1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
NEUROLOGIJOS KLINIKA
Monika Remenčiūtė Baigiamasis magistro darbas
Psichosocialinių veiksnių ir priepuolių dažnio pokyčiai pacientams po
chirurginio epilepsijos gydymo
Darbo vadovė: dr. G. Liutkienė Konsultantė: dr. A. Pranckevičienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5
4. SANTRUMPOS... 6
6. ĮVADAS ... 8
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
8.1 Priešoperacinis pacientų vertinimas ... 10
8.2 Chirurginio gydymo efektyvumo vertinimas ... 11
8.3 Psichosocialinių veiksnių įtaka ir jų pokyčiai po chirurginio gydymo ... 12
8.4 Chirurginio gydymo efektyvumą lemiantys veiksniai ... 13
9. METODIKA ... 15
10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 17
1.1. Tiriamųjų demografiniai ir klinikiniai rodikliai ... 17
1.2. EP dažnio ir VNE skaičiaus pokyčiai po chirurginio epilepsijos gydymo ... 18
1.3. EP dažnio po chirurginio gydymo sąsaja su demografiniais bei klinikiniais rodikliais ... 19
2. Psichosocialinių pokyčių po chirurginio epilepsijos gydymo vertinimas... 20
2.1. Gyvenimo kokybės vertinimas ... 21
2.2. Kasdienės veiklos subjektyvus vertinimas... 24
2.2.1. Judrumo, laisvalaikio bei rekreacinės veiklos subjektyvus vertinimas ... 24
2.2.2. Socialiniai santykiai ir parama ... 25
11. IŠVADOS ... 26
12. LITERATŪRA ... 27
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Monika Remenčiūtė. Darbo vadovas: dr. Gineta Liutkienė. Darbo konsultantė: dr. Aistė
Pranckevičienė. Darbo pavadinimas: Psichosocialinių veiksnių ir priepuolių dažnio pokyčiai pacientams po chirurginio epilepsijos gydymo.
Tikslas: įvertinti psichosocialinių veiksnių ir epilepsijos priepuolių (EP) dažnio pokyčius pacientams
po chirurginio epilepsijos gydymo.
Uždaviniai: 1. Įvertinti EP dažnio pokyčius pacientams po chirurginio gydymo. 2. Nustatyti EP
dažnio pokyčių po chirurginio gydymo sąsają su demografiniais rodikliais, struktūriniais galvos smegenų pakitimais, epilepsiforminių pakitimų lokalizacija bei operacijos tipu. 3. Įvertinti psichosocialinių veiksnių pokyčius pacientams po chirurginio gydymo.
Metodika: atlikta retrospektyvinė epilepsija sergančių pacientų, kuriems 2014-2018 m. LSMUL KK
buvo taikytas chirurginis gydymas, ambulatorinių kortelių duomenų (demografiniai rodikliai, EP pradžia, EP dažnis prieš ir po operacijos praėjus 1 m., galvos smegenų pakitimai, nustatyti magnetinio rezonanso tyrime ir/ar patologinio tyrimo metu, epilepsiforminių pakitimų lokalizacija encefalogramoje (EEG), vartojamų medikamentų skaičius prieš ir po operacijos praėjus 1 m.) analizė. Pateiktas PESOS klausimynas prieš ir po chirurginio gydymo praėjus 1 m., vertinant psichosocialinius pokyčius. Atlikta statistinė analizė, rezultatai statistiškai reikšmingi, jei p<0,05.
Rezultatai. Prieš operacinį gydymą EP mediana 1,5 EP/sav (min – 1 EP/mėn, max – 50 EP/sav). Po
operacinio gydymo praėjus 1 m. EP mediana 0 EP/sav (min – 0 EP/sav, max – 10 EP/sav). EP dažnio pokyčiai prieš ir po chirurginio gydymo praėjus 1 m. buvo statistiškai reikšmingi (p˂0,001). Lytis, amžius operacijos metu, galvos smegenų struktūriniai pakitimai, epilepsiforminių pakitimų lokalizacija EEG skirtingose EP dažnio grupėse po chirurginio gydymo praėjus 1 m. nesiskyrė (p˃0,05). Buvo statistiškai reikšmingas teigiamas pokytis tiriamųjų kasdienės veiklos suvaržymų (p=0,016), su epilepsija susijusios baimės (p=0,016) vertinime prieš ir po chiruginio gydymo.
Išvados. 1. Po chirurginio gydymo praėjus 1 m. negalią sukeliančių EP nebepatirdavo 59,1%
tiriamųjų, 18,2% – retesnius, 22,7% – EP dažnis nepakito. 2. Sąsaja tarp lyties, amžiaus operacijos metu, galvos smegenų struktūrinių pakitimų, epilepsiforminių pakitimų lokalizacijos EEG ir EP dažnio praėjus 1 m. po chirurginio gydymo nenustatyta. 3. Buvo stebimas su epilepsija susijusios baimės bei kasdienės veiklos suvaržymų sumažėjimas po chirurginio gydymo.
4
SUMMARY
Author: Monika Remenčiūtė. Thesis supervisor: Gineta Liutkienė. Thesis consultant: Aistė
Pranckevičienė. Thesis title: Psychosocial and seizure frequency changes after surgical epilepsy treatment.
Aim: to assess psychosocial and seizure frequency changes after surgical epilepsy treatment.
Objectives: 1. To assess seizure frequency changes after surgical epilepsy treatment. 2. To assess the
association between sex, age, underlying brain pathology, localisation of epileptogenic lesions in electroencephalography (EEG), operation type and seizure frequency after surgical epilepsy treatment. 3.To assess psychosocial changes after surgical epilepsy treatment.
Materials and methods: A retrospective study was performed of patients who had received surgical
epilepsy treatment in 2014-2018 in Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinic. Demographical and clinical (the onset period of epilepsy, seizure frequency before and 1 year after surgery, underlying brain pathology, localisation of epileptogenic lesions in EEG, the number of antiepileptic drugs before and 1 year after surgery) data were collected. Psychosocial changes were assessed by PESOS questionnaire before and 1 year after surgery. Statistical analysis was performed, results were statistically significant if p < 0,05.
Results: Before surgery the median of seizures was 1,5 seizures/per week (min – 1 seizure/per month,
max – 50 seizures/per week). 1 year after surgery the median of seizures was 0 seizures/per week (min – 0 seizures/per week, max – 10 seizures/per week). The changes of seizure frequency before and 1 year after surgical epilepsy treatment were statistically significant (p ˂ 0,001). Sex, age, underlying brain pathology, localisation of epileptogenic lesions in EEG, operation type had no association with different seizure frequency groups 1 year after surgery (p ˃ 0,05). There was a significant improvement 1 year after surgery in the assessment of daily life restrictions (p = 0,016), fear associated with epilepsy (p = 0,016) compared to the assessment before surgery.
Conclusions. 1. 59,1% of subjects were seizure free, 18,2% - had a reduction in seizure frequency,
22,7% - had no change in seizure frequency 1 year after surgical epilepsy treatment. 2. Sex, age during surgery, underlying brain pathology, localisation of epileptogenic lesions in EEG, operation type has no association with seizure frequency 1 year after surgery. 3. There was an improvement in daily life restrictions and fear associated with epilepsy 1 year after surgery.
5
2. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Bioetikos leidimas išduotas Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Bioetikos centro 2018-04-09, Nr. BEC-MF-371.
