PRATIMŲ ANT NESTABILIŲ PAVIRŠIŲ POVEIKIS ASMENŲ, JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, FIZINĖS BŪKLĖS RODIKLIŲ KAITAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

MANTAS BUCKIŪNAS

PRATIMŲ ANT NESTABILIŲ PAVIRŠIŲ POVEIKIS ASMENŲ,

JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ,

FIZINĖS BŪKLĖS RODIKLIŲ KAITAI

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. Dr. Vilma Mauricienė

TURINYS

1.1. Apatinės nugaros dalies skausmo epidemiologija ... 10

1.2. Socioekonominiai faktoriai ir apatinės nugaros dalies skausmas ... 11

1.3. Apatinės nugaros dalies skausmo kilmė ir klasifikavimas ... 12

1.4. Apatinės nugaros dalies skausmo rizikos veiksniai pagal darbo pobūdį ... 14

1.4.1. Sėdimas darbas ... 14

1.4.2. Stovimas darbas ... 16

1.4.3. Sunkus fizinis darbas ... 17

1.4.4. Fizinis aktyvumas nedarbo metu ... 18

1.5. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis fizinės būklės rodiklių kaitai ... 19

1.5.1. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis pusiausvyrai ... 20

1.5.2. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis liemens paslankumui ... 20

1.5.3. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis liemens raumenų statinės jėgos ištvermei22 1.6. Fizinio aktyvumo reikšmė esant apatinės nugaros dalies skausmui ... 23

1.7. Pratimų ant nestabilių paviršių poveikis apatinės nugaros dalies skausmui ... 24

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 26

2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas ... 26

2.2. Tyrimo metodai ... 27

2.2.1. Anketinė apklausa... 28

2.2.2. Liemens paslankumo vertinimas ... 28

2.2.3. Pusiausvyros vertinimas ... 30

2.2.4. Liemens raumenų statinės jėgos ištvermės vertinimas ... 32

2.2.5. Skausmo intensyvumo vertinimas ... 33

3. REZULTATAI ... 34

3.1. Tiriamųjų anketinės apklausos rezultatai ... 34

3.1.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ... 34

3.1.2. Apatinės nugaros dalies skausmas ... 34

3.1.4. Apatinės nugaros dalies traumos ir operacijos ... 36

3.1.5. Tiriamųjų lūkesčiai ... 37

3.2. Asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, fizinės būklės rodiklių kaita ... 38

3.2.1. Liemens paslankumo kaita ... 38

3.2.2. Liemens raumenų statinės jėgos ištvermės kaita ... 41

3.2.3. Pusiausvyros vertinimo rezultatai ... 43

3.2.4. Skausmo intensyvumo vertinimo rezultatai ... 46

3.2.5. Funkcinės būklės vertinimo rezultatai ... 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS... 48

IŠVADOS ... 51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 53

SANTRAUKA

Mantas Buckiūnas. Pratimų ant nestabilių paviršių poveikis asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, fizinės būklės rodiklių kaitai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Vilma Mauricienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2019; 62 p.

Darbo tikslas - nustatyti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, fizinės būklės rodiklių kaitai.

Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, liemens paslankumui ir liemens raumenų statinei jėgos ištvermei. 2. Įvertinti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, pusiausvyrai. 3. Įvertinti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, skausmo intensyvumui ir funkcinei būklei.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 40 tiriamųjų, dirbančių sėdimą darbą bei jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą. Tiriamieji – 30 – 60 m. amžiaus vyrai ir moterys.

Tyrimo metodika. Tiriamiesiems buvo pateikta anketinė apklausa siekiant surinkti informaciją apie tiriamųjų lytį, amžių, jaučiamą skausmą, operacijas, traumas ir fizinį aktyvumą. Tiriamųjų liemens paslankumas vertintas modifikuotu Šobero testu bei goniometru; pusiausvyra – flamingo ir funkciniu siekimo testais; liemens raumenų statinės jėgos ištvermė – atlikties testais; skausmo intensyvumas – skaičių analogijos skale; funkcinė būklė – Roland – Morris klausimynu. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmosios grupės tiriamieji atliko fizinių pratimų programą ant nestabilių paviršių. Antrosios grupės tiriamieji atliko fizinių pratimų programą ant stabilių paviršių. Programos trukmė – 20 užsiėmimų po 45 minutes. Tyrimo duomenims susisteminti ir analizuoti buvo naudojami matematinės statistikos metodai.

Išvados: 1. Asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, liemens paslankumas ir liemens raumenų statinės jėgos ištvermė pagerėjo tiek taikant fizinių pratimų ant nestabilių paviršių programą, tiek fizinių pratimų ant stabilių paviršių programą. Skirtumo tarp skirtingų programų poveikio liemens paslankumui ir liemens raumenų statinei jėgos ištvermei nenustatyta. 2. Asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, pusiausvyra pagerėjo tiek taikant fizinių pratimų ant nestabilių paviršių programą, tiek fizinių pratimų ant stabilių paviršių programą. Skirtumo tarp skirtingų programų poveikio pusiausvyrai nenustatyta. 3. Asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, skausmo intensyvumas ir funkcinė būklė pagerėjo tiek taikant fizinių pratimų ant nestabilių paviršių, tiek fizinių pratimų ant stabilių paviršių programą. Skirtumo tarp skirtingų programų poveikio skausmo intensyvumui ir funkcinei būklei nenustatyta.

ABSTRACT

Mantas Buckiūnas. The effect of exercises on unstable surfaces on the changes of the physical condition of subjects suffering from lower back pain. Master's thesis. Supervisor – Assoc.prof. Dr. Vilma Mauricienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, faculty of Nursing, Institute of Sports. Kaunas, 2019. 62 p.

The aim of the study – to identify the effect of exercises on unstable surfaces on the changes of the physical condition of subjects suffering from lower back pain.

Tasks: 1. To evaluate the effect of exercises on unstable surfaces on the trunk mobility and trunk muscles static strength endurance of persons suffering from lower back pain. 2. To evaluate the effect of exercises on unstable surfaces on the balance of persons suffering from lower back pain. 3. To evaluate the effect of exercises on unstable surfaces for pain intensity and functional condition of persons suffering from lower back pain.

Participants of the study. The total number of participants in the studywas 40, 30-60 years old men and women with lower back pain, working sedentary work.

Methodology. A questionnaire was used to collect information about the gender, age, pain, operations, trauma and physical activity of the subjects. Trunk mobility was evaluated using modified Schober test and goniometer; the balance – using the flamingo and functional reach tests; trunk muscles static strength endurance – using performance tests; pain intensity using the numeric scale. Roland – Morris questionnaire was used for evaluation of functional status. The subjects were randomly divided into two groups. Participants of the first group performed exercises on unstable surfaces, participants of the second group performed exercises on stable surfaces. The program consisted of 20 sessions, each lasted for 45 minutes. Mathematical statistics methods were used for data analysis.

Conclusions: 1. Trunk mobility and trunk muscles static endurance of patients suffering from lower back pain increased both after exercises program on unstable surfaces and exercises program on stable surfaces. There was no difference between different programs’ effect. 2. Balance of patients suffering from lower back pain increased both after exercises program on unstable surfaces and exercises program on stable surfaces. There was no difference between different programs’ effect. 3. Pain intensity and functional condition of patients suffering from lower back pain increased both after exercises program on unstable surfaces and exercises program on stable surfaces. There was no difference between different programs’ effect.

SANTRUMPOS

AND – apatinė nugaros dalis.

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos. KMI – kūno masės indeksas.

ŽODYNĖLIS

Ašinis spondiloartritas – uždegiminės kilmės nugaros skausmas, pažeidžiantis stuburo, dubens ir krūtinės sąnarius.

Koaktyvacija – agonistų ir antagonistų raumenų aktyvacija abipus sąnario.

Radikulopatija – nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimo sukeliamas neurologinis dirginimas.

ĮVADAS

Apatinės nugaros dalies skausmą bent kartą per metus patiria 15 – 20 proc. suaugusiųjų ir tai yra viena iš pagrindinių jų nedarbingumo priežasčių (1). Lėtinis ANDS (apatinės nugaros dalies skausmas) labiausiai paveikia 30 – 60 metų amžiaus asmenis ir dvigubai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams (2). Vieni tyrėjai teigia, kad apie 60 – 80 proc. suaugusių žmonių bent kartą gyvenime patiria ANDS, o pakartotinai per vienų metų laikotarpį skausmas pasireiškia 54 – 80 proc. žmonių (3, 4). Kitų autorių duomenimis, ANDS patiria 49 – 90 proc. populiacijos, iš kurių 25 proc. pakartotinai kreipiasi į gydymo įstaigas dėl ANDS per vienus kalendorinius metus (5). Apie 20 proc. visų ANDS atvejų turi tendenciją pasikartoti per šešis mėnesius (6).

Dėl patiriamo ANDS prastėja žmonių darbo kokybė, todėl atsiranda finansiniai ir emociniai sunkumai darbo ir namų aplinkoje, nukenčia tarpasmeniniai santykiai. Taip pat dauguma žmonių grįžtą į darbą galutinai neišsprendę skausmą sukeliančios problemos, kuri juos išvargino fiziškai ir emociškai. Todėl ilgainiui tai tampa makrosocialiniu reiškiniu, kuris dar labiau blogina žmonių gyvenimo kokybės rodiklius, asmeninius santykius bei stipriai paveikia ir ekonominius darbo našumo rodiklius (7).

