GENETINIŲ IR NEGENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA LIETUVOS JUODMARGIŲ VEISLöS KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUI PIENE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Asta Skarupskien÷

GENETINIŲ IR NEGENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA

LIETUVOS JUODMARGIŲ VEISLöS KARVIŲ

PRODUKTYVUMUI IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUI

PIENE

Magistro darbas

Darbo vadovas: Dr. Renata Japertien÷

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Magistro darbas atliktas 2008 – 2011 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje.

Magistro darbą paruoš÷: Asta Skarupskien÷

(parašas)

Magistro darbo vadovas: dr. Renata Japertien÷

(parašas)

Recenzentas:

TURINYS

1. ĮVADAS ...3

2. LITERATŪROS APŽVALGA ...5

2.1. Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių produktyvumas ir SLS piene ...5

2.2. Genetinių veiksnių įtaka karvių produktyvumui ir SLS ...8

2.2.1.Veisl÷s įtaka karvių produktyvumui ir SLS ...8

2.2.2. Buliaus linijos įtaka karvių produktyvumui ir SLS ...9

2.2.3. T÷vo (buliaus) įtaka karvių produktyvumui ir SLS ...12

2.3. Negenetinių veiksnių įtaka karvių pieno produktyvumui ir SLS ...14

2.3.1. Laktacijos įtaka karvių produktyvumui ir SLS ...15

2.3.2. Metų laiko įtaka karvių produktyvumui ir SLS ...22

2.3.3. Ūkio įtaka karvių produktyvumui ir SLS ...24

2.3.4. Karvių reprodukcinių rodiklių įtaka produktyvumui ir SLS ...25

2.3.5. Karvių mitybos įtaka produktyvumui ir SLS ... ... ... ....27

3. Darbo metodika ...28

3.1 TYRIMŲ LAIKAS IR VIETA ... 28

3.2 TYRIMŲ METODAI ...28 4. TYRIMŲ REZULTATAI ...32 5. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...45 6. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...47 7. SUMMARY ...48 8.LITERATŪROS SĄRAŠAS ...50

1. ĮVADAS

Pienin÷ galvijininkyst÷ yra viena iš svarbiausių gyvulininkyst÷s šakų. Iš jos gaunamas biologiškai labai vertingas maisto produktas – pienas. Atskirose šalyse ši šaka vaidina nevienodą vaidmenį. Daugiausia pieno primelžiama Europoje. Čia gaunama 35,9 proc. viso pagaminto pieno. Antroji vieta tenka Amerikos žemynui – 24,3 proc., Azijos žemyne – 14,2 proc., Afrikos – 3,0 proc., Okeanijoje – 3,0 proc.. (Tamošaitis M., 2005).

Daugelyje Europos šalių per pastaruosius keturiasdešimt metų pieno produkcija iš karv÷s padid÷jo daugiau nei dvigubai. Did÷jant produkcijai, daug÷ja sveikatos bei vaisingumo problemų, trump÷ja karvių ilgaamžiškumas (Oltenacu ir kt., 2005).

Lietuvoje pieno ūkis yra viena iš prioritetinių žem÷s ūkio šakų, o galvijininkyst÷ – pagrindin÷ ir svarbiausia gyvulininkyst÷s šaka. Tinkamos gamtin÷s sąlygos ir gyvulių auginimo tradicijos – pagrindin÷s prielaidos galvijininkystei pl÷toti (Lavrinovič ir kt. 2008). Gausiausia pieninių galvijų veisl÷ Lietuvoje yra Lietuvos juodmargiai, kurie sudaro 111675 šalyje veisiamų galvijų (apyskaita Nr. 73., 2011).

Gyvulininkyst÷s produkcija Lietuvos nacionaliniame ūkyje yra labai reikšminga. Kad ji būtų konkurentabili, būtina gerinti gamybos efektyvumą ir produkcijos kokybę. Tai pasiekti galima ilgalaik÷mis, veiksmingomis bei santykinai mažai kaštų reikalaujančiomis veislininkyst÷s priemon÷mis, skirtomis genetiniam gyvulio veislių ir bandų gerinimui. (Petraškien÷ R., Miceikien÷ I., 2005.)

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, privalo gaminti konkurencingus ir saugius vartoti žmon÷ms pieno produktus. Pienas yra vienas vertingiausių ir plačiai vartojamų maisto produktų, tod÷l gerinti pieno kokybę yra pagrindinis uždavinys tiek pieno gamintojams, tiek jo perdirb÷jams.

Reikalavimai žalio pieno gamybai apibr÷žti Europos Sąjungos direktyvoje 92/46/EEB. Direktyvos reikalavimų įgyvendinimas susijęs su žalio pieno kokybe, pertvarkymais fermų patalpose, įrangoje, asmens bei higienos reikalavimuose, superkant žalią pieną bei pienininkyst÷s valdymo sistemoje.

Somatin÷s ląstel÷s piene yra vienas iš rodiklių, pagal kurį nustatoma pieno kokyb÷. Padaug÷jus piene somatinių ląstelių, pablog÷ja technologin÷s pieno savyb÷s: susilpn÷ja rūgimas, pieno rūgšties ir šliužo fermento veikimas, pienas būna ne toks termostabilus. (Tamošaitis M., 2005).

Didelę įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene turi karv÷s amžius ir laktacijos stadijos. Išvystytos pienininkyst÷s šalyse, norint gauti geros kokyb÷s pieną, ypatingas d÷mesys skiriamas karvių amžiui. D÷l intensyvios gyvulių eksploatacijos ir didelio pieno produktyvumo vyresn÷s karv÷s keičiamos jaunomis (Jukna Č., ir kt. 1994, Kenedy B. W.ir kt.1982).

Finansiniai nuostoliai d÷l didelio somatinių ląstelių skaičiaus, kuris susijęs su pieno produkcijos sumaž÷jimu ir pieno kokyb÷s blog÷jimu, yra pagrindin÷ priežastis, skatinanti veterinarijos gydytojus ir veislininkyst÷s specialistus kontroliuoti ir analizuoti šį rodiklį, o taip pat ištirti ir kontroliuoti veiksnius, turinčius įtakos somatinių ląstelių skaičiui karvių piene. (Tamošaitis M., 2005).

Darbo tikslas: ištirti genetinių ir negenetinių veiksnių įtaką Lietuvos juodmargių veislių karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių produktyvumo rodiklius ir somatinių ląstelių skaičių piene.

2. Išanalizuoti genetinių veiksnių įtaką Lietuvos juodmargių karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui.

3. Išanalizuoti negenetinių veiksnių įtaką Lietuvos juodmargių karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Lietuvos juodmargių veisl÷s produktyvumo bei somatinių ląstelių

skaičiaus piene rodikliai

Lietuvos juodmargių veisl÷ buvo kuriama ir gerinama keturis šimtmečius naudojant geriausių pasaulio juodmargių galvijų genetinį potencialą: Olandijos, Danijos, Anglijos, Vokietijos, Švedijos juodmargių, JAV ir Kanados holšteinų. Olandijos juodmargių veisl÷s galvijų Lietuvoje buvo jau XVI – XVII amžiuje. Kiek daugiau Olandijos ir kitų veislių galvijų į Lietuvą prad÷ta įvežti XIX a. viduryje, ypač po baudžiavos panaikinimo (Gaidžiūnien÷, Meškauskien÷, 2007).

Sukūrus vientisą veislininkyst÷s sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendencijas, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius: tinkamumą mechanizuotam melžimui, pieno baltymingumą, pen÷jimosi, m÷sines ir kitas savybes (Jukna, 1998).

2008 m. Lietuvoje buvo 137,7 tūkst. Lietuvos juodmargių karvių, iš jų primelžiama 5867 kg pieno, pieno riebumas – 4,25, baltymingumas – 3,33 proc. (žr. 1 lentelę). Šiuo metu paramai gauti užregistruotas 221 senojo genotipo Lietuvos juodmargis galvijas. (Šileika ir kt., 2009).

1 lentel÷. Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių produktyvumas (www.vic.lt. Prieiga per internetą 2010 m. Spalio 5 d.)

Pieno riebumas Pieno baltymingumas Metai Vidutinis karvių skaičius Pieno kiekis, kg proc. kg proc. kg 2004 142229 5284 4,31 228 3,37 178 2005 151312 5444 4,31 235 3,34 182 2006 154054 5612 4,31 242 3,35 188 2007 137732 5867 4,25 249 3,33 195 2008 131771 5878 4,25 250 3,32 195 2009 110972 6125 4,33 265 3,31 203

Šiuo metu didžiausią Lietuvoje auginamų galvijų dalį sudaro Lietuvos juodmargiai, vienas svarbiausių jų produkcijos rodiklių yra pieno kokyb÷.

Pieno kokyb÷ – tai jo normalios chemin÷s sud÷ties ir būdingų savybių visumos rodiklis. Pieno kokyb÷ skirtinguose dokumentuose apibr÷žiama skirtingai, taip pat nurodomi ir skirtingi rodikliai, nusakantys pieno kokybę. Pieno supirkimo taisykl÷se, patvirtintose Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2001 m. Geguž÷s 9 d. Įsakymu Nr. 146 (Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2003 m. Birželio 20 d. Įsakymo Nr. 3D – 245 redakcija) pieno kokyb÷ nusakoma šiais rodikliais: bendras bakterinis užterštumas, tūkst./ml, somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml, inhibitorin÷s medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra °C.

Somatin÷s ląstel÷s (SLS) – tai kraujo forminiai elementai – daugiausia leukocitai (jie sudaro 80 – 85 proc. bendro somatinių ląstelių kiekio piene) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstel÷s. Somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene priklauso nuo karv÷s sveikatos būkl÷s, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veisl÷s, metų laiko, š÷rimo, laikymo sąlygų (Japertas S., Minkevičius V., 2002).

Somatinių ląstelių kiekio piene rodiklis yra vienas iš svarbiausių pastaruoju metu naudojamų daugelio veislių selekcin÷se programose. Pirmą kartą pieno somatin÷s ląstel÷s aprašytos 1838 metais. V÷liau įvairiais tyrimais buvo įrodyta šių ląstelių svarba gyvulio sveikatai, pieno kokybei bei jo perdirbamosioms savyb÷ms. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno chemin÷ sud÷tis – sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s, kalcio, magnio ir fosforo, d÷l to pieną sunkiau perdirbti, o pieno produktai yra blogesn÷s kokyb÷s. Tyrimais įrodyta, kad d÷l didelio SLS piene, maž÷ja sūrių išeiga (Juozaitien÷ V., Kučinskien÷ J., ir kt. 2004).

Karv÷ nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus (Tamošaitis M., 2005), tod÷l laikymo sąlygos turi didelę įtaką SLS piene (žr. 2 lentelę).

