Simona Šimulynaitė
V kursas, 10 grupėKAKLO SLANKSTELIŲ PADĖTIES BEI
MORFOLOGIJOS ĮTAKA SKELETINĖS ANGLE II
KLASĖS SĄKANDŽIO ANOMALIJŲ ATSIRADIMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Lekt. dr. Aistė Kavaliauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
KAKLO SLANKSTELIŲ PADĖTIES BEI MORFOLOGIJOS ĮTAKA
SKELETINĖS ANGLE II KLASĖS SĄKANDŽIO ANOMALIJŲ
ATSIRADIMUI
Baigiamasis magistrinis darbasDarbą atliko Darbo vadovas
Studentas ... ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO
BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil .Nr .
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės
paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo
procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei
apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0 12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar
supaprastinimai buvo daromi?
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis? `
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus
uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai?
0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga?
0,2 0,1 0 25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0 Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31
Praktinės rekomendacij
os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, metaregresija)?
+1 +0,5 0 33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti
kiekvienos metaanalizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-2 15-20 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties
subalansuotumas?
-0,2 balo balo -0,5
40 Plagiato kiekis darbe (nevert.) >20%
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo balo -0,5 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių
ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)?
-0,2 balo balo -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ...8
SUMMARY ...9
ĮVADAS ...10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI IR STRATEGIJA ...12
1.1 Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas ...12
1.1.1 Mokslinių publikacijų įtraukimo kriterijai ...12
1.1.2 Mokslinių publikacijų atmetimo kriterijai ...12
1.1.3 Informacijos šaltiniai ...13
1.1.4 Straipsnių paieškos strategija ...13
1.1.5 Straipsnių atranka ...13
1.1.6 Duomenų rinkimo ir kaupimo procesas ...14
1.2 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas ...19
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ...24
2.1 Duomenų paieškos rezultatai ...24
2.2 Tyrimų charakteristika ...24
2.3 Tiriamųjų duomenų apibendrinimas ...24
2.4 Trūkstamos informacijos problemos sprendimas ...25
3. REZULTATŲ APTARIMAS ...26
3.1 Pagrindiniai rezultatai ...26
3.2 Sisteminės literatūros apžvalgos trūkumai ...28
IŠVADOS ...29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...30
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...31
KAKLO SLANKSTELIŲ PADĖTIES BEI MORFOLOGIJOS ĮTAKA
SKELETINĖS ANGLE II KLASĖS SĄKANDŽIO ANOMALIJŲ
ATSIRADIMUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Mokslinės literatūros šaltiniuose ryšys tarp kaklo slankstelių padėties, morfologijos bei skeletinių Angle II klasės sąkandžio anomalijų mažai išnagrinėtas, todėl sistemine mokslinės literatūros analize tikimasi patvirtinti arba paneigti hipotezę apie šio ryšio egzistavimą.
Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija. Mokslinių publikacijų paieška vykdyta duomenų bazėse: PubMed, ResearchGate, Google Scholar. Paieška vykdyta anglų kalba. Straipsnių atranka vykdyta pagal nustatytus tinkamumo kriterijus.
Duomenų sisteminimas ir analizė. Straipsniai atrinkti pagal nustatytus kriterijus, duomenų rinkimo ir kaupimo formos sukurtos remiantis ,,Cochrane Consumers and Communication Review Group's“ duomenų rinkimo lentelėmis [16]. Atrinkta trylika publikacijų, iš kurių dvylika įvertinta kaip aukštos kokybės, viena kaip vidutinės kokybės.
Rezultatų aptarimas. Dvylika į tyrimą įtrauktų tyrimų buvo stebėjimo vienmomentiniai skerspjūvio, vienas – palyginamasis retrospektyvinis tyrimas. Bendras tiriamųjų skaičius buvo 1325. Straipsniai suskirstyti į dvi grupes: tiriantys kaklo slankstelių padėties ir skeletinės sąkandžio anomalijos ryšį bei tiriantys kaklo slankstelių morfologijos ir skeletinės sąkandžio anomalijos ryšį. Pirmoje grupėje statistiškai reikšmingas ryšys tarp kintamųjų nustatytas aštuoniose publikacijose iš dešimties, antroje grupėje – viename straipsnyje iš trijų. Dviejuose straipsniuose buvo tiriama kaklo slankstelių padėties ir morfologijos koreliacija. Viename nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys, kitame nenustatytas. Rezultatų priklausomybė nuo tiriamųjų lyties nustatyta dviejose publikacijose.
Išvados. Šios sisteminės literatūros apžvalgos rezultatai patvirtina ryšį tarp kaklo slankstelių padėties ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijų. Kaklo slankstelių morfologijos ir skeletinės Angle II klasės ryšio, kaklo slankstelių morfologijos ir padėties koreliacijos bei rezultatų priklausomybės nuo tiriamųjų lyties įrodymui – reikia atlikti daugiau tyrimų.
THE INFLUENCE OF CERVICAL SPINE POSTURE AND CERVICAL
VERTEBRAE MORPHOLOGY ON THE APPEARANCE OF SKELETAL
ANGLE II CLASS MALOCCLUSION
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. The relationship between cervical spine posture, cervical vertebrae morphology and Angle II class malocclusion is not enough studied in scientific literature. For this reason, it is believed that a systemic literature review can confirm or deny the hypothesis about connection existence.
Selection criteria of the articles, search methods and strategy. The search of scientific publications was performed in databases: PubMed, ResearchGate, Google Scholar. The search was conducted in English. Article selection was conducted according to established eligibility criteria.
Data systemization and analysis. Studies were selected according to eligibility criteria, data was collected based on “Cochrane Consumers and Communication Review Group's“ data extraction template. Thirteen studies were selected, twelve of them were high quality, one – medium quality publication.
Discussion of results. Twelve included studies were observational cross-sectional, one study- comparative retrospective. The studies involved 1325 patients. Studies were divided into two groups: ones that investigated cervical spine posture and skeletal malocclusion correlation and ones that investigated the relationship between cervical vertebrae morphology and skeletal malocclusion. In the first group, a statistically significant correlation between variables was found in eight studies out of ten, in the second group – in one out of ten. Two studies researched the correlation between cervical vertebrae posture and morphology. One of them found a statistically significant correlation, another one did not. The dependence of the results from subjects sex was established in two publications. Conclusions. Results of this systematic literature review confirm the connection between cervical vertebrae posture and skeletal Angle II class malocclusion. More studies are needed to confirm the relationship between cervical vertebrae morphology and skeletal Angle II class malocclusion, cervical vertebrae morphology and cervical spine posture, the dependence of the results from subjects sex.
Key words: Cervical spine posture, cervical vertebrae morphology, skeletal Angle II class malocclusion.
10
ĮVADAS
Stuburo kaklinį segmentą sudaro 7 kaklo slanksteliai. Kaklinis segmentas skirstomas į viršutinę bei apatinę dalis. Viršutinei daliai priklauso pirmieji du, o apatinei – likę penki kaklo slanksteliai. Palyginus su kitų sričių stuburo slanksteliais kaklo slankstelių kūnai yra mažesni, apvalesnės formos [1]. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlanto, o antrasis ašiniu. Jie savo funkcija bei anatomija skiriasi nuo kitų kaklo slankstelių. Tarpus tarp slankstelių užpildo tarpslanksteliniai diskai, išskyrus tarpą tarp atlanto ir ašinio slankstelių [2]. Ortodontijoje stuburo slanksteliai, matomi šoninėse galvos rentgenogramose (cefalogramose), gali suteikti informacijos apie paciento augimo stadiją. Matomos kaklo slankstelių morfologijos anomalijos gali būti siejamos su skeletinėmis sąkandžio anomalijomis [14]. Egzistuoja tyrimų, patvirtinančių kaklo slankstelių morfologijos bei apatinio žandikaulio padėties ryšį [2,12,13].
