Austėja Mitalauskienė
5 kursas, 2 grupė
PERIODONTO BŪKLĖS POKYČIAI ANKSTYVUOJU
GYDYMO LAIKOTARPIU NAUDOJANT
BELIGATŪRINIŲ IR LIGATŪRINIŲ BREKETŲ
SISTEMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Prof. dr. Arūnas Vasiliauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
PERIODONTO BŪKLĖS POKYČIAI ANKSTYVUOJU GYDYMO LAIKOTARPIU NAUDOJANT BELIGATŪRINIŲ IR LIGATŪRINIŲ BREKETŲ SISTEMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
...
Recenzentas:
... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil .N
r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)? 11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai,
rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar
supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši
informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų,
pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose
aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti
duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir
pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
Literatūros sąrašas (1 balas)
pagal reikalavimus?
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai
cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui? 29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA... 9 SUMMARY... 10 SANTRUMPŲ REIKŠMĖS ... 11 ĮVADAS ... 12 PERIODONTO INDEKSAI ... 151 STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA .. 17
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas ... 17
1.2 Straipsnių tinkamumas ... 18
1.3 Publikacijų įtraukimo į sisteminę apžvalgą kriterijai ... 19
1.4 Publikacijų atmetimo kriterijai ... 19
1.5 Išsami straipsnių atrankos strategija ... 19
1.6 Publikacijų sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 21
2 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 23
2.1 Studijų ypatumai ... 23
2.2 Lyginamųjų duomenų susisteminimas ... 28
3 REZULTATŲ APTARIMAS... 29
3.1 Dantenų indekso reikšmių pokyčiai gydymo metu ... 29
3.2 Dantenų kraujavimo indeksų reikšmių pokyčiai gydymo metu ... 31
3.3 Apnašų indekso reikšmių pokyčiai gydymo metu ... 34
3.4 Kišenės gylio pokyčiai gydymo metu ... 37
3.5 Rezultatų apibendrinimas ir interpretacija ... 39
3.6 Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 40
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
PERIODONTO BŪKLĖS POKYČIAI ANKSTYVUOJU GYDYMO
LAIKOTARPIU NAUDOJANT BELIGATŪRINIŲ IR LIGATŪRINIŲ
BREKETŲ SISTEMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: netaisyklingas sąkandis yra plačiai paplitusi burnos
sveikatos problema, efektyviai gydoma breketų sistema. Literatūroje teigiama, kad ortodontinis gydymas turi įtakos periodonto ligų išsivystymui, todėl ieškoma palankiausios breketų sistemos. Šio darbo tikslas yra nustatyti, kaip gydymas skirtingomis breketų sistemomis ankstyvuoju gydymo laikotarpiu keičia periodonto būklę.
Medžiaga ir metodai: elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Clinicaltrials.gov, Sage Journals,
Cochrane Library, buvo atlikta straipsnių paieška. Naudojant raktažodžių kombinacijas ir filtrus, ieškota ne senesnių nei 10 metų publikacijų, kuriose pacientams taikomas gydymas beligatūrinių bei ligatūrinių breketų sistemomis, ir vertinami apnašų, kraujavimo, dantenų indeksai, kišenės gylis per pirmus tris gydymo mėnesius.
Rezultatai: iš 548 straipsnių, pagal nustatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į sisteminę
literatūros apžvalgą įtrauktos 6 publikacijos. Atlikus jų analizę, daugumos autorių nustatyta, kad statistiškai reikšmingai apnašų, dantenų bei kraujavimo indeksų reikšmės didėjo abiejose pacientų grupėse, atsižvelgiant į ilgėjančią gydymo trukmę. Keleto autorių duomenimis, kišenės gylis abiejose grupėse per pirmus tris gydymo mėnesius kito įvairiai, tačiau fiziologinės normos ribose. Vertinant indeksų ir kišenės gylio pokyčius per pirmus tris gydymo mėnesius, atsižvelgiant į breketų sistemos tipą, rezultatai pasiskirstė dinamiškai.
Išvados: Apnašų, kraujavimo ir dantenų indeksų reikšmės, ankstyvuoju ortodontinio gydymo
laikotarpiu, didėjo abiejose, beligatūriniais ir ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėse, atsižvelgiant į ilgėjančią gydymo trukmę, bet nepriklausė nuo skirtingos breketų sistemos tipo. Kišenės gylis kito įvairiai, bet išliko fiziologinės normos ribose, ir nepriklausė nuo ilgėjančios gydymo trukmės bei skirtingos breketų sistemos.
PERIODONTAL CHANGES DURING THE EARLY STAGE OF
TREATMENT WITH SELF-LIGATING AND CONVENTIONAL BRACKETS
SUMMARY
Relevance of the problem and purpose of the work: orthodontic brackets are widely used to
effectively treat malocclusion. However, the literature concludes that orthodontic treatment may negatively affect periodontal health. In order to prevent the beginning of periodontal disease development, this work aims to evaluate how treatment with two different bracket systems changes periodontal health in the early treatment stage.
Materials and methods: using filters and combinations of keywords, electronic databases such as
PubMed, Clinicaltrials.gov, Sage Journals, Cochrane Library, were searched for articles published less than ten years ago. Selected studies had to include patients treated with self-ligating and conventional brackets, whose plaque, gingival, bleeding indices and pocket depth were measured during the first three months of treatment.
Results: the search showed 548 articles. Following the inclusion and exclusion criteria, 6 studies
were selected to be reviewed. Their analysis revealed the correlation between prolonged treatment time and the increase of plaque, bleeding, and gingival indices in both groups of patients, treated with self-ligating and conventional brackets. Pocket depth varied insignificantly in the physiological range. Overall, the values of indices and pocket depth altered dynamically during the first three months of treatment.
Conclusions: plaque, bleeding, and gingival indices increased in both groups of patients, treated
with self-ligating and conventional brackets, according to prolonged treatment time but independently of different bracket systems. Pocket depth values altered inconsistently, independently of prolonged treatment time and different bracket systems.
SANTRUMPŲ REIKŠMĖS
KZ – kraujavimas zonduojant DI – dantenų indeksas
DKI - dantenų kraujavimo indeksas AI – apnašų indeksas
KG – kišenės gylis
SD – standartinė deviacija
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas mm – milimetrai
12
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, netaisyklingas sąkandis yra trečia labiausiai paplitusi burnos sveikatos problema po dantų ėduonies bei periodonto ligų [1]. Netaisyklingas sąkandis gali turėti neigiamos įtakos veido audinių vystymuisi, sukelti funkcinius sutrikimus bei veikti paciento psichologinę gerovę, gyvenimo kokybę [2]. Ortodontinis gydymas ne tik padeda išvengti šių problemų, bet ir užtikrina didesnį pacientų pasitikėjimą savimi [3]. Daugiau nei šimtą metų, tradicine, efektyvia, įvairaus laipsnio sąkandžio anomalijų gydymo priemone laikoma breketų sistema [4]. Ortodontiniai breketai, fiksuoti prie danties paviršiaus, aktyvuojant lanką, užtikrina galimybę perduoti sukurtą jėgą į dantį ir sukelti danties padėties pokytį – ortodontinį judesį [5]. Danties judėjimas iš esmės įmanomas dėl periodonto raiščio, kuris pritvirtina danties šaknį prie alveolinio kaulo. Mechaninės jėgos, veikiančios dantį, sukelia įtampą periodonto raištyje, dėl kurios danties alveolėje atsiranda tempimo zona, inicijuojanti kaulo gamybą bei spaudimo zona, sukelianti kaulo rezorbciją ir, galiausiai, danties padėties pokytį. Šiam procesui sklandžiai vykti svarbios sveikos periodonto struktūros – alveolinis kaulas, dantenos, cementas, periodonto raištis [6]. Periodontas ne tik pritvirtina dantį prie kaulo, bet ir sudaro barjerą, apsaugantį periodonto struktūras nuo burnos mikrofloros [7].
Tradiciškai ortodontiniam gydymui yra naudojama ligatūrinių breketų sistema, kurioje breketų sistemos lankas breketo įpjovoje įtvirtinamas elastinėmis arba metalinėmis vielos ligatūromis (Priedas Nr. 1. (1 pav.)) [8]. Paskutiniu metu stebimas didelis susidomėjimas beligatūriniais breketais, turinčiais integruotą lanko įtvirtinimo mechanizmą – užraktą, kurio pagalba lankas breketo įpjovoje įtvirtinamas be papildomų elementų (Priedas Nr. 1. (2 pav.)) [9; 10]. Ši sistema pasižymi mažesne trintimi ortodontinio gydymo metu (t.y. jėga, kuri priešinasi vieno paviršiaus judėjimui kito atžvilgiu ir veikia priešinga norimo judėjimo kryptimi). Taip pat teigiama, kad beligatūriniai breketai, kitaip nei ligatūrinių breketų sistema, užtikrina patikimesnę dantų tiesinimo galimybę bei geresnę danties rotacijos kontrolę [10; 11].
