ASMENŲ, LANKANČIŲ LAIPIOJIMO TRENIRUOTES, PETIES KOMPLEKSO FUNKCIJOS KAITA, PO SPECIALIZUOTOS PRATIMŲ PROGRAMOS TAIKYMO

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

SYLWIA GRYGIEŃĆ

ASMENŲ, LANKANČIŲ LAIPIOJIMO TRENIRUOTES, PETIES

KOMPLEKSO FUNKCIJOS KAITA, PO SPECIALIZUOTOS

PRATIMŲ PROGRAMOS TAIKYMO

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir Reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Lekt. dr. Vytautas Poškaitis

Darbo konsultantė

Doc. dr. Vilma Mauricienė

TURINYS

1.1. Laipiojimo istorija, rūšys bei klasifikacija ... 9

1.2. Peties komplekso problemos ... 11

1.3. Problemos, su kuriomis susiduria laipiotojai ... 11

1.4. Peties kompleksas ... 13

1.4.1. Kinematika ... 14

1.4.2. Raumenų veikla ... 16

1.4. Peties komplekso problemų sprendimo būdai ... 17

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR JO METODIKA ... 20

2.1. Tyrimo organizavimas ... 20

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 20

2.3. Tyrimo vykdymo schema ... 23

2.4. Tyrimo metodai ... 23

2.4.1. Anketinė apklausa ... 24

2.4.2. Peties komplekso judesių amplitudės matavimas... 24

2.4.3. Mentės šoninio slydimo testas ... 26

2.4.4. Viršutinių galūnių raumenų jėgos matavimas ... 26

2.4.5. Plaštakos griebimo jėgos matavimas ... 28

2.4.6. Dinaminio stabilumo testas viršutinėms galūnėms (ang. Upper Quarter Y- Balance Test) ... 29

2.4.7. Specializuota pratimų programa ... 31

2.4.8. Matematinė statistika ... 31

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32

3.1.1. Moterų pečių komplekso judesių amplitudės kaita ... 32

3.1.2. Vyrų pečių komplekso judesių amplitudės kaita ... 35

3.2. Mentės slydimo kaita ... 38

3.2.1. Moterų mentės slydimo kaita ... 38

3.2.2. Vyrų mentės slydimo kaita ... 40

3.3. Pečių komplekso raumenų jėgos kaita ... 42

3.3.1. Moterų pečių komplekso raumenų jėgos kaita... 42

3.3.2. Vyrų pečių komplekso raumenų jėgos kaita... 46

3.4. Plaštakos griebimo jėgos kaita ... 52

3.4.1. Moterų plaštakos griebimo jėgos kaita ... 52

3.4.2. Vyrų plaštakos griebimo jėgos kaita ... 52

3.5. Viršutinės galūnės dinaminio stabilumo kaita ... 53

3.5.1. Moterų viršutinės galūnės dinaminio stabilumo kaita - Suminis rezultatas (ang. Composite score) ... 53

3.5.2. Vyrų viršutinės galūnės dinaminio stabilumo kaita - Suminis rezultatas (ang. Composite score) ... 54

IŠVADOS ... 56

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57

MOKSLO PRANEŠIMŲ SĄRAŠAS ... 58

SANTRAUKA

Sylwia Grygieńć. Asmenų, lankančių laipiojimo treniruotes, peties komplekso funkcijos kaita, po

specializuotos pratimų programos taikymo. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas - lekt. dr. Vytautas Poškaitis; darbo konsultantė - doc. dr. Vilma Mauricienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2019; 64 p.

Tikslas: įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso funkcijos kaitą, po

specializuotos pratimų programos taikymo. Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso judesių amplitudės kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 2. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes menčių simetrijos kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 3. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso izometrinės raumenų jėgos kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 4. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes plaštakos griebimo jėgos kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 5. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes viršutinės galūnės dinaminio stabilumo kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo. Tyrimo metodika: 1. Anketavimas; 2. Pečių komplekso judesių amplitudės matavimas; 3. Mentės šoninio slydimo testas; 4. Pečių komplekso raumenų jėgos matavimas; 5. Plaštakos griebimo jėgos matavimas; 6. Dinaminio stabilumo testas viršutinėms galūnėms (Y testas). Tiriamieji: dalyvavo 13 (7 moterys ir 6 vyrai) asmenų. Į tyrimą įtraukti asmenys: jauno ir vidutinio amžiaus; užsiimantys boulderingu patalpoje; laipiojantys ne mažiau 3 mėnesius. Moterų vidurinis amžius 30,0 (26,0-41,0; 31,3) metų, vyrų - 40,0 (25,0-50,0; 38,5). Moterų laipiojimo stažas 48,0 (8,0-180,0; 55,1) mėnesiai, vyrų - 24,0 (8,0-120,0; 42,3). Kiekvienas tiriamas prieš ir po specializuotos pratimų programos taikymą, kuri truko 1 mėnesį ir sudaryta iš: pečių komplekso mobilumą, raumenų jėgą/aktyvaciją bei propriocepciją gerinančių pratimų. Kiekviena dalis truko po savaitę, 3 kartų per savaitę dažnumu. Darbo išvados: 1. Įvertinus asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso judesių amplitudės kaitą po specializuotos pratimų programos taikymo nustatyta, kad padidėjo tik moterų abiejų žastų tiesimo amplitudės ir vyrų kairiojo žasto tiesimo amplitudė. 2. Įvertinus asmenų lankančių laipiojimo treniruotes menčių simetrijos kaitą po specializuotos pratimų programos taikymo nustatyta, kad moterų ir vyrų menčių simetrija nepasikeitė. 3. Įvertinus asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso izometrinės raumenų jėgos kaitą po specializuotos pratimų programos taikymo nustatyta, kad padidėjo tik moterų kairį žastą lenkiančių, o sumažėjo kairį žastą pritraukiančių ir rotuojančių į vidų raumenų jėga, vyrų - nepasikeitė. 4. Įvertinus asmenų lankančių laipiojimo treniruotes plaštakos griebimo jėgos kaitą po specializuotos pratimų programos taikymo nustatyta, kad moterų ir vyrų abiejų plaštakų griebimo jėga nepasikeitė. 5. Įvertinus asmenų lankančių laipiojimo treniruotes viršutinės galūnės dinaminio stabilumo kaitą po specializuotos pratimų programos taikymo nustatyta, kad sumažėjo tik vyrų dešinės viršutinės galūnės dinaminis stabilumas, moterų - nepasikeitė.

ABSTRACT

Sylwia Grygieńć. The change of climbers‘ shoulder complex functional performance after

application of a specialized exercise program. Master‘s thesis. Supervisor – lect. dr. Vytautas Poškaitis; consultant - doc. dr. Vilma Mauricienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sports. Kaunas, 2019; 64 p.

Aim: to evaluate the climbers‘ shoulder complex functional performance changes after the

application of a specialized exercise program. Tasks: 1. To evaluate the climbers‘ shoulder complex range of motion after the application of a specialized exercise program; 2. To evaluate the climbers‘ scapular symmetry after the application of a specialized exercise; 3. To evaluate the climbers‘ shoulder complex muscle isometric strength after the application of a specialized exercise program; 4. To evaluate the climbers‘ hand grip strength after the application of a specialized exercise program; 5. To evaluate the climbers‘ shoulder complex dynamic stability after the application of a specialized exercise program. Methodology: 1. Questionnaire; 2. Shoulder complex range of motion testing; 3. Lateral scapular slide testing; 4. Shoulder complex muscle strength testing; 5. Hand grip strength testing; 6. Upper extremity Y balance testing.

Participants: The study included 13 climbers (7 women, 6 men) attending the climbing workouts.

Inclusion criteria: age more than 18 years; climbing indoor, bouldering, climbing experience more than 3 months. Women climbers age was 30.0 (26.0-41.0; 31.3) years, men – 40.0 (25.0-50.0; 38.5). Women had 48.0 (8.0-180.0; 55.1) months of climbing experience, men -24.0 (8.0-120.0; 42.3). Each participant was examined 2 times: before and after the application of a specialized exercise program. Specialized exercises program was applied for one month. It included stretching, strength/activation and proprioception exercises for shoulder complex. Each of them lasts 1 week, exercises performed 3 times per week. Conclusions: 1. After the evaluation of changes in climbers‘ shoulder complex range of motion after the application of a specialized exercise program, it was found that just the range of extension of both shoulders in women and the left shoulder in men increased. 2. After the evaluation of changes in climbers‘scapular symmetry after the application of a specialized exercise program, it was found that the scapular symmetry did not change in women and men. 3. After the evaluation of changes in climbers‘ shoulder complex muscle isometric strength after the application of a specialized exercise program, it was found that just the left shoulder isometric flexion strength increased, adduction and internal rotation strength – decreased in women, and did not change in men. 4. After the evaluation of changes in climbers‘ hand grip strength after the application of a specialized exercise program, it was found that the hand grip strength did not change in women and men. 5. After the evaluation of changes in climbers‘ upper extremities dynamic stability after the application of a specialized exercise program, it was found that both upper extremities did not change in women, but decreased just in men right upper extremity.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui lekt. dr. Vytautui Poškaičiui bei konsultantei doc. dr. Vilmai Mauricienei už pašvęstą laiką, visokeriopą pagalbą, rūpestį, kantrybę ir nuolatinį palaikymą. Tariu didelį ačiū UAB Laipiojimo centro ,,Miegantys drambliai‘‘ komandai už lankstumą, pagalbą ir supratingumą. Dėkoju visiems asmenims, kurie sutiko dalyvauti tyrime, nuoširdžiai norėjo padėti. Ačiū Jums. Paskutinį Ačiū tariu Martynui, kuris padėjo priimti svarbiausius sprendimus ir visada palaikė.

