Angelina Cvilik
V kursas, 3 grupėRYŠYS TARP GALVOS IR KAKLO PADĖTIES IR
APATINIŲ KANDŽIŲ SUSIGRŪDIMO ESANT ANGLE II
KLASĖS ANOMALIJOMS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Prof. Kristina Lopatienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
RYŠYS TARP GALVOS IR KAKLO PADĖTIES IR APATINIŲ KANDŽIŲ SUSIGRŪDIMO ESANT ANGLE II KLASĖS ANOMALIJOMS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ……… Darbo vadovas……… (parašas) (parašas)
……… .……… (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20….m. ………. 20….m. ………. (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:………...
Recenzentas:………. (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data:……… Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir
išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susijusios su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ...8
SUMMARY ...9
ĮVADAS ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
1.1. Dantų lanko susigrūdimas ...12
1.2 Angle II klasė ...14
1.3 Galvos ir kaklo padėtis ...15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ...18
3. REZULTATAI ...23
3.1. Tiriamųjų grupių bendroji charakteristika ...23
3.2. Cefalometrinės analizės matmenys ...23
3.3. Pagrindinių cefalometrinių duomenų palyginimas ...25
3.4. Galvos padėties palyginimas ...25
3.5. Kaklo padėties palyginimas ...26
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...27
5. IŠVADOS ...29
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...30
RYŠYS TARP GALVOS IR KAKLO PADĖTIES IR APATINIŲ KANDŽIŲ SUSIGRŪDIMO ESANT ANGLE II KLASĖS ANOMALIJOMS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Dantų susigrūdimas yra labiausiai paplitusi netaisyklingo dantų lanko anomalija. Lietuvoje apatinio dantų lanko susigrūdimo paplitimas, kuomet trūksta 2,1 mm ir daugiau, siekia 35,4 %, tarp vyresnių vaikų ši anomalija yra dar dažnesnė. O Angle II klasės moliarų santykis stebimas tarp 27,66 % Lietuvos 7–15 metų moksleivių. Įvertinus atliktų tyrimų duomenis, nustatytas dantų susigrūdimo ir Angle II klasės anomalijų ryšys su galvos ir kaklo padėtimi, tačiau nebuvo atlikta tyrimų, nustatančių apatinių kandžių susigrūdimo įtaką Angle II klasės tiriamųjų galvos ir kaklo padėčiai. Darbo tikslas yra nustatyti galvos ir kaklo padėties ryšį Angle II klasės pacientams su apatinių kandžių susigrūdimu.
Medžiaga ir metodai. 119 tiriamųjų buvo atrinkta iš LSMU Ortodontijos klinikos pacientų duomenų bazės. 69 (58,0 proc.) pacientai priskirti tiriamųjų be apatinių kandžių susigrūdimo grupei, 50 (42,0 proc.) pacientų – tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu grupei. Cefalometrinė analizė atlikta vertinant ir 6 kaklo slankstelius. Taip pat atlikta vietos apatiniame dantų lanke analizė. Buvo vertinamas apatinio žandikaulio diagnostinis modelis. Dantų lanko vietos trūkumo ar pertekliaus riba nustatyta 2 mm: pacientai su arba be apatinių kandžių susigrūdimo, kuomet trūksta < 2 mm vietos, pacientai su apatinių kandžių susigrūdimu, kuomet trūksta ≥ 2 mm vietos.
Rezultatai. Nustatant galvos ir kaklo padėties ryšį duomenys statistiškai reikšmingai nesiskiria tiriamosiose grupėse.
Išvados. Nustatyta, kad galvos ir kaklo padėtis Angle II klasės tiriamiesiems su apatinių kandžių susigrūdimu statistiškai reikšmingai nesiskiria lyginant su tiriamaisiais be susigrūdimo.
Raktiniai žodžiai. Angle II klasė, apatinio dantų lanko susigrūdimas, galvos laikysena, kaklo laikysena.
THE RELATIONSHIP BETWEEN HEAD AND NECK POSTURE IN ANGLE CLASS II WITH LOWER INCISOR CROWDING
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Dental crowding is the most common feature of malocclusion. In Lithuania the prevalence of lower dental arch crowding equal or greater than 2,1 mm reaches 35,4 % among 7-15 year old schoolchildren and is even more frequent among older children. The Angle class II molar relationship was detected in 27,66 % of Lithuanian 7-15 year old schoolchildren. The evaluation of the studies results revealed the correlation between dental crowding and Angle class II with the head and craniocervical posture. However, there have been no studies done to determine the lower incisors crowding influence on head and craniocervical posture of Angle class II subjects. The aim of this study was to investigate the relationsip of head and craniocervical posture in Angle class II patients with lower insicors crowding.
Material and the methods. For this stedy we analyzed the pretreatment records of 119 patients treated in Deparment of Orthodontics, LSMU. Sixty-nine (69, 58,0 %) subjects had no lower anterior teeth crowding and fifty (50, 42,0%) had lower anterior teeth crowding. Cephalometric analysis was done and evaluating included six cervical vertebrae. Lower dental arch was analyzed using diagnostic model. All selected subjects were devided into two groups with dental crowding larger or equal than 2 mm and a control group with dental crowding lower than 2 mm.
Results. There were no statistically significant differences of head and craniocervical posture between the study groups.
Conclusion. It was found that the position of head and neck in the Angle II class subjects with lower incisors crowding had no statistically significant difference in comparison with control group.
10
ĮVADAS
Ortodontinių anomalijų paplitimas yra didelis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis yra nustatyta, kad JAV net du trečdaliai populiacijos turi tam tikrą ortodontinę anomaliją [1]. Europoje sąkandžio anomalijų paplitimas taip pat yra labai didelis. Šiaurės Europoje – Danijoje – ištyrus 1700 9–18 m. amžiaus vaikų, tik 14 % tiriamųjų turėjo normalų sąkandį, o Norvegijoje tarp 2349 7–8 metų vaikų taisyklingą sąkandį turėjo kur kas daugiau – net 41,3 % tiriamųjų [2]. Lietuvoje atlikto epidemiologinio tyrimo duomenys parodė, kad tarp 1681 ištirtų 7–15 m. amžiaus moksleivių tik 257 vaikai turėjo taisyklingą sąkandį, tai sudaro tik 15,3 %. Tai reiškia, jog Lietuvoje net ~85 % mokyklinio amžiaus vaikų turi tam tikrą sąkandžio sutrikimą [3].
Angle II klasės moliarų santykis stebimas tarp 15 % JAV 12–17 metų vaikų. Europoje stebimas didesnis šios anomalijos paplitimas: Danijoje jis sieka 24 % tarp 9–18 m. vaikų, Norvegijoje 21,9 % tarp 7–8 m. amžiaus vaikų[2]. Lietuvoje tarp 7–15 metų moksleivių Angle II klasės moliarų santykio paplitimas yra didžiausias tarp paminėtų šiaurės Europos šalių ir siekia 27,66 % [3]. Tokį didelį paplitimo skirtumą tarp JAV ir kitų šalių galima aiškinti skirtinga rasine ir etnine kilme [2].