Anketiniu būdu apklausus 8 067 žmones 1992 metais ir pateikus tą patį klausimyną 2006 metais 9 924 žmonėms, buvo nustatyta, kad per 14 metų intervalą ANDS pasireiškimas padidėjo nuo 3,9 proc. iki 10,2 proc. visų apklaustųjų. Taip pat beveik dvigubai padidėjo atliekamų apatinės nugaros dalies (AND) operacijų, paskiriamų vaistų nuo skausmo kiekis bei apsilankymų pas gydytojus ir kineziterapeutus dažnumas (8). Remiantis 2010 metais atliktu globaliu tyrimu, buvo nustatyta, kad ANDS sudaro didžiausią dalį nedarbingumo atvejų lyginant su kitomis ligomis, taip pat senstant pastarasis sutrikimas pasireiškia dažniau. Nuo 1990 metų iki 2010 metų Japonijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad per 20 m. žmonių gyvenančių su pastoviu ANDS padaugėjo 24,9 mln. Tai yra didelė ekonominė našta valstybei ir jos sveikatos apsaugos sistemai (9).

Vertinant tik skausmą ir jo sukeliamą negalumą yra nustatyta, kad multidisciplininis gydymas į kurį įeina kineziterapija ir gyvenimo būdo keitimas į fiziškai aktyvesnį yra efektyvus būdas mažinant ANDS intensyvumą. Taikant pastaruosius metodus atsiradus skausmui, žmonės greičiau tampa darbingi nei laukiant, kol skausmas sumažės savaime, o tai sumažina nedarbingumo sukeltus kaštus ir pagerina žmogaus gyvenimo kokybės rodiklius bei jo bendrą fizinę būklę (10).

Darbo naujumas. Žmonės, kurie daugiau laiko praleidžia gyvendami sėsliai nei užsiimdami aktyvia fizine veikla, ANDS patiria beveik taip pat dažnai, kaip ir aktyviai gyvenantys, bet jų jaučiamas skausmas dažniausiai trunka ilgiau ir būna intensyvesnis (11). Mokslininkai teigia, kad per parą praleidžiant daugiau nei 6 valandas sėsliai ir neužsiimant jokiu fiziniu aktyvumu, statistiškai

reikšmingai padidėja rizika nutukti, susirgti lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei didėja tikimybė ankstyvai mirčiai (12).

Atliekant pratimus ant nestabilių paviršių jėgą galima didinti taip pat efektyviai, kaip ir atliekant jėgos didinimo pratimus ant stabilaus paviršiaus, siekiant sumažinti ANDS (13). Atliekant pratimus ant nestabilių paviršių be jokių svorių, sukuriama nedidelė apkrova apatinei nugaros daliai. Tai padeda gerinti koordinaciją, motorinės kontrolės adaptacinius mechanizmus, raumenų koaktyvaciją, o tai yra labai svarbūs aspektai asmenims su ANDS. Galūnių ir liemens raumenų aktyvacija siekiant išlaikyti pusiausvyrą didina stabilizacinę funkciją, kuri padeda apsaugoti uždegimo paveiktus raumenis ir sąnarius nuo per didelės apkrovos (14).

Nors yra studijų, analizuojančių pratimų ant stabilių ir nestabilių paviršių poveikį asmenų jaučiančių ANDS savijautai, bet trūksta duomenų apie fizinių rodiklių kaitą esant tiek ūmiam, tiek lėtiniam ANDS. Optimalus juosmeninės stuburo dalies mobilumas, didesnė liemens raumenų statinė jėgos ištvermė tiesiogiai siejasi su skausmo sumažėjimu AND. Todėl svarbu ištirti įvairių fizinių pratimų programų efektyvumą gerinant fizinės būklės rodiklius ir mažinant ANDS.

Darbo tikslas – nustatyti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, fizinės būklės rodiklių kaitai.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, liemens paslankumui ir liemens raumenų statinei jėgos ištvermei.

2. Įvertinti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, pusiausvyrai.

3. Įvertinti pratimų ant nestabilių paviršių poveikį asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, skausmo intensyvumui ir funkcinei būklei.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Apatinės nugaros dalies skausmo epidemiologija

Kasdien ANDS paveikia apie 12 proc. visos populiacijos, bent kartą per mėnesį pasireiškia 23 proc., per metus – 38 proc., o per visą gyvenimą beveik 40 proc. visų žmonių kenčia šį sindromą. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė susidaro ANDS pasireiškimui, tad sparčiai senstančiose visuomenėse, pastarasis sutrikimas sukelia ekonomines ir socialines problemas (15). Kitų autorių duomenimis ANDS išskiriama kaip penkta dažniausia priežastis dėl kurios žmonės kreipiasi pas gydytojus. Yra teigiama, kad 60 – 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime patiria nugaros skausmus. Iš visų atvejų susijusių su apatinės nugaros dalies skausmu, 23 proc. jų yra lėtinės kilmės (16). Pagal amžiaus grupes ANDS patiria 4,2 proc. asmenų kurių amžius yra nuo 24 m. iki 39 m., o 20 – 59 m. amžiaus žmonių grupėje lėtiniu skausmu skundžiasi net 19,6 proc. (2).

Yra prognozuojama, kad Malaizijoje 2020 m. žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus, grupėje, ANDS jaus dvigubai daugiau žmonių nei 1998 m. Tokių prognozių priežastis yra sparčiai senstanti visuomenė ir nepakankamas fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje (17). Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), apatinės nugaros dalies skausmas sudaro 3,15 proc. visų atvejų, kuomet yra kreipiamasi į greitąją medicinos pagalbą. Net 65 proc. atvejų kuomet yra kreipiamasi į sveikatos priežiūros įstaigas sudaro namie patirtos AND traumos ir sužalojimai, o lyginant su Europa, JAV dažniausiai patirianti ANDS amžiaus grupė yra 25 – 29 m. amžiaus asmenys (18).

ANDS yra vienas dažniausių nusiskundimų tarp žmonių kurie yra atvežti į skubų priėmimą. Kasmet tai sudaro apie 6 mln. atvejų visoje JAV. ANDS yra antras pagal dažnumą nusiskundimas ambulatorinio gydymo metu ir trečias pagal gydymo kaštus, sekantis po onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų susirgimų (19).

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos duomenimis, 2003 metais Lietuvoje 259/ 100 000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigą buvo diagnozuoti nugaros skausmai. Iš visų atvejų pirmą kartą dėl šios priežasties į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi – 37,6 proc. pacientų, pakartotinai kreipėsi – 62,4 proc. Vertinant bendrus sergamumo rodiklius, stebima neįgalumo dėl stuburo ligų didėjimo tendencija. Nuo 2007 metų neįgalumų dėl stuburo ligų padidėjo 26,4 proc., o 2008 metais padidėjo dar 4 proc. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse ANDS problema yra panašaus mąsto (20).

Atlikus tyrimą Vilniaus universitetinės ligoninės „Santariškių klinikų“ Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, paaiškėjo, kad trijų metų bėgyje trečiam reabilitacijos etapui dažniausiai buvo atsiųsti pacientai, kuriems vyravo vertebrogeninė patologija ir tai sudarė 66,52 proc. visų

ambulatoriškai reabilituotų ligonių (n = 233). Pagal stuburo pažeidimo neurologinį lygį, patvirtintą radiologiniais tyrimais (stuburo kompiuterinė rentgeno tomografija arba magnetinė rezonanso tomografija), net 87,1 proc. pažeidimų buvo apatinėje nugaros dalyje, kai tuo tarpu kaklinės ir krūtininės dalies pažeidimai atitinkamai sudarė 12,3 ir 0,6 proc. (21).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2014 metais atliktos gyventojų sergamumo apklausos duomenimis buvo nustatyta, kad kas ketvirtas gyventojas (27 proc. moterų ir 23 proc. vyrų) skundėsi ūmiu arba lėtiniu ANDS. AND lėtinį skausmą, kaip dažniausiai pasitaikančią ligą, nurodė 46 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (51 proc. moterų ir 37 proc. vyrų). Tarp 35 – 64 metų gyventojų dažniausiai pasitaikančios lėtinės ligos buvo AND liga ar lėtinė problema – taip nurodė 28 proc. gyventojų (27 proc. moterų ir 30 proc. vyrų). Lyginant duomenis su 2005 metais atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatais, vyrų ir moterų, teigiančių, kad serga lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos problemų, dalis išliko tokia pati (22).

Taigi apatinės nugaros dalies skausmas yra dažnai pasitaikantis sindromas, kuris apima labai platų amžiaus grupių diapazoną. Visi darbingo amžiaus žmonės turi didelę riziką patirti ANDS bent kartą gyvenime, o skausmo atsinaujinimas gali pasireikšti po pusmečio, todėl labai svarbu imtis veiksmingų metodų siekiant išvengti pasikartojančių epizodinių skausmų.

1.2. Socioekonominiai faktoriai ir apatinės nugaros dalies skausmas

Pasaulinės sveikatos organizacijos atliktame globaliame tyrime, kuris apėmė tokias valstybes, kaip: Kinija, Gana, Indija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika ir Rusija, buvo nustatyta, kad ANDS intensyvumas ir paplitimas yra dažnesnis mažiau uždirbančių, turinčių žemesnį išsilavinimą, vidutinio amžiaus moterų grupėje. Labiausiai ANDS paplitęs Rusijos regione (56 proc.) ir Kinijoje (22 proc.), o net 8 proc. visų šalių apklaustųjų teigia, kad jaučia pastovų skausmą (23).

Ištyrus 1487 įvairių profesijų atstovus, dirbančius tą patį darbą ne mažiau nei 10 metų, buvo nustatyta, kad žmonės, dirbantys, kaip vadovai, rečiau ir trumpesnį laiką patiria ANDS. Fizinį darbą dirbantys asmenys (staliai, statybininkai, mechanikai), ANDS patiria dvigubai dažniau nei sėdimą darbą dirbantys žmonės. Daugiau nei 30 dienų trunkantį lėtinį skausmą jaučia 13,6 proc. tiek fizinį, tiek vadovavimo darbą dirbantys žmonės. Taip pat autoriai teigia, kad žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sumažinus krūvį būtų galima sumažinti ANDS sukeliamus ekonominius padarinius (24). Palyginus žmones gyvenančius Ispanijoje ir Brazilijoje, kurie jaučia ANDS, buvo nustatyta, kad religija ir požiūris į skausmą gali stipriai paveikti žmonių gyvenimus. Apklausti ispanai skausmą vertina, kaip veiksnį, kuris riboja jų darbingumą ir laisvalaikį. Pastarieji teigia, kad dėl skausmo negalėjo keliauti, užsiimti hobiais ar išeiti susitikti su draugais, todėl nukentėjo tarpasmeniniai

santykiai tiek šeimoje, tiek socializuojantis. Brazilai ANDS dažniau įvardijo kaip religinę bausmę, kurią vertina teigiamai, nes praėjus skausmui jie gali jaustis dvasiškai pakylėti. Taip pat Pietų Amerikos gyventojai į skausmą stengiasi nekreipti dėmesio ir laukti kol jis praeis savaime. Pastarojo tyrimo autoriai teigia, kad sunku vertinti tiriamųjų duomenis, nes beveik visi apklaustieji skausmą vertina labiau iš religinės pusės, o ne objektyviai (25).

