FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
MILANA NESTER
KAPSULIŲ SU DAŽINIŲ CIBERŽOLIŲ (CURCUMA LONGA L.)
ŠAKNŲ EKTRAKTU GAMYBOS SĄLYGŲ PARINKIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. habil. dr. Arūnas Savickas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė: Prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data:
KAPSULIŲ SU DAŽINIŲ CIBERŽOLIŲ (CURCUMA LONGA L.)
ŠAKNŲ EKTRAKTU GAMYBOS SĄLYGŲ PARINKIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Arūnas Savickas Data:
Recenzentas: Data:
Darbą atliko: Magistrantė Milana Nester Data:
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
PADĖKA ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) ... 10
1.1.1. Dažinės ciberžolės morfologiniai požymiai ir paplitimas gamtoje ... 10
1.1.2. Dažinės ciberžolės vaistinės žaliavos fitocheminė sudėtis ... 11
1.1.3. Dažinės ciberžolės farmakologinės savybės ... 12
1.2. Augaliniai milteliai ir jų kokybės vertinimas ... 13
1.3. Granuliavimas ir granuliatų kokybės vertinimas ... 14
1.4. Kietosios kapsulės ir joms keliami reikalavimai ... 15
2. TYRIMO METODIKA ... 18
2.1. Tyrimo metu naudotos medžiagos ir aparatūra ... 18
2.2. Tyrimo metodai ... 19
2.2. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių granulometrinės sudėties nustatymas ... 19
2.3. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių technologinių savybių vertinimas ... 20
2.4. Pagalbinių medžiagų parinkimas ir receptūrų sudarymas ... 23
2.5. Drėgnasis dažinės ciberžolės šaknų miltelių granuliavimas ... 25
2.6. Kietųjų kapsulių užpildymas ir pagamintų kietųjų kapsulių kokybės vertinimas ... 26
2.7. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu dažinės ciberžolės ekstraktuose ... 28
2.8. Kapsulių su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktu stabilumo tyrimas ... 28
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių granuliometrinė sudėtis ... 30
3.2. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių technologinių savybių vertinimas ... 30
3.3. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių mišinių su pagalbinėmis medžiagomis technologinių savybių vertinimas ... 31
3.4. Pagamintų granuliatų savybių vertinimas ... 32
3.5. Kapsulių kokybės vertinimas ... 37
3.6. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu dažinės ciberžolės šaknų ekstraktuose ... 39
3.7. Kapsulių stabilumo tyrimo vertinimas ... 39
IŠVADOS ... 42
SANTRAUKA
M. Nester magistro baigiamasis darbas „Kapsulių su dažinių ciberžolių (Curcuma
longa L.) šaknų ekstraktu gamybos sąlygų parinkimas“. Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Arūnas
Savickas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.
Tyrimo tikslas: Parinkti tinkamą gamybos technologiją, pagalbines medžiagas ir pagaminti kapsules su dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktu bei naudojantis analizės metodais ištirti pagamintas kapsules.
Darbo uždaviniai: Pagaminti kapsules su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktu, parenkant optimalią kapsulių sudėtį ir technologiją, nustatyti bendrą polifenolinių junginių kiekį dažinės ciberžolės šaknų ekstrakto tiriamuosiuose mėginiuose. Naudojant analizės metodus, atlikti pagamintų kapsulių kokybės ir stabilumo vertinimą, parinkti pagamintų kapsulių laikymo būdą ir nustatyti tinkamumo laiką.
Tyrimo objektas: Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktai, pagamintos kapsulės su dažinės ciberžolės šaknų ekstraktais.
Metodai: Miltelių ir granuliatų technologinis vertinimas nustatant birumą, išbyrėjusių miltelių ir granuliatų kūgio kampą bei suberiamąjį tankį. Pagaminus kapsules įvertinta vidutinė kapsulių masė, nustatytas suirimo laikas. Stabilumui įvertinti, kapsulės laikytos 3 mėnesius skirtingomis laikymo sąlygomis - kambario temperatūroje, klimatinėje kameroje ir šaldytuve. Išanalizavus tyrimų rezultatus, nustatytas laikymo būdas ir tinkamumo laikas. Naudojant spektrofotometrijos metodą nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis dažinės ciberžolės šaknų ekstraktuose.
Rezultatai: Dėl prastų ekstrakto technologinių savybių paruoštas miltelių mišinys ir atliktas jo drėgnasis granuliavimas, kaip granuliuojantis skystis panaudotas išgrynintas vanduo. Atlikti kapsulių kokybės tyrimai parodė, kad kapsulės tenkina joms keliamus reikalavimus. Nustatytas tinkamiausias pagamintų kapsulių laikymo terminas yra 3 mėnesiai, o laikymo sąlygos kambario temperatūra. Bendro fenolinių junginių kiekis dažinės ciberžolės sausajame ekstrakte „Naturalin Bio - Resources“ nustatyta 17,48 GRE mg/g, o „TASTY HOME“ – 17,09 GRE mg/g.
Išvados: Atlikus abiejų granuliatų su dažinės ciberžolės sausaisiais ekstraktais ir jais užpildytų kapsulių kokybės tyrimus nustatyta, kad pagamintos kapsulės atitinka Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus kietoms vaistų formoms ir yra tinkamos tolimesniems tyrimams.
SUMMARY
M. Nester Master‘s degree final project „Selection of the condition for the production
of capsules with Curcuma longa extract“. Scientific supervisor prof. Arūnas Savickas; Lithuanian
Health Science Univesity, Medical Academy, Faculty of Pharmacy; Department of Drug Technology and Social Pharamacy. Kaunas, 2019.
Project aim: Choose the right manufacturing technology, auxiliary materials and produce capsules with Curcuma longa extract which will be tested using analytical methods.
Project tasks: Choose optimal composition and technology for capsules with Turmeric extract. Determine the total amount of polyphenolic compounds in test specimens of turmeric root extract. Using analytical methods evaluate the quality and stability of the manufactured capsules. Select the appropriate storage and determine the shelf life of the manufactured capsules.
Research object: Dry turmeric extract and capsules with turmeric extract.
Methods: Estimate technological properties of turmeric powder, such as powder flow, angle of repose and tap density. Assess technological properties of granules applying wet granulation method. The quality of produced capsules was evaluated by performing weight variation and disintegration tests. Physical stability tests of capsules with turmeric granules were accomplished using various storage temperature and humidity conditions - storing the capsules at room temperature, climate chamber and refrigerator. The tests were performed over 3 months period of time. Using spectrophotometric method, the total amount of phenolic compounds in turmeric root powder was determined.
Results: Due to the poor technological properties of the extract, a powder mixture was prepared and wet granulation was performed. Purified water was used as a wet binder. Tests of capsule quality showed that the capsules satisfy their requirements. The results of the stability study indicated that the most suitable storage conditions for capsules with granules of turmeric root powder are room temperature at 25±2 °C and 60±5%. relative humidity.The determination of the total amount of phenolic compounds showed that turmeric powder „Naturalin Bio - Resources“ has 17,48 GRE mg/g and „TASTY HOME“ – 17,09 GRE mg/g.
Conclusion: The quality of the produced turmeric capsules was consistent with the requirements of the European Pharmacopoeia for solid dosage forms and they are suitable for further study and research.
PADĖKA
Dėkoju magistro darbo vadovui prof. habil. dr. Arūnui Savickui už konsultacijas ir nuoširdžią pagalbą. Taip pat dėkoju visiems vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros darbuotojams, kurie maloniai konsultavo ir prisidėjo prie mano atliekamo darbo.
ĮVADAS
Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) jau tūkstančius metų naudojama Azijoje kaip prieskonis, dažiklis bei augalinė žaliava, pasižyminti gydomosiomis savybėmis. Vakarų medicina dažinę ciberžolę pradėjo tyrinėti visai neseniai, nors Indijos Ajurveda ir tradicinė kinų medicina šį augalą naudoja jau labai seniai. Ajurvedos medicinoje dažinė ciberžolė buvo vartojama kaip visą organizmą valanti priemonė. Dažniausiai ciberžolė naudojama miltelių pavidalu, kurie išgaunami išvirus, išdžiovinus ir sumalus dažinės ciberžolės augalinę žaliavą – šakniastiebį. Dažinė ciberžolė priklauso imbierinių šeimai (Zingiberaceae). Šakniastiebių vidinė dalis yra ryškiai geltonos spalvos, kurią suteikia esantys riebaluose tirpūs polifenoliniai junginiai, žinomi kaip kurkuminoidai. Kurkuminoidai susideda iš šių biologiškai aktyvių junginių: kurkumino, demetoksikurkumino ir bisdemetoksikurkumino. Kurkuminas, pagrindinis kurkuminoidas, lemia augalinės žaliavos biologinį aktyvumą. Dažinės ciberžolės šakniastiebiuose iš visų esamų kurkuminoidų kurkuminas sudaro didžiausią procentinį kiekį.
XXI amžiuje vis didesnis dėmesys skiriamas augalinės kilmės preparatams. Kadangi gyvename tokiame amžiuje, kai visur naudojama daug cheminių medžiagų, žmonės siekia sveikesnio gyvenimo būdo, naudojant kuo daugiau natūralesnių medžiagų. Sparčiai besivystančiose šalyse didžioji dalis žmonių pirmenybę teikia tradicinei medicinai, kuri paremta augalinių vaistinių preparatų vartojimu. Todėl nenuostabu, jog iš augalinės kilmės produktų didėjantį populiarumą įgyja dažinė ciberžolė. Daugybės atliktų tyrimų duomenimis įrodytas dažinės ciberžolės (Curcuma
longa L.) priešuždegiminis, antioksidacinis, priešgrybelinis, analgetinis ir priešvėžinis poveikis.
