REABILITACIJOS KLINIKA
ANDRIUS ŠVEDAS
KINEZITERAPIJOS, TAIKOMOS KARTU SU
ELEKTROSTIMULIACIJA, EFEKTYVUMAS ESANT
TARPSLANKSTELINIO DISKO IŠVARŽAI JUOSMENINĖJE
STUBURO DALYJE
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas
Darbo vadovė Doc. Dr. Eglė Lendraitienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
ABSTRACT ... 5
SANTRUMPOS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Juosmeninė stuburo dalis, skausmas ir paplitimas ... 11
1.2. Tarpslankstelinio disko išvarža ir klasifikacija, atsiradimo priežastys ir lokalizacija ... 15
1.3. Placebo efektas kineziterapijoje ... 19
1.4. Kineziterapija esant tarpslankstelinei disko išvaržai ... 20
1.5. Elektrostimuliacija ... 22
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 25
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 25
2.2. Tyrimo metodai ... 26
2.2.1. Gyvenimo kokybės klausimynas SF–36 ... 26
2.2.2. Skausmo analogijos skalė ... 26
2.2.3. McGill ištvermės testai ... 27
2.3. Elektrostimuliacija ... 29
2.4. Tyrimo organizavimas ... 30
2.5. Matematinė statistinė duomenų analizė ... 31
3. REZULTATAI ... 33
3.1. Juosmens raumenų ištvermė ... 33
3.1.1. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė ... 33
3.1.2. Pilvo raumenų ištvermė ... 34
3.1.3. Šoninių raumenų ištvermė ... 36
3.2. Nugaros skausmo intensyvumas ... 39
3.3 Gyvenimo kokybės palyginimas ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
IŠVADOS ... 53
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 54
MAGISTRANTO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55
LITERATŪRA ... 56
SANTRAUKA
Andrius Švedas. Kineziterapijos, taikomos kartu su elektrostimuliacija, efektyvumas esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje dalyje. Magistro baigiamasis darbas, Darbo vadovė – doc. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra. Kaunas, 2016; 60p.
Darbo tikslas – Įvertinti kineziterapijos, taikomos kartu su elektrostimuliacija efektyvumą, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo dalyje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų, juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermę prieš ir po įprastinės kineziterapijos.
2. Įvertinti pacientų, juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermę prieš ir po elektrostimuliacijos taikymo kartu su kineziterapijoje.
3. Įvertinti pacientų, juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermę prieš ir po elektrostimuliacijos, paremtos placebo efektu, taikymo kineziterapijoje.
4. Palyginti įprastinės kineziterapijos, elektrostimuliacijos taikymo kineziterapijoje ir elektrostimuliacijos, paremtos placebo efektu, kineziterapijos metu poveikį juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermei, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo stuburo dalyje.
5. Įvertinti visų grupių gyvenimo kokybę prieš ir po kineziterapijos.
Tyrimo metodika: Visi tiriamieji dalyvavo tyrime aštuonias savaites, 16 užsiėmimų po 30 - 45 minutes, du kartus per savaitę. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tris grupes: dvi eksperimentines ir vieną kontrolinę. Pirmoji eksperimentinė grupė (12 žmonių) dalyvavo kineziterapijoje, taikomoje kartu su elektrostimuliacija, antrąjai eksperimentinei grupei (14 žmonių) buvo taikoma kineziterapija kartu su elektrostimuliacija, paremta placebo efektu ir trečiąjai (kontrolinei) grupei (12 žmonių) buvo taikoma kineziterapija. Visos grupės prieš ir po tyrimo atliko nugaros, pilvo ir šoninių liemens raumenų ištvermės testus (McGill), atliko skausmo vertinimą naudojant skausmo skaitmeninės analogijos skalę (SAS) ir užpildė gyvenimo kokybės klausimynus SF – 36.
Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 38 žmonės: 18 vyrų ir 20 moterų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 29,84 ± 4,65 metų.
Išvados:
1. Taikant įprastinę kineziterapiją pacientams, turintiems tarpslankstelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, statistikai reikšmingai pagerėja juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermė.
2. Taikant elektrostimuliaciją kartu su kineziterapija pacientams, turintiems tarpslanktelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, statistiškai reikšmingai pagerėja juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermė.
3. Taikant elektrostimuliaciją kartu su kineziterapija, paremta placebo efektu, pacientams turintiems tarpslanktelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, statistiškai reikšmingai pagerėja juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermė.
4. Elektrostimuliacijos taikymas kartu su kineziterapija pacientams, turintiems tarpslankstelinę disko išvaržą juosmeninėje dalyje, efektyviau pagerina juosmeninės stuburo dalies raumenų ištvermę negu įprastinė kineziterapija ir negu elektrostimuliacijos taikymas kartu su kineziterapija, paremtos placebo efektu.
5. Įvertinus gyvenimo kokybę prieš ir po tyrimo visoms grupėms buvo nustatyta, jog statistiškai reikšmingai pagerėjo visoms tyrimo grupėms, tačiau lyginant tarp gupių statistiškai nereikšmingas rezultatas gautas tarp antros ir trečios grupių.
6. Įvertinus skaitmeninės analogijos skausmo klausimyno rezultatus nustatyta jog statistiškai reikšmingas pokytis yra tarp antros ir trečios grupės. Tai reiškia, kad antros grupės tiriamiesiems turėjo įtaką placebo efektas.
ABSTRACT
Andrius Švedas. Physical therapy combined with electro stimulation
eficiancy, for patients with spinal disc herniation in lumbar part. Supervisor – Doc. dr.
Eglė Lendraitienė. Lithuanian university of Health Sciences, Medical academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2016; 60p.Research aim – to evaluate physiotherapy combined with electro stimulation efficiency, for patients with spinal disc herniation in lumbar part.
Tasks:
1. To evaluate patients lumbar muscles strength before and after the application of basic physiotherapy.
2. To evaluate patients lumbar muscles strength before and after the application of electro stimulation physiotherapy.
3. To evaluate patients lumbar muscles strength before and after the application of placebo (fake) stimulation physiotherapy.
4. To compare the effect of application of basic physiotherapy, electro stimulation therapy and placebo (fake) stimulation physiotherapy on lumbar muscles strength.
5. To evaluate all the groups pain reduction using SF-36 questioner.
Methodology - All subjects participated in the study for eight weeks, 30-45 minutes, three times a week. They were randomly divided in to three groups. Two experimental and one control group. The first experimental group (12 people) participated in physical therapy combined with electro stimulation; the second experimental group (14 people) participated in physical therapy combined with placebo (fake) electro stimulation and the third (control) group (12 people) participated in physical therapy treatments. All groups before and after the treatment did trunk (flexor, extensor, lateral musculature) muscular endurance tests (McGill), numbers of analog pain scale evaluation and SF – 36 questioner.
Participants - The study involved 38 people, 18 men and 20 women. The average age of all subjects was 29,84 ± 4,65years.
Conclusion –
1. Applicating physiotherapy, for patients with lumbar disc herniation, lumbar muscles strength enhanced statistically.
2. Applicating electrostimulation with physiotherapy, for patients with lumbar disc herniation, lumbar muscles strength enhanced statistically electro stimulation physiotherapy.
3. Applicating electrostimulation by placebo efect with physiotherapy, for patients with lumbar disc herniation, lumbar muscles strength enhanced statistically.
4. Applicating electrostimulation with physiotherapy, for patients with lumbar disc herniation, is more efective than physiotherapy and electrostimulation by placebo efect with physiotherapy..
5. Evaluating quality of life using SF – 36 questioner, all groups had statisticaly significant results.
6. Evaluating pain analog scale results, statisticaly significant result is between second and third groups. That indicates that placebo efect had influence on pacients.
PADĖKA
Nοrėčiau padėkοti savο magistriniο darbο vadοvei Doc. dr. Eglei Lendraitienei už patarimus, pagalbą, geras mintis rašant magistrinį darbą. Taip pat nοrėčiau padėkοti UAB “Novotecbaltic” direktoriui D.Kremensui už suteiktą galimybę dirbti su naujοmis technοlοgijοmis.
SANTRUMPOS
ES – Elektrostimuliacija KT – Kineziterapija
PCS – (angl. Physical component summary) fizinio aktyvumo santrauka SAS – Skaičių analogijos skalė
SD – Standartinis nuokrypis Vid – Vidurkis
RES – Raumenų elektrostimuliacija
ĮVADAS
Juosmens skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, įvairių etninių grupių žmones [1]. Maždaug devyni iš dešimties suaugusių žmonių patiria nugaros skausmus kažkuriuo savo gyvenimo tarpsniu ir penki iš dešimties dirbančių suaugusiųjų žmonių patiria nugaros skausmus kiekvienais metais [2].
Užsienio autorių duomenimis yra manoma, kad nespecifinis nugaros skausmas atsiranda iš minkštųjų audinių, tokių kaip: raumenų, fascijų ir raiščių [3]. Žinoma, kad net 97 proc. atvejų, nugaros skausmų priežastis yra mechaninė, susijusi su stuburo dinaminės ir statinės funkcijos sutrikimu. Tokie skausmai siejami su nugaros (sąnarių, stuburo diskų raiščių bei raumenų) degeneracijos procesais, tačiau tik retais kartais (mažiau negu 10 proc.) šios mechaninės kilmės nugaros skausmai gali sukelti rimtesnių pasekmių [1].
