LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Vytautė Pabiržytė
Kačių hipertiroidizmo diagnostikos ir gydymo metodai
Diagnostic and treatment methods of hyperthyroidism of
cats
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. Dr. Gintaras Zamokas
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKA KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių hipertiroidizmo diagnostikos ir gydymo metodai “:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Kačių hipertiroidizmo etiologija ... 8
1.1.1. Gyvūno mitybos įtaka hipertiroidizmo etiologijoje... 8
1.2. Skydliaukės anatomija ... 10
1.3. Skydliaukės hormonų prigimtis ir funkcijos ... 11
1.4. KAČIŲ HIPERTIROIDIZMO DIAGNOSTIKA ... 12
1.4.1. Klinikiniai požymiai ... 12
1.4.2. Bendras klinikins tyrimas ir rezultatų vertinimas ... 12
1.4.3. Serumo hormonų koncentracijos įvertinimas diagnozuojant kačių hipertiroidizmą ... 13
1.4.4. Skydliaukės scintigrafija ... 15
1.4.5. Kiti diagnostiniai tyrimai ... 16
1.5. KAČIŲ HIPERTIROIDIZMO GYDYMAS ... 17
1.5.1. Medikamentinis kačių hipertiroidizmo gydymas ... 17
1.5.2. Tiroidektomija ... 18
1.5.3. Gydymas radioaktyvaus jodo terapija ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 22 3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39 5. IŠVADOS... 41 6. REKOMENDACIJOS ... 42 3. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 43
4
SANTRUMPOS
ALP – šarminė fosfatazė ALT – alaninaminotransferazė BPA – bisfenolis A CT - kalcitoninas CK – kreatinkinazė T3 – trijodtironinas T4 – tiroksinas
TBG – tiroksiną surišantis globulinas
TRH – tirotropiną atpalaiduojantis hormonas TSH – skydliaukę stimuliuojantis hormonas UREA - šlapalas
5
SANTRAUKA
KAČIŲ HIPERTIROIDIZMO DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO METODAI Vytautė Pabiržytė
Magistro baigiamasis darbas
Magistrinio baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti kačių hipertiroidizmo diagnostikos ir gydymo metodus ir sergamumo pasireiškimą didžiosiose Lietuvos veterinarijos klinikose. Analizuoti duomenys gauti apklausus didžiąsias Lietuvos veterinarijos klinikas, išanalizuotos 32 kačių sirgusių hipertiroidizmu ligos istorijos.
Iš 23 apklaustų didžiųjų Lietuvos veterinarijos klinikų, 19 diagnozuoja kačių hipertiroidizmą. Dažniausiai atliekami diagnostikos metodai – bendras klinikinis tyrimas (atliekamas visada), tiroksino koncentracijos nustatymas kraujo serume (83 proc. apklaustų klinikų), skydliaukės palpacija (43 proc. apklaustų klinikų). Diagnozuojamų kačių hipertiroidizmo atvejų skaičius priklauso nuo atliekamų diagnostinių testų dažnumo klinikoje (p<0,05).
Bendras apklaustų veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo sergamumas – 0,27 proc., Vilniaus veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo sergamumas – 0,35 proc., Kauno – 0,18 proc., ir likusių Lietuvos miestų apklaustų klinikų – 0,27 proc.
Dažniausiai taikomi kačių hipertiroidizmo gydymo metodai apklaustose Lietuvos veterinarijos klinikose – medikamentinis gydymas (taiko 95 proc. apklaustų Lietuvos veterinarijos klinikų), gydymas specialiąja dieta (taiko 53 proc. apklaustų Lietuvos veterinarijos klinikų). Chirurginį tiroidektomijos gydymo metodą taiko tik 3 klinikos iš visų apklaustų, visos įsikūrusios Vilniuje.
Darbo apimtis – 46 puslapiai, darbe pateiktos 5 lentelės, 24 paveikslėliai. Raktiniai žodžiai: hipertiroidizmas, tiroksinas, katė, skydliaukė.
6
SUMMARY
DIAGNOSTIC AND TREATMENT METHODS OF HYPERTHYROIDISM OF CATS
Vytautė Pabiržytė Master‘s Thesis
The aim of the graduation thesis is to analyze the diagnostic and treatment methods of cat hyperthyroidism and the incidence of morbidity in large Lithuanian veterinary clinics. The data were analyzed by interviewing the largest Lithuanian veterinary clinics, analyzed the history of the disease in 32 cases of hyperthyroidism.
Out of the 23 largest Lithuanian veterinary clinics surveyed, 19 diagnosed hyperthyroidism in cats. The most commonly used diagnostic methods were a general clinical trial (always performed), serum thyroxine levels (83% of clinics), thyroid palpation (56% of the clinics surveyed). The number of cases of hyperthyroidism in cats diagnosed depends on the frequency of the diagnostic tests performed in the clinic (p <0.05).
The total morbidity of hyperthyroidism in cats of veterinary clinics surveyed was 0.27%, the incidence of hyperthyroidism in cats of Vilnius veterinary clinics was 0.35%, in Kaunas - 0.18%, and in the remaining clinics surveyed in Lithuania - 0.27%.
The most commonly used methods of cats' hyperthyroidism in the Lithuanian veterinary clinics surveyed were medical treatment (95 % of the Lithuanian veterinary clinics surveyed), special diet treatment (53% of the Lithuanian veterinary clinics surveyed). Surgical treatment of thyroidectomy is applied only by 3 clinics of all the respondents, all located in Vilnius.
Thesis consist of 46 pages, 5 tables and 24 pictures. Keywords: hyperthyroidism, thyroxine, cat, thyroid gland.
7
ĮVADAS
Kačių hipertiroidizmas – viena dažniausių endokrininių ligų pasitaikančių tarp vyresnio amžiaus kačių. Hipertiroidizmas būdingas 8-erių metų ir vyresnėms katėms. Pasaulyje ši liga katėms pasitaiko dažnai (1,5 – 11,4 proc. vyresnio amžiaus kačių visame pasaulyje (Carney et all., 2016)), tačiau situacija Lietuvoje nėra aiški. Nėra jokių lietuviškų straipsnių ar publikacijų šia tema.
Hipertiroidizmas apibūdinamas kaip multisisteminis organų funkcijos sutrikimas, kuris sąlygoja aukštas tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) koncentracijas kraujo serume, o to pasekmė - sutrinkusi gyvūno medžiagų apykaita.
Kačių hipertiroidizmas neturi apibrėžtos lyties ir veislės predispozicijos (Peterson et all., 2012).
Kačių hipertiroidizmo diagnostika atliekama kompleksiškai ir pradedama nuo anamnezės duomenų analizės, toliau atliekamas išsamus klinikinis tyrimas, palpacija skydliaukės srityje. Kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimai labiau svarbūs diferencinių diagnozių atmetimui. Kiti, specialūs, diagnostikos metodai: T4 ir T3 hormonų koncentracijos nustatymas kraujo serume, skydliaukės scintigrafinis tyrimas, gali būti taikomas ir echoskopinis tyrimas.
Galimi 4 skirtingi kačių hipertiroidizmo gydymo variantai: medikamentinis gydymo metodas, chirurginė tiroidektomija, gydymas radioaktyviuoju jodu ir specialia gydomąja dieta. Kiekvienas gydymo būdas pasirenkamas įvertinant galimą naudingumą ir pasekmes.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti kačių hipertiroidizmo diagnostikos ir gydymo metodus ir sergamumo pasireiškimą didžiosiose Lietuvos veterinarijos klinikose.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti duomenis apie kačių hipertiroidizmo sergamumą didžiosiose Lietuvos veterinarijos klinikose.
2. Išanalizuoti kačių hipertiroidizmo diagnostikos metodus. 3. Išanalizuoti kačių hipertiroidizmo gydymo metodus.
4. Palyginti tarpusavyje didžiųjų Lietuvos veterinarijos klinikų taikomus kačių hipertiroidizmo diagnostikos ir gydymo metodus.
5. Iš vyresnio amžiaus kačių kraujo serumo arba plazmos analizatoriumi ištirti T4 hormono koncentraciją, įvertinti gautus rezultatus.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kačių hipertiroidizmo etiologija
Nuo 1979 metų, kuomet veterinarinės medicinos konferencijoje Niujorke buvo pristatyti pirmieji 5 kačių hipertiroidizmo atvejai, šios ligos diagnozuojamų atvejų skaičius ženkliai išaugo (1). Skirtumą buvo galima pamatyti jau per pirmuosius kelis metus. Kaip pavyzdys: kačių hipertiroidizmo pasireiškimas padidėjo nuo 0,3 proc. 1979 m. iki 4,5 proc. 1985 Šiaurės Amerikoje ir nuo 0,2 proc. 1978 – 1994 m. iki 2,6 proc. 1998 m. Vokietijoje (2). Šiandien daugelyje šalių kačių hipertiroidizmas pasireiškia epidemiškai ir yra dažniausia endokrininė kačių liga (1).
Kačių hipertiroidizmo etiologija nėra iki galo išaiškinta, tačiau yra žinoma, kad hipertiroidizmo pasireiškimui didžiausią įtaką daro genetiniai, aplinkos ir su mityba susiję veiksniai (3). Ši liga yra nustatoma 1,5 – 11,4 proc. vyresnio amžiaus kačių visame pasaulyje (4). Hipertiroidizmas būdingas 8-nerių metų ir vyresnio amžiaus katėms. Tačiau literatūros šaltiniuose įvardijama, kad ligos pasireiškimas būdingiausias katėms, perkopusioms 10 metų amžiaus ribą. Lyties predispozicija nenustatyta (5). Taip pat reikšmės neturi ir gyvūno veislė (6).
