• Non ci sono risultati.

LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DARBO ERGONOMIKA IR JOS ĮTAKA SVEIKATAI

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DARBO ERGONOMIKA IR JOS ĮTAKA SVEIKATAI"

Copied!
53
0
0

Testo completo

(1)

Monika Rudžinskaitė

5 kursas, 3 grupė

LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DARBO

ERGONOMIKA IR JOS ĮTAKA SVEIKATAI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Asist. Giedrė Trakinienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DARBO ERGONOMIKA IR JOS ĮTAKA SVEIKATAI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... (parašas)

Monika Rudžinskaitė, 5 kursas, 3 grupė 2020m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

Asist. Giedrė Trakinienė 2020m. ...

(mėnuo, diena)

(3)

DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos gydytojų odontologų darbo ergonomika ir jos įtaka sveikatai“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-30 Monika Rudžinskaitė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-30 Monika Rudžinskaitė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(4)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos

naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14 Ar tinkamai aprašytos statistinės

(6)

formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0.2 +0,1 0

32 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

(7)

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių

apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20 %

(nevert.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija)

atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? 0,2 balo 0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiagos,

įrišimo kokybė)?

0,2 balo 0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

(8)

________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________ Recenzento vardas, pavardė

______________________________ Recenzento parašas

(9)

TURINYS

SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14 1.1. Ergonomikos istorija ... 14

1.2. Ergonomikos principai odontologijoje ... 15

1.2.1. Instrumentai ... 16

1.2.2. Odontologo kabineto įranga ... 16

1.2.3. Darbo pozicijos ir laikysena ... 18

1.3. Gydytojų odontologų sveikata ... 19

1.3.1. Bendra odontologų sveikata ... 20

1.3.2. Sveikatos problemos, susijusios su odontologo darbu ... 21

1.4. Darbo temos pasirinkimo priežastys ... 25

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 26

2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 26

2.2. Tyrimo organizavimas ... 26

2.3. Tyrimo imtis ... 26

2.4. Tyrimo atrankos kriterijai ... 27

2.5. Tyrimo metodas ... 27

2.6. Tyrimo instrumentas ... 27

2.7. Statistinė duomenų analizė ... 28

3. REZULTATAI ... 29

3.1. Gydytojų odontologų bendroji charakteristika ... 29

3.2. Gydytojų odontologų požiūris į darbą ir darbo krūvis ... 30

3.3. Gydytojų odontologų sveikata, laisvalaikis ir žalingi įpročiai ... 31

3.4. Gydytojų odontologų darbo metu patiriami skausmai ... 32

3.5. Gydytojų odontologų darbo ergonomikos ypatumai ... 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 41 IŠVADOS ... 42 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44 PRIEDAI ... 48

(10)

LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DARBO ERGONOMIKA IR JOS

ĮTAKA SVEIKATAI

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: gydytojo odontologo darbas yra laikomas viena pavojingiausių sveikatos srities profesijų. Darbo specifika yra sudėtinga tiek psichologiškai tiek fiziškai. Greitėjant gyvenimo tempui visose srityse, pacientai iš odontologų taip pat reikalauja greitesnio gydymo. Tokiu atveju odontologai pamiršta, kad reikia dirbti galvojant ne tik apie pacientą, bet ir apie patį save. Taip yra skiriamas mažesnis dėmesys darbo ergonomikai, kas gali turėti neigiamų pasekmių gydytojų odontologų sveikatai.

Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos gydytojų odontologų darbo ergonomiką ir jos įtaką specialistų sveikatai.

Medžiaga ir metodai: buvo sudaryta anketinė apklausa, skirta visų specializacijų gydytojams odontologams. Anketa buvo sudaryta iš 42 klausimų: 36 klausimų su vienu ar keliais galimais pasirinkimo variantais ir 6 atvirų klausimų. Anketa buvo atliekama internetinėje erdvėje, atsakymai buvo renkami anonimiškai. Iš viso surinkta 361 atsakyta anketa. Jų duomenys buvo statistiškai analizuoti ir lyginti naudojant „IBM SPSS Statistics 17“ ir ,,Microsoft Office Excel 2013“ programas.

Rezultatai: į tyrimą buvo įtrauktos 349 Lietuvos gydytojų odontologų atsakytos anketos. Tyrime dalyvavo 301 moteris ir 41 vyras, kurių amžius buvo nuo 23 iki 68 metų, o amžiaus vidurkis  34 metai. Buvo nustatyta, kad su skausmais darbo metu ir po darbo susiduria 315 (90,2%) apklaustų gydytojų odontologų. Dažniausios problemos, kurias jaučia Lietuvos odontologai, yra bendras fizinis ir akių nuovargis, nugaros, pečių juostos ir kaklo skausmai.

Išvados: didelė dalis Lietuvos odontologų dirba individualiai nepritaikytoje aplinkoje, nesilaiko neutralios sėdėjimo pozicijos, nedaro reguliarių pertraukų darbo metu. Ergonomiškų darbo kėdžių pasirinkimas, neutrali sėdėjimo pozicija bei atitinkamas sėdėjimo laikas, darbo aplinkos organizavimas ir reguliarios pertraukos darbo metu reikšmingai sumažina skausmų darbo metu ir po darbo atsiradimo riziką gydytojams odontologams.

(11)

DENTAL ERGONOMICS OF LITHUANIA‘S DENTISTS AND ITS

INFLUENCE ON HEALTH

SUMMARY

Relevance of the problem: dentist’s profession is considered as one of the most hazardous occupations in health service. Dental job’s specifics are difficult both psychologically and physically. As the pace of life is quickening patients require faster treatment from their dentists. Therefore dentists forget to focus on their own affairs only concerning to patient’s needs. Thus the lack of attention to dental ergonomics appears and that might have some negative consequences to dentist’s health.

Aim of the work: to evaluate Lithuanian dentists’ work ergonomics and its influence on their health.

Material and the methods: a survey was conducted by using a questionnaire which was approached to dentists of all specializations. The questionnaire consisted of 42 questions: 36 closed-ended questions with one or multiple possible answer choices and 6 open-closed-ended questions. The survey was carried out online and responses were collected anonymously. 361 completed questionnaires were collected in the end of survey. Data was gathered and statistically analyzed by using “IBM SPSS Statistics 17” and “Microsoft Office Excel 2013“ programs.

Results: the study included 349 Lithuanian dentists‘ completed questionnaires. 301 female and 41 male participated in this research, their age ranged from 23 to 68 years, with an average of 34 years. Results showed that 315 (90,2%) of dentists face different types of pain during their workday and after work. The most common health problems among Lithuania‘s dentists are physical and eye fatigue, backache, shoulders and neck pain.

Conclusions: The majority of Lithuania‘s dentists work in a personally unsuited environment, they do not maintain the neutral sitting position and do not perform regular breaks during their workdays. The use of ergonomic dental chairs, neutral sitting position and proper sitting time, organization of a workplace and regular breaks during workday can significantly reduce the occurrence of bodily pain for dentists during their work.

(12)

12

ĮVADAS

Odontologo darbas yra sudėtinga ir daug jėgų bei laiko reikalaujanti veikla. Ši veikla taip pat gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, jeigu darbo metu nesilaikoma tinkamos darbinės pozicijos. Gydymo procedūrų metu odontologai stengiasi suteikti didžiausią galimą komfortą pacientams ir dažnai ignoruoja jiems patiems tenkantį per didelį fizinį krūvį, kuris atsiranda ilgas valandas dirbant statiškoje, nepatogioje ir netinkamoje padėtyje. Toks abejingumas ilgainiui gali skatinti atramos ir judėjimo sistemos sutrikimų bei papildomo streso atsiradimą, darbo našumo sumažėjimą [1].

Pasaulyje yra atlikta daug tyrimų, kurių pagrindinis subjektas yra gydytojų odontologų sveikata. Didžioji dalis tyrimų yra orientuoti į darbo metu patiriamus skausmus, nes odontologo darbo laukas yra siauras ir reikalaujantis didelės koncentracijos, dirbama įsitempus, statinėje laikysenoje. Tyrimų rezultatai rodo, kad iki 81% odontologų susiduria su kaklo, pečių, nugaros ar rankų skausmais. Nepaisant to, kad 88% odontologų mano, kad jų sveikatos būklė yra gera ar puiki, kai kurie tyrimai rodo, jog vienas iš dešimties odontologų skundžiasi prasta bendra sveikatos būkle, o trys iš dešimties  prasta fizine sveikata [2].

