Kačių nutukimą lemiančių veiksnių analizė Analysis of factors determining obesity in cats

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Skaistė Simonaitytė

Kačių nutukimą lemiančių veiksnių analizė

Analysis of factors determining obesity in cats

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių nutukimą lemiančių veiksnių analizė“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2020.12.01 Skaistė Simonaitytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

2020.12.20 Prof. dr. Vaidas Oberauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) 2020.12.11 Prof. dr. Rasa Želvytė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas Lekt. Urtė Simonavičiūtė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Nutukimo vystymasis ir hormoninė reguliacija ... 9

1.2 Kačių nutukimo rizikos veiksniai ... 10

1.2.1 Lytis ... 10

1.2.2 Veislė ... 10

1.2.3 Amžius ... 10

1.2.4 Kastracija ... 11

1.2.5 Aplinkos veiksniai ir katės aktyvumas ... 11

1.2.6 Mityba ... 12

1.2.7 Augintinio – šeimininko ryšys ... 13

1.2.8 Gretutinės ligos ... 13

1.3 Kačių nutukimo įtaka organizmui ... 14

1.4 Kačių nutukimo diagnozavimo metodai ... 15

1.5 Kačių nutukimo gydymas ... 16

1.6 Kačių nutukimo prevencinės priemonės ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19

2.1 Statistinė analizė ... 21

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1 Tyrime dalyvavusių kačių svorio, kūno kondicijos ir kūno riebalų kiekio įvertinimo analizė ... 22

3.2 Šeimininkų apklausos rezultatų analizė ... 24

3.2.1 Kačių amžiaus įtaka antsvoriui ir nutukimui... 24

3.2.2 Kačių lyties įtaka antsvoriui ir nutukimui ... 24

3.2.3 Kačių veislės įtaka antsvoriui ir nutukimui ... 25

3.2.4 Kačių kastracijos įtaka antsvoriui ir nutukimui... 26

3.2.5 Kačių mitybos įtaka antsvoriui ir nutukimui ... 27

3.2.6 Aplinkos veiksnių įtaka antsvoriui ir nutukimui ... 29

4

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32 IŠVADOS ... 34 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35

5

SANTRAUKA

Kačių nutukimą lemiančių veiksnių analizė

Skaistė Simonaitytė

Magistro baigiamasis darbas

Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti skirtingus veiksnius, lemiančius kačių nutukimo vystymąsi. Tyrimas buvo atliktas 2020 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais X ir Y veterinarijos klinikose, kurio metu buvo atsitiktinai pasirinkta 30 naminių kačių, ne jaunesnių nei 2 metų. Katės buvo pasvertos, nustatytas jų kūno kondicijos balas penkiabalėje sistemoje, bei atlikti matavimai pagal kuriuos buvo apskaičiuoti kūno riebalai procentais. Taip pat kačių šeimininkams buvo pateikti klausimai susiję su galimais kačių nutukimo rizikos veiksniais. Šeimininkai buvo apklausti apie savo augintinių mitybos ypatumus, gyvenamąją aplinką, atliktą kastraciją, turimas ligas. Taip pat į tyrimą buvo įtraukta informacija apie kačių lytį, veislę, amžių.

Pagal šio tyrimo rezultatus, nutukusios arba antsvorio turinčios katės sudarė 46,7 proc. visų tirtų kačių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurie veiksniai turėjo įtakos nutukimo vystymuisi. Rezultatai parodė reikšmingą lyties įtaką nutukimui (18,76 proc.), kastracijos – 17,55 proc., bei katės laikymo be kitų kačių ir šunų įtaką (26,68 proc.) antsvorio ir nutukimo atsiradimui.

Iš tyrime dalyvavusių antsvorio turinčių ar nutukusių kačių 64,3 proc. turėjo sveikatos sutrikimų. Dažniausiai šios grupės katėms pasireiškė šlapimo sistemos sutrikimai, rečiau – nealerginės odos ligos ir cukrinis diabetas.

6

SUMMARY

Analysis of factors determining obesity in cats

Master‘s Thesis

The aim of this study was to analyse the different factors that determine the development of feline obesity.

The study was conducted in the period of 2020 January-August in X and Y veterinary clinics, where 30 domestic cats not younger than 2 years of age were randomly selected. The cats were weighed, their body condition score was determined in a five-point scale and measurements were made to calculate the percentage of body fat. Cat owners were also asked questions that were related to possible risk factors for cat obesity. They were asked about their pet's nutrition, living environment, neuter status and diseases. Information on the age, sex, and breed of the cats was also included in the study.

According to the results of this study, 46.7% of all cats studied were overweight or obese.The study found that some factors influence the development of obesity. The results showed that sex had a significant effect on obesity (18.76%). Neutering had 17.55% effect on obesity and keeping cats without other dogs or cats had 26.68% effect on obesity.

Of the overweight and obese cats in the study, 64.3% had health problems. Urinary disorders were the most common in this group of cats, followed by non-allergic skin diseases and diabetes mellitus.

7

SANTRUMPOS

APOP – gyvūnų nutukimo prevencijos asociacija (angl. Association for pet obesity prevention) BCS – kūno kondicijos balas (angl. body condition score)

BMI – kūno masės indeksas (angl. body mass index)

MER – paros energijos poreikis (angl. maintenance energy requirements) RB – šonkaulių lankas (angl. ribcage)

LIM – galūnių matavimo indeksas (angl. limb index measurement)

DEXA – dvigubos energijos rentgeno absorbciometrija (angl. dual-energy X-ray absorptiometry) AAHA – Amerikos gyvūnų ligoninių asociacija (angl. American animal hospital association)

8

ĮVADAS

Nutukimas yra pripažįstamas kaip viena didžiausių naminių kačių sveikatos ir gerovės problemų visame pasaulyje (1). Ypač daug kačių antsvorio ir nutukimo atvejų pasitaiko išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur kačių nutukimas yra laikomas antra pagal dažnumą sveikatos problema (po dantų ligų) (2). Pagal atliktus tyrimus, aštuntajame dešimtmetyje nutukusių kačių nustatyta 6,5-12 proc., o 1990-aisias JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje nutukusių kačių skaičius išaugo iki 18,9-52 proc (3). APOP kasmet atliekami tyrimai rodo, kad 2018 metais nutukusių ir antsvorį turinčių kačių skaičius siekia 59,3 proc. JAV kačių populiacijos. Tyrimų duomenys rodo, kad antsvorio ir nutukimo problema dažnai pasireiškia dar ankstyvame katės amžiuje (2).

Kačių nutukimas yra reikšmingas ne tik dėl didelio jo paplitimo, bet ir dėl ryšio su įvairiomis ligomis. Nutukimas neigiamai veikia organizmą ir predisponuoja tokių ligų vystymąsi kaip: cukrinis diabetas, kepenų lipidozė, šlapimo sistemos ligos, ortopedinės ligos, dermopatijos, reprodukcijos sutrikimai. Taip pat didėja anestezijos komplikacijų rizika ir prastėja katės gyvenimo kokybė (3,4,5).

Veiksmingai kačių nutukimo prevencijai ir kontrolei, reikia tiksliai įvertinti galimus nutukimo pasireiškimo rizikos veiksnius. Kačių nutukimo vystymuisi įtakos turi tokie veiksniai kaip: veislė, amžius, lytis, reprodukcinė būklė, augintinio ir šeimininko santykiai, mitybos tipas, šėrimo dažnis ir gyvūną supanti aplinka (6).

Darbo tikslas: išanalizuoti skirtingų veiksnių įtaką kačių nutukimui. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti tiriamų kačių svorį, nutukimo laipsnį.

2. Išanalizuoti tiriamų kačių duomenis apie jų gyvenimo sąlygas, amžių, lytį, veislę, kastracijos atlikimą, mitybą ir įvertinti šių veiksnių įtaką nutukimui.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Nutukimas yra apibūdinamas kaip perteklinis kūno riebalų susikaupimas organizme, dėl kurio gali atsirasti sveikatos problemų bei sutrikti organizmo funkcijos (7). Katės, kurių svoris yra 15 proc. didesnis už optimalų yra laikomos turinčios antsvorį, o jei svoris 30 proc. ar daugiau viršija optimalų, tokios katės laikomos nutukusiomis (8).

1.1 Nutukimo vystymasis ir hormoninė reguliacija

Tiek nutukimas, tiek antsvoris vystosi dėl ilgalaikio disbalanso tarp energijos suvartojimo ir energijos išeikvojimo. Ilgesni teigiamos energijos balanso laikotarpiai lemia nenormaliai didelį riebalų kiekio atsidėjimą ne tik riebaliniame audinyje, bet ir kituose organuose (9).

Riebalinis audinys – tai svarbus endokrininis organas, aktyviai dalyvaujantis angliavandenių ir lipidų apykaitoje, energijos reguliavime, bei uždegiminiuose ir krešėjimo procesuose(10). Apie 50 proc. riebalinio audinio ląstelių populiacijos sudaro adipocitai. Likusią dalį sudaro preadipocitai, kamieninės ląstelės, endotelinės ląstelės, fibroblastai, makrofagai, leukocitai, neuronai (7,11). Preadipocitai ir kamieninės ląstelės yra reikšmingiausios plečiantis riebaliniam audiniui, nes šios ląstelės yra įdarbinamos kuomet adipocitai pasiekia kritinį hipertrofijos lygį ir įvyksta riebalinio audinio hiperplazija (11).

