1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
PSICHIATRIJOS KLINIKA
AGNĖ TIMLERYTĖ
PSICHOSEKSUALINĖS SVEIKATOS KLINIKINIO ĮVERTINIMO KLAUSIMYNO ADAPTACIJA LIETUVIŲ KALBA
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Prof. dr. Darius Leskauskas
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 6 3. PADĖKA ... 8 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 85. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 8
6. SANTRUMPOS... 9
7. SĄVOKOS ... 10
8. ĮVADAS ... 11
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
10.1 Psichoseksualinės sveikatos apibrėžimas ir epidemiologija ... 14
10.2 Seksualinės sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai ... 14
10.3 Seksualinės sveikatos svarba ... 17
10.4 Seksualinio atsako fazės ... 17
10.5 Seksualinės funkcijos sutrikimų klasifikacija ... 18
10.6 Moterų seksualinės funkcijos sutrikimai ... 19
10.7 Vyrų seksualinės funkcijos sutrikimai ... 20
10.8 Kiti seksualinės funkcijos sutrikimai ... 20
10.9 Skalės, skirtos seksualinės funkcijos sutrikimų įvertinimui ... 21
10.10 Psichoseksualinės sveikatos įvertinimas ... 23
11. TYRIMO METODIKA... 25
11.1 Tyrimo planavimas ... 25
11.2. Tyrimo instrumentas ... 25
11.3 Tyrimo dalyvių atranka ... 25
11.4 Tyrimo etapai ... 26
11.5 Statistinės analizės metodai... 26
12. TYRIMO REZULTATAI ... 28
12.1 Klausimyno vertimo analizė... 28
12.2 Pilotinio tyrimo rezultatai ... 30
12.3 Statistinės analizės rezultatai ... 30
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
3 15. REKOMENDACIJOS ... 38 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39 17. PRIEDAI ... 43
4
1. SANTRAUKA
Agnė Timlerytė. PSICHOSEKSUALINĖS SVEIKATOS KLINIKINIO ĮVERTINIMO KLAUSIMYNO ADAPTACIJA LIETUVIŲ KALBA
Tyrimo tikslas: Atlikti Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno vertimą, kultūrinę adaptaciją ir validaciją.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išversti į lietuvių kalbą Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyną (CAPSex) bei atlikti klausimyno kultūrinę adaptaciją ir validaciją.
2. Palyginti psichoseksualinės sveikatos rodiklius tarp tyrimo grupių ir lyčių.
3. Įvertinti Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno lietuviškosios versijos patikimumą.
Metodika: Šio tyrimo metu buvo atliktas CAPSex klausimyno vertimas į lietuvių kalbą, atgalinis vertimas, kultūrinė adaptacija ir validacija. Naudojantis statistinės analizės metodais buvo įvertintos tiriamųjų demografinės charakteristikos, lytinių santykių per pastarąjį mėnesį bei psichoseksualinės sveikatos rodiklių pasiskirstymas pagal grupes ir lytis. Klausimyno vidiniam nuoseklumui nustatyti buvo apskaičiuotas Kronbach‘o alfa koeficientas.
Tyrimo rezultatai: Tiriamąją grupę (n=46) sudarė žmonės, tyrimo metu besigydantys nuo psichikos sutrikimo, o kontrolinę grupę (n=42) – sveiki žmonės. Vidutinis pacientų amžius buvo 37,94 ± 12,53 metai. Reikšmingų skirtumų tarp grupių amžiaus vidurkių ir pasiskirstymo pagal lytį nenustatyta. Vidutinis lytinių santykių skaičius per pastarąjį mėnesį buvo 2,24 ± 3,57 kartai. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių vidutinio lytinių santykių skaičiaus per pastarąjį mėnesį (p<0,01). Lyginant psichoseksualinės sveikatos rodiklius tarp tyrimo grupių, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp lytinio intymumo (p=0,037), nerimo (p<0,01), gėdos (p<0,01) bei destruktyvumo (p=0,016) rodiklių. Lyginant rodiklius tarp lyčių, reikšmingas skirtumas nustatytas tik lytinio intymumo dalyje (p<0,01). Apskaičiuotas visų CAPSex klausimyno dalių Kronbach‘o alfa koeficientas bendroje imtyje, kuris buvo atitinkamai: lytinio intymumo 0,86, lytinio nerimo 0,63, lytinės gėdos 0,63, lytinio destruktyvumo 0,60, lytinio impulsyvumo 0,79. Panašūs rezultatai gauti ir vertinant atskirai tiriamąją bei kontrolinę grupes.
Išvados:
1. Tyrimo metu atliktas Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno vertimas į lietuvių kalbą bei kultūrinė adaptacija praėjo sklandžiai, sukurta lietuviška šio klausimyno versija.
5 2. Psichikos sutrikimais sergantys žmonės pasižymėjo žemesniu lytiniu intymumu bei aukštesniu lytiniu nerimu, gėda bei destruktyvumu, lyginant su kontroline grupe. Vyrai pasižymėjo aukšteniu lytiniu intymumu, nei moterys.
3. Dvi iš penkių klausimyno dalių – lytinio intymumo ir impulsyvumo – pasižymėjo aukštu vidiniu patikimumu, jų Kronbach‘o alfa koeficientas >0,7. Trijų dalių patikimumas buvo žemesnis (Kronbach‘o alfa koeficientas nuo 0,60 iki 0,63). Tokios koeficientų reikšmės yra priimtinos.
6
2. SUMMARY
Agnė Timlerytė. LITHUANIAN ADAPTATION OF THE CLINICAL ASSESSMENT OF PSYCHOSEXUAL HEALTH QUESTIONNAIRE
Aim: Translation, cultural adaptation and validation of the Clinical Assessment of Psychosexual Health questionnaire.
Objectives:
1. Translating the Clinical Assessment of Psychosexual Health (CAPSex) questionnaire into Lithuanian and conducting a cultural adaptation and validation of the questionnaire.
2. Comparing the results of psychosexual health components between groups and genders. 3. Evaluating the reliability of the Clinical Assessment of Psychosexual Health questionnaire. Methods: During the course of this study, the CAPSex questionnaire was translated into Lithuanian language, a back translation, cultural adaptation and validation were conducted. Using the methods of statistical analysis, we evaluated the demographical characteristics, compared the number of times the patients had sex in the last month and the results of psychosexual health components between groups and genders. In order to determine the internal consistency of the questionnaire, the Cronbach’s alpha coefficient was calculated.
Results: The patient group (n=46) consisted of people who were being treated for a psychiatric disorder at the time of our study, the control group (n=42) consisted of healthy people. The patients mean age was 37,94 ± 12,53 years. There was no statistically significant difference of the mean age and gender distribution between groups. The mean of times the patients had sex in the last month was 2,24 ± 3,57 times. There was a statistically significant difference in times of sexual intercourse in the last month between patient and control groups (p<0,01). Statistically significant differences were established while comparing the components of psychosexual health – sexual intimacy (p=0,037), sexual anxiety (p<0,01), sexual shame (p<0,01) and sexual destructiveness (p=0,016) - between groups. Only sexual intimacy had a statistically significant difference (p<0,01) when compared between genders. The Cronbach‘s alpha coefficient in the general sample was 0,86 for sexual intimacy, 0,63 for sexual anxiety, 0,63 for sexual shame, 0,60 for sexual destructiveness and 0,79 for sexual impulsivity. Similar results were calculated while assessing the patient and control groups individually.
Conclusions:
1. The translation and cultural adaptation of the Clinical Assessment of Psychosexual health questionnaire was successful, a Lithuanian version of the questionnaire was created.
7 2. People suffering from a psychiatric disorder reported lower sexual intimacy and higher sexual anxiety, shame and destructiveness, compared to control group. Men reported higher sexual intimacy than women.
3. Two out of five parts of the questionnaire – sexual intimacy and impulsiveness – had high reliability, their Cronbach’s alpha coefficient was >0,7. Three parts had lower reliability (Cronbach‘s alpha variated from 0,60 to 0,63). These results are considered acceptable.
8
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo magistro darbo vadovui prof. dr. Dariui Leskauskui už pagalbą bei naudingus patarimus visuose darbo rengimo etapuose. Esu dėkinga LSMUL KK Psichiatrijos bei Ortopedijos traumatologijos klinikos personalui už pagalbą renkant tyrimo duomenis.
Taip pat dėkoju lietuvių kalbos mokytojai metodininkei Irenai Grinkevičienei už profesionalias pastabas klausimyno vertimui.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) leidimas Nr. BEC–MF–25. Leidimo išdavimo data: 2020-10-22.