Dantų susigrūdimas yra labiausiai paplitusi netaisyklingo dantų lanko anomalija [4]. Tik šiek tiek daugiau nei 50 % JAV 8–11 m. amžiaus vaikų turi taisyklingoje padėtyje dantų lanke esančius kandžius, 12–17 m. amžiaus grupėje šis skaičius sumažėja dėl nuolatinių dantų išdygimo [2]. Lietuvoje tarp 7–15 metų amžiaus moksleivių mažiau nei 2 mm vietos trūkumą dantų lanke turi 64,72 %. Apatinio dantų lanko susigrūdimo paplitimas, kuomet trūksta 2,1 mm ir daugiau, siekia 35,4 %, tarp vyresnių vaikų ši anomalija yra dažnesnė [3]. 2013 m. LSMU Kauno Klinikose atlikto tyrimo metu nebuvo rastas ryšys tarp dantų susigrūdimo ir šoninio kryžminio sąkandžio, sagitalinių ir transversalinių duomenų, taip pat tonzilių ar adenoidų hipertrofijos [5]. Vis dėlto mokslinėse studijose nustatyta, jog vietos trūkumas dantų lanke turi ryšį su kitomis organizmo struktūromis: kaklo slanksteliais, galvos ir kaklo padėtimi.
D’Attilio ir kt. Italijoje atliko kaklinės stuburo dalies slankstelių ištyrimą skeletinės Angle I, II ir III klasės 120 tiriamųjų, kurių amžiaus vidurkis 9,5 m.. Tiriamieji su skeletine II klase parodė reikšmingą kaklinės dalies stuburo slankstelių ištiesimą – galvos palinkimą į priekį, t.y. jų galva buvo priekinėje padėtyje lyginant su I ir III Angle klasės grupėmis [6]. (SN-CVT)
Danijoje, Kopenhagos universitete, Solow ir Sonnesen tirdami 7–13 m. amžiaus 96 vaikus nustatė, kad priekinių dantų susigrūdimas turi ryšį su galvos-kaklo padėtimi ir tarp pacientų, turinčių
11 didesnį nei 2 mm dantų susigrūdimą, galvos-kaklinės stuburo srities kampai (SN-OPT, SN-CVT) būna 3-5 laipsniais didesni, t.y. galva būna priekinėje padėtyje [7].
Taigi, tiek Solow ir Sonnesen, tiek D’Attilio ir kt. atrado, kad tiek skeletinė Angle II klasė, tiek apatinių dantų lanko susigrūdimas, kai vietos trūkumas yra didenis nei 2 mm, turi ryšį su galvos ir kaklo padėtimi. Negana to, reikšmingas pokytis nustatytas tarp tų pačių matmenų, kurie reiškia, jog minėtos būklės asocijuojasi su priekine galvos padėtimi.
Įvertinus atliktų tyrimų duomenis, nustatytas dantų susigrūdimo ir Angle II klasės anomalijų ryšys su galvos ir kaklo padėtimi, tačiau nebuvo atlikta tyrimų, nustatančių apatinių kandžių susigrūdimo įtaką Angle II klasės tiriamųjų galvos ir kaklo padėčiai.
Darbo tikslas
Nustatyti galvos ir kaklo padėties ryšį Angle II klasės pacientams su apatinių kandžių susigrūdimu.
Uždaviniai
1. Nustatyti galvos padėties pokyčius Angle II klasės tiriamiesiems su apatinių kandžių susigrūdimu.
2. Nustatyti kaklo padėties pokyčius Angle II klasės tiriamiesiems su apatinių kandžių susigrūdimu.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų lanko susigrūdimas
XIX a. padidėjo dantų susigrūdimo paplitimas, pagal vieną iš teorijų, tai siejama su tuo metu visame pasaulyje pasklidusiais šiuolaikiniais maisto gamybos būdais [8]. Didesnis minkšto maisto prieinamumas yra susilpnėjusio kramtymo aparato priežastis, o to pasekmė – nebeskatinamas dantų lanko augimas ir stebimas daug mažesnis dantų nudilimas. Dėl to vystosi didesnis dantų susigrūdimas, trečiųjų krūminių dantų retencija ir mažiau stabili okliuzija [8, 9]. Pasikeitus raumenų pusiausvyrai, padidėjo perioralinių raumenų tonusas ir sumažėjo lingvalinis liežuvio spaudimas, todėl dantims sumažėjo vietos dantų lanke, stebimas didesnis dantų susigrūdimas [10]. Tyrimai, atlikti su senovės egipto gyventojų skeletais iš Amarnos miesto Egipte, rodo didelį dantų nusidėvėjimą, bet visiškai nežymų dantų lanko susigrūdimą, skirtingai nei šiuolaikinių žmonių. Buvo stebimas ne tik natūraliai taisyklingas dantų išsidėstymas dantų lankuose, bet ir trečiųjų krūminių dantų išdygimas taisyklingoje padėtyje ir netgi funkcijos atlikimas. O dantų nudilimą lydėjo ir dentino atsidengimas okliuziniuose paviršiuose, net labai jaunų individų [8].
Kitais tyrimais teigiama, kad dantų ir žandikaulių alveolių dydžiai yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys nuolatinių dantų lanko būklę. Sutrikus dantų dydžių ir dantų lanko dydžio pusiausvyrai, ima veikti kompensaciniai mechanizmai, dėl to išsivysto dantų susigrūdimas, gili Spee kreivė, netaisyklingas dantų ašies polinkis [4]. Danties dydį galima apibrėžti kaip ilgį nuo medialinio iki distalinio paviršiaus. Pasak Garn, Potter ir kt., danties dydis mezio-distaline kryptimi visų pirma priklauso nuo genetikos. Pavyzdžiui, apatinio žandikaulio dantų dydis yra užkoduotas šešiose chromosomų genų vietose. O dantų dydis yra poligeniškas ir nuolat kintantis [11, 12]. Ir nors nustatyta, jog vyrai turi didesnių matmenų dantis, dantų susigrūdimas yra labiau paplitęs tarp moterų [13, 14].
Dantų dydžių ir dantų lanko neatitikimas su amžiumi didėja [14]. Tai lemia ir progresuojantį dantų susigrūdimą. Jonsson ir Magnuson teigia, jog turima vieta priekiniame apatinių dantų segmente yra mažiausia, kuomet išdygsta šoniniai kandžiai, tačiau vėliau pieninių ir nuolatinių dantų dydžių neatitikimas ir Leeway tarpas laikinai sumažina priekinių dantų susigrūdimą. Paskui, vyraujant priešingų krypčių jėgoms, dantų lankai trumpėja ir pasireiškia priekinių dantų susigrūdimas. Tai nustatyta ilgą laiką stebint gydytus ir negydytus pacientus, tarp jų paauglius su aktyviais skeleto ir dantų pokyčiais bei suaugusius su laipsniškais pokyčiais [15]. Margaret E. Richardson ir
13 bendraautoriai ilgalaikių tyrimų metu nustatė apatinio žandikaulio dantų lanko vietos pokytį: 7 ir 11 metų vaikams susigrūdimas mažėja 1 mm, o nuo 13 iki 18 metų vaikams dantų susigrūdimas ima didėti ir vyksta ryškiausi pokyčiai, nes susigrūdimas vidutiniškai padidėja net 2,3 mm. Vietos trūkumas tampa stabilus arba didėja nereikšmingai trečiajame tiriamųjų dešimtmetyje ir vėliau vėl ima didėti [16]. Jonnson ir Magnuson taip pat patvirtino šią teoriją ištyrę 7–17 metų pacientus, pakartojo tyrimą ir po 25 metų. Palyginę 308 tiriamųjų rezultatus jie nustatė, jog reikšmingai padidėjo apatinio lanko susigrūdimas tiek negydytiems, tiek gydytiems neekstrakciniu būdu pacientams. Apatinio lanko dantų susigrūdimas gydytiems neekstrakciniu būdu po 25 metų padidėjo 25.6 %, jiems susigrūdimas didėjo netgi žymiai labiau nei iš viso negydytiems tiriamiesiems [15].
