LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Indrė Kukanauskaitė
Užsikrėtimo Fasciola hepatica ir Paramphistomum spp.
sezoninė kaita ekologiniuose galvijų ūkiuose
Seasonal variation of the infections of Fasciola hepatica
and Paramphistomum spp. in organic cattle farms
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. Habil. dr. Saulius Petkevičius
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas „Užsikrėtimo Fasciola hepatica ir Paramphistomum spp. sezoninė kaita ekologiniuose galvijų ūkiuose“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Indrė Kukanauskaitė
... ... ... ... (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Indrė Kukanauskaitė
... ... ... (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADADĖL DARBO GYNIMO
Prof. habil. dr. Saulius Petkevičius
... ... ... (data) (vadovo vardas pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
Prof. habil. dr. Saulius Petkevičius
... ... ... ... (aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (s) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1 Epidemiologiniai duomenys ... 8 1.1.1 Vystymosi ciklas ... 8 1.1.2 Paplitimas ... 10 1.1.3 Ekonominiai nuostoliai ... 11 1.1.4 Rizikos veiksniai ... 12 1.1.5 Užsikrėtimo dinamika ... 13 1.2 Diagnostika ... 14 1.3 Moliuskai ... 152. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
2.1 Koprologinis tyrimas ... 19
2.2 Sedimentacijos metodas ... 19
2.3 Tarpinių šeimininkų identifikavimas... 20
2.4 Statistinė analizė ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 21
3.1 Užsikrėtimo trematodais palyginimas ekologiniuose ūkiuose ... 21
3.2 Tarpinių šeimininkų paplitimas galvijų ekologiniuose ūkiuose ... 23
3.2.1 Pirmojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė griovyje ... 23
3.2.2 Pimojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė upelyje ... 24
3.2.3 Antrojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė griovyje ... 26
3.2.4 Antrojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė upelyje ... 27
3.2.5 Ūkiuose rastų sraigių palyginimas griovyje ... 28
3.2.6 Ūkiuose rastų sraigių palyginimas upelyje ... 29
3.3 Hidrometeorologijos tarnybos duomenys ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
5. IŠVADOS ... 34
4
SANTRAUKA
Užsikrėtimo Fasciola hepatica ir Paramphistomum spp. sezoninė kaita ekologiniuose galvijų ūkiuose
Indrė Kukanauskaitė Magistro baigiamasis darbas
Tyrimus atliko: Indrė Kukanauskaitė. Darbo tema: ,,Užsikrėtimo Fasciola hepatica ir
Pramphistomum spp. sezoninė kaita ekologiniuose galvijų ūkiuose“. Darbo vadovas: prof. habil. dr.
Saulius Petkevičius. Tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Veterinarinės patobiologijos katedros Parazitologijos laboratorijoje. Darbo apimtis: 40 lapas, 31 paveikslėlis, 2 lentelės.
Šio darbo tikslas buvo nustatyti galvijų užsikrėtimą Fasciola hepatica ir Paramphistomum
spp. galvijų ekologiniuose ūkiuose ir tarpinių šeimininkų paplitimą ganyklose.
Tyrimai atlikti nuo 2016 metų birželio iki 2017 metų birželio dviejuose ekologiniuose galvijų ūkiuose. Tyrimo metu buvo atliekami koprologiniai galvijų išmatų tyrimai sedimentacijos metodu ir surinktų moliuskų identifikavimas. Duomenys analizuoti skirtingose amžiaus grupėse: jaunų veršelių ir suaugusių karvių. Tarpiniai šeimininkai identifikuoti dviejuose ilgalaikio vandens šaltiniuose, esančiuose ganyklose: griovyje ir upelyje.
Tyrimais nustatyta, kad Fasciola hepatica kiaušinėlių išskyrimas didžiausias birželio-rugpjūčio bei gruodžio-sausio mėnesiais, o Paramphistomum spp. birželio ir birželio-rugpjūčio mėnesiais suaugusių galvijų bandose. Fasciola hepatica kiaušinėlių išskyrimas veršelių amžiaus grupėje nustatytas tik 1-jame ūkyje nuo rugpjūčio mėnesio, daugiausia kiaušinėlių rasta birželio mėnesį (1,1 kiaušinėlių sk./10g.). Paramphistomum spp. kiaušinėlių išskyrimas nustatytas tik 2-jame ūkyje nuo liepos mėnesio, ištirta, kad gausiauisiai užkrėstos išmatos buvo rugpjūčio mėnesį (5,0 kiaušinėlių sk./10g.). Didžiausia sraigių populiacija nustatyta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. 1-jame ūkyje dominavo Lymnae palustris sraigės – griovyje rastos 165, 2-jame ūkyje – Planorbis planorbi (308). Galvijų užsikrėtimo Fasciola hepatica gausumui turėjo įtakos didesnis Lymnae palustris sraigių paplitimas ūkyje ir gausesnis kritulių kiekis ganymo sezono metu.
5
SUMMARY
Seasonal variation of the infection of Fasciola hepatica and Paramphistomum spp. in organic cattle farms
Indrė Kukanauskaitė Master‘s Thesis
The study with title “Seasonal variation of the infection of Fasciola hepatica and
Paramphistomum spp. in organic cattle farms“ has been performed by Indrė Kukanauskaitė.
Supervisor: prof. habil. dr. Saulius Petkevičius. The study was performed at Laboratory for Parasitology, Department of Veterinary Pathobiology, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Master‘s Thesis contains 40 page, 31 illustration, and 2 tables.
The aim of this study was to identify the infection with Fasciola hepatica and
Paramphistomum spp. in organic cattle farms and to determine the spread of intermediate hosts in
pastures.
The research was carried out from June 2016 to June 2017 in two ecological cattle farms. During this research the coprological faecal samples of cattle were examined using sedimentation method and the species collected molluscs were identified. The data was analyzed according the different age groups: young calves and adult cows. Intermediate hosts were identified in two permanent water sources which are located on pastures: in the ditch and the rivulet.
The research showed that the highest discharge of Fasciola hepatica eggs is observed from June to August and from December to January. The highest discharge of Paramphistomum spp. eggs was observed in the adult cattle herds in June and August. Since August the eggs of Fasciola
hepatica were found in the first farm in the young calves’ age group. The highest amount of eggs
was identified in June (1,1 egg/10 g). Discharge of Paramphistomum spp. was detected in the second farm in July. The examination of faecal samples revealed that the amount of
Paramphistomum spp. eggs in faeces was the highest in August (5,0 eggs/10 g). The highest
population of snails was identified in August and September. Lymnae palustris snails dominated in the first farm – 165 of them were found in the ditch. Planorbis planorbi snails dominated in the second farm where 308 of them were found. The highest level of infection of cattle with Fasciola
hepatica was influenced by wider distribution of Lymnae palustris snails in the farm and higher
amount of rainfall during the pasturage season.
6
SANTRUMPOS
Bithynia tentaculata - B. tentaculata
ELISA – imunofermentinė analizė
F. hepatica – Fasciola hepatica G. trancatula – Galba trancatula Lymnaea fuscus – L. fuscus Lymnaea palustris – L. palustris Lymnaea palustris - L.palustris Lymnaea stagnalis - L. stagnalis Physa acuta - P. acuta
PI – pasikliautinis intervalas
7
ĮVADAS
Kepeninė siurbikė (lot. Fasciola Hepatica) – siurbikių (Trematoda) klasės parazitinė kirmėlė. Ji plačiai paplitusi visame pasaulyje. Galutinis kepeninės siurbikės šeimininkas – žolėdžiai gyvūnai, dažniausiai raguočiai, tai pat ir žmogus (1).
Pasaulyje apie 40 milijonų avių ir 6 milijonai galvijų yra užsikrėtę F. hepatica. Kiekvienais metais 2,5 milijonai žmonių užsikrečia ir suserga šia liga, apie 180 milijonus žmonių gyvena rizikos zonoje. Tai sukelia didelius ekonominius nuostolius, bei grėsmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje. Gyvulių augintojai vien tik F. hepatica naikinimui išleidžia 10 milijonų JAV dolerių. Pasauliniai sumažėjusios produkcijos nuostoliai siekia daugiau nei 3 milijardus JAV dolerių (2,3).
Svarbu tai, kad šiam parazitui būdingas netiesioginis vystymosi ciklas. Vystymosi ciklas susijęs su pilvakojų moliuskų (lot. Gastropoda) klasei ir kūdrinukių (lot. Lymnaeidae) šeimai priklausančiomis gėlavandenėmis sraigėmis (4). Kadangi tarpinių šeimininkų vystymosi ciklas priklauso nuo aplinkos veiksnių, todėl skirtingose geografinėse zonose jų paplitimas skiriasi ir kartu skiriasi užsikrėtimas F. hepatica. Pasaulyje vienintelis pripažintas tarpinis šeimininkas yra Galba
trancatula, tačiau tyrimais yra įrodyta, kad F. hepatica infekcija užfiksuota atrajotojams, kur nėra
paplitusi G. trancatula (5). Įrodyta, kad tarpiniu šeimininku gali būti ir Radix spp., Lymanaea spp. (6). Europoje perdavimo modelis nustatytas Ispanijoje (7), Jungtinėje Karalystėje (8), Olandijoje (9), Danijoje (10), Belgijoje ir Liuksemburge (11), tačiau informacijos apie sraigių paplitimą ir vyraujančias rūšis jų Lietuvoje trūksta.