9
6. SANTRUMPOS
DSM – Diagnostical and Statistical Manual of Mental Disorders. TLK – tarptautinė ligų klasifikacija.
FSIAD – moterų seksualinio susidomėjimo ir sužadinimo sutrikimas (angl. female sexual interest/arousal disorder).
GPPD – genitopelvinio skausmo ir penetracijos sutrikimas (angl. genitopelvic pain/penetration disorder).
FOD – moterų orgazmo sutrikimai (angl. female orgasmic disorders).
SSRI – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (angl. selective serotonine reuptake inhibitors).
ED – erekcijos disfunkcija (angl. erectile dysfunction). PE – priešlaikinė ejakuliacija (angl. premature ejaculation).
HSDD – hipoaktyvaus seksualinio potraukio sutrikimas (angl. hypoactive sexual desire disorder). ASEX – Arizonos Seksualinės Patirties Skalė (angl. Arizona Sexual Experience Scale).
CSFQ – Seksualinės Funkcijos Pasikeitimų Klausimynas (angl. The Changes in Sexual Functioning Questionnaire).
SFQ – Seksualinio Funkcionavimo Klausimynas (angl. Sexual Function Questionnaire).
DISF – Derogačio Seksualinio Funkcionavimo Interviu (angl. The Derogatis Interview for Sexual Functioning).
KISS – Kyle seksualinės gėdos inventorius (angl. Kyle Inventory of Sexual Shame).
SESII – Seksualinio sujaudinimo ir slopinimo inventorius (angl. Sexual Excitation and Sexual Inhibition Inventory).
MSSCQ – Daugiamatis seksualinio savęs suvokimo klausimynas (angl. Multidimensional Sexual Self-Concept Questionnaire).
CAPSex – Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimynas (angl. Clinical Assessment of Psychosexual Health).
10
7. SĄVOKOS
Validacija - veiksmai, kuriais įrodoma, kad procedūra, procesas, įrenginys, žaliava, metodas ar sistema yra tinkami numatytiems rezultatams gauti.
Vidinis tyrimo patikimumas – tyrimo apibūdinimas, rodantis tirtos grupės nustatytų dėsningumų tikslumą.
11
8. ĮVADAS
Seksualumas – ne tik esminė pilnavertiško ir sveiko gyvenimo dalis, bet ir viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Jame persidengia biologiniai ir psichologiniai faktoriai, todėl seksualinei sveikatai įtakos turi tiek asmens fizinė būklė, tiek psichologinis gerbūvis [1]. Seksualinės funkcijos sutrikimai – sąvoka, apibrėžianti kliniškai reikšmingą žmogaus negebėjimą patirti seksualinio pasitenkinimo. Šie sutrikimai apima skirtingas seksualinio atsako fazes – sujaudinimo ar orgazmo disfunkciją, skausmą lytinių santykių metu [2,3]. Psichoseksualiniai sutrikimai – tai seksualinės funkcijos sutrikimai, kurių kilmė yra ne somatinė, o psichologinė [4].
Seksualinei funkcijai įtakos turi amžius – didėjant žmonių amžiui, susidomėjimas lytiniais santykiais slopsta [5]. Neigiamą įtaką seksualinei funkcijai gali turėti ir asmeniniai faktoriai – prasta patirtis praeityje, žema savivertė, nerimas, stresas, tarpusavio santykių sunkumai [6,7]. Tokių vaistų kaip antidepresantai, antipsichotikai, kardiovaskulinės sistemos, anticholinerginiai ar antihistamininiai vaistai vartojimas taip pat veikia žmonių lytinį gyvenimą [8,9]. Su seksualinės funkcijos prastėjimu susijusios tiek somatinės ligos – širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrinologinės, neurologinės, tiek psichikos sveikatos sutrikimai – šizofrenija, depresija, nerimo bei valgymo sutrikimai, bipolinis sutrikimas [10,11].
Pastaruoju metu yra išskiriamos trys seksualinio atsako fazės – geismas, sužadinimas ir orgazmas [12]. Geismas apibrėžiamas kaip atviras domėjimasis seksualiniais objektais ir patirtimis, seksualinių minčių, fantazijų patyrimas ar motyvacija dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje. Sužadinimo metu žmogaus kūnas pasiruošia lytiniam aktui. Vyrams tai pasireiškia erekcija, moterims - lytinių lūpų ir makšties sienos patinimu, lygiųjų raumenų atsipalaidavimu, makšties pailgėjimu ir išsiplėtimu. Orgazmas pasižymi staigiais apatinių dubens raumenų susitraukimais, euforijos pojūčiu, tachikardija, tachipnėja bei padidėjusiu kraujo spaudimu [13-15].
Remiantis DSM-V klasifikacija, norint diagnozuoti seksualinės funkcijos sutrikimą, nusiskundimai turi trukti bent šešis mėnesius bei sukelti reikšmingą distresą [12]. Moterų tarpe daugiausiai aprašomi moterų seksualinio susidomėjimo ir sužadinimo sutrikimas, genitopelvinio skausmo ir penetracijos sutrikimas bei moterų orgazmo sutrikimai [3]. Tarp vyrų labiausiai paplitę yra erekcijos disfunkcija ir priešlaikinė ejakuliacija [16].
Per pastaruosius dešimtmečius buvo sukurta nemažai instrumentų, skirtų įvertinti įvairius seksualinės funkcijos aspektus, jos disfunkciją bei sutrikimus. Klinikinėje aplinkoje standartizuoti klausimynai gali padėti nustatyti simptomus, monitoruoti ar įvertinti gydymo efektyvumą [17]. Norint įvertinti pacientų psichoseksualinę sveikatą, rekomenduojama rinktis skales, analizuojančias psichologinius
12 seksualinės sveikatos aspektus [18,19]. Lietuvoje dar nėra validuotos instrumentuotės, skirtos psichoseksualinės sveikatos įvertinimui. Tam tinkamas Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo (CAPSex) klausimynas, glaustai įvertinantis penkias pagrindines sritis – lytinį intymumą, nerimą, gėdą, destruktyvumą bei impulsyvumą [20].
13
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9.1 Darbo tikslas:
Atlikti Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno vertimą, kultūrinę adaptaciją ir validaciją.
9.2 Darbo uždaviniai:
1. Išversti į lietuvių kalbą Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyną (CAPSex) bei atlikti klausimyno kultūrinę adaptaciją ir validaciją.
2. Palyginti psichoseksualinės sveikatos rodiklius tarp tyrimo grupių ir lyčių.
3. Įvertinti Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno lietuviškosios versijos patikimumą.
14
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Psichoseksualinės sveikatos apibrėžimas ir epidemiologija
Seksualumas – ne tik esminė pilnavertiško ir sveiko gyvenimo dalis, bet ir viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Jame persidengia biologiniai ir psichologiniai faktoriai, todėl seksualinei sveikatai įtakos turi tiek asmens fizinė būklė, tiek psichologinis gerbūvis [1]. Pasaulio sveikatos organizacija seksualinę sveikatą apibrėžia kaip fizinį, emocinį, psichinį bei socialinį gerbūvį, susijusį su žmogaus seksualumu. Tai – ne tik ligos, sutrikusios funkcijos ar fizinio silpnumo nebuvimas [21].
Seksualinės funkcijos sutrikimai – sąvoka, apibrėžianti kliniškai reikšmingą žmogaus negebėjimą patirti seksualinio pasitenkinimo. Šie sutrikimai apima skirtingas seksualinio atsako fazes – sujaudinimo ar orgazmo disfunkciją, skausmą lytinių santykių metu [2,22]. Įvairių tyrimų duomenimis, seksualinės funkcijos sutrikimus patiria nuo 25,8 iki 91,0 proc. moterų, vyrų tarpe jie retesni [3,23]. Dažniausios priežastys, sukeliančios moterų seksualinės sveikatos sutrikimus, yra geismo bei sužadinimo disfunkcija, o vyrus dažniausiai kamuoja priešlaikinė ejakuliacija bei erekcijos sutrikimai [24]. Psichoseksualiniai sutrikimai – tai seksualinės funkcijos sutrikimai, kurių kilmė yra ne somatinė, o psichologinė. Įtaką šiems sutrikimams daro fiziniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai [4].
