Rūta Narbutaitė
V kursas, 12 grupėKRŪMINIŲ DANTŲ TIESIOGINIŲ RESTAURACIJŲ
DERVINIAIS KOMPOZITAIS MIKROPRALAIDUMO
VERTINIMAS NAUDOJANT SKIRTINGUS
UNIVERSALIUOSIUS ADHEZYVUS V KLASĖS ERTMĖSE,
ESANT NEVIENODOMS DARBINIO LAUKO SĄLYGOMS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė
Dr. Alma Pranckevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
KRŪMINIŲ DANTŲ TIESIOGINIŲ RESTAURACIJŲ DERVINIAIS KOMPOZITAIS MIKROPRALAIDUMO VERTINIMAS NAUDOJANT SKIRTINGUS UNIVERSALIUOSIUS
ADHEZYVUS V KLASĖS ERTMĖSE, ESANT NEVIENODOMS DARBINIO LAUKO
SĄLYGOMS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ………. Darbo vadovė ………...
(parašas) (parašas) Rūta Narbutaitė, V kursas, 12 grupė Dr. Alma Pranckevičienė
2018-04-30 2018-04-30
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant 0,4 0,2 0
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0 16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus?
Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
aptarimas
22 (1,5 balo) Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 28
Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0
temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5 struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo >20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo balo
yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo balo
poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas, pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS SANTRAUKA 8 SUMMARY 9 ĮVADAS 10 SANTRUMPOS 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA 13 1.1 V klasės ertmės 13
1.2 Savaiminio ėsdinimo adhezyvai 13
1.3 Universalieji adhezyvai 14
1.4 Skirtingos darbinio lauko sąlygos 14
1.5 Lipnusis sluoksnis 15
1.6 Selektyvus emalio ėsdinimas 15
1.7 Polimerizacinis susitraukimas 16
1.8 Mikropralaidumas 16
1.9 Pooperacinis jautrumas 16
1.10 Restauravimo technikos 17
1.11 Universaliųjų surišiklių sudėtyje esančios medžiagos 17
1.12 Adhezijos stiprumas 19
1.13 Termociklinimas 19
1.14 Dažų penetracijos metodas 20
2. MEDŽIAGOS IR METODAI 21
2.1 Atranka ir grupės 21
2.2 Ertmės preparavimas 21
2.3 Ertmių padengimas adhezyvais 21
2.4 Ertmės plombavimas 23
2.5 Termociklinimas 24
2.6 Dantų paruošimas pralaidumo vertinimui 24 2.7 Dantų pjovimas 24 2.8 Pjūvio mikroskopavimas ir pralaidumo vertinimas 25 2.9 Statistinė analizė 25 3. REZULTATAI 26
3.1 Pjūvių mikroskopavimo rezultatai 26
3.2 Statistinės analizės duomenys 29
4. DISKUSIJA 32
5. IŠVADOS 35
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 36 6.1 Padėka 37
6.2 Rėmėjai ir medžiagų tiekėjai 37
6.3 Interesų konfliktas 37
7. LITERATŪRA 38
“KRŪMINIŲ DANTŲ TIESIOGINIŲ RESTAURACIJŲ DERVINIAIS KOMPOZITAIS MIKROPRALAIDUMO VERTINIMAS NAUDOJANT SKIRTINGUS UNIVERSALIUOSIUS
ADHEZYVUS V KLASĖS ERTMĖSE, ESANT NEVIENODOMS DARBINIO LAUKO SĄLYGOMS”
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: atliekant V klasės restauracijas dažnai nepavyksta išvengti
mikropralaidumo. Šio tyrimo tikslas - palyginti skirtingų universaliųjų adhezyvų mikropralaidumą, tiesioginėse V klasės restauracijose, esant nevienodoms darbinio lauko sąlygoms.
Medžiaga ir metodai: tyrime naudota 120 krūminių dantų. Jie suskirstyti į keturias grupes, tiriant
keturis skirtingus universaliuosius adhezyvus (n=30). 1 grupė: 3M ESPE “Single bond”, 2 grupė: Dentsply “Prime&Bond Active”, 3 grupė: Coltene “One Coat 7 Universal” ir 4 grupė: Kuraray
“Clearfil Universal Bond Quick”. Visos grupės buvo suskirstytos į tris pogrupius (n=10), lyginant - A-idealias sąlygas; B-per sausas sąlygas; C-per drėgnas sąlygas. Dantų liežuviniuose ar vestibuliniuose paviršiuose preparuotos V klasės ertmės (3mmX3mmX1,5mm). Ertmės ėsdintos emalio srityje, aplikuotas adhezyvas pagal pogrupių darbinio lauko sąlygas, plombuotos Dentsply “Ceram X”
kompozitu, poliruotos Dentsply “Ceram X gloss” polyrais. Atliktas termociklinimas 55°C ir 5°C±3°C – 3000 ciklų. Dantys dviem sluoksniais lakuoti nagų laku, paliekant 1mm iki restauracijos, o šaknų viršūnės sandarintos vašku. Po to, dantys 24h buvo pamerkti 1% metileno mėlio tirpale. Tada padengti akriline auto-polimerizavimo plastmase, suteikiant bloko formą. Restauracijų viduryje atlikti
transversaliniai pjūviai. Jie mikroskopuoti x4 padidinimu. Dažų prasiskverbimo ilgis matuotas milimetrais ir prasiskverbimo laipsniais. Gauti rezultatai buvo vertinami atsižvelgiant į kiekvienos grupės ir skirtingų darbinio lauko sąlygas.
Rezultatai ir išvados: mažiausiai pralaidus buvo Dentsply “Prime&Bond Active”, 2-3 vietoje, tarp
grupių buvo - Coltene “One Coat 7 Universal” ir 3M ESPE “Single Bond”, tarp jų statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo. Didžiausias pralaidumas pastebėtas Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick”. Geriausiai adhezyvai veikė, esant idealioms ir per sausoms darbinio lauko sąlygoms. Tarp jų statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo. Prasčiausiai tirtieji universalieji adhezyvai veikė, esant per drėgnoms darbinio lauko sąlygoms.
“MICROLEAKAGE EVALUATION USING DIFFERENT UNIVERSAL ADHESIVES ON DIRECT CLASS V COMPOSITE RESTORATIONS IN MOLARS, CONSIDERING VARIOUS
WORKING FIELD CONDITIONS” SUMMARY
The relevance of the problem and the aim of the study: Performing direct class V restorations it is
often hard to avoid microleakage. The aim of this study is to evaluate microleakage, using different universal adhesives on direct class V composite restorations, considering various working field conditions.
Materials and methods: 120 extracted molars were used in this study. They were divided into four
groups, exploring four different universal adhesives (n=30). 1st group: 3M ESPE “Single bond”, 2nd group: Dentsply “Prime&Bond Active”, 3rd group: Coltene “One Coat 7 Universal” and 4th group: Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick”. All four groups were subdivided into 3 subgroups (n=10), evaluating: A-ideal conditions, B-over dry conditions, C-over wet conditions. Class V cavities (3mmX3mmX1,5mm) were prepared on the lingual or vestibular surfaces. On cavities, selective enamel etching was performed and adhesives were applied, considering subgroup working field conditions. Afterwards, cavities were filled with Dentsply “Ceram X” composite and polished, using Dentsply “Ceram X gloss”. Then, all teeth were thermocycled in 55°C and 5°C±3°C distilled water baths for 3000 cycles. Next, root apices was sealed with wax and teeth were varnished with two-layer, clear gel nail polish, leaving 1mm space till restoration margins. Then, teeth were immersed in 1% methilen blue solution for 24 hours. Consequently, they were washed and covered with self-curing acrylic resin, resulting in a preferable block form. In the middle of restoration, teeth were transversally sectioned and microscoped using x4 magnification. Dye penetration lengths were scored in millimeters and permeation degrees. Results were evaluated between different groups and subgroups.
Results and findings: The lowest microleakage was observed in Dentsply “Prime&Bond Active”. 2-3
place, with no significant difference were Coltene “One Coat 7 Universal” and 3M ESPE “Single Bond”. The most permeable adhesive was Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick”. Adhesives
performed best results under ideal and over dry working field conditions, with no significant difference between them. The largest microleakage was observed in over wet working field conditions.
ĮVADAS
Šiais laikais adhezija odontologijoje yra kasdienių klinikinių procedūrų pagrindas. Adhezinės sistemos taip progresavo, kad galima pasiekti įvairių medžiagų sukibimą su danties audiniais [24]. Adhezinės odontologijos pradžia laikomi 1949 metai, kai šveicarų chemikas Dr. Haggeris sukūrė pirmąjį adhezyvą, kuris tuomet kibo tik prie dentino [17]. Surišikliai progresavo nuo labai neefektyvių adhezinių sistemų 1970 ir 1980 metais iki stipriai patobulėjusių pilno ir savaiminio ėsdinimo surišiklių šiandien [24]. Technologijos vystėsi nuo visiško ertmės neėsdinimo iki pilno (4 ir 5 kartos) bei
savaiminio ėsdinimo (6, 7 ir 8 kartų) sistemų [17]. Multifunkciniai universalieji adhezyvai – tai jauniausia odontologinių adhezyvų šeima, rinkoje pristatyta 2011 metais [17]. Tokie adhezyvai gali būti naudojami kaip selektyvūs ar kaip pilno ėsdinimo surišikliai [17].