Buvo atlikta daug epidemiologinių tyrimų, kurių metu nustatyti veiksniai, turintys įtakos hipertiroidizmo pasireiškimui, tačiau nei vieno iš šių veiksnių fiziologinis veikimas nėra iki galo išaiškintas (3,4). Kačių skydliaukės liaukinio audinio hiperplazijos patogenezė taip pat nėra aiški (6). Išaiškinta, kad skydliaukės karcinomą sukelia 1 – 3 proc. visų kačių hipertiroidizmo atvejų (7).
1.1.1. Gyvūno mitybos įtaka hipertiroidizmo etiologijoje
Kaip manoma, bene didžiausią reikšmę skydliaukės patologiniams pakitimams ir hipertiroidizmo vystymuisi turi netinkamas gyvūno šėrimas (2). Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad katės šeriamos komerciniu pašaru, parduodamu skardinėse, turi didesnę riziką sirgti hipertiroidizmu (8). Vienas iš svarbių rizikos veiksnių – bisfenolis A (BPA). BPA yra epoksidinės dervos sudedamoji dalis. Ši derva skirta iškloti metalinių skardinių vidinį paviršių, taip apsaugant skardinę nuo korozijos ir siekiant išlaikyti ėdalo kokybę bei skonines savybes. BPA taip pat yra dedamas ir į sunkiuosius polikarbonatinius plastikus (pvz.: kūdikių buteliukus, plastikinius vandens butelius ir kt.) (9). Manoma, kad šis chemikalas per tarą gali patekti į maisto produktus, nes yra rastas maiste, gėrimuose (10). BPA – chemikalas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį – jis gali sutrikdyti daugybę organizmo endokrininių funkcijų, tame tarpe ir skydliaukės. Kai kurie toksiniai efektai, kuriuos sukelia BPA skydliaukei, aiškinami chemikalo struktūriniu panašumu į skydliaukės hormonus (2). Struktūrinių BPA ir tiroksino (T4) formulių palyginimą galima pamatyti 1 ir 2 paveikslėliuose.
9
1 pav. Bisfenolio A struktūrinė formulė (11).
2 pav. Tiroksino struktūrinė formulė (12).
Kitas, kaip manoma, svarbus veiksnys galintis turėti įtakos kačių hipertiroidizmo vystymuisi yra sojos izoflavonai (2). Polifenoliniai sojos izoflavonai, genisteinas ir daidzeinas, dažnai naudojamas dietiniuose kačių pašaruose, kaip pigus baltymų šaltinis (13). Tačiau, tiek atliekant bandymus su eksperimentiniais gyvūnais, tiek aprašant žmonėms pasitaikiusius atvejus, buvo nustatytas neigiamas sojos izoflavonų poveikis hipofizės – skydliaukės ašyje (2). Visi sausi ir pusiau drėgni pašarai, į kurių sudėtį įeina soja, turi ir nemažą dalį izoflavonų, kurie gali sutrikdyti skydliaukės funkciją, dėl ko išskiriamas mažesnis liaukos hormonų kiekis. Nors daugiausiai sojos izoflavonų yra randama sausajame pašare, jie taip pat aptinkami ir apie 60 proc. drėgnųjų pašarų (13). Sojos izoflavonai skydliaukės veiklą gali sutrikdyti bent 2 skirtingais keliais: pirmuoju – sojos izoflavonai mažina skydliaukės peroksidazės aktyvumą (šis fermentas yra raktinis skydliaukės hormonų sintezėje), antruoju – sojos izoflavonai inaktyvina 5 – dejodinazės aktyvumą, fermentą, kuris bendrą T4 konvertuoja į biologiškai aktyvų trijodtironiną (T3) (14). Blokuojant skydliaukės hormonų produkciją, hipofizės skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) sekrecija padidėja, kas priveda prie skydliaukės audinio hiperplazijos ir galiausiai gūžio atsiradimo (2).
Dar vienas faktorius – į dietinį ėdalą dedamas jodas. Jodas yra svarbus skydliaukės hormonų struktūrinis komponentas. T4 molekulėje yra 4 jodo atomai, T3 – 3 (15). Dėl akivaizdžios dietų asociacijos su kačių hipertiroidizmu, jodas buvo traktuojamas kaip veiksnys sukeliantis kačių hipertiroidizmą arba lemiantis hipertiroidizmo progresavimą (1). Jodo trūkumas aiškinamas kaip skydliaukės hiperplaziją ir gūžį sukeliantis veiksnys tiek žmogui, tiek gyvūnams, įskaitant ir kates
10
(15). Jodo trūkumas veikia skydliaukės – hipofizės ašį panašiu mechanizmu kaip ir vartojant sojos izoflavonus, kas galiausiai priveda prie skydliaukės liaukinio audinio išvešėjimo. Tikėtina, jog laikui bėgant hiperplastiniai tirocitai gali pradėti veikti autonomiškai, taip skatindami skydliaukės adenomos vystymąsi (16). Taip pat, M. Petersonas (2) teigia, kad jodo trūkumas stipriai padidina su soja susijusius antitiroidinius efektus.
Prie visų su šėrimu susijusių veiksnių, papildomai galima pridėti ir kitus mikroelementus, tokius kaip geležis, selenas, vitaminas A ir cinkas. Jų apykaitos sutrikimai taip pat gali sukelti jodo deficitą organizme ir iššaukti goitrogeninius efektus (17).
1.2. Skydliaukės anatomija
Daugumos žinduolių skydliaukė yra išsidėsčiusi ant trachėjos, kaudaliai gerklų (18). Skydliaukė guli ventraliniame trachėjos paviršiuje, ties pirmaisiais keliais trachėjos žiedais (19). Kačių skydliaukės kairioji skiltis yra truputį kaudaliau dešiniosios. Normali skydliaukės spalva nurodoma kaip rudai rausva, arba blyškaus įdegio (20,21). Kiekviena skydliaukės skiltis yra apie 2 centimetrų ilgio ir 0,3 centimetro skersmens (21).
Pagrindinė skydliaukę krauju aprūpinanti arterija atsišakoja nuo bendrosios miego arterijos ir yra vadinama kranialine skydliaukės arterija (20,21). Katės, skirtingai nei kiti žinduoliai, kaudalinės skydliaukės arterijos neturi. Veninė kraujotaka vykdoma kranialine ir kaudaline skydliaukės venomis (20).
Kiekviena skydliaukės skiltis yra glaudžiai susijusi su priešskydine liauka, todėl pastarąją taip pat svarbu identifikuoti (21). Išorinė priešskydinė liauka dažniausiai guli laisvojoje fascijoje kranialiniame skydliaukės skilties poliuje. Vidinė priešskydinė liauka dažniausiai yra įterpta į skydliaukės parenchimą ir jos lokalizacija įvairi. Išorinės priešskydinės liaukos yra žymiai mažesnės už skydliaukę ir jas galima atskirti nuo skydliaukės audinio pagal jų šviesesnę spalvą ir sferinę formą. Krauju priešskydines liaukas aprūpina tos pačios arterijos kaip ir skydliaukę, veninis kraujas taip pat nuteka tomis pačiomis venomis (20).
Skydliaukės skiltys sudarytos iš didelio kiekio folikulų, kurie atlieka tiek struktūrinę, tiek endokrininę funkcijas. Kiekvienas folikulas sudarytas iš kubinio epitelio ląstelių, folikulinio epitelio. Folikulo vidus pripildytas sekretu, vadinamu koloidiniu skysčiu. Normalių folikulų forma varijuoja nuo apvalių iki ovalių, o dydis skiriasi priklausomai nuo liaukos aktyvumo. Skydliaukės folikulai sudaryti iš dviejų skirtingų tipų endokrininių ląstelių populiacijų. Pirmoji grupė – folikulinės ląstelės, sudarančios didžiausią endokrininių ląstelių kiekį liaukoje ir atsakingos už T4 ir T3 hormonų sintezę. Kita ląstelių grupė, dar vadinama C ląstelėmis, arba parafolikuliarinėmis ląstelėmis, kurių palyginus nėra daug - atsakingos už hormono kalcitonino (CT) produkciją (22).
11
1.3. Skydliaukės hormonų prigimtis ir funkcijos
Skydliaukės hormonai pagal klasifikaciją priskiriami aminų grupei – jie kilę iš amino rūgšties tirozino. Šių hormonų struktūrinis elementas yra jodas. Skydliaukės hormonai tetrajodtironinas (tiroksinas/T4) ir trijodtironinas (T3) yra dviejų molekulių kombinacija: T4 sudarytas iš dviejų 3,5,3‘-dijodtirozino, o T3 sudarytas iš vienos 3,5,3‘-dijodtirozino ir vienos 3-monojodtirozino molekulių. Jodinacijos procesas yra unikalus, būdingas tik skydliaukei ir kontroliuojamas hipofizės išskiriamo TSH hormono (18).
Tiroglobulinas yra didelės molekulinės masės skydliaukės glikoproteinas, kuris yra svarbus trijodtironino ir tiroksino sintezei. Tiroglobuliną gamina normalios skydliaukės folikulinės ląstelės. Į jo sudėtį įeina daug tirozino molekulių: tiek 3-monojodtirozino, tiek 3,5-dijodtirozino. Tirozino susijungimas vyksta tirozino radikalams sąveikaujant su tiroglobulino molekule. Folikulus išklojančios ląstelės išskiria fermentus reikalingus T3 ir T4 jungimuisi. Kai susijungia, tirozino molekulės yra vis dar prikibusios prie tiroglobulino molekulės ir kaupiamos folikulo viduje. T3 ir T4 yra kombinuojami su plazmos proteinais, kad būtų transportuojami iš skydliaukės folikulų į kraują. Svarbiausias proteinas yra vadinamas tiroksiną surišančiu globulinu (TBG). Šis proteinas turi aukštą giminingumą skydliaukės hormonams, bet labiausiai T4. Dėl didesnio T4 giminingumo TBG, nei T3, į audinius daugiau išskiriama T3 nei T4. Audiniuose T3 pasižymi stipresniu veikimu, tačiau jo veikimo laikas yra trumpesnis nei T4 (18).