Riebalinis audinys išskiria daugybę biologiškai aktyvių medžiagų, bendrai vadinamų adipokinais. Adipokinai daro specifinį poveikį įvairiems fiziologiniams procesams, įskaitant uždegimą, imuninį atsaką, insulino sekreciją ir jautrumą, gliukozės ir lipidų apykaitą bei kraujospūdį (12). Jie apima – leptiną, adiponektiną, rezistiną, daugybę citokinų, pavyzdžiui, naviko nekrozės faktorių α (TNF-α), interleukiną-6 (IL-6), gama interferoną (IFN-γ) (11,13,14). Leptinas yra žinomas kaip sotumo hormonas, kurio pagrindinės funkcijos yra reguliuoti kūno masės palaikymą, sumažinti suvartojamo maisto kiekį ir padidinti energijos sąnaudas, veikiant per centrinę ir periferinę nervų sistemas. Nutukusių kačių leptino ir TNF-α koncentracija yra didesnė nei liesų kačių, nes jo koncentracija didėja augant svoriui. Adiponektinas turi priešuždegiminių savybių ir pagerina jautrumą insulinui, padidindamas riebalų ir angliavandenių oksidaciją periferiniuose audiniuose. Nutukusių kačių adiponektino koncentracija yra mažesnė, palyginti su liesomis katėmis, o koncentracija didėja mažėjant svoriui (6,15,16).

10

1.2 Kačių nutukimo rizikos veiksniai

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, jog kačių patinai turi didesnę riziką nutukti nei patelės. 2018 m. Švedijoje atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta jog kačių patinai turi 1,6 karto didesnę riziką nutukti nei patelės, o Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad patinai turi 1,3 karto didesnę riziką nutukti nei patelės (3,17).

1.2.2 Veislė

Veislės standartai turi įtakos vizualiai kačių išvaizdai ir gali turėti įtakos kūno būklei. Taip pat jie formuoja savininko suvokimą apie optimalų katės kūno svorį ir kondiciją (18). Viename iš neseniai atliktų tyrimų didesnis BCS buvo užfiksuotas Britų trumpaplaukėms ir Persų katėms, o žemesnis – Abisinijos, Kornvalio reksų, Devono reksų, Orientalų ir Sfinksų veislės katėms. Iškelta hipotezė, kad taip gali būti todėl, kad pagal veislės standartus iš tam tikrų veislių kačių yra tikimasi putlesnės, apvalesnės, tvirtesnės išvaizdos (pvz. Britų trumpaplaukės ir Persų katės), todėl jų BCS yra aukštesnis (1,18). Tuo tarpu, pagal veislės standartus, kitų veislių katės turėtų būti grakštesnės ir lieknesnės, pavyzdžiui, Abisinijos veislės katės, todėl jos bus linkusios turėti žemesnį BCS. Įdomu tai, kad Norvegijos miškinės katės pagal veislės standartus, neturėtų būti putlesnės išvaizdos, tačiau atliktame tyrime net 55 proc. šios veislės kačių buvo nutukusios (18). Galimai taip yra todėl, kad šios katės, pagal veislės standartus, yra laikomos vienomis iš didelių kačių veislių, dėl to šeimininkai galimai netinkamai įvertina jų kūno kondiciją (3,19).

Pagal Australijoje atliktą tyrimą, buvo nustatyta, kad bendrai mišrūnės katės yra linkusios turėti aukštenį BCS nei veislinės katės. Britų trumpaplaukė buvo vienintelė veislė, turinti didesnę antsvorio tikimybę, palyginti su mišrūnėmis katėmis (20).

1.2.3 Amžius

Kelių atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad nutukimas dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus (nuo 5 iki 11 metų) katėms. Tikėtina, kad dėl to, jog su amžiumi lėtėja medžiagų apykaitos greitis ir mažėja fizinis aktyvumas (6). Taip pat įrodyta, kad vyresnėms nei 5 metų katėms sumažėja energijos poreikis, o tai lemia šios amžiaus grupės kačių nutukimą. Kai katėms yra daugiau nei 10–12 metų, energijos poreikiai vėl didėja (18). Dar kiti atlikti tyrimai rodo, kad nutukimo rizika padidėja katei sulaukus vos dviejų metų amžiaus (21). Gauti rezultatai patvirtina, jog yra svarbu sutelkti dėmesį į nutukimo prevenciją jau ankstyvame katės amžiuje (1).

11

Vyresnio amžiaus katėms nutukimas yra diagnozuojamas kur kas rečiau nei vidutinio amžiaus katėms, dėl to kad jos dažniau susiduria su ligomis, sukeliančiomis svorio kritimą, pavyzdžiui: lėtinis inkstų nepakankamumas, hipertiroidizmas, dantų ligos (3,17).

1.2.4 Kastracija

Epidemiologiniai duomenys parodė, kad kastracija yra kačių nutukimo rizikos veiksnys, ypač patinų (22). Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad kastruotos katės yra linkusios nutukti 3,55 karto labiau nei nekastruotos (17).

Manoma, kad šią problemą lemia hormoniniai pokyčiai, susiję su kastracija, ir sumažėjęs medžiagų apykaitos greitis, atsirandantis netekus lytinių hormonų. Yra žinoma, jog lytiniai hormonai yra svarbūs medžiagų apykaitos reguliatoriai, ypač estrogenas, kuris vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant maisto suvartojimą, energijos sąnaudas ir riebalų nusėdimą (11).Estrogenas padidina sotumo signalų stiprumą, todėl atšaukus jo įtaką padidėja suvartojamo pašaro kiekis (23). Estrogenas turi receptorius ne tik pagumburyje, bet yra įrodyta, kad jis sąveikauja su leptinu ir padidina jo veikimą, taip dalyvaudamas apetito reguliavimo procese (24). Estrogenas taip pat slopina lipogenezę, bei lemia adipocitų skaičių (11). Taigi, lytinių hormonų pokyčiai po kastracijos, turi įtakos nutukimo vystymuisi dėl tiesioginio poveikio smegenų centrams, atsakingiems už sotumą ir medžiagų apykaitą, pavyzdžiui, pagumburiui, bei netiesiogiai – paveikiant ląstelių metabolizmą ir mitybos hormoninius reguliatorius, pavyzdžiui, greliną, leptiną, dėl to padidėja pašaro suvartojimas, kaupiasi riebalai ir didėja kūno svoris (9,11).

Taip pat kastracija sumažina kalorijų poreikį katėms, jos tampa mažiau aktyvios. Dėl kastracijos paros energijos poreikis (MER) gali sumažėti nuo 25 proc. iki 35 proc., bet tuo pačiu buvo pastebėta, kad kelios dienos po kastracijos žymiai padidėja suvartojamo pašaro kiekis ir netrukus katė ima priaugti svorio (7,25). Kačių patelių pašaro suvartojimas pasiekia piką maždaug 8 savaitę po kastracijos (26). Buvo atliktas tyrimas su 22 trumpaplaukėm suaugusiom katėm, kurio metu šios buvo šeriamos pagal nekastruotų kačių energijos poreikį prieš ovariohisterektomiją ir 11 savaičių po. Visų tyrime dalyvavusių kačių kūno svoris padidėjo 16 proc. ir BCS pakilo 1 balu (6,27).

Taigi, dienos kalorijų suvartojimo normavimas kastruotoms katėms yra labai svarbus, nesureguliavus pašaro kiekio, kad šis atitiktų mažesnius energijos poreikius, kastruota katė gali lengvai nutukti (3). Atliktame tyrime buvo nustatyta, kad po kastracijos pašaro kiekį reikėtų sumažinti 20-30 proc., norint kad katė nepriaugtų svorio (26).

1.2.5 Aplinkos veiksniai ir katės aktyvumas

Tokie aplinkos veiksniai kaip: katės laikymas namuose, sėslus ir neaktyvus gyvenimo būdas, bei kitų augintinių nebuvimas turi įtakos kačių nutikimo vystymuisi. Tikėtina, kad šie veiksniai lemia kačių

12

nutukimą, nes sumažėja energijos sąnaudos dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo. Kambaryje laikomos katės turi mažiau galimybių išeikvoti energiją atliekant fizinę veiklą, pavyzdžiui, bendraujant su kitais gyvūnais, tyrinėjant aplinką (6). Pagal atliktą tyrimą, buvo nustatyta, kad katės, kurios turi galimybę išeiti į lauką turi 20 proc. mažesnę tikimybę nutukti, nei tos, kurios į lauką neišeina (20). Katės išėjimo į lauką apribojimas sumažina jos fizinį aktyvumą, o dėl nuobodulio katė skirs didesnį dėmesį pašarui (28).

Katės, kurios yra laikomos vienos ir neturi savo aplinkoje kitos katės su kuria galėtų žaisti, išeikvoja mažiau energijos, nes neturi galimybės žaisti ir kovoti tarpusavyje (6,29). Panašus rezultatas ir tų kačių, kurios auginamos namuose kartu su šunimi (6).