6
4. SANTRUMPOS
PSO - Pasaulinė sveikatos organizacijaEP - Epilepsijos priepuolis
MRT - Magnetinio rezonanso tyrimas EEG - Elektroencefalografija
FDG – PET - [18F]-2-deoksigliukozės pozitronų emisijos tomografija
SPECT – Vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (angl. single-photon emission computed tomography)
fMRT - Funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas MEG - Magnetoencefalografija
ILAE – Tarptautinė lyga prieš epilepsiją (angl. International league against epilepsy) VNE - Vaistai nuo epilepsijos
PESOS - „Atlikimo, subjektyvaus vertinimo ir sociodemografinių duomenų klausimynas“ (angl. Performance, Sociodemograpgic aspects, Subjective evaluation/estimation).
7
5. SĄVOKOS
Epilepsija – neurologinė liga, pasireiškianti sutrikusia elektrine smegenų veikla, kuri gali
sukelti traukulių priepuolius, jutimų, elgesio, sąmonės sutrikimus.
Psichosocialiniai veiksniai – veiksniai, kurie tarpusavyje susieja socialinius veiksnius su
8
6. ĮVADAS
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, epilepsija yra viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje, kuri pasireiškia apie 50 milijonų žmonių [1]. Apie 30-35% pacientų pasireiškia medikamentiniam gydymui atspari epilepsija [2], kuri apibūdinama kaip besikartojantys epilepsijos priepuoliai (EP) po reguliaraus gydymo bent dviem tinkamai parinktais, adekvačiomis dozėmis vartojamais ir gerai toleruojamais vaistais nuo epilepsijos (VNE)[3]. Tokiu atveju tolimesnis medikamentinio gydymo modifikavimas būna efektyvus tik apie 5-10% pacientų [4]. Europoje septintajame dešimtmetyje buvo įsteigtos pirmosios daugiadisciplinės chirurginio epilepsijos gydymo programos kaip galimas alternatyvus epilepsijos gydymo metodas [5], kurio efektyvumas vėliau įrodytas dviem atsitiktinių imčių tyrimais [6,7]. Pastarąjį dešimtmetį Europoje stebimas ne tik didėjantis šių operacijų skaičius, bet ir trumpėjantis laikotarpis nuo diagnozės nustatymo iki operacijos [8]. Vis dėlto pacientai vis dar skeptiškai žvelgia į šį gydymo metodą, bijodami galimų pooperacinių komplikacijų, kurių pasireiškimo dažnis suvokiamas klaidingai, bei įvardina šį gydymo metodą kaip paskutinę pasirinkimo priemonę [9].
Svarbu, jog gydymo tikslas būtų ne tik sumažinti EP dažnį, bet ir koreguoti psichosocialinę gerovę, nes ši lėtinė liga paveikia ne tik fizinę, bet taip pat ir emocinę bei socialinę pacientų būklę. Dažni EP yra vienas pagrindinių veiksnių, bloginančių gyvenimo kokybę [10]. Vis dėlto pacientams nebepatiriant EP gyvenimo kokybės rodiklis susilygina su bendrosios populiacijos [11]. Medikamentiniam gydymui atsparių pacientų gyvenimo kokybė būna stipriai sutrikdyta ir viena pagrindinių to išraiškų yra depresija [12,13]. Kitų sociodemografinių (darbingumas, išsilavinimas, amžius, lytis, vairavimas, šeimyninis statusas ir kt.) bei klinikinių (epilepsijos pradžia, trukmė, toninių-kloninių EP pasireiškimas ir kt.) veiksnių įtaka gyvenimo kokybei yra prieštaringa [12–14].
Operacinis gydymas vis dar išlieka nepakankamai išnaudojamas gydymo metodas medikamentiniam gydymui atspariai epilepsijai, nors ir yra efektyvus bandant sumažinti arba pasiekti visišką EP nebuvimą [8]. Išlieka literatūros trūkumas apie chirurginio gydymo poveikį pacientų gyvenimo kokybei, darbingumui, bendravimui ir kitiems psichosocialiniams veiksniams. Šiuo darbu ir siekiama geriau ištirti EP dažnio pokyčius po chirurginio gydymo bei jų sąsajas su demografiniais bei klinikiniais veiksniais, įvertinti psichosocialinių veiksnių pokyčius po chirurginio gydymo.
9
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti psichosocialinių veiksnių ir EP dažnio pokyčius pacientams po
chirurginio epilepsijos gydymo.
Uždavinai:
1. Nustatyti EP dažnio pokyčius pacientams po operacijos.
2. Nustatyti EP dažnio pokyčių po chirurginio gydymo sąsają su demografiniais rodikliais, galvos smegenų struktūriniais pakitimais, epilepsiforminių pakitimų lokalizacija bei operacijos tipu.
10
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1 Priešoperacinis pacientų vertinimas
Prieš taikant chirurginį gydymą pacientai turi būti detaliai įvertinami siekiant nustatyti epileptogeninę zoną, galvos smegenų struktūrinius pakitimus, rezekcijos apimtį ir bandant sumažinti komplikacijų skaičių. Epilepsijos chirurginio gydymo centruose pirmame etape siekiant įvertinti pacientų tinkamumą šiam gydymo metodui pagrindiniai taikomi tyrimai yra detali anamnezė (priepuolių pobūdis, dažnis, trukmė ir kita), objektyvus neurologinės būklės įvertinimas, ilgalaikis video priepuolinės ir tarppriepuolinės EEG registravimas, didelės raiškos magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ir neuropsichologinis paciento ištyrimas [15]. Šie tyrimai yra atliekami kiekvienam pacientui svarstant chirurginio gydymo galimybę, o kitų tyrimų planavimas priklauso nuo centre taikomos praktikos bei individualaus paciento atvejo [15].
Sparčiai tobulėja funkcinių tyrimų ([18F]-2-deoksigliukozės pozitronų emisijos tomografija (FDG-PET), vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (SPECT)) pritaikymas epileptogeninei zonai nustatyti, ypač neaptikus pakitimų galvos smegenų MRT ir esant sudėtingiems atvejams. FDG-PET yra jautrus metodas nustatant gliukozės metabolizmo pokyčius galvos smegenyse, esant temporalinės srities epilepsijai (ipsilateralinis hipometabolizmas koreliuoja su epileptogenine zona) ir leidžia prognozuoti rezultatus po chirurginio epilepsijos gydymo, nepriklausomai nuo MRT stebimų pakitimų [16,17]. Smegenų kraujotakos pokyčių vertinimas priepuolio metu ir tarp jų naudojant radioizotopus (SPECT) taip pat gali padėti nustatyti epileptogeninę zoną (hiperperfuzijos sritį) [15]. Daugėja įrodymų, jog pooperacinės išeitys būna geresnės, kai temporalinės epilepsijos lokalizacijai nustatyti vietoj standartinio priepuolinio SPECT bei MRT (SISCOM) tyrimų derinio renkamasi statistinis SPECT kartu su MRT analize (STATISCOM) [18].
Siekiant įvertinti pooperacinių deficitų riziką taip pat skiriami papildomi tyrimai, vertinantys su kalbos zona susijusį dominuojantį pusrutulį (funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas (fMRT), WADA testas, magnetoenfecalografija (MEG)), prognozuojantys pooperacinius atminties sutrikimus (fMRT, WADA testas), motorinį deficitą (traktografija, fMRT) [15,19–22]. Šiuo metu komplikuotais atvejais siekiant nustatyti su kalbos zona susijusį dominuojantį pusrutulį tiek temporalinės, tiek ekstratemporalinės epilepsijos atveju Amerikos neurologų draugija rekomenduoja fMRT kaip alternatyvą invaziniam WADA testui (C lygio rekomendacija) [20].
Intrakranijinę EEG rekomenduojama atlikti tik antrojo etapo metu, jeigu remiantis neinvaziniais tyrimais paciento negalima nukreipti chirurginiam gydymui, bet yra pagrįstų duomenų detaliau išnagrinėti epileptogeninės zonos lokalizaciją [15].
