1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
IMUNOLOGIJOS IR ALERGOLOGIJOS KLINIKA
Alerginio kontaktinio dermatito, sukelto akrilatų, atvejų analizė, sąsaja su
paciento profesija ir kitais ekspozicijos akrilatams šaltiniais
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Medicinos studijų programa
Magistro darbo vadovas: Prof. Brigita Šitkauskienė Magistro darbo konsultantas: Asist. Simona Kašinskaitė Parengė: Živilė Levinaitė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 65. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
10.1 Akrilatų sukeltas AKD Lietuvoje:... 11
10.2 Akrilatų sukeltas AKD kitose šalyse: ... 11
11. TYRIMO METODIKA ... 15
11.1 Tyrimo planavimas ... 15
11.2 Tyrimo objektas ... 15
11.3 Tiriamųjų atranka ... 15
11.4 Tyrimo metodai ... 15
11.5 Duomenų analizės metodai ... 16
12. REZULTATAI ... 17
12.1 Bendrosios OLM charakteristikos ... 17
12.2 Bendrosios tiriamųjų charakteristikos... 18
12.2.1 Tiriamųjų demografiniai rodikliai... 18
12.2.2 Alerginė anamnezė ... 19
12.3 Simptomai ... 19
12.3.1 Simptomų paplitimas ... 19
12.3.2 Simptomai ir amžiaus grupės ... 20
12.3.3 Simptomai ir gretutinės alerginės ligos... 22
12.4 Akrilatai ... 22
12.4.1 Įsijautrinimo akrilatams paplitimas ... 23
12.4.2 Įsijautrinimas akrilatams ir amžiaus grupės ... 24
12.4.3 Įsijautrinimas keliems akrilatams ir amžiaus grupės ... 25
12.4.4 Įsijautrinimas akrilatams ir gretutinės alerginės ligos ... 25
3
12.5. Ekspozicijos akrilatams šaltiniai ... 25
12.5.1 Paplitimas ... 25
12.5.1.1 Neprofesinės kilmės ekspozicija akrilatams ... 26
12.5.1.2 Profesinės ir mišrios kilmės ekspozicija akrilatams ... 27
12.5.2 Ekspozicijos akrilatams šaltiniai ir amžius ... 27
12.5.3 Ekspozicijos akrilatams šaltiniai ir simptomai ... 28
12.5.3.1 Neprofesinės kilmės ekspozicija ir simptomai ... 28
12.5.3.2 Profesinės kilmės ekspozicija ir simptomai ... 30
12.5.4 Ekspozicijos akrilatams šaltiniai ir akrilatai ... 31
12.5.4.1 Neprofesinės kilmės ekspozicija ir akrilatai ... 31
12.5.4.2 Profesinės, mišrios ir nežinomos kilmės ekspozicija ir akrilatai ... 32
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
14. IŠVADOS ... 38
15. REKOMENDACIJOS ... 39
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Živilė Levinaitė
Darbo pavadinimas: Alerginio kontaktinio dermatito (AKD), sukelto akrilatų, atvejų analizė, sąsaja su
paciento profesija ir kitais ekspozicijos akrilatams šaltiniais.
Darbo tikslas: Išanalizuoti akrilatų sukeltu AKD sergančių pacientų atvejus ir įvertinti įsijautrinimo
akrilatams ypatumus tarp skirtingų profesijų atstovų bei kitų ekspozicijos akrilatams šaltinių.
Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti įsijautrinimo akrilatams paplitimą tarp pacientų, kuriems 2019 01 –
2021 01 laikotarpiu LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos dienos stacionare atlikti OLM su Europos standartinės alergenų serijos ir/arba Stomatologine alergenų paletėmis. 2) Įvertinti AKD sergančių pacientų įsijautrinimo akrilatams ypatumus pagal amžių, gretutinių alerginių ligų buvimą. 3) Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius akrilatų sukelto AKD simptomus, jų lokalizaciją; 4) Nustatyti dažniausiai įsijautrinimą sukeliančius akrilatus bei jų derinius. 5) Nustatyti įsijautrinimo akrilatams paplitimą pagal profesiją, ekspozicijos akrilatui šaltinį.
Tyrimo metodika: Retrospektyvi ligos istorijų analizė ir duomenų vertinimas.
Rezultatai: Nustatyti 32 (6,8%) AKD dėl įsijautrinimo akrilatams atvejai. Įsijautrinimas nustatytas tik
moterims, amžiaus vidurkis 38,19±16,3 m. Teigiama alergijos anamnezė rasta 21,9%. 71,9% pacientų pasireiškė rankų dermatitu. Dažniausias alergenas - HEMA (96,9%). Daugybinis įsijautrinimas akrilatams rastas 34,4% tiriamųjų (dažniausiai – HEMA ir EGMA (21,9%)). Neprofesinės kilmės ekspozicija akrilatams nustatyta 40,6% atvejų, 53,8% įsijautrinimo akrilatams atvejų nustatyti po ilgalaikio nagų lakavimo. Profesinės kilmės ekspozicija nustatyta 25,0% atvejų, 62,5% jų - manikiūrininkės, 37,5% - odontologės.
Išvados: 1) Įsijautrinimas akrilatams nustatytas 6,8% pacientų. 2) 19-29 metų pacientėms bėrimai
dažnesni rankose ir veide. 70-79 metų pacientėms AKD dažniau pasireiškia rankų dermatitu, simptomais burnos ertmėje. 30-39 metų amžiaus grupėje dažniau nustatoma teigiama alerginė anamnezė, įsijautrinimas uretan-dimetakrilatui ir 1,4-butanediol-dimetakrilatui. 3) Dažniausiai įsijautrinimas akrilatams pasireiškia rankų bėrimais. Dermatitas rankose bei liemenyje, tai pat ir dermatitas pirštuose dažniau pasireiškia po ilgalaikio manikiūro naudojimo. Burnos simptomai dažniau pasireiškia nešiojant odontologines plokšteles, metalines karūnėles. 4) Dažniausiai, įsijautrinimas nustatytas HEMA (96,9%). Dažniausias akrilatų derinys – HEMA ir EGMA (21,9%). 5) Įsijautrinimas akrilatams dažniausiai nustatomas esant neprofesinei ekspozicijai (40,6%), ypač po ilgalaikio nagų lakavimo (53,8%). Profesinės kilmės įsijautrinimas dažniausiai manikiūrininkams (62,5%) bei odontologams (37,5%).
5
2. SUMMARY
Author: Živilė Levinaitė.
The title: Acrylate-Induced Allergic Contact Dermatitis (ACD) Case Studies, Connection to the
Patient‘s Occupation and Other Sources of Acrylate Exposure.
The aim: To analyze cases of acrylate-induced ACD and to evaluate peculiarities of acrylate
sensitization among different occupations and other sources of acrylate exposure.
Objectives: 1) To determine the prevalence of sensitivity to acrylates between patients who in period of
2019 01-2021 01 had been patch tested with the European Baseline Series and / or Dental Screening Series in Hospital of LUHS Kaunas Clinics Department of Immunology and Allergology Day care unit. 2) To evaluate the peculiarities of acrylate sensitization in patients with AKD according to age, history of atopy. 3) To identify the most common ACD caused by acrylates symptoms, their location. 4) Identify the most prevalent acrylates and their combinations. 5) To determine the prevalence of acrylate sensitization by occupation and the source of acrylate exposure.
Research methodology: Retrospective analysis of medical records and evaluation of patch tests results. Results: 32 (6,8%) acrylate-induced ACD cases were found. All patients were women, the average age
of 38,19±16,3 years. History of atopy was detected in 21,9% of cases. 71,9% patients presented with hand dermatitis. The most prevalent allergen - HEMA (96,9%). Polysensitisation to acrylates detected in 34,4% cases (most often - HEMA, EGMA (21,9%)). Non-occupational acrylate exposure was found in 40,6% cases, 53,8% cases of acrylate sensitization were detected after the usage of artificial nails. Occupation-related acrylate exposure was found in 25,0% cases, 62,5% of these patients worked as nail technicians, 37,5% were dentists.
Conclusions: 1) 6,8% cases of acrylate sensitisation were found. 2) Hand rash is the most common in
sign of sensitisation to acrylate in 19-29 years group. In patients of 70-79 years, ACD to acrylates is more likely to occur as hand dermatitis or oral symptoms. History of atopy, sensitization to urethane-dimethacrylate and 1,4-butanediol-urethane-dimethacrylate are more common in the age of 30-39 years. 3) Sensitization to acrylates is the most common form of acrylate induced hand rashes. Dermatitis in hands and trunk, also dermatitis in fingers are more common after the long-term use of manicure. Oral symptoms are more frequent after wearing dental plates, metal crowns.
4) The most common allergen was HEMA (96,9%). The most common combination of acrylates - HEMA and EGA (21,9%). 5) Non-occupational acrylate exposure to ACD was often associated with artificial nails (53,8%), while occupational acrylate exposure to ACD was mostly found in nail technicians (62,5%) and dentists (37,5%).
6
3. PADĖKA
Dėkoju savo magistrinio darbo vadovei prof. Brigitai Šitkauskienei už skirtą laiką. Taip pat dėkoju darbo konsultantei gyd. Simonai Kašinskaitei už pagalbą rengiant tyrimą, patarimus bei kantrybę.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto tyrimo metu nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2020 m. kovo 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centras pritarė mokslinio – tiriamojo darbo vykdymui (BEC-MF-309).
7
6. SANTRUMPOS
AKD – alerginis kontaktinis dermatitas
BIS-EMA – 2,2-bis(4-(2-metakril-oksietoksi)fenil)propanas
EECDRG – Europos aplinkos ir kontaktinio dermatito tyrimų grupė EGMA – etilenglikol-dimetakrilatas
HEMA – 2-hidroksietil-metakrilatas HPA – 2-hidroksi-propil-akrilatas HPMA – 2-hidroksi-propil-metakrilatas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos MMA – metil-metakrilatas
n – tiriamųjų skaičius OLM – odos lopo mėginys UV – ultravioletiniai spinduliai
8
7. SĄVOKOS
Alerginis kontaktinis dermatitas - uždegiminė odos liga, kilusi kontakto su alergenu vietoje dėl
lėtosios (IV tipo) padidėjusio jautrumo reakcijos cheminėms medžiagoms, po kartotinio šių medžiagų sąlyčio su oda.