Kituose tyrimuose teigiama, kad kandžių būsima netaisyklinga padėtis gali būti matoma radiogramose, dantims dar net neišdygus. Taigi gydytojas, remdamasis klinikiniais duomenimis ir radiogramomis, gali informuoti tėvus apie galimą netaisyklingo sąkandžio problemą ateityje [17]. O Leighton, stebėdamas 200 vaikų, kai jų sąkandis keitėsi iš pieninio į nuolatinį, pastebėjo ryšį tarp vietos dantų lanke pieniniame sąkandyje ir vėlesnio nuolatinių kandžių susigrūdimo. T.y. vaikai, kurie pieniniame sąkandyje turėjo 6 mm arba daugiau vietos pertekliaus, vėliau pasižymėjo kandžių taisyklinga padėtimi, o tiriamieji, turėję mažiau vietos pieniniame dantų lanke, vėliau turėjo reikšmingą kandžių susigrūdimą [18].
Kiti mokslinėje literatūroje kontraversiškai vertinami su vėlyvu apatinio žandikaulio dantų susigrūdimu susiję veiksniai yra trečiųjų moliarų buvimas ar dygimas ir nuolatinis dantų slinkimas medialiai [19, 20]. Tufekci su bendraautoriais atlikę apklausą išsiaiškino, jog net 36 % Amerikos ir tik 18 % Švedijos ortodontų pritaria, jog tretieji krūminiai dantys gali veikti į priekinį žandikaulių segmentą ir sukelti apatinių kandžių susigrūdimą [21]. R. Stanaitytė ir kt., atlikę sisteminę literatūros apžvalgą, apibendrino, jog literatūroje vis dar prieštaringai yra vertinama trečiųjų krūminių dantų įtaka apatinių priekinių dantų susigrūdimui [14].
Kitus skirtingų autorių nustatytus pagrindinius veiksnius, prisidedančius prie apatinio dantų lanko priekinio segmento susigrūdimo, R. Stanaitytė ir kt. suskirstė į tris grupes. Dentaliniai veiksniai apima burnos mikroflorą išdygus nuolatiniams dantims, ankstyvą pieninių dantų netekimą, aplinkinių minkštųjų audinių spaudimą, dantų dydį. Skeletiniai veiksniai siejami su netaisyklingu sąkandžiu, minkštaisiais audiniais, apatinio žandikaulio augimu vėlesniame amžiuje ir sąnarinės ataugos augimu vertikalia kryptimi, sukeliančiu trečiųjų krūminių dantų netaisyklingą padėtį žandikaulyje. O bendriniai veiksniai yra amžius, rasė ir lytis [14].
14 2013 m. LSMU Kauno Klinikose atliktame tyrime tarp pacientų, besikreipiančių dėl ortodontinio gydymo, lengvą susigrūdimą turėjo 32,9 % (2-4 mm), vidutinį (5-9 mm) 34,2 % ir sunkų 7,9 % (>9 mm). [5] Anot Horowitz ir Hixon, apatinis dantų lankas turi būti dėmesio centre atliekant vietos analizę, nustatant diagnozę ir planuojant gydymą, nes apatinio žandikaulio alveolės anatomija labiau apriboja gydymo galimybes nei viršutinio žandikaulio. Taip pat apatinio žandikaulio alveolėje vyksta mažesni augimo pokyčiai negu viršutinio žandikaulio [22].
1.2 Angle II klasė
Tarp Lietuvos 7–15 metų moksleivių Angle II klasės moliarų santykis stebimas net 27,66 % [3]. II klasės pacientai dažniausiai pasižymi nepakankamai išsivysčiusiu apatiniu žandikauliu, dėl kurio pasireiškia ir išgaubtas profilis, neestetiškos veido dalių proporcijos, dantų lankų sutrikimai. Aplinkos ir genetiniai faktoriai bei jų sąveika yra siejama su II klasės netaisyklingu sąkandžiu, tačiau specifiniai etiologiniai veiksniai, sukeliantys dentalines ir skeletines II klasės anomalijas, nėra pilnai žinomi [23].
Netaisyklingas sąkandis siejamas su specifiniais veiksniais, tokiais kaip teratogenai, augimo ir vystymosi sutrikimai, genetika (pvz., neproporcingų žandikaulių dydžio paveldėjimas), parafunkcijos (nykščio čiulpimas, netaisyklinga liežuvio padėtis ir t.t.) [1]. Vieni iš rizikos veiksnių, veikiantys prenataliniame laikotarpyje, yra alkoholis (alkoholinis vaisiaus sindromas) ir priešlaikinis gimdymas, jie siejami su retrognatiniu apatiniu žandikauliu ir II klasės sąkandžiu [23]. Prie postnatalinių veiksnių priskiriami žemas socialinis ir ekonominis statusas, ėduonies sukelti pokyčiai dantų lanke, priešlaikinis pieninių dantų netekimas, čiulpimo, rijimo ir liežuvio padėties ramybės metu parafunkcijos [23]. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis parafunkcinis čiulpimas sukelia Angle II klasę, sumažėjusį vertikalų, padidėjusį horizontalų perdengimą, šoninį kryžminį sąkandį ir smilkinkaulio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus [24].
Be to, Australijos aborigenų ir kitų priešistorinių gyventojų antropologiniai duomenys rodo, kad kieto maisto pasikeitimas į minkštą taip pat yra svarbus etiologinis veiksnys, padidinęs Angle II klasės paplitimą tarp šiuolaikinių žmonių. Tikėtina, kad tai įvyko dėl sumažėjusio dantų nudilimo ir kompensacinio dantų judėjimo mezialiai trūkumo, susijusio su minkšta mityba [25].
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad Angle II klasė ir dantų susigrūdimas yra netaisyklingos okliuzijos bruožai, kurie atsiranda keičiantis sąkandžiui iš pieninio į nuolatinį [26].
15 D. Smailienė ir bendraautoriai, tirdami 10–15m. pacientus, kuriems buvo taikytas gydymas Twin-Block aparatu, rado reikšmingą kifozinių, lordozinių ir galvos-kaklo, viršutinės krūtinės ląstos dalies, dubens kampų sumažėjimą. Tačiau tokie patys pokyčiai lydi ir negydytus pacientus. Todėl pokyčiai gydant Twin-Block aparatu gali būti tiesiog fiziologinio augimo, o ne netaisyklingos okliuzijos gydymo rezultatas. Taigi, nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo dėl laikysenos pokyčių tarp kontrolinės grupės ir tiriamųjų [27].
1.3 Galvos ir kaklo padėtis
Natūrali galvos padėtis kaklo stuburo padėties atžvilgiu pagrįsta proprioreceptorių, priimančių dirginimus iš griaučių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių pusiausvyra. Ją atspindi galvos kaklo kampas, kuris pakinta labai nežymiai organizmui augant ar bręstant [28]. Atsižvelgiant į jo patikimumą, jis yra idealus matmuo vertinti galvos padėčiai atliekant cefalometrinę analizę ortodontijoje ir ortognatinėje chirurgijoje [29]. Natūrali galvos padėtis atsispindi ir veido ir žandikaulių sistemoje.
Tyrimai rodo, kad didesnis kaklo-galvos kampas pasireiškia kartu su ilgesniu veidu, statesne apatinio žandikaulio kūno plokštuma, o mažesnis – su sumažėjusiu veido aukščiu, bei horizontalioje padėtyje esančia apatinio žandikaulio kūno plokštuma [29].
Priekinė galvos padėtis yra dažniausiai pasitaikantis nukrypimas lyginant su normalia galvos-kaklo laikysena. Tai gali lemti didesnį krūvį, tenkantį slankstelių sąnariams, galvos-kaklo tiesiamiesiems raumenims, ir gali paveikti kaklo raumenų ilgį. Kuomet galva yra priekinėje padėtyje, galva ir viršutinė kaklo stuburo dalis yra pasvirusi priekin vertikalios linijos, praeinančios per ausį, pečius, kelį, šoninę kulkšnies dalį, atžvilgiu. [30].
