SKIRTINGŲ RACIONŲ ĮTAKA MELŽIAMŲ KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR PIENO SUDĖČIAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS GYVŪNINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO STUDIJŲ PROGRAMA

GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDRA

SAULIUS DRULIA

SKIRTINGŲ RACIONŲ ĮTAKA MELŽIAMŲ KARVIŲ

PRODUKTYVUMUI IR PIENO SUDĖČIAI

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Rolandas Stankevičius

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų racionų įtaka melžiamų karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai.“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2016-04-28

(data)

Saulius Drulia

(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2016-04-28

(data)

Saulius Drulia

(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2016- (data)

Doc. Dr. Rolandas Stankevičius

darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

2016-04-28 (aprobacijos data)

Prof. Dr. Vida Juozaitienė (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,

pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Prof. Habil. Dr. Romas Gružauskas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SUTRUMPININMAI ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1. Pašarų cheminės savybės ... 8

1.2. Karvėms skiriamų pašarų klasifikacija ... 10

1.2.1. Stambieji pašarai ... 10

1.2.2. Sultingieji pašarai ... 11

1.2.3. Gyvūniniai pašarai ... 13

1.2.3.1. Nekoncentruotieji pašarai... 13

1.2.3.2. Koncentruotieji pašarai ... 14

1.2.4. Kombinuotieji (visaverčiai) pašarai ... 16

1.3. Karvių šėrimo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei kokybei ... 17

2. TYRIMO METODIKA ... 21

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Tyrimo atlikimo vieta ... 22

3.2. Karvių šėrimo racionai ... 23

3.3. Karvių produktyvumo duomenys ... 28

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34

IŠVADOS IR REKOMENDACIJA ... 37

Drulia S. Skirtingų racionų įtaka melžiamų karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai. Magistro baigiamasis darbas / Darbo vadovas: doc. dr. R. Stankevičius. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra. Kaunas, 2016.

SANTRAUKA

Darbo apimtis: 40 puslapių, pateikta 15 lentelių, 6 paveikslai. Naudotasi 38 literatūros šaltiniais. Darbo tikslas yra išsiaiškinti skirtingų racionų įtaką melžiamų karvių produktyvumui ir produkcijos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. išanalizuoti melžiamoms karvėms naudojamų pašarų racioną; 2. nustatyti racionų maistingumą ir energetinę vertę

3. įvertinti pieno sudėties ir kokybės rodiklius.

Atliekant darbą buvo naudota mokslinės literatūros analizės, tyrimų statistinės analizės, duomenų sisteminimo ir apibendrinimo metodai.

Tyrimui buvo pasirinkti du ūkiai. Kiekviename ūkyje atrinkta po dešimt melžiamų karvių. Buvo analizuojami karvių racionai bei įvertinta jų energetinė vertė. Viename iš ūkių į karvių racioną buvo įtraukti linų sėmenys.

Atlikus pieno tyrimus buvo nustatyti pieno riebalų, baltymų, urėjos, laktozės ir somatinių ląstelių kiekiai tiriamajame piene. A ūkyje vidutiniškai iš karvės primelžiama per dieną pieno 30,17 kg, o B ūkyje dienos primilžis iš karvės vidutiniškai 29,91 kg. B ūkyje įvedus į karvių šėrimo racioną linų sėmenis pieno kiekis padidėjo iki 33,18 kg. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad B ūkyje, kuriame buvo keista raciono sudėtis, sumažėjo urėjos kiekis 27,27 proc., somatinių ląstelių skaičius 32 proc. Per visą bandymo laikotarpį A ūkio karvių piene vidutiniškai baltymų buvo 3,14 proc., o B ūkio karvių piene - 3,41 proc. Po atlikto tyrimo B ūkyje riebalų kiekis sumažėjo iki 4,04 proc.

Drulia S. different diets on the productivity of dairy cows and milk composition. Master Thesis / Supervisor: Assoc. dr. R. Stankevičius. Lithuanian University of Health Sciences, Animal Breeding and Nutrition Department. Kaunas: in 2016.

SUMMARY

Work consists of 40 pages, the 15 tables, 6 figures. It has been used 38 literature sources. The aim is to find out the different diets on dairy cow productivity and product quality. Work tasks:

1. The analysis of dairy cows used in feed rations; 2. determine the ration of nutrition and energy value 3. assess milk composition and quality indicators.

The work was used in the scientific literature analysis, statistical analysis, research, data systematization and synthesis methods.

Were selected two farms. Each holding selected ten dairy cows. It was analyzed in cow rations and assess their energy value. In one of the farms in the diet of cows were included linseed.

The dairy research was to determine milk fat, protein, urea, lactose and somatic cells in the milk of the test. A farm on average from cow milk obtained mainly during the day 30,17 kg, while B holding in yield per cow on average 29.91 kg. B farm introduced into the diet of cows feeding linseed milk volume increased to 33,18 kg. The investigation showed that the B on the farm, which was a strange composition of the diet, decreased by 27.27 percent. urea, somatic cell count by 32 percent. During the period of holding a cow's milk protein average was 3.14 percent., While the B farm cows - 3.41 percent. After the investigation B farm fat content dropped to 4.04 percent.

SUTRUMPININMAI

NEL – neto energija laktacijai; MJ – apykaitos energija; SL – somatinės ląstelės;

SLS – somatinių ląstelių skaičius; SM – sausosios medžiagos; Cr – cukrus;

Kr – krakmolas; ŽB – žali baltymai; ŽR – žali riebalai;

nŽB – naudingieji žali baltymai; NSB – nesuskaidomi baltymai; RNB – ruminalinis azoto balansas; ŽL – žalia ląsteliena;

NDF – neutrali deterg. ląsteliena; ADF - rūgšti deterg. ląsteliena; Ca – kalcis; F – fosforas; Mg – magnis; Na – natris; K – kalis; Mn – manganas; Cu – varis; konc. – koncentruotas;

KMD – kontrolinio melžimo dekada; proc. – procentai; paš. – pašaras; t – tona; kg – kilogramas; g – gramas; mg – miligramas; vnt. – vienetas; tūkst. – tūkstantis; mln. – milijonas; ha – hektaras; cm³ – kubinis centimetras; cm – centimetras; mm – milimetras; ml – mililitras; nm – niutonmetras; m. – metai; mėn. – mėnesis; p – patikimumas; pav. – paveikslėlis; komb. – kombinuotas.

ĮVADAS

Pieno gamyba Lietuvoje užima svarbią vietą tarp žemės ūkio šakų. Tačiau šiuo metu šis sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Uždaryta Rusijos rinka, kritusios pieno supirkimo kainos verčia pieno gamintojus ieškoti būdų kaip išgyventi šį laikotarpį. Vieni atsisako pieno gamybos, išparduoda gyvulius. Valdžios atstovai siūlo burtis į kooperatyvus ir tokiu būdu išsiderėti iš perdirbėjų didesnes supirkimo kainas.

Esant tokiai padėčiai, išgyvens tik tie pieno ūkiai, kurie išlaikys ne tik didelius primilžius, bet ir gamins aukštos kokybės pieną. Dar viena kryptis – ekologinio pieno gamyba.

Dideliame pieno ūkyje daug veiksnių įtakoja primelžiamo pieno kiekį ir jo sudėtį. Geros genetikos karvių banda, kokybiški ir tinkamai paruošti pašarai, laikymo sąlygos, savalaikis šėrimas, melžimas, bei veterinarinė priežiūra leidžia pasiekti aukštus rezultatus. Bandos valdymo, pašarų išdalinimo, racionų skaičiavimo programos ar net vaizdo stebėjimo sistema, padeda analizuoti duomenis, priimti tinkamus ir savalaikius sprendimus.

Pašarai tiesiogiai įtakoja gyvulių sveikatingumą. Todėl svarbiausias darbas yra tinkamas jų paruošimas. Laiku nupjauta, išdžiovinta ir tinkamai susilosuota žolė, užtikrina sveiką ir maistingą pašarą. Šiame procese turi dalyvauti ne tik agronomas, bet ir gyvulininkystės technologas, veterinarijos gydytojas.

Turint geros kokybės pašarus sekantis svarbus darbas - racionų sudarymas. Racionai sudaromi pagal atskiras galvijų grupes: priklausomai nuo laktacijos dienos, produktyvumo ir įmitimo, atskirai užtrūkusiom karvėm, prieaugliui. Keičiantis pašaro sudedamosioms dalims, atsižvelgiant į suėdamumą, pašaro sudėtį, kokybę ar keičiant primilžio kiekį, keičiamas ir racionas.

Magistrinio darbo tikslas - išsiaiškinti skirtingų racionų įtaką melžiamų karvių produktyvumui ir produkcijos kokybei.

Šiam tikslui įgyvendinti iškeliami uždaviniai:

1. išanalizuoti melžiamoms karvėms naudojamų pašarų racioną; 2. nustatyti racionų maistingumą ir energetinę vertę

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Pašarų cheminės savybės

Pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistus karvių produktyvumas apie 60 proc. priklauso nuo tinkamo jų šėrimo. Labai svarbu, kad karvės su pašaru gautų kuo daugiau maisto medžiagų, reikalingų jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, svoriui priauginti, pienui produkuoti ir reprodukcijai” [1].

1 pav. Pašarų cheminė sudėtis [2]

Siekiant kuo tiksliau subalansuoti karvių racioną, ne tik reikia tirti pašarus, jų sudėtį, bet ir būtina. Zootechniko žinyne nurodoma, jog pašarai yra mitybinių medžiagų šaltinis gyvūnams. Todėl mitybinė medžiaga apibūdinama kaip bet kokia medžiaga, kuri padeda palaikyti karvės gyvybę, sveikatingumą ir sudaro galimybę gauti pieną. Karvių šėrimas yra planuojamas, kai yra žinomas energijos,

mitybinių medžiagų poreikis karvėms, ir kokie pašarai jų šėrimui bus naudojami [3]. Pagal pateiktą 1 paveikslą galima teigti, kad tik gavus su pašaru būtinas medžiagas biologiniams poreikiams tenkinti, išryškėja karvių potencialios produktyvumo savybės.

