LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ENDOKRINOLOGIJOS KLINIKA

GABRIELĖ BERENYTĖ

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ AUGIMO, MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO VERTINIMAS

Medicinos programos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė dr. Natalija Smetanina

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...5

6. SANTRUMPOS ...6

7. ĮVADAS ...7

8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ...8

9. LITERATŪROS APŽVALGA ...9 10. TYRIMO METODIKA ...11 11. TYRIMO REZULTATAI ...13 12. REZULTATŲ APTARIMAS ...17 13. IŠVADOS ...19 14. LITERATŪRA ...20 15. PRIEDAI ...22

3

1. SANTRAUKA

Darbą atliko: Gabrielė Berenytė

Darbo pavadinimas: ,,Ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo, mitybos ir fizinio aktyvumo vertinimas“. Tyrimo tikslas: Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų augimą, ištirti jų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų antropometrinius rodiklius ir augimo tendencijas. 2. Ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročius.

3. Ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo įpročius. Tyrimo objektas: Kauno miesto 2-8 metų amžiaus vaikai ir jų tėvai.

Tyrimo metodika: Tyrimas vykdytas ikimokyklinėse Kauno miesto įstaigose. Tiriamiesiems atliktas antropometrinis ištyrimas (ūgio, svorio, liemens, klubų apimčių, riebalinių klosčių storio matavimai), kraujo spaudimo ir pulso matavimai. Vaikų kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuotas pagal

standartinę formulę (svoris/ūgio kvadratu) ir vertintas pagal amžių ir lytį. Klausimyno pagalba iš vaikų tėvų surinkti vaiko perinatalinio bei ankstyvo augimo, ligų, šeimos anamnezės duomenys, įvertinti vaiko fizinio aktyvumo ir mitybos įpročiai.

Tyrimo rezultatai ir išvados:

1. Iš ištirtų vaikų 21,9 proc. liesi vaikai, 60,8 proc. normalaus kūno svorio ir 17,3 proc. turintys antsvorio ir nutukę vaikai. Didesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas pastebimas 6-8 m. amžiaus mergaičių tarpe.

2. Vaikai, kurių apetitas geresnis valgo daugiau kartų per dieną. Vyresni vaikai dažniau valgo pusryčius ir dažniau vartoja vaisius bei virtas daržoves. Tuo tarpu jaunesni vaikai dažniau vartoja greitą maistą ir didesnį glikemijos indeksą turinčius produktus.

3. Nors vyresni vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, nei jaunesni, jie taip pat daugiau laiko praleidžia žiūrėdami televiziją, o poilsio dienomis daugiau laiko leidžia ir prie kompiuterio. Raktiniai žodžiai: ikimokyklinio amžiaus vaikai, ūgis, svoris, kūno masės indeksas, antsvoris, nutukimas.

4

2. SUMMARY

Author: Gabrielė Berenytė

Theme: “Growth, diet and physical activity of pre-school children”

The aim: To evaluate the growth of pre-school children and to assess their diet and physical activity habits.

Work tasks:

1. To evaluate antropometrics and growth tendencies of pre-school children. 2. To evaluate dietary habits of pre-school children.

3. To evaluate physical activity habits of pre-school children.

Research group: Current study included children aged 2-8 and their parents from Kaunas city. Methods: The study performed at pre-school institutions of Kaunas city. The anthropometric

examination (height, weight, waist, hips circumference and skin folds thicknesses), blood pressure and pulse measurements were taken. Body mass index (BMI) has been calculated according to the standart formula (weight / height squared) by age and sex. Parents filled in the questionnaire about the child's perinatal and early growth, diseases, family history data, child's physical activity and dietary habits. Results and conclusion:

1. Prevalence of overweight and obese children in studied cohort was 17.3%, meanwhile 60.8% had normal body weight and 21.9% was too lean. The increased prevalence of overweight and obesity was higher among 6-8 years old girls.

2. Children with good appetite eat more times a day. Older children consume breakfast, fruits and boiled vegetables more often than younger children do. Meanwhile, younger children are more likely to eat fast food and higher glycemic index products.

3. Older children spend more time outdoors than younger ones, but they also spend more time watching TV, and spend more time on the computer at the weekend than younger children do. Key fords: pre-school children, height, weight, body mass index, overweight, obesity.

5

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei dr. Natalijai Smetaninai už kantrybę, skirtą laiką ir patarimus ruošiant šį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimas atliktas gavus Lietuvos bioetikos komiteto leidimus (2008-03-13 Nr.16, 2010-01-04 Nr. 6B-10-02, 2013-01-03 Nr. 6B-13-17) ir LSMU Bioetikos centro leidimus (2017-10-23 Nr. BEC-MF-60, 2018-03-13 Nr. BEC-MF-304). Tyrimas vykdytas ikimokyklinio ugdymo įstaigose gavus tam Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimą.

6

6. SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas

EASO - Europos nutukimo tyrimų asociacija

ESPGHAN - Europos vaikų ligų ir gastroenterologijos bei hepatologijos mitybos komitetas IDEFICS - Vaikų ir paauglių mitybos įpročių ir gyvenimo būdo poveikio sveikatai nustatymas ir prevencija

KMI – kūno masės indeksas

LMS metodas – Lambda-Mu-Sigma metodas SN – standartinis nuokrypis

7

7. ĮVADAS

Pastaruosius dešimtmečius, kintant gyvensenai ir socialinėms sąlygoms, keičiasi vaikų augimas, vis jaunesniame amžiuje ryškėja vaikų antsvorio ir nutukimo problema. Daugumos vaikų sėdimas gyvenimo būdas ir didesnis kalorijų suvartojimas nei yra realus poreikis turi įtakos nutukimo atsiradimui [1]. Antsvoris ir nutukimas yra veiksniai, galintys sutrikdyti asmens sveikatą. Taip pat nutukimas yra neinfekcinių lėtinių ligų rizikos veiksnys [2]. Manoma, kad ikimokykliniame amžiuje nustatyti sveikatos pokyčiai ir rizikos veiksniai lydi žmogų ir tolimesniame gyvenime [3].

Mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimų Lietuvoje atlikta nedaug, o publikuotų tyrimų atlikimo metodikos skiriasi, kas apsunkina publikuotų duomenų palyginimą tarpusavyje [2]. Vaikų augimas vertinamas pagal standartizuotas antropometrines (ūgio, svorio, kūno masės indekso (KMI)) kreives, atsižvelgiant į amžių ir lytį. Šiuo metu mūsų šalyje vaikų augimo vertinimui yra naudojami 1995 m. paskelbti vaikų augimo standartai, kurie sukurti pagal 1985 – 1987 m. atlikto mokyklinio amžiaus vaikų tyrimo rezultatus. Ikimokyklinio amžiaus (3 – 8 metų) vaikų 2003 m. ir 2008 – 2013 m. tyrimai analizavo vaikų augimo tendencijas, arterinio kraujo spaudimo pokyčius. Tyrimo rezultatai atskleidė berniukų svorio ir KMI vidurkių didėjimo tendencijas, tuo tarpu mergaičių labiau keitėsi ūgio vidurkis [4]. Taip pat pastebėtas arterinio kraujo spaudimo lygio padidėjimas 3-7 metų vaikų amžiaus grupėje[5].