F. hepatica yra globaliai reikšminga, o Lietuvoje F. hepatica tarpinių šeimininkų paplitimas ir
vyraujančios rūšys nėra tirtos, todėl nuspręsta ištirti F. hepatica parazito paplitimą Lietuvos ekologiniuose ūkiuose priklausomai nuo tarpinių šeimininkų. Pasirinktu sedimentacijos metodu išmatose nustatomi ne tik F. hepatica, bet ir Paramphistomum spp., kiaušinėliai, kuriuos tarpusavyje reikia diferencijuoti, todėl nuspręsta į tyrimą įtraukti ir Paramphistomum spp. tyrimo rezultatus bei identifikuoti galimus jų tarpinius šeimininkus. Tyrimui atlikti pasirinkti du ekologiniai galvijų ūkiai, atsižvelgiant į jų laikymo sistemą ir būdą, tai pat į vandens telkinius, esančius ganyklos teritorijoje.
Tyrimo tikslas: nustatyti galvijų užsikrėtimą Fasciola hepatica ir Paramphistomum spp. galvijų ekologiniuose ūkiuose ir tarpinių šeimininkų paplitimą ganyklose.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti užsikrėtimą trematodais suaugusių galvijų grupėje; 2. Nustatyti užsikrėtimą trematodais veršelių amžiaus grupėje;
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Epidemiologiniai duomenys
1.1.1 Vystymosi ciklas. Suaugusios Fasciola hepatica kūnas didelis, žaliai rudos spalvos, lapo formos (ilgis 25-35 mm, plotis 10 mm). Nesubrendusios F. hepatica būna mažesnės, joms patenkant į kepenis, jų ilgis siekia 10-20 mm. Priekinė kūno dalis padengta spygliukais, turi du siurbtukus, kurių pagalba prisitvirtina prie aplinkos. Kepeninės siurbikės – hermafroditiniai parazitai. Jų lytinę sistemą sudaro tiek vyriškos, tiek moteriškos lytinės liaukos (12).
Kepeninių siurbikių gyvenimo ciklas yra gana sudėtingas. Šiam parazitui būdingas netiesioginis vystymosi ciklas. Tarpinis šeimininkas – pilvakojų moliuskų (lot. Gastropoda) klasei ir kūdrinukių (lot. Lymnaeidae) šeimai priklausančios gėlavandenės sraigės. Galutinis kepeninės siurbikės šeimininkas – žolėdžiai gyvūnai, dažniausiai raguočiai, žmogus.
Suaugusi Fasciola hepatica aptinkama galutinio šeimininko tulžies latakuose. Šios stadijos organizmai produkuoja kiaušinėlius, kurie pašalinami į aplinką kartu su išmatomis (13-14). F.
hepatica kiaušinėlių forma ovali, geltonos spalvos, 130–150 x 65–90 μm (15).
Patekus kiaušinėliams į vandenį, iš kiaušinėlio, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, per kelias savaites ar mėnesius, išsineria miracidija (pirmoji lervos stadija). Miracidijų išsinėrimo laikas priklauso nuo drėgmės ir temperatūros. Optimali temperatūra miracidijoms išsinerti yra 22-26 °C ir užtrunka apie 9 dienas. Esant žemesnei nei 10 °C temperatūrai vystymasis sustoja. Miracidija per 3 val. turi susirasti tarpinį šeimininką (12). Nedideli tvenkiniai, pelkės, balos – tai vietos, kurios pritaikytos moliuskams veistis. Bet koks įdubimas (vagos, grioviai) gali būti puiki vieta veistis tarpiniams šeimininkams, esant pakankamai drėgmės ir kritulių. Galvijams užsikrėsti F. hepatica rizika mažesnė, kur vasaros yra labai karštos, nes išsausėję vandens telkiniai, ir kur žiemos labai šaltos, nes kiaušinėliai žūva. Teigiama, kad Fasciola hepatica tarpiniai šeimininkai gali būti
Lymnaeidae šeimos Galba, Lymnaea, Radix, Stagnicola, o Fasciola gigantica: Lymnaea, Radix, Austropelea (4).
9 Moliuskai (tarpiniai šeimininkai) kiaušinėlius gamina ištisus metus. Reprodukcija padidėja pavasario – rudens laikotarpiu. Sraigės gali produkuoti 3000 kiaušinėlių per metus (17-18).
Galutinis šeimininkas užsikrečia, kai į jo virškinamąjį traktą patenka augalai, prie kurių prisitvirtinusios cistos. Plonajame žarnyne išsineria iš cistos, migruoja per žarnų sienelę, patenka į pilvo ertmę, o vėliau migruoja per kepenų kapsulę. Pasiekusi kepenis, prasiskverbia pro kapsulę ir migruodama per parenchimą, pasiekia tulžies latakus. Šioje organizmo vietoje F. hepatica subręsta, deda kiaušinėlius ir dauginimosi ciklas prasideda iš naujo (14,19,20).
Suaugusių kepeninių siurbikių kiaušinėlių dėjimas sąlygoja ganyklų užterštumo laipsnį. Siurbikės daugelį metų išgyvena avių, galvijų kepenyse. Suaugusi kepeninė siurbikė gali dėti 20000–50000 kiaušinėlių per dieną, ilgą laiko tarpą (2).
Paramphistomum spp. ir Fasciola hepatica vystomosi ciklai panašūs. Paramphistomum spp.
kaip ir F. hepatica užsikrėčiama, kai į virškinamąjį traktą patenka augalai, prie kurių prisitvirtinusios metacerkarijos. Nesubrendę helmintai aptinkami dvylikapirštėje žarnoje, vėliau migruoja į tinklainį ir didijį priekrandį. Suaugę helmintai yra ovalo formos, rausvos spalvos. Ilgis būna nuo 5 iki 12 mm. Laikas nuo užsikrėtimo iki kiaušinėlių išskirimo į aplinką trunka nuo 60 iki 120 dienų. Paramphistomum spp. kiaušinėliai - šviesiai pilkos spalvos, ovalūs, 120-172 x 69-95 um. Viename kiaušinėlio gale būna dangtelis, kitame – nedidelis iškilimas (21,22,23).
Ligos epidemiologiją įtakoja gyvūnų ganymo įpročiai. Galvijai dažnai ganomi pelkėtose, drėgnose ganyklose, turi didesnę riziką užsikrėsti F. hepatica bei Paramphistomum spp. Drėgnas ir šiltas sezonas tai pat siejamas su aukštesniu infekcijos lygiu (2).
1 Pav. Fasciola hepatica vystymosi ciklas. Internetinė prieiga:
10 1.1.2 Paplitimas. Kepeninė siurbikė (lot. Fasciola hepatica) plačiai paplitusi visame pasaulyje (1). Pasaulyje yra paplitusios dvi rūšys Faciola hepatica ir Fasciola gigantica. Faciola
hepatica paplitusi Europoje, Australijoje, Amerikoje, Rytų Afrikoje, Jungtinėje Karalystėje, o Fasciola gigantica tropikuose - Afrikoje, Havajuose, Filipinuose, Indijoje. Ištirta, kad Japonijoje,
Rytų ir Šiaurės Korėjose, Filipinuose, Vietname, Kinijoje yra paplitusios abi fasciolų rūšys (3).
Paramphistomum cervi – siurbikių (Trematoda) klasės parazitinė kirmėlė, plačiausiai
paplitusi tropinėse ir subtropinėse klimato zonose: Australijoje, Azijoje, Afrikoje, rytų Europoje, Rusijoje. Europoje Paramphistomum cervi paplitusi Bulgarijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje (21,23).
Kadangi sraigių vystymosi ciklas priklauso nuo aplinkos sąlygų (drėgmės, temperatūros, kritulių), todėl F. hepatica paplitimas įvairiose klimato zonose yra skirtingas. Tyrimai konkrečiose šalyse rodo, kad paplitimas tarp bandų siekia nuo 7% Švedijoje iki 97% Alpių kalnų ūkiuose ir nuo 4% Pietų Italijoje iki 61,6% Airijoje (24,25).
Atlikta daugelis tyrimų, norint nustatyti F. hepatica paplitimą, epidemiologinę situaciją Europoje: Ispanijoje (7), Didžiojoje Britanijoje (8,26), Olandijoje (9) ir Danijoje (10). Tai pat atliktuose tyrimuose, F. hepatica buvo nustatyta Skandinavijoje, Vakarų Norvegijoje (27), Švedijoje (28) ir Rytų Suomijoje (29).
Nors mažai turima įrodymų apie F. hepatica paplitimą Švedijoje, tačiau naujausiais tyrimais įrodyta, kad fascioliozės plitimo tendencija auga (30). Remiantis skerdyklų duomenimis Švedijoje nustatyta, kad F. hepatica paplitimas pagausėjo nuo 3% 2005 metais iki 9% 2012 metais. Tačiau, Pietinėje Švedijos dalyje, Skåne, kur galvijų yra laikoma daugiausia, remiantis skerdyklų duomenimis nustatytas net 24 % užsikrėtimas F. hepatica (31).
Kepeninės siurbikės lervinės stadijos ir jų tarpiniai šeimininkai yra priklausomi nuo juos supančios aplinkos sąlygų. Laisvoms lervinėms stadijoms ir tarpiniams šeimininkams yra būtini gėlo vandens telkiniai. Nepaisant šių, iš pirmo žvilgsnio apribojančių sąlygų, Fasciola hepatica plačiai paplitusi pagal geografinę ilgumą, platumą ir aukštumą (32).
Visame pasaulyje Lymnae, Galba, Pseudosuccinea ir Stagnicola gentys yra laikomos F.
hepatica tarpiniais šeimininkais (33,34). Tai pat nustatyta, kad Omphiscola glabra (35), Lymnaea
(sinonimas Stagnicola) palustris ir Lymnaea ovata (dabar Radix peregra) (36) yra tarpiniai F
hepatica šeimininkai.
Galba trancatula yra vienintelis tarpinis F. hepatica šeimininkas, užregistruotas Airijoje ir
taip pat jis yra pagrindinis tarpinis šeimininkas Europoje (37,38,39). Naujausiais tyrimais Švedijoje nustatyta, kad Lymnaea palustris ir Lymnaea fuscus, kaip ir Galba trancatula yra tarpiniai F.