Aukštas SLS piene ir sergamumas mastitu daugiausia siejamas su nepageidautinu aplinkos poveikiu, tačiau genetin÷ įtaka ir genetin÷s variacijos taip pat egzistuoja. Tai yra selekcijos pagrindas (Tamošaitis M., 2005).

Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi š÷rimas. Somatinių SLS piene gali padid÷ti d÷l virškinamojo trakto sutrikimų, atsiradusių d÷l prastos kokyb÷s pašarų ar blogai subalansuotų racionų (Juraitis V., ir kt., 1995; Skimundris, 1993; Stankūnien÷, 2002).

2 lentel÷. Karvių pasiskirstymas pagal somatinių ląstelių skaičių tūkst./ ml. (www.vic.lt Prieiga per internetą 2010 m. Spalio 5 d.) Somatinių ląstelių skaičius piene

=>100 101 – 400 401 – 500 501 – 1000 >1000 M÷nuo karvių skaičius proc. karvių skaičius proc. karvių skaičius proc. karvių skaičius proc. karvių skaičius proc. Iš viso tirta karvių 2008 Spalis 52676 32,2 66844 40,8 7572 4,6 18014 11,0 18608 11,4 163714 Lapkritis 50916 31,8 62502 39,0 7519 4,7 18278 11,4 20887 13,0 160102 Gruodis 43545 28,2 61877 40,1 7762 5,0 18960 12,3 22287 14,4 154431 2009 Sausis 49701 35,5 51677 36,9 6358 4,5 15455 11,0 16959 12,1 140150 Vasaris 46506 35,3 48039 36,4 5992 4,5 14779 11,2 16531 12,5 131847 Kovas 47784 37,0 45794 35,4 5572 4,3 14144 10,9 15912 12,3 129206 Balandis 45352 34,8 46606 35,8 5731 4,4 14789 11,3 17881 13,7 130359 Geguž÷ 35102 26,2 51371 38,4 6837 5,1 17633 13,2 22932 17,1 133875 Birželis 42934 31,3 52552 38,3 6699 4,9 16380 11,9 18697 13,6 137262 Rugpjūtis 35788 25,7 55616 40,0 7312 5,3 18153 13,0 22271 16,0 139140 Rugs÷jis 40562 29,3 55980 40,4 6901 5,0 16527 11,9 18681 13,5 138651 Vidutiniškai 44624 31,5 54442 38,4 6750 4,8 16647 11,7 19241 13,6 141703

2.2. Genetinių veiksnių įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių

skaičiui

Gyvulių savybių formavimasis, jų įvairavimas ir ryškumas priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos sąlygų. N÷ra organizmo be paveldimumo ir kiekvienas organizmas susiformuoja tam tikromis aplinkos sąlygomis. Vienus požymius lemia aplinkos sąlygos, kitus aplinkos sąlygos veikia silpnai arba jie yra tik paveldimi. (Jukna Č. 1998)

Tos pačios veisl÷s, bandos ir net iš tų pačių t÷vų kilę gyvuliai skiriasi, nes jų vystymąsi veikia skirtingos aplinkos sąlygos. Gerai žinoma, kad gyvulio paveld÷tos savyb÷s daug priklauso nuo priežiūros, laikymo sąlygų, š÷rimo. (Jukna Č. 1998)

2.2.1. Veisl÷s įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui

Daugelis veiksnių daro įtaką pieno kiekio, sud÷ties ir kokyb÷s rodikliams bei jų kaitai. Juos galima suskirstyti į genetinius ir negenetinius veiksnius. Lietuvos tyr÷jų (Jukna, Pauliukas 2004; Juozaitien÷., Žakas 2002) duomenimis, juodmargių veislių galvijų (Lietuvos juodmargių, Holšteinų, Vokietijos juodmargių, Danijos juodmargių) įtaka pieno kiekiui ir sud÷čiai yra reikšminga, tačiau somatinių ląstelių skaičiui – nežymi, o Holšteinų kraujo laipsnis dar÷ didelę įtaką SLS piene svyravimui.

Mokslininkų (K. Pauliuką ir kt. 2005 m.) tyrimai (3 lentel÷) parod÷, kad Danijos juodmargių karvių piene riebumas buvo 0,10–0,13 proc., o baltymingumas – 0,06–0,07 proc. mažesni nei Lietuvos ar Vokietijos juodmargių. Iš Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s pieno riebalų gauta 2,0–7,0 kg (arba 0,7–2,4 proc.), pieno baltymų – 3,0–5,0 kg (arba 1,4–2,4 proc.) daugiau nei iš Vokietijos ar Danijos juodmarg÷s karv÷s.

3 lentel÷. Karvių veislių įtaka produktyvumui (pagal K. Pauliuką ir kt. 2005 m.) Vidutinis produktyvumas

pieno riebumas pieno baltymingumas Karvių veisl÷ Karvių

skaičius Pieno kiekis, kg proc. kg proc. kg Lietuvos juodmargių 89 6488 4,53 294,0 3,27 212,0 Vokietijos juodmargių 149 6417 4,56 292,0 3,26 209,0 Danijos juodmargių 8 6473 4,43 287,0 3,20 494,0

Įvairių veislių karvių pieno sud÷tis ir savyb÷s yra skirtingos. Iš pieninių veislių (Holšteinų fryzų, Juodmargių, Cholmogorų, ir kt.) karvių primelžiama daugiau pieno – 3500 – 5500 kg, bet gaunama palyginti nedaug pieno riebalų (3,1 – 3,4 proc.). Džersių veisl÷s karv÷s yra vidutinio produktyvumo (2500 – 3500 kg), bet jų pienas riebus (5,0 – 6,5 proc., net iki 9

proc.) ir baltymingas (3,9 – 4,3 proc.). Mažiausiai pieno primelžiama iš m÷sinių veislių karvių, laikant skirtingose geografin÷se zonose, iš jų primelžiama skirtingas kiekis ir įvairios chemin÷s sud÷ties bei savybių pieno (K. Pauliuką ir kt. 2005).

Tyr÷jų (Pauliukas ir kt., 2005) statistiniai duomenys rodo, kad nuo karv÷s veisl÷s priklauso SLS piene. Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvių piene vidutinis SLS skiriasi labai nežymiai – 2,71 tūkst/cm³. Lietuvos juodmargių karvių piene somatinių ląstelių statistiškai patikimai mažiau negu Danijos žalųjų, Holšteinų piene.

Tamošaitis (2005) išanalizavęs tirtų veislių karvių somatinių ląstelių kiekį piene, nustat÷, kad daugiausia somatinių ląstelių buvo Estijos juodmargių piene – 1042,12±496,51 tūkst./ml; (P>0,05). Žalmargių holšteinų piene somatinių ląstelių vidutiniškai nustatyta 248,64±1080,22 tūkst./cm³. Šis rodiklis statistiškai patikimai mažesnis už Lietuvos žalųjų, Lietuvos ir Vokietijos juodmargių, Airšyrų, žalmargių holšteinų, Vokietijos žalmargių, Švedijos žalmargių, Vietinių š÷mųjų galvijų SLS piene. Ypatingai mažas SLS vidurkis nustatytas m÷sinių Limuzinų veisl÷s karvių piene. Jis tesiekia 129,25±909,31 tūkst./cm³. Tačiau šis rodiklis statistiškai patikimai mažesnis tik už Vokietijos žalmargių ir Švedijos žalmargių karvių SLS piene.

2.2.2. Buliaus linijos įtaka karvių produktyvumui ir somatinių

ląstelių skaičiui

Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos tikslai yra didinti genetiškai sąlygotą jų pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą bei kartu siekti, kad galvijai pakankamai sparčiai augtų, gerai virškintų pašarus, pakankamai ilgai būtų tinkami ūkiškai naudoti, vaisingi ir atsparūs ligoms, gero eksterjero, tvirtos konstitucijos, pakankamai geros būtų morfologin÷s jų tešmens ir melžimo savyb÷s, tvirtos nagos (Juozaitien÷, 2002).

Nuo 1973 m. Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno produktyvumo potencialas didinamas veisiant galvijus linijomis bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesn÷mis, kartu siekiant išvesti naujas, produktyvesnių ir geresn÷mis veislin÷mis savyb÷mis gyvulių linijas (Kuosa, 1980)

Planingai formuoti Lietuvos juodmargių galvijų genealoginę struktūrą ir veisti juos linijomis prad÷ta nuo 1960 m. Vykdant Lietuvos juodmargių veislininkyst÷s 1970 − 1975 m. planą, Lietuvos juodmargiams toliau tobulinti kartu su Gintaro LJ 308 linija buvo parinkta 10 Olandijos juodmargių kilm÷s linijų, kurių pradininkai buvo geriausi Olandijos buliai (Annas Adema 30587, W. Annas Adema 36079, F. Wouter 44116, H.AnnasAdemaA. 37910, Rotterda

Paul 36498, Jelsumer Rudolf Jan 43 42889 ir Adema 25437), įrašyti į Olandijos kilm÷s knygas ir gerinę ne tik Olandijos, bet ir kitų šalių juodmargius galvijus (Kuosa, 1980).

Britanijos fryzų veisl÷s buliai, atsižvelgiant į visas teigiamas šios veisl÷s galvijų savybes, prad÷ti vežti į mūsų respubliką 1978 − 1979 m.. Į Lietuvos gyvulininkyst÷s mokslinio tyrimo instituto Baisogalos eksperimentinį ūkį įvežtos 109 šios veisl÷s telyčios ir 22 buliukai (Zakarauskas, 1987).

Holšteinų veisl÷s buliai iš JAV ir Kanados į Lietuvos veislininkyst÷s įmones prad÷ti vežti 1972 m. Globalin÷ Lietuvos juodmargių bandos holšteinizacija prasid÷jo 1982 m., kai į respubliką buvo prad÷ti importuoti holšteinizuoti Vokietijos juodmargiai. (M. Paleckaitis; A. Masiulien÷, 2002).

Pastarųjų metų genealogin÷se schemose yra daug bulių, pagal motinos veislę skirtinų ne tik Vokietijos juodmargiams, bet ir Danijos, Olandijos, Lietuvos juodmargiams bei Britanijos fryzams (Kuosa, 1980). Taikant masinę selekciją ir naudojant giminingų veislių genetinį potencialą, min÷tų veislių bulius ir jų palikuonis, Lietuvos juodmargių galvijų populiacijoje padaug÷jo Olandijos, Britanijos ir holšteinų genotipų galvijų ir labai pasikeit÷ jos genealogin÷ struktūra. Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno produktyvumo potencialas didinamas veisiant linijomis bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesn÷mis (Jukna, 1998; Paleckaitis, 2002).