Daugelis mokslininkų įvardija du veiksnius turinčius daugiausiai įtakos vaikų kūno

kompozicijos pokyčiams, tai yra netaisyklingos mitybos įpročiai ir mažas fizinis aktyvumas. [6]. Buvo pastebėta, kad fiziškai aktyvesni vaikai dažniau vartoja vaisius, daržoves ir pieno produktus [7]. O sėdimą gyvenimo būdą besirenkantys vaikai, kurie daug laiko praleidžia žiūrint televiziją ir

animacinius filmukus, dažniau renkasi greitą maistą, maisto produktus ir saldžiuosius gėrimus, kuriuos reklamuoja [8]. Pakankamas fizinis aktyvumas mažina kardiometabolinių ligų riziką, dėl savo

teigiamo poveikio į riebalus, lipidus ir kraujo spaudimą [6]. Tris kartus per savaitę po 30 minučių trunkantis vidutinio ar didelio intensyvumo fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos kardiorespiratorinės sistemos treniruotumui, skeleto raumenų ir kaulinio audinio tankio didėjimui [6].

Tiek mityba, tiek fizinis aktyvumas yra glaudžiai susiję tarpusavyje ir lemia ne tik

harmoningą vaikų augimą, bet ir galimas sveikatos problemas ateityje. Todėl svarbu įvertinti vaikų augimo ir gyvenimo būdo (mitybos, fizinio aktyvumo) įpročius.

8

8. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų augimą, ištirti jų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų antropometrinius rodiklius ir augimo tendencijas.

2. Ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročius.

9

9. LITERATŪROS APŽVALGA

Europos nutukimo tyrimų asociacijos (EASO) 2014 m. duomenimis, pasaulyje buvo daugiau nei 42 milijonai jaunesnių nei 5 metų vaikų su antsvoriu, iš kurių 31 milijonas gyveno besivystančiose šalyse. Tuo tarpu Europoje 19 – 49 proc. berniukų ir 18 – 43 proc. mergaičių turėjo antsvorį arba buvo nutukę [9, 2].

Lietuvos vaikų augimas pradėtas dokumentuoti 1925 – 1927 m. [5]. Nuo to laiko kiek daugiau tirta mokyklinio amžiaus vaikų grupė, tačiau vis dar iki šiol trūksta šalį reprezentuojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenų. 2003 m. Kauno mieste buvo atliktas 3 – 7 m. vaikų tyrimas (tirti 1441 vaikai), kuomet 12,7 proc. tiriamųjų nustatytas padidėjęs sistolinis arterinis kraujo

spaudimas (AKS), o 13,3 proc. buvo padidėjęs diastolinis AKS. Tačiau vertinant bendrą AKS – jo padidėjimas nustatytas 21,4 proc. tirtų vaikų [4]. 2008 – 2013 m. atliktas Lietuvos tyrimas, kuriame dalyvavo 8718 pirmokų - tirti jų antropometriniai rodmenys. Lyginant su ankstesniais Lietuvoje atliktais tyrimais, statistiškai reikšmingų - ūgio, svorio ir KMI - pokyčių nenustatyta [2]. 2007 m. E. M. Jakimavičienė ir J. Tutkuvienė analizavo 3-6 metų Vilniaus vaikų kūno sandarą pagal tautybę, tačiau statistiškai patikimų rezultatų negavo. Tyrimo metu pastebėta aukštesnių lietuvių lyginant su kitų tautybių (rusų, lenkų) berniukų tendencija [10]. Kito tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus berniukai labiau nei mergaitės jautresni socioekonominiams veiksniams. Gyvenamoji vieta, tėvų profesijos, vaikų gimimo tvarka (jei šeimoje daugiau nei vienas vaikas) nebuvo susiję su vaiko ūgiu ir KMI [11]. Tarptautinio ilgalaikio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo ,,Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994-2010 metais“ metu, A. Zaborskis ir kiti, nustatė, kad pakankamai fiziškai aktyviais galima laikyti tik kas antrą berniuką ir kas penktą mergaitę [12].

Reikšmingą įtaką vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimui bei jų sąlygotos kardiovaskulinės rizikos didėjimui turi aplinkos veiksniai: sėdimas gyvenimo būdas, padidėjęs maisto kaloringumas ir produktų glikemijos indeksas, plačiai paplitusios ir lengvai prieinamos greito maisto paslaugos, organizuoto fizinio krūvio mažėjimas, nepakankamas šeimos aktyvus laisvalaikis, didėjantis laiko praleidimas prie televizijos ir kompiuterių [1]. Šiuo metu vienas aktualiausių tyrimų ir diskusijų objektas yra aplinkos veiksliai ir jų įtaka nutukimui. Kita vertus, aplinkos veiksniai paaiškina tik dalį vaikų nutukimo priežasčių, tačiau yra svarbūs gydymo taktikos parinkimui, nes jie gali būti keičiami [1]. Tai puikiai iliustruoja Amerikoje atliktas 4-7 metų antsvorį turinčių vaikų tyrimas: jų KMI

reikšmingai sumažėjo vien sutrumpinus televizijos žiūrėjimą ir kompiuterio naudojimą be akivaizdžių fizinio aktyvumo pokyčių [7, 13, 14].

10 Analizuojant vaikų mitybos įpročius nustatyta, kad šeimose, kurių tėvai yra aukštesnio

išsilavinimo į vaikų mitybos racioną įtraukia daugiau sveikesnių maisto produktų (vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų) ir mažiau greito maisto produktų bei saldžiųjų gėrimų. Tuo tarpu vaikai, gyvenantys su vienu iš tėvų, priskiriami nepilnavertės mitybos rizikos grupei, nes nėra pakankamai suaugusiųjų namuose ir vaikas valgymo metu rečiau prižiūrimas [15]. Viename didžiausių Europoje atliktų vaikų tyrimų – Vaikų ir paauglių mitybos įpročių ir gyvenimo būdo poveikio sveikatai nustatymas ir prevencija (IDEFICS) - tyrime išaiškintas neigiamas ryšys tarp vaikų vartojamų užkandžių, greito maisto bei didelį glikemijos indeksą turinčių produktų ir padidėjusio KMI, liemens apimties bei riebalų masės indekso [16].

Ištyrus 16,228 2 – 9 metų vaikus aštuoniuose Europos šalyse (Vokietija, Vengrija, Italija, Kipras, Ispanija, Estija, Švedija, Belgija) padidėjęs AKS nustatytas 110 iš 1000 vaikų. Taip pat tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 60 minučių per dieną fizinio aktyvumo ir mažiau nei 2 valandos per dieną pasyvios/sėdimos veiklos turi teigiamos įtakos AKS reguliavimui ir sumažina kardiovaskulinių komplikacijų riziką [17, 18, 19].