Akrilatai – organiniai junginiai; akrilo rūgšties druskos ir esteriai.
Dermatitas – tai neinfekcinis epidermio ir viršutinio dermos (tikrosios odos) sluoksnio uždegimas,
pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu bėrimu.
Ekspozicija – tai organizmo sąlytis su žalingu veiksniu, galinčiu sukelti sveikatos sutrikimą.
Haptenas – nevisavertis antigenas, sukeliantis imuninį atsaką po to, kai susijungia su organizmo
makromolekulėmis.
Įsijautrinimas – sensibilizacija įvairiems aplinkos alergenams.
Kontaktinis alergenas – medžiaga, kuri sukelia alerginį įsijautrinimą, pakartotinio sąlyčio metu,
sąlyčio vietoje.
Odos lopo mėginys – tai cheminės medžiagos aplikacija ant sveikos odos, skirta nustatyti, ar tiriamoji
medžiaga sukelia lėtąją padidėjusio jautrumo reakciją tiriamam asmeniui.
Prehaptenas – haptenas, chemiškai reaktyviu tampantis dėl aplinkos poveikio.
Prohaptenas - haptenas, chemiškai reaktyviu tampantis dėl metabolinių pokyčių odoje.
Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (ar kelių
veiksnių), kuris įvertinamas pagal higieninę darbo sąlygų klasifikaciją, atsižvelgiant į atitikimą higienos normas ir darbo laiko trukmę.
9
8. ĮVADAS
Alerginis kontaktinis dermatitas (AKD) - tai uždegiminė odos liga, kliniškai dažniausiai pasireiškianti įvairaus pobūdžio niežtinčiu bėrimu. Odos reakcijos sukeliamos IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijos po tiesioginio kontakto su egzogeninėmis reaktyviomis cheminėmis medžiagomis – haptenais, prehaptenais (reaktyvuotais aplinkos, pvz., UV spindulių) ar prohaptenais (reaktyvuotais metabolinių procesų odoje). Šios medžiagos yra per mažos, kad pačios sukeltų imuninį atsaką, o susijungusios su makromolekulėmis odoje, tampa visaverčiais antigenais. Epidermio Langerhanso ląstelės pateikia antigeną drenuojančiuose limfmazgiuose naiviesiems T limfocitams, kurie pradeda formuoti antigenui specifinius ir atminties T limfocitų klonus, toliau cirkuliuojančius limfotakoje bei sisteminėje kraujotakoje. Bėrimai odoje atsiranda, po pakartotinio kontakto su haptenu, kai aktyvuoti T limfocitai, patenka į alergeno paveiktas odos vietas, jį atpažįsta ir yra sukeliama uždegiminė reakcija, kuri vytosi palaipsniui per 48 – 72 val [1, 2]. AKD yra paplitęs visoje populiacijoje, o taip pat tai yra dažniausiai pasitaikanti profesinė odos liga. Auksiniu standartu AKD diagnostikoje laikomi aplikaciniai odos lopo mėginiai (OLM), atliekami dedant chemines medžiagas ant sveikos odos [3, 4]. Dažniausiai AKD sukeliančios cheminės medžiagos yra sugrupuotos standartizuotų alergenų serijomis [1]. Viena iš cheminių medžiagų, galinčių sukelti AKD yra akrilatai [5].
Akrilatai susidaro iš akrilo rūgšties junginių. Įvairaus elastingumo, kietumo ir standumo akrilo polimerai sukuriami susijungiant įvairioms monomerų kombinacijoms, tokioms kaip akrilo, metakrilo bei cianoakrilo rūgščių ir jų esterių, akrilamidų bei akrilonitrilų [6]. Polimerizacija vyksta spontaniškai arba UV spindulių poveikyje. Gauti produktai plačiai naudojami klijų, spausdinimo dažų, kosmetikos, dirbtinių nagų, odontologinių medžiagų, bei medicininių prietaisų, tokių kaip kontaktiniai lęšiai, klausos aparatai ir kaulų cementas ortopediniams endoprotezams, gamyboje [7–9]. Nors akrilatų polimerai yra laikomi saugiais dariniais, juos sudarantys monomerai yra potencialūs kontaktiniai alergenai [6].
Pirmą kartą apie alergiją akrilatams (metil-metakrilatui (MMA)) buvo pranešta dar 1941 metais [10]. Paskutiniais dešimtmečiais akrilatų monomerai vis dažniau aprašomi kaip galintys sukelti profesinės kilmės AKD, neretai pasireškiantį dantų priežiūros specialistams, gydytojams ortopedams traumatologams [11], o pastaruoju metu, didėjant ilgalaikio manikiūro paklausai, su šia problema vis dažniau susiduria manikiūrininko profesijos atstovai [12–17]. Profesines odos ligas, kaip ir kitas profesines ligas, gali būti sunku priskirti prie profesinės kilmės sveikatos sutrikimų. Tuo pačiu, apie profesinius sveikatos pažeidimus neretai nepranešama, jie nėra įtraukiami į administracinę statistiką [18], o tai apsunkina prevencinių programų kūrimą.
Šiuo darbu norima parodyti įsijautrinimo akrilatams paplitimo mastą 2019 01 – 2021 01 mėnesių laikotarpiu tarp sergančiųjų AKD, ypač atkreipiant dėmesį į atitinkamų profesijų atstovus.
10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Išanalizuoti akrilatų sukeltu AKD sergančių pacientų atvejus ir įvertinti įsijautrinimo akrilatams ypatumus tarp skirtingų profesijų atstovų bei kitų ekspozicijos akrilatams šaltinių.
Uždaviniai:
1. Nustatyti įsijautrinimo akrilatams paplitimą tarp pacientų, kuriems 2019 01 – 2021 01 laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos
dienos stacionare atlikti odos lopo mėginiai su Europos bazinės serijos ir/arba Stomatologinės serijos
alergenais.
2. Įvertinti alerginiu kontaktiniu dermatitu sergančių pacientų įsijautrinimo akrilatams ypatumus pagal amžių, gretutinių alerginių ligų buvimą.
3. Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius akrilatų sukelto alerginio kontaktinio dermatito simptomus, jų lokalizaciją.
4. Nustatyti dažniausiai įsijautrinimą sukeliančius akrilatus bei jų derinius.
11
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Akrilatų sukeltas AKD Lietuvoje:
Lietuvoje AKD, kilęs dėl kontakto su akrilatais, nėra plačiai tyrinėtas. Dalyvaujant tarptautiniame Europos kontaktinės alergijos stebėsenos projekte (angl. European Surveillance System on Contact Allergies, ESSCA), nuo 2019 metų vasario mėnesio OLM standartinių alergenų sąrašas papildytas 14 naujų medžiagų, kurių viena yra 2-hidroksietil-metakrilatas (HEMA) [19]. Iki 2019 metų nustatyti kontaktinę alergiją akrilatams Lietuvoje buvo naudojami tik OLM su Stomatologinės serijos alergenais, taikomi tikslinėms pacientų grupėms, įtariant kontaktą su šiais alergenais. Taigi, vertinti tikrąjį įsijautrinimo akrilatams paplitimą iki 2019 metų yra sunku ir mažai tikslu.
2018 metais Kaune atliktas momentinis tyrimas 34-ose dantų priežiūros klinikose, siekiant nustatyti profesinės kilmės rankų dermatito paplitimą tarp dantų priežiūros specialistų ir įvertinti rizikos veiksnius rankų dermatitui atsirasti. Tyrimo metu respondentai pildė anketas, po kurių jiems buvo pasiūlyta atlikti OLM su standartizuota dešimties haptenų serija, skirta personalui dirbančiam dantų priežiūros srityje. OLM tyrime sutiko dalyvauti 26 darbuotojai (6 odontologai, 14 dantų technikų, 1 burnos higienistas, 6 asistentai). Teigiamos reakcijos į kelis skirtingus akrilatus (MMA, etilenglikol-dimetakrilatas (EGMA), HEMA, 1,4-butanediol-dimetakrilatas) gautos dviems asmenims su rankų dermatito anamneze, Tai buvo moterys, dirbančios dantų technikos srityje [20].
2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Odos ir venerinių ligų klinikoje atliktu tyrimu norėta įvertinti alerginio kontaktinio dermatito epidemiologinę padėtį per 2018 – 2019 metų laikotarpį. Iš 285 AKD sergančių pacientų, kuriems buvo taikytas standartinis OLM testas, įsijautrinimas akrilatams rastas 8 (2,81%) tiriamiesiems. Įsijautrinimo alergenams paplitimo pagal paciento profesiją šiame tyrime nebuvo ieškota [19].
10.2 Akrilatų sukeltas AKD kitose šalyse:
AKD, kilęs po kontakto su bent vienu akrilatu, stebimas įvairiose šalyse.
Kanadoje, Otavos mieste esančioje kontaktinio dermatito klinikoje (angl. Division of Dermatology, University of Ottawa), buvo atlikta retrospektyvinė dešimtmetį (1998 01 - 2008 02) apėmusi duomenų analizė, siekiant daugiau sužinoti apie pacientus, sergančius AKD dėl įsijautrinimo akrilatams bei įvertinti OLM naudojamų alergenų tinkamumą. Įsijautrinimas bent vienam akrilatui buvo nustatytas 44 (5,05%) pacientams, iš kurių 37 (80,1%) buvo moterys. 40,9% atvejų siejami su pacientų profesijomis – odontologijos darbuotojai (5 pacientai), skaidulinės optikos sistemų surinkėjai
12 (4 pacientai), kosmetologai (4 pacientai), automobilių mechanikai (3 pacientai). Taip pat įsijautrinimas akrilatams buvo nustatytas gydytojui (1 pacientas) ir menininkui (1 pacientas). Dažniausiai teigiami OLM rezultatai gauti HEMA, etil-akrilatui ir MMA [6].