Atliktame tyrime Kim, Sarauw ir Sonnesen pirmieji nustatė stuburo kaklinės dalies slankstelių morfologijos pokyčius vaikams ir paaugliams su atviru sąkandžiu. Jie nerado reikšmingų morfologinių kaklo slankstelių nukrypimų tarp skeletinės ir dentoalveoliarinės atviro sąkandžio tiriamųjų grupių. Skeletinio atviro sąkandžio grupė pasižymėjo priekine galvos padėtimi, lyginant su dentoalveoliarine grupe. Reikšmingi skirtumai rasti tarp kai kurių kraniofacialinių duomenų, kurie gali būti susiję su netaisyklingu kvėpavimu – vienu iš atviro sąkandžio etiologinių veiksnių [31].
Jung-Sub An ir kt. palygino galvos ir kaklo padėtį tiriamiesiems su normalia abipusiai smilkinkaulio apatinio žandikaulio sąnario padėtimi, su apibusia disko dislokacija su redukcija ir su abipusia disko dislokacija be redukcijos. Tiriamiesiems su bet kokio tipo abipusia disko dislokacija
16 dažniau pasireiškia netaisyklinga galvos-kaklo laikysena, o galva yra priekinėje padėtyje, kai tiriamieji turi Angle II klasę [32].
Solow ir Sandham tyrė kaukolės ir veido morfologiją kartu ir galvos, kaklo padėtį, vykstant augimo pokyčiams. Rezultatai parodė, kad galvos palenkimas atgal, t.y. galinė galvos padėtis yra susijusi su ryškesne priekine apatinio žandikaulio rotacija, mažesniu veido aukščiu, o priekinė galvos padėtis pasireiškia kartu su didesniu veido kampu, galine apatinio žandikaulio rotacija [28].
Tarpdanteninio aukščio matavimas yra svarbus planuojant ortodontinį gydymą, ypač koreguojant vertikalius okliuzijos sutrikimus. Tarpdanteninis aukštis matuojamas nuo viršutinio centrinio kandžio dantenų ir danties ribos iki apatinio kandžio dantenų ir danties ribos pacientui sukandus. Normos atveju jis siekia 17–19 mm, o didesnis aukštis padidina smilkinkaulio apatinio žandikaulio sutrikimų riziką. E. Ando ir kiti, tirdami kaklo slankstelių padėtį pacientams su mažesniu nei 17 mm tarpdanteniniu aukščiu, nustatė, kad 90 % pacientų kaklo linkis buvo tiesus arba kifozinis. O kontrolinėje grupėje 36 % tiriamųjų kaklo linkis buvo lordozinis. Tačiau atlikta per mažai visaverčių tyrimų, kad galima būtų daryti bet kokias išvadas [33].
Min-Ah Kim ir bendraautoriai vertino Angle III skeletinės klasės tiriamuosius po abiejų žandikaulių ortognatinės operacijos. Atlikę matavimus prieš operaciją ir praėjus 6 mėn., jie nustatė, jog pakito galvos laikysena, pagrindinis galvos-kaklo kampas vidutiniškai padidėjo 1.89 ± 2.09° (SN-OPT), o kvėpavimo takų plotis ryklės srityje nežymiai sumažėjo [34]. Xiaozhen Lin ir Sean P. Edwards tyrė skeletinės Angle II tiriamuosius po atliktos apatinio žandikaulio, o pusei tiriamųjų dar ir viršutinio žandikaulio ortognatines operacijas. Mokslininkai taip pat patvirtino, kad po ortognatinės operacijos pakinta ir natūrali galvos padėtis. Kaklo galvos kampas sumažėjo visiems tiriamiesiems [29].
D’Attilio ir kt. atliko kaklinės stuburo dalies slankstelių ištyrimą skeletinės Angle I, II ir III klasės pacientams. Rezultatai parodė, kad vaikai su Angle III skeletine klase turėjo reikšmingai mažesnį kaklo lordozės kampą nei vaikai su skeletinėmis I ir II klasėmis. Skirtumas tarp matmens vidurkių buvo apie 5 laipsniai. CVT/EVT matavimų reikšmės buvo teigiamos I ir II klasės pacientams, o neigiamos pasitaikė tik III klasės pacientams. Tiriamiesiems su skeletine II klase nustatė reikšmingai didesnį kaklo stuburo slankstelių-galvos ištiesimą lyginant su I ir III Angle klasės grupėmis, t.y. priekinę galvos padėtį. Apatinė kaklo slankstelių stuburo dalis tiesesnė yra III klasės pacientų. Reikšmingi skirtumai trijose grupėse taip pat rasti dėl viršutinio ir apatinio žandikaulio santykio su viršutine stuburo dalimi [6].
17 2009 m. Italijoje atliktas tyrimas, kurio metu ištirti 55 12–18 metų pacientai, lygintos dvi grupės, viena be arba su apatinių dantų susigrūdimu, kai vietos trūkumas ≤ 2mm, kita grupė > 2mm. Tiriamiesiems su apatinio dantų lanko susigrūdimu didesniu nei 2 mm buvo nustatyti 5-6˚ didesni galvos-kaklo kampai, nei tiems, kurių susigrūdimas nesiekė 2 mm. Tai rodo, kad didesnio laipsnio susigrūdimą turintys pacientai yra linkę turėti priekinę galvos padėtį [35].
Taigi natūrali galvos padėtis, galvos ir kaklo laikysena turi ryšį su sagitalinėmis ir vertikaliomis sąkandžio anomalijomis [6]. Kadangi tiek Angle II klasė, tiek apatinių kandžių susgrūdimas turi ryšį su priekine galvos padėtimi, nuspręsta įvertinti, ar šie du veiksniai yra susiję.
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tiriamieji atrinkti iš LSMU Ortodontijos klinikos pacientų duomenų bazės. Tyrime dalyvavo 119 pacientų. Tyrimui atlikti išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas, leidimo nr. BEC-OF-21, 2017-10-10 (Priedas Nr. 1). Iš „Dolphin imaging“ duomenų bazės buvo atrinktos 119 pacientų šoninės galvos telerentgenogramos, atliktos prieš ortodontinį gydymą.
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
• Skeletinė Angle II klasė (ANB > 4˚) • Nuolatinis sąkandis
• Nėra taikytas ortodontinis ar chirurginis gydymas
• Nėra veido – žandikaulių srities traumų, sindromų, nesuaugimų
• Šoninėse galvos telerentgenogramose aiškiai matosi ≥ 6 kaklo slanksteliai • Kokybiški gipsiniai dantų modeliai
Atmetimo kriterijai:
• Tiriamieji, kuriems taikytas ortodontinis gydymas • Tiriamieji, turintys įgimtą sindromą
• Nekokybiškos šoninės galvos telerentgenogramos • Nekokybiški gipsiniai dantų modeliai
Imties dydis nustatytas taikant Paniotto formulę. Atlikti skaičiavimai parodė, jog su 95 proc. patikimumu tiriamąsias grupes turi sudaryti ne mažiau kaip 42 subjektai.
