1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
FIZINĖS MEDICINOS IR REABILITACIJOS KLINIKA
PAULIUS PAŠKEVIČIUS
VI kursas 21 grupė
Pacientų po krūties navikų šalinimo operacijų reabilitacijos
efektyvumo vertinimas ir jo įtaka gyvenimo kokybei
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė
Doc. Lina Varžaitytė
Kaunas, 2018
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
PADĖKA ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
INTERESŲ KONFLIKTAS... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
LITERATUROS APŽVALGA ... 9 TYRIMO METODIKA ... 12 REZULTATAI ... 14 REZULTATŲ APTARIMAS ... 20 IŠVADOS ... 21 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 22
3
SANTRAUKA
Autorius: Paulius Paškevičius
Darbo pavadinimas: Pacientų po krūties navikų šalinimo operacijų reabilitacijos efektyvumo vertinimas ir jo įtaka gyvenimo kokybei.
Darbo tikslas: Įvertinti pacientų po krūties navikų šalinimo operacijų reabilitacijos efektyvumą ir jo įtaką gyvenimo kokybei.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti, kokią įtaką reabilitacijos efektyvumui turėjo chirurginės intervencijos apimtis. 2. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pacientams po krūties navikų šalinimo operacijų. 3. Įvertinti pacientų po krūties navikų šalinimo operacijų gyvenimo kokybės pokytį reabilitacijos metu.
Tyrimo dalyviai ir metodai: dalyviai – VšĮ ,,Tulpės“ sanatorijos pacientės, kurioms buvo 2018 metais taikyta reabilitacija po krūties vėžio chirurginio gydymo. Tyrimui atlikti naudotas SF-36 klausimynas, du kartus, reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje, vertinti pokyčiai.
Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms pavaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Prieš atliekant detalią statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai (procentai, dažniai, vidurkis ± st. nuokrypis). Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorovo – Smirnovo testą. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams palyginti buvo taikomas neparametrinis Mann – Whitney U metodas, o daugiau nei dviejų – Kruskal – Wallis testas. Kiekybiniams priklausomiems kintamiesiems - neparametrinis Wilcoxon testas. Reikšmingiems skirtumams nustatyti buvo naudojamas χ² kriterijus. Statistiškai reikšminga laikoma, kai p<0,05.
Rezultatai ir išvados: nustatytas teigiamas reabilitacijos poveikis pacientėms po krūties vėžio chirurginio gydymo. Reabilitacija buvo efektyvesnė moterims po radikalios operacijos, lyginant su moterimis, kurioms atlikta krūtį tausojanti operacija. Gyvenimo kokybės pokytis po reabilitacijos ,,Tulpės“ sanatorijoje vertinamas teigiamai.
4
SUMMARY
Author: Paulius Paškevičius
Title: Evaluation of the effectiveness of rehabilitation after breast cancer surgery in patients and influence on quality of life.
Purpose: to evaluate the influence of rehabilitation for patients after breast cancer surgical treatment.
Objectives: 1.To evaluate the influence of surgical intervention type for rehabilitation efectiveness. 2. To estimate rehabilitation effectiveness after surgical intervention of breast cancer. 3. To evaluate life quality changing for patients after breast cancer surgical treatment in rehabilitation. For statistic analysis we used SPSS programe.
Methods: Anonimous questionnaire of patients who had rehabilitation after breast cancer surgical intervention in sanatorium ,,Tulpė“. For analysis was using questionnaire SF-36 before and after rehabilitation. To reveal diagrames was using MS Exel 2010. Statically significant when p<0,05
Results and Conclusions: Determined positive influence of rehabilitation after cancer surgical treatment. Rehabilitation was more efficient for patients after radical surgery comparing patients after sustainable surgery. Estimated that life quality changes in sanatorium ,,Tulpė” was positive.
5
PADĖKA
1. Dėkoju visoms VšĮ ,,Tulpės“ sanatorijos pacientėms, kurios sutiko dalyvauti ir kantriai pildė anketas bei atsakinėjo į klausimus, pasidalino išgyvenimais.