Jungtinėje Karalystėje, Birmingemo miesto ligoninėje, (angl. Birmingham City Hospital) atliktame 2002 - 2015 metų tyrime 475 pacientams, kuriems įtartas įsijautrinimas akrilatams, buvo klijuojamos OLM paletės, sudarytos iš 28 alergenų. Tyrimo metu buvo siekiama identifikuoti akrilatus, kurie dažniausiai sukelia AKD bei šių alergenų ir įsijautrinimo jiems sukeltų simptomų paplitimą tarp skirtingas profesijas turinčių pacientų. Įsijautrinimas bent vienam akrilatui nustatytas 52 (10,9%) asmenims. Detalesnė demografinė bei alergeno šaltinio analizė buvo atlikta 47 asmenims. Didžioji jų dalis (68,1%) buvo moterys. Iš šių 47 pacientų 24 (51,1%) atvejai siejami su pacientų profesijomis. 13 (27,7%) pacientų dirbo apdirbamosios pramonės srityje: 1 – pramoninių grindų įrengėju, likę 12 dirbo surinkėjais (iš jų 6 automobilių gamyboje). Pastebėta, kad šie pacientai buvo vyresni (amžiaus vidurkis 46,4 metai) ir dažniau tai buvo vyrai (11 iš 13; 84,6%). Tuo tarpu 22 pacientų ekspozicija akrilatams siejama su nagų priežiūros priemonėmis - 10 (21,3%) iš jų profesijos siejosi su akriliniais nagais, kiti 12 pacientų minėtas priemones naudojo neprofesinėje aplinkoje. Šios pacientės – jaunesnio amžiaus (amžiaus vidurkis 36,8 metai) moterys. Vyraujanti AKD išraiška tarp tiriamųjų buvo rankų dermatitas (72,3%). Daugiausia rankų AKD atvejų buvo siejami su ilgalaikiu manikiūru arba pramonine ekspozicija. 21,3% atvejų dermatitas stebėtas kojų srityje. Dar 3 pacientams (6,4%) nustatytas alerginis kontaktinis stomatitas, siejamas su odontologinėmis procedūromis [8].
2006 01 – 2013 04 mėnesiais Koimbros universitetinėje ligoninėje (angl. Coimbra Hospital and University Centre (CHUC)), Portugalijoje, atliktu retrospektyviniu stebėjimo tyrimu, buvo siekiama daugiau išsiaiškinti apie akrilatų sukeltą AKD, nustatyti dažniausius alergenus ir įvertinti OLM su HEMA diagnostinį jautrumą. Iš 122 pacientų, kuriems buvo atlikti OLM su išplėstine akrilatų serija, teigiamas tyrimo rezultatas gautas 30,3% tiriamųjų (36 pacientės moterys, 1 pacientas vyras). Dažniausiai pasireiškianti dermatito forma - rankų dermatitas su daktilitu (stebėta 32 pacientams). Profesinės kilmės AKD rastas 25 (67,6%) pacientams. Dauguma jų (80,0%) stebėti manikūrininkų grupėje. 15 (iš 20) manikiūrininkų taip pat turėjo ir neprofesinės kilmės ekspoziciją akrilatams. Įsijautrinimas akrilatams pastebėtas ir 3 odontologijos darbuotojams bei 2 pramonės darbuotojams, gaminantiems kelio ženklus. Likę atvejai siejami su neprofesinės kilmės dirbtinių akrilinių nagų (8 pacientai) bei dantų protezų (4 pacientai) naudojimu. Taip pat nustatyta, kad HEMA gali būti laikomas geru atrankiniu alergenu įtariant įsijautrinimą akrilatams (nustatytas 80,6% atvejų), tačiau norint tiksliai diagnozuoti, pravartu naudoti platesnę alergenų seriją [17].
St John‘s dermatologijos institute, Guy‘s ligoninėje (angl. St John’s Institute of Dermatology, Guy’s Hospital), Londone, atliktas retrospektyvinis tyrimas. Surinkti pacientų, 2012 01 – 2015 02 mėnesiais tirtų OLM su akrilatais, duomenys. Iš 241 tiriamųjų, 16 (6,6%) nustatytas
13 įsijautrinimas akrilatams. Didžioji dalis teigiamų mėginių patvirtinti moterims (15 pacienčių). Su profesijomis siejami 8 (50,0%) atvejai, kurių 4 nustatyti kosmetologėms, 2 - manikiūrininkėms, 1 – odontologo asistentei, 1 pacientas buvo elektrikas. Labiausiai paplitusiu alergenu buvęs HEMA - įsijautrinimas jam nustatytas 12 pacientų. EGMA ir 2-hidroksi-propil-akrilatas (HPA) – antri pagal dažnumą. Pastebėta, kad įsijautrinimas keliems akrilatams labiau paplitęs tarp profesinį kontaktą su medžiaga turėjusiųjų [14].
2011 – 2015 metų retrospektyviniame tyrime dalyvavo 13 Portugalijos dermatologijos skyrių. Atrinkti pacientai, sergantys AKD, siejamu su nagų kosmetikos produktuose esančiais akrilatais. Iš viso buvo rasta 230 (1,97%) AKD sukelto akrilatų atvejų. Visos įsijautrinimą akrilatams turėjusios pacientės buvo moterys. 55 šių pacienčių su alergenu susidūrė tik kaip manikiūrininko profesijos atstovės, 56 – kaip manikiūrininkų klientės, o 119 pacienčių kontaktas buvo mišrus. Dažniausiai įsijautrinimas nustatytas HEMA (90,0%), 2-hidroksi-propil-metakrilatas (HPMA) (64,1%) ir EGMA (54,5%) [16].
Retrospektyviniame Europos aplinkos ir kontaktinio dermatito tyrimų grupės (angl. European Environmental and Contact Dermatitis Research Group, EECDRG) tyrime, 11 klinikų surinko duomenis apie 2013 – 2015 metų laikotarpiu diagnozuotą AKD, sukeltą nagų kosmetikos produktuose esančių akrilatų. Tyrime dalyvavo Belgijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės karalystės, Portugalijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos klinikos. Iš viso įsijautrinimas akrilatams buvo nustatytas 202 (1,11%) pacientams. Tarp jų AKD, sukeltas nagų kosmetikos produktuose esančių akrilatų, pasireiškė 136 asmenims (skirtingose klinikose paplitimas svyruoja 9,1–100% visų AKD dėl įsijautrinimo akrilatams atvejų; vidurkis 67,3%). Ekspozicija profesinėje aplinkoje nustatyta daugiau nei pusei tiriamųjų (56,6% atvejų (76 moterys, 1 vyras)), dažniausiai – manikiūrininko profesijos atstovams. Tarp kitų profesijų specialistų buvo kirpėjų bei alternatyvios medicinos darbuotojas. Teigiama alerginė anamnezė dažniau rasta tarp akrilinį manikiūrą naudojusiųjų, lyginant su bendra populiacija (36,8% ir 26,8%). Dažniausiai įsijautrinimas akrilatams pasireiškė daktilitu su įtrūkimais (n=84; 88,9%) arba išplitusiu ar izoliuotu dermatitu – distalinėse pirštų falangose (n=78; 57,3%), delnuose (n=15; 11,0%), riešų/dilbių srityse (n=15; 11,0%). Kartu pasireiškiantis veido dermatitas nustatytas 36,8% pacientų, o su juo susiję kaklo odos pažeidimai – 11,8% atvejų. Veido pažeidimai 52,0% atvejų pasireiškė profesinę ekspoziciją turėjusiems pacientams. Dar trys pacienės turėjo kvėpavimo sistemos simptomų. 36,8% (n=50) tiriamųjų nustatytas gretutinių alerginių ligų buvimas anamnezėje. Daugumai tiriamųjų nustatytas įsijautrinimas daugiau nei vienam akrilatui - 92,5% HEMA, 88,6% HPMA, 69,2% EGMA, 9,9% etilcianoakrilatui [21].
Leono ligoninėje (angl. Hospital of Leon), Ispanijoje, atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu surinkta informacija apie 2011 03 – 2017 02 diagnozuotus AKD, dėl įsijautrinimo akrilatams, atvejus. Visiems tiriamiesiems buvo atlikti OLM su Ispanijos bazine bei išplėstine akrilatų
14 serijomis. Įsijautrinimas akrilatams nustatytas 20 pacientų (85,0% moterys). Profesinės kilmės AKD buvo rastas 55,0% atvejų, dažniausiai nustatomų grožio industrijos specialistams bei odontologams. Pastebėta, kad profesinės ekspozicijos akrilatams laikas, iki pasireiškiant dermatitui, buvo trumpesnis grožio industrijos darbuotojams (4 metai), nei odontologams (27,5 metai). Didžiajai daliai pacientų (90,0%) nustatytas įsijautrinimas HEMA ir/arba HPMA, todėl autorių siūloma abu akrilatus naudoti standartinėje OLM paletėje [13].
Italijoje 2018 metais, sausio – kovo mėnesiais, trijose OLM atliekančiose klinikose, šie testai buvo atlikti 436 AKD sergantiems pacientams. Tyrimu norėta įvertinti akrilo rūgšties kontaktinio jautrumo paplitimą bei galimus šaltinius ir nustatyti, ar HEMA yra tinkamas įsijautrinimo akrilo rūgščiai žymuo. Iš visų tiriamųjų, 2 (0,5%) pacientams nustatytas įsijautrinimas akrilo rūgščiai. Abu atvejai siejami su ant EKG elektrodų esančiu hidrogeliu. 7 (1,6%) pacientams stebėtas įsijautrinimas HEMA (1 iš šių pacientų stebėtas įsijautrinimas ir akrilo rūgščiai). Su profesija siejami 3 atvejai, visi trys pacientai – manikiūrininkai [22].