Lietuva, kaip ir visos kitos Europos šalys, yra atlikusi nugaros skausmo paplitimo tyrimus, kuriais buvo nustatyta, jog apie 80 proc. žmonių yra bent kartą per savo gyvenimą jautę nugaros skausmą [4]. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktame tyrime matome, kad vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi jungiamojo audinio ligomis ir skeleto-raumenų sistemos nusilpimais, todėl būtina stiprinti viso organizmo raumenyną, ypač juosmeninės dalies, norint išvengti skausmų bei rimtesnių problemų.
Raumenų elektrinė stimuliacija padeda atkurti normalią audinių ir organų funkcinę būklę [5]. Taip pat elektrostimuliacija gali sustiprinti raumenis bei pagerinti jų funkciją [6]. Tyrimo metu pacientams buvo pritaikyta elektrostimuliacija naudojant vokiečių gamintojų įrenginį.
Dažnai manoma, jog placebo efektas įtraukimas į tyrimą iš esmės pagerins paciento ir tyrėjo norimus rezultatus [7]. Kiekviena kineziterapijos procedūra lemia specifinį ir kontekstinį poveikį pacientui, kineziterapeutai turėtų atkreiptį dėmesį ir į kontekstą, taip didindami placebo poveikį [8]. Remiantis dabartiniais įrodymais, raumenų elektrostimuliacija (RES) yra veiksmingesnė už placebo efekto įtaką pacientui, tačiau reikia daugiau atliktų tyrimų [9]. Šiame tyrime placebas bus naudojamas norint nustatyti elektrostimuliacijos kineziterapijoje efektyvumą pacientams, turintiems tarpslankstelinio disko išvaržą juosmeninėje stuburo dalyje.
Darbo tikslas – Įvertinti kineziterapijos, taikomos kartu su elektrostimuliacija, efektyvumą, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo dalyje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų juosmeninės dalies raumenų ištvermę prieš ir po įprastinės kineziterapijos.
2. Įvertinti pacientų juosmeninės dalies raumenų ištvermę prieš ir po elektrostimuliacijos taikymo kineziterapijoje.
3. Įvertinti pacientų juosmeninės dalies raumenų ištvermę prieš ir po placebo (netikros) elektrostimuliacijos taikymo kineziterapijoje.
4. Palyginti įprastinės kineziterapijos, elektrostimuliacijos taikymo kineziterapijoje ir placebo (netikros) elektrostimuliacijos kineziterapijos metu poveikį juosmeninės dalies raumenų ištvermei, esant tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje stuburo dalyje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Pirmoje darbo dalyje analizuojama juosmeninė stuburo dalis, skausmas, jo rūšys ir paplitimas, tarpslankstelinė disko išvarža, jos lokalizacija bei atsiradimo priežastys, placebo efektas. Išnagrinėjama elektrostimuliacija.
1.1. Juosmeninė stuburo dalis, skausmas ir paplitimas
Juosmeninėje stuburo dalyje raumenys yra išsidėstę sluoksniais [10]. Raumenys sudaro aktyviąją judėjimo aparato dalį. Jie palaiko kūną tam tikroje padėtyje, atlieka visus kūno judesius [11]. Šalia stuburo yra mažųjų raumenų grupė, ją sudaro du trumpi tarpsegmentiniai raumenys. Vieni tarpskersiniai raumenys – tai gilieji trumpieji nugaros raumenys, kurie lenkia stuburą į šoną. Kiti tarpspinaliniai raumenys, dar kitaip vadinami tarpketeriniais, jie yra išsidėstę tarp slankstelių keterinių ataugų ir tarpskersiniais raumenimis, jungiantys gretimų slankstelių skersines ataugas. Tarpketeriniai raumenys tiesia stuburą. Dauginiai raumenys ir nugaros tiesiamasis raumuo sudaro dvi dideles daugiasegmenčių raumenų grupes. Dauginiai raumenys yra gilieji trumpieji nugaros raumenys, išsidėstę lygiagrečiai stuburo. Multifidiniai raumenys, kontroliuodami slankstelių judėjimą, apsaugo sąnarines struktūras, raiščius ir diskus nuo pernelyg didelės įtampos lenkimo metu ir sužalojimo [12].
Pilvo raumenys turi didelę įtaką juosmeninei stuburo daliai. Liemens judesiuose dalyvauja šie pilvo raumenys:
1. Skersinis pilvo raumuo. Jis kartu su dauginiais raumenimis, dalyvauja stabilizuojant stuburą, palaiko pilvo formą ir pilvo ertmės vidinį spaudimą, taip pat dalyvauja kvėpavimo funkcijoje, riboja stuburo rotaciją ir padeda sugrįžti į pradinę padėtį.
2. Vidinis ir išorinis įstrižiniai pilvo raumenys. Dalyvauja liemens lenkimo bei sukimo veiksmuose, padeda stabilizuoti juosmeninę stuburo dalį.
3. Tiesusis pilvo raumuo. Jis dalyvauja liemens lenkime ir sukuria tvirtą atramą šlaunies lenkiamiesiems raumenims.
4. Klubinis šonkaulių raumuo. Jis stabilizuoja stuburo krūtininę dalį, dalyvauja stuburo tiesime. Jeigu raumuo susitraukia vienoje pusėje, tada jis atlieka priešingos pusės šoninį lenkimą ir rotaciją.
5. Didysis juosmens raumuo. Jis dalyvauja šoniniame juosmens lenkime, tačiau pagrindinė jo funkcija yra stabilizuoti stuburą vertikalioje padėtyje ir išlaikyti natūralius stuburo linkius [13].
Liemens raumenys palaiko kūno laikyseną (statinis darbas) ir yra būtini judesiams atlikti (dinaminis darbas). Tam tikra liemens raumenų jėga ir ištvermė yra reikalinga kiekvienam iš mūsų tiek statiniam (palaikyti sėdimą, klūpimą kūno padėtį), tiek dinaminiam (pakelti, pasilenkti, patraukti, pastumti ir kita) darbui atlikti [14]. Išanalizavus juosmeninėje stuburo dalyje veikiančius raumenis, reikia žinoti koks yra juosmeninės stuburo dalies skausmas ir jo paplitimas.
Nugaros skausmas yra dažna būsena – didelė dalis populiacijos patiria juosmeninės dalies skausmą kažkuriuo savo gyvenimo tarpsniu [15]. Žmonėms, kurie yra prastos fizinės būklės, labiau tikėtina turėti nugaros skausmų problemą ir sunkiau bei ilgiau atsistatyti po skausmo [16]. Nugaros skausmas dažniausiai atsiranda nuo 25 iki 60 metų amžiaus [17]. Anot Gutknecht [16], apsilankymai pas gydytoją yra dažniausiai susiję su skausmu juosmeninėje stuburo dalyje asmenims iki 45 metų Voketijoje. A. Ščiupokas [1], pateikia juosmeninės stuburo dalies pažeidimo požymius kurie yra penki:
• juosmens skausmas ties stuburu;
• nugaros raumenų įsitempimas arba skausmingi stuburo judesiai;
• skausmo plitimas į kojas, kojų paralyžius, jutimo sutrikimai, sturikęs šlapinimasis ir tuštinimasis;
• sumažėjęs jautrumas ir kojų judesiai.
Juosmeninės stuburo dalies skausmą gali sukelti: nervų sistemos struktūrų pažeidimas, raumenų patologija (patempimai, uždegimai, fibromialgija, polimialgija), stuburo patologija (reumatinės, uždegiminės, onkologinės ligos, kurios susijusios su stuburu, ir traumos). Juosmeninės nugaros dalies skausmą gali jausti žmogus, sergantis ir vidaus organų tokių kaip: kasos ar lytinių organų ligomis. Be viso šito, nugaros skausmai gali būti susiję ir su nervų sistemos pažeidimu [18].
Džiugu yra tai, kad dauguma nugaros skausmų praeina savaime ir kad net 60 proc. žmonių, kuriuos kamuoja nugaros skausmas, grįžta į darbus po 1 savaitės ir apie 90 proc. grįžta po 6 savaičių. Daugumai žmonių, patyrusių nugaros skausmą vieną kartą, jis pasikartoja. Žmonėms juosmeninės nugaros dalies skausmas išlieka apie 5-10 proc. atvejų, išsivystęs į lėtinį (ilgalaikį) skausmą [19]. Skausmas yra didžiausia sveikatos priežiūros problema Europoje. Ūminis skausmas pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, o lėtinis ir pasikartojantis skausmas – specifinė sveikatos priežiūros problema [18]. Anot J. Lee [20], pats skausmas gali būti išskirstytas į dvi rūšis:
1. Tikslus skausmas - trumpai besitęsiantis (ūmus skausmas); 2. Lėtinis arba ilgalaikis skausmas – skausmas, kuris tęsiasi ilgai.