Trūkstant duomenų apie ikimokyklinio amžiaus vaikų augimą, mitybos įpročius bei fizinį aktyvumą suplanuotas šis tyrimas, padėsiantis užpildyti spragą. Tikimasi, kad mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių savalaikis išaiškinimas ir keitimas gali padėti sumažinti padidėjusio nutukimo ir su juo susijusių metabolinių komplikacijų dažnį.

11

10. TYRIMO METODIKA

Tyrimas vykdytas nuo 2015-12 iki 2018-04, aštuoniose Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiai, darželiai - lopšeliai) atsitiktinės atrankos būdu pasirinktuose iš Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus ikimokyklinio lavinimo įstaigų sąrašo. Gautas raštiškas tiriamųjų tėvų/atstovų sutikimas vaiko antropometriniams matavimams atlikti. Tyrimas apėmė 323 vaikus 2-8 metų amžiaus.

Vaikų tėvai pildė klausimyną (1 priedas), kurį sudarė 40 kausimų apie vaiko fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius. Išdalinta 850 anketų, gauta užpildytų – 323. Atsako dažnis – 38 proc. Į tyrimą įtraukti 260vaikai, iš jų 63 atvejai eliminuoti, nes nebuvo galimybės atlikti antropometrinių matavimų – tėvai/atstovai nedavė sutikimo tyrimui arba matavimo metu vaiko nebuvo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Išanalizuoti 260 atvejai, iš jų 50,4 proc. berniukai (1 lentelė). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 5,1 m.

Tyrimas atliktas naudojant standartizuotą įranga. Ūgis matuotas 0,1 cm tikslumu SECA nešiojama ūgio matuokle. Svoris matuotas 0,01 kg tikslumu nešiojamomis elektroninėmis SECA svarstyklėmis. Arterinis kraujo spaudimas ir pulsas matuotas automatiniu OMRON HBP-1300 aparatu. Kraujo spaudimas matuotas sėdint, ramybės būsenoje, manžetę uždėjus ant kairės rankos žasto.

Liemens, klubų, kairio žasto vidurio ir kairės šlaunies vidurio apimtys matuotos plastikine

nesitempiančia matavimo juosta 0,1 cm tikslumu. Odos raukšlių storis matuotas ties kairio klubakaulio viršutiniu kampu, dvigalvio raumens, trigalvio raumens vidurio projekcijoje bei ties apatiniu mentės kampu naudojant Harpenden Skinfold kaliperį 0,1 mm tikslumu. Visi matavimai atlikti du kartus, statistinei analizei naudoti jų vidurkiai.

Apskaičiuotas vaikų KMI pagal standartinę formulę (KMI = masė (kg)/ūgis (m)²).

Apskaičiuoti vaikų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai. Vertinant KMI buvo naudotas Lambda-Mu-Sigma (LMS) metodas. Pagal gautas reikšmes, vaikai buvo suskirstyti į tris grupes: 1 grupė – liesi vaikai – KMI standartinis nuokrypis (SN) <-1,0; 2 grupė – normalaus kūno svorio vaikai – KMI SN nuo -1,0 iki 1,0; ir 3 grupė – antsvorio turintys ir nutukę vaikai – KMI SN >1,0. Pagal amžių vaikai buvo suskirstyti į 2-5 metų ir 6-8 metų amžiaus grupes.

Duomenų statistinė analizė atlikta Microsoft Office Excel bei ,,SPSS 22.0“ programomis. Duomenys laikyti statistiškai patikimi, kai p<0,05.

12

1 lentelė. Ištirtų vaikų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį

Lytis 2 metų 3 metų 4 metų 5 metų 6 metų 7 metų 8 metų Iš viso

n proc. Berniukai Mergaitės Iš viso 8 13 21 15 12 27 19 20 39 28 27 55 36 31 67 14 14 28 11 12 23 131 129 260 50,4 49,6 100,0

13

11. TYRIMO REZULTATAI

Analizuojant vaikų ūgio, svorio ir KMI vidurkius, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių ir amžiaus grupių nustatyta nebuvo (2 lentelė).

2 lentelė. 2-8 metų Kauno vaikų ūgio, svorio ir kūno masės indekso vidurkiai

Amžius (m.)

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

Ūgis (cm) X (±SN) Svoris (kg) X (±SN) KMI X (±SN) 2 96,28 (±4,05) 96,84 (±6,51) 14,79 (±1,17) 14,07 (±2,18) 15,95 (±0,47) 14,99 (±1,80) 3 103,81 (±5,72) 100,93 (±4,65) 17,49 (±2,35) 15,38 (±2,49) 16,20 (±1,26) 15,16 (±2,51) 4 114,39 (±8,30) 103,35 (±8,84) 17,27 (±2,60) 16,48 (±2,70) 15,83 (±1,29) 15,38 (±1,50) 5 112,50 (±11,71) 112,50 (±8,93) 21,14 (±7,44) 20,24 (±4,05) 16,30 (±2,54) 15,90 (±2,01) 6 118,99 (±8,13) 116,20 (±9,75) 22,21 (±4,05) 21,89 (±6,86) 15,64 (±2,05) 15,96 (±2,91) 7 115,48 (±6,64) 114,62 (±6,25) 19,95 (±2,20) 21,43 (±4,75) 14,95 (±1,22) 16,12 (±2,38) 8 123,35 (±7,35) 122,31 (±4,44) 24,49 (±6,39) 23,83 (±2,68) 15,86 (±2,29) 15,85 (±0,92)

KMI įvertinimui ir suskirstymui į grupes naudotas LMS metodas. Nustatyta, kad 21,9 proc. tiriamųjų yra liesi, 60,8 proc. – normalaus kūno svorio ir 17,3 proc. – vaikai su antsvoriu ir nutukimu. Lyginant KMI pagal lytį ir amžių tarp svorio grupių, statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta (p>0,05) (3 lentelė), tačiau galima įžvelgti tendenciją, kad antsvoris ir nutukimas yra labiau paplitęs tarp vyresnių mergaičių.

3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal KMI grupę, atsižvelgiant į lytį ir amžių

Lytis Amžiaus grupė Liesi Normalaus kūno

svorio

Turintys antsvorio ir nutukę

Berniukai 2 – 5 m. 21,4 proc. 65,7 proc. 12,9 proc.

6 – 8 m. 31,1 proc. 55,7 proc. 13,1 proc.

Mergaitės 2 – 5 m. 15,3 proc. 68,1 proc. 16,7 proc.

6 – 8 m. 21,1 proc. 50,9 proc. 28,1 prc.