Atliekant diagnostinių modelių vertinimą atlikta vietos apatiniame dantų lanke analizė. Išskirti 2 priekiniai segmentai, kuriems priklauso tos pusės centrinis ir šoninis kandžiai. Segmentuose pirmiausia išmatuojama esama vieta – segmento perimetras. Matuojamas atstumas kiekviename segmente nuo segmento tolimiausio taško iki segmento artimiausio taško. Priekiniame dešiniajame segmente matuojama nuo dešinės pusės šoninio kandžio plačiausios vietos galinio kontaktinio paviršiaus iki pažymėtos modelyje veido centro linijos. Kairėje pusėje matavimai atliekami taip pat. Sudėjus abiejų segmentų ilgius, gaunamas kandžių perimetras. (1 pav.) Po to skaičiuojama reikiama
19 vieta dantims – suminis dantų vainikų plotis kiekviename segmente. Išmatuojami esančių dantų pločiai, plačiausia danties vieta nuo danties priekinio kontaktinio paviršiaus iki galinio kontaktinio paviršiaus ir apskaičiuojama jų suma. (2 pav.)
1 pav. Dantų lanko segmentas ir perimetras 2 pav. Dantų vainikų pločių matavimas Skirtumas tarp kiekvieno segmento perimetro ir suminio dantų vainikų pločio segmente rodo vietos trūkumą arba perteklių. Dantų lanko vietos trūkumo ar pertekliaus riba nustatyta 2 mm priekiniame segmente pagal Björk ir bendraautorius [36].
Pacientai buvo suskirstyti į grupes pagal Solow ir Sonnesen metodiką [7]: • I grupė – tiriamieji su arba be apatinių kandžių susigrūdimu iki 2 mm. • II grupė – tiriamieji su apatinių kandžių susigrūdimu, didesniu nei 2 mm.
Rentgeno nuotraukos buvo atliekamos pacientams laisvai stovint. Pacientai galvą laikė taip, kaip jiems patogu, akys žiūrėjo į tolį („natūrali galvos padėtis“). Prie tokios galvos padėties buvo pritaikytas cefalostatas. Tiriamųjų chronologinis amžius buvo apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp paciento gimimo datos ir nuotraukos atlikimo datos.
Cefalometrinė analizė atlikta su Image J programa (matavimų tikslumas 0,01˚), atskaitos linija pasirinkta išorinė tikroji vertikalė — tai cefalostato glabella atrama.
20 Cefalometrinėje analizėje matuota 13 kampų (3 pav.) Cefalometrinės analizės metu žymėti taškai ir brėžtos linijos nurodytos po 3 pav.
3 pav. Cefalometrinė analizė
Cefalometrinės analizės taškai: S (Sellaturcica) – turkiškojo balno vidurys; N (Nasion) – nosikaulio ir kaktikaulio siūlės priekinis taškas; A (Subspinale) – giliausias viršutinio žandikaulio priekinio paviršiaus įgaubimas; B (Supramentale) – giliausias apatinio žandikaulio priekinio paviršiaus įgaubimas; ANS (Anteriornasal spine) – priekinio nosies dyglio priekinis taškas; PNS
(Posteriornasal spine) – kietojo gomurio užpakalinis taškas; C2tg (Tangent point superiorposteriorsecondvertebra) – galinis antro kaklo slankstelio dantinės ataugos taškas;
C2ip (Inferiorposteriorsecondvertebra) – žemiausias užpakalinis antro slankstelio kūno taškas; C4ip
(Inferiorposteriorsecondvertebra) – žemiausias užpakalinis ketvirto slankstelio kūno taškas; C6ip
(Inferiorposteriossixthvertebra) – žemiausias užpakalinis šešto slankstelio kūno taškas.
Cefalometrinės analizės linijos: SN (Kaukolės bazė) – linija, einanti per S ir N taškus; ANS/PNS (Gomurio plokštuma) – linija, einanti per taškus ANS ir PNS; NA – linija, jungianti N ir A taškus;
21 NB – linija, jungianti N ir B taškus; Ver (Tikroji vertikalė) – išorinė tikroji vertikalė, cefalostato
glabella atrama; OPT (Odontoid process tangent) – liestinė, einanti per C2tg ir C2ip taškus; CVT (Cervical vertebra tangent) – liestinė, einanti per C2tg C4ip taškus; EVT – liestinė, einanti per Cv4ip
ir Cv6ip taškus, apatinė kaklo slankstelių dalis.
Cefalometrinės analizės kampai nurodyti lentelėje Nr. 1. Laikysenai ir galvos padėčiai vertinti linijos ir kampai parinkti pagal Solow ir Tallgren [38], kaklo lordozės kampas CVT/EVT nustatytas remiantis Hellsing ir bendraautoriais [39].
1 lentelė. Cefalometrinės analizės kampai
Kampai Aprašymas
Veido – žandikaulių srities analizė
SNA Viršutinio žandikaulio padėtis strėline kryptimi kaukolės pamato atžvilgiu
SNB Apatinio žandikaulio padėtis strėline kryptimi kaukolės pamato atžvilgiu ANB Apatinio ir viršutinio žandikaulio santykis strėline kryptimi
SN-Ver Kaukolės pamato palinkimas ANS/PNS-Ver Viršutinio žandikaulio palinkimas
Veido – žandikaulių srities ir kaklinės stuburo dalies analizė
OPT-SN Kaukolės pamato santykis su viršutinės kaklo dalies slanksteliais CVT-SN Kaukolės pamato santykis su pirmais keturiais kaklo slanksteliais OPT- ANS/PNS Viršutinio žandikaulio santykis su viršutinės kaklo dalies slanksteliais CVT-ANS/PNS Viršutinio žandikaulio santykis su pirmais keturiais kaklo slanksteliais Kaklinės stuburo dalies analizė
CVT-EVT Kaklo lordozės kampas OPT-Ver Dantinės ataugos kampas
CVT-Ver Viršutinės kaklo dalies slankstelių padėtis EVT-ver Apatinės kaklo dalies slankstelių padėtis
Tyrimo klaidos buvo įvertintos permatuojant 20 atsitiktinai parinktų šoninių galvos telerentgenogramų. Nuotraukų cefalometrinė analizė atlikta praėjus 2 savaitėms po pirmosios
cefalometrinės analizės atlikimo. Klaidoms įvertinti naudota Dahlberg formulė √Ʃ𝑑2
22 skirtumas, o n yra kiekis (Priedas Nr. 2). Dahlberg formulės reikšmės kinta nuo 0,127 iki 0,387 (t.y., <0,5).
Prieš atliekant cefalometrinę bei dantų modelių analizę, tiriamieji buvo užkoduoti. Abu kartus cefalometrinė analizė buvo atlikta to paties tyrėjo. Atliekant cefalometrinę analizę antrą kartą, tiriamųjų koduotė buvo pakeista nuo pirmojo karto. Duomenys buvo vedami į Microsoft Office Excel programą, lentelės pavyzdys pateiktas priede (Priedas Nr. 3).
Statistiniai duomenų analizės metodai
Statistinei duomenų analizei atlikti naudota SPSS 22.0 programa. Skaičiuota aprašomoji statistika, duomenų skirstinių normalumui vertinti taikytas Shapiro-Wilk testas, rodiklių tarp dviejų nepriklausomų grupių palyginimui ˗ Mann-Whitney U testas.
Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05 – rodiklių skirtumai tarp grupių vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
23
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų grupių bendroji charakteristika
Į tyrimą įtraukta 119 vaikų. 69 (58,0 %) tiriamieji su arba be apatinių kandžių susigrūdimu iki 2 mm priskirti I grupei, 50 (42,0 %) tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu, didesniu nei 2 mm, priskirti II grupei. Vaikų amžius – 10–18 metų, amžiaus vidurkis 13,80±2,45 metų; 49 (41,2 %) tiriamieji – vyriškos lyties, 70 (58,8 %) – moteriškos lyties.