Anksčiau atlikti tyrimai teigia, kad nenuimami ortodontiniai aparatai keičia burnos mikrobiomą ir sukuria naujas retencijos vietas kauptis bakteriniam apnašui, kuris yra svarbus etiologinis faktorius periodonto ligų vystymęsi [12; 13]. Pagrindiniai nenuimamų ortodontinių aparatų komponentai – breketai, ligatūros ir ortodontiniai lankai, gali sumažinti fiziologinį savaiminį apsivalymą, kurį atlieka liežuvis bei skruostai, ir taip padidinti bakterijų populiacijų skaičių bei įvairovę [14; 15]. Burnoje padidėjus bakterinių apnašų
kaupimuisi, didėja rizika sirgti gingivitu, kuris laikomas pradine periodontito forma. Vėliau, progresuojant bakterinei disbiozei, vystosi periodontitas, formuojasi patologinės kišenės, dantenų recesija, audinių destrukcija bei alveolinio kaulo irimas, dėl kurio galimas danties netekimas [16-18]. Keleto autorių teigimu, šalia biomechaninių beligatūrinių breketų privalumų, trumpesnis gydymo laikas ir galimybė užtikrinti geresnę individualią priežiūrą, yra svarbūs pranašumai prieš ligatūrinius breketus [19]. Dėl šių pranašumų tikimasi, kad gydymas beligatūriniais breketais, kitaip nei gydymas ligatūriniais breketais, yra palankesnis gerai periodonto būklei [20]. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad vidutinė ortodontinio gydymo breketais trukmė yra 19.9 mėnesiai [21]. Per šį laikotarpį periodonto būklė gali reikšmingai kisti, todėl svarbu stebėti pokyčius jau pradinėse ortodontinio gydymo stadijose.
Periodonto būklės pokyčiams įvertinti XX amžiuje buvo sukurta epidemiologinė priemonė – indeksai, t.y., skaitinės reikšmės su nustatyta viršutine ir apatine riba, klasifikuojami pagal tuos pačius kriterijus, taikomi siekiant palyginti tam tikrus rodiklius tarp populiacijų [22]. Vieni dažniausiai matuojamų indeksų yra apnašų, kraujavimo, dantenų indeksai bei periodonto būklės vertinimui svarbus rodiklis - kišenės gylis – atstumas milimetrais nuo dantenų krašto iki klinikinės kišenės dugno [23]. Įvertinus šių indeksų ir kišenės gylio pokyčius ankstyvuoju ortodontinio gydymo beligatūriniais bei ligatūriniais breketais laikotarpiu, galima nustatyti, kaip keičiasi periodonto būklė, atsižvelgiant į gydymą skirtinga breketų sistema.
Tikslas: nustatyti, kaip gydymas ligatūriniais ir beligatūriniais breketais ankstyvuoju gydymo
laikotarpiu keičia periodonto būklę.
Uždaviniai:
1. Palyginti pacientų, gydomų ligatūrinių ir beligatūrinių breketų sistema, apnašų indekso pokyčius prieš uždedant breketų sistemą, po 1 - 5 savaičių ir po 2 - 3 mėnesių.
2. Palyginti pacientų, gydomų ligatūrinių ir beligatūrinių breketų sistema, kraujavimo indeksų pokyčius prieš uždedant breketų sistemą, po 1 - 5 savaičių ir po 2 - 3 mėnesių.
3. Palyginti pacientų, gydomų ligatūrinių ir beligatūrinių breketų sistema, dantenų indekso pokyčius prieš uždedant breketų sistemą, po 1 - 5 savaičių ir po 2 - 3 mėnesių.
14 4. Palyginti pacientų, gydomų ligatūrinių ir beligatūrinių breketų sistema, kišenės gylio
PERIODONTO INDEKSAI
Indeksai yra svarbūs įrankiai siekiant išmatuoti, kiekybiškai įvertinti ir gydyti periodonto ligas, o standartizuoti kriterijai leidžia lyginti ligų epidemiologiją tarp skirtingų populiacijų [24]. Pirmasis periodonto būklę apibūdinantis indeksas buvo sukurtas Russel 1956–taisiais metais.
Iki šiol periodonto ligų diagnostikoje plačiai naudojamas Dantenų indeksas, sukurtas Löe & Silness, 1963 m., skirtas įvertinti kokybinius dantenų minkštųjų audinių pokyčius. Indekso reikšmė gaunama vizualiai vertinant dantenų būklę ir skiriant balus skalėje nuo 0 iki 3 pagal būklės sunkumą (Priedas Nr. 2). Gautas rezultatas padalijamas iš tirtų zonų skaičiaus ir gaunama reikšmė yra vieno danties dantenų indeksas. Siekiant gauti bendrą individo dantenų indekso reikšmę, tirtų dantų individualios indekso reikšmės sudedamos ir padalijamos iš visų vertintų dantų skaičiaus. Žinant dantenų indekso reikšmę, nustatoma: sveikos dantenos, lengvas dantenų uždegimas, vidutinis dantenų uždegimas arba sunkus dantenų uždegimas [25].
Dantenų indeksą galima papildyti dantenų kraujavimo indeksais. Kraujavimas iš dantenų nurodo jungiamųjų audinių uždegimą. Kraujavimas atsiranda dėl pasikartojančio periodonto kišenės minkštųjų audinių sienelės epitelio išopėjimo. Dantenų kraujavimas nėra diagnozė, tačiau jis yra būdingas įvairioms periodonto ligoms – gingivitui, ūmiam nekrotiniam gingivitui, juveniliniam periodontitui, suaugusiųjų periodontitui bei greitai progresuojančiam periodontitui, todėl gali būti svarbus indikatorius diagnozuojant minėtas ligas [26]. Šioje apžvalgoje nagrinėjamų publikacijų autoriai savo tyrimuose matavo Dantenų kraujavimo indeksą ir Kraujavimą zonduojant, kurie iš esmės apibūdina tą patį rezultatą – dantenų uždegimo sunkumą.
Dantenų kraujavimo indeksą (sukurtas Ainamo ir Bay, 1975 m.) apibūdina vienintelis kriterijus – kraujavimo buvimas arba nebuvimas. Indeksas matuojamas buku periodontologiniu zondu švelniai zonduojant dantenų vagelę. Kraujavimas vertinamas per 15 sekundžių – kraujavimo rezultatas būna teigiamas arba neigiamas. Neigiama reikšmė atitinka dantenų indekso 0 – 1 balus pagal uždegimo sunkumą, o teigiama reikšmė atitinka 2 – 3 dantenų kraujavimo indekso balus [25; 27].
Kraujavimas zonduojant, kaip minėta anksčiau, taip pat remiasi dantenų indekso vertinimo protokolu. Zondas įvedamas į kišenės dugną ir vedamas palei kišenės sienelę aplink dantį, atliekami vertinimai balais skalėje nuo 0 – 3 [23; 27]. dantenų indekso vertinimo skalėje balas 0 – 1 atitinka dantenų kraujavimo nebuvimą, balas 2 apibūdina kraujavimo apraišką, o balas 3 – spontaninio kraujavimo tendenciją. Taigi, kraujavimas zonduojant bei dantenų kraujavimo indeksas matuojamas skalėje nuo 0 iki 3 pagal dantenų indeksą ir padeda apibūdinti dantenų būklę (Priedas Nr. 3) [23; 24; 27; 28]. Kraujavimas zonduojant bei dantenų kraujavimo indeksas gali būti vertinamas ir procentais
16 - teigiamų reikšmių skaičius padalijamas iš visų įvertintų dantenų krašto vienetų skaičiaus ir padauginamas iš 100 [25].
Dantenų uždegimo pagrindinis etiologinis veiksnys – bakterinės apnašos, todėl svarbu nustatyti apnašų kaupimosi vietą bei gausą. Šiuo tikslu autoriai Löe & Silness pristatė Apnašų indeksą. Analogiškai dantenų indeksui, dantis vertinamas keturiose vietose aplink dantį – medialiniame, distaliniame, prieanginiame bei liežuviniame paviršiuose, ir skiriamas balas skalėje nuo 0 iki 3 pagal apnašų kiekį (Priedas Nr. 4). Matavimas atliekamas vizualiai bei buku zondu, indekso reikšmes galima išmatuoti vienam dančiui, grupei dantų bei bendrai konkrečiam individui. Pagal gautas indekso reikšmes nustatoma: apnašų nėra, vidutinis minkštų apnašų kiekis, didelis minkštų apnašų kiekis [28].