Jungtinėse Amerikos Valstijose susisteminus 59360 žmonių, gaunančių kompensacijas dėl ANDS sukeliamo nedarbingumo, duomenis, buvo nustatyta, kad tos valstijose, kuriose yra didesnis neįdarbintų žmonių skaičius, ANDS pasireiškia dažniau. Valstijose, kuriose yra daugiau gyventojų, didesnė rasinė įvairovė ir mažiau išsilavinusių žmonių, medicininės išlaidos buvo didesnės gydant ANDS, nei priešingus rodiklius turinčiuose regionuose (26).

Lietuvoje atsitiktinai pasirinktose įstaigose buvo atliktas ištisinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 358 profesionalūs muzikantai. Iš viso 83,8 proc. tyrimo dalyvių skundėsi skausmu ar diskomfortu mažiausiai vienoje kaulų ir raumenų sistemos vietoje per paskutiniųjų 12 mėnesių laikotarpį. Daugiausiai muzikantai skundėsi AND (59 proc.) skausmu ar diskomfortu. Lyginant tyrimą su užsienio mokslininkų duomenimis buvo nustatyta, kad 9,8 – 66,7 proc. profesionalių muzikantų per paskutiniųjų 12 mėnesių laikotarpį bent kartą patyrė ANDS (27).

Galima teigti, kad ANDS patiria didžioji dalis populiacijos. Dėl skausmo arba religinių pažiūrų, žmonėms tenka keisti gyvenimo būdą ir požiūrį į esamą problemą, todėl gali nukentėti tarpasmeniniai santykiai. Žinant, kad ANDS patiria profesionalūs muzikantai, galima teigti, kad ir megėjiškai grojantys žmonės turi didesnę riziką patirti ANDS. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad tiek fizinį, tiek protinį darbą dirbantys žmonės, beveik vienodai dažnai patiria ANDS, o didžioji dauguma apklaustųjų jaučiančių skausmą, neužsiima tikslinga fizine veikla.

1.3. Apatinės nugaros dalies skausmo kilmė ir klasifikavimas

Apatinės nugaros dalies (AND) lokalizacija apibūdinama, kaip skausminga sritis nugarinėje dalyje, prasidedanti žemiau šonkaulių ir besibaigianti ties uodegikauliu ir sėdmenimis (28).

ANDS yra skirstomas į specifinį ir nespecifinį. Skausmas įvardijamas kaip nespecifinis tuomet, kada nėra žinoma jo priežastis, todėl yra atliekami tyrimai, kuriais bandoma išsiaiškinti skausmo kilmė. Jei yra nustatoma skausmą sukelianti patologija, tada skausmą galima vadinti specifiniu (29).

Esant aiškiai ANDS kilmei, svarbu įvertinti „raudonas vėliavėles“, kurioms yra priskiriamos specifinės nugaros skausmo patologijos:

 Infekcijos;

 Radikulopatijos / neuropatijos;

 Piktybiniai ir gerybiniai augliai bei metastazės;

 Ašinis spondiloartritas.

Taip pat prie ANDS paūmėjimo gali prisidėti psichosocialiniai faktoriai, kurie apibūdinami kaip „geltonos vėliavėlės“:

 Depresinės nuotaikos;

 Beviltiškumo jausmas dėl esamo skausmo;

 Fizinio aktyvumo vengimas dėl skausmo;

 Somatiniai sutrikimai.

Mokslininkai teigia, kad itin svarbu išsiaiškinus skausmo priežastį atsižvelgti į „geltonąsias vėliavėles“, nes nekreipiant dėmesio į psichosocialinius faktorius, skausmas dažnai paūmėja (30).

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 75 proc. asmenų jautusių ūmų apatinės nugaros dalies skausmą, po 6 savaičių pajautė pagerėjimą ir galėjo grįžti į darbą, bet 25 proc. žmonių jautė pastovų skausmą ir negalėjo tęsti darbinės veiklos (31). Kitų autorių teigimu 70 proc. išsivysčiusių valstybių gyventojų įprastai po 2 savaičių skausmas praeina, o 20 proc. žmonių ANDS reguliariai patiria visus metus (32)

Pagal ANDS trukmę, skausmą galima skirstyti į tris pobūdžius pateiktus 1 lentelėje (33).

1 lentelė. Skausmo pobūdis pagal trukmę (33, Vallfors B.)

Pobūdis Ūmus Poūmis Lėtinis

Trukmė < 6 savaitės 7 – 12 savaičių > 12 savaičių

Siekiant lengviau diagnozuoti specifinį apatinės nugaros dalies skausmą, buvo sukurta ANDS klasifikacija, kuri yra naudojama klinikinėje ir mokslinėje praktikose. Toks klasifikavimo būdas pasirinktas todėl, kad jis atskiria diagnozes iš patoanatominės / patofiziologinės perspektyvos, o tai padeda lengviau suskirstyti žmones pagal skausmo priežastį (1 pav.) (34).

1 pav. Apatinės nugaros dalies skausmo kilmės klasifikavimas (34)

Apatinės nugaros dalies skausmas, gali trukti nuo 2 savaičių iki metų ir ilgiau. Dėl šios priežasties svarbu išsiaiškinti skausmo kilmę ir atsižvelgus į jaučiamo ANDS intensyvumą taikyti poveikio priemones. Įsigilinus į psichosocialinius faktorius lemiančius skausmo paūmėjimą galima apsaugoti žmogų nuo užsitęsusio ANDS.

1.4. Apatinės nugaros dalies skausmo rizikos veiksniai pagal darbo pobūdį

1.4.1. Sėdimas darbas

ANDS dažnai pasireiškia asmenims dirbantiems sėdimą darbą. Žmonės, kurie darbo metu sėdimą padėtį užima daugiau nei 20 min. ANDS patiria taip pat dažnai, kaip ir aktyviau darbo metu judantys žmonės. Nors jaučiamo skausmo intensyvumas tarp sėslesnių ir aktyvesnių darbuotojų nesiskiria, tačiau žmonės turintys viršsvorį ir daugiau laiko praleidžiantys sėdint, ANDS patiria dažniau, nei tie, kurių kūno masės indeksas (KMI) normalus (35).

Ištyrus ir palyginus laiką praleidžiamą sėdint ir stovint tarp statybininkų ir sveikatos priežiūros darbuotojų, buvo nustatyta, kad daugiau laiko sėdėdami praleidžia sveikatos priežiūros

AND kilmės kategorijos Nocicepcinės kilmės

Neuropatinės kilmės Diskogeninis –

skausmas kilęs iš nugarinės skaidulinio žiedo dalies Kryžkaulinio klubakaulio sąnario kilmės skausmas Facetinių sąnarių kilmės skausmas Miofascijinis skausmas dėl raumenų, raiščiu, fascijų pažaidos Kompresinė radikulopatija – nervo užspaudimas ir uždegimas Nekompresinė radikulopatija – periferinio nervo uždegimas Neurogeninė klaudikacija – arklio uodegos sindromas Centrinės kilmės – dėl centrinės nervų sistemos disfunkcijos Kompresinis, uždegiminis, pastoviai dirginamo nervo skausmas Skausmas iš centrinės arba periferinės nervų sistemos audinių

specialistai nei statybininkai. Didesnį ANDS intensyvumą jautė sveikatos priežiūros specialistai, o lyginant laiką praleidžiamą stovint, buvo nustatyta, kad jis nesisieja su didesniu ANDS, todėl statybininkai nugaros skausmu skundėsi rečiau (36).

Vertinant ANDS ir sėdimo darbo sąsajas svarbu įvertinti ir papildomus faktorius, tokius, kaip sėdėjimo ergonomika, neįprastos sėdėjimo pozos (kifozinė, lordozinė, pusiau gulomis, pasikreipus į šoną ar susmukus), visą kūną veikiančias vibracijas ( lėktuvų ir sraigtasparnių pilotai, traukinių ir oro uosto operatoriai, traktorių, autobusų ir siuntų pristatymo tarnybų vairuotojai).Ištyrus asmenis, kurie daugiau nei pusę darbo laiko praleidžia sėdėdami buvo nustatyta, kad jie dažniau patiria ANDS nei tie, kurie sėdėdami praleidžia mažiau nei pusę savo darbo laiko (2 pav.)(37).

Ištyrus visą kūną veikiančių vibracijų, laiko praleidžiamo sėdint, įvairių sėdėjimo pozų ir jaučiamo ANDS sąsajas buvo padarytos tokios išvados:

 Sėdėjimas nesisieja su dažnesniu ANDS pasireiškimu;

 Sėdėjimas ir papildomi veiksniai tokie, kaip visą kūną veikiančios vibracijos ir nepatogios sėdėjimo pozos, siejasi su ANDS pasireiškimu;

 Žmonės, kurie sėdi ergonomiškai, bet yra apkraunami išorinėmis visą kūną veikiančiomis vibracijos, taip pat ANDS patiria dažniau, nei tie, kurie yra neveikiami vibracijų;

 Netaisyklinga laikysena stovint ir visą kūną veikiančios vibracijos, taip pat didina riziką patirti ANDS (37).