2. Darbo vadovei doc. L. Varžaitytei už bendradarbiavimą ir pagalbą rašant BMD. 3. VšĮ ,, Tulpės‘‘ sanatorijos direktorei L. Patinskienei, už leidimą vykdytį tyrimą. 4. VšĮ ,, Tulpės‘‘ sanatorijos FMR gydytojai A. Mituzaitei už pagalbą atliekant tyrimą.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Medicinos akademijos (MA) 2018-04-16 Nr. BEC-MF-375 Vientisųjų studijų programa – MEDICINA
VI k. stud. Pauliui Paškevičiui
INTERESŲ KONFLIKTAS
6
SANTRUMPOS
FA– fizinis aktyvumas
VF – veiklos ribojimas dėl fizinių negalavimų
S – skausmas
SF – socialinė funkcija
EG – energingumas/gyvibingumas
SPSS – angl. Statistical Package for Social Science
EB – emocinė būklė
VE – veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų
BSV- bendras sveikatos vertinimas
BMD – baigiamasis magistro darbas
NVI – Nacionalinis vėžio institutas
UG – ultragarsinis tyrimas
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija
KT – krūties terapinis gydymas
7
ĮVADAS
1946 metais vykusiame kongrese, Vašingtone, pirmą kartą pavartotas terminas reabilitacija [1]. Pats terminas apibrėžiamas, kaip fizinių, psichinių, socialinių asmens savybių ir gebėjimų atkūrimas [2].
Reabilitacijos ir Amerikos fizinės medicinos taryba, onkologinių ligų reabilitaciją aprašo kaip procesą, taikoma po vėžio gydymo, padedantį pacientams atgauti jėgas ir ištvermę, mažinti skausmo pojūtį ir stresą, vėl tapti nepriklausomu [1]. Reabilitacijos samprata yra nauja vėžio gydyme. Vis labiau plėtojami reabilitacijos gydymo metodai su didėjančiu, pacientų išgyvenusių onkologines ligas, skaičiaus augimu [5].
Onkologinių ligų reabilitacijos taikinys – fizinė, socialinė, psichologinė sveikata ir darbingumo gražinimas, vėžį išgyvenusiems pacientams [1]. Perėjus chirurginio ir kompleksinio gydymo etapus ~ 25% pacientų vargina gydymo koplikacijos, funkciniai sutrikimai, kurie vėliau koreguojami reabilitacijos metu [6]. Remiantis Lietuvos nacionalinio vėžio instituto duomenimis krūties vėžys moterims pagal sergamumą užima pirmą vietą, todėl skiriamas didelis dėmesys reabilitacijai po krūties vėžio [8]. Siekiant įvertini onkologinių pacientų gyvenimo kokybę vis dažniau yra taikomi įvairūs testai ir klausimynai, vienas jų SF-36 [7].
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti pacientų po krūties navikų šalinimo operacijų reabilitacijos efektyvumą ir jo įtaką gyvenimo kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti, kokią įtaką reabilitacijos efektyvumui turėjo chirurginės intervencijos apimtis.
2. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pacientams po krūties navikų šalinimo operacijų.
3. Įvertinti pacientų po krūties navikų šalinimo operacijų gyvenimo kokybės pokytį reabilitacijos metu.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
Krūties navikai – dažniausia moterų onkologinių susirgimų grupė Lietuvoje. Paskutiniais metais už krūties vėžį dažnesni tik odos piktybiniai susirgimai. Krūties vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje nėra siektini – vis dar mirštamumas išlieka didžiausias onkologinių ligų grupėje. Šios problemos atspindi temos aktualuma, verčia domėtis ir ieškoti naujų tyrimo, gydymo bei reabilitacijos galimybių [10].
Nacionalinis vėžio institutas (NVI) renka ir sistemina populiacinius rodiklius apie onkologines ligas nuo 2006 metų, kurio tikslas registruoti visus diagnozuotus piktybinius navikus. 2006 metų duomenimis krūties vėžiu sergamumas (18%) ir mirtingumas (15%) - buvo didžiausi moterų visų onkologinių ligų grupėje. Remiantis 2012 metų duomeninis visose amžiaus grupėse krūties vėžys dalinasi 1 – 2 vietą (18%) su odos piktybiniais navikais, moterų tarpe, o mirtingumas (18%) nuo krūties vėžio – didžiausias [9].
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis 2012 metais, moterų sergamumas krūties vėžiu didžiausias iš visų okologinių ligų. Krūties navikų pasaulyje buvo nustatyta ~ 1,7 mln. per vienerius metus. Tai daugiau nei dvigubai didesnis skaičius, už antroje vietoje esančio kolorektalinio naviko (~ 615 tūkst.). Atitinkamai pirmajame onkologinių navikų dešimtuke yra: plaučių, gimdos kaklelio, skrandžio, gimdos kūno, kiaušidžių, skydliaukės, kepenų ir ne Hodžkino limfomos [11]. Panaši situacija pasaulyje ir su mirštamumu – pirmoje dešimtuko vietoje – krūties vėžys. 2012 metais fiksuotas 521907 mirties atvejai nuo piktybinio krūties naviko. Antroje vietoje pagal mirštamumą – plaučių vėžys (491223) mirusios moterys. Likusias vietas užima: kolorektalinis, gimdos kaklelio, skrandžio, kepenų, kasos, kiaušidžių, stemplės navikai bei leukemija [11].
