučių ir vienas klausimas apie laiką praleistą sėdint. Fizinė veikla yra suskirstyta į vidutiniškai ir labai intensyvią fizinę veiklą. Vidutiniškai aktyvi

27 fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutinių pastangų ir dėl kurios šiek tiek padažnėja kvėpavimas. Labai intensyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia didelių fizinių pastangų ir dėl kurios smarkiai padažnėja kvėpavimas. Klausimai yra atviro tipo, respondentas turi įrašyti kiek dienų per pastarąsias 7 dienas skyrė tam tikrai veiklai ir kiek laiko užsiėmė konkrečia veikla per vieną iš tų dienų. Analizuojant anketose pateiktus atsakymus į klausimus buvo vadovautasi IPAQ mokslinio komiteto rekomendacijomis. Fizinio aktyvumo lygmuo buvo nustatomas taikant MET‘ų skaičiavimo metodą. FA galima išreikšti MET/ minutes per dieną arba MET/ minutes per savaitę, pastaroji išraiška yra dažniau naudojama ir siūloma. Duomenų analizei fizinis aktyvumas buvo verčiamas

MET/min./sav. pagal IPAQ mokslinio komiteto pateiktas rekomendacijas

(https://sites.google.com/site/theipaq/scoring-protocol).

Fizinis aktyvumas nustatomas pagal 3 kategorijas:

1 – žemas lygis < 600 MET-min/sav.

2 – vidutinis lygis 600 – 3000 MET-min/sav.

3 – aukštas lygis > 3000 MET-min/sav.

Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas trumpoji lietuviška versija buvo paimta iš oficialaus IPAQ tinklalapio (https://sites.google.com/site/theipaq/questionnaire_links), kuris yra oficialiai naudojamas nemokamai moksliniuose tyrimuose.

Subjektyviai patiriamas nuovargis

Subjektyviam patiriamam stresui įvertinti buvo naudotas daugiamatis nuovargio klausimynas (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20). MFI-20 yra sudarytas iš 5 sričių:

• Bendras nuovargis (Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,718, lyginanat duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,515, II etapu 0,841);

• Fizinis nuovargis (Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,747, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,747, II etapu 0,839);

• Sumažėjęs aktyvumas (Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,790, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,824, II etapu 0,817);

28 • Sumažėjusi motyvacija (Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,625, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,596, II etapu 0,742);

• Protinis nuovargis (Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,739, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,796, II etapu 0,762).

Atsakymus į pagrindinius sričių klausimus tiriamasis turėjo užpildyti atžvelgdamas į pastarųjų keturių savaičių savijautą, įskaitant anketos pildymo dieną. Kiekvieno tiriamojo užpildyto MFI-20 sričių atsakymų variantai (skalėje nuo 1 – taip, tai tiesa iki 5, ne, tai netiesa) buvo perskaičiuoti į standartizuotus balus visoms sritims, kur minimalus galimas balų skaičius 0 (geriausiais įvertinimas – nėra nuovargio), maksimalus – 100 (prasčiausias įvertinimas – patiriamas labai stiprus nuovargis). Tarpusavyje nuovargio skalių vidinio suderinamumo rodiklis, Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,914, lyginanat duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,911, II etapu 0,938.

Subjektyviai patiriamas stresas

Subjektyviai patiriamas stresas buvo matuotas L. Reederio psichosocialinės įtampos skale (Reeder, Chapman, Coulson, 1968). Šią skalę 1972 m. išvertė ir adaptavo Lietuvoje prof. A. Goštautas. Skalę sudaro 7 klausimai, kurie apibūdina psichologinės įtampos išreikštumą. Kiekvieno klausimo atsakymui buvo skirti 4 atsakymo variantai: visiškai sutinku; iš dalies sutinku; iš dalies nesutinku; visiškai nesutinku. Kuo mažesnė balų suma, tuo didesnis psichologinės įtampos lygis. Didžiausia galima balų suma – 28 balai – reiškia, kad asmuo paneigė visas septynias psichologinės įtampos apraiškas, mažiausia – 7 balai, tai reiškia, jog jam būdingi visi septyni L. Reederio skalėje nustatyti psichologinės įtampos požymiai. Tiriamiesiems pateiktame klausimyne ši skalė buvo apversta (didesnis balų skaičius reiškė daugiau įtampos), siekiant, kad visų klausimyno klausimų kryptingumas būtų vienodas, tačiau statistinėje analizėje skalė buvo atversta ir didesnis balų skaičius reiškė mažesnius įtampos lygius. L. Reederio psichosocialinės įtampos skalės vidinio suderinamumo rodiklis, Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,812, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,808, II etapu 0,711.