Siekiant išvengti nuolatinės įtampos traumų, kurios gali sukelti ilgalaikį nedarbingumą, odontologams rekomenduojama laikytis tinkamos darbo ergonomikos. Ji yra susijusi su patogiu darbu ir asmens darbo produktyvumu: atsižvelgiant į darbuotojo gebėjimus ir trūkumus, stengiamasi užtikrinti, kad užduotis, darbo įranga ir aplinka būtų pritaikyta kiekvienam asmeniškai, tam, jog būtų pasiekti geriausi darbo rezultatai [3]. Laikomasi idėjos, kad odontologai darbo sukeltų sveikatos problemų galėtų išvengti arba galėtų sušvelninti jau atsiradusias problemas, jeigu būtų tinkamai informuojami apie jų prevenciją, mokomi taisyklingos darbo laikysenos ir padėčių, jeigu jų darbdaviai suteiktų jiems pritaikytą ergonomišką darbo įrangą, jeigu darbo metu darytų dažnas trumpas pertraukas raumenų tempimo ir laikysenos stiprinimo fiziniams pratimams atlikti [1].

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gydytojų odontologų darbo ergonomiką ir jos įtaką specialistų sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti Lietuvos gydytojų odontologų sveikatos nusiskundimus.

2. Išsiaiškinti Lietuvos gydytojų odontologų darbo sąlygų ir ergonomikos ypatumus.

3. Palyginti ir atrasti sąsajas tarp Lietuvos gydytojų odontologų darbo ergonomikos ypatumų bei jų sveikatos nusiskundimų.

(13)

13 4. Sudaryti praktines rekomendacijas gydytojams odontologams, kokių darbo ergonomikos

(14)

14

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ergonomikos istorija

Ergonomikos pagrindinis principas yra visapusiškas žmogaus aplinkos suderinimas. Tai galima apibūdinti kaip asmenų tarpusavio, jų atliekamų veiklų, naudojamų įrankių ir vietos, kurioje jie ta veikla užsiima, geriausią įmanomą atitikimą. Jeigu žmogui yra sukuriamos jam palankiausios darbo sąlygos, mažėja jo patiriamas stresas, jis jaučiasi daug patogiau, laisviau, darbus gali atlikti daug greičiau ir lengviau, padaro mažiau klaidų.

Ergonomikos ištakos stebimos antikinėje Graikijoje. Reikšmingiausias faktas, randamas istoriniuose šaltiniuose, yra Hipokrato pateikti nurodymai chirurgams, kuriuose jis aiškina, kaip turėtų būti įrengta chirurgo darbo vieta, kokius įrankius reikėtų naudoti ir kaip jie turėtų būti išdėstyti [4]. Šiuolaikinės ergonomikos pradmenis ir darbo daromos įtakos sveikatai analizavimą galima atrasti Agricola parašytoje monografijoje apie kasyklų darbuotojų patiriamus vargus darbo metu. Paracelsus vienoje iš savo knygų rašė apie toksišką įkvepiamų gyvsidabrio garų poveikį kasyklų darbuotojų sveikatai. Ramazzini išleido traktatą ,,Darbuotojų ligos“, kuriame aprašė beveik visas to meto profesijas ir jų sukeliamas ligas, paminėdamas sidabro kalvių tipines plaučių ligas ir rašytojų riešų skausmus, atsirandančius dėl rašale mirkomų plunksnų naudojimo [5].

Ergonomikos terminas yra kilęs iš graikų kalbos žodžių ergo, kuris reiškia darbą, ir nomos, reiškiančio principą, dėsnį. Šis terminas moderniame pasaulyje pirmą kartą paminėtas 1857 metais Wojciech Jastrzebowski išleistoje knygoje ,,Pagrindiniai ergonomikos principai arba darbo mokslas“ [6]. Šioje knygoje autorius apibrėžė ergonomiką kaip darbo mokslą, detalizuodamas jos naudą tobulinant darbo vietą, įrankius ir didinant darbuotojų našumą, tačiau tuo metu ši knyga nesulaukė didelio susidomėjimo mokslo pasaulyje [5]. XIX amžiaus pabaigoje, Frederick Winslow Taylor pastebėjo, kad įmanoma kelis kartus padidinti per dieną iškasamos anglies kiekį, jeigu bus sumažintas anglies kastuvo dydis ir svoris [6].

Didesnis dėmesys ergonomikai buvo pradėtas rodyti Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Jungtinės karalystės Mokslo ir Pramonės tyrimų departamentas ir Medicinos tyrimų tarnyba įsteigė Pramonės darbuotojų nuovargio tyrimų tarybą, kuri domėjosi ir tyrė amunicijos darbuotojų darbo valandas, incidentus darbo metu, darbo vietos apšvietimą ir vėdinimo sistemas, darbe naudojamų įrengimų dizainą [7]. Dar daugiau tyrimų buvo atliekama Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo, kuomet buvo siekiama tinkamai paskirstyti darbus žmonėms pagal jų sugebėjimus, kad darbas vyktų greitai ir sklandžiai. Šiam tikslui pasiekti anglų psichologas Hywel Murrell su kolegomis

(15)

15 1949 metais įkūrė Ergonomikos mokslinių tyrimų draugiją (dabar  Ergonomikos ir žmogiškųjų veiksnių institutas), kurios atliekami tyrimai apėmė įvairias sritis: žmogaus anatomiją, fiziologiją, psichologiją, industrinę mediciną ir higieną, projektavimo ir apšvietimo inžineriją bei architektūrą [8]. Būtent šios organizacijos įkūrimas ir yra laikomas šiuolaikinės ergonomikos mokslo pradžia. Nuo tada prasidėjo ergonomikos kaip mokslo šakos klestėjimas ir raida [6].

Dabar ergonomika Tarptautinės Ergonomikos Asociacijos yra apibūdinama kaip mokslinė disciplina, skirta suprasti žmonių ir kitų sistemos elementų tarpusavio sąveiką, ir profesija, kuri taiko teorinius principus, duomenis ir projektavimo metodus, siekdama optimizuoti žmogaus gerovę ir visą veiklos sistemą [9]. Ši sąvoka patvirtina, kad pagrindinis ergonomikos tikslas yra optimalus asmens veiklos sistemos, kurios visi elementai (žmogaus galimybės, tvarka, darbe naudojamos priemonės ir gaunamas produktas ar rezultatas) sudaro visumą, formavimas [10].

1.2. Ergonomikos principai odontologijoje

Ergonomika šiuo metu yra populiari ir gerai atpažįstama disciplina, kuri yra neatskiriama bet kokių pažangių sveikatos paslaugų dalis. Jos pritaikymas medicinoje ženkliai sumažino nelaimingų darbinių incidentų kiekį, pagerino bendrą darbuotojų sveikatos būklę ir jų produktyvumą. Ergonomikos dėsniai taip pat taikomi ir odontologijoje. Šioje srityje ji apima gydytojo ir paciento pozicijų suderinimą, patogios odontologinės įrangos gamybą bei tinkamą jos naudojimą, darbo aplinkos planavimą ir visų šių veiksnių įtaką burnos priežiūros specialistų sveikatai. Ergonomika odontologijoje padeda padidinti darbuotojų pajėgumą ir darbo efektyvumą. Jos pritaikymas kasdieniniame darbe suteikia geriausią gydymą pacientams ir didžiausią saugumą gydytojams odontologams jų sveikatos atžvilgiu [11].

Odontologijoje ergonomikos taikymas yra sudėtingas, nes kiekviena klinikinė situacija yra skirtinga ir reikalaujanti gydytojo odontologo prisitaikymo prie paciento. Ergonomika siekiama sumažinti psichologinį ir fizinį odontologų stresą, išvengti profesinių ligų ir užtikrinti abipusį paciento ir gydytojo komfortą [12]. Tinkama darbo ergonomika yra būtina, kad gydytojai odontologai visą savo darbą laiką galėtų išlaikyti stabilų darbingumą, darbo efektyvumą ir aukštą gydymo lygį. Ergonomikos taikymo diapazonas odontologo kasdienybėje apima daug dalykų  nuo komandos bendradarbiavimo iki darbo vietos apšvietimo, nuo triukšmo ir patalpų vėdinimo iki darbo pozicijų, nuo darbo valandų iki instrumentų ir odontologinės įrangos [13].

(16)

16 1.2.1. Instrumentai

Gydytojai odontologai savo darbe naudoja rankinius ir mašininius instrumentus. Naudojami instrumentai turėtų atitikti tam tikrus standartus. Renkantis rankinius instrumentus daugiausiai dėmesio reikia skirti jų rankenėlėms. Geriausia, jeigu jos būtų tuščiavidurės arba pagamintos iš minkštų, lengvų medžiagų. Jos turėtų būti apvalios, neslystančiu arba suspaudžiamu paviršiumi. Instrumentams, kurių kraštai yra aštrūs, geriausia gamybinė medžiaga yra anglinis plienas. Mašininių instrumentų svarbiausia savybė yra jų lengvumas, pakankama darbinė jėga. Instrumentai turėtų būti lengvai aktyvuojami, su įmontuotu šviesos šaltiniu. Jeigu instrumentas turi laidą, tai jis turėtų būti lankstus ir lengvas, tačiau patogiausi ir tinkamiausi naudojimui yra belaidžiai mašininiai instrumentai [2].