11 ir G. trancatula 92%. Nustatyta, kad L. palustris yra labiau tinkamas F. hepatica tarpinis šeimininkas nei L. fuscus, tačiau didžiausią epidemiologinį vaidmenį atlieka G. trancatula (6).
Liuksemburge ir Belgijoje rinktos ir tirtos šios sraigių rūšys: Radix sp. ir G. trancatula. Atliktų tyrimų duomenimis įrodyta, kad šios sraigių rūšys gali būti F. hepatica tarpiniai šeimininkai. Nustatyta, kad Radix sp. (0,16%) ir G. trancatula (1,31%) buvo užsikrėtusios F.
hepatica (11).
1996 metų mokslinėje literatūroje minima, kad Paramphistomum spp. ir F. Hepatica tarpinis šeimininkas yra ta pati sraigė Galba trancatula (40). Tačiau remiantis naujesniais moksliniais tyrimais, atliktais Ispanijoje, įrodyta, kad Planorbis spp., Bulinus spp. tai pat yra Paramphistomum
spp. tarpiniai šeimininkai (41,42).
Taigi F. hepatica geografinį pasiskirstymą lemia klimato sąlygos. Vidutinio klimato juosta su tinkama drėgme yra būtina tarpiniam šeimininkui, moliuskui Galba (Lymnea) truncatula. Taip pat yra būtinas pakankamas drėgmės kiekis ir optimali temperatūra (virš 10°C) sraigių reprodukcijai bei miracidijų vystymuisi sraigėje (2).
1.1.3 Ekonominiai nuostoliai. Pasaulyje apie 40 milijonų avių ir 6 milijonai galvijų yra užsikrėtę F. hepatica. Gyvulių augintojai vien tik F. hepatica naikinimui išleidžia apie 10 milijonų JAV dolerių. Nuostoliai dėl produkcijos netekimo papildomai kainuoja dar 50-80 milijonų JAV dolerių (2).
Nustatyta, kad letaliniai atvejai dėl fascioliozės pasitaiko retai. Šiaurės Airijoje mirtingumas siekia nuo 2 iki 9 proc. (38). Tačiau patiriama daug ekonominių nuostolių, kuriuos avims sudaro: a) produkcijos sumažėjimas ir vilnos kokybės suprastėjimas; b) sumažėjęs ėringumas; c) lėčiau augantys ėriukai; galvijams: a) sumažėjusi produkcija ir pieno kokybė; b) mažesni veršelių augimo tempai, didesnis pašarų suvartojimas (2).
Ši liga įtakoja gyvulių produkcijos sumažėjimą visame pasaulyje. Nustatyta, kad šiaurės Belgijoje ši infekcija sukelia nuostolių, prilygintų 8,2 milijonų eurų žalai (39), o Šveicarijoje net apie 52 milijonų eurų žalai (40). Fascioliozė yra didėjanti problema, Didžiojoje Britanijoje 80 % pieninių galvijų bandų yra užsikrėtusios F. hepatica ir 40 milijonų žmonių priklauso rizikos grupei (44,45).
12 1.1.4 Rizikos veiksniai. Kepeninės siurbikės vystymosi ciklas ir fascioliozės paplitimas yra tiesiogiai priklausomas nuo aplinkos sąlygų. Sraigės yra būtinas tarpinis šeimininkas F. hepatica vystymosi ciklui, todėl norint pilnai suprasti F. hepatica epidemiologiją, reikia žinoti sraigių paplitimą, vystymosi ciklą, rizikos veiksnius (47).
Kadangi šiam parazitui yra būdingas netiesioginis vystymosi ciklas su tarpiniu šeimininku, todėl aplinka turi būti pritaikyta taip, kad miracidijos nesunkiai patektų į moliusko organizmą ir pasigamintų tolesniam vystymuisi reikalingos cerkarijos. Trys pagrindiniai faktoriai įtakojantys metacerkarijų gamybą, kuri būtina fascioliozei pasireikšti: 1) fascioliozę pernešančių sraigių paplitimas; 2) temperatūra; 3) drėgmė (4).
Tarpinių šeimininkų paplitimas. Pagrindiniai abiotiniai veiksniai, veikiantys vandens moliuskų bendrijas: a) vandens srovė; b) gruntas; c) kalcio koncentracija; d) pH (48). Kai kuriais atvejais limituojančiu veiksniu gali tapti ir ištirpusio deguonies kiekis. Eksperimentiškai įrodyta, kad kai kurių moliuskų rūšių filtracijos intensyvumas sumažėja, vandens temperatūrai nukritus iki 5–10ºC (49). Netiesioginis poveikis pasireiškia dėl neigiamos koreliacijos tarp vandens temperatūros ir prisotinimo deguonimi. Esant deguonies deficitui, prastėja organizmo fiziologinė būklė ir todėl sulėtėja ar net visai nutrūksta filtracija. Daugelis abiotinių veiksnių yra tarpusavyje susiję ir veikia sinergetiškai.
Tikėtina, kad didžiausią poveikį (tiesioginį ir netiesioginį) moliuskų bendrijai atlieka vandens srovė. Netiesioginio poveikio atveju, srovės greitis veikia per kitas aplinkos kintamąsias (pvz.: augaliją, deguonies kiekį, maisto medžiagų kiekį ar gruntą), kurios savo ruožtu gali pašalinti tam tikrų vandens moliuskų buvimą bendrijoje. Tiesioginis poveikis dažnesnis pilvakojams (Gastropoda) moliuskams. Daugelis pilvakojų moliuskų gali būti nuplauti net ir gana lėtos srovės (0,6–0,9 m/s), priklausomai nuo moliuskų dydžio. Pagal tai, kokiuose vandens telkiniuose (stovinčio ar tekančio vandens) randami moliuskai, išskiriamos 2 grupės: 1) limnofilai – organizmai, gyvenantys stovinčio vandens telkiniuose; 2) reofilai – organizmai, gyvenantys tekančio vandens telkiniuose (50).
Paviršinių vandens telkinių rūgštėjimas turi neigiamą poveikį gėlavandeniams moliuskams – mažėja rūšinė įvairovė ir gausumas. (51-52). Letalus poveikis pasireiškia dėl elektrolitų disbalanso ar kriauklės irimo, todėl individai tampa neatsparūs įvairiems patogenams (53). Esant itin sumažėjusiam pH, moliusku bendrija gali gausiai sumažėti dėl sumažėjusios reprodukcijos ar nenormalaus vystymosi. (48,49,53,54,55,56).
13 Temperatūra: vidutinė dienos ir nakties temperatūra aukštesnė nei 10°C yra reikalinga tiek sraigėms veistis, tiek F. hepatica vystytis sraigėje. Nei tarpiniai šeimininkai, nei F. hepatica nebesivysto esant žemiau nei 5°C. Tai taip pat yra minimali temperatūra parazito augimui bei vystymuisi, bei kiaušinėlių dėjimui. Tačiau tik tada, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 15°C temperatūros, yra tikėtina, kad reikšmingai daugės sraigių ir tarpinių lervų (47).
Drėgmė: sraigėms vystytis ir augti yra idealiausia, kai kritulių kiekis yra aukštas, pievos įmirkusios. Drėgmė taip pat reikalinga miracidijoms susirasti tarpinį šeimininką ir tarpiniam šeimininkui padėti į aplinką cerkarijų kiaušinėlius (4).
1.1.5 Užsikrėtimo dinamika. Vidutinio klimato sąlygomis (pvz. Didžioji Britanija) tinkamas F. hepatica vystymosi laikas yra nuo gegužės iki spalio mėnesių. Yra du periodai, kai metacerkarijų skaičius ganyklose padidėja.
Pirmas, vasarą infekuotų sraigių, kai metacerkarijų padidėja nuo rugpjūčio iki spalio. Šios sraigės užsikrečia dėl miracidijų, išsinėrusių iš kiaušinėlių, kuriuos padėjo pavasarį, ankstyvą vasarą užkrėsti gyvuliai, arba iš kiaušinėlių, kurie žiemą neišsivystė. Kiaušinėlių vystymasis sraigėje vyksta vasarą, o sraigės kiaušinėlius deda rugpjūčio – spalio mėnesiais (18), (2 pav.). Vasaros infekcija vyrauja Šiaurės Vakarų Ispanijoje (7), Škotijoje (27) ir Danijoje (10).
Antras, žiemą infekuotų sraigių, kai metacerkarijų padidėja gegužės – birželio mėnesiais. Sraigės yra užkrečiamos ankstyvą rudenį, augimas ir vystymasis žiemą nevyksta, todėl kiaušinėliai yra pradedami dėti tik pavasarį. Epidemiologiškai svarbu tai, kad abu ir F. hepatica kiaušinėliai ir metacerkarijos gali išgyventi žiemą. Ankstyvą pavasarį, kai padaugėja metacerkarijų, kartu padaugėja ir sraigių, nes aplinkos temperatūra yra optimali jų veisimuisi (18), (3 pav).
Sraigių užsikrėtimas gali būti atsitiktinis ir ne visada sukelti metacerkarijų gamybą. Tačiau šios sraigės yra reikšmingos tuo, kad šios rūšys atstovauja kaip papildomi infekcijos rezervuarai. Metacerkarijų išgyvenamumas sumažėja esant aukštai temperatūrai, sausrai, gaminant silosą, tačiau ant šieno jos gali išgyventi keletą mėnesių (57).
14 2 pav. Vasaros infekcija (4).
3 pav. Žiemos infekcija (4).
1.2 Diagnostika
Norint identifikuoti fascioliozę, reikia gebėti pritaikyti skirtingus metodus, kurie skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, kepeninės siurbikės vystymosi ciklo stadijos, tyrimo tikslo.