Naujas Lietuvos juodmargių genealogin÷s struktūros kūrimo ir veisimo linijomis etapas prasid÷jo, kai veislei gerinti masiškai prad÷ti naudoti Olandijos juodmargiai. Linijų pradininkai buvo geriausi Olandijos juodmargiai buliai: Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamantb 33251, Haskera Gooverneur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterda Paul 36498, Jelsumer Rudolf Jan 42884 ir Adema 25473. Šie buliai dar÷ didelę teigiamą įtaką įvairių šalių juodmargiams. Nemažai jų palikuonių buvo atgabenta ir į mūsų respubliką. Taip pat buvo siekiama nustatyti geriausius reproduktorius, kuriuos būtų galima pripažinti naujų linijų ar giminingų grupių pradininkais (Jukna, 1998; Paleckaitis, 2002).

Įvertinus bulių paveldimąsias savybes pagal palikuonių produktyvumo savybių kompleksą, kryptingai atrenkant ir parenkant gyvulius, 1967 – 1976 m. buvo sukurtos bulių B. Pieter LJ 305, Sietse LJ 340, Hildo LJ 363, Katso LJ 483, Vautero LJ 738 linijos bei Klaso LJ 335, Adema LJ 770, Paulio LJ 771 ir Imperatoriaus LJ 1160 giminingos grup÷s bei prad÷tos kurti Burto LJ 2085 ir Langerio LJ 2523 giminingos grup÷s.

V÷liau tobulinant veislę, labai reikšmingos buvo linijos ir bulių grup÷s, sukurtos naudojant Olandijos juodmargius bulius A. Adema 30587, Langerio LJ 2523, Katso LJ 483, Imperatoriaus LJ 1160 ir sukurtos naudojant Holšteinų veislei bulius Merkurijaus LJ 3194, C. Dutlas 340909, Elavation 1491007, Astronaut 1458744, Talismano LJ 3222, Grandboy ECHF 3299, F. Hoppe 1243697, Majoro MCP 1795 (Jukna, 1998; Paleckaitis, 2002).

Jonikait÷s (2007) tyrimai (žr. 4 – 5 lenteles) parod÷, kad SLS priklausomai nuo buliaus linijos LVA praktinio mokymo ir bandymų centro Girait÷ reproduktoriaus Pieling 435 (982) dukterų SLS piene buvo mažiausias – 294 tūkst./ ml bei 321 tūkst./cm³ ir buliaus Robin 4312 (931) dukterų vidutinis SLS – 245 tūkst./cm³

4 lentel÷. SLS priklausomai nuo buliaus linijos (Pagal Jonikaitę I. (2007)

Bulių skaičius Buliaus linija Buliaus palikuonių skaičius Bendras SLS, tūkst./cm³ 2004 1. V÷jas LJ 3814 (980) 2 640 2. Bison Fute 26134 (982) 2 1038 3. Javonka 2039 (982) 1 294 4. Brix 4364 (960) 1 788 5. Pieling 435 (982) 2 321 6. Rick 4384 (931) 6 410 7. Solon 4366 (960) 4 923 8. Niagara 4431 (931) 6 599 9. Roland 4385 (931) 2 803 10. Proxis 4433 (931) 6 573 11. Osman 4432 (920) 3 440 Viso: 11 35 621 ± 74 2005 1. Robin 4312 (931) 5 245 2. Hubertas 4310 (931) 3 554 3. Osman 4432 (920) 5 369 4. Niagara 4431 (931) 7 329 5. Proxsis 4433 (931) 7 703 6. Lorado 4466(931) 2 711 7. Moudy 4430 (920) 1 961 8. Roland 4385 (931) 4 1329 9. Bison Fute 26134 (982) 1 493 10. Pretender 4462 (931) 6 755 Viso: 10 40 645 ± 103 www.vic.lt

2.2.3. T÷vo įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui

Dauguma pieno ūkių, intensyviai didindami savo bandų produktyvumą, atsižvelgia ir į pieno kokybę, ir į bandos sveikatingumą. Išvystytos gyvulininkyst÷s kraštuose pieninių galvijų selekcija vykdoma pagal SLS piene. Tuo tikslu įdiegtas gamybinis bulių veislin÷s vert÷s pagal dukterų SLS piene nustatymas BLUP metodu, statistiškai eliminuojant negenetinių veiksnių įtaką. Neigiamos veislin÷s vert÷s pagal somatines ląsteles yra geros, tikintis gauti dukteris su mažu SLS piene. Bulių veislin÷s vert÷s pagal SLS Didžiojoje Britanijoje svyruoja nuo – 20 proc. iki + 30 proc.. Iš buliaus, kurio vert÷ pagal SLS yra 15 proc., tikimasi gauti dukteris, kurių vidutinis SLS bus 15 proc. mažesnis negu populiacijos vidurkis (McGuirk Brian, 1998).

Siekiant pagerinti melžiamų karvių bandos genetinius rodiklius, s÷klinimui reikia naudoti tik patikrintų bulių – gerintojų spermą. (LŽŪKT, 2001)

Nuo 2000 m. INTERBULL prad÷jo vykdyti tarptautinį bulių veislinių verčių pagal SLS dukterų piene palyginimą, kuriame šiuo metu dalyvauja vienuolika valstybių. Šalys, kurios iš užsienio importuoja daug bulių s÷klos, turi konvertuoti tų bulių veislines vertes į savo šalies veislin÷s vert÷s ekvivalentą. Tam reikia nustatyti veislinių verčių koreliaciją, kuri paskaičiuojama pagal bulių dukterų kontrol÷s duomenis abiejose šalyse (Juozaitien÷ V., Žakas A. 2002).

Aukštas koreliacijos koeficientas rodo, kad buliaus įtaka abiejose šalyse panaši. INTERBULL duomenimis, atskirose valstyb÷se bulių veislinių verčių pagal SLS dukterų piene, koreliacijos koeficientai yra aukšti teigiami ir įvairuoja nuo 0,88 iki 0,95 (McGuirk Brian, 1998; Sender G., ir kt. 1998). Mūsų šalyje, nustatant bulių veislinę vertę, reikia atsižvelgti ne tik į karvių produktyvumo rodiklius, bet ir į SLS piene (žr. 5 lentelę).

5 lentel÷. Bulių dukterų pasiskirstymas į SLSlog klases per 1 – 3 laktacijas (pagal Juozaitienę, Žaką, 2002)

Bulių dukterys SLS klas÷s SLS ribos klas÷se, tūkst./cm³

Skaičius proc. 1 1 – 25 3004 10,2 2 26 – 50 4717 16,1 3 51 – 100 5713 19,5 4 101 – 200 5330 18,1 5 201 – 400 4441 15,1 6 401 – 800 3075 10,4 7 801 – 1600 1828 6,2 8 1601 – 3200 866 2,9 9 3201 – 6400 339 1,4 10 6400 >…… 19 0,1 Viso – 29332 100

Šie duomenys yra būtini s÷klinimo įmon÷ms, kurios ir sudaro sąlygas pieno gamintojams pasirinkti norimų bulių savo bandai gerinti pagal SLS piene. (Juozaitien÷ V., Žakas A. 2002)

Mokslininkai (Juozaitien÷ V., Žakas A. 2002) nustat÷, kad dauguma bulių dukterų pagal SLS piene patenka į klases, kuriose somatinių ląstelių skaičius mažiausias. Daugiausia šių bulių dukterų yra trečioje klas÷je, kur SLS įvairuoja nuo 51 iki 100 tūkst./ml. Šioje klas÷je esančios juodmargių veislių bulių dukterys sudaro 19,5 % visų per tris laktacijas tirtų jų dukterų, kitose klas÷se, atitinkančiose didesnį SLS piene, šių bulių dukterų nuosekliai maž÷ja. Mažiausiai (0,1 % visų tirtų dukterų) juodmargių veislių bulių dukterų yra dešimtoje SLS klas÷je, kur SLS piene didžiausias (didesnis kaip 6400 tūkst./cm³).

Juozaitien÷ V., Žakas A. (2002) nustat÷, kad genetin÷s logaritminio SLS ir pieno kiekio koreliacijos koeficientas įvairuoja nuo – 0,20 iki 0,48, vidutiniškai rg = 0,12.

Naudojant bivariacinį BLUP metodo gyvulio modelį, VCE programine įranga nustatyti tirtų juodmargių karvių SLS piene paveldimumo koeficientai pateikti 6 lentel÷je.

6 lentel÷.SLS paveldimumo koeficientai h2 (pagal Juozaitienę, Žaką, 2002)

Valstyb÷ h2 Valstyb÷ h2 Lietuva 0,07 Suomija 0,15 JAV 0,10 Prancūzija 0,15 Olandija 0,15 Vokietija 0,20 Švedija 0,08 Izraelis 0,10 Kanada 0,29 Italija 0,08 Danija 0,11 Šveicarija 0,31 Estija 0,12 Suomija 0,15

Iš 6 lentel÷s duomenų matyti, kad valstyb÷se, dalyvaujančiose INTERBULL gamybiniame bulių vertinime pagal SLS jų dukterų piene, 2001 m. buvo nustatyti didesni paveldimumo koeficientai, negu jie apskaičiuoti Lietuvoje. Tačiau, literatūros duomenimis, priklausomai nuo naudojamo modelio ir genetin÷s informacijos apie gyvulį, jie gali svyruoti nuo 0,07 iki 0,31 (Sender G., ir kt. 1998), tod÷l yra pakankami selekcijai vykdyti. Nereikia pamiršti, kad paveldimumo koeficientai charakterizuoja tik tų populiacijų, kurios buvo vertintos ir kinta atsižvelgiant į selekcijos ir duomenų struktūros pokyčius. Tod÷l Lietuvai būtinai reikia vykdyti pieninių galvijų selekciją ir genetinį vertinimą pagal SLS (Juozaitien÷ V., Žakas A. 2002).

V. Juozaitien÷s ir A. Žako (2002) tyrimo rezultatai parod÷, kad juodmargių galvijų gerinimui naudojami vis labiau holšteinizuoti buliai. Per tiriamą laikotarpį naudojamų bulių genotipe vidutin÷ holšteinų veisl÷s genų dalis bulių genotipe padid÷jo nuo 67,4 iki 76,7 proc.. 1997 m. gimusių 93 proc. karvių t÷vai buvo holšteinizuoti buliai, o 2001 m. gimusių – 98,1 proc..