Tikslus arba ūmus skausmas – staiga prasidėjęs ir ne ilgiau kaip 1 mėnesį trunkantis. Jis pasireiškia net 90 proc. visų ligų ir patologinių būklių. Paprastai tikslų arba ūminį skausmą sukelia
traumos, menstruacijos, uždegimai, chirurginė patologija, nugaros, galvos, dantų skausmai. Tikslaus arba ūminio skausmo pradžią pacientas gerai atsimena, todėl jo priežastį lengviau nustatyti [18].
Lėtinis arba ilgalaikis skausmas – tikslus skausmas tampa lėtiniu maždaug 10 – 20 proc. dirbančių žmonių. Jei skausmas trunka tris ar daugiau mėnesių, tai jis tampa nebe toks stiprus kaip tikslus. Dažnai su lėtiniu skausmu būna jį palaikančių ir stiprinančių veiksnių. Jie gali nulemti net kai kurias elgesio, judėjimo ypatybes tokias kaip: bloga laikysena, apatija, nemiga, savęs nuvertinimas ar depresija [21]. Lėtinį skausmą taip pat gali ir nulemti tokios sąlygos kaip: bloga bendra organizmo būklė, piktnaudžiavimas vaistais, judėjimo stoka, socialiniai veiksniai, depresija ar miego sutrikimai. Lėtinis skausmas gali trukti ir visą gyvenimą [22].
Nugaros skausmai gali būti 9 tipų (žiūrėti pav.1).
1 pav Nugaros skausmų tipai [23]
Kaip matote iš 1pav. yra 9 skausmų tipai, vienas iš jų yra trauminiai. Jie gali būti tokie kaip patempimas, lūžis ir kiti. Dar vienas iš tipų yra infekcinis, jis yra sukeltas mikroorganizmų ir gali pasireikšti kaip užkrėtimas ar osteomielitas ir kt. Sekantis tipas yra raidos sutrikimas kaip kifozė, lordozė, skoliozė, spondiolistezė. Kitas tipas yra degeneracinis, kuris pasireiškia tokiomis ligomis: osteoartritas, hiperostozė, stuburo smegenų ligos, nervo užspaudimai. Skausmą gali sukelti ir navikai, mielomatozė, antrinė karcinoma, toks skausmas yra priskiriamas augliniam tipui. Skausmas, kuriam nėra surasta priežastis yra idiopatinis, pavyzdžiui, kaulų, veido skausmai. Dar vienas iš tipų yra metabolinis, kuris gali pasireikšti kaip osteomaliacija, osteoporozė ir kt.
Nugaros skausmų tipai Trauminiai Infekciniai Raidos Degeneraciniai Augliniai Ideopatiniai Metaboliniai Sisteminiai Psichogeniniai
Priešpaskutinis iš pateiktų tipų yra sisteminis, jis gali pasireikšti gretutinėmis ligomis tokiomis kaip gripas, bruceliozė, alkaptonurija, vėžys. Paskutinis iš tipų yra psichogeninis, galintis pasireikšti dėl elgesio kaitos ir įvairių kitų sindromų.
Lėtinis arba ilgalaikis skausmas gali būti dėl: • stuburo raiščių pakitimų;
• skoliozės;
• tarpslankstelinio sąnario (facetinio) degeneracijos;
• tarpslankstelinio disko patologijos (degeneracija, išsigaubimas, išvarža); • tarpslankstelinės angos suspaudimo;
• spondilolistezės [1].
Minėtų negalavimų Lietuvoje yra panašūs rodikliai ir kaip visose ekonomiškai stipriose šalyse: turimais duomenimis, 2003 metais Lietuvoje 259 iš 100 000 gyventojų, kurie atėjo į gydymo įstaigas, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų pirmą kartą - 37,6 proc., pakartotinai - 62,4 proc. 2003 m. Lietuvoje pirmą kartą neįgaliais dėl nugaros problemų pripažinti 2063 asmenys [24]. Išnagrinėjus skausmą ir plitimą reikia būtinai išanalizuoti pavojingas būkles, kurios daro įtaką skausmui.
Kiekvienas ūmus juosmeninės nugaros dalies atvejis turi skirtingus požymius, visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, ar nėra galimai pavojingų būklių (žiūrėti 1 lentelėje). Galimas ,,arklio uodegos” nervinių šaknelių sindromas. Jį reikia įtarti tuomet, kai jaučiami kojų tirpimai ar dubens organų sutrikimai (tuštinimasis ar šlapinimasis). Jeigu neseniai yra buvusi bakterinė infekcija ar pacientas vartoja narkotines medžiagas, yra nusilpęs imunitetas ar pasireiškia naktinis skausmas, galima įtarti infekcinę kilmę. Galimą vėžinį procesą indikuoja nepaaiškinamas svorio kritimas ar prieš tai buvusi onkologinės ligos istorija. Kai nustatomi stuburkaulio ar kitų galūnių lūžiai, visada yra įtariama osteoporozė [1].
1 lentelė. Juosmeninį skausmą sąlygojančios būklės, jų simptomai ir priežastys [1]. Juosmeninio skausmo
priežastis Simptomai Rekomenduojamas ištyrimas
„Arklio uodegos“ šaknelių kompresijos sindromas
Tirpimo jausmas arba raumenų silpnumas šaknelių inervacijos zonoje
Šlapimo nelaikymas, sėdmenų ir tarpvietės nejautra.
Rekomenduojami tyrimai yra magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija; neurochirurgo konsultacija
Infekcinis pobūdis arba navikinis, patologinis lūžis
Skausmas, nesusijęs su judesiais, skausmas naktį. Praeityje buvusi onkologinė ligos istorija ar jos įtarimas. Svorio sumažėjimas be priežasties, naktinis prakaitavimas, karščiavimas ar nuolatinio šalčio jautimas. Imunosupresantų vartojimas.
Rekomenduojama pasidaryti kraujo tyrimus bei šlapimo mėginius.
Rentgenograma ar kaulų tankio tyrimas.
Magnetinis rezonansas.
Lūžis Neseniai įvykusi trauma.
Osteoporozė arba jos įtarimas.
Rentgenograma. Kaulų tankio tyrimas.
Manoma, kad 90 procentų atvejų ūmus juosmeninės nugaros dalies skausmas praeina per keturias savaites [1]. Išanalizavus pavojingas būkles, lemiančias juosmeninės nugaros dalies skausmą, reikia apžvelgti tyrime gvildenamą problemą – tarpslankstelinę disko išvaržą.
1.2. Tarpslankstelinio disko išvarža ir klasifikacija, atsiradimo priežastys ir
lokalizacija
Tarpslanksteliniο diskο išvarža – diskο medžiagοs pasislinkimas už tarpslanksteliniο diskο tarpο ribos [25]. Diskο branduοliο fragmentas staiga įstringa fibrοziniο žiedο įtrūkime, tuοmet yra pertempiami išοriniai fibrοziniο žiedο sluοksniai. Kai visas diskas pasislenka yra pertempiami užpakaliniai raiščiai. Tokiu atveju pasireiškia juosmeninės dalies raumenų įtampa (arba spazmas) arba išlygintas juοsmeninis stuburο linkis. Pasireiškusi raumeninė įtampa arba spazmas dalinai apsaugo stuburą, nes imοbilizuοja pažeistą stuburο segmentą. Tοkia raumenų įtampa pas žmogų ima kelti skausmą ir pradedamas jausti diskοmfοrtas juοsmens dalyje [1].
2 pav. Tarpslankstelinio disko isvarža [26]
Tarpslankstelinę diskο išvaržą (žiūrėti pav. 2 )galima skirstyti pagal išsiveržimο į stuburο kanalą kryptį:
● medialinė išvarža – nukenčia nedaug nugarοs smegenų šaknelių arba atsiranda „arkliο uοdegοs“ pažeidimο pοžymių;
● mediοlateralinė išvarža – dažniausiai pažeidžiama tik viena nugarοs smegenų šaknelė (žemiau esanti nei išvarža);
● lateralinė išvarža – pažeidžiama ta šaknelė, kuri išeina pro ta pačią tarpslankstelinę angą;
● dοrsοlateralinė išvarža – pažeidžiama dažniausiai ta šaknelė, kuri išeina prο žemiau segmento esančią tarpslanstelinę angą;
● paramedialinė išvarža – gali būti pažeista viena ar daugiau šaknelių, esančių žemiau išvaržos [27].
3 pav. Tarpslankstelinio disko išvaržos stadijos [28]
Taip pat yra keturi tarpslankstelinės išvaržos formavimosi tipai (žiūrėti 3 pav.):
● protrūzija - disko išsikišimas. Yra kai minkštiminis branduolys išlieka skaidulinio žiedo viduje (gali sukelti spaudimą į stuburo smegenis); ƒ
● prolapsas - disko iškritimas, kai minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko kampą, bet neperžiangia vidaus skaidulinio žiedo ribų;
● ekstrūzija –disko išstūmimas. Šio tipo atveju įplyšta skaidulinis žiedas, leidžiantis minkštiminiam branduoliui visiškai išsiveržti iš disko į epiduralinį tarpą;
● disko fragmentacija - skaidulinio žiedo ir branduolio dalys susikaupia epiduralinio tarpo viduje [29].
