LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
BAIGIAMASIS MAGISTRINIS DARBAS
Marija Bendikaitė
SERGAMUMO ŪMINIU MIOKARDO INFARKTU RYŠYS SU ORŲ POKYČIAIS KAUNO MIESTE 2010-2015 METAIS
Darbo vadovas: Prof. dr. Ri čardas R adišauskas
2. TURINYS
3. SANTRAUKA ... 4
4. SUMMARY ... 5
5. PADĖKA ... 6
6. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
7. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 6
8. SANTRUMPOS ... 7
9. SĄVOKOS ... 8
10. ĮVADAS ... 9
11. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
12. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
13. TYRIMO METODIKA ... 15
14. REZULTATAI ... 17
14.1. Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos pokyčiai Kauno mieste 2010-2015 m. m. ... 17
14.2. Meteorologiniai duomenys bei jų pokyčiai Kauno mieste 2010-2015 metais ... 23
14.2.1 Vidutinė oro temperatūra (°C) ir jos pokyčiai ... 23
14.2.2 Vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje ir jo pokyčiai ... 25
14.2.3 Minimali santykinė oro drėgmė ir jos pokyčiai ... 25
14.2.4 Kritulių suma ir jos pokyčiai ... 26
14.2.5 Maksimalus vėjo greitis ir jo pokyčiai ... 27
14.2.6 Karščio bangų ypatumai ... 28
14.2.7 Šalčio bangų ypatumai ... 29
14.3. Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos bei orų sąsajos Kauno mieste 2010-2015 m. m. ... 29
14.3.2 Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ryšys su meteorologiniais veiksniais ... 39 15. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41 16. IŠVADOS ... 44 17. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44 18. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 46 19. PRIEDAI ... 52
3. SANTRAUKA
Autorius: Marija Bendikaitė
Darbo pavadinimas: „Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ryšys su orų pokyčiais Kauno mieste 2010-2015 m. m.“
Tyrimo tikslas: įvertinti sergamumo ūminiu miokardo infarktu ryšį su orų pokyčiais Kauno mieste 2010-2015 m. m.
Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sergamumo ūminiu miokardo infarktu pokyčius Kauno mieste 2010-2015 metais. 2. Išanalizuoti orų meteorologinius duomenis bei jų pokyčius Kauno mieste 2010-2015 metais. 3. Įvertinti sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir orų sąsajas Kauno mieste 2010-2015 metais. Metodai: tyrime buvo analizuoti Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos ir Kauno Išeminės širdies ligos registro sukaupti duomenys per 2010-2015 metų laikotarpį. Sergamumo ŪMI ir meteorologinių rodiklių pokyčiai vertinti naudojant tiesinės regresijos metodiką, o jų sąsajoms vertinti buvo naudojama Puasono regresinė analizė. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 22 programą, o rezultatai pateikiami MS Office EXCEL programa.
Tyrimo dalyviai: Kauno miesto 25 m. ir vyresni gyventojai, susirgę ŪMI ir/ar mirę nuo IŠL.
Tyrimo rezultatai: per 2010-2015 metų periodą sergamumas ŪMI tarp Kauno vidutinio (25-64 metų) ir vyresnio (≥65 metų) amžiaus asmenų reikšmingai mažėjo. Vertinant sergamumo ŪMI ir orų pokyčių ryšį buvo nustatyta, kad tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus vyrų sergamumas ŪMI žiemos metu buvo 22,4 proc. ir 25,9 proc., o vyresnioms moterims žiemą 19,4 proc. didesnis nei vasarą. Vyrams riziką susirgti ŪMI didino žemesnė vidutinė oro temperatūra, didesnė minimali santykinė oro drėgmė, didesnis vėjo greitis bei žemesnis atmosferos oro slėgis. Didesnis vėjo greitis didino mirtingumo nuo IŠL riziką abiejų lyčių ≥65 metų amžiaus grupėje, o žemesnė atmosferos oro temperatūra ir žemesnis atmosferos slėgis buvo susiję su didesne rizika mirti nuo IŠL vidutinio amžiaus asmenims. Vyresnio amžiaus (≥65 metų) tiek vyrams, tiek moterims rizika susirgti ŪMI buvo šalčio bangų metu (+1 d. ir +4 d. atitinkamai). Išvados: Sergamumas ŪMI buvo reikšmingai didesnis žiemą bei šalčio bangų metu, lyginant su kitais metų sezonais. Riziką susirgti ŪMI didino žemesnė vidutinė oro temperatūra, didžiausia santykinė oro drėgmė ir didelis vėjo greitis. Didesnė rizika mirti nuo IŠL buvo esant didžiausiai minimaliai santykinei oro drėgmei bei didesniam vėjo greičiui vyresnio amžiaus asmenims.
4. SUMMARY
Author: Marija Bendikaitė
Title: “Occurrence of Acute Myocardial Infarction in Relation to Weather Conditions in Kaunas City during the Period of 2010-2015”
The aim of this Thesis: to evaluate the relation of acute myocardial infarction with weather conditions in Kaunas city during the period from 2010 to 2015.
Tasks: 1. To analyze changes in acute myocardial infarction morbidity rates in Kaunas city during the period from 2010 to 2015. 2. To analyze the meteorological data and its changes in Kaunas city during the period from 2010 to 2015. 3. To evaluate the relation of acute myocardial infarction with weather conditions in Kaunas city during the period from 2010 to 2015.
Methods: The data collected from Lithuanian Hydrometeorological service and Kaunas Ischemic Heart Disease Register during 2010-2015 years was used. The trends for morbidity of AMI and meteorological variables were assessed using linear regression methodology, and Poisson's regression analysis was used to assess their associations. For data analysis statistical programme SPSS 22 was used. Results were provided in MS Office EXCEL program.
Subjects: persons older than 25 years, living in Kaunas city who suffered AMI or died from IHD. Results: in the male group, morbidity of IHD during wintertime was 22.4% (25-64 years) and 25.9% (≥65 years) higher than in summer. In the female group, morbidity during wintertime was 19.4% higher than in summer (≥65 years, p<0.05). A connection between average temperature, atmospheric pressure, minimum relative humidity, maximum wind speed and morbidity with AMI and IHD mortality rates was discovered. No connection between changes of precipitation and AMI as well as IHD mortality rates was discovered. Influence of cold spells was noted only in the elderly group (≥65 years) when cold spell lasted for +1 day and in the female group when cold spell lasted for +4 days.
Conclusions: The morbidity of AMI was significantly higher in winter and in cold weather compared to the following seasons. The risk of AMI increased with lower average air temperature, maximum relative humidity and high wind speed. The higher risk of death from ischemic hear disease was with the highest relative humidity and higher wind speed for the elderly.
5. PADĖKA
Reiškiu padėką mano baigiamojo mokslinio darbo vadovui prof. dr. Ričardui Radišauskui už nuoširdžią ir visokeriopą pagalbą ruošiant ir parengiant šį darbą.
6. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.
7. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centro leidimas tyrimui atlikti (Nr.: BEC-MF-150), išduotas 2017-12-21.
8. SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas; CD – cukrinis diabetas;
IŠL – išeminė širdies liga; MI – miokardo infarktas; PI – pasikliautinasis intervalas; SN – standartinis nuokrypis; SR – santykinė rizika;
ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos; ŪMI – ūminis miokardo infarktas;
9. SĄVOKOS
Humidex karščio indeksas – tai žmogaus jaučiama oro temperatūra, kuri priklauso nuo išmatuotos oro temperatūros bei drėgnumo [1].
Karščio banga – kai apskaičiuotas Humidex indeksas daugiau nei 3 dienas iš eilės viršija 30 °C. Šalčio banga – kai apskaičiuotas vėjo žvarbumo indeksas (VŽI) daugiau nei 2 dienas iš eilės buvo mažesnis nei 29 °C.
Vėjo žvarbumo indeksas – (angl. WCT – wind chill temperature/index) nėra tikroji oro temperatūra – ji nusako, kaip mes jaučiamės esant žemai oro temperatūrai ir pučiant vėjui. VŽI išreiškia bendrą oro temperatūros ir vėjo greičio poveikį žmogaus savijautai. Kuo greičiau vėjas pučia, tuo greičiau šiluma yra nunešama ir labiau jaučiamas šaltis [2].
10. ĮVADAS
Jau nuo seno buvo pastebėta, kad orai ir jų pokyčiai daro įtaką žmonių savijautai bei sveikatai [3]. Visame pasaulyje, ir Lietuvoje, yra atliekami tyrimai, kuriuose stebimos orų tendencijos ir jų sąsajos su tam tikrų ligų grupių paūmėjimais ir simptomų atsiradimu.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, pagrindinė mirties priežastis pasaulyje yra širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), kurios sudaro 31,0 proc. visų mirčių [4]. Tuo tarpu Europoje dažniausiai mirštama nuo išeminės širdies ligos (IŠL), o mirtingumas nuo ŠKL siekia 45,0 proc. tarp visų mirčių [5]. Kadangi viena pažeidžiamiausių organizmo sistemų yra širdies ir kraujagyslių sistema, yra nagrinėjami labiausiai pastarąją veikiantys veiksniai. Pastebėta, kad naujai išsivystantiems IŠL atvejams bei šios ligos progresavimui įtakos turi orai bei jų pokyčiai, ypač šaltas ir karštas oras bei greitas jų pasikeitimas ir sezoniškumas [6].
Žinant IŠL išsivystymą predisponuojančius veiksnius, galima tinkamai informuoti visuomenę, kaip būtų galima sušvelninti ar palengvinti išsivysčiusius simptomus, pasiruošti tinkamai reaguoti teikiant pirmąją ir skubiąją pagalbą ir atitinkamai vengti šių veiksnių, tokiu būdu išvengiant naujų ar pasikartojančių IŠL atvejų.
Šio darbo tikslas yra įvertinti orų pokyčius Kauno mieste ir jų ryšį su sergamumu ŪMI, nagrinėjant 2010-2015 metų Lietuvos Hidrometeorologinės Tarnybos prie Aplinkos Ministerijos, Kauno meteorologinės stoties surinktus meteorologinius duomenis ir Išeminės širdies ligos registro duomenis už 2010-2015 metus. Darbe buvo tiriama, kaip sergamumą ŪMI veikia vidutinė paros temperatūra, atmosferos slėgis jūros lygyje, minimali santykinė oro drėgmė, maksimalus vėjo greitis, kritulių kiekis ir šių meteorologonių veiksnių pokyčiai, bei karščio ir šalčio bangos.
11. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti sergamumo ūminiu miokardo infarktu ryšį su orų pokyčiais Kauno mieste
2010-2015 metais.
Uždaviniai:
1. Ištyrinėti sergamumo ūminiu miokardo infarktu pokyčius Kauno mieste 2010-2015 metais. 2. Išnagrinėti orų meteorologinius duomenis bei jų pokyčius Kauno mieste 2010-2015 metais. 3. Įvertinti sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir orų sąsajas Kauno mieste 2010-2015 metais.
12. LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjama oro ir jo pokyčių įtaka sergamumui ūminiu miokardo infarktu (ŪMI) bei IŠL. Didžioji dalis studijų buvo atlikta nagrinėjant Kauno miesto sergamumo ŠKL bei meteorologinius duomenis [7-13], taip pat tirta situacija ir Vilniaus mieste [14]. Atlikti tyrimai atskleidė, kad orai veikia žmonių sveikatą bei savijautą [8,14]. Orai labiausiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o vyresnio amžiaus bei gretutinėmis ligomis sergantiesiems šis poveikis būna stipresnis [8, 9, 14]. Sąsajos tarp orų ir jų pokyčių bei sergamumo išemine širdies liga buvo stebėtos visuose tyrimuose, kuriuose įvairūs meteorologiniai veiksniai, ar jų kompleksas, nulemia skirtingą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Nustatyta, kad ūmaus koronarinio sindromo išsivystymą lemia paskutinių dienų iki simptomų paūmėjimo ar atsiradimo ir tą dieną, kada jie pasireiškia, orai [10]. Kuo orų pokyčiai yra ryškesni, tuo didesnis sergamumas ŪMI ir daugiau mirčių nuo IŠL [8]. Didesnis mirtingumo dažnis pasitaiko tarp tų, kuriems ŪMI išsivystė pirmąjį kartą gyvenime [12].
Visuose tyrimuose buvo nustatytas ryšys tarp aplinkos oro temperatūros ir sergamumo miokardo infarktu (MI) [7-11]. Temperatūrai vidutiniškai padidėjus 10,0 °C tikimybė susirgti ŪMI sumažėja 8,7 proc. 45-64 metų ir vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėse, o 25-44 metų amžiaus grupėje ši tikimybė sumažėja 19,0 proc. Esant aukštesniam atmosferos slėgiui tikimybė susirgti ŪMI didėja – kas 10,0 hPa 4,0 proc. tarp 65 metų ir vyresnių bei 3,0 proc. tarp 25 metų ir vyresnių asmenų [11]. Taip pat rastas silpnas tiesioginis ryšys tarp vėjo greičio ir sergamumo MI moterų grupėje (r=0,042, p=0,05) [7].
Skirtingais metų laikais dominuojantys tam tikri meteorologinių veiksnių rodiklių pokyčiai nulemia skirtingą segamumą ŪMI. Kauno miesto duomenimis, žiemos metu mirtingumas nuo ŪMI yra didesnis nei kitais metų laikais [7-10], o vasarą – mažiausias [8]. Šaltuoju metų periodu (spalio – balandžio mėnesiais) buvo fiksuotas didžiausias greitosios pagalbos iškvietimų skaičius dėl pasireiškusios ūmaus koronarinio sindromo klinikos šaltomis vėjuotomis dienomis, bei dienomis, kada buvo fiksuojamas sumažėjęs atmosferos slėgis ir didelis vėjo greitis tris dienas iš eilės. Mažas greitosios pagalbos skambučių skaičius, atvirkščiai, fiksuotas esant aukštam atmosferos slėgiui bei sumažėjus vėjo greičiui. Šiltuoju metų periodu (birželio – rugsėjo mėnesiais) mažesnis skambučių skaičius buvo fiksuojamas esant žemam atmosferos slėgiui, mažam vėjo greičiui, aukštam atmosferos slėgiui ir sumažėjusiam vėjo greičiui tris dienas iš eilės [10].
Taip pat buvo nustatyti skirtumai tarp vyrų ir moterų: 25-64 metų amžiaus populiacijoje 1995– 2007 metais, vyrų sergamumas MI, palyginti su moterimis, buvo keturis kartus didesnis. Esant vyresniam amžiui (65-84 metų) skirtumas mažesnis – vyrų sergamumas MI tik 1,5 karto didesnis nei
moterų. Taigi, tyrimai atskleidžia, kad sergamumas ŪMI Kauno mieste dažniau yra vyrų problema, tačiau vyresniame amžiuje šis skirtumas tarp lyčių sumažėja [7].
Užsienyje taip pat atliekamos studijos, kuriose tiriamas oro bei jo pokyčių poveikis žmogaus savijautai ir sveikatai. Vis dar bandoma išsiaiškinti, kurios meteorologinės sąlygos labiau veikia tam tikras organų sistemas bei ligų išsivystymą. Įrodyta, kad tam tikros meteorologinės sąlygos skatina ūmių koronarinių įvykių išsivystymą. Labiausiai paveikia oro drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis bei ryškūs oro temperatūrų pokyčiai [15]. Kuo didesni meteorologinių veiksnių pokyčiai, tuo labiau neigiamai veikiamas organizmas, dėl ko išsivysto būklės, nuo kurių mirštama [16, 17]. Pavyzdžiui, ryškūs temperatūrų pokyčiai paros laikotarpyje kelias dienas iš eilės didina MI riziką [18], o ekstremalios temperatūros ir jų kitimai skatina ŪMI išsivystymą ir progresavimą [15].
Yra nustatytas ryšys tarp oro temperatūros bei MI pasireiškimo. Tiek karštis, tiek šaltis lemia padidėjusį mirtingumą nuo IŠL [18, 19], tačiau šaltis labiau skatina išsivystyti MI, nei karštis [15, 20]. Mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų taip pat labiau lemia žema temperatūra, nei aukšta [21, 22]. Reikšminga yra šalčio trukmė – dvi dienas besitęsianti žema temperatūra jau didina riziką išsivystyti ŪMI [23]. Šaltis labiau veikia vyresnius [24]. ŪMI, esant žemai aplinkos temperatūrai, labiau pasireiškia vyrams [25]. Kitų studijų duomenimis buvo rastas ryšys tarp vyresnių nei 80 m. vyrų ir oro temperatūros sumažėjimo žiemos metu bei mirtingumo didėjimo [26].
Anksčiau diagnozuotas MI, psichiniai sutrikimai bei piktnaudžiavimas nuodingomis medžiagomis didina mirtingumą nuo IŠL esant žemai temperatūrai. Taip pat didesnis bendras mirtingumas yra nehospitalizuotų pacientų, vyresnių nei 65 metų amžiaus. Ištikus MI didesnė mirties tikimybė yra jaunesniems nei 65 metų amžiaus asmenims, tačiau, jei yra diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, ši tikimybė yra didesnė ir vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims [26].
Aukšta oro temperatūra taip pat skatina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą bei progresavimą [27, 28], tarp jų ir ŪMI [27, 29], didina mirtingumą nuo IŠL [17, 23, 30].
Reikšminga ir karščio trukmė - aplinkos temperatūros didėjimas likus dviems dienoms iki ŪMI išsivystymo ir išsivystymo dieną yra susijęs su padidėjusiu ŪMI dažniu [31]. Taigi galime teigti, kad kuo ilgiau trunka karščio banga, tuo didesnis mirtingumas nuo kardiovaskulinių ligų [32]. Dėl kumuliacinio temperatūros poveikio didėjant temperatūrai ir jai išliekant padidėjusiai daugiau nei 6 val., didėja rizika pasireikšti MI su ST pakilimu [33]. Aplinkos temperatūrai esant daugiau nei 20 laipsnių ir jai didėjant kas 1,0 °C, rizika susirgti MI padidėja 1,9 proc. po 1-6 val. MI su ST pakilimu po 2,7 proc., o MI be ST pakilimo po 1,2 proc. [34].
Aukšta temperatūra labiau veikia jaunesnio amžiaus grupę (<64 metų) [23, 26, 28]. Tačiau palaipsnis oro temperatūros didėjimas vasaros metu yra susijęs su didesniu mirtingumu vyresnių nei 80 metų amžiaus grupėje, bei tiems asmenims, kuriems jau yra diagnozuotas MI [26]. Kitų studijų duomenimis, mirtingumas nuo ŠKL esant aukštai temperatūrai yra didesnis tarp vyresnių žmonių. Moterys yra jautresnės karščiui nei vyrai [24, 32].
Aukšta temperatūra labiau veikia hospitalizuotus pacientus, turinčius žemą išsilavinimą, bei gyvenančius žemo pragyvenimo lygio regionuose [23, 24, 26]. Tankiau apgyvendintose, urbanistinėse vietovėse, didesnė tikimybė išsivystyti ŪMI yra ekstremalaus karščio metu [23]. Kitų studijų metu nustatyta, kad neurbanizuotose vietovėse nustatytas didesnis karščio poveikis esant didesnei nei 24,13°C oro temperatūrai, kuris nulemia padidėjusį mirtingumą nuo ŠKL ar IŠL [35].
Vyrai yra jautresni krintančiai oro temperatūrai, tuo tarpu moterys – besitęsiančiam šalčiui [24]. Šalčio metu ŪMI dažniau išsivysto moterims [25]. Kitose studijose buvo nustatyta, kad vyrams ŪMI diagnozuotas buvo dažniau nei moterims, taip pat vyrams ši diagnozė buvo nustatyta jaunesniame amžiuje – 45-65 metų amžiaus grupėje (60 proc.), lyginant su moterimis – 65-80 metų amžiaus grupėje (60 proc.) [36]. Skirtingus tyrimų rezultatus gali lemti, pavyzdžiui, gyvenamosios sąlygos – urbanizuotos ar kaimo vietovės. Galbūt tokius rezultatus įtakojo vietinis klimatas arba kitos meteorologinės sąlygos. Todėl dar kitose studijose pastebėta, kad vyresnio amžiaus moterys, kurios gyvena urbanistinėse vietovėse turi didesnę riziką susirgti ŪMI, nei vyrai, kurie yra jaunesni, bei gyvenantys ne kaimo vietovėse [37].