Taip pat analizuota ar vaiko apetitas skyrėsi priklausomai nuo lyties ir amžiaus grupės. Nustatyta, kad vaikų apetitas nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus (p>0,05). Analizuojant apetito skirtumus pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad 2 – 5 metų mergaičių apetitas geresnis, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis (p<0,05), tuo tarpu berniukų apetitas skirtingose amžiaus grupėse

14 lentelė) nustatyta, jog valgymo skaičius per dieną nepriklauso nei nuo lyties nei nuo amžiaus (p>0,05). Vertinant valgymo skaičiaus per dieną skirtumus amžiaus grupėse, reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių taip pat nenustatyta.Analizuojant apetito ir valgymo skaičiaus per dieną sąsajas nustatyta silpna tačiau statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,05, r=0,176) tarp šių veiksnių.

4 lentelė. Valgymo skaičiaus per dieną vidurkio skirtumai lyties ir amžiaus grupėse

Kriterijus Grupė Vidurkis ± SN T kriterijus p

Lytis Berniukai 3,99±0,888 0,083 0,934

Mergaitės 3,98±0,881

Amžius 2 – 5 m. 3,97±0,878 -0,020 0,984

6 – 8 m. 3,97±0,903

Nustatyta, kad iš viso pusryčius valgo 93,4 proc. tiriamųjų. Tačiau pusryčių valgymo dažnis nesiskiria priklausomai nuo lyties ir amžiaus grupių. Analizuojant pusryčių valgymo dažnio skirtumus pagal lytį ir amžių nustatyta, jog vyresnės mergaitės pusryčius valgo statistiškai reikšmingai dažniau nei jaunesnės mergaitės (p=0,022). Berniukų pusryčių valgymo dažnumas nuo amžiaus nepriklauso (5 lentelė).

5 lentelė. Pusryčių valgymo vidutinio rango skirtumai pagal amžių ir lytį

Lytis Amžiaus grupė Vidutinis rangas Z kriterijus p

Berniukai 2 – 5 m. 65,07 -0,303 0,762

6 – 8 m. 66,00

Mergaitės 2 – 5 m. 56,93 -0,290 0,022

6 – 8 m. 62,88

Analizuojant mitybos įpročių skirtumus pagal amžių lytį, nustatyta, kad vyresni vaikai statistiškai reikšmingai dažniau valgo šviežius vaisius (p=0,038) ir virtas daržoves (p=0,015) lyginant su jaunesniais vaikais. Tuo tarpu jaunesni vaikai dažniau valgo saldžius dribsnius (p=0,002), jogurtus (p=0,047), varškės sūrelius (p=0,003), mėsos gaminius (p=0,046), bulvių traškučius (p=0,009), saldainius (p=0,016), sausainius (p=0,023). Taip pat jaunesni vaikai dažniau geria saldintus gaiviuosius (p=0,008) bei pieno gėrimus (p=0,004) nei vyresni vaikai. Analizuojant maisto produktų vartojimo skirtumus pagal lytį tose pačiose amžiaus grupėse, reikšmingi skirtumai nenustatyti. Vertinant suvartojamo cukraus kiekį gėrimuose nustatyta, kad vyresni vaikai suvartoja daugiau cukraus lyginant su jaunesniais vaikais (p<0,01), o suvartojamo cukraus kiekis lyties atžvilgiu reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vyresnės mergaitės reikšmingai daugiau nei berniukai suvartoja cukraus kiekio gėrimuose (p<0,01) (6 lentelė).

15

6 lentelė. Suvartojamo cukraus kiekis šaukšteliais gėrimuose pagal amžių ir lytį imtyse

Lytis Amžiaus grupė Vidurkis ± SN T kriterijus p

Berniukai 2 – 5 m. 0,39±0,504 -1,127 0,262

6 – 8 m. 0,49±0,507

Mergaitės 2 – 5 m. 0,29±0,397 -4,224 <0,001

6 – 8 m. 0,67±0,599

Vertinant vaikų fizinį aktyvumą, pirmiausia buvo analizuojami vaikų buvimo lauke darbo dienomis skirtumai pagal lytį ir amžių. Nustatyta, kad vyresni vaikai darbo dienomis lauke praleidžia daugiau laiko nei jaunesni vaikai (p<0,01). Analizuojant buvimo lauke skirtumus tarp berniukų ir mergaičių nustatyta, kad vyresnio amžiaus berniukai ir mergaitės darbo dienomis praleidžia daugiau laiko nei jaunesni vaikai (p<0,01). Analizuojant lauke praleidžiamo laiko poilsio dienomis skirtumus pagal lytį ir amžiaus grupes nustatyta, kad vyresni vaikai, poilsio dienomis lauke praleidžia daugiau laiko nei jaunesni vaikai (p<0,01). Vyresnių vaikų, ilgesnis buvimas lauke poilsio dienomis būdingas abiems lytims.

Analizuojant veiklos pasirinkimą pagal lytį ir amžių nustatyta, kad berniukai reikšmingai dažniau nei mergaitės renkasi aktyvią veiklą lauke (p<0,05). Tuo tarpu veiklos tipo pasirinkimas nuo amžiaus nepriklausė (7 lentelė).

7 lentelė. Pasirinkto veiklos tipo skirtumai pagal lytį ir amžių

Kriterijus Grupė Aktyvi veikla Pasyvi veikla p

Lytis Berniukai (N, proc.) 102 (82,25 %) 22 (17.75 %) 0,030 Mergaitės (N, proc.) 78 (70.27 %) 33 (29.73 %)

Amžius 2 – 5 m. (N, proc.) 105 (77.21 %) 31 (22.79 %) 0.948 6 – 8 m. (N, proc.) 83 (76.85 %) 25 (23.15 %)

Analizuojant laiko praleidimo prie televizoriaus darbo dienomis pagal lytį ir amžių nustatyta, kad vyresni vaikai televizorių žiūri statistiškai reikšmingai dažniau nei jaunesni vaikai (p<0,01). Vyresnės mergaitės televizorių žiūri reikšmingai ilgiau nei jaunesnės, tuo tarpu berniukų grupėje tokie skirtumai neišryškėjo (p>0,05). Analizuojant praleidžiamo prie televizoriaus laiko poilsio dienomis, pagal lytį ir amžių skirtumus, paaiškėjo, kad vyresni vaikai, nepriklausomai nuo lyties, poilsio dienomis praleidžia daugiau laiko prie televizoriaus nei jaunesni vaikai (p<0,01). Analizuojant berniukus ir mergaites atskirai nustatyta, kad abiejų lyčių vyresni vaikai linkę praleisti daugiau laiko prie televizoriaus nei jaunesni vaikai (8 lentelė).

16

8 lentelė. Laiko praleidžiamo prie televizoriaus poilsio dienomis skirtumai pagal lytį ir amžių

Kriterijus Grupė Nežiūri 0,5 val. 1 val. 2 val. ≥3 val.