Smailytė G, Uleckienė S, Mickė I, ir kiti klinikinėje praktikos apžvalgoje išskiria šiuos rizikos veiksnius: didinančius riziką susirgti krūties vėžiu ir mažinančius. Didinantys – vyresnis amžius (>45 m.), geografinė vieta (JAV, Vakarų šalys), šeiminė anamnezė, BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, jonizuojanti spinduliuotė, ankstyva mėnesinių pradžia (<11 m.), vėlyva menopauzė (>54 m.), pirmo gimdymo metu vyresnis amžius (>30 m.), negimdymas, žalingi įpročiai, hormonų pakaitinė terapija (>10 m.). Mažinančių veiksnių kur kas mažiau: geografinė padėtis (Azija, Afrika), pirmagymio sulaukimas (<30 m.), didesnis gimdymų skaičius (>1), ilgas laikotarpis maitinimo krūtimi (>1m.), daržovių bei vaisių vartojimas, aktyvus fizinis gyvenimas [12].
Kadangi krūties vėžys paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje kovai su juo paskirtas spalio mėnuo. Lietuvoje atrankinė krūties vėžio patikros programa pradėjo veikti nuo 2005 metų. Ši programa susijusi su ankstyva diagnostika, dėl ko gaunami geresni gydymo rezultatai. Atrankinės mamografijos dėka galima įtarti 2 – 6 mm naviką, kurio apčiuopos būtu nepavyktų rasti. Įtarus onkologinį procesą atliekama biopsija ultragarso (UG) kontrolėje [14]. Auksinis ES šalių standartas
10 gydyti krūties vėžį – multidisciplininis, atlikemas sertifikuotuose krūties centruose, kur teikiamos chirurginės krūties vėžio gydymo paslaugos [15].
Chirurginis gydymas atliekamas tiek krūtų piktybinių, tiek gėrybinių ligų. Skiriami krūties piktybinių navikų chirurgijos gydymo tipai: mastektomija, kvadrantektomija, krūties amputacija, krūties pažeidimo ekscizija ir taip pat onkoplastinės operacijos [13]. Krūties vėžio gydymas dažnai kompleksinis, priklausomai, kokioje stadijoje diagnozuojamas susirgimas [3].
Gydymo metodai parenkami pacientams individualiai - atsižvelgiant į jų amžių, šeiminę anamnezę, žalingus įpročius, naviko išplitimą ir kitus aspektus. Yra penkios krūties vėžio stadijos, į kurias atsižvelgiant skiriamas gydymas: 0 stadija - krūtį tausojanti operacija, spindulinis gydymas, sprendimas dėl hormonų terapijos. I stadijos navikams gali būti taikomas atitinkamas gydymas, tik papildomai sprendžiama dėl chemoterapijos. Diagnozuojant II stadiją taikomas analogiškas gydymas, tik galima agresyvesnė chemoterapija, naudojant daugiau chemoterapijos variantų. III stadijos navikai gali būti gydomi kombinuotai, tik chirurginis gydymas buna agresyvesnis - taikoma mastektomija. Gydant paskutinės stadijos (išplitusį) vėžį chirurgija taikoma tik paliatyvi, pagrindinis gydymas yra chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija, spindulinė terapija ar kompleksinis gydymas - jungiant įvarias gydymo metodikas [3].
Po krūties navikų šalinimo operacijų, skirto kompleksinio gydymo, neatsiejama gydymo dalis yra reabilitacija. Jos tikslas užtikrinti gyvenimo kokybę, kurią sudaro fizinė ir psichinė sveikata. Prieš sudarant reabilitacijos planą išiaiškinami visi šalutiniai poveikiai, kuriuos sukėlė adjuvantinis gydymas. Ištyrus skiriami įvairūs mažo intensyvumo fiziniai pratimai. Praėjus reabilitacijos kursą pastebimas tam tikras pagerėjimas tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos, pavyzdžiui – sumažėjęs nuovargis. Vis dėl to nėra skiriama pakankamai dėmesio darbinei veiklai, kuri taip pat svarbus gyvenimo kokybės veiksnys [16].
Galima išskirti veiksnius, kurie įtakoja pacientų grįžimą į darbo rinką: sociodemografiniai faktoriai, amžius, išsilavinimas, šeiminė padėtis, vaikų skaičius, religija, socialiniai santykiai, ekonominė padėtis. Nustatyta, kad jaunesnis amžius, įgytas aukštasis išsilavinimas, šeiminis statusas (vieniši) ir turintys dideles pajamas, taip pat teigiama socialinė aplinka – šeimos ir draugų palaikymas didina tikimybę grįžti į darbą [17].