Gretutinės ligos taip pat prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų progresavimo ir išsivystymo esant aukštai ar žemai temperatūrai. Pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu pastebėtas stiprus tiesioginis ryšys tarp kumuliacinio aukšto temperatūros poveikio ir vizitų dažnio dėl ŠKL [23]. Šalčio poveikis būna stipresnis tiems, kuriems jau yra nustatytos širdies ar inkstų ligoms [38]. Kitų studijų metu buvo pastebėta, kad pacientai, nesergantys širdies nepakankamumu, buvo labiau linkę mirti po ekstremalaus karščio periodo, nei tie, kurie sirgo širdies nepakankamumu [23].
Jau esant diagnozuotai lėtinei IŠL, rizika mirti buvo padidėjusi tarp vyrų ir moterų vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje. Priešingai, esant žemai aplinkos temperatūrai, mirtingumas nuo IŠL buvo padidėjęs jaunesnių nei 65 metų amžiaus grupėje, tačiau šioje grupėje buvo fiksuotas didesnis ŪMI dažnis, lyginant su vyresniais [19].
Tyrimais nustatytas ryšys tarp atmosferos slėgio ir MI. Tiek žemas, tiek aukštas atmosferos slėgis yra susijęs su MI su ST pakilimu [33]. Pavyzdžiui, žemas atmosferos slėgis gali padidinti mirtingumą nuo ŠKL iki 2,27 proc. [39].
MI išsivystymą skatina ir krituliai. Pastebėta tendencija, kad tikimybė išsivystyti MI padidėja vyrams dieną po snigimo. Sniego kiekis ir trukmė taip pat yra susiję su hospitalizacija dėl MI ir mirtingumu nuo MI. Nustatyta, kad esant ilgesnei sniego trukmei, tačiau nesant gretutinėms ligoms, rizika hospitalizacijai dėl MI padidėja. Didesnė rizika išsivystyti MI buvo fiksuota antrą ir trečią dieną, kuomet snigdavo 6 val. ir ilgiau [40].
Taip pat yra nustatytas ryšys ir tarp oro drėgmės bei MI išsivystymo [27]. Įrodyta, kad santykinės oro drėgmės padidėjimas didina mirtingumą nuo ŠKL iki 3,97 proc. [39].
ŪMI atvejų padaugėjimą lemia ir vėjo greitis [36]. Vienose studijose buvo tirtas ypatingai didelio vėjo greičio įtaka kardiovaskuliniams įvykiams. Tačiau nebuvo nustatyta, jog tornadai turi įtakos kardiovaskulinių įvykių dažnio didėjimui, priešingai nei uraganai [41].
Yra pastebėta, kad sezonų kaita, t.y. pereinant iš žiemos į vasarą ir atvirkščiai, lemia ŪMI atvejų padaugėjimą [43]. Apskritai, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimai bei susirgimai, tarp jų ir didžiausias ŪMI atvejų skaičius, yra fiksuojamas žiemą, gruodžio – balandžio mėnesiais, mažiausias – kitų sezonų metu, rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais [30, 31, 36, 44]. Atkreipiant dėmesį į savaitės dienas, tyrimuose didžiausias ŪMI dažnis sutampa – dažniau jis fiksuojamas savaitgaliais [20, 22].
Apibendrinant galima teigti, kad yra neabejotinų sąsajų tarp orų ir ŠKL ar tam tikrų simptomų išsivystymo. Visose studijose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, buvo nustatyti ryšiai tarp meteorologinių veiksnių ir ŪMI išsivystymo ar IŠL progresavimo. Skirtingus tyrimų rezultatus lėmė tai, kad studijos buvo atliktos skirtinguose pasaulio regionose, esant skirtingos orų bei klimato sąlygoms ar gyvenimo lygiui. Nustatyta, kad didesę tikimybę susirgti ŠKL lemia gretutinės ligos, o mirtingumą nuo IŠL didina medicininės pagalbos neprieinamumas – dažniau miršta nehospitalizuoti pacientai. Stebėti skirtingi sergamumo ir mirtingumo nuo IŠL dažniai skirtingais metų sezonais – jie padidėja besikeičiant šiem sezonams. Vertinant atskirai meteorologinius veiksnius, labiausiai sergamumą ŪMI ir mirtingumą nuo IŠL lemia meteorologinių veiksnių kitimai, ekstremumai bei kumuliacinis jų poveikis.
13. TYRIMO METODIKA
Šiame tyrime buvo naudojami 2010-2015 metais surinkti Lietuvos Hidrometeorologinės Tarnybos prie Aplinkos Ministerijos, Kauno meteorologinės stoties meteorologiniai duomenys: vidutinė paros temperatūra, atmosferos slėgis jūros lygyje, minimali santykinė oro drėgmė, maksimalus vėjo greitis, kritulių kiekis. Taip pat kompleksiniai rodikliai: Humidex indeksas, VŽI, karščio bei šalčio bangos (1 lentelė).
1 lentelė. Meteorologinių duomenų aprašymas
Meteorologiniai parametrai Matavimo vienetai
Vidutinė temperatūra °C
Atmosferos slėgis jūros lygyje hPa Minimali santykinė oro drėgmė proc.
Maksimalus vėjo greitis m/s
Kritulių kiekis mm
Humidex (karščio) ir vėjo žvarbumo indeksai °C
Šalčio bangos Kai VŽI ≥2 d. iš eilės buvo mažesnis nei -29 °C
Karščio bangos Kai Humidex karščio indeksas ≥3 d. viršijo 30 °C
Humidex karščio indeksas (ºC) buvo skaičiuojamas pagal formulę: Hum idex = T + 5/ 9*(e – 10);
čia T – oro temperatūra (°C); e – vandens garų slėgis (hPa) apskaičiuojamas pagal formulę:
čia f – santykinis oro drėgnumas (proc.).
Vėjo žvarbumo indeksas (VŽI) – nusako temperatūros ir vėjo poveikį žmonių komfortui: Šis indeksas buvo skaičiuojamas pagal formulę:
čia T – oro temperatūra (°C), V – vėjo greitis dešimties metrų aukštyje (m/s).
2010-2015 metais susirgusiųjų ŪMI ir mirusiųjų nuo IŠL Kauno miesto gyventojų duomenys buvo gauti iš Kauno Išeminės širdies ligos registro duomenų bazės – susirgę tikru ir galimu MI bei mirę
nuo tikro ar galimo ŪMI ir neaiškūs mirtini atvejai, kai nėra kitos galimos priežasties. Šie duomenys buvo surinkti remiantis MONICA (MONItoring of trends and determinants in Cardiocascular disease) studijos kriterijais [42]. Pasirinktas tiriamasis kontingentas buvo vyresni nei 25 metai. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 25-64 metų ir ≥65 metų.
Sergamumo ŪMI rodikliai, taikant Pasaulio standartą 100000 gyventojų buvo įvertinti skaičiuojant sergamumo ŪMI pokytį – naudojant tiesinę regresinę analizę bei panaudojant gauto rodiklio natūrinį logaritmą (LN) ir dauginant gautą pokytį (x intercept) iš 100. Skaičiavimai atlikti MS Excel programa.
Darbe buvo ieškoma ryšio tarp meteorologinių veiksnių ir jų pokyčių bei sergamumo ŪMI. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 22 programą, o rezultatai pateikiami Microsoft Office EXCEL programa.
Meteorologinių aplinkos veiksnių bei sezoniškumo sąsajom su ŪMI ir mirčių nuo IŠL vidutiniu atvejų skaičiui įvertinti buvo taikytas Puassono regresijos modelis. Sudarant regresijos modelius, kaip palyginamosios kategorijos, buvo pasirinkti pirmieji arba paskutiniai kategoriniai kintamieji (žr. lentelę 2).
2 lentelė. Sezoninių ir meteorologinių veiksnių palyginamosios kategorijos Meteorologiniai veiksniai
Vidutinė temperatūra Penktas kvintilis (16,5-27,1 °C)
Slėgis jūros lygyje Penktas kvintilis (1022,8-1048,8 hPa)
Minimali santykinė oro drėgmė Pirmas kvintilis (36,0-69,0 proc.) Maksimalus vėjo greitis Penktas kvintilis (13,0-26,0 m/s)
Metų laikai Vasara
Mėnesiai Gruodis
Skirtingų laikotarpių tyrimo duomenims palyginti (kai lyginamųjų grupių buvo daugiau negu dvi) buvo naudotas neparametrinis Kruscalo–Walliso testas. Nustatyti skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Priklausomybės ryšių tarp sergamumo ŪMI ir mirtingumo nuo IŠL bei meteorologinių veiksnių nustatymui skaičiuotas Spearmano koreliacijos koeficientas. Kuo šis koeficientas artimesnis 1 arba -1, tuo stipresnė priklausomybė tarp veiksnių. Koreliacija buvo laikoma statistiškai reikšminga, jei apskaičiuota jo p reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį 0,05.
14. REZULTATAI
14.1. Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos pokyčiai Kauno mieste 2010-2015 m. m.
Nagrinėjant sergamumą ŪMI Kauno mieste 25-64 m. m. vyrų ir moterų amžiaus grupėje, buvo pastebėta, kad vyrų tarpe susirgimų skaičius tenkantis 100000 gyventojų per metus tiriamuoju laikotarpiu mažėjo – 5,2 proc. per metus (p=0,002). Tuo tarpu moterų sergamumas ŪMI mažėjo labiau – 10,8 proc. per metus (p=0,006) (1 pav.).
1 pav. Kauno 25-64 metų gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu pokyčiai 2010-2015 metais
Nagrinėjant abiejų lyčių sergamumą ŪMI Kauno mieste ≥65 metų amžiaus grupėje, buvo pastebėta, kad vyrų tarpe susirgimų skaičius tenkantis 100 000 gyventojų per metus tiriamuoju laikotarpiu nežymiai didėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai – 1,2 proc. per metus (p=0,66). Tuo tarpu moterų sergamumas ŪMI per analizuotus metus reikšmingai mažėjo – 4,9 proc. per metus (p=0,015) (2 pav.). 454,5 409,9 419,4 374,2 359,5 349,2 96,4 107,3 91,1 78,9 71,3 59,5 0,0 50,0 100,0 150,0 200,0 250,0 300,0 350,0 400,0 450,0 500,0 2010 2011 2012 2013 2014 2015 /100000 gyv en toj ų Metai Vyrai Moterys
Vidutinis pokytis vyrams: -5,2 proc./m.