Pirmoje grupėje buvo 28 berniukai, o jų vidutinis apatinių kandžių susigrūdimas siekė -0,23 mm ir 41 mergaitė, jų vidutinis apatinių kandžių susigrūdimas siekė -0,65 mm. Antroje grupėje buvo 21 berniukas, o vidutinis apatinių kandžių susigrūdimas siekė -3,02 mm ir 29 mergaitės, jų vidutinis kandžių susigrūdimas siekė -3,21 mm. Mergaitės pasižymėjo didesniu apatinių kandžių susigrūdimu negu berniukai.
15–18 m. amžiaus tiriamųjų buvo 51 (42,9 %), jų vidutinis apatinių kandžių susigrūdimas -1,99 mm. 10–14 m. amžiaus tiriamųjų buvo 68 (57,1 %), o jų vidutinis apatinių kandžių susigrūdimas siekė -1,37 mm. Vyresni tiriamieji pasižymėjo didesniu apatinių kandžių susigrūdimu.
3.2. Cefalometrinės analizės matmenys
Lentelėje Nr. 2 pateikta I grupės tiriamųjų cefalometrinės analizės matmenų bendroji charakteristika.
2 lentelė. I grupės tiriamųjų bendroji charakteristika Matmuo
(kampai ˚)
Vidurkis ± stand. nuokrypis
Mediana Mažiausia / didžiausia reikšmės ANB 5,94±1,56 5,44 4,09 / 10,48 SNA 83,69±3,76 83,65 74,00 / 92,19 SNB 78,01±3,80 77,70 69,92 / 86,37 SN-Ver 97,56±4,12 98,02 88,74 / 106,92 ANS/PNS-Ver 91,53±3,88 91,45 79,18 / 102,53 OPT-SN 93,82±9,50 92,14 77,17 / 123,50 CVT-SN 98,37±9,09 97,47 83,79 / 124,61 OPT- ANS/PNS 87,81±8,86 86,74 70,35 / 114,75
24 CVT-ANS/PNS 92,34±8,31 93,47 77,51 / 115,56 CVT-EVT 8,04±8,98 7,93 -12,56 / 30,34 OPT-Ver -4,08±8,79 -4,70 -22,56 / 24,40 CVT-Ver 0,83±8,15 1,18 -16,35 / 24,32 EVT-Ver 8,91±7,78 8,45 -11,90 / 29,74
Lentelėje Nr. 3 pateikta II grupės tiriamųjų cefalometrinės analizės matmenų bendroji charakteristika.
3 lentelė. II grupės tiriamųjų bendroji charakteristika Matmuo
(kampai ˚)
Vidurkis ± stand. nuokrypis
Mediana Mažiausia / didžiausia reikšmės ANB 6,07±1,50 5,87 4,11 / 11,43 SNA 82,97±4,33 82,86 74,00 / 96,41 SNB 76,85±4,19 77,03 68,18 / 88,05 SN-Ver 98,41±3,73 97,92 91,20 / 106,39 ANS/PNS-Ver 91,83±3,05 91,90 84,45 / 98,76 OPT-SN 95,14±8,97 95,04 73,59 / 119,20 CVT-SN 99,70±8,86 99,71 79,13 / 118,75 OPT- ANS/PNS 88,72±9,20 89,32 66,70 / 112,76 CVT-ANS/PNS 93,25±8,69 93,36 74,75 / 112,43 CVT-EVT 9,35±9,00 8,70 -8,26 / 32,56 OPT-Ver -3,33±8,98 -3,27 -24,95 / 20,06 CVT-Ver 1,46±8,21 1,78 -15,67 / 20,22 EVT-Ver 10,24±7,01 9,59 -0,23 / 27,86
Vertinant duomenų skirstinių atitikimą normaliajam skirstiniui kai kurių duomenų skirstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo skirstinio (p<0,05), duomenys turi išskirčių. Abiejose tiriamųjų grupėse tik SN-Ver ir CVT-EVT matmenys nesiskiria nuo normaliojo skirstinio ir neturi išskirčių, todėl visų rodiklių palyginimui tarp 2 tiriamųjų grupių vieningai bus naudojamas neparametrinis Mann-Whitney statistinis kriterijus, lyginantis rodiklius dviejose nepriklausomose imtyse ir nereikalaujantis duomenų skirstinių artimumo normaliajam skirstiniui.
25 3.3. Pagrindinių cefalometrinių duomenų palyginimas
Vertinant pagrindinius cefalometrinius kampus SNA, SNB, ANB, SN-Ver ir ANS/PNS-Ver, duomenys statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp tiriamųjų be apatinių kandžių susigrūdimo (I grupė) ir tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu (II grupė) (p>0,05; duomenys pateikti lentelėje Nr. 4).
4 lentelė. Pagrindinių cefalometrinių duomenų palyginimas tarp tiriamųjų be apatinių kandžių susigrūdimo (I grupė) ir tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu (II grupė)
Matmuo (kampai ˚)
I grupė II grupė Standartizuota
testo statistika p reikšmė Vid. rangas Vidurkis ± stand. nuokrypis Vid. rangas Vidurkis ± stand. nuokrypis SNA 63,22 83,69±3,76 55,55 82,97±4,33 -1,198 0,231 SNB 63,70 78,01±3,80 54,89 76,85±4,19 -1,376 0,169 ANB 58,21 5,94±1,56 62,47 6,07±1,50 0,665 0,506 SN-Ver 58,04 97,56±4,12 62,70 98,41±3,73 0,727 0,467 ANS/PNS-Ver 58,19 91,53±3,88 62,50 91,83±3,05 0,673 0,501
3.4. Galvos padėties palyginimas
Nustatant galvos padėties ryšį tarp tiriamųjų grupių vertinami kampai OPT-SN, CVT-SN, OPT-ANS/PNS ir CVT-ANS/PNS. Duomenys grupėje su apatinių kandžių susigrūdimu yra didesni, tačiau statistiškai reikšmingai nesiskiria tiriamosiose grupėse (p>0,05; duomenys pateikti lentelėje Nr. 5).
5 lentelė Galvos padėties duomenų palyginimas tarp tiriamųjų be apatinių kandžių susigrūdimo (I grupė) ir tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu (II grupė)
Matmuo (kampai ˚)
I grupė II grupė Standartizuota
testo statistika p reikšmė Vid. rangas Vidurkis ± stand. nuokrypis Vid. rangas Vidurkis ± stand. nuokrypis OPT-SN 57,24 93,82±9,50 63,81 95,14±8,97 1,026 0,305
26
CVT-SN 57,68 98,37±9,09 63,20 99,70±8,86 0,861 0,389
OPT- ANS/PNS 57,71 87,81±8,86 63,16 88,72±9,20 0,851 0,395 CVT-ANS/PNS 57,79 92,34±8,31 63,05 93,25±8,69 0,821 0,421
3.5. Kaklo padėties palyginimas
Vertinant kaklo padėtį matuojami CVT-EVT, OPT-Ver, CVT-Ver ir EVT-Ver kampai. II grupės kaklo padėties duomenys yra didesni, tačiau statistiškai reikšmingai nesiskiria lyginant su I grupe. (p>0,05; duomenys pateikti lentelėje Nr. 5).