Išanalizavus tarpslankstelinę disko išvaržą bei jos klasifikaciją, reikia išanalizuoti dėl ko ji atsiranda.
Tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimas yra susijęs su degeneraciniais diskų pokyčiais. Jie vyksta dėl senėjimo, kuris sukelia stuburo funkcinį pablogėjimą. Dažniausiai degeneraciniai disko pokyčiai nepasireiškia iki pilnametystės, tačiau jie pradeda vykti praėjus vos keleriems metams po gimimo [30]. Pagal LeBlanc [31], sporto metu patirta tarpslankstelinio disko išvarža, nėra tikra išvarža, o labiau audinių sužalojimas. Tai pasireiškia pacientams, kurie sportuoja sunkiąją atletiką aukštu intensyvumu. Didelę įtaką tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui turi netaisyklingų judesių atlikimas. Jei žmogus stovi tieisiai, apkrova tarp tarpslankstelinių diskų ir raiščių yra gerokai mažesnė nei pasilenkus, todėl reikia stengtis dirbti taip, kad stuburas būtų tiesus. Kai žmogus kelia sunkius daiktus, stuburas patiria dideles apkrovas, staigiai, neatsargiai keliant sunkų daiktą skausmas gali atsirasti netikėtai ir labai aštrus, o tai jau bus tarpslankstelinio disko ar aplinkinių audinių vienas iš pažeidimo požymių [32]. Jeigu žmogui tenka ilgą laiką būti sėdimoje
padėtyje, dažnas pradeda sėdėti netaisyklingai. Jei nekeičiama kūno padėtis keletą minučių – raumenys nuvargsta. Tada bandome juos atpalaiduoti ir nugara sulinksta. Pasikartojant tokiam sėdėjimui kasdien, jis gali sukelti tarpslankstelinių diskų deformaciją ar diskų pasislinkimą. Kaip ir ilgai sėdint, ilgai stovint taip pat susikūprinama, raumenys pavargsta ir atsipalaiduoja. Tokiu atveju stuburo slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai spaudžiami netolygiai. Anot McGill [33], individualūs rizikos veiksniai tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimui gali būti:
• rūkymas;
• mažas fizinis aktyvumas; • nutukimas;
• psichologinis stresas ar nerimas; • netinkama laikysena;
• sumažėjusi raumenų jėga bei sąnarių paslankumas;
Išanalizavus tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimo priežastis, reikia išnagrinėti jos lokalizaciją.
Tarpslankstelinės disko išvaržos lokalizacija (žiūrėti 4 pav.), net 95 proc. būna L4–L5 ir L5–S1 segmentuose. Šiems segmentams tenka didžiausias krūvis bei didžiausias paslankumas [34]. Kitų lygių tarpslankstelinio disko išvaržos yra retesnės, kartu ir jų klinikinė eiga sudėtingesnė.
L4–L5 lygio išvaržos sukelia skausmą ir tirpimą, plinta užpakaliniu šlaunies, blauzdos ir pėdos paviršiumi link kojos nykščio, to pasekoje yra jaučiamas nykščio arba pėdos silpnumas.
L5–S1 lygio išvaržos. Dėl jų atsiranda skausmas ar jutimų sutrikimas užpakaliniame šlaunies paviršiuje arba šoniniame blauzdos, pėdos paviršiuje. Esant šio lygio išvaržai išnyksta arba susilpnėja achilo sausgyslės refleksas ir yra nustatomas blauzdos dvilypio raumens silpnumas.
4 pav. Plintančio skausmo vietos, priklausomai nuo tarpslankstelinio disko pažeidimo lokalizacijos [35]
L2–L4 išvaržos pasitaiko labai retai. Jaučiamas skausmas priekiniame vidiniame blauzdos paviršiuje. Susilpnėja keturgalvis šlaunies raumens jėga ir susilpnėja arba pranyksta kelio girnelės refleksas [36].
Apžvelgus tarpslankstelinio disko išvaržas, jų atsiradimo priežastis bei lokalizaciją reikia išanalizuoti sekanti tyrime naudotą priemonę – placebo efektą.
1.3. Placebo efektas kineziterapijoje
Placebo tyrimai sparčiai auga jau nuo 1970 metų [37] ir šiai dienai placebo naudojimas yra paplitęs klinikinėje praktikoje pasauliniu mastu [38]. Placebo efektas išsivystė iš nepatogumą keliančių klinikinių tyrimų į aktualiausių temų bei naujausių atradimų [39]. Kaip veikia placebo efektas dar nėra išsiaiškinta. Etiologiškai yra keletas galimų mechanizmų: tikėjimosi modelis, refleksinis ir opioidinis modelis. Iš psichologinių paaiškinimų grupės taip pat yra teigiamas ir neigiamas mąstymas, savitaiga, savęs apgaulė arba optimizmas ir pesimizmas, susiję su asmenybės bruožais, asmeninių lūkesčių poveikis (gali turėti įtakos net kineziterapeuto-paciento santykiai), pasitikėjimo ir nepasitikėjimo [40].
Atsižvelgiant į opioidų modelį, endorfinai yra išleidžiami kaip atsakas į placebo stimulą ir turi svarbų vaidmenį placebo atsake. Šio modelio įrodymai yra smegenų veiklos pasikeitimai, placebo taikymo metu [41].
Placebo efektas ir ne placebas yra pripažįstami reiškiniai visoje medicinos istorijoje, jie minimi net 19 amžiuje. Kai placebas gavo prasmę vaistų industrijoje, daugiau dėmesio buvo skiriama jam iš terapinės pusės. Placebo poveikį dabar galima rasti kiekvienoje medicinos srityje [42] taip pat ir kineziterapijoje.
Aptarus placebo efektą reikia išanalizuoti tyrime naudotą metodą išsamiai – kineziterapiją esant tarpslankstelinio disko išvaržai.
1.4. Kineziterapija esant tarpslankstelinei disko išvaržai
Nugaros skausmas esant tapslankstelinei disko išvaržai gali būti šalinamas kineziterapija, vaistų pagalba, leidžiant juos į trigerinius taškus raumenyse, ilgu lovos režimu, steroidų injekcijomis po nugaros smegenų dangalais, tempimais ar ES [14]. Kineziterapija yra viena iš labiausiai rekomenduotinų būdų šalinant nugaros skausmams [43].
Kineziterapijos tikslai: 1. Mažinti skausmą;
2. Atstatyti judesių amplitudę;
3. Atstatyti nusilpusių raumenų ištvermę ir funkcijas; 4. Ugdyti nusilpusių raumenų jėgą ir ištvermę; 5. Didinti fizinį aktyvumą;
6. Gerinti gyvenimo kokybę;
7. Suformuoti geros laikysenos įgūdžius. [43]
Kineziterapijos metodų, esant nugaros skausmams ir tarpslankstelinio disko išvaržai yra daug, bet, anot Dudonienės, [14] yra keturios pagrindinės:
1. Pratimai, koreguojantys laikyseną.
Jie parenkami kiekvienam asmeniui atskirai, atsižvelgiant į individualias asmens ypatybes. Dėl raumenų įsitempimo pratimų metu, yra ribojamas tam tikrų sąnarių judrumas. Atliekant pratimus taisyklingai, vienų kūno segmentų judrumas padidėja, o kitų sumažėja [33]. Koreguojant laikysenos
sutrikimus, yra laikomasi bendrų kineziterapijos principų, kurie yra penki: sistemingumas, laipsniškumas, individualumas, visapusiškumas, sąmoningumas [44].
2. Pratimai raumenų stiprinimui (įvairūs pratimai, skirti didinti raumenų jėgai bei išštvermei)
3. McKenzie pratimų programa (žiūrėti 5 pav.).
Tai yra viena iš daugelio metodikų gydant juosmeninės nugaros skausmą. Ji skiria dėmesį tarpslankstelinio disko sutrikimams. McKenzie programoje yra šeši paprasti pratimai, kuriuos reikia išlaikyti nuo 10 iki 15 sekundžių, keturi pratimai skirti stuburo juosmeninės dalies tiesimui, likę du pratimai - stuburo lenkimui. Šių pratimų pagalba pasiekiama didžiausia toleruojama juosmens ekstenzija, numalšinamas skausmas. Pirmiausia tempimo pratimai atliekami gulint (ant pilvo), o vėliau stovint [43].
5 Pav. McKenzie pratimai [45].
4. Taisyklingos daiktų kėlimo technikos, bei tinkama darbo padėtis [14].
Pagal Lietuvos respblikos apsaugos ir darbo ministeriją ir Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, [46] keliant krovinį rankomis, gali kilti pavojus susižaloti, ypač nugarą, todėl būtina laikytis saugos nurodymų. Kuo daiktas toliau nuo kūno, tuo jis turi būti lengvesnis (žiūrėti pav. 6).
6 pav. Dydžiai nustatyti geroms krovinio kėlimo sąlygoms [46]
Išnagrinėjus kineziterapiją esant tarpslankstelinei disko išvaržai, reikia išanalizuoti elektrostimuliaciją elektroterapijoje.
1.5. Elektrostimuliacija
Elektros energija elektroterapije naudojama gydymo tikslais [47]. Elektroterapijoje naudojama RES - raumenų elektrinis stimuliavimas, jo principas yra paprastas: impulsai yra generuojami prietaiso ir perduodami per elektrodus ant odos, tiesiogiai į raumenį, kad šis būtų stimuliuojamas [48].