P = 0,002
Vidutinis pokytis moterims: -10,8 proc./m.
2 pav. Kauno ≥65 metų gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu pokyčiai per 2010-2015 metus
Per visą tiriamąjį laikotarpį (2010-2015 metus) Kauno mieste buvo diagnozuoti 5452 ŪMI atvejai, o iš jų nuo IŠL mirė 1235 gyventojai. Susirgusiųjų ŪMI ir mirusių nuo IŠL tiriamųjų skirstinys pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Kauno 25 metų ir vyresnių gyventojų, susirgusių ūminiu miokardo infarktu ir mirusių nuo išeminės širdies ligos, skirstinys pagal lytį ir amžių 2010-2015 metais
Lytis Amžiaus grupė
(metais)
Susirgo ŪMI Mirė nuo IŠL
N (proc.) N (proc.) Vyrai 25-64 1923 (60,2) 582 (73,0) ≥65 1271 (39,8) 215 (27,0) Iš viso: 3194 (100,0) 797 (100,0) Moterys 25-64 594 (26,3) 114 (26,0) ≥65 1664 (73,7) 324 (74,0) Iš viso: 2258 (100,0) 438 (100,0) 727,4 942,0 785,9 747,0 824,6 864,3 624,4 523,8 525,1 487,8 491,1 467,1 0,0 100,0 200,0 300,0 400,0 500,0 600,0 700,0 800,0 900,0 1000,0 2010 2011 2012 2013 2014 2015 /100000 gyv en toj ų Metai Vyrai Moterys
Vidutinis pokytis vyrams: +1,2 proc./m.
P = 0,66
Vidutinis pokytis moterims: -4,9 proc./m.
Susirgimų ūminiu miokardo infarktu kasmetinis atvejų skaičius pagal amžių ir lytį pateiktas 4 lentelėje. Nustatyta, kad per 2010-2015 metus 25-64 metų amžiaus grupėje vyrų susirgimų buvo fiksuota 3,2 karto daugiau nei moterų, o ≥65 metų grupėje moterų susirgimų buvo 1,3 karto daugiau nei vyrų.
4 lentelė. Susirgimų ūminiu miokardo infarktu kasmetinis atvejų skaičius pagal amžių ir lytį
Metai
25-64 metų ≥65 metų
Iš viso
Vyrai Moterys Vyrai Moterys
N (proc.) N (proc.) N (proc.) N (proc.) N 2010 387 (38,1) 117 (11,5) 186 (18,3) 325 (32,0) 1015 2011 327 (33,9) 119 (12,3) 243 (25,2) 277 (28,7) 966 2012 338 (36,5) 104 (11,2) 204 (22,0) 280 (30,2) 926 2013 302 (35,3) 97 (11,3) 195 (22,8) 262 (30,6) 856 2014 290 (33,8) 88 (10,3) 215 (25,1) 265 (30,9) 858 2015 279 (33,6) 69 (8,3) 228 (27,4) 255 (30,7) 831
Iš viso (proc.) 1923 (35,3) 594 (10,9) 1271 (23,3) 1664 (30,5) 5452
Mirusių nuo išeminės širdies ligos kasmetinis atvejų skaičius pagal amžių ir lytį pateiktas 5 lentelėje. Mirčių nuo IŠL atvejų skaičius kito per 2010-2015 metų periodą, tačiau jokių reikšmingų didėjimo ar mažėjimo tendencijų nebuvo nustatyta. 25-64 metų amžiaus grupėje mirusių vyrų fiksuota 5,1 karto daugiau nei moterų, o ≥65 metų amžiaus grupėje moterų mirčių skaičius buvo 1,5 karto didesnis nei vyrų.
5 lentelė. Mirčių nuo išeminės širdies ligos kasmetinis atvejų skaičius pagal amžių ir lytį
Metai
25-64 m. m. ≥65 m.
Iš viso
Vyrai Moterys Vyrai Moterys
N (proc.) N (proc.) N (proc.) N (proc.) N
2010 113 (51,8) 20 (9,2) 22 (10,1) 63 (28,9) 218 2011 111 (51,4) 16 (7,4) 33 (15,3) 56 (25,9) 216 2012 95 (43,4) 31 (14,2) 38 (17,4) 55 (25,1) 219 2013 84 (43,5) 19 (9,8) 36 (18,7) 54 (28,0) 193 2014 87 (46,3) 17 (9,0) 38 (20,2) 46 (24,5) 188 2015 92 (45,8) 11 (5,5) 48 (23,9) 50 (24,9) 201
Iš viso (proc.) 582 (47,1) 114 (9,2) 215 (17,4) 324 (26,2) 1235
Vidutiniams ŪMI ir mirčių nuo IŠL atvejų skaičiaus (per dieną) skirtumams tarp metų, sezonų ir mėnesių nustatyti buvo taikytas Kruskal-Wallis testas. Šiuo testu atskirai analizuotos vyrų ir moterų, dviejų amžiaus kategorijų (25-64 metų ir ≥65 metų) tiriamųjų imtys. Statistiškai reikšmingi ŪMI atvejų skirtumai lyginant 2010-2015 metus nustatyti abiejose amžiaus grupėse, taip pat ir jaunesnių bei vyresnių moterų grupėse (p<0,01, p<0,05) (3-6 pav.). Didžiausias vidutinis ŪMI atvejų skaičius per dieną 25-64 metų vyrų grupėje buvo nustatytas 2010 m., ≥65 m. grupėje – 2011 m. 25-64 metų moterų grupėje daugiausiai ŪMI atvejų per dieną buvo 2011 m., o tarp ≥65 m. – 2010 m. (1-2 pav.). Mažiausias vidutinis ŪMI atvejų skaičius per dieną 25-64 metų vyrų grupėje buvo nustatytas 2015 m., ≥65 amžiaus upėje – 2010 m. Tiek jaunesnių, tiek vyresnių moterų grupėse mažiausiai ŪMI atvejų per dieną buvo 2015 m. (3-4 pav.).
3 pav. Kauno 25-64 metų vyrų ir moterų susirgimų ūminiu miokardo infarktu per dieną vidurkis per 2010-2015 metus
4 pav. Kauno ≥65 metų vyrų ir moterų susirgimų ūminiu miokardo infarktu per dieną vidurkis per 2010-2015 metus 0,51 0,67 0,56 0,53 0,59 0,62 0,89 0,76 0,77 0,72 0,73 0,7 y = 0,008x + 0,552 R² = 0,0636 y = -0,0311x + 0,8707 R² = 0,7353 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Vi d u tinis atvejų sk ai či u s p e r d ie n ą Metai Vyrai Moterys 1,06 0,9 0,92 0,83 0,79 0,76 0,32 0,33 0,28 0,27 0,24 0,19 R² = 0,8876 y = -0,0549x + 1,0687 y = -0,0266x + 0,3647 R² = 0,9164 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Vi d u ti n is atv e jų sk ai či u s p e r d ie n ą Metai Vyrai Moterys
Analizuojant mirčių per dieną nuo IŠL atvejus 2010–2015 metų laikotarpiu statistiškai reikšmingi atvejų skaičiaus skirtumai nustatyti tik 25-64 m. moterų grupėje (p<0,05). Daugiausia 25-64 metų vyrų mirčių per dieną nuo išeminės širdies ligos buvo 2010 m, vyresnių nei 65 m. vyrų – 2015 m. 25-64 metų moterų grupėje daugiausiai mirčių atvejų buvo 2012 m., o tarp vyresnių moterų – 2010 m. (3-4 pav.). Mažiausiai 25-64 metų vyrų mirčių per dieną nuo išeminės širdies buvo 2013 m., vyresnių vyrų – 2010 m. 25-64 metų moterų grupėje mažiausiai mirčių atvejų buvo 2015 m., o tarp vyresnių – 2014 m. (5-6 pav.).
5 pav. Kauno 25-64 metų vyrų ir moterų mirčių nuo išeminės širdies ligos vidutinis atvejų skaičius per dieną per 2010-2015 metus
0,31 0,3 0,26 0,23 0,24 0,25 0,05 0,04 0,08 0,05 0,05 0,03 y = -0,0146x + 0,316 R² = 0,6945 y = -0,0029x + 0,06 R² = 0,102 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Vi d u tinis atvejų sk ai či u s p e r d ie n ą Metai Vyrai Moterys
6 pav. Kauno ≥65 metų vyrų ir moterų mirčių nuo išeminės širdies ligos vidutinis atvejų skaičius per dieną per 2010-2015 metus
14.2. Meteorologiniai duomenys bei jų pokyčiai Kauno mieste 2010-2015 metais
14.2.1 Vidutinė oro temperatūra (°C) ir jos pokyčiai
Vidutinės metinės oro temperatūros vidurkis per 2010-2015 m. laikotarpį buvo 7,7±0,2 °C. Labiausiai ši reikšmė buvo viršyta 2015 m. (+1,0 °C nuo vidurkio), žemiausia vidutinė metinė temperatūra buvo užfiksuota 2010 m. – 6,6 °C (–1,2 °C nuo vidurkio). Bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį yra didėjanti, t.y. vidutiniškai po 6,1 proc. kasmet.
Analizuojant 2010-2015 m. m. skirtingų metų laikų vidutinės oro temperatūros rodiklius nustatėme, kad didžiausi metiniai temperatūros pokyčiai buvo žiemos sezono metu. Šiuo metų laiku per visą tiriamąjį laikotarpį, temperatūra tendencingai didėjo vidutiniškai po 1,64 °C kasmet. Bendras tiriamojo laikotarpio temperatūros vidurkis žiemos sezonų metu buvo –3,1 °C.