Kad odontologas galėtų lengvai dirbti su instrumentais, jie turėtų būti patogūs laikyti ir manipuliuoti. Suedeck atliktame tyrime, kurio metu elektromiografijos būdu buvo vertinama dilbio raumenų veikla, atliekant viršdanteninių ir podanteninių akmenų valymo procedūrą skirtingo rankenėlės diametro ir svorio instrumentais, buvo nustatyta, kad didžiausią raumenų aktyvumą sukėlė sunkiausias ir didžiausio diametro instrumentas, kurio svoris buvo 23 g, o diametras  11,1 mm. Instrumentai, kurių svoris svyravo nuo 16 iki 21 g, sukėlė panašaus dydžio raumenų aktyvumą. Didžioji dalis tiriamųjų (63%) nurodė, kad jiems buvo patogiausia dirbti naudojantis 16 g svorio ir 12,7 mm diametro instrumentu [14]. Taigi, remiantis tyrimo duomenimis, geriau rinktis šiek tiek didesnius, bet lengvesnius instrumentus.

Taip pat labai svarbu instrumentų vieta odontologo kabinete. Europos šalių Odontologijos ergonomikos draugijos pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad dinaminiai instrumentai (gręžimo antgaliai, siurbtukai) turėtų būti odontologo regos lauke, apie 30° kampu nuo sagitalinės jo ašies, kad nebūtų papildomo nuovargio akims, ir 30-40 cm atstumu nuo odontologo, kad jam nereikėtų atlikti nereikalingų rankų ir pečių judesių, norint pasiekti instrumentus. Rankinių instrumentų padėklas turėtų būti nuo 20 iki 25 cm atstumu nuo odontologo ir ne aukščiau negu 107 cm, jeigu gydytojas dirba sėdėdamas [15].

1.2.2. Odontologo kabineto įranga

Pagrindinė odontologo kasdien naudojama įranga susideda iš odontologinės kėdės, kurioje gydomas pacientas, su visa jos įranga (apšvietimo lempa, valdymo skydeliu, instrumentų padėklu) ir gydytojo kėdės bei papildomų prietaisų, tokių kaip didinamieji akiniai ar mikroskopas. Visa ši

(17)

17 pagrindinė ir papildoma įranga turi būti reguliuojama ir pritaikoma kiekvienam gydytojui asmeniškai. Ji turi užtikrinti, kad gydytojas dirbtų tinkamoje padėtyje ir galėtų lengvai pasiekti reikiamus instrumentus bei medžiagas, ir nevaržyti gydytojo judesių, atliekant įvairias procedūras visų tipų pacientams [13].

Beveik didžiausią gydytojo kabineto plotą užima odontologinė kėdė su visa jos įranga, tad ji privalo praktiška ir ergonomiška, nes yra neatsiejama odontologo darbo dalis. Gydytojas odontologas David J. Ahearn su kolegomis pateikė ergonomines rekomendacijas odontologinei įrangai. Pasak šių rekomendacijų, seno modelio odontologinės kėdės, kurios yra plačios ir patogios pacientams, priverčia odontologą dirbti nepatogioje pozicijoje, nes tam, kad pasiektų darbinį lauką, jis turi priverstinai lenktis link paciento. Ergonomiškos odontologinės kėdės turėtų būti siauromis nugaros ir laisvai reguliuojamomis galvos atramomis, kad odontologui nereikėtų atlikti papildomų judesių, norint pasiekti skirtingas paciento burnos vietas [16].

Dauguma odontologų praleidžia beveik visą darbo dieną sėdėdami, kad ilgas sėdėjimas nevargintų raumenų, kėdė turėtų būti patogi ir pritaikyta darbui, o darbas vyktų dar sklandžiau, galima naudoti pagalbines vaizdo didinimo priemones. Rajani A. Dable su kolegomis atliko klinikinį tyrimą, kurio metu vertino odontologijos studentų viršutinių galūnių raumenų veiklą, naudojantis skirtingo dizaino kėdėmis (balno tipo, su atrama ir be atramos nugarai) ir didinamaisiais akiniais. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad mažiausia apkrova raumenims, nepaisant kėdės dizaino, buvo tada, kai studentai dirbo naudodamiesi didinamaisiais akiniais. Priklausomai nuo kėdės dizaino, mažiausia apkrova raumenims nustatyta studentams sėdint ant balno tipo kėdės. Standartinės kėdės tiek su atrama nugarai tiek be jos sukėlė didesnę raumenų įtampą. Ergonomiškai palankiausi rezultatai gauti, kai balno tipo kėdė buvo naudojama kartu su didinamaisiais akiniais [17].

Kadangi odontologo darbo laukas yra siauras, geram matomumui ir nereikalingų gydytojo judesių pašalinimui labai svarbus tinkamas darbo vietos apšvietimas. Lisa Sakzewski moksliniame straipsnyje apie gydytojų odontologų ir ortodontų judėjimo ir atramos sistemos nusiskundimus, susijusius su darbu, pateikė ergonomiško apšvietimo rekomendacijas. Remiantis straipsnio rekomendacijomis, tiesioginis šviesos šaltinis turi apšviesti visą regėjimo lauką. Jeigu šviesos kiekio neužtenka matomumui užtikrinti, šviesa į reikiamą burnos vietą turėtų atsispindėti nuo odontologinio veidrodėlio. Lempos šviesos srautas turėtų kirsti gydytojo žvilgsnio liniją 15° kampu, o lempos rankena turėtų būti lengvai pasiekiama gydytojo rankos atstumu [18].

(18)

18 1.2.3. Darbo pozicijos ir laikysena

Ergonomiška įranga geram odontologo darbui labai svarbi, tačiau svarbiau yra mokėti tinkamai naudoti šią įrangą, nepakenkiant nei pacientui nei pačiam gydytojui. Pradėdamas gydymą, odontologas pirmiausia turėtų parinkti tinkamą poziciją paciento kėdei ir suprasti, kaip pasukti ar palenkti paciento galvą, kad pagerintų reikiamo danties matomumą. Odontologinėje literatūroje yra nurodomos trys standartinės paciento pozicijos: vertikali, gulima pusiausėda ir gulima. Pozicija pasirenkama atsižvelgus į paciento sveikatos būklę, atliekamą procedūra ir pačio gydytojo norą. Vertikalioje pozicijoje kėdė laikoma prieš pradedant gydymą ir po gydymo, prireikus pasodinti pacientą gydymo eigoje, pacientui gulint pusiausėda kėdės atlošas yra pasviręs 45° kampu nuo vertikalios ašies, paciento keliai yra aukščiau už pėdas, apatinio žandikaulio okliuzinė plokštuma sudaro 45° kampą su grindimis, kai kėdė yra gulimoje pozicijoje, paciento galva, keliai ir pėdos yra vienoje linijoje (1 pav.). Galva neturėtų būti žemiau negu pėdos, nebent nusilpsta paciento širdies veikla ir gresia nualpimas [19, 20].