10.2 Seksualinės sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai
10.2.1 Amžius
Tyrimų duomenimis, amžius turi įtakos tiek seksualinei veiklai, tiek funkcijai: didėjant žmonių amžiui, lytinių santykių dažnis retėja, o susidomėjimas jais slopsta. Moterų tarpe seksualinės funkcijos silpnėjimas prasideda antrojo-trečiojo dešimtmečio pabaigoje, dalis moterų suprastėjusią lytinę funkciją sieja su menopauze. Tai pasireiškia retesniais lytiniais santykiais ir sumažėjusiu potraukiu jiems, suretėjusia masturbacija bei rečiau pasiekiamu orgazmu [5,12]. Australų atliktame tyrime tirtos ankstyvą menopauzę patiriančios moterys, kurios vėliau buvo pakartotinai apklaustos dešimties metų bėgyje. Nustatyta, jog vėlyvos menopauzės laikotarpiu seksualine veikla užsiima 18 proc. mažiau moterų, nei ankstyvos menopauzės [25]. Vis dėlto, nepaisant amžiaus bei menopauzės statuso, lytiniai santykiai išlieka svarbūs daugiau nei pusei vidutinio amžiaus moterų, todėl metų bėgyje prastėjanti seksualinė funkcija gali daryti didelę įtaką moterų gyvenimo kokybei [26]. Senstantys vyrai taip pat neišvengia seksualinės funkcijos suprastėjimo: lytiniai santykiai tampa retesni, mažėja vidutinis erekcijų skaičius per mėnesį, ilgėja laikas, reikalingas lytiniam
15 susijaudinimui pasiekti, darosi sunku išlaikyti erekciją. Vyresnio amžiaus vyrams, kaip ir moterims, lytiniai santykiai išlieka svarbūs: daugiau nei pusė 50 – 80 metų amžiaus bei beveik ketvirtadalis vyresnių nei 80 metų amžiaus vyrų prisipažįsta dažnai galvojantys apie lytinius santykius [27,28]. 10.2.2 Asmeniniai faktoriai
Neigiamą įtaką moterų seksualinei funkcijai gali turėti tiek prasta patirtis praeityje, tiek dabartinė psichologinė būsena. Anksčiau patirta prievarta, prastos seksualinės patirties prisiminimai bei neigiami lūkesčiai yra laikomi seksualinę funkciją slopinančiais faktoriais. Tokios savybės kaip žemas savivertės jausmas, polinkis į nerimą, nestabili nuotaika, taip pat nerimavimas dėl nepakankamo susijaudinimo, negebėjimo pasiekti orgazmo bei užsikrėtimo lytiniu keliu plintančiomis ligomis irgi gali kliudyti visavertiškai seksualinei funkcijai. Vyrų seksualinei sveikatai įtakos turi prasta emocijų kontrolė, jautrumas nerimui, psichologinis stresas bei susirūpinimas dėl savo seksualumo, kaip vyriškumo atspindžio [6,7].
10.2.3 Tarpusavio santykiai
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių seksualinės funkcijos kokybę moterų tarpe yra ryšys su partneriu – kuo didesnis emocinio intymumo lygis, tuo mažiau bėdų yra jų lytiniame gyvenime. Moterys, esančios mažai pasitenkinimo bei intymumo teikiančiuose santykiuose, yra labiau linkę prastai vertinti savo pačių seksualumą, lytinį gyvenimą su partneriu bei turėti žemą pasitikėjimą savimi [6,29]. Įtakos taip pat turi partnerio amžius, sveikatos būklė bei seksualinė funkcija [12]. Įvairių tyrimų duomenimis empatiškumas, savęs atskleidimas bei emocinis tarpusavio ryšys santykiuose yra asocijuojami su geresniu lytiniu pasitenkinimu, žemesniu streso lygiu ir aukštesne gyvenimo kokybe. Su lytiniais santykiais nesusijęs dėmesys (pvz.: apsikabinimai ar bučiniai) turi teigiamos įtakos ne tik seksualiniam gyvenimui, bet ir pasitenkinimui bendra santykių būkle. Tarpusavio santykių sunkumai, seksualinių stimulų ar įgūdžių trūkumas bei nerimas dėl privatumo ir saugumo daro įtaką ne tik moterų, bet ir vyrų seksualinei funkcijai. Nustatyta ir tai, jog vyrai, kurių partnerės kenčia nuo seksualinės sveikatos sutrikimo, patys pasižymi žemesniu pasitenkinimu lytiniais santykiais bei savo lytiniame gyvenime yra labiau išsekę [30,31].
10.2.3 Vaistai
Seksualinei funkcijai įtakos turi įvairios vaistų grupės. Vieni iš dažniausiai su seksualinės funkcijos sutrikimais siejamų vaistų yra serotonino apykaitą veikiantys antidepresantai (ypač SSRI grupės vaistai). Šių vaistų sukelti sutrikimai gali pasireikšti sumažėjusiu geismu, pasunkėjusiu sujaudinimu ar orgazmo pasiekimu tiek moterims, tiek vyrams. Seksualinei funkcijai įtakos turi ir antipsichotiniai vaistai, tokie kaip risperidonas ar haloperidolis. Jų poveikis gali būti paaiškinamas sukeliama
16 hiperprolaktinemija, sumažėjusiu dopamino aktyvumu ir alfa-1 receptoriaus blokavimu. Kiti vaistai, galintys neigiamai veikti seksualinę funkciją, yra kardiovaskulinės sistemos vaistai (pvz.: beta-blokatoriai, klonidinas, spironolaktonas, digoksinas), anticholinerginiai vaistai (atropinas, triheksifenidilis), antihistamininiai vaistai (ranitidinas) ir kt. Atsižvelgiant į tai, jog žmonės neretai vartoja įvairių vaistų derinius bei serga keletu ligų, nustatyti tam tikro vaisto poveikį seksualinei funkcijai gali būti sunku [8,9].
10.2.5 Ligos ir sutrikimai
Lėtinės ligos taip pat gali sutrikdyti normalią seksualinę funkciją. Įtakos turi periferinė neuropatija, besivystanti sergant cukriniu diabetu; kardiovaskulinės sistemos ligos, tokios kaip aterosklerozė, hipertenzija ar infarktas; vėžys, nervų sistemos ligos – išsėtinė sklerozė, Parkinsono ar Alzheimerio ligos, nugaros smegenų trauma. Šių ligų indėlis į seksualinės sveikatos prastėjimą yra ne tik tiesioginis – somatinis, bet ir psichogeninis – ligų sukelta baimė, nerimas, neviltis daro neigiamą įtaką žmonių lytiniam gyvenimui [9,12].
Su seksualinės funkcijos prastėjimu taip pat susiję ir psichikos sveikatos sutrikimai. Šizofrenija sergančių pacientų seksualinei sveikatai įtaką daro tiek teigiami, tiek neigiami ligos simptomai. Tai gali pasireikšti seksualinės kilmės haliucinacijomis bei kliedesiais, psichozės metu išryškėjančiu hiperseksualumu ar mažesniu iš seksualinės veiklos gaunamu malonumu. Nustatyta, jog psichopatologijos sunkumas yra tiesiogiai susijęs su žemesniu lytinių santykiu dažniu bei mažesniu iš jų gaunamo pasitenkinimo lygiu [10]. Depresija sergantiems pacientams būdinga lytinio potraukio sumažėjimas, prastas gebėjimas palaikyti seksualinį susijaudinimą ar pasiekti orgazmą. Šie požymiai turėtų būti traktuojami ne tik kaip gydymo vaistais šalutinis poveikis, bet ir kaip pačią depresiją lydintys simptomai. Iš 79 tirtų moterų, sergančių sunkios depresijos epizodu, 50 proc. pažymėjo sumažėjusį lytinį potraukį dar prieš pradedant gydymą antidepresantais. Sunkėjant depresijos simptomams, lytinis potraukis slopsta [6,10].
Nerimo sutrikimai (tokie kaip socialinės fobijos, obsesinis-kompulsinis, panikos bei potrauminio streso sutrikimas) taip pat daro neigiamą įtaką seksualinei funkcijai bei gali sukelti potraukio, sujaudinimo ar orgazmo sutrikimus. Nerimas dėl pasirodymo lytinių santykių metu ar tarpusavio santykių problemos vaidina svarbų vaidmenį lytinių santykių vengime. Nustatyta, jog moterys, sergančios socialine fobija, turi reikšmingai mažiau lytinių partnerių, lyginant su sveikomis moterimis. Neigiamas požiūris į lytinius santykius, intymumo baimė bei mažas susidomėjimas seksualiniu gyvenimu būdingi ir sergantiems valgymo sutrikimais žmonėms bei greičiausiai išsivysto dėl išsekimo sukelto hipogonadizmo [10].