Pagerėjo ne tik adhezinės procedūros, bet pasikeitė ir ertmių preparavimo filosofija [21]. Dabar nebereikia preparuoti tokios ertmės, kad ji teiktų mechaninę retenciją, daryti įvairių griovelių ar užaštrintų kampų tam, kad išlaikytų restauraciją. Galimybė išsaugoti kuo daugiau kietųjų danties audinių ir atlikti kiek įmanoma mažiau invazyvią procedūrą šiuolaikinėje restauracinėje odontologijoje atsirado tik patobulėjus adhezijai. Medžiagų ir technikų spartus progresavimas buvo pagrįstas noru supaprastinti ir sutrumpinti procedūras bei pasiekti kuo didesnį tiek tiesioginių, tiek netiesioginių restauracijų ilgaamžiškumą [17].
Manoma, jog didžiausias faktorius, lemiantis odontologinės restauracijos nesėkmę, yra atsiradęs mikropralaidumas [2]. Mikropralaidumas yra bakterijų, skysčių, molekulių ar jonų pratekėjimas tarp ertmės sienų ir restauracijos [1,2]. Jo pasekmė gali būti atsiradęs antrinis kariesas, pulpos dirginimas, kraštų spalvos pokyčiai, pooperacinis jautrumas bei restauracijos praradimas [1-5,16,19]. Taigi, sėkmės garantas yra surišiklis, galintis maksimaliai sumažinti mikropralaidumą tarp danties ir restauracijos [2]. Pilno ėsdinimo adhezyvai, iki šiol laikyti auksiniu standartu, nesugeba visiškai apsaugoti danties nuo mikropralaidumo [17]. Dėl to supaprastinti savaimio ėsdinimo adhezyvai greitai užėmė rinką ir tapo dabartine tendencija klinikinėje praktikoje [17]. Atsirado vieno buteliuko universalieji surišikliai, kuriuose visi komponentai yra viename skystyje (rūgštintojas, praimeris ir surišimo derva). Jie iš trijų etapų surišimo procedūros ją sumažino iki vieno etapo [6]. Savaiminio ėsdinimo sistemos tapo
dažniausiu gydytojų pasirinkimu, nes eliminuoja plovimo ir džiovinimo etapus, taip sutaupant “kėdės” ir procedūros laiką bei sumažinant klinikinių klaidų skaičių [6].
Polimerizacinis susitraukimas yra dar viena iš dažniausių kompozitinių restauracijų
mikropralaidumo atsiradimo priežasčių [4,5,7]. Klinikinė tiesioginių dervinių kompozitų restauracijų sėkmė priklauso nuo patvaraus ir efektyvaus surišimo tiek su emaliu, tiek su dentinu [7]. Laikui bėgant
tarp danties kietųjų audinių atsiranda vidiniai tarpai, dėl kurių prarandama adaptacija tarp danties ir kompozito [7]. Taigi, aukšta kraštų sandarumo kokybė yra svarbus veiksnys, lemiantis restauracijos sėkmę ir ilgaamžiškumą [7].
Pastaruoju metu V klasės ertmės yra dažnai naudojamos adhezinių sistemų efektyvumui ištirti [7]. V klasės ertmės lokalizuojasi tarp abiejų dentino/cemento bei emalio audinių [6]. Studijos, tiriančios mikropralaidumą šios klasės ertmėse, nustatė jį esant gerokai didesnį būtent dentenų linijoje esančiose restauracijose [6]. Gydant priekaklelinės srities pažeidimus ir paisant aukštų techninių reikalavimų adhezijai, būtina sąlyga bei tikras iššūkis, net patyrusiam gydytojui - yra ertmės paviršiaus drėgmės kontrolė [1]. Dėl to mikropralaidumą tiriančios studijos, naudojant V klasės tiesiogines restauracijas, vis dar labai aktualios odontologijoje [1].
Tyrimo tikslas:
Ištirti ir palyginti skirtingų universaliųjų adhezyvų mikropralaidumą tiesioginėse V klasės restauracijose, esant nevienodoms darbinio lauko sąlygoms.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti skirtingų universaliųjų adhezyvų mikropralaidumą V klasės tiesioginėse restauracjose, esant idealioms darbinio lauko sąlygoms.
2. Įvertinti skirtingų universaliųjų adhezyvų mikropralaidumą V klasės tiesioginėse restauracjose, esant per sausoms darbinio lauko sąlygoms.
3. Įvertinti skirtingų universaliųjų adhezyvų mikropralaidumą V klasės tiesioginėse restauracjose, esant per drėgnoms darbinio lauko sąlygoms.
4. Palyginti skirtingų universaliųjų adhezyvų mikropralaidumą V klasės tiesioginėse restauracjose, esant skirtingoms darbinio lauko sąlygoms.
5. Ištirti kuris adhezyvas, pasižymi mažiausiu mikropralaidumu, esant skirtingoms darbinio lauko sąlygoms.
6. Ištirti, kuris adhezyvas yra pralaidžiausias, esant skirtingoms darbinio lauko sąlygoms.
Hipotezė Nr. 1:
Visų universaliųjų surišiklių mikropralaidumas, esant atitinkamoms darbinio lauko sąlygoms, bus panašus.
Hipotezė Nr. 2:
Mažiausias universaliųjų adhezyvų mikropralaidumas bus esant idealioms sąlygoms, šiek tiek didesnis – esant per sausoms, o didžiausias – esant per drėgnoms darbinio lauko sąlygoms.
Darbo temos naujumas ir aktualumas:
Tai yra pirmasis mikropralaidumą vertinantis tyrimas, esant skirtingoms darbinio lauko sąlygoms. Taip pat nėra nė vienos studijos, kuri analizuotų būtent šių surišiklių mikropralaidumą. Darbas ypač aktualus jauniems gydytojams-odontologams, kuriems dėl patirties trūkumo, sunku palaikyti idealias darbinio lauko sąlygas, restauruojant tiesiogines V klasės ertmes. Šis tyrimas padėtų išsirinkti paprasčiausios ir trumpiausios atlikimo technikos reikalaujantį universalų adhezyvą, kuris gerai atliktų savo funkciją, esant įvairioms ertmės paviršiaus drėgnumo sąlygoms.
SANTRUMPOS
HEMA – hidroksietilmetakrilatai;
MDP - 10-metakriloiloksidecil dihydrogen fosfatai;
PEN-TA - dipentaeritritol-pentaakrilat-fosforo-acid esteriai; BPDM - bifenil dimetakrilatai;
Bis-GMA - bisfenol A-glicidil metakrilatas; D3MA - dekandiol-dimetakrilit;
CEJ – cemento-emalio jungtis;
POSS - polihidral-oligomerik-silseskvioksanai; TEGDMA - trietilenglikol dimetkrilatai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 V klasės ertmės
V klasės ertmių etiologija gali būti daugiafaktorinė. Dažniausios priežastys yra gumburų
deformacijos, abrazija, atricija, kariesas, periodonto ligos, ar erozijos [1]. Pastaruoju metu indikacijų gydyti labai padaugėjo, ypač - prevencinėje ir restauracinėje odontologijoje [1].
Erozijos dažniausiai pasireiškia V klasės ertmėmis. Šiais laikais erozijos pažeistus dantis galima restauruoti mažiau invazyviai [8]. Esant eroziniam danties nusidėvėjimui dažnai reikia restauracinio gydymo dėl padidėjusio danties jautrumo, estetinių ar funkcinių problemų bei dėl danties kietųjų audinių praradimo [8]. Kai kurie mokslininkai teigia, jog adhezija prie erozijos pažeisto danties audinių gali būti daug sudėtingesnė nei prie sveiko emalio ar dentino [8]. Taip pat adhezija V klasės ertmėse yra labai svarbi dėl nepakankamos retencijos [7].
1.2 Savaiminio ėsdinimo adhezyvai
Rinkoje yra daug adhezinių sistemų. Kyla klausimas yra kurią adhezinę techniką rinktis: pilno ar savaiminio ėsdinimo? Jei pasirinkus pilno ėsdinimo sistemą reikia dviejų ar trijų klinikinių žingsnių, tai savaiminio ėsdinimo - tik vieno ar dviejų [4]. Ji leidžia atlikti trumpiausią klinikinę procedūrą, kokia tik yra įmanoma šiuo metu [5]. Jos tikslas - sumažinti, žmogiškųjų klaidų atsiradimo faktorių, kurių gali būti žymiai daugiau naudojant pilno ėsdinimo ar sluoksniavimo metodikas [4].