Augalinės žaliavos ekstraktas slopina uždegiminius procesus stabdydamas leukotrienų sintezę ir mažindamas prostaglandinų susidarymą. Gerina kepenų ir sutrikusio virškinamojo trakto veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Išsiskiria švelniu antibiotiko veikimu, kuris nenaikina mikrofloros. Pasižymi antioksidaciniu poveikiu – padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesuose susidariusius laisvuosius radikalus, kurie neigiamai veikia žmogaus organizmą.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Parinkti tinkamą gamybos technologiją, pagalbines medžiagas ir pagaminti kapsules su dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktu bei naudojantis analizės metodais ištirti pagamintas kapsules.
Darbo uždaviniai:
1. Pagaminti kapsules su dažinės ciberžolės šaknų ekstraktu, parenkant optimalią kapsulių sudėtį ir technologiją.
2. Nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį dažinės ciberžolės šaknų ekstrakto tyriamuosiuose mėginiuose.
3. Naudojant analizės metodus, atlikti kapsulių su Curcuma longa šaknų ekstraktu kokybės ir stabilumo vertinimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.)
1.1.1. Dažinės ciberžolės morfologiniai požymiai ir paplitimas gamtoje
Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) – tai daugiametis žolinis augalas, priklausantis imbierinių šeimai (Zingiberaceae), ciberžolių (Curcuma) genčiai. Natūraliai auga pietų ir pietryčių Azijos šalyse, kuriose vyrauja tropinis klimatas. Indija yra didžiausia pasaulyje dažinės ciberžolės gamintoja, kuri kasmet tiekia 94% pasaulio paklausos.
Daugiametis žolinis augalas užauga iki 60 – 100 cm aukščio. Dažinė ciberžolė turi didelius, lacentiškos formos, ties galu siaurėjančius lapus, kurie išsidėstę dviem eilėmis ir siekia iki 100 cm aukščio bei 30 – 45 cm pločio. Dažniausiai augalą sudaro nuo 6 iki 10 lapų. Lapų struktūra suskirstyta į lapotį, lapo dangalą ir lapo kraštus, iš lapo dangalų formuojasi netikri stiebai. Žiedai geltonai baltos spalvos, 10 – 15 cm ilgio ir 5 – 7 cm pločio, su smaigo formos žiedkočiu. Augalo žydėjimo metu pažiedis yra violetinės spalvos. Kaip augalinė vaistinė žaliava naudojami dažinės ciberžolės šakniastiebiai. Jie pasižymi aromatingu kvapu, yra mėsingi ir gumbuoti, cilindrinės formos 2,5 – 7,0 cm ilgio ir 2,5 cm skersmens. Šakniastiebių išorinė dalis yra geltonai rudos spalvos, o vidinė – orandžinės. Nuo šakniastiebių užauga plonos šaknys, o keli gumbo šoniniai pumpurai išsivysto į požeminius cilindrinius ūglius, iš kurių išauga nauji šakniastiebiai [11,16,17,18,36,37,39].
1.1.2. Dažinės ciberžolės vaistinės žaliavos fitocheminė sudėtis
Mokslinių tyrimų duomenimis, dažinės ciberžolės vaistinė žaliava savo sudėtyje turi 69,4 proc. angliavandenių, 6,3 proc. baltymų, 5,1 proc. riebalų, 3,5 proc. mineralinių medžiagų, 5,1 proc. eterinių aliejų ir 13,1 proc. drėgmės. Taip pat augalinėje vaistinėje žaliavoje aptikti 235 junginiai, iš kurių didžiąją dalį sudaro fenoliniai junginiai ir terpenoidai: diarilheptanoidai, kitaip vadinami kurkuminoidai, diarilpentanoidai, fenilpropenai, monoterpenai, seksviterpenai, triterpenoidai, diterpenai, steroidai, riebalų rūgštys ir kiti junginiai. Pagrindiniai dažinės ciberžolės bioaktyvūs junginiai yra kurkuminoidai ir eteriniai aliejai. Iš jų labiausiai veikiantys yra kurkuminoidai, jų cheminė struktūra pavaizduota 2 paveiksle.
2 pav. Struktūrinė kurkuminoidų formulė [37]
Kurkuminoidai susideda iš trijų komponentų – 76,9 proc. kurkumino, 17,6 proc. demetoksikurkumino ir 5,5 proc. bisdemetoksikurkumino. Šie junginiai yra geltonos spalvos pigmentai, kurie suteikia ciberžolei išskirtinę spalvą, kvapą bei skonį. Daugiausiai dėmesio skiriama kurkuminui dėl jo biologinio aktyvumo ir didžiausio kiekio kurkuminoiduose, tačiau ir kiti kurkuminodų komponentai pasižymi biologiniu aktyvumu. Dažinės ciberžolės milteliuose aptinkama 2 – 5 proc. kurkumino. Cheminis kurkumino pavadinimas yra diferuloilmetanas arba pagal IUPAC nomenklatūrą 1,7–bis–(4–hidroksi–3–metoksifenil)–hepta–1,6–dien–3,5–dionas, o cheminė formulė yra C21H20O6 ir molekulinė masė – 368,38 [30,37]. Kurkuminas netirpus vandenyje, nes yra lipofilinis polifenolis, tačiau jis laisvai tirpsta dimetilsulfokside, acetone,
metanolyje ir etanolyje ir aliejuose. Maksimali kurkumino absorbcija vyksta prie 420 nm bangos ilgio, naudojant organinį tirpiklį [1,6,9,17,28,35,36,37,39].
1.1.3. Dažinės ciberžolės farmakologinės savybės
Dažinės ciberžolės nauda buvo žinoma jau prieš tūkstančius metų, tai vienas iš pagrindinių Ajurvedoje ir tradicinėje kinų medicinoje naudojamų produktų įvairioms ligoms gydyti. Todėl per pastarąjį dešimtmetį dažinė ciberžolė yra plačiai nagrinėjama mokslininkų ir biologiniu, chemini aspektu. Atlikti tyrimai su sausu dažinės ciberžolės šaknų ekstraktu parodė, kad sudėtyje esantis kurkuminas turi platų biologinį veikimo spektrą, yra nekenksmingas ir veiksmingas, naudojamas daugelio ligų gydymui ir profilaktikai [6,9,32,36,39,]. Kurkuminas pasižymi priešuždegiminiu [5,20], antioksidaciniu [7,26,32], analgetiniu [20], antibakteriniu [12,27] ir priešvėžiniu [4,42] poveikiu.
Dažinės ciberžolės priešuždegiminis veikimas
Daugybės atliktų tyrimų duomenimis įrodyta, kad kurkuminoidai turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Jų priešuždegiminis poveikis yra susijęs su gebėjimu slopinti įvairių molekulių biosintezę ir mechanizmus, kurie sukelia uždegiminį procesą. Kurkuminas reguliuoja indukuojamo azoto oksido sintezę, ciklooksigenazės – 2 (COX–2), lipoksigenazės ir ksantino oksidazės aktyvumą. Taip pat jis slopina fosfolipazę, hialuronidazę, kolagenazę, leukotrienus, tromboksaną, prostaglandinus, azoto oksido elastazę, naviko nekrozės faktorių ir interleukinus. Manoma, kad priešuždegiminės savybės dažinėje ciberžolėje yra dėl esamų hidroksilo ir metoksi grupių [6,9].
Nustatyta, kad dažinės ciberžolės biologiškai aktyvių junginių priešuždegiminis veikimas yra gana stiprus gydant ir malšinant osteoartrito sukeltus skausmus. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad, vartojant dažinę ciberžolę keturias savaites, osteoartrito sukelti skausmai sumažėja ir jos poveikis yra panašus į vartojamų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) arba gliukozamino poveikį [20].
Taip pat nustatytas dažinės ciberžolės priešuždegiminių procesų malšinimas ir terapinis poveikis esant virškinimo trakto sutrikimams. Atlikto klinikinio tyrimo rezultatai po pirmo mėnesio parodė dispepsijos sukeltų simptomų sumažėjimą pacientams, sergantiems skrandžio opa,
vartojant kurkuminą 500 mg per dieną papildomam gydymui kartu su klaritromicinu, amoksicilinu ir pantoprazoliu [19].
Dažinės ciberžolės antioksidacinis veikimas
Laisvieji radikalai yra daugelio ligų kaltininkai, jie silpnina organizmo imunitetą, spartina organizmo senėjimo procesus ir skatiną raumenų, jungiamojo audinio ar kitų audinių uždegimą bei ankstyvą senatvynių ligų atsiradimą. Kurkuminas pasižymi stipriu antioksidaciniu veikimu, jis geba neutralizuoti laisvuosius superoksido, vandenilio peroksido ir azoto monoksido radikalus iš aktyvuotų makrofagų. Kurkumino gebėjimą neutralizuoti laisvuosius radikalus lemia fenolinių grupių buvimas struktūroje. Organizmas pats pasigamina antioksidantų, tačiau kartais jų nepakanka, kad neutralizuotų laisvuosius radikalus ir apsaugotų nuo jų sukeliamos žalos. Todėl dažinės ciberžolės šaknų ekstraktas, kurio sudėtyje yra aktyvaus antioksidanto kurkumino, gali būti vartojamas siekiant papildyti organizmo antioksidantų atsargas bei norint sustiprinti imunitetą [11,16,23,32].