17 Bipoliniu sutrikimu sergantys asmenys patiria tokius sunkumus kaip mažesnis pasitenkinimas lytiniais santykiais, jų vengimas bei sujaudinimo ir orgazmo sunkumai [10,32]. Su šiuo sutrikimu taip pat yra susijęs manijos epizodo metu išryškėjantis hiperseksualumas, kuris pasireiškia suaktyvėjusiomis seksualinėmis mintimis, libido padidėjimu, didesne seksualine rizika (nesaugiais lytiniais santykiais, prostitucija, prievarta). Irane atlikto tyrimo duomenimis, bipolinis sutrikimas pasižymi didžiausiu seksualinės disfunkcijos dažniu, lyginant su kitais psichikos sutrikimais [11]. Asmenybės sutrikimais sergantys pacientai taip pat patiria įvairių lytinio gyvenimo sunkumų, nuo pernelyg laisvo seksualinio elgesio iki lytinių santykių vengimo. Sutrikę šių žmonių tarpasmeniniai ryšiai gali trukdyti sėkmingam seksualiniam funkcionavimui bei galimybėms patirti intymumą. Pavyzdžiui, histrioninio tipo asmenybės pasižymi žemesniu lytiniu užtikrintumu ir potraukiu, pasitikėjimu savimi, yra labiau linkę būti neištikimomis. Ribiniu asmenybės sutrikimu sergančioms moterims būdingas rizikingas seksualinis elgesys, aukštas užtikrintumas ir pasitikėjimas savimi, nuolatinis rūpinimasis lytiniu gyvenimu. 65 proc. moterų ir 43 proc. vyrų pažymėjo, jog lytinių santykių metu jaučiasi atsiriboję, turi suicidinių ar savęs žalojimo minčių [10].
10.3 Seksualinės sveikatos svarba
Gerėjant medicinių paslaugų prieinamumui, žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Moterys, sulaukusios menopauzės, gali gyventi dar bent jau 25-erius metus. Augant lūkesčiams gyventi ilgesnį bei sveikesnį gyvenimą, imama labiau rūpintis gyvenimo kokybės klausimais, tokiais kaip seksualinės funkcijos palaikymas. Vis dėlto, nors didžioji dalis menopauzinio amžiaus moterų lytinius santykius laiko svarbia savo gyvenimo dalimi, tik nedaugelis jų apie savo problemas papasakoja gydytojams [26]. Susirūpinimas dėl savo lytinio gyvenimo kokybės pagyvenusių vyrų tarpe yra netgi didesnis, nei moterų [28]. Svarbus veiksnys yra ir patobulėjęs lėtinių ligų, pavyzdžiui vėžio, gydymas – daugiau žmonių turi gyventi su ilgalaikiais savo ligos padariniais [2]. Aktyvus medicinos personalo domėjimasis vyresnio amžiaus pacientų lytine sveikata bei skundų išsiaiškinimas gali padėti gerinti jų gyvenimo kokybę [26]. Vis dėlto didelė dalis gydytojų vengia seksualinės sveikatos temų, galimai dėl trūkstamų įgūdžių, gėdos jausmo, baimės įžeisti pacientą ar nuvertinti jo skundus bei jų įtaką sveikatai [2].
10.4 Seksualinio atsako fazės
Anksčiau vyravęs seksualinio atsako suvokimas, susidedantis iš keturių fazių (sujaudinimo, sužadinimo, orgazmo bei rezoliucijos), vėliau buvo modifikuotas iki trifazio modelio – geismo, sužadinimo ir orgazmo [12]. Kai kurių autorių nuomone, toks linijinis modelis yra labiau tinkamas vyrų seksualinio atsako bei disfunkcijų apibūdinimui, tačiau ne taip tinka moterims [33]. Dabar pripažįstama, jog žmonių seksualiniam atsakui įtaką daro emociniai ir tarpusavio santykių faktoriai
18 bei išoriniai dirgikliai. Lytinių santykių ciklas dažniausiai prasideda nuo geismo, kuris gali kilti spontaniškai ar būti sužadintas išorinių veiksnių [12]. Jis apibrėžiamas kaip atviras domėjimasis seksualiniais objektais ir patirtimis, seksualinių minčių, fantazijų patyrimas ar motyvacija dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje [13]. Paskatinti geismą gali norėjimas suartėti su savo partneriu, patirti seksualinį pasitenkinimą, sumažinti įtampą ar kaltės jausmą dėl retai atliekamo lytinio akto, noras pastoti [12]. Įtaką jam daro tokie faktoriai kaip nuotaika, sveikatos būklė, galimybė turėti partnerį [13].
Antroji seksualinio atsako fazė – sužadinimas – apjungia tiek subjektyvų emocinį žmogaus susijaudinimą, tiek fiziologinį lytinių organų sujaudinimą [12]. Šios fazės metu žmogaus kūnas pasiruošia lytiniam aktui. Vyrų sužadinimas prasideda refleksiniu atsaku į geismą skatinančius veiksnius – erekcija [13]. Už erekciją yra atsakingi parasimpatiniai nervai, svarbi rolė tenka ir azoto monoksidui – jo išsiskyrimas paskatina lygiųjų raumenų atsipalaidavimą bei vazodilataciją, o tai didina kraujo pritekėjimą į varpą [14]. Moterų seksualinis sužadinimas siejamas su panašiais mechanizmais – parasimpatinių nervų stimuliacija sukelia vazodilataciją lytiniuose organuose, į juos priteka daugiau kraujo. Lytinės lūpos ir makšties sienos patinsta, atsipalaiduoja lygieji raumenys, makštis pailgėja ir išsiplečia [12,15]. Abiejų lyčių antroji atsako fazė pasižymi didėjančiu širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažniu, kylančiu kraujo spaudimu bei suintensyvėjusia kraujotaka krūtinės bei kaklo odoje [13].
Paskutinė atsako fazė – orgazmas – pasižymi staigiais apatinių dubens raumenų susitraukimais, euforijos pojūčiu, tachikardija, tachipnėja bei padidėjusiu kraujo spaudimu [13-15]. Patiriant orgazmą, aktyvuojamos simpatinės skaidulos ir sukeliami stiprūs skeleto raumenų susitraukimai, išskiriami tokie neuromediatoriai kaip serotoninas, prolaktinas, oksitocinas [15]. Vyrų orgazmas dažnai yra sulyginamas su ejakuliacija, kuri skirstoma į dvi fazes: išskyrimą, kurio metu išsiskiria spermą sudarantys sekretai, bei išstūmimą, kai sperma pašalinama pro šlaplės angą [14]. Moterų orgazmas gali būti pasiekiamas įvairiais būdais – tiesiogine ar netiesiogine klitorio stimuliacija, stimuliuojant makštį ar vietas greta jos. Kai kurios moterys orgazmą patiria tiesiog lytinių santykių metu, kitos to padaryti negeba arba joms yra reikalinga ir išorinė stimuliacija [34].
10.5 Seksualinės funkcijos sutrikimų klasifikacija
DSM (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) –IV klasifikacijoje seksualinės funkcijos sutrikimai buvo klasifikuojami remiantis linijiniu keturių seksualinio atsako fazių modeliu. Joje pažymima, jog norint patvirtinti seksualinės funkcijos sutrikimo diagnozę, žmonės turi patirti reikšmingą distresą ar tarpasmeninius sunkumus. Sutrikimai buvo skirstomi pagal jų pradžios laiką (trunkantys visą gyvenimą ar įgyti), jų pasireiškimo aplinkybes (bendriniai ar situaciniai),
19 etiologinius faktorius. Išleidus DSM-5, skirstymas buvo modifikuotas. Pagal naująją klasifikacijos versiją, sutrikimai turi trukti minimaliai šešis mėnesius, taip atskiriant laikinus seksualinius sutrikimus nuo pastovių. Šioje klasifikacijos versijoje nebeliko skirstymo pagal sutrikimą sukėlusius medicininius, psichologinius ar įvairius veiksnius, pabrėžiant tai, jog seksualinės funkcijos sutrikimai dažnai yra tiek psichologinių, tiek biologinių faktorių rezultatas [12].
TLK-11 klasifikacijoje, kuri įsigalios nuo 2022 metų, seksualinės funkcijos sutrikimai užims atskirą sekciją, priešingai nuo TLK-10 versijos, kurioje jie buvo priskirti tiek prie psichikos sutrikimų, tiek prie šlapimo ir lytinių organų sistemų ligų [3]. Naujoji TLK-11 klasifikacija siūlo seksualinės funkcijos sutrikimus skirstyti pagal pasireiškimo laiką. Taip išskiriami visą gyvenimą trunkantys sutrikimai, kurie prasidėjo sulyg pirmaisiais lytiniais santykiais, bei įgyti sutrikimai, atsiradę po buvusio normalaus lytinio gyvenimo periodo. Skirstant sutrikimus pagal jų atsiradimo situaciją, išskiriami generalizuoti sutrikimai, kurie pasireiškia visomis aplinkybėmis, įskaitant masturbaciją, ir situaciniai, kai pageidaujamas atsakas yra sumažėjęs ar išnykęs tik tam tikromis aplinkybėmis (pvz.: su kai kuriais partneriais). Taip pat sutrikimus siūloma skirstyti pagal jų etiologiją – susiję su kitomis medicininėmis būklėmis, vaistų ar psichoaktyvių medžiagų vartojimu, žinių stoka, psichologiniais ir elgesio faktoriais, santykiais, kultūra [35].