Periodontitas dažnai apibūdinamas bei klasifikuojamas remiantis Kišenės gyliu ir Klinikiniu jungties netekimu, kurie abu nurodo esamą arba buvusį periodonto audinių pažeidimą. Kišenės gylis, dar kitaip vadinamas Zondavimo gyliu, matuojamas periodontologiniu zondu, išreiškiamas atstumu milimetrais nuo laisvo dantenų krašto iki klinikinės kišenės dugno ir vertinamas šešiuose taškuose apie dantį [23]. Medialinė ir distalinė kišenės matuojamos iš skruostinio paviršiaus, prieanginė ir gomurinė kišenės matuojamos ties šaknies vidurio linija, skruostinė ir liežuvinė daugiašaknių dantų kišenės vertinamos ties medialinėmis šaknimis, siekiant išvengti tarpušaknio srities. Periodontologinis zondas įvedamas į kišenę 10 gramų jėgos spaudimu [25]. Periodonto ligų klasifikacijoje, vertinant ligos stadiją, kišenės gylis, mažesnis arba lygus 4 milimetrams, priskiriamas pirmai ligos stadijai, mažesnis arba lygus 5 milimetrams – antrai stadijai, didesnis arba lygus 6 milimetrams – trečiai, atsižvelgiant į papildomus kriterijus, ir ketvirtai ligos stadijai (Priedas Nr. 5) [29]. Taigi, kišenės gylis gali padėti spręsti apie periodonto ligos buvimą ir stadiją.
1 STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas
Literatūros apžvalgai parengti buvo naudotos PRISMA-P (Preferred Reporting Items for Systematic review and Meta-Analysis Protocols) rekomendacijos. Darbui atlikti buvo suteiktas LSMU bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-111 (Priedas Nr. 6). Prisijungus prie LSMU bibliotekos elektroninės prieigos, PubMed, SAGE Journals, Cochrane Library, Clinicaltrials.gov duomenų bazėse atlikta straipsnių paieška. Informacijai atrinkti naudoti filtrai, apžvalgos temą labiausiai atitinkantys raktiniai žodžiai: conventional, periodontal, self-ligating, brackets, jų tarpusavio kombinacijos. Straipsnių paieškos pradžia - 2020 10 15, pabaiga - 2020 12 18. Išsamūs publikacijų paieškos rezultatai pateikiami lentelėje (Lentelė Nr. 1).
Lentelė Nr. 1. Straipsnių paieškos elektroninėse duomenų bazėse rezultatai
Paieškos data
Duomenų bazė Raktažodžiai Paieškos filtrai Rezultatai
2020 10 15
PubMed „Conventional” AND „Self-ligating” Klinikinis tyrimas, atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, ne senesnės nei 10 metų publikacijos 46 2020 10 15
PubMed „Brackets” AND „Periodontal” Klinikinis tyrimas, atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, ne senesnės nei 10 metų publikacijos 76 2020 12 18
SAGE Journals „Brackets” AND „Periodontal” Klinikinis tyrimas, ne senesnės nei 10 metų publikacijos
195
2020 12 17
Cochrane Library „Conventional” AND „Self-ligating” Klinikinis tyrimas, ne senesnės nei 10 metų publikacijos
18 2020 12
18
Cochrane Library „Brackets” AND „Periodontal” Klinikinis tyrimas, ne senesnės nei 10 metų publikacijos
128
2020 12 18
Clinicaltrials.gov „Periodontal” AND „Self-ligating” Klinikinis tyrimas 6
1.2 Straipsnių tinkamumas
Iš viso, PubMed, SAGE Journals, Cochrane Library ir Clinicaltrials.gov duomenų bazėse pritaikius minėtus filtrus, buvo rasti 548 straipsniai. Siekiant užtikrinti kokybišką tolimesnę literatūros šaltinių paiešką, iškeltas esminis sisteminės apžvalgos klausimas, remiantis PICOS metodu (Lentelė Nr. 2). Taip pat nustatyti publikacijų įtraukimo bei atmetimo kriterijai.
Lentelė Nr. 2. PICOS metodas.
Komponentas Apibūdinimas
Populiacija Pacientai, kuriems reikalingas gydymas breketų sistema
Intervencija Vizualiai bei periodontologiniu zondu vertinami periodonto indeksai
Palyginimas Periodonto indeksų pokyčiai beligatūrinius ir ligatūrinius breketus nešiojančių pacientų
grupėse ankstyvojoje gydymo stadijoje Rezultatas Gydymas breketų sistema keičia periodonto
būklę
Studijų dizainas Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas Esminis klausimas Ar periodonto indeksų reikšmės ankstyvuoju
ortodontinio gydymo metu kinta vienodai ligatūriniais ir beligatūriniais breketais gydomų
1.3 Publikacijų įtraukimo į sisteminę apžvalgą kriterijai
1. Klinikiniai tyrimai atlikti su žmonėmis. 2. Publikacijos anglų kalba.
3. Straipsniai ne senesni nei 10 metų (spausdinti recenzuotame žurnale nuo 2010 m. sausio iki 2020 m. gruodžio).
4. Dalyvaujantys tyrime asmenys turi nuolatinį sąkandį, tyrimo metu yra gydomi beligatūriniais arba ligatūriniais breketais, prieš pradedant gydymą ir ne vėliau kaip trečio mėnesio pabaigoje nuo gydymo pradžios, vertinami tiriamųjų periodonto būklę apibūdinantys (apnašų, kraujavimo, dantenų) indeksai, kišenės gylis.
5. Tyrimuose nustatytų periodonto sveikatą apibūdinančių indeksų rezultatai pateikiami vidutinėmis reikšmėmis su standartiniu nuokrypiu 95% patikimumo intervale.
1.4 Publikacijų atmetimo kriterijai
1. Klinikiniai tyrimai atlikti su gyvūnais. 2. Publikacijos ne anglų kalba.
3. Sisteminės apžvalgos, meta - analizės.
4. Straipsniai senesni nei 10 metų (publikuoti recenzuotuose žurnaluose anksčiau nei 2010 metų sausį).
5. Tyrime dalyvauja ne nuolatinį sąkandį turintys asmenys, gydomi kitokiais ortodontiniais aparatais nei beligatūriniais ar ligatūriniais breketais, nėra vertinami tiriamųjų periodonto būklę apibūdinantys indeksai (apnašų, kraujavimo, dantenų), kišenės gylis, arba indeksai vertinami tik vėliau nei po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios.
6. Tyrimo rezultatai pateikiami kitaip nei vidutinės reikšmės su standartiniu nuokrypiu 95% patikimumo intervale.
1.5 Išsami straipsnių atrankos strategija
Publikacijų paieška pradėta elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Cochrane Library, SAGE Journals bei Clinicaltrials.gov, naudojant keturių raktažodžių kombinacijas bei filtrus, leidžiančius ieškoti ne senesnių nei 10 metų straipsnių, kurių pobūdis - klinikiniai tyrimai. Apžvalgai ieškota klinikinių tyrimų su žmonėmis, kuriems taikomas ortodontinis gydymas ligatūriniais arba beligatūriniais breketais, neatsižvelgiant į jų gamintoją, ir vertinami minėtų pacientų periodonto sveikatą apibūdinantys indeksai per pirmus tris gydymo mėnesius. Iš visų 548
20 straipsnių iš pradžių atmesti dublikatai (n = 126), antruoju etapu atmestos publikacijos, kurių pavadinimas nesusijęs su apžvalgos tema bei straipsniai netinkami perskaičius santrauką (n = 410). Perskaičius pilnus 12 publikacijų tekstus, 3 straipsniai neįtraukti dėl netinkamo rezultatų pateikimo, 1 dėl breketų išdėstymo tik ant pavienių dantų, taip pat 2 straipsniai neįtraukti dėl negalimos prieigos. Į sisteminę literatūros apžvalgą analizei pasirinktos visus įtraukimo kriterijus atitinkančios 6 mokslinės publikacijos. Detali straipsnių atranka pavaizduota 1 Paveiksle.
1.6 Publikacijų sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Į apžvalgą atrinktų studijų kokybė vertinta remiantis 2019 metais pristatytu patikslintu Cochrane atsitiktinių imčių tyrimų šališkumo rizikos įrankiu (anglų k. - Revised Cochrane risk-of-bias tool for randomized trials: RoB 2). Įrankis suskirstytas į penkias sritis, per kurias į rezultatą gali būti įtrauktas šališkumas:
1) Šališkumas, atsirandantis dėl atsitiktinės atrankos proceso; 2) Šališkumas dėl nukrypimų nuo numatytų intervencijų; 3) Šališkumas dėl trūkstamų rezultatų duomenų;
4) Šališkumas matuojant rezultatą;
5) Šališkumas renkantis nurodytą rezultatą.
Kiekvieną sritį sudaro 3 ir daugiau klausimų, į kuriuos, vertinant kiekvieną tyrimą atskirai, reikia atsakyti pasirenkant atsakymus: taip, greičiausiai taip, ne, greičiausiai ne, informacijos nėra. Naudojant minėtą įrankį, kartu pateikiamas šablonas, kuris paaiškina, kaip vertinti klausimus ir kokius atsakymus pasirinkti. Atsakius į klausimus, srities pabaigoje nurodytas pasirinktų atsakymų algoritmas, pagal kurį pasirenkamas bendras srities vertinimas: maža, vidutinė, ar aukšta šališkumo rizika. Vertinimas lentelėježymimas:
“ ! “: sisteminių klaidų rizika aukšta; “ - “ : sisteminių klaidų rizika maža; “ + “ : sisteminių klaidų rizika vidutinė.