1.2.6 Mityba

Laukinių kačių prijaukinimas stipriai pakeitė jų mitybos ypatumus. Iš mažai angliavandenių ir daug baltymų turinčios dietos, gaunamos iš sumedžioto grobio, kačių racionas pasikeitė į komercinius pašarus, turinčius sudėtyje daug angliavandenių. Šie pokyčiai prisidėjo prie kačių nutukimo vystymosi (30).

Kačių augintojai yra atsakingi už didžiąją dalį katės suvartojamo pašaro (1). Sausas pašaras yra dažniausias kačių šeimininkų pasirinkimas, dėl patogaus naudojimo, ilgo galiojimo laiko, higieniškumo, bei santykinai nedidelės kainos. Tačiau, atlikto tyrimo metu su 12-13 mėnesių amžiaus katėmis, buvo nustatyta, kad šėrimas sausu pašaru 79 proc. padidina nutukimo riziką, palyginus su šėrimu konservais arba mišria dieta. Tai yra susiję su sauso pašaro aukšta energine verte: toks pats svoris sauso pašaro gali būti 4 kartus kaloringesnis nei konservuotas pašaras. Pasirinkus katę šerti sausu pašaru, padidėja rizika viršyti katės energijos poreikio normą. Dėl didelio sauso pašaro kaloringumo, peršeriant katę net ir nedideliu pašaro kiekiu, susidaro teigiamas energijos balansas. Dažnai kačių šeimininkams tinkama pašaro porcija gali atrodyti labai maža (28). Ypač padidėja rizika katę peršerti jeigu jai yra skiriamas superpremium klasės pašaras arba gydomasis pašaras, nes jo energinė vertė gali būti iki 30 proc. didesnė nei ekonominės klasės pašaro (6,21). Be to, buvo pastebėta, kad rekomendacijose ant sauso pašaro pakuočių dažnai nurodomas didesnis pašaro kiekis, nei turėtų būti, nes nėra atsižvelgiama į katės amžių, fizinio aktyvumo lygį bei kitus rodiklius (28).

Konservai yra antras pagal populiarumą šeimininkų pasirinkimas. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad katėms, šeriamoms konservais 2-3 kartus per dieną, yra mažesnė rizika nutukti. Toks pašaras yra mažiau kaloringas ir sudėtyje turi nemažą kiekį vandens. Kad katė viršytų paros energijos poreikį, jai reiktų suvartoti didelį kiekį konservuoto pašaro. Be to, polinkis persiėsti konservų yra mažesnis, nes jis greitai sudžiūna, praranda šviežumą ir katės rečiau grįžta suėsti neužbaigtą pašarą (28).

Nors vengiant katę šerti sausu pašaru gali sumažėti nutukimo rizika, tačiau sausas pašaras katėms yra naudingas norint pagerinti burnos sveikatos būklę (28).

13

Taip pat Škotijoje atlikto tyrimo metu, buvo iškelta hipotezė, kad šėrimas „iki soties“ turės įtakos nutukimo atsiradimui, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad tos katės, kurių šeimininkai savo katėms pašarą padalina į 2-4 porcijas, buvo linkusios į nutukimą labiau, nei katės šeriamos „iki soties“ (31).

1.2.7 Augintinio – šeimininko ryšys

Augintinio ir šeimininko tarpusavio ryšio ypatumai yra svarbus nutukimo vystymosi veiksnys. Labiau linkusios nutukti yra tos katės, kurių šeimininkai turi artimą ryšį su augintiniu bei yra linkę jį sužmoginti (6). Vieno atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 30 proc. nutukusių kačių šeimininkų teigė, jog katė jiems suteikia paguodą ir padrasinimą, bei jie tapo laimingesni, nei tada, kai neturėjo katės (4).

Įtakos kačių nutukimui turi ir tai, kad jų šeimininkai dažnai pasitelkia pašarą, pavyzdžiui, įvairius skanėstus, kaip alternatyvią bendravimo formą su savo augintiniu (4). Katės, kurių šeimininkai jas lepindavo skanėstais, kai šioms buvo 18 mėnesių, yra 3 kartus labiau linkusios nutukti ar turėti antsvorį, kai jos sulaukia 2 metų amžiaus, nei tos, kurių šeimininkai savo augintines apdovanoja naujais žaislais, glostymu ar žaidimais. Papildomas kalorijų kiekis, gaunamas iš skanėstų, veda link teigiamo energijos balanso ir svorio augimo (2).

Šeimininkai ne visada tinkamai interpretuoja savo katės elgesį – kai katė inicijuoja kontaktą su šeimininku, jie dažnai daro prielaidą, kad katė yra alkana ir prašo maisto. Jei pašaras yra tiekiamas tokiomis aplinkybėmis, katė išmoksta užmegzti kontaktą su šeimininku, kad gautų atlygį, dėl to padidėja peršėrimo rizika (32,33).

Kačių šeimininkai, palyginus su šunis auginančiais žmonėmis, rečiau pastebi problemas, susijusias su savo augintinio svoriu. Keli tyrimai parodė, kad dažnai šeimininkai, ypač ilgaplaukių kačių, netinkamai įvertina augintinio sudėjimą balais, BCS sistemoje skirdami jam mažesnį balą nei veterinarijos gydytojas (3,4).

Savininko asmenybės bruožai gali turėti įtakos kačių svorio valdymo programų sėkmei. Keli atlikti tyrimai parodė ryšį tarp šeimininko sąžiningumo ir medicininių rekomendacijų laikymosi. Sąžiningi kačių šeimininkai geriau reguoja į informaciją apie nutukimą ir jo neigiamą poveikį bei į veterinarijos gydytojo rekomendacijas dėl svorio kontrolės (1).

1.2.8 Gretutinės ligos

Nutukimas gali ne tik predisponuoti ligų atsiradimą, bet ir būti tam tikrų ligų pasėkmė. Pavyzdžiui, hipotiroidizmas, kuris yra labai retas katėms, mažina medžiagų apykaitos greitį, bei mažina gyvūno aktyvumą, todėl gyvūnas gali nutukti. Hiperadenokorticizmas lemia padidėjusį svorio augimą dėl kortizolio sukelto padidėjusio apetito. Taip kaip nutukimas gali lemti osteoartrito išsivystymą, taip ir osteoartritas padidina riziką gyvūnui nutukti, ribodamas gyvūno norą ir galimybes judėti (4).

14

1.3 Kačių nutukimo įtaka organizmui

Riebalinio audinio perteklius kačių organizme turi didelę įtaką degeneracinių ortopedinių ligų, atsparumo insulinui bei cukrinio diabeto vystymuisi. Nutukusios katės linkusios dažniau sirgti nealerginėmis odos ligomis, bei šlapimo takų sistemos ligomis, palyginus su antsvorio neturinčiomis katėmis (34). Šios ligos neigiamai veikia katės gyvenimo kokybę bei gyvenimo trukmę (6).

Padidėjęs riebalų nusėdimas lemia sutrikusią adipokinų gamybą ir sekreciją, o tai gali turėti įtakos gliukozės homeostazei, medžiagų apykaitai, uždegimui ir imunitetui (6). Bendrai, nutukę gyvūnai dažniausiai būna lėtinės, subklinikinės sisteminės uždegiminės būsenos, nes hipertrofuoti adipocitai inicijuoja uždegiminį atsaką riebaliniame audinyje padidėjusia adipokinų ir citokinų sekrecija (9,15,35). TNF-α skatina uždegimą ir sukelia atsparumą insulinui, blokuodamas insulino receptorių aktyvaciją (7). Leptino koncentracija kraujyje žymiai padidėja priaugus svorio, tačiau didesnė leptino koncentracija neslopina apetito, nes susiformuoja atsparumas šiam hormonui (10). Didėjant leptino koncentracijai didėja ir atsparumas insulinui (36).

Kačių nutukimas lemia dislipidemiją ir atsparumą insulinui, o tai galiausiai gali sukelti cukrinio diabeto išsivystymą (37). Su kiekvienu priaugtu kilogramu jautrumas insulinui mažėja maždaug 30 proc, o katės kūno svoriui per 10 mėnesių padidėjus 44 proc., jautrumas insulinui sumažėja maždaug 50 proc. Vieno atlikto tyrimo metu nustatyta, kad cukrinio diabeto išsivystymo rizika buvo 2 kartus didesnė antsvorio turinčioms katėms ir beveik 4 kartus didesnė nutukusioms katėms, lyginant su normalios kūno kondicijos katėmis (6). Taip pat buvo nustatyta, kad patinai turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu nei patelės, manoma, jog dėl to, kad patinų įgimtas jautrumas insulinui yra mažesnis, bazinė insulino koncentracija didesnė (16).

Odos problemos, siejamos su nutukimu, dažniausiai yra nealerginės kilmės ir atsiranda dėl apsunkintos kailio priežiūros (3). Būdingi požymiai: pleiskanojimas, išsausėjęs, šiurkštus ir susivėlęs kailis, ypač kaudalinėje kūno dalyje (36).

Dėl išaugusio kūno svorio, padidėja apkrova sąnariams, todėl gali išsivystyti osteoartritas ir katė gali pradėti šlubuoti (3). Nutukusioms katėms šlubavimas išsivysto 4,9 karto dažniau, nei normalaus svorio katėms (6).