Pulsuojanti srovė yra pati svarbiausia srovė elektroterapijoje, dar vadinama stimuliavimo srove arba impulso srove. Srovės forma yra ritmiška, sunormalizuota sekos, kurioje yra srovės nuopuolių bei pakilimų. Srovė gali kisti tarp kvadratinės srovės, trikampio srovės, sinuso arba trapecijos formos srovių, priklausomai nuo greitėjimo laipsnio. Toliau sekoje galimi tarpsniai arba kitaip - pertraukos tarp impulsų [49]. Elektroterapijos impulso dažnis yra tarp 0,1 iki 1,0 hz. [49].
Elektroterapinė srovės forma žemo dažnio nuotoliu gali teikti skirtingus rezultatus. Jie pasitarnauja kaip treniruotės kontroliavimas. Patys svarbiausi elektrostimuliacijos nustatymai yra išvardinti žemiau (žiūrėti pav.7).
7 pav. Elektrostimuliacijos nustatymai [51]
Svarbūs srovės tėkmės rodikliai yra:
1. Kryptis. Srovė gali būti vienfazė, kai yra nustatytas bangos ilgis, ir dvifazė, kai srovė teka į priešingas puses. Srovės tėkmė gali būti vienpolė, kai stimuliacinis įtaisas yra pritvirtintas prie tam tikro raumens, kurį stimuliuojant suaktyvėtų visas raumuo, arba dvipolė - elektrodai yra pritvirtinami prie raumens pradžios ir pabaigos. Vienpolė srovės tėkmės metodika padeda raumenį suaktyvinti su labai mažu intensyvumu. Dvipolė srovės tėkmė yra paprastai naudojama sportinėse treniruotėse, nes suaktyvina visą raumenį tolygiai nuo pradžios iki pabaigos.
2. Impulso dažnis
Impulso dažnis parodo kiek pavienių srovės impulsų per sekundę turi įtakos raumenynui. Vienas impulsas suaktyvina vieną raumens susitraukimą. Raumens susitraukimų kiekį galima kontroliuoti su impulso dažnio kilimo reguliavimu. Impulso dažnis matuojamas hercais (Hz). Su dažniu, žemesniu negu 70 Hz, yra atliekamos anaerobinės ištvermės treniruotės, su žemesniu negu 40 Hz dažniu - aerobinės treniruotės. Dažnis, kuris yra virš 100 Hz, veda prie greitesnio neuroraumeninio išsekimo. Maksimalus impulso dažnis treniruotėje yra tarp 150 ir 200 Hz, kadangi šiuo periodu susitraukimo raumens jėga palaipsniui mažėja. Stimuliacija su 80-85 Hz dažniu yra rekomenduojama kaip idealiausia bendrai treniruotei [49].
3. Impulso laikas
Impulso laikas rodo laiko tarpą (s arba ms), kurio metu raumuo yra sutrumpėjusioje būsenoje. Impulso laikas, neturėtų būti didesnis negu 10 s, nes raumens išsekimas būtų per didelis ir raumuo nespėtų sureaguoti į kitą siunčiamą impulsą (treniruotė neigiamai veiktų raumenyną), o reagavimas yra būtinas stimuliacijai.
● 100 Hz dažnio treniruotei impulso laikas 1-2s; ● 70-100 Hz dažnio treniruotei impulso laikas 2-5s;
Impulso dažnis Impulso sustojimo laikas Impulso laikas Kilimo laikas Amperažas Impulso gylis Procedūros laikas Srovės tekmė
● < 70 Hz dažnio treniruotei impulso laikas 5-10s [52]. 4. Impulso sustojimo laikas
Impulso sustojimo laikas yra laiko tarpsnis (s arba ms), kurio metu nėra srovės tėkmės. Rekomenduojamas santykis 1:1 arba 1:5, minimali impulso sustojimo laiko trukmė 200 ms.
5. Kilimo laikas
Greitai ir lėtai kylantys impulsai yra naudojami elektroterapijoje. Greitai kylantis impulsas yra naudojamas greičio - jėgos ir maksimalios jėgos treniruotėms. Lėtai kylantis impulsas naudojamas raumenų ištvermingumui didinti. Yra 4 rūšių impulso kilimo formos: kvadratas, trikampis, sinusas, trapecija.
6. Amperažas
Šis parametras yra be galo svarbus. Srovės intensyvumas, susidedantis iš tūkstančių amperų, (mA) yra naudojamas elektroterapijose ir EMS treniruotėse. Tinkamas srovės jautrumas turi pasiekti giliausią raumens tašką, kad suaktyvintų visą raumenį. Rekomenduojamas aukštos srovės intensyvumas yra nuo 40-100 mA.
7. Impulso gylis
Kuo ilgesnis vieno impulso laikas, tuo jis giliau prasiskverbia į raumens audinius. Įprastinis impulso gylis yra tarp 250-250 mikrosekundžių.
8. Procedūros laikas
Bendrai kūno treniruotei apytiksliai reikia skirti 20 minučių. Treniruotės laikas gali būti prailgintas iki 30 minučių [49].
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimas atliktas 2016 metais birželio – rugpjūčio mėnesiais, viename sveikatingumo ir reabilitacijos centre. Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais, eiga, procedūromis bei galimais nepatogumais. Tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC – SR(M) – 203 (priedas Nr.2).
Tyrime dalyvavo 38 asmenys, kurie skundėsi juosmeninės stuburo dalies skausmais bei turėjo diagnozuotą tarpslankstelinią juosmeninės dalies išvaržą.
Tiriamųjų amžiaus, svorio charakteristikos nurodytos 2 lentelėje, o pasiskirstymas pagal lytį grupėse nurodytas 8pav.
2 lentelė. Amžiaus, svorio charakteristikos (Vid. ± SD)
Amžius 1 grupė 29,25±5,18 2 grupė 31,00±4,60 3 grupė 29,08±4,25 Viso 29,84±4,65 Svoris 1 grupė 75,13-15,11 2 grupė 76,70±13,99 3 grupė 70,60±17,21 Viso 74,28±15,22
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.
2.2. Tyrimo metodai
Pasirinkti metodai: gyvenimo kokybės klausimynas SF-36, skausmo analogijos skalė (SAS), testavimas naudojant McGill testus (liemens tiesiamųjų, lenkiamųjų bei šoninių liemens).
2.2.1. Gyvenimo kokybės klausimynas SF–36
SF–-36 yra vienas iš plačiai naudojamų gyvenimo kokybės klausimynų pasaulyje [53]. Jis yra sudarytas iš 36 klausimų, kurie vertina sveikatą aštuoniose platformose – fizinis pajėgumas, nepajėgumo nustatymas priklausantis nuo fizinio pajėgumo, socialinis bendravimas, energingumas, kūniškas skausmas, psichinė būklė, nepajėgumo nustatymas priklausantis nuo emocinių problemų ir bendra sveikatos būklė. Atsakymai į kiekvieną klausimą yra sudėti ir suformuoja skalę nuo 0 iki 100, kur 100 atitinka gerą sveikatos būklę [54].
2.2.2. Skausmo analogijos skalė
Norint įvertinti kineziterapijos poveikį nugaros skausmui, reikėjo įvertinti skausmo pokytį skausmo skalėmis [55]. Tiriamieji skausmą vertino skaitmeninėje analogijos skalėje (SAS). Skalė yra suskirstyta į 10 dalių, kuriose: 0 – nėra skasumo, 1 – 3 jaučiamas silpnas skausmas, 4 – 5 jaučiamas vidutinis skausmas, 6 – 8 jaučiamas stiprus skausmas ir 9 – 10 jaučiamas nepakeliamas arba pats stipsriausias skausmas (9 pav.).
7 5
1 Grupė
Vyrai moterys 7 72 grupė
Vyrai Moterys 4 83 grupė
Vyrai moterys9 pav. Skausmo vertinimas
o 0 balų – neskauda (skausmo nėra) o 1–3 balai – jaučiamas silpnas skausmas; o 4–5 balai – jaučiamas vidutiniškas skausmas; o 6–8 balai – jaučiamas stiprus skausmas;
o 9–10 balai – lygyje jaučiamas nepakeliamas skausmas;
2.2.3. McGill ištvermės testai
Testavimui pasirinkti McGill testai, todėl kad jie turi didelį patikimumo koeficientą [13].
2.2.3.1 Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės testas pagal McGill.
Testo metu tiriamieji buvo guldomi ant kineziterapinio stalo, pilvu į stalą, kad viršutinė kūno dalis būtų laisva, be atramos (klubakaulio skiauterės prie kušetės krašto), kojos turi būti fiksuotos diržu (žiūrėti 10 pav.). Pacientai, pakėlę viršutinę kūno dalį iki horizontalios padėties, turėjo išsilaikyti kaip galima ilgiau. Rankos turėjo būti laikomos sukryžiuotos ant krūtinės. Kai tiriamasis nebeišlaiko padėties ir nusileidžia jo liemuo žemiau horizontalios linijos, fiksuojamas testo pabaigos laikas.