10.6 Moterų seksualinės funkcijos sutrikimai
Dažniausiai aprašomi moterų seksualinės funkcijos sutrikimai yra šie: moterų seksualinio susidomėjimo ir sužadinimo sutrikimas (angl. female sexual interest/arousal disorder, toliau – FSIAD), genitopelvinio skausmo ir penetracijos sutrikimas (angl. genitopelvic pain/penetration disorder, toliau – GPPD) bei moterų orgazmo sutrikimai (angl. female orgasmic disorders, toliau – FOD) [3]. FSIAD yra apibūdinamas kaip reikšmingai sumažėjęs ar visai išnykęs susidomėjimas seksualine veikla ir/ar lytinis sužadinimas [36]. Diagnozė neturėtų būti nustatoma, jei seksualinės funkcijos sutrikimus sukėlė kita medicininė būklė, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ar situaciniai veiksniai (ūmus stresas, fizinis ar emocinis smurtas) [3]. GPPD apima tokius sutrikimus kaip vaginizmas ir dispareunija. Dispareunija apibūdinama kaip su lytiniais santykiais susijęs lytinių organų skausmas, vaginizmas – tai nevalingas tarpvietės ir keliamųjų raumenų spazmas ar įsitempimas, kuris apsunkina penetraciją ar padaro ją neįmanoma. Jam taip pat būdinga intensyvi skausmo baimė. GPPD skatina pasitenkinimo lytiniais santykiais mažėjimą ir sunkumus santykiuose, jo kamuojamoms moterims būdingas neigiamas lytinių santykių suvokimas ir neigiamas atsakas į seksualinius stimulus, jos dažniau kenčia nuo nerimo, depresijos, gėdos ir kaltės jausmo [3,30]. FOD – tai sunkumas ar negebėjimas patirti orgazmą arba uždelstas orgazmo patyrimas seksualinės veiklos metu. Į šį terminą taip pat įeina sumažėjęs orgazmo patyrimo dažnis bei intensyvumas [3]. Jaunų
20 moterų tarpe negebėjimas patirti orgazmą yra dažnas dėl pačių moterų ar jų partnerių patirties stokos [37]. Sutrikimui įtaką daryti gali ir gretutinės moters ligos – neurologinės, kardiovaskulinės, endokrinologinės ir kt. bei vartojami vaistai [38].
10.7 Vyrų seksualinės funkcijos sutrikimai
Pagrindiniai vyrų seksualinės funkcijos sutrikimai - erekcijos disfunkcija (angl. erectile dysfunction, toliau – ED), priešlaikinė ejakuliacija (angl. premature ejaculation, toliau – PE) ir vyrų hipoaktyvaus seksualinio potraukio sutrikimas (male hypoactive sexual desire disorder, toliau – HSDD) [4,16]. PE, arba impotencija – tai išliekantis negebėjimas pasiekti ar išlaikyti erekcijos, pakankamos patenkinamam seksualiniam gyvenimui, dažniausiai paveikiantis vyrus virš 40 metų amžiaus. ED paveikia fizinę bei psichosocialinę sveikatą ir daro reikšmingą įtaką tiek sergančiųjų, tiek jų partnerių ir šeimų gyvenimo kokybei [16]. Greitai išsivysčiusi ED, pasižyminti nutrūkstama eiga ar trumpa trukme, sufleruoja apie psichogenines priežastis, o lėtai prasidėjusi, ilgai trunkanti ir progresuojanti ED greičiausiai bus sukelta organinių priežasčių [39]. PE apibūdinama kaip minimalios stimuliacijos išprovokuota ejakuliacija, pasireiškianti anksčiau, nei yra pageidaujama, prieš ar iš kart po penetracijos. Pacientai šios būklės kontroliuoti negali ir dažnai patiria reikšmingą psichologinį distresą, nepasitenkinimą bei yra linkę vengti fizinio ir emocinio artumo. PE klasifikuojama į pirminę, trunkančią visą gyvenimą, dažniausiai nuo pat pirmųjų lytinių santykių, bei antrinę, arba įgytą, kuri gali pasireikšti bet kuriuo vyro gyvenimo momentu [16,40]. HSDD pasižymi išliekančia ar pasikartojančia seksualinių fantazijų ar potraukio lytiniam aktyvumui stoka, sukeliančia reikšmingą distresą ar tarpasmeninius sunkumus. Nustatyta, jog pacientai, turintys psichikos sutrikimų istoriją, beveik tris kartus dažniau skundėsi lytinio potraukio sumažėjimu, palyginus su sveikais pacientais [4]. Pirminio HSDD esme dažniausiai laikoma ne paties potraukio stoka, o slaptas ar gėdingas potraukio ar sužadinimo modelis, susijęs su pirmumo teikimu masturbacijai, neišspręsta seksualinio pobūdžio trauma, abejonėmis dėl lytinės orientacijos. Antrinis HSDD yra plačiau paplitęs ir dažniausiai išsivysto kaip atsakas į kitą seksualinės funkcijos sutrikimą (ypač ED) [41].
10.8 Kiti seksualinės funkcijos sutrikimai
DSM-5 klasifikacijoje lyties disforijos diagnozė priskiriama psichikos sutrikimams, TLK-11 klasifikacijoje ją atitinka lyties nesuderinamumo diagnozė, esanti būklių, susijusių su seksualine sveikata skyriuje. Norint diagnozuoti šį sutrikimą, pacientai turi patirti stiprų pirminių ar antrinių lytinių požymių nemėgimą ar diskomfortą, potraukį atsikratyti visų pirminių ar antrinių lytinių bruožų; potraukį turėti pirminius ar antrinius jaučiamos lyties bruožus; stiprų norą būti priimamam kaip jaučiamos lyties asmeniui. Požymiai turi trukti bent kelis mėnesius bei kelti kliniškai reikšmingą distresą ir sunkumus socialinėje, mokyklos ar kitose svarbiose veiklose. Parafilinių sutrikimų
21 kategorijai priklauso tokie sutrikimai kaip ekshibicionistinis, vojeristinis, pedofilinis, frotažinis ir kt. Diagnostikos kriterijai, kuriuos turi atitikti pacientas, yra šie: ilgalaikis, intensyvus seksualinio susijaudinimo potyrio modelis, kai įtraukiami asmenys ar objektai, kurie pagal savo amžių ar statusą laikomi negalinčiais pateikti sutikimo; žmogus yra ėmesis veiksmų savo potraukiui patenkinti arba tai jam kelia reikšmingą distresą. Svarbu pažymėti, jog retkarčiais pasitaikantis specifinis seksualinis elgesys nėra pakankamas kriterijus šiai diagnozei, žmogui turi būti būdingas pasikartojantis ir intensyvus elgesio šablonas [35].
10.9 Skalės, skirtos seksualinės funkcijos sutrikimų įvertinimui
Seksualinės funkcijos sutrikimų vertinimas yra gana nenuoseklus. Tik nedidelė dalis tyrimų naudoja validuotas skales, galinčias atskirti normalią seksualinę funkciją nuo sutrikimo. Dažnai įvertinimas apsiriboja vienu klausimu, kurio nepakanka visiems sutrikimo komponentams apžvelgti, todėl skalės, sudarytos iš kelių elementų, yra laikomos patikimesnėmis [5]. Per pastaruosius dešimtmečius buvo sukurta nemažai instrumentų, skirtų įvertinti įvairius seksualinės funkcijos aspektus, jos disfunkciją bei sutrikimus. Klinikinėje aplinkoje standartizuoti klausimynai gali padėti nustatyti simptomus, monitoruoti ar įvertinti gydymo efektyvumą. Vykdant mokslinius tyrimus, skalių naudojimas leidžia lyginti rezultatus bei vertinti įvairių gydymo būdų veiksmingumą. Svarbu paminėti, jog nors įvairūs klausimynai gali suteikti naudingos informacijos apie individo seksualinę sveikatą, jie turėtų būti naudojami kaip priedai prie detalaus klinikinio ištyrimo [17]. Klausimynai gali būti pildomi klinicisto arba pačių pacientų. Pirmuoju variantu klausimyną pildantis asmuo turi būti pakankamai kvalifikuotas, tai gali padėti išvengti tam tikrų problemų - sunkumų suprantant klausimus, kognityvinių simptomų keliamų trukdžių, negebėjimo atskirti vaistų sukeltų seksualinės funkcijos sutrikimų nuo sutrikimų, kurie nėra susiję su vaistų vartojimu. Vis dėlto, kai kurių autorių nuomone, pacientai lengviau dalinasi jautria informacija, tokia kaip seksualinės sveikatos būklė, kai klausimynus pildo patys [42].