Taisyklinga kūno laikysena apibūdinama natūraliais stuburo išlinkimais, vadinamais lordozėmis ir kifozėmis. Natūralūs stuburo linkiai svarbūs palaikant kūno pusiausvyrą, krūvio paskirstymui bei absorbcijai [3]. Kaklo srityje stuburo slanksteliai sudaro įlinkimą į priekį vadinamą fiziologine lordoze. Fiziologinė kaklo slankstelių lordozė svyruoja nuo 20 iki 40 laipsnių, o virš 40 laipsnių esanti lordozė vadinama patologine [4].
Šiais laikais netaisyklinga kūno laikysena yra dažna problema [5]. Per pastaruosius 20 – 30 metų ženkliai padidėjęs elektroninių prietaisų naudojimas skatina patologinių laikysenos pokyčių atsiradimą. Nepageidaujami pokyčiai gali būti stebimi ir kaklo slankstelių srityje [6,7]. Paveikiama fiziologinė kaklo lordozė, galva palinksta į priekį, pasikeičia kūno gravitacijos centras, kaklo bei nugaros raumenys įsitempia [3,6]. Į priekį palinkusi galvos pozicija yra dažniausia kaklo slankstelių laikysenos anomalija, randama sagitalinėje plokštumoje [8]. Pakitusi galvos ir kaklo laikysena gali būti susijusi su veido kaulinių struktūrų vystymusi bei vėliau susiformuojančiomis skeletinėmis sąkandžio anomalijomis [4,9]. Kai kurie mokslininkai tvirtina, jog skeletinės sąkandžio anomalijos gali turėti ryšį su vėliau atsirandančiomis laikysenos anomalijomis [10,11].
Skeletinės sąkandžio anomalijos gali būti apibūdinamos kaip žandikaulių dydžio, formos arba padėties neatitikimai. Plačiausiai praktikoje naudojama 1890 metais E. Angle sukurta sąkandžio anomalijų klasifikacija. Pagal Angle, II klasės sąkandžio anomalija diagnozuojama, kai pastovaus viršutinio pirmojo krūminio danties žandinis artimasis gumburas yra priekyje pastovaus apatinio pirmojo krūminio danties meziobukalinės vagelės [15]. Skeletinės sąkandžio anomalijos diagnozės patvirtinimui atliekama šoninių galvos rentgenogramų analizė. Cefalometrinėje analizėje sąkandžio anomalijos klasė nustatoma pagal ANB kampą (ANB > 4 laipsnius rodo II klasės skeletinę sąkandžio anomaliją) arba Wits įvertinimą (AO priekyje BO rodo II klasės skeletinę sąkandžio anomaliją) [16].
11 Teoriniu aspektu ši literatūros analizė yra nauja, nes egzistuoja atskirų tyrimų apie kaklo slankstelių morfologijos arba padėties įtaką sąkandžio patologijų atsiradimui, tačiau hipotezė nėra patvirtinta ar paneigta. Išaugęs susidomėjimas netaisyklingos laikysenos padariniais skatina ieškoti sąsajų su įvairiomis patologijomis, tarp jų ir su sąkandžio anomalijomis.
Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos tikslas yra patvirtinti arba paneigti ryšį tarp kaklo slankstelių padėties bei morfologijos ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos atsiradimo.
Iškelti uždaviniai:
1) Išsiaiškinti ryšį tarp kaklo slankstelių padėties ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos atsiradimo.
2) Ištirti, ar kaklo slankstelių morfologija gali būti susijusi su skeletine Angle II klasės sąkandžio anomalija.
3) Nustatyti koreliaciją tarp kaklo slankstelių padėties ir morfologijos anomalijų. 4) Suprasti, ar tyrimo rezultatams turi įtakos tiriamųjų lytis.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI IR
STRATEGIJA
Ši mokslinės literatūros sisteminė apžvalga parašyta remiantis PRISMA (Prefered Reporting Item for Systematic Review and Meta – Analyses) sisteminės apžvalgos rengimo reikalavimais [17]. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas suformuluotas pagal PICOS principą. P – populiacija (angl. Population) – žmonės, turintys skeletinę Angle II klasės sąkandžio anomaliją. I – poveikio priemonė (angl. Intervention) – kaklo slankstelių padėties arba morfologijos ištyrimas bei patologijos nustatymas. C – palyginimas (angl. Comparison) – lyginamosios žmonių grupės (turintys kitas sąkandžio anomalijas arba turintys ortognatinį sąkandį). O – rezultatai (angl. Outcome) – kaklo slankstelių padėties, morfologijos ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos ryšys. S – tyrimo tipas (angl. Study design(s)) – sisteminėje mokslinės literatūros apžvalgoje analizuojami epidemiologiniai stebėjimo tyrimai. Suformuluotas pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas: ar kaklo slankstelių padėtis ir morfologija turi ryšį su skeletine Angle II klasės sąkandžio anomalija? 1.1 Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas
1.1.1 Mokslinių publikacijų įtraukimo kriterijai
Duomenų bazėse (PubMed, ResearchGate ir Google Scholar) anglų kalba prieinami pilni mokslinių publikacijų teksto variantai.
Moksliniai straipsniai publikuoti ne seniau kaip prieš 5 metus (straipsnių atrankos laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2020-01-01).
Straipsnio metodas epidemiologinis stebėjimo tyrimas. Tyrimo objektai žmonės.
Tiriamieji neturėję kaklo ir galvos sričių traumų, negydyti ortodontiškai.
Tyrime turi būti atliekama šoninių galvos cefalogramų analizė (kurių dėka nustatoma skeletinė sąkandžio anomalija, nagrinėjama kaklo slankstelių morfologija ar padėtis).
Tyrime turi būti įvardinti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis nustatoma skeletinė žandikaulių santykio klasė, vertinama kaklo slankstelių morfologija arba padėtis.
1.1.2 Mokslinių publikacijų atmetimo kriterijai
Neprieinamas pilnas mokslinės publikacijos teksto variantas. Senesnės kaip 5 metų mokslinės publikacijos.
Atmetamos sisteminės literatūros analizės, vieno klinikinio atvejo tyrimai, meta-analizės. Atmetami straipsniai, kuriuose nenurodytas gautų rezultatų statistinis patikimumas bei
13 Publikacijos, kurių tyrimo objektas gyvūnai.
Tyrimai, kurių tiriamieji buvo gydyti ortodontiškai, turėjo kaklo ar galvos srities traumų. Tyrimai, kuriuose kaklo slankstelių morfologija ar padėtis vertinama ne pagal šoninių galvos
cefalogramų duomenis, o naudojant kitus metodus, pavyzdžiui kompiuterinę tomografiją. 1.1.3 Informacijos šaltiniai
Straipsnių paieška buvo vykdoma anglų kalba duomenų bazėse MEDLINE (PubMed), ResearchGate ir Google Scholar. Rankiniu būdu paieška vykdyta LSMU elektroninių žurnalų ištekliuose.
1.1.4 Straipsnių paieškos strategija
Mokslinių publikacijų paieška pradėta vykdyti 2020-10-02, o baigta 2020-11-19. Paieška vykdyta anglų kalba MEDLINE (PubMed), ResearchGate ir Google Scholar duomenų bazėse filtruojant ne senesnes kaip 5 metų publikacijas (įtraukiami tyrimai publikuoti nuo 2015-01-01 iki 2020-01-01). Naudoti raktiniai žodžiai: „cervical posture“, „head posture“, „cervical vertebrae morphology“, „malocclusion“, „skeletal II class“. Naudotos raktinių žodžių kombinacijos ir paieškos rezultatai vaizduojami priede Nr. 1.