ĮVADAS

Laipiojimas uolomis tai sporto šaka, kurioje laipiotojai naudoja savo plaštakas bei pėdas kaip įsikibimo ir atremties įrankius kompdami į laipiojamą paviršių, uolą. Boulderingas patalpoje, tai laipiojimas, kurio tikslas užlipti iki vidutinio aukščio (apie keturis metrus) be virvės (1). Pastaraisiais metais laipiojimo uolomis sportas sparčiai išpopuliarėjo, dėl laipiojimo salių pagaudėjimo. Žmonės gali susipažinti su šia sporto šaka uždarose patalpose, laipiodami specialiomis dirbtinėmis sienelėmis su kybiais. Dirbtinių sienelių naudojimas suteikia laipiotojams galimybę užsiimti šiuo fizinio aktyvumo būdu ištisus metus, nekeičiant turimo asortimento (t.y.: sportinės aprangos, laipiojimo batelių, apraišų ir t.t.) (2).

Laipiotojų bendruomenė gausėja, o treniruotes reguliariai lanko įvairaus amžiaus asmenys. Atsižvelgiant į mokslinę literatūrą, laipiotojai dažniausiai patiria viršutinių galūnių traumas (3). Peties komplekso ar alkūnės traumos labai dažnos sportininkams, kurie specifinės fizinės veiklos metu kelia rankas virš galvos (ang. Overhead sport). Šios traumos aprašomos kaip raumenų jėgos disbalansas tarp agonistų bei antagonistų raumenų (4). Mokslas apie viršutinę galūnę prasideda būtent nuo peties komplekso, kuris sudarytas iš tokių mechaniškai susijusių jungčių kaip krūtinkaulis, raktikaulis, šonkauliai, mentė bei žastikaulis. Šie sąnariai leidžia atlikti didelės amplitudės viršutinės galūnės judesius, didinant galimybę siekti be manipuliuoti daiktais. Peties komplekso raumenys dirba atitinkamai grupėmis, kad atliktų kokybiškus, koordinuotus judesius per įvairius sąnarius. Kooperatyvi raumenų veikla, pagerina jų kontrolę, įvairiapusiškumą, adaptaciją bei aktyvią judesių amplitudę. Nors vieno už judesį atsakingo raumens silpnumas gali sutrikdyti viso peties komplekso natūralią judesių seką (5). Laipiotojai natūraliai gūžiasi ir kelia pečius tipinių statinių padėčių metu spausdamiesi kuo arčiau sienelės. Susiformavę, nukrypę nuo normos mentės judesiai bei padėtys krūtinės ląstos atžvilgiu susiję su skirtingomis peties komplekso patologijomis, pvz.: tendinitu, ankštumu, rotatorių manžetės plyšimu, sumažėjusiu stabilumu (6). Koreguota peties padėtis geriau nei instinktyviai pasirinkta, skatina labiau subalansuotą, dedesnio mentę stabilizuojančių raumenų skaičiaus aktyvaciją. Vengiant raumenų disbalanso ir perdėto naudojimo sindromo yra rekomenduojamas sąmoningas, aktyvus žasto galvutės pozicijos ,,centravimas‘‘ žastiniame mentės sąnaryje (7). Optimalus mentės pozicionavimas krūtinės ląstos atžvilgiu ir mentės kontrolė peties judesio metu yra svarbūs normaliai peties funkcijai (8).

Šiame tyrime dalyvaujančių asmenų, kurie lanko laipiojimo treniruotes, pagrindinis tikslas yra aktyviai leisti laisvalaikį lipant dirbtinėmis sienomis patalpoje. Tam, kad šis laikas būtų saugus ir tuo pačiu malonus, būtina suteikti tinkamas sąlygas tai pasiekti. Atsižvelgiant į jų esminį tikslą, laipiotojai nukreipiami sveikatingumo keliu - perspėjami apie galimas peties komplekso traumas bei mokomi taisyklingai, nežalojant savęs atlikti būtinus pratimus, ar jų sekas, taip išvengiant traumų, pervargimo ar kitų sveikatos problemų.

Tikslas: įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso funkcijos kaitą,

po specializuotos pratimų programos taikymo.

Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso judesių

amplitudės kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 2. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes menčių simetrijos kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 3. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes peties komplekso izometrinės raumenų jėgos kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 4. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes plaštakos griebimo jėgos kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo; 5. Įvertinti asmenų lankančių laipiojimo treniruotes viršutinės galūnės dinaminio stabilumo kaitą, po specializuotos pratimų programos taikymo.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Laipiojimo istorija, rūšys bei klasifikacija

Prieš beveik keturis dešimtmečius atliktame tyrime nustatyta, kad žmogaus vertikali kūno padėtis tiesiogiai susijusi su laipiojimu (9).Vertikalus laipiojimas yra plačiai pripažintas, kadangi turi svarbų vaidmenį tiek primatų judėjimo, tiek žmogaus judėjimo ant kojų kilmei. Įrodyta, kad laikas, kurį bezdžionės praleidžia laipiojant ant medžių, atsispindi laipiojimo mechanikoje (10).

Laipiojimas uolomis atsirado iš alpinizmo ir pradėjo sparčiai tobulėti devintajame dešimtmetyje. Pradžioje, jo pagrindinis tikslas buvo tik siekti aukščiausios viršūnės, tačiau alpinistai Jošemitų slėnyje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rytų Vokietijoje esančiame Elbandsteine norėjo į tai pažvelgti kitaip ir bandė lipti galimai sunkiausiu keliu be papildomos techninės įrangos. Taip ir gimė ,,laisvo laipiojimo‘‘ (ang. free climbing) idėja. Laipiojimo uolomis populiarumas išplito visame pasaulyje ir sparčiai tobulėjo įtraukiant naujas kategorijas, tokias kaiplipimą ledu (ang. ice climbing), boulderingą, greitą laipiojimą be įrangos arlipimą be apsaugų virš gilaus vandens (ang. deep water soloing).Tuo pat metu, alpinizme trasos vis sudėtingėjo ir tapo labiau ekstremalios. Šiuo metu labai populiarus yra lauko (ang. outdoor) ir patalpų (ang. indoor) laipiojimo varžybos (3). Nuo 2020 metų, laipiojimas turės savo debiutą vasaros Olimpinėse žaidynėse Tokyo mieste. Šiuo įvykiu labai džiaugiasi užsiimantys laipiojimu asmenys ir ne tik, kadangi po daugelio metų laukimo, laipiojimas pripažintas sporto šaka, galinti turėti savo rungtis tokio masto žaidynėse (11).

Laipiojimas uolomis tai fizinio aktyvumo būdas, kurio metu laipiotojai naudojasi plaštakomis bei pėdomis kopdami į uolas ar sienas. Išskiriami trys pagrindiniai laipiojimo stiliai – tradicinis laipiojimas, boulderingas bei sportinis laipiojimas (1pav.).

1 pav. Trys pagrindiniai laipiojimo stiliai: a) tradicinis laipiojimas, b) boulderingas, c) sportinis laipiojimas (12).

Galima juos atskirti pagal naudojamas laipiojimo metu priemones, kurios apsaugo kritimo atveju. Tradicinio laipiojimo atveju, laipiotojai saugos virvės virvės padėtis keičia, priklausomai nuo trasos, uolos, ant kurios nori užlipti. Tuo tarpu boulderistams reikalingas minkštas čiužinys, kad

kritimas nebūtų skausmingas, jie virvių nenaudoja, kadangi lipa ne aukščiau 4 metrų. Norint apsaugoti sporto laipiotoją, naudojamos virvės, kurios turi pastovią prisitvirtinimo vietą ant sienos. Būtina papildyti, kad sportinio laipiojimo bei boulderingo metu, laipiotojai naudoja tiek dirbtinius (sienos su kybiais), tiek natūralius (uolos) laipiojimo paviršius. Laipiojimas galimas tiek patalpoje (angl. indoor), tiek gamtoje (angl. outdoor). Tuo tarpu tradicinis laipiojimas – tai laipiojimas natūraliais, gamtoje esančiais paviršiais (13).

Boulderingas, apibrėžiamas kaip lipimas iki vidutinio aukščio (iki maždaug 4 metrų), be virvės. Ant dirbtinių sienelių yra tvirtinamos skirtingų kybių trasos pagal sunkumą (dažniausiai sužymėtos skirtingomis spalvomis). Su virve galimos panašios variacijos, tik lipti čia galima iki pat lubų (su saugančia virve galima lipti aukštai) (1). Sportinis laipiojimas bei boulderingas reikalauja daug koncentracijos, gali varijuoti ryšium su sportiškumo lygiu, aukštu koordinacijos lygiu, gali būti užsiiminėjama grupėse, sužadina emocijas (pvz.: baimę, pyktį, pasididžiavimą, troškimą ir kt.). Kartu su boulderingo, kaip fizinio aktyvumo kiekvienam, plėtra, būtų logiška šią sporto šaką naudoti kaip terapiją, protinei negaliai gydyti. Tyrimai sako, kad laipiojimo terapija gali turėti teigiamą įtaką asmenims su nerimo sutrikimais, depresija, pažinimo sutrikimais, socialinėmis problemomis (1). Salėje trasų sunkumas matuojamas Prancūziška boulderingo skale ( 2 pav.).

