Šunų dilatacinė kardiomiopatija: dominuojantys priežastiniai veiksniai, diagnostikos metodai, diferenciacija bei gydymo ypatumai

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Indrė Lučinskaitė

Šunų dilatacinė kardiomiopatija:

dominuojantys priežastiniai veiksniai,

diagnostikos metodai, diferenciacija bei gydymo

ypatumai

Canine dilated cardiomyopathy: dominant causes,

diagnostical methods, differentiation and peculiarities of

treatment

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Aidas Grigonis

2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų dilatacinė kardiomiopatija: dominuojantys priežastiniai veiksniai, diagnostikos metodai, diferenciacija bei gydymo ypatumai“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Ligą sukeliančios priežastys ... 9

1.2. Patologija ir histopatologija ... 9

1.3. Patogenezė ... 10

1.4. Klinikiniai požymiai ... 10

1.5. Diagnostika ... 13

1.5.1. Anamnezė ir klinikinė apžiūra ... 14

1.5.2. Elektrokardiografija ... 14

1.5.3. Krūtinės ląstos rentgenografija ... 15

1.5.4. Širdies ultragarsinis tyrimas ... 15

1.5.5. Kraujo tyrimai ... 17

1.6. Diferencinė diagnostika ... 19

1.7. Gydymas ... 21

1.7.1. Gydymui naudojamų medikamentų klasės ... 22

1.7.2. Šunų, sergančių besimptome ligos forma, gydymas ... 23

1.7.3. Gydymas, esant lengvam arba vidutiniam staziniam širdies nepakankamumui ... 23

1.7.4. Gydymas, esant gyvybei pavojingam staziniam širdies nepakankamumui ... 24

1.7.5. Sunkiai sergančių šunų gydymas, kai medikamentinė terapija yra mažai efektyvi .... 25

1.7.6. Gydymas nuo DKM esant aritmijoms ... 25

1.7.7. Papildoma terapija ... 26

1.8. Ligos prognozė ... 26

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 27

3. TYRIMO REZULTATAI... 30

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

5. IŠVADOS ... 44

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45

4

SANTRUMPOS

DKM – dilatacinė kardiomiopatija

ADSK – aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija PSS – priešlaikiniai skilvelių susitraukimai

SŠN – stazinis širdies nepakankamumas AKF – angiotenziną konvertuojantys fermentai PGI – pastovaus greičio infuzija

5

SANTRAUKA

Šunų dilatacinė kardiomiopatija: dominuojantys priežastiniai veiksniai, diagnostikos metodai, diferenciacija bei gydymo ypatumai

Indrė Lučinskaitė Magistro baigiamasis darbas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Veterinarijos fakulteto, Neužkrečiamųjų ligų katedra. Darbo vadovas – doc. dr. Aidas Grigonis. Darbo apimtis – 48 puslapiai, 2 lentelės, 12 paveikslėlių ir 15 priedų. Naudotas 51 literatūrinis šaltinis.

Darbo tikslas – išanalizuoti skirtingos veislės, amžiaus ir lyties mažos populiacijos šunų sergamumą dilatacine kardiomiopatija, išanalizuoti diagnostikos metodus bei gydymo ypatumus, taikant skirtingas medikamentinio gydymo schemas. Šiame darbe išanalizuoti 2011–2015 metų duomenys, surinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad dilatacinė kardiomiopatija sudarė 11 proc. visų šunims pasireiškusių kardiovaskulinės sistemos ligų. Per metus dilatacine kardiomiopatija sirgo vidutiniškai 4,2±1,98 šunys. Liga buvo diagnozuojama atliekant elektrokardiografinį, echokardiografinį, radiologinį bei kraujo tyrimus.

Tyrimu nustatyta, kad dilatacine kardiomiopatija dažniau už kales serga patinai, kurie sudarė 86 proc. DKM sirgusių šunų. 90 proc. DKM pacientų buvo grynaveisliai šunys. 52 proc. pacientų buvo dideli/gigantiniai šunys, o 38 proc. pacientų – vidutinių veislių šunys. Vidutinis sirgusių šunų svoris buvo 33,3±3,03 kg. Aiški atskiros veislės predizpozicija nebuvo nustatyta. 57 proc. sirgusių šunų buvo vidutinio amžiaus (3–8 metų), senų šunų buvo 33 proc., o jaunų – 10 proc. Nustatyta, kad vidutinis dilatacine kardiomiopatija sirgusių šunų amžius buvo 7,37±1,02 metai. Dažniausiai DKM sergantiems pacientams nustatytas simptomas buvo kosulys, kuris buvo diagnozuotas 38,09 proc. pacientų. Dilatacine kardiomiopatija sergantys pacientai dažniausiai buvo gydomi digoksinu (52 proc.), diltiazemu (52 proc.) ir pimobendanu (43 proc.). Dažniausiai atliekamas diagnostinis tyrimas buvo elektrokardiografija, kuri atlikta 90,5 proc. DKM sergančių pacientų.

6

SUMMARY

Canine dilated cardiomyopathy: dominant causes, diagnostical methods, differentiation and peculiarities of treatment

Indrė Lučinskaitė Master‘s Thesis

Lithuania‘s University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Faculty, Department of non communicable diseases. The tutor – doc. dr. Aidas Grigonis. The total amount of this study – 48 pages, 2 schedules, 12 pictures and 15 attachements. All in all 51 references have been used for this study.

The aim of this study was to make the detail analysis of the small population of dogs in order to estimate the incidence of dilated cardiomyopathy depending on different breed, age and gender, to analyze various diagnostic methods and the use of different schemes of treatment. This study is based on the data collected in the period of 2011–2015 year in Lithuania‘s University of Health Sciences, Veterinary academy, dr. L. Kriaučeliūnas' clinic of small animals.

There has been found that morbidity of dilated cardiomyopathy makes 11 percent of all cardiovascular diseases, which have been diagnosed for dogs during this study. There were 4.2±1.98 patients with DCM in average per year. The disease is diagnosed using electrocardiographic, echocardiographic, radiological methods and also making blood tests.

Based on the data, male dogs are more often affected by DCM than female dogs, which makes 86% of studied dogs. 90% of dogs in this study were purebreed. Mostly the breeds of big sized or giant (52%) and medium sized (38%) dogs had a tendency to be ill with this disease. The average weight of dogs was 33.3±3.03 kg. There were no predisposed breeds in this study. DCM is mostly diagnosed for middle–aged (3–8 year old) dogs (57%), another 33% of dogs were old and only 10% of them were young. The average age of DCM patients is 7.37±1.02 years. The most common symptom observed among DCM patients was cough, which was diagnosed for 38.09% of patients. The most commonly used medical substances were digoxin (52%), diltiazem (52%) and pimobendan (43%). Electrocardiogprahy was the main diagnostical method used to diagnose DCM, and it was performed for 90.5% of DCM patients in this study.

7

ĮVADAS

Dilatacinė kardiomiopatija yra miokardo liga, pasireiškianti skilvelių išsiplėtimu ir susilpnėjusiais susitraukimais (1). Ligos atsiradimą lemia genetiniai faktoriai, miokardo išemija, hipertenzija, toksinai, infekcijos (2), maisto medžiagų trūkumas, endokrininės sistemos patologijos (3). Dilatacinei kardiomiopatijai taip pat yra būdinga sistolinė disfunkcija ir ekscentriška hipertrofija – padidėjęs kairiojo skilvelio tūris ir plonos jo sienelės (4). Kairysis skilvelis būna suapvalėjęs. Vien tik dešinės pusės dilatacinė kardiomiopatija pasireiškia retai (5). Kitos kardiomiopatijų formos, kaip hipertrofinė kardiomiopatija, yra nebūdingos šunims. DKM yra labiausiai paplitusi tarp suaugusių, didelių ir gigantinių veislių šunų: ypač tarp Dobermano pinčerių, airių vilkogaudžių, škotų dirhaundų ir dogų. Ryškiausi šunims pasitaikantys reiškiniai yra šie: besimptominė fazė, kurios metu diagnozuoti ligą būna sunku, stazinis širdies nepakankamumas ir staigus gaišimas. Esant klinikinei DKM stadijai, pacientams reikalinga agresyvi ir visapusiška medicinė terapija, norint palengvinti klinikinius požymius (3). Kairiojo skilvelio disfunkcija ir aritmijos nepastebimai vystosi kelis mėnesius ar net metus iki tol, kol pasireiškia stazinis širdies nepakankamumas (5). Bokserių veislės šunims pasireiškia unikali patologija ir klinikinė išraiška, kuri geriausiai apibūdinama kaip aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija (ADSK). Bokserių veislės šunys, sergantys ADSK, dažniau gaišta dėl skilvelinių aritmijų, nei dėl stazinio širdies nepakankamumo. Antrinės kardiomiopatijos, išsivystančios dėl nepakankamo šėrimo, pasireiškia mažo ir vidutinio dydžio veislių šunims, ypač amerikiečių kokerspanieliams. Portugalų vandens šunų veislės jaunikliams pasitaiko tokia DKM forma, kurią lydi aukštas mirtingumas (3).

Tyrimai rodo, kad dilatacinė kardiomiopatija yra diagnozuojama 2–6 šunims iš 600 atvejų. Kai kurių veislių šunims ši liga pasireiškia labai dažnai. Apytiksliai 25 proc. airių vilkogaudžių, 50 proc. Dobermano pinčerių patinų ir 33 proc. Dobermano pinčerių kalių serga dilatacine kardiomiopatija. Tipiškai liga pasireiškia 6–8 metų amžiaus šunims, tačiau kartais pasireiškia ir jauniems arba labai seniems šunims (3 ar 12 metų). Patinai serga dažniau, ypač Dobermano pinčeriai (3). Tačiau nauji tyrimai vis dažniau įrodo, kad šia liga dažnai serga ir kalės, nepaisant to, kad sergančių patinų vis tiek yra daugiau (1). Viename atliktame tyrime nebuvo kiekybinio skirtumo tarp dilatacine kardiomiopatija sergančių patinų ir kalių (6).