1.1.5 Straipsnių atranka
Straipsnių atrankos procesas buvo vykdomas vieno tyrėjo, norint išvengti klaidų atranka pakartotinai vykdyta po 7 dienų nuo pirmosios atrankos vykdymo pabaigos. Atranka vykdyta etapais. Pirmiausiai, atlikus paiešką minėtose duomenų bazėse anglų kalba, pagal raktažodžius, filtruojant ne senesnes kaip 5 metų publikacijas, straipsnių tinkamumas vertinamas perskaičius pavadinimą. Vėliau, atrinkus tinkamus pagal pavadinimą straipsnius, skaitoma santrauka ir vertinama ar publikacija tinkama. Galiausiai atranka vykdyta perskaičius pilną straipsnio tekstą ir įvertinus ar jis atitinka tinkamumo kriterijus.Straipsnių atrankos procesas vaizduojamas PRISMA Flow diagramoje paveiksle Nr. 1.
14 1 pav. Straipsnių atrankos PRISMA Flow diagrama
1.1.6 Duomenų rinkimo ir kaupimo procesas
Duomenų rinkimo ir kaupimo forma sukurta remiantis ,,Cochrane Consumers and Communication Review Group's“ duomenų rinkimo lentelėmis [18]. Rinkta bei kaupta informacija: straipsnio pagrindinis autorius ir publikavimo metai, tyrimo tipas, tiriamųjų imtis, Angle II klasę turinčių tiriamųjų skaičius, tyrimo rezultatų priklausomybė nuo tiriamųjų lyties, tyrimo rezultatas (lentelė Nr. 1). Vėliau straipsniai suskirstyti į dvi grupes: tiriantys kaklo slankstelių padėties ir sąkandžio anomalijų ryšį bei tiriantys kaklo slankstelių morfologijos koreliaciją su sąkandžio anomalijų atsiradimu. Iš abiejų grupių straipsnių rinkta ši informacija: matavimai, pagal kuriuos vertinta kaklo slankstelių padėtis arba morfologija, metodas, kurio pagalba nustatyta sąkandžio anomalija, gautas rezultatas (lentelės Nr. 2, 3).
15 Lentelė Nr. 1. Duomenų rinkimo ir kaupimo forma
Straipsnio pagrindinis
autorius ir publikavimo metai
Tyrimo tipas Tiriamųjų imtis ir amžius Angle II klasę turinčių tiriamųjų skaičius
Tyrimo rezultatas Tyrimo rezultatų priklausom ybė nuo tiriamųjų lyties H. Kamak, 2015 [2] Stebėjimo, skerspjūvio 318 (18-29 metų) 10 Nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp kaklo slankstelių anomalijų ir Angle I,
II, III klasės sąkandžio anomalijų.
Nenustatyta
P. Di Giacomo,
2018 [21] Stebėjimo, skerspjūvio 18 metų) 59 ( nuo 59 Nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp kaklo slankstelių anomalijų ir Angle II klasės sąkandžio anomalijos. Nenustatyta V. Vukicevic, 2016 [22] Stebėjimo, skerspjūvio 90 (8-14 metų) 30 Kraniocervikalinio kampo dydis, tiriamiesiems turintiems Angle II klasę, turi teigiamą
koreliaciją su viršutinio žandikaulio prognatiją parodančiu kampu. Nenurodyta C. Sandoval, 2019 [23] Stebėjimo, skerspjūvio 65 ( nuo 18 metų) 34 Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp Angle II klasės
ir kaklo slankstelių padėties anomalijų. Nenurodyta A. Garg, 2018 [9] Stebėjimo, skerspjūvio 90 (15-25 metų) 40 Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kaklo slankstelių padėties (galvos pozicijos) ir sąkandžio anomalijų. Nenurodyta S. Tauheed, 2019 [11] Stebėjimo, skerspjūvio 63 (11-22 metų) 21 Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kaklo slankstelių padėties ir sąkandžio anomalijų. Nenurodyta
16 V. Ferrara, 2017 [24] Stebėjimo, palyginamasi, kohortinis, retrospektyvi nis 59 ( nuo
15 metų) 59 Nenustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp
kintamųjų.
Nenurodyta
A.Tankhiwale,
2018 [25] Stebėjimo, skerspjūvio 60 (13-30 metų) nenurodyta statistiškai Nustatytas reikšmingas ryšys tarp netaisyklingos galvos padėties ir Angle II klasės anomalijų. Nenurodyta V. Anusuya, 2020 [26] Stebėjimo, skerspjūvio 293 (nuo 10 metų) 93 Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kaklo slankstelių anomalijų ir Angle II klasės sąkandžio anomalijų. Nustatyta S. Yassaei, 2019
[27] Stebėjimo, skerspjūvio 66 (nuo 13 metų) 25 statistiškai Nustatytas reikšmingas ryšys tarp kaklo slankstelių padėties anomalijų ir sąkandžio anomalijų. Nustatyta N. Bhusri, 2016 [28] Stebėjimo, skerspjūvio 33 (nuo 13 metų) 11 Rastas statistiškai reikšmingas ryšys
tarp kai kurių cefalometrinių matavimų ir Angle II klasės anomalijų. Nenurodyta R. K. Jain, 2018 [29] Stebėjimo, skerspjūvio 105 (14-28 metų) 35 Nenustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp kaklo
slankstelių morfologijos anomalijų bei sąkandžio anomalijų. Nenustatyta B. Sonawane, 2017
[30] Stebėjimo, skerspjūvio 24 ( Angle II klasės tiriamųjų amžiaus vidurkis 41,1+-11,02 metų) 11 Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kraniocervikalinio kampo ir Angle II klasės sąkandžio anomalijų. Nenurodyta
17 Lentelė Nr. 2. Straipsniai, kuriuose tiriamas kaklo slankstelių padėties ir sąkandžio
anomalijos ryšys Straipsnio pagrindinis autorius ir publikavimo metai Matavimai, pagal kuriuos vertinama kaklo slankstelių padėtis Matavimai, pagal kuriuos nustatyta sąkandžio anomalija Rezultatas (nustatytas ar nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys) P. Di Giacomo, 2018 [21] Kraniocervikalinis kampas C0-C1 atstumas C1-C2 atstumas Poliežuvinio kaulo pozicija ANB Nenustatytas V. Vukicevic, 2016 [22] Kraniocervikalinis kampas ANB, v/ž prognatizmo kampas, a/ž ir v/ž ilgiai Nustatytas C. Sandoval, 2019 [23] Solow ir Rocabado cefalometrinės analizės Nenurodyta Nustatytas A. Garg, 2018 [9] Kraniovertikalus, kraniocervikalinis, kraniohorizontalinis kampai (11 taškų, 6 plokštumos) Kaklo slankstelių lenktumas ( nuo C2 iki C4)
ANB, WITS Nustatytas
S. Tauheed, 2019 [11] Solow analizė ANB Nustatytas V. Ferrara, 2017 [24] Rocabado (kraniocervikalinis kampas, C0-C1 atstumas C1-C2 atstumas, poliežuvinio kaulo trikampis) ANB Nenustatytas A. Tankhiwale, 2018 [25] Kraniovertikalus, Kraniocervikaliniai, Kraniohorizontaliniai kampai
ANB, WITS Nustatytas
S. Yassaei, 2019 [27] Cervikohorizontaliniai, kraniocervikaliniai, kraniovertikaliniai kampai, kaklo
slankstelių lenktumas
ANB, WITS Nustatytas
N. Bhusri, 2016 [28] Klivoaksialinis kampas, kaukolės bazės kampas, a/ž plokštumos kampas
ANB Nustatytas
B. Sonawane, 2017