1.2. Augaliniai milteliai ir jų kokybės vertinimas
Milteliai – tai kieta, biri, dozuota arba nedozuota vaistų forma, skirta vartoti per os arba išoriškai. Milteliai pagal sudėtį būna paprastieji arba sudėtiniai. Paprastieji yra tokie milteliai, kurie esti pagaminti iš vienos medžiagos, o sudėtiniuose yra dvi ar daugiau medžiagų.
Pagrindiniai miltelių privalumai yra tokie: paprasta gamyba, patogus dozavimas bei didesnis tirpumas, dėl kurio milteliams būdingas greitesnis terapinis poveikis. Be to, ši vaistų forma patogi vartoti pacientams, kurie turi rijimo sutrikimų ir negali vartoti kitų kietų vaistų formų, tokių kaip tabletės ar kapsulės. Pagrindiniai miltelių trūkumai: atidrėkimas, jei milteliai yra higroskopiški (pvz.: sausieji augaliniai ekstraktai), pasižymi nemaloniomis organoleptinėmis savybės bei gali dirginti gleivinę. Tačiau daugelį miltelių trūkumų galima užmaskuoti naudojant kitas vaistų formas, pavyzdžiui, kapsuliuojant miltelius [3,15,38].
Miltelių kokybės tyrimai atliekami remiantis Europos farmakopėja (Europos farmakopėjos straipsnių rinkinys, 2004). Tyrimo metu milteliams atliekami šie testai: birumo, išbyrėjusių miltelių kūgio kampo ir suberiamojo tankio nustatymas. Pagal šių tyrimų gautus
rezultatus galima vertinti, ar milteliai atitinka jiems keliamus reikalavimus (reikalavimai pateikiami metodikoje 2.3.).
1.3. Granuliavimas ir granuliatų kokybės vertinimas
Dauguma miltelių dėl savo dalelių formos, dydžio ar paviršiaus charakteristikų pasižymi prastomis birumo savybėmis. Prastos miltelių technologinės savybės gali turėti įtakos netolygiai užpildant kapsulių ar formuojant parinktą tablečių formą. Todėl farmacijos pramonėje plačiai taikomas granuliacijos metodas, kurio metu smulkios ir dulkančios miltelių dalelės paverčiamos didesnėmis ir tvirtesnėmis dalelėmis – granulėmis. Miltelių granuliavimas pagerina miltelių technologines savybes, tokias kaip miltelių birumas, suberiamasis tankis bei turinio vienodumas [14,22,24,25,31,40].
Granuliavimo metodai skirstomi į du tipus – sausąjį ir drėgnąjį. Sausos granuliacijos metodo metu granulės formuojamos be granuliuojančio skysčio, miltelių sausas daleles mechaniškai suspaudžiant arba presuojant. Šis metodas taikomas milteliams, kurie gali reaguoti su pagalbinėmis medžiagomis ir yra jautrūs karščiui. Drėgnas granuliavimas atliekamas naudojant granuliuojantį skystį, šis metodas taikomas norint pagerinti miltelių technologines savybes, kai milteliai yra purūs ir dulkantys. Drėgna granuliacija yra dažniausiai naudojamas metodas farmacijos pramonėje [14,22,24,25,31,40].
Kaip granuliuojantys skysčiai gali būti naudojami įvairūs vandeniai tirpalai: krakmolo, cukraus sirupo, želatinos, distiliuoto vandnens, mikroceliuliozės, polivinilpirolidono tirpalai [8,24]. Drėgnos granuliacijos privalumai:
Sumažina miltelių dulkėjimą;
Pagerina granulių birumą bei padidina suberiamąjį tankį; Neleidžia milteliams sluoksniuotis;
Padidina granulių tirpumą. Drėgnos granuliacijos trūkumai:
Tai brangus, reikalaujantis didelės darbo erdvės ir specialios įrangos procesas; Netinka drėgmei ir šilumai jautrių medžiagų apdorojimui;
Granuliuojančio skysčio ir žaliavos nesuderinamumas.
Atliekant drėgną granuliavimą milteliai yra sumaišomi su pagalbinėmis medžiagomis, grūstuvėje su piestele arba maišytuve su pritvirtintomis mentelėmis. Gautas miltelių mišinys sudrėkinamas granuliuojančiu skysčiu ir gerai išmaišomas, kad granuliuojantis skystis tolygiai pasiskirstytų. Savrbu neperdrėkinti granuliuojamos masės, nes ją bus sunku išmaišyti, pailgės masės džiovinimo laikas, tuomet gausis nekokybiškos granulės [22]. Suformuota drėgna masė pertrinama per sietą ir gautos granulės džiovinamos specialiose džiovyklose, esant 40 – 60 °C temperatūrai iki optimalios drėgmės. Išdžiūvusios granulės dar kartą pertrinamos per sietą.
Vadovaujantis Europos farmakopėja (Europos farmakopėjos straipsnių rinkiniu, 2004), pagamintiems granuliatams atliekami tokie patys kokybės testai kaip ir milteliams: birumo, išbyrėjusių granulių kūgio kampo ir suberiamojo tankio nustatymas.
1.4. Kietosios kapsulės ir joms keliami reikalavimai
Kapsulės – tai kieti vienadoziai preparatai, turintys kietą ar minkštą įvairios formos ir dydžio apvalkalą. Jos skirtos vartoti per os arba kitais būdais – vaginaliai arba rektaliai. Kapsulių apvalkalai gaminami iš želatinos, metilceliuliozės, etilceliuliozė ar kitų medžiagų, kartais, kai norima sudaryti tam tikrą konsistenciją, dedama gicerolio, sorbitolio arba kitų medžiagų. Kapsulių apvalkalai gali būti spalvoti arba permatomi, taip pat ant paviršiaus gali turėti ženklinimą. Į kapsulių apvalkalą gali būti dedama kitų priedų, pvz., konservantų, paviršinio aktyvumo medžiagų, aromatizatorių ir skonį gerinančių medžiagų. Dažniausiai kapsulių apvalkalo gamyboje yra naudojama želatina dėl to, kad ji lengvai ir greitai suyra, yra netoksiška ir nesukelia šalutinių poveikių. Dabartiniu metu vis dažniau yra gaminami kapsulių apvalkalai naudojant augalinės kilmės medžiagas, taip daroma dėl žmonių mitybos ar religijos įsitikinimų. Kapsulės turinys gali būti pripildytas kietos, skystos ar pastos konsistencijos medžiagų. Svarbu paisyti reikalavimo, kad kapsulių turinys neturi reaguoti su kapsulės apvalkalu ir keisti jo savybių [2,13,29,33,41].
Kapsulės klasifikuojamos į keletą kategorijų: Kietosios kapsulės;
Minkštosios kapsulės;
Modifikuoto atpalaidavimo kapsulės; Krakmolo kapsulės (oblatės).
Kietųjų kapsulių apvalkalas sudarytas iš dviejų viena į kitą įlendančių cilindrinių dalių, kurių vienas galas yra siauresnis ir suapvalintas, ši dalis vadinama korpusu, o kitas galas platesnis ir atviras, todėl vadinamas kepurėle. Kapsulių pildymo metu vaistinė medžiaga su arba be pagalbinių medžiagų yra beriama į kapsulės korpusą, o kepurėle kapsulė yra uždaroma. Kietosios kapsulės yra užpildomos naudojant rankines kapsulių pildymo mašinėles arba automatines kapsulių pildymo mašinas [2,13,29,33,41].
Kietosios kapsulės yra gaminamos 8 dydžių, jų dydis išreiškiamas numeriu. Penkto numerio kapsulės yra mažiausio dydžio, o numerio 000 kapsulės yra didžiausio [2,13,29,33,41]. Kietųjų kapsulių dydžiai pavaizduoti 3 paveiksle.
3 pav. Kietųjų kapsulių dydžiai
Pačios didžiausios kapsulės Nr. 000 dažniausiai vartojamos veterinarijoje, į šio dydžio kapsulę telpa beveik 1 g miltelių, o mažiausios, 5 numerio kapsulės, naudojamos retai, nes į ją telpa tik 0,100 g. Vaistinėje dažniausiai naudojamos 1, 2 ir 0 numerio kapsulės [2,13,29,33,41]. Kietųjų kapsulių dydžiai ir jų vidutinė talpa pavaizduota 1 lentelėje.
1 lentelė. Kietųjų kapsulių dydžiai ir jų vidutinė talpa [3]
Kapsulės numeris
000 00 0 1 2 3 4 5
Talpa (ml) 1,31 0,95 0,67 0,48 0,37 0,27 0,2 0,13 Talpa (mg) 950 650 450 300 250 200 150 100
Europos farmakopėjos 01/2008:0016 straipsnyje yra aprašyti reikalavimai kietosioms kapsulėms, skirtoms vartoti per os. Turinio vienodumo nustatymas (Ph. Eur. 01/2002:2.9.6) atliekamas kapsulėms, kuriose vaistinės medžiagos masė yra mažesnė nei 2 mg arba mažesnė nei 2 proc. nuo bendros mišinio masės. Masės vienodumo testas (Ph. Eur. 01/2002:2.9.5) atliekamas visoms kapsulėms, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta atlikti turinio vienodumo testą, tuomet šio tyrimo atlikti nereikalauja.