Kopenhagos universiteto Herlev Gentofte ligoninėje (angl. Herlev & Gentofte Hospital), Danijoje, atliktame tyrime (2017 01 – 2019 07 mėnesiais), buvo nagrinėjamos alergijos HEMA paplitimo tendencijos. Iš 1293 tiriamųjų, gautas 31 (2,4%) teigiamas įsijautrinimo HEMA rezultatas. Dauguma šių atvejų buvo siejami su dirbtinių nagų modeliavimu ir nepriskiriami profesiniam įsijautrinimui. Didžioji dalis tiriamųjų, kurių teigiamas testo rezultatas buvo sietinas su profesija (45,0% visų teigiamų atvejų), dirbo kosmetologijos srityje (5 pacientės). Po vieną atstovą buvo rasta ir iš kitų profesijų - odontologų, kirpėjų, pedikiūrininkų / chiropraktikų / kineziterapeutų. Taip pat pastebėta, kad per tirtą laikotarpį daugėjo įsijautrinimą HEMA turinčių pacientų su nagų lakavimo, naudojant UV spindulių lempą, anamneze [23].
Suomijos profesinės sveikatos institute (angl. Finnish Institute of Occupational Health, FIOH), profesinės dermatologijos klinikoje, atliktame tyrime buvo nagrinėti per 10 metų (2010 – 2019 metais) rasti 55 teigiami įsijautrinimo akrilatams atvejai. Visi tiriamieji turėjo įtariamą profesinę odos ligą, 31 jų diagnozuotas AKD. Nustatyta 8 AKD atvejų sąsaja su anaerobiniais sandarikliais (3 mašinistams, santechnikui, variklio mechanikui, sunkvežimių, ligoninės lovų, variklio surinkėjams). Pastebėta, kad dalies iš pacientų naudojamų produktų saugos aprašymo lapuose nebuvo nurodytas galimas odos įjautrinimas, nors, atlikus cheminę analizę, šiuose produktuose buvo rasti įjautrinantys akrilatų monomerai. 7 AKD atvejai buvo siejami su odontologinėmis medžiagomis (4 odontologų asistentams, 2 dantų technikams ir 1 dantų higienistui); 7 – su blakstienų klijais ir/arba nagų kosmetikos produktais; 3 – su stiklo klijais; 3 siejami su spausdinimo dažais; 2 - dažais/lakais ir 1 su poliesterio dervų sistemomis. Dažniausiai įsijautrinimą sukėlusiu akrilatu nustatytas HEMA [24].
15
11. TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo planavimas
Tyrimas atliktas gavus LSMU bioetikos centro leidimą (BEC-MF-309). Vykdytas kiekybinis retrospektyvinis stebėjimo tyrimas, atliekant 2019 – 2021 m. duomenų analizę.
11.2 Tyrimo objektas
Retrospektyvinio tyrimo metu analizuoti medicinos įrašai apie 2019 metų sausio – 2021 metų sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Imunologijos ir alergologijos klinikos dienos stacionaro pacientams atliktų alergenų lopo mėginių, naudojant Europos bazinės alergenų serijos ir/arba Stomatologinės alergenų paletes, rezultatus.
11.3 Tiriamųjų atranka
Tiriamieji - 2019 metų sausio – 2021 metų sausio mėnesio LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos dienos stacionaro pacientai, kuriems minėtu laikotarpiu atlikti odos lopo mėginiai su Europos bazinės serijos ir / arba Stomatologinės serijos palete (n=471). Iš jų atrinkti ir tyrimo imtį sudaro pacientai, kuriems nustatytas įsijautrinimas bent vienam akrilatui (n=32).
AKD nustatytas remiantis 1) įtarimu iš ligos anamnezės ir ūmaus ar lėtinio dermatito klinikiniu pasireiškimu; 2) odos lopo mėginiais nustatytu įsijautrinimu kontaktiniams alergenams, kuriuo būtų galima paaiškinti atsiradusius simptomus. Pacientams, turėjusiems įsijautrinimą akrilatams, buvo nustatyta AKD diagnozė (n=32).
11.4 Tyrimo metodai
Pacientų medicinos įrašuose buvo ieškota tiriamųjų demografinių (amžius, lytis, profesija, akrilinio bei gelinio manikiūro naudojimo anamnezė), klinikinių (simptomai, jų pasireiškimo topografija, alerginė anamnezė) ir įsijautrinimo akrilatams duomenų.
16 Odos lopo mėginiai atliekami „Chemotechnique Diagnostics“ (Vellinge, Švedija) pagamintomis alergenų paletėmis – Europos bazinės serijos ir / arba Stomatologine palete. Europos bazinės serijos paletėje (Chemotechnique, S 1000) naudojamas vienas akrilatas - 2-hidroksietil-metakrilatas 2,0%. Stomatologinėje paletėje (Chemotechnique DS 1000) yra septyni skirtingi akrilatai (metil-metakrilatas 2,0%, triglikol-dimetakrilatas 2,0%, uretan-dimetakrilatas 2,0%, etilen-glikol-dimetakrilatas 2,0%, bisfenol-A-glicerolat-dimetakrilatas (BIS-GMA) 2,0%, 1,4-butanediol-dimetakrilatas 2,0%, bisfenol-A-1,4-butanediol-dimetakrilatas (BIS-MA) 2,0% 2-hidroksi-etil-metakrilatas 2,0%, dimetil-amino-etil-metakrilatas 0,2%, 1,6-heksanediol-diakrilatas 0,1% tetrahidrofurfuril-metakrilatas 2,0%, 2,2-bis(4-(2-metakril-oksietoksi)fenil)propanas (BIS-EMA) 2,0%). Naudoti aliuminio diskeliai Finn Chambers® (ø 8 mm, UAB „Epitest“, Suomija) Scanpor® juostoje („Norgesplaster A/S“, „Vennesla“, Norvegija). 15ml arba 20mg gamintojo paruošto alergeno dedama į kiekvieną aliuminio diskelį. Kameros klijuojamos ant sausos odos nugaros viršutinėje dalyje 48 valandų laikotarpiui, papildomai jas pritvirtinant lipnia medžiaga (Shanghai International Holding Corp. GmbH (Hamburg)). Odos reakcijos vertintos pagal tarptautinės kontaktinės alergijos tyrimų grupės (angl., International contact dermatitis research group, ICDRG) standartizuotą skalę po 48 ir 72 val. apžiūros ir apčiuopos duomenimis. Abejotina reakcija (?+) laikyta blyški eritema be infiltracijos. Silpna teigiama reakcija (+) nustatyta esant eritemai su silpna infiltracija, gali būti nedaug papulių, kurios nesusilieja. Stipria teigiama reakcija (++) vertinama eritema su infiltracija, esant daug papulių, kurios susilieja, ir yra pūslelių. Labai stipri teigiama reakcija (+++) nustatyta, esant ryškiai eritemai ir infiltracijai, susiliejančioms papulėms ir pūslelėms. Lopo mėginio rezultatas laikytas teigiamu ir alerginė reakcija akrilatui nustatyta, jei kontakto su kontaktiniu alergenu vietoje atsiradusi odos reakcija įvertinta bent vienu + [25, 26]. Teigiama gretutinių alerginių ligų anamneze laikytas tiriamojo nurodytas alerginio rinito, astmos arba AKD, sukelto kitų alergenų, pasireiškimas praeityje.
11.5 Duomenų analizės metodai
Surinkti ir nuasmeninti duomenys suvesti į elektroninę duomenų bazę, naudojant Microsoft Office Excel® 2019 programą. Statistinė duomenų analizė atlikta IBM® SPSS® Statistics 22.0 programa. Kokybinių požymių palyginimui ir duomenų statistiniam patikimumui vertinti buvo apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo – p reikšmė (p), naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Tikslusis Fišerio kriterijus taikytas, kai nors vienas tikėtinas stebėjimų skaičius buvo mažiau penkių. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
17
12. REZULTATAI
12.1 Bendrosios OLM charakteristikos
2019 metų sausio – 2021 metų sausio mėnesiais LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos dienos stacionare buvo atlikti 471 OLM su Europos bazinės serijos ir/arba Stomatologinės serijos alergenais. Per minėtą laikotarpį įsijautrinimas akrilatams nustatytas 32 (6,8%) asmenims (1 pav.). Šiems tiriamiesiems (n=32; 6,8%) buvo diagnozuotas AKD.
1 pav. Įsijautrinimo akrilatams paplitimas 2019 01 – 2021 01 laikotarpiu tarp tiriamųjų, kuriems atliktas OLM su Europos bazinės serijos ir/arba Stomatologinės serijos
alergenais
59,4% (n=19) OLM, kuriems gautas teigiamas rezultatas akrilatams, atlikti Europos bazinės serijos palete, 28,1% (n=9) OLM atlikti Stomatologine palete, o 12,5% (n=4) tiriamiesiems buvo atlikti mėginiai abejomis paletėmis (2 pav.).
471 93,6% 32 6,4%
OLM su bent vienu akrilatu 2019 01 - 2021 01 laikotarpiu Tiriamieji turintys įsijautrinimą akrilatams
18
2 pav. Bendrosios OLM charakteristikos
12.2 Bendrosios tiriamųjų charakteristikos
12.2.1 Tiriamųjų demografiniai rodikliai
Visi pacientai, turintys įsijautrinimą akrilatams, buvo moteriškos lyties atstovės. Tiriamųjų amžius varijuoja tarp 19 ir 78 metų (vidurkis 38,19±16,3 metai, mediana 35 metai).
Siekiant atlikti išsamią duomenų analizę ir nustatyti įsijautrinimo akrilatams klnikinės išraiškos bei ekspozicijos akrilatams paplitimą pagal amžių, tiriamieji buvo suskirstyti į šešias vienodas grupes pagal amžių (3 pav).
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
37,5% 25,0% 18,8% 6,3% 3,1% 9,4% 0 2 4 6 8 10 12 14 19-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79 19 59,4% 9 28,1% 4 12,5%
19
12.2.2 Alerginė anamnezė
Alerginių ligų anamnezė rasta 21,9% (n=7) tiriamųjų (4 pav.).
4 pav. Tiriamųjų palyginimas pagal kitų alerginių ligų anamnezę
Vertinant alerginių ligų buvimo anamnezėje paplitimą pagal amžiaus grupes pastebėta, kad statistiškai reikšmingai dažniau alerginių ligų buvimas anamnezėje nustatytas 30-39 metų amžiaus grupėje (χ²=4,93, ll=1, p<0,047) (1 lentelė).