Lytis Berniukai _Mergaitės 8,7% 6,3% 26,8% 42,5% 15,7%

4,8% 8,9% 31,5% 41,9% 12,9%

Amžius 2 – 5 m. 8,8% 10,9% 34,3% 38,0% 8,0%

6 – 8 m. 4,4% 3,5% 22,8% 47,4% 21,9%

Analizuojant pagal lytį ir amžių kiek laiko, darbo dienomis vaikai praleidžia prie kompiuterio, reikšmingi skirtumai nenustatyti. Įvertinant kiekvienos lyties praleidžiamą laiką prie kompiuterio atskirai reikšmingi skirtumai taip pat neišryškėjo. Nustatant praleidžiamą prie kompiuterio laiką poilsio dienomis pagal lytį ir amžių paaiškėjo, kad vyresni vaikai, prie kompiuterio praleidžia daugiau laiko nei jaunesni vaikai (p<0,05). Ilgesnį laiką praleisti prie kompiuterio labiau linkusios vyresnės mergaitės lyginant su jaunesnėmis (p<0,05).

Taip pat analizuota ar vaikų fizinis aktyvumas susijęs su šeimos fiziniu aktyvumu. Paaiškėjo, jog šie du veiksniai nėra tarpusavyje susiję (p>0,05, r=-0,070). Analizuojant tėvų vaiko sveikatos vertinimus tarp berniukų ir mergaičių nustatyta, kad vyresnių mergaičių sveikatą tėvai vertina reikšmingai geriau nei jaunesnių (p<0,05) (9 lentelė).

9 lentelė. Berniukų ir mergaičių sveikatos vertinimo skirtumai amžiaus grupėse

Lytis Amžiaus grupė N Vidutinis rangas Z kriterijus p

Berniukai 2 – 5 m. 70 64,84 -0,240 0,810

6 – 8 m. 60 66,27

Mergaitės 2 – 5 m. 67 54,40 -2,151 0,031

17

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime yra pateikiami ikimokyklinio amžiaus stebėsenos pilotinio tyrimo pirminiai Kauno miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų duomenys. Kadangi tyrimas yra pilotinis - jo metu galima stebėti daugiausiai tik tam tikras tendencijas. Tyrimo atlikimą apsunkino ne tik gan griežta Lietuvos teisinė bazė vaikų tyrimų atžvilgiu, bet ir didelis tėvų nenoras bendradarbiauti. Minėti veiksniai galėjo turėti didelę įtaką atsakomumo dažniui, kuris siekė vos 38 proc.

Harmoningam vaiko augimui ir vystymuisi itin svarbūs ikimokyklinio amžiaus aplinkos veiksniai. Nustatyta, kad gyvenamoji vieta (kaimas ar miestas), tėvų išsilavinimas, tėvų socialinė padėtis, šeimos mitybos ir laisvalaikio įpročiai yra glaudžiai susiję su vaiko ūgio ir svorio vidurkiais, KMI, riebalų masės indeksu, arterinio kraujo spaudimo rodikliais [3].

Tyrimo metu 7 metų vaikų nustatyti svorio, ūgio ir KMI vidurkiai labiau atitiko 1925-1927 m. nustatytus vidurkius (berniukai – ūgis 116,6 cm, svoris 21,9 kg, KMI 15,9 kg/m²; mergaitės – ūgis 116,1 cm, svoris 21,4 kg, KMI 15,6 kg/m²) [5]. Tačiau pastebėtas vyresnių (6-8 m.) mergaičių polinkis į antsvorį ir nutukimą (28,1 proc.). Toks pats polinkis nustatytas 2010 m. tiriant Vilniaus apskrities 7-8 metų mergaites (19,2 proc.) [20].

Šio tyrimo metu pasižymintys geresniu apetitu vaikai valgo daugiau kartų per dieną. Tokį patį ryšį 2012 m. rado ir A. Petrauskienė ir kt. tiriant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio pirmokų mitybos įpročius [21]. Minėtame tyrime nustatyta, kad pusryčius valgė 74,8 proc. tiriamųjų, o šiame tyrime - 93,4 proc. tiriamųjų. Kalbant apie mitybos racioną, reikšmingai dažniau šviežius vaisius ir daržoves valgė vyresni vaikai nei jaunesni. Jaunesni vaikai dažniau valgė saldžius dribsnius,

jogurtus, varškės sūrelius, bulvių traškučius, saldainius ir sausainius.Pagal Europos vaikų ligų ir gastroenterologijos bei hepatologijos mitybos komitetą (ESPGHAN) rekomenduojama valgyti 4 kartus per dieną ir būtinai valgyti pusryčius kasdien. Daržovės turėtų užimti didžiausią dalį lėkštėje.

Pirmenybė turėtų būti teikiama lėtai absorbuojamiems angliavandeniams. Taip pat reikėtų nepamiršti ir valgymų, kai prie stalo sėdi visa šeima [22]. ESPGHAN rekomendacijas labiau atitiko tyrime dalyvavę vyresni vaikai.

Įvertinus vaikų fizinį aktyvumą, nustatyta, kad vyresni vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, nepriklausomai nuo to ar tai darbo, ar tai poilsio diena. Tačiau vyresni vaikai taip pat daugiau laiko praleidžia žiūrėdami televiziją, o poilsio dienomis (ypač mergaitės) ir prie kompiuterio. IDEFICS tyrimas siūlo atkreipti dėmesį ne tik į mažiau fiziškai aktyvius vaikus, bet ir į tai ar labiau fiziškai aktyvūs vaikai vėliau veiklos nekompensuoja sėdimu gyvenimo būdu. Toks elgesio modelis taip pat turi neigiamos įtakos vaiko sveikatai [15].

18 Taigi, antropometrinių rodiklių vertinimas vaikystėje reikalingas nustatyti augimo sutrikimus, kurie gali trikdyti darnų augimą. Tuo tarpu mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių savalaikis išaiškinimas ir keitimas gali turėti teigiamos įtakos padidėjusio segamumo rizikų mažinimui. Siekiant šio tikslo, kiekvienas su vaikais dirbantis gydytojas turi žinoti nepakankamos mitybos ir nutukimo rizikos veiksnius, turi reguliariai vertinti vaiko augimą bei kūno sandaros pokyčius vaikystėje ir paauglystėje [23].

19

13. IŠVADOS

1. Beveik kas aštuntas (17,3 prc.) vaikas turi antsvorio ar nutukimo. Stebėtos didesnio antsvorio ir nutukimo paplitimo tendencijos vyresnių mergaičių tarpe.

2. Jaunesnių vaikų apetitas yra reikšmingai geresnis. Geresnį apetitą turintys vaikai valgo daugiau kartų per dieną. Vyresni vaikai dažniau valgo pusryčius ir dažniau vartoja vaisius bei virtas daržoves, tačiau taip pat daugiau vartoja cukraus. Tuo tarpu jaunesni vaikai dažniau vartoja greitą maistą ir didesnį glikemijos indeksą turinčius produktus bei dažniau renkasi saldintus gėrimus.

3. Nors vyresni vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, nei jaunesni, jie taip pat daugiau laiko praleidžia žiūrėdami televiziją, o poilsio dienomis daugiau laiko leidžia ir prie kompiuterio. Pastebėta, kad berniukai dažniau renkasi aktyvią veiklą lauke nei mergaitės.