18 Lentelė Nr. 3. Straipsniai, kuriuose tiriamas kaklo slankstelių morfologijos ir sąkandžio anomalijos ryšys Straipsnio pagrindinis autorius ir publikavimo metai Matavimai, pagal kuriuos vertinama kaklo slankstelių morfologija Matavimai, pagal kuriuos nustatyta sąkandžio anomalija Rezultatas (nustatytas ar nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys) H. Kamak, 2015 [2] Tarpslankstelinių tarpų susiaurėjimas/ išnykimas (fuzija) Užpakalinio lanko deficitas ANB Nenustatytas V. Anusuya, 2020
[26] Dalinis nesuaugimas, Tarpslankstelinių tarpų susiaurėjimas/ išnykimas (fuzija) Dehiscencija Tarpslankstelinis tarpas tarp C2-C3 Oksipitalizacija ANB Nustatytas R. K. Jain, 2018 [29] Tarpslanksteliniai atstumai tarp: C1-C2, C2-C3, C3-C4 (mažesni nei 1 mm – fuzija) Nenurodyta Nenustatytas
19 1.2 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas vieno tyrėjo. Dvylikos stebėjimo, skerspjūvio tyrimų kokybės vertinimas atliktas remiantis AHRQ (angl. Agency for Healthcare Research and Quality) metodologija [19]. Likusio vieno straipsnio kokybė įvertinta pagal NOS (angl. The Newcastle – Ottawa Scale) principą [20]. Sisteminių klaidų rizikos vertinimo metodo pasirinkimą nulėmė į analizę įtrauktų straipsnių tipas. Dvylika analizuotų straipsnių yra epidemiologiniai stebėjimo skerspjūvio tyrimai, o vienas tyrimas – stebėjimo palyginamasis kohortinis retrospektyvinis. Pasirinkti kokybės vertinimo metodai, kurie yra labiausiai pritaikyti šiems tyrimų tipams. Vertinant pagal AHRQ metodologiją, atsižvelgus į analizuojamų straipsnių ypatybes, vertinimui naudoti 11 kriterijų. Prie kiekvieno kriterijaus nurodyta skaitinė reikšmė ‚‚1“ reiškiantis teigiamą atsakymą arba ,,0“ reiškiantis neigiamą atsakymą į kriterijaus klausimą. Lentelės apačioje susumuoti gauti balai. Publikacijos vertintos kaip prastos kokybės, jeigu gauta balų suma buvo nuo 0 iki 3, vidutinės kokybės – nuo 4 iki 7 ir aukštos kokybės – nuo 8 iki 11. Pagal gautus rezultatus vienuolika straipsnių įvertinti kaip aukštos kokybės [2,9,11,21,23,25,26,27,28,29,30], viena publikacija – vidutinės kokybės [22]. Straipsnių kokybės vertinimas pagal AHRQ metodą vaizduojamas lentelėje Nr. 4.
Atliekant sisteminių klaidų rizikos vertinimą pagal NOS metodą, naudoti septyni kriterijai (plačiau žiūrėti priede Nr. 2). Kiekvienas kriterijus galėjo būti įvertintas 0 „*“ arba 1 „*“. Išimtis, kohortų palyginamumo pagal tyrimo planą kriterijus, kuris galėjo būti vertinamas 0 „*“, 1 „*“ arba 2 „*“. Straipsnis, vertintas pagal NOS kriterijų surinko maksimalų 8 „*“ įvertinimą [24] . Padaryta išvada, jog šio straipsnio sisteminių klaidų rizika yra žema. Straipsnio vertinimo rezultatas matomas lentelėje Nr. 5.
20
Lentelė Nr. 4. Straipsnių kokybės vertinimas pagal AHRQ metodologiją Kriterijus H. Kamak , 2015 [2] P. Giacomo , 2018 [21] V. Vukicevic , 2016 [22] C. Sandoval , 2019 [23] A. Garg , 2018 [9] S. Tauheed , 2019 [11] A. Tankhiwale , 2018 [25] V. Anusuya , 2020 [26] S. Yassaei , 2019 [27] N. Bhusri , 2016 [28] R. K. Jain, 201 8 [29] B. Sonawane , 2017 [30] 1.Nurodyti informacijos šaltiniai (apklausa, įrašų peržiūra) 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 2.Įtraukimo ir atmetimo kriterijai tiriamųjų subjektų atrankai, ar remtasi ankstesnėmis publikacijomis 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 3.Nurodytas laiko tarpas pacientų atrankai/radimu i 0 1 0 1 0 0 1 1 0 0 0 0
21 4. Nurodyta kaip atliktas tiriamųjų parinkimas (atsitiktinis parinkimas iš gydymo įrašų, populiacija paremtas parinkimas ir t.t.) 1 1 0 0 1 1 0 1 1 1 1 1 5. Nurodyta ar tyrėjai nežinojo tiriamųjų asmeninių duomenų, galinčių daryti įtaką vertinimui (lyties, amžiaus ir tt.) 1 0 0 1 0 0 1 1 0 0 0 0 6.Apibūdinti metodai kokybės užtikrinimui ( testai/ pakartotini testai, matavimai) 1 0 0 1 1 1 0 1 1 1 1 1 7.Paaiškintas bet koks tiriamųjų skaičiaus pakitimas ( pvz. tiriamųjų 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0 1 1
22 pašalinimas iš tyrimo) 8. Apibūdinta kaip buvo atliekamas rezultatų vertinimas ir/arba kontroliuojamas tyrimas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 9. Nurodyta, ar pirminiai tyrimo rezultatai pasiekti nuosekliai naudojant numatytas priemones visiems tyrimo dalyviams 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 10. Susumuota pacientų tyrimų informacija, užbaigtas informacijos rinkimas 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
23 11. Iš anksto nurodyti rezultatai, kuriuos tikisi gauti tyrėjai. Tyrimo pabaigoje nurodyta kiek iš anksto numatytų rezultatų buvo patvirtinta arba paneigta 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
Rezultatas: 10 (AK) 9 (AK) 7 (VK) 10 (AK) 9 (AK) 9 (AK) 9 (AK) 11 (AK) 9 (AK) 8 (AK) 9 (AK) 9 (AK) „1“- reiškia teigiamą atsakymą į kriterijaus klausimą; „0“- reiškia neigiamą atsakymą į kriterijaus klausimą arba informacijos trūkumą šiuo klausimu; AK- aukšta kokybė; VK- vidutinė kokybė
Lentelė Nr. 5. Straipsnio sisteminių klaidų rizikos vertinimas pagal NOS metodą Pagrindinis
tyrimo autorius,
metai
Atranka Palyginamumas Baigtys
1 2 3 4 5 6 7
V. Ferrara, 2017 [24]
* * * ** * * *
24
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Paskutinė mokslinių publikacijų paieškos data 2020-11-19. Paiešką atlikus duomenų bazėse MEDLINE (PubMed), ResearchGate ir Google Scholar pagal raktinius žodžius, filtruojant ne senesnes kaip 5 metų publikacijas, iš viso buvo rasti 1437 straipsniai. Rankiniu būdu atliekamos paieškos metu, LSMU elektroninių žurnalų ištekliuose, pagal raktinius žodžius, tinkamų publikacijų nebuvo rasta. Perskaičius rastų straipsnių pavadinimus, santraukas ir atmetus dublikatus liko 213 mokslinių publikacijų. Iš 213 straipsnių, sukurtus sisteminės literatūros apžvalgos kriterijus atitiko 25. Iš kriterijus atitikusių 25 publikacijų, 13 buvo prieinami pilno teksto variantai. Todėl sisteminėje literatūros analizėje analizuota trylika straipsnių. Straipsnių atrankos proceso etapai matomi PRISMA Flow diagramoje paveiksle Nr. 1.