Sedimentacijos metodas: dažniausiai naudojamas metodas F. hepatica kiaušinėliams nustatyti. Diagnozuoti fascioliozę atliekant koprologinius tyrimus yra sudėtinga, nes kai organizme parazituoja dar nesubrendusios siurbikės, išmatose negalima aptikti kiaušinėlių. Koprologiniai tyrimai jautrūs tik 8-9 savaitę po užsikrėtimo. Kai užsikrėtimas nėra didelis, kiaušinėliai gali būti pastebimi tik reguliariai tiriant išmatas (60). Pagrindinis šio tyrimo trūkumas, ypač galvijams, yra mažas tyrimo jautrumas – 30-70 proc. (46).
15 aptikimo jautrumą galima ir imant didesnį išmatų kiekį: mėginiui imant ≥ 30 g išmatų, tyrimo jautrumą galima padidinti iki 90 proc. (61).
Patologoanatominis kepenų tyrimas – dažniausiai atliekamas skerdyklose. Dažnai nustatoma netaisyklinga kepenų forma, organo padidėjimas, kraujosruvos viršutiniame paviršiuje. Nustatoma kepenų fibrozė, padidėję tulžies latakai, kurie dažnai būna užsikimšę fasciolomis, tulžies latakų uždegimas, stenozė ir kalcifikacija (62,63).
Imunofermentinė analizė (ELISA) – vienas iš naujesnių tyrimo metodų fascioliozei nustatyti. Metodas pagrįstas antigenų ieškojimu kraujyje ir išmatose arba antikūnų nustatyme piene ir serume. Užsikrėtimą F. hepatica galima diagnozuoti praėjus 2-4 savaitėms nuo infekcijos pradžios (64,65). Tyrimas geras tuo, kad liga gali būti diagnozuojama esant silpnai invazijai ir per trumpą laiko tarpą, užsikrėtimą galima ištirti kiekvienam gyvuliui individualiai ir visai bandai bendrai (66). Tyrimais įrodyta, kad yra gera koreliacija tarp kapro – ELISA ir pataloganatominio kepenų tyrimo gautų rezultatų, todėl ELISA yra tinkamas metodas F. hepatica nustatymui (61,67,68).
1.3 Moliuskai
Moliuskai (lot. Mollusca) – viena gausiausių gyvūnų grupių, jie skirstomi į potipius ir klases. Lietuvos vandenyse gausu pilvakojų (Gastropoda) moliuskų, kurie yra įvairių digenetinių siurbikių – žmogaus ir gyvulių parazitų – tarpiniai šeimininkai. Pilvakojai moliuskai (Gastropoda) gyvena ant akmenų ir povandeninės augalijos. Dažniausiai sutinkama didžioji kūdrinukė (Limnea stagnalis) (69).
Pilvakojų moliuskų (Gastropoda) iš viso yra 110 000 rūšių. Tačiau šios moliuskų klasės atstovai – jūriniai organizmai, ir tik kai kurie gyvena gėluose vandenyse (Bithynia, Viviparus,
Valvata). Gėluose vandenyse gyvena apie 10 000 rūšių, o sausumoje – 32 000. Kūną sudaro galva
su čiuopikliais ir akimis, liemuo ir koja. Koja turi platų padą, kurio pagalba šliaužia. Liemuo susuktas kriauklėje (pilvakojai – asimetriški gyvūnai). Galvos dalis ryškiai skiriasi nuo kūno, joje matyti 1-2 poros čiuopiklių ir akys, kurios būna čiuopiklių viršutinėje ar apatinėje dalyje. Raumeninga koja taip pat labai skiriasi nuo liemens. Susitraukdami pado raumenys banguoja ir stumia gyvūną į priekį. Pilvakojus moliuskus nesunku atpažinti iš susisukusios kriauklės, kurioje yra vidaus organai. Pilvakojų, kaip ir kitų moliuskų, kriauklę formuoja kūno dangos audinio raukšlė – mantija (70).
Pilvakojai skirstomi į du poklasius: Priekiažiauniai (Streptoneura) ir Galažiauniai plautiniai (Euthyneura) (71).
16 1 būrys: Dviprieširdiniai (Diotocardia). Lietuvos upėse ir ežeruose gyvena Theodoxus fluviatilis. Jų rausva baltai taškuota kriauklė būna apie 0,8 cm ilgio.
2 būrys: Vienprieširdiniai (Monotocardia). Jam priklauso 12 Lietuvos gėlavandenių rūšių. Tarp jų
Viviparus viviparus, Valvata piscinalis, Bithynia tentaculata, Bithynia leachi.
2. poklasis. Galažiauniai ir plautiniai. Turi 4 būrius:
1 būrys: Skydagalviai (Cephalaspidea), beveik tik jūriniai gyvūnai.
2 būrys: Plikažiauniai (Nudibranchia), panašus į šliužus bilateraliniai moliuskai.
3 būrys: Gėlavandenės sraigės (Basommatophora). Lietuvos vandenyse gyvena ritininė sraigė (Planorbarius corneus), turklys (Limnaea stagnalis), mažoji kūdrinukė (Lymnaea truncatula).
Ancylus fluviatilis paplitęs upeliuose.
4 būrys. Sausumos sraigės (Styllomatophora), gyvena sausumoje pamiškėse, parkuose, prie senų dvarų (71).
Lietuvos upėse dažnai aptinkamos:
Bithynia tentaculata (Linnaeus, 1758) – čiuptuvinė bitinija. Kriauklė 8-12 mm, susukta spirališkai, jos anga uždaroma dangteliu. Kiautas kūgiškas, pusiau perregimas, lygus, gelsvos spalvos, su 5–6 greitai didėjančiais, išsipūtusiais apvijos apsisukimais. Turi 1-2 ktenidijas. Gyvena upėse, ežeruose, griovyse (72,73) (4,5 pav.).
4 pav. B. tentaculata paplitimas lietuvoje (72). 5 pav. B. tentaculata (nuotaruka iš
17 Lymnaea stagnalis (Linnaeus, 1758) – didžioji kūdrinukė. Kriauklės ilgis 45–70 mm. Apvija tokio pat ilgio kaip ir anga, laiba, ištįsusi ir smaili. Apvijos apsisukimų 6–8, jų išsipūtimas mažas. Gyvena stovinčiuose ir lėtai tekančiuose augalų prižėlusiuose vandenyse (72,73).
6 pav. L. stagnalis paplitimas Lietuvoje (72). 7 pav. L. stagnalis (nuotaruka iš asmeninio
archyvo).
Lymnaea palustris (Müller, 1774) – pelkinė kūdrinukė. Kriauklės ilgis 10–18 mm, o plotis 6-10 mm. Randamos stovinčiuose vandenyse, kartais lėtose tėkmėse. Lietuvoje randama dažnai (72).
18 Planorbis planorbis (Linnaeus, 1758) – apsiuvinė ritinukė. Kriauklė 12–20 mm. Kiautas plokščias, gelsvos spalvos, storokas. Apvijos 5–6 palengva didėjantys apsisukimai, paskutinis beveik dvigubai didesnis už priešpaskutinį. Randama vandenyse su dumblingu dugnu (72, 73).
10 pav.P.planorbis paplitimas Lietuvoje (72). 11 pav. P. planorbis (nuotaruka iš asmeninio
archyvo).
Radix balthica (Linnaeus, 1758) – žolinė maurinukė. Randama įvairių tipų vandens telkiniuose. Lietuvoje aptinkama dažnai. Kiautas gan šviesios spalvos, 4-5 apsisukimai. Mantija juoda su prašviesėjimu (72, 73).
19
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimai buvo atliekami nuo 2016 metų birželio iki 2017 metų birželio. Rezultatai gauti: 1) atliekant kaprologinį galvijų išmatų tyrimą sedimentacijos metodu; 2) moliuskų identifikavimu. Parazito ir jo tarpinių šeimininkų paplitimas buvo nustatytas dvejuose ekologiniuose ūkiuose. 1-jame ūkyje laikoma 70 suaugusių galvijų (karvių), 40 veršelių, veršeliai ir suaugę galvijai ganosi skirtingose teritorijose, nerotuojami, dirva molinga, pH 6,5, rudenį uždaromi į tvartus. 2-jame ūkyje laikomi 80 suaugusių galvojų (karvių), 50 veršelių, veršėliai nuo suaugusių atskiriami po 1 metų, rotuoja ganyklas, dirva durpinga, pH 7, rudenį uždaromi į tvartus. Žinoma, kad abu ūkiai užsikrėtę
F. hepatica. Abu ūkiai: a) netoli vienas kito; b) panašus ganyklų plotas; c) panašus vandens telkinių
kiekis ir pobūdis.
2.1 Koprologinis tyrimas
Galvijai į tyrimą įtraukti remiantis atsitiktiniu paprastuoju atrankos būdu. Žemėmis neužteršti mėginiai buvo imami ganyklose ir tvartuose. Išmatos renkamos į sterilius vienkartinius maišelius. Ant kiekvieno mėginio užrašoma informacija: a) ūkio duomenys; b) savininko duomenys; c) veislė, amžius; d) mėginio paėmimo data. Koprologinis tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros Parazitologijos laboratorijoje. Tyrimui skirti mėginiai buvo laikomi šaldytuve 4°C temperatūroje. Išmatos tirtos naudojant sedimentacijos metodą.
2.2 Sedimentacijos metodas
Tyrimas taikomas identifikuoti trematodų kiaušinėlius. Trematodų (Fasciola spp.
Paramphistomum spp.) kiaušinėliai, skirtingai nuo kitų parazitų kiaušinėlių, turi specifiškai aukštą
gravitaciją, todėl neflotuoja paprastuose gravitaciniuose tirpaluose. Metodui atlikti reikalingos darbo priemonės: a) špatelis; b) svarstyklės; c) plastmasiniai arba stikliniai indeliai; d) matavimo cilindras; e) pipetė; d) koštuvas; f) konusinė taurė; g) metilomėlynieji arba malachito žalieji dažai; h) mikroskopiniai stikleliai; i) mikroskopas.
