LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
Erika Zuikevičiūt÷
VYNUOGINIŲ SRAIGIŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ
ANALIZö IR JŲ REIKŠMö MITYBOJE
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
Doc. dr. Vida Babrauskien÷
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Erika Zuikevičiūt÷
(Magistrant÷s vardas, pavard÷) (parašas)
Magistrinio darbo vadov÷: doc. dr. Vida Babrauskien÷
(LVA Anatomijos ir fiziologijos katedra) (parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA...5
2.1. Vynuogin÷s sraig÷s sandara
...5
2.2. Raumeninio audinio histologin÷ sandara.
...8
2.3. Vynuoginių sraigių auginimo technologijos
...9
2.3.1. Vynuoginių sraigių auginimo technologija šiltnamyje
...12
2.3.2. Vynuoginių sraigių auginimo technologija – voljere (aptvare) natūralioje pievoje (ganyklinis metodas
)...13
2.3.3. Sraigių auginimas pastatuose su reguliuojamu klimatu (temperatūra, dr÷gme, šviesa)
...15
2.3.4. Kombinuotas sraigių auginimas (šiltnamiais - ganyklinis)
...16
2.3.5. Vynuoginių sraigių auginimas akvariume
...16
2.3.6. Sraigių auginimui reikalinga įranga ir prietaisai
...17
3.
TYRIMO METODIKOS...18
4. TYRIMO REZULTATAI...19
4.1. Lietuvoje naudojami vynuoginių sraigių auginimo metodai
...19
4.2.Vynuogin÷s sraig÷s pado histologin÷ sandara
...20
4.3. Vynuoginių sraigių pado ir kiaulienos cheminių savybių palyginimas
...26
5.
IŠVADOS...28
6.
PADöKOS...29
7.
SANTRAUKA...30
1. ĮVADAS
Sraig÷s nuo seno žinovų vertinamos ir buvo plačiai žmonių vartojamos, kaip delikatesinis patiekalas (Shelly et al., 1991). Turtinguose rūmuose šis delikatesas būdavo patiekiamas tik šventiniam stalui, o vienuolynuose jos būdavo valgomos pasninko metu. Žinovai sraiges maitindavo aromatingais augalais tam, kad patiekalas įgautų pikantišką prieskonį.
Vynuogin÷ sraig÷ laikoma aborigenine rūšimi Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei Danijoje. Į Lietuvą iš Prancūzijos šie moliuskai atvežti XVI šimtmetyje (Čeponien÷, 2002).
Did÷jant delikatesin÷s sraigių m÷sos poreikiui, šių moliuskų paklausa labai išaugo. Vynuogin÷ sraig÷ šiandien tapo eksporto objektu, bet tuo pačiu metu iškilo nereguliuojamo sraigių rinkimo pavojus. D÷l šios priežasties sumaž÷jo sraigių gausumas (kai kur net visai išnyko) natūraliose populiacijose. Tod÷l pastaruoju metu daugelyje šalių d÷mesys skiriamas vynuoginių sraigių auginimui – ruošiamos veiksmingos programos, kuriami moksliniai centrai.
Lietuvoje nuo 1989 metų Mokslų Akademijos Ekologijos instituto mokslininkai prad÷jo ruošti sraigių veisimo ir auginimo biologinius pagrindus (Černiauskas ir kt., 2005).
Darbo tikslas : vynuoginių sraigių panaudojimas ir auginimo technologijos Lietuvoje ir kitose Europos sąjungos šalyse.
Darbo uždaviniai :
skrandis inkstas širdis gleivių liauka kiaušintakis varpa makštis seilių liaukos lytin÷ angel÷ kiautas kepenys plautis analin÷ anga akis čiuptuv÷lis galvos smegenų nervinis mazgas seilių latak÷lis burna k÷limosi maišelis kv÷pavimo angel÷s stempl÷s išsipl÷timas
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Vynuogin÷s sraig÷s sandara
Norint tyrin÷ti kokį nors objektą, tai pirmiausia reikia gerai pažinti jį patį, išstudijuoti jo sandarą ir kitus svarbius dalykus, susijusius su augimu, išgyvenimu ir tik po to gilintis į auginimo technologiją.
Vynuogin÷ sraig÷ – priklauso gyvūnų karalystei, moliusko tipui, pilvakojo klasei ir yra stambiausias Helicidae šeimos atstovas.
Šiuos moliuskus nesunku atpažinti iš susisukusios kriaukl÷s, nes ji yra su keturiomis ar penkiomis apvijomis, įvairiais atspalviais ir trimis, keturiomis ar penkiomis neaiškiomis juostel÷mis (http://lt.wikipedia.org/wiki/Vynuogin%C4%97_sraig%C4%97). Pati sraig÷ didel÷, šviesiai geltonos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšl÷tas.
mantija
s÷klatakis koja
stempl÷s išsipl÷timas
Sraig÷s sandara: sraig÷s kūnas skirstomas į galvą, liemenį ir koją, tačiau ji turi ir kitų gyvybiškai svarbių organų (1 pav.)1. Kriaukl÷ - tai gaubiantis kietasis apvalkalas arba dar kitaip vadinamas – „sraig÷s nameliu“. Susideda iš kreidin÷s medžiagos ir specifin÷s organin÷s medžiagos – cionhiolino, kuri yra labai svarbi ir pagrindin÷ medžiaga kriaukl÷s susidarymui. (http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm). Vynuogin÷s sraig÷s kriaukl÷ yra susisukusi į kūgiškos formos spiralę, turinti keturis, penkis apsukimus. Kriaukl÷s spalva priklauso nuo to kurioje vietoje sraig÷ yra įsikūrusi. Dažniausiai sutinkama šviesiai rudos ar kremin÷s spalvos, jos gyvena daugiau miškuose, parkuose, įvairiose tankm÷se. Pievose ar kitose atvirose vietose kriaukl÷s spalva pasikeičia ir tampa baltai pilka. Vynuogin÷s sraig÷s kriaukl÷s dydis siekia net iki 45 mm, o plotis iki 47 mm (Čeponien÷, 2004).