2.2 Tyrimų charakteristika
Visi trylika į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų yra epidemiologiniai stebėjimo tyrimai. Dvylika iš jų yra skerspjūvio tyrimai [2,9,11,21,22,23,25,26,27,28,29,30], vienas tyrimas palyginamasis kohortinis retrospektyvinis [24]. Bendras tiriamųjų skaičius susumavus visų trylikos straipsnių tiriamuosius yra 1325. Straipsniuose, kuriuose nagrinėtas kaklo slankstelių morfologijos anomalijų bei sąkandžio anomalijų ryšys, tiriamųjų skaičius buvo 716. Mokslinėse publikacijose, nagrinėjusiose kaklo slankstelių padėties ir sąkandžio anomalijų koreliaciją, tirti 609 asmenys. Pirmos grupės tiriamųjų tarpe, Angle II klasės sąkandžio anomaliją turėjo 138, antroje grupėje – 290 žmonių. Viename straipsnyje, kuris buvo priskirtas antrai grupei, Angle II klasės sąkandžio anomaliją turinčių tiriamųjų skaičius nenurodytas [25]. Angle II klasės anomaliją turinčių tiriamųjų pasiskirstymas matomas lentelėje Nr. 1.
Atlikus mokslinių publikacijų sisteminių klaidų rizikos vertinimą nustatyta, jog dvylika straipsnių turi mažą sisteminių klaidų riziką ir yra aukštos kokybės, vienas straipsnis priskirtas vidutinei sisteminių klaidų rizikos grupei, įvertintas kaip vidutinės kokybės.
2.3 Tiriamųjų duomenų apibendrinimas
Tiriamųjų amžiaus ribos buvo nurodytos dvylikoje straipsnių, viename pateiktas amžiaus vidurkis [30]. Straipsniuose, kuriuose nagrinėtas kaklo slankstelių morfologijos ir sąkandžio anomalijų ryšys, tiriamųjų amžius svyravo nuo 10 iki 28 metų. Tuo tarpu publikacijose, aprašančiose kaklo slankstelių padėties ir sąkandžio anomalijų ryšį, tiriamųjų amžius buvo nuo 8 iki 30 metų, vienoje publikacijoje pateiktas tik tiriamųjų amžiaus vidurkis 41,1+-11,02 [24].
25 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį buvo nurodytas septyniuose straipsniuose [2,11,21,24,26,27,29]. Vyriškos lyties tiriamųjų skaičius, lyčių pasiskirstymą nurodančiuose straipsniuose, siekė 409 (42%), o moteriškos lyties – 554 (58%). Šešiose publikacijose tiriamųjų lytis nenurodyta [9,22,23,25,28,30].
2.4 Trūkstamos informacijos problemos sprendimas
Dėl trūkstamos informacijos bandyta susisiekti su straipsnių autoriais elektroniniu paštu. Negavus atsakymų arba autoriams nepateikus tikslesnių duomenų, nuspręsta analizuoti turimą informaciją.
26
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai
Skeletinė sąkandžio anomalija vienuolikoje publikacijų [2,9,11,21,22,24,25,26,27,28,30] buvo nustatoma matuojant ANB kampą. Iš jų, trijuose straipsniuose papildomai atlikta WITS analizė [9,25,27], viename straipsnyje [22] matuotas viršutinio žandikaulio prognatizmo kampas, viršutinio bei apatinio žandikaulių ilgiai. Dvi mokslinės publikacijos nenurodė skeletinės sąkandžio anomalijos nustatymo būdo, kuris buvo naudojamas tyrimo metu [23,29]. Iš 1325 tiriamųjų Angle II klasės sąkandžio anomaliją turėjo 428 asmenys (32%). Viename straipsnyje Angle II klasės sąkandžio anomaliją turinčių tiriamųjų skaičius nebuvo nurodytas [25].
Pirmoje straipsnių grupėje buvo tiriamas kaklo slankstelių padėties ir sąkandžio anomalijų ryšys. Atrinktų straipsnių duomenys matomi lentelėje Nr. 2. Šiai straipsnių grupei priskirta 10 publikacijų [9,11,21,22,23,24,25,27,28,30]. Aštuoniuose straipsniuose [9,11,22,23,25,27,28,30] rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kaklo slankstelių padėties ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos, dviejuose straipsniuose [21,24] statistiškai reikšminga koreliacija nenustatyta. Kaklo slankstelių padėties vertinimas pirmoje straipsnių grupėje buvo atliekamas pagal specialius matavimus. Dažniausiai naudojamas matavimas kaklo slankstelių padėties įvertinimui buvo kraniocervikalinis kampas. Jis matuotas devyniuose, pirmai grupei priklausančiuose, straipsniuose [9,11,21,22,23,24,25,27,30]. Kraniocervikalinis kampas susidaro tarp dviejų susikertančių linijų. Pirmoji linija brėžiama per pakaušio kaulo pamatą ir PNS (užpakalinį kietojo gomurio tašką sagitalinėje plokštumoje), antroji linija jungia ašinio slankstelio dantinės ataugos viršūnę ir žemiausią to paties slankstelio priekinio kūno paviršiaus tašką. Kraniocervikalinio kampo vidutinė reikšmė 101+-5 laipsniai [9,21]. Iš devynių mokslinių publikacijų, kurios tyrė kraniocervikalinio kampo ir skeletinės sąkandžio anomalijos ryšį, septyniose rasta statistiškai reikšminga koreliacija tarp kintamųjų (78%) [9,11,22,23,25,27,30], dviejose publikacijose statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (22%) [21,24]. Kraniovertikaliniai bei kraniohorizontaliniai kampai matuoti trijuose straipsniuose [9,25,27]. Visuose trijuose straipsniuose rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kraniovertikalinių, kraniohorizontalinių kampų ir skeletinės Angle II klasės. Kaklo slankstelių lenktumas buvo matuotas dviejuose straipsniuose [9,27]. Vienoje publikacijoje kaklo slankstelių padėtis vertinta pagal klivoaksialinį, kaukolės bazės bei apatinio žandikaulio plokštumos kampus. Klivoaksialinis kampas susidaro tarp pakauškaulio kūno bei pleištakaulio suformuojamos nuokalnės ir kaklo slankstelių [28]. N. Bhusri ir kolegų tyrime [28] nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp klivoaksialinio kampo bei skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos. Solow ir Rocabado cefalometrinės analizės naudotos dviejuose straipsniuose [11,23]. Plačiau apie Solow ir Rocabado cefalometrines analizes žiūrėti priede Nr. 3.
27 Antroje straipsnių grupėje tirtas kaklo slankstelių morfologijos ir skeletinės sąkandžio anomalijos ryšys. Straipsnių duomenys pateikiami lentelėje Nr. 3. Šiai grupei priskirtos trys publikacijos [2,26,29]. H. Kamak ir kolegų tyrime [2] išskirtos kaklo slankstelių anomalijos buvo fuzija (tarpslankstelinio tarpo išnykimas) arba pirmojo kaklo slankstelio užpakalinio lanko deficitas. Statistiškai reikšmingo ryšio, tarp Angle II klasės sąkandžio anomalijos ir minėtų kaklo slankstelių morfologijos pakitimų, nebuvo nustatyta.
V. Anusuya et al. [26] straipsnyje įvardintos šios kaklo slankstelių morfologijos anomalijos: dalinis nesuaugimas, fuzija, dehiscencija, oksipitalizacija bei spina bifida (plačiau apie kaklo slankstelių morfologijos anomalijas žiūrėti priede Nr. 4). Šiame tyrime rasta statistiškai reikšminga koreliacija tarp dehiscencijos (pirmojo kaklo slankstelio užpakalinio lanko deficito) ir Angle II klasės sąkandžio anomalijos.