Savaiminio ėsdinimo sistemų surišimo mechanizmo pagrindas yra lipniojo sluoksnio suskaidymas ir rūgštinių monomerų penetracija į dentiną, kas lemia hibridinio sluoksnio formavimąsi [4]. Savaiminio ėsdinimo adhezyvai klasifikuojami pagal rūgštingumą: stiprūs (pH≤1), vidutiniai (pH=1,5), ir švelnūs (pH≥2) [17]. Švelnūs savaime ėsdinantys adhezyvai tik paviršutiniškai demineralizuoja dentiną, palikdami hidroksiapatito kristalus aplink kolageno skaidulas, prieinamas galimai cheminei reakcijai [17]. Paprastai iš dentino tubulių lipnieji kimštukai visiškai nepašalinami, dėl to formuojasi negilus, maždaug submikroninio dydžio hibridinis sluoksnis [17]. Stiprūs savaime ėsdinantys adhezyvai demineralizuoja dentiną beveik taip pat kaip ir pilno ėsdinimo surišikliai [17]. Švelnūs savaime ėsdinantys adhezyvai sukelia mažiau pooperacinio jautrumo [17].
Dentino hibridinis sluoksnis sudarytas iš organinio matrikso, hidroksiapatito kristalų ir dervos monomerų [8]. Hibridinio sluoksnio kokybė yra būtina sąlyga, norint pasiekti ilgalaikį dervos-dentino surišimą bei restauracijos ilgaamžiškumą [15]. Efektyvi dentino adhezinė sistema sudaro galimybę surišikliui kruopščiai infiltruoti kolageno tinklą, sujungti bei apimti demineralizuoto dentino paviršiuje esantį kolageną ir hidroksiapatito kristalus, taip pat sudaryti gerai polimerizuotą, patvarų hibridinį sluoksnį [2].
1.3 Universalieji adhezyvai
2011 metais buvo pristatyti universalieji multifunkciniai adhezyvai. Jie taip vadinami, nes gali būti naudojami kaip savaime ėsdinantys, pilno ėsdinimo ir savaiminio ėsdinimo adhezyvai ant dentino ar selektyviai ėsdinantys tik emalį [17]. Ši įvairiapusiška sistema gydytojui leidžia paprasčiausiu būdu naudoti tokią techniką, kokią jis nori.
Universalieji surišikliai leidžia naudoti selektyvią emalio ėsdinimo techniką, kuri sujungia pilno ėsdinimo technikos privalumus, su supaprastintu savaimino ėsdinimo metodu – dentine. Dėl to, universalūs adhezyvai turi ryškiai platesnį aplikacijos panaudojimą nei septintos kartos adhezinės sistemos [17]. Universalūs surišikliai gali būti naudojami adhezijai pasiekti ne tik tiesioginėse restauracijose, bet ir netiesioginėse. Jos yra savaime kietėjančios, šviesa sukietinamos ir yra dvigubo kietėjimo dervos pagrindo cementas, kuris gerai susiriša su cirkoniu, porcelianu ir kompozitu [17].
1.4 Skirtingos darbinio lauko sąlygos
Dažnai paliekami per drėgni ar per sausi regionai ertmės dentino paviršiuje, kas sukelia nevienodą dervos surišimą [7]. Po rūgšties nuplovimo etapo, dentino drėgmė turi būti tinkamai išlaikyta, nes dervos monomerai negali infiltruotis į demineralizuotą dentiną ir užsandarinti dentino tubulių, kas sukelia pooperacinį jautrumą [13].
Pilno ėsdinimo metodika yra labiau jautri, todėl kad, optimalus dentino tubulių užsandarinimas ir hibridizacija su drėgna surišimo technika gali skirtis kiekvienoje surišimo sistemoje [7]. Per drėgnas išėsdintas dentinas po rūgšties nuplovimo iš esmės padidina kolageno tinklelio suirimą, kas trukdo dervos monomerams prasiskverbti pro intertubulinį dentiną [17]. Seilėmis užterštas ertmės paviršius gali susilpninti surišiklio stiprumą, dėl glikoproteinų adsorbcijos, kurie veikia kaip barjeras ir neleidžia monomerams penetruoti dentino kolageno tinklo [26]. Savaiminio ėsdinimo adhezyvai gali būti mažiau jautrūs ertmės užteršimui seilėmis, lyginant su ankstesnių kartų adhezinėmis sistemomis [26].
Surišikliai turi hidrofilines savybes ir dėl savaiminio ėsdinimo adhezyvų paveldėto rūgštingumo, kuris leidžia ne tik modifikuoti/penetruoti lipnųjį sluoksnį, bet ir prasiveržti pro mukopolisacharidus esančius seilėse – taip gerinant surišimo stiprumą [26]. Guptos 2015 tyrime taip pat padaryta išvada, jog vieno žingsnio savaiminio ėsdinimo adhezyvai būna mažiausiai paveikiami seilių užterštumo, lyginant su dviejų žingsnių savaiminio ėsdinimo adhezyvais, bei dviejų žingsnių pilno ėsdinimo adhezyvais [26]. Dentino paviršiaus perdžiovinimas gali pakenkti demineralizuotam dentinui, taip sumažinant dervos monomerų penetraciją į išėsdintą vietą [3]. Todėl dervos žymės ir hibridinis sluoksnis negali pilnai susiformuoti ir sumažėja surišimo stiprumas [3]. Tai paskatina tarpelių formavimąsi tarp danties ir restauracijos jungties, bei padidina riziką mikropralaidumo atsiradimui [3,5].
Vis dėlto, per drėgnos ir per sausos sąlygos išlieka dideliu susirūpinimu[17]. Reikia atsižvelgti ne tik į išorines drėgnumo sąlygas, bet ir į vidines [17]. Dėl to, ertmės paviršius turėtų būti švelniai išdžiovinamas, kol išėsdintas emalis įgauna baltą matinį atspalvį, o dentinas praranda savo blizgesį [17].
1.5 Lipnusis sluoksnis
Lipnusis sluoksnis yra apibūdinamas kaip 1-2 µm struktūra, dengianti natūralų danties emalį ir dentiną [20]. Jis tarnauja kaip fizinis barjeras, kuris sumažina dentino pralaidumą iki 86% [17].
Naudojant deimantinius grąžtelius, ertmės paviršius gali būti padengtas nuosėdomis, kurios susideda iš organinių ir neorganinių medžiagų: suskaldyto hidroksiapatito, taip pat iš suardyto ir denatūruoto kolageno [6,20]. Priklausomai nuo salygų, lipnųjį sluoksnį gali sudaryti seilės ir bakterijos [20]. Šios nuosėdos gali užkimšti dentino tubules, sukurdamos lipniuosius kištukus, mažinančius skysčių judėjimą tubulėmis ir sustabdančius dentino pralaidumą [20]. Sluoksnio storis priklauso nuo ertmės preparavimo technikos ir naudojamų instrumentų [20]. Šio sluoksnio buvimas, gali sukelti dervos-pagrindo restauracijų mikropralaidumą bei neigiamai veikti surišimo stiprumą [6,20]. Dėl to, per adhezines procedūras lipnusis sluoksnis turi būti pašalinamas, modifikuojamas arba impregnuojamas surišikliu, taip sukuriant palankesnę sąveiką su dantimi [20]. Pilno ėsdinimo metu yra pašalinamas lipnusis sluoksnis, dėl to dentino tubulės yra paliekamos atviros, taip padidinamas dentino pralaidumas ir hidraulinis dentino laidumas [14]. Lipnusis sluoksnis yra pilnai ištirpdomas fosforo rūgštimi
(H3PO4) ir po to pilnai išplaunamas vandeniu [17]. Ėsdinimo metu, vyksta demineralizacija,
sumažindama monomero impregnaciją į demineralizuotą dentiną [14]. Savaiminio ėsdinimo surišikliai veikia priešingai - nepašalina lipniojo sluoksnio, tačiau jį modifikuoja ir penetruoja šalia esantį emalį ir dentiną, sukuriant ploną hibridinį sluoksnį, priklausomą nuo pH, sudėties bei polimerizuojančių rūgščių koncentracijos [6].
1.6 Selektyvus emalio ėsdinimas
Didžiausias savaiminio ėsdinimo adhezyvų trūkumas yra nepakankamas emalio ėsdinimas, dėl savo mažo rūgštingumo ir sumažinto žalos poveikio substratui [17]. Tai yra paaiškinama tuo, kad adhezyve esanti rūgštis neįsiskverbia į emalį taip efektyviai, kaip tai padaro fosforo rūgštis, dėl to gali pasireikšti kraštiniai spalvos pokyčiai, ypač prekaklelinėse restauracijose [17]. Ištirta, jog norint pagerinti
savaiminio ėsdinimo surišėjo kraštinį vientisumą, reikia prieš adhezyvo aplikaciją naudoti selektyvų emalio ėsdinimą fosforo rūgštimi [5,27]. Emalio paviršiaus surišimas yra pasiekiamas
1.7 Polimerizacinis susitraukimas
Mikropralaidumas kompozitinėse restauracijose pasireiškia tarp ertmės sienelių ir restauracinių medžiagų, tai dažniausiai atsitinka dėl polimerizacinio susitraukimo [19]. Adhezija yra
lemiamas parametras polimerizacinio susitraukimo kompensacijai tarp audinių ir kompozito [1]. Polimerizacinis susitraukimas pasireiškia, kai monomero molekulės konversijos metu susijungia į polimero tinklą [25].