2 pav. ANDS dažnumas skirtingų profesijų, kurių atstovai daugiau nei pusę darbo laiko praleidžia sėdėdami, asmenims (37)

Akselerometru ištyrus 665 statybų sektoriuje dirbančius žmones buvo matuojamas jų praleidžiamas laikas sėdint, suskirstant jį į intervalus: sėdintys mažiau nei 5 min., sėdintys nuo 5 iki 20 min. ir sėdintys ilgiau nei 20 min. nustatyta, kad didėjantis 5 min. sėdėjimo intervalas siejasi su dažniau patiriamu ANDS (38).

Magnetiniu rezonansu ištyrus žmonių dirbančių sėdimą darbą apatinę nugaros dalį, dienos pradžioje ir pabaigoje, buvo nustatyta, kad tarpslankstelinių diskų aukštis L4 – 5 segmente, statistiškai reikšmingai sumažėja, o tuo tarpu kitų juosmeninių stuburo slankstelių aukštis beveik nepakinta. Keičiant sėdimą padėtį į stovimą kas 15 min., L4 – 5 diskų aukštis nemažėja, o tai tiesiogiai siejasi su mažesniu ir retesniu ANDS (39).

Ilgesnis laikas praleidžiamas sėdint darbo metu, tiesiogiai siejasi su dažniau pasireiškiančiu ANDS. Tačiau ilgesnis sėdėjimas neturi poveikio, ANDS intensyvumui ir trukmei. Taip pat tiriant sėdimą darbą dirbančius asmenis, svarbu atsižvelgti, kaip dažnai yra keičiama sėdėjimo ir stovėjimo padėtys, ir kokie išoriniai veiksniai galėtų padidinti ANDS stiprumą.

1.4.2. Stovimas darbas

Ilgalaikis stovėjimas darbe galimai siejasi su tokiais sveikatos sutrikimais kaip apatinės nugaros dalies ir kojų skausmas, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, lėtinis nuovargis ir su nėštumo metu patiriamo skausmo intensyvumas. Atlikti tyrimai rodo, kad ilgas stovėjimas darbe daro tiesioginį poveikį pastarųjų sutrikimų atsiradimui. Siekiant sumažinti stovimo darbo sukeliamą diskomfortą yra rekomenduojama darbo vietoje įrengti kėdes, siekiant keisti darbinę padėtį, taip pat darbuotojus aprūpinti tinkama avalyne ir sudaryti sąlygas dažnesniam kūno padėties keitimui (40).

Gallagher (41) atliko tyrimą, kuomet asmenys nejaučiantys ANDS turėjo išstovėti statinėje padėtyje 2 val., o kas 15 min. buvo nuskaitomi duomenys apie jų atliekamus judesius – svorio perkėlimus nuo vienos kojos ant kitos, kūno masės centro svyravimų amplitudę, siekiant nustatyti kūno padėties pokyčius erdvėje. Apklausus žmones po tyrimo, buvo nustatyta, kad net 43,75 proc. asmenų pradėjo jausti diskomfortą AND. Nors skausmas ir nepasireiškė, bet gali būti daroma prielaida, kad stovint dar ilgiau, diskomfortas turėtų tik didėti, o taip pat galėtų pasireikšti ir skausmas AND.

Asmenims dirbantiems darbuose, kurių metu didžioji darbo laiko dalis yra praleidžiama stovint, ilgalaikė statinė padėtis gali sukelti griaučių raumenų lėtinį nuovargį, padidėjusią raumeninę įtampą ir sumažėjusią raumenų jėgą, o tai gali sąlygoti skausmo atsiradimą. Nelson (42) ir bendraautorių atliktame tyrime buvo atrinkti žmonės, kuriems nuo ilgo stovėjimo pasireiškė ANDS.

Ištyrus pastaruosius asmenis, buvo nustatyta, kad prieš stovėjimą jų liemens ir viduriniojo sėdmens raumenų koaktyvacija buvo mažesnė nei po ilgo stovėjimo. Atrinkti žmonės, kuriems pasireiškė skausmas, buvo pastatyti ant platformos su 16° nuolydžiu, ir toliau apklausiami dėl ANDS. Stovint ant pasvirusios platformos vidutiniškai visiems žmonėms jaučiamas skausmas sumažėjo 59,4 proc. ir taip pat sumažėjo liemens ir sėdmens raumenų koaktyvacija. Apklausus žmones po tyrimo, net 87,5 proc. teigė, kad jeigu dirbtų stovimą darbą, tikrai naudotų pasvirusią platformą darbo metu.

Kojų ilgio skirtumas gali didinti riziką ANDS atsiradimui, asmenims dirbantiems stovimą darbą. Ištyrus 114 mėsininkus, visą darbo dieną praleidžiančius stovint prie stalo ir išmatavus jų kojų ilgį, buvo nustatyta, kad 49 proc. tiriamųjų kojų ilgio skirtumas yra 6 mm arba didesnis. ANDS dažniau jautė tie, kurių kojų ilgio skirtumas buvo didesnis nei 6 mm. Taip pat dažniau nedarbingumo pažymas dėl ANDS gavo žmonės, kurių kojų ilgio skirtumas didesnis nei 10 mm (43).

Siekiant nustatyti ar padidėjusi juosmeninė lordozė, gali daryti poveikį ANDS atsiradimui, buvo atrinkti žmonės, kuriems po 2 val. stovėjimo pasireiškė ANDS. Lyginant asmenis, kuriems skausmas nepasireiškė, ir tuos, kurie pradėjo jausti skausmą, juosmeninė lordozė buvo 4,4° didesnė, nei tų žmonių, kuriems skausmas nepasireiškė (44).

Statinis krūvis, kuris susidaro dirbant stovimą darbą, tiesiogiai siejasi su diskomfortu ir atsirandančiu skausmu AND. Ilgai stovint, keičiasi liemens ir sėdmenų raumenų koaktyvacija, taip pat skausmo atsiradimo riziką gali didinti ir padidėjęs liemens lordozinis linkis bei skirtingas kojų ilgis, tad svarbu pritaikyti darbo vietą, kad būtų galimybė keisti stovimą ir sėdimą padėtis, siekiant sumažinti ANDS atsiradimą.

1.4.3. Sunkus fizinis darbas

Sunkus fizinis krūvis, nepatogios padėtys, sunkių daiktų kėlimas ir nešimas, stūmimas ir traukimas, lankstymasis ir sukiojimasis yra pagrindiniai rizikos veiksniai dirbant fizinį darbą, sąlygojantys ANDS atsiradimą. Sudėtingiausia išskirti vieną faktorių, kuris labiausiai lemtų ANDS atsiradimą. ANDS pasireiškimas yra labiausiai susijęs su fizinės veiklos pobūdžiu ir jos intensyvumu (45).

Apklausus 624 kiemsargius, dirbančius sunkų fizinį darbą, buvo nustatyta, kad ANDS patiria 37 proc. respondentų, o bent kartą per septynias dienas skausmą patiria 62,8 proc. apklaustųjų. Dažniau ANDS jautė dirbantieji viršvalandžius, atliekantys daugiau lenkimosi ir sukimosi judesių, taip pat nešiojantys sunkius daiktus. Tie žmonės, kurie dirbo labiau dinaminį negu statinį darbą, kurio metu teko daugiau vaikščioji, apatinės nugaros dalies skausmą jautė rečiau ir ne tokį intensyvų (46).

Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo monizigotiniai ir dizigotiniai dvyniai, dirbantys įvairaus sunkumo darbą: sėdimą, stovimą, lengvo ir sunkaus fizinio krūvio. Buvo išsiaiškinta, kad dirbantys sunkų fizinį darbą dvyniai ANDS jautė dažniau, nei tie kurie dirbo sėdimą ar stovimą darbus. Taip pat buvo padaryta išvada, kad genetiniai veiksniai nelemia ANDS atsiradimo, tai labiau lemia fizinės apkrovos patiriamos darbe (47).

Sunkus fizinis darbas gali padidinti skausmą asmenims su jau diagnozuota degeneracine tarpslankstelinių diskų liga. Iš 9544 tirtų žmonių, kurie dirba sunkų fizinį darbą, 19,4 proc. patiria stiprų ANDS (≥5, skalėje nuo 0 iki 9). Iš asmenų jaučiančių ANDS, 15,2 proc. turi diagnozuotą osteochondrozę, o tik 4,2 proc. neturi šio sutrikimo. Tad galima daryti išvadą, kad esant osteochondrozei, sunkus fizinis darbas gali sukelti stiprų ANDS (48).

Heuch (49) su bendraautoriais per 11 metų ištyrė 14915 vyrų ir moterų, prieš tyrimą nejautusių ANDS siekiant nustatyti darbo pobūdžio sukeliamą riziką patirti ANDS. Vieni tyrimo dalyviai dirbo sėdimą darbą, kiti darbo metu turėdavo vaikščioti, bet nekilnodavo sunkių daiktų, o tretieji dirbo sunkų fizinį darbą, kurio metu reikėjo daug vaikščioti ir kelti sunkius daiktus. Atlikus ilgalaikį tyrimą, buvo nustatyta, kad didesnę riziką patirti ūmų ANDS turi tie žmonės, kurie dirba sunkų fizinį darbą, o vyrai ir moterys, turi vienodą riziką patirti ANDS. Taip pat moterims, kurios yra žemesnio išsilavinimo, rūkančios ir turinčios viršsvorio, skausmą patiria dažniau, nei į tas pačias rizikos veiksnių grupes patenkantys vyrai.

ANDS patirti gali tiek sėdimą, tiek stovimą, tiek sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės. Remiantis atliktais tyrimais galima teigti, kad moterys dirbančios analogiškų fizinių pastangų reikalaujančius darbus turi didesnę riziką ūmaus ANDS atsiradimui. Taip pat atlikus radiologinius tyrimus ir nustačius esamas patologijas ir tinkamai paskirsčius darbe tenkantį fizinį krūvį, būtų galima sumažinti riziką ANDS pasireiškimui.