1 pav. Vertikali, gulima pusiausėda ir gulima paciento kėdės pozicijos [21]

Gydytojas odontologas gali dirbti sėdėdamas arba stovėdamas. Nepaisant pasirinktos pozicijos, gydytojas turi išlaikyti neutralią kūno padėtį, kuri, pasak Aruna J. Bhandari ir jo kolegų, yra ideali kūno padėtis darbui ir sumažina raumenų pažeidimo riziką. Neutrali sėdima pozicija yra tokia, kai dilbiai ir šlaunys yra lygiagrečios grindims, apkrova yra paskirstyta tolygiai, klubai sulenkti 90° kampu, kėdė nuleista pakankamai tiek, kad kulnais būtų pasiekiamos grindys. Jeigu norima užtikrinti neutralią poziciją stovint ir darbas vyksta su apatiniu paciento žandikauliu, gydytojo pečiai turėtų būti paciento burnos lygyje, o dirbant su viršutiniu žandikauliu  paciento burnos lygyje turėtų būti gydytojo alkūnės. Išlaikant bendrą neutralią poziciją reikia stengtis liemenį ir riešus laikyti tiesiai, pečius lygiagrečiai, vengti klubų ir kojų pasukimo [22]. Išlaikydamas neutralią kūno poziciją gydytojas odontologas gali keisti savo padėtį paciento atžvilgiu, prisitaikydamas prie esamos klinikinės situacijos. Literatūroje nurodomos pagrindinės odontologo darbo padėtys yra prilyginamos mechaninio laikrodžio rodyklių padėtims: dešiniarankiams gydytojams  7-tos, 9-tos ir 11-tos valandos, dar kitaip vadinamos dešine priekine, dešine šonine ir dešine galine padėtimis, kairiarankiams gydytojams  5-tos, 3-ios ir 1-os valandos arba kairė

(19)

19 priekinė, kairė šoninė ir kairė galinė padėtys, visiems gydytojams  12-tos valandos arba tiesioginė galinė padėtis (2 pav.). Priekinėje (5-tos ir 7-tos valandos) padėtyje odontologas turėtų apžiūrėti ir gydyti viršutinio žandikaulio priekinius dantis, apatinio žandikaulio priekinius ir galinius dešinės pusės dantis, jeigu sėdima pacientui iš dešinės, ir kairės pusės galinius dantis, jeigu sėdima pacientui iš kairės. Paciento galvos pasukimas link gydytojo užtikrina dar geresnį operacinio lauko matomumą. Šoninės (3-ios ir 9-tos valandos) padėtys leidžia gydytojui tinkamai pasiekti atitinkamos pusės apatinio ir viršutinio žandikaulių galinių dantų lūpinius ir apatinių dantų okliuzinius paviršius. Galinės (1-os ir 11-tos valandos) padėtys yra tinkamiausios viršutinių dantų gomurinių ir okliuzinių paviršių gydymui, kai vaizdas matomas odontologiniame veidrodėlyje, ir apatinių dantų gydymui priešingoje gydytojo sėdėjimo pusėje. Tiesioginėje galinėje (12-tos valandos) padėtyje geriausia gydyti apatinių dantų liežuvinius paviršius [23]. Taigi, gydytojai odontologai, įvertinę esamą klinikinę situaciją, turėtų mokėti pasirinkti tinkamiausią darbo padėtį tam, kad jų darbas būtų greitas, produktyvus ir saugus jų sveikatos ir paciento komforto atžvilgiu. O darbdaviai gydytojams odontologams darbo kabinetą turėtų įrengti pagal visus ergonominius reikalavimus, parūpinti pačią geriausią ir praktiškiausią darbo įrangą bei patogius darbui instrumentus.

1.3. Gydytojų odontologų sveikata

Atsižvelgiant į daugybę galimų profesinės sveikatos pavojų, odontologija yra laikoma sudėtinga profesija. Dėl didelio kiekio darbinių sveikatos pavojų literatūroje keliamos diskusijos apie itin ankstyvą odontologų išėjimą į pensiją ir net priešlaikinį mirtingumą. Odontologas savo kasdieniniame darbe susiduria su įvairiais pavojais, kuriuos galima sugrupuoti į biologinius  tai virusai, bakterijos, grybeliai, kuriuos gali perduoti infekuoti pacientai, biomechaninius  tai vienodi pasikartojantys judesiai, nepatogios darbo pozicijos, ilgai trunkančios statinės kūno padėtys, cheminius  tai praktikoje naudojami medikamentai ir odontologinės medžiagos, fizinius  tai vibracijos, jonizuojanti spinduliuotė, ultravioletinė šviesa ir aplinkos triukšmas, ir psichologinius  tai stresas, nuolatinis nuovargis, darbinis perdegimas, pavojus [24].

2 pav. Gydytojo odontologo darbo padėtys pagal laikrodžio rodykles

(20)

20 1.3.1. Bendra odontologų sveikata

Prof. Pūrienė su kolegomis atliko tyrimą apie Lietuvos odontologų lėtinius fizinės sveikatos nusiskundimus. Remiantis tyrimo rezultatais, 3,4% moterų odontologių nurodė, kad jų bendra fizinė sveikata yra bloga arba labai bloga, 50,9% mano, kad jų sveikatos būklė yra patenkinama, ir 45,8% nurodė turinčios gerą ir labai gerą fizinę sveikatą. Palyginimui, nurodančių blogą ir labai blogą sveikatą, tarp vyrų odontologų buvo 1,2%, 46,1% teigė, kad jų sveikata yra patenkinama, o 52,7% vyrų atsakė, kad jų sveikatos būklė yra gera ar labai gera. Didelė dalis odontologų nurodė susiduriantys su lėtiniais raumenų skausmais (42,8% vyrų ir 53,6% moterų). Su lėtiniu nuovargiu susiduria 31,6% odontologų ir 39,7% tirtų odontologių. Galvos skausmai taip pat dažnas nusiskundimas tarp odontologų, jie du kartus dažniau kankina moteris negu vyrus (atitinkamai 22,4% ir 10,7%). Kas ketvirtas vyras (15,6% tiriamųjų) ir kas trečia moteris (26,9% tiriamųjų) skundėsi lėtiniais rankų ir riešų skausmais, kurie sukelia jiems nepatogumų kasdienybėje [25].

Kitas prof. Pūrienės atliktas tyrimas buvo apie odontologų profesinius pavojus ir jų psichologinę gerovę, kuriame buvo nustatyta, kad net 95,1% Lietuvos odontologų jaučia neigiamą profesinių pavojų poveikį sveikatai. Daugiau nei pusė (52,4%) tiriamųjų nurodė, kad dažnai susiduria su psichologiniais sunkumais darbe. 95,7% tirtų odontologų teigė, kad darbe susiduria su stresu, 29% tirtųjų su stresu susiduria nuolatos. Remiantis rezultatais, net 96,4% odontologų darbe ir po darbo dažnai jaučia nervinę įtampą ir nerimą, iš kurių 24,8% taip jaučiasi nuolatos. 82,6% tiriamųjų nurodė, kad savo darbą laiko pagrindine nuovargio priežastimi, o 19% tiriamųjų su darbo sukeltu nuovargiu kovoja kasdien. 80,5% odontologų darbe dažnai jaučiasi įsitempę. Dėl darbo sukeltų problemų 78,8% odontologų susiduria su nemiga, o kas šeštas tiriamasis nurodė turintis nuolatinių miego sutrikimų. Nepaisant to, kad tik vienas iš dvylikos tiriamųjų teigė, jog persidirba, 94,2% respondentų nurodė, kad ilgos darbo valandos galimai neigiamai veikia jų bendrą sveikatos būklę [26].

Su sveikatos problemomis odontologai pradeda susidurti dar studijų metais. Knipe su kolegomis atliko tyrimą apie odontologijos, medicinos ir veterinarijos specialybių studentų psichologinę būklę, kuriame nustatė, kad odontologijos studentai dažniau negu kitų specialybių studentai susiduria su depresija (35,4% odontologijos studentų bei atitinkamai 22,3% ir 23,4% medicinos ir veterinarijos studentų), nerimu (39% odontologijos studentų bei atitinkamai 24,9% ir 23,7% medicinos ir veterinarijos studentų), daugiau odontologijos studentų nurodė, kad jų bendra psichologinė būklė yra bloga (80,3% odontologijos studentų bei atitinkamai 63,5% ir 73,9% medicinos ir veterinarijos studentų) [27]. Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad bendra

(21)

21 odontologų sveikatos būklė yra prasta dėl kompleksinio profesinių pavojų veikimo odontologų kasdieniniame darbe.

1.3.2. Sveikatos problemos, susijusios su odontologo darbu

Odontologo darbas yra specifiškas ir gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Odontologai savo darbe turi didelę riziką susirgti infekcinėmis ir virusinėmis ligomis, nes dirba būdami labai arti paciento ir tiesiogiai kontaktuoja su jų seilėmis ir krauju. Dėl odontologijos kabineto įrangos ypatumų ir darbo metu naudojamų medikamentinių medžiagų odontologams gali pasireikšti jutimo sistemos sutrikimai. Taip pat dažnai odontologai susiduria ir su alerginėmis reakcijomis ar odos pažeidimais dėl darbe naudojamų medžiagų, o dėl didelės fizinės įtampos, ilgą laiką dirbant nepatogiose padėtyse ir nepalankioje aplinkoje, odontologams gali vystytis atramos ir judėjimo sistemos, periferinių nervų susirgimai [28].