Iš tyrimui atrinktų (Juozaitien÷ V., Žakas A. 2002) bulių, 65 buvo Lietuvos juodmargių veisl÷s buliai. Šie buliai suskirstyti į 4 grupes pagal Lietuvos juodmargių veisl÷s genų dalį jų genotipe. Lietuvos juodmargių veisl÷s buliai daugiausiai gerinti Olandijos juodmargių (vidutiniškai 39,7proc.) ir holšteinų (vidutiniškai 22,3proc.) veislių genais. Produktyviausios pagal pieno ir baltymų kiekį (atitinkamai 4850,6 ± 37,7 ir 163,8 ± 1,3 kg) buvo dukterys Lietuvos juodmargių veisl÷s bulių, gerintų Olandijos juodmargių (47,7proc.) ir holšteinų (32,1proc.) veisl÷s genais, pagal pieno riebalus produktyviausios (208,2 ± 1,6 kg) buvo Lietuvos juodmargių veisl÷s bulių, gerintų holšteinų (40,5proc.) ir Olandijos juodmargių (34,7proc.) veislių genais, dukterys.

Siekiant nustatyti buliaus genetinių parametrų įtaką jų dukterų produktyvumo rodikliams, mokslininkai V. Juozaitien÷ ir A. Žakas (2002) atliko vienfaktorinę dispersinę analizę, kurios metu buvo nustatyta, kad t÷vo įtaka bendroje dispersijoje sudaro 8,0 proc. (P<0,001) baltymų kiekiui. Karv÷s t÷vo veisl÷ jos pieningumui tur÷jo įtakos 0,6 proc. (P < 0,001), riebalams – 0,5 proc. (P<0,001), baltymams – 0,4 proc. (P<0,001). Holšteinų veisl÷s genų dalis buliaus genotipe pieno kiekiui tur÷jo įtakos 0,3 proc. (P<0,05), riebalams – 0,1 proc. (P<0,001), baltymams – 0,2proc. (P<0,001).

2.3. Negenetinių veiksnių įtaka karvių produktyvumui ir somatinių

ląstelių skaičiui

Negenetiniai veiksniai (metai, m÷nuo, ūkis, sezonas, laktacijos, amžius veršiavimosi metu, laktacijos m÷nuo) turi įtakos pieno sud÷čiai, tačiau SLS piene ši įtaka nežymi (Jukna, Pauliukas, 2004; Juozaitien÷ ir kt., 2004).

Sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sud÷čiai ir SLS piene. Padid÷jęs primilžis per parą turi įtakos pieno sud÷čiai ir SLS piene maž÷jimui. Did÷jančiam SLS laktacijos metu turi įtakos melžimo reikalavimų nesilaikymas, netinkamas tešmens paruošimas melžimui ir spenių dezinfekavimo po melžimo taisyklių nesilaikymas (Juozaitien÷ ir kt., 2004).

2.3.1. Laktacijos įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių

skaičiui

Somatinių ląstelių skaičius piene priklauso nuo daugelio veiksnių: karvių amžiaus, laktacijos, servis periodo trukm÷s, pirmosios rujos po apsiveršiavimo, paveldimumo.

Č. Juknos, ir kt. (1994), B. W. Kenedy ir kt. (1982) atlikti tyrimai rodo, kad jaunų gyvulių piene somatinių ląstelių yra ženkliai mažiau negu vyresnių. Tai aiškinama su amžiumi maž÷jančiu atsparumu mastitui.

Karvių pieno produktyvumo ir kokyb÷s rodikliams didelę įtaką turi amžius ir laktacijos stadija. (Boettcher, 1998; Philipsson, 1995). Tamošaičio (2005) tyrimais nustatyta, kad vyresnių karvių piene SLS statistiškai patikimai did÷ja. Ne tarp visų laktacijų nustatytas statistiškai patikimas skirtumas, tačiau tie SLS vidurkiai, tarp kurių skirtumas yra patikimas, leidžia teigti, kad did÷jant laktacijų skaičiui, somatinių ląstelių piene did÷ja. Bendras iki penktos laktacijos (imtinai) kontroliuojamų gyvulių skaičius sudaro 77 proc. visų kontroliuojamų karvių. D÷l to galima teigti, kad Lietuvoje yra geros prielaidos gaminti aukštos kokyb÷s pieną somatinių ląstelių atžvilgiu.

Panašius duomenis pateikia ir mokslininkai H. Kiiman, O. Saveli. Jų atliktas tyrimas parod÷, kad SLS did÷jimas su amžiumi (did÷jant laktacijų skaičiui) did÷ja ir yra genetiškai apspręstas bei paveldimas. Jų teigimu pirmos laktacijos karvių somatinių ląstelių paveldimumo koeficientas yra 0,11, dviejų laktacijų karvių – 0.16, trijų laktacijų – 0.23.

Skirtingų laktacijos periodų metu kinta gyvulio fiziologin÷ būkl÷, kartu – pieno sud÷tis ir savyb÷s. Vidutin÷ karvių laktacijos trukm÷ yra 305 dienos. Pieno sud÷ties ir jo savybių kitimo atžvilgiu laktacijos periodą galima suskirstyti į tris tarpsnius (Aniulis, Japertas, 2001):

a) krekenų išsiskyrimo (7 – 11 d. po apsiveršiavimo), b) normalaus pieno išsiskyrimo (275 – 285 d.),

c) užtrūkstančios karv÷s pieno išsiskyrimo (7 d. prieš užtrūkimą).

Kiek didesnis SLS sveikų karvių piene yra tuoj po apsiveršiavimo, bet maž÷ja, maž÷jant krekenų kiekiui. 4–5 parą po apsiveršiavimo somatinių ląstelių piene būna mažiau negu 200 tūkst./ml. Antrą savaitę sveikų karvių piene somatinių ląstelių būna mažiau negu 100 tūkst./ml. Sumaž÷jus karv÷s produktyvumui iki 4 kg per parą, SLS šiek tiek padid÷ja. Slaptu mastitu sergančių karvių SLS krekenose maž÷ja l÷čiau negu sveikų karvių, o per laktaciją SLS sparčiai did÷ja (Aniulis, Japertas, 2001; Dunham ir kt., 1985; Schulz ir kt., 1990; Ūkininko patar÷jas. Nr 74, 2003).

Pieno riebumas paprastai did÷ja iki 6 laktacijos, t.y. iki aštuonerių metų amžiaus. Paskui pieno riebumas kasmet po truputį maž÷ja, nes karv÷ pradeda senti, sul÷t÷ja pieno riebalų sintez÷. Taigi iš vidutinio amžiaus karv÷s (šešių laktacijų) gaunamas geriausios chemin÷s sud÷ties ir technologinių savybių pienas. Be to, toks pienas turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, lyginant su jaunesnių (dviejų laktacijų) ir senų galvijų (dešimties laktacijų) pienu. Sulig galvijo amžiumi maž÷ja lakiųjų riebiųjų rūgščių, bet daug÷ja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip pat did÷ja jodo (Hiublio) kiekis. Be to, po ketvirtos–šeštos laktacijos dažniausiai maž÷ja kazeino, laktoz÷s, sumaž÷ja bendrasis rūgštingumas, truput÷lį pablog÷ja technologin÷s savyb÷s, padid÷ja SLS piene. (Dukšas, 1994; Grubliauskas, 1969).

SLS did÷ja did÷jant karvių amžiui, o taip pat ir laktacijos eigoje. Pirmaveršių piene somatinių ląstelių būna mažiau negu vyresnio amžiaus karvių piene. Pasibaigus krekenų išsiskyrimo laikotarpiui, pirmais laktacijos m÷nesiais (1–3 m÷n.) pastebimas stabilus SLS sumaž÷jimas, o maždaug nuo 50 – 60 laktacijos dienos jų kiekis pradeda augti ir baigiantis laktacijai, jis būna didžiausias. Did÷jančiam SLS laktacijos eigoje turi įtakos melžimo reikalavimų nesilaikymas, netvarkinga melžimo įranga, netinkamas tešmens paruošimas prieš melžimą, spenių dezinfekavimo taisyklių nesilaikymas (Pieno ūkis, 2004).

Jonikait÷ (2007) ištyr÷ karvių produktyvumo įtaką SLS per laktaciją ir nustat÷ (žr. 7 lentelę), kad mažiausias SLS piene buvo pirmos laktacijos karvių. V÷lesnių laktacijų karvių SLS piene buvo vidutinis, o didžiausias buvo penktos ir v÷lesnių laktacijų karvių piene.

7 lentel÷. Produktyvumo per laktaciją įtaka SLS (pagal Jonikaitę, 2007) Vid. SLS tūkst./ cm³, Produktyvumas per laktaciją, kg Karvių skaičius I II III IV V Xv ±Sx 2004 iki 5000 8 531 631 664 1063 722 ±104,7 5001–6000 8 233 475 574 1513 878 735 ±220,3 6001–7000 13 192 557 779 186 328 408 ±114,4 7001 ir < 12 1233 663 458 482 448 657 ±149,2 Bendras SLS 41 547 582 619 811 551 622 ±49,9 2005 iki 5000 4 333 333 5001–6000 5 265 424 407 883 495 ±120 6001–7000 12 442 636 1169 733 745 ±137,5 7001 ir < 24 801 400 599 937 684 ±105,2 Bendras SLS 45 347 620 784 580 910 648 ±95,8

Autoriai (Pauliukas ir kt. 2004), ištyrę karvių pieno kiekio, jo sud÷ties bei SLS kaitą per laktaciją, pasteb÷jo kai kuriuos skirtumus tarp karvių veisl÷s bei šių rodiklių atitinkamą laktacijos m÷nesį po apsiveršiavimo (žr. 8 lentelę). Jei visų trijų veislių karvių pieno kiekis atskirais laktacijos m÷nesiais kinta nežymiai, o visų kontrol÷s m÷nesių paros primilžio vidurkis analogiškas karvių produktyvumo potencialui, tai kiti analizuojami atskirų veislių ir laktacijos m÷nesių rodikliai kito skirtingai.

Visais laktacijos m÷nesiais pieno riebalų daugiausia buvo Lietuvos juodmargių karvių piene, mažiausia – Danijos. Lietuvos juodmargių karvių pieno riebumas laktacijos metu kito mažiausiai palyginti su kitų dviejų veislių karv÷mis. Danijos juodmargių karvių pieno riebumas ženkliai sumaž÷jo II, III, IV, VI ir VIII laktacijos m÷nesiais (p<0,001). Riebumo maž÷jimas sutampa su žiemos laikotarpio pabaiga ir pereinamuoju į ganyklinį laikotarpiu, kuriam importuoti gyvuliai jautresni (K. Pauliukas ir kt. 2004).

8 lentel÷. Skirtingų veislių karvių pieno kiekio, sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus kaita per laktaciją (pagal K. Pauliuką ir kt. 2004 m.)