1.4.4. Fizinis aktyvumas nedarbo metu

Reguliariai laisvalaikiu užsiimant sportine veikla galima 11 – 16 proc. sumažinti tikimybę patirti ūmų ANDS. Lyginant asmenis, kurie užsiima intensyvia ir vidutinio intensyvumo sportine veikla su tais, kurių fizinis aktyvumas yra mažesnio intensyvumo, pastarieji žmonės turi didesnę riziką ANDS atsiradimui (50).

Vaikščiojimas kiekvieną dieną, gali sumažinti ANDS riziką. Taip pat taikant mažo intensyvumo aerobinius pratimus kartu su vaikščiojimu, galima sumažinti skausmo intensyvumą ir vartojamų vaistų nuo skausmo kiekį (51). Buvo nustatyta, kad bent 12 savaičių 3 kartus per savaitę vaikštant po 1 val., reikšmingai sumažėja tiek ANDS, tiek rizika jį patirti (52).

Apklausus skrydžių centre dirbančius žmones, buvo nustatyta, kad net 65,7 proc. dirbančiųjų dažnai jaučia ANDS ir jis dažniausiai epizodiškai kartojasi. Žmonės įvardijo, kad ilgos darbo valandos sėdint, maža erdvė ir nenoras užsiimti fizine veikla po darbo tikriausiai ir yra pagrindiniai ANDS atsiradimo faktoriai. Iš apklaustųjų žmonių, 62,9 proc. darbo metu pradeda jausti skausmą ir diskomfortą apatinėje nugaros dalyje. Surinkus duomenis iš tų asmenų, kurie nejaučia ANDS, buvo išsiaiškinta, kad jie per savaitę 1 – 2 kartus užsiima lengva, vidutinio intensyvumo arba sunkia fizine veikla. Tarp žmonių, kurie yra aktyvesni laisvu laiku, ANDS pasireiškia rečiau ir trunka trumpiau (53).

Vyrams ir moterims, laisvalaikiu užsiimantiems lengvu fiziniu aktyvumu, ANDS pasireiškia rečiau, nei tiems, kurie neužsiima jokia fizine veikla. Taip pat žmonės, kurie užsiima sunkia fizine veikla mažiau negu 3 val. per savaitę, turi mažesnę riziką patirti ANDS, nei tie, kurie peržengia šią laiko ribą. Rekomenduotina užsiimti 1 – 2 val. trukmės sunkia fizine veikla per savaitę, nes ilgėjant laikui skiriamam sunkiai fizinei veiklai gali nesumažinti ANDS atsiradimo rizikos, bet labiau tikėtina, kad atsiras skausmas. Vyrai vyresni nei 50 metų amžiaus gauna didesnę naudą atlikdami sunkius fizinius pratimus laisvalaikio metu, taip sumažindami ANDS ir riziką jam susidaryti (54).

Reguliarus fizinis aktyvumas yra efektyvus metodas, kuris gali sumažinti patiriamą ANDS bei sumažinti riziką jo atsiradimui. Asmenims dirbantiems sėdimą darbą svarbu po darbo bent jau pasivaikščioti arba užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla, nes tai gali padėti išvengti ANDS.

1.5. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis fizinės būklės rodiklių kaitai

Praėjus ūmiam ANDS periodui, skausmas gali neužilgo pasikartoti. Dažniausiai skausmas pasireiškęs antrą kartą būna intensyvesnis, taip gali būti dėl dar labiau nusilpusių liemens raumenų.

Taip pat liemens raumenys yra atsakingi už dubens padėtį. Todėl koreguojant padidėjusį priekinį dubens pasvirimą, ANDS intensyvumas sumažėja efektyviau nei taikant liemens raumenų stiprinimo pratimus. Jeigu yra išlaikomas pakankamas liemens mobilumas, tuomet sumažėja kompresinių jėgų sukeliamas spaudimas į tarpslankstelinius diskus ir facetinius sąnarius (55).

Vyresniems nei 25 metų amžiaus asmenims, dėl amžinių pakitimų pradeda mažėti juosmens paslankumas dėl mažėjančio tarpslankstelinių diskų aukščio. Taip pat su didėjančiu amžiumi siejamas raumeninės masės ir jėgos mažėjimas, bei sąnarių amplitudžių mažėjimas. Pastarieji faktoriai tiesiogiai siejami su ANDS. Todėl sunku pasakyti ar ANDS atsiradimo rizika didėja dėl natūralių amžinių pakitimų ar dėl struktūrinių audinių pažeidimo (56).

1.5.1. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis pusiausvyrai

Žmonės, kurie patiria lėtinį ANDS, lyginant su tais, kuriems simptomai nepasireiškia, dažniausiai turi prastesnę statinę pusiausvyrą ir taip pat netolygiai paskirsto kūno svorį remdamiesi į pagrindą kojomis (57).

Siekiant nustatyti ANDS poveikį pusiausvyrai, buvo atliktas tyrimas, kuriame palyginti žmonės jaučiantys ir nejaučiantys ANDS. Buvo stovima 5 padėtimis: stovėjimas dviem kojom atsimerkus ir užsimerkus, pastačius vieną pėda priešais kitą užsimerkus ir atsimerkus, bei stovėjimas ant vienos kojos atsimerkus. Stovint įvairiomis padėtimis buvo paskirtos užduotys, kurias reikėjo atlikti, o jų metu buvo matuojamas liemens svyravimas, pagreitis, padėties keitimo dažnis ir pėdų sukuriamo spaudimo į pagrindą pasiskirstymas. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad asmenys jaučiantys ūmų ANDS, atlikdami užduotis stovint ant vienos kojos ir pastačius vieną pėdą prieš kitą bei užsimerkus, stabilizacinius judesius atliko didesne amplitude, dažniu, o spaudimas į pagrindą buvo pasiskirstęs netolygiau, nei tų, kurie nejautė ANDS (58).

Tsigkanos (59) ir bendraautorių atliktame tyrime, siekiant įvertinti dinaminės pusiausvyros ypatumus, ANDS besiskundžiantys ir šio skausmo nejaučiantys žmonėms atliko Žvaigždės ekskursijos testą, kuris akcentuoja gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą ant vienos kojos, kita siekiant įvairiomis kryptimis. Taip pat buvo matuojami liemens judesiai elektromagnetine judesių analizavimo sistema ir laikas per kurį atgaunama pusiausvyra ir pradedamas kitas judesys. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad asmenų jaučiančių ANDS liemens judesiai buvo lėtesni, didesnės amplitudės ir ne tokie tikslūs, taip pat buvo nustatyti didesni laiko intervalai siekiant stabilizuoti kūną po atlikto judesio, nei tiems, kurie skausmo nejaučia.

Žmonės, jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą, judesius esant nestabilumui atlieka ne taip tiksliai, koordinuotai ir greitai, lyginant su tais, kurie nejaučia skausmo. Todėl svarbu lavinti pusiausvyrą, siekiant pagerinti pusiausvyros rodiklius ir sumažinti traumų tikimybę, dėl lėtesnės reakcijos į atsiradusį nestabilumą.

1.5.2. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis liemens paslankumui

Yra teigiama, kad ANDS atsiradimo riziką gali didinti tiek per didelis juosmeninės stuburo dalies mobilumas, tiek ribotos judesių amplitudės. Radiografiškai sumodeliavus trimačius ir dvimačius biomechaninius judesių modelius buvo ištirti žmonės jaučiantys ir nejaučiantys ANDS. Vertinant kinematiką esant maksimaliems rotaciniams bei tiesimo ir lenkimo judesiams, buvo

nustatyta, kad asmenims, kuriems pasireiškia skausmas, rotaciniai judesiai yra 5,5 ° didesnės amplitudės, nei tų, kurie nejaučia skausmo. Tad tie asmenys, kurių kiekviename juosmeninių slankstelių segmente yra didesnės amplitudės rotaciniai judesiai, nei populiacijos vidurkis, turi didesnę riziką patirti ANDS (60).

Įvertinus žmonių nejaučiančių ANDS kinematinius parametrus su elektrogoniometru ir torsiometru, buvo apskaičiuoti liemens lenkimų, tiesimo ir rotacinių amplitudžių vidurkiai:

 Liemens lenkimas – 54.6°

 Liemens tiesimas – 26,6°;

 Liemens šoniniai lenkimai kairės ir dešinės pusės 17,5 – 19,5°;

 Liemens rotacija į kairę ir dešinę 16,7 – 17,6°.

Tame pačiame tyrime dalyvavusių, ANDS jaučiančių asmenų liemens lenkimo ir rotacijos buvo 30 proc., o liemens tiesimo 65 proc. mažesnės amplitudės. Tad labiau riboti judesiai juosmeninėje stuburo dalyje gali būti tiesiogiai susiję su ANDS (61).

Sumažėjusi šoninio liemens lenkimo amplitudė, mažesnė juosmeninė lordozė, sutrumpėję užpakaliniai šlaunies raumenys – tiesiogiai siejasi su ANDS atsiradimo rizika (62).

Didinant liemens judesių amplitudę svarbu atsižvelgti ir į viso stuburo mobilumą, nes riboti judesiai krūtininėje dalyje tiesiogiai siejasi su judesių ribotumu juosmenyje. Žmogui su ANDS atlikus 1 mėn. trukusius krūtininės stuburo dalies mobilumo pratimus, juosmeninės dalies lenkimo amplitudė padidėjo 12°, tiesimo amplitudė 14°, sukamieji judesiai 8°. Taip pat vizualinių analogų skalėje skausmas sumažėjo nuo 7 iki 4 balų. Tad galima teigti, kad didesnis apatinės nugaros dalies mobilumas tiesiogiai siejasi su skausmo intensyvumu (63).

Vertinant maksimalias liemens judesių amplitudes ir jų atlikimo staigumą, asmenims jaučiantiems ANDS ir nejaučiantiems, buvo nustatyta, kad skausmo paveiktųjų judesių amplitudė yra 15 proc. mažesnė, o judesio atlikimo staigumas mažesnis 30 proc. (64).