Viena iš mitybinių medžiagų - vanduo - yra labai svarbi gyvūno organizmui, o tuo labiau melžiamoms karvėms, kadangi pieną sudaro 85–90 proc. vandens ir nuo jo kiekio tiesiogiai priklauso pieno gamyba [3].

Svarbu yra tai, jog kiek sausųjų medžiagų gali suėsti karvė, priklauso nuo jos virškinimo trakto tūrio, pašarų apimties (tankio) ir pašarų praėjimo per virškinimo traktą greičio [2].

Karvių raciono pagrindinės mitybinės medžiagos yra angliavandeniai, baltymai ir riebalai, kurios naudojamos kaip energijos šaltinis. Kiekviena iš šių medžiagų turi specifinę funkciją gyvybės palaikymui ir produkcijai gaminti. [3]

„Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, kadangi galvijai iš pašarų angliavandenių gauna net iki 85 proc. jos reikmės” [2]. Angliavandeniai yra nukleininių rūgščių ir daug energijos turinčių fosfatų junginių sudėtinė dalis, kraujo, kaulų, kremzlių, gleivių, taip pat krešėjimą stabdančių junginių pagrindinė orgninė medžiaga. Karvių organizme angliavandenių nėra daug, tačiau jie kaip medžiagų grupė yra labai svarbi [4].

Baltymų pilnavertiškumą nurodo juose esančios amino rūgštys. Vienos amino rūgštys vadinamos nebūtinomis – tai alaninas, aspariginas, cisteinas, cistinas, glutaminas, glicinas, hidrochiprolinas, prolinas, serinas, tirozinas. O kitos amino rūgštys gyvūnų organizme negali būti sintezuojamos ir jos vadinamos būtinomis arba nepakeičiamomis, kurias karvės turi gauti su pašaru – tai argininas, histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Taigi, jeigu baltymuose yra pakankamas kiekis būtinų amino rūgščių, jie yra geros kokybės ir galima juos vadinti pilnaverčiais [3].

Pagrindinės maisto medžiagos, reikalingos karvės kūno masei augti, yra baltymai ir mineralai. Tačiau maisto medžiagoms pasisavinti ir produkcijai gaminti reikia energijos iš angliavandenių ir riebalų. Pašaro riebalus sudaro sočiosios ir nesočiosios riebiosios rūgštys. Kai karvė energijai gauti pradeda naudoti sukauptus organizmo riebalus, tai rodo nepakankamą apsirūpinimą energija ir tokiu atveju padidėja pavojus susirgti medžiagų apykaitos ligomis [5].

1.2. Karvėms skiriamų pašarų klasifikacija

Siekiant išanalizuoti karvėms skiriamų pašarų klasifikaciją, būtina žinoti, jog karvės turi būti šeriamos pilno raciono pašarų mišiniais. Karvėms skiriamas racionas turi susidėti iš stambiųjų pašarų, tokių kaip šienas, šiaudai ar pelai, taip pat juos turi sudaryti sultingieji pašarai, kuriuos sudaro šienainis, žolė, šakniavaisiai, silosas, bei kombinuotieji pašarai ir mineralai [2]. Pilno raciono pašarų mišinių privalumas yra tai, jog karvės negali pasirinkti atskirų pašarų, kadangi jie yra vienodos fizinės formos, jie lengvai mechanizuotai išdalijami, nereikia atskirai karvėms duoti mineralinių priedų [6].

1.2.1. Stambieji pašarai

Stambūs pašarai – tai nedidelį energijos kiekį ir daugiau nei 20 % ląstelienos turintys pašarai. Lyginant su koncentruotaisiais pašarais, stambių pašarų, dėl juose esančio ligninino, mažesnis virškinamumas. Stambiuose pašaruose daugiau kalcio, kalio, mikroelementų ir riebaluose tirpių vitaminų, tačiau mažiau fosforo nei koncentruotuose pašaruose. Stambūs pašarai gali būti labai vertingas mitybinių medžiagų šaltinis (jauna varpinių, varpinių-ankštinių, ankštinių žolė, kukurūzų vegetacinė masė ir iš jų pagamintas geros kokybės šienas ir/ar silosas) ir labai prastas (daugiamečių žolių nuokulos, šiaudai, labai peraugusi žolė ir iš jos pagamintas šienas ir/ar silosas) [3].

Šieno gamyba yra seniausias žolės konservavimo būdas, todėl jis laikomas tradiciniu galvijų pašaru. Šienas labiausiai atitinka karvės fiziologines funkcijas, skatina prieskrandžio veiklą bei acto rūgšties sintezę didžiajame prieskrandyje. Acto rūgštį karvės panaudoja pieno riebalams sintetinti, todėl jie teigiamai veikia pieno riebumą [6].

Aukštos kokybės šienas turi daug energijos, proteinų, ląstelienos, neazotinių ekstraktinių medžiagų (cukraus ir krakmolo), mineralinių medžiagų ir kt. [2].

Anot B. Butkutės ir V. Paplauskienės „pirminiai ląstelienos komponentai yra celiuliozė, hemiceliuliozė ir ligninas. Žalia ląsteliena nėra konkretus cheminis junginys. Tai ląstelių sienelės frakcija, kurios nesuardo stiprios rūgštys ir šarmai. Ją sudaro dalis lignino ir celiuliozės” [7].

Pagal maistingumą raudonųjų dobilų šienas yra pats vertingiausias ir maistingiausias, o antroje vietoje -užima kultūrinių pievų ir ganyklų šienas [8].

Šiaudai laikomi šalutinių produktu, kuris gaunamas nuėmus javus. Remiantis 1 lentele, teigtina, kad dažniausiai karvių racionas papildomas vasarinių javų šiaudais, kurių maistingumo rodiklis yra didesnis.

1 lentelė. Šiaudų maisto medžiagų kiekis (sudėtis) [2]

Šiaudų rūšis Kilograme šiaudų (85 proc. SM) yra: AE MJ Žaliųjų

proteinų, g

Žaliųjų riebalų, g

Ląstelienos, g Kalcio, g Fosforo, g Avižiniai 5,6 46 15 340 3,3 1,0 Kvietiniai 4,8 35 13 364 2,1 0,6 Miežiniai 5,9 49 15 340 3,1 1,2 Ruginiai 5,0 13 36 390 2,4 0,8 Žirnių virkščios 5,5 80 17 293 7,3 2,5 Vikių ir avižų mišinys 5,3 66 15 334 5,2 1,4 Kvietiniai pelai 5,1 72 18 269 4,5 2,9

„Šiaudai, ypač žieminių javų, nėra maistingi, nes juose daug ląstelienos, kuri sunkiai virškinama. Be to, ji dar trukdo pasisavinti visas maisto medžiagas bei mažina energinę pašaro vertę. <…> Pelai gaunami iškūlus ir išvalius javus. Įvairių augalų pelai susideda iš grūdų luobelių, lapelių, varpų nuotrupų, piktžolių sėklų ir kt. Pelų maistingumas yra didesnis negu šiaudų. Juose mažiau ląstelienos, daugiau proteinų. Geriausi pelai yra avižiniai ir beakuočių miežių” [2].

1.2.2. Sultingieji pašarai

S. Baranauskas ir kt. teigia, kad sultingieji, dar kitaip vadinami žalieji, pašarai – tai pievose augantys augalai, dirvose auginamos grūdinės kultūros, vienmetės žolės, taip pat kultūrinėse ganyklose augančios daugiametės žolės ir jų atolai, vienmetės žolės ir jų mišiniai, šakniavaisių lapai, daržovių atliekos (Baranauskas ir kt. [2]).

Anot R. Leikaus, K. Triuko ir kt. šios rūšies pašarai yra lengvai virškinami. Karvėms jų maistinės medžiagos yra lengvai pasisavinamos. Žolės energetinė vertė ir maisto medžiagų kiekis joje artimas koncentruotiems pašarams, o biologinė vertė net didesnė (Leikus ir kt. [9]).

Visose žolėse yra panašus kalcio, magnio ir kalio kiekis ir jose yra nedaug fosforo bei mikroelementų. Visų rūšių peraugusios žolės (po žydėjimo) yra menkos mitybinės vertės [3].

Karvės gerai ėda puscukrinius ir pašarinius runkelius, morkas, kitus šakniavaisius, kadangi jie gerina apetitą, lengvai virškinami [10]. Šakniavaisiuose yra daug angliavandenių, turinčių įtaką pieno sekrecijai, tačiau ženkliai mažiau kitų medžiagų [2].

LVA Gyvulininkystės instituto tyrėjai atliko bandymus ir nustatė, kad karvių ir jų prieauglio racionuose šakniavaisiais galima pakeisti dalį brangių koncentruotųjų pašarų. Šeriant galvijus pašariniais

runkeliais dėl jų minkštumo smulkinti nereikia, tačiau reikia gerai nuvalyti. Melžiamoms karvėms jų skiriama 1,0–1,5 kg vienam karvės duodamam kilogramui pieno [2].

Silosas apibūdinamas kaip fermentuoti žali augalai, kai, mikroorganizmų veiklos pasėkoje, augaluose esantis cukrus fermentuojamas į organines rūgštis, iš kurių svarbiausia yra pieno rūgštis [3]. Šios pieno rūgštys padidina silosuojamos masės rūgštingumą ir pagerina siloso kokybę [6]. Kad užtikrinti tinkamą fermentacijos procesą ir pagaminti gerą silosą, reikia prisilaikyti tokių pagrindinių elementų: tinkama silosuojamos masės drėgmė, pakankamas cukraus kiekis augaluose, greitas anaerobinių sąlygų sudarymas, gerai suslegiant ir sandariai uždengiant. Silosas gali būti gaminamas ne tik iš žolių, bet ir iš kitų žalių augalų - kukurūzų, varpinių ir/ar ankštinių grūdinių ir kt., iš kurių šienas negaminamas. Gali būti silosuojami ir nepilnai pribrendę varpinių ir ankštinių augalų grūdai. Cukrinių runkelių gręžinių, kukurūzų tarkių ir kitų perdirbamosios pramonės šalutinių produktų silosavimas yra geras jų konservavimo būdas [3].