Laktacijos m÷nesiai Pieno kiekis, kg per parą Pieno riebumas, proc. Pieno baltymai, proc. Somatinių ląstelių sk., tūkst./cm³ LJ VJ DJ LJ VJ DJ LJ VJ DJ LJ VJ DJ I 27,2 26,2 22,6 4,62 4,50 4,66 3,07 2,95 3,03 237 545 112xxx II 26,3 25,5 23,1 4,34 4,19xx 4,14xx 2,95 2,93 2,71x 190 186 64xxx III 24,3 25,1 22,6 4,42 4,36 4,08xx 3,10 3,03 2,93x 290 334 78xxx IV 22,4 23,5 23,3 4,48 4,18 3,87 3,20 3,14 2,96x 465 590 76xxx V 21,3 22,7 20,9 4,39 4,25 4,39 3,28 3,16 3,01x 364 578 159xxx VI 19,3 19,2 17,8 4,51 4,34 4,02x 3,34 3,25 2,99 787 836 217xxx VII 14,4 15,6 15,9 4,61 4,44 4,00x 3,55 3,35 3,13 428 537 145xxx VIII 11,9 10,9 13,6 4,23 4,53 4,18 3,29 3,64 3,43 625 544 234xxx IX 9,7 5,7 5,8 4,95 4,58 4,77 3,62 3,68 3,56 402 882 213xxx X 6,5 1,9 1,7 4,30 4,76 4,81 3,55 3,69 3,90 547 178 400 XI 3,7 0 0 4,77 – – 3,89 – – 523 – – Vidutiniškai 17,0 17,7 16,7 4,46 4,34 4,19 3,21 3,15 3,02 400 507 137 x

p<0,05; xx p<0,01; xxx p<0,001. LJ – Lietuvos juodmargių veisl÷; . VJ – Vokietijos juodmargių veisl÷; DJ – Danijos juodmargių veisl÷.

Visais laktacijos m÷nesiais baltymų kiekis taip pat buvo didžiausias Lietuvos juodmargių, o mažiausias – Danijos juodmargių karvių. Visų veislių, išskyrus Danijos juodmargių, karvių pieno baltymingumas buvo mažiausias per pirmuosius tris laktacijos

m÷nesius. Danijos juodmargių karvių piene baltymų kiekis sumaž÷jo II – VI laktacijos m÷nesiais (p<0,05).

Lietuvos juodmargių karvių piene per 11 laktacijos m÷nesių SLS vidutiniškai siek÷ 400,2 tūkst./cm3, o įvairavimo koeficientas (Cv) buvo lygus 45,35 proc. Lietuvos juodmargių karvių piene per I, II, III ir V laktacijos m÷nesius somatinių ląstelių piene nustatyta mažiau (190–364 tūkst./cm³).

Toks pienas pagal šį kokyb÷s rodiklį atitinka geros kokyb÷s pieno reikalavimus. Per visą 10 m÷nesių laktaciją didžiausias SLS nustatytas Vokietijos juodmargių karvių piene (507,3 tūkst./cm³), o Cv siek÷ 45,18 proc. (K. Pauliukas ir kt. 2004)

Mažiausiai somatinių ląstelių nustatyta Danijos juodmargių karvių piene (107,73 tūkst./cm3). Nors įvairavimo koeficientas d÷l mažo individų skaičiaus yra aukštas (Cv 78,64 proc.), pagal SLS skirtumai tarp Danijos juodmargių ir Lietuvos ar Vokietijos juodmargių karvių vidutiniškai per visus ar atskirus laktacijos m÷nesius statistiškai patikimi (p<0,001) (Pauliukas ir kt. 2004).

Pieno kiekiui, jo sud÷čiai ir SLS, turi įtakos karvių veisl÷, laktacijos periodas iš pereinamojo žiemojimo į ganyklinį (K. Pauliukas ir kt. 2004).

Jei skirtingų veislių karvių pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas su nedideliais nukrypimais kito tolygiai, tai SLS kaita laktacijos eigoje buvo ženkli (K. Pauliukas ir kt. 2004).

Karvių pieno kiekio, sud÷ties ir SLS kitimas pateiktas 1–4 paveiksluose.

0 5 10 15 20 25 30

I II III IV V VI VII VIII IX X XI Laktacijos m÷nuo P ie n o k ie k is , k g LJ VJ DJ

1 pav. Karvių pieno kiekis priklausomai nuo laktacijos m÷nesio (pagal K. Pauliuką ir kt. 2004 m.)

0 1 2 3 4 5 6

I II III IV V VI VII VIII IX X

Laktacijos m÷nuo P ie n o r ie b u m a s, k g LJ VJ DJ

2 pav. Karvių pieno riebumas priklausomai nuo laktacijos m÷nesio (pagal K. Pauliuką ir kt. 2004 m.) 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5

I II III IV V VI VII VIII IX X

Laktacijos m÷nuo P ie n o b a lt y m a i, k g LJ VJ DJ

3 pav. Karvių pieno baltymai priklausomai nuo laktacijos m÷nesio (pagal K. Pauliuką ir kt. 2004 m.) 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

I II III IV V VI VII VIII IX X Laktacijos m÷nuo S L S t ū k st ./ cm LJ VJ DJ

4 pav. Karvių pieno SLS priklausomai nuo laktacijos m÷nesio (pagal K. Pauliuką ir kt. 2004 m.)

Jonikait÷s (2007) tyrimų duomenys parod÷, kad Vokietijos juodmargių karvių piene per pirmąjį laktacijos m÷nesį buvo nustatytas žymiai didesnis SLS (žr. 9 lentelę). II ir III laktacijos m÷nesiais visų veislių karvių piene SLS buvo mažiausias, o v÷lesniais laktacijos m÷nesiais jis ženkliai padid÷jo (išskyrus Danijos juodmargių karvių).

Šį padid÷jimą gal÷jo nulemti ne tik karvių sveikatos būkl÷, bet ir žiemojimo laikotarpio pabaiga, kuri ir sutapo su IV laktacijos periodu. Be to, V ir VI laktacijos m÷nesiais visų karvių piene pastebimas SLS padid÷jimas, o VII – sumaž÷jimas. Min÷tas laikotarpis taip pat sutampa su trečiuoju – ketvirtuoju veršingumo laikotarpiu.

Vidutiniškai per laktaciją mažiausiai somatinių ląstelių piene (137,2 tūkst./cm3) nustatyta Danijos juodmargių karvių piene; vienos karv÷s piene jų buvo daugiau kaip 400 tūkst./cm3, arba 20 proc.. Daugiausia jų (507,3 tūkst./ cm3) rasta Vokietijos juodmargių karvių piene. Šioje karvių grup÷je 50 proc. individų vidutiniškai per laktaciją su pienu išskyr÷ daugiau kaip 400 tūkst./cm3, tarp jų 11,5 proc. daugiau kaip 1000 tūks./cm3 ląstelių (Jonikait÷, 2007).

Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių grup÷je nustatytas 400 tūkst./cm3 ir didesnis SLS piene, kas sudar÷ 34,6 proc., o per 1000 tūkst./cm3 – 7,7 proc. kitų veislių. Per atskirus laktacijos m÷nesius SLS piene apsprendžia daugelis veiksnių, tarp jų – ir karvių veršingumas (Jonikait÷, 2007).

LVA praktinio mokymo ir bandymų centro Girait÷ 2004 – 2005 metais atlikto tyrimo (Jonikait÷, 2007) rezultatai parod÷, kad 2004 m. vidutinis SLS piene buvo 571 ± 125 tūkst./cm³, o 2005 m. vidutinis SLS buvo 605 ± 98 tūkst./cm³.

SLS piene yra mažiausias karvių, kurios yra pirmos laktacijos. Pirmos laktacijos karvių SLS piene buvo 440± 66,4 tūkst./cm³ (2004 m.) ir 326 ± 55,5 tūkst./cm³ (2005 m.). V÷lesnių laktacijų karvių SLS piene yra didesnis, didžiausias somatinių ląstelių skaičius yra penktos ir v÷lesnių laktacijų (Jonikait÷, 2007).

9 lentel÷. Laktacijos įtaka SLS piene (pagal Jonikaitę, 2007)

Vidutinis SLS tūkst./ cm³, visais metų m÷nesiais Laktacija Karvių

skaičius

I II III IV V VI VIII IX X XI XII Xv ±Sx

2004 I 9 634 549 318 250 742 415 377 216 834 173 333 440±66,4 II 10 664 344 407 691 624 871 571 627 643 524 566 594±42,5 III 10 428 599 264 208 595 438 491 683 1111 616 1143 598±90.3 IV 7 392 193 440 318 398 551 649 805 720 1670 493 602±119,6 V 9 652 556 835 516 717 648 449 500 700 742 509 620±36,9 Xv± Sx 45 554 ±48 448 ±63 453 ±82 396 ±74 615 ±50 584 ±68 507 ±39 566 ±82 801 ±68 745 ±204 609 ±114 571±125 2005 I 9 99 93 129 610 249 392 322 272 368 423 624 326 ± 55,5 II 10 478 594 808 201 841 483 811 517 733 587 868 629 ±61,9 III 10 278 396 667 676 873 866 602 434 505 421 283 545 ±63,1 IV 7 546 604 891 342 686 222 466 623 591 872 633 589 ±60,1 V 9 1002 639 481 359 643 1207 1701 1319 824 1203 924 937 ±120,9 Xv± Sx 45 480 ±152 465 ±102,4 595 ±135,8 438 ±88,7 658 ±111,4 634 ±177,9 780 ±243,8 633 ±180,8 604 ±80,8 701 ±150 666 ±113,4 605±98

2.3.2. Metų laiko įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui

SLS padid÷ja pereinamuoju laikotarpiu, pereinant nuo tvartinio prie ganyklinio (geguž÷s m÷n.) bei nuo ganyklinio prie tvartinio (spalio m÷n.) laikymo. Šiais laikotarpiais pasikeičia pašarų sud÷tis, oro temperatūra, mikroklimato parametrai ir kt. (Jonikait÷, 2007).

Sezonas ir turi įtakos pieno sud÷čiai ir kokyb÷s rodikliams. Apie tai galima spręsti iš duomenų, pateiktų 10 lentel÷je.

10 lentel÷. Žaliavinio pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodiklių kaita Kauno apskrities pieno perdirbimo įmon÷se 2002 – 2003 metais (pagal K. Pauliuką ir kt. 2005 m.)

