PARENGIAMŲJŲ BOKSO PRATIMŲ TAIKYMO KINEZITERAPIJOJE POVEIKIS ASMENŲ, SERGANČIŲ PARKINSONO LIGA, PUSIAUSVYRAI IR RANKŲ PSICHOMOTORINEI REAKCIJAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

UGNĖ BRUSOKAITĖ

PARENGIAMŲJŲ BOKSO PRATIMŲ TAIKYMO

KINEZITERAPIJOJE POVEIKIS ASMENŲ, SERGANČIŲ

PARKINSONO LIGA, PUSIAUSVYRAI IR RANKŲ

PSICHOMOTORINEI REAKCIJAI

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir Reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Eglė Lendraitienė

Darbo konsultantas Doc. dr. Vidas Bružas

TURINYS

1.1. Parkinsono ligos epidemiologija ir etiologija ... 9

1.2. Asmenų, sergačių Parkinsono liga klinikiniai simptomai ... 10

1.2.1. Pusiausvyros sutrikimai asmenims, sergantiems Parkinsono liga ... 11

1.2.2. Reakcijos sutrikimai asmenims, sergantiems Parkinsono liga ... 13

1.3. Kineziterapijos vaidmuo asmenų, sergančių Parkinsono liga, reabilitacijoje ... 14

1.3.1. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, funkcinės būklės vertinimo metodai kineziterapijoje ... 15

1.3.2. Kineziterapija esant pusiausvyros sutrikimams ... 16

1.3.3. Kineziterapija esant reakcijos sutrikimams ... 17

1.4. Parengiamieji bokso pratimai kineziterapijoje ... 19

1.4.1. Parengiamieji bokso pratimai esant pusiausvyros ir reakcijos sutrikimams ... 20

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 23

2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 23

2.2. Tyrimo metodai ... 24

2.2.1. Pusiausvyros vertinimas ... 25

2.2.2. Rankų psichomotorinės reakcijos vertinimas ... 27

2.3. Tyrimo organizavimas ir eiga ... 27

2.3.1. Parengiamieji bokso pratimai kineziterapijoje ... 28

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 30

3. TYRIMO REZULTATAI ... 31

3.1. Pusiausvyros vertinimo rezultatų kaita ... 31

3.2. Rankų psichomotorinės reakcijos laiko rezultatų kaita ... 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 56 PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined.

SANTRAUKA

Ugnė Brusokaitė. Parengiamųjų bokso pratimų taikymo kineziterapijoje poveikis asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai ir rankų psichomotorinei reakcijai. Darbo vadovė – Doc. dr. Eglė Lendraitienė. Darbo konsultantas – Doc. dr. Vidas Bružas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2017; 60p.

Darbo tikslas. Nustatyti parengiamųjų bokso pratimų taikymo kineziterapijoje poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai ir rankų psichomotorinei reakcijai.

Darbo uždaviniai. 1) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus. 2) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, liemens stabilumą prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus. 3) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, liemens stabilumo ribas prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus. 4) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, griuvimo riziką prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus. 5) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, rankų psichomotorinę reakciją prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus.

Tyrimo metodika ir tiriamieji. Sergantieji Parkinsono liga suskirstyti į dvi grupes – tiriamąją (n=11) ir kontrolinę grupę (n=11). Tiriamosios grupės asmenys 4 mėn. 2k./sav. dalyvavo parengiamųjų bokso pratimų kineziterapijos treniruotėse. Kontrolinei grupei netaikyta jokia intervencija. Pusiausvyrai įvertinti pasirinkiti – Fulertono pusiausvyros testas, liemens stabilumo, liemens stabilumo ribų ir griuvimo rizikos testai. Rankų psichomotorinei reakcijai įvertinti pasirinktas – reakcionometras.

Darbo išvados. 1) - 2) Po parengiamųjų bokso pratimų kineziterapijoje pagerėjo tiriamosios grupės asmenų pusiausvyra bei liemens stabilumas. Kontrolinės grupės rezultatai nepakito. Rastas skirtumas lyginant rezultatus tarp grupių. 3a) Po parengiamųjų bokso pratimų kineziterapijoje tiriamosios grupės liemens stabilumo ribų testo atlikimo laikas sutrumpėjo. Kontrolinės grupės asmenų testo atlikimo laikas pailgėjo. Rastas skirtumas lyginant rezultatus tarp grupių. 3b) Tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės judėjimo kontolės rezultatai nepakito. Skirtumas neaptiktas lyginant rezultatus tarp grupių. 4) Po parengiamųjų bokso pratimų kineziterapijoje sumažėjo tiriamosios grupės asmenų griuvimo rizika. Kontrolinės grupės rezultatai nepakito. Rastas skirtumas lyginant rezultatus tarp grupių. 5) Po parengiamųjų bokso pratimų kineziterapijoje rankų psichomotorinės reakcijos laikas sutrumpėjo. Kontrolinės grupės rezultatai nepakito. Skirtumas neaptiktas lyginant rezultatus tarp grupių.

ABSTRACT

Ugnė Brusokaitė. The influence of preparatory boxing exercises in physical therapy on the balance and hands reaction ability in patients with Parkinson's disease. Master‘s thesis. Supervisor - ph. D. Eglė Lendraitienė. Consultant – ph. D. Vidas Bružas. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2017; 60p.

The aim. The goal in this study was to determine the influence of preparatory boxing exercises in physical therapy on the balance and hands psychomotor ability in patients with Parkinson's disease.

The tasks. 1) To evaluate and compare intervention group and control group patients' with Parkinson's disease balance before and after preparatory boxing excersise in physical therapy. 2) To evaluate and compare intervention group and control group patients' with Parkinson's disease postural stability before and after preparatory boxing exercises in physical therapy. 3) To evaluate and compare the limits of stability in the intervention group and control group patients' with Parkinson's disease before and after preparatory boxing exercises in physical therapy. 4) To evaluate and compare the risk of falling in the intervention group and control group patients' with Parkinson's disease before and after preparatory boxing exercises in physical therapy. 5)To evaluate and compare hands psychomotor reaction in the intervention group and control group patients' with Parkinson's disease before and after preparatory boxing exercises in physical therapy.

Material and methods. The patients with Parkinson's disease were divided into two groups: the intervention group (n = 11) and the control group (n = 11). Intervention group had preparatory boxing exercise twice every week, for four months. No intervention was applied for control group. Balance was assessed by: Fullerton Balance Test, postural stability, limits of stability and fall risk tests. Reaction-meter was used to assess the psychomotor hand reaction.

Conclusions. 1)–2) After the preparatory boxing exercises, the balance and postural stability was improved of the intervention group. The results of the control group did not change. The difference was found when comparing results between groups. 3a) After the preparatory boxing exercises, the limits of stability time have shortened of the intervention group. The test duration of control group has increased. The difference was found when comparing results between groups. 3b) The results of both group were not affected by the movement control. The difference was not detected when comparing results between groups. 4) After the preparatory boxing exercises, the risk of falling was decreased in the intervention group. The results of the control group did not change. The difference was found when comparing results between groups. 5) After the preparatory boxing exercises, the time of the psychomotor reaction of hands has shortened in the intervention group. The results of the control group did not change. The difference is not detected when comparing results between groups.

SANTRUMPOS

PL – Parkinsono liga;

FPT – Fulertono pusiausvyros testas; TPBT – Trumpas protinės būklės testas.

PADĖKA

Dėkoju savo darbo vadovei doc. dr. Eglei Lendraitienei už visokeriopą pagalbą ruošiant magistrantūros studijų baigiamąjį darbą. Noriu padėkoti doc. dr. Vidui Bružui už nuoširdžią pagalbą, naudingus patarimus ruošiant parengiamųjų bokso pratimų programą. Taip pat KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos vadovui Aurelijui Domeikai už suteiktą galimybę naudoti objektyvius vertinimo metodus savo baigiamąjame darbe.

Bei didžiulę padėką reiškiu Kauno miesto Parkinsono draugijoms nariams už bendradarbiavimą, pozityvumą ir didelį norą dalyvauti mano magistrantūros studijų baigiamojo darbo tyrime.

ĮVADAS

Parkinsono liga – antra labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos (1; 6). Visame pasaulyje asmenų, sergančių Parkinsono liga yra daugiau nei 7-10 milijonų (2; 12). Kiekvienais metais sergamumas šia liga vis didėja. Manoma, kad ši tendencija didės ir iki 2030 m. sergančiųjų skaičius padidės dvigubai (3).

Parkinsono liga sukelia neurodegeneracinius nervų sistemos procesus, kurie neigiamai veikia visas organizmo sistemas bei sukelia motorinius ir nemotorinius simptomus (4; 5).Šiai ligai būdinga laipsniška dopaminerginių neuronų degeneracija juodosios medžiagos kompaktinėje dalyje, tai lemia dopamino sumažėjimą dryžuotajame kūne, dėl to ir pasireiškia šios ligos simptomai (1; 4). Mokslininkai pastebėjo, kad simptomai nepasireiškia, kol neprarandama daugiau nei 50–60 % juodosios medžiagos neuronų ir apie 80–85 % dopamino (1).