Nutukimas yra kai kurių kvėpavimo takų ligų išsivystymo rizikos veiksnys. Pastebėta, kad nutukimas turi įtakos kvėpavimo funkcijai dėl pilvo ir krūtinės ląstos riebalų pertekliaus, dėl kurių padidėja pilvo ertmės spaudimas (38).

15

Nutukimas taip pat gali turėti įtakos krešėjimui. Atliktame tyrime su 72 naminėmis katėmis, tiriant jų kraujo parametrus, rezultatai parodė, kad nutukimas gali sukelti greitesnį krešėjimo procesą, nes buvo pastebėtas pakitęs fibrino susidarymo greitis (6).

Taip pat antsvorio turinčių ir nutukusių kačių mirtingumas operacijų metu didesnis. Nustatyta, kad kačių, sveriančių daugiau nei 6 kg, mirtis, susijusi su anestezija ar sedacija, yra 2,8 karto didesnė, palyginti su tomis, kurios sveria nuo 2 iki 6 kg (6). Tai susiję su prailgėjusia operacijos trukme, bei kylančiomis problemomis apskaičiuojant vaistų dozę, įvedant kateterį. Taip pat nutukusiems pacientams sudėtingiau atlikti klinikinę apžiūrą, krūtinės auskultaciją, limfinių mazgų, pilvo palpaciją, cistocentezę ir kai kurias diagnostines procedūras, pavyzdžiui, ultragarsinį tyrimą (32).

1.4 Kačių nutukimo diagnozavimo metodai

Svarbus nutukimo gydymo aspektas yra kūno būklės įvertinimas, siekiant nustatyti idealų kūno svorį ir suformuoti tinkamą svorio metimo planą (6).

Plačiausiai naudojamas nutukimo diagnozavimo metodas katėms ir šunims – tai BCS sistema. Gyvūnas yra vertinamas balais ir priskiriamas kategorijai nuo „išliesėjęs“ iki „nutukęs“, remiantis subjektyviu tam tikrų požymių vertinimu, pavyzdžiui, pilvo riebalų dydis, gyvūno kūno forma žiūrint iš viršaus, ar lengvai yra užčiuopiami šonkauliai. Kūno struktūra gali būti vertinama devynbalėje ar penkiabalėje sistemose. Tyrimai parodė, kad ši diagnozavimo priemonė gerai koreliuoja su pažangesniais kūno riebalų kiekio matavimais (4,32,36).

Kita nutukimo diagnozavimo priemonė – tai BMI apskaičiavimas. Jis atliekamas naudojant formulę: kūno riebalai (proc.) = ((RB/0,7067–LIM)/0,9156) – LIM. RB – tai šonkaulių lanko apimtis centimetrais ties 9-u šonkauliu, o LIM – tai atstumas centimetrais nuo užpakalinės kairės kojos kelio girnelės iki kulnakaulio. Matavimai atliekami katei stovint ir galva laikoma tiesiai (32,36).

Pagal kūno svorį negalime vertinti nutukimo laipsnio, nes jis priklauso nuo katės veislės, tačiau reguliariai registruojant gyvūno kūno svorį galima stebėti svorio mažinimo programos naudingumą, bei atpažinti ankstyvąsias svorio augimo stadijas (36).

Rečiau naudojami nutukimo diagnozavimo metodai veterinarinėje medicinoje - dvigubos energijos rentgeno absorbciometrija (DEXA), kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas (4,6). DEXA išmatuoja kaulų masę, riebalų ir raumenų masę. Tačiau, šie metodai turi tokių trūkumų, kaip: radiacijos poveikis, didelė kaina, sedacijos poreikis. Taip pat rečiau naudojamas tyrimo metodas - bioelektrinio impedanso analizė. Tai nesudėtingas, neinvazyvus ir greitas būdas įvertinti kūno sudėtį. Bioelektrinio impedanso prietaisu per kūną leidžiama silpna elektros srovė ir nustatomas audinių laidumas šiai srovei.

16

Didžiąją dalį liesosios kūno masės sudaro vanduo, todėl ji yra laidesnė elektros srovei nei riebalinis audinys (6).

Ultragarsinis tyrimas gali būti naudojamas kūno sudėties pokyčiams stebėti, matuojant poodinių riebalų sluoksnio storį. Poodinių riebalų matavimas ultragarsu gerai koreliuoja su DEXA rezultatais ir yra lengvai bei paprastai atliekamas klinikoje (6).

1.5 Kačių nutukimo gydymas

Naminių kačių nutukimo dažnis ir neigiamas poveikis sveikatai rodo, kad prevencija ir gydymas yra labai svarbūs siekiant išlaikyti optimalią kačių sveikatą ir gerovę (6). Svarbiausia svorio mažinimo plano dalis – tai su maistu suvartojamos energijos ribojimas, kad būtų pasiektas neigiamas energijos balansas (39). Kuomet katėms yra diagnozuojamas antsvoris arba nutukimas, gali būti taikomas kalorijų ribojimas sudarant planą svorio mažinimui. Pirmiausia yra apskaičiuojamas paros energijos poreikis, atsižvelgiant į katės gyvenimo būdą, aktyvumą ir kastraciją (1 lentelė) (40).

1 lentelė. Paros energijos poreikis katėms remiantis lygtimis, sudarytomis atsižvelgus į katės gyvenimo

būdą ir lytinį aktyvumą. D – diena; ME – metabolizuojama energija; BW – kūno svoris, kg; MER – paros energijos poreikis (40).

Katės gyvenimo etapas MER (kcal ME/D) Aktyvi nekastruota 1,4*(30*BW+70) Aktyvi kastruota 1,2*(30*BW+70) Neaktyvi kastruota 1,0*(30*BW+70) Linkusi tukti 0,9*(30*BW+70)

Apskaičiavus MER, dienos kalorijos turėtų sudaryti 60-70 proc. apskaičiuotos vertės, kad būtų pasiektas saugus svorio mažinimo greitis. Katėms, kurioms nutukimo gydymui taikomas kalorijų ribojimas, kyla rizika kepenų lipidozės išsivystymui, nes riebalai ima kauptis kepenyse, todėl veterinarijos gydytojai renkasi atsargesnį pašaro normavimą, skirdami 70 proc. pašaro nuo paros energijos poreikio normos. Kas mėnesį atliekant pakartotinius gyvūno sveikatos patikrinimus, bus galimybė prireikus pakoreguoti svorio mažinimo protokolą, bei tai padės išlaikyti savininko motyvaciją (40). Svorio mažinimas katėms turėtų siekti 0,5–2 proc. sumažėjusio svorio nuo pradinio kūno svorio per savaitę, todėl numatoma 24–60 savaičių idealaus kūno svorio pasiekimo trukmė katėms, kurioms reikia numesti 3 kg (36).

Kai bus apribota pašaro dienos norma, visos maistinės medžiagos taip pat bus ribojamos, todėl gali atsirasti jų deficitas. Pašarai pritaikyti svorio mažinimi paprastai yra subalansuoti taip, kad būtų užtikrintas pakankamas pagrindinių maistinių medžiagų suvartojimas nepaisant energijos apribojimų.

17

Šie pašarai turi didesnį kiekį maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai ir skaidulinės medžiagos ir mažesnį kiekį riebalų bei mažesnį ar vidutinį kiekį angliavandenių (36). Didelis baltymų kiekis ypač svarbus, nes sumažina liesos kūno masės praradimą ir gali padidinti sotumo jausmą (41). Konservų ar išmirkyto sauso pašaro naudojimas gali suteikti sotumo pranašumą, palyginti su sausu pašaru, dėl padidėjusio skrandžio užpildymo (40).

Nutukimo atveju padidėja uždegimo mediatorių, atsirandančių iš riebalinio audinio, gamyba. Tai apima ir adipokinus, gautus iš adipocitų, ir citokinus, kuriuos gamina makrofagai. Dietos, praturtintos polinesočiosiomis omega-3 riebalų rūgštimis, gali kontroliuot lipidų uždegimo mediatorius (40).

Atliktas tyrimas su kačių patinais ir patelėmis parodė, kad katės, po kastracijos maitinamos izoflavonų papildais, turėjo mažiau kūno riebalų ir daugiau raumeninio audinio nei kontrolinės grupės katės. Kito tyrimo rezultatai pardė, kad papildomai vartojant karnitiną, antsvorio turinčios katės sunaudojo daugiau energijos, buvo labiau motyvuotos žaisti (14).

Taip pat įrodyta, kad mažos estradiolio dozės (0,5 µg katei) antsvorio turinčioms kastruotoms kačių patelėms ir patinams žymiai sumažina pašaro suvartojimą (22).

Vien tik kalorijų apribojimas dažnu atveju nėra pakankamas. Fizinio aktyvumo didinimas yra naudinga papildoma priemonė mažinant gyvūno svorį. Skatinti kačių aktyvumą galima naudojant įvairius katėms skirtus žaislus, lazerius bei šėrimo žaislus. Šeimininkai turėtų skatinti katės fizinę veiklą tuo paros metu kai ji yra aktyviausia – tai yra anksti ryte ir vėlai vakare (41). Katę reikėtų reguliariai sverti ir atitinkamai koreguoti šėrimą, norint pasiekti sėkmingų rezultatų (4,32).