8 bus pailginta šuns gyvenimo trukmė, kad savininkas galėtų ilgiau džiaugtis savo mylimo augintinio draugija.

Darbo tikslas:

Išanalizuoti skirtingos veislės, amžiaus ir lyties mažos populiacijos šunų sergamumą dilatacine kardiomiopatija, išanalizuoti diagnostikos metodus bei gydymo ypatumus, taikant skirtingas medikamentinio gydymo schemas.

Darbo uždaviniai:

1. Glaustai apžvelgti dilatacinės kardiomiopatijos priežastinius veiksnius.

2. Išanalizuoti veislės, amžiaus ir lyties įtaką šunų sergamumui dilatacine kardiomiopatija.

3. Įvertinti dilatacinės kardiomiopatijos diagnostikos metodus, pateikti diferencinę diagnostiką.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ligą sukeliančios priežastys

Dažniausiai dilatacinės kardiomiopatijos atsiradimas yra sąlygotas genetiškai (4). Autosominis dominantinis ligos plitimo būdas nustatytas airių vilkogaudžių, Niūfaundlendo ir Dobermano pinčerių veislių šunims. Portugalų vandens šunų veislės atstovams nustatomas autosominis recesyvinis perdavimo būdas (7). Nustatyta, kad DKM sukeliantys genai perduodami su X chromosoma (8). Yra duomenų, kad bokserių veislės šunims dilatacinę kardiomiopatiją sukelia miokardo baltymo kalstabino–2 deficitas (9). Doksorubicino hidrochloridas sukelia kardiotoksišką poveikį, kuris veda prie širdies disfunkcijos ir DKM vystymosi (10). Kardiotoksiškai, be doksorubicino, veikia ir kiti antineoplastiniai vaistai: etanolis, kobaltas, švinas, katecholaminai, histaminas, metilksantinai ir vitaminas D (7,11).

Miokardo veiklos susilpnėjimą sukelia L–karnitino arba/ir taurino trūkumas organizme, kuris nustatomas žmonėms, šunims ir katėms. Metaboliniai sutrikimai, sukeliantys dilatacinę kardiomiopatiją, yra šie: hipotiroidizmas, cukrinis diabetas ir feochromocitoma (7).

Įtariama, kad imunologiniai procesai taip pat dalyvauja dilatacinės kardiomiopatijos patogenezėje dėl to, kad žmonėms ir eksperimentiniams gyvūnams buvo aptikti antikūnai prieš kai kurias širdies struktūrines dalis: beta–adrenerginius receptorius, mitochondrijas bei sunkiąsias miozino grandines. Tačiau dauguma šių antikūnų nėra specifiniai DKM, nes buvo aptikti ir esant miokarditui, hipertrofinei kardiomiopatijai ir hipertenzinei širdies ligai. Uždegiminis atsakas į virusus, bakterijas ir pirmuonis taip pat dalyvauja miokardito ir DKM patogenezės mechanizme (7).

1.2. Patologija ir histopatologija

10

1.3. Patogenezė

Dilatacinė kardiomiopatija pasireiškia dėl miokardo disfunkcijos ir blogo širdies našumo. Sumažėjus miokardo kontraktilumui, sumažėja išstumiamo kraujo kiekis iš kairiojo skilvelio. Širdies našumo sumažėjimas lemia kompensacinį druskos ir vandens susilaikymą. Dėl to išsivysto skilvelio hipertrofija. Kai išsivysto širdies padidėjimas bei miokardo hipertrofija, deformuojasi atrioventrikulinių vožtuvų komponentai, o tai sutrikdo atrioventrikulinių vožtuvų funkciją ir sukelia laipsnišką širdies nepakankamumo vystymąsi. Diastolinis spaudimas skilveliuose, prieširdžiuose, plaučių arterijose ir kapiliaruose sukelia plaučių edemą (5). Pirminė skilvelių miokardo pokyčių stadija pasireiškia miocitų struktūros ir funkcijų pakitimais. Pavieniai kardiomiocitai pailgėja ir suplonėja, ląstelės gali atsiskirti viena nuo kitos, o tai lemia kamerų išsiplėtimą ir sistolinę disfunkciją (4).

1.4. Klinikiniai požymiai

Dilatacinės kardiomiopatijos klinikinė išraiška yra skiriama į dvi skirtingas fazes arba stadijas: besimptominę ir klinikinę (3).

Esant besimptomei fazei, nebūna akivaizdžių klinikinių požymių, tačiau aptinkami miokardo struktūros ir elektrinio laidumo pakitimai, tokie kaip: padidėję kairiojo skilvelio arba prieširdžio kontūrai, sumažėjęs miokardo kontraktilumas, pirmalaikiai skilvelių susitraukimai. Besimptomė fazė gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Šios fazės metu matomas laipsniškas širdies didėjimas ir aritmijų atsiradimas. Besimptomė fazė baigiasi tada, kai atsiranda pirmieji ligos simptomai. Vidutiniškai 40 proc. Dobermano pinčerių veislės šunų iki tol staiga nugaišta (3).

11

1 lentelė. Klinikinių požymių pasireiškimas priklausomai nuo veislės (4)

Veislė Klinikinė išraiška Diagnostika Prognozė

Dobermano pinčeriai (DKM) Skilvelinės aritmijos; nėra klinikinių požymių ar alpimo.

Krūtinės ląstos radiologija: be pokyčių. Echokardiografija: be pokyčių.

EKG/Holterio monitoringas: >50 priešlaikinių skilvelių susitraukimų per 24h (po 2 ar 3 iš eilės); ventrikulinė tachikardija. Staigaus gaišimo rizika. Sistolinė disfunkcija; nėra klinikinių požymių.

Krūtinės ląstos radiologija: nežymi kardiomegalija.

Echokardiografija: išsiplėtęs, sumažėjusio kontraktilumo kairysis skilvelis, kairysis prieširdis gali būti neišsiplėtęs.

EKG/Holterio monitoringas: ± priešlaikiniai skilvelių susitraukimai.

Ya rizika išsivystyti staziniam širdies nepakankamumui per 2 metus. Sistolinė disfunkcija su staziniu širdies nepakankamumu/ žemas širdies našumas.

Krūtinės ląstos radiologija: ryškus kairės širdies pusės išsiplėtimas; infiltratai plaučiuose esant staziniam širdies nepakankamumui.

Echokardiografija: išsiplėtęs, sumažėjusio kontraktilumo kairysis skilvelis, kairysis prieširdis taip pat išsiplėtęs.

EKG/Holterio monitoringas: ± priešlaikiniai skilvelių susitraukimai; prieširdžių fibriliacija. Greitai progresuojanti liga. Bokseris (ADSK) Skilvelinės aritmijos; nėra klinikinių požymių.

Krūtinės ląstos radiologija: be pokyčių. Echokardiografija: be pokyčių.

EKG/Holterio monitoringas: >50 priešlaikinių skilvelių susitraukimų per 24h (po 1 ar 2 iš eilės).

12 1 lentelės tęsinys

Veislė Klinikinė išraiška Diagnostika Prognozė

Bokseris (ADSK)

Skilvelinės

aritmijos; alpimas.

Krūtinės ląstos radiologija: be pokyčių. Echokardiografija: be pokyčių.

EKG/Holterio monitoringas: dažniausiai >500 PSS per 24h (po 2 ar 3 iš eilės); skilvelinė tachikardija. Didelė staigaus gaišimo rizika; stazinio širdies nepakankamumo rizika maža. Klasikinė dilatacinė kardiomiopatija ir stazinis abiejų skilvelių nepakankamumas.

Krūtinės ląstos radiologija: kairės širdies pusės arba generalizuota kardiomegalija bei infiltratai plaučiuose/skysčiai pleuros ertmėje, jei yra SŠN.

Echokardiografija: išsiplėtęs, sumažėjusio kontraktilumo kairysis skilvelis; kairysis prieširdis taip pat išsiplėtęs.

EKG/Holterio monitoringas: ± PSS; prieširdžių fibriliacija/supraventrikulinė tachikardija. Greitai progresuojanti liga, gydymas nuo SŠN neefektyvus. Airių vilkogaudis (DKM) Prieširdžių fibriliacija esant „lėtam“ skilvelių atsakui, todėl būna palyginti normalus širdies ritmas; simptomų nėra.

Krūtinės ląstos radiologija: be pokyčių. Echokardiografija: be pokyčių arba kartais aptinkamas nežymus kairiojo arba abiejų prieširdžių išsiplėtimas.

EKG: prieširdžių fibriliacija su lėtu skilveliniu ritmu; elektrinių impulsų sklidimo skilveliais sutrikimas.

Gali progresuoti arba likti slapta; progresuoja 3–4 metus kol išsivysto SŠN. Klasikinė dilatacinė kardiomiopatija ir abiejų skilvelių stazinis nepakankamumas; gali būti ascitas.

Krūtinės ląstos radiologija: kairės širdies pusės arba generalizuota kardiomegalija bei infiltratai plaučiuose/skysčiai pleuros ertmėje, jei yra SŠN.

Echokardiografija: išsiplėtęs, sumažėjusio kontraktilumo kairysis skilvelis; ryškus dviburio vožtuvo nesandarumas; ryškus kairiojo prieširdžio išsiplėtimas.

EKG: prieširdžių fibriliacija esant greitam širdies ritmui; gali būti PSS.