Per paskutinius metus, gamintojai stengiasi sukurti žemo susitraukimo dervinius kompozitus [7]. Jie mano, jog tai stipriai pagerins kraštinės adaptacijos su restauracija rezultatus [7]. Polimerizacinis susitraukimas gali sukelti marginalinius tarpus, danties skilimus, kompozito skilimus, restauracijų iškraipymus bei pooperacinį jautrumą [7]. Kai kurie autoriai teigia, jog polimerizacinio susitraukimo dydis dvigubai padidėja, kai ertmės gylis, kuris bus pripildomas kompozitu, padidėja nuo 1mm iki 2mm [7]. Todėl, yra daroma išvada, jog kuo gilesnės yra ertmės, tuo yra didesnis susitraukimas ir atsiranda daugiau marginalinių tarpų [7].
C-faktoriumi yra laikomas sujungtų ir nesujungtų ertmės vietų santykis [13]. Tyrimuose teigiama, jog kuo didesnis yra C-faktorius – tuo didesnis restauracijų mikropralaidumas [17]. Tai įvyksta dėl to, kad kuo didesnis polimerizacinis susitraukimas – tuo didesnis yra C-faktorius [17]. Taigi, kuo daugiau danties paviršių yra restauruojama, tuo didesnis yra C-faktorius.
1.8 Mikropralaidumas
Mikropralaidumas tai bakterijų ir jų produktų praėjimas pro restauracijos ir danties susijungimo zoną ir yra viena iš pagrindinių reistauracijų keitimo priežasčių [3,5]. Mikropralaidumas gali ne tik sukelti danties jautrumą, spalvos pokyčius, bet ir polimerizacinį susitraukimą [4,6]. Svarbiausias
faktorius yra surišėjas, galintis maksimaliai sumažinti mikropralaidumo lygį tarp danties ir restauracijos [2,6]. Netgi patobulinus šiuolaikines adhezines sistemas, jos vistiek visiškai neapsaugo nuo
mikropralaidumo emalio ir dentino ribose [6]. Taip yra dėl to, jog dentino ribose pralaidumas yra didesnis, nei emalio ribose [6].
1.9 Pooperacinis jautrumas
Padidėjęs dentino jautrumas yra dažniausas pacientų nusiskundimas. Jis apibūdinamas kaip
skausmas bei diskomfortas, esant šalčiui, karščiui, cheminei ir osmosinei stimuliacijai dėl atsivėrusio kaklelinio dentino [3]. Mikropralaidumas yra viena iš padidėjusio dentino jautrumo atsiradimo priežasčių [3]. Jei dėl dentino ėsdinimo, monomeras pilnai nepenetruoja arba jei adhezyvas yra nepilnai aplikuotas – gali likti tarpai hibridinėje zonoje, taip pat likti apnuogintos kolageno skaidulos [14]. Dėl šios priežasties, okliuzinio streso, ekstremalių temperatūros pokyčių, saldžių dirgilių metu, gali būti paskatintas dentino skysčio judėjimas [14]. Skysčio judėjimas dentino tubulėse traukia
odontoblastus ir tuomet pacientas jaučia skausmą bei pooperacinį jautrumą [14,27]. Tuomet, hibridinis sluoksnis lieka nepilnai impregnuotas, turintis netvirtų sričių, kurios yra labiau linkusios sukelti
mikropralaidumą, kolageno hidrolizę ir jungties degradaciją [17]. Kai šis mechanizmas buvo išaiškintas, savaime ėsdinančių adhezyvų populiarumas sparčiai išaugo. šie surišikliai nepašalina lipniojo sluoksnio, bet jį prijungia prie hibridizuoto komplekso, kas sumažina pooperacinio jautrumo riziką [13,14]. Taip sumažinamas hidraulinis laidumas pro dentino tubules ir nepasireiškia pooperacinis jautrumas [7].
Dar vienas šios adhezinės sistemos privalumas yra tas, jog ji yra mažiau jautri techninikai[13]. Vieno žingsnio adhezyvo aplikavimas turi žemesnį neatitikimą tarp demineralizuoto dentino ir dervos infiltracijos į dentiną, kas gali sumažinti įtaką pooperacinio jautrumo atsiradimui [13].
1.10 Restauravimo technikos
Dažniausias kaip restauracinės medžiagos pasirinkimas yra kompozitas, dėl savo gerų estetinių rezultatų ir pranašių mechaninių savybių, kurios suteikia galimybę minimaliai invazyviam gydymui [1]. Inkrementinis sluoksniavimas ilgą laiką buvo standartinė dervinio kompozito dėjimo technika [13]. Kompozto inkrementai neviršydavo 2 mm storio, dėl adekvačios plombinės medžiagos polimerizacijos [13]. Toks plombavimo metodas sumažina polimerizacinį susitraukimą, taip pat ir C-faktorių [13]. Tačiau, inkrementinio sluoksniavimo technika, turi ir trūkumų. Šiuo būdu yra didesnė tikimybė užteršti ertmės paviršių, bei įtraukti oro tarpelių [13].
Paskutiniu metu, restauracinės procedūros supaprastinamos naudojant bulk-fill techniką [13]. Lyginant su bulk-fill technika, inkrementinis sluoksniavimas užima daugiau laiko [13]. Bulk-fill technika leidžia kompozito dervą sluoksniuoti net iki 5 mm storio dalimis, tai sutrumpina procedūrą [13]. Naujausios bulk-fill kompozitinės dervos turi gerą konversijos laipsnį, mikro-patvarumą, žemą tūrinį susitraukimą bei aukštą polimerizacijos gylį [13]. Nepaisant to, kai kurie tyrimai teigia, kad tokia kompozito plombavimo technika gali sukelti gumburų įlinkimus ir įtampą sąryšyje su adhezyvu, kas gali pasireikšti pooperacinio jautrumo atsiradimu [13]. BS Bolgul 2017 tyrimo išvada yra tokia, jog savaiminio ėsdinimo metodas (Clearfil SE Bond) + ir bulk-fill (SureFil SDR flow) technika sumažina mikropralaidumą [4].
1.11 Universaliųjų surišiklių sudėtyje esančios medžiagos
Adhezyvo sudėtis yra svarbi dalis, kuri gali lemti gerą restauracijos sandarumą ir stabilumą su danties audiniais [19]. Vieno buteliuko adhezyvai savo sudėtyje turi funkcinių rūgštinių monomerų, hidrofilinių monomerų, hidrofobinių monomerų, užpildo dalelių, vandens, įvairių tirpiklių (acetonas, etanolis, butanolis), dervinių komponentų, foto-inhibitorių – ir viskas viename skystyje [17].
Universalių surišiklių matrica yra sudaryta iš hidrofilinių monomerų
(hidroksietilmetakrilatų/HEMA), hidrofobinių monomerų (dekandiol-dimetakrilit/D3MA) ir vidutinių (bisfenol A-glicidil metakrilat/bis-GMA) [17]. HEMA yra hidrofilinis monomeras, kuris penetruoja į kolageno tinklą [2]. Savaime ėsdinantys adhezyvai savo sudėtyje turi HEMOS, kuri veikia kaip
tirpiklis, mažinantis fazių separaciją ir pagerinantis hidrofobinių ir hidrofilinių komponentų maišymasį tirpale, taip padidinatis dentino paviršiaus drėgnumą [17]. HEMA sudrėkina dentiną, taip ryškiai padidindama surišimo jėgą ir sumažindama mikropralaidumą [16,17]. Universalių surišiklių sudėtyje yra bifenil dimetakrilatų (BPDM), dipentaeritritol-pentaakrilat-fosforo-acid esterių (PEN-TA) ir polialkenoic-acid-kopolimerų, kurie gali pagerinti adheziją su danties audiniais [17]. Šių medžiagų kombinacija leidžia universaliems adhezyvams sukurti tiltą tarp hidrofilinio danties substrato ir hidrofobinės dervinės restauracijos, esant skirtingoms paviršiaus sąlygomis [17]. Nesenai
odontologinėse medžiagose pradėti naudoti polihidral-oligomerik-silseskvioksanai (POSS). Jie yra nanostruktūriniai blokai, kurie pagerina fizikines ir mechanines adhezyvų savybes [19].