Kapsulės turi tenkinti kapsulių suirimo testą (Ph. Eur. 01/2002, 2.9.1). Atliekant šį tyrimą, kaip skysta terpė naudojamas vanduo arba specialiais atvejais, kaip skysta terpė gali būti naudojama 0,1 M vandenilio chlorido rūgštis, dirbtinės skrandžio sultys. Jei tyrimo metu kapsulė plūduriuoja terpės paviršiuje, galima panaudoti diską. Vadovaujantis nurodyto straipsnio rekomendacijomis reglamentuojama, kad kapsulės turi suirti per 30 min.
Veikliųjų medžiagų išsiskyrimo greičiui nustatyti atliekamas „Kietų vaisto formų tirpimo testas“ vadovaujantis Ph. Eur. 01/2008:20903 straipsniu. Atliekant šį tyrimą, naudojamas mentelinis arba krepšelinis prietaisas, ypatingu atveju naudojamas pratakios kameros prietaisas. Kaip tirpimo terpė naudojamas vanduo, jeigu nurodyta, naudojami buferiai, HCl, NaOH. Viso tyrimo metu tirpimo terpės temperatūra turi būti palaikoma 37±0,5 °C. Bandiniai imami po 30, 45 ir 60 minučių. Reiklaujama, kad per 45 minutes ištirptų ne mažiau kaip 75 proc. tiriamosios medžiagos.
Vadovaujantis Ph. Eur. 01/2008 5.1.4 straipsniu, kapsulėms yra numatyti kapsulių mikrobiologinės kokybės užtikrinimo reikalavimai jų gamybos, pakavimo, platinimo bei laikymo metu.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metu naudotos medžiagos ir aparatūra
Tyrimo metu naudotos medžiagos:
1. Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“ Ltd, Kinija; 2. Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“, Indija;
3. Sorbitolis „Sigma Aldrich Gmbh“, Vokietija; 4. Fruktozė;
5. Magnio stearatas „AppliChem“, Vokietija;
6. Polivinilpirolidonas „Sigma Aldrich Gmbh“, Vokietija; 7. Bulvių krakmolas;
8. Išgrynintas vanduo, LSMU laboratorija, Lietuva; 9. Etanolis 96 proc. „Vilniaus degtinė“, Lietuva;
10. Folin – Ciocalteau reagentas „Sigma Aldrich Gmbh“, Vokietija; 11. Natrio karbonatas „Sigma Aldrich Gmbh“, Vokietija;
12. Kietos skaidrios želatininės kapsulės 00 dydis „Capsugel International“, Belgija. Tyrimo metu naudota aparatūra:
1. Laboratorinės analitinės svarstyklės (0,001 tikslumu) „A&D Company“, JAV; 2. Elektroninės svarstyklės „AND“, Japonija;
3. Sietų rinkinys apvaliomis angelėmis;
4. Aparatas birumui nustatyti „ERWEKA AG“, Vokietija; 5. Tankinimo prietaisas „SOTAX TD1“, Šveicarija;
6. Kapsulių užpildymo mašinėlė „Capsuline – 15 Nr.0“, JAV; 7. Automatinės pipetės;
2.2. Tyrimo metodai
2.2. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių granulometrinės sudėties nustatymas
Tyrimui buvo naudojami dažinės ciberžolės sausieji ekstraktai, „Naturalin Bio – Resources“ ir „TASTY HOME“. Naudojant šiuos du dažinės ciberžolės sausuosius ekstraktus, atliktas sietų testas remiantis Ph. Eur. 01/2005, 2.9.12. straipsniu. Milteliai buvo sijojami per 5 sietus, sietų angelių dydis nuo 3 mm iki 0,25 mm (sietų angelės apvalios). Atsverta 30 g žaliavos miltelių, suberta ant stambiausio sieto ir purtyta 5 min. sietų rinkiniu. Ant sieto likusi žaliava pasverta ir apskaičiuotas kiekvienos frakcijos procentinis kiekis, atsižvelgus į atsvertą sijoti miltelių kiekį. Vėliau atliktas tas pats tyrimas su kitu žaliavos mėginiu.
Vidutinis frakcijos dalelių dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
d1 ‒ sieto skylučių skersmuo, pro kurį praėjo matuojamoji frakcija;
d2 ‒ sieto skylučių skersmuo, ant kurio liko frakcija.
Nustačius miltelių frakcijų vidutinius skersmenis, apskaičiuotas visų miltelių gabalų vidutinis skersmuo:
dvid1, dvid2,..., dvidn ‒ kiekvienos frakcijos gabalų vidutinis skersmuo;
2.3. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių technologinių savybių vertinimas
2.3.1. Miltelių birumo ir kūgio kampo nustatymas
Birumo testas atliktas vadovaujantis Ph. Eur. 01/2008:20916 straipsniu. Tyrimas atliekamas naudojant vibracinį prietaisą „ERWEKA“. Pasveriama 30,0 g miltelių, 0,001 g tikslumu ir atsargiai, nepurtant suberiama į vibracinio prietaiso piltuvėlį. Laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai įjungiamas prietaisas. Praėjus 20 sekundžių nuo purtymo pradžios, atidaroma piltuvėlio užsklanda ir stebima, per kiek laiko milteliai išbyra į surinkimo indą. Birumas turi būti ne mažesnis nei 4 – 5 g/s. Testas atliekamas su abiems dažinės ciberžolės sausaisiais ekstraktais ir kartojamas 3 kartus (n=3).
Birumas apskaičiuojamas pagal formulę:
Bc – birumas (g/s);
m – pasvertų miltelių masė (g); t – bandymo laikas (sek.); 20 – purtymo laikas (sek);
Birumo testo bandymų duomenys apskaičiuojami pagal formulę:
Vc – birumo vidurkis;
n – 5 (bandymų skaičius); Bc – birumas (g/sek.);
Laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas matuojamas tuo pačiu vibraciniu prietaisu „ERWEKA“, iškart po miltelių išbyrėjimo. Miltelių kūgio kampas – tai kampas tarp išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus. Yra nustatyta, kad miltelių birumas priklauso nuo dalelių dydžio, formos, drėgmės kiekio ir ant dalelių paviršiaus esančių nelygumų.
Remiantis Ph. Eur. 01/2008:20916 straipsniu, jeigu išbyrėjusių miltelių kūgio kampas nustatomas 25 – 30°, tai reiškia, kad birumas yra geras, jeigu kampas iki 60° – milteliai prastai byra, o jeigu kampas yra 60 – 70° – tai miltelių birumas yra blogas. Taigi, birumas yra geresnis, kai kūgio kampas yra mažesnis.
2.3.2. Miltelių suberiamojo tankio nustatymas
Suberiamasis tankis – tai laisvai subertos miltelių masės ir tūrio santykis, kuris išreiškiamas g/ml. Miltelių suberiamasis tankis priklauso nuo miltelių dalelių dydžio, formos, dalelių tankio, paviršiaus charakteristikų ir laikymo sąlygų. Suberiamojo tankio tyrimas atliktas pagal Ph. Eur. 2.9.34 straipsnį, miltelių suberiamasis tankis išmatuotas tiksliai atsvertą miltelių kiekį beriant į matavimo cilindrą.
Apskaičiuojama pagal formulę:
Ts – suberiamasis tankis (g/ml);
M – medžiagos masė (g); V0 – medžiagos tūris (ml).
Didžiausias suberiamasis tankis – tai medžiagos masė ir medžiagos tūrio po sutankinimo santykis, išreišktas g/ml.
Apskaičiuojama pagal formulę:
Tmax – didžiausias medžiagos suberiamasis tankis (g/ml);
M – medžiagos masė (g);
Miltelių suberiamojo tankio nustatymas buvo atliktas naudojant ,,Sotax TD 1“ tankinimo aparatą. Tankinimo prietaisą sudaro 100 ml sugraduotas matavimo cilindras, kuris yra tvirtinamas ant platformos. Į cilindrą yra suberiamas tiksliai atsvertas tiriamųjų miltelių kiekis 10,0 g. Pritvirtinus cilindrą ant prietaiso platformos, parenkamas prietaiso veikimo režimas, parametrai, įrašomas miltelių tūris cilindre ir pradedamas tankinimas. Tankinimas vyksta judesiu aukštyn ir žemyn, cilindro pakilimu ant platformos apie 3 mm. Miltelių tūrio kitimas cilindre stebimas po 10, 490, 750 ir 1250 sutankinimų, kiekvieną kartą po atliktų sutankinimų ciklų įvedamas miltelių tūris esantis cilindre. Tyrimas tęsiamas tol, kol skirtumas tarp 450 ir 1250 sutankinimų bus mažesnis nei 2 ml. Užrašomas galutinis miltelių tūris cilindre. Atlikus tyrimą, ,,Sotax TD 1“ tankinimo aparatas pateikia tiriamųjų miltelių suberiamojo tankio (Init Density) ir didžiausio suberiamojo tankio (Tap Density) rezultatus.
2.3.3. Miltelių Carr indekso ir Hausner koeficiento nustatymas
Carr indeksas, dar vadinamas suspaudžiamumo indeksu, ir Hausner koeficientas – tai rodikliai, kurie naudojami įvertinti tiriamųjų miltelių birumą. Jeigu Carr indekso ir Hausner koeficiento rodmenys yra nustayti mažesni, tai parodo, kad milteliai pasižymi geresnėmis birumo savybėmis. Jeigu gauti rodikliai yra didesni, tai parodo miltelių prastesnes birumo savybes. Šie rodikliai taip pat turi įtakos kapsules užpildant milteliais ir lemia kapsulių masės vienodumą. Taigi, kapsulių masės vienodumas priklauso ne tik nuo miltelių birumo, bet ir nuo miltelių suspaudžiamumo.