1 lentelė: Gretutinių alerginių ligų pasireiškimas įsijautrinimą akrilatams turintiems tiriamiesiems pagal amžiaus grupes
12.3 Simptomai 12.3.1 Simptomų paplitimas 25 78,1% 7 21,9%
Alerginių ligų anamnezėje nėra Alerginių ligų anamnezėje yra
Alerginės ligos anamnezėje
Amžius N % p 19-29 1 8,3% 0,212 30-39 4 50,0% 0,047 40-49 1 0,2% 1,0 50-59 1 50,0% 0,395 60-69 0 0,0% 1,0 70-79 0 0,0% 1,0
20 Didžiajai daliai tiriamųjų (71,9%, n=23) įsijautrinimas akrilatams pasireiškė dermatitu rankose. Iš rankų dermatitą turinčių pacienčių 8 (25,0% visų atvejų) atvejai stebimi pirštuose (2 lentelė).
Simptomai keliose lokalizacijose stebimi 11 pacienčių (34,4%). Dažniausiai tai dermatitas pasireiškiantis rankose ir veide (12,5%, n=4) arba rankose ir liemens srityje (12,5%, n=4).
Iš kitų, dėl įsijautrinimo akrilatams stebimų simptomų, dažniausiai pasireiškė veido tinimas (12,5%, n=4), kuris 2 (6,3%) pacientėms buvo stebimas kartu su skalpo dermatitu. Taip pat 2 (6,3%) pacientėms pasireiškė sloga. Dar 2 (6,3%) pacientės skundėsi deginimo pojūčiu ir paraudimu burnos ertmėje, dantenų tinimu.
2 lentelė: Dažniausiai pasireiškiančių simptomų paplitimas tarp tiriamųjų
Simptomas ir lokalizacija N % Rankų dermatitas Pirštų dermatitas 23 71,9 8 25,0 Liemens dermatitas 6 18,8 Veido dermatitas 5 15,6 Kojų dermatitas 4 12,5 Skalpo dermatitas 2 6,3 Kaklo dermatitas 2 6,3
Rankų ir liemens dermatitas 4 12,5
Rankų ir veido dermatitas 4 12,5
Rankų ir kojų dermatitas 3 9,4
Rankų ir kaklo dermatitas 2 6,3
Kojų ir liemens dermatitas 2 6,3
Dermatitas, vieta nepatikslinta 2 6,3
Veido tinimas 4 12,5
Skalpo dermatitas ir veido tinimas 2 6,3
Burnos ertmės paraudimas, dantenų patinimas, deginimo pojūtis 2 6,3
Sloga 2 6,3
12.3.2 Simptomai ir amžiaus grupės
Stebimas netolygus dažniausiai dėl įsijautrinimo akrilatams pasireiškiančių simptomų pasiskirstymas pagal tiriamųjų amžiaus grupes (5 pav.)
21
5 pav. Dažniausiai pasireiškiančių simptomų paplitimas pagal amžiaus grupes
Vertinant simptomų lokalizacijos paplitimą pagal tiriamųjų amžiaus grupes nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau dermatitas rankų ir veido srityse pasireiškia 19-29 metų amžiaus grupėje (χ²=7,62, ll=1; p<0,014) (3 lentelė).
3 lentelė: Simptomų paplitimas 19-29 metų amžiaus grupėje 19-29 Simptomas ir lokalizacija N % p Rankų dermatitas Pirštų dermatitas 9 75 1,0 5 41,7 0,092 Veido dermatitas 4 33,3 0,53 Liemens dermatitas 2 16,7 1,0 Kojų dermatitas 2 16,7 0,62 Kaklo dermatitas 1 8,3 1,0
Rankų ir veido dermatitas Pirštų ir veido dermatitas
4 33,3 0,014
1 8,3 0,375
Rankų ir liemens dermatitas 1 8,3 1,0
Rankų ir kojų dermatitas 1 8,3 1,0
Rankų ir kaklo dermatitas 1 8,3 1,0 9 7 5 1 1 5 2 1 4 1 22 2 2 1 1 1 2 1 1 11 1 1 2 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 19-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79
Rankų dermatitas Pirštų dermatitas Veido dermatitas
Liemens dermatitas Kojų dermatitas Rankų ir liemens dermatitas Rankų ir kojų dermatitas Skalpo dermatitas Burnos ertmės simptomai
22 Taip pat nustatyta, kad burnos ertmės paraudimas, deginimo pojūtis bei dantenų patinimas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia 70-79 metų amžiaus grupės pacientėms (χ²=20,62, ll=1, p<0,006). Tuo tarpu rankų dermatitas 70-79 metų amžiaus grupės pacientėms nepasireiškė (χ²=8,46, ll=1, p<0,017) (4 lentelė).
4 lentelė: Simptomų paplitimas 70-79 metų amžiaus grupėje
12.3.3 Simptomai ir gretutinės alerginės ligos
Vertinant pacientėms pasireiškiančių simptomų paplitimą ir alerginių ligų buvimą anamnezėje, statistinis reikšmingumas nebuvo nustatytas.
12.4 Akrilatai
Vertintas akrilatų ir jų derinių esant daugybiniam įsijautrinimui akrilatams paplitimas tarp tiriamųjų. Rezultatai pateikiami 2 lentelėje. Numeris, esantis prie akrilato pavadinimo ir akrilatų deriniuose, nurodo akrilato vietą LSMUL KK Imunologijos – alergologijos dienos stacionaro klinikos naudojamoje Stomatologinėje OLM paletėje, kadangi Europos bazinės serijos paletėje yra vienintelis akrilatas – HEMA.
Kojų ir liemens dermatitas 1 8,3 1,0
Veido tinimas 1 8,3 1,0
79-79
Simptomas ir lokalizacija N % p Skalpo dermatitas 1 33,3 0,181
Rankų dermatitas 0 0 0,017
Burnos ertmės paraudimas, dantenų patinimas,
deginimo pojūtis 2 66,7 0,006
Veido tinimas 1 3,3 0,34
23
12.4.1 Įsijautrinimo akrilatams paplitimas
Dažniausiai, įsijautrinimas buvo nustatytas HEMA (96,9%, n=31) bei deriniams su šiuo akrilatu (5 lentelė). Kiti akrilatai, kuriems neretai nustatytas įsijautrinimas – EGMA (21,9%, n=7), MMA (18,8%, n=6) ir tetrahidrofurfuril-metakrilatas (15,6%, n=5). Daugybinis įsijautrinimas akrilatams nustatytas 11 (34,4%) pacientų. Dažniausiai daugybinis įsijautrinimas akrilatams kyla dviejų (9,4% n=3) arba trijų (9,4% n=3) akrilatų kombinacijoms. Tyrimo metu buvo stebėti 2 (6,3%) įsijautrinimo aštuoniems akrilatams atvejai. Rasti ir pavieniai įsijautrinimai keturių (3,1%, n=1) bei septynių (3,1%, n=1) akrilatų kombinacijoms atvejai.
Nebuvo nustatyta bisfenol-A-dimetakrilato ir bisfenol-A-glicerolat-dimetakrilato įsijautrinimo atvejų.
5 lentelė: Įsijautrinimo akrilatams paplitimas tarp tiriamųjų
Akrilatas N % 13. 2-Hidroksi-etil-metakrilatas 2,0% pet 31 96,9 4. Etilen-glikol-dimetakrilatas 2,0% pet 7 21,9 1. Metil-metakrilatas 2,0% pet 6 18,8 29. Tetrahidrofurfuril-metakrilatas 2,0% pet 5 15,6 8. 1,4-Butanediol-dimetakrilatas 2,0% pet 4 12,5 2. Trietilen-glikol-dimetakrilatas 2,0% pet 3 9,4 3. Uretan-dimetakrilatas 2,0% pet 3 9,4 26. Dimetil-amino-etil-metakrilatas 0,2%, pet 3 9,4 27. 1,6-Heksanediol-diakrilatas 0,1% pet 3 9,4
33. 2,2-Bis(4-(2-metakril-oksietoksi)fenil)propanas (BIS-EMA) 2,0% pet 1 3,1
Akrilatų derinys 13, 4 7 21,9 13, 1 6 18,8 13, 1, 4 5 15,6 13, 8 4 12,5 13, 4, 29 4 12,5 13, 26 4 12,5 13, 1, 4, 29 3 9,4 13, 29, 26 3 9,4 13, 1, 4, 29, 2, 8, 3 2 6,3 13, 1, 4, 29, 2, 8, 27 2 6,3
24
12.4.2 Įsijautrinimas akrilatams ir amžiaus grupės
Buvo vertintas įsijautrinimo įvairiems akrilatams paplitimas tarp skirtingų amžiaus grupių. Statistiškai reikšmingai dažniau įsijautrinimas uretan-dimetakrilatui (χ²=9,93, ll=1, p<0,011) bei įsijautrinimas 1,4-butanediol-dimetakrilatui (χ²=6,10, ll=1, p<0,039) stebimi 30-39 metų amžiaus grupėje (6 lentelė).
Tyrimo metu buvo vertintas įsijautrinimo įvairiems akrilatų deriniams papilitimas tarp skirtingų amžiaus grupių. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau įsijautrinimas HEMA ir 1,4-butanediol-dimetakrilato deriniui (13, 8) pasireiškė 30-39 metų amžiaus grupės pacientėms (χ²=6,10, ll=1, p<0,039) (6 lentelė).