13 1 lentelės tęsinys

Veislė Klinikinė išraiška Diagnostika Prognozė

Kitų didelių veislių šunys (DKM) Slapta (nustatoma echoskopuojant); gali būti aritmijos (prieširdžių

fibriliacija).

Krūtinės ląstos radiologija: be pokyčių. Echokardiografija: susilpnėjusi sistolinė funkcija, suapvalėjęs ir padidėjęs kairysis skilvelis; pradžioje nėra prieširdžių išsiplėtimo.

EKG: dažnai būna normalus sinusinis ritmas; prieširdžių fibriliacija.

Gali progresuoti arba likti slapta.

Klasikinė DKM ir kairės širdies pusės arba abiejų skilvelių stazinis nepakankamumas.

Krūtinės ląstos radiologija: kairės širdies pusės arba generalizuota kardiomegalija bei infiltratai plaučiuose/skysčiai pleuros ertmėje, jei yra SŠN.

Echokardiografija: išsiplėtęs, sumažėjusio kontraktilumo kairysis skilvelis; kairiojo prieširdžio išsiplėtimas.

EKG: prieširdžių fibriliacija; ± PSS.

Stazinio širdies nepakankamumo stabilizacija ir širdies ritmo kontrolė gali užtikrinti gerą gyvenimo kokybę keliems mėnesiams.

Stazinis širdies nepakankamumas gali būti tik kairės pusės skilvelio arba abiejų skilvelių. Kairės širdies pusės stazinis nepakankamumas yra dažnesnis, jį lydi tokie simptomai kaip dusulys, sunkus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kosulys. Dešinės širdies pusės nepakankamumui būdingas ascitas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas su skysčiais pleuros ertmėje. Šunims su pasireiškiančia sinusine tachikardija gali būti apsunkintas kraujo išstūmimas be stazinio širdies nepakankamumo, tokiu atveju šunys būna nusilpę ir hipotermiški. Esant ventrikulinėms aritmijoms, alpimas gali pasireikšti iki SŠN atsiradimo arba epizodiškai gali pasireikšti po SŠN išsivystymo (4). Nestiprūs sistoliniai ūžesiai yra dažnai girdimi atrioventikulinių vožtuvų srityje dėl antrinio vožtuvų nesandarumo. Galopo ritmas gali būti girdimas auskultacijos metu (5).

1.5. Diagnostika

14 1.5.1. Anamnezė ir klinikinė apžiūra

Besimptomės fazės metu dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra nestiprūs sistoliniai širdies ūžesiai bei širdies aritmija su pulso deficitu. Rečiau nustatomi požymiai: galopo ritmas, sumažėjęs širdies tonų intensyvumas, silpnas femoralinis pulsas, jungo venų išpūtimas arba pulsacija (3). Taip pat gali pasireikšti ir tachiaritmijos (4).

Esant klinikinei stadijai, renkami anamnezės duomenys, atsižvlegiama į fizinio krūvio netoleravimą, alpimą, vangumą, suliesėjimą, apsunkintą kvėpavimą, kosulį, pilvo įtempimą. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra vidutinio intensyvumo širdies ūžesiai, širdies aritmija su pulso deficitu, padažnėjęs kvėpavimas, bronchovezikulinio tipo kvėpavimas, silpnumas. Rečiau pasireiškiantys simptomai: jungo venų išpūtimas arba pulsacija, hepatomegalija (kepenų padidėjimas), ascitas, išblyškusios gleivinės, hipotermija, traškesiai plaučiuose, depresija (3). Sistoliniai ūžesiai gali būti dviejų tipų: kairėje pusėje dėl dviburio vožtuvo regurgitacijos arba dešinėje pusėje dėl triburio vožtuvo regurgitacijos. Taip pat gali pasireiškti galopo ritmas ir tachiaritmijos (4).

1.5.2. Elektrokardiografija

Elektrokardiografinis tyrimas atliekamas norint aptikti aritmijas ir gali parodyti galimą širdies hipertrofiją (3). Pacientams, kuriems pasireiškia sinusinis ritmas, gali būti aptinkami kameros išsiplėtimo požymiai arba tarpskilvelinio laidumo sutrikimai (4).

Besimptomės fazės metu pirmas ligos požymis dažniausiai yra aritmijos. EKG parodymai signalizuojantys, kad yra besimptomė dilatacinės kardiomiopatijos forma, yra šie: vienas arba daugiau išankstinių skilvelių susitraukimų (dažniausiai Dobermano pinčerių arba bokserių veislių šunims), kairiojo skilvelio arba prieširdžio išsiplėtimas (QRS trukmė >0,06 s, R dantelio amplitudė >3,0 mV, P dantelio trukmė >0,04 s). Bokserių veislės šunims nustatomas išankstinis skilvelio susitraukimas kartu su kairės Hiso pluošto kojytės blokada (platus QRS kompleksas antroje derivacijoje), dėl to galima įtarti aritmogeninę dešiniojo skilvelio kardiomiopatiją. Airių vilkogaudžių veislės šunims prieširdžių virpėjimas dažnai yra ankstyvos ligos ženklas, o kitų veislių šunims prieširdžių virpėjimas aptinkamas vėlesnėse ligos stadijose (3). Prieširdžių virpėjimo skiriamasis ženklas yra nereguliarūs RR intervalai su normaliu supraventrikuliniu QRS kompleksu ir P dantelio nebuvimas (4).

15 reikia kartoti. Aritmijų dažnumas kas dieną skiriasi, dėl to tyrimų rezultatai gali būti klaidingai neigiami, todėl tyrimą rekomenduojama atlikti daugiau nei vieną kartą (3).

Esant klinikinei ligos stadijai, gali būti nustatomi retkarčiais pasitaikantys arba dažni skilveliniai arba supraventrikuliniai priešlaikiniai susitraukimai, skilvelinė tachikardija, kairiojo skilvelio arba prieširdžio išsiplėtimas, kairės Hiso pluošto kojytės blokada, prieširdžių virpėjimas (3).

1.5.3. Krūtinės ląstos rentgenografija

Krūtinės ląstos rentgenografija yra santykinai nejautrus tyrimas esant nežymiam širdies išsiplėtimui. Vienkartinis tyrimas, atliktas esant besimptomei ligos fazei, ne visada gali atspindėti tikrą diagnozę, tačiau nuoseklus radiologinis tyrimas yra labai tinkamas metodas stebėti progresuojančią širdies dilataciją ir pačios ligos progresavimą (3). Lateralinė ir dorsoventralinė (arba ventrodorsalinė) rentgenograma turėtų būti padaroma taip, kad apimtų visą krūtinės ląstą ir aplinkinius audinius įkvėpimo metu (14).

Tipiniai DKM ir kairės pusės širdies nepakankamumo požymiai yra generalizuota kardiomegalija, kairiojo prieširdžio arba skilvelio išsiplėtimas, išsipūtusios plaučių venos, intersticiniai, mišrūs arba alveoliniai plaučių infiltratai kartu su plaučių edema. Jei kartu yra ir dešinės pusės stazinis širdies nepakankamumas, gali būti aptinkamas dešiniojo prieširdžio arba dešiniojo skilvelio išsiplėtimas, kaudalinės tuščiosios venos išsiplėtimas, hepatomegalija, ascitas, skysčiai pleuros ertmėje (4). Dobermano pinčerių veislės šunims radiologinis tyrimas gali būti klaidinantis, nes širdies išsiplėtimas pasireiškia rečiau nei kitų veislių šunims. Bokseriams, sergantiems aritmogenine dešiniojo skilvelio kardiomiopatija, krūtinės ląstos rentgenogramose pakitimų nebūna (3).

1.5.4. Širdies ultragarsinis tyrimas

16 Šunims, kuriems pasireiškia besimptomė arba klinikinė ligos fazė, dažnai nustatomi echokardiografiniai rodikliai yra vidutinis arba sunkus kairiojo skilvelio ir prieširdžio išsiplėtimas, sumažėjusi kairiojo skilvelio sienelės ir tarpskilvelinės pertvaros ekskursija sistolės metu, lengva arba vidutinė dviburio vožtuvo regurgitacija dėl mitralinio žiedo išsiplėtimo, nepilnas aortos vožtuvų atsidarymas sistolės metu, sumažėjęs kraujo tekėjimo greitis aortoje, padidėjęs atstumas tarp priekinės dviburio vožtuvo burės ir skilvelio pertvaros diastolės pradžioje (norma <6 mm), suplonėjusi kairiojo skilvelio sienelė ir tarpskilvelinė pertvara sistolės metu (3).

Jei Dobermano pinčerių veislės šunims aptinkamas kairiojo skilvelio ertmės skersmuo diastolės pabaigoje (LVIDd) >45 mm arba kairiojo skilvelio ertmės skersmuo sistolės pabaigoje (LVIDs) >38 mm, tai dažnai gali reikšti ligos pradžią. Šie dydžiai gali būti netinkami Dobermano pinčerių veislės šunims, turintiems antsvorį (jiems taikoma: LVIDd >49 mm, LVIDs >42 mm) (3). Frakcinis sutrumpėjimas yra svarbus sistolinės funkcijos indikatorius (15). Dobermano pinčerių veislės šunims frakcinis sutrumpėjimas nėra patikimas besimptomės DKM fazės rodiklis, nes šios veislės šunims būdinga tai, kad frakcinis sutrumpėjimas būna žemas ar vidutinis ir svyruoja ties 20 proc. riba (3). Tačiau, jei kitų veislių šunims frakcinis sutrumpėjimas yra mažiau nei 15 proc., tai gali būti svarbus simptomas, rodantis DKM (15). Airių vilkogaudžių veislės šunims besimptomė ligos fazė pasireiškia tokiomis rodiklių reikšmėmis, kaip LVIDd >61,2 mm, LVIDs >41 mm, frakcinis sutrumpėjimas <25 proc., sistolinis tūris >41 ml/m2_{, atstumas tarp priekinės dviburio} vožtuvo burės ir skilvelio pertvaros diastolės pradžioje >10 mm (3). Šunims, sergantiems idiopatine DKM, sumažėja LVFW rodiklio reikšmė (suplonėja kairiojo skilvelio sienelė) (16). Bokseriams, sergantiems aritmogenine dešiniojo skilvelio kardiomiopatija, ultragarsinis širdies tyrimas dažniausiai nerodo jokių pakitimų. Gali būti matomas vos pastebimas dešiniojo skilvelio išsiplėtimas arba sienelės judesių sutrikimai (3).