11
8.2 Chirurginio gydymo efektyvumo vertinimas
Chirurginio gydymo efektyvumą siekiant sumažinti EP dažnį priimta vertinti pagal Engelio (1 lentelė) [23] ir tarptautinės lygos prieš epilepsiją klasifikacijomis (ILAE) (2 lentelė) [24], kurios koreliuoja tarpusavyje [25].
1 lentelė. Engelio chirurginio gydymo efektyvumo vertinimo klaisifikacija
I klasė: nebepatiriami negalią sukeliantys EP
IA: visiškai nebepatiriami EP po operacijos
IB: negalios nesukeliantys paprasti daliniai EP
IC: keli negalią sukeliantys EP po operacijos, bet daugiau nei 2 m. be jų
ID: generalizuotos konvulsijos tik po VNE nutraukimo
III klasė: jaučiamas pagerėjimas
1. IIIA: jaučiamas EP dažnio sumažėjimas
2. IIIB: pailgėję intervalai be EP,
sudarantys daugiau nei pusę laikotarpio iki pakartotinio vizito, bet ne daugiau nei 2 m.
II klasė: reti negalią sukeliantys EP („beveik nepatiriantys EP“)
IIA: pradžioje nepatiriantys negalią sukeliančių EP, bet dabar patiriantys retus
IIB: reti negalią sukeliantys EP po operacijos
IIC: negalią sukeliantys EP
pasireiškiantys dažniau nei retai po operacijos, bet reti bent 2 m.
IID: Tik naktiniai EP
IV klasė: nejaučiamas pagerėjimas
IVA: reikšmingas EP sumažėjimas
IVB: Jokios jaučiamos naudos
IVC: EP pablogėjimas
2 lentelė. Tarptautinė lygos prieš epilepsiją chirurginio gydymo efektyvumo vertinimo klasifikacija
1 klasė: visiškai nebepatiriami EP; nėra aurų 4 klasė: 4 EP per metus su bent 50% sumažėjimu nuo pradinių EP; ± auros
12 2 klasė: tik auros; kitų EP nėra 5 klasė: mažesnis nei 50% sumažėjimas nuo
pradinio EP patiriamų dienų skaičiaus; ± auros 3 klasė: 1-3 EP per metus ± auros 6 klasė: didesnis nei 100% padidėjimas nuo pradinio EP patiriamų dienų skaičiaus; ± auros
Dažniausiai chirurginis gydymas taikomas temporalinės srities epilepsijai gydyti [26]. Iki šiol yra atlikti du atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, lyginantys priekinės temporalinės srities rezekcijos ir medikamentinio gydymo efektyvumą bandant sumažinti EP dažnį [6,7]. Didžiausios apimties studijoje buvo pastebėta, jog praėjus 1 m. nuo tyrimo pradžios 58% chirurginėje grupėje esančių tiriamųjų ir tik 8% medikamentus vartojančiųjų nebepatirdavo sąmonę sutrikdančių EP [7]. Kito tyrimo rezultatai parodė, jog 11 iš 15 chirurginėje grupėje esančių tiriamųjų nebepatirdavo negalią sukeliančių EP praėjus 2 m. nuo tyrimo pradžios [6]. Šiuo metu duomenys rodo, jog chirurginio gydymo derinys su medikamentiniu gydymu yra 4 kartus efektyvesnis už vien tik skiriamą medikamentinį gydymą, jeigu tinkamai atrenkami medikamentiniam gydymui atsparūs temporalinės srities epilepsijos pacientai [27].
Vis dėlto dar nėra pakankamai duomenų apie ilgalaikį, t.y. ≥ 2 m., chirurginio gydymo efektyvumą [28]. M. Hemb ir bendraautorių kohortiniame tyrime, kuriame vertinti EP praėjus 18 m. po temporalinės srities operacinio gydymo, rasta, jog EP pasikartojimo rizika per pirmus 24 mėn. siekė 22% ir su kiekvienais metais didėjo 1,4% [29]. Apskritai chirurginio gydymo efektyvumas gali svyruoti nuo 34% iki 76 % ir labiausiai priklauso nuo epileptogeninio židinio lokalizacijos, galvos smegenų struktūrinių pakitimų [30]. Net ir praėjus vidutiniškai 26 m. po chirurginio epilepsijos gydymo EP nebepatirdavo apie 48% tiriamųjų [31].
Nors didžiajai daliai pacientų, kuriems buvo taikomas chirurginis gydymas, pavyksta pasiekti geresnę EP kontrolę, bet vis dar nėra standartizuotų VNE modifikavimo bei nutraukimo kriterijų [32]. JAV ir Kanados neurologai apklausose teigė, jog po sėkmingo operacinio gydymo pacientai yra stebimi nuo 6 mėn. iki 2 m. ir tik tuomet sprendžiama dėl VNE korekcijos [33–35].
8.3 Psichosocialinių veiknių įtaka ir jų pokyčiai po chirurginio gydymo
Epilepsija sergantys pacientai dažnai susiduria su socialiniais, psichologiniais, adaptacijos sunkumais, kurie sutrikdo bendrą gyvenimo kokybę [36]. Pacientų jaučiama stigmatizacija dėl epilepsijos išlieka svarbia ir nepakankamai išnagrinėta problema, nors tai trikdo pacientų asmeninius santykius ir gebėjimą įsidarbinti [37]. Lietuvoje epilepsija sergančių pacientų gyvenimo kokybė taip pat sutrikdyta ir pagrindiniai tam įtakos turintys veiksniai yra dažnesni EP, šlapimo nelaikymas priepuolio metu bei galvos smegenų traumos baimė [38]. Chirurginis gydymo metodas gali būti13 efektyvus būdas siekiant pagerinti pacientų įsidarbinimą, vairavimo galimybes, nepriklausomybę, asmeninius santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.
Nors stebimas vis didėjantis dirbančių pacientų, sergančių epilepsija, skaičius, jis vis dar yra reikšmingai mažesnis nei bendrojoje populiacijoje [39]. Vertinant chirurginio gydymo įtaką klinikiniuose atsitiktinių imčių tyrimuose buvo stebima tendencija, jog chirurginėje grupėje esantys pacientai dažniau dirbdavo nei medikamentus vartojančioje grupėje [7]. Vis dėlto po operacijos pacientai dažniau būdavo įsidarbinę ir finansiškai nepriklausomi tiek po 5 m., tiek po 12 m. nei tik medikamentus vartojantys pacientai. Panaši tendencija buvo stebima ir praėjus 17 m. [40]. Geresnės įsidarbinimo galimybės buvo siejamos su darbingumu prieš operaciją, ilgu laikotarpiu nepatiriant EP, aukštesniu išsilavinimu, gebėjimu vairuoti, vyriška lytimi bei jaunesniu amžiumi operacijos metu [41,42].
Epilepsija sergantiems pacientams vairavimo apribojimas yra viena daugiausiai sunkumų sukeliančių priežasčių. Lietuvoje epilepsija sergantys pacientai teisę vairuoti (B teisių kategorija) gali įgyti nesikartojant EP daugiau nei 1 m. (anksčiau buvus 2 ar daugiau EP) [43]. Atsitiktinių imčių tyrime nustatyta, jog praėjus 2 m. po operacijos 80% chirurginėje grupėje esančių tiriamųjų galėjo vėl vairuoti ir tik 22% medikamentus vartojančioje grupėje [6]. Sisteminėje apžvalgoje rasta, jog po operacijos 7-68% pacientų galėjo vėl vairuoti [44]. Vairavimas po operacijos buvo labiausiai siejamas su Engelio I klase ir vairavimu prieš operaciją [45].