V. Gudaitis teigia, kad „ruošiant kukurūzų silosą, iš 1 ha gaunama tiek energijos, kiek negaunama iš jokio kito pašarinio augalo, skirto melžiamoms karvėms šerti. Aukštos kokybės kukurūzų silosas taip pat puikus ir nebrangus pašaras penimiems galvijams. <…> Silosui auginami kukurūzai labai gerai pasisavina į dirvą įterptas trąšas, ypač azotą ir kalį. Kukurūzų vaškinė branda – tinkamiausias laikas gaminti iš jų silosą. Tada kukurūzų masėje yra 30 – 35 proc. sausųjų medžiagų. Kokybiško siloso energinė vertė yra didelė – apie 11–11,5 MJ. Ją lemia sausųjų medžiagų kiekis augaluose ir krakmolo kiekis grūduose silosavimo metu. Pieninės brandos kukurūzų sausosiose medžiagose krakmolas sudaro apie 15 proc., o vėlyvosios vaškinės brandos – apie 30 procentų. Visas ankstyvosios brandos kukurūzų krakmolas yra pasisavinamas didžiajame prieskrandyje. Dalis subrendusių kukurūzų krakmolo suvirškinama didžiajame prieskrandyje, o kita – apie 25–40 proc. – žarnyne. Vadinasi, kukurūzų silosas yra puikus pašaras ankstyvosios laktacijos ir labai produktyvioms karvėms, nes žarnyne pasisavintas krakmolas yra skirtas gliukozės sintetinimui, nuo ko ir priklauso primelžto pieno kiekis. Kukūruzų silosas gali sudaryti 65–75 proc. šių karvių raciono sausųjų medžiagų.” [11].

Karvėms reikia duoti taip pat ir šienainio, kuris. gali pakeisti šieną ir silosą.

Šienainis – tai iš apvytintos žolės gautas pašaras, kuris yra susmulkintas [12]. Šienainis maistinių medžiagų kiekiu lenkia net patį šieną ir juos noriau ėda karvės. Šienainio ar siloso kokybę lemia ne tik technologiniai ruošimo ypatumai, bet ir žolynų sudėtis, augalų vegetacijos tarpsnis. Pažymėtina, kad šieno gamybos sąnaudos beveik dvigubai didesnės nei šienainio.

2 lentelė. Vidutinis pagaminto pašaro maistingumas g kg-1

SM [2]

Apykaitos energija ir maisto medžiagos Silosas Šienainis Šienas Apykaitos energija MJ 1,54–2,07 4,12–5,01 6,9–7,95 Virškinamieji proteinai 9,91–20,9 43,3–53,1 81,2–91,0 Žalieji proteinai 17,7–31,8 65,6–80,5 116–130 Žalieji riebalai 5,1–9,0 13,4–17,1 22,0–26,0 Žalioji ląsteliena 56,7–81,0 143–156 273–305

Remiantis 2 lentelės duomenimis, S. Baranauskas ir kiti autoriai teigia, kad šienainis yra maistingesnis, tačiau jame žymiai mažiau organinių rūgščių. Šieną bei šakniavaisius galima pakeisti šienainiu. Melžiama karvė per parą suėda 20–25 kg šienainio. Būtina pridurti, kad maisto medžiagų nuostoliai yra 10–15 proc. mažesni nei gaminant silosą ar šieną [2]. Sultingųjų pašarų maistinė vertė priklauso nuo to, kurios vegetacijos fazės žolė buvo nupjauta. Jei žolė jau buvo perauganti, nupjauta pavėluotai, tai tokioje žolėje lieka mažiau maisto medžiagų, o dėl to mažėja pieno kiekis, kurį siekiant padidinti, reikia karvėms duoti daugiau koncentratų, todėl pabrangsta pienas ir sumažėja pelnas [6].

1.2.3. Gyvūniniai pašarai

Specialios paskirties pašarams yra priskiriama krekenos, pieno pakaitalai, gyvūniniai taukai ir augaliniai aliejai bei melasa dar kitaip vadinami nekoncentruotais pašarais, o separuoto pieno milteliai, žuvų miltai ir kt. laikomi koncentruotais pašarais. Šie pašarai yra viena iš sudėtinių dalių tinkamo ir subalansuoto raciono sudarymui.

1.2.3.1. Nekoncentruotieji pašarai

Kadangi galvijininkystėje krekenos, natūralus ir separuotas pienas naudojamas veršelių girdymui pirmuosius 2–4 mėn. nuo jų gimimo, todėl nekoncentruotieji pašarai išsamiai nebus aptariami. S. Baranauskas, ir kt. (Baranauskas ir kt. [2]) teigia, kad „pieno biologinė vertė yra labai gera. Jo baltymai yra vienas svarbiausių kokybinių rodiklių. Baltymuose yra visos organizmui būtinos aminorūgštys: lizinas, metioninas, treoninas, triptofanas ir kt. Pieno riebaluose yra svarbios nesočios riebalų rūgštys: linolio, linoleno, arachidono ir kt. Pieno riebaluose yra juose tirpstančių vitaminų (A, D, E) ir vandenyje tirpstančių – B grupės ir C vitaminų. Be minėtų medžiagų, piene yra mineralinių ir kt. medžiagų”.

1.2.3.2. Koncentruotieji pašarai

Koncentruotieji pašarai – tai pašarai kuriuose yra nedidelis kiekis (iki 18 proc.) ląstelienos ir daug energijos, kuriais yra papildomi karvėms skiriami racionai. Tai varpinių ir ankštinių augalų (miežių, kviečių, kvietrugių, avižų, rugių ir pan.) grūdai, kukurūzų bei sorgo sėklos ir kt. [3]. Šie pašarai yra maistingi ir galima teigti, kad niekuo nepakeičiami, ypač kalbant apie pašarinius grūdus, kadangi juose yra gausu energijos ir maisto medžiagų [2].

„Grūdų sausosiose medžiagose yra nemaži apykaitos energijos (AE) ir maisto medžiagų kiekiai. Dėl šių priežasčių miglinių javų grūdai yra nepakeičiamas koncentruotasis pašaras galvijams ir kitiems žemės ūkio gyvūnams. Miglinių javų grūduose mažiau proteinų (10–14 proc.) bei nepakeičiamųjų amino rūgščių lizino ir metionino, tačiau daug angliavandenių (krakmolo ir cukraus), jie yra svarbus organizmo energijos šaltinis. Karvės geriausiai pasisavina visas maisto medžiagas, esančias grūduose, kai grūdai būna rupiai sumalti” [2]. Grūdų maistingumas ir optimalūs jų kiekiai pateikiami 3 ir 4 lentelėse.

3 lentelė. Miglinių javų grūdų 1 kg pašarinė vertė g-1 SM [2]

Apykaitos energija ir maisto medžiagos

Kviečiai Kvietrugiai Rugiai Miežiai Avižos Kukurūzai NEL (neto energija laktacijai)

melžiamoms karvėms MJ 7,49 7,32 7,47 7,18 6,13 7,38 Žalieji proteinai 121 128 99 105 106 93 Žalieji riebalai 18 16 16 20 47 40 Žalioji ląsteliena 26 25 24 46 102 23 Krakmolas 556 562 555 518 395 595 Cukrus 48 36 61 35 17 32

4 lentelė. Optimalūs miglinių javų grūdų kiekiai įvairių gyvūnų kombinuotuose pašaruose proc.

[2]

Kviečiai Kvietrugiai Miežiai Avižos Kukurūzai Rugiai Karvės 50 40 50 40 30 30

„Proteinų kiekis, esantis skirtingų pupinių augalų sėklose, pateiktas 5 lentelėje. Pupiniuose augaluose yra daug daugiau baltymų nei kituose augaluose. Iš pupinių augalų Lietuvoje daugiausia auginami žirniai, pupos, vikiai ir lubinai. Pupiniai augalai daug baltymų turi sėklose, baltymingos ir jų vegetatyvinės dalys. Kai kurių pupinių augalų baltymingumas yra nuo 20 iki 40 proc. Juose daug vertingų amino rūgščių, kurių nėra kituose augaluose. Pupiniai augalai – pagrindinis baltymų šaltinis gyvuliams. Iš pupinių augalų gyvuliams ruošiami koncentruotieji, žalieji ir stambieji pašarai. Pupinius augalus vertinga

auginti ūkiuose. Jie didina dirvožemio derlingumą. Jų šaknys plačiai išsikeroja ir dažnai pasiekia gilesnius dirvožemio sluoksnius ir iš jų ima maisto medžiagas. Po jų auginami kiti augalai taip pat gali iš gilesnių sluoksnių imti maisto medžiagas, nes jų šaknys lengvai skverbiasi gilyn supuvusių ankštinių augalų šaknų kanalais”. [2].

5 lentelė. Pupinių augalų sėklų 1 kg pašarinė vertė g-1 [2]

Apykaitos energija ir maisto medžiagos

Pašarinės pupos

Žirniai Lubinai Vikiai Sojų pupelės NEL (neto energija laktacijai)

melžiamoms karvėms, MJ 7,85 7,51 8,95 7,98 8,71 Žalieji proteinai 262,0 221 293 256 350 Žalieji riebalai 14 13 50 14 179 Žalioji ląsteliena 78 59 143 56 55 Krakmolas 371 421 89 251 54 Cukrus 36 54 48 36 77

Pupos yra nepakeičiamas baltyminis pašaras gyvuliams. Vokietijoje melžiamoms karvėms rekomenduojama jų duoti iki 2 kg, penimiems galvijams – iki 1 kg, Švedijoje melžiamoms karvėms – iki 2,8 kg. Šveicarijoje rekomenduojama melžiamas karves šerti koncentruotu mišiniu, sudarytu iš 50 proc. pašarinių pupų, 35 proc. kviečių ir 15 proc. avižų. Pupų kūlenas ir stiebus siūloma silosuoti su daug vandens turinčiais migliniais augalais. [2].