Metai, m÷nuo Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Laktoz÷s kiekis, proc. SLS, tūkst./cm³ 2002 4,15 3,28 4,53 202 Sausis 2003 4,22 3,37 4,67 252 2002 3,96 3,18 4,61 201 Vasaris 2003 4,11 3,26 4,67 505 2002 3,90 3,17 4,66 195 Kovas 2003 3,99 3,22 4,70 188 2002 3,88 3,08 4,67 206 Balandis 2003 3,91 3,11 4,75 203 2002 3,83 3,22 4,66 206 Geguž÷ 2003 3,92 3,26 4,73 203 2002 3,77 3,20 4,67 204 Birželis 2003 3,86 3,33 4,78 215 2002 3,75 3,16 4,72 216 Liepa 2003 3,82 3,22 4,74 202 2002 3,75 3,12 4,73 229 Rugpjūtis 2003 3,81 3,27 4,75 205 2002 3,97 3,25 4,63 239 Rugs÷jis 2003 4,07 3,44 4,78 207 2002 4,29 3,34 4,62 231 Spalis 2003 4,23 3,57 4,83 193 2002 4,25 3,34 4,58 217 Lapkritis 2003 4,26 3,50 4,72 191 2002 4,30 3,41 4,61 211 Gruodis 2003 4,21 3,42 4,62 182 2002 3,96 3,23 4,64 212 Vidurkis 2003 4,03 3,34 4,74 135

2002–2003 metais žaliavinio pieno sud÷tis kito labai nežymiai. Palyginti su 2002–2003 metų vidurkiu žaliaviniame piene rudens ir žiemos m÷nesiais pieno riebalų rasta 0,01–0,34 proc. daugiau

negu pavasario ir vasaros m÷nesiais. Pieno baltymų kaita žaliaviniame piene panaši kaip ir riebalų, tik jų kiekio maž÷jimas 0,01– 0,23 proc. prasideda vasario ir baigiasi rugpjūčio m÷nesį (K. Pauliukas ir kt. 2005).

Palyginus su vidutiniu metiniu rodikliu rudens, gruodžio bei sausio m÷nesiais pieno baltymų yra 0,02–0,23 proc. daugiau negu pavasario m÷nesiais. Laktoz÷s kiekis piene pavasario ir vasaros m÷nesiais 0,02–0,09 proc. didesnis negu rudens bei žiemos m÷nesiais. Baltymų ir riebalų kiekio santykis žaliaviniame piene kito analogiškai (K. Pauliukas ir kt. 2005).

Žaliavinio pieno kokyb÷s rodikliams (inhibitorių kiekiui, vidutinei pieno užšalimo temperatūrai (PUT), SLS, bendram bakteriniam užterštumui (BBU)) tur÷jo įtakos konkretūs metai ir sezonas. Tik SLS piene iš dalies turi įtakos genetiniai veiksniai, o visiems kitiems – tik aplinkos (K. Pauliukas ir kt. 2005).

2002 metais inhibitorinių medžiagų piene rasta 1,77 proc., iš jų – 0,57–0,98 proc. rečiau nustatytas per pirmuosius keturis metų m÷nesius, o 2003 metais rasta 1,65 proc. 0,18 – 0,27 proc. dažniau vasario ir pavasario bei vasaros m÷nesiais.

Kitais analizuojamų metų m÷nesiais inhibitorinių medžiagų rasta skirtingai palyginus su tų metų vidurkiu. Vadinasi, inhibitorinių medžiagų kiekį piene daugiau lemia atitinkamų metų veterinarinių sanitarinių priemonių taikymas, nors ir netiesiogiai sutampantis su metų sezonu. Pristatomo pieno užšalimo temperatūra 2002 m. palyginus su metiniu vidurkiu buvo – 0,534 oC, o 2003 m. 0,530 oC ir 0,001–0,004 oC mažesn÷ ganykliniu laikotarpiu.

SLS 2002 ir 2003 metais pristatomame piene siek÷ atitinkamai 212 ir 203 tūkst./cm3, t. y. beveik du kartus mažiau nei Lietuvos ir Vokietijos juodmargių karvių piene per visą laktaciją. Tokį didelį šių ląstelių skaičiaus skirtumą tarp kontroliuojamų karvių ir pristatomo į perdirbimo įmones pieno lemia ūkinių bei veterinarinių–sanitarinių priemonių taikymas, taip pat atskirų veislių bei individų įtaka.

2002 metais pristatomame piene SLS žiemos ir pavasario periodu buvo 6–17 tūkst./cm3 mažesnis, o vasaros ir rudens laikotarpiu 4–27 tūkst./cm3 didesnis.

2003 metais šių ląstelių skaičius piene, lyginant su vidutine metine reikšme, sausio ir vasario m÷nesiais žymiai padid÷jo (49–302 tūkst./cm3), o pavasario ir rudens m÷nesiais sumaž÷jo (10–21 tūkst./cm3). Bendras bakterinis užterštumas, lyginant su vidutine metine reikšme, ženkliau padid÷jo (7–370 tūkst./cm3) gruodžio–kovo m÷nesiais, o visą ganyklinį laikotarpį ir spalio–lapkričio m÷nesiais sumaž÷jo (3–52 tūkst./cm3). Vadinasi, žiemos laikotarpiu šis pieno kokyb÷s rodiklis blog÷ja ne iš karto uždarius gyvulius žiemoti, o po tam tikro laiko užsiteršus patalpoms. Taigi griežtesnis veterinarinių sanitarinių priemonių taikymas šiuo laikotarpiu pagerintų pieno kokybę.

11 lentel÷. Metų laiko įtaka SLS (pagal Jonikaitę, 2007)

Vid. SLS tūkst./ cm³ per laktaciją Laikotarpis Karvių skaičius I II III IV V Xv ± Sx 2004 Ganyklinis 40 350 576 671 488 672 466 ± 60,8 Tvartinis 40 589 604 742 674 611 543 ± 28,5 2005 Ganyklinis 45 309 663 694 499 1217 676 ± 35,2 Tvartinis 45 335 610 461 640 776 564 ± 39,2

Jonikait÷ (2007) įvertino metų laiko įtaką SLS piene (žr.11 lentel÷) ir nustat÷, kad 2004 metais tvartiniu laikotarpiu SLS buvo 543 ± 28,5 tūkst./cm³, t.y. šiek tiek didesnis, nei ganykliniu laikotarpiu (466 ± 60,8 tūkst./ cm³). Pirmos laktacijos karvių SLS piene buvo mažiausias – 350 tūkst./cm³ ganykliniu laikotarpiu bei 589 tūkst./cm³ tvartiniu laikotarpiu. Tvartiniu laikotarpiu SLS 239 tūkst./cm³ daugiau, nei ganykliniu. V÷lesnių laktacijų karvių, šis rodiklis buvo 224 tūkst./cm³ didesnis tvartiniu laikotarpiu, nei ganykliniu.

2005 metų SLS yra mažesnis tvartiniu laikotarpiu, nei ganykliniu. Ganykliniu laikotarpiu SLS buvo 676 ± 35,2 tūkst./cm³, tvartiniu – 564 ± 39,2 tūkst./cm³. Pirmos laktacijos karvių piene nustatytas mažiausias SLS. Ganykliniu laikotarpiu jis buvo 309 tūkst./cm³, o tvartiniu laikotarpiu – 335 tūkst./cm³. Penktos laktacijos karvių SLS piene buvo didžiausias, ganykliniu laikotarpiu – 1217 tūkst./ ml, tvartiniu laikotarpiu – 776 tūkst./ ml. Ganykliniu laikotarpiu SLS piene buvo 560 tūkst./cm³ didesnis nei tvartiniu. (Jonikait÷, 2007).

2.3.3. Ūkio įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui

Tamošaičio (2005) atliktų tyrimų duomenys rodo ženklią (p=0,08) karvių skaičiaus bandoje įtaką karvių somatinių ląstelių skaičiui piene. Pagal melžiamų karvių skaičių Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai. Lietuvoje vidutinis pieno ūkio dydis 2004 metais tesiek÷ 2,45 karv÷s, tačiau tokiuose ūkiuose yra 41proc. visos šalies karvių bandos. Daugiau kaip 50 karvių turintys ūkiai tesudaro 0,13 proc. visų pieno ūkių. Juose laikoma 11 proc. karvių bandos Lietuvoje apie 80 proc. žaliavinio pieno yra gaunama iš ūkių, kuriuose laikoma iki 10 karvių.

Remiantis tyrimu Tamošaičio M. (2007) nustatyta, kad mažame ūkyje, kuriame laikoma iki 5 karvių, SLS piene vidurkis statistiškai patikimai didesnis negu ūkiuose, kuriuose laikoma 11 – 15 karvių ar dideles bandas turinčiuose ūkiuose. Vidutinio dydžio (11 – 15 karvių turinčiuose) ūkiuose SLS statistiškai patikimai mažesnis už 1 – 5 ir 6 – 10 karvių laikančiuose ūkiuose (žr. 12 lentel÷).

12 lentel÷ Ūkio dydžio įtaka somatinių ląstelių skaičiui (pagal Tamošaitį, 2007) Ūkio dydis (karvių sk.) SLS vidurkis (tūkst./cm³) ir vidurkio nuokrypis

1–5 a 601,69 ±901,56 c,d

6–10 b 692,92 ±991,21 c,d

11–15 c 546,78 ±875,03 a,b

16–90 d 582,17 ±896,99 a,b

Skirtumai tarp raidžių patikimi, kai p<0.05.

Stambiuose ūkiuose, kuriuose priskaičiuojama nuo 16 iki 90 karvių gaunamas kokybiškiausias pienas somatinių ląstelių atžvilgiu. Juose SLS vidurkis statistiškai patikimai mažesnis už ūkių, laikančių 1 – 5 karves ir 6 – 10 karvių. Kitais atvejais SLS vidurkių skirtumai nepatikimi (p>0,05).

2.3.4. Karvių reprodukcinių rodiklių įtaka produktyvumui ir somatinių ląstelių

skaičiui

Dažniausiai vertinami karvių reprodukciniai rodikliai yra servis periodo trukm÷, amžius pirmojo veršiavimosi metu, s÷klinimo indeksas, laikotarpis tarp veršiavimųsi, veršingumo trukm÷. Tai yra svarbūs reprodukciniai bandos požymiai. D÷l sutrikusios reprodukcin÷s funkcijos padid÷ja apvaisinimo kaina, patiriami ekonominiai nuostoliai (Borman, 2006).