Miltelių Carr indeksas ir Hausner koeficientas nustatytas naudojant tankinimo prietaisą ,,Sotax TD 1“. Atlikus miltelių suberiamojo tankio matavimus, po 1250 sutankinimų prietaisas apskaičiuoja ir pateikia tiriamųjų miltelių Carr indekso ir Hausner koeficiento rezultatus.
Ryšys tarp miltelių birumo, Carr indekso ir Hausner koeficiento pateikiamas 2 lentelėje, vadovaujantis Ph. Eur. 2.9.36 straipsniu.
2 lentelė. Miltelių birumo vertinimas pagal Carr indeksą ir Hausner koeficientą. Carr indeksas (%) Birumas Hausner koeficientas
< 10 Puikus 1,00 – 1,11 11 – 15 Geras 1,12 – 1,18 16 – 20 Vidutinis 1,19 – 1,25 21 – 25 Priimtinas 1,26 – 1,34 26 – 31 Prastas 1,35 – 1,45 32 – 37 Labai prastas 1,46 – 1,59
> 38 Labai, labai prastas > 1,60
Įvertinus atliktų tyrimų rezultatus nustatyta, kad abiejų mėginių dažinės ciberžolės sausieji ekstraktai pasižymi blogu birumu. Dažinės ciberžolės sausojo ekstrakto „Naturalin Bio – Resources“ birumo trukmė 30 sekundžių, birumo laikas 1,5 g/s. Šio mėginio milteliai yra per mažo suberiamojo tankio – 0,328 g/ml. Antrojo mėginio dažinės ciberžolės sausojo ekstrakto „TASTY HOME“ birumo trukmė 44 sekundės, birumo laikas 1,25 g/s. Antrojo mėginio suberiamasis tankis taip pat yra per mažas – 0,293 g/ml. Abiejų mėginių milteliai yra purūs, dulkantys, dalelės įsielektrinusios, todėl šie milteliai nėra tinkami tiesioginiam kapsuliavimui.
2.4. Pagalbinių medžiagų parinkimas ir receptūrų sudarymas
Norint pagaminti tinkamą kapsuliavimui miltelių masę, reikia parinkti tokias pagalbines medžiagas, kurios pagerintų birumą ir suteiktų kapsuliuojamam mišiniui reikiamas technologines savybes bei užtikrintų kokybišką kapsulių užpildymą. Gaminant kapsuliuojamąją masę buvo naudojamos pagalbinės medžiagos: Fruktozė (Ph. Eur. 1997:0188), ši medžiaga naudojama kaip skiediklis, kuris didina kapsuliuojamų miltelių masę. Sorbitolis (Ph. Eur. 1997:0435) taip pat naudojamas kaip užpildas ir kaip tepiklis, kuris pagerina miltelių birumą ir prikibimą prie paviršių. Magnio stearatas (Ph. Eur. 2001:0229) tepiklis, kuris neleidžia kapsuliuojamai masei prilipti prie paviršių.
Tyrimo metu buvo sudarytos trys skirtingos kapsuliuojamos masės receptūros su pagalbinėmis medžiagomis, jos pritaikytos abiems dažinės ciberžolės šaknų ekstraktų mėginiams. Receptūros pateikiamos 3 lentelėje.
3 lentelė. Sudarytos receptūros
Receptūros numeris Mišinio (30 g) sudėtis proc.
1 receptūros mišinys
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas 35 Sorbitolis 32
Fruktozė 33
2 receptūros mišinys
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas 72,87 Sorbitolis 26,5
Magnio stearatas 0,68
3 receptūros mišinys
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas 55 Sorbitolis 15,5
Fruktozė 28,5 Magnio stearatas 1
Pagaminus kapsuliuojamųjų masių mišinius pagal nurodytas receptūras, buvo vertinamos technologinės šių mišinių savybės: miltelių birumas ir išbyrėjusių miltelių kūgio kampas, suberiamasis tankis, Carr indeksas ir Hausner koeficientas. Atlikti bandymai buvo nesėkmingi, milteliai vis tiek buvo blogai byrantys ir nei vienai receptūrai nepavyko pasiekti 4 – 5 g/s birumo ir kitų reikiamų technologinių savybių. Tada buvo nuspręsta gaminti kapsules pritaikant drėgnos granuliacijos metodą. Šis metodas, mokslinės literatūros duomenimis, pagerina dulkančių ir blogu birumu pasižyminčių miltelių technologines savybes. Pritaikius drėgnos granuliacijos metodą, sumažėja miltelių dulkėjimas, pagerėja miltelių birumas bei padidėja kapsulių užpildymo tolygumas.
Iš visų receptūrų geresnėmis technologinėmis savybėmis pasižymėjo receptūros mišinys Nr. 3, todėl drėgna granuliacija buvo atlikta būtent su šiuo mišiniu. Siekiant pagaminti kapsuliavimui tinkamą granuliatą, buvo pasirinkti trys granuliuojantys tirpalai, pagaminti granuliatai ir vėliau atliktas jų kokybės vertinimas.
2.5. Drėgnasis dažinės ciberžolės šaknų miltelių granuliavimas
2.5.1. Granuliuojančių tirpalų gamyba
Tyrimo metu buvo paruošti šie granuliuojantys tirpalai:
10 proc. polivinilpirolidono (povidono) tirpalo gamyba: atsverta 2,500 g polivinilpirolidono (Povidonum, Ph. Eur. 04/2004:0685) ir ištirpinta 25 ml distiliuoto vandens.
2 proc. krakmolo tirpalo gamyba: atsverta 0,500 g bulvių krakmolo (Solani amylum Ph. Eur. 1998:0355) ir ištirpinta 25 ml distiliuoto vandens.
Išgrynintas vanduo: išmatuota 25 ml išgryninto vandens (Aqua purificata Ph. Eur. 2000:0008).
2.5.2. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių granulių gamyba
Dažinės ciberžolės miltelių mišinių granuliatai pagaminti naudojant drėgnosios granuliacijos metodą. Siekiant pagaminti tinkamą kapsuliavimui granuliatą, paruošti trys granuliuojantys skysčiai, kurie granulių gamybos eigoje sumaišomi su miltelių mišiniais.
Pirmiausiai, pagal maišymo taisykles, grūstuvėje sumaišomi dažinės ciberžolės sausojo ekstrakto milteliai su pagalbinėmis medžiagomis. Milteliai sumaišomi rankiniu būdu – grustuvėje su piestele, tada lašinamas granuliuojantis tirpalas. Maišoma tol, kol granuliuojantis skystis vienodai pasiskirstys ir sudrėkins grūstuvėje esančius miltelius. Labai svarbu neperdrėkinti masės, nes paskui ją sunku bus išmaišyti, ji ilgai džius ir granulės bus nekokybiškos. Tinkamos konsistencijos masė gaunama tada, kai tarp pirštų suspaustą masės gabalėlį numetus iš 20 – 30 cm aukščio, masė nesubyra. Rankiniu būdu drėgna masė pertrinama per sietą „Nr. 2“, kurio angelių dydis yra 2 mm ir pasveriama. Tada granuliatai džiovinami džiovyklose, esant 40 °C temperatūrai iki optimalios drėgmės (1 – 2 proc.). Išdžiūvusi masė vėl pertrinama per tą pati sietą.
Tyrimo metu naudojant receptūrą Nr. 3 pagaminti dažinės ciberžolės šaknų ekstraktų mišiniai su pagalbinėmis medžiagomis ir sumaišyti su trimis granuliuojančiais tirpalais, pagaminti granuliatai. Granuliatai pagaminti abiems dažinės ciberžolės sausųjų ekstraktų serijoms, „Naturalin Bio – Resources“ ir „TASTY HOME“. Pagamintų granuliatų sudėtys abiems serijoms pateiktos 4 lentelėje.
4 lentelė. Granuliatų sudėtis Granuliato numeris Granuliuojantis tirpalas Granuliuojančio tirpalo kiekis (lašais)
Mišinio sudėtis (proc.)
1. 10 proc. polivinilpirolidono (povidono) tirpalas
15 Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas 55
Sorbitolis 15,5 Fruktozė 28,5 Magnio stearatas 1 2. 2 proc. krakmolo tirpalas 20
3. Išgrynintas vanduo 19
2.5.3. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių su pagalbinėmis medžiagomis granuliatų
technologinių savybių vertinimas
Tyrimo metu trečias receptūros mišinys buvo sugranuliuotas su trimis granuliuojančiais tirpalais ir nustatytas pagamintų granuliatų birumas, išbyrėjusių miltelių kūgio kampas, suberiamasis tankis, didžiausias suberiamasis tankis, Carr indeksas ir Hausner koeficientas. Atlikti tyrimai parodė, kad geresnėmis technologinėmis savybėmis pasižymėjo granuliatai, kurių granuliuojantis skystis buvo išgrynintas vanduo, todėl nuspręsta tyrimus tęsti naudojant šiuos granuliatus.