Naujų adhezyvų sudėtyje galime rasti tokių funkcinių monomerų kaip 10-metakriloiloksidecil dihydrogen fosfatas (MDP), kurių nėra senesnių kartų surišėjuose [17]. Tai hidrofilinis monomeras su švelnaus ėsdinimo savybėmis, kuris leidžia naudoti bet kurią ėsdinimo techniką [17]. Šios molekulės buvimas adhezyvo sudėtyje, lemia didesnį mikro-tempimo jungties stiprumą [5]. Studijos parodė, jog savaiminio ėsdinimo adhezyvo, kuris sudėtyje turi specialų funkcinį monomerą MDP, panaudojimas leidžia formuotis rūgštiniam pagrindui atspariai zonai po hibridiniu sluoksniu ar emalio surišimo sąsajoje [8]. Ši rūgščiai atspari zona užkerta kelią karieso formavimuisi restauracijos dugne [8]. Dažniausiai naudojami tirpikliai yra acetonas, etanolis ir vanduo [19]. Tirpiklis kolageno tinkle pakeičia vandenį bei paskatina dervos monomerų penetraciją į tas vietas [19]. Kai tirpiklio
koncentracija yra per didelė, fotoiniciatorių koncentracija sumažėja ir tarpeliai tarp monomero
molekulių yra okupuojami bei sukelia monomerų konversiją į polimerus, taip sumažinant mechanines adhezyvo savybes bei surišimo stiprumą [19]. Dėl šios priežasties yra būtina tirpiklį iš surišiklio išpūsti su suspausto oro srove [19]. Abate et al. 2016 tyrimas parodė, jog surišikliai, kurie savo sudėtyje turi acetono, labai greitai praranda savo tirpiklį, o tie kurių tirpikliai sudaryti iš vandens – lieka stabilūs [19]. Etanolis yra mažiau jautrus dentino paviršiaus drėgnumui, todėl surišėjus, kurių sudėtyje jo yra – lengviau naudoti [19]. Taip pat, adhezyvai, kurių sudėtyje yra vandens, dėl jo mažo garavimo laipsnio, suformuoja ne vientisą hibridinį sluoksnį, kuris trukdo dervos monomerų polimerizacijai ir surišiklio stiprumas tokiu būdu yra sumažinamas [19]. Adhezyvai su etanoliu turi ilgesnį laiką išdžiūti ir taip susidaro galimybė fazių separacijai [19]. Dėl to adhezyvas turėtų prieš naudojant būti gerai suplakamas [19].
1.12 Adhezijos stiprumas
Per pastarajį dešimtmetį adhezinė odontologija vystėsi greitu tempu [16]. Klinikinė tiesioginių dervinių kompozitų restauracijų sėkmė priklauso nuo patvaraus ir efektyvaus surišimo tiek su emaliu, tiek su dentinu [1,7]. Sunkiausias surišimo tipas yra tarp adhezyvo ir dentino [7]. Sukibimas tarp danties audinių struktūrų ir kompozito turi užtikrinti kraštų vientisumą ir restauracijos retenciją funkcinio apkrovimo, terminės įtampos, vandens sorbcijos ir erdvinių pokyčių metu [1]. Aukšta
kraštinių restauracijos sričių sujungimo kokybė yra būtina sėkmingam gydymui [5]. Todėl labai svarbu turėti kuo stipresnę jungtį tarp adhezyvo ir kietųjų danties audinių. Anksčiau atliktuose tyrimuose teigiama, kad po polimerizacijos, adhezyvo polimerai veikia kaip pusiau-pralaidi membrana, kuri leidžia vandeniui judėti per visą adhezinį sluoksnį [15]. Prasta polimerizacija, pasireiškia adhezyvo polimero didesniu pralaidumu, kuris blogina mechanines savybes [15]. Aktyvus surišiklio tepimas pagerina polimerizacijos efektyvumą bei cheminę sąsają tarp danties ir adhezyvo [18]. Būtina surišiklį išpūsti stipria suspausto oro srove, tam kad išvengti tirpiklio akumuliacijos adhezyve, ir taip apsaugoti jungtį [19].
1.13 Termociklinimas
Termociklinimas yra plačiai naudojamas dirbtinio sendinanimo metodas. Jis imituoja maksimalias ir minimalias burnos temperatūras [3,7]. Jo rezultatai rodo panašumą tarp danties struktūros šiluminės plėtros koeficiento ir restauracinės medžiagos [3]. Termociklinimas gali pagreitinti hidrolizę, taip dirbtinai sendinant restauraciją ir sukelti pakartotinius susitraukimo ir išsiplėtimo slėgio pokyčius, kurie veikia danties/restauracijos surišimo jungtį [8]. Termociklinimo parametrai, gali padėti simuliuoti burnos aplinkos sąlygas in vitro būdu. Tai padeda ištirti ir nuspėti restauracijų patvarumą klinikinėmis sąlygomis [9].
Termociklinimas paveikia jungtį tarp dantų ir restauracijų [7]. Nustatyta, jog norint atlikti tinkamą dirbtinį sendinimą, reikalinga atlikti mažiausiai 500 ciklų vandenyje tarp 5° ir 55° temperatūrų [4]. manoma žmogui per dieną įvyksta maždaug tarp 20 ir 25 terminių ciklų per dieną, kas leidžia manyti, jog 10,000 terminių ciklų prilygsta vieneriems metams kompozitinės restauracijos nešiojimo [5,10]. C.S. Sampaio 2016 tyrime, buvo atliekamas termociklinimas 1000 ciklų [7]. Ant ėsdinto emalio, nebuvo pastebėta jokių kraštinių tarpų, nei prieš, nei po termociklinimo [7]. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo pastebėti tarp adhezinės sistemos ir termociklinimo - dentino grupėse, kurios po
termociklinimo parodė atsiradusius kraštinius tarpelius [7]. Buvo pastebėtas didesnis mikropralaidumas po termociklinimo, nei prieš jį [7]. išvada buvo tokia, jog termociklinimas paveikia restauracijos kraštinį vientisumą dentino ribose, o ėsdintos emalio ribos išlieka stabilios: tiek prieš tiek po
kraštiniai tarpai ne tik dentino riboje, bet ir emalio [7]. Tai tik parodo, kad kuo ilgesnis termociklinimas yra atliekamas, tuo galima pastebėti didesnį adhezinių sistemų mikropralaidumą tarp danties ir
restauracijos. Nors ir ISO TR 11450 rekomenduoja restauracijų sendinimo metodui 500 terminius ciklus, Sampaio studija 2017 parodė, jog 1000 termociklų neparodė statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų grupių [7]. Nazanin Kiomarsi 2017 tyrime, statistiškai reikšmingų duomenų tarp surišimo jungties stiprumo sumažėjimo po 5000 terminių ciklų nebuvo, tačiau po 10,000 terminių ciklų, jungties stiprumas stipriai sumažėjo [10]. Yukari Noda 2017, teigia, jog kuo daugiau terminių ciklų yra atliekama tuo efektyviau yra ištiriamas adhezyvo patvarumas [11]. Pastarojoje studijoje yra manoma, jog adhezinių restauracijų adhezyvo patvarumas pradeda prastėti po 5000 terminių ciklų [11].
1.14 Dažų penetracijos metodas
Įvairiuose tyrimuose naudotos skirtingos technikos mirkopralaidumo įvertinimui atlikti, tokios kaip: dažų penetracija, elektrocheminis metodas, skysčių filtracija, radioizotopų ženklinimas bei analizės su elektroniniu mikroskopu [5]. Iki šiol dažų prasiskverbimo metodas išlieka dažniausiai naudojamas mikropralaidumo vertinimui [1]. Dažų penetracijos metodas išlieka populiariu dėl savo jautrumo, lengvumo ir patogumo naudoti [5]. Gali būti naudojami įvairūs dažai, tokie kaip
fluoresceinas, anilino mėlis, sidabro nitratas, fuksino tirpalas ar metileno mėlis [1]. Metileno mėlio dažai turi 1,2 nm diametro molekules, kurios gali prasiskverbti pro mikroskopinius tarpelius [3]. Tačiau, šis dažų penetracijos būdas yra labai subjektyvus. Jis priklauso nuo danties pjūvio kokybės ir atsitiktinės pjūvio vietos [5]. Kai kurie tyrėjai mano, jog klinikinis restauracijos pralaidumas yra mažesnis lyginant su laboratorijoje atliekamu dažų penetracijos pralaidumu [5]. Mažesnis dažų penetracijos gylis susijęs su didesniu klinikiniu restauracijos ilgaamžiškumu ir išsilaikymu, mažesne antrinio karieso rizika bei mažesniais kraštų spalvos pokyčiais [5]. Nustatyta, jog dažų penetracijos metodu, dentino kraštai prisigeria dažų daugiau, nei emalio kraštai [5]. Šis mikropralaidumo vertinimo metodas taip pat nėra objektyvus ir nelabai tinkamas naudoti dėl savo destruktyvaus pobūdžio, kadangi jis reikalauja dantų pjovimo [5]. Šie trūkumai lėmė, jog buvo sukurtos naujesnės diagnostinės
technologijos, kurios gali ištirti restauracijos adaptaciją, tokios kaip: mikrokompiuterinė tomografija (micro-CT), trijų dimensijų (3D) technika [5]. Neseniai buvo pristatyta neinvazyvi skerspjūvių vaizdavimo technika - optinė koherentiškumo tomografija (OCT), kuri lygina vidines biologines sistemas submikronų skalėje [5]. Ši technologija yra labai perspektyvi, nes jos naudojimas nereikalauja destrukcinio tiriamųjų dantų pjaustymo [5].
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimui atlikti buvo Gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centro pritarimas tyrimo atlikimui Nr.BEC-OF-81 [Priedas Nr.1]. LSMU Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje buvo renkami krūminiai dantys po ekstrakcijos. Iš viso buvo surinkta 120 karieso nepažeistų krūminių dantų, kurie iš karto po pašalinimo buvo pamerkti ir laikyti fiziologiniame tirpale. Dantys kruopščiai nuvalyti nuo apnašų ir minkštųjų audinių liekanų.