Pripažinta, kad šios ligos gydymui yra labai svarbus nemedikamentinis gydymas. Šiuo metu atlikta nemažai tyrimų apie teigiamą kineziterapijos naudą tiek fizinei, tiek emocinei būklei, asmenims, sergantiems Parkinsono liga (6). Nuolatinis dalyvavimas fizinėje veikloje yra būtinas norint pasiekti teigiamų gydymo rezultatų, tačiau dažnas sergantysis sumažina savo fizinį aktyvumą dėl sumažėjusio mobilumo, baimės nukristi ar mažų lūkesčių pagerinti savo būklę (7). Praėjusių kelių dešimtmečių tyrimai atskleidė ir kylantį susidomėjimą, ir siekiamumą integruoti papildomus, netradicinius bei alternatyvius pratimus į kineziterapiją, išlaikant jų neįprastą metodiką (8). Įdomūs ir kryptingi užsiėmimai didina susidomėjimą ir skatina ilgalaikį fizinį aktyvumą bei dalyvavimą ilgalaikėse veiklose (9). Sisteminės literatūros analizės būdu nustatyta, kad šiuo metu vis didesnio populiarumo sulaukia ir parengiamųjų bokso pratimų treniruotės (8).

Naujausiais tyrimais nustatyta, kad parengiamieji bokso pratimai yra veiksmingas metodas pacientams, sergantiems Parkinsono liga ir gali padėti sumažinti tiek motorinius, tiek nemotorinius Parkinsono ligos simptomus bei pagerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę (8; 9). Todėl šiame darbe atlikta parengiamųjų bokso pratimų taikymo kineziterapijoje asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai ir rankų psichomototrinei reakcijai tyrimo duomenų rodiklių analizė gali būti svarbi siekiant įtraukti ir integruoti šį metodą į kineziterapijos praktiką.

Darbo tikslas. Nustatyti parengiamųjų bokso pratimų taikymo kineziterapijoje poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai ir rankų psichomotorinei reakcijai.

Darbo uždaviniai:

1) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus. 2) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga,

liemens stabilumą prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus. 3) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga,

liemens stabilumo ribas prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus.

4) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, griuvimo riziką prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus. 5) Įvertinti ir palyginti tiriamosios ir kontrolinės grupės asmenų, sergančių Parkinsono liga, rankų

psichomotorinę reakciją prieš ir po kineziterapijos, atliekamos pagal parengiamuosius bokso pratimus.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Parkinsono ligos epidemiologija ir etiologija

Parkinsono liga (PL) – labiausiai paplitusi liga susijusi su judėjimo sutrikimas ir yra antra pagal dažnumą degeneracinė centrinės nervų sistemos liga (10). Pirmasis detalus PL aprašymas pateiktas beveik prieš du šimtmečius. Ši liga pavadinta gydytojo Džeimso Parkinsono garbei, kuris pirmasis 1817 metais aprašė detalius šios ligos simptomus pateikdamas tiek motorinius, tiek nemotorinius požymius, savo publikacijoje ,,Esė apie drebantį paralyžių“ (1; 4; 5; 11).

Mokslininkai, analizavę susirgimų PL dažnį pagal geografinę padėtį, nustatė, nors šia liga sergama visose etninėse grupėse, didesnis sergamumas pastebimas išsivysčiusiose šalyse, kuriuose yra daugiau ilgaamžiių. Pripažinta, kad PL paplitimas yra didesnis Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, lyginant su Afrikos, Azijos ir arabų šalimis (1). Taip pat nustatyta, kad vyrai serga dažniau nei moterys, tačiau Lietuvoje pagal Lietuvos higienos instituto duomenis moterys šia liga serga dažniau nei vyrai (1; 11).

Vyksta nuolatinė diskusija dėl šios ligos paplitimo priežasčių. PL priežastys iki šiol nėra aiškios, nes net 90 proc. (1). PL atvejų yra pavieniai, atsitiktiniai, atsirandantys tam tikrais atvejais, kitaip vadinami sporadiniai atvejai (1; 4; 5).

Svarbiausias šios ligos rizikos veiksnys yra amžius ir senėjimo procesas. Amžius padidina riziką susirgti PL (1; 4; 10; 12). Senėjimo procesas su PL turi daug bendrumų, senstant didėja dopaminerginių neuronų pažeidžiamumas, kaip ir sergant PL. Taip pat blogėja ląstelių normalūs fiziologiniai ir biocheminiai procesai (1; 4; 12). Dažniausiai liga prasideda šeštame gyvenimo dešimtmetyje, sergamumas PL svyruoja nuo 1 iki 2 proc, o vyresniame nei 85 metų amžiuje Parkinsono ligos paplitimas siekia 4 - 5 proc. (12). Taip pat gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos PL atsiradimui. Gyvenimas kaime, ūkyje naudojami pesticidai ir herbicidai, vartojamas šaltinio vanduo bei darbas su įvairiais cheminiais elementais, kaip sunkieji metalai, gyvsidabris, manganas, anglies monoksidas (4; 11). Nerūkantys asmenys turi didesnę tikimybę susirgti Parkinsono liga (5; 10).

Tikėtina, kad galvos traumos gali sukelti didesnę riziką susirgti PL, nes galvos traumos gali sukelti uždegimą, oksidacinį stresą, sutrikdyti galvos smegenų kraujotaką, mitochondrijų funkciją, glutamato ekscitotoksiškumą, dėl to gali atsirasti chroniška ir laipsniška neuronų degeneracija. Iš 379 sergančiųjų, 230 asmenų buvo įvykę stiprios galvos traumos (13). Pripažinta, kad dažnai pasikartojančios galvos traumos sporto metu, tokių kaip boksas, futbolas, ledo ritulys,

regbis gali prisidėti prie PL atsiradimo (14).Neseniai atlikti tyrimai taip pat parodė, kad yra didesnė

tikimybė susirgti PL, ištikus insultui (11).

Daugelį metų PL atsiradimo priežastimi buvo laikomi aplinkos veiksniai, tačiau genetiniai tyrimai atskleidė, kad PL gali būti paveldima. Apie 10-15 proc. sergančiųjų nurodo bent vieną giminaitį, kuris serga šia liga (5; 10). Tris, keturis kartus didesnė tikimybė susirgti šia liga, jei šeimoje bent vienas giminaitis jau serga (5).

Apibendrinant svarbu pažymėti, kad PL priežastys nėra išaiškintos iki šiol. Kadangi kiekvienais metais asmenų, sergančių PL vis daugėja visame pasaulyje, neabejotinai būklė, kurią sukelia ši liga tampa labai svarbi ir aktuali šių dienų visuomenės sveikatos problema.

1.2. Asmenų, sergačių Parkinsono liga klinikiniai simptomai

Simptomų progresavimas ir pobūdis gali pasireikšti ne visiems pacientams tokiu pat principu ir net tam pačiam asmeniui skirtingu paros metu. Per pastaruosius 10-20 metų vis daugiau tyrinėtojų nustatė, kad nemotoriniai simptomai yra neatskiriami nuo PL (15). Nemotoriniai simptomai gali atsirasti kur kas anksčiau nei motoriniai simptomai. Todėl juos nustačius laiku galima anksčiau įtarti prasidėsiančią ligą (16).

Vienas dažniausiai pasireiškiančių nemotorinių simptomų yra - miego sutrikimai. Apie 60– 90 proc. sergančiųjų PL skundžiasi miego kokybės pablogėjimu (17). Būdingas nemiega, mieguistumas dienos metu, nakturija, rankų bei kojų skausmai taip pat būdingas raumenų tonuso

praradimas miego metu, todėl miegant yra būdingi tam tikra elgesena, kaip – neramus kojų sindromas bei dramatiški veiksmai, kaip keikimasis, rėkimas, griebimas, kumščiavimas (11; 17).

Sergantiesiems PL pasireiškia autonominės disfunkcijos, kaip disfagija ar užspringimas, padidėjęs prakaitavimas, ortostatinė hipotenzija, seksualinė disfunkcija, išmatų nelaikymas ar vidurių užkietėjimas, šlapinimosi sistemos sutrikimai – staigus noras šlapintis, nakturija, kartais gali pasireikšti burnos sausumas (10; 18). Dažnai pasitaiko sensoriniai simptomai, pavyzdžiui, uoslės sutrikimas, akitazija, parestezija, skausmas, burnos skausmas ir lytinių organų skausmas (18).

Pastebimi kognityviniai sutrikimai, sergantiesiems gali tapti sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus, spręsti problemas, sunku atsiminti, trūkumas idėjų ir bendro suvokimo, apie 24 – 50 proc. sergančiųjų išsivysto demencija. Demencija sukelia daugiausiai problemų: stiprų gyvenimo kokybės pablogėjimą tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems bei padidina mirtingumą. Neuropsichiatriniai sutrikimai pasireiškia vėlesnėse PL stadijose ir turi įtakos gyvenimo kokybei (10; 11; 18). Depresija yra labiausiai paplitęs psichikos sutrikimas. Šis simptomas pasireiškia 70

proc. asmenų, sergančių Parkinsono liga. Dažnai kartu su depresija pasireiškia ir nerimo jausmas, sergantieji tampa apatiški savo veiklai bei tikslams (18).