2 pav. Prancūziška boulderingo skalė, galiojanti laipiojimo salėje, kurioje atliktas tyrimas (14).

Kiekvienas laipiotojas žino, kokio sunkumo trasas įveikia, o kurių įveikti dar negali, neturi jėgų, jos jiems per sunkios etc. Trasų klasifikacija dažniausiai unikali tam tikrai šaliai. Šalys, kurios savo vardinės klasifikacijos neturi, ,,skolina‘‘ iš kaimynų, pvz.: Lietuvoje naudojama Prancūzų trasų klasifikacijos skalė, kurioje didėjantis skaičius rodo sunkėjančią trasą. Laipiojimo trasų klasifikacija yra subjektyvi – ne visose laipiojimo salėse tas pats skaičius realiai reiškia tą patį. Dažniausiai trasų sunkumą įvardija keli patyrę laipiotojai, po jos įveikimo, pasitelkus, pvz.: Prancūsų skale, galutinai nusprendžia kokio ji sunkumo. Laipiojime nėra standarto, kuris nusakytų, kad tam tikro ilgio trasa, su tam tikru kybių rinkiniu ir specifiniu jų išdėstymu yra x sunkumo trasa (15).

• labai sunki >6c+ • sunki 6c - 7a

• vidutinio sunkumo 6a+ - 6b+ • lengva 5b - 6a

Šiame darbe bus kalbama apie laipiotojus, kurie užsiimu boulderingu patalpoje (lipa iki 4 metrų laipiojimo salėje).

1.2. Peties komplekso problemos

Dažniausiai pasitaikančios peties komplekso traumos įvairiuose sportose:

1) Ūmi trauminė žastikaulio artimojo galo dislokacija – gali sukelti kaulų, minkštųjų audinių problemų kompleksą, kuris dažnai būna tinkamai neįvertinatas, ko pasekoje grįžimas į buvusią būklę yra sudėtingas (16).

2) Dažniausia jauno amžiaus asmenų, kurie yra fiziškai aktyvūs, bei sportininkų funkcinio peties sąnario judesio apribojimo priežastimi yra minkštųjų audinių vientisumo pažeidimas. Viena jų - dvigalvio žasto raumens ilgosios sausgyslės ir sąnarinės lūpos žiedo pažeidimas, ko pasėkoje laikinai ar ilgesniam laikui sutrikdoma peties komplekso funkcija. Šio struktūros ypač pažeidžiamos stipraus minkštųjų audinių tempimo, spaudimo ar plėšimo metu (17).

3) Tyrimai rodo, kad sumažėjusi peties komplekso judesių amplitudė taip pat gali turėti didelę įtaką galimos traumos atsiradimui. Pas baseball‘o žaidėjus pastebėta sumažėjusi žasto vidinės rotacijos bei horizontalaus žasto pritraukimo judesių amplitudė, lyginant patyrusius ir nepatyrusius anksčiau peties komplekso traumas. jauno amžiaus (18). Priklausomai ar sporto sritis kontaktinė ar bekontaktė, peties kompleksas pažeidžiamas įvairiais būdais ir įvairios jų struktūros. Peties traumos priežasčių labai daug – jais gali būti tiek išoriniai, tiek vidiniai faktoriai. Šiame tyrime bus kalbama išsamiau apie peties komplekso problemas ir jų sprendimo būdus laipiotojų bendruomenėje.

1.3. Problemos, su kuriomis susiduria laipiotojai

Turint pakankamai žinių bei laikantis saugumo taisyklių, laipiojimu galima užsiiminėti labai ilgai, nepatiriant traumų, papildomai siekiant gerų rezultatų. Asmuo, kuris užsiimi laipiojimu, privalo turėti adekvačią kūno masę, raumenų jėgą bei pilnas judesių amplitudes per galūnių sąnarius. Šie aspektai leidžia laipiotojui varijuoti lipant, išnaudojant visus savo prisitaikymo bruožus kada tik reikia (19).

Tyrimai rodo, kad vyresnis amžius, laipiojimo stažas, aukštas laipiojimo lygis, aukštas laipiojimo intensyvumo balas (angl. high climbing intensity score) ir laipiojimas su virve, kai laipiotojas pats save saugo (angl. lead climbing) yra pagrindiniai laipiojimo sporte atsirandančių traumų rizikos faktoriai (20). Rimtos traumos rizika sportinio laipiojimo bei boulderingo metu yra maža. Atliktame tyrime neužfiksuota nei vienos mirties, o rimtos traumos tikimybė siekė vos 1 proc. Mažos traumos tikimybė sportiniame laipiojime ar boulderinge galima, bet rečiau nei tarkime Amerikos futbole ar beisbole. Galima teigti, jog laipiojimo sporte aptinkamos traumos nėra rizikingos gyvybei, tačiau rizikingos žmogaus savijautai ir tolimesniems fizinio aktyvumo rezultatams. Traumos atsiranda del pasikartojančio netaisyklingo judesio, dėl perkrovos tam tikrame sąnaryje (dažniausiai viršutinėse galūnėse) ir neretai tampa lėtinėmis. Boulderinge daugiau traumų įvyksta lauke (lipant ant neaukštų uolų), nei patalpose (ant dirbtinių sienelių). Dažniausios – rankos pirštų, alkūnių bei pečių traumos. Sportiniam laipiojime – traumos analogiškos. Teigiama, jog pusė tiriamųjų laipiotojų patiria skausmą, kuris susijęs su patirta trauma arba funkcijos apribojimą, daugiau nei 10 dienų per mėnesį. Intensyvus skausmas nustatytas beveik 9 proc. tiriamųjų, 22 proc. tiriamųjų teigia, kad skausmas sukelia nuo vidutinio iki intensyvaus kasdienio fizinio aktyvumo trikdžius. Dauguma tiriamųjų traumų pasekoje vidutiniškai keičia savo laipiojimo įpročius. 37 proc. laipiotojų teigia, kad patiriamas skausmas šio fizinio aktyvumo metu turėjo įtakos kitos sporto šakos pasirinkimui (12). Laipiojimas, tai unikalus fizinio aktyvumo būdas, kuriame pagrindinę veiklą atlieka viršutinės galūnės, o judesys vyksta dažniausiai vertikaliai, kas šią sporto šaką itin skiria nuo kitų atliekamų judesių ,,lygumoje’’. Fiziologine prasme, laipiojimas unikalus, kadangi reikalauja ilgalaikio, nereguliaraus izometrinio dilbio raumenų susitraukimo, kad kūnas su pagreičiu galėtų judėti aukštyn (ang. upward propulsion). Sportinė veikla, kurioje kūnas patiria nuolatines apkrovas (privalu išlaikyti jį prie sienos nenukrentant), kas kart atsirandama ekstremaliose padėtyse, o galūnėmis dažnai atliekami pilnos amplitudes ribiniai judesia kelia aukštus reikalavimus minkštiesiems audiniams aplink peties sąnarį. Šios aplinkybės gali sukelti laipiotojų raumenų disbalansą, jų ilgio pokyčius, funkcijos sutrikdymą, yra peties komplekso traumų priežastimi. Nukrypę nuo normos mentės judesiai bei padėtys krūtinės ląstos atžvilgiu susijusios su skirtingomis peties komplekso patologijomis, pvz.: tendinitu, ankštumu, rotatorių manžetės plyšimu, sumažėjusiu stabilumu.

Tinkama mentės funkcija seniai vertinama kaip būtina, kad visas peties kompleksas dirbtų taisyklingai. Mentės padėtis yra vienas svarbiausių komponentų, kurie turėtų būti stebimi tarp laipiotojų. Mentės padėtis turi įtakos peties komplekso judesių amplitudei (6). Tyrimai rodo, jog laipiotojų mentės - žasto ritmo biomechanika nėra normos ribose. Ištirta, kad laipiotojų mentės - žasto ritmo santykis didesnis nei neužsiimančių laipiojimu asmenų. Toks pokytis stebimas dėl pasikeitusių mentės judlaipesių krūtinės ląsta (21). Tyrimai rodo, jog mentės padėtis tiesiogiai susijusi su liemens

raumenų aktyvacija ir atvirkščiai. Liemens raumenys labiausiai aktyvuoti, kai mentės retrakcijoje, o dubuo paverstas atgal (22). Matuojant laipiotojų viršutinės kūno dalies raumenų nuovargį (raumenų skaidulų laidumo greičio pokyčiai – nuovargio indikatorius) pas laipiotojus įrodyta, kad dinaminiai prisitraukimai labiau vargina raumenis, nei kūno išlaikymas prisitraukime (kai rankos sulenktos per alkūnes 90°), kada raumuo dirba izometriniu režimu (23). Laipiotojai pritaiko kūno statines padėtis ant sienos, kai lipa trasą pirmą kartą ir ją ,,skaito‘‘tyrinėdamas, kurio kybio imtis toliau, kai nori pailsėti ir nusausinti delnus magnezija, kad jie neslystų. Esant neigiamai sienai, laipiotojui neužtenka stiebtis aukštyn, kadangi pasikeičia sienos kampas, tuo pačiu kūnas gravitacijos jėgų veikiamas kitaip. Laipiotojas šiuo atveju užkimba už patogiausio kybio ir kybo, ilsisi, ruošiasi siekti kito kybio, laikydamasis tik ištiestomis per alkūnes rankomis, kai pečiai atpalaiduoti ir ištempti. Toks kybojimas išlaikant savo kūną ore nerekomenduojamas, kadangi gali būti potencialios peties komplekso traumos priežastimi. Dažniausios peties komplekso traumos: peties sąnarinės lūpos plyšimai ar ankštumai. Šios traumos yra susijusios su žasto – mentės ir mentės – krūtinės ląstos kinematika ir silpnumu ar nepakankama raumenų funkcija – stabilizacija. Atsižvelgiant į didelį traumų skaičių tarp laipiotojų, galima teigti, kad dažnas laipiojimas padidina riziką atsirasti peties komplekso traumoms. Be to, didelės raumenų grupės, tokios kaip didysis krūtinės ar platusis nugaros raumenys, dažnai aktyvuojami, treniruojami laipiojimo treniruočių metu, ,,pamirštant‘‘ aktyvuoti kitus stabilizuojančius peties kompleksą raumenis - apatinę ir vidurinę trapecinio raumens dalis bei priekinį dantytąjį (7).