2.6. Kietųjų kapsulių užpildymas ir pagamintų kietųjų kapsulių kokybės
vertinimas
Kapsulės užpildomos naudojant rankinę kapsulių pildymo mašinėlę „Capsuline – 15“ Nr. 0. Tuščios kapsulės yra atidaromos ir ilgesnės kapsulių dalys, korpuso atviru galu į viršų, yra įstatomos į kapsuliavimo mašinėlės plokštelės lizdus. Tada ant plokštelės beriami granuliatai, kad tolygiai būtų užpildyti kapsulių korpusai, naudojant mentelę paskirstomi granuliatai. Tuomet uždedama kita mašinėles plokštelė, į jos lizdus patalpinamos kapsulių kepurėlės ir uždedama
paskutinė mašinėlės plokštelė. Kapsulės yra uždaromos spaudžiant tarpusavyje sudėliotas mašinėlės plokšteles tol, kol pasigirsta traškesys. Su abiem granuliatais pagaminta po 120 kapsulių.
Pagamintų kietųjų želatininių kapsulių kokybės rodiklių vertinimui atliktas kapsulių masės vienodumo ir suirimo testai.
2.6.1. Pagamintų kietųjų kapsulių masės vienodumo nustatytmas
Tyrimas atliekamas vadovaujantis Ph. Eur. 01/2008:2.9.5 straipsniu, vienadozių preparatų masės vienodumo testas. Testui atlikti imama 20 atsitiktinai parinktų, užpildytų ir nepažeistų kapsulių, jos sveriamos ir apskaičiuojama vidutinė kapsulės masė. Iš pradžių pasveriama užpildyta kapsulė, tada atsargiai atidaroma kapsulė, jos turinys išpilamas ir sveriamas tuščios, nepažeistos kapsulės apvalkas. Tą pati veiksmų seka atliekama su likusiomis 19 kapsulių. Turinio masė yra skirtumas tarp užpildytos kapsulės masės ir jos apvalkalo masės.
Remiantis Ph. Eur. 2.9.6 straipsniu, kai kapsulės vidutinė masė yra mažesnė nei 300 mg, tai leidžiamas procentinis nuokrypis yra 10 proc. Kai kapsulės vidutinė masė yra didesnė arba lygi 300 mg, leidžiamas nuokrypis yra 7,5 proc. Jeigu vidutinė kapsulės masė yra lygi arba mažesnė nei 40 mg, tada privaloma atlikti ir vienadozių preparatų turinio vienodumo testą.
2.6.2. Pagamintų kietųjų kapsulių suirimo laiko nustatymas
Kapsulių suirimo laiko nustatymas atliktas vadovaujantis Ph. Eur. 2.9.1 straipsniu. Testas atliekamas rankiniu būdu, kapsulės tirpinamos kolboje, turinčioje 50 ml išgryninto vandens, palaikant 37±2 °C temperatūrą. Kolba judinama 1 – 2 kartus per sekundę. Pagal Ph. Eur. 01/2002:2.9.1 straipsnį, kapsulės suirimo laikas yra reglamentuotas ne ilgesnis nei 30 min. Testas atliekamas su kapsulėmis, kurios užpildytos abiem dažinės ciberžolės šaknų miltelių mišinio granuliatais. Testas su kiekvienu granuliatu kartojamas 3 kartus (n=3).
2.7. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu
dažinės ciberžolės ekstraktuose
Dažinės ciberžolės šaknų ekstrakte esantis bendras fenolinių junginių kiekis nustatomas spektrofotometriškai, naudojant standartinį Folin – Ciocalteau reagentą. Pirmiausiai paruošiami tyrimui reikalingi tirpalai. Folin – Ciocalteau reagentas skiedžiamas su išgrynintu vandeniu santykiu 1:10. Tada ruošiamas 7,5 proc. natrio karbonato tirpalas, pasveriama 7,5 g natrio karbonato ir ištirpinama 100 ml išgryninto vandens. Pasveriama 0,100 g dažinės ciberžolės šaknų ekstrakto ir tirpinama 96 proc. (v/v) etanolyje tol, kol ekstraktas visiškai ištirps. Gautas tirpalas perfiltruojamas pro mikrofiltrą, kurio poros yra 0,45 µm dydžio. Tuomet imama 2,5 ml skiesto Folin – Ciocalteau reagento (1:10) ir mėgintuvėlyje sumaišoma su 0,5 ml tiriamuoju tirpalu ir 2 ml 7,5 proc. natrio karbonato tirpalu. Gautas mišinys gerai sumaišomas ir paliekamas 30 min, kad įvyktų spalvinė reakcija. Tirpalo spalva turi įgauti mėlynai žalią spalvą. Spektrofotometru matuojama absorbcija prie 765 nm bangos ilgio. Palyginamasis tirpalas 96 proc. (v/v) etanolis. Tyrimui atlikti buvo paruošti 3 mėginiai kiekvienam tyriamajam ekstraktui. Tyrimas kartotas 3 kartus (n=3). Rezultatai apskaičiuojami galo rūgšties ekvivalentais (GRE) (mg/g) gramui žaliavos.
Apskaičiuojama pagal formulę:
c – galo rūgšties koncentracija (mg/ml); V – pagamintas ekstrakto tūris (ml); m – atsvertas žaliavos kiekis (g).
2.8. Kapsulių su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktu stabilumo tyrimas
Stabilumo tyrimai parodo vaistinės medžiagos ar preparato pokyčius laikymo metu, kuomet veikia aplinkos faktoriai (temperatūra, drėgmė, šviesa). Jie atliekami siekiant nustatyti vaistinio preparato tinkamumo laiką bei vaisto laikymo sąlygas. Jeigu laikymo metu pasikeičia vaistinio preparato išvaizda, kvapas, skonis ar kitokios fizinės savybės, tai yra laikoma, kad toks preparatas yra nestabilus. Reikšmingas preparato stabilumo pokytis fiksuojamas tada, kai
biologiškai aktyvių medžiagų kiekis pasikeičia ± 5 proc., o veikliųjų medžiagų grupės kiekis ± 10 proc.
Stabilumo tyrimo metu užpildytos kapsulės sudėtos į plastikines sandarias talpyklas ir laikomos natūraliomis sąlygomis, esant 25±2 °C temperatūrai ir 60±5 proc. santykinei drėgmei, klimatinėje kameroje, esant 38±1 °C temperatūrai ir 75±5 proc. santykinei drėgmei bei laikant šaldytuve, esant 6±1 °C temperatūrai. Kapsulių stabilumas stebėtas 3 mėnesius. Kapsulių kokybės ir stabilumo kontrolė atlikta tikrinant kapsulių vizualines savybes, vidutinės masės pokyčius bei suirimo laiką.
2.9. Statistinė analizė
Tyrimų gauti duomenys apdoroti pasitelkus Microsoft Office Excel 2010 ir SPSS v.22.0 programas. Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamas statistinis patikimumas, skirtumai reikšmingi, kai p < 0,05. Visi bandymai kartoti 3 kartus (n=3), skaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinė paklaida.
3. REZULTATAI
3.1. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių granuliometrinė sudėtis
Atlikus sietų analizę ir apskaičiavus rezultatus, pagal naudotas formules nustatyta, kad dažinės ciberžolės sausojo ekstrakto „Naturalin Bio – Resources“ dalelių skersmuo yra 0,824 mm, o „TASTY HOME“ dalelių skersmuo yra 0,571 mm.
3.2. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių technologinių savybių vertinimas
Atlikta abiejų mėginių dažinės ciberžolės šaknų miltelių technologinių savybių vertinimas, išmatuotas miltelių birumo greitis, išbyrėjusių miltelių kūgio kampas bei suberiamasis tankis. Rezultatų duomenys pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių technologiniai parametrai
Birumas
Suberiamasis tankis (g/cm3) Birumo laikas
(s)
Birumas (g/s) Kūgio kampas (°) Dažinės ciberžolės sausasis
ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“
30±2 1,5±0,02 40±1,5 0,328±0,01
Dažinės ciberžolės sausasis
ekstraktas „TASTY HOME“ 44±2 1,25±0,02 55±1,5 0,293±0,01
Tyrimas kartotas 3 kartus (n=3).
Atliekant dažinės ciberžolės šaknų miltelių birumo testą pastebėta, kad abu miltelių mėginiai yra blogi, netolygiai byrantys, miltelių dalelės yra įsielektrinusios ir kimba prie prietaiso kraštų. Taip pat abiejų miltelių mėginiai yra labai dulkantys, purūs ir mažos suberiamosios masės. Įvertinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad nei vieno mėginio miltelių savybės nėra tinkamos kapsuliavimui. Todėl, norint pagaminti kapsuliavimui tinkamą miltelių masę, reikia parinkti
pagalbines medžiagas, kurios suteiks milteliams reikiamų technologinių savybių. Tyrimo metu, naudojant skirtingus ciberžolės ekstraktų miltelius ir įvairias pagalbines medžiagas, buvo paruošti trys dažinės ciberžolės ekstraktų miltelių mišiniai.