17 Taip pat gali būti naudojamas dobutamino sukelto krūvio tyrimas. Dobutamino krūvio echokardiografija remiasi tuo, kad dobutamino dėka padidėjusi miokardo inotropija gali parodyti slaptą širdies disfunkciją, kuri nepastebima, kai gyvūnas yra ramybės būsenoje (15).

Ascitas, sistolės pabaigos indeksas didesnis nei 140 ml/m2, išstūmimo frakcija <25 proc. ir apribotas kraujo išstūmimas per dviburį vožtuvą reikšmingai sutrumpino šunų gyvenimo trukmę (18).

1.5.5. Kraujo tyrimai

Hematologiniai kraujo tyrimai dažniausiai yra nereikšmingi diagnozuojant DKM (4), tačiau šie tyrimai padeda diagnozuoti lygiagrečiai pasireiškiančias ligas (19). Šunims, sergantiems DKM, gali būti sumažėjusios hemoglobino, hematokrito, trombocitų ir eritrocitų reikšmės (20).

Azotemija dažnai aptinkama šunims, kuriems taikomas gydymas diuretikais, ir dažniausiai būna prereninė. Esant lengvai azotemijai (kraujo azotinės medžiagos (BUN) <9,99 mmol/l ir kreatininas (CREA) <221 µmol/l), dažniausiai nereikia specifinio gydymo. Sunkesnės formos azotemija (šlapalas >13,32 mmol/l ir kreatininas >265 µmol/l) gali pabloginti paciento būklę, todėl rekomenduojama mažinti AKF inhibitorių ir diuretikų dozes (3).

Elektrolitų balanso pakitimai dažnai pasireiškia šunims, kuriems DKM poveikyje išsivysto stazinis širdies nepakankamumas. Dažniausiai pakitimai būna nežymūs, todėl nereikia specifinio gydymo. Kalio kiekis gali padidėti arba sumažėti. Lengva hipokalemija (K+

=2,5–3,0 mmol/l) dažniausiai siejama su didelėmis diuretikų dozėmis, todėl dažniausiai gydymo nereikia. Sunki hipokalemija (K+<2,5 mmol/l) gali sukelti aritmijas ir sąlygoti širdies raumens susilpnėjimą. Tokiu atveju reikia sumažinti kalį išskiriančių diuretikų naudojimą arba pradėti naudoti tokius diuretikus, kurie nešalina kalio. Kliniškai svarbi hiperkalemija pasireiškia retai ir dažniausiai siejama su sumažėjusiu kraujo, išstumiamo iš širdies, kiekiu, bloga inkstų perfuzija ir inkstų funkcijos nepakankamumu. Lengva hiponatremija pasitaiko dažnai. Natrio koncentracija kraujo serume sumažėja dėl vandens susilaikymo ir padidėjusio kraujo plazmos tūrio. Esant lengva hiponatremijai nereikia specifinio gydymo. Sunki hiponatremija (Na+<130 mmol/l) reiškia blogą prognozę. Gydymas grindžiamas diuretikų dozės sumažinimu, vandens apribojimu ir natrio kiekio papildymu pašare (3).

18 indikatoriai yra plazmos noradrenalinas, prieširdžių natriuretinis peptidas, B tipo peptidas, angiotenzino–renino sistemos peptidai (vazopresinas ir aldosteronas) ir plazmos endotelinas–1 (15).

Prieširdžių ir skilvelių sienelių audiniai sekretuoja natriuretinius peptidus kaip atsaką į padidėjusį juose spaudimą. Jų biologinis veikimas yra priešingas renino–angiotenzino–aldosterono sistemai. Prieširdžių ir B tipo natriuretinių peptidų padaugėja šunims, kuriems pasireiškia DKM simptomai, ir jie atspindi ligos sunkumą bei padeda atskirti kardiogenines ir nekardiogenines dusulio priežastis (3). Prieširdžių natriuretinis peptidas dažniausiai išskiriamas iš prieširdžių miocitų kaip atsakas į padidėjusį spaudimą kairiajame arba dešiniajame prieširdyje (15). Šio peptido koncentracija pakyla šunims, kuriems pasireiškia dviburio vožtuvo regurgitacija, stazinis širdies nepakankamumas ir kurie serga širdies kirminų liga (21). Normalus šio peptido kiekis kraujo plazmoje yra 0,269 nmol/l, tačiau esant besimptomei DKM fazei, gali pakilti iki 0,346 nmol/l (22). B tipo peptidai yra daugiausiai išskiriami iš kairiojo skilvelio miocitų kaip atsakas į spaudimo padidėjimą jame (15). Normalus šio peptido kiekis kraujo plazmoje yra 6,51 pg/ml, tačiau jei nustatoma 14,35 pg/ml koncentracija, galima įtarti besivystančią širdies ligą (22).

Dobermano pinčerių veislės šunims padidėjusi noradrenalino koncentracija pažengusioje klinikinėje stadijoje reiškia blogą prognozę – patinams gali pakilti iki 1,5 nM (norma 0,7 nM), kalėms iki – 5,8 nM (norma 1,0 nM) (23).

Endotelinas pasižymi stipriu vazokonstrikciniu poveikiu, teigiama inotropija, chronotropija, renino–angiotenzino sistemos ir simpatinės nervų sistemos stimuliacija ir mitogeniniais efektais. Endoteliną–1 išskiria kraujagyslių endotelio ląstelės ir miocitai kaip atsaką į širdies pažeidimus. Normali endotelino–1 koncentracija yra 4,6–9,1 pg/ml patinams ir 3,6–5,6 pg/ml kalėms. Patinams, sergantiems besimptome DKM forma, endotelino koncentracija kraujyje buvo 6,9–15,5 pg/ml, kalėms buvo – 4,4–7,1 pg/ml (15). Dobermano pinčerių veislės patinams, sergantiems klinikine DKM forma, endotelino koncentracija kraujyje buvo 10,2–14,9 pg/ml, kalėms buvo nustatyta 11,6– 35,4 pg/ml (23).

19 troponino I koncentracija – 0,142 ng/ml, kai kontrolinėje bokserių grupėje nustatyta – 0,079 ng/ml, o kontrolinėje ne bokserių veislės šunų grupėje – 0,023 ng/ml troponino I koncentracija (26).

Šėrimo trūkumai. Taurino trūkumas yra svarbi DKM priežastis amerikiečių kokerspanielių, dalmatinų, Labradoro retriverių ir auksaspalvių retriverių veislės šunims. Labai svarbu nustatyti taurino trūkumą, nes mitybos papildymas gali ženkliai pagerinti širdies funkcijas. Visoms veislėms, kurios nėra DKM predisponuojančios, rekomenduojamas plazmos taurino tyrimas. Įdomu tai, kad didžioji dalis šunų, kuriems pasireiškia taurino deficitas, yra šeriami daugiausiai mėsa. Tokiems šunims kraujo plazmoje taurino yra <25 nmol/l. L–karnitino trūkumas nėra pirminė DKM priežastis, tačiau kai kuriems šunims, kuriems pasireiškia taurino deficitas, kartu reikia skirti ir L– karnitino (3).

Kraujo spaudimas. Sisteminė hipertenzija turėtų būti atmesta prieš diagnozuojant DKM. Kraujo spaudimo stebėjimas duoda naudingos informacijos apie sistolinės disfunkcijos laipsnį ir atsaką į gydymą. Kraujo spaudimas gali būti netiesiogiai tiriamas Doplerio technika, taip pat sistolinis, diastolinis bei arterinis kraujo spaudimas gali būti įvertinamas oscilometriniu metodu. Esant DKM, sistolinis spaudimas kartais būna žemas (4).

1.6. Diferencinė diagnostika

Nemalino (arba pluoštinė) miopatija. Pasireiškia raumenų skaidulose išsidėsčiusiomis siūliškomis struktūromis tiriant šviesiniu mikroskopu. Šie pluoštai (lazdelės) buvo rastos vyresnio amžiaus šunų širdies raumens skaidulose. Dar diagnozuojama elektromiografijos ir raumenų biopsijos metodais (27). Šis susirgimas pasireiškia fizinio krūvio netoleravimu ir raumenų silpnumu. Suaugusiems šunims pasireiškia letargija, nenoru ėsti, pilvo sienos ištempimu ir generalizuota raumenų atrofija (28).

Hipertiroidizmas (tirotoksikozė). Hipertiroidizmas yra senų šunų neuroendokrininė liga, pasireiškianti padidėjusiu skydliaukės aktyvumu. Predisponuojančios veislės: bokseriai, auksaspalviai retriveriai, bigliai. Pasireiškia poliurija, polidipsija, svorio netekimu, hipertermija, agresyvumu, tachikardija, dusuliu ir nerimu (29). Auskultuojant širdį galima aptikti sinusinę tachikardiją ir prieširdžių fibriliaciją, taip pat nustatoma hipertenzija (>180 mmHg) (30). Diagnozuojama ultragarsiniu tyrimu, scintigrafija ir skydliaukės hormonų tyrimais kraujo plazmoje (31).