Lubinai yra vieni iš baltymingiausių augalų Lietuvoje. Lubinų sėklose būna iki 40–45 proc. proteinų, o išdžiovintoje žaliojoje pašarinių lubinų masėje – iki 18–23 proc. Pagal nepakeičiamų amino rūgščių kiekį nealkaloidiniai lubinai gali pakeisti ir sojų rupinius. Gyvuliams šerti rekomenduojama naudoti lubinus, kuriuose yra ne daugiau kaip 0,1–0,2 proc. alkaloidų. Karvėms lubinų galima duoti daugiau nei kitiems gyvuliams (iki 2,5 kg), tačiau vidutinio produktyvumo karvėms baltymų perteklius nereikalingas. [2].

6 lentelė. Šalutiniai aliejaus gamybos produktai g kg-1 [2]

Apykaitos energija ir maisto

medžiagos

Rapsai Saulėgrąžos Sojų rupiniai

Linų sėmenys sėklos išspaudos rupiniai išspaudos rupiniai išspaudos rupiniai NEL (neto energija

laktacijai) MJ 9,46 6,79 6,51 5,94 5,42 7,65 6,77 6,53 AE (apykaitos energija) MJ: galvijams 16,84 11,12 10,67 10,06 9,22 12,22 11,12 10,72 Žalieji proteinai 200 356 355 355 341 488 336 341 Žalieji riebalai 391 45 22 56 22 12 56 24 Žalioji ląsteliena 66 109 117 187 201 35 96 92 Krakmolas+cukrus 46 72 71 77 61 164 39 40

Aliejiniai augalai ir šalutiniai aliejaus gamybos produktai Lietuvoje naudojami galvijų ir kitų gyvūnų šėrimui. Dėl aliejaus gamybos technologijos ypatumų Lietuvoje spaudžiant aliejines žaliavas presais, lieka vertingas pašaras – išspaudos. Rupiniai importuojami iš ES šalių, kuriuose aliejus gaminamas ekstrahuojant aliejinių augalų (rapsų, saulėgrąžų, linų ir kt.) sėklas. Savo maistingumu išspaudos ir rupiniai panašūs. Tačiau spaudžiant sėklas presais, išspaudose lieka daugiau riebalų palyginus su rupiniais. Išspaudos ir rupiniai turi daug proteinų, ypač pagamintos iš sojų – 488 g kg-1

(6 lentelė). Lietuvoje aliejaus gamybos atliekos daugiausia naudojamos kombinuotiesiems pašarams gaminti, rečiau - ūkininkų ūkiuose gaminant miglinių grūdų mišinius, jų baltymingumui optimizuoti [2].

1.2.4. Kombinuotieji (visaverčiai) pašarai

Siekiant karvių produktyvumo, vien tik stambiųjų ir sultingųjų pašarų karvėms nepakanka, todėl jų racioną būtina papildyti visaverčiais pašarais [13].

Kombinuotieji pašarai – tai pašarinių žaliavų mišiniai su pašarų priedais ar be jų, naudojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai gyvūnams. Kombinuotieji pašarai skirstomi pagal maistinę vertę, paskirtį, specifines savybes į šias grupes: visaverčiai kombinuotieji pašarai, pašarų papildai, pašarai konkretiems šėrimo tikslams (tarp jų dietiniai ir kt.), vaistiniai pašarai. [3] Pagaminti visaverčiai kombinuotieji pašarai turi patenkinti gyvulių fiziologines reikmes gyvybei palaikyti ir aukštos kokybės produkcijai gauti. Kombinuotieji pašarai gaminami iš miglinių ir pupinių javų grūdų, jų perdirbimo atliekų (sėlenų), išspaudų ir rupinių, koncentruotų gyvūninių pašarų, melasos ir kt. [2].

Melasa vartojama pašarui, kaip priedas karvių šėrimui. Melasa padidina gyvulių suvartojamos energijos kiekį ir duoda pradžią aukštam ir pastoviam produktyvumui. Lengvai virškinami angliavandeniai skatina atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmus. Dėl ypatingo skonio melasa yra idealiai tinkama maišyti su kitais pašarais. Granuliuotuose pašaruose ji naudojama kaip rišamoji medžiaga.

„Melasa laikoma labai naudingu energijos šaltiniu. Melasa greitai veikia, todėl prieskrandžio bakterijos panaudoja iki 100 proc. baltymų. Jei karvės, tinkamai subalansavus racioną, per dieną gautų 0,5 kg melasos, primilžiai per metus padidėtų 200–300 kg.” [14].

Mineralai yra neorganinės kilmės elementai, kurie skirti gyvulio augimui bei jo nervų ir raumenų funkcijoms palaikyti [15]. Mineraliniai papildai – tai vienos ar daugiau mineralinių medžiagų šaltinis, galintis patenkinti gyvūnų poreikį tam tikram mineraliniam elementui. Dažniausiai gyvūnams reikia NaCl (druska), makroelementų Ca, P, Mg kartais S ir mikroelementų Cu, Fe, I, Mn, Zn ir kartais Co ir Se [3].

Taigi, tokie pašarai padeda subalansuoti kiekvienos karvės racioną, atsižvelgiant į energijos ir maisto medžiagų poreikį. Todėl galima pagrįstai teigti, kad sveika ir produktyvi karvė bus tik tada, kai jai duodamame racione bus nustatytas tinkamais maisto, mineralinių medžiagų, energijos, vitaminų kiekis.

1.3. Karvių šėrimo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei

Ankstesniuose darbo poskyriuose jau išsiaiškinome, jog tinkamai subalansuotas racionas turi įtakos pašarų virškinamumui bei karvės produktyvumui.

Karvėms skiriamo raciono pagrindą tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiu sudaro žoliniai pašarai. Karvių racionas turi būti sudarytas toks, kad jame būtų tiek maisto medžiagų, kiek karvės sunaudoja savo gyvybiniams poreikiams ir pieno sintezei [16].

Tik sočiais ir vertingais pašarais šeriamos karvės duoda didesnį kiekį pieno, o pieno sudėtis ir savybės visada yra optimalios [13].

Piene yra apie 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstelėms atstatyti bei energijai gauti. Piene, be riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų, dar yra vitaminų A, B grupės, C, PP, D, K, E ir kt.), pigmentų, fermentų, fosfatų, įvairių azotinių medžiagų, dujų ir kt. Tačiau pieno sudėtis nėra pastovi, nes tai priklauso nuo karvių veislės, laktacijos, pašarų [6].

Pieno cukrus (laktozė) – tai viena iš sudedamųjų pieno dalių, kurios kiekis piene priklauso nuo

sveikų karvių piene randama 4,6-5,2 proc. laktozės. Nustatyta, kad laktozės kiekis yra vienas iš rodiklių, pagal kurį sprendžiama, ar tinkamai sudarytas karvių racionas. Laktozės mažėjimo priežastys gali būti šios: racione aptiktas netinkamo santykio baltymų ir anglaivandenių kiekis, racione trūksta maisto medžiagų, reikalingų pieno sintezei, pašare bei karvės šeriamos blogos kokybės žoliniais pašarais [21].

Pieno riebalai. Pieno riebalai laikomi vienais iš svarbiausių pieno sudėtinių dalių. Pieno riebalais

vadinamas glicerolio ir riebiųjų rūgščių esterių mišinys, o jų sudėčiai įtakos turi gyvulio veislė, laktacijos periodas, pašarai ir kiti veiksniai. Jie lengvai asimiliuojami ir žmogaus organizmui reikalingi kaip energijos šaltinis. Į pieno riebalų sudėtį įeina įvairios riebalų rūgštys: sočiosios ir nesočiosios. Pieno riebaluose yra apie 60% sočiųjų ir apie 40% neprisotintų riebalų rūgščių. Riebalai sudaryti iš mikroskopinio dydžio rutulėlių, kurie vienas su kitu nesulimpa, o tai labai svarbu perdirbant pieną, nes sumažėja laiko sąnaudos, sviestas sumušamas greičiau, o ir mažesnė riebalų dalis patenka į pasukas. Nuo jų kiekio priklauso pieno riebalų ir sviesto savybės. Kai pieno riebaluose padaugėja sočiųjų riebalų rūgščių, tuomet sviestas tampa kietas ir trapus, o padaugėjus nesočiųjų riebalų rūgščių – sviestas tampa minkštu. [17].

D. Urbšienė teigia, jog vertinant pieno riebumo pokyčius šėrimo įtakoje, nustatyta, kad nepilnavertį karvių racioną sureguliavus ir pradėjus karvėms duoti tinkamą racioną, primelžto pieno kiekis ilgai išlieka mažas, tačiau pieno riebumo rodikliai greitai atsistato. Kai karvėms duodamuose pašaruose yra mažas ląstelienos kiekis, bet didelis koncentratų skaičius, tai tuomet pieno riebumas mažėja. Tuo tarpu nesočiosios pašaro riebalų rūgštys į pieną pereina net nepakitusios. Pažymėtina, kad kai karvės šeriamos netinkamos kokybės šienu ar žole, turinčia daug rūgštingų medžiagų, tai pieno riebumas mažėja. Todėl svarbu žinoti, kad pienas visuomet bus riebesnis, kai karvėms skiriamuose pašaruose bus tinkamai subalansuotas jodo, cinko, kobalto ir kitų mikroelementų kiekis [18].

Pieno baltymai. Pieno baltymai yra makromolekuliniai junginiai, sudaryti iš α-aminorūgščių.

Cheminiu požiūriu baltymai yra polipeptidai, kurių grandinėje yra nuo 50 iki keliolikos tūkstančių aminorūgščių, sujungtų peptidiniu (-CO-NH) ryšiu. Viename peptido grandinės gale yra laisva amino grupė (N-galas), kitame – karboksigrupė (C-galas). Tokias struktūras turi visi baltymai. Pieno baltymai nėra vienalyčiai ir susideda iš trijų frakcijų: kazeino (75-80 proc. visų pieno baltymų), tirpiųjų baltymų t.y. serumo (išrūgų) baltymų (15-20 proc.) ir neproteininių komponentų frakcija, kurių sudėtyje yra nitrogenas (5 proc.). [19].

Kai karvėms duodamame pašare trūksta energijos ar baltymų, tuomet mažėja ne tiek pieno baltymų ar riebalų kiekiai, bet mažėja pieno primilžiai, keičiasi pieno sudėtinių dalių santykiai, mažėja, blogėja pieno jusliniai rodikliai, technologinės savybės [18].