Tačiau literatūroje nurodoma, kad svarbiausi yra motoriniai arba judėjimo sutrikimo simptomai (5; 10; 18; 19). Tremoras - ritmiški, tačiau nevalingi galūnių, galvos arba viso kūno judesiai. Ramybės tremoras nors ir išnyksta atliekant judesį, tačiau sustojus jis vėl atsinaujina, būdingas 75―90 proc. pacientų (19). Rigidiškumas - raumenų sustingimas, kuris būdingas 90 proc. pacientų. Yra jaučiamas tam tikras pasipriešinimas pasyviems judesiams dėl padidėjusių tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų tonuso. Rigidiškumas, kuris pasireiškia kaklo ir liemens srityje yra sutrikusios laikysenos priežastis. Parkinsono ligai būdinga fleksinė pozicija, kai galva, liemuo yra palinkusi į priekį, rankos sulenktos ir prispaustos prie šonų, o kojos sulenktos per klubų ir kelių sąnarius (18). Bradikinezija – būdingas 80―90 proc. ligos atvejų (18). Tai judesių sulėtėjimas ir pailgėjęs reakcijos laikas. Taip pat dėl šio simptomo sergančiųjų veidas tampa mažiau išraiškingas ir emocingas. Kalba tampa monotoniška ir nekontrastinga - rami, tyli ir su dažnais įkvėpimais, prarandama kalbos artikuliacija. Sergantiesiems pasireiškia rašysenos sutrikimas, prarandamas rašymo greitis ir sklandumas, o raidės tampa labai smulkios (20).

Apibendrinant galima teigti, kad PL sukelia sergančiąjam tiek fizinius, tiek emocinius sutrikimus. Jie gali turėti neigiamų pasekmių sergančiųjų funkcinei būklei bei psichosocialiniam funkcionavimui ir gali pabloginti jų gyvenimo kokybę.

1.2.1. Pusiausvyros sutrikimai asmenims, sergantiems Parkinsono liga

Liemens nestabilumas ir griuvimo rizikos padidėjimas. ,,Žmogaus gebėjimas išlaikyti stabilią statinę kūno padėtį arba išlaikyti reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius atskiromis kūno dalimis bei judant įvairiu greičiu visam kūnui yra vadinamas pusiausvyra‘‘ (21). Liemens nestabilumas yra vienas pagrindinių PL simptomų, paprastai pasireiškiantis po kitų klinikinių požymių atsiradimo. Simptomai išryškėja, asmenį sergantį PL stumtelėjus, bei pačiam pacientui einant ar užkliuvus. Posturalinis nestabilumas pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose, tačiau per 5 metus nuo ligos pradžios išryškėja 37 proc. sergančiųjų (22).

Nustatyta, kad PL ligos atveju kūno svorio centras yra neišlaikomas reikiamoje padėtyje (21). Sergantiesiems PL iškyla sunkumų išlaikant pusiausvyrą tiek statinių, tiek dinaminių užduočių metu (21). Taip pat dažna problema iškyla sergantiesiems PL išlaikant pusiausvyrą sukimosi metu. Atlikti tyrimai atskleidė, kad pusiausvyros išlaikymo problemas gali lemti sumažėjęs judėjimo greitis, didesnė posūkio trukmė, daugiau atliekamų žingsnių, siauresnis atramos plotas bei nesugebėjimo išlaikyti tarpgalūninės koordinacijos – kojos juda atskirai sukimosi metu (23).

Šis simptomas yra dažniausia griuvimo priežastis, sergant PL liga. Žmonėms, sergantiems PD, griuvimų rizika yra dažnas ir pasikartojantis reiškinys. Statistika rodo, kad kiekvienais metais 45-68 proc. sergančiųjų patiria kritimus, o iš jų dviem trečdaliams jie pasikartoja nebe pirmą kartą. Šie rodikliai yra dvigubai didesni, palyginus su sveikais vyresnio amžiaus žmonėmis (24). Naujausi tyrimai rodo, kad nors liemens nestabilumas yra simptomas, kuris pasireiškia vėlesnėse PL stadijose, tačiau krtimų istorijos užfiksuojamos dar ligos pradžioje. Kritimų pasekmės yra labai didelės, niokojančios ir palitusios. Jo gali sukelti sunkias traumas - kaip riešo ar šlaunikaulio lūžis, veiklos apribojimus bei kasdieninių užduočių atlikimo sumažėjimą, dėl baimės nugriūti taip pat yra prarandamas nepriklausomumas nuo kitų žmonių, o tai sumažina sergančiųjų gyvenimo kokybę (25).

Siekiant sugrąžinti kūnui pusiausvyrą yra naudojamos trys pagrindinės judėjimo strategijos: čiurnos, klubo ir žingsnio. Kai atramos paviršius tvirtas, o svyravimai nedideli, pusiausvyrai išlaikyti yra naudojama - čiurnos strategija. Situacijoms, kai nepakanka čiurnos strategijos, siekiant išlaikyti pusiausvyrą - esant stipresniems ir greitesniems trikdžiams, siauram atramos plotui naudojama klubo strategija. Veikiant žingsnio strategijai, pernešant kūno svorio centrą yra prisitaikoma prie atramos paviršiaus, priešingai negu kitų strategijų atveju. Senyvo amžiaus žmogus, kuriam kyla pavojus nukristi, paprastai linkęs naudoti žingsnio arba klubo judėjimo strategiją, siekiant išlaikyti liemens stabilumą. Tačiau baimė dėl kritimo taip pat gali lemti papildomą klubo strategijos naudojimą (26).

Liemens stabilumo ribų sumažėjimas. Pusiausvyros kontrolės sistemos pagrindinė funkcija yra kontroliuoti kūno svorio centro judėjimą (21). Biomechaninis apribojimas, pusiausvyros valdyme yra kūno svorio kontroliavimas atsižvelgiant į atramos plotą (26). Tai yra liemens stabilumo ribos - plotas, kuriame asmuo gali perkelti savo kūno svorį ir išlaikyti pusiausvyrą nepakeičiant atramos ploto ribų. Šis plotas panašus į kūgio formą (26; 27). Stabilumo ribas apima erdvė, kuri yra apibrėžiama - atramos ploto dydžiu, judesių amplitude, raumenų jėga bei sensorine informaciją. Todėl pusiausvyra yra ne tik tam tikra fiksuota padėtis, bet ji apima ir tam tikrą erdvę (26).

1 pav. A – Normalios, B ir C - sutrikusios stabilumo ribos (26)

(Horak FB. Postural orientation and equilibrium: what do we need to know about neural control of balance to prevent falls? Age Ageing. 2006.)

Asmenims, turintiems pusiausvyros sutrikimų, yra būdingos sumažėjusios stabilumo ribos. Tai būdinga ir asmenims, sergantiems PL. Stabilumo ribų sumažėjimas nustatomas ankstyvoje PL stadijoje – I-II pagal Hoehn ir Yahr skalę. Stabilumo ribos yra svarbios išlaikant pusiausvyrą tokiose užduotyse, kaip pavyzdžiui ėjimas iš stovimos padėties bei atsistojimas iš sėdimos padėties.

Todėl svarbu lavinti liemens stabilumo ribas, kurios gali būti svarbios siekiant sumažinti asmenims, sergantiems PL, griuvimo rizikos pavojų (27).

Apibendrinant galime teigti, kad liemens nestabilumas yra labai dažna problema asmenims sergantiems PL. Šis simptomas lemia dažnus ir pasikartojančius kritimus sergantiesiems, kurie neigiamai veikia asmenų, sergančių PL asmeninį bei socialinį gyvenimą.

1.2.2. Reakcijos sutrikimai asmenims, sergantiems Parkinsono liga

Bradikinezija, hipokinezija ir akinezija sąlygoja lėtų judesių atsiradimą sergant PL. Bradikinezijai būdingi sulėtėję judesiai, hipokinezija sukelia mažesnius nei pageidaujama veiksmus, ypač susijusiais su pasikartojančiais judesiais bei akinezija - sunkiausia bradikinezijos stadija, kai sergantysis negali ir nesugeba judėti (28). Judesių lėtumas pasireiškia įvairiuose veiksmuose, kaip perėjimas iš sėdimos pozicijos į stovimą, sukantis, ėjimo metu, be to laipsniškai sulėtina rankų, kojų bei pirštų judesius, sumažindamas judesio greitį bei amplitudę (29).

Atsiranda sunkumas prognozuojant, inicijuojant ir baigiant judesį. PL atveju būdingas pailgėjęs reakcijos laikas, kuris pasireiškia atliekant veiklą kasdieniniame gyvenime. (28; 29). Literatūroje pateikiami įrodymai, kad lėtas judesių prognozavimas bei lėta judesių inicijacija, yra svarbūs veiksniai, prailginantys reakcijos laiką (29).

Sergančiųjų reakcijos laikas yra žymiai lėtesnis nei to pačio amžiaus sveikų asmenų. Kuo labiau pažengusi liga, tuo ilgesnis reakcijos laikas. Reakcija yra skiriama į paprastąją ir psichomotorinę reakciją. Paprastoji reakcija – yra atsakas į iš anksto žinomų judesių žinomą dirgiklį (30). Taigi, asmenys prieš kiekvieną judesio atlikimą, gali iš anksto pasiruošti atsakui. Tačiau nustatyta, kad sergant PL paprastos reakcijos laikas prailgėja, nes jie nesugeba iš anksto prognozuoti (numatyti) savo atsako į dirgiklį, kitaip tariant, sutrinka judesių prognozavimo (numatymo) mechanizmas (28).

Kai iš anksto nėra žinoma kur ir kada pasirodys dirgiklis bei koks turės būti atliekamas judesys – tokia reakcija vadinama psichomotorine (30). Tokiu atveju žmogus negali iš anksto pasiruošti atsakui į dirgiklį, asmuo privalo priimti sprendimą, prognozuoti, inicijuoti judesį bei jį atlikti. Psichomotorinė reakcija susideda iš trijų komponentų - paprastosios reakcijos laiko,

situacijos suvokimo laiko bei judesio atlikimo laiko. Akivaizdu, kad vienas ar visi šie komponentai sergantiesiem PL, prisideda prie pischomotorinės reakcijos laiko prailgėjimo, lyginant su asmenis, kurie neserga šia liga (28).