3.3. Dažinės ciberžolės šaknų miltelių mišinių su pagalbinėmis medžiagomis
technologinių savybių vertinimas
Kapsuliavimui buvo paruošti dažinės ciberžolės šaknų miltelių mišiniai, naudojant įvairių pagalbinių medžiagų - fruktozės, sorbitolio ir magnio stearato - kiekius. Pagamintiems mišiniams buvo atliktas technologinių savybių nustatymas. Tyrimai kartoti 3 kartus (n=3). Rezultatai pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Skirtingų miltelių mišinių birumas Mišinio numeris Mišinio (30g) sudėtis proc. Ciberžolės miltelių mėginys Birumas (g/s) Kūgio kampas (°) Carr indeksas Hausner koeficientas 1. Ciberžolė 35 Sorbitolis 32 Fruktozė 33 AA 2,05±0,01 41°±1 28,66 1,382 BB 1,80±0,01 45°±1 29,03 1,398 2. Ciberžolė 72,87 Sorbitolis 26,5 Mg stearatas 0,68 AA1 1,73±0,01 42°±1 29,42 1,413 BB1 1,51±0,01 50°±1 30,04 1,421 3. Ciberžolės 55 Sorbitolis 15,5 Fruktozė 28,5 Mg stearatas 1 AA2 3,11±0,01 35°±1 24,88 1,327 BB2 2,90±0,01 39°±1 25,62 1,341
AA – dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“; BB – dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“.
Remiantis gautais duomenimis, geriausias birumas buvo nustatytas trečio mišinio. Be to, pastebėtas nedidelis skirtumas tarp tiriamųjų ciberžolės ekstraktų mėginių. Geresnėmis technologinėmis savybėmis pasižymi mišiniai, kuriuose yra ciberžolių sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, palyginus su mišiniais, kuriuose yra ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“. Tačiau atlikti bandymai nebuvo sėkmingi, kadangi miltelių mišiniams nepavyko pasiekti 4 – 5 g/s birumo.
Nustačius blogą birumą tiek grynųjų miltelių, tiek miltelių mišinių su pagalbinėmis medžiagomis, nuspręsta atlikti drėgnąjį granuliavimą, kuris suteiks miltelių mišiniui geras technologines savybes ir pagerins kapsulių užpildymo kokybę. Drėgnoji granuliacija atlikta trečiam mišiniui, lyginant su kitomis receptūromis, šis mišinys pasižymėjo geriausiomis savybėmis.
3.4. Pagamintų granuliatų savybių vertinimas
Kadangi dažinės ciberžolės šaknų miltelių mišiniams su pagalbinėmis medžiagomis buvo nustatytas blogas birumas, nuspręsta atlikti drėgnąją granuliaciją siekiant pagerinti jų technologines savybes. Drėgna granuliacija atlikta trečiam mišiniui, nes iš visų mišinių jis pasižymėjo geriausiomis birumo savybėmis. Kad būtų įvertinta granuliuojančių skysčių įtaka granuliatų technologinėms savybėms, buvo atliktas technologinių savybių vertinimas. Išmatuotas kiekvieno granuliato birumas, išbyrėjusių granuliatų kūgio kampas, suberiamasis tankis, Carr indeksas ir Hausner koeficientas. Kiekvienas tyrimas kartotas 3 kartus (n=3).
Granuliatų birumo matavimų rezultatai pateikti 4 paveiksle.
4 pav. Granuliuojančio skysčio įtaka granuliatų birumui (1 – granuliuota su 10 proc.
polivinilpirolidonu, 2 – granuliuota su 2 proc. krakmolu, 3 – granuliuota su išgrynintu vandeniu).
Naudojant pasirinktus granuliuojančius skysčius, pavyko pasiekti sėkmingus rezultatus, visų granuliatų birumas atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus, kuris turi būti ne mažesnis nei 4 – 5 g/s. Naudojant skirtingus ciberžolių ekstraktų mėginius, miltelių birumas mažai skiriasi.
Išbyrėjusių granuliatų kūgio kampo rezultatai pateikti 5 paveiksle.
25 29 33 26 30 35 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 2 3 K ūgi o k am pas ( °)
Išbyrėjusių granuliatų kūgio kampas
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“ Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“
5 pav. Granuliatų kūgio kampas. (1 – granuliuota su 10 proc. polivinilpirolidonu, 2 – granuliuota
su 2 proc. krakmolu, 3 – granuliuota su išgrynintu vandeniu). 7,235 8,7 7,94 6,712 7,914 7,119 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 2 3 B ir u m as g/ s
Granuliuojančio skysčio įtaka granuliatų birumui
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“ Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“
Naudojant pasirinktus granuliuojančius skysčius, pavyko sumažinti išbyrėjusių granuliatų kūgio kampą. Pagal Ph. Eur. 01/2008:20916, jeigu išbyrėjusių miltelių kūgio kampas yra 25 – 30°, tai miltelių birumas yra puikus. Iš to seka, kad granuliatų, kurių granuliuojantys skysčiai yra 10 proc. polivinilpirolidono ir 2 proc. krakmolo tirpalai, jų birumo savybės yra puikios. Granuliatų su išgrynintu vandeniu kūgio kampai yra iki 35°, tai rodo, kad birumas yra geras. Šiame tyrime taip pat pastebėta, kad skirtingų ciberžolės ekstraktų mėginių kūgio kampai mažai skiriasi. Mišinių sudėtyse esantis ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, parodė geresnius rezultatus išbyrėjusių granuliatų kūgio kampo tyrime, nei granuliatai, kurių sudėtyje yra ciberžolės ekstrakto „TASTY HOME“. Taigi, puikios birumo savybės turi įtakos siekiant geresnio kapsulių užpildymo ir jų kokybės.
Didžiausio granuliatų suberiamojo tankio matavimo rezultatai pateikiami 6 paveiksle.
6 pav. Granuliuojančio skysčio įtaka didžiausiam suberiamajam tankiui (1 – granuliuota su 10
proc. polivinilpirolidonu, 2 – granuliuota su 2 proc. krakmolu, 3 – granuliuota su išgrynintu vandeniu).
Naudojant pasirinktus granuliuojančius skysčius, pavyko pasiekti sėkmingų rezultatų, nes visų granuliatų didžiausias suberiamasis tankis yra daugiau nei 0,300 g. Kuo didesnis suberiamasis tankis, tuo geresnis miltelių birumas ir kapsulių užpildymas, nes milteliai mažiau dulka. Rezultatai parodė, kad geriausią suberiamąjį tankį pavyko pasiekti naudojant 10 proc. polivinilpirolidono tirpalą. Granuliato, kurio sudėtyje yra ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, suberiamasis tankis yra 0,667 g/ml, o granuliato, kuriame yra ciberžolės ekstrakto
0,667 0,556 0,588 0,611 0,484 0,526 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 1 2 3 D id ž. su be ri am as is t an k is g/ m
l
Granuliuojančio skysčio įtaka didžiausiam
suberiamajam tankiui
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“ Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“
„TASTY HOME“ – 0,611 g/ml. Taip pat sėkmingi rezultatai pasiekti dirbant su išgrynintu vandeniu ir 2 proc. krakmolo tirpalu.
Granuliatų Carr indekso rezultatai pateikti 7 paveiksle.
11,76 14,29 15 11,24 13,42 14,8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 1 2 3 C ar r in d e k sas p roc .
Granuliatų Carr indeksas
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“ Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“
7 pav. Granuliuojančio skysčio įtaka Carr indekso rezultatams (1 – granuliuota su 10 proc.
polivinilpirolidonu, 2 – granuliuota su 2 proc. krakmolu, 3 – granuliuota su išgrynintu vandeniu).
Kuo mažesnis Carr indeksas, tuo yra geresnės miltelių birumo savybės bei didesnis miltelių suspaudžiamumas, kuris turi įtakos siekiant geresnio kapsulių užpildymo ir lemia kapsulių vienodumo masę. Gauti rezultatai parodo, kad visų granuliatų birumas yra geras. Geriausi rezultatai pasiekti naudojant granuliuojantį skystį išgrynintą vandenį. Taip pat matome tendenciją, kuri parodo mažus Carr indekso skirtumus tarp granuliatų, kuriuose yra ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, ir tarp granuliatų, kuriuose yra ciberžolės ekstrakto „TASTY HOME“.
Granuliatų Hausner koeficiento rezultatai pateikti 8 paveiksle.
8 pav. Granuliuojančio skysčio įtaka Hausner koeficiento rezultatams (1 – granuliuota su 10
proc. polivinilpirolidonu, 2 – granuliuota su 2 proc. krakmolu, 3 – granuliuota su išgrynintu vandeniu).
Gauti rezultatai rodo, kad visų granuliatų birumas yra geras. Kuo Hausner koeficientas mažesnis, tuo miltelių birumas bei kapsulių užpildymas yra geresnis. Geriausi rezultatai buvo gauti ruošiant granuliatus, kuriems buvo naudotas granuliuojantis skystis išgrynintas vanduo.
Atlikus granuliatų tyrimus ir apibendrinus rezultatus, galima daryti išvadas, kad granuliuojantys skysčiai turi teigiamos įtakos miltelių technologinėms savybėms. Remiantis gautais rezultatais, visi trys granuliuojantys skysčiai – 10 proc. polivinilpirolidono tirpalas, 2 proc. krakmolo tirplas ir išgrynintas vanduo, tinka drėgnam granuliavimui. Nors visi granuliatai su kitais granuliuojančiais skysčiais parodė gerus technologinių savybių rezultatus, tačiau nuspręsta kapsuliuoti granules, kurioms ruošti naudotas granuliuojantis skystis išgrynintas vanduo. Jis yra bekvapis, bespalvis ir inertiškas. Pridėjus jo į granuliatą, jis mažai paveiks veikliąją medžiagą, o esant tam tikrai temperatūrai, jis tiesiog išgaruos iš granuliato.