Kol kas yra nedaug tyrimų, nagrinėjančių chirurginio gydymo įtaką socialiniams veiksniams (pacientų bendravimui su aplinkiniais, santykiams šeimoje, santuokai bei priklausomybei nuo aplinkinių). Pacientai po operacijos dažniau nurodydavo pagerėjusios santykius su draugais, šeimoje, nors šis gydymas įtakos santuokai neturėjo [6,44]. Vis dėlto net ir po ̴17 m. pacientai po operacijos buvo savarankiškesni nei tik VNE vartojantys pacientai [40].
8.4 Chirurginio gydymo efektyvumą lemiantys veiksniai
Nors šiuo metu yra nustatyti faktoriai, kurie gali lemti teigiamus ir neigiamus chirurginio gydymo rezultatus, dalies šių veiksnių poveikis išlieka kontraversiškas ir reikalauja papildomų tyrimų [30].
Epilepsijos židinio sritis
Tobulėjant pacientų gydymo ir atrankos protokolams, Europoje stebimas didėjantis chirurginio gydymo metodo pritaikymas bei gerėjantys tiek temporalinės, tiek ekstratemporalinių sričių operacinio gydymo rezultatai [8]. Ilgalaikiai stebėjimai po temporalinės srities chirurginio gydymo parodė, jog tiek po 12 m., tiek po 18 m. 77% pacientų buvo priskiriami Engelio I klasei [29].
14 Vis dėlto ekstratemporalinės srities operacijų rezultatai yra kontraversiški ir neužtenka duomenų daryti patikimas išvadas [30]. Po temporalinės srities rezekcijos dažniausiai yra atliekama frontalinės srities rezekcija. Atliktoje metaanalizėje rasta, jog iš 1200 pacientų 45,1% po operacijos nebepatirdavo EP [46]. Po parietookcipitalinės srities rezekcijos EP nebuvimas buvo stebimas 46% pacientų [47]. Vertinant ilgalaikę prognozę praėjus 5 m. po ekstratemporalinės srities operacijos, buvo stebėtas 20% EP dažnio sumažėjimas 57% pacientų ir visiškas EP nebuvimas 14,7% sekamų pacientų [48].
Židinio nustatymas galvos smegenų MRT
Epilepsijos židinio (galvos smegenų struktūrinis pakitimas, siejamas su EP pasireiškimu) nustatymas MRT yra siejamas su geresniais rezultatais po chirurginio gydymo. Metaanalizėje nustatyta, jog tikimybė nebepatirti EP po chirurginio gydymo buvo 2,5 karto didesnė pacientams, kuriems buvo rasti židiniai MRT ir/ar nustatyti histopatologiškai, nei tiems, kuriems židiniai nebuvo aptikti. Tokia prognozė buvo stebima tiek po temporalinės srities rezekcijos (2,7 k. didesnė esant nustatytam židiniui MRT ar histopatologiškai), tiek po atliktos ekstratemporalinės srities operacijo s (2,9 k. didesnė esant nustatytam židiniui MRT ar histopatologiškai) [49].
Operacijos tipas
Chirurginio gydymo tikslas yra pašalinti epilepsinį aktyvumą sukeliančią sritį ir išvengti neurologinių komplikacijų [30]. Visiškas židinio pašalinimas yra laikomas efektyvesniu metodu nei dalinė rezekcija [46], tačiau reikia atsižvelgti, kad kai kurioms sritims, kaip temporalinei, gali būti efektyvi ir mažesnės apimties rezekcija [30]. Atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime skirtumas tarp 2,5 cm ir 3,5 cm atliktų temporalinės skilties rezekcijų bandant pasiekti Engelio I klasę nebuvo rastas [50]. Vis dėlto priekinė temporalinės srities rezekcija yra efektyvesnis metodas nei amigdolohipokampopektomija esant temporalinės srities epilepsijai [51]. Įprastai didesnės apimties rezekcija yra atliekama dažniau dešiniajame nei kairiajame smegenų pusrutulyje dėl mažesnės tikimybės pažeisti už kalbą atsakingas zonas [52].
15
9. METODIKA
Tyrimo objektas
Epilepsija sergantys pacientai, kuriems 2014-2018 m. Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikose buvo taikytas chirurginis gydymas. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems buvo taikytas medikamentiniam gydymui atsparios epilepsijos chirurginis gydymas, ir pacientai, kuriems pirminis chirurginio gydymo tikslas buvo onkologinio darinio, kuris sąlygojo EP, pašalinimas.
Klinikinių duomenų vertinimas
Siekiant įvertinti klinikinius duomenis (EP pradžia, EP dažnis prieš ir po operacijos praėjus 1 m., galvos smegenų struktūriniai pakitimai (hipokampo sklerozė, kortikalinė displazija, CNS navikai ir kt.) nustatyti MRT ir/ar patologinio tyrimo metu, epilepsiforminių pakitimų lokalizacija EEG, vartojamų VNE skaičius prieš ir po operacijos praėjus 1 m.) atlikta retrospektyvinė ambulatorinėse kortelėse esančios medicininės dokumentacijos analizė. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikytas pakartotinis chirurginis gydymas dėl naviko recidyvo, vertinti duomenys prieš ir po antrosios operacijos.
Psichosocialinių veiksnių vertinimas
Tyrimo metu siekiant įverinti psichosocialinius pokyčius prieš operaciją ir po operacijos praėjus 1 m. pacientams buvo pateiktas Lietuvoje adaptuotas „Atlikimo, subjektyvaus vertinimo ir sociodemografinių duomenų klausimynas“ (PESOS). Klausimynas buvo sudarytas Bethel Epilepsijos centre siekiant įvertinti gyvenimo kokybės bei psichosocialines problemas, su kuriomis susiduria epilepsija sergantys pacientai [53]. Klausimynas sudarytas iš 4 pagrindinių domenų (demografinių rodiklių, klinikinių rodiklių, kasdienės veiklos vertinimo bei gyvenimo kokybės vertinimo) ir domenų, skirtų tam tikroms grupėms (vertinami sunkumai darbe, mokykloje/kolegijoje/universitete, sunkumai gyvenant su tėvais). Tyrimo metu buvo vertinami kasdienės veiklos, gyvenimo kokybės ir tam tikroms grupėms skirti domenai. Atsakymai į klausimus vertinti balais nuo 0 iki 3-4 (priklausomai nuo galimų atsakymų skaičiaus), didesnis skaičius rodo blogesnį rezultatą (pvz.: 0 rodo, jog nejaučia mirties baimės, 4 – jaučia labai didelę ir t.t.). Klausimynas buvo taikytas ≥ 16 m.; neturintiems intelekto sutrikimo, gebantiems suvokti klausimus.
16 PESOS klausimyno atsakymo negauta iš 3 galimų tiriamųjų:
1. Dviems tiriamosioms klausimynas nebuvo vertintas, nes tiriamosios buvo tirtos prieš operaciją pagal galvos smegenų navikų protokolą, į kurį PESOS klausimynas neįeina.
2. Vienai tiriamajai klausimynas nebuvo vertintas dėl galimybės užpildyti klausimyną nebuvimo tiriamajai išvykus į užsienį po operacijos.
Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 25.0 versija, Microsoft Office Excel 2016 programomis. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių ryšiui nustatyti taikytas Chi-kvadrat (χ2) kriterijus ,papildomai skaičiuotas tikslusis Fišerio kriterijus kai nors vienas tikėtinas stebėjimų skaičius buvo mažiau penkių. Pokyčiams vertinti taikytas Sign testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05.
17
10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
1.1. Tiriamųjų demografiniai ir klinikiniai rodikliai
Iš viso surinkta informacija apie 22 tiriamuosius, iš jų 15 (65,2%) moteriškos lyties ir 7 (34,8%) vyriškosios lyties. Amžiaus vidurkis chirurginio gydymo metu 20,7±11,8 m., 11 (50%) ≥18 m. ir 11 (50%) ˂18 m. tiriamųjų. Laikotarpio nuo epilepsijos pradžios iki operacinio gydymo mediana buvo 9 m. (min – 0 m., max – 28 m).