Nustatyta, kad asmenims, turintiems pažintinių, kognityvinių sutrikimų ypač sumažėja judesio reakcija, dėl to, nes reakcijos greitis labai priklauso nuo dėmesio sutelkimo, o tai įtakos turi sprendimo priėmimui bei judesio programos sudarymui (31).

Apibendrinant svarbu pažymėti, kad atliekant tam tikrus judesius svarbu gebėti atlikti tiek patį judesį, tiek esant tam tikroms sąlygoms kuo greičiau sureaguoti į jį. Reakcija yra labai svarbi asmenims, sergantiems PL kasdieninėje veikloje.

1.3. Kineziterapijos vaidmuo asmenų, sergančių Parkinsono liga,

reabilitacijoje

Farmakologinis gydymas yra veiksmingas kontroliuojant PL simptomus ir požymius. Tačiau vėlesnėse ligos stadijose farmakologinis gydymas yra mažiau veiksmingas, o jų vartojimas gali sukelti komplikacijas. Taip pat vaistiniai preparatai nėra veiksmingi fizinių funkcijų sutrikimams gydyti. Dėl tokių priežasčių asmenys sergantys PL susiduria su įvairiomis didelėmis problemomis keturiose funkcinėse srityse: fizinėje, pažinimo, emocinėje ir socialinėje. Siekiant pagerinti sergančiųjų būklę, kineziterapija įtraukta į asmenų, sergančių PL gydymą (32).

Analizuojant patologinius mechanizmus, buvo įrodyta, kad fizinis krūvis sumažina dopamerginių neuronų pokyčius juodojoje medžiagoje, kurie yra susiję su judesių funkcija ir taip slopina PL simptomų pasireiškimą. Fizinis krūvis padidina mitochondrijų funkciją, sinapsių plastiškumą, skatina geresnę struktūrinę adaptaciją, pagerina biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) pusiausvyrą ir to pasekoje gerėja nervinių impulsų perdavimas. Todėl ligos progresavimas gali būti sulėtintas, pradėjus taikyti fizinį krūvį ankstyvoje PL stadijoje (33; 34).

Pagrindinis kineziterapijos tikslas yra sumažinti ligos progresavimą, sumažinti ligos motorinius ir nemotorinius simptomus, pagerinti asmens, sergančio PL funkcionalumą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę bei užkirsti kelią antrinėms komplikacijoms (32). Kineziterapeutas privalo atsižvelgti į kiekvieno sergančiojo funkcinę būseną, ligos stadiją bei gyvenimo būdą individualiai (32; 35). Kineziterapijos tikslai skiriasi priklausomai nuo ligos etapo. Pagal klinikinėje praktikoje plačiai naudojamą Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę (angl. Hoehn and Yahr Staging Scale) pirmoje ir antroje ligos stadijose parenkami pusiausvyros, aerobinės ištvermės, raumenų jėgos bei amplitudės didinimo pratimai, siekiant sumažinti griuvimų riziką ir

skatinti aktyvumą. Trečioje ir ketvirtoje ligos stadijose akcentuojami raumenų stiprinimo, ėjimo, pusiausvyros, laikysenos pratimai, gerinant funkcinį pacientų mobilumą. Ketvirtoje ir penktoje PL stadijose taikomi atsipalaidavimo, kvėpavimo bei laikysenos pratimai dėl komplikacijų profilaktikos. Nemažai dėmesio turi būti skiriama ir atitinkamų persikėlimo technikų išmokinimui (35).

Apibendrinant svarbu pažymėti, kad sergančiųjų PL, funkcinės būklės sutrikimai ligos eigoje progresuoja. Todėl, norint išlaikyti bei norint pasiekti efektyvesnių šių funkcijų pagerėjimo kineziterapija yra būtina.

1.3.1. Asmenų, sergančių Parkinsono liga, funkcinės būklės vertinimo

metodai kineziterapijoje

Literatūroje pateikiama daug standartizuotų skalių ir testų, skirtų sergančiųjų PL, funkcinei būklei vertinti. Klinikinės vertinimo skalės turi praktinių privalumų, tokių kaip nedideli finansiniai ištekliai bei greitas ir paprastas atlikimas. Tačiau, tai nėra pakankamai jautrūs metodai, siekiant įvertinti ir užfiksuoti nedidelius pakitimus susijusius su funkcija, taip pat išlieka galimybė rezultatų netikslumui dėl testų subjektyvumo (36; 37). Todėl per pastarąjį dešimtmetį, objektyvūs vertinimo metodai yra vis labiau taikomi klinikinėje praktikoje, siekiant objektyviai įvertinti funkcinę būklę ir ją įtakojančius mechanizmus. Pasitelkiant objektyvias technologijos priemones galima išsamiai ir tiklsiai įvertinti įvertinti tiriamojo funkcinę būklę bei simptomų progresiją, taip pat tai padeda sumažinti hospitalizavimo sąnaudas (38).

Pripažintas ir plačiausiai naudojamas vertinimo metodas, skirtas objektyviai įvertinti pusiausvyrą yra posturografija. Posturografija suteikia didžiausią rezultatų patikimumą ir tikslumą. Ją sudaro jėgos plokštės su slėgio jutikliais, kurie padeda nustatyti kūno svorio centro judėjimą ir trajektoriją (39; 40). Posturografijos metodai skirstomi į dvi pagrindines grupes – statinę ir dinaminę posturografiją. Statinės posturografijos metu įvertinamas tiriamojo gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą nejudant, kai nėra papildomų išorinių sutrikdymų (21; 40). Dinaminė posturografija įvertinama tiriamojo gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą veikiant įvairiems išoriniams dirgikliams. Jie gali būti sukeliami tiriamąjam atliekant tam tikrus judesius, judančiam atramos paviršiui, bei gali būti trikdoma tiesiogiai kito asmens (40). Posturografijos pusiausvyros vertinimo metodo trūkumas – didelės finansinės išlaidos, reikalingas specialistų apmokymas ir specializuota erdvė. Šie trūkumai apriboja tokių prietaisų naudojimą klinikinėje praktikoje (39).

Vienas naujausių alternatyvių, objektyvių pusiausvyros įvertinimo metodų –

brangi įranga. Akcelerometrai yra tvirtinami tiriamąjam prie liemens bei galūnių. Informacijai apdoroti naudojama speciali kompiuterinė įranga (41). Pasitelkiant šį metodą, įmanoma įvertinti

informaciją apie pusiausvyrą ir jos kitimus, tiriamąjam atliekant pusiausvyros testus arba užsiimant kasdienine savo veikla, taip pat įvairius judesius, judėjimo greičius bei intensyvumą ir energijos išeikvojimą (38; 41).

Šiuo metu asmenų, sergančių PL judesių sulėtėjimo įvertinimo standartas yra laikomas Unifikuota Parkinsono ligos vertinimo skalė (angl. Unified Parkinson‘s Disease Rating Scale). Ši skalė plačiai naudojama klinikinėje praktikoje, o vertinimą sudaro 0 iki 4 balų sistema (0 - normalus judesys, 4 – labai stipriai sulėtėjęs judesys). Tačiau įvertinimas gali skirtis vertinant skirtingiems vertintojiems, todėl siekiant pagerinti judesių sulėtėjimo įvertinimo patikimumą, dabar vis dažniau pasitelkiamos kompiuterinės sistemos, tokios kaip – elektromiografas, magnetiniai jutikliai, lietimo jutikliai, video įrašymai, giroskopai bei akcelometrai (36).

Naujausi tyrimai rodo siekiamumą integruoti į akcelerometrijos metodą technologijos prietaisus, tokius kaip išmanieji telefonai. Daugelyje išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių įrengta naujausių jutiklių technologija, kuri apima jutiklinius ekranus, kurie gali užfiksuoti PL simptomų stebėjimo duomenis. Tokie naujausi technologiniai sprendimai gali palengvinti prieinamumą objaktyviai įvertinti ne tik pusiausvyrą, bet ir judesių reakciją klinikinėje praktikoje, asmenims, sergantiems PL (38; 41).

Apibendrinant būtina pažymėti, kad siekiant tinkamai įvertinti asmenų, sergančių PL, funkcinę būklę turėtų apimti ne tik kiekybinius – subjektyvius klinikinius testus, bet ir objektyvius matavimus, kurie suteiktų nesunkiai suprantamus, išsamius bei patikimus duomenis.

1.3.2. Kineziterapija esant pusiausvyros sutrikimams

Atlikti tyrimai rodo, kad kineziterapija gali pagerinti pusiausvyrą asmenims, sergantiems PL. (42; 43; 44; 45; 46; 47; 48). Tyrėjai teigia, kad pusiausvyros treniravimas turėtų prasidėti ankstyvoje PL stadijoje siekiant sumažinti kritimų povojaus riziką ateityje (2; 6; 35).

Nustatyta, kad pasipriešinimo pratimai gerina motorinius simptomus ir raumenų jėgą, asmenims, sergantiems PL. Pasipriešinimo pratimai padidina bei aktyvuoja raumenų grupes reikalingus pusiausvyros išlaikyme, todėl raumenų jėgos padidėjimas pasitelkiant pasipriešinimo pratimus sumažina kritimų riziką bei pagerina liemens stabilumą (42). L. Santos ir kiti (2017) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 28 asmenys, sergantys PL. Tiriamųjų grupėms taikyta įprasta kineziterapija, tačiau tiriamoji grupė papildomai atlikdavo pasipriešinimo pratimus (2 kartus per savaitę, iš viso 8 savaites, trukmė – 60-70 min.). Pasipriešinimo pratimai buvo orientuoti į apatinių

ir viršutinių galūnių tiesiamuosius ir lenkiamuosius raumenis. Tyrimo rezultatai parodė, kad pasipriešinimo pratimai pagerino asmenų, sergančių PL, pusiausvyros rodiklius vertinant posturografijos metodu, taip pat pagerėjo eisena bei gyvenimo kokybė (43).