10 pav. Nugaros raumenų ištvermės testavimo taisyklinga padėtis [13]
2.2.3.2 Pilvo raumenų ištvermės testas pagal McGill
Pilvo raumenų ištvermės testo pradinė pozicija yra kai žmogus yra atsisėdęs ant žemės (žiūrėti 11 pav.). Žmogaus nugara yra atsipalaidavusi ir atložta, kad tarp nugaros ir grindų susidarytų 60 laipsnių kampas. Keliai ir klubai yra sulenkti 90 laipsnių kampu, rankos sukryžiuotos ties krūtine ir padėtos ant skirtingų pečių, pėdos yra pritvirtintos ir tvirtai liečia žemę. Testas prasideda, kai žmogus laiko 60 laipsnių kampą tarp žemės ir nugaros. Minkšta trikampio formos atrama yra pastatoma 10 cm žmogui nuo nugaros. Testas yra nutraukiamas, kai bet kuri kūno vieta paliečia atramą (žmogus nusileidžia 10 cm žemiau nuo pradinės padėties).
11 pav. Pilvo raumenų ištvermės testavimo taisyklinga padėtis [56] 2.2.3.3 Šoninių liemens raumenų ištvermės testas pagal McGill
Šoninų liemens raumenų ištvermės testo palengvintos versijos pradinė padėtis yra gulint ant šono (kiekvienos pusės testuojama atskirai, žiūrėti 12 pav.). Kojos yra sulenktos ties keliu 90 laipsnių kampu, viršutinė koja yra padėta ant apatinės kojos. Tiriamieji save išsikelia ant alkūnės ir kojų, tuo tarpu klubai atkyla nuo žemės ir suformuoja tiesią liniją nuo galvos iki kojų. Laisva ranka
yra laikoma sukyžiuota ties krūtine ant priešingo peties. Testas nutraukiamas, kai tiriamasis praranda tiesią liniją nuo galvos iki kojų ir klubas atsiduria žemiau tiesios linijos [57].
12 pav. Šoninių liemens raumenų ištvermės testavimo palengvinta taisyklinga padėtis [58]
2.3. Elektrostimuliacija
Buvo naudotas vokiečių gamintojų elektrostimuliacinis prietaisas (13 pav.). Tiriamieji turėjo apsirengti specialia apranga (15pav.), kurioje buvo išdėstyti elektrodai (14 pav.). Ši apranga jungiasi prie treniruoklio.
Treniruoklyje nustatoma programa, kuri susideda iš:
● Elektros impulso dažnio (matuojama Hz) nustato impulsų skaičių per sekundę; ● Elektros impulso laiko (matuojamas sec.) lemia laiką, kurio metu raumuo būna
aktyvus;
● Elektros impulso pertraukos laikas (matuojamas sec.) nulemia raumens atsipalaidavimo laiką;
● Elektros impulso plotis (amplitudė) nulemia prasiskverbimo į raumenį gylį;
● Elektros impulso tipas (būna bipoliarinis ir vienpoliarinis) nulemia impulso tekėjimo kryptis (kintanti, teka tik viena kryptimi);
● Elektros impulso intensyvumas (matuojama mA) nulemia raumeninių skaidulų aktyvumo lygį;
Nustačius programą tiriamieji pradeda atlikti rodomus pratimus.
14 pav. Elektrodų išdėstymas liemenėje
2.4. Tyrimo organizavimas
Pradedant tyrimą, tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: dvi tiriamąsias ir vieną kontrolinę. Visi tiriamieji buvo testuojami prieš pradedant tyrimą ir pabaigus tyrimą. Atliktas gyvenimo kokybės klausimynas SF – 36, statinės raumenų jėgos testai (pilvo lenkiamųjų, šoninių
liemens, nugaros tiesiamųjų), skaitmeninės analogijos skausmo skalės vertinimas ir sulyginami gauti rezultatai.
Pirmąjai eksperimentinei grupei (12 žmonių) buvo taikyta kineziterapija kartu su elektrostimuliacija. Grupėje dalyvavo septyni vyrai ir penkios moterys.
Antąjai grupei (14 žmonių) buvo taikyta kineziterapija kartu su placebo (netikra) elektrostimuliacija. Grupėje dalyvavo septyni vyrai ir septynios moterys.
Trečiajai (kontrolinei) grupei (12 žmonių) buvo taikyta tik kineziterapija. Grupėje dalyvavo keturi vyrai ir aštuonios moterys.
Kiekvienas pacientas dalyvavo du mėnesius trukusiame tyrime, turėjo po 16 kineziterapijos užsiėmimų, du kartus per savaitę po 30 – 45 minutes. Pradžioje (6–10 min.) dalyviai atlikdavo tempimo pratimus, toliau sekdavo stambių raumenų grupių apšilimo pratimai. Pagrindinėje dalyje (15–25 min.) buvo atliekami pratimai, kurių tikslas buvo didinti raumenų jėgą bei ištvermę, stuburo stabilizavimo pratimai, gerinti judesių amplitudes, nesukeliant juosmeninės nugaros dalies skausmo. Visada buvo stebima žmonių būklė, dažnai klausinėjama apie jų potyrius. Atsipalaidavimo dalyje (5–10 min.) fizinis krūvis po truputį buvo mažinamas, taikomi kvėpavimo bei atpalaidavimo pratimai.
15 pav. Elektrostimuliacijos apranga
2.5. Matematinė statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami
aprašomosios statistikos metodai (vidurkis ± st. nuokrypis). Kintamiesiems nepasiskirsčius pagal normalųjį skirstinį, kintamųjų palyginimui naudoti neparametriniai kriterijai. Kai kintamieji netenkino pasiskirstymo normalumo sąlygos, buvo taikomas neparametrinis Mann
–
Whitney U metodas. Lyginant grupėje rezultatus prieš ir po, buvo naudojamas priklausomų imčių, neparametrinis – Vilkoksono testas. Statistiškai reikšminga laikoma, kai p<0,05.3. REZULTATAI
3.1. Juosmens raumenų ištvermė
3.1.1. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė
Tyrimo rezultatų vertinimą pradėsime nuo nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės. Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermės skirtumas, tarp pirmos (33 ± 12, 78 sekundės) ir antros (19, 57 ± 9, 96 sekundės) grupių, parodė statistiškai reikšmingą pokytį (p < 0,05) (U=35,5, p=0,012). Silpniausia pirmos grupės tiriamojo ištvermė prieš tyrimą buvo 64 sekundės, antros grupės – 46 s., o trečiosios 49 s. Didžiausia pirmos grupės tiriamojo ištvermė buvo 139 s., antros grupės – 146 s. ir trečios grupės – 116 s. Tarp antros ir trečios grupių statistiško skirtumo nebuvo rasta (p>0,05), (U=43,5, p=0,519). Tarp pirmos ir trečios grupių buvo rastas statistiškai reikšmingas rezultatas (p<0,05), (U=18,0, p=0,002) (žiūrėti 16 pav.).
16 pav. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė prieš tyrimą po ir skirtumas.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p < 0,05), lyginant 1 ir 2 grupių reikšmes, ** - skirstinių patikimumas (p < 0,05), lyginant 1 ir 3 grupių
reikšmes
Lyginat grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05) gavome pirmoje grupėje (Z=-3,059, p=0,002). Lyginant antros grupės rezultatus, prieš pradedant tyrimą ir po jo, buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,305, p=0,001). Lyginant trečios
98.25 93.21 79.00 131.25 112.79 93.83 33.00 19.57 14.83 0 20 40 60 80 100 120 140 160
1 grupė 2 grupė 3 grupė
N u garo s ties ie m ų jų r. iš tv erm ė, s eku n d ės Prieš KIN Po KIN Skirtumas *,** *,** *
grupės rezultatus prieš ir po tyrimo buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-3,065, p=0,002) (žiūrėti 17 pav.).
17 pav. Nugaros tiesiamųjų raumenų ištvermė
Pastaba. *– 1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės skirstinių
patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po,
Tarp visų grupių prieš tyrimą ir po buvo nustatytas statistiškai reikšmingas rezultatas (p<0,05).
3.1.2. Pilvo raumenų ištvermė
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad pilvo raumenų ištvermės skirstinius, tarp primos grupės (31, 67 ± 9, 15 sekundės) ir antros grupės skirtumų (17, 5 ± 10, 7 sekundės) parodė statistiškai reikšmingą pokytį (U=24,5, p=0,012). Tarp primos ir trečios grupės (19, 3 ± 8, 15 sekundės) taip pat statistiškai reikšmingas (U=20,5, p=0,003). Tarp antros ir trečios grupės statistiškai reikšmingas pokytis nebuvo nustatytas (U=76,0, p=0,680). Pirmos grupės pilvo ištvermės rodmenų skirstiniai prieš tyrimą buvo 82,6 ± 16,43 sekundžių, antros – 81,57 ± 22,69s. ir trečiosios 67,42 ± 17,88 sekundžių (žiūrėti 18 pav.).