20

14. LITERATŪRA

1. Klish WJ, Motil KJ, Geffner ME, Hoppin AG.Definition; epidemiology; and etiology of obesity in children and adolescents [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą: https://www.uptodate.com/contents/definition-epidemiology-and-

etiology-of-obesity-in-children-and-adolescents?search=Definition;%20epidemiology;%20and%20etiology%20of%20obesity%20i n%20children%20and%20adolescents&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_ty pe=default&display_rank=1.

2. Zumeras R. Vaikų nutukimo stebėsena. Metodinė – informacinė medžiaga, skirta visuomenės sveikatos priežiūros specialistams. Vilnius: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2011.

3. Suchomlinov A, Tutkuvienė J. Factors associated with children’s heigh and body mass index in Lithuania, 1990-2008. Journal of biosocial science, 2016;48(4):502-29.

4. Zaborskis A, Petrauskienė A, Gradeckienė S, Vaitkaitienė E, Bertašiūtė V. Overweight and increased blood pressure in preschool-aged children. Medicina (Kaunas). 2003;39:1171-1174. 5. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V. Lietuvos vaikų augimo stebėsena: rezultatai ir

pokyčiai (2008-2013 m.). Visuomenės sveikata. 2014;66:31-39.

6. Santaliesta-Pasias AM, Dios JEL, Sperengeler O, Hebestreit A, De Henauw S, Eiben G, Felsö R, Lauria F, Tornaritis M, Veidebaum T, Pala V, Moreno LA. Food and beverage intakes according to physical activity levels in Europiean children: the IDEFICS (Identification and prevention of Dietary and lifestyle induced health Effects In Children and infants) study. Public health nutrition, 2018;21(9):1717-1725.

7. Ottevaere C, Huybrechts I, Beghin L, Cuenca-Garcia M, De Bourdeaudhuij I, Gottrand F, Hagströmer M, Kafatos A, Le Donne C, Moreno LA, Sjöström M, Widhalm K, De Henauw S, HELENA (Healthy Lifestyle in Europe by Nutrition in Adolescence) Study Group. The international journal of behaviour nutrition and physical activity, 2011;8:8.

8. Epstein LH, Roemmich JN, Robinson JL, Paluch RA, Winiewicz DD, Fuerch JH, Robinson TN. A randomized trial of the effects of reducing television viewing and computer use on body mass index in young children. PubMed-NCBI. 2008;162(3):239-45.

9. Farpour-Lambert NJ, Baker JL, Hassapidou M, Holm JC, Nowicka P, O’Malley G, Weiss R. Childhood Obesity Is a Chronic Disease Demanding Specific Health Care – a Position

Statement from the Childhood Obesity Task Force (COTF) of the Euripean Association for the Study of Obesity (EASO). Obesity Facts, 2015;8:342-349.

10. Jakimavičienė EM, Tutkuvienė J. Physical status of Vilnius preschool children of different ethnicity: a pilot study. Avta Medica Lituanica. 2007;14(2):75-84.

11. Suchomlinov A, Tutkuviene J. FACTORS ASSOCIATED WITH CHILDREN’S HEIGHT AND BODY MASS INDEX IN LITHUANIA, 1990-2008.Journal of biosocial science, 2016;48(4):502-29.

12. Zaborskis A, Raskilas A, Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994-2010 metais. Visuomenės sveikata. 2011;54(3):78-86.

13. Phillips MS, Shulman JR, Motil JK, Hoppin AG. Measurement of body composition in children [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą:

https://www.uptodate.com/contents/measurement-of-body-composition-in-21 children?search=Measurement%20of%20body%20composition%20in%20children&source=se arch_result&selectedTitle=1~150&usage_type=default&display_rank=1

14. About Child & Teen BMI | Healthy Weight | CDC [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą:

https://www.cdc.gov/healthyweight/assessing/bmi/childrens_bmi/about_childrens_bmi.html. 15. Iquacel I, Fernandez-Alvira JM, Bammann K, De Clercq B, Eiben G, Gwozdz W, Molnar D,

Pala V, Papoutsou S, Russo P, Veidebaum T, Wolters M, Börnhorst C, Moreno LA. Associations between social vulnerabilities and dietary patterns in European children: the Identification and prevention of Dietary- and lifestyle-induced health Effects In Children and infants (IDEFICS) study. The British journal of nutrition, 2016;116(7):1288-1297.

16. Fernandez-Alvira Jm, Bammann K, Eiben G, Hebestreit A, Kourides YA, Kovacs E, Michels N, Pala V, Reisch L, Russo P, Veidebaum T, Moreno LA, Börnhorst C. Prospective

associations between dietary patterns and body composition changes in European children: the IDEFICS study. Public health nutrition, 2017;20(18):3257-3265.

17. De Moraes AC, Carvalho HB, Siani A, Barba G, Veidebaum T, Tornaritis M, Molnar D, Ahrens W, Wirsik N, De Henauw S, Mårild S, Lissener L, Konstabel K, Pitsiladis Y, Moreno LA, IDEFICS consortium. Incidence of high blood pressure in children – effects of physical activity and sedentary behaviors: the IDEFICS study: High blood pressure, lifestyle and children. International journal of cardiology, 2015;180:165-70.

18. Väistö J, Eloranta AM, Viitasalo A, Tompuri T, Lintu N, Karjalainen P, Lampinem EK, Ågren J, Laaksonen DE, Lakka HM, Lindi V, Lakka TA. Physical activity and sedentary behaviour in relation to cardiometabolic risk in children: cross-sectional findings from the Physical Activity and Nutrition in Children (PANIC) Study. The international journal of behavioral nutrition and physical activity, 2014;11:55.

19. Saunders TJ, Gray CE, Poitras VJ, Chaput JP, Janssen I, Katzmarzyk PT, Olds T, Connor Gorber S, Kho ME, Sampson M, Tremblay MS, Carson V. Combinations of Physical activity, sedentary behaviour and sleep: relationships with health indicators in school-aged children and youth. Applied physiology, nutrition, and metabolism, 2016;41(6 Suppl 3):S283-93.

20. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Vilniaus apskrities pirmokų fizinė raida (2008 m. ir 2010 m. tyrimas). Visuomenės sveikata, 2011 m.;55(4):66-75.

21. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Navardauskaitė T. Penkių didžiųjų Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata. 2012;59(4):103-111.

22. Agostoni C, Braegger C, Desci T, Kolacek S, Koletzko B, Mihatsch W, Moreno AL, Puntis J, Shamir R, Szajewska H, Turck D, van Goudoever J. Role of Dietary Factors and Food Habits in the Development of Childhood Obesity: A Commentary by the ESPGHAN Committee on Nutrition. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition, 2011;52:662-669.