Siekiant įvertinti atliekamų liemens judesių amplitudės poveikį skausmui, buvo pasirinkti žmonės su ribotu liemens tiesimu. Suskirsčius juos į dvi grupes, 12 sav. buvo atliekami pratimai juosmeninės dalies mobilumo didinimui. Viena grupė atliko pratimus pilna amplitude, o tuo tarpu kita atliko naudodami tik 50 proc. turimos tiesimo amplitudės. Abiejų grupių dalyviams, tiesimo amplitudė padidėjo, bet didesnio skirtumo nebuvo nustatyta, taip pat sumažėjo skausmo intensyvumas (65).

Riboti judesiai krūtininėje ir apatinėje nugaros dalyse, gali tiesiogiai sietis su didesne skausmo atsiradimo rizika juosmenyje. Siekiant sumažinti skausmo intensyvumą svarbu didinti liemens judesių amplitudes visomis kryptimis. Taip pat prieš pradedant taikyti mobilumą didinančius pratimus svarbu ištirti ar judesiai nėra per didelės amplitudės ir staigumo, nes tai taip pat gali būti ANDS priežastis.

1.5.3. Apatinės nugaros dalies skausmo poveikis liemens raumenų statinės jėgos

ištvermei

ANDS atsiradimo rizikai poveikį gali turėti liemens raumenų silpnumas. Ištyrus 60 ANDS nesiskundžiančių žmonių ir palaikant kontaktą su jais, per 2 metus net 48 iš jų pranešė tyrėjams apie skausmą apatinėje nugaros dalyje. Palyginus asmenis, kurie pajautė skausmą ir tuos kuriems skausmas nepasireiškė, buvo nustatyta, kad liemens lenkėjų ir tiesėjų statinė jėgos ištvermė stipriai skiriasi. Skausmą jautusių žmonių liemens raumenų ištvermė buvo mažesnė, o juos pradėjus tikslingai stiprinti, skausmas statistiškai reikšmingai sumažėjo (66).

Dėl ilgai jaučiamo skausmo, stipriai sumažėja gyvenimo kokybė. Siekiant nustatyti liemens raumenų ištvermės gerinimo pratimų poveikį, asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, gyvenimo kokybei, buvo pateiki tai vertinantys klausimynai. Po 8 savaites trukusių sveikatinimo užsiėmimų, buvo nustatyta, kad visų tyrime dalyvavusių žmonių gyvenimo kokybė pagerėjo, taip pat sumažėjo jaučiamas skausmas ir padidėjo liemens paslankumas (67).

Vertinant tik liemens tiesėjų jėgą, nustatyta, kad asmenų jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, atliekamo liemens raumenų statinės jėgos ištvermės testo laiko vidurkis yra 116,3 s., o tų, kuriems nugaros skausmas nepasireiškia vidurkis yra 220 s. Taip pat ANDS trukmė tiesiogiai koreliuoja su mažesne liemens tiesėjų ištverme, kuo didesnė ištvermė, tuo skausmo intensyvumas būna mažesnis ir trunka trumpiau (68).

Siekiant palyginti liemens stabilizavimo ir dinaminių liemens raumenų stiprinimo pratimų poveikį statinei jėgos ištvermei ir apatinės nugaros dalies skausmui buvo taikytas 2 mėn. trukęs poveikis. Abu taikytų pratimų kompleksai buvo veiksmingi siekiant sustiprinti liemens tiesėjus ir sumažinti ANDS. Nors po taikyto poveikio liemens stabilizavimo pratimus atlikusios grupės asmenų raumenų jėga buvo didesnė nei dinaminių pratimų grupės, bet abiejų grupių asmenims jaučiamas skausmas reikšmingai sumažėjo (69).

Lokaliai taikomas poveikis – ne visada yra efektyviausia ANDS gydymo taktika. Norėdami išsiaiškinti ar viršutinės nugaros, kaklo ir pečių stiprinimo pratimai kartu su liemens stiprinimo pratimais yra pranašesni už tikslingus pratimus taikomus tik juosmeniui, tyrėjai suskirstė asmenis jaučiančius ANDS į dvi grupes, kurioms taikė išvardintus skirtingus poveikius. Taikant poveikį 6 savaites, buvo nustatyta, kad globaliau taikyti pratimai yra efektyvesni nei lokalaus poveikio pratimai. Taigi liemens stiprinimo pratimai, taikyti kartu su pečių, kaklo ir viršutinės nugaros dalies pratimais, ANDS sumažino labiau nei vien tik liemens stiprinimo pratimai (70).

Tiesioginį poveikį ANDS turi liemens lenkėjų ir tiesėjų statinė jėgos ištvermė. Didėjant tiesėjų jėgai, sumažėja jaučiamas skausmas, didėja judesių amplitudė ir gerėja gyvenimo kokybė. Svarbu nepamiršti, kad taikant liemens raumenų stiprinimo pratimus, svarbu atsižvelgti ir į viršutinę

nugaros dalį, bei kaklą ir pečius, juos taip pat sistemingai stiprinant, tokiu būdu galima pasiekti geresnius rezultatus siekiant, sumažinti ANDS ir jo sukeliamą diskomfortą.

1.6. Fizinio aktyvumo reikšmė esant apatinės nugaros dalies skausmui

Fizinis aktyvumas yra svarbus veiksnys norint sumažinti ANDS. Aktyvus gyvenimo būdas tiesiogiai siejasi su mažesne rizika patirti ANDS. Taip pat yra teigiama, kad žmonės jaučiantys ANDS neatitinka įvairių fizinių testavimų minimalių normų. Žmonės, kuriems pasireiškia skausmas, pakeisdami gyvenimo būdą iš sėslesnio į fiziškai aktyvesnį, ANDS patiria rečiau ir jis trunka trumpiau bei jo intensyvumas būna mažesnis (71).

Nedarbingumas, sukeltas ANDS, tiesiogiai koreliuoja su fiziniu neaktyvumu. Jeigu ANDS progresuoja, tai gali sąlygoti nedarbingumą, o skausmas iš ūmaus gali tapti lėtiniu. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo dvi grupės žmonių jaučiančių ANDS buvo siekiama nustatyti fizinio aktyvumo prasmingumą esant ūmiam skausmui. Pirmoji grupė užsiėmė aktyviu laisvalaikiu neatsižvelgdami į tai, kad jaučia skausmą, o antroji ribojo savo aktyvumą dėl jaučiamo skausmo. Žingsniamačiu buvo matuojamas atliktų žingsnių skaičius tarp dviejų grupių asmenų. Pirmosios grupės dalyviai per dieną atlikdavo dvigubai daugiau žingsnių. Per 7 dienas abiems grupėms jaučiamas skausmas sumažėjo vienodai, bet tyrimą atlikus ilgiau buvo nustatyta, kad tie, kurie atlieka bent 10000 žingsnių per dieną, ANDS patiria rečiau ir jaučiamas skausmas nebūna toks intensyvus (72).

Siekiant nustatyti ar tikslingos mankštos, siekiant sustiprinti nusilpusius raumenis yra efektyvesnis ūmaus ANDS mažinimo metodas nei vaikščiojimas, buvo sudarytos dvi grupės sėdimą darbą dirbančių žmonių. Atlikus 6 savaičių trukmės vaikščiojimo ir raumenų stiprinimo programas buvo nustatyta, kad abu metodai yra vienodai efektyvūs siekiant sumažinti ANDS (73).

Įvairios fizinių pratimų programos sudarytos iš raumenų stiprinimo, tempimo ir aerobinio krūvio yra efektyvios siekiant sumažinti ANDS. Nugaros skausmas yra multifaktorinis reiškinys todėl nėra vienos fizinių pratimų programos, kuri būtų optimali visiems žmonėms. Dažniausiai yra neįmanoma nustatyti esminį sveikatinimo programos veiksnį, kuris galėjo lemti ANDS sumažėjimą. Taip pat nugaros skausmo atvejai niekada nėra homogeniški. Esant ANDS ir išliekant fiziškai aktyviu atliekant aerobinius, jėgos ir lankstumo didinimo pratimus yra patiriamas kompleksinis poveikis visam organizmui, kurio ilgalaikis poveikis siejamas su mažesniu ANDS, funkcinės būklės pagerėjimu ir gyvenimo kokybės rodiklių teigiamais pokyčiais (74).

Pasireiškus ANDS, rekomenduotina kuo daugiau laiko praleisti aktyviai: daug vaikščioti, užsiimti lankstumą ir raumenų jėgą didinančia veikla. Esant ūmiam periodui fizinį aktyvumą galima riboti dėl jaučiamo skausmo intensyvumo, bet vos pajautus, kad skausmas mažėja, svarbu gyvenimo

būdą iš sėslesnio keisti kiek įmanoma aktyvesnį. Per dieną nueiti 10000 žingsnių nėra sunki fizinė užduotis, nereikalauja daug fizinių pastangų ir išlaidų, o yra taip pat efektyvus metodas siekiant sumažinti ANDS sukeliamą diskomfortą.

1.7. Pratimų ant nestabilių paviršių poveikis apatinės nugaros dalies skausmui

Sutrikusi pusiausvyra ir laikysenos kontrolė atliekant judesius galimai yra ANDS atsiradimo faktorius. Žmonės jaučiantys ANDS prasčiau kontroliuoja laikyseną atlikdami judesius ant nestabilių paviršių, taip pat atlieka didesnės amplitudės judesius atlikdami užduotis esant nestabilumui (75).

Autoriai teigia, kad žmonės jaučiantys ūmų ANDS atlikdami pratimus ant nestabilių paviršių, juosmens skausmą, pusiausvyrą ir emocinę būklę pagerina labiau nei tie, kurie mankštinasi ant stabilaus paviršiaus (76).