Vynuogin÷s sraig÷s galva yra priekin÷je kūno dalyje ir lengvai pastebima. Galvoje yra dvi poros čiuptuvų. Ilgesnių viršutinių čiuptuvų, kurie dar vadinami – „akiniais“ – galuose matyti du juodi taškeliai- tai yra akys (Mažiulis ir kt., 2001). Sraig÷s nepasižymi geru reg÷jimu, jos mato blogai ir tik ryškią šviesą. Nuo šviesos stiprumo gali skirtis ir pats šliaužimas. Matydama ryškią šviesą – link jos nušliaužta linija būna tiesi, o jei yra tamsu – nušliaužta linija – būna garbanota. Sraigių matymo kampas yra 90°. Objektus jos gali matyti netoliau 7–8 cm. Jutimams vynuogin÷ sraig÷ naudoja trumpesnių apatinių čiuptuvų porą, taip pat naudoja ir viršutinę porą čiuptuvų – tačiau jei tik kelyje n÷ra jokių kliūčių. Trumpesni apatiniai čiuptuvai vadinami lūpos čiuptuvais, jie yra lietimo organas. Sraig÷ pasižymi geresne uosle negu reg÷jimu. Jos sugeba užuosti ir geba atskirti skirtingus skonius. Uosl÷s ląstel÷s yra visame kūne, tačiau stipriausia ir geriausiai išsivysčiusi priekin÷je kūno dalyje, ypač aplink burną ir apatinius čiuptuvus. Vynuogin÷s sraig÷s gali ką nors užuosti net iki 40 cm atstumu. Jos gali atskirti saldumą, kartumą ir sūrumą. (http://www.arnobrosi.com/snails/pomatia.html). Galvos apačioje, ties jos per÷jimu į koją yra sraig÷s burna, prie kurios kraštų prigludusios dvi burnos skiaut÷s. Sraig÷s burnoje esanti ragin÷ plokštel÷ su smulkiais dantukais – trintuv÷, kuria ji trina augalinį maistą. Maistas per rykl÷je esančią radulę su raginiais dantukais, patenka į ploną stemplę, kuri praplat÷ja į gurklį. Nusid÷v÷jus dantukams nauji nebeatauga. Vidurin÷s žarnos priekin÷ dalis praplat÷jusi ir sudaro skrandį. Sraig÷s taip pat turi kepenis, kurios yra viduriniosios žarnos šonin÷s išaugos. Kepenų fermentai skaido angliavandenius. Užpakalin÷ žarna atsiveria į mantijos ertmę.
Dešin÷je pus÷je, ties kojos kraštu – yra kv÷pavimo angel÷, pro kurią oras patenka į mantijos ertmę – plaučius (Černiauskas ir kt., 2005).
Vynuogin÷s sraig÷s širdis yra visai arti kv÷pavimo organų. Ji sudaryta iš vieno dviejų prieširdžių ir skilvelio. Iš širdies skilvelio kraujas patenka į aortą, kuri šakojasi į porą arterijų – viena kraujas teka į galvą bei mantiją, o kita – į žarną, kepenis, gonadas. Iš arterijų kraujas patenka į lakūnas. (Mažiulis ir kt., 2001). Tikro kraujo neturi, jį atstoja hemolimfa (be kraujo pigmentų) – dažniausia bespalvis skystis. Hemolimfa į įvairius organus atneša deguonies ir maisto medžiagų. Hemolimfa iš skilvelio išstumia į aortą, kuri šakojasi į dvi arterijas, o šios suskyla į daugybę kapiliarų.
Vynuogin÷ sraig÷ – hermafroditas, lytiniai organai neporiniai. Hermafroditin÷je liaukoje bręsta kiaušin÷liai ir spermatozoidai. Poravimosi metu sraig÷s susiglaudžia kojomis, suglaudžia lytines angeles ir pasikeičia spermatozoidais (Černiauskas ir kt., 2006). Išsiritę jaunikliai atrodo lyg būtų sumažintos suaugusių kopijos.
Centrin÷ sraigių nervų sistema susideda iš suporuoto nervo ar ganglijo. Iš viso išskiriamos penkios poros nervų ar ganglijų. Jie turi skirtingas funkcijas. Svarbiausi ganglijai virš rykl÷s – cerebraliniai ganglijai, kurie aplinkrykline komisūra jungiasi tarpusavyje ir įnervuoja galvą (Mažiulis ir kt., 2001). Galvos smegenų ganglijas galvos pojūčiams, žandinis (buccal) ganglijas burnai, pado ganglijas raumenims esantiems kojoje, krūtinpl÷v÷s ganglijas mantijai ir žarnų ganglijas organams. Atskiras, nesuporuotas ganglijas, esantis po žarnynu vadinamas intuityviu nerviniu mazgu. Pats ganglijas yra prijungtas išilgai , taip pat yra raiščių einančių per visą kūną. Mantijos ertm÷s – nerviniu mazgu pavadintas – pleurinis ganglijas. Šoninis ganglijas pavadintas sieniniu, nes yra prie kūno sienel÷s.
Sraig÷s liemuo – pasl÷ptas kriaukl÷je, o jud÷dama ji iškiša tik galvą ir koją. Kojos padas platus, odos liaukos išskiria gleives, taip sraig÷s sutepa šliaužimo paviršių, kad sumaž÷tų trintis šliaužiant, ir tokiu būdu paliekama nušliaužtos vietos žym÷ – matomas sidabrinis p÷dsakas. Glit÷siai atlieka skirtingas funkcijas ir jie gali būti skysti arba tiršti. Tai yra organinis hidrogelis, kuris gali sugerti didelį kiekį vandens, net apie 250 % viso sraig÷s svorio. Glit÷siai padeda išvengti vandens netekimo ir yra naudojami šliaužiant, palengvinant šliaužimą grubl÷tu ar aštriu paviršiumi, net tokiu - kaip stiklas.
2.2. Raumeninio audinio histologin÷ sandara
Pagrindin÷ valgomoji sraig÷s dalis yra jos koja, kuri sudaryta iš raumeninio audinio. Dažniausiai mūsų maistui naudojamų gyvulių (kiaul÷s, galvijai, avys ir kt.) m÷sa taip pat yra ne kas kita kaip raumeninis audinys. Norint žinoti kuom panašus ar skirtingas sraigių ir žinduolių raumeninis audinys, reikia žinoti kokia yra raumeninio audinio įvairov÷.
Raumeninis audinys yra kompleksin÷ sistema, sudaryta iš raumenų ląstelių (miocitų) ir jungiamojo audinio elementų. Raumeninio audinio ląstel÷s cheminę energiją efektyviai paverčia mechanine energija ir šiluma (Padaiga ir kt., 2002). Jungiamojo audinio tarpląstelin÷ skaidulin÷ medžiaga sujungia atskiras raumenų ląsteles į bendrą visumą. Be to, tarpląstelin÷je medžiagoje išsišakoja kraujagysl÷s, kurios su krauju atneša deguonį ir maisto medžiagas, reikalingas raumenų ląstelių intensyviai veiklai. Raumeniniame audinyje randami ir nervinio audinio elementai (Padaiga ir kt., 2002).