20 Endokarditas. Tai širdies vožtuvų ir endokardinio audinio bakterinė infekcija, dažniau pasitaikanti šunims nei katėms. Ligos predispozicija yra didelių veislių patinams. Pasireiškia dviburio vožtuvo regurgitacija arba aortos vožtuvo nepakankamumu, kvėpavimo sutrikimais, letargija, svorio netekimu, silpnu karščiavimu. Rentgeniniame tyrime matomas kairiojo prieširdžio ir skilvelio išsiplėtimas su plaučių edema; EKG – įvairaus laipsnio antrioventrikulinio mazgo blokados ir skilvelinės aritmijos; echokardiografiniame tyrime – pažeistų kamerų dilatacija, tačiau dažnai anatominių pakitimų išvis nebūna (6).

Endokardiozė. Ši liga dažniausiai pažeidžia dviburį vožtuvą, tačiau 30 proc. atvejų būna pažeidžiamas ir triburis vožtuvas. Liga dažniau pasitaiko mažų ir vidutinių veislių šunims, ypač patinams. Pasireiškia dviburio vožtuvo regurgitacija, fizinio krūvio netoleravimu, kosuliu, silpnumu, išsivysto širdies nepakankamumas (35). Auskultuojant kairėje širdies pusėje, ties širdies pagrindu, girdimi sistoliniai ūžesiai, tiriant EKG metodu nustatoma pailgėjusi P dantelio trukmė (36). Tiriant kraują aptinkama pakilusi B tipo natriuretinio peptido koncentracija. Atliekant radiologinį tyrimą aptinkama plaučių edema (35).

Skilvelių pertvaros defektas. Šios patologijos atveju trūksta dalies tarpskilvelinės pertvaros, dėl to tarp abiejų skilvelių susidaro šuntas. Predispozicija springerio spanielių, anglų buldogų ir volfšpicų veislės šunims. Auskultuojant dešinėje krūtinės pusėje girdimas holosistolinis ūžesys. Kairėje širdies pagrindo pusėje girdimas diastolinis ūžesys dėl aortos vožtuvų nepakankamumo. Gali išsivystyti stazinis širdies nepakankamumas. Rengteno nuotraukose aptinkamos persipildžiusios plaučių kraujagyslės, išsipūtusi pagrindinė plaučių arterija, kairiojo prieširdžio, jo ausytės arba skilvelio prasiplėtimas, plaučių edema. EKG gali būti normali arba rodyti kairiojo skilvelio prasiplėtimą. Ultragarsiniu tyrimu pastebimas kairiojo prieširdžio arba skilvelio išsiplėtimas, plaučių arterija gali atrodyti iškili (reljefiška), Doplerio tyrimu galima nustatyti šunto dydį (6).

Širdies kirminų liga. Tai yra naminių mėsėdžių parazitinė liga, sukeliama nematodų

Dirofilaria immitis (37). Liga daugiausiai pasireiškia Šiaurės Amerikoje, taip pat pietinėje Europos

21 Hipertrofinė kardiomiopatija. Tai reta šunų širdies liga, charakterizuojama kaip idiopatinė koncentrinė kairiojo skilvelio hipertrofija, kuri gali baigtis širdies nepakankamumu ir staigiu gaišimu. Dažniausiai serga jaunesni nei trejų metų patinai. Daugumai šunų klinikinių požymių nebūna, o liga diagnozuojama auskultacijos metu aptikus ūžesius ir aritmijas, echokardiografiškai aptinkama kairiojo skilvelio sienelės raumens sustorėjimas ir kairiojo prieširdžio išsiplėtimas (3).

Pneumonija. Tai uždegiminis procesas plaučiuose ir tarpuplautyje. Pneumoniją sukelia bakterijos (riketsijos), virusai (šunų maro virusas, šunų gripo virusas, šunų adenovirusai, šunų paragripo virusas), pirmuonys (Toxoplasma spp., Neospora spp.), respiratoriniai parazitai (Paragonimus spp., Aelurostrongylus spp., Filaroides spp.) ir mikroskopiniai grybai (Pneumocystis spp. ir kt.). Neinfekcinės kilmės pneumonijos: aspiracinė, lipidinė ir antrinė pneumonija įkvėpus dūmų. Pasireiškia paviršutinišku kvėpavimu, dusuliu, kosuliu, svorio netekimu, širdies aritmijomis, ascitu. Hematologiniai tyrimai rodo leukocitozę. Rentgenologiškai galima aptikti įvairius pakitimus (suapvalėja plaučių kraštai, išblunka širdies silueto kraštai) (40).

Perikarditas. Auskultuojant girdisi prislopinti tonai, rentgenogramose matyti kardiomegalija (padidėjusi ir suapvalėjusi širdis), plaučių edema, EKG – gali rodyti bradikardiją (41). Perikarde besikaupiantys skysčiai būna gerai matomi ultragarsinio tyrimo metu (42).

1.7. Gydymas

22

2 lentelė. Skirtingų DKM stadijų gydymas, pateikiamas bendrais bruožais (4)

Ligos stadija Gydymas Šėrimas/fizinis

užimtumas DKM, kuriai

nebūdingas širdies nepakankamumas

Paprastai medikamentinis gydymas netaikomas, tačiau yra rekomendacijų naudoti AKF inhibitorius, beta– blokatorius, tauriną/L–karnitiną.

Normalus.

Lengvas arba vidutinis širdies nepakankamumas

Esant šiai ligos stadijai, dažniausia naudojami vaistai yra kilpiniai diuretikai, pimobendanas, AKF inhibitoriai. Taip pat galima naudoti spironolaktoną bei tauriną/L–karnitiną. Vengti valgomos druskos pertekliaus, sumažinti judėjimą, kol palengvės širdies nepakankamumo klinikinė išraiška. Gyvybei pavojingas širdies nepakankamumas

Esant šiai ligos stadijai kilpiniai diuretikai švirkščiami į veną, taip pat skiriamas deguonis, glicerolio trinitratas, pimobendanas. Papildoma terapija: sedacija (pvz., butorfonoliu), jei neramus; torakocentezė, jei pleuros ertmėje daug skysčių; dobutaminas, jei sumažėjęs kraujospūdis; intraveniškai nitroprusidas + dobutaminas, jei yra plaučių edema; tęsti AKF inhibitorius/spironolaktoną, jei jau pradėtas gydymas jais. Skatinti ėdimą, narvo režimas. Širdies nepakankamumas, kai medikamentinis gydymas yra mažai efektyvus

Naudojami kilpiniai diuretikai (didelėmis terapinėmis dozėmis), pimobendanas, AKF inhibitoriai, spironolaktonas. Papildomai gali būti naudojami tiazidai; parenteraliai furozemidas; omega–3 riebalų rūgštys, jei yra kacheksija; digoksinas esant prieširdžių fibriliacijai ± diltiazemas, jei nuolatos pagreitėjęs širdies ritmas; meksiletinas arba amiodaronas esant skilvelinėms aritmijoms; atliekama abdomenocentezė, jei yra ascitas.

Skatinti ėdimą, vengti valgomos druskos pertekliaus, vengti

susijaudinimo.

1.7.1. Gydymui naudojamų medikamentų klasės

23 terapiją dažnai lydi nežymi azotemija ir hipokalemija. Teigiama intropinė terapija taikoma norint pagerinti širdies susitraukimus: tai digoksinas, beta adrenerginiai agonistai (dopaminas, dobutaminas), fosfodiesterazės inhibitoriai (milrinonas ir pimobendanas). Pimobendanas – unikalus vaistas dėl savo kombinuoto inotropinio ir vazodilatacinio veikimo. Kraujagyslių vazodilatatoriai (AKF inhibitoriai) susilpnina renino–angiotenzino–aldosterono sistemos aktyvumą, sumažina druskos ir vandens susilaikymą ir sukelia lengvą arterijų vazodilataciją. Antiaritminiai vaistai pažaboja gyvybiškai pavojingas skilvelines aritmijas ir kontroliuoja skilvelinį ritmą prieširdžių fibriliacijos metu. I klasės (lidokainas ir meksiletinas), II klasės (beta blokatoriai) ir III klasės (sotalolis) vaistai gali būti naudojami atskirtai arba kombinuotai gydant nuo skilvelinių aritmijų. II ir IV (kalcio kanalų blokatoriai) klasių vaistai ir digoksinas yra naudojami gydant nuo prieširdžių fibriliacijos. Beta adrenoblokatoriai susilpnina lėtinę simpatinės nervų sistemos veiklą (t.y. tachikardiją, aritmijas, miocitų žuvimą, pokyčius skilvelių struktūroje, suaktyvėjusią renino– angiotenzino–aldosterono sistemos veiklą) (3).

1.7.2. Šunų, sergančių besimptome ligos forma, gydymas

Gydymas, kuris stabdo šios fazės progresavimą, atitolina arba užkerta kelią simptominės fazės pasireiškimui. Neurohumoralinės funkcijos sutrikimas yra susijęs su širdies funkcijos blogėjimu, todėl rekomenduojama naudoti AKF inhibitorius, beta adrenoblokatorius ir spironolaktoną. Beta blokatorių efektyvumas yra moksliškai įrodytas žmonėms, kuriems pasireiškia skilvelinė sistolinė disfunkcija su simptomais arba be jų, AKF inhibicija taip pat moksliškai patvirtinta žmonėms, tačiau šunims tai nėra galutinai pripažinta. Lokalizuota miokardo AKF sistema suaktyvėja ankstyvoje ligos stadijoje, todėl į audinius prasiskverbiantys AKF inhibitoriai, kaip benazeprilis ar ramiprilis, gali būti naudingi. Spironolaktonas pirmiausiai naudojamas žmonėms su simptomine DKM, tačiau yra naudinga imtis prevencijos priemonių prieš aldosterono sukeliamus pokyčius miokarde jau ankstyvoje ligos stadijoje. Dėl to, kad bokserių ir Dobermano pinčerių veislės šunys dažnai staigiai gaišta, antiaritminė terapija yra skiriama ir tiems šunims, kuriems nepasireiškia klinikiniai simptomai, remiantis Holterio monitoringo tyrimu. Šunys, kuriems pasireiškia ventrikulinė tachikardija arba „R ant T“ dantelių fenomenas, pradedami gydyti sotaloliu (1,5–2,0 mg/kg kas 12 valandų) arba meksiletinu (5–8 mg/kg kas 8 valandas) kartu su atenololiu (0,3 – 0,4 mg/kg kas 12 valandų) (3).