1.3.2.1. Infekcinės ligos

Odontologinių procedūrų metu į aplinką iš paciento burnos patenka gausybė įvairių virusų, bakterijų ir grybelių rūšių. Didelė dalis šių mikroorganizmų nusėda ant odontologo. Dėl šios transmisijos odontologai rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Yra atlikta klinikinių tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad daugiausiai mikroorganizmų pasklinda aplinkoje atliekant procedūras su mašininiais instrumentais, kurių metu naudojamas vanduo. Užteršti jo lašeliai taškosi keliasdešimties centimetrų spinduliu ir nepastebimai krinta ant gydytojo odontologo plaukų, veido, akių, rankų, aprangos, su kuria mikroorganizmai yra išnešami iš darbo vietos į persirengimo kambarius ar namo. Tyrimų metų nustatyta, kad tiriamuosiuose mėginiuose, paimtuose nuo procedūrų metu odontologų naudotų apsauginių kaukių, odontologų kontaktinių lęšių, kabineto vėdinimo sistemos grotelių, daugiausiai randamos gram-teigiamos bakterijos  Streptococcus mutans ir kitos streptokokų rūšys, Staphylococcus aureus, Micrococcus rūšys, Cladosporium ir Penicillium rūšių grybeliai [29, 30, 31]. Dėl artimo kontakto su pacientais ir jų seilėmis ar krauju, kai įsiduriama su adatomis, įsipjaunama, gydytojai odontologai yra padidėjusios rizikos grupėje užsikrėsti hepatito B ir C virusais, ŽIV ar tuberkulioze [32]. Mikroorganizmų transmisijos odontologo darbe visiškai išvengti neįmanoma, tačiau ją galima sumažinti tinkamai įrengiant ventiliacijos sistemą kabinete, naudojant apsaugines priemones  vienkartines kaukes, pirštines, apsiaustus, apsauginius akinius ar skydelius.

(22)

22 1.3.2.2. Jutimo sistemos pažeidimai

Regėjimo ir klausos sistema taip pat gali būti pažeista odontologo darbo metu. Akys dažniausiai yra pažeidžiamos, kai į jas patenka naudojamos agresyvios medžiagos, klausa gali sutrikti dėl didelio odontologinės įrangos skleidžiamo garso. Baig atliktame tyrime apie odontologų darbo pavojus, apklausus 130 odontologų buvo nustatyta, kad 44,6% odontologų yra bent kartą susidūrę su akių infekcijomis, o 40,9% jaučia, kad jų klausa yra susilpnėjusi [33].

Literatūroje galima rasti ne vieną odontologo akių pažeidimo darbo metu atvejo aprašymą. Moksliniame žurnale ,,Journal of endodontics“ 2014 buvo publikuotas atvejis, kaip dantų šaknų kanalų irigavimo metu dėl susidariusio didelio spaudimo švirkšte natrio hipochloritas ištryško ir pateko gydytojai odontologei į akį, sukeldamas akies skausmą, deginimą ir paraudimą, regėjimo susilpnėjimą. Po kelių dienų kontakto vietoje susiformavo ragenos opa. Pritaikius reikiamą gydymą, simptomai išnyko ir regėjimas atsistatė per 4 savaites [34]. Medikamentų patekimas į akį gali sukelti ir rimtesnių problemų. Žurnale ,,Journal of the Canadian Dental Association“ publikuotoje atvejo analizėje, rašoma apie tai, kaip gydytoja endodontologė atsitiktinai švirkštelėjo kalcio hidroksido sau į akį. Jis sukėlė skausmą ir deginimą, kuris vedė iki visiško regos praradimo pažeista akimi [35].

Vodanović su kolegomis apklausė 529 Kroatijos odontologus ir buvo gauti rezultatai, kad 20,4% gydytojų moterų ir 16,5% vyrų turi dėl darbo atsiradusių klausos problemų [36]. Triukšmą, kuris sukelia klausos problemas odontologams, darbo metu sukelia odontologinė įranga, seilių atsiurbėjai, mašininiai instrumentai, instrumentų sterilizavimo aparatai. Pasak JAV Nacionalinio profesinės saugos ir sveikatos instituto, aštuonių valandų darbo dienos maksimali vidutinė leistina triukšmo ekspozicija yra 85 decibelai. Remiantis atliktų klinikinių tyrimų rezultatais, seilių atsiurbėjų siurbimo metu sukeliamas triukšmas siekia 96,5 decibelų, o esant įjungtiems atsiurbėjams ir dirbant mašininiu instrumentu, triukšmas gali siekti 94,8 decibelus. Šis leidžiamos triukšmo ribos viršijimas gali sukelti nemalonų spengimą ausyse, su kuriuo darbo metu yra susidūrę iki 64% odontologų, ar klausos susilpnėjimą, kuris nustatomas kas penktam gydytojui odontologui [37, 38].

1.3.2.3. Alergijos ir odos pažeidimai

Alergijas, toksines reakcijas, padidėjusį odos jautrumą, cheminius odos pažeidimus odontologo darbe sukelia naudojami medikamentai, odontologinės medžiagos, pirštinės,

(23)

23 dezinfekcinės priemonės. Tyrimuose nustatyta, kad 30% odontologių moterų ir 27,9% vyrų yra susidūrę su odos pažeidimais savo darbe. Daugiausiai pažeidimai pasireiškia odos paraudimu (37%) ir odos sausumu (29%) [36, 39]. Remiantis atliktų klinikinių tyrimų rezultatais, dažniausiai odos problemas sukelia vienkartinėse guminėse pirštinėse esantis lateksas, kuris sukelia alergiją apie 7% odontologų, ir akrilinės plastmasės, naudojamos protezavime, kurių dirginantį poveikį nurodė 12% odontologų, tačiau alergines reakcijas gali sukelti ir bet kurios odontologinės medžiagos, plovikliai, tirpikliai, amalgamoje esantis gyvsidabris ar azoto oksidas, naudojamas pacientų sedacijai [24, 33, 39].

1.3.2.4. Atramos ir judėjimo sistemos problemos

Skeleto ir raumenų sistemų problemos ir skausmai yra vieni dažniausių, su kuriais savo darbe susiduria odontologai. Remiantis visame pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, su raumenų ir sąnarių skausmais susiduria net 96,9% apklaustų odontologų Čekijoje, 82,6% Serbijoje, 81,4% Brazilijoje, 80% Nyderlanduose, 79,8% Slovėnijoje. [36, 40, 41, 42, 43]. Atramos-judėjimo sistemos pažeidimai apima nervų, sausgyslių, raumenų, sąnarių ir kitų palaikančiųjų struktūrų sutrikimus. Odontologai atsiduria šių kūno dalių pažeidimų rizikos grupėje dėl priverstinių ir nepatogių darbo pozicijų, nuolatinės statinės įtampos, pasikartojančių judesių ir bandymo pasiekti geriausią matomumą [44]. Atramos-judėjimo sistemos pažeidimai pasireiškia padidėjusiu pečių srities ir kaklo raumenų nuovargiu, rankų raumenų dilgčiojimu ir deginimu, delnų ir pirštų padidėjusiu jautrumu ir tirpimu, dėl ko tampa sunku išlaikyti instrumentus ir jie dažnai krenta iš rankų. Sutrikimus galima atpažinti, kai sumažėja judesių diapazonas, prarandami normalūs pojūčiai ir judėjimas, prarandama koordinacija ir susilpnėja pagriebimo refleksas [2]. Pagrindinės kūno sritys, kurios gali būti pažeidžiamos odontologo darbo metu, yra kaklas, pečių juosta, viršutinė ir apatinė nugaros dalys, rankos bei riešai [44].

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, kaklo ir pečių juostos skausmai tarp odontologų yra vieni dažniausių, nes darbo metu ar po darbo su jais yra susidūrę daugiau nei 80% odontologų [40, 45]. Pečių juostos skausmai atsiranda dėl priverstinių darbo padėčių, kai norint išlaikyti rankas reikiamoje pozicijoje yra pertempiami pečių raumenys, kaklo skausmus nulemia dažni ir ilgai trunkantys galvos pasukimai ar palenkimai į paciento pusę. Gydytojai odontologai, norėdami geriau matyti paciento burną, dažnai yra priversti palenkti galvą į priekį. Kadangi galvos svoris sudaro apie 9% viso kūno masės, ilgai laikant galvą palenktą į priekį, kaklo ir viršutinės nugaros dalies raumenims tenka didelis krūvis. Dėl didelio krūvio po kurio laiko pradeda vystytis kaklo ir pečių skausmai, suapvalėja pečių juosta. Suapvalėjus pečių juostai, pasunkėja rankų tiesimas, sutrikdoma

(24)

24 pečių srities raumenų kraujotaka, atsiranda skausminiai taškai trapeciniame raumenyje. Ilgai besitęsiantys skausmai veda prie lėtinio kaklo raumenų pertempimo sindromo, rankų skausmo, lėtinio galvos skausmo [2, 9]. Kaklo ir pečių juostos skausmų bei jų predisponuojamų kitų sričių pažeidimų galima išvengti darbui pasirinkus neutralią sėdėjimo poziciją, laikant nuleistus pečius ir pritrauktas rankas, naudojant didinamuosius akinius, kad nereikėtų papildomai lenkti galvos žemyn, tinkamai sureguliavus apšvietimą ir pasirinkus tokią paciento padėtį, kad jo galva būtų gydytojo odontologo alkūnių lygyje [44].