Atsižvelgiant į visų penkių sričių bendrus šališkumo rizikos vertinimus, nustatoma bendra viso tyrimo sisteminių klaidų rizika, kuri vertinama kaip maža, vidutinė arba aukšta (Lentelė Nr. 3).
Lentelė Nr. 3. Atrinktų straipsnių bendras šališkumo rizikos vertinimas. Autorius ir metai Šališkumas, atsirandantis dėl atsitiktinės atrankos proceso Šališkumas dėl nukrypimų nuo numatytų intervencijų Šališkumas dėl trūkstamų rezultatų duomenų Šališkumas matuojant rezultatą Šališkumas renkantis nurodytą rezultatą Bendra sisteminių klaidų rizika Emine Kaygisiz ir kiti, 2014 [18] - - - Maža Mauricio de - + + - - Vidutinė
22
Almeida Cardoso ir kiti, 2014 [30]
Ruhi Nalc ̧acı ir kiti, 2013 [17] - - - Maža Zeliha Muge Baka ir kiti, 2013 [16] - - - Maža Esam Abdullah Al-Hendi ir kiti, 2017 [12] - - - Maža Biken Shrestha ir kiti, 2014 [31] - - - Maža
Esant nors vienam vidutinės rizikos įvertinimui tarp penkių minėtų sričių, visos studijos sisteminių klaidų rizika turi būti vertinama kaip vidutinė. Remiantis minėtu šališkumo įrankiu, buvo nustatytas vienas straipsnis, kuriame sisteminių klaidų rizika yra vidutinė [30] bei penkios mažos sisteminių klaidų rizikos publikacijos [12; 16; 17; 18; 31].
2 DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Studijų ypatumai
Literatūros apžvalgai pasirinktų straipsnių tyrimuose bendra pacientų imtis - 272 (iš kurių – 121 moteris ir 151 vyras). Iš visų pacientų, 30 pacientų nebuvo gydomi breketų sistemomis, nes dalis jų buvo priskirti kontrolinei grupei, kai kurie buvo gydomi kitais ortodontiniais aparatais. Likę 242 pacientai nuolatinio sąkandžio periodu buvo gydomi ortodontiškai, paskirstant beligatūrinius ir ligatūrinius breketus ant abiejų žandikaulių dantų. Apžvalgoje į breketų gamintoją nebuvo atsižvelgiama. Al-Hendi su bendraautoriais studijoje, naudojami aktyvūs ir pasyvūs beligatūriniai breketai, kurie skiriasi tik įpjovos užrakto užsidarymo mechanizmu, kas apžvalgos tikslui įtakos neturi, todėl duomenų analizei pasirinkta nagrinėti vienos grupės – aktyviais beligatūriniais breketais gydomi pacientai. Tai pat, šiame tyrime apnašų indekso reikšmės pateikiamos vidurkiais su standartine deviacija, o kitų indeksų reikšmės pateikiamos medianomis, todėl apžvalgoje kitų nei apnašų indekso reikšmės nebuvo vertinamos [12]. Spėjama, kad Zeliha Muge Baka su bendraautoriais kraujavimo zonduojant reikšmes vertino procentais, o ne skaitine reikšme, kaip kituose apžvalgoje nagrinėjamuose tyrimuose, nes išmatuoti rezultatai ganėtinai skiriasi nuo kitų autorių gautų reikšmių, tačiau tai didėlės reikšmės apžvalgos rezultatams neturi [16].
Tyrimuose dalyvavę pacientai nebuvo sirgę periodonto ligomis, nevartojo vaistų bei skalavimo skysčių, kurie galėtų turėti įtakos periodonto būklei ir buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: pirmos grupės pacientai gydomi beligatūrinių breketų sistema, antros grupės pacientai gydomi ligatūrinių breketų sistema. Tyrimo dalyviams prieš gydymą buvo suteiktos burnos priežiūros rekomendacijos ir priemonės: dantų šepetėlis bei pasta, kai kuriuose tyrimuose pacientams skirti naudoti ir tarpdančių siūlai.
Prieš pradedant gydymą bei įvairiais laiko periodais gydymo metu, tiriamiesiems buvo nustatomi periodonto būklę apibūdinantys matavimai: apnašų, dantenų ir kraujavimo indeksai bei kišenės gylis (Lentelė Nr. 4).
24
Lentelė Nr. 4. Susisteminti straipsnių duomenys.
Autorius, metai
Tyrimo tipas Imtis/lytis Amžius metais Amžiaus vidurkis metais (SD) Sąkandžio periodas Intervencijos objektas Indeksų matavimo laikas Tyrime naudojamos breketų rūšys Breketų klijavimo vieta Emine Kaygisiz ir kiti (2014) Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas 28 vyrai 38 moterys
12 - 18 - Nuolatinis Dantenų indeksas (DI)
Apnašų indeksas (AI) Kraujavimas
zonduojant (KZ)
Kišenės gylis (KG)
1 savaitė prieš breketų uždėjimą
Prieš pat breketų uždėjimą 1 savaitė po breketų uždėjimo 1 mėnesis po breketų uždėjimo 2 mėnesiai po breketų uždėjimo Beligatūriniai (Leone SpA) Ligatūriniai (Avex MX) 1 grupėje: beligatūriniai breketai ant abiejų žandikaulių dantų.
2 grupėje: ligatūriniai breketai ant abiejų žandikaulių dantų. 3 grupė: kontrolinė Mauricio de Almeida Atsitiktinių imčių kontroliuojamas 8 vyrai 8 moterys
12 - 16 - Nuolatinis Apnašų indeksas (AI)
Dantenų kraujavimo Iškart po breketų uždėjimo Beligatūriniai (Portia 3M) 1 grupėje: beligatūriniai breketai ant v/ž dantų,
Cardoso ir kiti (2014)
tyrimas indeksas (DKI)
Klinikinis jungties prisitvirtinimas (KJP) 1 mėnesis po breketų uždėjimo 2 mėnesiai po breketų uždėjimo 4 mėnesiai po breketų uždėjimo Ligatūriniai (Kirium Abzil-3M)
ligatūriniai ant a/ž dantų
2 grupėje:
beligatūriniai breketai ant a/ž dantų,
ligatūriniai ant v/ž dantų. 3 grupė: kontrolinė. Ruhi Nalc ̧acı ir kiti (2013) Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas 22 vyrai 24 moterys
11 - 16 - Nuolatinis Apnašų indeksas (AI)
Dantenų indeksas (DI) Kraujavimas
zonduojant (KZ)
Prieš breketų uždėjimą 1 savaitė po breketų uždėjimo 5 savaitės po breketų uždėjimo Beligatūriniai (Damon Q) Ligatūriniai (Mini Taurus) 1 grupėje: beligatūriniai breketai ant abiejų žandikaulių dantų.
2 grupėje: ligatūriniai breketai ant abiejų žandikaulių dantų. Zeliha Muge Baka ir kiti (2013) Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas 20 vyrų - 14.2 (1.5)
Nuolatinis Apnašų indeksas (AI)
Kišenės gylis (KG) Kraujavimas
Prieš breketų uždėjimą 1 savaitė po breketų uždėjimo Beligatūriniai (Damon Q) Ligatūriniai (Rot-equilibrium) 1 grupėje: beligatūriniai breketai ant v/ž dešinės ir a/ž kairės pusės dantų, ligatūriniai breketai
26 zonduojant (KZ) 3 mėnesiai po breketų
uždėjimo
ant v/ž kairės pusės ir a/ž dešinės pusės dantų.
2 grupėje:
beligatūriniai breketai ant v/ž kairės ir a/ž dešinės pusės dantų, ligatūriniai breketai annt v/ž dešinės pusės ir a/ž kairės pusės dantų. Esam Abdullah Al-Hendi ir kiti (2017) Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas
30 vyrų - 16 Nuolatinis Apnašų indeksas (AI) Kišenės gylis (KG) Kraujavimas zonduojant (KZ)
Prieš breketų uždėjimą 1, 2, 3, 4, 5, 6 mėnesiai po breketų uždėjimo Beligatūriniai (Damon Q, Prodigy) Ligatūriniai (Roth) 1 grupėje: ligatūriniai breketai, tiksli vieta nenurodyta
2 grupėje:
beligatūriniai breketai (aktyvūs), tiksli vieta nenurodyta
3 grupėje:
beligatūriniai breketai (pasyvūs), tiksli vieta nenurodyta
Biken Shrestha ir kiti (2014) Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas 39 vyrai 61 moteris
12 - 20 - Nuolatinis Apnašų indeksas (AI)
Dantenų indeksas (DI) Zondavimo gylis (ZG)
Kraujavimas zonduojant (KZ)
Prieš breketų uždėjimą 3 mėnesiai po breketų uždėjimo Beligatūriniai (Tomy international Inc.) Ligatūriniai (Equillibrium 2) 1 grupėje: beligatūriniai breketai ant abiejų žandikaulių dantų.
2 grupėje: ligatūriniai breketai ant abiejų žandikaulių dantų.