24 aldosterono sistemos veiklą, susijusią su širdies liga ir furozemido naudojimu (4). Pimobendanas (0,2–0,3 mg/kg į vidų kas 12 val.) naudojamas dėl inotropinio veikimo ir vazodilatacijos. Šio vaisto naudojimas šunims, kuriems pasireiškia DKM sukeltas stazinis širdies nepakankamumas, pailgina gyvenimo laiką, kai būna naudojamas kartu su AKF inhibitoriais ir, taip vadinama, standartine terapija (kilpiniais diuretikais, digoksinu) (43). Spironolaktonas (0,5–1 mg/kg į vidų kas 12–24 val.) gali būti naudojamas arba nenaudojamas pasirinktinai, tačiau turėtų būti skiriamas pacientams, kuriems nustatyta hipokalemija (4).

1.7.4. Gydymas, esant gyvybei pavojingam staziniam širdies nepakankamumui

Stazinis širdies nepakankamumas palengvinamas agresyviai veikiančiais diuretikais, vazodilatatoriais ir teigiamai inotropiškai veikiančiais vaistais. Esant ascitui arba skysčiui pleuros ertmėje, būna apsunkinamas kvėpavimas, dėl to skysčiai turi būti pašalinami iš gyvūno organizmo. Intraveniškai arba į raumenis švirkščiamas furozemidas (3–8 mg/kg). Pacientų sveikatos būklė gali negerėti dėl nepakankamos furozemido dozės per pirmas 12 valandų. Diuretikų terapijos veiksmingumas nustatomas sekant pacientų kvėpavimo ritmą, išskiriamo šlapimo kiekį ir kūno svorį. Norint įsitikinti, kad sumažėjo plaučių edema, atliekamas radiologinis tyrimas per 12–24 valandas nuo terapijos pradžios. Natrio nitroprusidą (2–5 µg/kg/min pastovaus greičio infuzija) lašinti reikia tol, kol arterinis kraujo spaudimas pakyla per 15 mmHg ir nebenukrenta žemiau 70 mmHg. Dopaminas (2–10 µg/kg/min PGI) arba dobutaminas (5–15 µg/kg/min PGI) naudojami per didelėmis dozėmis gali apsunkinti skilvelines aritmijas arba sukelti sinusinę tachikardiją. Milrinonas padidina miokardo susitraukimo jėgą tiems pacientams, kurie gydomi beta blokatoriais arba kurių neveikia dopamino/dobutamino terapija. Skiriama milrinono (30–50 µg/kg) padidinta dozė intraveniškai per 10 minučių, tada 1–8 µg/kg/min PGI. Pimobendanas (0,25 mg/kg kas 12 val.) gali būti naudingas skiriamas į vidų, kai neveikia kiti inotropiniu poveikiu pasižymintys vaistai. Į vidų skiriamas digoksinas reikiamą efektyvią koncentraciją pasiekia per keletą dienų, o intraveniškai švirkščiamas veikia toksiškai. Deguonis gali būti skiriamas deguonies kamerose (40 proc. koncentracija) arba skiriamas pro nosį (50–100 ml/kg/min). Gyvybei pavojingas tachikardijas visada lydi simptomai (silpnumas, alpimas, hipotenzija), todėl skiriamas lidokainas (2 mg/kg i. v., po to 40–80 µg/kg/min PGI) arba prokainamidas (6–8 mg/kg i. v., po to 20–40 µg/kg/min) (3). Esant stipriai ūminei plaučių edemai, be deguonies ir furozemido, gali būti naudojamas glicerolio trinitrato tepalas, atliekama torakocentezė, skiriami anksiolitiniai vaistai (metadonas) (4).

25 dienų. Lidokaino/prokainamido dozės sumažinamos per 12–24 val., pakeičiama sotaloliu (1,5–2,5 ml/kg kas 12 val.) arba meksiletinu (5 mg/kg kas 8 val.) kartu su atenololiu (0,3–0,4 mg/kg kas 12 val.) (3).

1.7.5. Sunkiai sergančių šunų gydymas, kai medikamentinė terapija yra mažai efektyvi Esant šiai ligos fazei, medikamentinis gydymas nuo širdies nepakankamumo būna mažai efektyvus. Rekomenduojama skirti dar ir tokių diuretikų, kurie veikia kitas nefrono dalis, išskyrus Henlė kilpą. Hidrochlorotiazidas (1–4 mg/kg kas 12–48 val.) yra diuretikas, veikiantis distalinius vingiuotuosius kanalėlius, jis gali būti skiriamas tabletėmis kartu su spironolaktonu (2–4 mg/kg kas 12–24 val.). Esant dešinės širdies pusės nepakankamumui, į vidų skiriamo furozemido įsisavinimas suprastėja, todėl rekomenduojama jį švirkšti po oda. Galutinėje DKM stadijoje blogėja gyvūno apetitas, dėl to gali būti skiriami anaboliniai steroidai (stanozololas 1–2 mg šuniui kas 12 val.), tačiau šio gydymo saugumas yra ginčytinas. Pimobendanas (0,25 mg/kg kas 12 val.) padeda kontroliuoti širdies nepakankamumą ir pagerina apetitą (3).

1.7.6. Gydymas nuo DKM esant aritmijoms

Esant pažengusiai dilatacinei kardiomiopatijai, pacientams pasireiškia prieširdžių virpėjimas. Atstatyti normalų prieširdžių sinusinį ritmą yra bergždžias reikalas, todėl gydymas remiasi prieširdžių ritmo sulėtinimu. Vienas iš šių 3 vaistų gali būti naudojamas šiam tikslui: digoksinas (0,003 mg/kg kas 12 val.), diltiazemas (0,5–2,0 mg/kg kas 8 val.) ir atenololis (0,25–1,0 mg/kg kas 12 val.). Digoksinas naudojamas pasiekti neigiamą chronotropinį poveikį, tačiau kai su vienu digoksinu nepavyksta sulėtinti prieširdžių ritmo, kartu reikėtų skirti diltiazemą ar atenololį (3). Digoksino koncentracija serume turi būti ištirta po 5–7 dienų, siekiant, kad ji būtų 0,6–1,1 ng/ml (4). Agresyvus atenololo dozavimas (atskirai arba kartu su diltiazemu) gali sukelti bradikardiją, širdies blokadą arba hipotenziją (3), nes beta blokatoriai yra kontraindikuotini, kai pasireiškia nekontroliuojamas SŠN (4).

26 1.7.7. Papildoma terapija

Nepaisant tradicinio gydymo, papildomai galima skirti kitus medikamentus, kurie palankiai veikia DKM sergančius pacientus. Metoprololis ir karvedilolis naudojami norint sulėtinti širdies plėtimąsi ir sistolinės disfunkcijos vystymąsi. Šie vaistai skiriami pacientams, kurių būklė yra stabilizuota. Metoprololio pirminė dozė yra 0,1–0,2 mg/kg į vidų kas 12 val., vėliau dozė didinama iki 0,4–0,8 mg/kg į vidų kas 12 val., gydymas trunka 4–8 savaites. Karvedilolis iš pradžių skiriamas po 0,1 mg/kg į vidų kas 12 val., vėliau dozė padidinama iki 0,5 mg/kg į vidų kas 12 val., gydoma 4– 8 savaites. Amerikiečių kokerspanieliams taurino galima skirti po 500 mg į vidų kas 12 val., kai nustatomas jo deficitas kraujo plazmoje. Taip pat rekomenduojama skirti ir L–karnitino po 1 g kas 12 val. L–karnitino nereikėtų skirti pirmus 3 gydymo mėnesius ir naudoti tik tada, kai nėra atsako į tauriną. Bokseriams, kuriems pasireiškia kairiojo skilvelio dilatacija ir sistolinė disfunkcija, L– karnitino skirti 50 mg/kg į vidų kas 8–12 val. (3). Žuvų taukai naudojami norint susilpninti skilvelines aritmijas bokseriams, sergantiems ADSK (44).

1.8. Ligos prognozė

27

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Šis tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Buvo išanalizuoti nedidelės šunų populiacijos tyrimų duomenys ir nustatytas sergamumas dilatacine kardiomiopatija tos populiacijos ribose. Išanalizuotos 21 paciento, kuriems 2011–2015 metais buvo diagnozuota dilatacinė kardiomiopatija, ligos istorijos. Pacientų ligos istorijos buvo analizuojamos keliais aspektais: veislė, amžius, lytis. Taip pat buvo kreipiamas dėmesys į paciento anamnezės duomenis, atliktus diagnostinius tyrimus ir jų metu rastus pakitimus, įvairias gydymo schemas.

Anamnezės duomenys buvo renkami, atsižvelgiant į gyvūno šėrimą, lygiagrečias ligas, prieš tai buvusias ligas ir taikytą gydymą bei širdies ligas lydinčius simptomus: kosulį, dusulį, alpimą, silpnumą, fizinio krūvio netoleravimą. Klinikinis tyrimas buvo atliekamas, ypatingą dėmesį skiriant širdies darbui. Buvo tiriamas širdies ritmas, ieškoma širdies ūžesių, galopo ritmo, padažnėjusio kvėpavimo, traškesių plaučiuose, silpno pulso, jungo venų perpildymo, stebima, ar nėra ascito ir kt. (4).