Devyniems (39,1%) tiriamiesiems buvo nustatyta hipokampo sklerozė, 3 (8,7%) - kortikalinė displazija, 6 (26,1%) - ganglioglioma, 5 (21,7%) - kitos kilmės CNS navikai, 2 (22,1%) – kiti pakitimai (po herpetinio encefalito, hemimegancefalija) (1 pav.). Dešiniajame smegenų pusrutulyje židininiai epilepsiforminiai pakitimai EEG pasireiškė – 15 (65,2%), kairiajame – 5 (22,7%), multifokaliniai – 2 (22,1%) tiriamiesiems (2 pav.). Temporalinė lobektomija atlikta 17 (77,3%), frontalinė lobektomija – 3 (13,6%), hemisferektomija – 1 (4,5%), kaliozotomija – 1 (4,5%) tiriamajam (3 pav.).
1 pav. Struktūriniai galvos smegenų pakitimai, nustatyti MRT ir/ar patologinio tyrimo metu
39% 26% 9% 4% 4% 9% 9% Hipokampo sklerozė Ganglioglioma Astrocitoma Oligodendroglioma DNET Kortikalinė displazija Kiti pakitimai
18
2 pav. Epilespiforminių pakitimų lokalizacija EEG
3 pav. Operacijos tipas
1.2. EP dažnio ir VNE skaičiaus pokyčiai po chirurginio epilepsijos gydymo
Iš 22 tiriamųjų 13 (59,1%) nebepatirdavo negalią sukeliančių EP, 4 (18,2%) patirdavo retesnius EP, 5 (22,7%) patirdavo tokio paties dažnio EP praėjus 1 m. po operacijos. Šie duomenys sutampa su stebėtomis tendencijomis Wiebe ir bendraautorių atsitiktinių imčių tyrime, kuriame po 1
68% 23% 9% Dešiniajame smegenų pusrutulyje Kairiajame smegenų pusrutulyje Multifokalinis 77% 14% 4% 5% Temporalinė lobektomija Frontalinė lobektomija Hemisferektomija Kaliozotomija
19 m. 58% tiriamųjų nebepatirdavo sąmonę sutrikdančių EP [7], bei Engel ir bendraautorių atsitiktinių imčių tyrime, kuriame po 2 m. 11 iš 15 tiriamjų nebepatirdavo negalią sukeliančių EP [6].
Prieš operacinį gydymą EP mediana 1,5 EP/sav (min – 1 EP/mėn, max – 50 EP/sav). Po operacinio gydymo praėjus 1 m. EP mediana 0 EP/sav (min – 0 EP/sav, max – 10 EP/sav). EP dažnio pokyčiai prieš ir po chirurginio gydymo praėjus 1 m. buvo statistiškai reikšmingi (p ˂ 0,001). Šie rodikliai sutampa su duomenimis literatūroje, kurioje nuo 34% iki 76% tiriamųjų buvo stebimas EP dažnio sumažėjimas [30].
Vartojamų VNE skaičiaus mediana prieš operacinį gydymą 2 (min – 1, max – 4). Vartojamų VNE skaičiaus mediana pro operacinio gydymo 2 (min – 1, max – 5). VNE skaičiaus pokyčiai prieš ir po chirurginio gydymo praėjus 1 m. buvo statistiškai nereikšmingi (p ˃ 0,05). Literatūroje medikamentinis gydymas taip pat dažniausiai būdavo nekoreguojamas per pirmus metus po chirurginio gydymo [33–35].
1.3. EP dažnio po chirurginio gydymo sąsaja su demografiniais bei
klinikiniais rodikliais
Lytis, amžius, galvos smegenų struktūriniai pakitimai, epilepsiforminių pakitimų lokalizacija EEG skirtingose EP dažnio grupėse (nėra negalią sukeliančių EP; retesni EP; EP dažnis nepakitęs/padažnėję) po chirurginio gydymo praėjus 1 m. nesiskyrė (p ˃ 0,05) (3 lentelė). Literatūroje lytis bei amžius taip pat neturėjo įtakos chirurginio gydymo rezultatams [30]. Vis dėlto hipokampo sklerozė bei gerybiniai navikai buvo siejami su geresniais chirurginio gydymo rezultatais [54–56]. Šio tyrimo metu dėl mažos imties buvo galima stebėti tik tendenciją, jog hipokampo sklerozė buvo siejama su negalią sukeliančių EP nebuvimu ar retesniais EP po operacijos, todėl yra tikslinga atlikti didesnės apimties tyrimą.
3 lentelė. EP dažnio po chirurginio gydymo sąsaja su demografiniais bei klinikiniais rodikliai EP dažnio grupės po chirurginio gydymo
Nėra sąmonę sutrikdančių EP Retesni EP EP dažnis nepakitęs/padažnėję Lytis Moteriškoji lytis Vyriškoji lytis 9 (60%) 3 (15%) 3 (15%) 4 (57,1%) 1 (14,3%) 2 (28,6%) Amžius ≥18 m. 7 (63,6%) 3 (27,3%) 1 (9.1%)
20 ˂ 18 m. 6 (54,5%) 1 (9,1%) 4 (36,4%) CNS struktūriniai pakitimai Hipokampo sklerozė 7 (77,8%) 2 (22,2%) 0 Kortikalizė displazija 1 (50%) 0 1 (50%) Ganglioglioma 2 (40%) 1 (20%) 2 (40%)
Kitos kilmės navikai 3 (60%) 0 2 (40%)
Nespecifiniai pakitimai 0 1 (50%) 1 (50%) Epilepsiforminių pakitimų lokalizacija EEG Dešiniajame smegenų pusrutulyje 10 (66,7%) 2 (13,3%) 3 (20%) Kairiajame smegenų pusrutulyje 3 (60%) 1 (20%) 1 (20%) Multifokalinis 0 1 (50%) 1 (50%) Operacija Temporalinė lobektomija 11 (64,7%) 2 (11,8%) 4 (23,5%) Frontalinė lobektomija 2 (66,7%) 1 (33,3%) 0 Hemisferektomija 0 1 (100%) 0 Kaliozotomija 0 0 1 (100%)
2. Psichosocialinių pokyčių po chirurginio epilepsijos gydymo vertinimas
Iš viso PESOS klausimyną prieš ir po chirurginio gydymo praėjus 1 m. užpildė 8 tiriamieji, iš jų 6 (75%) moteriškosios lyties ir 2 (25%) vyriškosios lyties. Amžiaus vidurkis operacijos metu 23,6±5,3 m. Visi nebepatirdavo negalią sukeliančių EP. Hipokampo sklerozė buvo 7 (87,5%) tiriamiesiems , ganglioglioma - 1 (12,5%). Septyniems (87,5%) tiriamiesiems atlikta temporalinė lobektomija, 1 (12,5%) – frontalinė lobektomija.Prieš ir po chirurginio gydymo 5 (62,5%) tiriamųjų dirbo/studijavo. Po chirurginio gydymo pacientai dažniau įsidarbina ir būna finansiškai nepriklausomi [40], nors literatūroje rezultatai išlieka dviprasmiški [6].
21
2.1. Gyvenimo kokybės vertinimas
Tiek prieš, tiek po chirurginio gydymo tiriamieji nurodė, kad būtų geriau priimami aplinkinių, jeigu nesirgtų epilepsija, bei iškyla sunkumai susirandant draugų dėl EP (1 grafikas). Nebuvo statistiškai reikšmingo pokyčio subjektyviame tiriamųjų stigmos vertinime prieš ir po chirurginio gydymo (p ˃ 0,05) (4 lentelė).