Per tiriamąjį laikotarpį, vasara buvo vienintelis metų laikas, kai vidutinė aplinkos oro temperatūra turėjo mažėjančią tendenciją (vidutiniškai po -1,7 proc. kasmet). Didžiausia vidutinė vasaros temperatūra buvo nustatyta 2010 m., o mažiausia 2012 m. – atitinkamai +1,3 °C ir –0,4 °C nuo vidurkio (17,7 °C). 0,06 0,09 0,1 0,1 0,1 0,13 0,17 0,15 0,15 0,15 0,13 0,14 y = 0,0109x + 0,0587 R² = 0,8143 y = -0,006x + 0,1693 R² = 0,7132 0 0,02 0,04 0,06 0,08 0,1 0,12 0,14 0,16 0,18 0,2 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Vi d u tinis atvejų sk ai či u s p e r d ie n ą Metai Vyrai Moterys
Pavasario ir rudens sezonais temperatūra atitinkamai didėdavo po 5,0 proc. ir 4,4 proc. kasmet (6 lentelė).
6 lentelė. Vidutinės oro temperatūros (°C) reikšmių sezoninė ir metinė kaita 2010-2015 m. m.
Sezonai
Metai Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Metai
2010 7,1 19,4 6,9 -7,4 6,6 2011 7,2 18,4 8,2 -2,7 7,8 2012 7,8 17,3 8,5 -5,4 7,1 2013 5,9 18,4 8,7 -2,0 7,8 2014 9,2 17,7 7,9 -2,1 8,2 2015 7,7 17,7 8,4 0,8 8,7 Vidurkis (SN) 7,5 (6,6) 18,1 (3,4) 8,1 (5,1) -3,1 (6,2) 7,7 (9,3) Pokytis proc./m +5,0 -1,7 +4,4 +31,9 +6,1
Analizuojant temperatūrų pokyčius pagal mėnesius pastebėta, kad vidutinė aplinkos oro temperatūra per tiriamąjį laikotarpį turėjo tendenciją mažėti tik vasario, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, o visais kitais mėnesiais temperatūra didėjo. Labiausiai temperatūra mažėjo liepą (po -4,1 proc. kasmet), o didėjo – kovą (vidutiniškai +345,1 proc. kasmet). Šalčiausias mėnuo tiriamuoju laikotarpiu buvo sausis (–4,7 °C), o šilčiausias – liepa (19,6 °C) (Priedas nr. 1).
Naudojant Kruskal-Wallis statistinį kriterijų buvo lyginama, ar 2010-2015 metų laikotarpiu (metų, sezonų ir mėnesių kategorijose) vidutinės oro temperatūros rodikliai skyrėsi statistiškai reikšmingai. Atliekant statistinę analizę tiriamuoju laikotarpiu vidutinės metinės temperatūros buvo panašios (p>0,05). Pastebėta, kad 2010-2015 m. laikotarpiu, atskirai lyginant vasarų ir žiemų temperatūras, jos skyrėsi reikšmingai (p<0,001). Taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai lyginant sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesių temperatūras nagrinėjamu laikotarpiu (p<0,01, p<0,05).
14.2.2 Vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje ir jo pokyčiai
Vidutinė atmosferos slėgio jūros lygyje reikšmė per 2010–2015 m. laikotarpį buvo 1015,5±0,2 hPa. Labiausiai per šį laikotarpį slėgio reikšmės vidurkis buvo viršytas 2014 m., buvo 1016,6 (+1,1 hPa nuo vidurkio). 2010 m. vidutinė slėgio reikšmė buvo žemiausia ir siekė 1013,8 (–1,7 hPa nuo vidurkio). Bendra vidutinio slėgio reikšmės kaitos tendencija yra nežymiai didėjanti, t. y. vidutiniškai po 0,05 proc. kasmet (7 lentelė).
7 lentelė. Vidutinės atmosferos slėgio (hPa) jūros lygyje vidutinių reikšmių sezoninė ir metinė kaita 2010-2015 metais
Sezonai Metai
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Metai
2010 1013,7 1013,1 1013,5 1014,8 1013,8 2011 1018,6 1012,5 1019,5 1014,5 1016,3 2012 1014,0 1013,8 1013,6 1017,5 1014,7 2013 1014,5 1016,1 1014,5 1015,3 1015,1 2014 1015,4 1013,6 1021,2 1016,1 1016,6 2015 1015,6 1016,4 1017,9 1015,9 1016,4 Vidurkis (SN) 1015,3 (8,7) 1014,2 (5,5) 1016,7 (9,7) 1015,7 (12,2) 1015,5 (9,4) Pokytis proc./m +0,04 +0,07 +0,09 +0,02 +0,05
Vidutinė atmosferos slėgio (hPa) jūros lygyje reikšmių kaita skirtingais mėnesiais 2010-2015 metais pateikta priede Nr. 2.
14.2.3 Minimali santykinė oro drėgmė ir jos pokyčiai
Minimali vidutinė metinė santykinė oro drėgmė Kauno mieste per 2010-2015 m. laikotarpį buvo 79,8±0,3 proc. Labiausiai šis vidurkis buvo viršytas 2012 m. +3,0 proc. 2015 m. vidutinė santykinė oro drėgmė buvo žemiausia ir siekė 76,6 proc. (–3,2 proc. drėgmės nuo vidurkio). Bendra minimalios vidutinės oro drėgmės kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį buvo mažėjanti, t.y., vidutiniškai po -1,4 proc. kasmet (8 lentelė).
8 lentelė. Minimalios santykinės oro drėgmės (proc.) vidutinių reikšmių sezoninė ir metinė kaita 2010-2015 metais
Sezonai Metai
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Metai
2010 78,6 77,8 84,5 88,8 82,4 2011 70,7 75,7 87,1 86,8 80,1 2012 73,2 79,0 90,4 88,7 82,8 2013 71,5 73,2 84,7 89,6 79,7 2014 70,5 71,3 80,8 86,1 77,1 2015 72,3 65,0 81,2 88,3 76,6 Vidurkis (SN) 72,8 (12,3) 73,6 (10,1) 84,8 (8,8) 88,1 (7,9) 79,8 (11,9) Pokytis proc./m -1,5 -3,4 -0,7 -0,1 -1,4
Minimalios santykinės oro drėgmės (proc.) vidutinių reikšmių kaita skirtingais mėnesiais 2010-2015 metais pateikta Priede nr. 3.
14.2.4 Kritulių suma ir jos pokyčiai
Vidutinė metinė kritulių suma Kauno mieste per 2010-2015 m. laikotarpį buvo 684,9±35,5 mm. Labiausiai ši reikšmė buvo viršyta 2010 m. (+111,6 mm nuo vidurkio). 2015 m. metinė kritulių suma buvo mažiausia (–132,8 mm nuo vidurkio). Kasmetinės kritulių sumos kaitos tendencija buvo mažėjanti, t.y. vidutiniškai po -6,5 proc. kasmet (9 lentelė).
9 lentelė. Kritulių sumos (mm) reikšmių sezoninė ir metinė kaita 2010-2015 metais
Sezonai Metai
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Metai
2011 85,8 352,3 111 116 665,1 2012 138,8 275,4 210,9 132 757,1 2013 133 231,6 208,5 124,4 697,5 2014 132 238,3 140,5 130,2 641 2015 135,5 97,7 170,4 148,5 552,1 Vidurkis (SN) 134,6 (30,6) 255,9 (92,4) 165,5 (39,3) 129,0 (11,1) 684,9 (86,9) Pokytis proc./m +1,3 -18,1 +10,2 +4,3 -6,5
Kritulių sumos (mm) reikšmių kaita skirtingais mėnesiais 2010-2015 metais pateikta Priede nr. 4.
Kruskal-Wallis statistinės analizės duomenimis, nė vienoje metų, sezonų ir mėnesių kategorijoje kritulių sumos rodikliai per 2010-2015 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
14.2.5 Maksimalus vėjo greitis ir jo pokyčiai
Vidutinė maksimalaus vėjo greičio reikšmė per 2010-2015 m. laikotarpį buvo 9,9±0,1 m/s. Labiausiai šis rodiklis buvo viršytas 2015 m. (+0,6 m/s nuo vidurkio). 2010 m. vidutinė maksimalaus vėjo reikšmė buvo žemiausia (–0,6 m/s. nuo vidurkio). Kasmetinės maksimalaus vėjo greičio (m/s) kaitos tendencija buvo didėjanti, t.y. vidutiniškai po +2,6 proc. kasmet (10 lentelė).
10 lentelė. Maksimalaus vėjo greičio (m/s) vidutinių reikšmių sezoninė ir metinė kaita 2010-2015 metais
Sezonai Metai
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Metai
2011 10,1 9,9 9,5 10,6 10,0 2012 10,6 9,8 9,8 9,7 10,0 2013 10,7 9,1 8,9 9,6 9,5 2014 10,2 10,6 8,7 10,3 10,0 2015 11,5 10,1 9,7 10,9 10,5 Vidurkis (SN) 10,4 (3,4) 9,9 (3,1) 9,3 (3,0) 9,9 (3,8) 9,9 (3,3) Pokytis proc./m +3,8 +1,1 +0,6 +5,4 +2,6
Maksimalaus vėjo greičio (m/s) vidutinių reikšmių kaita skirtingais mėnesiais 2010-2015 metais pateikta Priede nr. 5.
14.2.6 Karščio bangų ypatumai
Tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatyti iš viso 5 karščio periodai (bangos). 2010 m. buvo fiksuoti keturi tokie periodai, iš jų 2 truko 4 dienas, kiti 2-3 dienas. 2012 m. taip pat buvo užfiksuotas vienas karščio periodas, kuris truko 3 dienas. Visi šie periodai buvo išskirti remiantis Humidex indikatoriumi (11 lentelė).
11 lentelė. Karščio periodai 2010-2015 m. m.*
Metai Periodai Laikotarpis Trukmė, d.
2010 4 07-11 – 07-13 3 07-15 – 07-18 4 07-22 – 07-24 3 08-13 – 08-16 4 2011 - - - 2012 1 07-27 – 07-29 3 2013 - - - 2014 - - - 2015 - - -
* Karščio periodas buvo fiksuojamas, kai Humidex karščio indeksas tris arba daugiau dienų iš eilės buvo ≥
14.2.7 Šalčio bangų ypatumai
Tiriamuoju laikotarpiu (2010-2015 m. m.) buvo nustatyti 2 šalčio periodai (bangos): 2010 ir 2012 metais. 2012 m. šalčio periodas truko 6 dienas, o 2010 m. – 2 dienas. Visi šalčio periodai atrinkti remiantis VŽI (vėjo žvarbumo indekso) rodikliais (12 lentelė).