R. Japertienė, S. Japertas nurodo, kad baltymų kiekis piene labai priklauso ir nuo karvių raciono maisto medžiagų subalansavimo. Pieno baltymų būna mažiausias kiekis, kai primelžto pieno kiekis būna didžiausias. Jei nesubalansuotas azoto kiekis (nepakanka energijos), azotas pasišalina iš organizmo (su šlapimu ir pienu) urėjos (šlapalo) pavidalu. Pagal urėjos kiekį piene galime spręsti apie raciono subalansavimo lygį. <...> Daugumos karvių piene yra mažai baltymų, kadangi pašaruose nepakanka energijos ir baltymų. Siekiant padidinti energijos kiekį racione, siūlytina į karvėms duodamus pašarus įtraukti sojų pupelių rupinius, rapsus, saulėgrąžų rupinius ir išspaudas, kadangi tai daugiausiai neskaidomų baltymų turintys pašarai. [20].

Somatinės ląstelės. Kiekvienos karvės piene yra aptinkamos somatinės ląstelės, kurios nurodo apie

vykstančius procesus pieno liaukoje. Somatinių ląstelių gali būti tiek sveikų, tiek sergančių karvių piene [19]. Somatinės ląstelės yra biologinės kilmės priemaišos, susidarančios pieno liaukose [22].

Pagal somatinių ląstelių kiekį piene sprendžiamas ne tik apie karvės tešmens sveikatingumą, bet ir apie pieno kokybę. Pienas bus žemesnės kokybės ir menkesnės vertės, kai piene bus randama didesnis somatinių ląstelių skaičius [6]. Taigi, vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą pieno kokybę – sveika karvė, visa kita priklauso nuo paties ūkininko ar pieno gamintojo.

Somatinių ląstelių kiekis sveikų karvių piene būna nedidelis – 10-200 tūkst./ml., o atsižvelgiant į įvairių veiksnių (šėrimo, laktacijos periodo, sveikatos būklės, amžiaus, veislės, metų laiko) įtaką karvės organizmui, sveikų karvių piene leidžiamas somatinių ląstelių skaičius – iki 400 tūkst./ml. Karvei susirgus tešmens uždegimu bei kitomis ligomis, somatinių ląstelių padaugėja net iki kelių dešimčių milijonų. Viena iš pagrindinių veiksnių, lemiančių somatinių ląstelių padidėjimą piene, tai – slaptas tešmens uždegimas (mastitas). Uždegiminė reakcija tešmenyje lemia pieno kiekybinius ir kokybinius pokyčius, padidėja kraujagyslių pralaidumas, dėl to kraujo baltymai, kitos sudėtinės dalys ir uždegiminės ląstelės iš kraujo patenka į pieną. Dėl ligos pieną gaminančios epitelio ląstelės tampa mažiau produktyvios, dėl to sumažėja primilžis. Ląstelėms suirus, į pieną patenka jų fermentai, dėl kurių veiklos pagaminami nepageidaujamo skonio ir kvapo produktai, kurie labai greit genda. Stiprėjant uždegimui pieno sudėtis panašėja į kraujo, nes sudėtinės dalys iš kraujo apytakos patenka į pieno liauką, sutrinka baltymus skaidančių fermentų veikla: baltymai skaidomi ne tik pačiame tešmenyje ar pamelžtame piene, bet ir iš jo pagamintuose

produktuose. Somatinių ląstelių skaičių taip pat didina antisanitarinės karvių laikymo sąlygos, per žema tvartų temperatūra, šlapi pakratai, skersvėjai [23].

Akcentuotina tai, jog melžiamų karvių poreikiai yra labai dideli, bet karvės negali suėsi daug pašaro vienu metu, todėl, kaip ir minėta anksčiau, raciono sausojoje medžiagoje turi būti didelė energijos ir maisto medžiagų koncentracija.

Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog karvių mitybos lygis – tai veiksnys, įtakojantis jų produktyvumą ir visa tai sąlygoja pienininkystės pelningumą. Kiekvienu laktacijos periodu karvės turi pasiekti genetinį produktyvumą, todėl turi būti skiriama karvėms tinkamai subalansuotas, parinktas racionas, kuriame nestigtų baltymų, vitaminų, sausųjų medžiagų bei mineralų [24]. Tuo tarpu A. Kabašinskienė (Kabašinskienė [25]) viską tik papildo, teigdama, kad trūkstant energijos ar baltymų karvėms skiriamame pašare, primelžto pieno kiekiai sumažėja net 25–50 proc, o tuomet tai įtakoja ir pačio pieno sudėtį.

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo atlikti buvo atrinkta iš ūkio A ir ūkio B po 10 melžiamų karvių pagal amžių, produktyvumą, laktacijos tarpsnį. Tyrimui abiejuose ūkiuose atrinkta po dvi holšteinų, dvi Lietuvos žalųjų ir šešias Lietuvos juodmargių karvių veislių. Visos karvės yra panašiu metu veršiavusios.

Tyrimui atlikti buvo pasirinktas kombinuotų pašarų papildymas linų sėmenimis Tradi Boost NT. Linų sėmenys racione padidina pieno kiekį, pagerina galvijo kūno būklę bei sveikatą, padidina vaisingumą bei vislumą.

Siekiant išsiaiškinti skirtingų racionų įtaką melžiamų karvių produktyvumui ir produkcijos kokybei šiame tyrime bus įvertintas skirtingų racionų maistingumas, jų energetinė vertė bei pieno sudėtis ir kokybė. Tyrimo matai proc., kg, mg.

Šie duomenys buvo gauti atlikus bandymus ūkyje A ir ūkyje B naudojant UAB „Westfalia” bandos valdymo programos „Dairy Plan C21” duomenis, „Pieno tyrimų“ duomenis. Tyrimų duomenys pateikiami lentelėse naudojant R paketą SPSS.

Naudojantis UAB „Westfalia” programos duomenimis grupuoti gyvuliai, taip pat analizuoti pašarų sumaišymo ir išdalinimo programos duomenys. Lyginti AB „Agrowill Group” žemės ūkio bendrovių užsiimančių pienininkyste duomenys.

Pieno gaminių mėginiai imami vadovaujantis Lietuvos Respublikos standarto LST EN ISO 707:1999/P:2003 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės“ reikalavimais, tiriami pagal Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ reikalavimus [26]. Buvo tiriami šie rodikliai: baltymų, riebalų, cukraus (laktozės), urėjos ir somatinių ląstelių kiekis piene. Riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos kiekio tyrimas atliktas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu „LactoScopeFTIR”. Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliktas naudojant matuoklį „Somascope”, dirbantį srauto citometrijos principu.

Tyrimo duomenims apdoroti taikyta „Microsoft Excel” ir „SPSS Statistics” programos. Skaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudento metodą. Rezultatai patikimi kai p<0,01, p< 0,05.

Remiantis šiuo atliktu tyrimu ir statistiškai apdorojus duomenis tikimės, kad skirtingi racionai turės teigiamos įtakos rezultatams.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tyrimo atlikimo vieta

Tyrimas atliktas 2015 m. balandžio ir gegužės mėnesiais dviejuose AB „Agrowill Group“ valdomuose ūkiuose.

2 pav. AB „Agrowill Group” ūkiuose karvių skaičius ir primilžio kiekis

Pateiktame 2 paveiksle nurodyta, kad nuo 2011 m. AB „Agrowill Group” ūkiuose karvių skaičius palaipsniui didėjo. AB „Agrowill Group” ūkiai valdo apie 7 700 vnt. galvijų bandą. Taip pat nuo 2010 metų matoma primilžio kiekio didėjimo tendencija. Per 2014-2015 kvotinius metus AB „Agrowill Group” ūkiai pardavė apie 24 707 tonų perdirbimui skirto pieno.

ŽŪB „Agrowill Lankesa“ (toliau – ūkis A) valdo apie 2000 ha derlingų žemių. Žemių sklypų konsolidacija ir pažangių auginimo technologijų diegimas, leidžia pasiekti gerų augalininkystės rezultatų. Bendrovė dirbamame plote augina kviečius, kvietrugius, miežius, rapsus bei kukurūzus. Dalis ploto naudojama gyvulininkystės pašarams ruošti. Pažymėtina, kad visi AB „Agrowill Group” ūkiai kasmet užaugina apie 52 000 t javų/rugių derliaus ir apie 15 500 t rapsų derliaus. Bendrovės turima naši ir šiuolaikinė žemės ūkio technikos bazė leidžia sparčiai ir kokybiškai atlikti reikiamus darbus. Bendrovė laiko apie 675 galvijų, iš jų apie 265 melžiamų karvių. Ūkiui kombinuotus pašarus teikia kita grupės įmonė UAB „Grūduva“, likusį pašarą bendrovė gaminasi vietoje esančioje pašarų gamybos bazėje. Pagrindiniai bendrovės tikslai - didinti karvių bandą (natūraliu prieaugliu bei atsivežant kruopščiai

atsirinktas veršingas telyčias iš užsienio) ir jos produktyvumą (nuolatos gerinant primelžiamo pieno kokybę); auginti derlingiausių veislių kultūras; konsoliduoti žemes; modernizuoti technikos bazę.

ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ (toliau – ūkis B) dirba apie 425 ha derlingų žemių, kuriuose augina kviečius, kukurūzus bei rapsus. Bendrovė laiko apie 300 galvijų, iš jų apie 235 melžiamų karvių. Kasmet natūralus ūkio prieauglis yra auginamas grupės prieauglio bazėje ŽŪB „Agrowill Skėmiai“, o vėliau veršingos telyčios grąžinamos atgal į ūkį. Pagrindinis Bendrovės tikslas - didinti karvių bandą ir jos produktyvumą; auginti derlingiausių veislių kultūras; konsoliduoti žemes; modernizuoti technikos bazę.

3.2. Karvių šėrimo racionai

Kaip ir daugelis autorių, taip ir D. A. Tisch (Tisch [27]) teigia, kad pagrinde tik mityba įtakoja pieno kokybę ir produktyvumą.

A ūkyje tyrimui atrinktų karvių dienų skaičius po veršiavimosi vidutiniškai buvo 53,80 dienos, o B ūkyje – 53 dienos.