2.1 Atranka ir grupės
Atsitiktine tvarka dantys buvo padalinti į keturias grupes po 30 dantų (n=30), tiriant keturis
skirtingus universaliuosius surišiklius: 1 grupė - 3M ESPE™ (Minesota, Jungitnės Amerikos Valstijos) “Single bond”, 2 grupė – Dentsply Sirona© (York, Pensilvanija, Jungtinės Amerikos Valstijos)
“Prime&Bond Active”, 3 grupė - Coltene© (Altstaten, Šveicarija) “One Coat 7 Universal” ir 4 grupė - Kuraray© (Tokijus, Japonija) “Clearfil Universal Bond Quick”. Kiekviena grupė dar padalinta į tris pogrupius (n=10), tiriant skirtingas darbinio lauko sąlygas: A-idealias sąlygas, B-per sausas sąlygas, C- per drėgnas sąlygas. Kiekvienas pogrupis buvo restauruojamas atsižvelgiant į atitinkamas darbinio lauko sąlygas, o toliau visus etapus tęsiant pagal gamintojo instrukcijas.
2.2 Ertmės preparavimas
Visuose 120 dantyse buvo preparuojamos vienodos V klasės ertmės ant lingvalinio (gomurinio) ar vestibulinio danties paviršiaus ties cemento-emalio jungtimi (CEJ), kad ertmė siektų tiek emalio tiek dentino paviršius. Ertmės buvo preparuojamos rožiniais deimantiniais grąžteliais (G801.023
D04.001FG), o išorinė forma suteikta cilindriniais deimantiniais grąžteliais (G836.012 99507FG) [Priedas Nr.2]. Kiekvienai grupei buvo naudojami nauji ir vienodi grąžteliai greitaeigyje antgalyje bei polyrai lėtaeigyje antgalyje. Preparacijos metu kiekvienas dantis buvo aušinamas vandeniu. Po
kiekvieno pogrupio preparacijos grąžteliai buvo pakeičiami naujais. Preparavimas buvo atliktas tais pačiais matmenimis: 3mmX3mmX1,5(gylis) ±0,3mm. Norint užtikrinti kiekvienos ertmės vienodumą, preparacijos metu buvo naudojamas periodontologinis zondas matmenų tikslumo įvertinimui.
Kiekviena ertmė buvo kruopščiai išplaunama bei išsausinama.
2.3 Selektyvus emalio ėsdinimas ir ertmių padengimas adhezyvais
Po preparacijos, dantys buvo tepami adhezyvais. Kiekvieno pogrupio dantys buvo restauruojami laikantis Lentelėje Nr. 1 pateikiamomis gamintojo instrukcijomis ir atitinkamomis darbinio lauko sąlygomis.
Lentelė Nr. 1 Adhezyvo aplikavimo metodikos skirtinguose pogrupiuose
Pogrupiai Adhezyvo aplikavimo metodika
1A (3M ESPE “Single
Bond” esant idealioms darbinio lauko
sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Ertmė išplauta su vandeniu ir išdžiovinta iki tokio sausumo, kad paviršius atrodytų blizgantis. Vienkartiniu aplikatoriumi adhezyvas padengtas visame ertmės paviršiuje ir įtrintas 20s. Išskirstytas švelnia oro srove 5s. ir atlikta polimerizacija 10s.
1B (3M ESPE “Single
Bond” esant per sausoms darbinio
lauko sąlygas)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Ertmė išplauta su vandeniu ir perdžiovinta sausu oru taip, kad ertmės
paviršius atrodytų matinis, o ne blizgantis. Vienkartiniu aplikatoriumi adhezyvas padengtas visame ertmės paviršiuje ir įtrintas 20s.
Išskirstytas švelnia oro srove 5s. ir atlikta polimerizacija 10s.
1C (3M ESPE “Single
Bond” esant per drėgnoms darbinio
lauko sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Ertmė išplauta su vandeniu ir labai lengvai džiovinta sausu oru, norint palikti per drėgną ertmės paviršių, kad jis atrodytų šlapesnis nei idealiomis sąlygomis. Vienkartiniu aplikatoriumi adhezyvas
padengtas visame ertmės paviršiuje ir įtrintas 20s. Išskirstytas švelnia oro srove 5s. ir atlikta polimerizacija 10s.
2A (Dentsply
“Prime&Bond Active” esant idealioms
darbinio lauko sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Rūgštis plaunama su stipria vandens srove dar 15s. Ertmė išsausinta lengva oro srove, paliekant ertmės paviršių blizgangtį. Švariu aplikatoriumi adhezyas paskirstytas ir įtrintas 20s. Vidutine oro srove adhezyvas paskirstytas bent 5 s., kol paviršius tampa blizgus. Instrukcijos nurodo vengti per stiprios oro srovės. Poto atlikta polimerizacija 10s.
2B (Dentsply
“Prime&Bond Active” esant per sausoms
darbinio lauko sąlygas)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Rūgštis plaunama su stipria vandens srove dar 15s. Ertmė perdžiovinta sausu oru taip, kad ertmės paviršius atrodytų matinis, o ne blizgantis. Švariu aplikatoriumi adhezyas paskirstytas ir įtrintas 20s. Vidutine oro srove adhezyvas paskirstytas bent 5 s., kol paviršius tampa blizgus. Instrukcijos nurodo vengti per stiprios oro srovės. Poto atlikta polimerizacija 10s.
2C (Dentsply
“Prime&Bond Active” esant per drėgnoms
darbinio lauko sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Rūgštis plaunama su stipria vandens srove dar 15s. Ertmė labai lengvai džiovinta sausu oru, norint palikti per drėgną ertmės paviršių, kad jis atrodytų šlapesnis nei idealiomis sąlygomis. Švariu aplikatoriumi adhezyas paskirstytas ir įtrintas 20s. Vidutine oro srove adhezyvas paskirstytas bent 5 s., kol paviršius tampa blizgus. Instrukcijos nurodo vengti per stiprios oro srovės. Poto atlikta polimerizacija 10s.
3A (Coltene “One
Coat 7 Universal” esant idealioms
darbinio lauko sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Ertmė išplauta su vandeniu ir išdžiovinta iki tokio sausumo, kad paviršius atrodytų blizgantis. Vienkartiniu aplikatoriumi surišėjas 20s. trintas į ertmę. 5 s. paviršius švelniai džiovintas suspausto oro srove be riebalų. Poto atlikta polimerizacija 10s.
3B (Coltene “One
Coat 7 Universal” esant per sausoms darbinio lauko
sąlygas)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Rūgštis nuplaunama su vandeniu ir išsausinama paliekant perdžiovintą matinį ertmės paviršių. Vienkartiniu aplikatoriumi surišėjas 20s. trintas į ertmę. 5 s. paviršius švelniai džiovintas suspausto oro srove be riebalų. Poto atlikta polimerizacija 10s.
3C (Coltene “One
Coat 7 Universal” esant per drėgnoms
darbinio lauko sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Ertmė išplauta su vandeniu ir labai lengvai džiovinta sausu oru, norint palikti per drėgną ertmės paviršių, kad jis atrodytų šlapesnis nei idealiomis sąlygomis. Vienkartiniu aplikatoriumi surišiklis 20s. trintas į ertmę. 5 s. paviršius švelniai džiovintas suspausto oro srove be riebalų. Poto atlikta polimerizacija 10s.
4A (Kuraray “Clearfil
Universal Bond Quick” esant idealioms darbinio
lauko sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Ertmė išplauta su vandeniu ir išdžiovinta iki tokio sausumo, kad paviršius atrodytų blizgantis. Tuomet vienkartiniu aplikatoriumi adhezyvas įtrintas į ertmės paviršių. Pagal instrukcijas, po adhezyvo aplikacijos nereikėjo laukti dvidešimties sekundžių kaip rekomenduoja kitų surišiklių gamintojai. Tuomet medžiaga paskirstyta lengva oro srove 5 s., kol adhezyvas nebejudėjo. Poto atlikta polimerizacija 10s.
4B (Kuraray “Clearfil
Universal Bond Quick” esant per sausoms darbinio lauko sąlygas)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Rūgštis nuplaunama su vandeniu ir išsausinama paliekant perdžiovintą matinį ertmės paviršių. Tuomet vienkartiniu aplikatoriumi adhezyvas įtrintas į ertmės paviršių. Pagal instrukcijas, po adhezyvo aplikacijos
nereikėjo laukti dvidešimties sekundžių kaip rekomenduoja kitų surišiklių gamintojai. Tuomet medžiaga paskirstyta lengva oro srove 5 s., kol adhezyvas nebejudėjo. Poto atlikta polimerizacija 10s.
4C (Kuraray “Clearfil
Universal Bond Quick” esant per drėgnoms darbinio
lauko sąlygoms)
Selektyvus emalio ėsdinimas 38% fosforo rūgštimi 15s. Ertmė išplauta su vandeniu ir labai lengvai džiovinta sausu oru, norint palikti per drėgną ertmės paviršių, kad jis atrodytų šlapesnis nei idealiomis sąlygomis. Tuomet vienkartiniu aplikatoriumi adhezyvas įtrintas į ertmės paviršių. Pagal instrukcijas, po adhezyvo aplikacijos nereikėjo laukti dvidešimties sekundžių kaip rekomenduoja kitų surišiklių gamintojai. Tuomet medžiaga paskirstyta lengva oro srove 5 s., kol adhezyvas nebejudėjo. Poto atlikta polimerizacija 10s.