1.6 Kačių nutukimo prevencinės priemonės

Nutukimo prevencija priklauso nuo susijusių rizikos veiksnių supratimo ir tinkamo jų valdymo (7). Šeimininkai, nuo ankstyvo katės amžiaus, turėtų ypač rūpintis, kad neperšertų savo augintinio ir laikytis šėrimo nurodymų. Jauni kačiukai gali būti linkę persivalgyti, nes jų sotumo jausmo mechanizmai dar gali būti nepilnai išsivystę (2). Ypač didelis dėmesys mitybai turi būti skiriamas po kastracijos, kuomet išauga gyvūno apetitas. Katėms, po kastracijos, reikėtų duoti mažesnį pašaro kiekį nei buvo duodama prieš kastraciją (4). Pagal AAHA rekomendacijas, jei augančio kačiuko BCS yra aukštesnis nei idealus, reiktų pereiti prie mažiau kaloringo pašaro, pašalinti kitus kalorijų šaltinius ir praturtinti aplinką dirgikliais, skatinančias fizinę veiklą (42).

Jei katė yra šeriama sausu pašaru, svarbu atkreipti dėmesį į katei duodamo sauso pašaro kiekį, kad nebūtų viršytas paros energijos poreikis. Nors matavimo indeliai galėtų būti paprasčiausias metodas porcijų normavimui, tačiau jie nėra pakankamai tikslūs, ypač matuojant mažas porcijas, todėl gyvūnas gali būti peršeriamas. To galima išvengti pasveriant porcijas elektoninėmis svarstyklėmis (28).

18

Reguliarus fizinis krūvis gyvūnui ir kita veikla gali padėti išvengti nutukimo atsiradimo. Kačių augintojams svarbu rasti bendravimo būdų, kurie nebūtų susiję su šėrimu, pavyzdžiui, pasitelkiant įvairias dresavimo ir žaidimų formas, ypač jei jų katės neišleidžiamos į lauką. Taip pat galima pasitelkti specialius maitinimo prietaisus, kurie leidžia gyvūnui daugiau laiko užsiimti ėdimu, negaunant daugiau pašaro (4).

Paparastai, veterinarijos gydytojai nėra linkę aptarti katės svorio su augintinių šeimininkais. Tai gali būti dėl to, kad veterinarijos gydytojai baiminasi, kad gali įžeisti gyvūno šeimininką, ypač tada jei jis pats turi antsvorio (33). Taip pat, dažnu atveju, veterinarijos gydytojai vengia įrašyti antsvorio ar nutukimo diagnozę į ligos istoriją. Duomenys, surinkti iš 52 veterinarijos klinikų JAV parodė, kad kačių antsvorio diagnozė į ligos istoriją yra įrašoma tik 3,2 proc., o nutukimo diagnozė – 21,5 proc. atvejų (2). Kadangi, nemaža dalis kačių šeimininkų nesugeba nustatyti, kad jų augintiniai turi antsvorio arba yra nutukę, todėl veterinarijos gydytojams tenka svarbus vaidmuo pabrėžiant problemą, kai gyvūnai atvežami į kliniką vakcinacijai ar sveikatos patikrinimui (4).

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Siekiant nustatyti kačių nutukimo priežastis bei antsvorį turinčioms ir nutukusioms katėms dažniausiai pasitakančius susirgimus, buvo atliktas tyrimas X ir Y veterinarijos klinikose, Kauno mieste. Tyrimas atliktas 2020 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais. Iš viso buvo tirta 30 atsitiktinai pasirinktų kačių atvestų į kliniką. Tyrimas atliktas prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.

Pirmiausia katės buvo pasveriamos, tuomet įvertinama jų kūno kondicija penkiabalėje sistemoje, apžiūrėjus gyvūną vizualiai bei palpuojant pilvą, juosmenį ir šonkaulius. Buvo pasirinktos tokios balų reikšmės: 1 – sulysęs, 2 – plonas, 3 – vidutinio sudėjimo, 4 – turintis antvorio, 5 – nutukęs (2 lentelė). Katei stovint ant lygaus paviršiaus buvo pamatuota krūtinės apimtis ties 9 šonkauliu (cm) – RB, bei išmatuotas atstumas nuo kairės kojos kelio girnelės iki kulnakaulio (cm) - LIM. Šie matavimai buvo įrašyti į formulę: BMI=((RB/0,7067–LIM)/0,9156) –LIM ir gautas kūno riebalų kiekis procentais.

2 lentelė. Kačių kūno kondicijos įvertinimas penkiabalėje sistemoje (43) BCS 1:

- šonkauliai, juosmens slanksteliai, dubens kaulai gerai matomi ir jaučiami

- neužčiuopiamas riebalinis audinys palpuojant nugarą ir šonkaulius

- žiūrin iš šono pilvo siena stipriai įgaubta - žiūrint iš viršaus matoma stipriai išreikšta smėlio laikrodžio forma

BCS 2:

- šonkauliai jaučiami lengvai palpuojant, gali būti matomi vizualiai

- jaučiamas minimalus riebalų kiekis ties šonkauliais, nugara ir uodegos pagrindu - žiūrint iš šono pilvas šiek tiek įgaubtas

BCS 3:

- šonkauliai ir stuburas jaučiami palpuojant su lengvu spaudimu, bet vizualiai

nematomi

- geras raumenų tonusas

- nežymi smėlio laikrodžio forma žiūrint iš viršaus

20

BCS 4:

- šonkauliai palpuojant sunkiai užčiuopiami

- pilvas neįgaubtas

- žiūrint iš viršaus nestebima smėlio laikrodžio forma

BCS 5:

- šonkauliai ir stuburas palpuojant

nejaučiami dėl didelio riebalinio sluoksnio - riebalinis audinys stebimas juosmens srityje, nugaroje, uodegos pagrinde - pilvas išgaubtas

- nugara stipriai praplatėjusi

Klinikoje iš kačių šeimininkų buvo surinkta informacija apie jų augintinių lytį, amžių, veislę, atliktą katės kastraciją, mitybą, gyvenimo būdą, bei aplinką. Pagal gautus duomenis katės buvo suskirstytos į grupes (1 pav.). Taip pat, atsižvelgus į katėms nustatytą kūno kondicijos balą jos buvo suskirstytos į dvi grupes – sveikas (2 ir 3 balai) ir turinčias antsvorį/nutukusias (4 ir 5 balai).

1 pav. Tiriamų kačių grupavimas Tiriamos katės (n=30) Amžius 2-4m. 5-9 m. 10 ir > m. Lytis Patelė Patinas Veislė Veislinės Mišrūnės Kastracija Kastruotos Nekastruotos Duodamo pašaro klasė Superpremium Ekonominė Pašaro normavimas Normuojamas Nenormuojamas Galimybė išeiti į lauką Išeina Neišeina Kitų kačių/šunų laikymas

Yra kitų gyvūnų Nėra kitų gyvūnų

21

2.1 Statistinė analizė

Gauti tyrimų rezultatai buvo analizuojami naudojantis MS Excel’16 programair atliktas grafinis duomenų atvaizdavimas.Tarp grupinių skirtumų patikimumas buvo įvertintas naudojant TTEST

funkciją. Pasikliautinis intervalas apskaičiuotas pagal Wilson‘ą. Duomenų pasiskirstymas grupėse buvo nustatomas apskaičiuojant chi kvadrato kriterijų (x²).Veiksnių įtaka nustatyta atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę (one-way ANOVA), bei buvo įvertintas tarp grupinių skirtumų patikimumas. Rezultatai laikyti statistiškai patikimi, kai p<0,05.

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tyrime dalyvavusių kačių svorio, kūno kondicijos ir kūno riebalų kiekio

įvertinimo analizė

Iš 30 tyrime dalyvavusių kačių didesnę dalį (53,3 proc.) sudarė sveikos katės (95 proc. CI 36,1-69,8). Sveikoms katėms priskiriamos tos, kurių nustatytas kūno kondicijos balas 2 arba 3. Turinčios antsvorio katės buvo įvertintos 4 balais, o nutukusios – 5 balais ir kartu sudarė 46,7 proc. visų tirtų kačių (95 proc. CI 30,2-63,9). 1 paveiksle matome, kad daugiausia kačių (44 proc.) buvo įvertinta 3 kūno kondicijos balais (95 proc. CI 27,4-60,8). 33 proc. kačių turėjo antsvorį ir buvo įvertintos 4 kūno kondicijos balais (95 proc. CI 19,2-51,2). 13 proc. kačių buvo nutukusios ir įvertintos 5 balais (95 proc. CI 5,3-29,7), o mažiausiai tyrime dalyvavo lieso sudėjimo kačių, jos sudarė tik 10 proc. (95 proc. CI 3,5-25,6).

2 pav. Kačių pasiskirstymas pagal nustatytą kūno kondicijos balą

2 paveiksle pavaizduota kaip kinta kūno riebalų kiekio vidurkis, priklausomai nuo katei priskirto kūno kondicijos balo. Kuo didesnis kūno kondicijos balas buvo priskirtas katėms, tuo didesnis tos grupės kačių kūno riebalų kiekio vidurkis.