Neskaitant tobulėjančių technologijų, kurios įtakoja ankstyvą vėžio diagnostiką ir gydymą, krūties vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų pasitaikančių moterims visame pasaulyje. Diagnozavus krūties vėžį atsiranda gilus psichologinis sutrikimas, o pradėjus gydymą daugybė- fizinių. Šie sutrikimai įtakoja pacientų funkcinę veiklą, galūnėse, pečių linijoje nusilpsta raumenų jėga, atsiranda lėtinis skausmas, fizinio aktyvumo sumažėjimas, nuovargio padidėjimas, svorio didėjimas, atsiranda papildoma apkrova širdies ir kvėpavimo sistemoms, įvairūs jutimo sutrikimai. Pašalinus krūties limfmazgius vystosi limfedema [20], kuri mažinama reabilitacijos metu. Prieš pradedant
11 reabilitaciją pirmiausia turi būti įvertinama galūnės funkciją. Jau pirmą dieną po operacijos pradedama fizioterapija. Lengvi judesio pratimai atliekami savaitę po operacijos. Praėjus savaitei pradedami aktyvūs tempimo pratimai, kurių trukmė 6 - 8 savaitės arba kol atstatoma galūnės funkcija. Praėjus 4 – 6 savaitėms po chirurginės intervensijos galima atlikti pratimus su svareliais. Siekiant sumažinti limfedemos ir infekcijos riziką moteris tinkamai turi rūpintis higieną, saugoti ranką nuo traumos. Lazerinis gydymas, elektrinis stimuliavimas ir šilumos terapija šiandien nėra rekomenduojami, nes trūksta įrodymų, kurie pagrįstų procedūrų naudingumą. Ultragarso terapija kontraindikuotina moterims, kurioms nustatytos metastazės [18].
Pastebėta, kad dažniau krūties vėžiu serga ekonomiškai stipriose šalyse. Tą lemia geresnės ankstyvos diagnostikos galimybės bei rizikos veiksniai. Moteriai krūties vėžys – stiprus psichologinis išbandymas. Dėl taikomo gydymo veikiama moters fizinė, socialinė, emocinė bei funkcinė sveikata. [19].
Profesionali parama onkologine liga sergantiems pacientams yra vienas iš psichologo darbo uždavinių. Speciali pagalba, reikalinga dėl sunkios ligonių psichinės būklės, kurią paveikė onkologinės ligos diagnozė ir sudėtingas kompleksinis gydymas. Šalutiniai gydymo reiškiniai: odos pažeidimas, pykinimas, slenkantys plaukai, seksualinės traukos praradimas, atsirandantys dantų defektai [22]. Šie reiškiniai ypatingai žaloja moterų, sergančių krūties vėžiu psichinę sveikatą. Moterys nebenori su niekuo bendrauti, mažai kuo domisi, stengiasi atsiriboti net nuo artimųjų. Labai efektyvią pagalba teikia psichologas, kuris pabendravęs su pacientu, pakelia jos savivertę, pasiūlo tinkamą psichoterapiją. Vieniems pacientams, kurie nelinkę dalintis savo išgyvenimais, labiau tinka individuali psichoterapija, o kitiems, kurie nebijo atvirai pasidalinti savo psichologinėmis problemomis - grupiniai užsiėmimai.
Fizinė ir emocinė sveikata yra gyvenimo kokybės komponentai. Gyvenimo kokybės gerinimui po krūties navikų šalinimo operacijų pradedama taikyti sanatorinė reabilitacija [16]. Gyvenimo kokybės vertinimui naudojamos įvairūs klausimynai ir anketos. Vienas jų yra SF-36, kuris plačiai pradėtas naudoti Lietuvoje 2005 metais. Buvo vertinami pacientai sergantys įvairiomis ligomis: širdies ir kraujagyslių, autoimuninėmis, po transplantacijų [21].
12
TYRIMO METODIKA
Atliktas anoniminis tiriamasis darbas, kuriame buvo naudojami 2018 metų duomenys, surinkti anoniminių anketų pagalba Birštono ,,Tulpės“ sanatorijoje. Tyrimui naudotas SF-36 klausimynas. Pacientės buvo apklausiamos du kartus – pirmoje reabilitacijos pusėje ir reabilitacijos pabaigoje. Papildomai buvo klausta apie chirurginės intervencijos apimtį, pacienčių amžių.
Tyrime dalyvavo 22 moterys, po krūties vėžio chirurginio gydymo, iš kurių 14 moterų buvo taikyta krūtį tausojanti chirurgija ir 8 – radikalus krūties pašalinimas. Duomenys procentais pateikti 1 paveiksle.