Viena dažniausiai naudojamų skalių - Arizonos Seksualinės Patirties Skalė (angl. Arizona Sexual Experience Scale, ASEX), kurią sudaro keturi klausimai, vertinantys seksualinę funkciją (lytinį potraukį, susijaudinimą, makšties lubrikaciją ar varpos erekciją bei gebėjimą patirti orgazmą) ir vienas klausimas, vertinantis pasitenkinimą orgazmu. Skalė tinka abiejoms lytims, yra prieinama tiek klinicisto, tiek paties paciento pildoma jos versija [17,43]. Seksualinės Funkcijos Pasikeitimų Klausimynas (CSFQ) vertina erekcijos disfunkciją, makšties lubrikaciją, orgazmo bei ejakuliacijos sutrikimus, potraukio bei lytinių santykių dažnio pokyčius ir seksualinių kontaktų intensyvumą. Skalės esmė – palyginti esamą seksualinę funkciją su buvusia anksčiau, prieš tam tikrą gyvenimo įvykį (pvz.: ligos ar vaistų vartojimo pradžią) [17]. Seksualinio Funkcionavimo Klausimynas (SFQ)
22 vertina sujaudinimo, sužadinimo, masturbacijos, orgazmo ir ejakuliacijos būklę pastarojo mėnesio bėgyje. Skalė buvo sukurta specifiškai pacientų, sergančių sunkiais psichikos sutrikimais, seksualinės funkcijos įvertinimui bei tinka ir tiems pacientams, kurie ištyrimo metu neturi partnerio [44]. Derogačio Seksualinio Funkcionavimo Interviu (DISF) yra trumpas, daugiamatis klausimynas, vertinantis penkias seksualinės funkcijos sritis: seksualines fantazijas, patirties kokybę, sužadinimą, orgazmą bei lytinį potraukį. Anketą sudaro 25 klausimai: po vieną klausimą apie lytinį pažinimą, fantazijas, lytinį sujaudinimą, elgesį bei seksualinę patirtį, 6 klausimai apie orgazmą bei 4 klausimai apie potraukio ir lytinių santykių sritis [17].
Psichologiniams seksualinės sveikatos aspektams įvertinti gali būti naudojamas Kyle seksualinės gėdos inventorius (KISS), tiriantis gėdos jausmą, susijusį su seksualinėmis mintimis, patirtimis bei elgesiu. Aukštensė balų suma nurodo didesnę patiriamą gėdą. Seksualinio sujaudinimo ir slopinimo inventorius (SESII) tinka įvertinti individo susijaudinimui trukdančius ar padedančius veiksnius, tarpasmeninių santykių svarbą, jaudinančius partnerio elgesio aspektus, seksualinės aplinkos svarbą. Klausimyną sudaro 30 klausimų, jį pildo pats pacientas [18]. Daugiamatis seksualinio savęs suvokimo klausimynas (MSSCQ) sudarytas iš 100 klausimų, vertinančių daug skirtingų sričių – seksualinį nerimą, veiksmingumą, motyvaciją vengti rizikingų lytinių santykių, užtikrintumą, pasitenkinimą ir kt. Rezultatai yra vertinami pagal kiekvienos srities vidurkį [19]. Psichoseksualinės sveikatos įvertinimui tinkamas įrankis yra Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimynas (CAPSex). Šią skalę sudaro 20 klausimų, vertinančių penkias atskiras psichoseksualinės sveikatos sritis – lytinį intymumą, nerimą, gėdą, destruktyvumą ir impulsyvumą - bei bendrą psichoseksualinės sveikatos būklę. Dėl savo nedidelės apimties bei skirtingų sričių analizavimo ji gali būti vertinga norint vienu instrumentu greitai įvertinti keletą lytinio gyvenimo komponentų. Skalė yra pildoma paties paciento [20].
Čia aptarta keletas skalių, vertinančių daugelį seksualinės funkcijos sričių. Dėl plataus pasirinkimo, lytinės funkcijos sutrikimų vertinimui sunku rekomenduoti vieną specifinę skalę. Klinicistai ir mokslininkai klausimyną turėtų rinktis atsižvelgdami į savo bei paciento poreikius bei laiką, reikalingą klausimyno užpildymui. Pavyzdžiui, norint įvertinti keletą seksualinės funkcijos sričių ir tai atlikti greitai, siūloma rinktis ASEX skalę, o siekiant įvertinti konkretų sutrikimą, tiktų skalė, skirta būtent to sutrikimo vertinimui [39]. Psichoseksualinės sveikatos įvertinimui reikėtų rinktis skales, analizuojančias psichologinius seksualinės sveikatos aspektus [18,19].
Lietuvoje yra validuotos dvi instrumentuotės, skirtos seksualinės funkcijos sutrikimų įvertinimui. Viena iš jų – Moterų lytinės funkcijos indeksas (angl. Female Sexual Function Index-FSFI), vertinantis moterų lytinį potraukį, susijaudinimą, lubrikaciją, orgazmą, pasitenkinimą bei skausmą
23 lytinių santykių metu. Anketą sudaro 19 klausimų, ją pacientės pildo savarankiškai. Šis klausimynas gali pasitarnauti tiek kaip atrankinis, tiek kaip diagnostinis seksualinės funkcijos sutrikimų įrankis. Lietuviškai taip pat prieinamas Seksualinės ir fizinės prievartos patirties klausimynas (Sexual and Physical Abuse History Questionnaire), skirtas kokybiškai įvertinti patirtą seksualinę ar fizinę prievartą. Vis dėlto, nei vienas iš šių klausimynų nėra skirtas būtent psichoseksualinei sveikatai įvertinti – Lietuvoje dar nėra validuota tam tinkama anketa [45,46].
10.10 Psichoseksualinės sveikatos įvertinimas
Nors svarbiausiu veiksniu, darančiu įtaką psichoseksualinės sveikatos prastėjimui, laikomi psichologiniai sunkumai, įtakos gali turėti ir somatinės ligos (tokios kaip cukrinis diabetas, dermatologiniai susirgimai, įvairių lokalizacijų vėžiai), provokuojančios nerimą, gėdą, baimę, sutrikusį savo kūno suvokimą [2,4]. Todėl atpažinti prastėjančią psichologinę būseną bei įvertinti pacientus dėl galimų psichoseksualinės sveikatos sutrikimų yra svarbu ne tik gydytojams psichiatrams ar seksologams, bet ir kitiems specialistams – ginekologams, onkologams, dermatovenerologams, urologams [1,2,4]. Reikėtų nepamiršti, jog neegzistuoja tam tikras norminis standartas lytiniam aktyvumui. Patenkinamas seksualinis aktyvumas apibrėžiamas kaip patenkinantis konkretų individą, t.y. žmogus gali dalyvauti lytinėje veikloje taip, kaip jam yra priimtina. Jei individas yra patenkintas savo seksualinės patirties ar aktyvumo modeliu, net jei šis skiriasi nuo to, kas tenkintų kitus asmenis ar kas yra laikoma norma tam tikroje kultūroje, seksualinės funkcijos sutrikimas neturėtų būti diagnozuojamas. Taip pat ši diagnozė neturėtų būti patvirtinama ir remiantis nerealistiškais partnerio lūkesčiais, lytinio potraukio neatitikimu tarp partnerių ar nepakankama seksualine stimuliacija [35].
10.10.1 Lytinis impulsyvumas
Lytinis impulsyvumas apibrėžiamas kaip polinkis užsiimti seksualine veikla, prieš tai neapmąsčius pasekmių. Rizikingas seksualinis elgesys bei neįpareigojantys lytiniai santykiai yra siejami su didesne žmogaus imunodeficito viruso infekcijos rizika ir neplanuotu nėštumu. Literatūros duomenimis, vyrai pasižymi didesniu impulsyvumu, nei moterys – tiek lytiniame gyvenime, tiek lošimuose ar psichoaktyvių medžiagų vartojime. Lytinis impulsyvumas yra siejamas su įvairiais psichikos sutrikimais – depresija, manija, nerimu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Tyrimų duomenimis, studentai, neseniai turėję atsitiktinių lytinių santykių, pasižymėjo didesniu bendru ir socialiniu nerimu bei depresija [47].