6 lentelė: Akrilatų paplitimas 30-39 metų amžiaus grupėje
30-39 Akrilatas N % p 13. 2-Hidroksi-etil-metakrilatas 8 100,0% 1,0 4. Etilen-glikol-dimetakrilatas 3 37,5% 0,217 8. 1,4-Butanediol-dimetakrilatas 3 37,5% 0,039 3. Uretan-dimetakrilatas 3 37,5% 0,011 1. Metil-metakrilatas 2 25,0% 0,625 29. Tetrahidrofurfuril-metakrilatas 2 25,0% 0,578 2. Trietilen-glikol-dimetakrilatas 2 25,0% 0,147 26. Dimetil-amino-etil-metakrilatas 1 12,5% 1,0 27. 1,6-Heksanediol-diakrilatas 1 12,5% 1,0 33. 2,2-Bis(4-(2-metakril-oksietoksi)fenil)propanas (BIS-EMA) 0 0,0% 1,0 Akrilatų derinys 13, 4 3 37,5% 0,217 13, 8 3 37,5% 0,039 13, 1 2 25,0% 0,610 13, 1, 4 2 25,0% 0,578 13, 4, 29 2 25,0% 0,254 13, 26 2 25,0% 0,254 13, 1, 4, 29 2 25,0% 0,147 13, 29, 26 1 12,5% 1,0 13, 1, 4, 29, 2, 8, 3 1 12,5% 0,444 13, 1, 4, 29, 2, 8, 27 1 12,5% 0,444
25
12.4.3 Įsijautrinimas keliems akrilatams ir amžiaus grupės
Vertinant įsijautrinimo keliems akrilatams paplitimą tarp skirtingų amžiaus grupių, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta.
12.4.4 Įsijautrinimas akrilatams ir gretutinės alerginės ligos
Vertinant alerginių ligų buvimo anamnezėje paplitimą ir įsijautrinimą konkretiems akrilatams, akrilatų deriniams bei įsijautrinimą keliems akrilatams, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta.
12.4.5 Įsijautrinimas akrilatams ir simptomai
Vertinant klinikinės įsijautrinimo akrilatams išraiškos paplitimą ir įsijautrinimą konkretiems akrilatams, akrilatų deriniams bei įsijautrinimą keliems akrilatams, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta.
12.5 Ekspozicijos akrilatams šaltiniai
12.5.1 Paplitimas
Didžioji dalis tiriamųjų turėjo neprofesinės kilmės ekspoziciją akrilatams (40,6%, n=13). Profesinės kilmės ekspozicija akrilatams rasta 8 (25,0%) tiriamiesiems. Profesinė ekspozicija ir neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinis rasti 2 tiriamiesiems (6,3%). 9 (28,1%) tiriamųjų ekspozicijos akrilatams šaltinis nėra žinomas (6 pav.).
26
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ekspozicijos akrilatams šaltinius
12.5.1.1 Neprofesinės kilmės ekspozicija akrilatams
Dauguma įsijautrinimo akrilatams atvejų, esant neprofesinės kilmės ekspozicijai (53,8%, n=7), nustatyti po pacientėms atlikto ilgalaikio nagų lakavimo. 3 iš 7 pacienčių nurodė simptomų pasireiškimą po gelinio nagų lakavimo. Kiti atvejai priskirtini odontologinių plokštelių, metalinių karūnėlių naudojimui (38,5%, n=5) bei akrilatų savo sudėtyje turinčių plaukų dažų bei šampūnų naudojimui (7,7%, n=1) (7 pav.).
7 pav. Neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltiniai
8 25,0% 13 40,6% 2 6,3% 9 28,1%
Profesinės kilmės ekspozicija akrilatams Neprofesinės kilmės ekspozicija akrilatams
Mišri ekspozicija akrilatams Nežinoma
7 53,8% 5 38,5% 1 7,7%
Ilgalaikis nagų lakavimas Dantų plokštelės, metalinės karūnėlės Plaukų dažai, šampūnai
27
12.5.1.2 Profesinės ir mišrios kilmės ekspozicija akrilatams
Didžioji dalis 62,5% (n=5) profesinę ekspoziciją turėjusių tiriamųjų buvo manikiūrininkės profesijos atstovės 37,5% (n=3) tiriamųjų – odontologės (8 pav.). Dviejų tiriamųjų (1 manikiūrininkės ir 1 odontologės) ekspozicija akrilatams laikoma mišria, kadangi abiem pacientėm taip pat buvo atliktas ir ilgalaikis manikiūras (6 pav.).
Iš likusių 22 tiriamųjų 1 pacientė dirbo administratore, 1 – pardavėja maisto prekių parduotuvėje, 1 – siuvėja vilnos gamykloje, tačiau šie atvejai priskirtini neprofesinės kilmės ekspozicijai akrilatams. 19 pacienčių profesijos medicininėje dokumentacijoje nurodytos nebuvo.
8 pav. Profesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltiniai
12.5.2 Ekspozicijos akrilatams šaltiniai ir amžius
Stebimas tolygus ekspozicijos akrilatams šaltinių pasiskirstymas pagal tiriamųjų amžiaus grupes (9 pav). Dauguma (91,7%, n=11) pacienčių, akrilatų ekspoziciją (profesinės arba neprofesinės kilmės) turėjusių dėl ilgalaikio manikiūro, buvo jaunesnės nei 50 metų amžiaus.
Pastebėta, kad didžioji dalis tiriamųjų (60,0%, n=6), kurioms ekspozicijos akrilatams šaltinio nustatyti nepavyko, buvo 19-29 metų amžiaus grupėje ir šis paplitimas yra statistiškai reikšmingas (χ²=4,55, ll=1, p<0,049). 5 62,5% 3 37,5% Manikiūrininkės Odontologės
28
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir ekspozicijos šaltinį kiekvienoje amžiaus grupėje.
12.5.3 Ekspozicijos akrilatams šaltiniai ir simptomai
12.5.3.1 Neprofesinės kilmės ekspozicija ir simptomai
Vertintas įsijautrinimo akrilatams sukeltų simptomų paplitimas pagal neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinius. Dažniausi dėl įsijautrinimo akrilatams pasireiškę simptomai, esant neprofesinės kilmės ekspozicijai pateikti 7 lentelėje.
Kelioms tiriamosioms taip pat stebėtas dermatitas rankose ir veide (14,3%, n=1), rankų pirštų ir kojų (14,3%, n=1) bei kojų ir liemens (14,3%, n=1) dermatitas, kilęs po ilgalaikio nagų lakavimo. 6 2 1 1 2 3 2 2 1 2 1 1 1 1 1 1 1 1 2 1 0 2 4 6 8 10 12 14 19-29 30-39 40-49 50-59 60-69 70-79
Nežinoma Mišri ekspozicija
Ilgalaikis nagų lakavimas Manikiūrininkė
Odontologė Dantų plokštelės, metalinės karūnėlės
29
7 lentelė: Dažniausiai pasireiškiančių simptomų, esant įsijautrinimui akrilatams, paplitimas pagal neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinį
Ilgalaikis nagų
lakavimas Plokštelės, karūnėlės Plaukų dažai Simptomas ir lokalizacija N % p N % p N % p Rankų dermatitas 7 100 0,61 1 20,0 0,15 0 0,0 0,281 Pirštų dermatitas 4 57,1 0,047 0 0,0 0,296 0 0,0 1,0 Liemens dermatitas 3 42,9 0,101 0 0,0 0,555 0 0,0 1,0 Veido dermatitas 1 14,3 1,0 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 Kojų dermatitas 2 28,6 0,201 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 Skalpo dermatitas 3 42,9 1,0 0 0,0 0,292 0 0,0 0,62 Rankų ir liemens dermatitas 3 42,9 0,025 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 Rankų ir kojų dermatitas 2 28,6 0,113 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 Skalpo ir veido dermatitas 0 0,0 1,0 1 20,0 0,156 1 20,0 1,0 Veido tinimas 0 0,0 0,552 2 40,0 0,105 1 100,0 0,125 Skalpo dermatitas ir veido tinimas 0 0,0 1,0 1 20,0 0,292 1 100,0 0,62 Burnos ertmės paraudimas, dantenų patinimas, deginimo pojūtis 2 40,0 1,0 0 0,0 0,02 0 0,0 1,0
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau dermatitas rankose bei liemens srityje pasireiškia po ilgalaikio manikiūro naudojimo neprofesinėje aplinkoje (χ²=7,55, ll=1, p<0,025). Taip pat statistiškai reikšmingai dažniau po ilgalaikio manikiūro naudojimo pasireiškia dermatitas pirštuose (χ²=4,94, ll=1, p<0,047). Dermatitas pirštų srityje nustatytas 57,1% pacienčių, naudojusių ilgalaikį manikiūrą.
Statistiškai reikšmingai dažniau burnos ertmės paraudimas, dantenų patinimas, deginimo pojūtis pasireiškia nešiojant odontologines plokšteles, metalines karūnėles (χ²=11,52, ll=1, p<0,020).
30
12.5.3.2 Profesinės kilmės ekspozicija ir simptomai
Tyrimo metu vertintas įsijautrinimo akrilatams sukeltų simptomų paplitimas pagal profesinės, mišrios ir nežinomos kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinius. Dažniausi dėl įsijautrinimo akrilatams pasireiškę simptomai, esant profesinės, mišrios ir nežinomos kilmės ekspozicijai pateikti 8 lentelėje.
Kelioms tiriamosioms, kurių ekspozicijos akrilatams šaltinis nėra žinomas, taip pat stebėtas dermatitas rankose ir liemens srityje (11,1% n=1), rankų ir kojų (11,1% n=1) bei kojų ir liemens (11,1% n=1) dermatitas.
8 lentelė: Įsijautrinimo akrilatams sukeltų simptomų paplitimas pagal profesinės, mišrios ir nežinomos kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinį
Manikiūrininkė Odontologė Mišri Nežinoma Simptomas ir lokalizacija N % p N % p N % p N % p Rankų dermatitas 4 80,0 1,0 3 100 0,541 2 100,0 1,0 6 66,7 0,685 Pirštų dermatitas 1 20,0 1,0 0 0,0 0,555 1 50,0 0,444 2 22,2 0,820 Liemens dermatitas 0 0,0 0,361 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 3 33,3 0,314 Veido dermatitas 0 0,0 0,564 0 0,0 1,0 2 100,0 0,020 1 11,1 1,0 Kojų dermatitas 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 2 22,2 0,557 Skalpo dermatitas 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 3 33,3 1,0 Kaklo dermatitas 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 1 50,0 0,123 1 11,1 0,490 Rankų ir veido dermatitas 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 2 100,0 0,012 1 11,1 1,0 Pirštų ir veido dermatitas 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 1 50,0 0,063 0 0,0 1,0 Rankų ir kaklo dermatitas 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 1 50,0 0,123 1 11,1 0,490 Dermatitas, vieta nepatikslinta 1 20,0 0,292 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 1 11,1 0,490 Veido tinimas 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 1 50,0 0,238 0 0,0 0,303 Sloga 2 40,0 0,020 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0
31 Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau sloga dėl įsijautrinimo akrilatams pasireiškia po manikiūrininko profesijos atstovėms (χ²=11,520; ll=1, p<0,020).