28
2.2 Lyginamųjų duomenų susisteminimas
Apžvalgoje nagrinėjamų tyrimų duomenys, beligatūriniais ir ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėse, pagal jiems atliktą intervencijų laiką buvo sugrupuoti sekančiai: apnašų, kraujavimo, dantenų indeksų bei kišenės gylio rodikliai prieš uždedant breketus, iškart po breketų uždėjimo, po 1 – 5 savaičių ir po 2 – 3 mėnesių. Laiko intervalą po 1 – 5 savaičių sudarė studijos [12; 16; 17; 18; 30], kuriose matavimai atlikti po 1, 4 ar 5 savaičių nuo gydymo pradžios. Dviejų – trijų mėnesių intervalą sudaro tyrimai [12; 16; 18; 30; 31], kuriuose indeksų pokyčiai registruojami po dviejų ar (ir) trijų mėnesių nuo gydymo pradžios. Pagrindinių lyginamųjų duomenų – apnašų, kraujavimo, dantenų indeksų bei kišenės gylio reikšmių vidurkių pokyčiai tarp dviejų grupių minėtais gydymo laiko intervalais pateikti lentelėse Nr. 5 - 8. Taip pat, vienoje studijoje apnašų bei kraujavimo indekso tyrimai atliekami ne prieš pradedant gydymą, o tik uždėjus breketų sistemą, todėl šis laiko periodas priskiriamas tik vertinant apnašų ir kraujavimo indeksų matavimo charakteristiką (Lentelės Nr. 6, 7). Pirmą pacientų grupę sudaro pacientai, gydomi beligatūrinių breketų sistema, antrą grupę – ligatūriniais breketais gydomi pacientai. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktuose straipsniuose statistiškai reikšmingais buvo laikomi duomenys, mažesni arba lygūs 5 % (p ≤ 0,05).
3 REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Dantenų indekso reikšmių pokyčiai gydymo metu
Emine Kaygisiz ir bendraautoriai, vertinę dantenų indekso pokyčius per pirmus dvejus gydymo mėnesius, nustatė indekso reikšmių padidėjimą abiejose, ligatūrinius bei beligatūrinius breketus nešiojančių pacientų grupėse, tačiau šie pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05) [18]. Gydymo pradžioje abiejų grupių pacientams nustatytos minimalios DI reikšmės. Po pirmos savaitės nuo gydymo pradžios, beligatūrinius breketus nešiojančių pacientų grupėje buvo stebimas DI reikšmių padidėjimas nuo 0.20 ± 0.18 iki 0.24 ± 0.24, o ligatūrinius breketus nešiojančių pacientų grupėje po pirmosios savaitės indekso reikšmės sumažėjo nuo 0.34 ± 0.41 iki 0.19 ± 0.14. Vėliau DI reikšmės didėjo abiejose pacientų grupėse. Lyginant pacientų, gydomų beligatūriniais breketais, DI reikšmes prieš gydymą ir po dviejų mėnesių, reikšmės padidėjo beveik trigubai - nuo 0.20 ± 0.18 iki 0.58 ± 0.52, o ligatūrinius breketus nešiojančių pacientų grupėje indekso reikšmės per dvejus gydymo mėnesius padidėjo nežymiai – nuo 0.34 ± 0.41 iki 0.38 ± 0.35 (p>0,05) (Lentelė Nr. 5).
Šiek tiek kitokią tendenciją stebi Ruhi Nalc ̧acı ir bendraautoriai. Jų atliktame tyrime, DI reikšmės, lyginant jas prieš pradedant gydymą ir po penkių savaičių, statistiškai reikšmingai didėjo abiejose grupėse, atsižvelgiant į gydymo laiką (p<0,05) [17]. Reikšmingas skirtumas, atsižvelgiant į skirtingą breketų sistemą, nustatytas vertinant DI reikšmes po penkių savaičių - didesnis dantenų indekso pokytis buvo užfiksuotas ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje – reikšmės kito nuo 0.36 ± 0.06 iki 1.05 ± 0.10, o beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje - nuo 0.36 ± 0.05 iki 0.53 ± 0.07 (p<0,05) [17]. Panašias išvadas pateikė ir Biken Shrestha su bendraautoriais [31]. Remiantis jų tyrimo duomenimis, vertinant DI po trijų mėnesių nuo gydymo pradžios, reikšmės statistiškai reikšmingai padidėjo abiejose – ir beligatūriniais, ir ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėse (p<0,5). Indekso reikšmės pirmoje pacientų gupėje padidėjo nuo 0.70 ± 0.30 iki 1.18 ± 0.14, o antroje nuo 0.73 ± 0.36 iki 1.21 ± 0.11, tačiau tai nepriklausė nuo skirtingos breketų sistemos (p>0,05) (Lentelė Nr. 5).
30
Lentelė Nr. 5. Dantenų indekso reikšmių pokyčiai ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu.
Autorius, metai
Pacientų grupės pagal breketų sistemas Matavimas prieš gydymą Vidurkis (SD) Po 1 – 5 savaičių Po 2 – 3 mėnesių Po 1 savaitės Vidurkis (SD) Po 4 savaičių Vidurkis (SD) Po 5 savaičių Vidurkis (SD) Po 2 mėnesių Vidurkis (SD) Po 3 mėnesių Vidurkis (SD) Emine Kaygisiz ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų 0.20 (0.18) 0.24 (0.24) 0.25 (0.17) - 0.58 (0.52) - Ligatūrinių breketų 0.34 (0.41) 0.19 (0.14) 0.37 (0.37) - 0.38 (0.35) - Ruhi Nalc ̧acı ir kt. (2013) Beligatūrinių breketų 0.36 (0.05) 0.48 (0.07) - 0.53 (0.07) - - Ligatūrinių breketų 0.36 (0.06) 0.63 (0.67) - 1.05 (0.10) - - Biken Shrestha ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų 0.70 (0.30) - - - - 1.18 (0.14) Ligatūrinių breketų 0.73 (0.36) - - - - 1.21 (0.11) SD – standartinė deviacija
3.2 Dantenų kraujavimo indeksų reikšmių pokyčiai gydymo metu
Kraujavimas zonduojant, atitinkantis dantenų kraujavimo indekso vertinimą ir prasmę, taip pat padeda apibūdinti dantenų būklę. Lentelė Nr. 6. vaizduoja į apžvalgą įtrauktų tyrimų nustatytus dantenų indekso pokyčius gydymo metu. Autorė Zeliha Muge Baka su bendraautoriais nustatė reikšmingą KZ reikšmių didėjimą beligatūriniais ir ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėse per pirmus trejus gydymo mėnesius nuo gydymo pradžios (p<0,001) [16]. Pirmoje, beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje, KZ reikšmės padidėjo nuo 48.17 ± 16.31 iki 86.00 ± 7.30, o antroje, ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje, stebimas reikšmių pokytis nuo 51.83 ± 14.37 iki 89.83 ± 7.05, tačiau šie rezultatai, lyginant reikšmių pokyčius tarp grupių, nebuvo reikšmingi. Tokius pat rezultatus skelbia ir Biken Shrestha bei bendraautoriai, vertinę KZ pokyčius per pirmus trejus gydymo mėnesius. Pirmoje pacientų grupėje KZ indekso reikšmės padidėjo nuo 0.056 ± 0.042 gydymo pradžioje, iki 0.132 ± 0.101 po trijų mėnesių, o antroje – atitinkamai nuo 0.084 ± 0.080 iki 0.156 ± 0.064. Toks indeksų reikšmių padidėjimas statistiškai reikšmingas abiejose grupėse, atsižvelgiant į gydymo laiko pokytį, tačiau lyginant grupes tarpusavyje, reikšmingumo nebuvo rasta [31]. Remiantis Ruhi Nalc ̧acı ir bendraautoriais, reikšmingas kraujavimo indekso reikšmių pokytis per laiką išmatuotas abiejų pacientų grupėse vertinant kraujavimą zonduojant prieš gydymą, po vienos ir po penkių savaičių. Ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje per penkias savaites KZ reikšmės padidėjo beveik keturis kartus nuo 0.06 ± 0.006 iki 0.21 ± 0.04 (p<0,05). Beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje KZ indekso reikšmės taip pat didėjo, atsižvelgiant į gydymo laiką, tačiau reikšmių pokytis nuo pirmos iki penktos gydymo savaitės, nebuvo reikšmingas. Kita vertus, lyginant kraujavimo indekso reikšmių pokyčius pirmoje ir antroje pacientų grupėse, po penkių savaičių nuo gydymo pradžios, beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje indeksų reikšmės buvo mažesnės (0.13 ± 0.02) nei ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje (0.21 ± 0.04) (p<0,05) [17].
Kitokius rezultatus pateikia Emine Kaygisiz ir kiti. Autoriai kraujavimą zonduojant vertino dviejų pacientų grupėse prieš pradedant ortodontinį gydymą, po 1, 4 savaičių bei po 2 mėnesių. Tyrimo duomenimis, ligatūrinių breketų sistema gydomų pacientų grupėje KZ ankstyvuoju gydymo laikotarpiu sumažėjo nuo 3.26 ± 2.29 iki 2.11 ± 0.94, o beligatūrinių breketų sistema gydomų pacientų grupėje - sumažėjo nuo 3.95 ± 2.61 iki 2.34 ± 0.56. Aukštesni KZ balai tyrimo metu buvo fiksuoti beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje (p<0,01) [18].