24 Lytinė gėda apibūdinama kaip gėdos jausmas, susijęs su asmens seksualumo suvokimu, paremtu jo lytinio gyvenimo patirtimi, elgesiu bei nusistatymais. Ji vystosi kaip socialinio elgesio dalis, nustatant ribas tarp to, kas yra „normalu“ ir to, kas suvokiama kaip neįprasta, todėl gėdinga. Daugeliui individų gėda išsivysto dėl seksualinę sveikatą supančių kultūrinių tabu, prasto lytinio švietimo ar neigiamų seksualinių patirčių praeityje. Lytinė gėda yra siejama su įvariais seksualinės funkcijos sutrikimais [18].
10.10.3 Lytinis nerimas
Lytinis nerimas gali būti suvokiamas kaip įtampa, diskomfortas ir neigiamas savo lytinio gyvenimo vertinimas. Stipresnis lytinis nerimas yra siejamas su sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, prastesne motyvacija vengti rizikingų lytinių santykių, žemesniu lytiniu pasitenkinimu bei prastesniu problemų sprendimu. Taip pat yra nustatytas ryšys tarp lytinio nerimo bei lytinių santykių baimės ir seksualinės depresijos [48]. Nerimą išprovokuoti gali dviprasmiškos seksualinės patirtys, priešingos lyties asmens lytinės sistemos nesupratimas, nemokėjimas užmegzti seksualinių kontaktų, baimė sukelti skausmą partneriui [49].
10.10.4 Lytinis intymumas
Pacientai, sergantys sunkiu psichikos sutrikimu, dažnai pažymi turintys nepatenkintų seksualinių poreikių, jų lytinis intymumas yra žemesnis, jie dažniau bijo inicijuoti artimą kontaktą. Vidinės stigmos - tokios kaip jautimasis nuvertinamu ar negeidžiamu - gali būti vienu iš faktorių, prisidedančių prie sunkumų santykiuose [50]. Norint patirti intymumą, daugeliui žmonių svarbu nugalėti gėdos ir atstumimo baimę [51].
10.10.5 Lytinis destruktyvumas
Destruktyvumas savo atžvilgiu yra apibrėžiamas kaip generalizuotas polinkis į elgesį, kuris didina neigiamų bei mažina teigiamų pasekmių tikimybę. Dauguma autorių tokį elgesį suvokia kaip tiesiogiai žalingą – tai savęs luošinimas, žalojimas, suicidas. Tačiau destruktyvumas gali būti ir netiesioginis, pasireiškiantis dalyvavimu pavojingose ar didelės rizikos situacijose, savo sveikatos ar saugumo nepaisymu, socialinių normų pažeidimu, lengvu pasidavimu pagundoms. Manoma, jog vyrai yra labiau linkę į destruktyvų elgesį, nei moterys [52].
25
11. TYRIMO METODIKA
11. 1 Tyrimo planavimas
Tyrimas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimą (Nr. BEC-MF-25). Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikoje bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje. Apie tyrimą pacientai buvo informuoti anketos preambulėje. Tiriamieji buvo informoti apie galimybę nesutikti dalyvauti tyrime arba bet kada iš jo pasitraukti. Anoniminės anketos užpildymas reiškė jų informuotą sutikimą dalyvauti tyrime.
11. 2. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo naudotas Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimynas (CAPSex). Klausimyno pradžioje užduodami klausimai apie respondento amžių, lytį bei kiek kartų per pastarąjį mėnesį respondetas turėjo lytinių santykių su kitu žmogumi. Klausimyną sudaro 20 klausimų, kurie suskirstyti į penkias grupes – seksualinio intymumo, seksualino nerimo, seksualinės gėdos, seksualinio destruktyvumo bei impulsyvumo. Kiekvienas klausimas turi penkis galimus atsakymus – stipriai nesutinku, nesutinku, kartais, sutinku, stipriai sutinku - kurie atitinka balus nuo 1 iki 5. Klausimynas yra pildomas savarankiškai paties paciento. Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimynas naudotas gavus jo autoriaus prof. D. Clinton sutikimą.
11.3 Tyrimo dalyvių atranka
Tiriamoji grupė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Psichiatrijos klinikoje besigydantys pacientai. Įtraukimo į tiriamąją grupę kriterijai:
Asmenys, vyresni nei 18 metų;
Kontaktui prieinami asmenys;
Asmenys, šnekantys lietuvių kalba.
Asmenys, tyrimo metu besigydantys dėl psichikos sutrikimo.
Kontrolinė grupė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje besigydantys pacientai. Šios klinikos pacientai buvo pasirinkti kaip neturintys lėtinių somatinių ligų, psichikos sutrikimų bei savo amžiumi artimi Psichiatrijos klinikos pacientams. Įtraukimo į kontrolinę grupę kriterijai:
Asmenys, vyresni nei 18 metų;
Kontaktui prieinami asmenys;
Asmenys, šnekantys lietuvių kalba;
26 11. 4 Tyrimo etapai
11.4.1 Pirmas etapas
Pirmajame etape buvo susisiekta su Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno autoriumi, prof. D. Clinton, bei gautas jo sutikimas atlikti klausimyno vertimą, kultūrinę adaptaciją bei validaciją. Tada atliktas klausimyno vertimas iš orginalios (anglų) kalbos į lietuvių kalbą. Vertimą atliko du nepriklausomi, sklandžiai angliškai šnekantys vertėjai, kurių gimtoji kalba yra lietuvių. Atliekant vertimą buvo stengiamasi išlaikyti sakinių prasmę, nenutolti nuo originalios jų reikšmės bei išversti juos taip, kad būtų suprantami pacientams. Iš gautų dviejų vertimo variantų sukurta viena bendra lietuviška klausimyno versija. Ji buvo pateikta lietuvių kalbos ekspertei, kuri įvertino gramatinę bei struktūrinę klausimyno kokybę.
11.4.2 Antras etapas
Antrajame etape lietuviška klausimyno versija buvo pateikta profesionaliems, medicininius vertimus atliekantiems vertėjams, kurie atliko atgalinį vertimą iš lietuvių į anglų kalbą.
11.4.3 Trečias etapas
Atgalinis vertimas buvo nusiųstas klausimyno autoriui, kuris jį įvertino bei pateikė komentarus tiems klausimams, kurie, jo nuomone, buvo išversti ne visai tiksliai. Šie netikslumai buvo aptarti su klausimyno autoriumi ir vertėjais bei ištaisyti, siekiant, jog lietuviška klausimyno versija savo prasme būtų kuo artimesnė originalui. Lietuviška klausimyno versija, gauta atlikus pakeitimus, pripažinta variantu, galimu naudoti pilotiniame tyrime.
11.4.4 Ketvirtas etapas
Ketvirtajame tyrimo etape buvo vykdoma tiriamųjų pilotinė apklausa. Jos metu anketos buvo išdalinamos 20 tiriamųjų, o jas užpildžius su tiriamaisiais buvo aptariami jiems iškilę neaiškumai. Apklausa buvo atliekama 2021 metų sausio mėnesį. Dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos nebuvo galimybės apklausti pacientų gyvai, todėl jiems buvo pateikta papildoma klausimyno klausimų analizės forma (priedas nr. 4). Ja buvo vertinama, ar anketoje buvo neaiškių, nesuprantamų ar žeidžiančių klausimų, ar buvo klausimų, kuriuos tiriantieji norėtų pakeisti. Pacientai galėjo pateikti savo pasiūlymų klausimų korekcijai. Įvertinus pacientų pateiktus atsakymus, buvo patvirtinta galutinė anketos versija (priedas nr. 3).
11.4.5 Penktas etapas
Penktajame tyrimo etape galutinė klausimyno versija buvo pateikta dviem pacientų grupėms – tiriamajai bei kontrolinei.
11.5 Statistinės analizės metodai
Tyrimo duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojantis SPSS 26.0 (angl. SPSS – Statistical Package for Social Sciences) programa. Klausimyno vidiniam nuoseklumui įvertinti buvo
27 apskaičiuotas Kronbacho alfa (angl. Cronbach‘s alpha) koeficientas. Laikoma, jog klausimyno patikimumas yra aukštas, jei koeficiento reikšmė yra >0,8. Priimtinu patikimumu laikoma >0,5 koeficiento reikšmė.
28
12. TYRIMO REZULTATAI
12.1 Klausimyno vertimo analizė
Tyrimo metu buvo išversta CAPSex klausimyno preambulė, 20 klausimyną sudarančių klausimų bei atsakymų variantai. 1-oje lentelėje pateikiami klausimai originalo kalba, dviejų nepriklausomų vertėjų pasiūlyti variantai bei galutinis sakinio vertimas. Lentelėje aptariami tik tie klausimai, kuriuose buvo užfiksuota netikslumų pirmojo etapo vertimo metu.