Tyrimo eiga:
1. pasveriama 10 g. išmatų ir įdedama į vienkartinį indelį;
2. į indelį su išmatomis įpilama 250 ml vandens ir 30 sekundžių maišoma;
20 4. nusėdus nuosėdoms nupilamas vanduo, pakartotinai užpilama 250 ml vandens ir viskas
išmaišoma. Gauta suspensija laikoma 15 min., o po to nupilamas vanduo;
5. užpilamas nedidelis kiekis vandens, įlašinami 5 lašai metileno mėlynojo (1 proc.);
6. po 5 min nupilamas vanduo (iki nuosėdų). Iš taurės dugno su pipete paimamas lašas suspensijos (kartu su nuosėdomis) ir užlašinamas ant 5 objektinių stiklelių. Tada uždedamas dengiamasis stiklelis ir mikroskopo pagalba ieškoma kiaušinėlių (didinant 40 kartų). F.
hepatica kiaušinėlių morfologija: rudai-geltoni, simetriškos elipsės formos, būdingas plonas
operkulas (viename poliuje), kiaušinėlio viduje matomos granulės. Paramphistomum spp. kiaušinėlių morfologija: bespalviai, elipsės formos, vienam poliui būdingas operkulas, o kiaušinėlio viduje matomos stambios granulės.
2.3 Tarpinių šeimininkų identifikavimas
Tarpiniai šeimininkai – gėlavandenės sraigės buvo renkamos dviejuose ekologiniuose ūkiuose kas mėnesį, metus laiko. Kiekviename ūkyje sraigės rinktos baloje ir upelyje. Iš kiekvieno upelio ir balos buvo imami po du indelius su sraigėmis. Sraigės buvo renkamos 1 m2
plote, kiekvienas mėginys renkamas 30 minučių. Sraigių rinkimo metu buvo matuojama vandens temperatūra. Tarpinių šeimininkų rūšys buvo identifikuojamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros Parazitologijos laboratorijoje naudojant stereomikroskopą ir įvertinant sraigių korpuso morfologiją bei dydį. Moliuskams identifikuoti pasinaudota Kauno Tado Ivanausko muziejaus sukaupta informacija. Visos atpažintos ir pamatuotos sraigės sudedamos į atskirus mėgintuvėlius, užrašant: a) rūšį; b) korpuso dydį; c) datą; d) ūkio pavadinimą; e) iš kur imta (bala ar upelis).
2.4 Statistinė analizė
21
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Užsikrėtimo trematodais palyginimas ekologiniuose ūkiuose
Viso tyrimo metu pirmajame ūkyje ištirta 156 karvių išmatų mėginiai ir 130 veršelių išmatų mėginiai, antrajame ūkyje ištirti 130 karvių išmatų mėginiai ir 104 veršelių išmatų mėginiai. Sedimentacijos metodu nustatomi ne tik F. hepatica, bet ir Paramphistomum spp., kiaušinėliai, kuriuos tarpusavyje reikia diferencijuoti, todėl nuspręsta į tyrimą įtraukti ir Paramphistomum spp. tyrimo rezultatus.
Pirmajame ūkyje nustatyta, kad gausiausias užsikrėtimas F. hepatica buvo birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai tuo tarpu antrajame ūkyje užsikrėtimas buvo ženkliai mažesnis ir visus tirtus mėnesius variavo tolygiai. Lyginant dviejų ūkių sezoninį užsikrėtimą F. hepatica, ženkliai gausesnis užsikrėtimas nustatytas pirmajame ūkyje liepos mėnesį (13,0 ± 11,76 kiaušinėlių sk./10g) (p<0,05) (14 pav.).
14 pav. Sezoninis užsikrėtimas F. hepatica suaugusių galvijų grupėje.
Analizuojant sezoninį užsikrėtimą F. hepatica veršelių amžiaus grupėje, nustatyta, kad pirmajame ūkyje užsikrėtimas buvo gausesnis. Lyginant abu ūkius, didesnis užsikrėtimas F.
hepatica nustatytas pirmajame ūkyje birželio mėnesį (1,1±1,29 kiaušinėlių sk./10g.) (p<0,05). Tai
pat gausus užsikrėtimas pirmajame ūkyje nustatytas ir gruodžio (1,0±1,56 kiaušinėlių sk./10g.) mėnesį. Antrajame ūkyje veršelių amžiaus grupėje užsikrėtimas F. hepatica nenustatytas (15 pav.).
22 15 pav. Sezoninis užsikrėtimas F. hepatica veršelių amžiaus grupėje.
Analizuojant koprologinių tyrimų rezultatus abiejų ūkių karvių grupėje nustatyta, kad gausesnis užsikrėtimas Paramphistomum spp., nustatytas antrajame ūkyje. Tiriant Paramphistomum
spp. parazitu užsikrėtimą pirmajame ūkyje, daugiausia kiaušinėlių rasta rugpjūčio mėnesį (4,42 ±
4,07 kiaušinėlių sk./10g). Gausiausias užsikrėtimas antrajame ūkyje nustatytas rugpjūčio (126,0±86,2 kiaušinėlių sk./10g.) ir birželio (127,0±173,2 kiaušinėlių sk./10g.) mėnesiais (16 pav.).
16 pav. Sezoninis užsikrėtimas Paramphistomum spp., suaugusių galvijų grupėje. Ištyrus visus veršelių išmatų mėginius (n=234), 1-jame ūkyje veršelių amžiaus grupėje užsikrėtimas
Paramphistomum spp. nenustatytas. Antrajame ūkyje gausiausiai Paramphistomum spp. užsikrėtę
23 17 pav. Sezoninis užsikrėtimas Paramphistomum spp. veršelių amžiaus grupėje.
3.2 Tarpinių šeimininkų paplitimas galvijų ekologiniuose ūkiuose
3.2.1 Pirmojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė griovyje. Tyrimo metu pirmojo ūkio griovyje rastos 445 sraigės. Identifikuojant sraiges pirmajame ūkyje, nustatytos 178 (40,0 proc.; 95 proc. PI 35,4-44,7) Lymnaea palustris sraigės, 61(13,7 proc.; 95 proc. PI 10,7-17,3)
Planorbis planorbis sraigės ir 206 (46,1 proc.; 95 proc. PI 41,4-50,8) Planorbis arnoldi sraigės (18
pav.). Išanalizavus sraigių paplitimo duomenis pirmajame ūkyje, nustatyta, kad daugiausia L.
palustris sraigių rasta rugsėjo mėnesį 81 (50,6 proc.; 95 proc. PI 42,6-58,6), vidutinis sraigių dydis
5 mm, mažiausios sraigės rastos 4 mm, o didžiausios 10 mm ( 1 lentelė).
18 pav. Bendras rastų sraigių paplitimas 1 ūkio griovyje.
24 1 lentelė. Sraigių paplitimo pirmojo ūkio baloje statistiniai duomenys.
Lymnaea palustris Planorbis planorbis
Imties dydis (vnt) Mediana (mm) Min-Max (mm) Imties dydis (vnt) Mediana (mm) Min-Max (mm) Birželis 33 9 7-17 17 4 2-12 Liepa 16 10 8-11 3 11 9-13 Rugpjūtis 0 9 7-11 0 0 0 Rugsėjis 81 5 4-10 33 6 3,5-12 Spalis 22 8 5-10 7 5 4-10 Balandis 26 10 7-12 1 10 10-10 Gegužė 0 0 0 0 0 0 Birželis 1 11 11-11 0 0 0
Tyrime svarbiausios L. palustris ir P. planorbis sraigės. Birželio mėnesį pirmojo ūkio baloje identifikuotos 33 (18,2 proc.; 95 proc. PI 12,9-24,6) L. palustris sraigės, ir 17 (27,9 proc.; 95 proc. PI 17,2-40,8) P. planorbis sraigių. Rugpjūčio mėnesį sraigių nerasta. Rugsėjo mėnesį P. planorbis identifikuota ženkliai mažiau – 33 (54,1proc.; 95 proc. PI 40,9-66,9) nei L. palustris (p<0,05). Spalio, balandžio ir birželio mėnesiais paplitimas nustatytas negausus (19 pav.).
19 pav. 1 ūkio sraigių paplitimas baloje.
3.2.2 Pimojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė upelyje. Identifikuojant sraiges upelyje, pirmajame ūkyje nustatytos šios sraigių rušys: B. tentaculata, L. stagnalis, P. acuta,
R. balthica, P. arnoldi, P. corneus, L.palustris. Daugiausia rasta B. tentaculata sraigių (35 proc.). L. palustris nustatytas 16 proc. paplitimas (20 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Biržel Liep Rugpj Rugs Spal Bal Biržl
25 20 pav. Bendras rastų sraigių paplitimas 1 ūkio upelyje.
Tyrime svarbiausios L. stagnalis, L. palustris ir R. balthica rūšys. L. palustris sraigių paplitimo pikas nustatytas rugpjūčio mėnesį – 22 (75,9 proc.; 95 proc. PI 56,5-89,7). L. stagnalis ir
R. balthica sraigių rasta nedaug (21 pav.). L. stagnalis sraigių liepos mėnesį identifikuota 3 (60
proc.; 95 proc. PI 16,7-94,7). R. balthica rugsėjo mėnesį rastos 2 (100 proc.; 95 proc. PI 15,8-100,0).
21 pav. 1 ūkio sraigių paplitimas upelyje.