2.4 Ertmės plombavimas
Visų keturių tiriamųjų universaliųjų adhezyvų naudojimo instrukcijose buvo leistinas selektyvus ėsdinimas, todėl visose grupėse jis buvo atliktas emalio riboje. Tačiau ėsdinimo ir rūgšties nuplovimo trukmė buvo pateikta skirtingai, todėl viskas buvo atlikta tiksliai pagal kiekvieno gamintojo
instrukcijas. Visose grupėse ėsdinimui buvo naudota ta pati 38 % fosforo rūgštis “PULPDENT Etch-Rite”. Rūgštis buvo išplauta ir ertmė išsausinta skirtingai pagal kiekvieno pogrupio sąlygas (A-idealiomis sąlygomis, B-per sausomis darbinio lauko sąlygomis, C-per drėgnomis darbinio lauko sąlygomis). Po to, aplikatoriumi buvo tepami skirtingų grupių surišėjai skirtingomis kiekvieno
pogrupio sąlygomis tiksliai pagal nurodytas gamintojo instrukcijas. Adhezyvams ir kompozitui kietinti buvo naudojama ta pati šviesa kietinanti lempa “GC Silverlight”, kurios šviesos intensyvumas siekia: mažiausiai 1200 mW/cm2 – daugiausiai 1500 mW/cm2. Kiekvieno pogrupio surišėjai buvo kietinami pagal gamintojo instrukcijoje nurodytą laiką. Visų 120 dantų ertmės buvo plombuojamos tuo pačiu Dentsply “Ceram X” universaliu šviesoje kietinamu kompozitu. Kompozito naudojimo instrukcijoje
buvo nurodyta plombuoti ≤2 mm dydžio medžiagos gabalėliais. Kadangi tiriamųjų dantų ertmės gylis buvo iki 2 mm, tai visos ertmės buvo plombuojamos padengiant ertmę vienu kompozito sluoksniu ir jį sukietinus 10 s., kadangi buvo naudota ≥800mW/cm2 stiprumo kietinimo lempą. Restauracijos
kruopščiai išpoliruotos Dentsply “Ceram X gloss” skirtingo šiurkštumo mėlynais ir baltais polyrus [Priedas Nr.3]. Po šio etapo, visos restauracijos buvo atidžiai apžiūrimos ir zonduojamos norint įvertinti ar ertmės užplombuotos kokybiškai.
2.5 Termociklinimas
Po užplombavimo dantys buvo patalpinti į metalinę tinklinę dėžutę, kuri buvo suskirstyta į 12 dalių, kad visi 12 pogrupių nesusimaišytų ir visi dantys būtų termociklinami vienu metu. Dvi “Hart
Scientific” (model:6022 ir model:7312) didelio tikslumo termo vonelės buvo sustatytos viena šalia kitos ir pripildytos distiliuotu vandeniu. Vienoje vonelėje buvo palaikoma 55°C temperatūra, o kitoje 5°C±3°C temperatūra. ABB pramoninis robotas (tipas: IRB120 M2004) [Priedas Nr.4] buvo
suprogramuotas atlikti 3000 ciklų. Kiekvienoje vonelėje dėžutė su dantimis buvo laikyta po 60s. pakeičiant iš vienos į kitą vonelę per 16sec. Vienas ciklas užtruko 136sec. Termociklinimas vyko nepertraukiamai 4 dienas 17 valandų 13 minučių.
2.6 Dantų paruošimas pralaidumo vertinimui
Po termociklinimo dantų šaknų viršūnės užsandarintos modeliavimo vašku. Visi 120 dantų, likus 1mm iki restauracijos, užlakuoti dvejais sluoksniais permatomu geliniu nagų laku. Buvo naudotas “E&A TOP COAT” gelinis nagų lakas. Dantims padengtiems laku sukietinti naudota “Abody SunONE LED UV Lamp Nail Polish Dryer” šviesa kietinanti lempa skirta nagams [Priedas Nr.5]. Po to, iš UAB EUROCHEMICALS, (Vilnius, Lietuva) naudoti “Methylene blue indicator” metileno mėlio milteliai ir viename litre vandens ištirpinta 10g miltelių taip išgaunant 1% metileno mėlio tirpalą. Visas tirpalas išpilstytas į 12 indelių, kuriuose buvo panardinti kiekvieno pogrupio dantys ir jie tirpale laikyti 24 valandas, kambario temperatūroje. Praėjus laikui, dantys ištraukti iš tirpalo ir kruopščiai išskalauti su vandeniu. Vėliau, visi dantys padengti akriline auto-polimerizavimo plastmase “iTEMP Self Curing Acrylic Resin”, norint suteikti patogesnę bloko formą danties pjovimui. Visi dantys ir toliau laikyti atskiruose indeliuose, kad pogrupiai nesusimaišytų.
2.7 Dantų pjovimas
Dantų pjovimui buvo naudojamas lėtaeigis deimantinis pjūklas Buehler “IsoMet Low Speed Saw” (Model:11-1280-250) [Priedas Nr.6], kuris buvo aušinamas Buehler “IsoCut Fluid” skysčiu.
Kiekvienas dantis per restauracijos centrą transversaliai buvo perpjaunamas ir gaunamas plonas pjūvis [Priedas Nr.7] iš jos centro.
2.8 Pjūvio mikroskopavimas ir pralaidumo vertinimas
Kiekvieno danties pjūvis buvo tiriamas Olympus DP72 “BX43” (Model:U-LHLEDC) mikroskopu po 4X didinimu [Priedas Nr.8]. Kadangi mikroskopas buvo prijungtas tiesiogiai prie kompiuterio, tai leido iš karto padaryti nuotraukas ir išmatuoti dažų prasiskverbimo gylį milimetrais. Hermetiškumas taip pat buvo vertinimas pralaidumo laipsniais: 0 laipsnis = dažai neprasiskverbę; 1 laipsnis = dažai prasiskverbę iki pusės ertmės sienelės gylio; 2 laipsnis = dažai prasiskverbę per visą ertmės sienelės ilgį, tačiau nesiekia ertmės dugno; 3 laipsnis = dažai prasiskverbę per visa ertmės sienelės ilgį ir siekia ertmės dugną [1 pav.].
1 pav. Pralaidumo laipsniai
0 laipsnis 1 laipsnis 2 laipsnis 3 laipsnis
2.9 Statistinė analizė
Gauti rezultatai buvo statistiškai vertinami tarp kiekvienos grupės ir skirtingų darbinio lauko sąlygų. Neparametriniai duomenys buvo analizuojami naudojant Kruskal-Wallis, Mann Whitney-U, Box Plot, Nemenyi ir Wilcoxon analizę. Viskas skaičiuota p<0,05 reikšmingumo lygyje. Skaičiavimai atlikti naudojant Statview 5.0 (SASS). Gauti rezultatai analizuoti ir palyginti.
3. REZULTATAI 3.1 Pjūvių mikroskopavimo rezultatai
Iš viso ištirta 120 dantų. Jų pjūviai mikroskopuoti ir tiksliai išmatuoti milimetrais bei įvertinti dažo prasiskverbimo laipsniais [Lentelė Nr.3]. Lentelėje Nr.2 pateikti kiekvieno danties matavimų rezultatai. Kuo didesnis prasiskverbimo laipsnis ir gylis (mm) – tuo adhezyvas yra labiau pralaidus. Priede Nr.10 yra prisegtos visų pjūvių nuotraukos darytos mikroskopavimo metu.