Ląstelių jud÷jimas ir susitraukimas yra vienas svarbiausių gyvyb÷s požymių. Keisti formą, net jud÷ti gali ir kitų audinių ląstel÷s, tačiau raumenų ląstelių geb÷jimas susitraukti yra ypač ryški jų savyb÷ ir svarbiausioji funkcija. Jų citoplazmoje gausu specialių, galinčių susitraukti struktūrų, kurios išd÷stytos išilgai ląstel÷s. Raumenų ląstelių susitraukimą lemia specialūs baltymai – aktinas ir miozinas. Kadangi susitraukimui reikia daug energijos, raumenų ląstelių citoplazmoje yra daug mitochondrijų, gausu glikogeno ir mioglobino (Kublickien÷, 1994).
struktūra, lokalizacija ir funkcin÷s savyb÷s skiriasi nuo skersaruožio raumeninio audinio. Šis audinys sudaro tik 10 proc. gyvulio kūno mas÷s, tačiau jo reikšm÷ yra labai didel÷. Šis audinys sudarytas iš 15 – 200 µm ilgio ir 5 – 10 µm storio vienbranduolių raumeninių ląstelių. Jie audinyje išsid÷sto taip, kad jų plačiosios vidurin÷s dalys su branduoliais guli tarp gretimų ląstelių nusmail÷jusių galų (Padaiga ir kt., 2002).
Bestuburių raumeninio audinio mikroskopin÷ sandara, jo funkcijų ypatyb÷s labai įvairios ir priklauso nuo raumens paskirties ir gyvūno rūšies. Žemesniųjų ir daugelio aukštesniųjų bestuburių visceraliniai raumenys yra lygieji. Moliuskų lygiųjų raumenų mikrostruktūra neblogai ištirta. Jų lygieji raumenys dažniausiai sudaryti iš verpstiškų ląstelių, kurių sarkolemos išorinį paviršių gaubia ypatingos organizacijos pamatin÷ membrana. Ši membrana su sarkolema jungiasi į desmosomas panašiomis jungtimis (pusiaudesmosomomis). Tarpląstelin÷ medžiaga arba joje esantys fibroblastai jungia ląsteles į pluoštus. Moliuskų lygiųjų raumenų ląstelių pluoštai elastin÷mis ir kolagenin÷mis skaidulomis jungiasi prie skeleto struktūrų. Moliuskų lygiųjų raumenų skaidulose aktino ir miozino protofibril÷s išsid÷sčiusios netvarkingai. Jose n÷ra sarkomerinio suskirstymo. Susitraukiant raumenims, miozino protofibril÷s sąveikauja su keliomis aktino protofibril÷mis, išsid÷stydamos įvairiomis kryptimis (Kublickien÷, 1994).
2.3. Vynuoginių sraigių auginimo technologijos
Vynuogin÷ sraig÷ dar vadinama Burgundiška sraig÷. Kamuolin÷ sraig÷. Romos sraig÷. M÷nulio sraig÷ tai yra maistin÷ valgomoji sraig÷ (2 pav.)2.
Į Lietuvą šią sraigių rūšį atsivež÷ Lietuvos didikai iš Prancūzijos XVI a. nor÷dami paįvairinti savo dvarų aplinką. Dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad žodis vynuogin÷ kilo nuo žodžio vynuog÷, bet pavadinimas vynuogin÷ kilo nuo žodžio vynmedis. Kadangi parsiveždavo nedidelius kiekius sraigių, nor÷davo jas išsaugoti, kad jos neišsivaikščiotų, tod÷l parsiveždavo krūmus, kurie vadindavosi vynmedžiu. Sraig÷s labai m÷go vyno kvapą, tod÷l naktį
2 2 pav. Vynuogin÷ sraig÷. http://image55.webshots.com/455/4/90/1/2544490010029319295mbEpaJ_ph.jpg
maitindavosi visame parke, o ramyb÷s būkl÷j susirinkdavo visos aplink vynmedį (Janušauskas, 2007). Tokiu būdu buvo galima išlaikyti sraiges parke, nenaudojant jokių aptvarų. Taip sraig÷s gyvenusios parkuose pamažu išplito pamišk÷se, vandens telkinių pakrant÷se, soduose.
Sraigių auginimas Lietuvoje prasid÷jo prieš 10 metų ir kasmet jų auginimo populiarumas vis did÷ja. Tačiau norint užsiimti sraigių auginimu reik nemažai apie jas žinoti pavyzdžiui apie tai, kokios Lietuvos vietov÷s tinka labiausiai, apie sraigių priešus, pašarus, auginimą, dauginimąsi ir poravimąsi, ir svarbiausia kokiu būdu jas laikyti ir išlaikyti vienoje vietoje, kad sraig÷s neišsišliaužiotų.
Lietuvoje sraiges patogiausia auginti atviro tipo voljeruose arba šiltnamiuose. Naudojant šiltnaminę sraigių auginimo sistemą, sraig÷s užauga per dvejus metus, o lauko voljerinę - per dvejus trejus metus. Vynuoginių sraigių augimo tempas priklauso nuo aplinkos temperatūros, dr÷gm÷s ir pašaro. Optimali temperatūra sraig÷ms augti yra 15–25 °C šilumos. Virš 25 °C šilumos pakilusi oro temperatūra
sraig÷ms yra pavojinga- jos gali gauti šiluminį smūgį ir žūti. Sraig÷s turi būti laikomos dr÷gnoje aplinkoje, bet žem÷ negali būti šlapia. Optimali dirvos dr÷gm÷ – 80% . Tamsiu paros metu, esant 80% aplinkos dr÷gnumui ir apie 20 °C temperatūrai, sraig÷s būna aktyvios, geriausiai maitinasi ir auga. Pilvakojų moliuskų auginimui reikia naudoti gerą, vidutinio lengvumo žemę, kurios sud÷tyje n÷ra didesn÷s dalies sm÷lio ar molio, nes sm÷linga žem÷ greitai džiūna, o molingoje sraig÷ms sunku kasti duobutes kiaušiniams d÷ti ir žiemoti.
Vynuogin÷s sraig÷s maitinasi dažniausiai vakare, iškritus rasai, ir naktį. Karštą dieną jos tūno savo kiaute ar kur nors pav÷syje, taip pat gali įsirausti ir į žemę. Sraig÷s ÷da beveik viską, kas tik auga žem÷s paviršiuje. Joms tinka ne tik žali augalai, bet ir kerp÷s, pernykščiai lapai, beveik visos daržov÷s, taip pat rugiai, bulv÷s ir daugyb÷ kitų žem÷s ūkio kultūrų. Sraig÷s labai m÷gsta dobilus, o ypač baltuosius,
3 pav. Vynuogin÷s sraig÷s poruojasi
taip pat kiaulpienes ir dilgeles, šiaip joms užtenka augalų, augančių voljere. Papildomai galima pasodinti krienų, piliarožių, varnal÷šų nes šiuos augalus taip pat mielai ÷da.