Labiausiai žinoma skydliaukės hormonų funkcija – gebėjimas pakelti organizmo vidinę kūno tempertatūrą, suvartojant didelius deguonies kiekius. Skydliaukės hormonai stimuliuoja metabolinius procesus daugelyje organų ir jų sistemų, išskyrus smegenis, plaučius, tinklainę, sėklides ir blužnį. Gebėjimas padidinti metabolinį aktyvumą ir suvartoti deguonį yra kaip kelių raktinių fermentų (tokių kaip alfa-glicerofosfatazė, dehidrogenazė, heksokinazė ir kt.) stimuliacijos ir aktyvacijos rezultatas. Tačiau specifinis skydliaukės hormonų veikimo kelias, pakeliant vidinę temperatūrą, nėra iki galo išaiškintas (18).
Skydliaukės hormonų išsiskyrimo reguliacija vyksta kontroliuojant dviems centrams – pagumburiui ir priekiniajai hipofizės daliai. Sumažėjusi skydliaukės hormonų koncentracija organizme sąlygoja pagumburį išskirti tirotropino relizingo hormoną (TRH), kuris veikia hipofizės priekinės dalies tireotropines ląsteles išskirti skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH). Išsiskyręs TSH aktyvina skydliaukės ląsteles, nuo tiroglobulino atskiriamas T4 ir T3, toliau vyksta šių hormonų absorpcija į kraują ir transportas į ląsteles. Esant sveikam organizmui, TSH sekrecija suintensyvėja, kai gyvūnai yra vėsioje aplinkoje (18).
12
1.4. KAČIŲ HIPERTIROIDIZMO DIAGNOSTIKA
1.4.1. Klinikiniai požymiai
Kad katė serga hipertiroidizmu galima įtarti jau iš klinikinių požymių (23). Visų pirma svarbu surinkti anamnezę iš šeimininko, atkreipti dėmesį į klinikinius požymius ir atlikti bendrajį klinikinį tyrimą (24). Pirmas į akis krentantis požymis yra mažas katės svoris, arba krentantis svoris, nepaisant padidėjusio apetito (23,24). Padidėjęs apetitas yra dažnas šeimininkų nurodomas požymis, tačiau apetitas gali būti ir normalus, o kai kuriais atvejais ir sumažėjęs (25). Kitas požymis – hiperaktyvumas, kuris gali būti išreikštas nervingumo, ar net agresyvumo požymiais, dažniausiai mėginant gyvūną sugauti (23). Odos pokyčiai taip pat gali būti kaip vienas iš požymių. Apie ligą signalizuoja matinis ir netvarkingai atrodantis kailis, taip pat, dėl nuolatinio grumingo, alopecijos pilvo arba kaudalinėse šlaunų srityse. (25). Gastrointestinaliniai požymiai, vėmimas ir viduriavimas, nėra reti katėms sergančioms hipertiroidizmu. Vėmimas siejamas su dideliu pašaro kiekio suvartojimu per trumpą laiką. Viduriavimas galimas dėl virškinamajame trakte vykstančio žarnų peristaltinių judesių suaktyvėjimo, tačiau neatmetama ir malabsorbcijos tikimybė (23). Polidipsija ir poliurija yra būdinga apie 50 proc. visų hipertiroidinių kačių, kai kurioms poliurija būna labai ūmi (25).
1.4.2. Bendras klinikins tyrimas ir rezultatų vertinimas
Atliekant širdies auskultaciją katėms sergančioms hipertiroidizmu, širdies ūžesiai aptinkami labai dažnai (23,25). Tachikardija, kai širdis susitraukinėja dažniau nei 240 kartų per minutę, būdinga 50 proc. sergančių kačių (23). Galingi širdies viršūnės trinksniai kartu su sistoliniais ūžesiais nėra reti. Širdies permušimai, aiškinami greitu skilvelių prisilpidymu krauju, taip pat galimi. Retkarčiais taip pat stebimos ir aritmijos, ypač ektopinės prieširdžių ir skilvelių aritmijos (23,25).
Daugumai kačių, sergančių hipertiroidizmu, dėl skydliaukės išdidėjimo, įmanomas gūžio išpalpavimas (23). Skydliaukės apčiuopa yra svarbus, neinvazinis ir nebrangus diagnostinis metodas ir turėtų būti taikomas katėms, perkopusioms 10 metų amžiaus ribą (24). Yra 2 skydliaukės palpavimo technikos (23,24). Petersonas teigia (24), kad gali būti įmanoma neapčiuopti skydliaukės taikant vieną metodą, tačiau apčiuopti kitu, todėl, siekiant padidinti tikimybę, kad liga bus diagnozuota, autorius siūlo taikyti abi technikas.
Taikant klasikinę palpacijos techniką, katė yra pasodinama ir priekinė jos koja pakeliama ir laikoma toje pačioje padėtyje. Katės kaklas ištiesiamas, o egzaminuotojas nykščiu ir rodomuoju pirštais suranda trachėją iš abiejų pusių. Tada slenkama pirštais žemyn nuo gerklų iki krūtinkaulio rankenos ir atgal. Užčiuopus mobilų subkutaninį mazgą, iškart galima teigti, jog skydliaukė yra išdidėjusi ir čiuopiamas gužys (25).
13
Taikant alternatyviąją techniką, palpuojantysis žmogus atsisėda tiesiai už vertinamosios katės. Katės galva yra pakeliama į viršų ir pasukama į kairę arba į dešinę pusę 45 laipsnių kampu. Jeigu yra palpuojama kairioji skydliaukės pusė, galva yra pasukama į dešinę ir atvirkščiai. Žmogus, taikantis šią techniką, rodomojo piršto galiuku suranda griovelį, kuris susidaro tarp trachėjos ir m.
sternothyroideus iškart žemiau gerklų. Šiuo grioveliu pirštais slystama žemyn iki pasiekiama
krūtinės ertmės sritis. Jei skydliaukė yra išdidėjusi, jaučiamas specifinis tarp pirštų praslystantis guzelis skydliaukės anatominėje srityje (23,25).
1.4.3. Serumo hormonų koncentracijos įvertinimas diagnozuojant kačių hipertiroidizmą Kačių hipertiroidizmo diagnozei patvirtinti, būtina atlikti skydliaukės funkcijos testus, kurie atspindi skydliaukės hormonų arba TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) koncentraciją kraujo serume (25). Aukštos T4 ir T3 hormonų koncentracijos kraujo serume yra ypač specifiniai rodikliai šios ligos diagnostikoje (25,26).
Kačių hipertiroidizmo diagnozė visada patvirtinama nustačius aukštą bendrą T4 hormono koncentraciją kraujo serume arba plazmoje (26). Bendrą T4 hormoną sudaro su proteinais sujungtas ir laisvas T4 (nesujungtas su plazmos proteinais) (25). Bendro T4 hormono nustatymas kraujo serume laikomas vienu pagrindinių testų, patvirtinančių kačių hipertiroidizmo diagnozę. Apie 90 proc. kačių hipertiroidizmo atvejų pasižymi pakilusiu T4 hormono rodikliu (23-25). Deja, 10 proc. kačių sergančių hipertiroidizmu, nustatomas normalus šio hormono lygis kraujo serume. Tačiau jo ribos svyruoja nuo vidutinio iki aukštutinio intervalo normalios hormono koncentracijos ribų. Ankstyvojo arba švelnaus hipertiroidizmo atveju, hormono koncentracijos gali pastoviai svyruoti ir būti normos ribose arba pakilti virš normos ribų. Sunkios, ne su skydliaukės patologija susijusios, ligos taip pat gali turėti įtakos serumo bendro T4 hormono koncentracijos sumažėjimui (25).
Taigi, jei katei yra stebimi hipertiroidizmo požymiai, tačiau bendro T4 hormono koncentracija svyruoja normos ribose, negalima atmesti diagnozės, o hormono tyrimą rekomenduojama kartoti praėjus kelioms savaitėms.
Diagnozuojant kačių hipertiroidizmą laisvo T4 hormono nustatymas kraujo serume yra jautresnis diagnostikos metodas, nei bendras T4 ir galėtų būti naudingas diagnozuojant lengvą arba ankstyvą hipertiroidizmo formą, kai bendras T4 dar yra normos ribose (23,25,27). Daugiau nei 98 proc. kačių, sergančių hipertiroidizmu, turi aukštus laisvo T4 hormono rodiklius, kai tuo tarpu bendro T4 koncentracijos pakilimai stebimi apie 90 proc. kačių (23). Laisvo T4 nustatymas serume negali būti naudojamas kaip rutininis tyrimas, kuris patvirtina diagnozę, nes daugiau nei 12 proc. kačių, nesergančių hipertiroidizmu turi aukštesnę nei normos ribos šio hormono koncentraciją kraujo serume (25).
14
Bendro T3 hormono nustatymas kraujo serume yra rečiau naudojamas diagnostikos metodas, nei bendro T4 hormono nustatymas (23,25). Daugiau nei 30 proc. hipertiroidizmu sergančių kačių turi normalią T3 koncentraciją kraujo serume. Dauguma hipertiroidinių kačių su normalia T3 koncentracija yra ankstyvojoje hipertiroidizmo stadijoje arba serga lengva ligos forma. Todėl, diagnozei patvirtinti, nerekomenduojama atlikti vien tik T3 hormono koncentracijos nustatymą (24,25).
Žmonių medicinoje, skydliaukės funkcijos įvertinimui, kaip pirmo pasirinkimo diagnostikos metodas yra TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) nustatymas kraujo serume (28). Rūšiai specifinio kačių TSH testas kol kas dar nėra taikomas, tačiau šunų TSH testai yra prieinami ir, galimai naudojant šį testą katėms, galima gauti informacijos kačių hipertiroidizmo diagnostikoje (23). Teoriškai, kaip ir žmonių medicinoje, esant ankstyvosioms hipertiroidizmo stadijoms ir atliekant TSH testą, būtų tikimasi gauti žemus TSH rodiklius kraujo serume, dar prieš pradedant kilti T4 rodikliams (23,26).