Siekiant padidinti pieno kiekį, šiuo laikotarpiu karvės turėtų būti šeriamos geros kokybės stambiaisiais, sultingaisiais, koncentruotais pašarais, nes gaunama energija naudojama pienui gaminti [28].

Svarbu nepamiršti, kad skaičiuojant racionus kreipiamas dėmesys į tai, kiek pašarų karvė galės suėsti. Tai sietina su tuo, jog virškinamojo trakto tūris yra ribotas. Sausųjų medžiagų sunaudojimas priklauso nuo tinkamo raciono sudarymo. Didesnį primilžio kiekį turinčioms karvėms skiriami didesnės energetinės vertės pašarai, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, o mažesnį – pašarai, kurių energetinė vertė mažesnė [27].

Daug pieno duodančios karvės su pašarais turi gauti pakankamą kiekį energijos ir maisto medžiagų. Tačiau jų skrandžio tūris yra ribotas, todėl skaičiuojant racionus būtina atkreipti dėmesį, kad pašaras turėtų reikiamą maisto medžiagų ir energijos kiekį. Pieno gaminimui karvės sunaudoja beveik visas medžiagas esančias pašaruose. Vertingu ir kokybišku pašaru šeriamos karvės duoda daug ir geros kokybės pieno. Pašare esančių angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų kiekis įtakoja primelžiamo pieno kiekį ir sudėtį. Geros kokybės ir sudėties pašarai dažniausiai lemia, kad bus melžiamas geros kokybės ir sudėties pienas [19].

7 lentelė. Melžiamų karvių racionas (kg) iki 150 laktacijos dienos (2015-05-05) Raciono tipas A ūkis, kg per parą: B ūkis, kg per parą:

Šiaudai, kviečių Žolinis 1,00 1,00 Kukurūzų grūdainis Konc. 2,50 2,50 Vyt. žolės silosas Žolinis 8,30 9,15 Kombi-I gr. Komb. 9,00 9,00 Kukurūzų silosas Žolinis 17,50 17,50 Cukrinių runkelių melasa Konc. 0,60 0,60 Vanduo Mineral. 5,90 5,05 44,80 44,80 13,17 % 59,82% 20,09% 6,92 %

Žoliniai pašarai Koncentruotieji pašarai Kombinuotieji pašarai Mineralai

3 pav. A ūkio melžiamų karvių racionas, proc.

11,27 % 20,09%

6,92%

61,72%

Žoliniai pašarai Koncentruotiejipašarai Kombinuotieji pašarai Mineralai

4 pav. B ūkio melžiamų karvių racionas, proc.

Pateiktoje 7 lentelėje ir 3, 4 paveiksluose yra nurodyti A ūkio ir B ūkio racionai. Per parą vienai karvei sušeriama 44,80 kg nurodyto raciono. Šiuose ūkiuose vyrauja žolinis racionas. A ūkyje paros normą žoliniai pašarai sudaro 59,82 proc. arba 26,8 kg, o B ūkyje – 61,72 proc. arba 27,65 kg. Tvartiniu laikotarpiu, kaip tiriamuoju atveju, žoliniai pašarai naudojami silosuoti (vytintos žolės silosą, kukurūzų silosą, javainį) arba išdžiovintus (šieną, šiaudus). Teigtina, kad racionas tiek A ūkyje, tiek B ūkyje procentaliai beveik niekuo nesiskiria, todėl yra vienodos sudėties, tačiau iš tolimesnio tyrimo pamatysime, jog B ūkyje kombinuotųjų pašarų sudėtis šiek tiek skiriasi.

Karvių pašarų kokybei ir mitybinei vertei lemiamą reikšmę turi tokie itin reikšmingi rodikliai kaip pašare esantis energijos, baltymų, riebalų, mineralų kiekis [29].

8 lentelė. Bendro raciono mitybinė vertė

Žymuo A ūkio racionas B ūkio racionas SM suvartojimas bendras, kg 21,509 21,506 SM suvartojimas iš žolinio p., proc. SM iš ž.p. 53,15 53,89 Kiekis neto energija laktacija, MJ NEL/kg SM 7,07 7,07

Cukrus, g/kg SM 46 48

Krakmolas, g/kg SM 238 234 Atsparus krakmolas, g/kg SM 60 60 Cukrus +neatsparus krakmolas, g/kg SM 224 223 Ž. riebalai, g/kg SM 42 42 Ž. baltymai, g/kg SM 160 159 Naudingieji žali baltymai,

g/kg SM g 155 3328 155 3341 Nesuskaidomi baltymai, proc. ŽB 27 26 Ruminalinis azoto balansas, g 19 13 Ž. ląsteliena, g/kg SM 144 155 Str. ž. ląsteliena, g/kg SM g/100kg SM k.s. 114 423 123 456 Str. Vertė, Str. Vertė/kg S 1,27 1,31 Neutrali deterg. ląsteliena, g/kg SM 306 319 Rūgšti deterg. ląsteliena, g/kg SM 182 189 Kalcis, g/kg SM g 8,27 177,8 824 177,2 Fosforas, g/kg SM g 4,20 90,4 4,36 93,8 Magnis, g/kg SM 2,98 2,95 Natris, g/kg SM 3,50 3,47 Kalis, g/kg SM 14,51 15,41 Manganas, mg/kg SM 50 50 Varis, mg/kg SM 14 14

A ūkio ir B ūkio bendro raciono mitybinės vertės nurodytos 8 lentelėje. Peržvelgus racionų mitybines vertes, pastebime, šėrimui naudojamas aukštos energetinės vertės ir baltymingas pašaras. Energija A ir B ūkių racionuose visiškai nesiskiria. Tiek A ūkyje, tiek B ūkyje neto energija laktacijai yra 7,07 MJ/kg SM. Bendras sausųjų medžiagų suvartojimas yra labai panašus – A ūkyje jis sudaro 21,509 kg, o B ūkyje – 21,506 kg, todėl ir sausųjų medžiagų suvartojimas iš žolinio pašaro yra beveik vienodas – A ūkyje jis yra 53,15 proc., o B ūkyje – 53,89 proc.

Žalių baltymų kiekis A ūkio racione buvo didesnis, tai yra jį sudarė 160 g/kg SM, o B ūkyje mažesnis – 159 g/kg SM., (p<0,01). Žalios ląstelienos kiekis didesnis pastebėtas B ūkio racione buvo 155

g/kg SM, o A ūkio – 144 g/kg SM., (p<0,01). Žalių riebalų kiekis abiejuose ūkiuose nesiskyrė, jį sudarė 42 g/kg SM. Naudingieji žali baltymai abiejuose ūkiuose taip pat nesiskyrė, jie sudarė 155 g/kg SM. Nesuskaidomų baltymų kiekis pastebėtas didesnis A ūkyje – 27 proc. ŽB, o B ūkyje – 26 proc. ŽB, (p<0,01). Ruminalinis azoto balansas šiuose ūkiuose neviršija nutatytos normos (norma – 10-50 g/kg SM), A ūkyje jis yra žymiai aukštesnis, 19 g, nei B ūkyje, kuriame ruminalinis azoto balansas sudaro 13 g. A ūkyje cukraus kiekis sudaro 46 g/kg SM, o B ūkyje jis yra didesnis – 48 g/kg SM, (p<0,01).

Pažymėtina, kad pieno kokybę gerina stambieji pašarai, nes celiuliozės kiekis, esantis normų ribose, palaiko piene optimalų riebalų kiekį, kuris gali mažėti dėl ląstelienos trūkumo.

Racionai sudaromi iš labai įvairių komponentų. Didžiąją dalį racione sudaro kukurūzų ir vytintos žolės silosas. Silosas sudaro apie 60–85 proc. visų raciono SM. Racionuose skirtuose labai pieningoms karvėms, koncentratai ir baltymingi papildai sudaro 40–50 proc. visų SM. Mažiau pieno duodančių karvių racione, koncentratams tenka tik apie 5–10 proc. visų SM [20].

Žemiau pateiktose 10 ir 11 lentelėse yra nurodyta kombinuoto pašaro sudėtis, reikalinga pagaminti vieai tonai. Tiriant racionų sudėtį jau buvo išsiaiškita, kad tiek A ūkio, tiek B ūkio racione kombinuotieji pašarai sudaro 9 proc. viso raciono.

9 lentelė. A ūkio kombinuotųjų pašarų sudėtis (kg) pagaminta vienai tonai

Pašarų 1 toną pavadinimas Proc. kombinuoto

pašaro, kg Rapsų išspaudos 20,00 200 ClinoBind (Toksinų surišėjas) 0,10 1 N to P (inkapsuliuota urėja) 0,20 2

Druska 0,50 5

Natrio dikarbonatas 0,88 8,8 Pašarinės kalkės 1,70 17 Aps. riebalai Bergafat T 300 2,5 25 Mineralai ViloMin Milking Agrowill (502) 2,75 27,5 Sojų pupelių rupiniai 15,00 150 Cukrinių runkelių griežiniai 20,00 200 Kvietrugių grūdai 16,37 163,7

Kviečių grūdai 5,00 50

Miežių grūdai 15,00 150

9 lentelėje nurodyta A ūkio racione, kuris nesikeitė, esančių kombinuotųjų pašarų sudėtis. Pagrinde į šią sudėtį įeina rapsų išspaudos (20 proc.), soju pupelių rupiniai (15 proc.), cukrinių runkelių griežiniai (20 proc.), kvietrūgių grūdai (16,37 proc.), miežių grūdai (15 proc.).