Vynuogin÷ sraig÷ – hermafrodit÷ t.y. turi abi lytis ir, kad palikuonis gali duoti kiekvienas subrendęs individas (Čeponien÷, 2002). Tačiau kaip bebūtų sraig÷ privalo susitikti su kita sraige. Dr÷gnos dienos metu, kada sraigių aktyvumas būna pats didžiausias, jos nustoja efektyviai jud÷ti ir labai dažnai sustoja ir išsitiesia visa savo koja į viršų vadinasi jos ruošiasi poruotis. Sraigių negali būti daugiau kaip dešimt viename kvadratiniame metre. Pirmasis
poravimosi laikotarpis būna geguž÷s - birželio m÷nuo, o antrasis liepos – rugpjūčio m÷nuo, skirtingai nuo porūšio (3 pav.)3. Sraig÷s būtinai turi susitikti viena su kita, poravimosi laikotarpiu jos gali net kelios būti sukibusios krūvoje ir žaisti meil÷s žaidimus ir žaidžia tol kol neįsitikina, kad jau gal÷s pad÷ti kiaušin÷lius. Sraig÷s padeda nuo 40–70 kiaušin÷lių, (Janušauskas, 2007) išrausia žem÷je nuo 5–12 cm gylio duobutes.(4 pav.)4. Kuo didesn÷ pati sraig÷, tai ir kiaušin÷lius d÷s didesnius, bet tuo pačiu jų kiekis bus mažesnis. 2,8 mm sraig÷ padeda apie 70 kiaušin÷lių, o 5,0 mm sraig÷ jau padeda iki 50 kiaušin÷lių. Kiaušin÷liai būna nuo 0,3–0,7 mm diametro balti kaip perliukai. Jaunikliai išsirita maždaug po 3–4 savaičių .
Išsiritę jaunikliai vieni būna visiškai panašūs į suaugusias sraiges (5 pav.)5, vieni pailgi panašūs į medžio grūdą, kiti juodais kiautais ir paplokšti, pagal tai galima atskirti visus tris Lietuvoje augančius porūšius ir reikalui esant juos galima suskirstyti pagal porūšius. Laikui b÷gant maždaug visi jie tampa vienodi ir beveik neįmanoma atskirti. Po 8–12 dienų jaunikliai palieka savo lizdus, bet laikosi netoliese iki subrendimo. Prie palankių oro sąlygų sraig÷s auga labai greitai jau m÷nesio b÷gyje tampa keturis kartus didesn÷s negu gim÷. Iš atvestų jauniklių lieka apie 5–12 % . Sraig÷ subręsta per 12–18 m÷nesių priklausomai nuo oro sąlygų ir porūšio.
3 3 pav. Vynuogin÷ sraig÷s poruojasi. http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm - 26
4 4 pav. Vynuogin÷ sraig÷ sud÷jo kiaušin÷lius. http://www.fotosearch.com/JNB002/30085030 5 5 pav. Vynuogin÷ sraig÷ su išsiritusiais jaunikliais. http://www.fotosearch.com/JNB002/00104530
pav. Vynuogin÷s sraig÷ deda kiaušin÷lius
2.3.1. Vynuoginių sraigių auginimo technologija šiltnamyje
Norint augint sraiges šiltnamyje pirmiausia ir svarbiausia ištirti šiltnamio žem÷s rūgštingumą. Rūgštingumas turi būti neutralus t. y. maždaug pH=6. Paruošus žemę šiltnamyje ištiesti laistymo žarną, kurios diametras tur÷tų būti 18 mm. Stogą uždengti juoda pl÷vele, o šonus nupurkšti kreida. Po to galime jau d÷ti plastikinį tinklą aptvarui. Šiltnamyje užtenka 50 cm aukščio tinklo (6 pav.)6, jį įleidžiame 10 cm į žemę. Viršutin÷je tinklo dalyje pritvirtiname elektrinio piemens laidus (7 pav.)7. Viską paruošus suleisti į vieną kvadratinį metrą 10 suaugusių motininių sraigių, geriausia, kad būtų nuo 4,5-6cm (Janušauskas, 2007). Tokių sraigių būna didesni kiaušin÷liai, tai atitinkamai ir jaunikliai būna daug didesni ir stipresni. Kai sraig÷s sudeda kiaušin÷lius, motinines sraiges išimti ir išleisti į lauko voljerus. Išsiritus jaunikliam iškarto reikia juos maitinti. Jų racione turi būti baltieji dobilai, dilg÷l÷s, s÷lenos, gesintos kalk÷s arba kalkakmenis.
Sraig÷s šiltnamyje būna visą dieną užsidariusios. Vakare prieš pajungiant laistymo sistemą būtinai išvalyti seną pašarą ir sud÷ti šviežią pašarą. Tik pakeitus pašarus įjungti laistymo sistemą. Sraig÷s po kelių minučių atsibunda ir pradeda maitintis. Sraig÷ms paaugus galime duoti įvairias daržoves. Reikia steb÷ti, kad jos visada tur÷tų gesintų kalkių arba kalkakmenio. Po metų sraiges išimti iš voljero ir galima
parduoti. Kai jau nelieka senųjų sraigių reikia paruošti dirvą naujiems jaunikliams. Pirmiausia
6 6 pav. Vynuoginių sraigių auginimas šiltnamyje. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm 7 7 pav. Pritvirtinti elektrinio piemens laidai. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm 6 pav. Vynuogin÷m sraig÷m
viršutin÷je tinklo dalyje pritvirtinti elektrinio piemens laidus
7 pav. Pritvirtinti elektrinio piemens laidai
vyksta žem÷s atnaujinimas, reikia d÷ti arklio m÷šlo, molio, juodžemio, gesintų kalkių, sm÷lio. Visko d÷ti lygiomis dalimis ir išmaišyti-padengiant voljero dirvožemį 5 cm storio sluoksniu ir perkasti visą voljero žemę. Gerai prižiūrimos sraig÷s metų laikotarpyje būna užaugusios (Janušauskas, 2007).
2.3.2. Vynuoginių sraigių auginimo technologija – voljere (aptvare) natūralioje pievoje (ganyklinis metodas)
Norint auginti sraiges voljeriniu būdu pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą žem÷s sklypą ir tiksliai pažym÷ti jo ribas. Voljero dydis turi būti ne mažesnis kaip 15 arų.
Svarbūs dalykai, kuriuos reik žinoti, užsiimant voljeriniu sraigių laikymu, tai: 1. voljero paruošimas ir aptv÷rimas;
2. sraigių išleidimas; 3. voljero priežiūra; 4. paruošimas žiemai; 5. jauniklių iš÷mimas;
6. papildomos priemon÷s, apsaugančios nuo sraigių pab÷gimo. Sklypo paruošimas veisimui ir auginimui (8 pav.)8 .