Pirmos laktacijos karvių piene yra mažiausias SLS, v÷lesnių laktacijų karvių piene did÷ja SLS. Jonikait÷ (2007) ir nustat÷, kad karvių, kurių servis periodas yra trumpas, iki 90 d., vidutinis SLS piene yra mažas, 2004 m. 320 ± 195 tūkst./cm³ ir 2005 m. 484± 122,6 tūkst./ cm³ (žr. 13 lentelę)

13 lentel÷. Servis periodo įtaka SLS piene (pagal Jonikaitę, 2007)

Vidut. SLS tūkst./ cm³, per laktaciją Servis periodas, d. Karvių skaičius L ll lll lV V ir< Xv± Sx 2005 iki 90 3 125 516 320±195 91–120 6 876 949 278 701±212 121–150 6 191 273 529 331±102 151–180 11 143 801 453 748 773 584±127 181 ir < 19 341 506 1025 472 1380 745±197 Bendras SLS 45 371 612 507 610 799 580±70

Telyčių, kurios pirmą kartą veršiavosi 25 – 27 m÷n. amžiaus, piene vidutinis SLS buvo 661 ± 110,4 tūkst./ cm³, kai veršiavosi 28 – 30 m÷n. amžiaus, SLS piene buvo didesnis – 761 ± 76,1 tūkst./cm³, kai veršiavosi 31 m÷nesių ir vyresn÷s, SLS piene buvo 611 ± 138,5 tūkst./cm³ (žr. 14 lentelę) Vidutiniškai visų tirtų pirmaveršių karvių SLS piene buvo 661 ± 77 tūkst./ cm³ (Jonikait÷, 2007)

metu Lietuvoje 2003 – 2004 metais buvo 26,7 – 32,6 m÷n. (Lietuvos respublikos žem÷s ūkio ministerija, 2005).

14 lentel÷. Amžiaus l–ojo veršiavimosi metu (pagal Jonikaitę, 2007) SLS tūkst./cm³, visais metų m÷nesiais Laktacija Karvių

skaičius l ll lll lV V VI VIII IX X XI XII Xv± Sx 2005 25–27 4 - - - 97 103 167 274 235 175 ±26,2 28–30 4 - - 59 36 32 36 131 107 144 93 273 101 ± 26 >31 3 - - - - 759 1155 438 858 113 467 632 ±122,5 Vidurkis 11 - - 59 36 32 398 461 216 389 160 325 303 ±56

Tiriant veršingumo trukm÷s įtaką SLS piene mokslininkų (Jonikait÷, 2007) tyrimų rezultatai (žr. 15 lentelę), parod÷, kad karvių, kurių veršingumas trumpesnis nei 208 d., SLS piene yra mažesnis.

15 lentel÷. Veršingumo trukm÷s įtaka SLS (pagal Jonikaitę, 2007)

Veršingumo trukm÷, d. Karvių skaičius Xv ± Sx

2005

< 280 25 564 ± 112,8

281 ir < 19 624 ± 111,3

Jonikait÷s (2007) tyrimų rezultatai (žr. 16 lentelę) parod÷, kad karvių, kurios buvo apvaisintos po pirmo s÷klinimo, SLS piene buvo 617 ± 75 tūkst./cm³, karvių, kurių s÷klinimo indeksas buvo didesnis nei 1, SLS piene buvo 629 ± 81.3 tūkst./ cm³ 2005 metų tyrimų rezultatai parod÷, kad karvių, kurios buvo apvaisintos po pirmo s÷klinimo, vidutinis SLS buvo 519 ± 84 tūkst./ cm³., o tų, kurių s÷klinimo indeksas buvo didesnis nei 1, SLS buvo 701 ± 132 tūkst./cm³.

Karvių, buvo apvaisintos po pirmo s÷klinimo, SLS yra mažesnis, nei karvių, kurių s÷klinimo indeksas yra didesnis.

16 lentel÷. S÷klinimo indekso įtaka SLS (pagal Jonikaitę, 2007) SLS tūkst./cm³ per laktaciją S÷klinimų indeksas S÷klintų karvių skaičius I II III IV V Xv ± Sx 2005 1 22 373 438 347 674 762 519 ± 84 > 1 20 384 838 584 557 1143 701 ± 132

2.3.5. Karvių mitybos įtaka produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui

Kokybiškai vertingas pienas gaunamas tuomet, kai racione yra reikiamas energijos, maisto ir mineralinių medžiagų, vitaminų kiekis. Jei racione min÷tų medžiagų trūksta, maž÷ja primilžis, blog÷ja karv÷s sveikata, sutrinka reprodukcija, piene maž÷ja maistingųjų medžiagų, tod÷l būna prastesn÷ pagamintų produktų kokyb÷. Racione pašarai turi būti parinkti taip, kad būtų tinkamas laisvųjų riebalų rūgščių (LRR) tarpusavio santykis didžiajame prieskrandyje. Pieno kokyb÷ priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, pašaruose esantys pesticidai, pel÷siai, sunkieji metalai, nuodingi augalai patenka į pieną, o po to į gaminamus produktus. Jei ganyklos gausiai tręšiamos azoto trąšomis, piene atsiranda nitratų ir nitritų. Pieno kokybę blogina nekokybiškas, t.y. daug sviesto rūgšties turintis silosas. Dideli šakniavaisių lapų, griežčių, ropių kiekiai racione suteikia pienui nemalonų kvapą, didina somatinių ląstelių skaičių piene (Bartkevičiūt÷, 2007).

Š÷rimas turi daugiausiai įtakos melžiamų karvių produktyvumui nei kokie nors kiti veiksniai. Norint teisingai šerti, reikia subalansuoti š÷rimo racioną, kad karv÷ gautų pagrindines maistingąsias medžiagas reikiamais kiekiais ir santykiais, kurie atitiktų laktacijos laikotarpį. Kiek maisto ir kitų medžiagų reikia karvei priklauso nuo jos amžiaus, laktacijos laikotarpio, pieningumo, aplinkos ir kitų veiksnių. Racione turi būti visų reikalingų medžiagų. Nuo to, kaip šersime karves, priklauso karvių pieno produkcija ir produktyvumo genetiniu galimybių realizavimas (Kasparas L., 2009).

17 lentel÷je parodyta kokios medžiagos gaminamos didžiajame prieskrandyje ir plonosiose žarnose iš pašaro sud÷tinių dalių ir kokias pieno sud÷tines dalis jos lemia (Japertas S., Minkevičius V. 2003).

17 lentele. Pašaro sud÷tinių dalių pasisavinimas ir pieno gaminimas

Pašaro sud÷tin÷ dalis Didysis prieskrandis Plonosios žarnos Pienas Angliavandeniai

–ląsteliena Acto rūgštis Riebalai

–cukrus Acto rūgštis, Riebalai

propionin÷ rūgštis, Gliukoz÷ Laktoz÷

sviesto rūgštis Riebalai

–krakmolas Propionin÷ rūgštis, Gliukoz÷ Laktoz÷

sviesto rūgštis Riebalai

Baltymai Amoniakas/ Amino rūgštys Baltymai

mikrobiniai baltymai

Riebalai Riebiosios rūgštys Riebalai

Racionas turi didžiulę įtaką pieno, kurio pagrindin÷s sudedamosios dalys yra reibalai ir baltymai, sud÷čiai. Yra sunku daryti įtaką vienai sudedamajai daliai, nedarant įtakos kitai. Šeriant turi būti išlaikytas kompromisas tarp šių dviejų dalių (Japertas S., Minkevičius V. 2003).

3. Darbo metodika

3.1 TYRIMŲ LAIKAS IR VIETA

Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2008–2011 metais Lietuvos Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje bei Lietuvos pieninių galvijų ūkiuose.

Buvo ištirtos 4346 Lietuvos juodmargių veisl÷ karv÷s.

Tyrimo metu buvo analizuojami karvių pieno kiekio, pieno riebumo bei baltymingumo (proc., kg), somatinių ląstelių skaičiaus piene ir kilm÷s duomenys.

Karvių kilm÷s, produktyvumo duomenys gauti iš ūkio ir VĮ “Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centras”. Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene duomenys tyrimams atlikti, gauti ekspedicinių tyrimų metu vienuolikoje Lietuvos pieninių galvijų ūkiuose.

3.2 TYRIMŲ METODAI

Karvių produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai buvo atliekami kartą per m÷nesį VĮ „Pieno tyrimai“. Ekspedicinių tyrimų metu vertinant karvių pieno kiekio, pieno riebumo bei baltymingumo (proc., kg), laktoz÷s kiekis (proc.), somatinių ląstelių skaičiaus piene, buvo ištirta

4346 Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷s.

Tyrimams pieno kiekio duomenys imti iš kontroliuojamų karvių bandos kontrolinių melžimų. Kontroliuojamų karvių bandose kiekvieną m÷nesį buvo atliekamas kontrolinis melžimas. Produktyvumo kontrol÷s metu buvo atliekamas kontroliuojamo gyvulio pieno primilžio nustatymas (kg). Pieno m÷giniai buvo tiriami akredituotoje pieno tyrimų laboratorijoje VĮ „Pieno tyrimai“, patvirtintais tyrimo metodais.

Pieno riebalų, baltymų ir laktoz÷s kiekis buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuot÷s vidurin÷s srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija). Homogenizuotame pieno m÷ginyje infraraudonuoju spektrometru išmatuojamas spindulių kiekis, absorbuotas:

• glicerido esterinių jungčių karbonilo grupių, kai bangos ilgis apie 5,7 µm ir CH grupių, kai bangos ilgis apie 3,5 µm, riebalų kiekiui nustatyti;

• peptidinių jungčių antrinių amido grupių, kai bangos ilgis apie 6,5 µm, baltymų kiekiui nustatyti;

• laktoz÷s hidroksilinių grupių, kai bangos ilgis apie 9,6 µm, laktoz÷s kiekiui nustatyti. Kiekvieno komponento koncentracija nustatoma absorbuotu infraraudonųjų spindulių kiekiu, arba vandeniu, kai yra toks pats bangos ilgis, arba pienu, kai yra kitas bangos ilgis ir kuriam esant matuojamojo komponento absorbcija silpna (VĮ „Pieno tyrimai“).

Somatinių ląstelių skaičius piene nustatomas fluorooptoelektroniniu metodu (LST EN ISO 13366–3), prietaisu „SomaScope“ (CA–3A4, 2004). Tiriant somatinių ląstelių skaičių matuokliu Somascope, pienas yra sumaišomas su dažančiuoju buferiniu tirpalu. Ląstel÷s yra nudažomos fluorescensiniais dažais, t.y. somatinių ląstelių branduolių DNR nudažomi specialiais dažais.

Pieno m÷ginio suspencija su nudažytomis somatin÷mis ląstel÷mis kapiliaru patenka į srauto kiuvetę. D÷l specifin÷s srauto kiuvet÷s geometrin÷s formos pieno m÷ginio ir apsauginio skysčio srov÷ įgyja pagreitį. Gaunama labai siaura, laminarinio tek÷jimo pieno m÷ginio srov÷. Ląstel÷s ar dalel÷s, kurios yra nudažytos fluorescuojančiais dažais, praeina pro matuojamąją vietą viena po kitos. Ląstel÷s apšviečiamos tam tikro ilgio ultravioletiniais spinduliais, kurie aktyvuoja fluorescuojančias molekules ir jos praleidžia charkteringos spalvos šviesą.