R. K. Jain ir kolegų [29] tyrime buvo vertinti tarpslanksteliniai atstumai tarp pirmo ir antro, antro ir trečio, trečio ir ketvirto kaklo slankstelių. Jeigu šoninėje galvos rentgenogramoje išmatuotas tarpslankstelinis atstumas buvo mažesnis kaip 1 mm, tada diagnozuota kaklo slankstelių morfologijos anomalija – fuzija. Tyrimo rezultatuose nebuvo rasta statistiškai reikšminga koreliacija tarp kaklo slankstelių anomalijos ir skeletinės sąkandžio patologijos.
Apibendrinant antros straipsnių grupės tyrimų rezultatus, dviejuose tyrimuose (67%) [2,29] nebuvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kaklo slankstelių ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos, viename (33%) [26] – nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp minėtų kintamųjų.
Dviejuose tyrimuose [21,24], priklausančiuose pirmai straipsnių grupei, buvo vertinta ne tik kaklo slankstelių padėtis, bet ir matuojami tarpslanksteliniai atstumai. Tarpslankstelinių atstumų pakitimai priskiriami kaklo slankstelių morfologijos anomalijoms, todėl galima teigti, kad šie du tyrimai vertino ir kaklo slankstelių padėties ir morfologijos pakitimus. P. Di Giacomo ir kolegų [21] tyrime nebuvo nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp kaklo slankstelių padėties ir morfologijos anomalijų. V Ferrara et al. tyrime [24] nustatyta, jog skeletinė Angle II klasės sąkandžio anomalija gali lemti kraniocervikalinės jungties tarpo sumažėjimą.
Visų nagrinėtų publikacijų rezultatų priklausomybė nuo tiriamųjų lyties pateikta lentelėje Nr. 1. Tyrimo rezultatų priklausomybė nuo tiriamųjų lyties nustatyta dviejose publikacijose (15%) [26,27], nenustatyta trijose (23%) [2,21,29], aštuonios publikacijos (62%) [9,11,22,23,24,25,28,30] tiriamųjų lyties ir gautų rezultatų priklausomybės nenurodė. V. Anusuya ir kt. tyrime [26] statistiškai reikšminga koreliacija tarp kaklo slankstelių anomalijų ir tiriamųjų lyties buvo nustatyta tik Angle III klasę turinčių asmenų grupėje. Tuo tarpu Angle II klasės tiriamųjų grupėje lyčių ir kaklo slankstelių
28 anomalijų ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas. S. Yassaei ir kolegų straipsnyje [27] nustatyta, jog vyrai turi statistiškai reikšmingai mažesnius kraniocervikalinius ir kraniohorizontalinius kampus negu moterys. Tačiau vertinant kaklo slankstelių padėtį pacientams, turintiems skirtingas sąkandžio anomalijas, lyčių dimorfizmas nenustatytas.
3.2 Sisteminės literatūros apžvalgos trūkumai
Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos trūkumu galima įvardinti analizuojamų tyrimų tipus. Visi analizuoti tyrimai yra epidemiologiniai stebėjimo tyrimai: dvylika iš jų skerspjūvio, vienas palyginamasis kohortinis retrospektyvinis. Nebuvo rasta randomizuotų tyrimų, tinkančių šiai sisteminei literatūros apžvalgai.
Platus tiriamųjų amžiaus intervalas gali būti įvardintas kaip dar vienas trūkumas. Tikslesniems tyrimo rezultatams gauti ir objektyvesniam palyginimui atlikti, turėtų būti pasirinkta konkreti tiriamųjų amžiaus imtis.
Tyrimai atliekami analizuojant šoninių galvos rentgenogramų duomenis. Šoninės galvos rentgenogramos yra dviejų dimensijų tyrimas, todėl tikslesnis metodas būtų trijų dimensijų tyrimas, pavyzdžiui kompiuterinė tomografija.
29
IŠVADOS
1) Remiantis šios sisteminės literatūros apžvalgos rezultatais, galima teigti, jog egzistuoja ryšys tarp kaklo slankstelių padėties ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos. Ryšį patvirtina septynios aukštos kokybės bei viena vidutinės kokybės mokslinė publikacija. 2) Kaklo slankstelių morfologijos ir skeletinės Angle II klasės sąkandžio anomalijos ryšio
patvirtinimui reikia atlikti daugiau tyrimų. Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje minėtą ryšį patvirtina viena aukštos kokybės publikacija, o paneigia dvi aukštos kokybės publikacijos. 3) Kaklo slankstelių padėties ir morfologijos ryšys patvirtintas viename aukštos kokybės tyrime,
viename aukštos kokybės tyrime ryšys nenustatytas. Koreliacijos tarp kaklo slankstelių padėties ir morfologijos anomalijų patvirtinimui reikia atlikti daugiau tyrimų.
4) Tyrimų rezultatų priklausomybė nuo tiriamųjų lyties nustatyta dviejuose aukštos kokybės straipsniuose, viename iš jų statistiškai reikšminga koreliacija rasta Angle III klasės pacientų grupėje, tačiau Angle II klasės tiriamųjų grupėje koreliacija nerasta. Kitame tyrime nustatyta, jog vyrai turi mažesnius kraniocervikalinius ir kraniohorizontalinius kampus negu moterys. Rezultatų priklausomybė nuo tiriamųjų lyties nenustatyta trijose, nenurodyta aštuoniose publikacijose, todėl šios hipotezės patvirtinimui arba paneigimui reikia atlikti daugiau tyrimų.
30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Pasiūlymai būsimiems tyrimams, susijusiems su šia tema:
1. Atliekant mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą įtraukti randomizuotus tyrimus, rinktis straipsnius, kuriuose naudojamas trijų dimensijų tyrimo metodas, apibrėžti tikslias tiriamųjų amžiaus ribas.
2. Atlikti daugiau aukštos kokybės tyrimų, nustatančių kaklo slankstelių morfologijos ir skeletinės sąkandžio anomalijos ryšį, taip pat tiriančių kaklo slankstelių padėties ir morfologijos koreliaciją bei priklausomybę nuo tiriamųjų lyties. Tam, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti šias hipotezes.
Rekomendacijos klinikinei praktikai:
1. Ortodontinėje praktikoje, vertinant priežastis, kurios galėjo sukelti skeletinę sąkandžio anomaliją, neatmesti galimos pakitusios kaklo laikysenos įtakos.
2. Gydytojams ortodontams reikėtų bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, pavyzdžiui, kineziterapeutais, netaisyklingos laikysenos ir jos padarinių klausimais.