Lentelė Nr.1. Kačių normali skydliaukės hormonų ir TSH koncentracija kraujo serume. Kačių skydliaukės hormonų normali koncentracija kraujo serume
tT4 10-60 nmol/L
fT4 < 40 pmol/L
Normali TSH koncentracija kačių kraujo serume
15
3 pav. T4 hormono tyrimo metodika kačių hipertiroidizmo diagnozei patvirtinti, kai įtariama liga(26).
1.4.4. Skydliaukės scintigrafija
Vienu svarbiausių metodų, diagnozuojant kačių hipertiroidizmą, yra laikoma skydliaukės scintigrafija. Skydliaukės scintigrafija pasitelkiama norint gauti svarbios informacijos susijusios su skydliaukės anatomija ir fiziologija (29). Skydliaukės scintigrafijos technika paremta skydliaukės audinio gebėjimu įsisavinti radionuklidą (30). Dažniausiai šiam tyrimui naudojamas radionuklidas – pertechnetatas (99mTcO4). Šis radionuklidas yra panašaus dydžio ir kainos kaip jodinas, taip pat turi trumpą pusinės eliminacijos laiką ir laikomas saugesniu už jodino izotopus, kurie taip pat gali būti naudojami skydliaukės scintigrafijos tyrime (29-31). Hipertiroidizmas diagnozuojamas, skydliaukės audiniui įsisavinant didesnį pertechnetato kiekį lyginant su seilių liaukomis. Skydliaukės scintigrafija taip pat atspinti hiperfunkcinio skydliaukės audinio lokalizaciją ir šis tyrimas yra vertingas identifikuojant ektopinį skydliaukės audinį, kuris gali būti išsidėstęs bet kurioje srityje
16
vertinant nuo liežuvio pagrindo kaudalinės dalies iki įėjimo į krūtinės ląstą. Scintigrafijos būdu lengva įvertinti, ar skydliaukės hiperfunkcija stebima tik vienoje pusėje (unilateralinė) ar abiejose (bilateralinė) (29). Skydliaukės scintigrafinis tyrimas taip pat padeda atmesti klaidingą diagnozę eutiroidinėms katėms, kurioms nustatytos aukštesnės, nei normos ribos, laisvo T4 hormono koncentracijos, kurios ne visada būdingos hipertiroidinėms katėms. Tokiu būdu išvengiama nereikalingo gydymo, kuris sveikoms katėms yra žalingas. Deja, dėl tyrimo brangumo ir būtinos specialios licenzijos, reikalingos šiam metodui atlikti, tik keli veterinarijos gydytojai gali tirti gyvūnus scintigrafijos būdu. Tačiau, jei šis tyrimas yra prieinamas ir yra galimybė jį atlikti, jis laikomas ,,auksiniu standartu“ kačių hipertiroidizmo diagnostikoje (24).
1.4.5. Kiti diagnostiniai tyrimai
Kraujo morfologiniai tyrimai neturi didelės reikšmės kačių hipertiroidizmo diagnostikoje. Retkarčiais gali būti stebima nežymi eritrocitozė, o dar rečiau leukocitozė, limfopenija eozinopenija, kurie visi atspindi stresinę gyvūno būklę susijusia su hipertiroidizmu. Jeigu rezultatuose stebimi anemijai būdingi rodikliai, verta atlikti tyrimus diagnozuojant kitas ligas, nes hipertiroidizmui šis požymis beveik niekada nebūdingas (25).
Kraujo serumo biocheminių tyrimų rodiklių pakitimai neretai stebimi hipertiroidinėms katėms. Dažniausiai pasitaikantys pokyčiai – kepenų fermentų ALT (alaninaminotransferazė) ir ALP (šarminė fosfatazė) aukštesnės nei normos ribos koncentracijos. Šių rodiklių padidėjimas stebimas esant sunkiai išreikštai hipertiroidizmo formai ir visada normalizuojasi atlikus sėkmingą hipertiroidizmo gydymą (23,25).
4 pav. Skydliaukės scintigrafijos
nuotrauka, esant skydliaukės patologijai (31).
5 pav. Skydliaukės scintigrafijoje matomas
išplitęs hiperfunkcinis skydliaukės audinys (31).
17
Prieš taikant gydymą, kartais stebimi nežymūs UREA (šlapalas) ir CK (kreatininas) rodiklių pakitimai, kurie būdingi 20 proc. hipertiroidinių kačių. Tačiau šie rodikliai pakyla dėl inkstų funkcijos sutrikimo ir lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo, kuris būdingas vyresnio amžiaus katėms (23,25).
Bendras šlapimo tyrimas retai atliekamas diagnozuojant kačių hipertiroidizmą, tačiau šis tyrimas gali būti pravartus, atmetant kitas, ne mažiau svarbias, diagnozes (25).
Krūtinės srities rentgenograma yra svarbi nustatant širdies išdidėjimą, kuris būdingas apie 50 proc. hipertiroidinių kačių. Ši kardiomegalija, pritaikius sėkmingą hipertiroidizmo gydymą, yra grįžtamas procesas. Taikant krūtinės ląstos echoskopinį tyrimą, dažniausiai stebima kairiojo skilvelio hipertrofija, kairiojo prieširdžio ir skilvelio diletacija bei tarpskilvelinės pertvaros hipertrofija (23).
1.5. KAČIŲ HIPERTIROIDIZMO GYDYMAS
Yra keturi pagrindiniai kačių hipertiroidizmo gydymo variantai: medikamentinis gydymas, radioaktyviojo jodo terapija, chirurginė intervencija(6), o kai kuriuose šaltiniuose kaip gydymo metodas įvardijama ir speciali gydomoji dieta (2). Kiekvienas gydymo metodas turi savo privalumus ir trūkumus (4). Gydymas, skiriamas katei dėl hipertiroidizmo, priklausys nuo konkrečių aplinkybių, įskaitant paciento bendrą sveikatos būklę, savininko gebėjimą ir norą reguliariai gydyti katę ir finansines galimybes (2,4).
1.5.1. Medikamentinis kačių hipertiroidizmo gydymas
Antitiroidiniai vaistai gali būti naudojami kaip vienintelis gydymo pasirinkimas ilgą laiką ir kaip pagalbinė priemonė gyvūno būklei stabilizuoti prieš atliekant chirurginę intervenciją ar anesteziją, arba laukiant, kol bus suteikta radioaktyviojo jodo terapija. (4). Kačių hipertiroidizmo gydymui aprašomas 2 pagrindinių medikamentų naudojimas – metimazolio ir karbimazolio. Metimazolio rekomenduojamoji vaistų dozė – 1 tabletė 2,5 mg metimazolio du kartus per parą (32). Metimazolio veikimas pagrįstas skydliaukės peroksidazės blokavimu, taip sumažinant skydliaukės hormonų sintezę (4). Aprašytas efektą davęs vienkartinės karbimazolio dozės naudojimas kačių hipertiroidizmui gydyti - 10-15 mg. tabletės vieną kartą paroje (32,33). Kaip alternatyva oraliai skiriamam gydymui gali būti naudojamas ir transdermiškai aplikuojamas metimazolis (34) . Literatūros šaltiniuose nurodoma, jog kasdien aplikuojamas lipofilinės formos transderminis metimazolis yra lygiai toks pats saugus ir veiksmingas, kaip ir 2 kartus per dieną oraliai suduodamas nustatytos dozės karbimazolis (35.).
Medikamentinis kačių hipertiroidizmo gydymas turi privalumų ir trūkumų. Vienas iš pagrindinių privalumų yra tai, jog gydant vaistais, gaunamas 95 proc. kačių teigiamas atsakas į
18
gydymą. Kiti privalumai – nereikia gyvūno hospitalizuoti, vaisto aplikacija atliekama nesudėtingai (pvz.: mažos tabletytės skiriamos oraliai, arba skystos konsistencijos vaisto suleidimas po oda), nėra rizikos išsivystyti hipotiroidizmui ir, sutrikus inkstų funkcijai, gydymą galima nesunkiai nutraukti (4).
Medikamentinio gydymo trūkumai: nutraukus medikamentus, hipertiroidizmas atsistato 100 proc. kačių, rezultato pasiekiama tik nuolatos taikant gydymą; kasdienis medikamentų naudojimas katėms skiriamas iki gyvenimo pabaigos; kad kontroliuoti gydymo aktyvumą ir saugumą, būtina rutiniškai kartoti laboratorinius tyrimus, T4 hormono koncentracijai kraujo serume įvertinti; šalutiniai poveikiai sukelti antitiroidinių vaistų, būdingi 25 proc. kačių ir gali pasireikšti veido odos niežėjimu, vėmimu, kepenų veiklos sutrikimais ir kt. Jeigu tai yra gėrybinis skydliaukės navikas, jis toliau augs ir galimai supiktybės (4).
1.5.2. Tiroidektomija
Chirurginė tiroidektomija yra pripažintas, rezultatus duodantis gydymo metodas (4). Operacijos sėkmė priklausys nuo katės būklės stabilizavimo prieš atliekant procedūrą ir nuo veterinarijos gydytojo patirties (36).