23. Phillips SM, Shulman RJ, Motil JK, Hoppin AG. Measurement of growth in children. UpToDate, 2017.

22

15. PRIEDAI

1 priedas

Tėvų apklausos anketa ir sutikimo forma

LSMU MA Endokrinologijos institutas LSMU MA Profilaktinės medicinos katedra

Ikimokyklinio amžiaus vaikų augimo stebėsena

Tėvų apklausos anketa ir sutikimo forma Gerbiamieji Tėveliai,

šį tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija. Tyrimo tikslas – stebėti vaikų augimą, ištirti jų mitybą, fizinį aktyvumą, įvertinti sveikatos būklę. Jūsų vaikas lanko darželį, kuris buvo pasirinktas atsitiktinės atrankos būdu. Tyrimo vykdymui yra gauti Lietuvos bioetikos komiteto, Kauno miesto bei rajono savivaldybių Švietimo skyrių leidimai bei darželio administracijos pritarimas. Tyrimo komandai labai svarbus Jūsų geranoriškas dalyvavimas, siekiant, kad tyrimo duomenys būtų patikimi ir reprezentuotų mūsų šalį. Maloniai prašome per savaitę užpildyti šią anketą bei sugražinti ją vaiko darželio grupės aukletojoms. Užtikriname, kad apklausos anketoje Jūsų pateikta informacija bus visiškai konfidenciali ir naudojama tik tyrimo tikslams, prieinama tik koduojančiam asmeniui, suvedančiam duomenis į kompiuterinę duomenų bazę. Surinktų duomenų pagrindu bus atnaujintos Lietuvos vaikų augimo kreivės. Asmens duomenys bus tvarkomi bei saugomi pagal LR galiojančią asmens duomenų apsaugos įstatyminę tvarką. Analizuojant duomenis vietoje asmeninės informacijos bus naudojami tik skaitmeniniai kodai. Mokslinėse publikacijose skelbiami tyrimo rezultatai neleis atskleisti Jūsų asmeninių duomenų.

Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą.

Prof. dr. Rasa Verkauskienė

LSMU MA

Endokrinologijos instituto vadovė Eivenių g. 2, Kaunas, LT 50009 Tel. 8-37-326816

Prof. dr. Aušra Petrauskienė

LSMU MA

Profilaktinės medicinos katedra Tilžės g. 18, Kaunas, LT 47181 Tel. 8-37-242916

1. Jūsų vaiko

vardas...pavardė...tautybė... 2. Jūsų vaiko gimimo data: 20...m. ...mėn. ...d. 3. Lytis 1. berniukas 2. mergaitė 4. Jūsų vaiko darželio pavadinimas:... grupė... 5. Vaiko mama: gimimo data... Dabartinis ūgis...cm ir svoris...kg 6. Vaiko tėtis: gimimo data... Dabartinis ūgis...cm ir svoris...kg

Vaiko mamos/ įgalioto atstovo parašas: ... (reikalingą pabraukti) (vardas, pavardė, parašas)

Data... Vaiko tėčio/ įgalioto atstovo parašas: ... (reikalingą pabraukti) (vardas, pavardė, parašas)

23 7. Kelių nėštumo savaičių gimė Jūsų vaikas?...sav. 8. Ar gimęs iš dvynių? 1. Taip 2. Ne 9. Jei nepamenat tikslios nėštumo trukmės, ar vaikas gimė: 1. išnešiotas 2. neišnešiotas 3. pernešiotas 10. Jūsų vaiko gimimo svoris...gramų, gimimo ūgis...cm

11. Ar buvo mamai sveikatos problemų nėštumo metu? 1. Taip 2. Ne Jei taip, prašome nurodyti priežastį:

1. kraujavimas iš gimdos 2. nėščiųjų diabetas 3. skydliaukės funkcijos sutrikimas 4. nėščiųjų toksikozė (kai vemiama) 5. cukrinis diabetas 6. inkstų funkcijos sutrikimas

7. nėščiųjų gelta 8. kita liga (įrašykite pavadinimą)...

12. Iki kokio amžiaus Jūsų vaikas buvo maitintas motinos pienu? (įrašykite)...mėn. 13. Ar Jūsų vaikas alergiškas? 1. Taip 2. Ne Jei taip, prašom patikslinti:

1.alergiškas maistui 2. alergiškas kvėpavimo alergenams

3. alergiškas vaistams 4. kita (įrašyti):... 14. Ar Jūsų vaikas serga bronchų astma? 1. Taip 2. Ne (Jei ne, pereikite prie 18 klausimo)

15. Kokio amžiaus vaikui buvo nustatyta bronchų astma? 1. iki 6 mėn. 2. 6-12 mėn. 3. 1-2 metų

4. 2-3 metų 5. 3-5 metų 6. virš 5 metų 16. Iki kokio amžiaus gydyta bronchų astma? 1. iki 1 metų 2. iki 2 metų 3. iki

3 metų

4. iki 5 metų 5. gydomas iki šiol 17. Pažymėkite, kokius vaistus Jūsų vaikas vartojo:

1. Purškiamus hormonus (Flixotide, Seretide) 2. Leidžiamus hormonus (Prednizolonas, Metilprednizolonas)

3. Montelukasto preparatus (Monkastas, Singulair)

4. Geriamus hormonus (Prednizolonas, Metilprednizolonas)

18. Ar pirmaisiais gyvenimo metais Jūsų vaikas augo ir vystėsi normaliai? 1. Taip 2. Ne Jei ne, įrašykite priežastį:... 19. Kiek laiko vaikas miega dienos metu?

Darbo dienomis: 1. visai nemiega 2. iki 1 val. 3. iki 2 val. 4. 3 val. ir daugiau Poilsio dienomis: 1. visai nemiega 2. iki 1 val. 3. iki 2 val. 4. 3 val. ir daugiau 20. Kelintą valandą vaikas užmiega vakare? Darbo dienomis: ...val. Poilsio dienomis: ...val. 21. Kelintą valandą vaikas keliasi ryte? Darbo dienomis: ...val. Poilsio dienomis: ...val. 22. Kiek laiko Jūsų vaikas būna lauke / žaidžia?

Darbo dienomis: 1. visai nebūna 2. apie 0,5 val. 3. apie 1 val. 4. apie 2 val. 5. 3 val. ir daugiau Poilsio dienomis: 1. visai nebūna 2. apie 0,5 val. 3. apie 1 val. 4. apie 2 val. 5. 3 val. ir daugiau 23. Kokią veiklą vaikas mieliau renkasi : 1. judrius žaidimus (gaudynes, lipimus, žaidimus su kamuoliu)

24 2. pasyvią veiklą (žaidimai smėlio dėžėje, piešimas, lipdymas,

konstravimas)

24. Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žiūri televizorių?

Darbo dienomis: 1. visai nežiūri 2. apie 0,5 val. 3. apie 1 val. 4. apie 2 val. 5. 3 val. ir daugiau Poilsio dienomis: 1. visai nežiūri 2. apie 0,5 val. 3. apie 1 val. 4. apie 2 val. 5. 3 val. ir daugiau 25. Kiek valandų per dieną jūsų vaikas žaidžia kompiuteriu/ žiūri filmukus kompiuteryje?