12 lentelė. Šalčio periodai 2010-2015 m. m.*
Metai Periodai Laikotarpis Trukmė, d.
2010 1 01-24 – 01-25 2 2011 - - - 2012 1 02-01 – 02-06 6 2013 - - - 2014 - - - 2015 - - -
* Šalčio periodas buvo fiksuojamas, kai VŽI dvi arba daugiau dienų iš eilės buvo ≤ -27 °C.
14.3. Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos bei orų sąsajos Kauno mieste 2010-2015 m. m.
Analizuojant ŪMI atvejų skaičiaus skirtumus pagal metų laikus (sezonus) per 6 metų laikotarpį, buvo nustatyta, kad mažiausias vidutinis susirgimų ŪMI atvejų skaičius per dieną tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų abiejose amžiaus grupėse buvo vasarą, o didžiausias žiemą (7-8 pav.). Tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai patvirtinti tik vyrų grupėse (p<0,05).
7 pav. Kauno 25-64 metų vyrų ir moterų susirgimų ūminiu miokardo infarktu per dieną vidurkis atsižvelgiant į metų sezoną 2010-2015 metais
8 pav. Kauno ≥65 metų vyrų ir moterų susirgimų ūminiu miokardo infarktu per dieną vidurkis per atsižvelgiant į metų sezoną 2010-2015 metais
Lyginant mirčių skaičių per dieną nuo IŠL pagal metų laikus, statistiškai reikšmingi atvejų skaičiaus skirtumai nustatyti tik 25-65 m. vyrų grupėje (p<0,05). Mažiausiai 25-64 metų vyrų mirčių per dieną nuo išeminės širdies buvo vasarą, daugiausia žiemą. Vyresnių nei 65 m. metų vyrų amžiaus grupėje mažiausiai mirė pavasarį, o daugiausia vasarą. Moterų grupėje mažiausiai mirčių atvejų per dieną buvo
0,9 0,77 0,89 0,94 0,28 0,25 0,27 0,28 y = 0,024x + 0,815 R² = 0,1789 y = 0,002x + 0,265 R² = 0,0333 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2
pavasaris vasara ruduo žiema
Vi d u tinis atvejų sk ai či u s p e r d ie n ą Sezonai Vyrai Moterys 0,61 0,5 0,59 0,62 0,79 0,67 0,78 0,8 y = 0,012x + 0,55 R² = 0,08 y = 0,014x + 0,725 R² = 0,0891 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9
pavasaris vasara ruduo žiema
Vi d u tinis atvejų sk ai či u s p e r d ie n ą Sezonai Vyrai Moterys
pavasarį, vasarą ir rudenį 25-64 m. m. amžiaus grupėje ir vasarą ≥65 m. amžiaus grupėje, o daugiausia – žiemą abiejose amžiaus grupėse (9-10 pav.).
9 pav. Kauno 25-64 metų vyrų ir moterų mirčių nuo išeminės širdies ligos vidutinis atvejų skaičius per dieną atsižvelgiant į sezoną 2010-2015 metais
10 pav. Kauno ≥65 metų vyrų ir moterų mirčių nuo išeminės širdies ligos vidutinis atvejų skaičius per dieną atsižvelgiant į metų sezoną 2010-2015 metais
Analizuojant vidutinius ŪMI atvejų ir mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičiaus (per dieną) skirtumus kas mėnesį per 2010-2015 metų laikotarpį, statistiškai reikšmingų rezultatų nenustatyta nei
0,26 0,23 0,27 0,31 0,05 0,05 0,05 0,06 y = 0,019x + 0,22 R² = 0,5511 y = 0,003x + 0,045 R² = 0,6 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35
pavasaris vasara ruduo žiema
Vi d u tinis atvejų sk ai či u s p e r d ie n ą Sezonai Vyrai Moterys 0,09 0,11 0,1 0,1 0,16 0,12 0,14 0,18 y = 0,002x + 0,095 R² = 0,1 y = 0,008x + 0,13 R² = 0,16 0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25
pavasaris vasara ruduo žiema
Vi d u tinis atvejų sk ai či u s p e r d ie n ą Sezonai Vyrai Moterys
vyrų, nei moterų grupėse (p>0,05). Vis dėlto pastebėta, kad mažiausias ŪMI atvejų skaičius per dieną 25-64 m. m. vyrų grupėje buvo rugpjūčio, o didžiausias sausio ir balandžio mėnesiais. ≥65 m. amžiaus vyrų grupėje daugiausia susirgimų per dieną užfiksuota gegužę, o mažiausia liepą ir rugpjūtį. Moterų grupėje didžiausias vidutinis ŪMI atvejų skaičius buvo nustatytas vasario (25-64 metų amžiaus grupėje) ir balandžio (≥65 metų amžiaus grupėje) mėnesiais. Mažiausias – gruodžio (25-64 metų) ir rugpjūčio (≥65 metų) mėnesiais (Priedai nr. 7, 8).
Mažiausiai 25-64 metų vyrų mirčių per dieną nuo išeminės širdies ligos buvo birželį, daugiausia gruodį. ≥65 metų vyrų amžiaus grupėje mažiausiai mirė gegužę, o daugiausia sausį. 25-64 metų moterų grupėje mažiausiai mirčių atvejų per dieną buvo rugsėjį, o daugiausiai – kovą. Vyresnių moterų kategorijoje daugiausiai mirčių per dieną užfiksuota sausį, o mažiausiai birželį (9, 10 priedai).
Remiantis Puasono regresijos modeliu ir palyginamąja kategorija pasirinkus vasaros metų laiką, buvo nustatyta, jog vyrų grupėje 25-64 m. m. ir ≥65 metų amžiaus kategorijose vidutinis ŪMI atvejų skaičius žiemos metu buvo atitinkamai 22,4 proc. ir 25,9 proc. didesnis nei vasarą (95 proc. PI 1,076-1,392; 1,073-1,476). Pavasarį šis skirtumas šiek tiek mažesnis – atitinkamai 17,1 proc. ir 23 proc. daugiau atvejų negu vasarą (95 proc. PI 1,029-1,333; 1,049-1,443). Rudenį šios ligos atvejų vyrų grupėje buvo atitinkamai 15,6 proc. ir 18,8 proc. daugiau negu vasarą (95 proc. PI 1,015-1,316; 1,011-1,396) (13 lentelė). Moterų grupėje statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik analizuojant vyresnių negu 65 metų amžiaus grupę. Tarp jų vidutinis ŪMI atvejų skaičius žiemą buvo 19,4 proc. didesnis negu vasarą (95 proc. PI 1,039-1,371), pavasarį šis skirtumas buvo 17,3 proc. (95 proc. PI 1,021-1,347), rudenį 15,5 proc. (95 proc. PI 1,005-1,328) (13 lentelė).
Analizuojant ŪMI atvejų skaičiaus skirtumus pagal mėnesius ir palyginamąja kategorija pasirinkus gruodį, buvo nustatyta, kad 25-64 metų amžiaus moterų grupėje vasario ir kovo mėnesiais vidutinis ŪMI atvejų skaičius atitinkamai buvo didesnis 65,1 proc. (95 proc. PI 1,107-2,463) ir 55,0 proc. (95 proc. PI 1,042-2,307) lyginant su gruodžio mėnesiu. Vyresnių nei 65 metų moterų amžiaus grupėje rugpjūtį ŪMI susirgo 22,1 proc. moterų mažiau nei gruodį (95 proc. PI 0,611-0,992). Lyginant mėnesius tarpusavyje vyrų grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (13 lentelė).
13 lentelė. Ūminio miokardo infarkto santykinė rizika priklausomai nuo sezono ir mėnesio atsižvelgiant į lytį ir amžių, remiantis Puasono regresijos modeliu
Vyrai` Moterys
25-64 m. ≥65 m. 25-64 m. ≥65 m.
Metų laikai Ruduo 1,156 (1,015-1,316) * 1,188 (1,011-1,396) * 1,099 (0,872-1,385) 1,155 (1,005-1,328) * Žiema 1,224 (1,076-1,392) ** 1,259 (1,073-1,476) ** 1,124 (0,893-1,415) 1,194 (1,039-1,371) * Pavasaris 1,171 (1,029-1,333) * 1,230 (1,049-1,443) * 1,116 (0,887-1,404) 1,173 (1,021-1,347) * Vasara 1 1 1 1 Mėnesiai Sausis 1,096 (0,888-1,353) 1,046 (0,804-1,362) 1,300 (0,861-1,963) 1,074 (0,859-1,342) Vasaris 1,081 (0,871-1,341) 1,192 (0,918-1,549) 1,651 (1,107-2,463)* 0,923 (0,728-1,171) Kovas 1,036 (0,837-1,282) 0,944 (0,721-1,238) 1,550 (1,042-2,307)* 1,000 (0,797-1,255) Balandis 1,102 (0,892-1,362) 0,995 (0,760-1,303) 1,188 (0,778-1,815) 1,082 (0,864-1,354) Gegužė 0,904 (0,725-1,127) 1,213 (0,940-1,565) 1,150 (0,753-1,757) 0,872 (0,690-1,104) Birželis 0,884 (0,707-1,106) 0,861 (0,651-1,139) 1,343 (0,890-2,029) 0,895 (0,707-1,132) Liepa 0,886 (0,709-1,106) 0,852 (0,645-1,125) 1,050 (0,681-1,619) 0,846 (0,667-1,072) Rugpjūtis 0,825 (0,658-1,035) 0,852 (0,645-1,125) 1,100 (0,717-1,688) 0,779 (0,611-0,992)* Rugsėjis 0,928 (0,743-1,157) 1,024 (0,784-1,338) 1,240 (0,815-1,886) 0,971 (0,771-1,223) Spalis 1,072 (0,868-1,325) 1,000 (0,766-1,306) 1,375 (0,915-2,066) 1,013 (0,808-1,271) Lapkritis 0,996 (0,802-1,238) 1,024 (0,784-1,338) 1,214 (0,796-1,851) 0,922 (0,730-1,165) Gruodis 1 1 1 1
SR – santykinė rizika; PI – pasikliautinasis intervalas; *p<0,05; **p<0,01.