10 lentelė. B ūkio kombinuotųjų pašarų sudėtis (kg) pagaminta vienai tonai

Pašarų 1 toną

pavadinimas Proc. kombinuoto pašaro, kg Rapsų išspaudos 18,50 185 ClinoBind (Toksinų surišėjas) 0,10 1 N to P (inkapsuliuota urėja) 0,50 5

Druska 0,50 5

Natrio hidrokarbonatas 0,88 8,8 Pašarinės kalkės 1,70 17 Aps. riebalai Bergafat T 300 1,20 12 Tradi Boost NT (linų sėmenys) 5,00 50 Mineralai ViloMin Milking Agrowill (502) 2,75 27,5 Sojų pupelių rupiniai 15,00 150 Cukrinių runkelių griežiniai 20,00 200 Kvietrugių grūdai 13,87 138,7

Kviečių grūdai 5,00 50

Miežių, grūdai 15,00 150

1000,00

Pagal 10 lentelėje pateiktus duomenimis, galima pagrįstai teigti, kad įtrauktus į B ūkio kombinuotųjų pašarų sudėtį linų sėmenis (5 proc.), šiame ūkyje šių pašarų sudėtis nežymiai pasikeitė. B ūkyje 1,5 proc. sumažėjo rapsų išspaudų kiekis, 1,3 proc. apsaugotų riebalų kiekis, 2,5 proc. kvietrugių grūdų kiekis, 0,3 proc. padidėjo inkapsuliuota urėja.

Kiekvienas žino, kad melžiamų karvių šėrimo, raciono sudarymo tikslas - pieno riebalų didinimas. Tiriamuoju atveju yra naudojami apsaugoti riebalai Bergafat T 300 – tai riebalų ir kalcio druskų mišiniai vienai tonai kombinuoto pašaro pagaminti A ūkyje apsaugotų riebalų kiekis sudaro 25 kg arba 2,5 proc., o B ūkyje – 12 kg arba 1,2 proc.

Taigi, tokiuose ūkiuose labai svarbu yra sudaryti tinkamą racioną karvėms, tinkamai paruošti pašarus.

3.3. Karvių produktyvumo duomenys

Geriausiai karvių šėrimo produktyvumą atspindi primelžiamas pieno kiekis ir svarbiausia pieno kokybė. Daug pieno duodančias karves šeriant nevisaverčiais pašarais ar tiesiog nepakankamu jų kiekiu, neišnaudojamas šių karvių potencialas.

Melžiamas karves prižiūrėti yra sudėtingiau, kadangi sveikatingumas netiesiogiai siejamas su produktyvumu. Pieno ūkio produkcija yra pienas ir prieauglis. [30]. Iš karvės primelžiamas pieno kiekis didėja iki 8 metų, paskui pradeda mažėti. Karvių, vyresnių kaip 5 metai, pieno kiekis didėja labai mažai. Normaliomis laikymo sąlygomis, karvių produktyvumas didėja iki V-VI laktacijos (iki 6–8 m. amžiaus), priklausomai nuo veislės brendimo greitumo [13].

V. Žilaičio teigimu, „Pieno ūkio produkcija yra pienas ir prieauglis. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys karvės produktyvumą, yra paveldimumas, mityba ir karvės sveikata. Šiuolaikinių veislių karvių genetinis potencialas (produktyvumo atžvilgiu) yra gana tobulas. Didelės produktyvumo galimybės nesiejamos su gera karvės sveikata. Praktiškai pastebimas atvirkštinis reiškinys: kuo produktyvesnė karvė, tuo ji jautresnė medžiagų apykaitos ir reprodukcinės sistemos sutrikimams. Tobulėjant laikymo ir priežiūros metodams, paveldimumo įtaka sveikatai nėra pagrindinis etiologinis veiksnys. <…> Kuo karvė pieningesnė, tuo sudėtingiau ją tinkamai prižiūrėti ir šerti.” [31].

Pieno cheminę sudėtį bei primelžto pieno kiekį veikia pašarų kokybė ir kiekis. Pieno cheminei sudėčiai turi įtakos raciono maistingumas, angliavandenių, riebalų, baltymų, biologiškai aktyvių ir mineralinių medžiagų kiekis bei jų santykis. Akcentuotina tai, jog pieno baltymų susidarymas didėja, karves šeriant kombinuotaisiais pašarais, kuriuose yra didelė neskaidomų baltymų koncentracija [32]. Tačiau „kada racione baltymų daugiau negu reikia organizmui, jis šlapalo pavidalu išskiriamas su pienu ir šlapimu. Taigi pašarai naudojami neefektyviai.“ [33].

29,91 30,17 33,18 28,3 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 A ūkis B ūkis Ankstesnė KMD Einama KMD

Pateiktame 5 paveiksle nurodyta, kad ankstesnio kontrolinio melžimo metu A ūkyje vidutiniškai iš karvės primelžiama per dieną pieno 30,17 kg, o B ūkyje dienos primilžis iš karvės vidutiniškai 29,91 kg (p<0,05). Pagal pateiktus duomenis galima teigti, kad einamo melžimo metu A ūkyje primelžto pieno kiekis sumažėjo iki 28,3 kg per parą ir tai sudarė 6,2 proc. mažesnį pieno kiekį. Tuo tarpu B ūkyje įvedus į karvių šėrimo racioną linų sėmenis pieno kiekis padidėjo iki 33,18 kg ir tai sudarė 10,9 proc. didesnį pieno kiekį nei anstesnio kontrolinio melžimo metu.

Rodiklis, nurodantis, jog karvių sveikatos būklė yra gera bei tinkamai parinktas karvėms racionas, yra pieno produktyvumas [34].

B. Staniškienė ir kt. (Staniškienė ir kt. [19]) nurodo, jog pieno mėginiai imami į vienkartinius specialius indelius, pagamintus iš sertifikuotos žaliavos. Kiekvienam pieno mėginiui pildomas lydraštis ir užklijuojamas identifikavimo numeris. Mėginio pakuotė, tūris, identifikavimo kodas, plomba ir naudojami konservantai turi atitikti reikalavimus. Mėginiai baltymų, riebalų, laktozės, urėjos, somatinių ląstelių kiekiui nustatyti konservuojami konservantais. Paruošti mėginiai laikomi ne aukštesnėje kaip +6 °C. temperatūroje. Į laboratoriją mėginys pristatomas per 24 val.

Gavus pieno tyrimų atsakymus, atlikta gautų duomenų analizė, atsižvelgiant į baltymų, riebalų, urėjos ir laktozės kiekius.

11 lentelė. Pieno baltymų kitimas bandymo laikotarpiu, proc.

Ūkis A ūkis B ūkis

Kontrolinis mežimas

Ankstesnė KMD Einama KMD Ankstesnė KMD Einama KMD 3,04±0,03 ** 3,23±0,02 3,45±0,02 3,37±0,03 Vidurkis 3,14±0,025 3,41±0,025

Paaiškinimas: * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Iš 11 lentelės duomenų matoma, kad A ūkyje ir B ūkyje tirtų karvių piene pieno baltymų skirtumas nustatytas. Tyrimo pradžioje didžiausias pieno baltymų kiekis buvo B ūkyje – 3,45 proc. (p<0,01). Per visą bandymo laikotarpį A ūkio karvių piene vidutiniškai baltymų buvo 3,14 proc., o B ūkio karvių piene - 3,41 proc. A ūkyje pieno baltymų rodiklis padidėjo 0,19 proc. (p>0,01).

12 lentelė. Pieno riebalų kitimas bandymo laikotarpiu, proc.

Ūkis A ūkis B ūkis

Kontrolinis mežimas

Ankstesnė KMD Einama KMD Ankstesnė KMD Einama KMD 3,99±0,07 3,98±0,08 4,83±0,06 *** 4,04±0,04 Vidurkis 3,98±0,075 4,44±0,05

Paaiškinimas: * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Kadangi tyrimo pradžioje didžiausias pieno baltymų kiekis buvo B ūkyje, todėl ir riebalų kiekis buvo gana aukštas. Jis siekė 4,83 proc. (p<0,01), tačiau po atlikto tyrimo riebalų kiekis sumažėjo iki 4,04 proc. A ūkyje pieno riebalų kiekis ženkliai nesiskyrė, vidutiniškai jis sudaro 3,98 proc.

Siekiant gauti pieną, turintį daugiau baltymų ir riebalų, reiktų skirti reikiamą kiekį raciono, tinkantį melžiamoms karvėms, tirti skiriamo raciono duomenis bei paruošti itin aukštos kokybės žolinius pašarus [35].

„Baltymų kiekis piene labai priklauso nuo karvių aprūpinimo žaliais ir didžiajame prieskrandyje neskaidomais baltymais. Baltymų poreikį daugiausia lemia primilžis. Karvės, iš kurių primelžiama 22–24 kg pieno, turėtų gauti racioną, kurio SM yra 15 proc., o primelžiant 50 kg ir daugiau – 18 proc. žalių baltymų. Iš šio kiekio 6,0–7,2 proc. turėtų tekti didžiajame prieskrandyje neskaidomiems ir 11–12 proc. – skaidomiems baltymams. Esant tokiam baltymų kiekiui ir jų sudėties pasiskirstymui, gaunamas įprasto (veislei būdingo) baltymingumo pienas.<…> Tačiau kai riebalai raciono sausojoje medžiagoje sudaro 6–7 proc., pieno baltymingumas mažėja 0,1–0,2 proc., o riebumas nekinta arba nežymiai didėja. Riebų ir baltymingą pieną galima gauti, kai karvės racione netrūksta energijos ir visų būtinų maisto medžiagų, kai pašarai tinkamai paruošiami šėrimui ir derinami tarpusavyje, atsižvelgiant į gyvulio poreikius” [35].

3,99 3,04 1,17 4,83 3,45 1,4 3,98 3,23 1,23 4,04 3,37 1,19 0% 20% 40% 60% 80% 100% A ūkis (ankstesnė KMD) B ūkis (ankstesnė KMD) A ūkis (einama KMD) B ūkis (einama KMD)

Riebalų ir baltymų santykis Baltymų vidurkis, % Riebalų vidurkis, %

6 pav. Pieno riebalų ir baltymų kiekis ir jų santykis

Pagal 6 paveikslą nustatyta, kad ankstesnio kontrolinio melžimo metu B ūkyje riebalų kiekis sudarė 4,83 proc. arba 1,44 kg, baltymų kiekis – 3,45 proc. arba 1,03 kg., todėl riebalų ir baltymų santykis yra 1,40:1 (p<0,05). Tuo tarpu A ūkyje riebalų kiekis buvo 3,99 proc. arba 1,20 kg, o baltymų – 3,04 proc. arba 0,91 kg, o riebalų ir baltymų santykis – 1,17:1 (p<0,05). Einamo kontrolinio melžimo metu metu B ūkyje riebalų kiekis sudarė 4,04 proc. arba 1,34 kg, baltymų kiekis – 3,37 proc. arba 1,12 kg., todėl riebalų ir baltymų santykis yra 1,19:1 (p<0,05). Tuo tarpu A ūkyje riebalų kiekis buvo 3,98 proc. arba 1,13 kg, o baltymų – 3,23 proc. arba 0,92 kg, o riebalų ir baltymų santykis – 1,23 (p<0,05).