Tuo tarpu dermatitas veide (χ²=11,52, ll=1, p<0,020) bei kartu rankų ir veido srityse pasireiškiantis dermatitas (χ²=14,933 ll=1, p<0,012) statistiškai reikšmingai dažniau nustatomi esant mišriai ekspozicijai akrilatams.
Vertinant dėl įsijautrinimo akrilatams atsiradusių simptomų paplitimą esant nežinomos kilmės ekspozicijai akrilatams, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta.
12.5.4 Ekspozicijos akrilatams šaltiniai ir akrilatai
12.5.4.1 Neprofesinės kilmės ekspozicija ir akrilatai
Nustatytas įsijautrinimo akrilatams paplitimas pagal neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinius. Dažniausi įsijautrinimą sukėlę akrilatai, esant neprofesinės kilmės ekspozicijai, pateikti 9 lentelėje.
Vienai tiriamajai (14,3%), turėjusiai ekspoziciją akrilatams dėl ilgalaikio nagų lako naudojimo, taip pat stebėtas įsijautrinimas uretan-dimetakrilatui. Esant odontologinių plokštelių, karūnėlių ekspozicijai akrilatams po vieną atvejį stebėtas įsijautrinimas 1,6-heksanediol-diakrilatui (14,3%) ir BIS-EMA (20,0%).
Tarp pacienčių, kurių ekspozicijos akrilatams šaltiniu laikytas ilgalaikis nagų lakavimas, įsijautrinimas buvo nustatytas dviejų (14,3%, n=1), septynių (14,3%, n=1) ir aštuonių (14,3%, n=1) akrilatų deriniams. Dvi pacientės (40,0%), naudojusios odontologines plokšteles ir karūnėles, turėjo įsijautrinimą 2 akrilatų deriniui.
9 lentelė: Įsijautrinimo akrilatams paplitimas pagal neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinį
Ilgalaikis nagų lakavimas
Plokštelės,
karūnėlės Plaukų dažai Akrilatas N % p N % p N % p 13. 2-Hidroksi-etil-metakrilatas 2,0% pet 7 100,0 1,0 4 80,0 0,156 1 100 1,0 4. Etilen-glikol-dimetakrilatas 2,0% pet 2 28,6 0,628 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 1. Metil-metakrilatas 2,0% pet 2 28,6 0,590 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 29. Tetrahidrofurfuril-metakrilatas 2,0% pet 2 28,6 0,296 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 8. 1,4-Butanediol-dimetakrilatas 2,0% pet 2 28,6 0,201 1 20,0 0,512 0 0,0 1,0
32 2. Trietilen-glikol-dimetakrilatas 2,0% pet 2 28,6 0,113 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 26. Dimetil-amino-etil-metakrilatas 0,2%, pet 2 28,6 0,113 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 4 2 28,6 0,628 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 1 2 28,6 0,590 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 1, 4 2 28,6 0,296 0 0,0 0,564 0 0,0 1,0 13, 8 2 28,6 0,201 1 20,0 0,512 0 0,0 1,0 13, 4, 29 2 28,6 0,201 1 20,0 0,512 0 0,0 1,0 13, 26 2 28,6 0,201 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 1, 4, 29 2 28,6 0,113 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 29, 26 2 28,6 0,113 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 1, 4, 29, 2, 8, 3 1 14,3 0,395 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 1, 4, 29, 2, 8, 27 1 14,3 0,395 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0
12.5.4.2 Profesinės, mišrios ir nežinomos kilmės ekspozicija ir akrilatai
Nustatytas įsijautrinimo akrilatams paplitimas pagal profesinės, mišrios ir nežinomos kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinius. Dažniausi įsijautrinimą sukėlę akrilatai, esant neprofesinės kilmės ekspozicijai, pateikti 10 lentelėje.
Pacienčių, dirbusių manikiūrininkėmis, grupėje stebėti pavieniai įsijautrinimo 1,4-butanediol-dimetakrilatui (14,3%, n=1), trietilen-glikol-dimetakrilatui (20,0%, n=1) ir dimetil-amino-etil-metakrilatui (20,0%, n=1) atvejai.
Tarp ekspoziciją akrilatams, dėl manikūrininko profesijos, turinčių pacienčių buvo nustatytas įsijautrinimas trijų (20,0%, n=1), keturių (20,0%, n=1) ir aštuonių (20,0%, n=1) akrilatų deriniams. Dvi pacientės (66,7%), dirbusios odontologėmis, turėjo įsijautrinimą 2 akrilatų deriniui.
10 lentelė: Įsijautrinimo akrilatams paplitimas pagal profesinės, mišrios ir nežinomos kilmės ekspozicijos akrilatams šaltinį
Manikiūrininkė Odontologė Mišri Nežinoma Akrilatas N % p N % p N % p N % p 13.
2-Hidroksi-etil-metakrilatas 2,0% pet
33 4. Etilen-glikol-dimetakrilatas 2,0% pet 2 40,0 0,296 2 66,7 0,113 0 0,0 1,0 0 0,0 0,149 1. Metil-metakrilatas 2,0% pet 2 40,0 0,228 1 33,3 0,476 0 0,0 1,0 6 18,8 0,150 29. Tetrahidrofurfu ril-metakrilatas 2,0% pet 2 40,0 0,163 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 0,288 3. Uretan-dimetakrilatas 2,0% pet 1 20,0 0,410 1 33,3 0,263 0 0,0 1,0 0 0,0 0,541 27. 1,6- Heksanediol-diakrilatas 0,1% pet 2 40,0 0,056 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 0,541 13, 4 2 40,0 0,296 2 66,7 0,113 0 0,0 1,0 0 0,0 0,149 13, 1 2 40,0 0,228 1 33,3 0,476 0 0,0 1,0 0 0,0 0,150 13, 1, 4 2 40,0 0,163 1 33,3 0,410 0 0,0 1,0 0 0,0 0,303 13, 8 1 20,0 0,512 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 0,303 13, 4, 29 1 20,0 0,512 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 0,303 13, 26 2 40,0 0,105 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 0,303 13, 1, 4, 29 1 20,0 0,410 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 0,541 13, 29, 26 1 20,0 0,410 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 0,541 13, 1, 4, 29, 2, 8, 3 0 0,0 0,292 1 20,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 13, 1, 4, 29, 2, 8, 27 1 20,0 0,292 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0 0 0,0 1,0
Tyrimo metu buvo vertintas įsijautrinimą sukėlusių akrilatų, jų derinių bei įsijautrinimo keliems akrilatams paplitimas tarp tiriamųjų, turėjusių skirtingos kilmės ekspoziciją šiems alergenams.
Statistiškai reikšmingų rezultatų vertinant įsijautrinimo pavieniams akrilatams ar jų deriniams paplitimą, esant skirtingiems ekspozicijos akrilatams šaltiniams, nebuvo nustatyta.
Vertinant įsijautrinimo keliems akrilatams paplitimą tarp pacienčių su skirtingais ekspozicijos akrilatams šaltiniais pastebėta, kad esant nežinomos kilmės ekspozicijai nebuvo nustatytas daugybinis įsijautrinimas akrilatams. Minėtas rezultatas yra statistiškai reikšmingas (χ²=6,55, ll=1, p<0,013).
Vertinant įsijautrinimo keliems akrilatams paplitimą pagal profesinės kilmės ekspozicijos akrilatams buvimą nustatyta, kad statistiškai reikšmingai rečiau įsijautrinimas trims akrilatams nustatomas, kai ekspozicija nėra profesinės kilmės (χ²=7,28, ll=1, p<0,006). Pacientėms neturinčioms
34 profesinės ekspozicijos įsijautrinimas trims akrilatams nebuvo nustatytas, tuo tarpu 30,0% profesinę ekspoziciją turėjusiųjų buvo įsijautrinusios trims skirtingiems akrilatams.
Taip pat pastebėta, kad statistiškai reikšmingai dažniau įsijautrinimas trims akrilatams nustatomas odontologo profesijos atstovams (χ²=12,88 ll=1, p<0,018). Esant įsijautrinimui trims akrilatams 66,7% atvejų tai buvo odontologės.
35
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Vertinant šio tyrimo rezultatus svarbu atsižvelgti į tyrimo metu prasidėjusią COVID-19 pandemiją, visuotinį karantiną ir jo sąlygotus tam tikrų profesinių veiklų ribojimus. Nuo 2020 03 mėnesio vidurio iki 2020 04 mėnesio pabaigos apribota ne skubios sveikatos priežiūros įstaigų bei iki 2020 05 mėnesio vidurio - grožio paslaugų teikėjų veikla. Taip pat, nuo 2020 11 mėnesio pradžios iki 2021 02 mėnesio vidurio pakartotinai buvo ribojamos grožio paslaugų teikėjų paslaugos. Minėtų profesijų atstovų veiklos ribojimai neišvengiamai sumažino su profesinės kilmės ekspozicijos akrilatams, o sustabdžius ne skubios sveikatos priežiūros paslaugas, buvo atliekama mažiau OLM. Šie pokyčiai lėmė rečiau nustatomą įsijautrinimą akrilatams atitinkamu laikotarpiu. Nuo 2020 03 mėnesio vidurio iki 2020 07 mėnesio vidurio ir nuo 2020 11 mėnesio vidurio iki tyrimo pabaigos nebuvo nustatytas nei vienas įsijautrinimo akrilatams atvejis, o nuo 2020 02 mėnesio pabaigos, tik vienas įsijautrinimo akrilatams atvejis buvo sietinas su profesine ekspozicija. Paskutinis atvejis, sietinas su profesine ekspozicija akrilatams, priklausė odontologijos profesijos atstovei.