Lentelė Nr.2 Pralaidumo vertinimo rezultatai laipsniais ir milimetrais kiekvienoje grupėje
Danties numeris 1 A grupė (3M idealios sąlygos) (laipsniai) 1 A grupė (3M idealios sąlygos) (mm) 1 B grupė (3M per sausos sąlygos) (laipsniai) 1 B grupė (3M per sausos sąlygos) (mm) 1 C grupė (3M per drėgnos sąlygos) (laipsniai) 1 C grupė (3M per drėgnos sąlygos) (mm) 1 2 2,23 2 1,05 1 1,25 2 0 0,00 1 0,80 3 5,55 3 1 0,10 0 0,00 2 1,52 4 1 0,27 1 0,92 2 3,04 5 1 0,66 1 0,71 2 1,07 6 2 1,68 2 2,34 2 1,65 7 2 1,19 2 1,74 3 3 8 2 1,73 1 0,69 1 1,06 9 2 1,66 1 1,55 3 4,88 10 2 2,94 2 2,94 2 1,57 Danties numeris 2 A grupė (Dentsply idealios sąlygos) (laipsniai) 2 A grupė (Dentsply idealios sąlygos) (mm) 2 B grupė (Dentsply per sausos sąlygos) (laipsniai) 2 B grupė (Dentsply per sausos sąlygos) (mm) 2 C grupė (Dentsply per drėgnos sąlygos) (laipsniai) 2 C grupė (Dentsply per drėgnos sąlygos) (mm) 1 2 1,35 0 0,00 3 4,47 2 0 0,00 0 0,00 0 0 3 0 0,00 1 0,55 0 0 4 0 0,00 0 0,00 1 0,77 5 0 0,00 1 0,35 1 0,79 6 1 0,08 1 0,23 0 0 7 1 0,22 0 0,00 0 0 8 0 0,00 0 0,00 0 0 9 1 0,32 0 0,00 0 0 10 1 0,12 1 0,03 1 0,65
Danties numeris 3 A grupė (Coltene idealios sąlygos) (laipsniai) 3 A grupė (Coltene idealios sąlygos) (mm) 3 B grupė (Coltene per sausos sąlygos) (laipsniai) 3 B grupė (Coltene per sausos sąlygos) (mm) 3 C grupė (Coltene per drėgnos sąlygos) (laipsniai) 3 C grupė (Coltene per drėgnos sąlygos) (mm) 1 3 2,01 2 1,13 1 1,17 2 3 2,77 3 3,16 1 0,12 3 3 3,49 1 0,48 1 0,31 4 2 1,06 3 2,19 0 0,00 5 3 2,60 2 2,04 2 1,36 6 2 1,62 1 0,09 2 1,72 7 2 1,71 2 1,22 0 0,00 8 2 2,95 2 1,66 0 0,00 9 2 1,55 2 1,58 2 1,97 10 0 0,00 1 1,35 3 2,29 Danties numeris 4 A grupė (Kuraray idealios sąlygos) (laipsniai) 4 A grupė (Kuraray idealios sąlygos) (mm) 4 B grupė (Kuraray per sausos sąlygos) (laipsniai) 4 B grupė (Kuraray per sausos sąlygos) (mm) 4 C grupė (Kuraray per drėgnos sąlygos) (laipsniai) 4 C grupė (Kuraray per drėgnos sąlygos) (mm) 1 3 5,65 3 5,43 3 5,69 2 3 3,75 2 1,7 3 5,57 3 3 2,71 3 5,47 3 5,93 4 3 5,17 3 6,12 3 5,85 5 3 2,85 3 6,69 3 4,92 6 3 1,84 3 5,69 3 6,48 7 3 3,98 3 4,51 3 5,38 8 2 1,31 3 4,64 3 5,69 9 2 2,63 3 4,62 3 6,33 10 3 2,65 3 5,62 3 5,09
Lentelė Nr.3 Dažo prasiskverbimo laipsnių skaitinės reikšmės Skaitinės reikšmės laipsniais: 0 Dažai neprasiskverbia
1 Dažai prasiskverbia iki pusės ertmės sienelės gylio
2 Dažai prasiskerbia per visą ertmės sienelės ilgį, tačiau nesiekia ertmės dugno 3 Dažai prasiskerbia per visą ertmės sienelės ilgį ir siekia ertmės dugną
Apžvelgus tyrimo rezultatus [Lentelė Nr.4] galime matyti, kad mažiausiai pralaidus universalus adhezyvas buvo Dentsply “Prime&Bond Active”. Šis produktas visomis sąlygomis parodė geriausius rezultatus. Esant per sausoms sąlygoms dažai prasiskverbė vidutiniškai tik 0,12mm arba 0,4 laipsnio. Labiau pralaidus jis buvo esant idealioms sąlygoms (0,21mm ir 0,6 laipsniai). Prasčiausiai Dentsply “Prime&Bond Active” veikė esant per drėgnoms sąlygoms (0,67mm ir 0,6 laipsniai).
Esant idealioms sąlygoms, antroje vietoje pagal rezultatus buvo 3M ESPE “Single Bond”
vidutiniškai 1,25mm ir 1,5 laipsniai, trečioje vietoje buvo Coltene “One Coat 7 Universal” (1,98mm ir 2,2 laipsniai). Labiausiai pralaidus adhezyvas buvo Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick”
(vidutiniškai 3,25mm ir 2,8 laipsniai).
Esant per sausoms sąlygoms, antroje vietoje pagal rezultatus buvo 3M ESPE “Single Bond” (1,27mm ir 1,3 laipsniai). Trečioje vietoje Coltene “One Coat 7 Universal” (1,49mm ir 1,91 laipsniai). Prasčiausi rezultatai buvo Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick” vidutiniškai (5,05mm ir 2,9 laipsniai).
Esant per drėgnoms sąlygoms, antroje vietoje pagal rezultatus buvo Coltene “One Coat 7
Universal” (0,89mm ir 1,2 laipsniai), kuris šiomis sąlygomis tarp savo pogrupių parodė aukščiausius rezultatus ir nedaug atsiliko nuo Dentsply “Prime&Bond Active”. Trečioje vietoje liko 3M ESPE “Single Bond” su vidutiniškai 2,46mm ir 2,1 laipsniais. Labiausiai pralaidus buvo Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick”, kurio visos restauracijos sienelės buvo visiškai nusidažiusios (5,69mm ir 3 laipsniai).
Galime pastebėti, jog 3M ESPE “Single Bond” geriausiai veikė esant idealioms sąlygoms, Dentsply “Prime&Bond Active” – esant per sausoms sąlygoms, Coltene “One Coat 7 Universal” – esant per drėgnoms sąlygoms, o Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick” parodė aukščiausius rezultatus – esant idealioms sąlygoms.
Lentelė Nr.4 Tyrimo rezultatų vidurkiai: laipsniais, milimetrais ir procentais. IDEALIOS
SĄLYGOS
PER SAUSOS
SĄLYGOS PER DRĖGNOS SĄLYGOS
3M laipsniai 1,5 1,3 2,1 mm 1,25 1,27 2,46 % (gerų rezultatų) 50 56,66666667 30 DENTSPLY laipsniai 0,6 0,4 0,6 mm 0,21 0,12 0,67 % (gerų rezultatų) 80 86,66666667 80 COLTENE
laipsniai 2,2 1,91 1,2 mm 1,98 1,49 0,89 % (gerų rezultatų) 26,66666667 36,33333333 60 KURARAY laipsniai 2,8 2,9 3 mm 3,25 5,05 5,69 % (gerų rezultatų) 6,666666667 3,333333333 0
3.2 Statistinės analizės duomenys
Gauti rezultatai palyginti taikant statistinę analizę ir naudojant Kruskal-Wallis, Box Plot, Mann Whitney-U, Nemenyi ir Wilcoxon testus. Jie atlikti norint patikrinti ar skirtumai tarp grupių ir darbinio lauko sąlygų yra statistiškai reikšmingi.
Naudojant Kruskal-Wallis metodiką, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai pagal grupes: p=6.0933e-16 [2 pav.] ir pagal sąlygas: p=0.71046 [3 pav.] [F (3, 116) = 73.946, p = 6x10-16]. Pagal grupes, geriausi rezultatai buvo Dentsply “Prime&Bond Active”, antroje vietoje Coltene “One Coat 7 Universal”, trečioje vietoje 3M ESPE “Single Bond”, o ketvirtoje - Kuraray “Clearfil Universal Bond Quick” [2 pav.].
2 pav. Kruskal-Wallis rezultatų analizė pagal grupes.
Lyginant rezultatus pagal darbinio lauko sąlygas [3 pav.], geriausi rezultatai buvo gauti esant idealioms sąlygoms. Šiek tiek prastesni rezultatai buvo gauti esant per sausoms sąlygoms, o prasčiausi – esant per drėgnoms sąlygoms.
3 pav. Kruskal-Wallis rezultatų 4 pav. Box Plot rezultatų
analizė pagal darbinio lauko sąlygas. analizė pagal grupes.
Taip pat, buvo naudota Box Plot analizė norint apžvelgti rezultatus pagal grupes [4 pav.] ir pagal sąlygas [5 pav.].
5 pav. Box Plot rezultatų 6 pav. Mann-Whitney-U test rezultatų
analizė pagal sąlygas. palyginimas tarp skirtingų grupių.
Wilcoxon testo [7 pav.] rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp Dentsply ir 3M (z=-4.011), Kuraray ir 3M (z=4.638), Coltene ir Dentsply (z=3.655), Kuraray ir Dentsply (z=4.782) bei Kuraray ir Coltene (z=4.453), tarp visų surišiklių (p<0.001). Taip pat Wilcoxon testas parodė, jog yra statistiškai reikšmingi skirtumai tarp idealių ir per drėgnų darbinio lauko sąlygų (z=-3,35 ;p < 0.001) [8 pav.].
7 pav. Wilcoxon test rezultatų 8pav. Wilcoxon test rezultatų
palyginimas tarp skirtingų grupių. palyginimas tarp skirtingų darbinio lauko sąlygų.
Atlikus Nemenyi test statistinę analizę pastebėta, jog tarp 3M ESPE “Single Bond” ir Coltene “One Coat 7 Universal” statistiškai reikšmingų rezultatų skirtumo nebuvo (kritinis skirtumas 0.32) [9 pav.]. Tarp visų likusių grupių rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (reikšmingumo lygis 0.05).
9 pav. Nemenyi test rezultatų 10 pav. Nemenyi test rezultatų palyginimas
palyginimas tarp skirtingų grupių. tarp skirtingų darbinio lauko sąlygų.
Nemenyi test atskleidė, jog tarp idealių ir per sausų darbinio lauko sąlygų, statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat nebuvo [10 pav.]. O tarp pastarųjų sąlygų ir per drėgnų - rezultatai statistiškai reikšmingi.