1 pav. Moterų pasiskirstymas procentais pagal atliktos operacijos apimtį
Moterų amžius buvo nuo 37 metų iki 77 metų. Pasiskirstymas pagal pamžių diagramoje išreikštas procentais ir priskirtas amžiaus grupėms. Duomenys pateikti 2 paveiksle.
36,4 63,6 0 10 20 30 40 50 60 70
radikalus krūties pašalinimas krūtį tausojanti operacija
Pr
o
ce
n
13 2 pav. Moterų pasiskirstymas amžiaus grupėse išreikštas procentais
Tyrimo duomenų apdorojimas. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms pavaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Prieš atliekant detalią statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai (procentai, dažniai, vidurkis ± st. nuokrypis). Tolydaus kintamojo normalumo prielaida tikrinta naudojant Kolmogorovo – Smirnovo testą. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams palyginti buvo taikomas neparametrinis Mann – Whitney U metodas, o daugiau nei dviejų – Kruskal – Wallis testas. Kiekybiniams priklausomiems kintamiesiems - neparametrinis Wilcoxon testas. Reikšmingiems skirtumams nustatyti buvo naudojamas χ² kriterijus. Statistiškai reikšminga laikoma, kai p<0,05.
27,3 59,1 13,6 0 10 20 30 40 50 60 70 21-50 (suaugusio žmogaus amžius) 51-70 (pagyvenusio žmogaus amžius) 71-90 (senyvo žmogaus amžius) Pr o ce n ta i
14
REZULTATAI
Iš viso tyrime išnagrinėtos 22 pacientų anketos, kurios buvo pildomos du kartus ir vertinamas pokytis. Analizuojami anketose atsakyti klausimai, jie palyginami, kaip kito rezultatai nuo reabilitacijos pradžios iki pabaigos. Naudotas SF-36 klausimynas, vertinti 8 komponentai: fizinis aktyvumas (FA), veiklos ribojimas dėl fizinių negalavimų (VF), skausmas (S), socialinė funkcija (SF), energingumas/gyvibingumas (EG), emocinė būklė (EB), veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų (VE), bendras sveikatos vertinimas (BSV).
3pav. Gyvenimo kokybės vertinimas moterims, po krūties vėžio chirurginio gydymo, prieš reabilitaciją ir po jos „ Tulpės‘‘ sanatorijoje. * - p<0,05
31,25 6,25 8,33 24,38 36,5 36,88 34,69 26,25 62,5 18,75 25 51,25 50 70,31 56,88 56,88 0 20 40 60 80 100 FA VF VE EG EB SF S BSV
Gyvenimo kokybė, procentai
Po KT Prieš KT * * * *
15 Prieš reabilitaciją bendras sveikatos vertinimas buvo 26,25±22,95 balai, po procedūrų 56,88±20,69 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 30,63 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,527; p=0,012).
Prieš reabilitaciją kūno skausmų buvo 34,69±20,2 balai, po procedūrų 56,88±21,29 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 22,19 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-1,572; p=0,116).
Prieš reabilitaciją socialinis funkcionavimas buvo 36,88±18,5 balai, po procedūrų 70,31±25,82 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 33,44 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,132; p=0,033).
Prieš reabilitaciją emocinė būklė buvo 36,5±20,89 balai, po procedūrų 50±23,32 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 13,5 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-1,272; p=0,203).
Prieš reabilitaciją energingumas buvo 24,38±19,54 balai, po procedūrų 51,25±16,2 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 26,88 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,117; p=0,034).
Prieš reabilitaciją veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų buvo 8,33±15,41 balai, po procedūrų 25±29,56 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 16,68 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-1,604; p=0,109).
Prieš reabilitaciją veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų buvo 6,25±17,68 balai, po procedūrų 18,75±29,12 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 12,5 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-1,633; p=0,102).
Prieš reabilitaciją fizinis aktyvumas buvo 31,25±15,29 balai, po procedūrų 62,5±13,89 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 31,25 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,530; p=0,011).
16 Gyvenimo kokybės pokytis po krūtį tausojančios operacijos
Prieš reabilitaciją bendras sveikatos vertinimas buvo 59,29±14,92 balai, po procedūrų 62,86±18,37 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 3,57 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-1,253; p=0,210).
Prieš reabilitaciją kūno skausmų buvo 44,07±30,52 balai, po procedūrų 57,86±25,36 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 13,79 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,610; p=0,009).
Prieš reabilitaciją socialinis funkcionavimas buvo 76,41±27,91 balai, po procedūrų 79,46±21,71 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 3,06 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-0,681; p=0,496).