Pagrindinės jėgos ir jėgos momento analizės yra būtinos, norint suprasti ryšį tarp sienos pasvirimo bei jėgų sukuriamų laipiotojo lipant. Nuo sienos pasvirimo laibai priklauso kokios laipiotojo kūno dalys, kurie viršutinės galūnės sąnariai bus apkraunami labiau, kurie mažiau. Be to ištirta, kad kai asmuo lipant atpalaiduoja viena galūnę (norint lipti ant kito kybio arba jį griebti plaštaka), svoris perkeliamas kontralateraliai (24).

1.4. Peties kompleksas

Viršutinė galūnė sudaryta iš peties komplekso, alkūnės ir dilbio, riešo bei delno. Mokslas apie viršutinę galūnę prasideda būtent nuo peties komplekso, kuris sudarytas iš tokių mechaniškai susijusių jungčių kaip krūtinkaulis, raktikaulis, šonkauliai, mentė bei žastikaulis. Šie sąnariai leidžia atlikti didelės amplitudės viršutinės galūnės judesius, didinant galimybę siekti bei manipuliuoti daiktais. Peties komplekso raumenys dirba atitinkamai grupėmis, kad atliktų kokybiškus, koordinuotus judesius per įvairius sąnarius. Kooperatyvi raumenų veikla, pagerina jų kontrolę,

įvairiapusiškumą, adaptaciją bei aktyvią judesių amplitudę. Nors vieno už judesį atsakingo raumens silpnumas gali sutrikdyti viso peties komplekso natūralią judesių seką (5).

Peties sąnarys pasižymi dideliu mobilumu ir mažu stabilumu, sąnarinių jungčių ir kaulinių struktūrų atžvilgiu. Peties kompleksas yra priklausomas nuo minkštųjų audinių įdirbio palaikant sąnario kongruentiškumą/vientisumą. Šių raumenų, raiščių ir kapsulės sąveika leidžia koordinuotai judėti žastui ir mentei – tai vadinama mentės žasto ritmu. Atliekant dinaminį rankos judesį, mentės privalo judėti sinchroniškai su žastu, užtikrinant optimalų kogruentiškumą tarp žastikaulio galvos ir mentės sąnarinės duobės. Normaliai/tinkamai peties komplekso funkcijai, mentės padėtis krūtinės ląstos atžvilgiu yra esminė (6).

1.4.1. Kinematika

Peties komplekso judesiai yra kinematinių jungčių sekos, kurios dirba kartu, kad viršutinė galūnė galėtų judėti maksimalia jai prieinama judesių amplitude. Jungtis, kuri yra silpna, skauskinga ar nestabili bet kurioje grandinės vietoje, reikšmingai sumažina viso peties komplekso ir be abėjo visos viršutinės galūnės darbo efektyvumą. Kalbant apie peties kompleksą, reikėtų aptarti kūtinkaulinį raktikaulio (artimiausią/proksimalinę), raktikaulinį peties, mentės – krūtinės ląstos bei žastikaulio – mentės (tolimiausią/distalinę) sąnarines jungtis.

a) Krūtinkaulio - raktikaulio sąnarinė jungtis. Čia atsirandantys judesiai: raktikaulio kėlimas ir nuleidimas, retrakcija ir protrakcija, rotacija aplink savo ašį atgal (3 pav.). Pagrindinis šių judesių tikslas yra pastatyti mentę į optimalią padėtį, ko pasekoje žastikaulio galva taip pat atsirastų tinkamoje padėtyje. Visi žasto judesiai įjungia į darbą krūtinkaulio – raktikaulio sąnarinę jungtį.

b) Raktikaulio - peties sąnarinė jungtis. Čia atsirandantys judesiai nėra išskiriami izoliuotai nuo kitų peties komplekso judėsių, tačiau judesys aiškinamas kartu su mentės judesiais (4 pav.). Judesiai per šį sąnarį užtikrina optimalų mobilumą bei sąnarinių paviršių atitikimą tarp mentės bei krūtinės ląstos ar žastikaulio - mentės sąnarinės duobės jungčių.

4 pav. Mentės petinės ataugos raktikaulio atžvilgiu judesių kryptys (5).

c) Mentės – krūtinės ląstos sąnarinė jungtis. Čia atsirandantys judesiai: kėlimas ir nuleidimas, protrakcija ir retrakcija bei rotacija į viršų ir žemyn (5 pav.). Judesys atsirandantis per šią jungtį yra judesio per krūtinkaulio - raktikaulio bei raktikaulio - peties sąnarines jungtis rezultatas. Judesio sutrikimas bet kurioje iš šių jungčių gali riboti pačios mentės judesius.

5 pav. Mentės krūtinės ląsta judesių kryptys. (A) Kėlimas ir nuleidimas. (B) Protrakcija ir retrakcija. (C) Rotacija į viršų ir žemyn (5).

d) Žastikaulio – mentės sąnarinė jungtis. Čia atsirandantys judesiai: žasto lenkimas ir tiesimas, atitraukimas ir pritraukimas, vidinė ir išorinė rotacijos (6 pav.). Dažnai aprašomas dar vienas judesys – žasto horizontalus pritraukimas ir atitraukimas.

6 pav. Žastikaulio judesiai mentės atžvilgiu (5).

Mentės padėtis ant krūtinės ląstos suteikia pagrindą judėti žastikaulio – mentės (tolimiausiai/distalinai) sąnarinei jungčiai, kuri yra viena mobiliausių peties komplekso grandžių. Sąvoka ,,peties judesys‘‘nurodo jungtinį judesį per žastikaulio – mentės bei mentės ir krūtinės ląstos sąnarines jungtis (5).

Nustatyta, kad peties komplekso kinematika yra skirtinga asmenims, kurie skundžiasi peties skausmu ir kurie tokių simptomų neturi. Asmenims, jaučiantiems skausmą peties srityje nustatyta mažesnė nei kitoje (besimptomėje) grupėje judesių amplitudė per krūtinkaulinį-raktikaulio bei mentės-krūtinės ląstos sąnarines jungtis (25).

1.4.2. Raumenų veikla

Dauguma peties komplekso raumenų proksimaliniai stabilizuoja struktūras arba jas distaliai mobilizuoja. Proksimaliniai stabilizatoriai tai raumenys, kurių prisitvirtinimo pradžia - stuburas,

šonkauliai bei kaukolė, o prisitvirtinimo pabaiga – mentis, raktikaulis (pvz.: trapecinis ar priekinis dantytasis raumenys). Distaliniai mobilizuojantys tai raumenys, kurių prisitvirtinimo pradžia – mentis, raktikaulis, o prisitvirtinimo pabaiga – žastikaulis ar dilbio kaulai (pvz.: deltinis ar dvigalvis žasto raumenys). Optimaliai peties komplekso funkcijai pasiekti būtina koordinuota šių raumenų grupių veikla.

Raumenys, kurie turi įtakos mentės judesiams krūtinės ląstos atžvilgiu ir atlieka mentės: a) Kėlimą: viršutinė trapecinio r. dalis, keliamasis mentės r., didysis bei mažasis rombiniai r.; b) Nuleidimą: apatinė trapecinio r. dalis, platusis nugaros r., mažasis krūtinės r., poraktinis r.; c) Protrakciją: priekinis dantytasis r.;

d) Retrakciją: vidurinė trapecinio r. dalis, didysis bei mažasis rombiniai r. apatinė trapecinio r.; e) Rotaciją aukštyn: priekinis dantytasis r., viršutinė bei apatinė trapecinio r. dalys;

f) Rotaciją žemyn: didysis bei mažasis rombiniai r., mažasis krūtinės r.; Raumenys, kurie padeda atlikti tokius žasto judesius:

a) Žasto lenkimas: priekinė deltinio raumens dalis, snapinis žasto bei dvigalvis žasto r..

b) Žasto tiesimas: galinė deltinio raumens dalis, platusis nugaros, didysis apvalusis, ilgoji trigalvio žasto raumens galva, didysis krūtinės raumuo.

c) Žasto pritraukimas: galinė deltinio raumens dalis, platusis nugaros, didysis apvalusis, ilgoji trigalvio žasto raumens galva, didysis krūtinės raumuo.

d) Žasto atitraukimas: priekinė bei vidurinė deltinio raumens dalys, antdyglinis.

e) Žasto vidinė rotacija: pomentinis, didysis krūtinės, platusis nugaros, didysis apvalusis bei priekinė deltinio raumens dalis;

f) Žasto išorinė rotacija: podyglinis, mažasis apvalusis bei galinė deltinio raumens dalis (5).