Dantenų kraujavimo indekso reikšmių mažėjimas per pirmus dvejus gydymo mėnesius nustatytas ir Mauricio de Almeida Cardoso bei bendraautorių tyrime, tačiau rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi [30]. Abiejose pacientų grupėse indeksų reikšmės sumažėjo beveik per pusę -
32 beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje reikšmės sumažėjo nuo 1.13 ± 0.83 iki 0.73 ± 0.70, o ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje – nuo 1.13 ± 0.83 iki 0.53 ± 0.83 (p>0,05).
Lentelė Nr. 6. Kraujavimo indeksų reikšmių pokyčiai ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu.
Autorius, metai Pacientų grupės pagal breketų sistemas Matavimas prieš gydymą Vidurkis (SD) Iškart po breketų uždėjimo Vidurkis (SD) Po 1 – 5 savaičių Po 2 – 3 mėnesių Po 1 savaitės Vidurkis (SD) Po 4 savaičių Vidurkis (SD) Po 5 savaičių Vidurkis (SD) Po 2 mėnesių Vidurkis (SD) Po 3 mėnesių Vidurkis (SD) Emine Kaygisiz ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų 3.95 (2.61) - 3.47 (1.91) 2.95 (1.48) - 2.34 (0.56) - Ligatūrinių breketų 3.26 (2.29) - 2.69 (1.35) 2.12 (1.18) - 2.11 (0.94) - Mauricio de Almeida Cardoso ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų - 1.13 (0.83) - 0.87 (0.99) - 0.73 (0.70) - Ligatūrinių breketų - 1.13 (0.83) - 0.87 (0.91) - 0.53 (0.83) -
Ruhi Nalc ̧acı ir kt. (2013) Beligatūrinių breketų 0.08 (0.007) - 0.11 (0.11) - 0.13 (0.02) - - Ligatūrinių breketų 0.06 (0.006) - 0.11 (0.008) - 0.21 (0.04) - - Zeliha Muge Baka ir kt. (2013) Beligatūrinių breketų 48.17 (16.31) - 68.5 (13.83) - - - 86.00 (7.30) Ligatūrinių breketų 51.83 (14.37) - 68.33 (14.24) - - - 89.83 (7.05) Biken Shrestha ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų 0.056 (0.042) - - - 0.132 (0.101) Ligatūrinių breketų 0.084 (0.080) - - - 0.156 (0.064) SD – standartinė deviacija
34
3.3 Apnašų indekso reikšmių pokyčiai gydymo metu
Apnašų indekso reikšmių pokyčiai gydymo metu vaizduoja lentelė Nr. 7. Emine Kaygisiz ir bendraautorių tyrimo rezultatai nurodo apnašų indekso reikšmių sumažėjimą beligatūrinių (pirma grupė) ir ligatūrinių (antra grupė) breketų sistema gydomų pacientų grupėse po pirmosios savaitės nuo gydymo pradžios, o jau po pirmo bei antro gydymo mėnesio buvo stebimas statistiškai reikšmingas AI reikšmių padidėjimas abiejose grupėse (p<0,004) [18]. Reikšmės pirmoje pacientų grupėje pakito nuo 0.43 ± 0.37 vertinant prieš gydymą, iki 0.81 ± 0.43 vertinant po dviejų mėnesių, o antroje pacientų grupėje reikšmės kito atitinkamai nuo 0.45 ± 0.39 iki 0.78 ± 0.52, tačiau koreliacijos tarp skirtingos breketų sistemos ir didėjančio apnašų kiekio, nebuvo rasta (p>0,05). Statistinio reikšmingumo nenustatė ir Mauricio de Almeida Cardoso su kitais autoriais, vertinę AI iškart po breketų sistemos uždėjimo, po vieno ir po dviejų mėnesių [30]. Šiame tyrime abiejose pacientų grupėse AI reikšmės bėgant laikui sumažėjo nuo 1.99 ± 1.15 iki 1.68 ± 0.98 pirmoje pacientų grupėje, ir nuo 1.99 ± 1.15 iki 1.32 ± 0.72 antroje pacientų grupėje (p>0,05).
Autoriai Ruhi Nalc ̧acı, Zeliha Muge Baka ir Biken Shrestha su bendraautoriais, pateikia kitokius rezultatus. Pasak Ruhi Nalc ̧acı ir kolegų, vertinant AI reikšmes prieš gydymą ir po 1 bei 5 savaičių, stebimas reikšmingas indekso reikšmių didėjimas ir beligatūriniais, ir ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėse (p<0,05) [17]. AI reikšmės pirmoje grupėje didėjo nuo 0.46 ± 0.06 prieš gydymą iki 0.60 ± 0.07 po vienos savaitės bei iki 0.66 ± 0.08 po penkių savaičių, o antroje pacientų grupėje – nuo 0.41 ± 0.05 prieš gydymą, iki 0.60 ± 0.06 po vienos savaitės, ir iki 0.94 ± 0.09 po penkių savaičių. Reikšmingas išmatuotų AI reikšmių skirtumas tarp pacientų grupių stebimas praėjus penkioms savaitėms nuo gydymo pradžios – ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje AI reikšmės didesnės nei beligatūrinais breketais gydomų pacientų grupėje (atitinkamai 0.66 ± 0.08 pirmoje, ir 0.94 ± 0.09 antroje grupėje). Zeliha Muge Baka bei bendraautoriai, per visą AI vertinimo laikotarpį (prieš, po vienos savaitės bei trijų mėnesių nuo gydymo pradžios) ligatūrinių bei beligatūrinių breketų sistema gydomų pacientų grupėse nustatė reikšmingą AI reikšmių didėjimą, atsižvelgiant į praėjusį gydymo laiką (p<0,001) [16]. Lyginant AI reikšmes prieš gydymą ir po trijų mėnesių, indeksai abiejose grupėse pakito dvigubai – atitinkamai nuo 1.11 ± 0.30 iki 2.27 ± 0.34 pirmoje, ir nuo 1.11 ± 0.25 iki 2.48 ± 0.26 antroje pacientų grupėje, tačiau lyginant rezultatus tarp grupių, statistinio reikšmingumo nenustatyta.
Esam Abdullah Al-Hendi ir kiti, vertindami indekso pokyčius tarp grupių, atsižvelgiant į skirtingą breketų sistemą, nustatė statistiškai reikšmingą AI reikšmių padidėjimą po trijų mėnesių nuo gydymo pradžios beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje [12]. Pirmoje pacientų grupėje per pirmus tris gydymo mėnesius AI reikšmės padidėjo daugiau nei tris kartus nuo 0.35 ±
0.23 iki 1.20 ± 0.19, o antroje grupėje - padidėjo daugiau nei du kartus– nuo 0.39 ± 0.14 iki 0.92 ± 0.21.
Kaip ir daugumos anksčiau minėtų autorių tyrimuose, Biken Shrestha ir kolegų tyrimo rezultatai nurodo statistiškai reikšmingą AI reikšmių padidėjimą, atsižvelgiant į gydymo laiką, abiejose pacientų grupėse [31]. Pirmoje pacientų grupėje AI padidėjo nuo 0.74 ± 0.36 iki 1.25 ± 0.32, o antroje – nuo 0.89 ± 0.30 iki 1.51 ± 0.34, tačiau minėtas reikšmių padidėjimas nepriklausė nuo skirtingos breketų sistemos (p>0,05).
36
Lentelė Nr. 7. Apnašų indekso reikšmių pokyčiai ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu.