Geltona spalva pažym÷ti visą vasarą šienaujami ruožai. Tokius ruožus keisti visą vasarą. Kada žol÷ atauga, šalia išpjauti tokį pat ruožą ir taip keisti visą vasarą.
Trikampiais pažym÷ti nameliai yra-pav÷sin÷s. Sraig÷s saul÷tomis dienomis jose gali pasisl÷pti nuo tiesioginių saul÷s spindulių, nes saul÷s spinduliai yra vienas iš sraigių priešų, taip, kaip ir smarkus lietus. Sraig÷s
bijo tiesioginių saul÷s spindulių, nes jas labai greitai ištinka saul÷s smūgis. Taip pat ir nuo lietaus,
8 8 pav. Vynuogin÷ms sraig÷ms sklypo paruošimas veisimui ir auginimui. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm
nes nuo per didel÷s dr÷gm÷s išsivysto grybelin÷s ir bakterin÷s ligos. Tod÷l būtina, kad sraig÷s tur÷tų kur užlipti, kol pradžius žem÷. Galima sodinti vaismedžius, nes jie sraig÷ms atstoja namelius. Ant namelių galima d÷ti šieną – tai tampa pašaru rudeniui. Sraig÷s labai m÷gsta šliaužioti ant šieno ir jį ÷sti. Tiek vaismedžiai, tiek nameliai vieni kitiems netrukdo(http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm).
Geltoname fone matote pažym÷tos žvaigždel÷s. Tai vietos, skirtos supilti gesintoms kalk÷ms. Tai maždaug 5-7 kg krūvel÷s, kurios turi būti papildomos visą vasarą iki pat žiemos. Tokiu būdu išsaugomi sraigių kiautai, kad būtų tvirti. Mažylių vystimuisi tai irgi yra viena iš būtiniausių medžiagų.
Kad atsirastų kuo daugiau jauniklių, svarbu voljere kas 2,5–3 m padaryti gilias vagas. Gilios vagos reikalingos d÷ti kiaušin÷liams, o ir sraig÷s m÷gsta juose sl÷ptis. Be to grioveliai kaupia dr÷gmę ir ilgiau ją išlaiko. Padarius vagas, patartina pasodinti varnal÷šų šaknis, o jeigu įmanoma, dar būtų gerai paprastosios dilg÷l÷s. Šie augalai yra natūralūs antibiotikai. Jie saugo sraiges nuo ligų.
Kada viskas paruošta, galima statyti aptvarą. Tam reikia 2,9 m ilgio kuolus. Juos įkasti arba įkalti maždaug 1 m gylyje, o virš žem÷s turi likti apie 1,9 m, nes viršutin÷je kuolo dalyje tvirtinamas storas žvejybinis valas. Po to išorin÷je kuolų pus÷je pritvirtinama 2 mm storio viela, kad v÷liau būtų galima užtemti tinklą. Ant vielos užtraukiamas tinklas. Geriausia būtų, kad tinklo akučių diametras būtų 3-5 mm. Prieš
įkasant kuolus, reikia išarti gilią vagą, kad dedant tinklą nereik÷tų kasti griovelio tinklui. Tinklas į žemę turi būti įleistas apie 20 cm. Taip yra apsaugomos sraig÷s nuo kurmių ir kitų graužikų. Virš voljero ištemptas valas apsaugos pirmamečius jauniklius, nes varnos ir gandrai m÷gsta sraigių jauniklius (http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm).
Svarbu, kad kiekvieną rudenį, kada sraig÷s jau susiruošia žiemai, būtų gerai sukrauti kas 3 m m÷šlo krūvas. Geriausia tam tinkamas arklio m÷šlas (9 pav.)9. Jeigu tokio n÷ra, galima d÷ti bet kurį kitą išskyrus kiaulių m÷šlą. Sud÷tos arklio m÷šlo krūvos sudarys dirbtinas kalveles d÷ti
9 9 pav. Vynuogin÷s sraig÷s ant m÷šlo krūvos. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm
kiaušin÷liams. Išsiritus jaunikliams, tai bus pašaras. Būtina nepamiršti, kad m÷šlas būtinai turi būti dedamas iš rudens, kad per žiemą m÷šlas perdegtų. Šienauti ruožus reik÷tų saul÷tos šiltos dienos viduryje, nes tuo laiku sraig÷s būna pasisl÷pusios. Sraig÷s m÷gsta baltuosius dobiliukus, tačiau juos reik steb÷ti ir dažnai šienauti, kad jie neperaugtų, nes kitaip praras savo gerąsias savybes. Be to, šienaujant yra sukuriamas dirbtinis pav÷sis, leidžiant aukštaūg÷ms žol÷ms užaugti, o išpjautuose ruožuose lengviau steb÷ti ir, reikalui esant, išrinkti sraiges. Šienaujama pieva atauga minkštesn÷. Maždaug nuo rugpjūčio vidurio šienauti nebereikia, taip yra sukuriamas dirbtinis užklotas nuo šalčio. Labai svarbu kalkių reikšm÷, visą laiką papildyti, nes tai vienas iš svarbiausių komponentų, reikalingų sraigių vystimuisi (10 pav.)10.
2.3.3. Sraigių auginimas pastatuose su reguliuojamu klimatu (temperatūra, dr÷gme, šviesa)
Vynuoginių sraigių fermą sudaro penki cechai:
1. Motinin÷s bandos formavimo ir išlaikymo cechas (su reguliuojama temperatūra ir dr÷gme);
2. Reprodukcinis cechas (su specialiu dirvožemiu, reguliuojama temperatūra ir dr÷gme);
3. Jauniklių paauginimo cechas (su specialiu dirvožemiu, reguliuojama temperatūra ir dr÷gme);
4. Auginimo cechas (su optimalia temperatūra ir dr÷gme);
5. Pašarų cechas (augalų auginimas ir perdirbimas į sausus pašarus).(Čeponien÷, 2002).
10 10 pav. Vynuogin÷ms sraig÷ms padarytas dirbtinis pav÷sis. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm
2.3.4. Kombinuotas sraigių auginimas ( šiltnamiais - ganyklinis)
Tai toks auginimo būdas, kai Vynuogin÷s sraig÷s veisiamos ir jų mažyliai paauginami atskirai, apie 20 savaičių- uždaroje patalpoje, su reguliuojamomis klimatin÷mis sąlygomis. Kai sraig÷s paauga, jos yra patalpinamos į lysves lauke (Čeponien÷, 2002). Po to yra naudojamas ganyklinis auginimo metodas.