Fluorescuojanti šviesa yra filtruojama ir jos intensyvumas yra išmatuojamas matuokliu Somascope kiekvienai atskirai ląstelei. Skaičiuojant somatines ląsteles pieno m÷ginio tūrio detektorius tiksliai pamatuoja 0,2 ml pieno m÷ginio (pagal tūrį). Suskaičiuojama kiekviena fluorescuojanti ląstel÷, esanti šiame pieno m÷ginio tūryje. Pagal tai matuoklis Somascope nustato koncentraciją arba ląstelių skaičių esantį viename mililitre pieno (VĮ „Pieno tyrimai“).

Statistin÷ analiz÷ buvo atliekama dispersin÷s analiz÷s metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.13.0. (http://www.rproject.org/). Suprojektuotoje duomenų baz÷je buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuota karvių pieno kiekio per laktaciją (kg), pieno riebumo bei baltymingumo (proc., kg), somatinių ląstelių skaičiaus (tūkst./cm3) piene vidurkiai (x) ir jų paklaidos (mx), patikimumas (p).

Vidutinių rodiklių aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas apskaičiuojant patikimumo kriterijų td tarp skirtingų grupių rodiklių. Patikimumo kriterijų td buvo

lygintas su standartine t reikšme iš Student lentel÷s. Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių. Gauti tyrimų rezultatai buvo lyginami tarpusavyje.

Atliekant analizę tirtos karv÷s buvo grupuojamos pagal bulių linijas, bulius (karvių t÷vus), karvių t÷vo veislę, laktacijos periodus, laktacijų skaičių, metų laikus, ūkį bei pagal somatinių ląstelių skaičių piene.

Tirtos linijos ir jų kodai: 99 Kitos giminingos grup÷s

190 Olandijos juodmargių bulių linijos ir giminigos grup÷s 920 Kiti W. A. Burke Lad 697789 palikuonys

931 Elavation 1491007 giminigos grup÷s 932 Astronaut 1458744

960 O. Ivanhoe 1189870 linija

980 Kiti ABC R. Sovereign 198998 linija 982 P.F.A. Chief 1427381 giminingos grup÷s 983 S. Rockman 240752

TYRIMŲ SCHEMA

Genetinių veisknių įtakos karvių produktyvumui ir somatinių

ląstelių skaičiui įvertinimas (n=4346)

Negenetinių veisknių įtakos karvių produktyvumui ir pieno

kokybei įvertinimas (n=4346)

Laktacijos

įtaka

Statistin÷ duomenų analiz÷

T÷vo įtaka

I ETAPAS

II ETAPAS

III ETAPAS

T÷vo linijos įtaka

_{T÷vo veisl÷s įtaka}

Metų sezono

įtaka

Ūkio įtaka

Laktacijos

periodo įtaka

Pieno riebumas proc., kg Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3 Pieno baltymingumas proc., kg Pieno riebumas proc., kg Pieno kiekis, kg Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3 Pieno baltymingumas proc., kg

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1. Genetinių veiksnių įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių

skaičiui piene

4.1.1. T÷vo įtaka karvių produktyvumui ir somatinių ląstelių skaičiui piene

Išanalizavus juodmargių populiacijos bulių dukterų pieno kiekio ir SLS rodiklius, nustatyta, kad šie rodikliai labai įvairavo. (žr. 18 lentelę).

Didžiausiu produktyvumu išsiskyr÷ buliaus Berold TL dukterys. Jų pieningumas buvo nuo 1,76 proc. iki 58,45 proc. (90,95 – 3018,18 kg) didesnis nei kitų tirtų bulių dukterų (P<0,001).

Mažiausiu pieningumu išsiskyr÷ buliaus Lachodder dukterys. Jų pieningumas buvo nuo 25,85 proc. iki 58,45 proc. (552,46 – 3018,18 kg) mažesnis nei kitų tirtų bulių dukterų (P<0,001).

18 lentel÷. Vidutiniai juodmargių populiacijos bulių dukterų pieno kiekio ir SLS piene rodikliai

T÷vo vardas T÷vo nr. n Pieno kiekis, kg SLS, tūkst./cm3

LENCAS 4332 67 3650,93 (±1484,55)* 820,02 (±929,70)* SOLAN TL 4366 87 3892,90 (±1303,15)* 710,38 (±675,26)* OSMAN 4432 84 4797,27 (±1536,77)* 775,47 (±695,25)* NORDIS 4451 215 3291,04 (±1574,48)* 270,03 (±334,35)* LUCK TL 4470 70 3797,59 (±1474,66)* 946,66 (±841,67)* BANGAS 4473 103 2689,32 (±1798,38)* 295,33 (±377,10)* JURASSIC 414020 97 4480,34 (±1564,11)* 640,84 (±717,13)* BEROLD TL 457766 54 5155,04 (±1459,69)* 323,48 (±475,81)* LACHODDER 459550 77 2136,86 (±1481,61)* 335,41 (±362,14)* JANOS 459998 64 3226,81 (±1802,68)* 739,58 (±859,27)* CLOWN 830122 119 4612,91 (±1253,60)* 848,76 (±728,49)* PATRIZIER 830621 245 4561,33 (±1404,07)* 483,08 (±549,61)* BAXTER 830852 61 2736,95 (±1710,21)* 300,08 (±491,03)* ARCO 830973 101 3994,38 (±756,28)* 354,39 (±425,13)* PARADISE–R SAILOR 95 2259250 66 5064,09 (±1955,23)* 670,29 (±972,59)* MOUNTAIN BUZZ 2260827 94 4589,12 (±1648,03)* 694,66 (±807,59)* KLASSIC MERRILL LYNCH 2266677 87 4161,67 (±2004,23)* 428,97 (±509,44)* ART–ACRES PATRON

SPOCK 17251413 199 3322,87 (±1594,11)* 271,50 (±370,34)* WA–DEL RICE SATURN 20614769 196 4690,10 (±1187,31)* 478,25 (±520,37)* *P<0,001

Mažiausiai somatinių ląstelių rasta bulių Nordis ir Art–Acres Patron Spock dukterų piene (P<0,001). Vidutinis SLS buliaus Nordis dukterų piene buvo 1,47 tūkst./cm3 mažesnis nei Art–

Acres Patron Spock dukterų piene (P<0,001) ir 253,30 – 676,63 tūkst./cm3 mažesnis nei kitų tirtų bulių dukterų piene (P<0,001).

Didžiausiu SLS išsiskyr÷ buliaus Luck TL dukterys. Vidutinis SLS šių karvių piene buvo 97,9 – 676,63 tūkst./cm3 didesnis nei kitų tirtų bulių dukterų (P<0,001).

Geriausi pieno riebumo, baltymingumo ir laktoz÷s kiekio piene rodikliai nustatyti buliaus Mountain Buzz dukterų piene. (Žr. 19 lentelę).

19.lentel÷. Vidutiniai juodmargių populiacijos bulių dukterų pieno sud÷ties rodikliai

T÷vo vardas T÷vo nr. n Riebu– mas, % Riebalų kiekis, kg Baltymin– gumas, % Baltymų kiekis, kg Laktoz÷s kiekis,% LENCAS 4332 67 4,22 (±1,10)* 169,75 (±81,96)* 3,45 (±0,32)* 134,52 (±51,07)* 4,34 (±0,25)* SOLAN TL 4366 87 4,59 (±0,63)* 176,55 (±60,97)* 3,49 (±0,27)* 134,08 (±45,87)* 4,53 (±0,16)* OSMAN 4432 84 4,33 (±0,67)* 206,19 (±63,82)* 3,51 (±0,35)* 165,61 (±46,04)* 4,47 (±0,18)* NORDIS 4451 215 3,90 (±0,83)* 137,97 (±68,19)* 3,24 (±0,32)* 117,05 (±45,84)* 4,55 (±0,14)* LUCK TL 4470 70 4,19 (±0,85)* 171,51 (±72,04)* 3,37 (±0,29)* 132,00 (±43,28)* 4,41 (±0,18)* BANGAS 4473 103 4,08 (±0,93)* 116,19 (±79,96)* 3,23 (±0,32)* 98,99 (±55,29)* 4,54 (±0,17)* JURASSIC 414020 97 4,44 (±0,68)* 195,39 (±69,38)* 3,49 (±0,32)* 153,71 (±50,67)* 4,45 (±0,16)* BEROLD TL 457766 54 4,17 (±0,44)* 213,94 (±60,99)* 3,42 (±0,24)* 174,50 (±47,15)* 4,67 (±0,11)* LACHODDER 459550 77 3,37 (±0,98)* 87,37 (±65,69)* 3,27 (±0,26)* 85,60 (±42,88)* 4,54 (±0,16)* JANOS 459998 64 4,16 (±0,60)* 132,35 (±77,23)* 3,22 (±0,30)* 104,37 (±61,54)* 4,55 (±0,20)* CLOWN 830122 119 4,30 (±0,53)* 198,07 (±59,65)* 3,36 (±0,25)* 152,01 (±37,83)* 4,34 (±0,22)* PATRIZIER 830621 245 4,13 (±0,69)* 193,85 (±60,95)* 3,29 (±0,27)* 153,09 (±42,26)* 4,53 (±0,12)* BAXTER 830852 61 3,61 (±1,12)* 121,53 (±79,96)* 3,32 (±0,26)* 114,78 (±43,29)* 4,61 (±0,13)* ARCO 830973 101 4,15 (±0,47)* 164,98 (±33,46)* 3,35 (±0,26)* 133,03 (±25,59)* 4,59 (±0,12)* PARADISE–R SAILOR 95 2259250 66 4,35 (±0,65)* 213,44 (±77,55)* 3,39 (±0,29)* 168,64 (±62,63)* 4,59 (±0,15)* MOUNTAIN BUZZ 2260827 94 4,91 (±0,63)* 206,79 (±79,63)* 3,75 (±0,33)* 152,36 (±51,30)* 4,87 (±0,21)* KLASSIC MERRILL LYNCH 2266677 87 4,31 (±0,57)* 179,30 (±85,46)* 3,44 (±0,30)* 143,54 (±67,32)* 4,57 (±0,15)* ART–ACRES PATRON SPOCK 17251413 199 4,66 (±0,58)* 153,30 (±74,11)* 3,29 (±0,30)* 108,67 (±53,55)* 4,50 (±0,18)* WA–DEL RICE SATURN 20614769 196 4,56 (±0,46)* 212,47 (±56,90)* 3,26 (±0,25)* 150,09 (±34,28)* 4,52 (±0,15)* *P<0,001