3. Pandemijos metu, dar labiau padidėjus elektroninių prietaisų naudojimui, kyla didesnė rizika patologinių galvos ir kaklo laikysenos pokyčių atsiradimui. Todėl gydytojai odontologai turėtų šviesti pacientus šiais klausimais.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Joshua M. Ammerman. Cervical Spine Anatomy (Neck).2020. Prieiga per internetą:
<https://www.spineuniverse.com/anatomy/cervical-spine-anatomy-neck> [Žiūrėtas
2020-11-10]
2. Kamak H, Yildırım E. The distribution of cervical vertebrae anomalies among dental malocclusions. J Craniovertebr Junction Spine. 2015;6(4):158-161.
doi:10.4103/0974-8237.167857. Prieiga per internetą <
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4660490/> [Žiūrėtas 2020-11-19]
3. Shanechi, A. M., Kiczek, M., Khan, M., & Jindal, G. (2019). Spine Anatomy Imaging: An Update. Neuroimaging Clinics of North America, 29(4), 461–480. Prieiga per internetą:
<https://doi.org/10.1016/j.nic.2019.08.001> [Žiūrėtas 2020-11-13]
4. K. Bridwell. Spinal curves. 2018. Prieiga per internetą: <
https://www.spineuniverse.com/anatomy/spinal-curves> [Žiūrėtas 2020-11-13]
5. Yang L, Lu X, Yan B, Huang Y. Prevalence of Incorrect Posture among Children and Adolescents: Finding from a Large Population-Based Study in China. iScience. 2020 May 22;23(5):101043. doi: 10.1016/j.isci.2020.101043. Prieiga per internetą:
<https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32330860/ > [Žiūrėtas 2020-11-10]
6. Öğrenci A, Koban O, Yaman O, Dalbayrak S, Yılmaz M. The Effect of Technological Devices on Cervical Lordosis. Open Access Maced J Med Sci. 2018 Mar 3;6(3):467-471. doi: 10.3889/oamjms.2018.107. Prieiga per internetą: <
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5874367/> [Žiūrėtas 2020-12-16]
7. Jung SI, Lee NK, Kang KW, Kim K, Lee DY. The effect of smartphone usage time on posture and respiratory function. J Phys Ther Sci. 2016 Jan;28(1):186-9. doi: 10.1589/jpts.28.186. Prieiga per internetą: < https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4756000/> [Žiūrėtas 2020-12-16]
8. Mahmoud NF, Hassan KA, Abdelmajeed SF, Moustafa IM, Silva AG. The Relationship Between Forward Head Posture and Neck Pain: a Systematic Review and Meta-Analysis. Curr Rev Musculoskelet Med. 2019 Dec;12(4):562-577. doi: 10.1007/s12178-019-09594-y. Prieiga per internetą: < https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31773477/> [Žiūrėtas 2020-12-18] 9. A. K. Garg, T. Tikku, R. Khanna, R. P. Maurya, K. Srivastava, S. L. Verma. Is Head Posture
and Malocclusion Related ?. J Contemp Orthod 2019;3(3): 38-47. Prieiga per internetą: < https://www.researchgate.net/publication/337655033_Is_Head_Posture_and_Malocclusion_
32 10. Dasgupta, S., Rozario, J.E. Troika of Posture, Occlusion and Airway. Indian J Otolaryngol Head Neck Surg 72, 49–54 (2020).Prieiga per internetą: <
https://doi.org/10.1007/s12070-019-01734-7> [Žiūrėtas 2020-12-03]
11. Tauheed, S., Shaikh, A., & Fida, M. (2019). Cervical Posture and Skeletal Malocclusions – Is there a Link?. Journal of College of Medical Sciences-Nepal, 15(1), 5-9. Prieiga per internetą:
<https://doi.org/10.3126/jcmsn.v15i1.20509> [Žiūrėtas 2020-11-19]
12. Festa F, Tecco S, Dolci M, Ciufolo F, Di Meo S, Filippi MR, Ferritto AL, D'Attillio M. Relationship between cervical lordosis and facial morphology in Caucasian women with a skeletal class II malocclusion: a cross-sectional study. Cranio. 2003 Apr;21(2):121-9. doi: 10.1080/08869634.2003.11746240. Prieiga per internetą:
<https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12723858/> [Žiūrėtas 2020-11-19]
13. D'Attilio M, Epifania E, Ciuffolo F, Salini V, Filippi MR, Dolci M, Festa F, Tecco S. Cervical lordosis angle measured on lateral cephalograms; findings in skeletal class II female subjects with and without TMD: a cross sectional study. Cranio. 2004 Jan;22(1):27-44. doi: 10.1179/crn.2004.005. Prieiga per internetą: <https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/14964336/> [Žiūrėtas 2020-12-03]
14. L. Sonnesen, "Associations between the Cervical Vertebral Column and Craniofacial Morphology", International Journal of Dentistry, vol. 2010, Article ID 295728, 6 pages, 2010. Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.1155/2010/295728> [Žiūrėtas 2020-11-19] 15. Lopatienė, Kristina, Smailienė, Dalia, Trakinienė, Giedrė, Vasiliauskas, Arūnas, and
Šidlauskas, Antanas. Ortodontinių Anomalijų Diagnostika. Dantų Lankų Tyrimas:
Mokomoji Knyga. Kaunas: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Leidybos Namai, 2016 16. Gill DS, Naini FB. Orthodontics : Principles and Practice (78-84 p.) . Hoboken: John Wiley
& Sons, Incorporated; 2011
17. Liberati A, Altman DG, Tetzlaff J, Mulrow C, Gøtzsche PC, Ioannidis JPA, et al. (2009) The PRISMA Statement for Reporting Systematic Reviews and Meta-Analyses of Studies That Evaluate Health Care Interventions: Explanation and Elaboration. PLoS Med 6(7): e1000100. Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.1371/journal.pmed.1000100> [Žiūrėtas 2020-09-25]
18. Cochrane Consumers and Communication La Trobe University; Ryan, Rebecca; Synnot, Anneliese; M, Prictor; Hill, Sophie (2018): Data extraction template. La Trobe. Journal contribution. Prieiga per internetą : <https://doi.org/10.26181/5b57cfd711743> [Žiūrėtas 2021-02-10]
33 19. Assessing the Risk of Bias in Systematic Reviews of Health Care Interventions. December
13, 2017. Prieiga per internetą: <
https://effectivehealthcare.ahrq.gov/products/methods-bias-update/methods>. [Žiūrėtas 2021-02-12]
20. Wells G.A., Shea B., O’Connell D., Peterson J., Welch V., Losos M., Tugwell P. The Newcastle-Ottawa Scale (NOS) for assessing the quality of nonrandomised studies in meta-analyses. The Ottawa Hospital Research Institute.Prieiga per internetą: <
http://www.ohri.ca/programs/clinical_epidemiology/oxford.asp> [Žiūrėtas 2021-02-15].