Yra 4 pagrindinės technikos tiroidektomijai atlikti katėms sergančioms hipertiroidizmu: ekstrakapsulinė technika, modifikuota ekstrakapsulinė technika, intrakapsulinė technika ir modifikuota intrakapsulinė technika (4). Chirurgijos atlikimo technika pasirenkama gydytojo nuožiūra, priklausomai nuo to, ar viena, ar abi skydliaukės skiltys yra pakitusios. Jei pakitusi tik viena skiltis – turi būti atliekama vienpusė tiroidektomija ir atvirkščiai, jei pakitimai stebimi abiejose skiltyse, atliekama abipusė tiroidektomija. Visų šių tiroidektomijos metodų tikslas yra pašalinti nenormalų skydliaukės audinį ir stengtis nepašalinti bent vienos priešskydinės liaukos, nes vienos liaukos pakanka palaikyti normalų kalcio kiekį organizme (4,6).
Kai reikia pašalinti tik vieną skydliaukės skiltį, dažniausiai yra naudojama ekstrakapsulinė chirurginės tiroidektomijos technika. Ši technika yra sąlyginai nesunki, pašalinama visa skydliaukės skiltis su kapsule, o taip pat ir priešskydinė liauka. Šis metodas netinka bilateralinės tiroidektomijos atlikimui, nes šalinimas vyksta su visa kapsule ir priešskydinėmis liaukomis, dėl ko labai greitai išsivystys hipokalcemija (37).
19
6 pav. Ekstrakapsulinės chirurginės tiroidektomijos atlikimo technika (38).
Modifikuotas chirurginis ekstrakapsulinis tiroidektomijos metodas buvo sukurtas siekiant sumažinti pooperacinio hipoparatiroidizmo ir hipokalcemijos riziką, kuri gali išsivystyti, kai abi priešskydliaukės liaukos yra pašalinamos atliekant bilateralinę skydliaukės tiroidektomiją (37,39). Lyginant su paprastąja ekstrakapsuline tiroidektomijos technika, ši chirurginė procedūra yra sudėtingesnė. Taikant modifikuotą ekstrakapsulinį tiroidektomijos metodą pašalinamas skydliaukės navikinis audinys ir maždaug 90 proc. skydliaukės audinį supančios kapsulės, paliekant nedidelę kapsulės dalį, supančią išorinę priešskydinę liauką (39). Taikant šį modifikuotą metodą, siekiama užtikrinti, kad išorinė priešskydinė liauka ir ja aprūpinanti kraujotaka liktų nepažeista, taip sumažinant hipoparatiroidizmo ir hipokalcemijos išsivystymų skaičių. Tačiau, dėl kartais pasitaikančio ne visiško skydliaukės audinio pašalinimo, galimas skydliaukės audinio pakartotinis išvešėjimas (37,40).
Atliekant intrakapsulinę tiroidektomijos techniką, mažas pjūvis daromas avaskuliarinėje skydliaukės kapsulės zonoje kaudalinės skydliaukės skilties dalies viduryje (37). Šis išilginis pjūvis toliau prailginamas skalpeliu arba specialiomis žirklėmis, kol atidaroma visa skydliaukės kapsulė. Toliau skydliaukės adenomatoidinis audinys švelniai atidalinamas nuo skydliaukės kapsulės vidinio paviršiaus paliekant skydliaukės kapsulę ir išorinę priešskydinę liauką nepažeistą. Šio metodo pranašumas yra tai, jog šis metodas techniškai nėra sudėtingas, o taip pat išsaugoma išorinė priešskydinė liauka ir ją krauju aprūpinanti vaskuliarinė sistema, kas labai sumažina hipoparatiroidizmo ir hipokalcemijos išsivystymo tikimybę (37,39). Tačiau, dėl galimo skydliaukės audinio likučių prikibimo prie skydliaukės kapsulės, galimas skydliaukės adenomatoidinio audinio pakartotinis išvešėjimas (40).
20
7 pav. Tiroidektomijos atlikimo intrakapsuliniu būdu technika (38).
Modifikuota intrakapsulinė tiroidektomijos technika yra labai panaši į paprastą intrakapsulinės tiroidektomijos techniką. Vienintelis skirtumas yra tas, jog rezekuojama beveik visa skydliaukės kapsulė, paliekant tik mažą dalį kapsulės audinio aplink priešskydinę liauką (41).
Chirurginės tiroidektomijos privalumai – pasveiksta iki 90 proc. kačių, jei abi skydliaukės skiltys yra pašalinamos ir 35 – 60 proc., jeigu pašalinama tik viena skiltis. Po operacijos efektas pasiekiamas praėjus jau 1 – 2 dienoms. Jei pašalinamos abi skiltys, yra tik 5 proc. tikimybė, kad skydliaukės audinys išvešės pakartotinai, jei atlikta unilateralinė tiroidektomija, tikimybė atsinaujinti gali siekti iki 30 proc. Tiroidektomijos operacijai atikti nereikia specialios įrangos ir šią procedūrą taikyti gali dauguma veterinarijos specialistų (4).
Chirurginės tiroidektomijos atlikimo trūkumai: jeigu katė serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kas dažnai būdinga kačių hipertiroidizmui, anestezija gali būti rizikinga. Atliekant procedrą gali būti pašalinama priešskydinė liauka ir taip išsivystyti hipoparatiroidizmas ir hipokalcemija, taip pat kartais gali atsinaujinti skydliaukės audinio išvešėjimas. Prieš atliekant procedūrą, būtina būklės stabilizacija, o po chirurgijos reikalinga hospitalizacija (4).
1.5.3. Gydymas radioaktyvaus jodo terapija
Kačių hipertiroidizmo gydymas radioaktyviuoju jodu laikomas auksiniu standartu (42). Šis gydymo būdas laikomas sėkmingu metodu, kurio efektyvumas siekia 85 – 95 proc. (43). Šio gydymo tikslas yra atstatyti eutiroidizmo būseną, hipertiroidizmu sergančioms katėms, naudojant kaip įmanoma optimalesnę radioaktyvaus jodo dozę, siekiant išvengti hipotiroidizmo pasireiškimo po gydymo (4).
Radioaktyviojo jodo vienkartinė dozė suleidžiama po oda, keteros srityje. Kalbant apie organizmą, jodas būtinas skydliaukės normaliai funkcijai palaikyti, kad vyktų skydliaukės hormonų
21
gamyba. Radiojodidas (I-131) yra radioaktyvi jodo forma. Radioaktyvioje būsenoje jodas atlieka natūralų procesą - spinduliavimą (42,43).
Po radioaktyvaus jodo suleidimo į paodžio sritį, skydliaukė ima intensyviai kaupti I-131 molekules. I-131 skleidžia tiek gama, tiek beta radiospinduliuotę. Beta spinduliuotė yra labiausiai reikšminga skydliaukės audinio destrukcijai (4,42).
Šio gydymo privalumai – naikina supyktibėjusias, nenormalias ląsteles, nesvarbu, kur jos būtų lokalizuotos; gydymo efektyvumas yra apie 95 proc. ir šis metodas yra sėkmingiausias atliekant skydliaukės karcinomos gydymą; paprastas gydymo aplikavimas – viena injekcija arba oraliai suduodama kapsulė; rimti šalutiniai efektai pasitaiko labai retai; minimali rizika išsivystyti hipotiroidizmui; gydymo būdas plačiai taikomas žmonių medicinoje (4).
Šio gydymo trūkumai – reikalinga speciali licenzija; po radioaktyvaus jodo aplikavimo, pacientas hospitalizuojamas nuo kelių dienų iki kelių savaičių, negalimas sąlytis su šeimininku ir kitais žmonėmis, kol vyksta radioaktyvus spinduliavimas (4).
1.5.4. Dietos terapija
Speciali dieta gali būti taikoma siekiant sumažinti skydliaukės hormonų produkciją (44). Pradėjus taikyti dietą, kurioje yra sumažinta jodo koncentracija, skydliaukės hormonų koncentracija paprastai normalizuojasi per 180 dienų (45).
Gydymo specialia dieta privalumai – gydymas pagrįstas tik specialiosios dietos pritaikymu, mitybos pokyčiais; kol laikomasi dietos, efektas stebimas apie 82 proc. gydomų kačių; dieta saugi katėms, turinčioms inkstų funkcijos sutrikimų.
Gydymo specialia dieta trūkumai – tai bus vienintelis ėdalas, kokį tik katė galės ėsti, visą likusį gyvenimą; hipertiroidizmas, nutraukus dietą, atsistato 100 proc. kačių; jeigu namuose auginama ne viena katė, negalima skirti dietos; dieta kontraindikuojama ir jei yra kitų organų funkcijos sutrikimų ir yra būtinas kitas mitybos planas; negalima skirti dietos, jei katė yra išleidžiama į lauką (4).
22
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Pirmas tyrimo etapas
Atliktas kiekybinis tyrimas – apklausa. Per 2018 metus buvo analizuojami 23-ijų didžiųjų Lietuvos veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo pasireiškimo dažnumo bei su diagnostika ir gydymu susiję 2017 m. duomenys. Klinikos pasirinktos, pagal turimos diagnostikos ir gydymo įrangos gausumą ir įvairovę ir pagal metinę klinikos pajamų apyvartą. Buvo nagrinėjami šie klausimai:
a) ar klinikoje diagnozuojamas kačių hipertiroidizmas;
b) kaip dažnai atliekami diagnostiniai tyrimai, įtariant kačių hipertiroidizmą; c) kiek vidutiniškai atvejų diagnozuojama per metus;
d) kokie diagnostiniai metodai taikomi; e) kokie gydymo metodai taikomi;
f) koks yra bendras klinikoje gydomų kačių skaičius per metus.
8 pav. Tyrimo metodika 1.
Išsiaiškinus bendrą gydytų ir sirgusių hipertiroidizmu kačių skaičių klinikose per metus, apskaičiuotas sergamumas hipertiroidizmu.
Apklaustos Lietuvos klinikos buvo išskirtos į tris pagrindines grupes – Vilniaus regione įsikūrusios veterinarijos klinikos, Kauno regione įsikūrusios klinikos ir visos kitos likusių Lietuvos miestų veterinarijos klinikos, kurios nepriklauso nei Vilniaus, nei Kauno regionams. Šių trijų grupių diagnostikos ir gydymo duomenys pateikti atskirai ir lyginami tarpusavyje.