Antra pagal darbo metu atsirandančių skausmų dažnumą odontologų kūno sritis yra apatinė nugaros dalis. Klinikiniuose tyrimuose gauti rezultatai rodo, kad nugaros skausmai kamuoja iki 77,9% odontologų [46]. Apatinės nugaros dalies skausmas odontologams atsiranda dėl daugelio priežasčių, susijusių su kombinuotais lenkimo ir sukimo judesiais juosmens srityje. Situaciją apsunkina nelankstūs klubai ir dubuo, susilpnėję pilvo ir sėdmenų raumenys. Visumoje nugaros skausmai atsiranda dėl netaisyklingos darbo laikysenos, santykinio raumenų silpnumo ir sumažėjusios ištvermės ar traumų [13]. Norėdami išvengi nugaros skausmo, odontologai turėtų visada sėdėti neutralioje pozicijoje, reguliariai keisti sėdimą poziciją į stovimą. Sėdint neutralioje pozicijoje yra užtikrinamas natūralus stuburo išlinkimas, nepertempiami raumenys. Išlaikant neutralią sėdėjimo padėtį ir naudojantis standartine odontologo kėde su ar be atramos nugarai, liemens-klubų ir kelių sulenkimo kampai turėtų būti lygūs 90°. Jeigu sėdima ant balno tipo kėdės, liemens-klubų ir kelių sulenkimo kampai turėtų būti apie 125° [47]. Nugaros skausmų prevencijai taip pat yra svarbios reguliarios pertraukos tarp pacientų ir jų metu atliekami raumenų atpalaidavimo ir tempimo fiziniai pratimai [12].

Dar viena labai dažnai odontologo darbe pažeidžiama kūno sritis yra rankos ir riešai. Atliktų tyrimų duomenimis su rankų ir riešų skausmais savo praktikoje susiduria kas antras gydytojas odontologas. Pagrindinės šių skausmų atsiradimo priežastys yra pasikartojantys rankų judesiai manipuliuojant instrumentais ir didelės rankų jėgos poreikis atliekant tam tikras odontologines procedūras, tokias kaip dantų šalinimas ar dantų akmenų valymas [48]. Viena dažniausių rankų ligų, būdingų odontologams, yra tunelinis riešo sindromas, kuris vystosi esant padidėjusiam vidurinio nervo spaudimui riešo kanale. Pagrindinį vaidmenį šios ligos etiologijoje atlieka rankinių instrumentų vibracijos, mechaninė riešų apkrova ir pasikartojantys riešų judesiai bei netaisyklinga rankų padėtis darbo metu. Liga pasireiškia plaštakų jutimų sumažėjimu, rankų ir pirštų dilgčiojimu, tirpimu, naktiniu peties ir alkūnės skausmu, riešo patinimu ir skausmu lenkiant jį į kraštutinę padėtį. Ligai progresuojant tampa sunku atlikti paprastas užduotis, tokias kaip plaukų šukavimas ar stiklainio dangtelio atsukimas, iš rankų dažniau negu įprastai krenta daiktai, atsiranda deginimo pojūtis riešų srityje [49]. Alhusain atliktame tyrime nustatyta, kad su tunelinio riešo sindromo

(25)

25 simptomais susiduria 30,5% Saudo Arabijos sostinės odontologų. Taip pat buvo pastebėta, kad ligos simptomai dažniau pasireiškia moterims negu vyrams (atitinkamai 38% ir 25%) ir kairiarankiams dažniau negu dešiniarankiams (atitinkamai 63% ir 29%) [50]. Rankų ir riešų skausmų atsiradimo riziką odontologo darbe galima sumažinti dirbant ergonomiškoje padėtyje, naudojant ergonomiškus rankinius instrumentus ir tinkamai juos laikant, darant pertraukas tarp pacientų ir atliekant rankų bei plaštakų mankštas [49].

1.4. Darbo temos pasirinkimo priežastys

Tema pasirinkta atsižvelgiant į greitėjantį gyvenimo tempą, kuris daro įtaką ir darbo tempui. Didėja pacientų poreikiai, jie reikalauja patogesnio ir greitesnio gydymo, o gydytojai odontologai yra priversti skubėti, kad gydymas būtų atliktas kuo greičiau. Taip odontologai aukoja savo patogumą, pamiršta, kad reikėtų daugiau rūpintis savimi ir laikytis tam tikrų darbo taisyklių. Toks gydytojų odontologų aplaidumas jų pačių atžvilgiu lemia jų sveikatos pablogėjimą, kurį ir norima įvertinti šiuo tyrimu.

(26)

26

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tiriamųjų kontingentas

Tiriamąją populiaciją sudarė Lietuvos odontologai (bendrosios praktikos gydytojai odontologai, gydytojai odontologai-burnos chirurgai, gydytojai odontologai-endodontologai, gydytojai ortodontai, gydytojai ortopedai, gydytojai odontologai-periodontologai, gydytojai vaikų odontologai). Atsitiktiniu atrankos būdu buvo apklaustas 361 respondentas. Į tyrimą buvo įtrauktos 349 atsakytos anketos, 12 anketų buvo anuliuota, nes apklaustieji neatsakė į visus anketos klausimus. 86,2% apklaustųjų sudarė moterys, 13,8%  vyrai. Tiriamųjų amžius buvo nuo 23 iki 68 metų, amžiaus vidurkis  34 metai.

2.2. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas 2019 m. spalio – 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje, gavus leidimą iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-OF-35), kuris išduotas 2019m. spalio mėn. 16 d. (priedas Nr.1).

2.3. Tyrimo imtis

Pasirinktas tyrimo imties atrankos būdas – paprastoji atsitiktinė atranka. Imties dydis (360) nustatytas atsižvelgiant į Odontologų rūmų pateikiamą licencijuotų gydytojų odontologų skaičių (3702 odontologai) [51] ir naudojantis Paniotto formule:

𝑛 = 1

Δ2+ 1

𝑁 kur:

n - imties dydis,

Δ - imties paklaidos dydis = 0,05, N - generalinis visumos dydis [52].

𝑛 = 1 Δ2+ 1 𝑁 = 1 0,052+ 1 3702 = 360

(27)

27 2.4. Tyrimo atrankos kriterijai

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Praktikuojantys bendrosios praktikos gydytojai odontologai, gydytojai odontologai-endodontologai, ortodontai, gydytojai odontologai-ortopedai, gydytojai vaikų odontologai, gydytojai odontologai-periodontologai, gydytojai odontologai-burnos chirurgai.

2. Galiojanti gydytojo odontologo licencija, patvirtinta Lietuvos Respublikos odontologų rūmų.

3. Atsakyti visi anketinės apklausos klausimai.

2.5. Tyrimo metodas

Tyrimo metodas  anketinė apklausa (priedas Nr.2). Tyrimo anketa buvo atliekama internetinėje svetainėje https://apklausa.lt, ji buvo anoniminė ir tiriamųjų konfidencialumas buvo

užtikrintas. Anketos nuoroda buvo dalinamasi socialiniame tinkle ,,Facebook“ suburtose Lietuvos odontologų bendruomenėse.

2.6. Tyrimo instrumentas

Tyrimo anketa buvo sukurta remiantis panašios tematikos pasaulyje jau atliktais klinikiniais tyrimais [40, 53]. Anketą iš viso sudarė 42 klausimai. 6 atviri ir uždari klausimai buvo skirti surinkti bendrą informaciją apie respondentus: jų lytį, amžių, gyvenamąją ir darbo vietą, kvalifikaciją ir darbo patirtį. 3 atviro tipo klausimai buvo skirti išsiaiškinti gydytojų odontologų darbo dienos krūvį pagal darbo valandas ir pacientų kiekį. 11 uždarų klausimų buvo skirta įvertinti odontologų požiūrį į jų darbą ir asmeninį jų sveikatos būklės įsivertinimą. 1 skalės tipo klausimas buvo pateiktas tam, kad odontologai galėtų nurodyti, kaip dažnai susiduria su tam tikrais negalavimais darbo metu ir po darbo. 5 klausimai buvo apie gydytojų laisvalaikį, sportą ir žalingus įpročius. 14 anketos klausimų buvo apie ergonomines odontologų darbo sąlygas ir ergonomikos standartų pritaikymą kasdieninėje praktikoje. Anketos pabaigoje kombinuoto tipo uždaru ir atviru klausimu buvo bandoma išsiaiškinti, kas, pačių gydytojų odontologų nuomone, sukelia skausmus ir negalavimus darbo metu ir po darbo.