98.25 93.21 79.00 131.25 112.79 93.83 0 20 40 60 80 100 120 140 160
1 grupė 2 grupė 3 grupė
N u garo s ties ie m ų jų r. iš tv erm ė, s eku n d ės Prieš KIN Po KIN * * ** ** *** ***
18 pav. Pilvo raumenų ištvermė prieš tyrimą, po ir skirtumas
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių reikšmes, ** - skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 3 grupių reikšmes
Lyginat grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05) gavome pirmoje grupėje (Z=-3,061, p=0,002). Lyginant antros grupės rezultatus prieš pradedant tyrimą ir po jo, buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,235, p=0,001). Lyginant trečios grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-3,063, p=0,002) (žiūrėti 19 pav.). 82.50 81.57 67.42 114.17 99.07 86.75 31.67 17.50 19.33 0 20 40 60 80 100 120 140
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Pilv o le n kia m ų jų r . iš tv erm ė, s eku n d ės Prieš KIN Po KIN Skirtumas *, ** * **
19 pav. Pilvo raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo
Pastaba. *–1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės skirstinių
patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po.
3.1.3. Šoninių raumenų ištvermė
Dešinės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo parodė statistiškai reikšmingus rezultatus (p<0,05). Tarp pirmos (20,25 ± 2,8) ir antros (11,93 ± 3,8) grupių skirstinių statistiškai reikšmingas pokytis (U=11, p<0,001). Tarp primos ir trečios grupės (11,92 ± 4,2) taip pat skirstiniai buvo statistiškai reikšmingi (U=11, p<0,001). Tarp antros ir trečios grupių statistiškai reikšmingo pokyčio nebuvo rasta (U=75,5, p=0,658) (žiūrėti 20 pav.).
82.50 81.57 67.42 114.17 99.07 86.75 0 20 40 60 80 100 120 140
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Pilv o le n kia m ų jų r . iš tv erm ė, se ku n d ės Prieš KIN Po KIN * * ** ** *** ***
20 pav. Dešnės pusės šoninių liemens ištvermė prieš, po tyrimo ir skirtumas.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių reikšmes, ** - skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 3 grupių
reikšmes
Lyginat grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05) gavome pirmoje grupėje (Z=-3,077, p=0,002). Lyginant antros grupės rezultatus prieš pradedant tyrimą ir po jo buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,308, p=0,001). Lyginant trečios grupės rezultatus prieš ir po tyrimo buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-3,308, p=0,001) (žiūrėti 21 pav.).
21 pav. Dešnės pusės šoninių liemens ištvermė prieš, po tyrimo
Pastaba. *–1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės skitstinių
patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po,
39.92 41.00 35.92 60.17 52.93 47.83 20.25 11.93 11.92 0 10 20 30 40 50 60 70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Šon in ų lie m en s d eš . r. iš tv erm ė, se ku n d ės Prieš KIN Po KIN Skirtumas * *,** ** 39.92 41.00 35.92 60.17 52.93 47.83 0 10 20 30 40 50 60 70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Šon in ų lie m en s d eš . r. iš tv erm ė, se ku n d ės Prieš KIN Po KIN * * ** ** *** ***
Kairės pusės šoninių liemens raumenų ištvermės skirtumas parodė statistiškai reikšmingus rezultatus (p<0,05). Tarp pirmos (19,5 ± 3,7 sekudės) ir antros (13,5 ± 4,03 sekundės) grupių skirstiniai skyrėsi statistiškai reikšmingas (U=19,5, p=0,001). Tarp primos ir trečios grupės (12,91 ± 2,34 sekundės) taip pat statistiškai reiksmingas pokytis(U=7, p<0,001). Tarp antros ir trečios grupės statistiškai patikimo rezultato nerasta (U=75,5, p=0,939) (žiūrėti 22 pav.).
22 pav. Kairės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo, skirtumas.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių reikšmes, ** - skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 3 grupių reikšmes
Lyginat kairės pusės šoninių liemens raumenų testo grupių rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05) gavome pirmoje grupėje (Z=-3,07, p=0,002). Lyginant antros grupės rezultatus prieš pradedant tyrimą ir po jo, buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,302, p=0,001). Lyginant trečios grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-2,944, p=0,003) (žiūrėti 23 pav.).
38.50 36.86 34.82 58.00 50.36 47.73 19.50 13.50 12.91 0 10 20 30 40 50 60 70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
šo n in ų lie m en s ka ir. r. iš tv erm ė, se ku n d ės Prieš KIN Po KIN Skirtumas * ** *,**
23 pav. Kairės pusės šoninių liemens raumenų ištvermė prieš ir po tyrimo
Pastaba. *–1 grupės patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, **– 2 grupės patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 3 grupės patikimumas (p<0,05) lyginat prieš
tyrimą ir po.
3.2. Nugaros skausmo intensyvumas
Nugaros skausmo intensyvumas, naudojant skaitmeninę analogijos skausmo skalę. Palyginus rezultatus prieš ir po tyrimo, jie parodė statistiškai reikšmingą pokytį tarp grupių (p<0,05). Tarp pirmos grupės (2,17 ±1,11 balai) ir antros grupės (1,29 ± 0,825 balai) skirstinių buvo statistiškai reikšmingas pokytis(U=44, p=0,032). Tarp pirmos ir trečios grupės (1,92 ± 1,1 balai) (U=61, p=0,509) ir tarp antros ir trečios statistiškai patikimo skirtumo nerasta (U=54,5, p=0,11).
Lyginat grupių rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05) gavome pirmoje grupėje (Z=-2,965, p=0,003). Lyginant antros grupės rezultatus prieš pradedant tyrimą ir po jo buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (Z=-3,140, p=0,002). Lyginant trečios grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, buvo gauti taip pat statistiškai patikimi rezultatai (Z=-2,971, p=0,003) (žiūrėti 24 pav.). 38.50 36.86 34.82 58.00 50.36 47.73 0 10 20 30 40 50 60 70
1 grupė 2 grupė 3 grupė
šo n in ų lie m en s ka ir. r. iš tv erm ė, se ku n d ės Prieš KIN Po KIN
24 pav. Nugaros skausmo intesyvumas
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05), lyginant 1 ir 2 grupių
reikšmes, **–1 grupės skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ***– 2 grupės skirtinių patikimumas (p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po, ****– 3 grupės skirstinių patikimumas
(p<0,05) lyginat prieš tyrimą ir po.
Prieš tyrimą visų grupių tiriamųjų skausmo intensyvumas įvertintas pagal skaičių analogijos skalę (SAS). Po tyrimo pakartotinas įvertinimas įvyko, gauti rezultatai parodė statistiškai reikšmingus skirtumus tik tarp pirmos ir antros grupės (p>0,05). Pirmos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta elektrostimuliacija kartu su kineziterapija, skausmo intensyvumas sumažėjo labiau (statistiškai reikšmingas skirtumas, p < 0,05) nei antros, tačiau ne labiau nei trečios grupės.
3.3 Gyvenimo kokybės palyginimas
Gyvenimo kokybė buvo vertinama pasitelkus SF – 36 klausimyną. Gauti rezultatai buvo palyginti. Pirmiausiai apžvelgsime pirmos grupės gautus rezultatus. Statistiškai reikšmingai pakito lyginant prieš ir po tyrimo: fizinė būklė prieš tyrimą 76,25 ± 12,81 balai, po tyrimo 92,08 ± 8,11 balai (Z=-3,077, p=0,002), veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų prieš tyrimą 52,08 ± 12,87 balai , po tyrimo 85,42 ± 16,71 balai (Z=-2,889, p=0,004), kūno skausmai prieš tyrimą 60,58 ± 8,97 balai, po tyrimo 76,67 ± 18,51 balai (Z=-2,316, p=0,021), bedra sveikatos būklė prieš tyrimą 46,75
3.92 3.50 4.17 1.75 2.21 2.25 2.17 1.29 1.92 0 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Ska iči ų a n alo ginė s ka lė , b ala i Prieš KIN Po KIN Skirtumas * * ** ** *** *** **** ****
± 16,54 balai, po tyrimo 46,75 ± 19,77 balai (Z=-2,936, p=0,003), energingumas prieš tyrimą 48,33 ± 12,31 balai, po tyrimo 75,42 ± 9,16 balai (Z=-3,072, p=0,002), veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų prieš tyrimą 52,78 ± 22,31balai , po tyrimo 80,57 ± 22,28 balai(Z=-2,392, p=0,017) (žiūrėti 25 pav.).