1.4. Peties komplekso problemų sprendimo būdai

Pacientams, kuriems nustatytos žastikaulio – mentės patologijos ar nestabilumas, mentės stabilizacija yra sutrikusi. Šioje asmenų grupėje stebimas priekinio dantytojo, apatinės bei vidurinės trapecio raumens dalies silpnumas bei viršutinės trapecinio raumens dalies per didelė aktyvacija (26). Mentes supančių raumenų aktyvacija yra esminis peties komplekso reabilitacijos protokolo kompotentas. Terapiniu požiūriu, terapinis laipiojimas (toks, kada laipiotoją prižiūri sveikatos priežiūros specialistas, pvz.: kineziterapeutas) padeda laipiotojui sukontroliuoti atliekamus judesius, padėti laipiotojui tinkamai aktyvuoti pasirinktus raumenis, taip adekvačiai lavinant raumenų jėgą,

sąnarių mobilumą bei viso kūno koordinaciją (27). Įrodyta, kad esant peties komplekso problemoms, terapinis laipiojimas asmeniui gali būti įdomesnis už reabilitaciją ne laipiojimo salėje. Terapinio laipiojimo metu norimus aktyvuoti peties komplekso raumenis įjungti į darbą nėra labai sunku. Skirtingų raumenų aktyvacija priklauso nuo rankos padėties ant sienos, kažkurios rankos atpalaidavimo, atitraukimo nuo sienos (28), bei sienos pasvirimo (29) Straipsnių, apie teigiamą peties komplekso reabilitaciją ant laipiojimo sienos, skaičius ribotas (30).

Laipiojimo metu dažniau naudojami raumenys atliekantys prisitraukimą – tokie kaip dilbio lenkėjai ir žasto tiesėjai yra naudojami keičiant kūno padėtis ant sienos iš vertikalios į horizontalią bei atvirkščiai. Mažiau akivaizdūs raumenys atliekantys ,,atsispaudimą‘‘ ant sienos, tokie kaip žasto vidiniai rotatoriai, atitraukėjai ar alkūnės tiesėjai taip pat turi būti įjungiami į darbą. Laipiotojai dažniausiai treniruoja tuos raumenys, kurie jiems atrodo ,,naudojami‘‘ (pvz.: tie, kurie padeda prisitraukti), neatsižvelgdami į tai, kad raumuo turi savo sinergistą, agonistą ar antagonistą, kurie taip pat turi darniai, su tokiu pat režimu dirbti. ,,Atsispaudimo‘‘ judesys naudojamas atlikti specifinį judesį, kada asmuo tiesia dibį ir žastą, kad atsispausti nuo kybio ir kelti savo kūno siekiant kito kybio viršuje. Nustatyta, kad į treniruotės metu įjungiant į darbą žasto išorinę rotaciją bei horizontalų atitraukimą atliekančius raumenis galima išvengti raumenų dibalanso bei galimos traumos (14).

Pagrindiniai peties kompleksui stabilizaciją suteikiantys raumenys: viršutinė bei vidurinė trapecinio raumens dalys bei priekinis dantytasis raumuo. Atsiradusi peties komplekso stabilizatorių disfunkcija laipiotojams gali pasireikšti aukščiau minėtų raumenų suletėjusia įsijungimo į darbą seka bei kylančiosios trapecinio raumens dalies didesne aktyvacija (22). Vidurinė bei apatinė priekinio dantytojo ramens dalis yra labai reikalinga laipiotojams, kadangi jų funkcija mentės rotacija aukštyn (ang. upward rotation), pavertimas atgal (ang. posterior tilt) bei išorinė rotacija. Viršutinė trapecinio raumens dalis padeda stabilizuoti, bei neleidžia žastikaulio galvai laisvai judėti į viršų, kai ranka keliama žasto išorinės rotacijos metu (33).

Rotatorių manžetės raumenys, tokie kaip pomentinis, antdyglinis, podyglinis bei mažasis apvalusis yra ypač darbingi rankos kėlimo virš galvos metu (šis judesys vienas pagrindinių, norint siekti kybį). Jų pagrindinė funkcija - sąnario dinaminio stabilumo reguliavimas bei artrokinematikos kontroliavimas. Laisvumas tarp žastikaulio galvos bei mentės sąnarinės duobės sukuria viršutinei galūnei sąlygas atlikti didelės amplitudės judesius, taip didinant ir siekimo judesį. Šis sąnarys pasižymi mobilumu, stabilumo sąskaita. Didelė dalis raumenų, kurie supa šį sąnarį yra dinamomiais jo stabilizatoriais, o rotatorių manžetė puikiai atlieka šią funkciją. Ši raumenų grupė kompensuoja naturalų laisvumą sąnaryje bei polinkį nestabilumui. Raumenys persipindami bei besijungdami su sąnario kapsule sukuria be galo tvirtą struktūrą, kurią aktyvavus, sąnarys tampa apsaugotas (5). Žasto vidinės ar išorinės rotacijos metu, rotatorių manžetė padeda stabilizuoti sąnarį atitraukimo metu –

spaudžia galvą į mentės sąnarinę duobę (6). Dinaminis stabilumas reikalauja adekvačiai savo funkciją atliekančių nervų-raumenų bei griaučių- raumenų sistemų. Šios dvi sistemos yra funkciškai integruotos per proprioceptinius jutiminius receptorius, kurie yra gaubiančiuose žastikaulio – mentės sąnarį jungamuosiuose audiniuose. Propriocepcijos lavinimas per fizinius pratimus yra pripažintas reabilitacijos elementas asmenims, turintiems peties nestabilumą.

Optimalus mentės pozicionavimas ant krūtinės bei mentės kontrolė peties komplekso judesio metu gali būti svarbūs normaliai peties komplekso funkcijai (31).

Tyrimai rodo, kad asmenims turintiems peties ankštumo sindromą, teigiamai veikia pratimų programa be papildomų kineziterapeuto intervencijų, tokių kaip manualinė terapija. Manualinė terapija tokiems asmenims papildomai nepagerino peties komplekso kinematikos (32).Turint omeny traumų prevenciją ar norą sugrįžti į sportą po ištiktos traumos, labai svarbu tinkamai įvertinti peties komplekso funkciją, traumos tikimybę. Minimos – tinkama vidinės žasto rotacijos amplitudė, rotatorių manžetės raumenų jėga bei tinkami mentės judesiai krūtinės ląsta bei viso petieskompleksoatžvilgiu (33).

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR JO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-SR(M)-111) (1 priedas). Tyrimas atliktas Kauno UAB Laipiojimo centre ,,Miegantys drambliai‘‘. Tyrimas truko nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų rugsėjo mėnesio.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Pirmame tyrimo etape (pirminis ištyrimas) dalyvavo 25 (14 moterys ir 11 vyrų) laipiojimu sienelėmis patalpoje užsiimantys asmenys. Tyrimą sėkmingai užbaigė (t.y. dalyvavo pirmame ištyrime, vykdė programą bei dalyvavo antrame ištyrime) 13 (7 moterys ir 6 vyrai) asmenų. Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo eiga, tyrimo priemonėmis, poveikio priemonėmis. Visi sutikusieji dalyvauti tyrime dalyviai pasirašė sutikimo formą.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Amžius – jauno ir vidutinio amžiaus asmenys (pagal PSO); 2. Laipiojimu patalpoje, boulderingu užsiimantys asmenys; 3. Asmenys. laipiojantys ne mažiau nei 3 mėnesius.

Tiriamųjų charakteristika pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika.

L

ytis

Amžius (metais) Laipiojimo stažas (mėn.)

M 30,0 (26,0-41,0; 31,3) 48,0 (8,0-180,0; 55,1)

V 40,0 (25,0-50,0; 38,5) 24,0 (8,0-120,0; 42,3)

5 moterys ir 2 vyrai jaučia viršutinės kūno dalies skausmą darbo metu. Moterys minėjo atsirandantį nugaros, tarpumenčio, kaklo, pečių, riešų, rankos pirštų skausmą, o vyrai kaklo bei pečių skausmą. 6 moterys ir 4 vyrai teigia, kad jų darbas kelia pavojų jų sveikatai, gali turėti įtakos jų laikysenai, blogai savijautai.

Tiriamųjų laipiojimo ypatumai pateikiami 7 pav.

7 pav. Tiriamųjų laipiojimo tikslas

3 moterys ir 1 vyras teigia, kad jaučia viršutinės kūno dalies skausmą laipiojant. 2 moterys ir 4 vyrai yra patyrę laipiojimo traumas. Moterys minėjo atsirandantį krūtinės ląstos, tarpumenčio, alkūnės, peties skausmą. Vyrai minėjo atsirandantį kaklo, tarpumenčio, rankų pirštų skausmą.

Dažnos bendros laipiojimo traumos, kurias paminėjo tiriamieji: rankos pirštų patempimas ar sausgyslės plyšimas, riešų, alkūnių, pečių sausgyslių patempimai, jų uždegimai čiurnos sausgyslių patempimai. Paklausti, kaip susidorojo su trauma, tiriamijei paminėjo: praėjo savaime, taikė tikslingus pratimus, kurie stiprintų silpnąją vietą, traumuotą vietą veikė didindami jos mobilumą, keli jų kreipėsi pagalbos pas kineziterapeutą.

7 5 4 2 6 5 5 1 0 2 4 6 8 Dalyvių skaičius Aktyvus laisvalaikis Kūno stiprinimas Dalyvavimas varžybose Vyrai Moterys

Tiriamųjų laipiojimo sunkumo lygis pateikiamas 8 pav.

8 pav. Tiriamųjų laipiojimo sunkumo lygis (trasos), pagal Prancūzišką boulderingo skalę.