23
2.2. Antras tyrimo etapas
Tyrimo metu buvo renkami ir analizuojami 2016 – 2018 metais kačių, sirgusių hipertiroidizmu, anamnezės, diagnostikos ir gydymo duomenys. Duomenys gauti iš apklaustų klinikų. Išskirtos visos labiausiai tinkamos ligos istorijos, kuriose buvo nurodomi aiškūs anamnezės ir klinikinio tyrimo duomenys. Buvo išnagrinėti iš viso 32 kačių hipertiroidizmo atvejai/ligos istorijos (n=32). Analizuoti duomenys: veislė, amžius, svoris, lytis,
T4 hormono koncentracija diagnozuojant susirgimą.
9 pav. Tyrimo metodika 2. 2.3. Trečias tyrimo etapas
Baigiamosios praktikos metu, Y klinikoje, kurioje nėra diagnozuojamas kačių hipertiroidizmas, imtas atsitiktinių, apsilankiusių klinikoje ir vyresnių nei 8 metai amžiaus, kačių kraujas iš v.cephalica. Kraujas imtas tik gavus šeimininkų leidimą. Paimtas kraujas nucentrifuguotas, gaunama kraujo plazma. Toliau pasirinkta atlikti bendro T4 hormono tyrimą iš kraujo plazmos ir įvertinti, ar katės neserga slapta hipertiroidizmo forma.
T4 hormono tyrimas iš kraujo plazmos atliktas LSMU VA Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje analizatoriumi ,,AIA-360 Analyser“.
24
11 pav. Tyrimo metodika 3.
2
.4. Duomenų statistinė analizėGauti duomenys buvo apdorojami pagal neparametrinės analizės metodus kompiuterine Microsoft Excel 2016 programa – skaičiuotas duomenų patikimumas (duomenys laikyti patikimi, kai p≤0,05), taip pat taikytas regresinės analizės metodas. Naudojant SPSS programą, apskaičiuoti duomenų aritmetiniai vidurkiai ir aritmetinių vidurkių standartiniai nuokrypiai.
25
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Kačių hipertiroidizmo diagnostika ir gydymas Lietuvos veterinarijos
klinikose
3.1.1 Apklaustos Lietuvos miestų veterinarijos klinikos
Buvo analizuojami duomenys iš 23-ijų didžiųjų Lietuvos veterinarijos klinikų ir gydyklų, iš jų – 8 klinikos įsikūrusios Vilniuje, 8 įsikūrusios Kaune, 2 – Klaipėdoje ir po vieną Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Radviliškyje ir Jonavoje (12 pav.).
12 pav. Apklaustų Lietuvos miestų veterinarijos klinikų pasiskirstymas pagal miestą. Kaunas 35% Vilnius 35% Ukmergė 5% Klaipėda 9% Šiauliai 4% Panevėžys 4% Radviliškis 4% Jonava 4%
26
3.1.2. Diagnozuojančių ir nediagnozuojančių kačių hipertiroidizmą veterinarijos klinikų skaičius
Į Klausimą - ,,Ar jūsų klinikoje diagnozuojamas hipertiroidizmas“, 19 klinikų atsakė teigiamai, kas sudaro 83 proc. visų apklaustų klinikų, ir 4 klinikos atsakė neigiamai, kas sudaro 17 proc. visų apklaustų klinikų. Iš 8 apklaustų Kauno veterinarijos klinikų, 6 diagnozuoja kačių hipertiroidizmą, o 2 ne. Iš 8 apklaustų Vilniaus veterinarijos klinikų, 7 diagnozuoja kačių hipertiroidizmą ir 1 nediagnozuoja. Iš 7 apklaustų likusių Lietuvos miestų veterinarijos klinikų, 1 hipertiroidizmo nediagnozuoja (13 pav.).
13 pav. Apklaustų, diagnozuojančių ir nediagnozuojančių kačių hipertiroidizmą veterinarijos klinikų skaičius. 4 2 1 1 19 6 7 6 23 8 8 7 0 5 10 15 20 25 Visos apklaustos klinikos Kauno veterinarijos klinikos Vilniaus veterinarijos klinikos Kitų apklaustų Lietuvos miestų veterinarijos klinikos K lin ikų s ka ič iu s Nediagnozuoja Diagnozuoja Iš viso apklausta
27
3.1.3. Lietuvos veterinarijos klinikose taikomi kačių hipertiroidizmo diagnostikos metodai
Diagnozės patvirtinimui, diagnozuojant kačių hipertiroidizmą, Lietuvos veterinarijos klinikos taiko 3 pagrindinius diagnostikos būdus. Visos apklaustos veterinarijos klinikos, kaip vieną pagrindinių diagnostikos metodų taiko anamnezės duomenų analizavimą ir bendro klinikinio tyrimo atlikimą. Skydliaukės apčiuopa, įtariant kačių hipertiroidizmą, kaip diagnostikos metodas atliekamas 10-yje klinikų, kas sudaro 43 proc., apklaustų klinikų. Diagnozei patvirtinti, 19 Lietuvos veterinarijos klinikų, kas sudaro 83 proc., taiko T4 hormono tyrimą biocheminiu analizatoriumi iš kraujo serumo arba plazmos. Skydliaukės scintigrafinis tyrimo metodas netaikomas nei vienoje iš apklaustų veterinarijos klinikų (rezultatai pateikti 14 pav.).
14 pav. Lietuvos veterinarijos klinikose taikomi kačių hipertiroidizmo diagnostikos metodai. 23 19 10 0 0 5 10 15 20 25 Bendras klinikinis tyrimas
T4 hormono tyrimas Skydliaukės palpacija Skydliaukės scintigrafija DIA G N O ST IKO S ME TO DĄ T A IKA N ČIŲ KL IN IKŲ S KA IČI US DIAGNOSTIKOS METODAS
28
3.1.4. Kačių hipertiroidizmo gydymo metodai apklaustose veterinarijos klinikose
10 apklaustų Lietuvos veterinarijos klinikų, kas sudaro 43 proc., kaip vieną iš gydymo metodų įvardijo specialios dietos hipertiroidizmu sergančioms katėms taikymą. Medikamentinį gydymo metodą taiko daugiausiai – 18 apklaustų klinikų, kas sudaro 78 proc. visų apklaustų klinikų. Chirurginį tiroidektomijos metodą taiko 3 iš visų apklaustų Lietuvos veterinarijos klinikų, kas sudaro 17 proc. veterinarijos klinikų. Nei viena iš apklaustų veterinarijos klinikų netaiko terapijos radioaktyviuoju jodu (15 pav.).
15 pav. Kačių hipertiroidizmo gydymo metodų taikymas apklaustose Lietuvos veterinarijos klinikose.
3.1.5. Vidutiniškai atliekamų diagnostinių testų ir diagnozuojamų hipertiroidizmo atvejų skaičius per metus Lietuvos klinikose
Apklaustose visose Lietuvos klinikose diagnostikos testai įtariant hipertiroidizmą atliekami vidutiniškai 9,3 karto per metus, o diagnozė pasitvirtina vidutiniškai 3,96 karto. Vilniaus klinikose diagnostikos testai, įtariant kačių hipertiroidizmą, atliekami vidutiniškai 13,25 karto per metus, kas yra vidutiniškai 1,4 karto daugiau nei Lietuvoje ir vidutiniškai 3 kartus daugiau nei Kauno klinikose. Diagnozė nustatoma vidutiniškai 7 kartus per metus Vilniaus klinikose, kas yra 1,77 karto daugiau nei visose apklaustose Lietuvos klinikose ir 4 kartus daugiau, nei apklaustose Kauno klinikose. Kauno klinikose diagnostikos testai, įtariant kačių hipertiroidizmą vidutiniškai atliekami 4,38 karto, o diagnozė patvirtinama 1,75 karto per metus. Apklaustos klinikos iš likusių Lietuvos miestų diagnostinius tyrimus atlieka vidutiniškai 10,43 karto per metus, diagnozė pasitvirtina vidutiniškai 3 kartus. Gauta statistinė priklausomybė tarp atliekamų diagnostikos testų skaičiaus ir diagnozuojamų kačių hipertiroidizmo atvejų per metus (p < 0,05).
10 18 3 0 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
Speciali dieta Medikamentinis Chirurginis Terapija radioaktyviuoju jodu G YDY MO ME TO DĄ T A IKA N ČIŲ KL IN IKŲ SKA IČI US GYDYMO METODAS
29
3.1.6. Kauno veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė
16-ame paveikslėlyje vaizduojama apklaustų Kauno veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė 2017 m. 50 proc. visų apklaustų Kauno veterinarijos klinikų taiko 3 pagrindinius metodus kačių hipertiroidizmui diagnozuoti – anamnezės duomenų analizę kartu su klinikiniu tyrimu, skydliaukės palpaciją ir T4 hormono koncentracijos nustatymą kraujo serume arba plazmoje. Šios veterinarijos klinikos nustatė nuo 1 iki 3 kačių hipertiroidizmo atvejų per metus. Dar 50 proc. apklaustų Kauno veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikoje netaiko skydliaukės palpacijos, pasitelkdami tik anamnezės duomenų analizę kartu su klinikiniu tyrimu ir T4 hormono koncentracijos kraujo serume nustatymu. Šios veterinarijos klinikos nustatė nuo 1 iki 7 kačių hipertiroidizmo atvejų per metus. Atliekamų diagnostinių testų skaičius per metus, įtariant kačių hipertiroidizmą, labai įvairus - svyravo nuo 3 iki 10-ies. Moda – 3, mediana – 4. Statistiškai reikšmingos priklausomybės, tarp atliekamų diagnostinių testų skaičiaus ir nustatytų hipertiroidizmo atvejų per metus, nėra.