1 grafikas. Stigmos vertinimas prieš ir po chirurginio gydymo.
Prieš ir po chirurginio gydymo epilepsijos kaip sunkios negalios suvokimas ir nesėkmių priežastis gyvenime buvo dažniausios problemos (2 grafikas). Buvo stebima tik teigiama pokyčių tendencija subjektyviame tiriamųjų adaptacijos prie epilepsijos vertinime prieš ir po chiruginio gydymo, bet jis buvo statistiškai nereikšmingas (p ˃ 0,05) (4 lentelė).
2 grafikas. Adaptacijos prie epilepsijos vertinimas prieš ir po chirurginio gydymo.
0 1 2 3 4
Kitų šalinimasis dėl EP Mažiau protingas kitų nuomone dėl EP Geriau priimamas, jeigu nebūtų EP Sunkumas susirasti draugų dėl EP
Prieš chirurginį gydymą Po chirurginio gydymo
0 1 2 3 4
Nesekmės gyvenime dėl EP Epilepsija yra negalia gyvenime Sunkumas susitaikant su epilepsija Pyktis dėl apribojimų dėl EP Pyktis dėl vaistų vartojimo Žemesnis savęs vertinimas dėl EP
22 Nelaimingo atsitikimo dėl EP baimė, baimė sukelti avariją bei smegenų pažeidimo dėl EP baimė buvo didžiausios prieš chirurginį gydymą, po chirurginio gydymo – nelaimingo atsitikimo bei smegenų pažeidimo EP metu baimė (3 grafikas). Buvo statistiškai reikšmingas teigiamas pokytis subjektyviame tiriamųjų su epilepsija susijusios baimės vertinime prieš ir po chiruginio gydymo (p = 0,016) (4 lentelė).
3 grafikas. Su epilepsija susijusios baimės vertinimas prieš ir po chirurginio gydymo.
Prieš chirurginį gydymą didžiausius suvaržymus, susijusius su epilepsija, tiriamieji jausdavo dėl darbo/studijų, automobilio/motociklo vairavimo bei bendros sveikatos. Po chirurginio gydymo – dėl atminties (4 grafikas). Buvo statistiškai reikšmingas teigiamas pokytis subjektyviame tiriamųjų su epilepsija susijusių kasdienės veiklos suvaržymų vertinime prieš ir po chiruginio gydymo (p = 0,016) (4 lentelė).
0 1 2 3
EP baimė išėjus iš namų Atstūmimo baimė dėl EP EP baimė kitų akivaizdoje
Mirties baime EP metu Nuolatinė EP baimė Patyčių baimė dėl EP Smegenų pažeidimo baimė EP metu Baimė, jog kiti sužinos apie EP Avarijos baimė dėl EP EP baimė kebliose situacijose Nelaimingo atsitikimo baimė dėl EP
23
4 grafikas. Su epilepsiją susijusių kasdienių suvaržymų vertinimas prieš ir po chirurginio gydymo.
Literatūroje išlieka mažai išnagrinėti gyvenimo kokybės pokyčiai prieš ir po chirurginio epilepsijos gydymo. Mohammed ir bendraautorių tyrime 72% tiriamųjų nurodė pagerėjusią gyvenimo kokybę po chirurginio gydymo [31]. Vidutiniškai po 5 m. po chirurginio gydymo 85% tiriamųjų nurodė bendrų psichosocialinių rodiklių pagerėjimą, ypač tiriamieji, kurie nebepatirdavo EP arba patirdavo retesnius EP [57].
4 lentelė. Gyvenimo kokybės rodiklių ir kasdienės veiklos vertinimas prieš ir po chirurginio gydymo
Prieš chirurginį gydymą Po chirurginio gydymo Su epilepsija susijusi
stigmatizacija (0-16) 6 (min – 0, max – 7) 1,5 (min – 0, max – 14) Adaptacija prie epilepsijos
(0-24) 11,5 (min – 2, max – 22) 5 (min – 3, max – 7) Su epilepsija susijusi baimė
(0-44) * 25 (min - 3, max – 29) 7,5 (min – 0, max – 26)
0 1 2 3 4
Darbas/studijos Išėjimas be kompanijos Automobilio/motociklo vairavimas Naudojimasis viešuoju transportu Sportas/hobi/laisvalaikis Gyvenimas savarankiškai Santykiai su draugais Draugystė (su partneriu) Šeima Finansai Atmintis Fizinis aktyvumas Bendra sveikata Gerovė Visapusiškas apribojimas
24
Su epilepsija susiję
kasdieniai suvaržymai (0-60) *
25 (min – 4, max – 37) 6,5 (min – 1, max – 13)
Judrumas, laisvalaikis ir
rekreacinė veikla (0-34) 15,5 (min – 11, max - 23) 12 (min – 10, max – 17)
*p˂0,05 – statistiškai reikšmingi pokyčiai
2.2. Kasdienės veiklos subjektyvus vertinimas
2.2.1. Judrumo, laisvalaikio bei reakrecinės veiklos subjektyvus
vertinimas
Prieš ir po chirurginio gydymo tiriamieji rečiausiai dalyvaudavo užklasiniame sporte ir vairuodavo automobilį (4 grafikas). Nebuvo statistiškai reikšmingo pokyčio subjektyviame tiriamųjų judrumo, laisvalaikio bei rekreacinės veiklos vertinime prieš ir po chirurginio gydymo (p ˃ 0,05) (4 lentelė). Sisteminėje apžvalgoje rasta, jog po operacijos 7-68% pacientų galėjo vėl vairuoti [44].
4 grafikas. Kasdienės veiklos vertinimas prieš ir po chirurginio gydymo.
0 1 2 3 4
Vienas išeina iš namų Važiavimas dviračiu Automobilio vairavimas Vienas naudojasi viešuoju transportu Vienas plaukioja Dalyvavimas užklasiniame sporte Lankymasis kine/teatre/kavinėje Išėjimas su draugais Hobio praktikavimas Knygų/žurnalų skaitymas
25
2.2.2. Socialiniai santykiai ir parama
Su savitarpio pagalbos grupėmis kontaktuodavo 2 (25%), nekontaktuodavo - 6 (75%) tiriamieji prieš ir po operacijos. Visuomenės švietimo kursuose/klubuose prieš operaciją dalyvavo 1 (12,5%), nedalyvavo – 7 (87.5%), po operacijos nedalyvavo visi tiriamieji.
Prieš chirurginį gydymą 2 (25%) tiriamieji, teigė, turintys labai mažai draugų, 6 (75%) – keletą. Po chirurginio gydymo 2 (25%) tiriamieji teigė turintys daug draugų, 5 (62,5%) – keletą, 1 (12,5%). Nors draugų skaičius literatūroje nenagrinėtas, bet ankstesniuose tyrimuose buvo rasti pagerėję santykiai su draugais bei šeimoje [44].
Prieš chirurginį gydymą 2 (25%) tiriamieji nurodė turintys partnerius, 6 (75%) – neturintys. Po operacijos 2 (25%) tiriamieji turėjo partnerius, 1 (12,5%) – sutuoktinį/ę, 5 (62,5%) – neturėjo.
Prieš chirurginį gydymą visi pagalbos kreipdavosi į tėvus, brolius/seseris, 6 taip įvardino gydytoją, 2 - savo partnerius. Po chirurginio gydymo 2 teigė, kad pagalba jiems nebereikalinga, kiti kreipdavosi pagalbos į tuos pačius asmenis. Prieš chirurginį gydymą 2 (25%) teigė esantys labai patenkinti esančia pagalba, 5 (62,5%) – patenkinti, 1 (12,5%) – šiek tiek patenkintas. Po chirurginio gydymo 4 (50%) – labai patenkinti, 4 (50%) – patenkinti. Jones ir bendraautoriai stebėjo, jog pacientai po chirurginio gydymo tampa savarankiškesni, rečiau kreipiasi pagalbos ir ši tendencija išlieka ir po 17m. [40].