Atliktame tyrime, 2019 01 – 2021 01 laikotarpiu, LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos dienos stacionare nustatyti 32 (6,8%) AKD dėl įsijautrinimo akrilatams atvejai. Tikėtina, kad šie skaičiai yra mažesni dėl minėtų apribojimų įvestų karantino metu. Didėjantis įsijautrinimas akrilatams stebimas jau kurį laiką. 1998 01 - 2008 02 mėnesiais Kanadoje įsijautrinimo akrilatams sukeltas AKD nustatytas 5,05% pacientų [6]. Tuo tarpu 2012 01 – 2015 02 mėnesiais Londone, atliktame tyrime įsijautrinimas akrilatams nustatytas 6,6% [14].
Vis dažniau įsijautrinimas akrilatams nustatomas esant neprofesinės kilmės ekspozicijai, o vyraujančiu ekspozicijos akrilatams šaltiniu nurodomas ilgalaikis nagų lakavimas. Mūsų tyrimo metu neprofesinės kilmės ekspozicija akrilatams rasta 40,6% atvejų. Didžioji dalis neprofesinės kilmės įsijautrinimo akrilatams atvejų (53,8%) nustatyti po pacientėms atlikto ilgalaikio manikiūro. Dar dvi pacientės (6,3%), kurių ekspozicija akrilatams buvo mišri, taip pat naudojosi ilgalaikio manikiūro specialistų paslaugomis. Kiti neretai įvardinami neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltiniai yra odontologinės priemonės - dantų plokštelės ir metalinės karūnėlės (38,5%). Panašūs neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltiniai rasti ir 2006 01 – 2013 04 Portugalijoje atliktame tyrime. Su profesija nesiejami ekspozicijos akrilatams atvejai taip pat buvo nustatyti po dirbtinių akrilinių nagų (21,6%) bei dantų protezų (10,4%) naudojimo. Tačiau šio tyrimo metu dauguma (67,6%) įsijautrinimo akrilatams atvejų nustatyti esant profesinei ekspozicijai [17]. Tuo tarpu 2017 01 – 2019 07 mėnesiais Danijoje atliktame tyrime, dauguma atvejų, kaip ir mūsų tyrimo metu, buvo neprofesinės kilmės - ekspozicijos akrilatams šaltiniu laikytas ilgalaikis manikiūras [23].
Įsijautrinimas akrilatams esant profesinei ekspozicijai akrilatams dažnesnis keliose specifinėse srityse. Mūsų retrospektyvios analizės metu profesinė ekspozicija akrilatams nustatyta
36 25,0% tiriamųjų. Didžioji dalis šių pacientų dirbo manikiūrininkėmis (62,5%), likę atvejai priklausė odontologo profesijos atstovėms (37,5%). Tos pačios profesijos buvo ir tarp mišrią ekspoziciją turinčiųjų. Kitose šalyse be manikiūrinikų [8, 16, 17, 21] ir odontologų [6, 13, 17] su įsijautrinimas akrilatams neretai nustatomas ir kosmetologo profesijos atstovams. 2017 01 – 2019 07 mėnesiais Danijoje atliktame tyrime kosmetologijos srityje dirbo didžioji dalis tiriamųjų, kurių teigiamas testo rezultatas buvo sietinas su profesija. Po vieną atstovą buvo rasta ir iš kitų profesijų - odontologų, kirpėjų, pedikiūrininkų / chiropraktikų / kineziterapeutų [23]. Tuo tarpu 2012 01 – 2015 02 mėnesiais Londone atliktame tyrime, kuriame paciento profesija su įsijautrinimu akrilatams siejama 50,0% atvejų, dažniausios profesijos buvo kosmetologo (50,0%) ir manikiūrininko (25,0%) [14].
Kaip ir kitose šalyse [6, 8], mūsų atliktame tyrime įsijautrinimas akrilatams dažniau nustatomas moteriškos lyties atstovėms (tyrimo metu visi pacientai, buvo moterys). Nors tiriamųjų amžius varijuoja tarp 19 ir 78 metų (vidurkis 38,19±16,3 metai, mediana 35 metai), dauguma jų priskiriamos jaunesnio amžiaus grupėms (62,5% atvejų jaunesnių nei 40 metų amžiaus). Reikšmingų lyties ir amžiaus skirtumų tarp skirtingą žinomą ekspoziciją akrilatams turinčių pacienčių bei jų profesijų stebėta nebuvo. Tuo tarpu 2002 – 2015 metais Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime daugiau nei pusė (51,1%) įsijautrinimo akrilatams atvejų siejami su pacientų profesijomis. 27,7% pacientų dirbo apdirbamosios pramonės srityje. Pastebėta, kad šie pacientai buvo vyresnio amžiaus (vidurkis 46,4 metai) ir dažniau tai buvo vyrai (84,6%). Kitų 21,3% pacientų profesijos siejosi su akriliniais nagais. Su ilgalaikiu manikiūru, kaip neprofesinės kilmės ekspozicijos akrilatams šaltiniu, siejami dar 25,5% įsijautrinimo akrilatams atvejų. Šie pacientai – jaunesnio amžiaus (amžiaus vidurkis 36,8 metai) moterys [8].
Dažniausiai (78,1%) įsijautrinimas akrilatams mūsų tyrimo metu pasireiškė rankų (plaštakų, pirštų ir kitų rankų dalių) bėrimais. Stebimos tendencijos tarp tam tikrų dermatito lokalizacijų ir ekspozicijos akrilatams šaltinių. Keliose lokalizacijose esantis dermatitas, kuris stebimas rankų ir veido (12,5%) arba rankų ir liemens srityse (12,5%), taip pat dermatitas pirštuose (25,0%) dažniau pasireiškia esant ilgalaikio manikiūro naudojimui. Reikšmingas dažnesnis burnos simptomų pasireiškimas (6,3%) dėl odontologinių plokštelių, metalinių karūnėlių naudojimo, o sloga dažnesnė manikiūrininko profesijos atstovėms (40,0%). Panašūs rezultatai gauti ir Jungtinėje Karalystėje 2002 – 2015 metais atliktame tyrime. Labiausiai paplitusia AKD, dėl įsijautrinimo akrilatams, išraiška nustatytas rankų dermatitas (72,3%), kuris dažniausiai buvo siejamas su ilgalaikiu manikiūru arba pramonine ekspozicija. Tuo tarpu alerginis kontaktinis stomatitis (6,4%) buvo siejamas su odontologinėmis procedūromis [8]. 2013 – 2015 metų EECDRG atliktame tyrime nagrinėti AKD, sukelto nagų kosmetikos produktuose esančių akrilatų, atvejai. Be rankų dermatito, nurodomas ir dermato veide (36,8%) pasireiškiantis. Veido pažeidimai dažniau (52,0%) pasireiškė profesinę
37 ekspoziciją turejusiems pacientams. Kaip ir mūsų tyrime, kelios pacientės turėjo kvėpavimo sistemos simptomų [21].
Mūsų tyrimo metu kitų alerginių ligų anamnezė nustatyta 21,9% pacienčių. Rasta, kad teigiamos alerginės anamnezės buvimas reikšmingai dažniau nustatomas 30-39 metų pacienčių amžiaus grupėje. Dažniau randama teigiama alerginė anamnezė aprašoma literatūroje. 2002 – 2015 metais Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime kitų alerginių ligų anamnezė rasta 36,2% tiriamųjų [8]. Panašūs skaičiai stebimi ir 2013 – 2015 metų EECDRG atliktame tyrime - gretutinės alerginės ligos rastos 36,8% atvejų. Pastarojo tyrimo metu, teigiama alerginė anamnezė dažniau nustatyta tarp akrilinį manikiūrą naudojusiųjų, lyginant su bendra populiacija (36,8% ir 26,8%) [21]. Mūsų atliktame toks teigiamos alerginės anamnezės paplitimas nebuvo stebėtas.
Labiausiai paplitusiu įsijautrinimą sukeliančiu akrilatu išlieka HEMA. Mūsų atliktame tyrime įsijautrinimas HEMA nustatytas 96,9%, nepriklausomai nuo ekspozicijos akrilatui šaltinio. Didelį įsijautrinimo HEMA paplitimo mastą patvirtina ir kitų šalių tyrimų rezultatai. 2012 01 – 2015 02 mėnesiais Londone atliktame tyrime įsijautrinimas HEMA rastas 75,0% pacientų [14]. Tuo tarpu 2011 03 – 2017 02 mėnesiais Ispanijoje didžiajai daliai pacientų (90,0%) nustatytas įsijautrinimas HEMA ir/arba HPMA [13]. Įsijautrinimas keletui skirtingų akrilatų mūsų tyrimo metu nustatytas 34,4% asmenų. Dažniausiai sutinkamas akrilatų derinys – HEMA ir EGMA (21,9%). Taip pat stebėtas dažnesnis įsijautrinimas trims akrilatams esant profesinės kilmės ekspozicijai. Kitose šalyse įsijautrinimas keliems akrilatams nustatomas dažniau. 2012 01 – 2015 02 mėnesiais Londone daugybinis įsijautrinimas akrilatams buvo rastas 68,7% tiriamųjų. Šiais atvejais dažniausiai sutinkamas akrilatų derinys buvo 2-HEMA, EGMA bei HPA. Kaip ir mūsų tyrimo metu, daugybinis įsijautrinimas labiau paplitęs tarp profesinį kontaktą su medžiaga turėjusiųjų [14]. 2013 – 2015 metų EECDRG atliktame tyrime įsijautrinimas keliems akrilatams nustatytas 87,5% tiriamųjų - 92,5% HEMA, 88,6% HPMA, 69,2% EGMA, 9,9% etilcianoakrilatui [21]. Pažymėtina, kad tyrimo metu LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos dienos stacionaro OLM paletėse HPA ir HPMA nėra naudojami.
Taigi, didėjančio įsijautrinimo akrilatams sukeltas AKD išlieka aktualia problema profesinėje ir neprofesinėje aplinkoje, su kuria dažniau susiduria moterys. Dvi išsiskiriančios akrilatų, dažniausiai HEMA, paveikiamos sritys yra susijusios su nagų priežiūros produktais ir odontologinėmis priemonėmis.