2.3.5. Vynuoginių sraigių auginimas akvariume
Vynuoginę sraigę galima auginti net ir nelaisv÷je. Jos laikymui tinka bet koks plastmasinis arba stiklinis indas su dideliu plokščiu dugnu. Vynuogin÷s sraig÷s kūnas turi daug vandens. Nepalankiomis oro sąlygomis, sausu paros metu sraig÷ labai greitai netenka dr÷gm÷s, tai priveda prie moliusko žūties. Tod÷l terariumo viduje būtina vandens talpa arba fontanas. Svarbu reguliuoti, kad per dangtyje padarytas angas į vidų patektų šviežias oras. Taip pat negalima uždengiant dangtį palikti per dideles angas, jis turi standžiai užsidaryti, kad sraig÷ negal÷tų dangčio pastumti.
Ant dugno pad÷ti dr÷gną, bet ne šlapią žemę ją sumaišius su aktyvuotais anglies gabaliukais 6:1-7:1 (Janušauskas, 2007). Papuošimui galime panaudoti sutrūnijusią medieną arba sudžiūvusį arklio m÷šlą, sukrauti į krūvelę kuriame nors kampe, jie pasitarnaus ne tik kaip sl÷ptuv÷, bet ir kaip medžiaga formuoti kiautams.
Sraigei gyvenamoje vietoje reikę palaikyti maksimalią švarą, tai sumažintų riziką gyvūnui užsikr÷sti grybelin÷mis ligomis. Tinkama kambario temperatūra – 20-23ºC.
Pastatyti terariumą geriausia netoli lango, bet kad nepasiektų tiesioginiai saul÷s spinduliai. Vakarais užtenka elektros lemput÷s, papildomo apšvietimo nereikia. Vynuogin÷ sraig÷ – žole÷dis gyvūnas, minta daugiausia augančiais augalais.
Sraigių dietą gali sudaryti daržov÷s ir vaisiai. Jas duodame tokiais kiekiais, kiek sraig÷s suvalgo. Sraig÷s turi labai ilgą virškinimo sistemą.
kurios susidaro iš gleivių ir būna sukiet÷jusios. Jos gali siekti net iki 1cm. Taip sraig÷s pasidaugina savo pačios organizme. Palankiomis oro sąlygomis sraig÷s gali poruotis kelis kartus per m÷nesį.
Sraig÷s deda po kelias dešimtis baltų, tvirtame apvalkale apvilktų kiaušin÷lių, diametrų iki kelių milimetrų. Sraig÷s veisiasi ant dr÷gno dirvožemio, dažniausiai paruoštoje kiaurym÷je. Norint išvengti kanibalizmo suaugusias sraiges geriausia perkelti i kita talpą, o patalpoje, kur yra kiaušin÷liai pastoviai palaikyti temperatūrą ir dr÷gmę. Po 3-4 savaičių, priklausomai nuo dirvožemio temperatūros, išsirita nedideli jaunikliai (Janušauskas, 2007). Jie labai greitai pradeda savarankiškai gyventi. Geriausia pašaras - trinti vaisiai ir daržov÷s. Racioną jauniems individams geriau dažniau keisti. Prie normalios temperatūros ir pakankamo maisto kiekio, sraig÷s greitai auga. Sulaukusios metų sraig÷s tampa lytiškai subrendusios.
2.3.6. Sraigių auginimui reikalinga įranga ir prietaisai
Norint užsiimti sraigių auginimu, būtina tur÷ti tinkamą įrangą ir prietaisų. Prietaisai:
1. Higrometras (dr÷gmę matuojantis prietaisas);
2. Termometras (oro temperatūros matavimo prietaisas); 3. Prietaisas dirvos dr÷gmei matuoti;
4. Dienos šviesos lempos;
5. Prietaisas dirvos sud÷čiai ir rūgštingumui (ph) nustatyti; 6. Svarstykl÷s;
7. Maisto š÷ryklos; 8. Padidinimo lupa.
Įranga:
1. Įranga reguliuojanti klimatą; 2. Dr÷kinimo sistema;
3. TYRIMO METODIKOS
Tyrimai atlikti 2008 metais birželio – spalio m÷nesiais Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje.
Tyrimams buvo parinktos didel÷s ir suaugusios vynuogin÷s sraig÷s. Didel÷mis sraig÷mis laikomos tos, kurios sveria nemažiau 22-45 g, o tokio svorio sraig÷s jau yra suaugusios, nes būna 3-4 metų amžiaus. Sraig÷s surinktos Kauno miesto apskrityje. Norint įvertinti, kaip vynuoginių sraigių rezultatai priklauso nuo jų gyvenamos vietos, bei mitybos, buvo tiriamos 5 vynuogin÷s sraig÷s. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr.8-500 („Valstybin÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108).
Vynuogin÷s sraig÷s histologiniai tyrimai buvo atlikti remiantis histologin÷s technikos ir praktin÷s histochemijos metodais (Kublickien÷, 1978).
Pirmasis etapas – tai tiriamojo audinio gabaliuko užliejimas parafinu. Fiksavimas atliktas 10 % formalino tirpalu. Fiksuotas audinio gabal÷lis buvo plaunamas parą laiko tekančio vandens srovele. Prieš užliejant išplautą vynuogin÷s sraig÷s kojos gabaliuką parafinu – reik÷jo pašalinti vandenį (buvo vykdoma dehidratacija) tam, kad audinys nesideformuotų. Vanduo buvo šalinamas did÷jančios koncentracijos spiritu. Tam, kad tiriamoji medžiaga prisigertų parafino, buvo naudojami chloroformo ir spirito tirpalai ir parafinas. Po atšaldymo vandenyje, gauti parafininiai blokeliai pjaustyti – rotaciniu mikrotomu. Mikrotomo peilis buvo nustatytas 15° kampu. Pjaustomo bloko sienel÷s storis siek÷ 5 mikrometrus.
Antrasis etapas – dažymas. Histologinių preparatų pjūvių dažymui buvo pasirinktas hematoksilinas ir eozinas. Nudažytuose preparatuose išryšk÷ja visos ląstelin÷s struktūros ir kai kurie neląsteliniai elementai. Hematoksilinas – dažo ląstelių sieneles ir branduolius m÷lynai. Eozinas – dažo citoplazmą ružavai.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Lietuvoje naudojami vynuoginių sraigių auginimo metodai
Iš literatūros šaltinių matyti, kad yra penki pagrindiniai vynuoginių sraigių auginimo būdai. Įvairiose šalyse pasirenkamas tas auginimo būdas, kuris geriausiai tinka tai šaliai atsižvelgiant į jos klimatines sąlygas, ūkio, kuriame bus auginamos sraig÷s dydį, turimų l÷šų kiekį. Kiekvienas iš penkių sraigių auginimo būdų turi savo privalumus ir trūkumus. Lietuvoje vynuoginių sraigių auginimas n÷ra plačiai paplitęs verslas. 2003 metais įkurta Nacionalin÷ sraigių augintojų asociacija vienijo 150 Lietuvos, 12 Latvijos ir 3 Lenkijos sraigių augintojus. Lietuvos verslininkai dar labai skeptiškai žiūri į šį verslą, nors Europos valstyb÷se šis verslas plečiasi ir duoda neblogą pelną. 2007 metų duomenimis Italijoje buvo 6570, Rumunijoje 650, Ispanijoje 126, Horvatijoje 120 sraigių augintojų. Atlikus Lietuvos sraigių augintojų apklausą (Kazimieras Gudaitis, Vilius Bebrauskas) nustatyta, kad Lietuvos sraigių augintojai sraiges augina natūraliomis sąlygomis (lauko ganyklin÷ sraigių auginimo sistema) ir kombinuotu (šiltnaminiu - ganykliniu) metodu. Tam Lietuvoje skiriama 130 hektarų. Abu šie sraigių auginimo metodai turi savo privalumų ir trūkumų.