(28)

28 2.7. Statistinė duomenų analizė

Apklausos metu surinkti duomenys apdoroti ,,IBM SPSS Statistics“ (Statistical Package for Social Sciences) 17 versijos paketu ir ,,Microsoft Office Excel 2013“ programa. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės. Siekiant nustatyti statistiškai reikšmingus rezultatų skirtumus, buvo taikyti Chi-kvadrato (χ2) ir ANOVA testai. Darbo metu pasirinktas

reikšmingumo lygmuo α=0,05 (statistiškai reikšmingais laikome skirtumus ar ryšius, kurių reikšmingumas didesnis nei 95 proc., t. y. kai p reikšmė mažesnė už 0,05).

(29)

29

3. REZULTATAI

3.1. Gydytojų odontologų bendroji charakteristika

Tyrime dalyvavo 349 respondentai, kurių amžiaus vidurkis 34,3 (standartinis nuokrypis (toliau  SN)  10,1) metai. Didžioji dalis tiriamųjų (86,2%) buvo moterys. 82,5% respondentų gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Daugiau nei pusė (56,2%) tiriamųjų dirba privačiame sektoriuje, 14,3% apklaustųjų dirba valstybinėse įstaigose, o trečdalis respondentų (29,5%) dirba ir privačioje ir valstybinėje įstaigoje (1 lentelė).

Lentelė Nr. 1. Gydytojų odontologų demografinė charakteristika

Charakteristika Rezultatai Lytis, n (%) Vyrai 48 (13,8%) Moterys 301 (86,2%) Gyvenamoji vieta, n (%) Didieji miestai 288 (82,5%) Regioniniai miestai 42 (12,0%) Rajoniniai miesteliai 19 (5,4%) Darbovietė, n (%) Privati įstaiga 196 (56,2%) Valstybinė įstaiga 50 (14,3%) Privati ir valstybinė įstaiga 103 (29,5%)

Amžius (metais) Mažiausias 23 Didžiausias 68 Vidurkis (SN) 34,3 (10,1) Mediana 30 n- atvejų skaičius

Tyrime dalyvavo 255 bendrosios praktikos gydytojai odontologai, 29 gydytojai ortodontai, 15 gydytojų odontologų-ortopedų, 14 gydytojų vaikų odontologų, po 13 gydytojų endodontologų ir periodontologų ir 10 gydytojų burnos chirurgų (3 pav.).

(30)

30 3 pav. Gydytojų odontologų kvalifikacijos pasiskirstymas

Daugumą tyrimo dalyvių (41%) sudarė gydytojai odontologai, turintys iki 5 metų darbo patirtį ir 5-10 metų patirtį (20,6%). Daugiau nei 10 metų odontologo darbą dirba 38,4% respondentų (4 pav.).

4 pav. Respondentų darbo patirties pasiskirstymas

3.2. Gydytojų odontologų požiūris į darbą ir darbo krūvis

Į klausimą, ar patinka odontologo darbas, 82,8% respondentų atsakė teigiamai, 16% respondentų nėra visiškai patenkinti savo dirbamu darbu, o 1,1% apklaustųjų nemėgsta savo darbo. Tačiau net 40,4% respondentų dažnai patiria stresą darbo metu, 57,6% stresą patiria kartais ir tik

73,1% 2,9% 3,7% 8,3% 4,3% 3,7% 4,0% Bendrosios praktikos gydytojas odontologas Gydytojas burnos chirurgas Gydytojas endodontologas Gydytojas ortodontas Gydytojas odontologas-ortopedas

Gydytojas periodontologas Gydytojas vaikų odontologas

41,0% 20,6% 12,6% 11,5% 8,9% 5,4% Iki 5 metų 5-10 metų 10-15 metų 15-20 metų 20-30 metų

(31)

31 2% apklaustųjų darbas nesukelia streso. Savo darbo sąlygomis yra patenkinti 51,3% apklaustųjų, iš dalies darbo sąlygomis yra patenkinti 39,8% respondentų, o 8,9% apklaustųjų netenkina esamos darbo sąlygos. Apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijus, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) tarp gydytojų odontologų pasitenkinimo darbu bei darbo sąlygomis ir darbovietės. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad gydytojai odontologai, dirbantys tik valstybinėse įstaigose, yra mažiausiai patenkinti savo darbu (2 = 16,593, laisvės laipsnių skaičius (toliau  lls)=4, p=0,002) ir

darbo sąlygomis (2 = 45,522, lls=4, p<0,001). Visi 349 respondentai mano, kad jų darbas

reikalauja didelio atidumo. Didžioji dalis tiriamųjų (78.8%) mano, kad odontologo darbas yra fiziškai sunkus, 10,6% respondentų abejoja, kad jų darbas yra fiziškai sunkus, ir 10,6% neigia, kad odontologo darbas jiems yra fiziškai sunkus. Gydytojo odontologo darbas yra fiziškai sunkesnis moterims negu vyrams (2 = 30,345, lls=2, p<0,001).

Apklausti gydytojai odontologai dirba nuo 6 iki 65 valandų per savaitę, darbo valandų vidurkis 36,7 (SN 8,9) valandos. Per vieną darbo dieną odontologai priima nuo 2 iki 35 pacientų, priimamų pacientų vidurkis  10 (SN 4). Apskaičiavus ANOVA testo kriterijus, buvo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau pacientų per dieną priima gydytojai odontologai, dirbantys tiek valstybiniame tiek privačiame sektoriuje (p<0,001, vidurkis  12 (SN 4) pacientų). Vienam pacientui gydytojas odontologas skiria nuo 15 minučių iki 3 valandų savo darbo laiko. Vidutiniškai su vienu pacientu respondentai dirba 49 (SN 19) minutes.

3.3. Gydytojų odontologų sveikata, laisvalaikis ir žalingi įpročiai

Apklausos metu gydytojų odontologų buvo prašoma įvertinti savo sveikatos būklę. Puikią sveikatos būklę nurodė turintys 14,3% apklaustųjų. Daugiau nei pusė (57,9%) tiriamųjų mano, kad jų sveikata yra gera. 24,6% respondentų teigė, kad jų sveikatos būklė yra vidutiniška, 2,6% ir 0,6% apklaustųjų nurodė, kad jų sveikata yra atitinkamai bloga ir labai bloga. Statistiškai reikšmingai blogiausią esamą sveikatos būklę nurodė respondentai, kurie odontologo darbą dirba 20-30 metų (2

=38,363, lls=20, p=0,008). Savo sveikatos būkle yra patenkinti 40,7% apklaustųjų, iš dalies patenkinti 50,1%, esama sveikatos būklė netenkina 9,2% respondentų. 96 (27,5%) respondentai nurodė, kad per pastaruosius metus yra turėję rimtų sveikatos problemų. Gydytojai odontologai dažniausiai sirgo atramos-judėjimo (24,4%) ir kvėpavimo sistemų (20,4%) ligomis. Visų sistemų susirgimų pasiskirstymas pateiktas 5 pav.

(32)

32 5 pav. Respondentų susirgimų per pastaruosius 12 mėn. pasiskirstymas

Savo laisvalaikį aktyviai leidžia 47,9% apklaustųjų, pasyviai  52,1% odontologų. Laisvalaikiu sportu užsiima 41,3% respondentų. Tiriamieji nurodė sportuojantys nuo 2 iki 6 kartų per savaitę ir kasdien. 38,8% apklaustųjų reguliariai lankosi treniruoklių salėje, kiti užsiima bėgiojimu, plaukiojimu, dviračių sportu, aerobika, pilatesu, joga, šokiais, žaidžia tenisą, reguliariai mankštinasi rytais. Sportuojantys odontologai nurodė turintys geresnę sveikatos būklę, negu tie, kurie sportu neužsiima (2 =21,856, lls=4, p<0,001).

Odontologų paklausus apie žalingus įpročius, 30,1% jų nurodė, kad visiškai nevartoja alkoholio. 69,9% respondentų alkoholį vartoja atitinkamais dažniais: 1 apklaustasis alkoholinius gėrimus vartoja kiekvieną dieną, 26  kelis kartus per savaitę, 120  kelis kartus per mėnesį, 57  ne dažniau nei kartą per mėnesį, 40  rečiau nei kartą per mėnesį. Tarp apklaustųjų buvo 23 nuolatos rūkantys gydytojai odontologai, 44 respondentai nurodė rūkantys kartais, o 282  visai nerūko.