Alkoholio vartojimas

Alkoholio vartojimui tirti naudota Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) dešimties klausimų Alkoholio vartojimo sutrikimų nustatymo testas (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test) (AUDIT). Šis testas yra laisvai prieinamas (https://auditscreen.org/). Šią skalę sudaro dešimt klausimų apimančių alkoholio vartojimo dažnius, kiekius, su alkoholio vartojimu susijusias

29 aplinkybes (pvz., ar jautė kaltę po išgertuvių; ar kas nors buvo sužeistas dėl gėrimo). Šie klausimai apima 3 sritis:

• Rizikingą alkoholio vartojimą; • Žalingą alkoholio vartojimą; • Priklausomybę nuo alkoholio.

Skalės bendrasis balas gaunamas susumavus visų atsakymų balus, kiekvienas klausimas turi kelis atsakymus, kurie vertinami nuo 0 iki 4 balų. Visų klausimų vertės sudedamos ir apskaičiuojamas bendras balas. Rizikingas alkoholio vartojimas nustatomas surinkus 8 ir daugiau balų. Šios skalės vidinio suderinamumo rodiklis, Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,650, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,719, II etapu 0,691.

Mityba

Mitybos įpročiai buvo vertinami atskirais klausimais, kuriuos paruošė darbo autorius kartu su darbo vadove remdamasis nagrinėta literatūra (Kaip dažnai valgote po vakarienės, 1 – 2 val., prieš miegą?; Kaip dažnai valgote kai atsibundate naktį?; Kaip dažnai jūs valgėte nereguliariai (pvz. Praleisdavote pusryčius, pietus, arba padarydavote labai didelius tarpus tarp valgių)?; Kaip dažnai jūs užkandžiavote tarp pagrindinių valgių nesveikais arba nelabai sveikais užkandžiais (pvz. saldumynais, energiniais batonėliais, greitu maistu ir pan.)?; Kaip dažnai jūs užkandžiavote tarp pagrindinių valgių sveikais užkandžiais (pvz. vaisiais, uogomis, daržovėmis, natūraliomis sultimis ir pan.)?). Šių klausimų vidinio suderinamumo rodiklis, Cronbach alpha, šiame tyrime nagrinėjant I – ojo etapo rezultatus (n=120) buvo 0,617, lyginant duomenis prieš ir po atostogų (n=47), I etapu buvo 0,542, II etapu 0,671.

Siekiant įvertinti nepriklausomą subjektyviai suvokiamos miego kokybės ryšį su gyvensena į daugiamatę regresiją į kontrolę buvo įtraukiami sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, šeiminė padėtis), darbo stažas, darbo valandų skaičius per savaitę (darbo krūvis), antropometriniai duomenys (KMI), rūkymas, technologijų vartojimas prieš miegą. Taip pat apklausoje bus prašoma įvesti savo inicialus, tam kad apklausas būtų galima susieti ir įvertinti pokytį.