10%

44% 33%

13%

Liesos katės (2 balai) Normalaus sudėjimo katės (3 balai) Antsvorį turinčios katės (4 balai) Nutukusios katės (5 balai)

23

3 pav. Kačių kūno riebalų kiekio vidurkių pasiskirstymas pagal kūno kondicijos balą

Bendrai, sveikų kačių kūno riebalų vidurkis yra 18,03 proc., o antsvorio problemų turinčių kačių – 28,7 proc. Nutukusių ir antsvorio turinčių kačių kūno riebalų vidurkis yra 10,67 proc. didesnis nei sveikų kačių (p<0,001).

3 paveiksle pavaizduota kaip kinta kačių svorio vidurkis, priklausomai nuo katei priskirto kūno kondicijos balo. Kuo didesnis kūno kondicijos balas, tuo didesnis tos grupės kačių kūno svorio vidurkis.

4 pav. Kačių svorio vidurkių pasiskirstymas pagal kūno kondicijos balą

14,25 18,9 26,67 33,67 0 5 10 15 20 25 30 35 40 2 3 4 5 K ač ių kūno r ie ba lų kie kio vidur kis, proc .

Kūno kondicijos balas

3,63 3,79 5,74 7,5 0 1 2 3 4 5 6 7 8 2 3 4 5 Kūno svor io vi durkis, kg

24

Sveikų kačių svorio vidurkis yra 3,79 kg, o antsvorio problemų turinčių kačių svorio vidurkis - 6,2 kg ± 0,53 kg, kuris yra 2,41 kg didesnis nei sveikų kačių (p<0,001).

3.2 Šeimininkų apklausos rezultatų analizė

Tyrime dalyvausių 30 kačių buvo susikirstytos į tris amžiaus grupes (2 pav.). Pirmai amžiaus grupei priskirtos 2-4 metų amžiaus jaunos katės, kurios sudarė 33,3 proc. (95 proc. CI 19,2-51,2). Iš šios grupės 40 proc. buvo sveikos, o 60 proc. turėjo antsvorį/buvo nutukusios. Antrai grupei buvo priskirtos 5-9 metų, vidutinio amžiaus katės, kurios sudarė 46,7 proc. (95 proc. CI 30,2-63,9) visų kačių. Iš vidutinio amžiaus kačių sveikos ir turinčios antsvorio problemą katės sudarė po 50 proc. Trečiai grupei priskirtos 10 metų ir vyresnės katės, kurios sudarė 20 proc. (95 proc. CI 9,5-37,3)visų tirtų kačių. Šios grupės katės sveikos ir turėjusios antsvorio/nutukusios taip pat pasisikirstė po 50 proc.

Šie duomenys pasiskirstę statistiškai nereikšmingai (χ2=0,27, df=2, p=0,8747).

Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę buvo nustatyta, kad kačių amžius neturėjo įtakos antsvorio/nutukimo atsiradimui ir ji buvo statistiškai nereikšminga (p=0,7190).

5 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 3.2.2 Kačių lyties įtaka antsvoriui ir nutukimui

Iš tiriamų kačių patinai ir patelės sudarė po 50 proc (95 proc. CI 33,1-66,9). Nutukusių patinų buvo daugiau nei patelių (3 pav). Iš patinų 66,7 proc. (95 proc. CI 41,7-84,8) arba 10 kačių turėjo antsvorio

6 7 3 4 7 3 0 1 2 3 4 5 6 7 8

2-4 m. amžiaus katės 5-9 m. amžiaus katės 10 ir > m. amžiaus katės

Ka

čių

ska

ičius

25

arba buvo nutukę, o sveiki patinai sudarė 33,3 proc. (95 proc. CI 15,2-58,3). Iš patelių nutukusios/turinčios antsvorį buvo 4 katės ir sudarė 26,7 proc. (95 proc. CI 11-52), o sveikų patelių buvo 11 ir jos sudarė 73,3 proc. (95 proc. CI 48,1-89,1).

Nustatyta, kad sveikų ir nutukusių/turinčių antsvorį kačių pasiskirstymas pagal lytį buvo statistiškai reikšmingas (χ2=4,93, df=1, p=0,026).

Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę buvo nustatyta, kad kačių lytis turėjo 18,76 proc. įtakos antsvorio išsivystymui ir ši įtaka buvo statistiškai reikšminga (p=0,0168).

6 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal lytį

3.2.3 Kačių veislės įtaka antsvoriui ir nutukimui

Iš tiriamųjų kačių mišrūnai sudarė 60 proc., arba 18 kačių (95 proc. CI 42,3-75,4). Veislinės katės sudarė 40 proc. (95 proc. CI 24,6-57,7), arba 12 kačių. 4 paveiksle vaizduojama, kad iš mišrūnių kačių sveikos sudarė 44,4 proc. (95 proc. CI 24,6-66,3), o iš veislinių kačių sveikos sudarė 66,7 proc. (95 proc. CI 39,1-86,2). Antsvorio turinčių arba nutukusių mišrūnių kačių buvo 55,6 proc. (95 proc. CI 33,7-75,4), o veislinių – tik 33,3 proc. (95 proc. CI 13,8-60,9).

Kačių pasiskirstymas pagal veislę yra statistiškai nereikšmingas (χ2=1,43, df = 1, p= 0,232). Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę buvo nustatyta, kad veislė neturėjo įtakos kūno masės indeksui ir ji buvo statistiškai nereikšminga (p=0,3098).

11 5 4 10 0 2 4 6 8 10 12 Patelės Patinai Ka čių ska ičius

26

7 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal veislę

3.2.4 Kačių kastracijos įtaka antsvoriui ir nutukimui

5 paveiksle matome, kad kastruotų kačių buvo 4 kartus daugiau nei nekastruotų. Iš viso kastruotos buvo 24 katės ir sudarė 80 proc. (95 proc. CI 62,7-90,5), o nekastruotos buvo tik 6 katės ir sudarė 20 proc.(95 proc. CI 9,5-37,3) tyrime dalyvavusių kačių. Iš kačių, kurioms buvo atlikta kastracija problemų su antsvoriu turėjo 54,2 proc. (95 proc. CI 35,1-72,1), o sveikos kastruotos katės sudarė 45,8 proc.(95 proc. CI 27,9-64,9). Nekastruotų kačių grupėje nutukusios katės sudarė tik 8,7 proc. (95 proc. CI 3-56,4), o sveikos – 83,3 proc. (95 proc. CI 43,7-97).

Apskaičiuota, jog ryšys tarp kastracijos ir antsvorio/nutukimo yra statistiškai nereikšmingas (χ2=2,71, df=1, p=0,0996).

Vertinant kastracijos įtaką kačių nutukimui, atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę nustatyta, kad ši procedūra turėjo 17,55 proc, įtakos kačių antsvorio/nutukimo atsiradimui. Ši įtaka statistiškai reikšminga (p=0,0212). 8 8 10 4 0 2 4 6 8 10 12 Mišrūnės Veislinės K ač ių ska ič ius

27

8 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal atliktą kastraciją 3.2.5 Kačių mitybos įtaka antsvoriui ir nutukimui

Tyrime dalyvavusios katės buvo paskirstytos į dvi grupes, pagal joms duodamą pašarą – ekonominės klasės arba superpremium klasės. Turėjusios antsvorį/nutukusios ir sveikos katės šeriamos superpremium klasės pašaru sudarė po 50 proc. (95 proc. CI 29,9-70,1). Ekonominės klasės pašaru šeriamos sveikos katės sudarė 60 proc. (95 proc. CI 31,3-83,2), o turėjusios antsvorio problemą sudarė 40 proc. (95 proc. CI 16,8-68,7).

Kačių pasisikirstymas pagal duodamo pašaro klasę buvo statistiškai nereikšmingas (χ2=0,27, df=1, p=0,6048).

Vertinant duodamo pašaro įtaką kačių nutukimui, atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę nustatyta, kad pašaro klasė neturėjo įtakos kačių antsvorio/nutukimo atsiradimui. Ši įtaka statistiškai nereikšminga (p=0,3775). 11 5 13 1 0 2 4 6 8 10 12 14

Kastruotos katės Nekastruotos katės

K ač ių ska ič ius

28

9 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal duodamą pašarą

Taip pat katės buvo suskirstytos ir pagal tai ar šeimininkai joms normuoja duodamą pašaro kiekį. Atsakymų rezultatai pasiskirstė panašiai. 14 šeimininkų arba 46,7 proc.(95 proc. CI 30,2-63,9) atsakė, kad pašarą normuoja, o 16 arba 53,3 proc. (95 proc. CI 36,1-69,8) šeimininkų pašaro savo katei nenormuoja (7 pav.). Iš kačių, kurioms pašaras buvo normuojamas, nutukimas/antsvoris pasireiškė 42,9 proc.(95 proc. CI 21,4-67,4) kačių, o sveikos katės sudarė 57,1 proc. (95 proc. CI 32,6-78,6). Iš kačių kurioms pašaras nebuvo normuojamas tiek sveikos tiek turinčios antsvorį/nutukimą katės sudarė po 50 proc.(95 proc. CI 28-72).

Šie duomenys buvo pasiskirstę statistiškai nereikšmingai (χ2=1,15, df=1, p=0,6956).

Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę nustatyta, kad pašaro normavimas neturėjo įtakos kačių kūno masės indeksui. Ši įtaka statistiškai nereikšminga (p=0,4047).