Lauko ganyklin÷s sraigių auginimo sistemos gali būti dviejų tipų – aptvaro su natūralia pieva ir aptvaro su kultūriniais augalais. Auginant sraiges aptvare su natūralia pieva, reikia tur÷ti 30 arų žem÷s plotą (dar 30 arų reikia tur÷ti kaip rezervą). Motinin÷ sraigių banda turi būti 175 kg. Iš tokio kiekio motinin÷s sraigių bandos per 3-4 metus bus surinktos 1-2 t sraigių. Šių išaugintų sraigių savikaina bus 2 Lt/kg. Auginant sraiges aptvare su kultūriniais augalais, reikalingas žem÷s plotas yra toks pat – 60 arų. Motinin÷ sraigių banda taip pat 175 kg. Per 3-4 metus iš šios motinin÷s bandos išaugs 2-3 t sraigių, kurių savikaina bus 2,5 Lt/kg. Lauko ganyklin÷s sraigių auginimo sistemos privalumai:
sraiges galima auginti sklypuose, soduose, parkuose; naudojant šį būdą, įgyjama sraigių auginimo patirtis; tai ekologinis sraigių auginimo būdas.
Šios sistemos trūkumai:
Kombinuotas (šiltnamiais - ganyklinis) sraigių auginimas susideda iš dviejų fazių. Pirmame etape sraig÷s veisiamos ir mažyliai auginami (20 savaičių) uždarose patalpose. Antras etapas – antrais gyvenimo metais sraig÷s auginamos ganykliniu metodu. Norint naudoti šį metodą, reikia tur÷ti 30 arų žem÷s plotą, 120 m2 šiltnamį, sraigių motininę bandą – 175 kg. Sraig÷s šiuo metodu auginamos 2 metus duoda 5 t produkcijos, kurių savikaina 3,50 Lt/kg.
Šio metodo privalumai:
Gamtoje iki prekinio dydžio sraig÷s užauga per 3-4 metus, o naudojant šį metodą – per 2 metus;
Jauniklių mirtingumas auginant šiuo metodu yra 30 proc., o gamtoje mirtingumas siekia 70-90 proc.
Šio metodo trūkumai:
Reikia daug papildomo rankų darbo; Didesn÷ ligų rizika;
Reikia pastoviai sekti ir reguliuoti temperatūrą šiltnamyje.
4.2. Vynuogin÷s sraig÷s pado histologin÷ sandara
12 pav. Vynuogin÷s sraig÷s pado tarpinio sluoksnio histologin÷ sandara, padidinta 100 kartų. Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – kraujo kapiliarų sinusų sistema; 2 – lygiosios raumenin÷s ląstel÷s, einančios trimis kryptimis.
13 pav. Vynuogin÷s sraig÷s pado giliojo sluoksnio histologin÷ sandara, padidinta 100 kartų. Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – jungiamojo audinio elementai; 2 – lygiosios raumenin÷s ląstel÷s.
14 pav. Vynuogin÷s sraig÷s pado gilusis sluoksnis, padidinta 400 kartų.
Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – lygiųjų raumeninių ląstelių skersinis pjūvis, 2 – lygiųjų raumeninių ląstelių išilginis pjūvis; 3 – kraujo kapiliarų sinusai; 4 – jungiamojo audinio elementai (kolagenin÷s skaidulos, jungiamojo audinio ląstel÷s).
15 pav. Kiaul÷s skersaruožio raumeninio audinio histologin÷ sandara, padidinta 200 kartų (Bacha et. al., 2000).
Dažyta hematoksilinu – eozinu. 1 – jungiamasis audinys; 2 – kraujo kapiliarai; 3 – raumenin÷s ląstel÷s skersinis pjūvis; 4 – raumenin÷s ląstel÷s išilginis pjūvis; 5 – raumenin÷s ląstel÷s įstrižinis pjūvis; 6 – raumeninių ląstelių branduoliai.
4.3. Vynuoginių sraigių pado ir kiaulienos cheminių savybių palyginimas
Remiantis mokslininkų atliktais sraigių m÷sos ir kiaulienos tyrimais (Žymantien÷ ir kt., 2008), nustatyta sraigių m÷sos ir kiaulienos chemin÷ sud÷tis. Panagrin÷sime tik tuos rodiklius, kurių duomenys skiriasi ryškiausiai.
1 lentel÷. Vynuogin÷s sraig÷s ir kiaul÷s m÷sos chemin÷ sud÷tis (Žymantien÷ ir kt., 2008)
Parametrai Sraig÷s m÷sa Kiauliena
Sausa medžiaga 15,99± 0,77*** 25,65± 0,21 Riebalai (%) % 0,38± 0,11*** 1,68± 0,10 Baltymai (%)% 14,15± 0,76*** 22,80± 0,21 Triptofanas (mg/100g) 162,11± 3,62*** 285,81± 6,55 Hidroksilinas (mg/100g) 190,15± 6,15*** 43,66± 1,41 Triptofano : hidroksilino santykis 0,86± 0,02 6,82± 0,33
*** statistikai reikšmingi skirtumai p< 0,001.
5. IŠVADOS
1. Nustatyta, kad Lietuvoje vynuogin÷s sraig÷s dažniausiai auginamos natūraliomis sąlygomis (lauko ganyklin÷ sraigių auginimo sistema) ir kombinuotu (šiltnaminiu - ganykliniu) metodu. Kiti sraigių auginimo metodai reikalauja didelių investicijų arba daug žmonių rankų darbo.
2. Histologinis tyrimas parod÷, kad maistui turi būti naudojamas vynuoginių sraigių kojos gilusis sluoksnis, pašalinus paviršinį ir tarpinį sluoksnius. Būtent gilųjį sluoksnį sudaro vien raumenin÷s ląstel÷s.