2.5. Statistinė duomenų analizė

Tikrintas intervalinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį, naudojant Shapiro-Wilk‘o testą bei įvertinant asimetrijos ir eksceso koeficientų dydžius. Darbe naudota aprašomoji statistika - požymių pasitaikymo dažniai pateikti atvejų skaičiumi ir procentais, intervalinių požymių esant normaliam pasiskirstymui – vidurkis ± standartinis nuokrypis (SD), nesant nenormaliam

30 pasiskirstymui – vidurkis (mediana). Požymių pasitaikymo dažnumo skirtumams vertinti naudotas Chi-kvadrato (2) kriterijus su Fisher‘o Exact patikslinimu esant mažam atvejų skaičiui. I etapo Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI) lygintas tarp grupių naudojant Mann‘o-Whitney (U) ir Kruskal‘o-Wallis‘o (2_{) testus. I ir II etapų požymių palyginimui priklausomai nuo jų pasiskirstymo} naudotas porinis Stjudent‘o kriterijus (t) arba Wilcoxson‘o (Z) testas. Požymių tarpusavio ryšių analizei priklausomai nuo jų pasiskirstymo naudoti Pearson’o (r) ir Spearman‘o (rs) koreliacijos metodai. Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: kai p<0,05 – statistiškai reikšmingas ir p>0,05 – statistiškai nereikšmingas.

31

3. REZULTATAI

3.1. I – ojo Etapo rezultatai (n=120)

Pagal lytį: moterų ir vyrų miego kokybė buvo panaši statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), nors bloga savijauta dienos metu statistiškai reikšmingai (p=0,034) vyrai dažniau skundėsi nei moterys (yra sunkumų 62,5 proc. vyrų ir 21,4 proc. moterų :2=7,057, p=0,034) (1 lentelė).

1 lentelė. Subjektyvios miego kokybės ir atskirų miego komponentų pasiskirstymas pagal lytį (n=120)

Rodikliai Moterys Vyrai 2 _p

n=112 n=8

Subjektyvi miego kokybė, n(proc.): 2,22 0,591 Nėra sunkumų 11(9,8) 2(25,0)

Beveik nėra sunkumų 76(67,9) 5(62,5) Yra sunkumų 22(19,6) 1(12,5)* Dideli sunkumai 3(2,7) 0(0,0)*

Miego latentiškumas, n(proc.): 3,07 0,306 Nėra sunkumų 17(15,2) 3(37,5)

Beveik nėra sunkumų 50(44,6) 4(50,0) Yra sunkumų 32(28,6) 1(12,5)* Dideli sunkumai 13(11,6) 0(0,0)*

Miego trukmė, n(proc.) 3,64 0,285 Nėra sunkumų 30(26,8) 2(25,0)

Beveik nėra sunkumų 34(30,4) 5(62,5) Yra sunkumų 44(39,3) 1(12,5)* Dideli sunkumai 4(3,6) 0(0,0)*

Įprastinis miego efektyvumas, n(proc.): 0,369 1,000 Nėra sunkumų 77(68,8) 6(75,0)

Beveik nėra sunkumų 16(14,3) 1(12,5) Yra sunkumų 14(12,5) 1(12,5) Dideli sunkumai 5(4,5) 0(0,0)*

Miego sutrikimai, n(proc.): 1,679 0,638 Nėra sunkumų 6(5,4) 1(12,5)

Beveik nėra sunkumų 63(56,3) 4(50,0) Yra sunkumų 40(35,7) 3(37,5) Dideli sunkumai 3(2,7) 0(0,0)*

Vaistų miegui vartojimas, n(proc.): 1,554 0,706 Nėra sunkumų 81(73,0) 8(100)

Beveik nėra sunkumų 19(17,1) 0(0,0)* Yra sunkumų 5(4,5) 0(0,0)* Dideli sunkumai 6(5,4) 0(0,0)*

Savijauta dienos metu, n(proc.): 7,057 0,034

Nėra sunkumų 14(12,5) 1(12,5)* Beveik nėra sunkumų 59(52,7) 1(12,5)* Yra sunkumų 24(21,4) 5(62,5) Dideli sunkumai 15(13,4) 1(12,5)*

Miego kokybė, n(proc.): 0,361 1,000 Kokybiškas miegas 24(21,4) 1(12,5)*

Nekokybiškas miegas 88(78,6) 7(87,5)

PMKI balai, vidurkis(mediana) 7,38(7,00) 5,88(6,00) U=381,5 0,482