6 10 4 10 0 2 4 6 8 10 12

Ekonominės klasės pašaras Superpremium klasės pašaras

K ač ių ska ič ius

29

10 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal pašaro normavimą 3.2.6 Aplinkos veiksnių įtaka antsvoriui ir nutukimui

40 proc.(95 proc. CI 24,6-57,7) arba 12 tiriamų kačių šeimininkų teigė, kad jų katė yra išleidžiama į lauką, o 60 proc. (95 proc. CI 42,3-75,4) arba 18 šeimininkų atsakė, kad jų augintinė į lauką nėra išleidžiama (8 pav.). Iš tos grupės kačių, kurios turėjo galimybę išeiti į lauką 58,3 proc. (95 proc. CI 32-80,7) buvo sveikos, o 41,7 proc. (95 proc. CI 19,3-68,1) turėjo antsvorį arba buvo nutukusios. Iš kačių grupės, kurios neišeina į lauką tiek sveikos tiek turinčios antsvorį/nutukusios sudarė po 50 proc.(95 proc. CI 29-71).

Ryšys tarp galimybės išeiti į lauką ir antsvorio bei nutukimo yra statistiškai nereikšmingas (χ2=0,2, df=1, p=0,654).

Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę nustatyta, kad galimybė katei išeiti į lauką neturėjo įtakos kūno masės indeksui. Ši įtaka statistiškai nereikšminga (p=0,6728).

8 8 6 8 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Normuojamas pašaras Nenormuojamas pašaras

Ka

čių

ska

ičius

30

11 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal galimybę išeiti į lauką

Taip pat šeimininkai buvo apklausti ar jų katės gyvenamojoje aplinkoje yra kitų kačių ar šunų. 43,3 proc. (95 proc. CI 36,1-69,8) atsakė, kad yra, o 56,7 proc. (95 proc. CI 30,2-63,9) atsakė, kad jų katė laikoma be kitų gyvūnų (9 pav.). Iš tos grupės kačių, kurios yra laikomos su kitais gyvūnais, nutukusios arba turėjusios antsvorį sudarė tik 15,4 proc. (95 proc. CI 14,2-55,6), o sveikos sudarė 84,6 proc. (95 proc. CI 44,4-85,8). Tos katės, kurių gyvenamojoje aplinkoje nėra kitų gyvūnų ir kurios buvo nutukusios/turėjo antsvorio sudarė 70,6 proc. (95 proc. CI 60,1-96), o sveikos 29,4 proc. (95 proc. CI 4-39,9) šios grupės kačių.

Nustatyta, kad šie duomenys pasiskirstę statistiškai reikšmingai (χ2=9,02, df = 1, p= 0,003). Atlikus vienfaktorinę dispersinę analizę nustatyta, kad kačių laikymas be kitų šunų ar kačių turėjo 26,68 proc., įtakos antsvorio/nutukimo atsiradimui. Ši įtaka statistiškai reikšminga (p=0,0034).

7 9 5 9 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Išeina į lauką Neišeina į lauką

K ač ių ska ič ius

31

12 pav. Tiriamų kačių pasiskirstymas pagal tai, ar kartu yra laikoma kitų šunų/kačių 3.2.7 Ligų pasireiškimas antsvorio turinčioms ar nutukusioms katėms

Antsvorio turinčių/nutukusių kačių grupėje (n= 14) sveikatos sutrikimų turėjo 9 katės arba 64,3 proc.(95 proc. CI 38,8-83,7). 10 paveiksle stebima, jog dažniausiai katėms pasireiškė šlapimo sistemos ligos (36 proc.), rečiau – odos ligos ir cukrinis diabetas (po 14 proc.).

13 pav. Turinčių antsvorį/nutukusių tiriamųjų kačių pasisikirstymas pagal turimus sveikatos sutrikimus

11 2 5 12 0 2 4 6 8 10 12 14

Yra kitų gyvūnų Nėra kitų gyvūnų

K ač ių ska ič ius

Sveikos Turinčios antsvorį/nutukusios

36%

14% 14%

36%

Šlapimo sistemos ligos Odos ligos

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime buvo analizuojama įvairių veiksnių įtaka kačių nutukimui. Iš 30 tyrime dalyvavusių kačių beveik pusė turėjo problemų su antsvoriu ar buvo nutukusios. Pagal atliktus epidemiologinius tyrimus literatūroje nurodoma, kad išsivysčiusiose šalyse tai viena iš didžiausių kačių sveikatos problemų (2). Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nutukusios ar antsvorio turinčios katės sudaro 39-52 proc. (17), Amerikoje, pagal APOP 2018 m. duomenis tokių kačių dar daugiau - 59,3 proc. Taigi, šiame tyrime kačių nutukimo problemos paplitimas yra panašus į kitų užsienio šalių.

Pagal amžių, tyrime dalyvavusios katės buvo suskirstytos į tris grupes: jaunas, vidutinio amžiaus ir vyresnes. Visose trijose grupėse sveikos ir antsvorio turinčios ar nutukusios katės pasisikirstė beveik po lygiai ir amžiaus įtaka nutukimui nebuvo nustatyta. Taigi, kitų mokslininkų hipotezė, kad į nutukimą yra linkusios vidutinio amžiaus katės, šiame tyrime nepasitvirtino (6).

Analizuojant tyrime dalyvavusių kačių duomenis, pastebėta, kad nutukusių patinų yra daugiau nei patelių ir atlikus duomenų analizę, buvo nustatyta, kad lytis turi įtakos nutukimo atsiradimui. Gauti rezultatai atitinka mokslininkų gautus rezultatus, kad kačių patinai yra labiau linkę tukti nei patelės (3,17).

Australijoje atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, kad miršūnės katės yra labiau linkusios tukti nei veislinės (20). Šio tyrimo metu, antsvorio problemų turinčių mišrūnių kačių buvo daugiau nei veislinių, tačiau atlikus duomenų analizę, veislės įtaka nutukimui nebuvo nustatyta. Taip pat, kai kurių mokslininkų tyrimuose nebuvo patvirtinta, kad veislė yra statistiškai reikšmingas nutukimo rizikos veiksnys (17).

Šiame tyrime buvo nustatyta, kad kastracija turi įtakos nutukimo ir antsvorio atsiradimui ir gauti rezultatai patvirtina daugelio mokslinių tyrimų gautas išvadas, kad kastruotos katės turi didelę riziką nutukti (17,22,27).

Vertinant mitybos įtaką nutukimui buvo įvertinta duodamo pašaro klasės ir pašaro normavimo įtaka nutukimui. Prancūzijoje atlikto mokslinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad katės šėrimas premium klasės ir gydomuoju pašaru turi įtakos nutukimo atsiradimui dėl jo didesnės energinės vertės (21). Kito mokslininko atliktas tyrimas parodė, kad pašaro normavimas porciją padalinant į kelias dalis turi įtakos nutukimo atsiradimui (31). Šiame tyrime šių dviejų veiksnių įtaka nutukimui nebuvo nustatyta, galimai dėl to, kad net jei katės yra šeriamos aukštos klasės pašaru ir pašaras yra duodamas „iki soties“, bet jei katė neviršys paros energijos normos, nesusidarys teigiamas energijos balansas ir ji nebus linkusi į nutukimą.

Taip pat buvo nagrinėta dviejų aplinkos veiksnių įtaka nutukimui, tai – katės laikymas be kitų kačių ar šunų gyvenamojoje aplinkoje bei katės laikymas neišleidžiant į lauką. Šiame tyrime buvo patvirtinta

33

mokslininkų iškelta hipotezė, kad katės laikomos po vieną bus labiau linkusios į nutukimą, dėl to, kad šios katės išeikovoja mažiau energijos (29). Tačiau, katės laikymas neišleidžiant jos į lauką šiame tyrime reikšmingos įtakos nutukimui neturėjo, nors kai kuriuose mokslininkų tyrimuose ši įtaka yra pastebėta (20,28). Mano nuomone, katės laikymas be kitų gyvūnų turėjo didžiausią įtaką nutukimo vystymuisi, nes kuomet katė namuose yra laikoma ne viena, ji išeikvoja daugiau energijos žaisdama, kovodama su kitais augintiniais ir ši fizinė veikla yra intensyvesnė nei pasivaikščiojimas lauke.

Antsvorio ir nutukimo neigiamą poveikį sveikatai pastebėjo ir aprašė daugelis mokslininkų. Dažniausiai yra įvardinamos šlapimo sistemos ligos, odos ligos, osteoartritas, cukrinis diabetas (3,6,34,37). Atliktame tyrime vertinant ligų pasireiškimą tarp nutukusių ir antsvorio turinčių kačių, buvo nustatyta, kad sveikatos sutrikimų turėjo 64,3 proc. kačių. Joms pasireiškė šlapimo sistemos ligos, cukrinis diabetas ir nealerginės odos ligos.

34

IŠVADOS

1. Iš 30 tirtų kačių 3 buvo įvertintos 2 kūno kondicijos balais, 13 kačių – 3 kūno kondicijos balais, 10 kačių – 4 kūno kondicijos balais ir 4 katės – 5 kūno kondicijos balais. 2 ir 3 balais įvertintos katės buvo priskirtos sveikoms katėms ir jų svorio vidurkis buvo 3,79 kg. 4 ir 5 balais įvertintos katės buvo priskirtos antsvorio turinčioms/nutukusioms katėms ir jų svorio vidurkis buvo 6,2 kg.