35% 2% 4% 12% 30% 16% 1% B. tentaculata P. arnoldi (Valvata spp.) L. stagnalis P. corneus P. acuta L. palustris R. balthica 0 5 10 15 20 25
Birž Liep Rugpj Rugs Bal Geg Birž
26 3.2.3 Antrojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė griovyje. Tyrimo metu antrojo ūkio griovyje rastos 506 sraigės. Identifikuojant sraiges antrajame ūkyje, daugiausia rasta P.
planorbis sraigių – 308 (60,9 proc.; 95 proc. PI 56,5-65,2). Tai pat rasta: P. corneus, L. palustris, Helisoma, L. stagnalis, R. balthica, Anisus spp. ir P. acuta sraigių (22 pav.). Išanalizavus sraigių
paplitimo duomenis antrajame ūkyje, nustatyta, kad daugiausia L. stagnalis sraigių buvo paplitę rugsėjo mėnesį – 58 sraigės (71,7 proc.; 95 proc. PI 70,3-89,9), vidutinis sraigių dydis – 36 mm. P.
planorbis sraigių daugiausia identifikuota rugpjūčio mėnesį – 149 sraigės (48,4 proc.; 95 proc. PI
42,7-54,1), vidutinis sraigių dydis 6 mm (2 lentelė).
22 pav. Bendras rastų sraigių paplitimas 2 ūkio griovyje.
2 lentelė. Sraigių paplitimo antrajame ūkyje statistiniai duomenys.
Lymnaea stagnalis Planorbis planorbis
Imties dydis (vnt) Mediana (mm) Min-Max (mm) Imties dydis (vnt) Mediana (mm) Min-Max (mm) Birželis 1 45 45-45 0 0 0 Liepa 0 0 0 78 12 3-17 Rugpjūtis 1 35 35-35 149 6 2-11 Rugsėjis 58 36 20-30 9 10,5 5-17 Spalis 8 12 9-30 49 12 6-19 Gegužė 3 30 21-38 16 11 10-15 Birželis 0 0 0 7 12 11-18
Tyrime svarbiausios P. planorbis, L. palustris, L. stagnalis ir R. balthica. P. planorbis sraigių birželio mėnesį nebuvo rasta. Liepos mėnesį identifikuotos 78 (25,3 proc.; 95 proc. PI 20,6-30,6) P.
planorbis sraigės. Rugpjūčio mėnesį P. planorbis sraigės pasiekė paplitimo piką, rugsėjo mėnesį
27 sraigių skaičius sumažėjo, tačiau spalio mėnesį vėl išaugo – 49 sraigės (12,7 proc.; 95 proc. PI 9,6-16,5), balandžio ir birželio mėnesiais paplitimas buvo sumažėjęs. R. balhica paplitimas negausus, daugiausia jų rasta liepos mėnesį 10 (71,4 proc.; 95 proc. PI 41,9-91,6). L. stagnalis sraigių rūšies daugiausia identifikuota rugsėjo mėnesį – 58 (71,7 proc.; 95 proc. PI 70,3-89,9). L. palustris rastos tik 8 (1,6 proc.; 95 proc. PI 0,69 - 3,09) sraigės (23 pav.).
23 pav. 2 ūkio sraigių paplitimas baloje.
3.2.4 Antrojo ekologinio ūkio sraigių pasiskirstymo analizė upelyje. Antrojo ūkio upelyje identifikuojant sraiges nuatatytos šios rūšys: B. tentaculata, P. acuta, P. corneus, L.palustris, L. stagnalis, R. balthica ir P. planorbis. Daugiausia rasta B. tentaculata sraigių – 66 proc. L. stagnalis rasta 16 proc., R. balthica 3 proc., P. planorbis 1 proc. (24 pav.).
24 pav. Bendras rastų sraigių paplitimas 2 ūkio upelyje.
0 20 40 60 80 100 120 140 160
Birž Liep Rugpj Rugs Spal Geguž Birž
28 Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais L. stagnalis paplitimas nustatytas negausus. Gausiausias sezoninis užsikrėtimas L. stagnalis identifikuotas rugsėjo mėnesį – 54 sraigės (67,5 proc.; 95 proc. PI 56,1-77,6) (25 pav.). Spalio, gegužės ir birželio mėnesiais rasta nedaug L.
stagnalis sraigių. R. balthica savo paplitimo piką pasiekė gegužės mėnesį – 7 (58,3 proc.; 95 proc.
PI 27,7-84,8). L. palustris ir P. planorbis sraigių rasta nedaug.
25 pav. 2 ūkio sraigių paplitimas upelyje.
3.2.5 Ūkiuose rastų sraigių palyginimas griovyje. Pirmajame ūkyje L. palustris sraigių rasta daugiau – 165 sraigės (95,4 proc.; 95 proc. PI 91,1-98,0), antrajame ūkyje rastos 8 L. palustris
sraigės (4,6 proc.; 95 proc. PI 2,0-8,9), (p<0,05). Visais mėnesiais, išskyrus rugpjūtį, pirmajame
ūkyje L. palustris sraigių identifikuota ženkliai daugiau, didžiausias skirtumas pasiektas rugsėjo mėnesį, (p<0,05) (26 pav.).
26 pav. L. palustris palyginimas abiejuose ūkiuose griovyje.
0 10 20 30 40 50 60
Biržel Liep Rugpj Rugs Spal Geguž Biržl
Sr ai gi ų skai či u s vn t. L. palustris L stagnalis R balthica Pl planorbis 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Birž Liep Rugp Rugs Spal Bal Birž
29 Didesnė P. planorbis sraigių gausa nustatyta antrajame ūkyje, rastos 308 sraigės (80,0 proc.; 95 proc. PI 75,7-83,9), kai tuo tarpu pirmajame ūkyje rastos 61 (13,7 proc.; 95 proc. PI 10,7-17,3). Liepos ir rugpjūčio mėnesiais P. planorbis sraigių nustatyta ženkliai daugiau antrajame ūkyje nei pirmajame, (p<0,05) (27 pav.).
27 pav. P. planorbis palyginimas abiejuose ūkiuose griovyje.
3.2.6 Ūkiuose rastų sraigių palyginimas upelyje. Identifikuojant sraigių rūšis abiejų ūkių upeliuose, L. palustris sraigių pirmajame ūkyje rasta – 22 (91,7 proc.; 95 proc. PI 73,0-99,0), antrajame ūkyje rastos 2 L. palustris sraigės (8,3 proc.; 95 proc. PI 1,0-27,0). Abiejuose ūkiuose L.
palustris sraigės rastos tik rugpjūčio mėnesį (28 pav.).
28 pav. L. palustris palyginimas abiejuose ūkiuose upelyje.
0 20 40 60 80 100 120 140 160
Birž Liep Rugp Rugs Spal Bal Birž
Sr ai gi ų skai či u s vn t. 1 ūkis 2 ūkis 0 5 10 15 20 25
Biržel Liep Rugpj Rugs Spal Bal Biržl
30
L. stagnalis sraigių pirmajame ūkyje rasta 5 (7,1 proc,; 95 proc. PI 2,4-16,0), antrajame ūkyje
65 sraigės (92,9 proc.; 95 proc. PI 84,1-97,6). Birželio – rugpjūčio mėnesiais sraigių rasta mažai. Rugsėjo mėnesį antrajame ūkyje rastos 54 L. stagnalis sraigės (77,1 proc.; 95 proc. PI 65,6-86,3). Spalio – birželio mėnesiais sraigių kiekis vėl ženkliai sumažėjo.
28 pav. L. stagnalis palyginimas abiejuose ūkiuose upelyje.
R. balthica sraigių pirmajame ūkyje rasta tik rugsėjo mėnesį - 2 (14,3 proc.; 95 proc. PI
1,8-42,8) sraigės. Antrajame ūkyje iš viso rasta 12 (85,7proc.; 95 proc. PI 57,2-98,2) R. balthica sraigių. Daugiausia sraigių rasta antrajame ūkyje balandžio mėnesį – 7 sraigės (50,0 proc.; 95 proc. PI 23,0-77,0) (29 pav.).
29 pav. R. balthica palyginimas abiejuose ūkiuose upelyje.
0 10 20 30 40 50 60
Birž Liep Rugp Rugs Spal Bal Birž
Sr ai gi ų skai či u s vn t. 1 ūkis 2 ūkis 0 1 2 3 4 5 6 7 8
Birž Liep Rugp Rugs Spal Bal Birž
31
3.3 Hidrometeorologijos tarnybos duomenys
Duomenys apie vidutinę oro temperatūrą (0C) ir vidutinį kritulių kiekį (mm) surinkti iš
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (http://www.meteo.lt/lt/menesio-apzvalgos/2016-birzelis (žiūrėta 2017-11-12). Kritulių kiekis (mm) didžiausias buvo rugsėjo mėnesį. Birželį, liepą ir rugpjūtį kritulių kiekis buvo mažesnis nei vidutis kritulių kiekis Lietuvoje. Palanki temperatūra (0
C) pilvakojų moliuskų gyvenimo ciklui vystytis (>100
C) buvo birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gegužės mėnesiais.
30 pav. Kritulių kieko kaita Lietuvoje. Internetinė prieiga:
http://www.meteo.lt/lt/menesio-apzvalgos/2016-birzelis (žiūrėta 2017-11-12).
31 pav. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje. Internetinė prieiga:
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti užsikrėtimo Fasciola hepatica sezoninę kaitą. Šiame baigiamajame darbe užsikrėtimo F. hepatica sezoninė kaita buvo vertinama dviejuose ekologinių galvijų ūkiuose, 3 būdais: 1) atliekant galvijų išmatų koprologinį tyrimą sedimentacijos metodu; 2) atliekant tarpinių šeimininkų identifikaciją; 3) analizuojant hidrometeorologinius tarnybos duomenis.