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad dvigubos užduoties metodas yra taikomas lavinant pusiausvyrą Tai dviejų užduočių, dažnai motorinio ar kognityvinio pobūdžio, atlikimas vienu metu. D. Conradsson ir kt. (2015) įvertino HiBalance programos (itin sudėtingo) pusiausvyros mokymo režimą, kuris apima dvigubos užduoties atlikimą) poveikį asmenims, sergantiems PL. Tyrėjai nustatė statistiškai reikšmingus pusiausvyros ir eisenos rezultatus tiriamojoje grupėje. Tuo tarpu lyginant grupes rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tačiau tiriamoji grupė pagerino pažinimo užduoties atlikimo einant rezultatus, lyginant su kontroline grupe (44).

Taip pat stebimas viso kūno vibracijos stimuliacijos efektyvumas gerinant sergančiųjų PL pusiausvyrą. Vibracinio stimulo poveikis PL sergantiems pirmą kartą buvo nustatytas, kai pacientai važiuodami traukiniu pastebėjo sumažėjusius klinikinius simptomus (45; 46). O. Kaut ir kt. (2016) nustatė teigiamą poveikį pusiausvyrai asmenims, sergantiems PL, bei lyginant su kontroline grupe gauti statistiškai patikimi rezultatai (46).

Tokios užduotys, kurių metu reikia paskirstyti kūno svorį, pavyzdžiui atsisėdimo – atsistojimo treniravimas (angl. sit-to-stand training), lavina pusiausvyros funkciją asmenims, sergantiems PL. T. Bhatt ir kt. (2013) nustatė, kad po 4 sav. taikomų atsisėdimo – atsistojimo užduočių statistiškai reikšmingai pagerėjo asmenų, sergančių PL liemens stabilumas, liemens stabilumo kontrolė ir atlikimo greitis (47).

Nustatytas teigiamas poveikis lavinant pusiausvyrą pasitelkiant bėgimo takelį. S. Steib ir kt. (2017) atliktame tyrime pastebėjo, kad treniruotės ant bėgimo takelio kartu pasitelkiant papildomus sutrikdymus (integruoti pakrypimai bėgimo takelyje), turi geresnį poveikį pusiausvyros lavinimui nei be jų (48).

Apibendrinant svarbu pažymėti, kad sergančiųjų PL pusiausvyros sutrikimus galima užfiksuoti ir pradinėse ligos stadijoje pasitelkiant objektyvius tyrimo verinimus. Todėl svarbu taikyti kineziterapiją, siekiant išlaikyti pusiausvyros funkciją bei sumažinti sergančiųjų PL griuvimų riziką.

1.3.3. Kineziterapija esant reakcijos sutrikimams

Fiziniais pratimais galima sumažinti reakcijos laiką asmenims, sergantiems PL, tačiau nustatyta, kad pokyčiai nebūna dideli (49; 51). Kineziterapijoje yra taikomos ritmo ir laiko trenoiruotės, kurios turi teigiamą įtaką judėjimui (50). Taip pat tokių užduočių metu, kai reikia

greitai sureaguoti į išorinius – vizualinius ar garsinius dirgiklius galima sumažinti reakcijos laiką (51). Tokių treniruočių metu gali būti taikomas metronomo aparatas (49; 50).

Žmonės turi įgimtą gebėjimą derinti savo kūno judesius su muzika. Tačiau smenims, sergantiems PL, yra sutrikęs vidinis judesio trukmės ir ritmo suvokimas (63). Išorinė ritmiška stimuliacija garsu gali kompensuoti šį vidinio ritmo sutrikimą. Per artimus nervinius ryšius, garsinis ritmas stimuliuoja motorinį ritmą, taip sumažindamas judesio atsako paklaidą. Taigi, išorinis ritmas gali stabilizuoti vidinius ritmus, kurie generuoja neuronų tinklus. Literatūroje yra pateikiama nemažai įrodymų apie ritminės stimuliacijos garsu poveikį eisenai asmenims, serantiems PL. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama šio metodo poveikiui reakcijos rodikliams (49; 63). M. Blais ir kt. (2015) teigia, kad ritmas įtakoja kinetikos sistemą, palengvina judesio sinchronizavimą, abipusių judesių koordinavimą ir sureguliavimą, kurie yra svarbūs kasdieninėje veikloje. Atlikti tyrimai, rodo, kad sinchronizuotas klavišo paspaudimas į garsinį ar vizualinį metronomo signalą, gerina judesių reakciją. Taip pat nustatyta, kad geresnė judesio sinchronizacija bei judesio numatymas yra į garsinį stimulą nei į vaizdinį (49).

M. Fernández-Del-Olmo ir kt. (2013) metais savo tyrime įvertino reakcijos rodiklius atliekant riešo lenkimą asmenims, sergantiems PL, lyginant su kontroline sveikų asmenų grupe. Buvo pasitelkti 3 skirtingi vizualiniai signalai – iš anksto žinomas, netikėtas ir nuolatinis, nenutrūkstamas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupių reakcija buvo greitesnė į iš anksto žinomą ir netikėtą vizualinį signalą lyginant su nuolatiniu, nenutrūkstamu signalu. Taip pat nustatė, kad iš anksto žinomas ir netikėtas signalas turi skirtingus požymius ir charakteristikas asmenims, sergantiems PL (51).

Hamid Reza Rostami ir Hassan Ashayeri atliko tyrimą (2009), kuriame įvertino sergančiųjų PL rankų reakciją ir palygino su sveikų asmenų grupe. Tyrimo dalyviai turėjo 120 kartų per dieną visą savaitę atlikti rankos judesį – dešinės rankos plaštaka pasiekti burną sureaguojant į iš anksto žinomą vizualinį dirgiklį. Vertinimui pasirinkta judesių analizavimo sistema prieš tyrimą, antrą tyrimo dieną, po septynių dienų bei praėjus keturiolikai dienų po tyrimo. Tyrimo autoriai nustatė, kad naudojant pasikartojančius judesius bei reaguojant į vizualinį dirgiklį galima sumažinti reakcijos laiką, tačiau rezultati yra trumpalaikiai (52).

Apibendrinant galima teigti , kad literatūros šaltiniuose yra mažai nagrinėjama reakcijos lavinimo tema asmenims, sergantiems PL. Tačiau reakcijos pablogėjimas yra būdingas didžiąjai daliai sergančiųjų, todėl kineziterapeutas turėtų įtraukti į savo programą pratimus ir metodus, kuriais siektų sutrumpinti reakcijos laiko rodiklius.

1.4. Parengiamieji bokso pratimai kineziterapijoje

Vienas iš kineziterapijos tikslų, dirbant su asmenimis, sergančiais PL – skatinti fizinį aktyvumo lygį ir užkirsti kelią neveiklumo poveikiui (7). Įdomūs ir kryptingi užsiėmimai didina susidomėjimą ir skatina ilgalaikį fizinį aktyvumą bei dalyvavimą ilgalaikėse veiklose (8; 9). Praėjusių kelių dešimtmečių tyrimai atskleidė kylantį susidomėjimą ir siekiamumą integruoti papildomus, netradicinius bei alternatyvius pratimus į kineziterapiją, išlaikant jų neįprastą metodiką (9). Naujų klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad, asmenis, sergančius PL, paskatinus užsiimti alternatyvia fizine veikla galima pagerinti ne tik jų funkcinę būklę, bet ir gyvenimo kokybę, nuotaiką, socialinę integraciją į visuomenę ir net sumažinti medikamentų poreikį. (7; 8). Įomu tai, kad alternatyvųjį gydymą renkasi apie 40 proc. asmenų, sergančių PL. Sisteminės literatūros analizės būdų nustatyta, kad šiuo metu vis didesnio populiarumo sulaukia virtualios realybės žaidimų treniruotės, šokiai, Tai chi, vandenyje atliekami pratimai bei parengiamųjų bokso pratimų treniruotės (8).

Netradicinė fizinio aktyvumo treniruočių forma, kuri neseniai pradėta taikyti asmenims, sergantiems PL, yra bokso treniruočių modifikacija (8; 9). Šių pratimų grupei priskiriami imituojamieji (imituojantys technikos veiksmo dalį, veiksmą ar veiksmų derinį), bokso terminologijoje vadinami parengiamaisiais bokso pratimais, kurie savo forma, struktūra ir ypatybių raiškos pobūdžiu yra panašūs į varžybų veiksmus (53). Jų metu nėra realios kovos su realiu priešininku, tačiau pratimus galima prilyginti ,,kovai su šešėliu|”, su įsivaizduojamu varžovu (53; 54). Modifikuota bokso technika tapo populiari visame pasaulyje. Ši technika sumažino smegenų sukrėtimo riziką bei grįžtamojo ryšio (smūgio) poveikį galvos smegenims, kas gali būti pavojinga asmenų sveikatai, ypatingai jeigu žmogus iki treniruočių nebuvo fiziškai aktyvus (54). Bokso treniruotės technika apima viso kūno judesius, kurių metu yra atliekami imituojantys smūgiai rankomis bei judėjimas kojomis įvairiomis kryptimis – pirmyn, atgal ir į šonus (9).