Prieš reabilitaciją emocinė būklė buvo 54,29±23,52 balai, po procedūrų 66,86±20,24 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 12,57 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,285; p=0,022).
Prieš reabilitaciją energingumas buvo 49,29±21,65 balai, po procedūrų 62,5±22,85 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 13,21 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,999; p=0,003).
Prieš reabilitaciją veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų buvo 64,26±42,31 balai, po procedūrų 61,91±45,02 balai. Po reabilitacijos pablogėjo 2,36 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-1; p=0,317).
Prieš reabilitaciją veiklos apribojimas dėl fizinių sutrikimų buvo 33,93±38,74 balai, po procedūrų 32,14±35,93 balai. Po reabilitacijos pablogėjo 1,79 balais, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p>0,05 (Z=-0,447; p=0,655).
Prieš reabilitaciją fizinis aktyvumas buvo 61,43±18,23 balai, po procedūrų 72,5±15,41 balai. Po reabilitacijos pagerėjo 11,07 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (Z=-2,362; p=0,018).
17 4 pav. Gyvenimo kokybės vertinimas prieš reabilitaciją ir po jos, kai pacientėms buvo taikytas
krūtį tausojantis chirurginis gydymas. * - p<0,05 lyginant prieš ir po 61,43 33,93 64,26 49,29 54,29 76,41 44,07 59,29 72,5 32,14 61,91 62,5 66,86 79,46 57,86 62,86 0 20 40 60 80 100 120 FA VF VE EG EB SF S BSV
Gyvenimo kokybė, procentai
Po KT Prieš KT * * * *
18 5 pav. Gyvenimo kokybės vertinimas prieš ir po reabilitacijos, * - p<0,05 lyginant tarp skirtingų
intervencijų
Palyginus gyvenimo kokybės pokytį prieš ir po reabilitacijos, galime vertinti reabilitacijos efektyvumą. Galime teigti, kad bendro sveikatos vertinimo (U=8,5; p=0,001), socialinio funkcionavimo (U=24,5; p=0,027), veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (U=32,5; p=0,017) ir fizinio aktyvumo (U=17; p=0,007) vertinimo pokytis buvo žymiai didesnis ir statistiškai reikšmingai geresnis toms pacientėms, kurioms buvo atlikta krūties pašalinimo operacija, nes p<0,05. Duomenys pateikti 5 paveiksle. 31, 25 62, 5 6, 25 18, 75 8, 33 25 24, 38 51, 25 36, 5 50 36, 88 70, 31 34, 69 56, 88 26, 25 56, 88 61, 43 72, 5 33, 93 32, 14 64, 26 61, 91 49, 29 62, 5 54, 29 66, 86 76, 41 79,46 44, 07 57, 86 59, 29 62,86 0 20 40 60 80 100 120
Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po Prieš Po
FA VF VE EG EB SF S BSV Gyv e n im o k o kybė , p ro ce n taii
radikalus krūties pašalinimas krūtį tausojanti operacija
*
*
*
*
19 6 pav. Gyvenimo kokybės pokytis po reabilitacijos, * - p<0,05 lyginant tarp skirtingų
intervencijų
Palyginus gyvenimo kokybės rezultatus prieš ir po reabilitacijos pagal operacijos apimtį aptikti reikšmingi skirtumai, nes p<0,05. Fizinio aktyvumo vertinimas prieš buvo aukštesnis moterims, kurioms taikyta krūties tausojanti operacija, negu toms, kurioms buvo pašalinta krūtis (U=10; p=0,002). Taip pat veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų buvo aukštesnis prieš reabilitaciją toms, kurioms taikyta krūties tausojanti operacija (U=18; p=0,006), kaip ir energingumas (U=22,5; p=0,021), socialinė funkcija (U=13; p=0,003) ir bendras sveikatos vertinimas (U=15,5; p=0,005). Duomenys pateikti 6 paveiksle. 31,25 12,5 16,68 26,88 13,5 33,44 22,19 30,63 11,07 -1,79 -2,36 13,21 12,57 3,06 13,79 3,57 -10 0 10 20 30 40 50 60 70 FA VF VE EG EB SF S BSV
Gyvenimo kokybė, procentai
krūtį tausojanti operacija radikalus krūties pašalinimas
* *
* *
20
REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis gautais SF 36 klausimyno rezultatais, palyginome pacienčių gyvenimo kokybę reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Gauti rezultatai rodo, kad reabilitacija po krūties vėžio chirurginio gydymo sanatorijoje buvo efektyvi. Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis, kai p <0,05. SF-36 komponentuose: BSV, SF, EG, FA. Kituose komponentuose buvo nustatytas teigiamas pokytis, tačiau statistiškai vertinamas, kaip nereikšmingas, nes p >0,05. Galime teigti, kad reabilitacijos procesas ženkliai padidno energingumą bei fizinį aktyvumą, kurie po krūties vėžio gydymo, prieš reabilitaciją buvo mažesni. Tai reiškia, kad atliekamos reabilitacijos procedūros, gerinančios fizinį aktyvumą yra efektyvios.