Tiriamieji užsiima laipiojimo 2-3 kartus per savaitę. Visi jie lanko laipiojimo treniruotes treniruotes du kartus per savaitę ir kai kurie jų papildomai ateina lipti laisvu sau laiku.

7 7 7 4 1 6 6 6 5 2 2 0 2 4 6 8 Dalyvių skaičius Labai lengva Lengva Vidutinio sunkumo Sunki Labai sunki Vyrai Moterys

2.3. Tyrimo vykdymo schema

9 pav. Tyrimo vykdymo schema (JA- judesių amplitudė; RJ- raumenų jėga)

2.4. Tyrimo metodai

Asmenų ištyrimui pasirinkti šie tyrimo metodai:

1. Anketinis duomenų apie tiriamąjį surinkimas; 2. Peties komplekso judesių amplitudės matavimas; 3. Mentės šoninio slydimo testas;

4. Peties komplekso raumenų jėgos matavimas; 5. Plaštakos raumenų griebimo jėgos matavimas; 6. Dinaminio stabilumo testas viršutinėms galūnėms; 7. Matematinė statistika.

2.4.1. Anketinė apklausa

Tiriamųjų buvo prašoma pateikti jų sociodemografinius duomenis: lytį, amžių, profesiją, darbo stažą šioje profesijoje, valandų per dieną, kurių metu stovi ir sėdi, kiekį, skausmus viršutinėje kūno dalyje darbo metu, bei Jų supratimu darbo pavojingumą sveikatai. Kitoje dalyje buvo klausiama apie laipiojimą – koks jų tikslas laipiojant, kiek metų laipioja, kaip dažnai ir ar turi su laipiojimu susijusių traumų bei kokio sunkumo trasas lipa. Anketa buvo pildoma vieną kartą, prieš atliekant tyrimą.

2.4.2. Peties komplekso judesių amplitudės matavimas

Peties komplekso judesių amplitudės buvo matuojamos goniometru (10 pav.). Judesiai matuojami tiriamajam gulint ant nugaros ar pilvo ant kušetės. Atliekami žasto lenkimas, tiesimas, atitraukimas, išorinė bei vidinė rotacijos dešine bei kaire rankomis. Judesių metu stebimos galimos kompensacijos – apatinės nugaros dalies tiesimas ar pečių kėlimas.

10 pav. Goniometras judesių amplitudėms matuoti (laipsniais) (34).

Šio tyrimo metu buvo matuojamos peties komplekso (žasto) judesių amplitudės, atliekant judesius dešine bei kaire rankomis:

 Žasto lenkimas - sukimosi ašis – mentės petinė atauga. Pradinė padėtis: tiriamajam gulint ant nugaros, kai žastas pritrauktas, nejudanti goniometro dalis dedama išilgai liemens vidurio linijos, o judanti – lygiagrečiai su žastikaulio vidurio linija. Tiriamasis lenkia žastą (ranka ištiesta per alkūnę). Tyrėjas prašo fiksuoti apatinę nugaros dalį, kai atliekamas judesys. Goniometru fiksuojama galinė judesio amplitudė, be papildomų kompensacijų.

 Žasto tiesimas - sukimosi ašis – mentės petinė atauga. Pradinė padėtis: tiriamajam gulint ant pilvo, kai žastas pritrauktas, nejudanti goniometro dalis dedama išilgai liemens vidurio linijos, o judanti – lygiagrečiai su žastikaulio vidurio linija. Tiriamasis tiesia žastą (ranka ištiesta per alkūnę). Tyrėjas fiksuoja petį. Goniometru fiksuojama galinė judesio amplitudė, be papildomų kompensacijų.

 Žasto atitraukimas - sukimosi ašis – mentės petinė atauga. Pradinė padėtis: tiriamajam gulint ant nugaros, kai žastas pritrauktas, nejudanti goniometro dalis dedama išilgai liemens vidurio linijos, o judanti – lygiagrečiai su žastikaulio vidurio linija. Tiriamasis atitraukia žastą (ranka ištiesta per alkūnę). Tyrėjas prašo fiksuoti apatinę nugaros dalį, kai atliekamas žasto atitraukimo judesys – žastas pakeltas nuo kušetės. Goniometru fiksuojama galinė judesio amplitudė, be papildomų kompensacijų.

 Žasto išorinė rotacija – sukimosi ašis – išilgai žastikaulio ašies. Pradinė padėtis: tiriamajam gulint ant nugaros, kai žastas atitrauktas 90° ir dilbis sulenktas 90° taip, kad alkūnė nesiremtų į kušetę, nejudanti goniometro dalis – statmenai į grindis, judanti – lygiagrečiai su dilbiu. Tyrėjas prašo fiksuoti apatinę nugaros dalį, kai atliekama žasto rotacija į išorę. Goniometru fiksuojama galinė judesio amplitudė, be papildomų kompensacijų.

 Žasto vidinė rotacija - sukimosi ašis – išilgai žastikaulio ašies. Pradinė padėtis: tiriamajam gulint ant nugaros, kai žastas atitrauktas 90° ir dilbis sulenktas 90° taip, kad alkūnė nesiremtų į kušetę, nejudanti goniometro dalis – statmenai į grindis, judanti – lygiagrečiai su dilbiu. Tyrėjas prašo fiksuoti apatinę nugaros dalį, kai atliekama žasto rotacija į vidų. Goniometru fiksuojama galinė judesio amplitudė, be papildomų kompensacijų. (35).

Pagal Neumann matuojamos tokios maksimalios judesių amplitudės per žastikaulio – mentės sąnarinę jungtį (pateikti laipsniai nurodo ne tik žastikaulio – mentės judesius, bet ir mentės judesius krūtinės ląsta):

- Žasto lenkimas: 180° (120° tik žasto judesys bei 60° dėl mentės rotacijos pirmyn); - Žasto tiesimas: 65°;

- Žasto atitraukimas: 180° (120° tik žasto judesys bei 60° dėl mentės rotacijos pirmyn); - Žasto išorinė rotacija: iki 90°;

2.4.3. Mentės šoninio slydimo testas

Kibler suprojektavo Mentės šoninio slydimo testą (ang. Lateral scapular slide test – LSST) su tikslu įvertinti menčių asimetriją skirtingomis apkrovomis. Jis naudojamas nustatyti mentės padėtis, kai žastas atitrauktas 0°, 45° bei 90° frontalioje plokštumoje.

Mentės padėties įvertinimas yra grįstas atstumo,tarp vienos ir kitos mentės apatinio kampo beikrūtinės slankstelio keterinės ataugos (horizontali linija su mentės apatiniu kampu), skirtumu (11 pav.).

11 pav. Mentės šoninio slydimo testo atlikimas trijose padėtyse: a) žastai neatitraukti; b) žastai atitraukti 45°; c) žastai atitraukti 90° (31).

Šis atstumas matuojamas centimetrine juostele. Mentės šoninio slydimo testas teigiamas, kai menčių apatinių kampų atstumų nuo stuburo skirtumas 1,5 cm ar daugiau bet kurioje iš 3 mentės padėčių (36).

2.4.4. Viršutinių galūnių raumenų jėgos matavimas

Viršutinių galūnių raumenų jėga buvo matuojama Lafayette dinamometru 01165 (12 pav.). "Lafayette Manual Muscle Tester" (MMT) yra ergonomiškas rankinis prietaisas, naudojamas objektyviai kiekybiškai įvertinant izometrinę raumenų jėgą. Tyrimas atliekamas su tyrėju, kuris priešinasi tiriamojo jėgai ir laiko dinamometrą taip, kad tiriamasis jo nenustumtų. Šis dinamometras registruoja maksimalią pasiekiamą tiriamojo jėgą kelių sekundžių laiko tarpe (37).

12 pav. Lafayette dinamometras 01165 izometrinei raumenų jėgai matuoti (kilogramais)(38).

Šio tyrimo metu buvo testuojama sekančius judesius atliekančių raumenų grupių raumenų izometrinė jėga (13 pav.):

 Žasto lenkimas – pradinė padėtis: gulint ant nugaros, tiriamasis lenkia žastą 90°, dilbis pronuotas. Tyrėjas fiksuoja petį, deda dinamometrą prie žasto distalinės dalies, prašo tiriamąjį lenkti žastą iš visų jėgų;

 Žasto tiesimas - pradinė padėtis: gulint ant nugaros, tiriamasis lenkia žastą 90° bei lenkia dilbį 90° ar mažiau (dibis virš galvos), dilbis pronuotas. Tyrėjas deda dinamometrą prie žasto distalinės dalies, prašo tiriamąjį tiesti žastą iš visų jėgų (spausti žastą link kušetės);

 Žasto atitraukimas - pradinė padėtis: ant nugaros, tiriamasis atitraukia žastą 45°. Tyrėjas deda dinamometrą prie žasto distalinės dalies, prašo tiriamąjį atitraukti žastą iš visų jėgų;

 Žasto pritraukimas - pradinė padėtis: gulint ant pilvo, tiriamasis rotuoja žastą į vidų už nugaros. Tyrėjas deda dinamometrą žasto vidurine dalimi, prašo tiriamąjį pritraukti žastą iš visų jėgų;

 Žasto išorinė rotacija - pradinė padėtis: gulint ant nugaros, tiriamasis atitraukia žastą 45° ir sulenkia dilbį 90°. Tyrėjas fiksuoja alkūnę, deda dinamometrą prie dilbio distalinės dalies, prašo tiriamąjį rotuoti žastą į išorę iš visų jėgų;

 Žasto vidinė rotacija - pradinė padėtis: ant nugaros, tiriamasis atitraukia žastą 45° ir sulenkia dilbį 90°. Tyrėjas fiksuoja alkūnę, deda dinamometrą prie dilbio distalinės dalies, prašo tiriamąjį rotuoti žastą į vidų iš visų jėgų (39).