Į bokso techniką įeina trys rankų smūgių tipai: tiesūs, šoniniai ir apatiniai. Kiekvieną smūgį galima atlikti kaire ar dešine ranka į galvą ir į liemenį. Taigi yra 12 pagrindinių smūgių. Jų struktūra nusakoma pagal pratimo judėjimo kryptį (tiesus, šoninis, apatinis), ranką, kuria atliekamas smūgis (kairė, dešinė), ir tikslas (galva ar liemo). Nurodyti požymiai apibūdina pratimo terminologiją, pavyzdžiui: ,,tiesus smūgis dešine ranka į galvą‘‘, ,,apatinis smūgis kaire ranka į liemenį‘‘ ir t.t. Taip pat į bokso techniką įeina judėjimo būdai kojomis. Vienas iš pagrindinių judėjimo būdų yra vaikščiojimas įvairiomis kryptimis paprastu pristatomuoju (slystamuoju) žingsneliu. Prie šio būdo priskiriamas judėjimas pavieniu žingsneliu, kitą koją paliekant vietoje. Pavyzdžiui, pavienis tiesus kairysis smūgis į galvą, kaire koja žengiant pirmyn ir taip pat judėjimas nedideliais šuoliukais įvairiomis kryptimis (53).

2 pav. Bokso smūgių klasifikacija (53)

(Bružas V. Mačiulis, V. Boksas. Istorija, teorija, didaktika. 2008)

Programą turėtų apimti visų pratimų variacijos, siekiant išlaikyti susidomėjimą ir funkcijos pagerėjimą (6). To pasiekti galima keičiant pozicijas - sėdint, judant iš sėdimos į stovimą padėtį bei stovint, o taip pat atliekant pratimus visomis kryptimis ir pradedant pratimus nuo paprastesnių formų palaipsniui juos sunkinant ir netgi sujungiant keletą judesių kombinacijų (55). Taip pat pasitelkiant papildomas priemones – pasunkintus kamuolius, svorelius bei gumas (53).

Literatūroje nurodoma, siekiant funkcinės būklės pagerėjimo vyresnio amžiaus žmonėms, rekomenduojama užsiėmimo trukmė yra 60-75 min. po 2-3 kartus per savaitę, treniruotės turėtų užtrukti ne trumpiau 8-10 sav. (6). Bokso pratimų įgūdžių kūrimas ir tobulinimas gali būti atliekamas tiek indvidualiai, tiek žmonių grupėse, siekiant fizinės, emocinės ir socialinės gerovės (9).

1.4.1. Parengiamieji bokso pratimai esant pusiausvyros ir reakcijos

sutrikimams

Pagrindinės bokso treniruotės priemonės yra fiziniai pratimai. Jiems būdinga specifinė tam

Atliekant juos sąmoningai, tikslingai ir sistemingai stiprinama asmens sveikata, gerinama organizmo funkcijų veikla, ugdomos fizinės ypatybės ir kompleksiniai gebėjimai, tobulinami judėjimo įgūdžiai, daromas teigiamas poveikis psichikai. Fizinis pratimas yra treniruotės struktūrinis vienetas, kurį lemia jo sudėtingumas, trukmė ir intensyvumas. Jais intensyviai lavinamas fizinis pajėgumas, fizinės ypatybės ir kompleksiniai gebėjimai(53).

Parengiamieji bokso pratimai esant pusiausvyros sutrikimams. Lavinti pusiausvyrą galima dinaminiais ir statiniais pratimais. Bokso sporte svarbesnė yra dinaminė pusiausvyra, kuri pasireiškia, kai reikia išlaikyti reikalingą kūno pozą smūgiuojant, ginantis, judant. Statiniai pratimai naudojami, kai reikia išlaikyti nejudamą padėtį stovint ant abiejų kojų bei atliekant įvairas smūgių imitacijas rankomis, o taip pat ir mišriaisiais pratimais – statinių ir dinaminių pratimų deriniais (53). Parengiamieji bokso pratimai esant reakcijos sutrikimams. Bokse reakcija yra atsakomieji veiksmai į atitinkamus dirgiklius. Bokso treniruotėse atitinkamas dirgiklis gali būti netikėtas signalas (53).

Šiuo metu yra nedaug įrodymų apie bokso pratimų poveikį asmenims, sergantiems PL, tačiau yra pateikta keleta tyrimų, kuriuose buvo pasiūlyta naudoti bokso treniruotes kaip fizinio aktyvumo programos dalį, siekiant pagerinti funkcinę būklę (9; 55; 56; 57).

S. A. Combs ir kt. (2011) atliktos atvejo studijos, rodo, kad visiems 6 sergantiesiems PL, nepaisant laipsniško ligos progresavimo, taikant bokso pratimų programą, reikšmingai pagerėjo pusiausvyra, mobilumas, eisena bei gyvenimo kokybė po 12 sav. programos. Taip pat įvertino bokso pratimų programos saugumą ir patikimumą asmenims, sergantiems PL (9).

P. Junhyuck ir kt. (2016) atliko tyrimą, kuriuo siekta įvertinti bokso pratimų programos sėdint, poveikį asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, rankų funkcijai, pusiausvyrai, eisenai bei gyvenimo kokybei. Tyrėjai nustatė, kad po taikytos intervencijos, 13 tiriamosios grupės dalyvių rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo lyginant su kontroline grupe, kuriai nebuvo taikomos bokso pratimų programa sėdint (56).

S. P. Shultz ir kt. (2014) ištyrė, kad 12 savaičių trukmės nekontaktinio bokso treniruotės turėjo teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijoms bei antrapometriniams duomenimis, turintiems viršvorį jaunuoliams. Taip pat šios treniruotės labiau motyvavo tiriamuosius, paskatino susidomėjimą ir dalyvavimą ilgalaikėse fizinėse veiklose, o treniruotės grupėse paskatino socialinius ir tarpasmeninius santykius (55).

Per pastaruosius keletą metų video žaidimai sulaukė didelio susidomėjimo kaip reabilitacijos priemonė kineziterapijoje. J. Höysniemi ir kt (2004) ištyrė širdies ir kraujagyslių funkcijos pokyčius pasitelkiant nekontaktinio bokso - virtualios realybės žaidimą sveikiems asmenims. Atliktas tyrimas parodė statistiškai reikšmingą širdies ritmo pagerėjimą visiems

dalyviams. Taip pat šio tyrimo metu buvo naudojamas interviu metodas siekiant išsiaiškinti poveikį motyvacijai ir emocijoms, kuriuos suteikė nekontaktinio bokso pratimų žaidimas (57).

Apibendrinant galima teigti, kad literatūros šaliniuose yra pristatoma nedaug tyrimų, įrodančių parengiamųjų pratimų kineziterapijose poveikį asmenų, sergančių PL, funkcinei būklei gerinti. Tai yra nauja ir nedaug nagrinėta tema. Tačiau yra rekomenduojama naudoti bokso treniruotes kaip fizinio aktyvumo programos dalį, siekiant sumažinti mobilumą ir klinikinius simptomus sergantiesiems PL. Todėl šiame darbe atlikta parengiamųjų bokso pratimų kineziterapije paieška gali būti naudinga siekiant išsiaiškinti šio metodo pritaikomumą kineziterapijos praktikoje, asmenims, sergantiems PL.

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tiriamųjų kontingentas

Tyrime dalyvavo 22 (18 moterų ir 4 vyrai) savanoriškai sutikę dalyvauti asmenys, sergantys Parkinsono liga. Tiriamieji turėjo atitikti šiuos atrankos kriterijus:

 Ligos stadija: nuo pirmosios iki trečiosios Parkinsono ligos stadijos imtinai, remiantis modifikuota Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skale (angl. Hoehn and Yahr Staging Scale).

M. M. Hoehn ir M. D. Yahr pasiūlė PL, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, skirstyti į penkias stadijas: 1 - Ligos simptomai būdingi vienai kūno pusei; 2 - Ligos simptomai būdingi abiems kūno pusėms, pusiausvyra nesutrikusi; 3 - Lengvo-vidutinio laipsnio abipusė liga, ašinis nestabilumas, ligonis fiziškai nepriklausomas; 4 - Sunkus neįgalumas, ligonis dar gali eiti, atsistoti savarankiškai; 5 - Be pagalbos ligonis nepasikelia iš lovos ar vežimėlio. Šiuo metu dažniau naudojama modifikuota Hoehn ir Yahr skalė (4 priedas). Ši skalė yra detalesnė, nes išskiriamos tarpinės ligos stadijos:

1,5 - vienpusiai ir ašiniai sutrikimai;

2,5 - lengvo laipsnio abipusė liga, pastūmus ligonis išsilaiko.

Nors skalė yra kritikuojama, nes ji neįtraukia nemotorinių problemų, tačiau ją rekomenduojama taikyti tyrimuose kaip įtraukimo/atmetimo į tyrimą kriterijų (61). Taikant parengiamuosius bokso pratimus kineziterapijoje, tiriamieji turėjo aktyviai atlikti užduotis, todėl į tyrimą nebuvo įtraukiami asmenys, kuriems nustatyta ketvirtoji ir penktoji ligos stadija.

 Trumpas protinės būsenos tyrimas TPBT (angl. The Mini – Mental State Examination - MMSE) nenustatytas arba nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas.