16 pav. Kauno veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė 2017 m.
3 3 3 2 2 2 3 1 1 1 1 7 10 3 3 3 5 8 0 2 4 6 8 10 12
Klinika a Klinika b Klinika c Klinika d Klinika e Klinika g
Kiek skirtingų diagnostikos metodų taikoma Kiek diagnozuojama per metus
30
3.1.7. Vilniaus veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė.
17 - ame paveikslėlyje vaizduojama Vilniaus veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė. 29 proc. Vilniaus veterinarijos klinikų, diagnozuojančių kačių hipertiroidizmą atlieka 3 pagrindinius diagnostinius metodus - anamnezės duomenų analizę kartu su klinikiniu tyrimu, skydliaukės palpaciją ir T4 hormono koncentracijos nustatymą kraujo serume arba plazmoje. Viena iš šių klinikų diagnozuoja 1 kačių hipertiroidizmo atvejį per metus, kita – 10. Likusios Vilniaus veterinarijos klinikos, 71 proc., kačių hipertiroidizmo diagnostikoje netaiko skydliaukės palpacijos, pasitelkdami tik anamnezės duomenų analizę kartu su klinikiniu tyrimu ir T4 hormono koncentracijos kraujo serume nustatymu. Šios klinikos diagnozuoja nuo 1 iki 30 kačių hipertiroidizmo atvejų per metus. Atliekamų diagnostinių testų skaičius per metus, įtariant kačių hipertiroidizmą, taip pat labai įvairus - svyravo nuo 3 iki 50-ies. Mediana – 6. Gauta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp atliekamų diagnostinių testų skaičiaus ir nustatytų hipertiroidizmo atvejų per metus (p<0,05).
17 pav. Vilniaus veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė.
2 1 2 2 2 2 3 2 3 30 10 1 2 10 3 3 50 20 6 4 20 0 10 20 30 40 50 60
Klinika h Klinika i Klinika j Klinika k Klinika l Klinika m Klinika n
Kiek skirtingų diagnostikos metodų taikoma Kiek diagnozuojama per metus
31
3.1.8. Likusių Lietuvos veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė 2017 m.
Likusioms Lietuvos veterinarijos klinikoms priklauso 2 klinikos įsikūrusios Klaipėdoje ir po vieną Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Radviliškyje ir Jonavoje. Iš 7 apklaustų klinikų, 6 diagnozuoja kačių hipertiroidizmą. 67 proc. apklaustų ir hipertiroidizmą diagnozuojančių veterinarijos klinikų taiko 3 pagrindinius diagnostikos metodus - anamnezės duomenų analizę kartu su klinikiniu tyrimu, skydliaukės palpaciją ir T4 hormono koncentracijos nustatymą kraujo serume arba plazmoje. Per 2017 m. šios klinikos diagnozavo nuo 1 iki 10 kačių hipertiroidizmo atvejų per metus. Likusios 2 veterinarijos klinikos (kas sudaro 33 proc.) kačių hipertiroidizmo diagnostikoje netaiko skydliaukės palpacijos, pasitelkdamos tik anamnezės duomenų analizę kartu su klinikiniu tyrimu ir T4 hormono koncentracijos kraujo serume nustatymu. Viena iš šių klinikų diagnozavo 1, kita – 2 kačių hipertiroidizmo atvejus per metus. Atliekamų diagnostinių testų skaičius per metus, įtariant kačių hipertiroidizmą, taip pat labai įvairus - svyravo nuo 1 iki 24. Mediana – 3. Statistiškai reikšmingos priklausomybės, tarp atliekamų diagnostinių testų skaičiaus ir nustatytų hipertiroidizmo atvejų per metus, nėra (18 pav.).
18 pav. Likusių Lietuvos veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo diagnostikos analizė.
2 2 2 1 3 4 3 1 3 3 3 10 20 1 24 3 3 20 0 5 10 15 20 25 30
Klinika o Klinika p Klinika r Klinika s Klinika t Klinika u
Kiek skirtingų diagnostikos metodų taikoma Kiek diagnozuojama per metus
32
3.1.9. Kačių hipertiroidizmo gydymo analizė Kauno veterinarijos klinikose
Visose apklaustose Kauno veterinarijos klinikose per 2017 metus gydyta 15 kačių, sergančių kačių hipertiroidizmu. Visos hipertiroidizmą diagnozuojančios veterinarijos klinikos taikė medikamentinį gydymo metodą, 2 klinikos papildomai rinkosi gydymą specialios dietos terapija, nei viena klinika netaikė chirurginio gydymo metodo bei gydymo radioaktyviuoju jodu (Lentelė Nr. 2). Kadangi klinikose gydytų atvejų skaičius labai išsiskyrė, gydytų atvejų aritmetiniam vidurkiui nebuvo paskaičiuotas standartinis nuokrypis.
Lentelė Nr. 2. Kauno veterinarijos klinikose gydytų kačių hipertiroidizmo atvejų skaičius ir taikyti gydymo metodai
2017 m.
Kauno veterinarijos klinika
Ar taikomi gydymo metodai Gydyta atvejų Speciali dieta Medikamentinis Chirurginis
Klinika ,,a“ Taip Taip Ne 3
Klinika ,,b“ Taip Taip Ne 2
Klinika ,,c“ Ne Taip Ne 1
Klinika ,,d“ Ne Taip Ne 1
Klinika ,,e“ Ne Taip Ne 1
Klinika ,,f“ Ne Taip Ne 7
Iš viso: 15
Vidurkis: 2,5
3.1.10. Kačių hipertiroidizmo gydymo analizė Vilniaus veterinarijos klinikose 2017 m. Per 2017 metus, apklaustose Vilniaus veterinarijos klinikose buvo gydyti 56 kačių hipertiroidizmo atvejai. 2 klinikos taikė specialiosios dietos terapiją, 6 klinikos – medikamentinį gydymo metodą, 3 – chirurginį. Nei viena klinika netaikė gydymo radioaktyviuoju jodu (Lentelė Nr. 3). Kadangi klinikose gydytų atvejų skaičius labai išsiskyrė, gydytų atvejų aritmetiniam
vidurkiui nebuvo paskaičiuotas standartinis nuokrypis.
Lentelė Nr. 3. Vilniaus veterinarijos klinikose gydytų sergančių hipertiroidizmu kačių skaičius ir taikyti gydymo
metodai 2017 m.
Vilniaus veterinarijos
klinika
Ar taikomi gydymo metodai Gydyta atvejų Speciali dieta Medikamentinis Chirurginis
Klinika ,,h“ Ne Ne Taip 1
Klinika ,,i“ Ne Taip Taip 2
Klinika ,,j“ Taip Taip Ne 30
Klinika ,,k“ Taip Taip Ne 10
Klinika ,,l“ Ne Taip Ne 1
Klinika ,,m“ Ne Taip Ne 2
Klinika ,,n“ Ne Taip Taip 10
Iš viso: 56
33
3.1.11. Kačių hipertiroidizmo gydymo analizė likusiose Lietuvos veterinarijos klinikose 2017 m. iš viso šiose klinikose gydytas 21 kačių hipertiroidizmo atvejis. Visos apklaustos klinikos taikė specialiosios dietos ir medikamentinį gydymo metodus. Nei viena iš šių klinikų netaikė chirurginio gydymo bei gydymo radioaktyviuoju jodu (Lentelė Nr. 4). Kadangi klinikose gydytų atvejų skaičius labai išsiskyrė, gydytų atvejų aritmetiniam vidurkiui nebuvo paskaičiuotas standartinis nuokrypis.
Lentelė Nr. 4. Likusiose apklaustose Lietuvos veterinarijos klinikose gydytų kačių hipertiroidizmo atvejų skaičius ir
taikyti gydymo metodai 2017 m.
Likusių Lietuvos miestų veterinarijos
klinikos
Ar taikomi gydymo metodai Gydyta atvejų Speciali dieta Medikamentinis Chirurginis
Klinika ,,o“ Taip Taip Ne 2
Klinika ,,p“ Taip Taip Ne 1
Klinika ,,r“ Taip Taip Ne 4
Klinika ,,s“ Taip Taip Ne 1
Klinika ,,t“ Taip Taip Ne 3
Klinika ,,u“ Taip Taip Ne 10
Iš viso: 21
34
3.2. Sergamumas kačių hipertiroidizmu Lietuvos veterinarijos klinikose
19-ame paveikslėlyje vaizduojamas kačių hipertiroidizmo sergamumas visose apklaustose Lietuvos veterinarijos klinikose bei lyginami Kauno, Vilniaus ir likusių Lietuvos veterinarijos klinikų duomenys. Bendras apklaustų veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo sergamumas – 0,27 proc., Vilniaus veterinarijos klinikų kačių hipertiroidizmo sergamumas – 0,35 proc., Kauno – 0,18 proc., ir likusių Lietuvos miestų apklaustų klinikų – 0,27 proc.
19 pav. Sergamumo kačių hipertiroidizmu visose apklaustose Lietuvos klinikose ir atskirų miestų klinikų duomenų
palyginimas 2017 m.. 0,27% 0,18% 0,35% 0,27% 0,00% 0,10% 0,20% 0,30% 0,40% Apklaustų likusių Lietuvos veterinarijos klinikų kačių
sergamumas hipertiroidizmu
Apklaustų Kauno veterinarijos klinikų kačių sergamumas hipertiroidizmu Apklaustų Vilniaus veterinarijos klinikų kačių
sergamumas hipertiroidizmu Bendras sergamumas visose apklaustose
veterinarijos klinikose
35
3.3. Kačių, sergančių hipertiroidizmu, lyties, amžiaus, svorio ir veislės įtaka
sergamumui
Iš 32 tirtų hipertiroidizmu sergančių kačių 18 buvo patinai, kas sudaro 56 proc. iš visų kačių, ir 14 buvo patelės, kas sudaro 44 proc. Lyties įtaka neturėjo statistiškai reikšmingos priklausomybės kačių hipertiroidizmo sergamumo pasireiškimui.