2. Veiksniai, kurie turėjo statistiškai reikšmingos įtakos kačių nutukimui buvo: lytis (18,76 proc.), atlikta kastracija (17,55 proc.) bei kačių laikymas su kitais šunimis ar katėmis (26,68 proc.). Amžius, veislė, katės laikymas neišleidžiant į lauką bei pašaro klasė ir pašaro normavimas šiame tyrime reikšmingos įtakos kačių nutukimui neturėjo.

3. Iš 14 antsvorio turinčių ir nutukusių kačių sveikatos sutrikimų turėjo 9 katės. Dažniausiai antsvorio problemų turinčioms katėms pasireiškė šlapimo takų ligos, rečiau – nealerginės odos ligos ir cukrinis diabetas.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Wall M., Cave N. J., Vallee E. Owner and cat-related risk factors for feline overweight or obesity. Frontiers in Veterinary Science, 2019; 6(266). doi: 10.3389/fvets.2019.00266

2. Rowe E. C., Browne W. J., Casey R. A., Gruffydd-Jones T. J., Murray J. K. Early-life risk factors identified for owner-reported feline overweight and obesity at around two years of age. Preventive Veterinary Medicine, 2017; 143: 39-48.

3. Öhlund M., Palmgren M., Ström Holst B. S. Overweight in adult cats: a cross-sectional study. Acta Veterinaria Scandinavica, 2018; 60(5).

4. Sandoe P., Palmer C., Corr S., Astrup A., Bjornvad C. R. Canine and feline obesity: a One Health perspective. Veterinary Record, 2014; 175(24): 610–616.

5. Saito E. K. Co-morbidity of overweight and obesity in dogs and cats. Veterinary focus, 2014; 24: 24-25

6. Tarkosova D., Story M. M., Rand J. S., Svoboda M. Feline obesity – prevalence, risk factors, pathogenesis, associated conditions and assessment: a review. Veterinarni Medicina, 2016; 61(6): 295– 307.

7. Laflamme D. P. Companion animals symposium: Obesity in dogs and cats: What is wrong with being fat? Journal of Animal Science, 2012; 90(5): 1653-1662

8. Kocabağlı N., Kutay H. C., Dokuzeylül B., Süer İ. N. E., Apt M. The analysis of computer data regarding obesity and associated diseases in cats examined at private veterinary practices. Acta Scientiae Veterinariae, 2017; 45(1506): 1-5.

9. Osto M., Lutz T. A. Translational value of animal models of obesity - Focus on dogs and cats. European Journal of Pharmacology, 2015; 759: 240–252.

10. Clark M., Hoenig M. Metabolic effects of obesity and its interaction with endocrine diseases. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 2016; 46(5): 797–815.

11. Zoran D. L. Obesity in dogs and cats: a metabolic and endocrine disorder. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2010; 40(2): 221-239.

36

12. Teng K. T., McGreevy P. D., Toribio J. A. L. M. L., Raubenheimer D., Kendall K., Dhand N. K. Associations of body condition score with health conditions related to overweight and obesity in cats. Journal of Small Animal Practice, 2018; doi: 10.1111/jsap.12905.

13. Raffan E. The big problem: battling companion animal obesity. Veterinary Record, 2013; 173(12): 287–291.

14. Hamper B. Current topics in canine and feline obesity. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 2016; 46(5): 785–795.

15. Kuryszko J., Sławuta P., Sapikowski G. Secretory function of adipose tissue. Polish Journal of Veterinary Sciences, 2016; 19(2): 441–446.

16. Kil D. Y., Swanson K. S. Endocrinology of obesity. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 2010; 40(2): 205–219.

17. Courcier E. A., Mellor D. J., Pendlebury E., Evans C., Yam P. S. An investigation into the epidemiology of feline obesity in Great Britain: results of a cross-sectional study of 47 companion animal practises. Veterinary Record, 2012; 171(22).

18. Corbee R. J. Obesity in show cats. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition, 2014; 98: 1075-1080.

19. Kienzle E., Moik K. A pilot study of the body weight of pure-bred client-owned adult cats. British Journal of Nutrition, 2011; 106(1): 113-115.

20. Teng K. T., McGreevy P. D., Toribio J.-A. L. M. L., Raubenheimer D., Kendall K., Dhand N. K. Risk factors for underweight and overweight in cats in metropolitan Sydney, Australia. Preventive Veterinary Medicine, 2017; 144: 102–111.

21. Colliard L., Paragon B.-M., Lemuet B., Bénet J.-J., Blanchard G. Prevalence and risk factors of obesity in an urban population of healthy cats. Journal of Feline Medicine and Surgery, 2009; 11(2): 135–140.

22. Larsen J. A. Risk of obesity in the neutered cat. Journal of Feline Medicine and Surgery, 2017; 19(8): 779–783.

23. Backus R., Wara A. Development of obesity mechanisms and physiology. Veterinary Clinics: Small Animal Practice, 2016; 46(5): 773-784.

37

24. Belsito K. R., Vester B. M., Keel T., Graves T. K., Swanson K. S. Impact of ovariohysterectomy and food intake on body composition, physical activity, and adipose gene expression in cats. Journal of Animal Science, 2009; 87(2): 594-602.

25. Wei A., Fascetti A. J., Kim K., Lee A., Graham J. L., Havel P. J., Ramsey J. J. Early effects of neutering on energy expenditure in adult male cats. PLoS ONE, 2014; 9(2), e89557. doi:10.1371/journal.pone.0089557.

26. Alexander L. G., Salt C., Thomas G., Butterwick R. Effects of neutering on food intake, body weight and body composition in growing female kittens. British Journal of Nutrition, 2011; 106: 19-23.

27. Mitsuhashi Y., Chamberlin A. J., Bigley K. E., Bauer J. E. Maintenance energy requirement determination of cats after spaying. British Journal of Nutrition, 2011; 106: 135-138.

28. Rowe E., Browne W., Casey R., Gruffydd-Jones T., Murray J. Risk factors identified for owner-reported feline obesity at around one year of age: Dry diet and indoor lifestyle. Preventive Veterinary Medicine, 2015; 121(3–4): 273–281.

29. Levine E. D., Erb H. N., Schoenherr B., Houpt K. A. Owner’s perception of changes in behaviors associated with dieting in fat cats. Journal of Veterinary Behavior: Clinical Applications and Research, 2016; 11: 37-41.

30. Verbrugghe A., Hesta M., Daminet S., Janssens G. P. J. Nutritional modulation of insulin resistance in the true carnivorous cat: A review. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 2012; 52(2): 172-182.

31. Courcier E. A., O’Higgins R., Mellor D. J., Yam P. S. Prevalence and risk factors for feline obesity in a first opinion practice in Glasgow, Scotland. Journal of Feline Medicine and Surgery, 2010; 12(10): 746-753.

32. German A. J. The growing problem of obesity in dogs and cats. The Journal of Nutrition, 2006; 136(7): 1940-1946.

33. German A. J. Style over substance: what can parenting styles tell us about ownership styles and obesity in companion animals? British Journal of Nutrition, 2014; 113(1): 72-77.

34. Weeth L. P. Other risks/possible benefits of obesity. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 2016; 46(5): 843-853.

38

35. Floerchinger A. M., Jackson M. I., Jewell D. E., MacLeay J. M., Hahn K. A., Paetau-Robinson I. Effect of feeding a weight loss food beyond a caloric restriction period on body. Journal of the American Veterinary Medical Association, 2015; 247(4): 365-374.

36. Hoelmkjaer K. M., Bjornvad C. R. Management of obesity in cats. Veterinary Medicine: Research and Reports, 2014; 5: 97-107.

37. Bjornvad C. R., Wiinberg B., Kristensen A. T. Obesity increases initial rate of fibrin formation during blood coagulation in domestic shorthaired cats. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition, 2011; 96(5): 834-841.

38. García-Guasch L., Caro-Vadillo A., Manubens-Grau J., Carretón E., Camacho A. A., Montoya-Alonso J. A. Pulmonary function in obese vs non-obese cats. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2014; 17(6): 494-499.

39. Deng P., Iwazaki E., Suchy S. A., Pallotto M. R., Swanson K. S. Effects of feeding frequency and dietary water content on voluntary physical activity in healthy adult cats. Journal of Animal Science. 2014; 92(3): 1271-1277.

40. Loftus J. P., Wakshlag J. J. Canine and feline obesity: a review of pathophysiology, epidemiology, and clinical management. Veterinary Medicine: Research and Reports, 2014; 6: 49-60.

41. Michel K., Scherk M. From Problem to Success: Feline weight loss programs that work. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2012; 14(5): 327-336.

42. Brooks D., Churchill J., Fein K., Linder D., Michel K. E., Tudor K., Ward E., Witzel A. 2014 AAHA Weight Management Guidelines for Dogs and Cats. Journal of the American Animal Hospital Association. 2014; 50(1): 1-11.

43. Shoveller A. K., DiGennaro J., Lanman C., Spangler D. Trained vs untrained evaluator assessment of body condition score as a predictor of percent body fat in adult cats. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2014; 16(12): 957–965.