Auskultacija yra vienas geriausių širdies tyrimo metodų. Šis tyrimas buvo atliekamas fonendoskopu pacientui stovint, nes tada širdis būna natūralioje padėtyje. Tyrimas buvo atliekamas tylioje aplinkoje, kad tyrimų neiškreiptų pašaliniai garsai. Krūtinės ląsta buvo auskultuojama iš abiejų pusių. Šis tyrimas buvo atliekamas ties širdies angomis: dviburio vožtuvo, aortos vožtuvo, plaučių arterijos vožtuvo ir triburio vožtuvo zonose – ties vožtuvų punctum optimum. Dviburio, aortos ir plaučių arterijos vožtuvai auskultuojami kairėje krūtinės ląstos pusėje, o triburis vožtuvas – dešinėje. Pirmas širdies tonas (S1) atsiranda, kai užsidaro dviburis ir triburis širdies vožtuvai. Antrasis širdies tonas (S2) atsiranda, užsidarant aortos ir plaučių arterijų vožtuvams. Šie du tonai visada yra girdimi auskultacijos metu. Taip pat yra du patologiniai širdies tonai (S3 ir S4), kurie irgi gali būti girdimi atliekant širdies auskultaciją. Trečiasis širdies tonas (S3) atsiranda dėl greito skilvelio prisipildymo. Ketvirtasis širdies tonas (S4) atsiranda susitraukiant prieširdžiams. Šie patologiniai tonai gali būti girdimi kartu arba atskirai ir tai yra vadinama galopo ritmu (3).

28 elektrodas (N arba RL – angl. Right leg, earth lead) tvirtinamas ant dešinės galinės kojos (47). Elektrokardiogramose buvo ieškoma patologinės aritmijos (prieširdžių fibriliacija, skilvelinės aritmijos, supraventrikulinė tachikardija) apraiškų, vertintas ritmo pobūdis. Buvo vertinamas širdies susitraukimų dažnis, ritmas, P dantelio amplitudė ir plotis, P–R intervalo trukmė, QRS komplekso trukmė, R dantelio amplitudė, Q–T segmento trukmė, Q, S ir T dantelių amplitudė bei forma (3). EKG pavyzdžiai pateikiami prieduose (žiūrėti skyrių PRIEDAI).

Radiologinis tyrimas buvo atliekamas stacionariu skaitmeniniu Medical ECONET firmos aparatu, anksčiau – stacionariu neskaitmeniniu rentgeno aparatu Spectra 325C. Tyrimas buvo atliekamas gyvūnui gulint 2 ar 3 padėtyse: dorsoventralinėje, dešiniojoje lateralinėje ir/ar ventrodorsalinėje (esant poreikiui, jei, pvz., krūtinės ląstoje yra skysčio). Rentgenogramos darytos įkvėpimo metu (3). Rentgenogramos peržiūrimos kompiuterio monitoriuje. Jose buvo ieškoma, ar nėra kardiomegalijos, atskirų širdies kamerų išsiplėtimo, skysčių krūtinės ląstoje ar perikarde, kardiogeninės edemos požymių ir kt. galimų anomalijų.

Echokardiografinis tyrimas buvo atliekamas aparatu Mindray DP–7, kurio dažnis yra nuo 5 iki 8,5 MHz, vekiantis režimais – M ir 2D. Pacientas ant tyrimui skirto stalo guldomas taip, kad veterinarijos gydytojas galėtų iš apačios davikliu pasiekti tiriamą plotą (akustinį langą). Akustinis langas nustatomas palpuojant, optimali ta vieta, kur geriausiai jaučiamas širdies trinksnis. Šunims, turintiems ilgą kailį, tiriamas plotas nuskutamas, trumpaplaukiams šunims to daryti nebūtina. Specialus gelis užtepamas ant tiriamojo ploto bei tiesiai ant daviklio, kuris pagerina kontaktą tarp daviklio ir tiriamojo ploto (48). Buvo vertinama: LVIDs (kairiojo skilvelio skersmuo sistolės metu), LVIDd (kairiojo skilvelio skersmuo diastolės metu), LVWs (kairiojo skilvelio laisvoji sienelė sistolės metu), LVWd (kairiojo skilvelio laisvoji sienelė diastolės metu), IVSs (tarpskilvelinė pertvara sistolės metu), IVSd (tarpskilvelinė pertvara diastolės metu), Ao (aortos skersmuo diastolės metu), LA (kairysis prieširdis diastolės metu), Ao/LA, EPSS (E taško pertvarinis atsiskyrimas), EF % (kraujo išstūmimo frakcija), FS % (frakcinis sutrumpėjimas – kairiojo skilvelio skersmens skirtumas diastolės pabaigoje ir sistolės pabaigoje) (49). Echogramų pavyzdžiai pateikiami prieduose (žiūrėti skyrių PRIEDAI).

Taip pat pacientams buvo atliekami kraujo tyrimai. Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami dviem analizatoriais: Abaxis firmos VetScan VS2 bei Arkray firmos Spotchem E2 sp 4430. Morfologinis kraujo tyrimas buvo atliekamas IDEXX firmos analizatoriumi VetLab Station. Šunims kraujas imamas iš priekinės kojos venos (v. cephalica) arba iš galinės kojos venos (v.

saphena). Žgutas veržiamas aukščiau dūrio vietos. Duriama su sterilia adata, kraujas surenkamas į

specialius mėgintuvėlius (su antikoaguliantu arba be jo, priklausomai nuo atliekamo tyrimo ir analizatoriaus). Buvo vertinama inkstų funkcija, hematologiniai rodikliai, elektrolitų balansas.

30

3. TYRIMO REZULTATAI

1 pav. Bendras 2011–2015 metais gydytų pacientų skaičius

2011–2015 metais iš viso buvo gydyta 1294 pacientai (iš jų – 1053 šunys, kurie sudarė 81,4 proc. visų pacientų). Per metus buvo gydyta vidutiniškai 210,6±25,90 šunų. Mažiausiai šunų buvo gydyta 2011 metais (77,1 proc.), o 2014 metais buvo gydyta daugiausiai šunų – 84,8 proc. 2012 metais buvo gydyta 82,2 proc. šunų, 2013 metais buvo gydyta 82,3 proc. šunų, 2015 metais buvo gydyta 84,3 proc. šunų (1 pav.).

2 pav. Dilatacinės kardiomiopatijos pasireiškimas per 2011–2015 metus, lyginant su kitomis kardiovaskulinės sistemos ligomis

31

3 pav. 2011–2015 m. kardiovaskulinės sistemos ligomis ir dilatacine kardiomiopatija sirgusių šunų palyginimas

32

4 pav. Lyties įtaka sergamumui dilatacine kardiomiopatija

33

5 pav. Skirtingų veislių šunų sergamums dilatacine kardiomiopatija

34

6 pav. Veislės grynumo įtaka sergamumui dilatacine kardiomiopatija

Per 2011–2015 metus daugiausiai dilatacine kardiomiopatija sergančių šunų buvo grynaveisliai (19 pacientų), negrynaveislių šunų buvo tik 2 (p<0,05) (6 pav.).

7 pav. Šunų dydžio įtaka sergamumui dilatacine kardiomiopatija

35

8 pav. Amžiaus įtaka dilatacinės kardiomiopatijos pasireiškimui

36

9 pav. Dažniausiai dilatacine kardiomiopatija sirgusiems šunims pasireiškę klinikiniai požymiai

37

10 pav. Dažniausiai DKM sirgusiems pacientams naudoti vaistai

38

11. pav. Skirtingos gydymo schemos, taikytos dilatacine kardiomiopatija sirgusiems pacientams

Per penkerius metus dažniausiai naudojamos gydymo schemos buvo dvi: fosfodiesterazės 3 inhibitoriai kartu su beta blokatoriais ir kalcio kanalų blokatoriai kartu su digitalio preparatais: naudojant tokias schemas gydyta po 4 šunis.

Kalcio kanalų blokatoriai kartu su digitalio preparatais bei K+ _{sulaikančiais ir kilpiniais} diuretikais buvo skirti dviems pacientams. Taip pat po 2 pacientus buvo gydoma taikant tokias schemas: kalcio kanalų blokatoriai kartu su digitalio preparatais ir K+ sulaikančiais diuretikais bei fosfodiesterazės 3 inhibitoriai kartu su beta blokatoriais, AKF inhibitoriais, K+

sulaikančiais ir kilpiniais diuretikais.

39

12 pav. Dažniausiai dilatacine kardiomiopatija sergantiems šunims atlikti specialieji diagnostiniai tyrimai

Dažniausiai 2011–2015 metais DKM sergantiems pacientams atliekamas diagnostinis tyrimas buvo elektrokardiografija (19 atvejų), rečiausiai buvo atliekamas kraujo morfologinis tyrimas (6 atvejai). Echokardiografinis tyrimas buvo atliktas 17 šunų, radiologinis tyrimas – 14 šunų, biocheminiai kraujo tyrimai buvo atlikti 8 šunims (12 pav.).

Tiriamiesiems pacientams elektrokardiografinio tyrimo metu buvo diagnozuojama kairiojo prieširdžio hipertrofija/dilatacija, kairiojo skilvelio hipertrofija/dilatacija, tachikardija, prieširdžių virpėjimas, galimas miokardo pažeidimas, miokardo hipoksija, tachikardijos tipai, skysčiai širdies maišelyje, skilvelinė ekstrasistolija. Dažniausiai užfiksuojami nuokrypiai buvo: P mitrale, pailgėjęs QRS kompleksas (norma iki 0,05–0,06 s), pailgėjęs PQ intervalas (norma 0,06–0,13 s), širdies elektrinės ašies nuokrypis į kairę, neidentifikuojamas P dantelis.