V. Žilaičio (2008) teigimu urėja (šlapalas, karbamidas, anglies amidas) - galutinis azoto apykaitos produktas organizme. Urėjos kiekis piene priklauso nuo pašarų kokybės ir baltymų kiekio juose. Urėjos kiekis piene labai padidėja, jei pašaruose vyrauja žali proteinai. Blogas angliavandenių santykis racione taip pat didina urėjos kiekį. Kad būtų primelžiama daugiau pieno, karvių pašare turi būti daug energijos. Tai rodo ne tik padidėjusi urėjos koncentracija, bet ir padidėjęs pieno baltymingumas [31].

Energetiniai pašarai, tai grūdai, melasa, cukrinių runkelių griežiniai ir kt. Daug baltymų turintys pašarai, tai pupos, žirniai, sojos, rapsų, linų sėmenų, saulėgrąžų išspaudos ar rupiniai, bei kiti pašarai. Energetiniai pašarai pagerina didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą, todėl jie suvartoja daugiau amoniako.

Baltymingi pašarai karvėms būtini, kadangi jų organizme baltymų atsargų nėra. Šeriamo pilnaverčiais pašarais suaugusio sveiko gyvulio organizme su pašaru gauto azoto kiekis lygus išsiskyrusiam azoto kiekiui. Pusiausvyra rodo, kad baltymų apykaita normali, urėjos piene randama 15-30

mg/proc. Kai baltymų gyvulys gauna daugiau negu jų reikia suvartotiems baltymams atstatyti, tuomet daugiau azoto urėjos pavidalu išsiskiria su pienu ir šlapimu. Piene urėjos koncentracija padidėja daugiau kaip 30 mg/proc. Azoto pusiausvyra išlieka, tačiau pašarai naudojami neefektyviai, didėja pieno savikaina. Jei piene urėjos koncentracija mažesnė kaip 15 mg/proc., reiškia, kad racione trūksta baltymingų pašarų. Padidinus jų kiekį, padidės ne tik pieno baltymingumas, bet ir pieno kiekis. Gyvuliai mažiau sirgs medžiagų apykaitos ligomis.

13 lentelė. Urėjos kiekio kitimas bandymo laikotarpiu, mg/proc.

Ūkis A ūkis B ūkis

Kontrolinis mežimas

Ankstesnė KMD Einama KMD Ankstesnė KMD Einama KMD 14±0,43 * 17,8±0,34 24,2±0,42 ** 17,6±0,46 Vidurkis 15,9±0,385 20,9±0,44

Paaiškinimas: * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Urėjos koncentracija piene priklauso ne tik nuo pašarų, bet ir nuo išgerto vandens kiekio. Pieno urėjos kiekis suteikia informacijos apie karvių reprodukcinius, medžiagų apykaitos sutrikimus, mitybos būklę. Iš 13 lentelės duomenų matome, kad B ūkio karvių piene tyrimo laikotarpiu urėjos vidutiniškai nustatyta 20,9 mg/proc., o A ūkio - 15,9 mg/proc. arba mažiau 23,92 proc. B ūkio karvių piene didžiausias urėjos kiekis buvo nustatytas ankstesnio kontrolinio melžimo metu – 24,2 mg/proc., o tiriamuoju laikotarpiu šis kiekis sumažėjo iki 17,6 mg/proc. arba 27,27 proc. (p<0,01). A ūkyje urėjos kiekis didėjo: ankstesnio kontrolinio melžimo metu jis nustatytas 14 mg/proc, o atlikus tyrimą jis padidėjo iki 17,8 mg/proc. arba 27,1 proc.

14 lentelė. Laktozės kiekio kitimas bandymo laikotarpiu, proc.

Ūkis A ūkis B ūkis

Kontrolinis mežimas

Ankstesnė KMD Einama KMD Ankstesnė KMD Einama KMD 4,58±0,02 4,57±0,02 4,6±0,01 4,61±0,01 Vidurkis 4,575±0,02 4,605±0,01

Nustatytas ryšys tarp karvių pieningumo ir laktozės kiekio piene. Mažėjant karvės produktyvumui laktozės kiekis piene didėja, tačiau palyginti su baltymais, pieno laktozė mažai keičiasi. Minėtą teiginį patvirtina ir mūsų gauti duomenys. Kaip matome iš 14 lentelės duomenų, B ūkio karvių piene, bandymo

laikotarpiu, laktozės nustatyta vidutiniškai 4,605 proc. arba 0,2 proc. daugiau nei ankstesnio kontrolinio melžimo metu, o A ūkio - 4,575 proc., arba 0,2 proc. mažiau nei ankstesnio kontrolinio melžimo metu.

15 lentelė. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas bandymo laikotarpiu, tūkst./ml

Ūkis A ūkis B ūkis

Kontrolinis mežimas

Ankstesnė KMD Einama KMD Ankstesnė KMD Einama KMD 216,2±41,71 305,4±51,7 125,2±20,35 85,1±7,52 Vidurkis 260,8±46,70 105,15±13,94

Somatinės ląstelės, tai limfocitai, leukocitai, eritrocitai, epitelinės ląstelės esančios piene. Somatinių lastelių randama ir sveikų ir sergančių karvių piene, tačiau skiriasi jų kiekis. Sveikų karvių piene somatinių lastelių skaičius gali svyruoti nuo kelių iki tūkstančių 1 cm3

, tuo tarpu sergančių milijonus 1 cm3 [36].

15 lentelėje gauti duomenys, apie somatinių ląstelių skaičiaus kitimą bandomųjų karvių piene, parodė, kad B ūkio karvių piene per bandymo laikotarpį vidutiniškai somatinių ląstelių rasta 105,15 tūkst./ml, o A ūkio karvių piene – 260,8 tūkst./ml. A ūkyje somatinių ląstelių padidėjo 41,3 proc., o B ūkyje sumažėjo – 32 proc.

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Mitybiniai faktoriai, turi didelį poveikį karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai [15]. Įvairių šalių mokslininkų atliktais tyrimais nustatyta, kad šėrimo ir laikymo sąlygos karvių produktyvumo lygį lemia maždaug 50–60 proc. Karvės savo genetines galimybes, visiškai realizuoja tik tuo atveju, kai racione pakankamai energijos ir visų reikalingų maisto medžiagų. Jei paros davinyje ilgesnį laiką trūksta kurių nors medžiagų, organizmo atsargos išsenka, sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja produktyvumas, pablogėja pieno sudėtis [28].

Tyrimo metu nustatyta, kad per parą vienai karvei sušeriama 44,80 kg raciono. A ūkyje paros normą žoliniai pašarai sudaro 59,82 proc. arba 26,8 kg, mineralai – 13,17 proc.., o B ūkyje žoliniai pašarai sudaro 61,72 proc. arba 27,65 kg, mineralai – 11,27 proc. viso raciono. Abiejuose ūkiuose kombinuotieji pašarai sudaro 20,09 proc., o koncentruotieji – 6,92 proc. viso raciono.

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad abiejuose ūkiuose karvių šėrimui yra naudojamas baltymingas, aukštos energetinės vertės pašaras. Tiek A ūkyje, tiek B ūkyje neto energija laktacijai yra 7,07 MJ/kg SM. Bendras sausųjų medžiagų suvartojimas A ūkyje sudaro 21,509 kg, o B ūkyje – 21,506 kg, todėl ir sausųjų medžiagų suvartojimas iš žolinio pašaro yra beveik vienodas – A ūkyje jis yra 53,15 proc., o B ūkyje – 53,89 proc. Žalių baltymų kiekis A ūkio racione buvo didesnis, tai yra jį sudarė 160 g/kg SM, o B ūkyje mažesnis – 159 g/kg SM., (p<0,01). Žalios ląstelienos kiekis didesnis pastebėtas B ūkio racione buvo 155 g/kg SM, o A ūkio – 144 g/kg SM., (p<0,01). Žalių riebalų kiekis abiejuose ūkiuose nesiskyrė, jį sudarė 42 g/kg SM. Naudingieji žali baltymai abiejuose ūkiuose taip pat nesiskyrė, jie sudarė 155 g/kg SM. Nesuskaidomų baltymų kiekis pastebėtas didesnis A ūkyje – 27 proc. ŽB, o B ūkyje – 26 proc. ŽB, (p<0,01). Ruminalinis azoto balansas šiuose ūkiuose neviršija nutatytos normos (norma – 10-50 g/kg SM), A ūkyje jis yra žymiai aukštesnis, 19 g, nei B ūkyje, kuriame ruminalinis azoto balansas sudaro 13 g. A ūkyje cukraus kiekis sudaro 46 g/kg SM, o B ūkyje jis yra didesnis – 48 g/kg SM, (p<0,01).

Tinkamas raciono kiekio ir sudėties parinkimas yra veiksmingiausia priemonė pieno sudėties pakeitime [37].

Siekiant nustatyti tam tikro raciono įtaką karvių produktyvumui ir pieno kokybei į B ūkyje esančių karvių racioną, tai yra į kombinuotųjų pašarų sudėtį buvo įtraukti linų sėmenys. M. Budvytis (Budvytis [38]) teigia, kad „šiandieninis pieno ūkis susiduria su dideliais iššūkiais. Norint išlaikyti konkurencingą ir ekonomiškai pelningą pienininkystės verslą reikia išnaudoti bandos genetinį potencialą, t. y. pasiekti maksimalų karvių produktyvumą. Pastaraisiais metais karvių genetinė selekcija buvo vykdoma daugiausia produktyvumo didinimo kryptimi, neatsižvelgiant į karvių neproduktyviąsias savybes (atsparumą