6 lentelė. Kaklo padėties duomenų palyginimas tarp tiriamųjų be apatinių kandžių susigrūdimo (I grupė) ir tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu (II grupė)
Matmuo (kampai ˚)
I grupė II grupė Standartizuota
testo statistika p reikšmė Vid. rangas Vidurkis ± stand. nuokrypis Vid. rangas Vidurkis ± stand. nuokrypis CVT-EVT 58,26 8,04±8,98 62,40 9,35±9,00 0,646 0,518 OPT-Ver 57,91 -4,08±8,79 62,89 -3,33±8,98 0,778 0,437 CVT-Ver 58,52 0,83±8,15 62,04 1,46±8,21 0,549 0,583 EVT-ver 58,10 8,91±7,78 62,62 10,24±7,01 0,705 0,481
27
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame tyrime vertinta galvos ir kaklo padėtis Angle II klasės pacientams. Tiriamąsias grupes sudarė vaikai be apatinių kandžių susigrūdimo ir vaikai su apatinių kandžių susigrūdimu. Atlikta vietos apatiniame dantų lanke analizė. Dantų susigrūdimo riba parinkta remiantis Björk ir kt. [36] bei Solow ir Sonnesen [7] atliktais tyrimais, vietos trūkumas nustatytas < 2 mm ir ≥ 2 mm atitinkamai. Galvos ir kaklo padėtis įvertinta atliekant cefalometrinę analizę. Mokslinių studijų rezultatai rodo, jog dvimatės cefalogramos, naudojamos diagnostikoje, gydymo planavime, gali būti naudojamos ir stuburo kaklinės dalies slankstelių vertinimui [37].
Pachi ir kt., ištyrę atsitiktinius pacientus ir suskirstę juos pagal apatinių dantų susigrūdimą taip pat kaip šiame tyrime, nustatė, kad tiriamieji su dantų susigrūdimu turėjo 5‒6˚ didesnius veido – žandikaulių srities ir kaklinės stuburo dalies kampus SN-OPT, SN-CVT, OPT, PNS/ANS-CVT [35]. Solow ir Sonnesen tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog pacientų su apatinių dantų susigrūdimu SN-OPT, SN-CVT kampai yra 3‒5˚ didesni [7]. Kai išvardinti anksčiau galvos padėtį vertinantys kampai yra didesni, galva yra priekinėje padėtyje. Atitinkamai, tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu galvos padėtis yra priekinė. Didesni galvos padėtį vertinantys kampai buvo nustatyti ir šio tyrimo metu, tačiau buvo įvertinti tik Angle II klasės subjektai, atsižvelgiant į apatinių kandžių susigrūdimą, ir pokyčiai statistiškai reikšmingi nebuvo.
D’Attilio ir bendraautoriai ištyrė kaklinės stuburo dalies slankstelių pokyčius skeletinės Angle I, II ir III klasės tiriamiesiems. Angle II klasės grupė turėjo reikšmingai didesnį SN-CVT kampą nei Angle I ir III klasės grupės. O Angle III klasės tiriamieji turėjo mažesnį kaklo lordozės kampą CVT-EVT ir CVT-EVT-Ver kampą. Tai rodo, kad tiriamieji, turintys Angle II klasės anomaliją, pasižymi priekine galvos padėtimi, o tiriamieji, turintys Angle III klasės anomaliją – galine galvos padėtimi [6]. Taigi, nepriklausomai nuo apatinių kandžių susigrūdimo, Angle II klasės tiriamieji neturi reikšmingų galvos padėties pokyčių. Kad mūsų atliktame tyrime galėtumėme įvertinti priekinę galvos padėtį tiriamiesiems, būtų reikėję parinkti papildomas Angle I klasės tiriamąsias grupes su ir be apatinių kandžių susigrūdimo.
Mokslininkai tirdami dantų vainikų pločius pastebėjo lytinį dimorfizmą: vyrai turi didesnių matmenų dantis negu moterys [13]. Bet tyrimai rodo, kad priešingai nei galima būtų tikėtis dantų susigrūdimas yra labiau paplitęs tarp moterų, o ne tarp vyrų [14]. Mūsų tyrime taip pat nustatyta, jog mergaitės turėjo vidutiniškai 0,2 mm didesnį apatinių kandžių susigrūdimą negu berniukai. Tą galima būtų paaiškinti tuo, jog vyriškos lyties tiriamųjų dantų lankai dažniausiai yra platesni ir ilgesni.
28 Šiame tyrime taip pat nustatėme, kad 15‒18 m. amžiaus tiriamieji turėjo vidutiniškai 0,62 mm didesnį apatinių kandžių susigrūdimą negu 10‒14 m. amžiaus tiriamieji. Nors vyresni vaikai turi didesnį vietos trūkumą apatiniame dantų lanke negu jaunesni, tai galima būtų paaiškinti dar nesusiformavusiu nuolatiniu dantų lanku ir neišnaudotu Leeway tarpu. Kituose moksliniuose tyrimuose nustatyta, kaddidesnį dantų susigrūdimą tarp vyresnių tiriamųjų gali lemti dantų dydžių ir dantų lanko proporcijų neatitikimas, nes jis progresuoja su amžiumi [14], tačiau tikslesniems rezultatams nustatyti turėtų būti atlikti tyrimai sudarant mažesnių amžiaus intervalų grupes.
Svarbu laiku nustatyti ir koreguoti netaisyklingą galvos padėtį. Priekinė galvos padėtis yra dažniausiai pasitaikantis nukrypimas, dėl kurio didesnis krūvis, tenkantis slankstelių sąnariams, kaklo tiesiamiesiems raumenims, gali paveikti net kaklo raumenų ilgį [30]. Ypatingai ryškus galvos palinkimas į priekį yra dažna migrenos, klasterinio galvos skausmo, kaklo skausmo, smilkinkdaulio-apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų priežastis [40].
Taigi, atlikti tyrimai parodė, jog tiek apatinių dantų susigrūdimas, tiek Angle II klasė yra susiję su netaisyklinga priekine galvos padėtimi. Svarbu suprasti, ar veikiant abiems veiksniams – Angle II klasei ir dantų susigrūdimui – galvos ir kaklo padėties pokyčiai yra didesni, ar ne.
Mūsų atlikto tyrimo metu nustatėme, kad galvos padėtis ir kaklo padėtis statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp Angle II klasės tiriamųjų be apatinių kandžių susigrūdimo ir tiriamųjų su apatinių kandžių susigrūdimu.
Literatūros analizės metu nebuvo rasta tyrimų, siekiančių nustatyti galvos ir kaklo padėties ryšį Angle II klasės tiriamiesiems su apatinių dantų susigrūdimu. Reikėtų atlikti papildomus tyrimus, sudarant didesnes tiriamųjų imtis, lyginant rezultatus tarp lyčių bei skirstant į grupes ir pagal amžių. Kadangi šiame tyrime vertinome tik Angle II klasės tiriamuosius, suskirstytus į grupes pagal apatinių kandžių susigrūdimą, atliekant kitas studijas turėtų būti įtrauktos ir kontrolinės Angle I ir Angle III klasės grupės su apatinių kandžių susigrūdimu.
Interesų konfliktas
29
5. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad galvos padėtis Angle II klasės tiriamiesiems su apatinių kandžių susigrūdimu statistiškai reikšmingai nesiskiria lyginant su tiriamaisiais be susigrūdimo.
2. Nustatyta, kad kaklo padėtis Angle II klasės tiriamiesiems su apatinių kandžių susigrūdimu statistiškai reikšmingai nesiskiria lyginant su tiriamaisiais be susigrūdimo.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Proffit WR, Fields HW, Sarver DM. Contemporary Orthodontics. 4th ed. 2006.
2. Maj A, Colonel C, Colonel J. Epidemiology in Orthodontics- A Literature Review. The Orthodontic Cyber Journal. 2013 September.
3. Šidlauskas A, Lopatienė K. The prevalence of malocclusion among 7–15-year-old Lithuanian schoolchildren. Medicina (Kaunas). 2009; 45(2).
4. Jeffrey A. Dean, DDS, MSD. McDonald and Avery’s Dentistry for the Child and Adolescent. 10th Edition. 2016. p. 349-374.
5. Lopatienė K, Smailienė D, Šidlauskienė M, Čekanauskas E, Valakaitė R, Pribuišienė R. An interdisciplinary study of orthodontic, orthopedic, and otorhinolaryngological findings in 12–14-year-old preorthodontic children. Medicina (Kaunas). 2013; 49(11):479-86.