25 pav. 1 grupės klausimyno SF – 36 rezultatai prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginat antros grupės rezultatus prieš ir po tyrimo, statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05) gavome tarp: fizinė būklės prieš tyrimą 78,21 ± 13,95 balai , po tyrimo 87,86 ± 8,48 balai (Z=-2,392, p=0,017), veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų prieš tyrimą 45,22 ± 71,44 balai, po tyrimo 71,44 ± 25,69 balai (Z=-2,887, p=0,004), bendros sveikatos būklės prieš tyrimą 43,14 ± 12,59 balai, po tyrimo 57,29 ± 21,68 balai(Z=-2,501, p=0,012), energingumo prieš tyrimą 40,36 ± 6,34 balai, po tyrimo 60,71 ± 16,97 balai (Z=-2,949, p=0,003), veiklos apribojimų dėl emocinių sutrikimų prieš tyrimą 45,22 ± 21,13 balai, po tyrimo 71,44 ± 25,69 balai (Z=-2,521, p=0,012) (žiūrėti 26 pav.). 76.25 52.08 60.58 46.75 48.33 100.00 52.78 82.00 92.08 85.42 76.67 70.67 75.42 97.92 80.57 76.67 0 20 40 60 80 100 120 Fizinė būklė Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų Kūno skausmai Bendra sveikatos būklė Energingumas Socialinis funkcionavimas Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų Psichinė būklė 1 grupė Po KIN Prieš KIN * * * * * *
26 pav. 2 grupės klausimyno SF – 36 rezultatai prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Statistiškai reikšmingai pokytį parodė trečios grupės rezultatai, lyginant prieš ir po tyrimo: fizinė būklė prieš tyrimą 80 ± 13,14 balai, po tyrimo 88,75 ± 8,82 balai (Z=-2,716, p=0,007), veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų prieš tyrimą 52,08 ± 16,71 balai, po tyrimo 66,67 ± 16,28 balai (Z=-2,646, p=0,008), bendra sveikatos būklė prieš tyrimą 39,75 ± 13,75 balai, po tyrimo 56 ± 22,41 balai (Z=-2,549, p=0,011), energingumas prieš tyrimą 45,42 ±10,1 balai, po tyrimo 64,17 ± 15,20 balai (Z=-2,943, p=0,003), veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų prieš tyrimą 47,22 ± 17,20 balai, po tyrimo 69,45 ± 26,44 balai (Z=-2,401, p=0,016) statistiškai reikšmingai padidėjo. Socialinis funkcionavimas prieš tyrimą 97,92 ± 7,22 balai, po tyrimo 87,50 ± 13,06 balai (Z=-2,236, p=0,025) statistiškai reikšmingai sumažėjo (žiūrėti 27 pav.).
78.21 53.57 60.14 43.14 40.36 91.96 45.22 73.14 87.86 71.43 68.36 57.29 60.71 87.50 71.44 62.86 0 20 40 60 80 100 120 Fizinė būklė Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų Kūno skausmai Bendra sveikatos būklė Energingumas Socialinis funkcionavimas Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų Psichinė būklė 2 grupė Po KIN Prieš KIN * * * * *
27 pav. . 3 grupės klausimyno SF – 36 rezultatai prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Palyginus rezultatus prieš ir po tyrimo tarp pirmos ir antros grupės, jie parodė statistiškai reikšmingus skirtumus (p<0,05): veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų po tyrimo (U=48, p=0,043), socialinis fukcionavimas prieš tyrimą (U=48, p= 0,012), socialinis funkcionavimas po tyrimo (U=49, 0,024) ir psichinė būklė po tyrimo (U=49, p=0,07) (žiūrėti 28 pav.).
80.00 52.08 62.42 39.75 45.42 97.92 47.22 72.00 88.75 66.67 73.25 56.00 64.17 87.50 69.45 66.67 0 20 40 60 80 100 120 Fizinė būklė Veiklos apribojimai dėl fiz. Sutrikimų Kūno skausmai Bendra sveikatos būklė Energingumas Socialinis funkcionavimas Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų Psichinė būklė 3 grupė Po KIN Prieš KIN * * * * * *
28 pav. 1grupės ir 2 grupės SF – 36 klausimyno rezultatai prieš tyrimą ir po.
Pastaba. *–skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
76.25 92.08 52.08 85.42 60.58 76.67 46.75 70.67 48.33 75.42 100.00 97.92 52.78 80.57 82.00 76.67 78.21 87.86 53.57 71.43 60.14 68.36 43.14 57.29 40.36 60.71 91.96 87.50 45.22 71.44 73.14 62.86 0 20 40 60 80 100 120
Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po
Fizinė būklė Veiklos
apribojimai dėl fiz. Sutrikimų
Kūno skausmai Bendra
sveikatos būklė Energingumas Socialinis funkcionavimas Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų Psichinė būklė SF -36, b al ai 1 grupė 2 grupė * * * *
Palyginus rezultatus prieš ir po tyrimo tarp pirmos ir trečios grupės, jie parodė statistiškai reikšmingus skirtumus (p<0,05): veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų po tyrimo pirmos grupės buvo 80,56 ± 22,28 balai, trečios grupės buvo 69,45 ± 26,44 balai, o lyginant tarpusavyje U=32,5, p=0,014, socialinis fukcionavimas po tyrimo pirmos grupės buvo 97,92 ± 7,21 balai, trečios grupės buvo 87,5 ± 13,05 balai, o lyginant tarpusavyje U=42, p= 0,028. Psichinė būklė preš tyrimą pirmos grupės buvo 82 ± 8,94 balai, trečios grupės buvo 72 ± 7,236 balai, o lyginant tarpusavyje U=36, p=0,01 (žiūrėti 29pav.).
Tarp pirmos ir antros, pirmos ir trečios statistiškai reikšmingi rezultatai buvo gauti, tačiau, palyginus rezultatus tarp antros ir trečios grupės, statistiškai reikšmingo pokyčio tarp grupių lyginant prieš ir po tyrimą nebuvo rasta (žiūrėti pav. 30).
29pav. 1grupės ir 3 grupės SF – 36 klausimyno rezultatai prieš tyrimą ir po.
Pastaba. *– Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
76.25 92.08 52.08 85.42 60.58 76.67 46.75 70.67 48.33 75.42 100.00 97.92 52.78 80.57 82.00 76.67 80.00 88.75 52.08 66.67 62.42 73.25 39.75 56.00 45.42 64.17 97.92 87.50 47.22 69.45 72.00 66.67 0 20 40 60 80 100 120
Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po
Fizinė būklė Veiklos
apribojimai dėl fiz. Sutrikimų
Kūno skausmai Bendra sveikatos būklė Energingumas Socialinis funkcionavimas Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų Psichinė būklė SF -36, b al ai 1 grupė 3 grupė * * *
30 pav. 3 grupės ir 2 grupės SF – 36 klausimyno rezultatai prieš tyrimą ir po.
Pastaba. *– Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
78.21 87.86 53.57 71.43 60.14 68.36 43.14 57.29 40.36 60.71 91.96 87.50 45.22 71.44 73.14 62.86 80.00 88.75 52.08 66.67 62.42 73.25 39.75 56.00 45.42 64.17 97.92 87.50 47.22 69.45 72.00 66.67 0 20 40 60 80 100 120
Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po
Fizinė būklė Veiklos
apribojimai dėl fiz. Sutrikimų
Kūno skausmai Bendra sveikatos būklė Energingumas Socialinis funkcionavimas Veiklos apribojimas dėl emoc. Sutrikimų Psichinė būklė SF -36, b al ai 2 grupė 3 grupė
Lyginat pirmos grupės fizinio aktyvumo santraukos rezultatus prieš ir po tyrimo, gauti statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05). Prieš tyrimą 55,33 ± 8.31, po tyrimo 81.57 ± 10.22 balų (Z=-3.061, p=0.002).
31 pav. Fizinio aktyvumo santraukos (PCS) rezultatai prieš ir po tyrimo
Pastaba. * – Skirstinių patikimumas (p < 0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginat antros grupės fizinio aktyvumo santraukos rezultatus prieš ir po tyrimo, gauti statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05). Prieš tyrimą 55,09 ± 7,36, po tyrimo 69,83 ± 10,42 balų (Z=-3.202, p=0.001).
32 pav. Fizinio aktyvumo santraukos (PCS) rezultatai prieš ir po tyrimo
Pastaba. * – Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginat antros grupės fizinio aktyvumo santraukos rezultatus prieš ir po tyrimo, gauti statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05). Prieš tyrimą 55,93 ± 5,06, po tyrimo 69,78 ± 11,28 balų (Z=-3.059, p=0.002). 55.33 81.57 0 20 40 60 80 100 Prieš Po PCS , b al ai 1 grupė * 55.09 69.83 0 20 40 60 80 100 Prieš Po PCS , b al ai 2 grupė *
33 pav. Fizinio aktyvumo santraukos (PCS) rezultatai prieš ir po tyrimo
Pastaba. * – Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes prieš tyrimą ir po jo.
Lyginant fizinio aktyvumo santrauka tarp grupių statistiškai reikšmingas pokytis buvo tarp pirmos ir trečios (U=30,5, p= 0,016) po tyrimo ir tarp pirmos ir antros (U=36,5, p= 0,014) po tyrimo. Pirmos grupės rezultatai po tyrimo buvo 81,57 ± 10,22 balai , antros 69,83 ± 10,42 balai ir trečios 69,78 ± 11,28 balai (žiūrėti 34 pav.).
34 pav. Fizinio aktyvumo santraukos palyginimas tarp grupių prieš ir po tyrimo.
Pastaba. *– Skirstinių patikimumas (p<0,05) lyginant reikšmes tarp grupių.
55.93 69.78 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Prieš Po PCS , b al ai 3 grupė * 55.33 81.57 55.09 69.83 55.93 69.78 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Prieš Po PCS , b al ai 1 grupė 2 grupė 3 grupė * *