Tyrimas parodė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose atliekamo chirurginio gydymo efektyvumas yra panašus kaip daugelyje kitų epilepsijos chirurgijos centrų. Dėl mažos tiriamųjų imties nebuvo gauta sąsaja su MRT ar/ir patologinio tyrimo metu nustatytomis patologijomis bei EP dažniu po chirurginio gydymo, nors literatūroje stebėtos geresnės išeitys esant gerybiniams navikams bei hipokampo sklerozei. Vis dėlto tyrimo metu taip pat buvo stebima tendencija nebepatirti negalią sukeliančių EP arba patirti retesnius EP esant hipokampo sklerozei, todėl tikslinga atlikti didesnės apimties tyrimą.
Tyrimas taip pat atskleidė gerėjančią tiriamųjų gyvenimo kokybę po chirurginio epilepsijos gydymo. Nors ir esant mažai tiriamųjų imčiai, atsiskleidė su epilepsija susijusios baimės, su epilepsija susijusių suvaržymų sumažėjimas, teigiamų pokyčių tendencija vertinant adaptaciją prie epilepsijos, su epilepsija susijusios stigmatizacijos bei laisvalaikio, rekreacinės veiklos po chirurginio gydymo. Vis dėlto tyrimas buvo mažos imties, visi tiriamieji nebepatirdavo negalią sukeliančių EP po gydymo, todėl būtų tikslinga atlikti didesnės imties tyrimą, kuriame būtų nagrinėjami gyvenimo kokybės pokyčiai.
26
11. IŠVADOS
1. Po chirurginio gydymo praėjus 1 m. negalią sukeliančių EP nebepatirdavo 59,1% tiriamųjų,
18,2% – retesnius, 22,7% – EP dažnis nepakito. Po chirurginio gydymo praėjus 1 m. stebėtas EP dažnio sumažėjimas lyginant su EP dažniu prieš operacinį gydymą.
2. Lytis, amžius operacijos metu, galvos smegenų struktūriniai pakitimai, epilepsiforminių pakitimų
lokalizacija elektroencefalogramose neturi sąsajos su EP dažniu praėjus 1 m. po chirurginio gydymo.
3. Buvo stebimas su epilepsija susijusios baimės, su epilepsija susijusių suvaržymų sumažėjimas po
chirurginio gydymo. Buvo stebima tendencija teigiamiems pokyčiams po chirurginio gydymo vertinant adaptaciją prie epilepsijos, su epilepsija susijusios stigmatizacijos bei laisvalaikio, rekreacinės veiklos.
27
12. LITERATŪRA
1. WHO. Improving access to epilepsy care [Interneto šaltinis]. 2018 [peržiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d.]; Prieiga: http://www.who.int/mental_health/neurology/epilepsy/en/
2. Del Felice A, Beghi E, Boero G, La Neve A, Bogliun G, De Palo A, et al. Early versus late remission in a cohort of patients with newly diagnosed epilepsy. Epilepsia 2010;51(1):37–42. 3. Kwan P, Arzimanoglou A, Berg AT, Brodie MJ, Hauser WA, Mathern G, et al. Definition of
drug resistant epilepsy: Consensus proposal by the ad hoc Task Force of the ILAE Commission on Therapeutic Strategies. Epilepsia 2010;51(6):1069–77.
4. Nair DR. Management of Drug-Resistant Epilepsy. CONTINUUM: Lifelong Learning in Neurology 2016;22(1, Epilepsy):157–72.
5. Schijns OEMG, Hoogland G, Kubben PL, Koehler PJ. The start and development of epilepsy surgery in Europe: a historical review. Neurosurgery Review. 2015;38(3):447–61.
6. Engel J, Mcdermott MP, Wiebe S, Langfitt JT, Stern JM, Dewar S, et al. Early Surgical Therapy for Drug-Resistant Temporal Lobe Epilepsy. Survey of Anesthesiology. 2013;57(3):121–2.
7. Wiebe S, Blume WT, Girvin JP, Eliasziw M. A Randomized, Controlled Trial of Surgery for Temporal-Lobe Epilepsy. New England Journal of Medicine. 2001;345(5):311–8.
8. Baud MO, Perneger T, Rácz A, Pensel MC, Elger C, Rydenhag B, et al. European trends in epilepsy surgery. Neurology. 2018;91(2):e96–106.
9. Hrazdil C, Roberts JI, Wiebe S, Sauro K, Vautour M, Hanson A, et al. Patient perceptions and barriers to epilepsy surgery: Evaluation in a large health region. Epilepsy & Behavior. 2013;28(1):52–65.
10. Mehta S, Tyagi A, Tripathi R, Kumar M. Study of inter-relationship of depression, seizure frequency and quality of life of people with epilepsy in India. Mental Illness. 2014;6(1):1–4. 11. Gholami A, Salarilak S, Lotfabadi P, Kiani F, Rajabi A, Mansori K, et al. Quality of life in
epileptic patients compared with healthy people. Medical Journal of Islamic Republic of Iran. 2016;30(1).
12. Akdemir V, Sut N, Guldiken B. Factors affecting the quality of life in drug-resistant epilepsy patients. Acta Neurologica Belgica. 2016;116(4):513–8.
13. Luoni C, Bisulli F, Canevini MP, De Sarro G, Fattore C, Galimberti CA, et al. Determinants of health-related quality of life in pharmacoresistant epilepsy: Results from a large multicenter study of consecutively enrolled patients using validated quantitative assessments. Epilepsia 2011;52(12):2181–91.
14. Taylor RS, Sander JW, Taylor RJ, Baker GA. Predictors of health-related quality of life and costs in adults with epilepsy: A systematic review. Epilepsia. 2011;52(12):2168–80.
15. Ryvlin P, Cross JH, Rheims S. Epilepsy surgery in children and adults. The Lancet Neurology. 2014;13(11):1114–26.
16. Lopinto-Khoury C, Sperling MR, Skidmore C, Nei M, Evans J, Sharan A, et al. Surgical outcome in PET-positive, MRI-negative patients with temporal lobe epilepsy. Epilepsia 2012;53(2):342–8.
28 17. Jones AL, Cascino GD. Evidence on use of neuroimaging for surgical treatment of temporal
lobe epilepsy: A systematic review. JAMA Neurology. 2016;73(4):464–70.
18. Sulc V, Stykel S, Hanson DP, Brinkmann BH, Jones DT, Holmes DR, et al. Statistical SPECT processing in MRI-negative epilepsy surgery. Neurology 2014;82(11):932–9.
19. Wilenius J, Lehtinen H, Paetau R, Salmelin R, Kirveskari E. A simple
magnetoencephalographic auditory paradigm may aid in confirming left-hemispheric language dominance in epilepsy patients. PLoS One 2018;13(7):1–17.
20. Papanicolaou AC, Wheless JW, Babajani-Feremi A, Narayana S, Rezaie R, Choudhri A, et al. Letter re: Practice guideline summary: Use of fMRI in the presurgical evaluation of patients with epilepsy: Report of the Guideline Development, Dissemination, and Implementation Subcommittee of the American Academy of Neurology. Neurology. 2017;89(6):640.2-640. 21. Dupont S, Duron E, Denos M, Volle E, Delmaire C, Navarro V, et al. Functional MR Imaging
or Wada Test : Which Is the Better Predictor of Individual Postoperative Memory Purpose : Methods : Results : Radiology 2010;255(1):128/134.
22. Findlay AM, Ambrose JB, Cahn-Weiner DA, Houde JF, Honma S, Hinkley LBN, et al. Dynamics of hemispheric dominance for language assessed by magnetoencephalographic imaging. Annals of Neurology. 2012;71(5):668–86.