Darbo dienomis: 1. visai nežiūri 2. apie 0,5 val. 3. apie 1 val. 4. apie 2 val. 5. 3 val. ir daugiau Poilsio dienomis: 1. visai nežiūri 2. apie 0,5 val. 3. apie 1 val. 4. apie 2 val. 5. 3 val. ir daugiau 26. Koks Jūsų vaiko apetitas? 1. prastas 2. vidutiniškas 3. geras

4. labai geras (valgo viską, nori net daugiau, prašo pakartoti) 27. Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas valgo? (įrašykite)...kartų

28. Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo pusryčius? : 1. kasdien 2. 4-6 dienas/sav. 3. 1-3 dienas/sav. 4. visai nevalgo

29. Kaip dažnai per įprastinę savaitę Jūsų vaikas geria pieną? 1. kasdien 2. 4-6 dienas/sav. 3. 1-3 dienas/sav. 4. Negeria 30. Kaip dažnai per įprastinę savaitę Jūsų vaikas valgo ir geria šių maisto produktų?

(tinkamą atsakymą pažymėkite X)

Maisto produktai Kasdien 4-6 dienas 1-3 dienas Kartą ar kelis kartus per mėnesį Niekada Šviežių vaisių _{□ □ □ □ □}

Šviežių (nevirtų) daržovių □ □ □ □ □

Virtų daržovių (pvz., sriubų, troškinių, garnyro)

(išskyrus bulvių) □ □ □ □ □

Košių arba nesaldžių dribsnių □ □ □ □ □

Saldžių dribsnių □ □ □ □ □

100 proc. vaisių sulčių □ □ □ □ □

Gaiviųjų saldintų gėrimų, limonadų □ □ □ □ □

Saldintų pieno ar jogurto gėrimų □ □ □ □ □

Fermentinio sūrio („geltono“) □ □ □ □ □

Jogurto, varškės, balto sūrio, kt. pieno produktų □ □ □ □ □

Varškės sūrelių □ □ □ □ □

Paukštienos □ □ □ □ □

Raudonos mėsos (kiaulienos, jautienos, žvėrienos) □ □ □ □ □ Mėsos gaminių (dešros, dešrelių, rūkytų mėsos

gaminių) □ □ □ □ □

Žuvies, silkės □ □ □ □ □

Bulvių traškučių, kukurūzų lazdelių/ traškučių, sūrių

žemės riešutų, kukuruzų spragėsių (popkorno) □ □ □ □ □

25

Sausainių, riestainių, vaflių □ □ □ □ □

Tortų, pyragų, spurgų, ledų □ □ □ □ □

Picos, bulvyčių „fri“, keptų bulvių, mėsainių,

čeburėkų, kibinų, dešrainių □ □ □ □ □

31. Kiek šaukštelių cukraus Jūs dedate į vaiko gėrimą (arbatą, vandenį)? (įrašykite)...šaukštelių

32. Kaip manote, ar Jūsų vaikas yra fiziškai aktyvus?

1. Labai aktyvus (daug juda, nenusėdi vietoje, nenuorama) 3. Nelabai aktyvus (labiau sėdi nei juda)

2. Pakankamai aktyvus (labiau juda, nei sėdi) 4. Visai neaktyvus (juda mažai, daugiausia sėdi)

33. Kaip manote, ar Jūsų šeima yra fiziškai aktyvi?

1. Nelabai (praktiškai nesportuojame, kartais einame pasivaikščioti);

2. Vidutiniškai (kartais einame pasportuoti, stengiamės daugiau vaikščioti, kartais leidžiam atostogas aktyviai);

3. Taip, aktyvi (dažnai sportuojame, daug keliaujame pėsčiomis ar dviračiu, pasirenkam aktyvų poilsį, laisvalaikiu dirbam fizinį darbą);

34. Kaip vertinate dabartinę savo vaiko sveikatą? 1. puikiai 2. gerai 3. vidutiniškai 4. blogai 35. Jūsų išsilavinimas :

Mama: Tėtis :

1. Nebaigtas vidurinis

2. Vidurinis (vidurinė ar profesinė mok-la) 3. Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji

mokykla, aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas )

4. Aukštasis (Bakalauro laipsnis)

5. Aukštasis (Magistro laipsnis ar aukštesnis)

1. Nebaigtas vidurinis

2. Vidurinis (vidurinė ar profesinė mok-la) 3. Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji

mokykla, aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas )

4. Aukštasis (Bakalauro laipsnis)

5. Aukštasis (Magistro laipsnis ar aukštesnis)

36. Jūsų darbinė veikla per pastaruosius 12 mėn. (pažymėkite vieną tinkamiausią atsakymą):

Mama: Tėtis :

1. Dirbate valstybinėje įstaigoje; 2. Dirbate privačioje įstaigoje 3. Turite savo verslą

4. Mokotės

5. Esate namų šeimininkė

6. Esate bedarbė, bet galinti dirbti

7. Nedirbate dėl sveikatos problemų (turite negalią)

1. Dirbate valstybinėje įstaigoje; 2. Dirbate privačioje įstaigoje 3. Turite savo verslą

4. Mokotės

5. Esate namų šeimininkas

6. Esate bedarbis, bet galintis dirbti 7. Nedirbate dėl sveikatos problemų (turite

negalią)

37. Iš kiek asmenų susideda Jūsų šeima (įrašyti skaičių)? 1. Vaikai (0-18 m.):... 2. Suaugę (>18 m.):... 38. Ar vaikas gyvena su abiem tėvais? 1. Taip, su abiem 2. Su vienu iš tėvų

3. Su artimaisiais/globėjais

26 40. Ar giminėje yra sergančių lėtinėmis ligomis?

Mamos giminėje: Tėčio giminėje:

1. Cukrinis diabetas; 1. Cukrinis diabetas;

2. Stuburo bei sąnarių ligos; 2. Stuburo bei sąnarių ligos;

3. Bronchų astma; 3. Bronchų astma

4. Širdies ligos; 4. Širdies ligos;

5. Skydliaukės funkcijos sutrikimas; 5. Skydliaukės funkcijos sutrikimas;

6. Padidėjęs kraujospūdis; 6. Padidėjęs kraujospūdis;

7. Vėžys (įrašykite, kurio organo) ... 7. Vėžys (įrašykite, kurio organo) ...

8. Kita liga (įrašykite) ... 8. Kita liga (įrašykite) ...

PILDO TYRĖJAS:

...mėn. ...d.

1-as matavimas 2-as matavimas Vaiko ūgis (cm)

Vaiko svoris (kg) AKS (mm Hg) Pulsas (k./min.)

Apimtys: _{1-as matavimas 2-as matavimas} Odos raukšlių storis: 1-as

matavimas

2-as matavimas

Liemens (cm) K. klubak. viršuje (mm)

Klubų (cm) Dvigalvio r.(mm)

Žasto vidurys (cm) Trigalvio r. (mm)

K. šlaunies vidurys (cm) Pomentinė apač. (mm) Tyrėjas...