Atliekant pratimus ant nestabilių paviršių yra aktyvuojami ne vien sensoriniai organai, bet taip pat ir centrinė nervų sistema. Taip pat gerėja statinė ir dinaminė pusiausvyra, aktyvuojamos sausgyslės, raiščiai ir sąnariuose esantys receptoriai. Nestabilumas svarbus siekiant apkrauti somatosensorinius receptorius, kurių daugiausiai yra čiurnoje, riešuose ir galvoje, todėl efektyviai vyksta somatosensorinės sistemos treniravimas (77).

Žmonėms jaučiantiems ANDS taikant kineziterapiją kartu su sensomotoriniu treniravimu ant nestabilių paviršių buvo gauti rezultatai, kurie rodo, kad pastariesiems skausmas, laikysena ir atramos plotas, siekiant išlaikyti pusiausvyrą, pagerėjo labiau, nei tiems, kuriems buvo taikoma tik kineziterapija. Nors ilgalaikis poveikis nebuvo ištirtas, bet trumpalaikis efektas yra reikšmingas taikant nestabilius paviršius (78).

Atliekant liemens stabilizavimo pratimus su kamuoliais ir be jų yra išgaunamas skirtingas dauginių raumenų aktyvumas. Dauginiai raumenys atlieka stuburo slankstelių stabilizavimo funkciją. Asmenys jaučiantys apatinės nugaros dalies skausmą dažniausiai turi mažiau aktyvius dauginius raumenis. Suskirsčius žmones į dvi grupes, iš kurių pirmoji atliko juosmenį stabilizuojančius pratimus su kamuoliais, o kita juosmenį stabilizavo nenaudodami kamuolių, buvo nustatyta, kad pirmosios grupės dalyviams L4/ L5 segmento dauginių raumenų aktyvumas tapo didesnis nei antrosios grupės. Abiems grupėms, skausmas, mobilumas ir pusiausvyra sumažėjo statistiškai reikšmingai, bet tarp grupių reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (79).

Atlikus tyrimą, kuriame viena grupė atliko liemens stabilizavimo pratimus naudojant pakabinamus diržus, kurie sukelia nestabilumą, o kita grupė atliko liemens stabilizavimo pratimus ant stabilaus paviršiaus, siekiant nustatyti skirtingų poveikio programų efektyvumą . Tyrimo metu po kiekvienos mankštos buvo matuojamas juosmeninė lordozė, kryžkaulinio klubakaulio sąnario

kampas, liemens raumenų jėga, mobilumas ir liemens skausmas. Abiejose grupėse juosmeninės lordozės ir kryžkaulinio klubakaulio sąnario kampas nepakito, bet liemens lenkėjų ir tiesėjų jėga, liemens mobilumas statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose grupėse, o apatinės nugaros dalies skausmas sumažėjo visiems tiriamiesiems (80).

Apibendrinant galima teigti, kad asmenims jaučiantiems ANDS, tiek pratimai ant nestabilių paviršių, tiek ant stabilių yra svarbūs. Vienodai svarbu atlikti sensomotorinius ir liemens stabilizavimo pratimus, nes jie mažina jaučiamą skausmą, gerina emocinę būklę bei keičia mobilumo, raumenų jėgos ir pusiausvyros rodiklius. Kompleksiškai taikoma, kuo įvairesnio poveikio mankšta daro teigiamą poveikį ANDS jaučiantiems asmenims ne tik lokaliai, bet ir globaliai t. y. mažina ir skausmą ir taip pat aktyvuoja CNS.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimas atliktas Vilniuje, Naujininkų poliklinikoje. Tyrimo atlikimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – SR(M) – 161. Tyrimas vyko nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. spalio mėn.

Pirmajame tyrimo etape dalyvavo 51 tiriamasis (19 vyrų ir 21 moteris), jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą. Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, metodais, kurie bus taikomi tyrimo metu ir savo sutikimą dalyvauti tyrime patvirtino raštiškai. Tiriamieji buvo informuoti, kad pateikta tyrimo anketa yra anonimiška, gautų duomenų konfidencialumas užtikrinamas, duomenys bus naudojami tik apibendrinti.

Visi tiriamieji dirbo sėdimo pobūdžio darbą, o tyrimo vykdymo metu nedalyvavo jokiuose kituose fizinio aktyvumo užsiėmimuose.

Iš 51 tyrime dalyvavusių, 11 tiriamųjų nebaigė tyrimo dėl asmeninių priežasčių negalėję lankyti treniruočių. Tiriamieji atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė (n = 24) atliko pratimus tik ant nestabilių paviršių, o antroji (n = 27) – atliko pratimus ant fiksuoto paviršiaus, nepasitelkiant jokio nestabilumo. Visi tyrimo dalyviai privalėjo atlikti 20 užsiėmimų ciklą su kineziterapeuto priežiūra. Vieno užsiėmimo trukmė – 45 min. Kuomet tiriamieji teigdavo, kad namie atliko paskirtų pratimų kompleksą, ji nebūdavo žymima kaip atlikta treniruotė.

Antrajame tyrimo etape iš pirmosios grupės buvo pašalinti 4 tiriamieji, o iš antrosios grupės 7 tiriamieji. Antrojo ištyrimo metu buvo ištirti 40 tiriamųjų, kurie tarp dviejų grupių buvo pasiskirste vienodai.

3 pav. Tyrimo etapai ir organizavimo schema

2.2. Tyrimo metodai

Tyrimo metu tiriamiesiems buvo pateikta anketinė apklausa, vertintas liemens paslankumas, pusiausvyra, liemens raumenų statinė ištvermė, skausmo intensyvumas ir funkcinė būklė.

Visų tiriamųjų (n=51) I ištyrimas 1 grupė n=24 2 grupė n=27

Fizinių pratimų kompleksas panaudojant nestabilius

paviršius

Fizinių pratimų kompleksas nenaudojant jokių nestabilumo faktorių Visų tiriamųjų II ištyrimas 1 grupės (n=20) rezultatai 2 grupės (n=20) rezultatai

Pašalinti tiriamieji (n=4) Pašalinti tiriamieji (n=7)

Išvados

Praktinės rekomendacijos 20 užsiėmimų, kurių kiekvienas truko po 45min.

2.2.1. Anketinė apklausa

Anketinės apklausos metu buvo siekiama sužinoti apie amžių, lytį, apatinės nugaros dalies skausmą ir jo trukmę, patirtas traumas, operacijas, fizinį aktyvumą ir sėsliai praleidžiamo laiko trukmę. Funkcinės būklės įvertinimui tiriamųjų buvo prašoma užpildyti Roland-Moris klausimyną.

Pastarasis klausimynas yra skirtas funkcinės būklės vertinimui. Klausimyną sudaro 24 teiginiai apie AND skausmo daromą poveikį kasdienei veiklai. Sumuojami gauti teigiami atsakymai, kurie nurodo gyvenimo kokybės pokyčius. Kuo mažiau teigiamų atsakymų, tuo ANDS įtaka yra mažesnė paciento funkcinei būklei.

Pagerėjimo rodiklis vertinamas pagal formulę:

Pagerėjimo rodiklis (%) = Taškų skaičius (po) / Taškų skaičius (prieš) x 100 proc. Pvz.: jeigu prieš buvo surinkta 15 taškų, o po – 8 taškai tai pagerėjimas yra 7 taškais. Todėl funkcinės būklės pagerėjimas yra vertinamas 53 % (8 / 15x100) (81).

2.2.2. Liemens paslankumo vertinimas

Liemens lenkimo vertinimas. Liemens lenkimo įvertinimui taikytas modifikuotas Šobero (angl. Schober) testas 4 pav. Atliekant testą, pradžioje rašikliu stuburo nugariniame paviršiuje reikia pažymėti abiejų užpakalinių viršutinių klubakaulių dyglių viršūnes ir tašką esantį centre tarp jų (centrinis žymuo). Pridėjus centimetrinę matavimo juostelę prie centrinio žymens, pažymėti dar po vieną atskaitos tašką 5 cm žemiau ir 10 cm aukščiau. Pažymėjus atskaitos taškus, tiriamojo prašoma lenktis pirmyn iš stovimos padėties, nelenkiant kojų per kelio sąnarius, rankų pirštais stengtis pasiekti kojų pirštus. Užfiksavus padėtį, centimetrine juostele pamatuojamas atstumas tarp aukščiausiai ir žemiausiai esančių taškų. Iš gauto rezultato atėmus 15 cm gaunamas testo rezultatas (82).

Pvz.: jei sužymėjus atskaitos taškus ant nugarinio stuburo paviršiaus ir asmeniui pasilenkus pirmyn su centimetrine juostele išmatuoti rodmenys būtų 22 cm, tuomet testo rezultatą reiktų interpretuoti, kaip 7 cm (22 cm – 15 cm).

Ištyrus 200 sveikų suaugusiųjų modifikuotu Šobero testu buvo nustatyta, kad liemens paslankumas lenkiantis turėtų būti6,85±1,18 cm ribose (83).

Liemens šoninio lenkimo vertinimas. Liemens šoniniam lenkimui (5 pav.) matuoti naudotas goniometras. Matavimai atliekami tiriamajam stovint. Testo atlikimo metu būtina stebėti ar tiriamasis nepakreipia dubens atlikdamas šoninį lenkimą. Ties pirmuoju kryžkaulio slanksteliu pridedamas goniometro centras, kurio viena dalis nukreipta statmenai į žemę, o kita atliekant šoninį lenkimą yra orientuota į septintąjį kaklo slankstelį. Atliekant judesį tiriamojo plaštakos turi būti priglaustos prie šlaunų ir slysti jomis link grindų. Lenkimą reikia atlikti į abi puses ir pasižymėti goniometro rodmenis. Visi matavimai buvo atliekami vakare, siekiant išvengti paklaidų galinčių susidaryti dėl nevienodo tarpslankstelinių diskų aukščio skirtingu paros metu (84).