Autorius, metai Pacientų grupės pagal breketų
sistemas Matavimas prieš gydymą Vidurkis (SD) Iškart po breketų uždėjimo Vidurkis (SD) Po 1 – 5 savaičių Po 2 – 3 mėnesių Po 1 savaitės Vidurkis (SD) Po 4 savaičių Vidurkis (SD) Po 5 savaičių Vidurkis (SD) Po 2 mėnesių Vidurkis (SD) Po 3 mėnesių Vidurkis (SD)
Emine Kaygisiz ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų 0.43 (0.37) - 0.38 (0.37) 0.69 (0.41) - 0.81 (0.43) -
Ligatūrinių breketų 0.45 (0.39) - 0.34 (0.27) 0.65 (0.45) - 0.78 (0.52) - Mauricio de Almeida Cardoso
ir kt. (2014)
Beligatūrinių breketų - 1.99 (1.15) - 1.76 (1.14) - 1.68 (0.98) -
Ligatūrinių breketų - 1.99 (1.15) - 1.78 (1.17) - 1.32 (0.72) -
Ruhi Nalc ̧acı ir kt. (2013) Beligatūrinių breketų 0.46 (0.06) - 0.60 (0.07) - 0.66 (0.08) - -
Ligatūrinių breketų 0.41 (0.05) - 0.60 (0.06) - 0.94 (0.09) - -
Zeliha Muge Baka ir kt. (2013)
Beligatūrinių breketų 1.11 (0.30) - 1.94 (0.30) - - - 2.27 (0.34)
Ligatūrinių breketų 1.11 (0.25) - 2.09 (0.31) - - - 2.48 (0.26)
Esam Abdullah Al-Hendi ir kt. (2017)
Beligatūrinių breketų 0.35 (0.23) - - 0.65 (0.23) - 0.87 (0.24) 1.20 (0.19)
Ligatūrinių breketų 0.39 (0.14) - - 0.45 (0.13) - 0.73 (0.19) 0.92 (0.21)
Biken Shrestha ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų 0.74 (0.36) - - - 1.25 (0.32)
Ligatūrinių breketų 0.89 (0.30) - - - 1.51 (0.34)
3.4 Kišenės gylio pokyčiai gydymo metu
Kišenės gylį ankstyvuoju gydymo laikotarpiu matavusios autorės Emine Kaygisiz ir Zeliba Muge Baka su bendraautoriais, pateikia skirtingus rezultatus (Lentelė Nr. 8). Emine Kaygisiz ir kolegų tyrime, kišenės gylis, lyginant jį gydymo pradžioje ir po 1 savaitės, vieno mėnesio ir po dviejų mėnesių, abiejose pacientų grupėse kito įvairiai. Nuo pradinių 1.6 mm beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje, kišenės gylis po vienos savaitės sumažėjo iki 1.49 mm, po mėnesio iki 1.33 mm, tačiau po dviejų mėnesių padidėjo iki 1.46 mm. Ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje kišenės gylis taip pat sumažėjo nuo pradinio 1.41 mm iki 1.37 mm po vienos savaitės, vėliau, matuojant KG po vieno mėnesio, buvo stebimas kišenės gylio padidėjimas iki 1.59 mm ir po dviejų mėnesių – sumažėjimas iki 1.42 milimetrų, tačiau minėti rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi [18]. Zeliba Muge Baka ir kiti, priešingai, nustatė statistiškai reikšmingą kišenės gylio padidėjimą abiejose grupėse per visą laikotarpį, kai buvo matuotas minėtas rodiklis. Pirmoje pacientų grupėje kišenės gylis padidėjo nuo 2 mm prieš gydymą iki 2.44 mm po vienos savaitės, ir iki 2.73 mm po trijų mėnesių, o antroje grupėje kišenės gylis didėjo nuo 2.02 mm prieš gydymą, 2.4 mm po vieno mėnesio bei 2.71 mm po trijų mėnesių (p<0,001) [16]. Reikšmingi kišenės gylio pokyčiai, atsižvelgiant į skirtingą breketų sistemą, nenustatyti.
38
Lentelė Nr. 8. Kišenės gylio pokyčiai ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu.
Autorius, metai Pacientų grupės pagal breketų sistemas Matavimas prieš gydymą Vidurkis (SD) Po 1 – 5 savaičių Po 2 – 3 mėnesių Po 1 savaitės Vidurkis (SD) Po 4 savaičių Vidurkis (SD) Po 5 savaičių Vidurkis (SD) Po 2 mėnesių Vidurkis (SD) Po 3 mėnesių Vidurkis (SD) Emine Kaygisiz ir kt. (2014) Beligatūrinių breketų 1.60 (0.48) 1.49 (0.40) 1.33 (0.15) - 1.46 (0.23) -
Ligatūrinių breketų 1.41 (0.28) 1.37 (0.20) 1.59 (0.42) - 1.42 (0.30) - Zeliha Muge Baka ir kt.
(2013)
Beligatūrinių breketų 2.00 (0.43) 2.44 (0.44) - - - 2.73 (0.49)
Ligatūrinių breketų 2.02 (0.37) 2.40 (0.51) - - - 2.71 (0.48)
3.5 Rezultatų apibendrinimas ir interpretacija
Išanalizavus į literatūros apžvalgą įtrauktas mokslines publikacijas, pastebėta, kad rezultatus galima apibendrinti, atsižvelgiant į indeksų pokyčius ilgėjant gydymo laikui, ir kaip indeksų reikšmės keitėsi, atsižvelgiant į skirtingą breketų sistemą.
Vertinant pokyčius per pirmus tris gydymo mėnesius nuo gydymo pradžios, ilgėjant gydymo laikui, nagrinėtuose straipsniuose nustatyti statistiškai reikšmingi DI, KI, AI indeksų reikšmių bei KG pokyčiai abiejose pacientų grupėse. Didžiausias reikšmingas pokytis abiejose pacientų grupėse buvo pastebėtas matuojant apnašų indeksą. Keturių autorių duomenimis, apnašų kiekis, ilgėjant gydymo laikui, didėja ir beligatūriniais, ir ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėse [16; 17; 18; 31]. Tokie rezultatai neįrodo beligatūrinių breketų sistemos pranašumo prieš ligatūrinius breketus, bet patvirtina literatūroje plačiai paplitusią mintį, kad ortodontinis gydymas sudaro papildomas retencines sritis apnašoms kauptis [31]. Apnašos yra laikomos vienu pagrindinių etiologiniu gingivito veiksnių, todėl nustačius didėjantį jų kaupimąsi jau ankstyvuoju gydymo laikotarpiu, svarbu imtis prevencinių priemonių bei sekti paciento burnos sveikatą vėlesnio gydymo metu. Didesni apnašų kiekiai autorių tyrimuose galėjo būti nustatyti ir todėl, kad jų kaupimuisi įtakos turi keletas veiksnių – paciento motyvacija, mitybos įpročiai, burnos mikrofloros įvairovė. [32; 33]. Trys tyrimai, išskyrus autorės Ruhi Nalc ̧acı bei kolegų tyrime dalyvaujančių beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupę laikotarpiu nuo 1 iki 5 savaitės, praneša apie reikšmingai didėjančią dantenų kraujavimo apraišką abiejose pacientų grupėse gydymo metu [16; 17; 31]. Kraujavimas iš dantenų laikomas vienu iš dantenų uždegimo simptomų [34]. Tuose pačiuose anksčiau minėtuose tyrimuose buvo nustatyti ir didesni apnašų kiekiai, kurie gali būti siejami su kraujavimo iš dantenų atsiradimu ir dantenų indekso reikšmių didėjimu, atitinkantys Ruhi Nalc ̧acı bei Biken Shrestha su bendraautoriais tyrimų išvadas, kad ilgėjant gydymo laikui, abiejų grupių pacientams skiriami aukštesni, dantenų būklės blogėjimą nurodantys, įverčiai Viename tyrime nustatytas kraujavimo iš dantenų mažėjimas [18]. Toks rezultatas galėjo būti pasiektas dėl prieš pradedant gydymą pacientams suteiktų profesionalių individualios burnos higienos rekomendacijų. Kišenės gylio didėjimą, taip pat, išmatavo tik vienas tyrimas, tačiau reikšmės išliko fiziologinės normos ribose – iki 3mm, reiškiančių sveiką periodonto vagelę [18; 19].
Nereikšmingas DI didėjimas ir įvairi KG kaita nustatyta Emine Kaygisiz bei bendraautorių tyrime [18], KI bei AI mažėjimas - Mauricio de Almeida Cardoso su bendraautoriais tyrime [30]. KI didėjimas nuo 1 iki 5 savaitės beligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje Ruhi Nalc ̧acı tyrime taip pat nebuvo statistiškai reikšmingas [17].
Atsižvelgiant į skirtingą breketų sistemą, reikšmingi indeksų pokyčiai nustatyti trijose nagrinėtose studijose [12; 17; 18]. Rezultatai pasiskirstė panašiai abiejose pacientų grupėse. Emine
40 Kaygisiz su bendraautoriais nustatė mažesnę kraujavimo apraišką visais tirtais laiko periodais – po 1, 4 bei 8 savaičių, ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje [18]. Šioje pacientų grupėje, Esam Abdullah Al-Hendi ir kolegų tyrime, buvo aptiktas ir mažesnis apnašų kiekis, tiriant apnašų indeksą po trijų mėnesių nuo gydymo pradžios [12]. Priešingai minėtiems autoriams, ligatūriniais breketais gydomų pacientų grupėje, Ruhi Nalc ̧acı ir bendraautoriai nustatė didesnes dantenų, apnašų bei kraujavimo indekso reikšmes, vertinant indeksų reikšmes jau po penkių savaičių nuo gydymo pradžios. Kiti apžvalgoje nagrinėjami autoriai reikšmingų indeksų pokyčių, atsižvelgiant į breketų sistemos tipą, nepateikė.