Dažniausiai rentgenografiškai randami pakitimai buvo šie: kairiuoju prieširdžiu spaudžiama trachėja ir kairysis pagrindinis bronchas, labai stati kaudalinė širdies linija, išnykusi kaudalinė širdies talija, širdies kontūras, apimantis 4 arba 5 tarpšonkaulinius tarpus, kairiojo prieširdžio dilatacija, suapvalėjęs širdies kontūras, perpildytos plaučių kraujagyslės, padidėjęs širdies kontaktas su krūtinkauliu, rodantis dešiniosios širdies pusės kamerų išsiplėtimą.

Dažniausiai tiriamiesiems pacientams rasti echokardiografiniai pakitimai: padidėję LVIDs, LVIDd, Ao:LA, EPSS, LA. Sumažėjusios rodiklių reikšmės: LVWd, LVWs, IVSd, IVSs, EF, Ao, FS.

41

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus 2011–2015 m. DKM sirgusių pacientų analizę, įvertintas šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija, taip pat įvertinta veislės, amžiaus ir lyties įtaka šunų sergamumui šia liga.

Šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija sudarė 11 proc. visų šunims diagnozuotų kardiovaskulinės sistemos ligų per 2011–2015 metus. Daugiausiai šunų dilatacine kardiomiopatija sirgo 2014 metais (23,1 proc.), mažiausiai – 2013 metais (2,9 proc.) lyginant su visais per tuos metus kardiovaskulinės sistemos ligomis sirgusiais pacientais. Per metus dilatacine kardiomiopatija sirgo 4,2±1,98 šunys. Kitų autorių atlikto tyrimo duomenimis, per 3 metus (2006–2009) įvairiomis kardiovaskulinės sistemos ligomis sirgo 228 šunys, iš jų 120 šunų sirgo dilatacine kardiomiopatija ir tai sudarė 52,6 proc. (50). Yra autorių, kurie teigia, kad dilatacinė kardiomiopatija yra antra pagal dažnumą šunų kardiovaskulinės sistemos liga (51).

Remiantis surinktais tyrimo duomenimis nustatyta, kad dilatacine kardiomiopatija dažniau serga patinai, kurie sudarė 86 proc. DKM sirgusių šunų, kalės sudarė 14 proc. Kitų mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis taip pat yra nustatyta, kad patinai dažniau serga dilatacine kardiomiopatija, tačiau gana dažnai serga ir kalės (3,1). 2006–2009 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dilatacine kardiomiopatija sirgo 74,2 proc. patinų (89 atvejai), o kalių sirgo 25,8 proc. (31 atvejis) (50).

Šio tyrimo metu šuns veislė neturėjo įtakos sergamumui dilatacine kardiomiopatija (p>0,05). Tokie duomenys gauti todėl, kad buvo tiriama labai maža šunų populiacija ir veislių pasiskirstymas taip pat buvo labai nedidelis. Dažniausiai DKM diagnozuota vokiečių aviganių ir vipetų veislių šunims (14,3 proc.), nors šios veislės dažniausiai nėra minimos kaip predisponuojančios DKM veislės, tačiau kai kurie autoriai vokiečių aviganių veislės šunis priskiria prie DKM predisponuojančių veislių (15). Būtina paminėti, kad per penkerius metus iš DKM predisponuojančių veislių sirgo Dobermano pinčerių, vokiečių bokserių ir dogų veislių šunys, kurie sudarė 28,6 proc. visų DKM sirgusių šunų populiacijos. 2006–2009 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Dobermano pinčeriai sudarė 25,8 proc., vokiečių aviganiai – 21,2 proc., Labradoro retriveriai – 19,5 proc., vokiečių bokseriai – 10,2 proc., o dogai – 1,7 proc. visos DKM sirgusių šunų populiacijos (50).

90 proc. DKM pacientų sudarė grynos veislės šunys ir tik 10 proc. šunų buvo mišrios veislės, tai patvirtina mokslininkų spėjimus, kad ši liga dažnai būna paveldima genetiškai (4). 2006–2009 metais tyrimų metu nustatyta, kad mišrios veislės šunys sudarė 7,28 proc. (50).

42 veislių šunys. Vidutinis sirgusių šunų svoris buvo 33,3±3,03 kg. Yra žinoma, kad dilatacinė kardiomiopatija labiausiai paplitusi tarp didelių ir gigantinių veislių šunų, ypač tarp Dobermano pinčerių, airių vilkogaudžių, škotų dirhaundų ir dogų veislių atstovų. Taip pat šia liga dažnai serga ir vidutinio dydžio šunys, tokie kaip vokiečių bokseriai (3).

Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad dažniausiai dilatacine kardiomiopatija sirgo vidutinio amžiaus šunys (3–8 metų), jie sudarė 57 proc. DKM sirgusių pacientų, seni šunys (vyresni nei 8 metų) sudarė 33 proc. pacientų, jauni šunys (iki 3 metų) sudarė 10 proc. pacientų. Vidutinis dilatacine kardiomiopatija sirgusių šunų amžius buvo 7,37±1,02 metai. Jauniausias pacientas buvo 2,5 metų amžiaus, vyriausias – 14 metų, o dažniausiai sirgo 5 ir 10 metų šunys. Įvairių kitų tyrimų metu nustatyta, kad tipiškai dilatacinė kardiomiopatija pasireiškia vidutinio amžiaus (6–8 metų) šunims, tačiau liga kartais pasireiškia jauniems arba labai seniems šunims (nuo 3 iki 12 metų) (3). Nustatyta, kad dilatacine kardiomiopatija sergančių Dobermano pinčerių veislės šunų amžiaus vidurkis yra 7,5 metai (8).

Tyrimo metu dažniausiai pasireiškę klinikiniai simptomai buvo šie: alpimas, plaučių edema, fizinio krūvio netoleravimas, kosulys, liesėjimas, ascitas, koordinacijos praradimas, galūnių edemos ir vangumas. Dažniausiai pasireiškęs simptomas buvo kosulys, kuris nustatytas 38,09 proc. pacientų, rečiausiai nustatyti simptomai buvo šie: plaučių edema ir vangumas, kurie pasireiškė 4,76 proc. DKM sirgusių šunų. Taip pat vieni iš dažniausiai pasireiškusių simptomų buvo ascitas ir fizinio krūvio netoleravimas – 19,04 proc. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, klinikinė DKM stadija pasireiškia tokiais simptomais: staziniu širdies nepakankamumu, alpimu, fizinio krūvio netoleravimu, dusuliu, kosuliu, depresija, nenoru ėsti, svorio netekimu, ascitu, polidipsija ir kvėpavimo nepakankamumu (3,4). Kai kurie autoriai teigia, kad diastolinis spaudimas skilveliuose, prieširdžiuose, plaučių arterijose ir kapiliaruose sukelia plaučių edemą (5). Bokserių veislės šunims atlikto tyrimo metu dažniausiai nustatyti klinikiniai požymiai buvo alpimas, fizinio krūvio netoleravimas, silpnumas, kosulys ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (46).

Vertinant šio tyrimo duomenis, dažniausiai naudotos vaistinės medžiagos buvo digoksinas (52 proc.), diltiazemo hidrochloridas (52 proc.) ir pimobendanas (43 proc.). Rečiausiai naudoti vaistai: verapamilio hidrochloridas ir ramiprilis (9,5 proc.). Papildomai kartais buvo skiriami L–karnitino ir taurino turintys papildai bei Omega–3 riebalų rūgštys. Iš viso buvo 10 skirtingų gydymo schemų. Iš gydymo schemų dažniausiai naudotos buvo dvi, kurios buvo skirtos 19,04 proc. pacientų, tai fosfodiesterazės 3 inhibitoriai + beta blokatoriai ir Ca2+

kanalų blokatoriai su digitalio preparatais. Ca2+ kanalų blokatoriai su digatalio preparatais ir K+ sulaikančiais bei kilpiniais diuretikais; Ca2+ kanalų blokatoriai su digatalio preparatais ir K+

43 schemos dažniausiai buvo naudojamos individualiai kiekvienam pacientui. Autoriai teigia, kad gali būti naudojamos kelios stazinio širdies nepakankamumo klasifikacijos, nuo kurių priklauso skiriamos gydymo schemos (4). Standartiniam gydymui yra naudojami diuretikai, teigiami inotropai ir AKF inhibitoriai. Skilvelinių aritmijų ir prieširdžių fibriliacijos atvejais reikalingi specifiniai antiaritminiai preparatai. Taip pat naudojami beta–adrenoblokatoriai kartu su inotropiniais–vazodilataciniais vaistais (3). Vieno mokslinio tyrimo metu DKM segrantys šunys buvo gydomi furozemido, digoksino ir propranololio kombinacija, iš gydymo schemos pašalinus AKF inhibitorius ir buvo pasiekta gerų rezultatų (45).

Dažniausiai DKM sergantiems pacientams buvo aliekamas elektrokardiografinis tyrimas – 90,5 proc., rečiausiai – kraujo morfologinis tyrimas – 28,6 proc. Echokardiografinis tyrimas buvo atliekamas 80,9 proc., o radiologinis – 66,6 proc. pacientų, kraujo biocheminis tyrimas – 38,1 proc. DKM sergančių pacientų. Tyrimo metu dažniausiai užfiksuojami EKG nuokrypiai buvo šie: P

mitrale, pailgėjęs QRS kompleksas, pailgėjęs PQ intervalas, širdies elektrinės ašies nuokrypis į