Atrankos kriterijum pasirinktas trumpas protinės būklės tyrimas, siekiant, kad tiriamieji tinkamai suprastų visas tyrimo vykdymui reikalingas instrukcijas (5 priedas). TPBT plačiai taikomas klinikinėje praktikoje, juo remiantis vertinami pažintinių funkcijų sutrikimai. Šis testas vertina orientacijos, atminties, skaičiavimo, skaitymo ir rašymo, vaizdinį - erdvinį ir kalbos gebėjimus. Tyrimas sudarytas iš 11 užduočių, kurių maksimalus galimas įvertinimas 30 balų. Rezultatai interpretuojami taip (62).

25 – 30 balų – nėra kognityvinių funkcijų sutrikimų; 21 – 24 balai – lengvas kognityvinis sutrikimas;

11 – 20 balų – vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas; 0 – 10 balų – sunkus kognityvinis sutrikimas.

Į tyrimą įtraukti tik tie asmenys, kurie surinko ne mažiau kaip 21 balą t.y., turintys lengvų kognityvinių sutrikimų arba jų neturintys.

Tiriamieji atitikę atranką buvo suskirstyti į dvi grupes – tiriamąją (n=11) ir kontrolinę grupę (n=11). Duomenys, kurie pateikti pirmoje lentelėje rodo, kad tiek tiriamąją grupę, tiek kontrolinę grupę sudarė 9 moterys (81,82 proc.) ir 2 vyrai (18,18 proc.). Tiriamųjų amžius buvo nuo 58 iki 86 metų. Tiriamosios grupės 69,1±8,3 m. ir kontrolinės grupės 76,5±5,4 m. grupių amžiaus vidurkiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=32,00; p=0,065). Tiriamojoje grupėje 6 (54,5 proc) asmenims nustatyta 2,5 stadija ir 5 (45,5 proc.) asmenims nustatyta 3 stadija. Kontrolinės grupės 4 (36,4 proc.) asmenims nustatyta 2,5 stadija ir 7 ( 63,6 proc.) asmeims 3stadija pagal Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų vertinimo skalę. Grupės pagal Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų vertinimo skalę buvo homogeniškos, skirtumų tarp jų nenustatyta (U=49,50; p=0,478). Tiriamosios grupės balai buvo29,4±0,9 pagal trumpą protinės būklės testą (TPBT), kuris reikšmingai nesiskyrė (U=54,00; p=0,699) nuo kontrolinės grupės 28,8±0,9 balų. Grupės pagal tiriamųjų lytį, amžių, ligos stadiją ir trumpos protinės būklės tyrimo surinktus balus buvo homogeniškos, t.y. statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p≥0,05).

1 lentelė. Ligonių pasiskirstymas grupėse pagal lytį, amžių, Hoehn ir Yahr Parkinsono ligos stadijų skalę ir TPBT tyrimo balus.

Lytis (skaičius (proc.))

Amžius±SD (m.)

Ligos stadija pagal Hoehn ir Yahr PL vertinimo skalę

(skaičius (proc.))

TPBT±SD (balais)

Moterys Vyrai 2,5 stad. 3 stad.

Tiriamoji

grupė n=11 9 (81,82) 2 (18,18) 69,1±8,3 6 (54,5) 5 (45,5) 29,4±0,9 Kontrolinė

grupė n=11 9 (81,82) 2 (18,18) 76,5±5,4 4 (36,4) 7 (63,6) 28,8±0,9

2.2. Tyrimo metodai

Siekiant išsiaiškinti tiriamųjų pusiausvyros bei rankų reakcijos rezultatus pasirinkti šie tyrimo metodai:

1. Pusiausvyros vertinimas:

 Klinikinis testas - Fullerton pusiausvyros testas (FPT) (angl. Fullerton Advanced Balance Scale (FAB));

 Pusiausvyros vertinimo sistema:

a) Liemens stabilumo testas (angl. Postural stability).

b) Liemens stabilumo ribų testas (angl. Limits of stability test). c) Griuvimo rizikos testas (angl. Fall risk test).

2. Rankų psichomotorinės reakcijos vertinimas:

 Psichomotorinės reakcijos laiko vertinimo sistema – reakcionometras (angl. Reaction-meter).

2.2.1. Pusiausvyros vertinimas

Fulertono pusiausvyros testas (FPT)

Tyriamųjų pusiausvyra buvo vertinama Fulertono pusiausvyros testu. Fulertono testas skirtas statinei ir dinaminei pusiausvyrai vertinti (6 priedas). Šį testą sudaro 10 užduočių, kiekviena užduotis vertinama nuo 0 iki 4 balų. 0 balų – pacientas nesugeba atlikti užduoties, 4 balai – normalus judesys ir kūno padėties valdymas. Maksimalus galimas įvertinimas – 40 balų. Fulertono testu vertinami tokie gebėjimai, kaip: gebėjimas stovėti suglaustomis kojomis užsimerkus, siekiant pirmyn paimti daiktą, apsisukti 360 laipsnių per kairę ir per dešinę puses, užlipti ant suolelio ir nulipti, eiti „pėda už pėdos“, stovėti ant vienos kojos, stovėti ant minkšto pagrindo užsimerkus, šokti į tolį abiem kojomis, eiti sukant galvą kairėn ir dešinėn bei išlaikyti pusiausvyrą esant netikėtam postūmiui atgal (42).

Pusiausvyros vertinmo sistema.

Tai prietaisas skirtas objektyviai įvertinti pusiausvyrą. Šį prietaisą sudaro jėgos plokštės su slėgio jutikliais, kurie padeda nustatyti kūno svorio centro judėjimą ir trajaktoriją. Atliekant matavimą, slėgio jutiklių registruojami pokyčiai yra registruojami ir analizuojami kompiuterinėmis programomis (39).

a) Liemens stabilumo testas. Liemens stabilumo testas parodo asmens gebėjimą išlaikyti pusiausvyros centrą. Taip pat šis testas įvertina svyravimus pirmyn/atgal bei vidine/šonine kryptimis. Asmens svyravimai žymimi stabilumo indekso balais. Kuo didesnis stabilumo indekso balo rezultatas, tuo didesnis pusiausvyros nukrypimas nuo centro, o tai parodo didesnę

problemą išlaikant pusiausvyrą. Žemesni rezultatai yra palankesni nei aukštesni. Testo trukmė – 20s, platformos stabilumo lygis – 3, stovėjimas abiem kojomis, atliekami trys bandymai (40).

3 pav. Liemens stabilumo testas

b) Liemens stabilumo ribų testas. Šis testas padeda įvertinti stabilumo ribas. Testo metu vertinamas testo atlikimo laikas - sekundėmis ir kūno svorio centro judėjimo kontrolė aštuoniomis kryptimis – pirmyn (angl. forward), atgal (angl. backward), į dešinę (angl. right), į kairę (angl. left), pirmyn/dešiniau (angl. forward/right), pirmyn/ kairiau (angl. forward/left), atgal/dešiniau (angl. backward/right), atgal/kairiau (angl. backward/left) – 100 balų yra įvertinama tiesi linija. Aukštesni rezultatai yra palankesni nei žemesni. Testo metu tiriamasis turi stengtis kuo greičiau ir tiksliau perkelti kūno svorio centrą bei išlaikyti pusiausvyrą nepakeičiant atramos ploto ribų. Yra pateiktas centrinis tikslas ir aplink jį išdėstyti 45° intervalais 8 kiti tikslai. Kiekvienas tikslas yra atsitiktinai paryškintas, o tiriamasis turi pasiekti paryškintą tikslą ,,pernešant‘‘ kūno svorio centrą. Testavimas baigiamas, kai pasiekiami visi 8 tikslai. Platformos stabilumo lygis – 10, stovėjimas abiem kojomis, atliekami trys bandymai (59).

c) Griuvimo rizikos testas. Griuvimo rizikos testas leidžia identifikuoti potencialius asmenis, linkusius į griuvimus. Šio testo rezultatai pateikiami stabilumo indekso balu. Šiuo testu asmenų dinaminis pusiausvyros stabilumas įvertinamas pasitelkiant kilnojamą platformą. Didesnis griuvimo rizikos testo indeksas rodo, kad gali kilti liemens stabilumo problemų dėl apatinių galūnių jėgos, propriocepcijos bei vestibulinio ar regos sutrikimų. Rezultatai vertinami bei lyginami su normomis, kurios priklauso nuo skirtingos amžiaus grupės. Išskiriamos amžiaus grupės: 17-35 metų amžiaus grupė, 36-53 metų amžiaus grupė, 54-71 metų amžiaus grupė, 72-89 metų amžiaus grupė. Testo trukmė – 20s, platformos stabilumo lygis – nuo 5 iki 1, stovėjimas abiem kojomis, atliekami trys bandymai (40).

2.2.2. Rankų psichomotorinės reakcijos vertinimas

Psichomotorinės reakcijos laiko vertinimo sistema – reakcionometras. Tai prietaisas skirtas žmogaus reakcijos į šviesos ar garsinį signalą trukmės matavimui, ir žmogaus centrinės nervų sistemos psichomotorinės reakcijos greičio charakteristikų nustatymui. Fiksuojamas reakcijos laikas - ms. Visi duomenys perkeliami į kompiuterį ir apdorojami specialia kompiuterine programa (36). Tiriamieji atliko tris užduotis – dvi reaguodami į šviesos signalą ir vieną užduotį į garsinį signalą.

1. Reakcijos laiko matavimas nuo vieno šviesos dirgiklio užsidegimo iki atitinkamo klavišo paspaudimo (užsidega žalias dirgiklis – dešinys klavišas, užsidega raudonas – kairys).