Nors mokslinėje literatūroje skelbiama, kad beligatūriniai breketai pasižymi lengvesne priežiūra, trumpesne gydymo trukme, geresnėmis biomechaninėmis savybėmis nei ligatūriniai breketai, sisteminės literatūros apžvalgos rezultatai rodo, kad ankstyvuoju gydymo laikotarpiu, t. y. pirmus tris gydymo mėnesius, breketų sistemos tipas iš esmės neturi įtakos periodonto būklei, arba įtaka yra minimali, tačiau ilgėjant gydymo laikui, abiejomis breketų sistemomis gydomų pacientų grupėse keičiasi apnašų, kraujavimo, dantenų indeksų bei kišenės gylio reikšmės, svarbios periodonto būklės vertinimui ir prognozei. Taigi, skirtingų breketų sistemų įtaka periodonto būklės pokyčiams per pirmus tris mėnesius išlieka prieštaringa.
3.6 Sisteminės apžvalgos trūkumai
Skirtingus rezultatus tarp atrinktų tyrimų galėjo lemti kai kurie netikslumai. Nors apnašų, kraujavimo, dantenų indeksams bei kišenės gyliui vertinti yra nustatyti visuotinai patvirtinti vertinimo protokolai, kai kuriose studijose matavimo metodika skiriasi arba yra nenurodyta. Taip pat, reikia apsvarstyti ir galimas tyrėjų paklaidas matuojant indeksų reikšmes. Emine Kaygisiz ir bendraautorių tyrime periodonto indeksai matuojami 4 srityse apie dantį, naudojant Williams 0.5 mm diametro periodontologinį zondą, Zeliha Muge Baka ir kt. tyrime naudojamas Hu-friedy periodontologinis zondas, o indeksams nustatyti vertinamos 3 sritys apie dantį, Esam Abdullah Al-Hendi bei kolegos naudojo minėtą Williams zondą, tačiau vertino tik 6 dantis iš viso, šešiose vietose apie dantį [18; 16; 12]. Autorius Biken Shrestha bei Ruhi Nalc ̧acı su kolegomis detalaus indeksų ir kišenės gylio matavimų neaprašė, todėl tikimasi, kad rodikliai buvo vertinami pagal visuotinai nustatytus periodonto indeksų vertinimo protokolus [30; 17]. Ruhi Nalc acı ir bendraautoriai kraujavimo apraišką vertino per 30 sekundžių, o ne per 15 sekundžių, kaip rekomenduota Ainamo ir Bay, 1975 [24; 25]. Labiausiai išsiskyrė Mauricio de Almeida Cardoso su kolegomis metodika – čia apnašų indeksas vertinamas tik vizualiai, ant vieno danties paviršiaus, naudojant dažančias fuksino tabletes [30]. Minėti matavimų netikslumai galėjo lemti nežymius indeksų reikšmių netikslumus, tačiau apie didelius rezultatų nuokrypius studijose nepranešama.
Tyrimai skyrėsi ir breketų sistemos išdėstymu bei burnos priežiūros rekomendacijomis. Tikslus breketų išdėstymas aprašytas Lentelėje Nr. 4. Įprastai, viena breketų sistema išdėstoma ant abiejų žandikaulių dantų, kaip atlikta autorių Emine Kaygisiz, Ruhi Nalc acı bei Biken Shrestha ir kt. tyrimuose, tačiau kitų autorių metodika skyrėsi [18; 17; 31]. Esam Abdullah Al-Hendi tikslios breketų išdėstymo vietos nenurodė, Mauricio de Almeida Cardoso bei bendraautoriai dvi skirtingas breketų sistemas paskirstė atitinkamai ant viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų vienoje pacientų grupėje, ir priešingai išdėstė kitoje grupėje, o Zeliha Muge Baka ir kolegų tyrime dalis vienos breketų sistemos tvirtinta ant viršutinio žandikaulio kairės pusės dantų, dalis kitos breketų sistemos tvirtinta ant to paties žandikaulio dešinės pusės dantų, ir atvirkščiai ant apatinio žandikaulio dantų [12; 30; 16]. Tokie breketų iššdėstymo skirtumai galėjo turėti įtakos pacientų individualios burnos priežiūros kokybei.
Kalbant apie individualią pacientų burnos priežiūrą, prieš pradedant gydymą, daugumai dalyvių buvo pateiktos rekomendacijos bei standartizuoti burnos priežiūros rinkiniai. Burnos higienos instrukcijos tarp autorių šiek tiek išsiskyrė. Dviejuose tyrimuose pacientams buvo rekomenduota valyti dantis tris kartus per dieną, vieniems pacientams buvo suteiktas dantų šepetėlis bei pasta, kitiems – pasta, šepetėlis bei tarpdančių siūlas [16; 30]. Viename tyrime, be smulkiau aprašytų instrukcijų, dantis dalyvaujantiems buvo rekomenduota valyti du kartus per dieną [12]. Kiti du autoriai neaprašė konkrečių suteiktų burnos higienos instrukcijų [17; 31]. Šalia apnašų kiekiui bei sudėčiai turinčių įtakos faktorių, tokių kaip seilių kokybinė sudėtis, mitybos įpročiai, imuninė būklė, tarpdančių siūlų naudojimas tik kai kuriose pacientų grupėse bei skirtingos burnos priežiūros rekomendacijos, kiek ir kaip valyti dantis, galėjo paveikti tyrimo rezultatus [33]. Kaip rašė Emine Kaygisiz su bendraautoriais, reikšmingo rezultatų skirtumo tarp grupių, atsižvelgiant į skirtingą breketų sistemą, galėjo nebūti nustatyta ne tik dėl suteiktų burnos priežiūros rekomendacijų, bet ir dėl Hawthorne efekto, kai pacientai žino, kad bus vertinami, ir tas žinojimas gali daryti įtaką tyrimo rezultatams – pavyzdžiui, prieš vertinimą, pacientai kitaip išsivalė dantis nei įprastai [18].
Penkiuose tyrimuose [12; 16; 18; 30; 31] breketai buvo naudojami su metalinės vielos ligatūromis, o viename [17] – su elastinėmis ligatūromis, tačiau sunku nuspręsti, ar tai galėjo paveikti tyrimų rezultatus.
Galiausiai, dauguma tyrimų, įtrauktų į apžvalgą, buvo atlikti 2013 – 2014 metais, vienas 2017 metais, o naujų tokio tipo tyrimų atlikta mažai, greičiausiai dėl sunkiai įgyvendinamų standartizuotų sąlygų tyrimo dalyviams. Kita vertus, naujesniuose straipsniuose lyginamos beligatūrinių ir ligatūrinių breketų biomechaninės savybės, gydymo rezultatai bei mikroorganizmų įvairovė ir adhezijos pokyčiai gydymo metu, todėl šių breketų sistemų konkurencija tarpusavyje dėl palankiausio įvertinimo vis tiek išlieka aktuali.
42 Ateities tyrimuose tikslesni rezultatai galėtų būti pasiekiami suvienodinant tokias tyrimo sąlygas kaip breketų išdėstymas, burnos priežiūros, mitybos rekomendacijos, indeksų matavimo sritys. Nustatant periodonto indeksų reikšmes ir kartu matuojant kiekybinius bei kokybinius mikroorganizmų pokyčius ortodontinio gydymo breketais metu, būtų galima tiksliai įvertinti paciento periodonto ligų riziką, asmeniškai pritaikyti reikiamas prevencines ar gydomąsias priemones bei sekti periodonto ligų epidemiologinę situaciją populiacijoje.
Meta - analizės apžvalgoje atlikti nepavyko dėl didelių skirtumų tarp įtrauktų tyrimų, tokių kaip nevienodas indeksų matavimo laikas, skirtingi matavimo metodai, vertinami ne visi apžvalgoje analizuojami indeksai.
IŠVADOS
1. Apnašų indekso reikšmės, ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu, didėjo abiejose, beligatūrinių ir ligatūrinių breketų sistemomis gydomų pacientų grupėse, ilgėjant gydymo trukmei, bet nepriklausė nuo breketų sistemos tipo.
2. Kraujavimo indeksų reikšmės, ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu, didėjo abiejose, beligatūrinių ir ligatūrinių breketų sistemomis gydomų pacientų grupėse, ilgėjant gydymo trukmei, bet nepriklausė nuo breketų sistemos tipo.
3. Dantenų indekso reikšmės, ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu, didėjo abiejose, beligatūrinių ir ligatūrinių breketų sistemomis gydomų pacientų grupėse, ilgėjant gydymo trukmei, bet nepriklausė nuo breketų sistemos tipo.
4. Kišenės gylis, ankstyvuoju ortodontinio gydymo laikotarpiu, kito įvairiai abiejose pacientų grupėse, bet išliko fiziologinės normos ribose ir nepriklausė nuo ilgėjančios gydymo trukmės bei breketų sistemos tipo.
44
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Rekomenduojama sekti paciento burnos sveikatos būklę kiekvieno reguliaraus vizito pas gydytojus ortodontus metu. Švietimas apie visavertę mitybą bei taisyklingos burnos priežiūros įpročių diegimas gali padėti išvengti periodonto ligų išsivystymo. Dėl padidėjusio apnašų kaupimosi ortodontinio gydymo metu, pacientams gydymo laikotarpiu reguliariai turėtų būti atliekama profesionali burnos higiena bei atnaujinamos individualios burnos priežiūros priemonės.