6. PADöKOS
Nuoširdžiai esu d÷kinga magistrinio darbo vadovei doc.dr. Vidai Babrauskienei už naudingus patarimus ruošiant ir rašant magistrinį darbą.
D÷koju vyr. laborantei Dianai Džiugienei už pagalbą atliekant sraigių histologinius preparatus ir asistentei Ingridai Alionienei, pad÷jusiai atlikti histologines vynuoginių sraigių nuotraukas.
7. SANTRAUKA
Erika Zuikevičiūt÷
ANALYSIS OF BURGUNDY SNAIL (HELIX POMATIA) BREEDING
TECHNOLOGY AND ITS SIGNIFICANCE TO NOURISHMENT
Researches were carried out in Lithuanian Veterinary Academy, department of Anatomy and physiology, in 2007-2009. The supervisor of the work – doc.dr. Vida Babrauskien÷.
Summary
Today burgundy snail (Helix pomatia) has become a very important object in export, because as the needs for delicacy burgundy snail (Helix pomatia) meat increased, the demand of these limpets had also increased a lot, that is why there are established farms for snail breeding, which are still successfully working.
The objective of the research was:
1) determine the histological structure of the burgundy snail (Helix pomatia) meat, that are cultured in Lithuania;
2) analyse the nutritional value of burgundy snail (Helix pomatia) meat, comparing to other animal meat.
In the test there were used five grown and big burgundy snails (Helix pomatia), which average weight was 35 g and age 3-4 years. Investigative material has been done in year 2007, according to histological technology and practical histochemical method, colouring was performed with hematoxylin (which colours walls and karyon of the cells) and eosin (which colours cytoplasm). There were made burgundy snail (Helix pomatia) meat photographs, which were zoomed 100 times. Also the burgundy snail (Helix pomatia) meat and pork chemical compositions were analysed and compared: dry material, fat, proteins, tryptophan and hydroxilysin.
Conclusions:
2. Histological research showed that for food only burgundy snail (Helix pomatia) meat’s deep layer should be used, when surface and mediate layers are removed. Namely the deep layer is composed only of muscular cells.
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bartkevičiūt÷ Z., Kulpys J. Magistro darbo ruošimo rekomendacijos. Kaunas, 2005. 24 p. 2. Bacha W.J., Bacha Jr. Linda.M. Color atlas of veterinary histology. 2000. P. 42 .
3. Čeponien÷ V. Vynuogin÷s sraig÷s (Helix pomatia L.) Veisimo ir auginimo pradžiamokslis. Autorinis darbas., Ignalina, 2002. 5-7 p.
4. Čeponien÷ V. Vynuogin÷s sraig÷s (Helix pomatia L.) Veisimo ir auginimo pradžiamokslis. Autorinis darbas., Ignalina, 2002. 9-10 p.
5. Čeponien÷ V. Dirbtinis vynuoginių sraigių auginimas Lietuvoje – perspektyvus verslas. Ūkininko patar÷jas, Kaunas, 2004. 7-8 p.
6. Černiauskas A., Tamašauskait÷ E. Lietuvoje auginamų sraigių biologin÷ vert÷. Studentų mokslin÷ draugija XXXIV mokslin÷s konferencijos santraukos Kaunas, 2005. 122 p.
7. Černiauskas A., Tamašauskait÷ E. Vynuogin÷s sraig÷s. Žurnalas „Ferma“ - gyvulininkyst÷s specialistams ir ūkininkams. Kaunas, 2006/1 (1) 57 p.
8. Černiauskas A., Tamašauskait÷ E. Vynuogin÷s sraig÷s, VET info žurnalas Kaunas, 2005/6 (38) 57-58 p.
9. Daugnora L., Padaiga A. ir kt. Veterinarin÷s anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai. Kaunas: „Candela“ , 1998. 179 p.
10. Janušauskas R. Vynuoginių sraigių auginimas. Vilnius, 2007. 3-32 p.
11. Jukna V. Lietuvos žalųjų galvijų ir jų mišrūnų su m÷sinių veislių buliais m÷sos produkcija bei kokyb÷. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, LVA. 2002. t. 20(42). 75-77 p.
12. Kublickien÷ O. Lyginamosios histologijos pagrindai. Vilnius, 1994. 130-158 p.
13. Kublickien÷ O. Histologin÷ technika ir praktin÷ histochemija. Vilnius. „Mokslas“, 1978. 28-57 p.
14. Mažiulis D., Starodubait÷ M. Zoologija. Vilnius. „Sveida“, 2001. 66-69 p. 15. Padaiga A., Vitkus A. Bendroji histologija. Kaunas, LVA, 2002. 181-208 p. 16. Shelly A., Chase R. Behavior neural biology. 1991, 55, 194-213 p.
17. Tonar Z., Markoš A. Microscopy and morphometry of integument of the foot of pulmonate gastropods Arion rufus and Helix pomatia. Acta Vet. Brno 2004, 73: P. 3-8 .
INTERNETINIAI ŠALTINIAI
19. http://www.arnobrosi.com/snails/pomatia.html. Helix pomatia (Linnaeus 1758). Prieiga per internetą.
20. http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm. First cooperative of snail breeders. Prieiga per internetą.
21. http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm. Vynuoginių sraigių auginimas lauko - voljeriniu būdu natūraliomis sąlygomis. Prieiga per internetą.
22. http://www.sraige.projektas.lt/favorite.htm. Vynuoginių sraigių auginimo technologija – voljere (aptvare) natūralioje pievoje (ganyklinis metodas) praktin÷ patirtis. Prieiga per internetą.
23. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vynuogin%C4%97_sraig%C4%97. Vynuogin÷ sraig÷. Prieiga per internetą.
24. http://www.internal.anatomy.of.snail.com. Vynuogin÷s sraig÷s sandara. Prieiga per internetą. 25. http://image55.webshots.com/455/4/90/1/2544490010029319295mbEpaJ_ph.jpg. Vynuogin÷
sraig÷. Prieiga per internetą
26. http://www.prvazadruga.com/e_puz.htm - 26. Vynuogin÷ sraig÷s poruojasi. Prieiga per internetą.
27. http://www.fotosearch.com/JNB002/30085030. Vynuogin÷ sraig÷ sud÷jo kiaušin÷lius. Prieiga per internetą.
28. http://www.fotosearch.com/JNB002/00104530. Vynuogin÷ sraig÷ su išsiritusiais jaunikliais. Prieiga per internetą.
29. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Vynuoginių sraigių auginimas šiltnamyje. Prieiga per internetą.
30. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Pritvirtinti elektrinio piemens laidai. Prieiga per internetą.
31. http://www.sraig÷.projektas.lt/interest.htm. Vynuogin÷ms sraig÷ms sklypo paruošimas veisimui ir auginimui. Prieiga per internetą.