Socialinio funkcionavimo balas gaunamas vertinant pacientų nuomonę apie funkcinės sveikatos pokyčių įtaką socialiniui bendravimui, ir vertinant sveikatos sutrikimų apribojimą socialinei veiklai. Galime teigti, kad psichologinė reabilitacija taikoma sanatorijoje teigiamai veikė pacienčių socialinę funkciją ir taip statistiškai reikšmingai lėmė socialinę gyvenimo kokybę.
Komponentas BSV gautas vertinant pacienčių nuomonę apie savo saveikatos būklę. Kadangi gautas statistiškai reikšmingas skirtumas, galime teigti, kad reabilitacija pagerino pacienčių nuomonę apie sveikatos būklę – pacientės tapo optimistiškesnės sveikatos atžvilgiu.
Moterims po krūtį tausojančios operacijos vertinant reabilitacijos veiksmingumą pastebėta kad statistiškai reikšmingi pokyčiai buvo SF-36 komponentų, kai p<0,05 : S, EB, EG, FA.
Komponentas Skausmas (S) gautas susumavus rezultatus atsakymų į klausimus apie skausmo intensyvumą per 4 savaites bei apie skausmo įtaką funkcinei ir darbinei veiklai 4 savaičių laikotarpiu. Kadangi gautas statistiškai reikšmingas pokytis gali teigti, kad reabilitacijos taikymas moterims po krūtį tausojančios operacijos mažino skausmingumą.
Emocinės būklės (EB) komponentas gautas susumavus rezultatus klausimų apie nuotaikos pokyčius. Įvertinę tyrimo metu gautą rezultatą, kad moterims po krūtį tausojančio gydymo statistiškai reikšmingai pagerėjo EB vertinimas galime teigti, kad reabilitacija teigiamai veikia pacientų emocijas.
Energingumo (EG) ir funkcinio aktyvumo (FA) statistiškai reikšmingas pokytis rodo, kad reabilitacijos metu taikomi pratimai gerinantys fizinį aktyvumą yra efektyvūs.
Palyginus gyvenimo kokybės pokytį prieš ir po reabilitacijos, galime vertinti reabilitacijos efektyvumą. Jei palygintume pacienčių grupes po radikalaus kūties pašalinimo ir po tausojančio gydymo, pastebėtume, kad reabilitacija buvo efektyvesnė moterims po krūties radikalaus gydymo. Galime teigti, kad bendro sveikatos vertinimo (U=8,5; p=0,001), socialinio funkcionavimo (U=24,5; p=0,027), veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų (U=32,5; p=0,017) ir fizinio aktyvumo (U=17; p=0,007) vertinimo pokytis buvo ženkliai didesnis ir statistiškai reikšmingai geresnis toms pacientėms, kurioms buvo atlikta krūties pašalinimo operacija, nes p<0,05. Vertinant likusius SF-36 komponentus,
21 jie taip pat buvo geresni taikant reabilitaciją moterims po radikalios krūties šalinimo operacijos nei po tausojančios, tačiau skirtumai buvo nedideli ir statistiškai nereikšmingi.
Kad įvertintume gyvenimo kokybės pokytį reabilitacijos metu lyginome rezultatus prieš reabilitaciją ir po jos. Galime teigti, kad BSV, SF, EB ir FA pokyčiai buvo ženkliai didesni moterims po radikalios operacijos. Pastebėta, kad prieš pradedant taikyti reabilitaciją buvo geresnis FA,VE, EG, SF ir BSV moterų, kurioms buvo taikytas tausojantis gydymas lyginant su rezultatais prieš reabilitaciją moterų, patyrusių radikalų krūties pašalinimą.
Jei vertinti gyvenimo kokybės pokytį po reabilitacijos krūties vėžiu sergančioms moterims, galime teigti, kad gyvenimo kokybės pokytis teigiamas. Tai rodo vertintas SF-36 rezultatų pokytis, kuris atspindi jog visi SF-36 komponentų įvertinimai po reabilitacijos buvo geresni, nei prieš reabilitaciją. Taip pat pastebėta jog gyvenimo kokybės pokytis į teigiamą pusę buvo moterų po radikalaus krūties pašalinimo.