5 pav. Liemens šoninio lenkimo vertinimas goniometru (85)

Tiriamajam atlikus liemens šoninį lenkimą, goniometru išmatuojama dešinės ir kairės pusės amplitudė. Paskaičiavus susidariusį skirtumą tarp matuotų pusių, galima lengviau diferencijuoti mobilumo didinimo strategijas. Moksliniuose tyrimuose yra nurodoma, kad asmenims jaučiantiems ANDS, šoninio liemens lenkimo amplitudė matuojant goniometru vidutiniškai yra 7,85°±2,83° (86).

2.2.3. Pusiausvyros vertinimas

Tiriamųjų statinė pusiausvyra vertinta Flamingo testu (6 pav.). Tiriamasis turi atsistoti jam patogesne koja ant 3 centimetrų pločio ir 4 centimetrų aukščio buomelio. Kitą koją reikia sulenkti ir paimti už čiurnos, laikyti už savęs tos pačios pusės ranka. Testuotojas turi padėti užlipti tiriamajam ant buomelio arba leisti laikytis už kopėtėlių. Laikas pradedamas skaičiuoti testuojamajam paleidus testuotoją arba kopetėles. Parinkus atbulinį laikmatį, chronometru skaičiuojama viena minutė. Koja palietus žemę arba paleidus koją laikas stabdomas. Skaičiuojama ne kiek kartų tiriamasis nukrito nuo buomelio per vieną minutę, bet per kiek kartų jam pavyko išlaikyti pusiausvyrą kol praėjo viena minutė (87).

6 pav. Flamingo testo atlikimas (87)

Pvz.: jeigu testo atlikėjas per 6 kartus išlaikė pusiausvyrą ant buomelio per 1 pilną minutę, rezultatas yra 6.

Jeigu tiriamasis per pirmąsias 30 sekundžių nukrenta 15 kartų, testas nutraukiamas, o rezultatas prilyginamas 0. Testo rezultatų vertinimas pateiktas 2 lentelėje (87).

2 lentelė. Flamingo testo rezultatų (k/1 min) vertinimas vyrams ir moterims (87)

Flamingo testas (k/min) Vertinimas

> 14 Nepakankamas

8 – 14 Pakankamas

7 – 4 Geras

Atlikus testą, gautas skaitinis rezultatas priskiriamas žodiniam. Pavyzdyje buvo pateiktas rezultatas: 6 kartai per kuriuos pavyko atlikti testą, yra įvardijamas, kaip geras rezultatas.

Tiriamųjų dinaminė pusiausvyra vertinta Funkcinio siekimo testu. Funkcinio siekimo testas (7 pav.) atliekamas siekiant nustatyti tiriamojo liemens kontroliavimą pasilenkus į priekį. Testo metu vertinamas maksimalus atstumas, kurį tiriamasis gali pasiekti tiesiai prieš save, tvirtai stovėdamas ir neprarasdamas pusiausvyros. Atliekant testą, pacientas stovi už linijos ir yra prašomas pasiekti priešais save kuo toliau nežengiant žingsnio ir nesukant liemens. Siekimo atstumas yra matuojamas liniuote, kuri tiriamojo pečių lygyje yra pritvirtinta prie sienos. Pacientas sugniaužęs kumštį ir neliesdamas sienos siekia pirmyn, fiksuojamas pasiektas atstumas centimetrais (88).

7 pav. Funkcinio siekimo testo atlikimas (89)

Moksliniuose tyrimuose nurodomi funkcinio siekimo normatyvai pagal amžių ir lytį pateikti 3 lentelėje (88).

3 lentelė. Funkcinio siekimo testo normos pagal amžių ir lytį (88) Funkcinio siekimo testo normos (centimetrais)

Amžius Vyrai Moterys

20 – 40 42,5 37,2

41 – 69 38,0 35,0

Remiantis moksliniais tyrimais nurodoma, kad asmenims jaučiantiems ANDS, vidutinis funkcinio siekimo testo metu pasiekiamas atstumas yra 29,2± 6,1 cm (90).

2.2.4. Liemens raumenų statinės jėgos ištvermės vertinimas

Vertinant liemens raumenų statinės jėgos ištvermę buvo vertinama pilvo ir nugaros raumenų statinės jėgos ištvermė.

Pilvo raumenų statinės jėgos ištvermės vertinimas. Matuojant pilvo raumenų statinę ištvermę 8 pav. a – žmogus turi atsigulti ant gulto taip, kad žiūrėtų veidu į viršų, o sėdmenys remtųsi į gultą, kojos per blauzdas yra pritvirtinamos diržu arba stabiliai laikomos tyrėjo. Tiriamasis sunėręs rankas už kaklo iš sėdimos padėties, lenkiasi (tiesiasi) atgal, kol atsiduria horizontalioje padėtyje. Tyrėjas arba jo padėjėjas turėtų stovėti prie tiriamojo galvos, kad pasibaigus testui ar pajutus skausmą padėtų grįžti į sėdimą padėtį. Chronometru skaičiuojamas laikas. Laikas apvalinamas iki sekundžių.

8 pav. Liemens raumenų statinės ištvermės testas (91)

Nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės vertinimas. Norint išmatuoti nugaros raumenų statinę ištvermę 8 pav. b – tiriamasis turi atsigulti ant gulto veidu žemyn, rankomis gali remtis į žemę, klubakaulių viršutiniai dygliai atremti į gulto kraštą. Abiejų testų metu tiriamasis turi išlaikyti tiesų kūną, nesilenkti per liemenį, išlaikyti horizontalią padėtį, pajautus skausmą, testas nutraukiamas ir fiksuojamas laikas. Apskaičiuojamas laiko skirtumas sekundėmis tarp pilvo ir nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės testų siekiant nustatyti raumeninį disbalansą tarp tirtų raumenų grupių (91).

2.2.5. Skausmo intensyvumo vertinimas

Skausmo intensyvumo vertinimui buvo naudojama SAS (skaičių analogų) skausmo skalė (9 pav.). Šioje skalėje vaizduojama linija su skaičiais nuo 1 iki 10, išdėliotais iš kairės į dešinę. Skaičiai yra skausmo atitikmenys, kurie didėja į dešinę per visą skalę. Skaitinės reikšmės: 0 – visiškai neskauda, o skaičius 10 reiškia patį didžiausią, skausmą, kokį tik gali įsivaizduoti pacientas.

9 pav. SAS skausmo skalė (92)

Skausmo intensyvumą galima interpretuoti: 0 balų – skausmo nėra.

1 – 3 balai – silpnas skausmas,

4 – 6 balai – vidutinio stiprumo skausmas, 7 – 9 balai – stiprus skausmas,

10 balų – nepakeliamas skausmas.

Vertinant skausmą pagal SAS skalę, galima vertinti ir skausmo dinamiką, kai pacientas apsilanko pakartotinai (93).

2.2.6. Statistinė duomenų analizė

Statistinė gautų tyrimo duomenų analizė atlikta su Microsoft Excel ir IBM SPSS Statistics 22.0 programomis. Rezultatai pateikiami aritmetiniais vidurkiais (X), vidutiniais standartiniais nuokrypiais (±X) , medianomis (Xme), mažiausiomis (Xmin) ir didžiausiomis (Xmax) reikšmėmis – X±X (Xme; Xmin-Xmax). Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui buvo naudojamas neparametrinis Mann – Whitney testas (U kriterijus), o priklausomų imčių palyginimui naudotas neparametrinis Wilcoxon testas (Z kriterijus). Imčių homogeniškumui vertinti naudotas Shapiro – Wilk normalumo vertinimo testas. Statistinių hipotezių patikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05 (p < 0,05).

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų anketinės apklausos rezultatai

3.1.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 43 ± 9,8 metai: I grupės tiriamųjų - 41,65 ± 10,6 metai; II grupės tiriamųjų - 44,35 ± 8,95 metai. I grupėje 30 – 40 metų amžiaus intervale buvo 5 tiriamaisiais daugiau nei II grupėje, 40 – 50 metų amžiaus intervale I grupėje buvo 4 tiriamaisiais mažiau nei II grupėje, o 50 – 60 metų amžiaus intervale II grupėje buvo 1 tiriamuoju daugiau nei I grupėje (10 pav.).

10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių I ir II grupėse

3.1.2. Apatinės nugaros dalies skausmas

Tiriamiesiems pateikus anketinę apklausą, buvo siekiama išsiaiškinti kaip dažnai tiriamieji jaučia ANDS. I grupėje buvo nustatyta, kad ANDS kartais jaučia 3 tiriamieji, o pastovų skausmą jaučia 17 tiriamųjų. II grupėje ANDS kartais jaučia 7 tiriamieji, o pastovų skausmą jaučia 13 tiriamųjų (11 pav.).

11 pav. I ir II grupių tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal apatinės nugaros dalies skausmo dažnį (Kaip dažnai skundžiatės apatinės nugaros dalies skausmu?)

Anketinėje apklausoje tiriamiesiems buvo pateiktas klausimas, kiek laiko tęsiasi jų jaučiamas AND skausmas. Tiriamieji laiko trukmę galėjo nurodyti dienomis, savaitėmis arba mėnesiais. Suskirsčius gautus anketinės apklausos duomenis intervalais, buvo nustatyta, kad 2 – 4 savaites ANDS jaučia 13 tiriamųjų (5 vyrai, 8 moterys), 1 – 3 mėnesius 21 tiriamasis (10 vyrai, 11 moterys), 3 – 6 mėnesius 4 tiriamieji (3 vyrai, 1 moteris), 6 – 12 mėnesius 2 tiriamieji (1 vyras, 1 moteris) (12 pav.). Iš visų apklaustųjų nei vienas nejautė skausmo trumpiau nei 2 savaites.

12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apatinės nugaros dalies skausmo trukmę.

3.1.3. Laikas praleidžiamas sėdint

Renkant duomenis apie tiriamųjų fizinį aktyvumą ir įtraukimo į tyrimą kriterijus buvo atsižvelgta į laiką praleidžiamą sėdint. Daugiau nei 6 valandas per dieną sėdėdami praleidžia 20