21. Di Giacomo P, Ferrara V, Accivile E, Ferrato G, Polimeni A, Di Paolo C. Relationship between Cervical Spine and Skeletal Class II in Subjects with and without
Temporomandibular Disorders. Pain Res Manag. 2018 Oct 16; Prieiga per internetą: <
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30410638/> ]Žiūrėtas 2020-11-15]
22. Vukicevic V, Petrovic D. Relationship Between Head Posture and Parameters of Sagittal Position and Length of Jaws. Med Pregl. 2016 Sep;69(9-10):288-293. Prieiga per internetą: < https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29693851/> [Žiūrėtas 2020-11-15]
23. Sandoval C., Díaz A.,Manríquez G. Relationship between craniocervical posture and skeletal class: A statisticalmultivariate approach for studying Class II and Class III malocclusions. April 2019.Cranio: the Journal of Craniomandibular Practice 39(3):1-8. Prieiga per internetą: < https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31035911/> [Žiūrėtas 2020-11-10] 24. Ferrara V., Accivile E., Di Paolo C. Cephalometric evaluation of cranio-cervical posture in
patient with class II malocclusion. Comparative study of dysfunctional patients and control sample.2017.Journal of Clinical Gnathology. Prieiga per internetą: <
http://www.jcg-
online.com/en/cephalometric-evaluation-cranio-cervical-posture-patient-class-ii-malocclusion-comparative-study> [Žiūrėtas 2020-11-19]
25. Tankhiwale A.,Rahalkar J.S., Agarkar S., Deshmukh S., Manerikar R. Relationship between extended head posture and malocclusion. Indian Journal of Orthodontics and Dentofacial Research, January-March,2018;4(1):35-40. Prieiga per internetą:
<https://www.ipinnovative.com/media/journals/1523613719aa27096748f5792f0d47868e2f4
dc7fajIJODRv4i1p35-40.IJODR%20(4)1,%2035-40.pdf > [Žiūrėtas 2020-11-19]
26. Anusuya V.,Sharan J.,Jena AK. A study of cervical vertebra anomalies among individuals with different sagittal and vertical facial growth patterns. Journal of Craniovertebral Junction and Spine. 2020; 11(2); 75-80. Priega per internetą:
<
https://www.jcvjs.com/article.asp?issn=0974-8237;year=2020;volume=11;issue=2;spage=75;epage=80;aulast=Anusuya > [Žiūrėtas
34 27. Yassaei S., Ezoddini F., Sasani A, Kordi S. Cephalometric Association of Mandibular
Size/Length to the Natural Head Position. Int J Med Invest 2019; 8(4); 51-62. Prieiga per internetą: <https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29988236/ > [Žiūrėtas 2020-11-19]
28. Bhusri N, Lim DC. Correlation of clivoaxial angle to skeletal malocclusions: A prescreening for future risk of neurodegenerative disorders. APOS Trends Orthod 2016;6:246-50. Prieiga per internetą:
<https://www.researchgate.net/publication/308295450_Correlation_of_clivoaxial_angle_to_
skeletal_malocclusions_A_prescreening_for_future_risk_of_neurodegenerative_disorders >
[Žiūrėtas 2020-11-19]
29. Jain R.K., Srirengalakshmi, Dinesh S., Kumar M.P.S. Cervical vertebral morphology in different skeletal patterns - A cephalometric study. DIT. 2018. Prieiga per internetą:
<https://www.researchgate.net/publication/332625230_Cervical_vertebral_morphology_in_
different_skeletal_patterns-A_cephalometric_study > [Žiūrėtas 2020-11-17]
30. Sonawane B, Karthik S., Balasubramanian K., Waghule L. Comparison of Cranio-Cervical Posture and Upper Cervical Range of Motion in Class I and Class II Skeletal Malocclusion. International Journal of Health Sciences & Research. 2017. Prieiga per internetą:
<
https://www.researchgate.net/publication/319178694_Comparison_of_Cranio-Cervical_Posture_and_Upper_Cervical_Range_of_Motion_in_Class_I_and_Class_II_Skelet
35
PRIEDAI
1 priedas Lentelė Nr. 6. Raktinių žodžių kombinacijos ir paieškos rezultatai
Raktinių žodžių kombinacija
Paieškos rezultatai MEDLINE
(PubMed)
ResearchGate Google Scholar „Head posture“ AND
„malocclusion“
25 102 486
„Head posture“ AND „skeletal II class“ 8 58 94 „Cervical vertebrae morphology“ AND „malocclusion“ 23 15 135 „Cervical vertebrae morphology“ AND „skeletal II class“ 11 36 190 „Cervical posture“ AND „malocclusion“ 7 29 31 „Cervical posture“ AND „skeletal II class“ 17 46 124 Rastų straipsnių skaičius 91 286 1060 Atrinktų straipsnių skaičius 5 6 2
36 2 priedas Lentelė Nr. 7. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas pagal NOS principą [18]
Kriterijų grupės Kriterijai Vertinimas
Atranka 1 Atrinktos kohortos reprezentatyvumas 1 „*“Apibūdinti tiriamosios pacientų grupės atrankos kriterijai 0 „*“ Neapibūdinti tiriamosios pacientų grupės atrankos kriterijai 2 Palyginamosios kohortos atranka 1 „*“ Atrinkti
pacientai iš tos pačios populiacijos kaip ir
tiriamoji kohorta 0 „*“ Atrinkti pacientai ne iš tos pačios populiacijos kaip tiriamoji kohorta
3 Duomenų ištekliai 1 „*“ Medicininiai
įrašai, apklausos duomenys ar kiti nurodyti patikimi duomenų šaltiniai 0 „*“ Neapibūdinti duomenų ištekliai Palyginamumas 4 Kohortų palyginamumas pagal tyrimo
planą
2 „*“ Lyginamos kohortos neturi reikšmingų skirtumų,
arba esami skirtumai kontroliuojami
1 „*“ Jeigu nenurodytas bent vienas iš reikšmingų
37 aspektų (tiriamųjų amžius, lytis, metodai
kaklo slankstelių morfologijos ar padėties įvertinimui, Angle II klasės nustatymas, Angle II klasę turinčių tiriamųjų skaičius) 0 „*“ Lyginamosios kohortos neturi bendrų
aspektų (yra visiškai skirtingos)
Baigtys 5 Baigčių įvertinimas 1 „*“ Pateiktas
0 „*“ Nepateiktas 6 Ar kohortos stebėjimo trukmė buvo
pakankama?
1 „*“ Taip 0 „*“ Ne 7 Ar kohortos stebėjimas buvo adekvatus? 1 „*“ Užbaigtas ir
dokumentuotas visų pacientų sekimas arba
dalis duomenų prarasta (< 20%) su nurodyta priežastimi 0 „*“ Dalis duomenų prarasta (> 20%) dėl nenurodytų priežasčių
38 3 priedas Lentelė Nr. 8. Solow ir Rocabado cefalometrinių analizių paaiškinimai [11,23]
Solow analizė Rocabado analizė
Atskaitos linijos
NSL – linija, kertanti Nasion, Sella taškus.
FH – Frankforto horizontalė. Linija, kertanti Orbitale ir
Porion taškus.
NL – linija, einanti per priekinį ir užpakalinį nosies dyglius.
ML – apatinio žandikaulio linija ( eina per a/ž apatinio
krašto liestinę ir Menton tašką).
OPT – Dantinės ataugos liestinė.
CVT – cervikalinė liestinė. RL – a/ž užpakalinio krašto
liestinė. OPT/CVT – kaklinis
išlinkimas.
ML/RL – kampas tarp a/ž linijos ir šakos linijos.
Atskaitos linijos
MGP – McGregor plokštuma. Linija, jungianti pakaušio kaulo
pamatą su užpakaliniu nosiniu dygliu.
OP – dantinė plokštuma. Linija, jungianti priekinį apatinį dantinės
ataugos kūno tašką su tos pačios ataugos viršūne. Kampai, nurodantys galvos ir kaklo laikyseną
NSL/OPT; FH/OPT; NL/OPT; ML/OPT; NSL/CVT; FH/CVT; NL/CVT; ML/CVT.
Kampai PIA – kampas tarp MGP ir OP linijų. Kampai, apibūdinantys apatinio žandikaulio rotaciją kaukolės atžvilgiu NSL/RL; FH/RL; NL/RL. Kiti matavimai
C01 – atstumas nuo pakaušio kaulo pamato iki pirmo kaklo slankstelio
užpakalinio lanko H – poliežuvinio kaulo pozicija
39 4 priedas Lentelė Nr. 9. Kaklo slankstelių morfologijos anomalijos [2,26,29]
Anomalija Paaiškinimas
Fuzija Tarpslankstelinio disko išnykimas, slankstelių suaugimas kauliniu audiniu.
Dehiscencija Pirmojo kaklo slankstelio užpakalinio lanko defektas.
Dalinis nesuaugimas Anomalija, dažniausiai aptinkama pirmojo kaklo slankstelio užpakaliniame lanke. Gali
būti vadinamas užpakalinio lanko deficitu. Oksipitalizacija Pirmojo kaklo slankstelio suaugimas su
pakaušio kaulu.
Spina bifida Išsivysto dėl nepavykusio užpakalinio lanko susijungimo. Randama hipodivergentinio
augimo tipo pacientams. Jiems būdingos žandikaulių rotacijos žemyn ir atgal, padidėjęs
kaukolės kampas, į priekį palinkusi galvos laikysena.
40 5 priedas 2 pav. LSMU Bioetikos centro pritarimo kopija