IŠVADOS
1. Pacienčių po radikalios krūties šalinimo operacijos reabilitacijos rezultatai, buvo geresni lyginant su pacientėmis, kurioms buvo atlikta krūtį tausojanti operacija.
2. Reabilitacija po krūties šalinimo operacijos buvo efektyvi.
3. Gyvenimo kokybės pokytis taikant reabilitaciją buvo teigiamas tiek moterims po tausojančios operacijos, tiek po radikalios.
22
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Yadav RR, Ngo-Huang AT, Ng A, Fu JB, Custodio C, Wisotzky E, et al. Characteristics of Cancer Rehabilitation Fellowship Training Programs in the USA. J Cancer Educ [Internet]. 2018 May 3; Available from: http://dx.doi.org/10.1007/s13187-018-1371-3
2. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per internetą http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result
3. Jackevičius A, Ostapenko V. Krūties vėžys: moksliniai ir klinikiniai aspektai. UAB Petro ofsetas. Vilnius, Lietuva. 2016. p. 399,233.
4. Breast Cancer Risk Reduction and Early Detection. Ed.: Sauter ER, Daly MB. Springer. 2010; VIII, 242 p.
5. Hellbom M, Bergelt C, Bergenmar M, Gijsen B, Loge JH, Rautalahti M, et al. Cancer rehabilitation: A Nordic and European perspective. Acta Oncol. 2011 Feb;50(2):179–86.
6. Linkevičienė G. Pacienčių po krūties vėžio chirurginio gydymo reabilitacijos efektyvumo įvertinimas. 2007; Available from: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:1847846/
7. Padaiga Ž, Kurtinaitis J, Gaižauskienė A ir kiti. Krūties vėžio ekonominis vertinimas Lietuvoje. ,, Versus aureus”. Vilnius, Lietuva. 2008. p.
8. Internetinė prieiga: http://www.nvi.lt/uploads/pdf/Vezio%20registras/Vezys_lietuvoje_2006.pdf [2018-04-04]
9. Internetinė prieiga: http://www.nvi.lt/uploads/pdf/Vezio%20registras/Vezys_lietuvoje_2012.pdf [2018-04-04]
10. Gudavičienė D, Steponavičienė L, Lachej N. Krūties vėžys Lietuvoje. Acta medica Lituanica
[Internet]. 2015 Dec 16 [cited 2018 May 10];22(3). Available from:
http://lmaleidykla.lt/ojs/index.php/actamedicalituanica/article/view/3198
11. Data source:GLOBOCAN 2012 Graph production: Global Cancer Observatory (http://gco.iarc.fr/) © International Agency for Research on Cancer 2018
12. Smailytė G, Uleckienė S, Mickė I, Kanopienė D, Didžiapetrienė J. Krūties vėžys: biologijos ypatumai, epidemiologinė situacija ir rizikos veiksniai. Medicinos teorija ir praktika. 2012;18(1):66– 74.
13. Čižauskaitė A, Petrauskas D, Gelžinis G, Sakalauskaitė M. KRŪTIES VĖŽIO
EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS. Sveikatos mokslai. 2014;24(5):31–4.
14. Samalavičius N, Aleknavičienė, Norkus D. Onkologija: nauji sprendimai krūties vėžiui gydyti. AB ,,Spauda”. Vilnius, Lietuva 2016/2 (19).
23 15. Samalavičius N, Aleknavičienė, Norkus D. Onkologija: Krūties centrai - šiuolaikinis auksinis krūties vėžio gydymo modelis. Krūties centrų sertifikavimas. AB ,,Spauda”. Vilnius, Lietuva 2016/2 (19).
16. Hoving JL, Broekhuizen MLA, Frings-Dresen MHW. Return to work of breast cancer survivors: a systematic review of intervention studies. BMC Cancer. 2009 Apr 21;9:117
17. Islam T, Dahlui M, Majid HA, Nahar AM, Mohd Taib NA, Su TT, et al. Factors associated with return to work of breast cancer survivors: a systematic review. BMC Public Health. 2014 Nov 24;14 Suppl 3:S8.
18. Harris SR, Schmitz KH, Campbell KL, McNeely ML. Clinical practice guidelines for breast cancer rehabilitation. Cancer. 2012;118(S8):2312–24.
19. Gonçalves V. Long-term quality of life in gynecological cancer survivors. Curr Opin Obstet Gynecol. 2010 Feb;22(1):30.
20. Sagen A, Kåresen R, Risberg MA. Physical activity for the affected limb and arm lymphedema after breast cancer surgery. A prospective, randomized controlled trial with two years follow-up. Acta Oncol. 2009;48(8):1102–10.
21. Staniūtė M. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2007;
22. Cieślak K. Professional psychological support and psychotherapy methods for oncology patients.