2 katės, sirgusios kačių hipertiroidizmu, buvo Rusų mėlynųjų veislės ir po 1 Persų ir Siamo veislės kates. Visos kitos katės, kas sudaro apie 88 proc. visų atvejų, buvo mišrios veislės.
20 pav. Patelių ir patinų sergančių kačių hipertiroidizmu skaitinė išraiška.
14
18
36
21 paveikslėlyje vaizduojamas 32 kačių, sergančių kačių hipertiroidizmu, amžiaus, svorio ir tiroksino koncentracijos kraujo serume vidurkiai. Taip pat atskirai lyginami gauti patelių ir patinų grupių rezultatai. Vidutinis visų hipertiroidizmu sergančių kačių svoris – 3,1 ± 0,4 kg, patinai vidutiniškai svėrė 3,08 ± 0,37 kg, o patelės – 3,21 ± 0,46 kg. Vidutinis visų hipertiroidizmu sergančių kačių amžius – 13,53 ± 2,4 m., patinų – 13,39 ± 2,9 m., patelių – 13,71 ± 1,6 m. Vidutinė visų hipertiroidizmu sergančių kačių tiroksino koncentracija kraujo plazmoje, diagnozuojant susirgimą buvo – 109,6 ± 39,3 nmol/L, patinų – 118,97 ± 39,7 nmol/L, patelių – 97,55 ± 36,7 nmol/L. Analizuojant duomenis, gauta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp kačių, sergančių hipertiroidizmu, amžiaus ir svorio, svorio ir tiroksino koncentracijos kraujo serume bei amžiaus ir tiroksino koncentracijos kraujo serume (p<0,05).
21 pav. Visų analizuotų kačių, bei išskirtų patelių ir patinų grupių, amžiaus, svorio ir tiroksino koncentracijos kraujo
serume palyginimas. 13,4 13,71 13,53 3,08 3,21 3,1 118,96 97,5 109,59 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Iš jų patinų Iš jų patelių Bendras analizuotų gyvūnų skaičius
37
22 – ame paveikslėlyje vaizduojamas kačių sergančių hipertiroidizmu svorio ir amžiaus priklausomybė. Regresijos koeficiento (y) vertė yra -0,0387 ir reiškia, jog hipertiroidizmu sergančių kačių amžiui padidėjus vienais metais, svoris sumažėtų 0,039 kg. Determinacijos koeficientas (R2)
yra lygus 0,0544. Regresinė analizė prasminga, kai determinacijos koeficientas ne mažesnis kaip 0,25.
22 pav. Svorio priklausomybė nuo hipertiroidizmu sergančių kačių amžiaus.
23 paveikslėlyje vaizduojama kačių sergančių hipertiroidizmu tiroksino koncentracijos priklausomybė nuo amžiaus. Regresijos koeficiento vertė (y) yra lygi 8,46 ir yra reikšminga (determinacijos koeficentas (R2) lygus 0,2746, regresinė analizė prasminga, kai determinacijos koeficientas ne mažesnis kaip 0,25) ir reiškia, jog padidėjus hipertiroidizmu sergančių kačių amžiui vieneriaias metais, tiroksino koncentracija pakyla 8,46 vieneto. Kuo didesnis kačių, sirgusių hipertiroidizmu, amžius, tuo tiroksino koncentracija kraujo serume didesnė (p<0,05).
23 pav. Tiroksino koncentracijos priklausomybė nuo hipertiroidizmu sergančių kačių amžiaus.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Sv or is Amžius 0 50 100 150 200 250 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Ti ro ksi n o ko n c. ( n mo l/ L) Amžius
38
24 paveikslėlyje vaizduojama tiroksino (nmol/l) koncentracijos kraujo plazmoje priklausomybė nuo sergančių hipertiroidizmu kačių svorio. Regresijos koeficiento (y) reikšmė yra -29,566 ir rodo, kad hipertiroidizmu sergančių kačių svoriui padidėjus vienetu, tiroksino koncentracija kraujo plazmoje sumažėja, determinacijos koeficiento (R2) reikšmė yra 0,0923.
24 pav. Tiroksino (nmol/L) koncentracijos kraujo plazmoje priklausomybė nuo sergančių hipertiroidizmu kačių svorio.
3.4. Atsitiktinai tirtų vyresnio amžiaus kačių tiroksino koncentracija kraujo
plazmoje
Lentelėje Nr. 8 vaizduojama, klinikoje Y tirtų atsitiktinių, vyresnių nei 8 metų amžiaus kačių tiroksino koncenracija kraujo plazmoje. Vienai katei nustatyta žymiai aukštesnė T4 koncentracija nei normos ribos – 223,5 nmol/L (norma 40-60 nmol/L), dar 2 katėms tiroksino koncentracija yra aukštutinėse normalios koncentracijos ribose (4 lentelėje – katės Nr. 8 ir Nr.9). Visų kitų kačių tiroksino koncentracija kraujo plazmoje atitinka normos ribas (bendro tiroksino normali koncentracija kraujo plazmoje ir serume - 10-60 nmol/L).
Lentelė Nr. 5. Atsitiktinių kačių, vyresnių nei 8 metai amžiaus, duomenys ir tiroksino koncentracija kraujo plazmoje.
Nr. Amžius
(metai)
Lytis Svoris Tiroksino koncentracija kraujo plazmoje (µg/dl) Tiroksino koncentracija kraujo plazmoje (nmol/L) (norma 40-60 nmol/L) 1 14 patinas 3 2,33 29,125 2 11 patinas 3,2 0,8 10 3 13 patelė 3,2 1,15 14,375 4 8 patelė 2,7 1,04 13 5 11 patelė 2,8 1,79 22,375 6 16 patinas 2,9 17,88 223,5 7 8 patinas 3,8 1,45 18,125 8 11 patinas 4,2 3,35 41,875 9 10 patelė 4,6 3,54 44,25 10 13 patinas 4,5 2,22 27,75 0 50 100 150 200 250 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 Ti ro ksi n o kon c. (nmol /L ) Svoris
39
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizuoti kačių hipertiroidizmo diagnostikos ir gydymo duomenys, gauti apklausus 23 didžiąsias Lietuvos veterinarijos klinikas. 4 klinikos, 17 proc. iš apklaustų, kačių hipertiroidizmo nediagnozuoja. Kačių hipertiroidizmo nediagnozuoja 2 Kauno ir po vieną Vilniaus ir Klaipėdos veterinarijos klinikas.
Kačių hipertiroidizmo diagnozei patvirtinti Lietuvos veterinarijos klinikose taikomi 3 pagrindiniai metodai - anamnezės duomenų analizė kartu su klinikiniu tyrimu (taikoma visose apklaustose Lietuvos veterinarijos klinikose), skydliaukės palpacija (43 proc. apklaustų klinikų ir 53 proc. diagnozuojančių susirgimą) ir T4 hormono koncentracijos nustatymas kraujo serume arba plazmoje (83 proc. apklaustų klinikų ir 100 proc. diagnozuojančių susirgimą). Skydliaukės scintigrafija, kaip kačių hipertiroidizmo diagnostikos metodas, apklaustose klinikose netaikomas. Skydliaukės scintigrafinis tyrimas plačiai taikomas pasauliniu mąstu ir laikomas auksiniu standartu kačių hipertiroidizmo diagnostikoje (24).
Visos kačių hipertiroidizmą diagnozuojančios Lietuvos veterinarijos klinikos, diagnozei patvirtinti, taiko T4 hormono koncentracijos kraujo serume arba plazmoje nustatymą. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad kačių hipertiroidizmo diagnozė visada patvirtinama nustačius aukštą bendrą T4 hormono koncentraciją kraujo serume arba plazmoje (26). 50 proc. apklaustų Kauno veterinarijos klinikų, diagnozuojančių kačių hipertiroidizmą, netaiko skydliaukės palpacijos. Tik 29 proc. apklaustų Vilniaus veterinarijos klinikų taiko skydliaukės palpaciją. 57 proc. apklaustų likusių Lietuvos miestų klinikų taiko skydliaukės palpaciją. Tačiau literatūroje teigiama, jog daugumai kačių, sergančių hipertiroidizmu, dėl skydliaukės išdidėjimo, įmanomas gūžio išpalpavimas (23).
Visų apklaustų Lietuvos veterinarijos klinikų diagnozavusių kačių hipertiroidizmą atvejų suma – 92 atvejai. Apklaustose Vilniaus veterinarijos klinikose, 2017 metais, iš viso buvo nustatyti 56 kačių hipertiroidizmo atvejai (kas sudaro 61 proc.), Kauno veterinarijos klinikose – beveik 4 kartus mažiau – 15 atvejų per metus (kas sudaro 16 proc.), likusiose Lietuvos veterinarijos klinikose nustatyta 21 kačių hipertiroidizmo atvejų (kas sudaro 23 proc.).
53 proc. apklaustų Lietuvos veterinarijos klinikų, kurios diagnozuoja kačių hipertiroidizmą, gydymui naudoja specialiąsias dietas. Medikamentinį gydymo metodą taiko 95 proc. visų apklaustų hipertiroidizmą diagnozuojančių Lietuvos veterinarijos klinikų. Skydliaukės chirurginė tiroidektomija atliekama 16 proc. visų apklaustų ir kačių hipertiroidizmą diagnozuojančių Lietuvos veterinarijos klinikų. Nei viena iš apklaustų Lietuvos veterinarijos klinikų netaiko kačių hipertiroidizmo gydymo radioaktyviuoju jodu. Tačiau pasaulyje kačių hipertiroidizmo gydymas radioaktyviuoju jodu laikomas auksiniu standartu (42).