3.4. Gydytojų odontologų darbo metu patiriami skausmai

Su skausmais darbo metu ir po darbo dažnai susiduria 101 (28,9%) gydytojas odontologas, kartais skausmus jaučia 214 (61,3%) apklaustų odontologų, su skausmais niekada nesusiduria 34 (9,7%) respondentai. Skausmus darbo metu ir po darbo dažniau patiria gydytojai odontologai, dirbantys daugiau nei 20 metų (2 =22,801, lls=10, p=0,012). Gydytojų odontologų buvo prašoma

nurodyti, kaip dažnai jie susiduria su atitinkamų kūno vietų skausmais ir kitais negalavimais (2 lentelė). Dažniausios problemos, su kuriomis gydytojai odontologai susiduria kiekvieną dieną arba bent kartą per savaitę, buvo bendras fizinis (n=193 (61,3%)) ir akių nuovargis (n=154 (48,9%)),

11,9% 8,5% 20,4% 14,4% 7,5% 24,4% 1,0% 11,9% Nervų sistemos Endokrininės sistemos Virškinimo sistemos Kvėpavimo sistemos Širdies ir kraujagyslių sistemos Atramos-judėjimo sistemos Jutimo organų Odos

(33)

33 nugaros (n=163 (51,7%)), pečių juostos (n=143 (45,4%)) ir kaklo (n=141 (44,8%)) skausmai. Taip pat tiriamieji nurodė sąlyginai dažnai susiduriantys su juosmens (n=99 (31,4)) ir galvos skausmu (n=104 (33%)). Riešo, plaštakų ir pirštų skausmai bei tirpimas ir kojų skausmas buvo kiek retesnės problemos tarp apklaustų odontologų. Šie negalavimai kasdien kankina mažumą apklaustųjų, tačiau bent kartą ar rečiau nei kartą per savaitę su riešo skausmais susiduria 85 (26,9%) respondentai, plaštakų ir pirštų skausmais bei tirpimu  63 (20%) respondentai, kojų skausmais  56 (17,7%). Su alergijomis kasdien susiduria 20 (6,4%) respondentų, tačiau didžioji dalis apklaustųjų (n=178 (56,5%)) su jomis niekada nesusidūrė. Krūtinės skausmas buvo rečiausiai nurodoma problema, 206 (65,4%) gydytojai odontologai nėra patyrę šio skausmo darbo metu ar po darbo. Daugiausiai odontologų darbo metu ir po darbo yra susidūrę su bendru fiziniu nuovargiu (n=310 (98,4%)), nugaros skausmu (n=300 (95,2%)), akių nuovargiu (n=292 (92,7%)) ir galvos skausmu (n=290 (92,1%)). Taip pat didelė dalis apklaustųjų per savo darbo patirtį yra susidūrę su pečių juostos (n=283 (89,8%)), kaklo (n=278 (88,3%)) ir juosmens (n=254 (77,8%)) bei riešo (n=225 (71,4%)) skausmais. Retesnės problemos, su kuriomis bent kartą yra susidūrę apklausti gydytojai odontologai, yra plaštakų bei pirštų skausmas ir tirpimas (n=186 (59%)) bei kojų skausmai (n=165 (52,4%)). Rečiausiai nurodytos sveikatos problemos tarp gydytojų odontologų yra alergijos (n=137 (43,5%)) ir krūtinės skausmas (n=109 (34,6%)). Apskaičiavus Chi-kvadrato kriterijus, nustatyta, kad gydytojai endodontologai statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su akių nuovargiu negu kitų specializacijų odontologai (2 =39,815, lls=24, p=0,022). Visais kitais atvejais statistiškai

reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).

Lentelė Nr. 2. Gydytojų odontologų darbo metu ir po darbo patiriami skausmai ir negalavimai ir jų dažnis Problema Dažnis Ka klo sk ausmas P eč ių j uost os ska usmas Nuga ros ska usmas Kr ūti nė s skausma s Juosm ens skausmas R iešo ska usmas P lašta kų ir pirštų skausma s, ti rpima s Kojų ska usmas Ga lvos s ka usmas Akių nuova rgis B endra s fiz ini s nuova rg is Ale rgijos Kiekvieną dieną, n (%) 38 (12,1) 48 (15,2) 51 (16,2) 4 (1,3) 32 (10,2) 12 (3,8) 12 (3,8) 10 (3,2) 9 (2,9) 62 (19,7) 64 (20,3) 20 (6,3) Bent kartą per

savaitę, n (%) 103 (32,7) 95 (30,2) 112 (35,6) 13 (4,1) 67 (21,3) 34 (10,8) 30 (9,5) 19 (6,0) 95 (30,2) 92 (29,2) 129 (41,0) 12 (3,8)

(34)

34 Lentelės Nr. 2 tęsinys. Gydytojų odontologų darbo metu ir po darbo patiriami skausmai ir negalavimai ir jų dažnis

3.5. Gydytojų odontologų darbo ergonomikos ypatumai

Į klausimą, ar darbo aplinka yra individualiai pritaikyta, 102 (29,2%) gydytojai odontologai atsakė teigiamai. 130 (37,2%) odontologų mano, kad darbo aplinka jiems yra pritaikyta tik iš dalies, o 117 (33,5%) teigė, kad aplinka nėra individualiai pritaikyta. Darbo aplinka yra statistiškai reikšmingai geriau pritaikyta prie gydytojo odontologo individualių poreikių privačiose odontologijos klinikose (2 =49,222, lls=4, p<0,001). Apšvietimas darbo aplinkoje tenkina 294

(84,2%) odontologus, o 55 (15,8%) odontologai mano, kad jų darbo vietos apšvietimas yra nepakankamas produktyviam darbui užtikrinti. Apšvietimo kokybė yra statistiškai reikšmingai geresnė privačiose odontologijos klinikose (2 =13,013, lls=2, p=0,001). Didžioji dalis apklaustų

gydytojų odontologų  194 (55,6%), visada dirba su asistentu. 64 (18,3%) odontologai su asistentu dirba didžiąja dalį savo darbo laiko, 50 (14,3%)  su asistentu dirba tik kartais, o 41 (11,7%)

Problema Dažnis Ka klo sk ausmas P eč ių j uost os ska usmas Nuga ros ska usmas Kr ūti nė s skausma s Juosm ens skausmas R iešo ska usmas P lašta kų ir pirštų skausma s, ti rpima s Kojų ska usmas Ga lvos s ka usmas Akių nuova rgis B endra s fiz ini s nuova rgis Ale rgijos Rečiau nei kartą per savaitę, n (%) 63 (20,0) 67 (21,3) 68 (21,6) 28 (8,9) 80 (25,4) 51 (16,2) 33 (10,5) 37 (11,7) 112 (35,6) 87 (27,6) 76 (24,1) 27 (8,6) Rečiau nei kartą per mėnesį, n (%) 74 (23,5) 73 (23,2) 69 (21,9) 64 (20,3) 75 (23,8) 128 (40,6) 111 (35,2) 99 (31,4) 74 (23,5) 51 (16,2) 41 (13,0) 78 (24,8) Niekada neteko susidurti, n (%) 37 (11,7) 32 (10,2) 15 (4,8) 206 (65,4) 61 (19,4) 90 (28,6) 129 (41,0) 150 (47,6) 25 (7,9) 23 (7,3) 5 (1,6) 178 (56,5) n- atvejų skaičius

Riferimenti

Documenti correlati

sveikata – sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves

Odontologų žinios apie etiologinius kserostomijos veiksnius ir vaistus, galinčius sukelti kserostomiją, beveik nepriklausė nuo patirties su burnos sausumu

Vertinant psichikos sveikatos pasiskirstymą tarp jaunų gydytojų (dirbančių iki 10 metų) ir gydytojų, dirbančių daugiau nei 10 metų, rezultatai parodė, jog

rezultatus“. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje dirbantys slaugytojai šį teiginį įvertino taip: 66 proc. respondentų šį teiginį vertino kaip antrą pagal svarbumą ir 3

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.- Kaunas, 2005.-65p.. Darbo tikslas: įvertinti studentų darbo su

Pagrindinės nacionalinės sveikatos sistemos plėtojimo strateginė kryptis yra sveikatos išsaugojimas, jos stiprinimas bei ligų profilaktika (55). Slaugytojų atliekamas darbas

Lyginant gydytojų fizinę sveikatą su kognityvinio streso intensyvumu pastebėjome, kad statistiškai reikšmingai dažniau aukštą kognityvinį stresą patiria tie gydytojai, kurie

Darbdaviai, vadovai ir darbuotojai organizacijoje dirbdami išvien gali išspręsti streso ir psichosocialines rizikos darbe problemas visų labui, todėl įvertinome