Remiantis Puasono regresijos modeliu ir palyginamąja kategorija pasirinkus penktąjį vidutinės temperatūros kvintilį (16,41-27,1 °C) buvo nustatyta, jog 25-64 metų amžiaus kategorijoje pirmojo
vidutinės temperatūros kvintilio (-23-0,3 °C) metu vidutinis ŪMI atvejų skaičius vyrų grupėje buvo didesnis vidutiniškai 21,9 proc. (95 proc. PI 1,057-1,406) didesnis. Vyresnių nei 65 metų amžiaus vyrų kategorijoje antrojo vidutinės temperatūros kvintilio (0,31-5,1 °C) metu vidutinis ŪMI atvejų skaičius buvo didesnis vidutiniškai 20,6 proc. (95 proc. PI 1,013-1,437) (14 lentelė).
Tiriant atmosferos slėgio poveikį ŪMI ir palyginamąja kategorija pasirinkus penktąjį kvintilį (1022,71–1048,8 hPa), buvo nustatyta, kad vyresnėje amžiaus kategorijoje trečiojo kvintilio metu (1013,11-1017,6 hPa) vyrų susirgimų ŪMI skaičius buvo vidutiniškai 21,0 proc. (95 proc. PI 0,661-0,945) mažesnis, o moterų toje pačioje amžiaus grupėje, 15,9 proc. (95 proc. PI 0,723-0,980) mažesnis. Vyresnių nei 65 m. moterų grupėje antrojo kvintilio (1008,11-1013,1 hPa) metu vidutinis ŪMI atvejų skaičius buvo vidutiniškai 15,5 proc. (95 proc. PI 0,726-0,983) mažesnis (14 lentelė).
Analizuojant minimalios santykinės oro drėgmės poveikį ŪMI ir palyginamąja kategorija pasirinkus pirmąjį kvintilį (36,0-69,0 proc.) buvo nustatyta, kad 25-64 metų vyrų grupėje vidutinis ŪMI atvejų skaičius buvo 23,8 proc. (95 proc. PI 1,072-1,430) didesnis penktojo (91,1-100,0 proc.) kvintilio metu (14 lentelė).
Vertinant maksimalaus vėjo greičio poveikį ŪMI ir palyginamąja kategorija pasirinkus penktąjį kvintilį (12,1-26 m/s), buvo nustatyta, kad 25-54 metų amžiaus vyrų grupėje ketvirtojo kvintilio (10,1-12 m/s) metu ŪMI atvejų skaičius sudarė 85 proc. (95 proc. PI 0,734-0,984) palyginamosios kategorijos atvejų. (14 lentelė)
Kadangi anksčiau atliktos Kruskal-Wallis statistinės analizės duomenimis, nė vienoje metų, sezonų ir mėnesių kategorijoje kritulių sumos rodikliai per 2010-2015 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), kritulių kiekis nebuvo įtrauktas į tolimesnius palyginamuosius skaičiavimus.
14 lentelė. Ūminio miokardo infarkto santykinė rizika priklausomai nuo meteorologinių veiksnių (kvantilių grupėse), atsižvelgiant į lytį ir amžių, remiantis Puasono regresijos modeliu
Vyrai Moterys
25-64 m. ≥65 m. 25-64 m. ≥65 m.
SR (95 proc. PI) SR (95 proc. PI) Vidutinė temperatūra, °C (Kvintiliai)
1k (–23– (0,3)) 1,219 (1,057-1,406)** 1,067 (0,891-1,276) 1,167 (0,909-1,500) 1,126 (0,966-1,312)
2k (0,31–5,1) 1,152 (0,997-1,332) 1,206 (1,013-1,437)* 1,049 (0,810-1,358) 1,127 (0,967-1,314) 3k (5,11–11,6) 1,147 (0,992-1,326) 1,135 (0,951-1,356) 0,959 (0,737-1,249) 1,086 (0,930-1,268) 4k (11,61–16,4) 1,016 (0,876-1,179) 1,032 (0,862-1,237) 1,000 (0,771-1,296) 0,974 (0,831-1,140) 5k (16,41–27,1) 1 1 1 1
Atmosferos slėgis jūros lygyje, hPa (Kvintiliai) 1k (977,6– (1008,1)) 1,048 (0,909-1,208) 1,026 (0,869-1,212) 1,004 (0,776-1,298) 0,929 (0,801-1,077) 2k (1008,11– 1013,1) 1,035 (0,897-1,193) 0,903 (0,760-1,072) 1,106 (0,861-1,423) 0,845 (0,726-0,983)* 3k (1013,11– 1017,6) 1,058 (0,917-1,219) 0,790 (0,661-0,945)* 0,952 (0,733-1,237) 0,841 (0,723-0,980)* 4k (1017,61– 1022,7) 1,047 (0,908-1,207) 0,919 (0,774-1,090) 1,065 (0,826-1,373) 0,949 (0,819-1,099) 5k (1022,71– (1048,8)) 1 1 1 1
Minimali santykinė oro drėgmė, proc. (Kvintiliai) 5k (91,1–100) 1,238 (1,072-1,430)** 1,017 (0,855-1,210) 1,097 (0,847-1,422) 1,039 (0,886-1,219) 4k (85,1–91) 1,131 (0,981-1,303) 0,908 (0,765-1,079) 1,093 (0,852-1,403) 1,119 (0,962-1,301) 3k (78,1–85) 1,052 (0,911-1,214) 0,865 (0,728-1,029) 1,059 (0,824-1,360) 1,064 (0,915-1,239) 2k (69,1–78) 1,063 (0,921-1,227) 0,980 (0,828-1,160) 0,907 (0,699-1,178) 1,090 (0,937-1,268) 1k (36–69) 1 1 1 1
Maksimalus vėjo greitis, m/s (Kvintiliai) 1k (2– 7) 0,975 (0,852-1,116 0,948 (0,797-1,127) 1,093 (0,844-1,415) 1,016 (0,872-1,183) 2k (7,1–9) 0,949 (0,829-1,086 1,011 (0,853-1,199) 1,145 (0,887-1,479) 1,091 (0,939-1,267) 3k (9,1–10) 0,901 (0,766-1,059 1,001 (0,819-1,223) 1,071 (0,791-1,449) 1,004 (0,839-1,200) 4k (10,1–12) 0,850 (0,734-0,984)* 1,094 (0,918-1,304) 1,254 (0,965-1,630) 1,142 (0,978-1,334)
5k (12,1– 26) 1 1 1 1
SR – santykinė rizika; PI – pasikliautinasis intervalas; *p<0,05; **p<0,01.
Remiantis Puasono regresijos modeliu ir palyginamąja kategorija pasirinkus penktąjį vidutinės temperatūros kvintilį (16,41-27,1 °C) buvo nustatyta, jog 25-64 metų vyrų grupėje vidutinis mirčių nuo IŠL atvejų skaičius pirmojo kvintilio metu (-23,0-(0,3) °C) buvo 33,4 proc. didesnis (95 proc. PI 1,025-1,736), o trečiojo kvintilio (5,11-11,6 °C) 32,5 proc. didesnis (95 proc. PI 1,017-1,726) (15 lentelė).
Tiriant atmosferos slėgio poveikį mirtingumui nuo IŠL ir palyginamąja kategorija pasirinkus penktąjį kvintilį (1022,71-1048,8 hPa), buvo nustatyta, kad vyresnių nei 65 m. vyrų grupėje trečiojo kvintilio metu (1013,11-1017,6 hPa) mirčių nuo IŠL skaičius buvo vidutiniškai 37,5 proc. (95 proc. PI 0,401-0,972) mažesnis (15 lentelė).
Analizuojant minimalios santykinės oro drėgmės poveikį ir palyginamąja kategorija pasirinkus pirmąjį kvintilį (36,0-69,0 proc.) buvo nustatyta, kad 25-64 metų amžiaus kategorijoje, vyrų grupėje, didesnis mirtingumas nuo IŠL buvo penktojo (91,1-100,0 proc.) kvintilio metu. Šio amžiaus vyrų vidutinis mirčių nuo IŠL atvejų skaičius buvo 41,3 proc. (95 proc. PI 1,096-1,821) didesnis, o moterų 119,6 proc. (95 proc. PI 1,220-3,955) didesnis (15 lentelė).
Vertinant maksimalaus vėjo greičio poveikį mirtingumui nuo IŠL ir palyginamąja kategorija pasirinkus penktąjį kvintilį (12,1-26,0 m/s), buvo nustatyta, kad vyresnių nei 65 metų amžiaus vyrų grupėje trečiojo kvintilio (9,1-10,0 m/s) metu mirčių nuo IŠL atvejų skaičius buvo 64,4 proc. didesnis (95 proc. PI 1,047-2,581). Tos pačios amžiaus kategorijos moterų grupėje mirusių nuo IŠL skaičius buvo 45,0 proc. didesnis (95 proc. PI 1,020-2,060) antrojo kvintilio metu (7,1-9) (15 lentelė).