13 pav. Peties komplekso izometrinės raumenų jėgos matavimas: a) žasto lenkimas; b) žasto tiesimas; c) žasto atitraukimas; d) žasto pritraukimas; e) žasto išorinė rotacija; f) žasto vidinė

rotacija (40).

Matavimas atliekamas nurodyta eilės tvarka. Turint omenyje raumenų nuovargio foną, raumenys nebuvo testuojami atliekant visus judesius viena, po to kita ranka, o išskaidant judesius vienai ir kitai rankai tolygiai (po vieną tą patį judesį).

2.4.5. Plaštakos griebimo jėgos matavimas

Plaštakos griebimo jėgos nustatymui naudotas JAMAR plaštakos dinamometras. Jis sukurtas ir naudojamas jau 35 metai. Atliekama standartinė procedūra, pagal JAMAR hidraulinio plaštakos dinamometro naudojimo instrukciją. Tiriamųjų buvo prašoma atsistoti, pritraukti žastą, atpalaiduoti pečius ir nežymiai pasilenkti, ranką per alkūnę sulenkti 90 laipsnių kampu, dilbį ir riešą išlaikyti neutralioje padėtyje. Suspausti dinamometro rankenėlę kaip įmanoma stipriau. Atliekama po 3 bandymus dešine ir kaire rankomis. Fiksuojamas ir dokumentuojamas bandymų vidurkis. Stebima ar nėra kompensacijos (peties kėlimo, alkūnės lenkimo laipsnių kitimo) (14 pav.).

14 pav. Dinamometras plaštakos griebimo jėgai matuoti (41).

JAMAR dinamometras nustato plaštakos griebimo jėgą svarais ir kilogramais - 200 svarų ir 90 kilogramų yra maksimalios reikšmės. Šiame tyrime, plaštakos jėga buvo matuojama kilogramais (42). Plaštakos griebimo jėgo normos pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė. Moterų ir vyrų plaštakos griebimo jėgos normos (43).

Lytis Amžius Dešinė plaštaka Kairė plaštaka

Moterys 30-39 31 (6,4) 29 (6,0)

Vyrai 40-49 47 (9,5) 45 (9,3)

Duomenys lentelėje pateikti kaip vidurkis ir standartinis nuokrypis.

2.4.6. Dinaminio stabilumo testas viršutinėms galūnėms (ang. Upper Quarter Y-

Balance Test)

Viršutinių galūnių Y testas skirtas įvertinti viršutinės galūnės funkciją. Vertinimas atliekamas, kai tiriamasis išlaiko/stabilizuoja savo kūno svorį, remdamasis į grindis testuojamąja viršutine galūne, kai kita atlieka maksimalų siekimą trimis kryptimis (44).

Prieš tiriamąjam atliekant judesius, tiksliai nurodomos testo atlikimo instrukcijos, pasitelkiant FMS (ang. Functional Movement System) nurodymasi (45).

Pradinė padėtis: asmuo basas, pėdas bei delnus pastato pečių plotyje, atraminis delnas (testuojamas) ant kaladėlės pažymėtos raudona juosta (nykštys pritrauktas, neperžengia šios juostos), o kitas delnas ant kaladėlės kuri bus stumiama.

Atlikimas: asmuo stumia kaladėles 3 kryptimis vienu bandymu tokia eile – 1) į šalį (ang. Medial Reach); 2) įstrižai žemyn (ang. Inferior Lateral Reach); 3) įstrižai aukštyn (ang. Superior Lateral Reach) kuo toliau, vengdamas klaidų (aprašytos žemiau).

Po kiekvienos kaladėlės stūmimo asmuo grįžta į pradinę padėtį, tačiau nesiremia judesį atliekančia ranka, kol nenustums kaladėlių 3 kryptimis (15 pav).

15 pav. Viršutinių galūnių dynaminio stabilumo Y testo atlikimas: a) pradinė padėtis;b) siekimas į šalį; c) siekimas įstrižai žemyn; d) siekimas įstrižai aukštyn (46).

Atlikimo kriterijai: 1) viso testo metu išlaikomas 3 taškų kontaktas su pagrindu; 2) asmuo nenaudoja inercijos atliekant judesį; 3) asmuo nenaudoja stumiamos kaladėlės višutinės dalies, kad atsiremti /stabilizuoti kūną (ištisai stumia tik kaladėlės šoną); 4) stumiant kaladėlę asmuo nepaliečia grindų; 5) po 3 kaladėlių nustūmimo, asmuo grįžta į pradinę padėtį.

Jei asmuo padaro klaidą, pailsi ir kartoją testą. Testas pilnai atliekamas po 3 kartus viena, po to kita ranka. Po kiekvieno pakartojimo asmuo gali pailsėti. Tyrėjas privalo paklausti apie atsirandantį skausmą testo metu. Fiksuojamas geriausias siekimas visomis kryptimis.

Norint apskaičiuoti suminį rezultatą, kuriame apskaičiuojamas siekimo visomis trimis kryptimis santykis, atsižvelgiant į rankų ilgius ir paverčiant procentais (16 pav.), prieš testo atlikimą atliekamas viršutinių galūnių ilgio matavimas. Tiriamojo rankų ilgis buvo matuojamas jam stovint. Tiriamųjų rankų ilgiai buvo matuojami atitraukus rankas per peties sąnarį 90 laipsnių kampu, ištiestomis alkūnėmis, o riešus ir rankas laikant neutralioje padėtyje. Matavimai buvo atliekami centimetrine juostele, nuo septintojo kaklinio (C7) slankstelio iki didžiojo piršto.

Suminis rezultatas =(siekimas į šalį + įstrižai į aukštyn + įstrižai žemyn)

(3x galūnės ilgis) x 100

16 pav. Formulė, kuria buvo apskaičiuotas suminis Y pusiausvyros testo (procentai) (47).

Kuo suminis rezultatas artimesnis 100 proc., tuo dinaminis stabilumas yra vertinamas kaip geresnis (48).

2.4.7. Specializuota pratimų programa

Specializuota pratimų programa skirta peties komplekso funkcijai gerinti: užtikrinti tinkamą peties komplekso mobilumą, supančių peties kompleksą raumenų aktyvaciją, jėgą bei peties komplekso judesių kontrolę, stabilizaciją, popriocepciją.

Kiekvienas asmuo buvo tiriamas 2 kartus: prieš ir po specializuotos pratimų programos taikymo, kuri truko 1 mėnesį. Programą sudarė 3 smulkesnės: pečių komplekso mobilumą, raumenų jėgą/aktyvaciją bei propriocepciją gerinantys pratimai. Kiekviena jų truko po savaitę, pratimai atliekami 3 kartus per savaitę po nuo 30 iki 45 minučių vienai treniruotei.

Programa buvo sudaroma remiantis literatūroje esančia informacija apie silpnąsias laipiojančių asmenų kūno sritis, apie tam tikrų fizinių ypatybių lavinimo naudą, konkrečių raumenų grupių ar atskirų raumenų aktyvinima/slopinimą siekiant geresnių rezultatų tokioje fizinio aktyvumo šakoje kaip laipiojimas. Specializuotos pratimų programos principų schema pateikiama 2 priede.

2.4.8. Matematinė statistika

Statistiniai duomenys buvo analizuojami naudojantis IBM SPSS Statistics, version 22 (SPSS Inc.) bei Microsoft Excel 2013 programas. Duomenys pateikiami mediana, minimalia, maksimalia reikšmė bei vidurkiu (me (min - max); x). Statistinis reikšmingumas pasiekiamas, kai p<0,05. Tendencija nustatoma, kai p<0,15. Vilkoksono kriterijus naudojamas dviems priklausomoms imtims palyginti.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Pečių komplekso judesių amplitudės kaita

3.1.1. Moterų pečių komplekso judesių amplitudės kaita

Moterų (n=7), lankančių laipiojimo treniruotes kairiojo žasto lenkimo amplitudė prieš programą buvo 160,0 (150,0-180,0; 160,7) laipsnių, o po programos taikymo 160,0 (145,0-165,0; 157,1) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto lenkimo amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,813; p=0,416).

Moterų (n=7), lankančių laipiojimo treniruotes dešiniojo žasto lenkimo amplitudė prieš programą buvo 155,0 (145,0-165,0; 154,3) laipsnių, o po programos taikymo 155,0 (145,0-165,0; 156,4)laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto lenkimo amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,542; p=0,588) (17 pav.).

17 pav. Moterų žasto lenkimo amplitudės kaitos rezultatai.

Moterų, lankančių laipiojimo treniruotes, kairiojo žasto tiesimo amplitudė prieš programą buvo 45,0 (30,0-60,0; 45,0) laipsniai, o po programos taikymo 60,0 (45,0-65,0; 57,1) laipsniai. Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto tiesimo amplitudė statistiškai reikšmingai pasikeitė (Z= -2,207; p=0,027). 6 iš 7 tiriamųjų žasto judesių amplitudė padidėjo, o 1 - nepasikeitė.

Moterų , lankančių laipiojimo treniruotes dešiniojo žasto tiesimo amplitudė prieš programą buvo 45,0 (30,0-50,0; 42,9) laipsniai, o po programos taikymo 55,0 (50,0-65,0; 55,71) laipsniai.

Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto tiesimo amplitudė statistiškai reikšmingai pasikeitė (Z= -2,375; p=0,018). Visoms moterims judesių amplitudė padidėjo (18 pav).

18 pav. Moterų žasto tiesimo amplitudės kaitos rezultatai, *p<0,05.

Moterų, lankančių laipiojimo treniruotes, kairiojo žasto išorinės rotacijos amplitudė prieš programą buvo 90,0 (60,0-90,0; 83,6) laipsnių, o po programos taikymo 90,0 (80,0-90,0; 87,1)laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto išorinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -1,069; p=0,285).

Moterų, lankančių laipiojimo treniruotes dešiniojo žasto išorinės rotacijos amplitudė prieš programą buvo 90,0 (60,0-90,0; 84,3) laipsnių, o po programos taikymo 90,0 (80,0-95,0; 87,14)laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto išorinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,736; p=0,461) (19 pav.).

19 pav.. Moterų žasto išorinės rotacijos amplitudės kaitos rezultatai.

Moterų, lankančių laipiojimo treniruotes, kairiojo žasto vidinės rotacijos amplitudė prieš programą buvo 55,0 (40,0-60,0; 52,9) laipsniai, o po programos taikymo 50,0 (40,0-80,0; 55,0)laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto vidinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,425; p=0,671).

Moterų, lankančių laipiojimo treniruotes, dešiniojo žasto vidinės rotacijos amplitudė prieš programą buvo 55,0 (40,0-60,0; 52,9) laipsniai, o po programos taikymo 50,0 (40,0-75,0; 51,4) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto vidinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,106; p=0,915) (20 pav).

Moterų, lankančių laipiojimo treniruotes, abiejų žastų atitraukimo amplitudės prieš programą buvo 180 laipsnių, o po programos taikymo 180 laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą, abiejų žastų atitraukimo amplitudės statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=0; p=1).

3.1.2. Vyrų pečių komplekso judesių amplitudės kaita

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes kairiojo žasto lenkimo amplitudė prieš programą buvo 155,0 (135,0-170,0; 152,5) laipsnių, o po programos taikymo 155,0 (150,0-170,0; 157,5) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto lenkimo amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -1,084; p=0,279).

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes dešiniojo žasto lenkimo amplitudė prieš programą buvo 152,5 (150,0-160,0; 154,2) laipsnių, o po programos taikymo 162,5 (150,0-170,0; 160,8) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto lenkimo amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -1,857; p=0,063), tačiau stebima dešiniojo žasto lenkimo judesių amplitudės didėjimo tendencija (21 pav.).

21 pav. Vyrų žasto lenkimo amplitudės kaitos rezultatai.

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes kairiojo žasto tiesimo amplitudė prieš programą buvo 45,0 (30,0-40,0; 36,7) laipsnių, o po programos taikymo 47,5 (30,0-55,0; 45,8) laipsnių.

Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto tiesimo amplitudė statistiškai reikšmingai pasikeitė (Z= -2,032; p=0,042). 5 iš 6 vyrų judesių amplitudė padidėjo, 1 – nepasikeitė.

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes dešiniojo žasto tiesimo amplitudė prieš programą buvo 30,0 (30,0-40,0; 32,5) laipsnių, o po programos taikymo 42,5 (25,0-50,0; 40,8) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto tiesimo amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -1,761; p=0,78) (22 pav.).

22 pav. Vyrų žasto tiesimo amplitudės kaitos rezultatai, *p<0,05.

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes kairiojo žasto išorinė rotacija amplitudė prieš programą buvo 75,0 (65,0-100,0; 75,5) laipsnių, o po programos taikymo 75,0 (60,0-105,0; 79,2)laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto išorinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,365; p=0,715).

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes dešiniojo žasto išorinė rotacija amplitudė prieš programą buvo 80,0 (60,0-100,0; 81,7) laipsnių, o po programos taikymo 77,5 (70,0-11,0; 83,3) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto išorinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,649; p=0,516) (23 pav.).

23 pav. Vyrų žasto išorinės rotacijos amplitudės kaitos rezultatai.

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes kairiojo žasto vidinė rotacija amplitudė prieš programą buvo 62,5 (50,0-70,0; 61,7) laipsnių, o po programos taikymo 55,0 (40,0-75,0; 55,8) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą kairiojo žasto vidinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,813; p=0,416).

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes dešiniojo žasto vidinė rotacijaamplitudė prieš programą buvo 52,5 (50,0-70,0; 55,8) laipsnių, o po programos taikymo 50,0 (40,0-65,0; 51,7) laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą dešiniojo žasto vidinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,378; p=0,705) (24 pav.).

Vyrų (n=6), lankančių laipiojimo treniruotes abiejų žastų atitraukimo amplitudės prieš programą buvo 180 laipsnių, o po programos taikymo 180 laipsnių. Pritaikius specializuotą pratimų programą, abiejų žastų atitraukimo amlitudės statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=0; p=1).

Moterų dešinės bei kairės viršutinės galūnės žasto lenkimo, vidinės rotacijos judesių amplitudės rodikliai mažesni už normą (prieš bei po specializuotos programos taikymo). Žasto išorinės rotacijos bei atitraukimo judesių amplitudės rodikliai normoje. Po programos taikymo statistiškai reikšmingai padidėjo kairiojo bei dešiniojo žasto tiesimo amplitudė (pasiekė normą).

Vyrų dešinės bei kairės viršutinės galūnės žasto lenkimo, tiesimo, išorinės bei vidinės rotacijos judesių amplitudės rodikliai mažesni už normą (prieš bei po specializuotos programos taikymo). Žasto atitraukimo judesių amplitudės rodikliai normoje. Po programos taikymo statistiškai reikšmingai padidėjo tik kairiojo žasto tiesimo amplitudė (normos nepasiekė).

Du tyrėjai nustatė tinkamiausią pečių komplekso judesių amplitudes matavimo priemonę – juo gali būti tiek goniometras, tiek skaitmeninis inklinometras, kadangi abu yra patikimi (49).

3.2. Mentės slydimo kaita

3.2.1. Moterų mentės slydimo kaita

Pirmojoje padėtyje, kada rankos laisvai nuleistos, atstumas tarp kairės mentės apatinio

kampo bei stuburo skersinės ataugos prieš programą buvo 8,0 (8,0-9,0; 8,4) cm, o po programos taikymo 8,0 (7,5-10,0; 8,4) cm. Šis atstumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,322; p=0,748).

Pirmojoje padėtyje, kada rankos laisvai nuleistos, atstumas tarp dešinės mentės apatinio kampo bei stuburo skersinės ataugos prieš programą buvo 9,0 (7,0-9,0; 8,4) cm, o po programos taikymo 8,5 (7,0-9,0; 8,4) cm. Šis atstumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,137; p=0,891).

Antrojoje padėtyje, kada rankos uždėtos ant liemens, atstumas tarp kairės mentės apatinio kampo bei stuburo skersinės ataugos prieš programą buvo 9,0 (7,0-9,0; 8,6) cm, o po programos taikymo 8,0 (7,0-9,0; 8,1) cm. Šis atstumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -1,219; p=0,223).

Antrojoje padėtyje, kada rankos uždėtos ant liemens, atstumas tarp dešinės mentės apatinio kampo bei stuburo skersinės ataugos prieš programą buvo 9,0 (8,0-9,5; 8,6) cm, o po programos taikymo 8,0 (7,0-9,0; 8,3) cm. Šis atstumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė, tačiau stebima kaitos tendencija (Z= -1,543; p=0,123) – 6 iš 7 moterų šioje padėtyje atstumas sumažėjo, 1 – padidėjo.

Trečiojoje padėtyje, kada rankos atitrauktos 90° ir nykščiai nukreipti žemyn, atstumas tarp kairės mentės apatinio kampo bei stuburo skersinės ataugos prieš programą buvo 8,5 (6,0-9,0; 7,7) cm, o po programos taikymo 7,5 (4,0-10,0; 7,2) cm. Šis atstumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,851; p=0,395).

Trečiojoje padėtyje, kada rankos atitrauktos 90° ir nykščiai nukreipti žemyn, atstumas tarp dešinės mentės apatinio kampo bei stuburo skersinės ataugos prieš programą buvo 8,0 (8,0-9,0; 8,2) cm, o po programos taikymo 8,0 (7,0-10,0; 8,1) cm. Šis atstumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z=0,0; p=1,0).

Moterų menčių atstumo nuo stuburo skirtumo kaita trijose padėtyse stebima 25 pav.

25 pav. Moterų mentės šoninio slydimo skirtumo tarp pusių kaitos rezultatai, centimetrais.

Skirtumas tarp kairės bei dešinės moterų menčių pirmoje padėtyje prieš programą buvo 0,5 (0,0-1,0; 0,5) cm, o po programos taikymo 1,0 (0,0-1,0; 0,7) cm. Skirtumas statistiškai reikšmingai nepadidėjo (Z= -1,089; p=0,276).

Skirtumas tarp kairės bei dešinės moterų menčių antroje padėtyje prieš programą buvo 0,5 (0,0-1,5; 0,6) cm, o po programos taikymo 0,5 (0,0-1,5; 0,6)cm. Skirtumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= -0,108; p=0,914).

Skirtumas tarp kairės bei dešinės moterų menčių trečioje padėtyje prieš programą buvo 1,0 (0,0-2,0; 0,9) cm, o po programos taikymo 1,0 (0,0-3,0; 0,9)cm. Skirtumas statistiškai reikšmingai nepasikeitė (Z= 0,0; p=1,0).