Atlikus galvijų išmatų koprologinį tyrimą sedimentacijos metodu nustatyta:
Lyginant dviejų ūkių sezoninį užsikrėtimą F. hepatica, didesnis užsikrėtimas nustatytas pirmajame ūkyje. Didžiausias užsikrėtimas nustatytas birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais suaugusių galvijų tarpe, todėl galima įtarti, kad tai yra F. hepatica žiemos infekcija – sraigės užkrėčiamos ankstyvą rudenį, augimas ir vystymasis žiemą nevyksta, todėl kiaušinėliai pradedami dėti tik pavasarį, pavasarį gyvuliai išvaromi į ganyklas, užsikrėčia ir kiaušinėlius pradeda dėti po 6-7 savaičių. Koprologiniai tyrimai jautrūs tik 8-9 savaitę po užsikrėtimo (39,61). Analizuojant sezoninį užsikrėtimą F. hepatica veršelių amžiaus grupėje, nustatyta, kad pirmajame ūkyje užsikrėtimas buvo gausesnis. Gausiausias užsikrėtimas pastebėtas žiemos mėnesiais, pavasarį sumažėjo ir birželio mėnesį užsikrėtimų skaičius vėl padidėjo (1,1 kiaušinėlių sk./10g.) – išanalizavus gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad veršelių tarpe vyravo F. hepatica vasaros infekcija, sraigės kiaušinėlius deda rugpjūčio – spalio mėnesiais, o užsikrėtę veršeliai išskiria kiaušinėlius su išmatomis gruodžio – sausio mėnesiais (18). Antrajame ūkyje veršelių amžiaus grupėje užsikrėtimas F. hepatica nenustatytas.
Sedimentacijos metodu nustatomi ne tik F. hepatica, bet ir Paramphistomum spp., kiaušinėliai, kuriuos tarpusavyje reikia diferencijuoti, todėl nuspręsta į tyrimą įtraukti ir
Paramphistomum spp. tyrimo rezultatus. Analizuojant koprologinių tyrimų rezultatus abiejuose
ūkiuose pastebėta, kad gausesnis užsikrėtimas Paramphistomum spp., nustatytas 2-jame ūkyje. Gausiausias užsikrėtimas nustatytas rugpjūčio (126,0 kiaušinėlių sk./10g.) ir birželio mėnesiais (127,0 kiaušinėlių sk./10g.). Ištyrus visus veršelių išmatų mėginius, užsikrėtimas nustatytas 2-jame ūkyje, gausiausiai užsikrėtę veršeliai nustatyti rugpjūčio (5,0 kiaušinėlių sk./10g.) ir gruodžio (4,3 kiaušinėlių sk./10g.) mėnesiais – galima įtarti, kad sraigės metacerkarijas dėjo ankstyvą pavasarį ir užkrėtė gyvulius, koprologiniai tyrimai jautrūs tik 8-9 savaitę po užsikrėtimo, todėl išmatose kiaušinėlių buvo rasta rudenį – žiemą. (60).
Atlikus tarpinių šeimininkų identifikaciją nustatyta:
33 vystytis temperatūra (140
C). Antrajame ūkyje griovyje L. palustris rastos tik 8 sraigės (1,6 proc.). Atliktais tyrimais Švedijoje, taikant PGR metodą, buvo nustatyta, kad Lymnaea palustris buvo užsikrėtę 51 proc. tirtų sraigių ir įrodyta, kad Lymnaea palustris gali būti F. hepatica tarpinis šeimininkas (6), todėl galima teigti, kad dėl didesnio L. palustris paplitimo pirmajame ūkyje, užsikrėtimas F. hepatica buvo didesnis.
Antrajame ūkyje, griovyje rastos 308 (60,9 proc.) P. planorbis sraigės. Gausiausias paplitimas rastas rugpjūčio mėnesį – 149 sraigės (48,4 proc.). Sraigių skaičius sumažėjo rugsėjo mėnesį, tačiau spalio mėnesį vėl išaugo – 49 sraigės (12,7 proc.), balandžio ir birželio mėnesiais paplitimas buvo sumažėjęs. P. planorbis sraigių pirmajame ūkyje rasta ženkliai mažiau 61 (13,7 proc.) sraigių. Tyrimais atliktais Turkijoje nustatyta, kad iš 4068 rastų P. planorbis sraigių, 64 sraigės buvo infekuotos Paramphistomum cervi, aukščiausias infekcijos laipsnis rastas balandžio mėnesį (0,75 proc.) ir spalio mėnesį (2,20 proc.). (74). Apibendrinant gautus tyrimo duomenis, galima teigti, kad dėl didesnio P. planorbis paplitimo, antrajame ūkyje didesnis Paramphistomum
spp. užsikrėtimas.
Pirmojo ūkio upelyje L. palustris sraigių rasta – 22 (75,9 proc.), o antrojo ūkio upelyje identifikuotos 2 (0,5 proc.), L. palustris sraigės, - tai įprasmina F. hepatica didesnį paplitimą pirmajame ūkyje. R. baltchica pirmojo ūkyje upelyje rastos 2 (1,4 proc.) sraigės, o antrojo ūkio upelyje 12 (3,08 proc.) R. baltchica sraigių. Tyrimu atliktu Didžiojoje Britanijoje nustatyta, kad
Radix balthica yra tarpinis F. hepatica šeimininkas - iš 52 tirtų sraigių, 13 teigiamos F. hepatica
(75). Tačiau remiantis mūsų tyrimo duomenimis, R. balthica nėra gausiai paplitusi, todėl ji mažiau svarbi F. hepatica užsikrėtimui. Didesnį dėmesį reiktų atkreipti į L. stagnalis paplitimą (1-jame ūkyje 5 (7,1 proc.) sraigės, 2-jame 65 (92,9 proc.) sraigės), nes atliktuose tyrimuose Vokietijoje įrodyta, kad L. stagnalis taip pat gali būti Paramphistomum spp. tarpinis šeimininkas. Bendras trematodų lervų paplitimas sraigėse – 15,1 proc. (76), - tai yra didesnio Paramphistomum spp. parazito paplitimo priežastis antrajame ūkyje.
34
5. IŠVADOS
1. Fasciola hepatica kiaušinėlių išskyrimas didžiausias birželio-rugpjūčio bei gruodžio-sausio mėnesiais, o Paramphistomum spp. birželio ir rugpjūčio mėnesiais suaugusių galvijų bandose.
2. Fasciola hepatica kiaušinėlių išskyrimas veršelių amžiaus grupėje nustatytas tik 1-jame ūkyje nuo rugpjūčio mėnesio. Paramphistomum spp. kiaušinėlių išskyrimas nustatytas tik 2-jame ūkyje nuo liepos mėnesio
3. Didžiausia sraigių populiacija nustatyta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. 1-jame ūkyje dominavo Lymnae palustris sraigės, 2-jame ūkyje – Planorbis planorbis.
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Andrews SJ. Life cycle of Fasciola hepatica. In fasciolosis. Dalton JP. (Ed.) 1999:1-29. 2. Boray JC. Liver fluke disease in sheep and cattle. Promefact 2007;446:1-5.
3. Piedrafita D, Spithill T, Smith R, Raadsma H. Improving animal and human health through understanding liver fluke immunology. Parasite Immunology. 2010; 32:572–581.
4. Taylor M, Coop R, Wall R. Veterinary Parasitology, 4th Edition. 1st ed. John Wiley & Sons; 2015:480-484.
5. Abrous M., Rondelaud D., Dreyfuss G., Cabaret J. Unusual transmission of the liver fluke, Fasciola hepatica, by Lymnaea glabra or Planorbis leucostoma in France. The Journal of Parasitology. 1998;84:1257-1259.
6. Novobilský A, Kašný M, Beran L, Rondelaud D, Höglund J. Lymnaea palustris and Lymnaea fuscus are potential but uncommon intermediate hosts of Fasciola hepatica in Sweden. Parasites & Vectors. 2013;6(1):251.
7. Luzon-Pena M., Rojo-Vazquez F.A., Gomez-Bautista M. The over-wintering of eggs, intramolluscal stages and metacercariae of Fasciolahepatica under the temperatures of a Mediterranean area (Madrid,Spain). Veterinary. Parasitology. 1994;55:143–148.
8. Ollerenshaw C.B. Some observations on the epidemiology of fas-cioliasis in relation to the timing of molluscicide applications in thecontrol of the disease. Vet. Rec. 1971;88:152–164. 9. Moll L, Gaasenbeek CP, Vellema P, Borgsteede FH. Resistance of Fasciola hepatica against
triclabendazole in cattle and sheep in The Netherlands. Veterinary Parasitology. 2000;91(1-2):153–8.
10. Shaka S., Nansen P. Epidemiology of fascioliasis in Denmark – studines on the seasonal availability of metacercariae and the parasitestages owerwintering on pasture. Veterinary Parasitology. 1979;5:145-154.
11. Yannick C., Koen M., Leatitia L., Claude S., Bertrand L. New insight in lymnaeid snails (Mollusca, Gastropoda) as intermediate hosts of Fasciola hepatica (Trematoda, Diginea) in Belgium and Luxembourg.Parasites & Vectors 2014;7:66.
12. Bowman DD. Georgis’ Parasitology for veterinarians. 10th edition. China: Elsevier Saunders; 2014.
13. Happich FA, Boray, JC. Quantitative diagnosis of chronic fasciolosis. 2. The estimation of daily total egg production of Fasciola hepatica and the number of adult flukes in sheep by faecal egg counts. Aust. Vet. J. 1969;45:329–331.
36 15. Skuce, P.J., Zadoks, R.N. Liver fluke – A growing threat to UK livestock production. Cattle
practice. 2013;21:138-149.
16. Mitchell GBB. Treatment and control of liver fluke in sheep and cattle. Technical note. . SAC 2003:1-8.
17. Kuerpick B, Conraths FJ, Staubach C, Frohlich A, Schnieder T, Strube C. Seroprevalence and GIS-supported risk factor analysis of Fasciola hepatica infections in dairy herds in Germany. Parasitology 2013 Jul;140(8):1051-1060.
18. MacGillivray F, Waal T, Maguire D, Taylor MA, Boughtflower V, Daniel R, et al. An Abattoir Survey to Determine the Population Profile in the Autumn of Fasciola hepatica in Condemned Bovine Liver from Ireland and the United Kingdom. Intern J Appl Res Vet Med 2013;11(1):1-5.