15 lentelė. Mirtingumo nuo išeminės širdies ligos santykinė rizika priklausomai nuo meteorologinių veiksnių (kvantilių grupėse), atsižvelgiant į lytį ir amžių, remiantis Puasono regresijos modeliu
Vyrai Moterys
25-64 m. ≥65 m. 25-64 m. ≥65 m. SR (95 proc. PI) SR (95 proc. PI) Vidutinė temperatūra, °C (Kvintiliai)
1k (–23– (0,3)) 1,334 (1,025-1,736)* 0,841 (0,563-1,255) 1,343 (0,777-2,319) 1,293 (0,916-1,826)
2k (0,31–5,1) 1,236 (0,945-1,617) 0,761 (0,503-1,151) 1,014 (0,565-1,820) 1,213 (0,853-1,723) 3k (5,11–11,6) 1,325 (1,017-1,726)* 0,816 (0,544-1,225) 0,792 (0,425-1,477) 1,054 (0,734-1,516) 4k (11,61–16,4) 1,028 (0,778-1,359) 0,670 (0,437-1,026) 0,862 (0,471-1,580) 1,033 (0,719-1,485) 5k (16,41–27,1) 1 1 1 1
Atmosferos slėgis jūros lygyje, hPa (Kvintiliai) 1k (977,6– (1008,1)) 0,798 (0,618-1,031) 0,677 (0,440-1,041) 0,950 (0,554-1,628) 0,919 (0,660-1,278) 2k (1008,11– 1013,1) 0,881 (0,687-1,130) 0,870 (0,583-1,300) 0,658 (0,362-1,194) 0,892 (0,639-1,244) 3k (1013,11– 1017,6) 0,881 (0,687-1,132) 0,625 (0,401-0,972)* 0,848 (0,486-1,479) 0,791 (0,560-1,116) 4k (1017,61– 1022,7) 0,851 (0,661-1,095) 1,015 (0,690-1,493) 0,737 (0,414-1,315) 0,805 (0,571-1,134) 5k (1022,71– (1048,8)) 1 1 1 1
Minimali santykinė oro drėgmė, proc. (Kvintiliai)
5k (91,1–100) 1,413 (1,096-1,821)** 0,836 (0,551-1,269) 2,196 (1,220-3,955)** 1,287 (0,902-1,837) 4k (85,1–91) 1,064 (0,819-1,382) 0,736 (0,487-1,113) 0,941 (0,476-1,863) 1,293 (0,918-1,822)
3k (78,1–85) 0,985 (0,756-1,284) 0,737 (0,489-1,111) 1,550 (0,845-2,844) 1,127 (0,793-1,602) 2k (69,1–78) 1,046 (0,805-1,359) 0,842 (0,566-1,252) 1,283 (0,681-2,415) 1,025 (0,715-1,471) 1k (36–69) 1 1 1 1
Maksimalus vėjo greitis, m/s (Kvintiliai)
1k (2– 7) 0,955 (0,745-1,225) 0,967 (0,622-1,504) 1,371 (0,759-2,477) 1,248 (0,869-1,792) 2k (7,1–9) 1,021 (0,800-1,304) 1,037 (0,672-1,600) 1,307 (0,721-2,370) 1,450 (1,020-2,060)* 3k (9,1–10) 0,910 (0,677-1,225) 1,644 (1,047-2,581)* 1,321 (0,667-2,614) 1,224 (0,805-1,861) 4k (10,1–12) 0,872 (0,668-1,138) 1,185 (0,762-1,843) 1,084 (0,568-2,070) 1,294 (0,890-1,881) 5k (12,1– 26) 1 1 1 1
SR – santykinė rizika; PI – pasikliautinasis intervalas; *p<0,05; **p<0,01.
14.3.1 Ūminio miokardo infarkto ryšys su karščio ir šalčio bangomis 2010-2015 m. m.
Analizuojant šalčio bangų poveikį ŪMI, buvo nustatyta, kad ≥65 metų amžiaus kategorijoje, praėjus vienai dienai po šalčio bangos, vidutinis ŪMI atvejų skaičius buvo didesnis vidutiniškai 124,2 proc. (95 proc. PI 1,007-4,995) lyginant su dienomis, kai šalčio bangų nebuvo. Atskirai imant moterų grupę, pastebima, kad joje reikšmingai ŪMI atvejų skaičius ketvirtą dieną po šalčio bangos – vidutiniškai 142,4 proc. (95 proc. PI 1,008-5,830) didesnis negu tuomet, kai šalčio bangų nebuvo (16 lentelė).
Karščio bangų metu ir po jų nei vienoje vyrų ar moterų ar amžiaus grupėje nenustatyta statistiškai reikšmingai padidėjusio vidutinio ŪMI atvejų skaičiaus (10 Priedas).
16 lentelė. Ūminio miokardo infarkto santykinė rizika priklausomai nuo šalčio bangų bei po jų sekančiomis dienomis, atsižvelgiant į amžių, remiantis Puasono regresijos modeliu
Susirgimų ŪMI skaičius pagal
amžiaus grupę Susirgimų ŪMI skaičius pagal lytį
25-64 m. ≥65 m. Vyrai Moterys
SR (95 proc. PI) SR (95 proc. PI) Šalčio banga 1,087 (0,584-2,023) 0,654 (0,312-1,373) 1,116 (0,647-1,924) 0,485 (0,182-1,293) +1 diena 1,304 (0,420-4,047) 2,242 (1,007-4,995)* 1,717 (0,714-4,128) 1,939 (0,727-5,172) +2 dienos 1,304 (0,420-4,047) 1,121 (0,361-3,478) 1,717 (0,714-4,128) 0,485 (0,068-3,443) +3 dienos 0,870 (0,217-3,479) 0,374 (0,053-2,654) 0,687 (0,172-2,747) 0,485 (0,068-3,443) +4 dienos 1,739 (0,652-4,638) 1,121 (0,361-3,478) 0,687 (0,172-2,747) 2,424 (1,008-5,830)* *p<0,05; palyginamoji kategorija – dienos, kai šalčio bangų nenustatyta.
14.3.2 Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ryšys su meteorologiniais veiksniais
Vertinant koreliacijų rezultatus, statistiškai reikšmingas ryšys rastas tik tarp vidutinės temperatūros ir minimalios santykinės oro drėgmės bei sergamumo ŪMI (p<0,01) ir mirtingumo nuo IŠL (p<0,05). Tačiau apskaičiavus koreliacijos koeficientus tarp visų tiriamų meteorologinių veiksnių ir sergamumo ŪMI, bei mirntingumo nuo IŠL, pastebėta, kad jie artimi nuliui (r<0,2), todėl galima teigti, kad priklausomybės tarp šių veiksnių nėra (17 lentelė).
17 lentelė. Sergamumo ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos priklausomybė nuo meteorologinių veiksnių
Susirgę ŪMI Mirę nuo IŠL Vidutinė oro
P reikšmė 0,000 0,006 Minimali santykinė
oro drėgmė, proc. Koreliacijos koeficientas 0,044* 0,059*
P reikšmė 0,041 0,006
Atmosferos slėgis
jūros lygyje, hPa Koreliacijos koeficientas 0,010 0,026
P reikšmė 0,657 0,216
Maksimalus vėjo
greitis, m/s Koreliacijos koeficientas 0,004 -0,008
P reikšmė 0,846 0,711
Kritulių suma, mm Koreliacijos koeficientas 0,029 0,015
P reikšmė 0,181 0,494
N 2191 2191
15. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliktame darbe buvo nagrinėti pagrindinių meteorologinių veiksnių (vidutinės oro temperatūros, atmosferos slėgio jūros lygyje, minimalios santykinės oro drėgmės, maksimalaus vėjogreičio bei kritulių kiekio, Humidex indekso ir VŽI, šalčio ir karščio bangų) ir sergamumo ŪMI bei mirtingumo nuo IŠL duomenys. Ieškota sąsajų tarp šių rodiklių ir ryšių, ar meteorologiniai veiksniai ir jų pokyčiai susiję su sergamumo ŪMI bei mirtingumo nuo IŠL atvejų kitimu.
Pietų Europoje atliktame tyrime nustatyta, kad kardiovaskulinių įvykių reikšmingai padidėjo šalčio bangų metu (SR=1,29, 95 proc. PI 1,22-1,36). Priešingai, hospitalizacijų dažnio dėl kardiovaskulinių įvykių karščio bangos nepadidina [46]. Šiaurės Amerikoje pastebėta, kad ekstremalaus karščio epizodai susiję su didesniu ŪMI atvejų skaičiumi praėjus dienai po jų [50].Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktose studijose ekstremaliai šaltas oras, trunkantis dvi dienas, yra siejamas su padidėjusia rizika susirgti ŪMI. Nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp temperatūros ir ŪMI šiltuoju metu laiku [23]. Lyginant mūsų darbo duomenis su disertacijos rezultatais, nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo ŪMI atvejų skaičiaus padidėjimo karščio bangų metu ar po jų nei vyrų, nei moterų tarpe. Tačiau skirtingas poveikis yra šalčio bangų – nustatyta, kad ≥65 m. amžiaus kategorijoje praėjus vienai dienai po šalčio bangos, sergamumas ŪMI padidėja statistiškai reikšmingai. Disertacijoje sergamumo ŪMI padidėjimas nustatytas jaunesnių – 55-64 metų vyrų ir 25-54 metų moterų grupėse [8].
Artimuosiuose rytuose buvo nustatytas ryšys tarp aplinkos temperatūros ir ŪMI – didėjant temperatūrai daugėja hospitalizacijų dėl ŪMI [49]. Šiame darbe ryšys tarp temperatūros bei sergamumo ŪMI ir mirtingumo nuo IŠL (r=-0,086, r=-0,059 atitinkamai) nebuvo nustatytas, kai kituose darbuose, atliktuose Kaune, ji buvo reikšminga. Pavyzdžiui, 2009-2010 m. studijose pastebėta, kad ūminių išeminių sindromų padaugėja esant žemai paros temperatūrai (r=-0,162, p<0,01) [45].
Minėtoje disertacijoje nustatyta, kad mažiausias vidutinis ŪMI atvejų skaičius yra vasaros sezono metu, išskyrus 25-54 m. amžiaus moterų grupę (p>0,05) [8]. Brazilijoje nagrinėti duomenys parodė, kad žiemos metu padaugėja ŪMI atvejų 16 proc., lyginant su vasaros sezonu (p<0,001). Šiame tyrime nebuvo pastebėta skirtumo tarp lyčių. Taip pat nerasta ryšio tarp ŪMI atvejų ir temperatūros pokyčių (p>0,05) [47].
Vakarų Turkijoje atliktose studijose nustatyta, kad didžiausias ŪMI atvejų skaičius buvo fiksuotas žiemą. Aplinkos temperatūros didėjimas koreliavo su MI atvejų skaičiumi. Tarp atmosferos slėgio ir MI ryšio nebuvo rasta (p>0,05). Tačiau jis buvo rastas tarp ŪMI atvejų ir mėnesių, kada jie buvo fiksuoti (p<0,05): mažiau ŪMI atvejų fiksuota Balandį, Birželį, Spalį, Lapkritį, lyginant su kitais mėnesiais [31]. Mūsų tiriamajame darbe mažiausias susirgimų ŪMI skaičius tarp vyrų (p<0,05) ir moterų (p>0,05), abiejose amžiaus grupėse buvo vasarą, o didžiausias žiemą. Abiejuose darbuose