2. Reakcijos laiko matavimas su ,,atsitiktinumo faktoriumi‘‘ - abiejomis rankmis sureaguoti į du šviesos dirgiklius nežinant, kuris šviesos dirgiklis pasireikš, jei užsidega žalia – spausti dešinį klavišą, jei raudoną – kairį.

3. Reakcijos laiko matavimas nuo garsinio dirgiklio pradžios momento iki bet kurio iš dviejų klavišų paspaudimo.

2.3. Tyrimo organizavimas ir eiga

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr.BEC-SR(M)-176) (1 priedas). Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tikslais, metodais ir procedūra. Buvo gautas raštiškas tiriamųjų sutikimas jų asmeninius ir sveikatos duomenis panaudoti magistrantūros baigiamąjame darbe, užtikrinant duomenų anonimiškumą.

Tyrimas buvo atliktas Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centre 2017 m. vasario-gegužės mėnesiais. Abiejų grupių tiriamųjų funkcinė būklė vertinama du kartus – prieš ir po tyrimo, naudojant tuos pačius vertinimo metodus. Tyrimo testavimo vieta: KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorija. Po pirminio testavimo tiriamosios grupės asmenims keturis mėnesius, du kartus į savaitę, po – 60 min. buvo taikomi parengiamieji bokso pratimai kineziterapijoje. Iš viso tyrimo metu taikyti 32 užsiėmimai. Kiekvienam tiriamąjam buvo taikoma grupinė pratimų programa, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių, savijautą ir fizinę būklę. Kontrolinės grupės asmenims – netaikyta jokia intervencija. Tyrimo organizavimo schema pateikiama (5 pav.).

2.3.1. Parengiamieji bokso pratimai kineziterapijoje

Asmenims, sergantiems PL, buvo taikoma bokso treniruočių modifikacija – nekontaktinis boksas. Į juos įėjo imituojamieji bokso pratimai kitaip dar vadinami parengiamieji bokso pratimai. Šie pratimai imituoja bokso technikos veiksmo dalį, veiksmą ar veiksmų derinį. Parengiamieji bokso pratimai sergantiesiems PL taikomi siekiant pagerinti pusiausvyros ir reakcijos rodiklius.

Parengiamieji bokso pratimai skirti lavinti pusiausvyrą. Dinaminiai pratimai: reikia išlaikyti reikalingą kūno pozą smūgiuojant bei judant. Pavyzdžiai – ėjimas vietoj su smūgiais, bėgimas vietoj su smūgiais, ėjimas pirmyn – atgal su smūgiais. Statiniai pratimai: reikia išlaikyti nejudamą padėtį stovint ant abiejų kojų atliekant įvairas smūgių imitacijas rankomis. Pavyzdžiui – iš nekintamos padėties, smūgiai tiesiai prieš save.

Parengiamieji bokso pratimai skirti lavinti reakciją. Bokse reakcija yra atsakomieji veiksmai į atitinkamus dirgiklius. Bokso treniruotėse atitinkamas dirgiklis gali būti netikėtas garsinis ar vaizdinis signalas. Pavyzdžiui – išgirdus signalą į jį kuo greičiau sureaguoti bokso techniniu judesiu.

Parengiamuosius bokso pratimus sudarė trys smūgių tipai: tiesūs, šoniniai ir apatiniai. Kiekvienu jų pratimus galima atlikti kaire ar dešine ranka į galvą ir į liemenį. Taigi yra 12 pagrindinių pratimų. Jų struktūra nusakoma pagal pratimo judėjimo kryptį (tiesus, šoninis, apatinis), ranką, kuria atliekamas pratimas (kairė, dešinė), ir tikslą (galvą ar liemenį). Nurodyti požymiai apibūdina pratimo terminologiją, pavyzdžiui: ,,tiesus smūgis dešine ranka į galvą‘‘, ,,apatinis smūgis kaire ranka į liemenį‘‘ ir t.t. (53). Pratimų intensyvumas ir sunkumas buvo koreguojami keičiant kartojimų skaičių, pradines padėtis (atsisėdus, atsistojus, judėjimo metu) bei pasitelkiant papildomas priemones (elastines gumas ir nedidelius svorelius). Procedūrų struktūrą sudarė apšilimas (10 min.), pagrindinė dalis, kurios metu buvo atliekami parengiamieji bokso pratimai (40 min.) ir baigiamoji dalis – atsipalaidavimas (10 min.).

5 pav. Tyrimo organizavimo schema Kontrolinė grupė (n=11) Tiriamoji grupė (n=11) Kontrolinė grupė Netaikomi Parengiamieji bokso pratimai kineziterapijoje Tiriamoji grupė 2k/sav., po 60 min. Parengiamieji bokso pratimai kineziterapijoje Rezultatų analizė Asmenys, sergantys PL Pakartotinis ištyrimas:

 Pusiausvyros vertinimas – FPT, liemens stabilumo testas, liemens stabilumo ribų testas, griuvimo rizikos testas.

 Reakcijos vertinimas - paprastosios reakcijos laiko įvertinimo testas, psichomotorinės reakcijos laiko įvertinimo testas.

Ištyrimas:

 Pusiausvyros vertinimas – FPT, Liemens stabilumo testas, liemens stabilumo ribų testas, griuvimo rizikos testas.

 Reakcijos vertinimas - paprastosios reakcijos laiko įvertinimo testas, psichomotorinės reakcijos laiko įvertinimo testas.

Tiriamųjų atranka:

 Modifikuota Hoehn ir Yahr ligos stadijų skalė: 1-3 stadija;  Pagal TPBT surenkantys > kaip 21 balą. Nenustatytas arba

nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas

2.4. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo metu gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant ,,SPSS 21.0 for Windows“ statistinį programų paketą ir Microsoft Exel 2010 programą. Duomenys pateikti kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis. Palyginimui dvejose priklausomose imtyse taikytas Vilkoksono kriterijus. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui taikytas Mano-Vitnio-Vilkoksono kriterijus. Šie kriterijai buvo pasirinkti dėl mažo tiriamųjų skaičiaus abiejuose imtyse. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05 lyginant skirstinius

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Pusiausvyros vertinimo rezultatų kaita

Fulertono pusiausvyros testo (FPT) rezultatų kaita

Asmenų, sergančių PL, pusiauvyra buvo vertinamas FPT testu. Tiriamosios ir kontrolinės grupių pusiausvyros rodikliai pagal FPT prieš tyrimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=44,5; p=0,300). Prieš parengiamuosius bokso pratimus kineziterapijoje tiriamosios grupės pusiausvyros rezultatai buvo 27,2±3,4 balai, o po taikomos programos – 34,0±2,5 balo. Pusiausvyros rezultatai po tyrimo tiriamojoje grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo (Z=-2,940; p=0,003).

Kontrolinės grupės pusiausvyros pagal FPT rezultatas prieš parengiamuosius bokso pratimus kineziterapijoje buvo 25,5±3,1 balo, o po taikomos programos – 24,9±3,1 balo. Pusiausvyros rezultatas po tyrimo kontrolinėje grupėje nepakito (Z=-1,403; p=0,161) (6 pav.).

6 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių FPT rezultatai prieš ir po 4 mėn. trukmės tyrimo ir rezultatų palyginimas tarp grupių (*-p<0,05 lyginant skirstinius)

Po parengiamųjų bokso pratimų kineziterapijoje programos lyginant pusiasuvyros rezultatus pagal FPT tarp grupių, rastas statitiškai reikšmingas skirtumas (U=1,50; p=0,001).

27.2 25.5 34.0 24.9 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

P u siau svyr a (b alai ) Prieš Po * *

Abiejų grupių atskirų FPT užduočių rezultatų kaita prieš tyrimą

Kaip matyti paveikslėlyje FPT atskirų užduočių rezultatai prieš tyrimą tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

 ,,Stovėjimas suglaustomis kojomis“ - (U=50,0; p=0,519);  ,,Siekimas pirmyn paimti daiktą“ - (U=60,5; p=1,000);  ,,Apsisukimas 360 laipsnių kampu“ - (U=56,0; p=0,797);

 ,,Užlipimas ant suolelio ir nulipimas užduoties metu“ - (U=56,0; p=0,797);  ,,Ėjimas pėda už pėdos“ - (U=51,0; p=0,562);

 ,,Stovėjimas ant vienos kojos“ - (U=38,0; p=0,151);  ,,Stovėjimas ant minkšto pagrindo“ - (U=60,5; p=1,000);  ,,Šuolis į tolį“ - (U=57,5; p=0,847);

 ,,Ėjimas pasukant galvą kairėn ir dešinėn“ - (U=49,5; p=0,478);  ,,Netikėtas postūmis atgal“ - (U=35,0; p=0,101) (7 pav.).

7 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių FPT atskirų testo užduočių rezultatai prieš 4 mėn. trukmės tyrimą ir rezultatų palyginimas tarp grupių

2.8 2.6 2.5 2.5 2.3 2.4 2.8 2.9 2.9 2.9 2.5 2.5 2.3 2.1 2.2 2.2 2.7 2.7 2.8 2.9 0 1 2 3 4

Netikėtas postūmis atgal Ėjimas pasukant galvą kairėn ir…

Šuolis į tolį Stovėjimas ant minkšto pagrindo

Stovėjimas ant vienos kojos Ėjimas pėda už pėdos Užlipimas ir nulipimas nuo… Apsisukimas 360 laipsnių kampu

Siekimas pirmyn paimti daiktą Stovėjimas suglaustomis kojomis

Balai

Tiriamoji Prieš Kontrolinė Prieš