1,133 1,167 1,176 1,116 1,149 1,168 1,08 1,1 1,12 1,14 1,16 1,18 1,2 1 2 3
Granuliatų Hausner koeficientas
Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“ Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas „TASTY HOME“
3.5. Kapsulių kokybės vertinimas
Skaidrios kapsulės, kurių dydis 00, užpildytos skirtingais miltelių granuliatais, naudojant kapsuliavimo mašinėlę „Capsuline – 15“. Pagaminta po 120 kapsulių abiem serijoms. AA23 serija užpildyta granuliatais, kurių sudėtyje yra ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, BB23 serija – užpildyta ciberžolės ekstraktu „TASTY HOME“. Atsitiktinai parinkus 30 kapsulių iš kiekvienos serijos, buvo atliktas kapsulių kokybės vertinimas – kapsulės masės vienodumo ir suirimo testai.
Siekiant įvertinti naudoto granuliato įtaką užpildant kapsules, nustatyta kapsulės vidutinė masė. Vidutinės kapsulių masės vertinimo duomenys pateikti 9 paveiksle. Šie duomenys, padės įvertinti, kaip skiriasi naudotų ciberžolės ekstraktų granuliatų užpildymo kokybė.
9 pav. Granuliato įtaka kapsulės vidutinei masei. (AA23 – granuliatui naudotas dažinės ciberžolės
ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, BB23 – granuliatui naudotas dažinės ciberžolės ekstraktas „TASTY HOME“).
Išanalizavus gautus rezultatus, galima teigti, kad didžiausias kapsulių užpildymas granuliatu pasiektas naudojant granuliatą, kurio sudėtyje yra dažinės ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, vidutinė kapsulės masė – 0,401 g. Mažesnis granuliato kiekis kapsulėje – 0,343 g, pasiektas naudojant granuliatą, kurio sudėtyje yra dažinės ciberžolės ekstraktas „TASTY HOME“. Atlikto masės vienodumo testo, siekiant įvertinti kapsulių su dažinės ciberžolės ekstraktu kokybę, gauti rezultatai pateikti 7 lentelėje.
0,401 0,343 0,31 0,32 0,33 0,34 0,35 0,36 0,37 0,38 0,39 0,4 0,41 AA23 BB23 K ap su lė s vi du ti nė m as ė, g
7 lentelė. Kapsulių masės vienodumo testas Kapsulių serija Vidutinė vienos kapsulės masė (g) Didžiausia kapsulės masė (g) Didžiausios reikšmės nuokrypis nuo vidurkio (proc.) Mažiausia kapsulės masė (g) Mažiausios reikšmės nuokrypis nuo vidurkio (proc.) AA23 0,401 0,420 4,52 0,384 4,23 BB23 0,343 0,364 5,77 0,326 4,95
Remiantis gautais tyrimų rezultatais, abi kapsulių serijos su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktais atitinka vienadozių preparatų masės vienodumo testo reikalavimus. Abiejų kapsulių serijos masės nuokrypiai atitinka reikalavimus ir yra mažesni nei 7,5 proc. Palyginus abi serijas nustatyta, jog mažiausi masės nuokrypiai fiksuoti AA23 kapsulių serijoje.
Atlikus kapsulių masės vienodumo testą, buvo nustatytas kapsulių suirimo laikas. Testo rezultatai pateikti 10 paveiksle.
10 pav. Granuliato įtaka kapsulių suirimo laikui. (AA23 – granuliatui naudotas dažinės
ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, BB23 – granuliatui naudotas dažinės ciberžolės ekstraktas „TASTY HOME“).
Vadovaujantis Ph. Eur. 01/2002 2.9.1 straipsniu, kapsulės turi suirti per 30 min. Įvertinus atlikto tyrimo rezultatus nustatyta, kad greičiausiai suyra kapsulės, kurių sudėtyje yra
6 5 4,4 4,6 4,8 5 5,2 5,4 5,6 5,8 6 6,2 AA23 BB23 K ap su lių s ui ri m o lai k as , m in .
ciberžolės ekstraktas „TASTY HOME“, jų suirimo laikas yra 5 minutės. Lėčiau suyra kapsulės, kurių sudėtyje yra ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, jų suirimo laikas 6 minutės. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad abiejų serijų kapsulių suirimo laikas tenkina jiems keliamus reikalavimus.
3.6. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu
dažinės ciberžolės šaknų ekstraktuose
Tyrimo metu buvo nustatytas bendras fenolinių junginių kiekis dažinės ciberžolės šaknų ekstraktuose. Tyrimui pasirinktas paprastas ir plačiai naudojamas spktrofotometrinis Folin – Ciocalteu metodas. Kiekybiniai tyrimo rezultatai išreikšti galo rūgšties ekvivalentu (mg/g). Atlikus tyrimus nustayta, kad dažinės ciberžolės ekstrakte „Naturalin Bio – Resources“ bendras fenolinių junginių kiekis sudarė 17,48±0,02 GRE mg/g. Dažinės ciberžolės ekstrakte „TASTY HOME“ bendras fenolinių junginių kiekis sudarė 17,09±0,02 GRE mg/g. Bendro fenolinių junginių kiekio skirtumas tarp abiejų tiriamųjų ekstraktų yra 0,40±0,01 GRE mg/g.
3.7. Kapsulių stabilumo tyrimo vertinimas
Plastikinės sandarios talpyklos su kapsulių pavyzdžiais buvo laikomos natūraliomis sąlygomis, esant 25±2 °C temperatūrai ir 60±5 proc. santykinei drėgmei, klimatinėje kameroje, esant 38±1 °C temperatūrai ir 75±5 proc. santykinei drėgmei ir šaldytuve, esant 6±1°C temperatūrai. Kapsulių stabilumas tirtas 3 mėnesius. Kapsulių stabilumo tyrimas atliktas, tikrinant kapsulių vizualines savybes, vidutinės masės pokyčius ir suirimo laiką, tyrimo pradžioje ir po 3 mėnesių.
Vizualiai įvertinus abiejų serijų AA23 ir BB23 kapsules, laikytas kambario temperatūros sąlygomis ir šaldytuve, turinio spalvos ir kapsulių apvalkalo pakitimų nepastebėta. Laikant kapsules klimatinėje kameroje pastebėta, kad kapsulių masė yra patamsėjusi ir sulipusi į gumulėlius. Atliekant masės vienodumo testą su kapsulėmis, laikytomis klimatinėje kameroje, pastebėta, kad kapsulių apvakalas tapo trapus, atidarymo metu jis sulūždavo. Be to, kapsulių turinys buvo prilipęs prie sienelių, todėl testo sėkmingai atlikti nepavyko.
Kapsulių, laikytų kambario temperatūroje ir šaldytuve, vidutinė masė sumažėjo palyginus su kapsulių vidutine mase prieš 3 mėnesius. Abiejų serijų vidutinė kapsulių masė labiau sumažėjo kapsulėse laikytose šaldytuve, nei kapsulėse laikytose kambario temperatūros sąlygomis. Taip įvyko, nes šaldytuve išgaruoja didesnis drėgmės kiekis. Tačiau BB23 serijos kapsules laikant kambario temperatūroje, vidutinė kapsulių masė sumažėjo labiau, nei AA23 serijos kapsulių. Kapsulių, laikytų kambario temperatūros sąlygomis ir šaldytuve, vidutinės masės pokyčiai pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Laikymo sąlygų įtaka kapsulių vidutinės masės pokyčiams
Laikymo sąlygos Kapsulių serija
Pagamintų kapsulių, vienos kapsulės masės vidurkis (g) Vienos kapsulės masės vidurkis (g), po 3 mėn. Kapsulės vidutinės masės pokytis (proc.) Kambario temperatūra AA23 0,401±0,001 0,389±0,001 2,99 BB23 0,343±0,001 0,328±0,001 4,37 Šaldytuvas AA23 0,401±0,001 0,380±0,001 5,23 BB23 0,343±0,001 0,325±0,001 5,25
Stabilumui įvertinti taip pat atliktas suirimo testas kapsulėms, kurios buvo laikytos skirtingomis sąlygomis. Laikymo sąlygų įtakos kapsulių suirimo laikui rezultatai pavaizduoti 11 paveiksle.
11 pav. Laikymo sąlygų įtaka kapsulių suirimo laikui su skirtingais granuliatais. (AA23 –
granuliatui naudotas dažinės ciberžolės ekstraktas „Naturalin Bio – Resources“, BB23 – granuliatui naudotas dažinės ciberžolės ekstraktas „TASTY HOME“).
Atlikus kapsulių suirimo testą po 3 mėnesių, abiejų serijų suirimo laikas pailgėjo, palyginus su ankstesniais kapsulių suirimo testo rezultatais. Ilgiausias kapsulių suirimo laikas pastebėtas kapsules laikant klimatinėje kameroje, o trumpesnis – laikant kambario temperatūros sąlygomis. Palyginus kapsulių suirimo laiką tarp serijų, greičiau suyra kapsulės, kurių sudėtyje yra ciberžolės ekstrakto „TASTY HOME“, nei kapsulės, kurių sudėtyje yra ciberžolės ekstrakto „Naturalin Bio – Resources“. Nors abiejų serijų kapsulių suirimo laikas pailgėjo, tačiau visos kapsulės suiro greičiau nei per 30 min., todėl jos tenkina Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus kapsulių suirimo laikui.
10 8 12 10 9 7 0 2 4 6 8 10 12 14 AA23 BB23 K ap su lių s ui ri m o lai k as , m in .
Laikymo sąlygų įtaka kapsulių suirimo laikui
Šaldytuvas Klimatinė kamera Kambario temperatūros sąlygos