6. D’Attilio M., Caputi S., Epifania E., Festa F., Tecco S. Evaluation of cervical posture of children in skeletal class I, II, and III. The Journal of Craniomandibular Practice. 2005; 23(3):219-28. 7. Solow B, Sonnesen L. Head posture and malocclusions. Eur J Orthod 1998; 20:685-93. 8. Rose JC, Roblee RD. Origins of dental crowding and malocclusions: an anthropological perspective. Compend Contin Educ Dent. 2009; 30(5):292-300.
9. Begg PR. Stone age man's dentition. Am J Orthod 1954; 40: 462-75.
10. Proffit WR. Equilibrium theory revisited: factors influencing position of teeth. Angle Orthod 1978; 48:175-86.
11. Garn SM. Genetics of dental development. In McNamara JA, editor. The biology of occlusal development. University of Michigan, 1977 p. 61-88.
12. Potter RH, Nance WE, Yu PL, Bailey Davis W. A twin study on dental dimension. II. Independent genetic determinants. Am J Phys Anthropol 1976; 44: pp. 397-412.
13. Doris JM, Bernard BW, Kuftinec MM, Stom D. A biometric study of tooth size and dental crowding. Am J Orthod. 1981; 79:326-36.
14. Stanaitytė R, Trakinienė G, Gervickas A. Do wisdom teeth induce lower anterior teeth
crowding? A systematic literature review. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal. 16:15-8,2014.
15. Jonsson T, Magnusson TE. Crowding and spacing in the dental arches: Long-term development in treated and untreated subjects. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2010;138:384.e1-7.
16. Richardson ME. A review of changes in lower arch alignment from seven to fifty years. Semin Orthod. 1999;5 (3):151–159.
17. Schwartz M, Lewis SJ, Lehman IA. A quantitative study of the relation between certain factors in the development of the dental arches and the occlusion of the teeth. Int J Orthod Oral Surg Radiog. 1932;18:1015–1037.
18. Leighton BC. Early recognition of normal occlusion. In: McNamara JA, editor. The Biology of Occlusion Development. University of Michigan, 1977 p. 147-168.
31 19. Richardson ME. The etiology of late lower arch crowding alternative to mesially directed force: a review. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 1994 Jun;105(6):592-7.
20. Southard TE, Southard KA, Weeda LW. Mesial force from unerupted third molars. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 1991;99: 220-5.
21. Tufekci E, Svensk D, Kallunki J, Huggare J, Lindauer SJ, Laskin DM. Opinions of american and swedish orthodontists about the role of erupting third molars as a cause of dental crowding. Angle Orthod. 2009;79:1139-42.
22. Horowitz SL, Hixon EH. The nature of orthodontic diagnosis. St. Louis: Mosby, 1966. 23. Lina M. Moreno Uribe, Sara C. Howe, Colleen Kummet, Kaci C. Vela, Deborah V. Dawson, Thomas E. Southard. Phenotypic diversity in caucasian adults with moderate to severe class II malocclusion. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2014 March ; 145(3): 305–316.
24. Montaldo L, Montaldo P, Cuccaro P, Caramico N, Minervini G. Effects of feeding on non-nutritive sucking habits and implications on occlusion in mixed dentition. Int J Paediatr Dent. 2011 Jan;21(1):68-73.
25. Evensen JP, Ogaard B. Are malocclusions more prevalent and severe now? A comparative study of medieval skulls from Norway. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2007 Jun; 131(6):710–6. 26. Legovich M, Novosel A, Legovich A. Orthodontic abnormalities of deciduous and permanent occlusion. Stomatologiia. 2001;80(5):54–6.
27. Smailienė D, Intienė A, Dobradziejutė I, Kušleika G. Effect of treatment with twin-block appliances on body posture in class II malocclusion subjects: A prospective clinical study. Med Sci Monit, 2017; Jan 20;23: 343-352.
28. Solow B, Sandham A. Cranio-cervical posture: a factor in the development and function of the dentofacial structures. Eur J Orthod 2002 Oct;24(5):447-56.
29. Lin X, Edwards SP. Changes in natural head position in response to mandibular advancement. Br J Oral Maxillofac Surg. 2017 Jun;55(5):471-475.
30. Goodarzi F, Rahnama L, Karimi N, PhD, Baghi R, Jaberzadeh S. The effects of forward head posture on neck extensor muscle thickness: An ultrasonographic study. J Manipulative Physiol Ther. 2018 Jan;41(1):34-41.
31. Kim P, Sarauw MT, Sonnesen L. Cervical vertebral column morphology and head posture in preorthodontic patients with anterior open bite. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2014
Mar;145(3):359-66
32. An JS, Jeon DM, Jung WS, Yang IH, Lim WH, Ahn SJ. Influence of temporomandibular joint disc displacement on craniocervical posture and hyoid bone position Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2015 Jan;147(1):72-9.
33. Ando E, Shigeta Y, Hirabayashi R, Ikawa T, Hirai S, Katsumura S, Ogawa T. Cervical curvature variations in patients with infraocclusion. J Oral Rehabil. 2014 Aug;41(8):601-7. 34. Kim MA, Kim BR, Youn JK, Kim YJ, Park YH. Head posture and pharyngeal airway volume changes after bimaxillary surgery for mandibular prognathism. J Craniomaxillofac Surg. 2014 Jul;42(5):531-5.
32 35. Pachı` F, Turla` R, Checchi AP. Head posture and lower arch dental crowding. Angle
Orthod. 2009 Sep;79(5):873-9.
36. Bjork A, Krebs A, Solow B. A method for epidemiological registration of malocclusion. Acta odont. scandinav. 22: 27–41, February, 1964
37. Sonnesen L, Jensen KE, Petersson AR, Petri N, Berg S, Svanholt P. Cervical vertebral column morphology in patients with obstructive sleep apnoea assessed using lateral cephalogram and cone beam CT. A comparative study. Dentomaxillofac Radiol 2013;42(6):20130060.
38. Solow B, Tallgren A: Natural head position in standing subjects. Acta Odontol Scand. 1971; 29:591-607.
39. Hellsing E, McWilliam J, Reigo T, Spangfort E: The relationship between craniofacial morphology, head posture, and spinal curvature in 8, 11, and 15-year-old children. Eur J Orthod 1987; 9:254-264.
40. Abboud J. Marchand A. Sorra K. and Descarreaux M.: Musculoskeletal physical outcome measures in individuals with tension-type headache: a scoping review. Cephalalgia 2013; 33: pp. 1319-1336.
33
PRIEDAI
34 Priedas Nr. 2
Tyrimo klaidų įvertinimas pagal Dahlberg formulę Kintamasis Dahlberg formulės reikšmė
ANB 0,178 SNA 0,387 SNB 0,235 SN-Ver 0,165 PNS/ANS-Ver 0,230 SN-OPT 0,298 SN-CVT 0,187 PNS/ANS-OPT 0,359 PNS/ANS-CVT 0,324 CVT-EVT 0,296 OPT-Ver 0,184 CVT-Ver 0,127 EVT-Ver 0,256
35 Priedas Nr. 3
Duomenų suvedimo lentelė Tiriamojo nr. Amžius m. Lytis (v, m) Vietos trūkumas mm ANB˚ SNA ˚ SNB ˚ SN-Ver ˚ PNS/ANS-Ver ˚ SN-OPT ˚ SN-CVT ˚ PNS/ANS-OPT ˚ PNS/ANS-CVT ˚ CVT-EVT ˚ OPT-Ver ˚ CVT-Ver ˚ EVT-Ver ˚