19. Tolan RW. Fascioliasis Due to Fasciola hepatica and Fasciola gigantica Infection: An Update on This ‘Neglected’ Neglected Tropical Disease. Laboratory Medicine. 2011;42(2):107–16.
20. Satoskar AR, Simon GL, Hotez PJ, Tsuji M. Medical parasitology. Austin, Texas, USA: Landes Bioscience; 2009.
21. De Waal T. Paramphistomum – a brief review. Irish Vet. J. 2010;63:313–315
22. Rangel-Ruiz L., S. Albores-Brahms J. Gamboa-Aguilar. Animal Parasites: Their Life Cycles and Ecology. Seasonal trends of Paramphistomum cervi in Tabasco, Mexico, 2003;116(3): 217-222.
23. Sukhdeo, M., S. Sukhdeo. Trematode behaviours and the perceptual worlds of parasites. Canadian Journal of Zoology, 2004;82: 292-315.
24. Charlier J, Soenen K, Roeck ED, Hantson W, Ducheyne E, Coillie FV, et al. Longitudinal study on the temporal and micro-spatial distribution of Galba truncatula in four farms in Belgium as a base for small-scale risk mapping of Fasciola hepatica. Parasites & Vectors. 2014;7(1):528.
25. Rinaldi L., Biggeri A., Musella V., De Wall T., Hertzberg H., Mavrot F., Catelan D. Sheep and Fasciola hepatica in Europe: The GLOWORM experience. Geospatial Health. 2015;9:309
26. Ross, J.G. 5-year study of epidemiology of fascioliasis in N, E and Wof Scotland. Br. Vet. J. 1977;133:263–272.
37 28. Novobilsk´y A., Averpil H.B., Höglund J., The field evaluation ofalbendazole and triclabendazole efficacy against Fasciola hepatica bycoproantigen ELISA in naturally infected sheep. Veterinary Parasitology. 2012;190:272–276.
29. Sorvettula O. Fascioliasis – occurrence and epidemiology inFinland. Nord. Vet. Med. 1974;26:39–41
30. Novobilsk´y A., Christensson D., König U. Stora leverflundran ifokus runt mötesbordet. Svensk Vet. 2012;14:26–29.
31. König U., Welling, V. Stora Leverflundror. Svenska Djurhälsovården, Uppsala, Sweden. 2013.
32. Mas-Coma S, Valero M, Bargues M. Climate change effects on trematodiases, with emphasis on zoonotic fascioliasis and schistosomiasis. Veterinary Parasitology. 2009;163(4):264-280.
33. Rognlie M.C., Dimke K.L., Knapp S.E. Detection of Fasciola hepaticain infected intermediate hosts using RT-PCR. J. Parasitol. 1994;80:748–755.
34. Shubkin C.D., White M.W., Abrahamsen M.S., Rognlie M.C., Knapp S.E. A nucleic acid-based test for detection of Fasciola hepatica. J. Parasitol. 1992;78:817–821.
35. Bargues M.D., Vigo M., Horak P., Dvorak J., Patzner R.A., Pointier J.P.,Jackiewicz M., Meier-Brook C., Mas-Coma S. European Lymnaeidae(Mollusca: Gastropoda), intermediate hosts of trematodiases,based on nuclear ribosomal DNA ITS-2 sequences. Infect. Genet. Evol. 2001;1:85–107.
36. Degueurce F., Abrous M., Dreyfuss G., Rondelaud D., Gevrey J. Paramphistomum daubneyi and Fasciola hepatica: the prevalence ofnatural or experimental infections in four species of freshwater snailsin eastern France. J. Helminthol. 1999;73:197–202.
37. Trouve S., Degen L., Meunier C., Tirard C., Hurtrez-Bousses S., Durand P.,Guegan J.F., Goudet J., Renaud F. Microsatellites in the hermaphroditicsnail, Lymnaea truncatula, intermediate host of the liverfluke, Fasciola hepatica. Mol. Ecol. 2000;9:1662–1664.
38. AFBI/DAFM. All Island Animal Disease Surveillence Report. A joint AFBI /DAFM Veterinary Laboratories publication. Agri-food and Biosciences Institute (AFBI), Belfast & Department of Agriculture, Food and the Marine (DAFM), Dublin. 2014.
39. Charlier J, Cat AD, Forbes A, Vercruysse J. Measurement of antibodies to gastrointestinal nematodes and liver fluke in meat juice of beef cattle and associations with carcass parameters. Veterinary Parasitology. 2009;166(3-4):235–40.
38 41. Mavenyengwa M., Mukaratirwa S., Monrad J. Influence of Cali-cophoron microbothrium amphistomosis on the biochemical and bloodcell counts of cattle. J. Helminthol. 2010;84:355–361.
42. González-Warleta M., Lladosa S., Castro-Hermida JA. Martínez-Ibeas AM., Conesa D., Muñoz, F., López-Quíle, A., Manga-González Y. and Mezo M. Bovine paramphistomosis in Galicia (Spain): Prevalence, intensity, aetiology and geospatial distribution of the infection.
Vet. Parasitol., 2013;191(3-4): 252-263.
43. Knubben-Schweizer G, Braun U, Deplazes P, Torgerson PR. Estimating the financial losses due to bovine fasciolosis in Switzerland. Vet Rec. 2005;157:88–193.
44. Salimi-Bejestani M. R., Daniel R. G., Felstead S. M., Cripps P. J., Mahmoody H. and Williams D. J. Prevalence of Fasciola hepatica in dairy herds in England and Wales measured with an ELISA applied to bulk-tank milk. Veterinary Record 2005;156:729–731. 45. Mas-Coma S., Bargues M. D. and Valero M. A. Fascioliasis and other plant-borne
trematode zoonoses. International Journal for Parasitology 2005;35:1255–1278.
46. Charlier J, Vercruysse J, Morgan E, van Dijk J, Williams DJ: Recent advances in the diagnosis, impact on production and prediction of Fasciola hepatica in cattle. Parasitology 2014;141(3):326–335.
47. Canete R., Yong M., S_anchez J., Wong L., & Guti_errez, A. Population dynamics of intermediate snail hosts of Fasciola hepatica and some environmental factors in San Juan y Martinez municipality, Cuba. Mem_orias do Instituto Oswaldo Cruz, 2004;99:257–262. 48. Dillon R. T., 2004. The ecology of freshwater molluscs. Cambridge, Cambridge university.
2004:509.
49. Loayza-Muro R., Ellias-Letts R. Responses of the mussel Anodontites trapesialis (Unionidae) to environmental stressors: Effect of pH, temperature and metals on filtration rate. Environmental pollution. 2007;149:209 - 215.
50. Bubinas A., Bukelskis E., 1998. Gėlavandenių hidrocenozių struktūra ir jų tyrimo metodai. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla: 120 p.
51. Guerold F., Boudot J. P., Jacquemin G., Vein D., Merlet D., Rouiller J. Macroinvertebrate community loss as a result of headwater stream acidification in the Vosges Mountains (N-E France). Biodiversity and Conservation. 2000;9:767 - 783.
39 53. Ewald M. L., Feminella J. W., Lenertz K. K., Henry R. P. Acute physiological responses of the freshwater snail Elimia flava (Mollusca: Pleuroceridae) to environmental pH and calcium. Comparative Biochemistry and Physiology. 2009;150:237-245.
54. Glass N. H., Darby P. C. The effect of calcium and pH on Florida apple snail, Pomacea
paludosa (Gastropoda: Ampullariidae), shell growth and crush weight. Aquatic ecology.
2009;43:1085-1093.
55. Zalizniak L., Kefford B. J., Nugegoda D. Effects of different ionic compositions on survival and growth of Physa acuta. Aquatic ecology. 2009;43:145-156.
56. Dalesman S., Lukowiak K. Effect of acute exposure to low environmental calcium on respiration and locomotion in Lymnaea stagnalis (L.). The Journal of Experimental Biology. Vol. 2010;213:1471-1476.
57. Bargues M. D., Bargues M. D., & Mas-Coma S. Reviewing lymnaeid vectors of fascioliasis by ribosomal DNA sequence analyses. Journal of Helminthology, 2005;79:257–267.
58. Schweizer G., Meli M. L., Torgerson P. R., Lutz H., Deplazes P., & Braun U. Prevalence of Fasciola hepatica in the intermediate host Lymnaea truncatula detected by real time TaqMan PCR in populations from 70 Swiss farms with cattle husbandry. Veterinary Parasitology, 2007;150:164–169.
59. Caminade C., Van Dijk J., Baylis M., & Williams D. Modelling recent and future climatic suitability for fasciolosis in Europe. Geospatial Health, 2015;9:301
60. Avcioglu H, Guven E, Balkaya I, Kaynar O, Hayirli A. Evaluation of caprological and serological techniques for diagnosis of bovine fasciolosis. Israel journal of veterinary medicine 2014;69(4):203-208.
61. Charlier J, Meulemeester LD, Claerebout E, Williams D, Vercruysse J. Qualitative and quantitative evaluation of coprological and serological techniques for the diagnosis of fasciolosis in cattle. Veterinary Parasitology. 2008;153(1-2):44–51.
62. Salmo NAM, Hassan SMA, Saeed AK. Histopathological study of chronic livers Fascioliasis of cattle in Sulaimani abattoir. AL-Qadisiya Journal of Vet Med Sci 2014;13(2):71-80.
63. Kaplan RM. Fasciola hepatica: A Review of the Economic Impact in Cattle and Considerations for Control. Veterinary Therapeutics. 2001;2(1):40-50.
64. Salimi-Bejestani M, Mcgarry J, Felstead S, Ortiz P, Akca A, Williams D. Development of an antibody-detection ELISA for Fasciola hepatica and its evaluation against a commercially available test. Research in Veterinary Science. 2005a;78(2):177–81.