23. Engel J. Update on surgical treatment of the epilepsies. Neurology. 1993;43(8):1612–1612. 24. Wieser HG, Blume WT, Fish D, Goldensohn E, Hufnagel A, King D, et al. Proposal for a new
classification of outcome with respect to epileptic seizures following epilepsy surgery. Epilepsia 2001;42(2):282–6.
25. Durnford AJ, Rodgers W, Kirkham FJ, Mullee MA, Whitney A, Prevett M, et al. Very good inter-rater reliability of Engel and ILAE epilepsy surgery outcome classifications in a series of 76 patients. Seizure. 2011;20(10):809–12.
26. Téllez-Zenteno JF, Hernández-Ronquillo L. A Review of the Epidemiology of Temporal Lobe Epilepsy. Epilepsy Resistant Treatment. 2012;2012:1–5.
27. Schmidt D, Stavem K. Long-term seizure outcome of surgery versus no surgery for drug-resistant partial epilepsy: A review of controlled studies. Epilepsia 2009;50(6):1301–9. 28. Spencer SS, Berg AT, Vickrey BG, Sperling MR, Bazil CW, Shinnar S, et al. Predicting
long-term seizure outcome after resective epilepsy surgery: the multicenter study. Neurology. 2005;65(6):912–8.
29. Hemb M, Palmini A, Paglioli E, Paglioli EB, Costa J Da, Azambuja N, et al. An 18-year follow-up of seizure outcome after surgery for temporal lobe epilepsy and hippocampal sclerosis. Journal of Neurology, Neurosurgery and Psychiatry 2013;84(7):800–5.
30. Jobst BC, Cascino GD. Resective epilepsy surgery for drug-resistant focal epilepsy: A review. JAMA - Journal of American Medical Association. 2015;313(3):285–93.
31. Mohammed HS, Kaufman CB, Limbrick DD, Steger-May K, Grubb RL, Rothman SM, et al. Impact of epilepsy surgery on seizure control and quality of life: A 26-year follow-up study. Epilepsia 2012;53(4):712–20.
32. Jehi L. Medication management after epilepsy surgery: Opinions versus facts. Epilepsy Curr 2013;13(4):166–8.
33. Téllez-Zenteno JF, Ronquillo LH, Jette N, Burneo JG, Nguyen DK, Donner EJ, et al. Discontinuation of antiepileptic drugs after successful epilepsy surgery. A Canadian survey.
29 Epilepsy Res 2012;102(1–2):23–33.
34. Berg AT, Langfitt JT, Spencer SS, Vickrey BG. Stopping antiepileptic drugs after epilepsy surgery: A survey of U.S. epilepsy center neurologists. Epilepsy & Behavior. 2007;10(2):219– 22.
35. Swisher CB, Sinha SR. Survey of current practices among US epileptologists of antiepileptic drug withdrawal after epilepsy surgery. Epilepsy & Behavior. 2013;26(2):203–6.
36. Hermann B, Jacoby A. The psychosocial impact of epilepsy in adults. Epilepsy & Behavior. 2009;15(2 SUPPL. 1):S11–6.
37. Fiest KM, Birbeck GL, Jacoby A, Jette N. Stigma in epilepsy. Current Neurology, Neuroscience Reports 2014;14(5).
38. Endzinienė R, Stonkutė J, Karandienė M.. The Patients with epilepsy: Quality of life. In: Balcone 2018. 2018. page 302.
39. Korchounov A, Tabatadze T, Spivak D, Rössy W. Epilepsy-related employment prevalence and retirement incidence in the German working population: 1994-2009. Epilepsy & Behavior. 2012;23(2):162–7.
40. Jones JE, Blocher JB, Jackson DC. Life outcomes of anterior temporal lobectomy: Serial long-term follow-up evaluations. Neurosurgery 2013;73(6):1018–25.
41. Zarroli K, Tracy JI, Nei M, Sharan A, Sperling MR. Employment after anterior temporal lobectomy. Epilepsia 2011;52(5):925–31.
42. Edelvik A, Flink R, Malmgren K. Prospective and longitudinal long-term employment outcomes after resective epilepsy surgery. Neurology 2015;85(17):1482–90.
43. Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo. 2009;(301).
44. Hamiwka L, MacRodimitris S, Tellez-Zenteno JF, Metcalfe A, Wiebe S, Kwon CS, et al. Social outcomes after temporal or extratemporal epilepsy surgery: A systematic review. Epilepsia 2011;52(5):870–9.
45. Dawkins RL, Omar NB, Agee BS, Walters BC, Riley KO. Assessment of driving outcomes after epilepsy surgery. Epilepsy & Behavior. 2015;52:25–30.
46. Englot DJ, Wang DD, Rolston JD, Shih TT, Chang EF. Rates and predictors of long-term seizure freedom after frontal lobe epilepsy surgery: a systematic review and meta-analysis. Journal of Neurosurgery. 2012;116(5):1042–8.
47. Téllez-Zenteno JF, Dhar R, Wiebe S. Long-term seizure outcomes following epilepsy surgery: A systematic review and meta-analysis. Brain 2005;128(5):1188–98.
48. McIntosh AM, Averill CA, Kalnins RM, Mitchell LA, Fabinyi GCA, Jackson GD, et al. Long-term seizure outcome and risk factors for recurrence after extratemporal epilepsy surgery. Epilepsia 2012;53(6):970–8.
49. Téllez-Zenteno JF, Ronquillo LH, Moien-Afshari F, Wiebe S. Surgical outcomes in lesional and non-lesional epilepsy: A systematic review and meta-analysis. Epilepsy Research. 2010;89(2–3):310–8.
50. Schramm J, Lehmann TN, Zentner J, Mueller CA, Scorzin J, Fimmers R, et al. Randomized controlled trial of 2.5-cm versus 3.5-cm mesial temporal resection in temporal lobe epilepsy -
30 Part 1: Intent-to-treat analysis. Acta Neurochir (Wien) 2011;153(2):209–19.
51. Josephson CB, Dykeman J, Fiest KM, Liu X, Sadler RM, Jette N, et al. Systematic review and meta-analysis of standard vs selective temporal lobe epilepsy surgery. Neurology. 2013;80(18):1669–76.
52. Helmstaedter C. Cognitive outcomes of different surgical approaches in temporal lobe epilepsy. Epileptic Disorders. 2013;15(3):221–39.
53. Thorbecke R, Coban I, Specht U, Pfäfflin M, van Kampen N, May TW. PESOS-Fragebogen für Menschen mit Epilepsie—PESOS questionnaire for persons with epilepsy—psychometric properties of the PESOS scales restrictions due to epilepsy and to emotional aspects of quality of life. Zeitschrift für Epileptol 2004;17(4):287–300.
54. De Tisi J, Bell GS, Peacock JL, McEvoy AW, Harkness WF, Sander JW, et al. The long-term outcome of adult epilepsy surgery, patterns of seizure remission, and relapse: A cohort study. Lancet. 2011;378(9800):1388–95.
55. Bien CG, Raabe AL, Schramm J, Becker A, Urbach H, Elger CE. Trends in presurgical evaluation and surgical treatment of epilepsy at one centre from 1988-2009. J Neurol Neurosurg Psychiatry 2013;84(1):54–61.
56. Englot DJ, Berger MS, Barbaro NM, Chang EF. Factors associated with seizure freedom in the surgical resection of glioneuronal tumors. Epilepsia 2012;53(1):51–7.
57. Chovaz CJ, McLachlan RS, Derry PA, Cummings AL. Psychosocial function following temporal lobectomy: influence of seizure control and learned helplessness. Seizure 1994;3(3):171–6.