1 lentelė. Pirmojo etapo vertimo analizė
Originalus sakinys 1-ojo vertėjo
vertimas
2-ojo vertėjo vertimas
Galutinis vertimas
I feel a need to perform during sex.
Lytinių santykių metu turiu vaidinti.
Lytinių santykių metu jaučiu poreikį gerai pasirodyti.
Lytinių santykių metu turiu gerai pasirodyti.
I feel dirty after having sex. Po lytinių santykių jaučiuosi nepadorus/i. Po lytinių santykių jaučiuosi nešvarus/i. Po lytinių santykių jaučiuosi nešvarus/i. I expose myself to sexual risks.
Aš esu atviras/a lytinei rizikai.
Leidžiu sau seksualinę riziką.
Aš leidžiu sau seksualinę riziką. My sexual
relationships are destructive.
Mano lytiniai santykiai yra destruktyvūs.
Mano seksualiniai santykiai yra žalingi.
Mano seksualiniai santykiai yra destruktyvūs. I am inhibited in my sexual relationships. Savo lytiniuose santykiuose esu susivaržęs/-iusi Savo seksualiniuose santykiuose esu suvaržytas/-a Savo seksualiniuose santykiuose esu susivaržęs/-iusi. Others have expressed
concern about my sexual behaviour.
Kiti yra išreiškę susirūpinimą dėl mano lytinio elgesio.
Kiti yra išreiškę susirūpinimą dėl mano seksualinio elgesio.
Kiti yra išreiškę susirūpinimą dėl mano seksualinio elgesio. I feel intimacy when I
have sex.
Lytinių santykių metu jaučiu artimumą.
Lytinių santykių metu patiriu intymumą.
Lytinių santykių metu patiriu artumą.
I become easily steered by my sexual desire
Aš esu lengvai užvaldomas savo lytinio potraukio.
Esu lengvai valdomas savo seksualinio potraukio. Esu lengvai užvaldomas savo seksualinio potraukio. I have difficulty controlling my sexual impulses. Man sunku kontroliuoti savo lytinius impulsus. Man sunku kontroliuoti savo seksualinius impulsus. Man sunku kontroliuoti savo seksualinius impulsus.
29 My desire for sex
leads quickly to sexual actions.
Mano potraukis lytiniams santykiams greitai priveda prie lytinių veiksmų.
Mano potraukis lytiniams santykiams greitai veda prie seksualinių veiksmų.
Mano potraukis lytiniams santykiams greitai priveda prie seksualinių veiksmų.
Išvertus klausimyną į lietuvių kalbą, buvo atliktas atgalinis vertimas į originalo kalbą. Jis buvo nusiųstas klausimyno autoriui, kuris pateikė savo pastabas. 2-oje lentelėje pateikiami pastabų sulaukę klausimai, autoriaus išsakyti komentarai bei mūsų atliktos korekcijos.
2 lentelė. Trečiojo etapo vertimo analizė
Originalus sakinys Atgalinis vertimas Autoriaus
komentaras
Atlikti pataisymai I can satisfy a partner
sexually.
I can sexually satisfy my partner.
„Item 12 in the original mentions “a partner" rather than “my partner”. We wanted to avoid making the
assumption about the respondent actually having a partner at the time of filling in the questionnaire.“
Šiame klausime pataisymų atlikta nebuvo, pradiniame variante nebuvo žodžio „mano“ (angl. „my“), jis atsirado tik atgaliniame vertime. Galutinis variantas: „Aš galiu lytiškai patenkinti partnerį/ę.“ I become easily steered by my sexual desire. I am easily overwhelmed by my sexual desire. „Item 16 in the original version uses “steered” rather than “overwhelmed”, the intention being to convey more of a sense of being controlled by sexual desire. It would be good if your Lithuanian version conveys a sense of control on this item.“
„Esu lengvai užvaldomas savo seksualinio potraukio.“ buvo pakeista į
„Kai jaučiu seksualinį potraukį, lengvai netenku kontrolės.“
I feel desire for my partner.
I feel attracted to my partner.
„On item 19 “desire” in the original version has more of a sexual connotation than “attracted to”, which I would say is more of a general term.“
„Aš jaučiu potraukį savo partneriui/-ei.“ buvo pakeista į „Aš jaučiu geismą savo partneriui/-ei.“
30 Klausimai, nepaminėti 1-oje ir 2-oje lentelėse pirmojo vertimo etapo metu abiejų vertėjų buvo išversti identiškai, o trečiojo etapo metu nesulaukė komentarų iš klausimyno autoriaus.
12.2 Pilotinio tyrimo rezultatai
Pilotinio tyrimo metu 20 tiriamųjų buvo išdalinti Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimynai bei klausimų analizės anketos. Šiame etape tiriamąją grupę sudarė pacientai, tyrimo metu besigydantys dėl psichikos sutrikimo. Tiriamieji iš pradžių užpildė klausimynus, o vėliau atsakė į analizės anketos klausimus. Nei vienas iš apklaustųjų nenurodė, jog anketos klausimai yra žeidžiantys. 19 tiriamųjų klausimai pasirodė suprantami ir aiškūs. Vienas tiriamasis pažymėjo, jog 8-ajame klausime sąvoka „destruktyvūs seksualiniai santykiai“ jam buvo nesuprantama bei siūlė pakeisti šį klausimą, tačiau tikslaus pasiūlymo, kaip tai padaryti, nepateikė. 18 tiriamųjų neturėjo jokių pasiūlymų klausimyno tobulinimui. Vienas tiriamasis nurodė, jog tarp pasirinkimo variantų galėtų būti „nei sutinku, nei nesutinku“, o kitas tiriamasis siūlė „papildomai analizuoti įvairių medikamentų poveikį ir įtaką seksualinio gyvenimo kokybei“. Apžvelgus šiuos rezultatus, buvo nuspręsta, jog lietuviškoji klausimyno versija yra pakankamai aiški, suprantama, klausimai nėra žeidžiantys, o pagrindiniai tiriamųjų pasiūlymai yra orientuoti į pačią anketą, o ne jos vertimą. Nors vienam pacientui buvo nesuprantama sąvoka „destruktyvūs seksualiniai santykiai“, klausimas nebuvo keičiamas, nes jo angliškoje versijoje taip pat yra vartojamas žodis "destructive", o atliekant atgalinį vertimą klausimas buvo išverstas lygiai taip pat, kaip skamba originaliai. Todėl pilotiniam tyrimui naudota anketos versija buvo patvirtinta kaip galutinė.
12.3 Statistinės analizės rezultatai 12.3.1 Demografinės charakteristikos
Tyrimo metu buvo apklausti 88 pacientai, iš kurių 48 (54,5 proc.) buvo vyrai ir 40 (45,5 proc.) buvo moterys. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 37,94 ± 12,53 (vidurkis ± SD) metai [19 ÷ 63] (minimali ir maksimali reikšmė). Tyrimo imtį sudarė dvi pacientų grupės – tiriamoji ir kontrolinė. Tiriamąją grupę sudarė 46 pacientai, kontrolinę – 42. Šis pasiskirstymas pavaizduotas 1-ame paveiksle. Tiramojoje grupėje buvo 24 (52,2 proc.) moterys ir 22 (47,8 proc.) vyrai. Šios grupės amžiaus vidurkis buvo 37,76 ± 12,47 metai [19 ÷ 62]. Kontrolinėje grupėje buvo 26 (61,9 proc.) vyrai ir 16 (38,1 proc.) moterų. Grupės amžiaus vidurkis buvo 38,14 ± 12,74 metai [19 ÷ 63]. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių amžiaus vidurkių bei pasiskirstymo pagal lytį nenustatyta (p>0,05).
31 1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal grupes
12.3.2 Lytinių santykių skaičius per pastarąjį mėnesį
Vertinant bendrą apklaustųjų grupę, buvo nustatyta, jog vidutinis lytinių santykių skaičius per pastarąjį mėnesį buvo 2,24 ± 3,57 [0 ÷ 20] kartai. Tiriamojoje grupėje šis skaičius buvo 0,72 ± 1,77 kartai [0 ÷ 10], o kontrolinėje - 3,90 ± 4,26 kartai [0 ÷ 20]. Šie duomenys matomi 2-ame paveiksle. Tiriamosios grupės vidutinis lytinių santykių skaičius per pastarąjį mėnesį buvo per 3,19 ± 0,71 kartų žemesnis, nei kontrolinės grupės. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių vidutinio lytinių santykių skaičiaus per pastarąjį mėnesį (p<0,01).
2 pav. Lytinių santykių skaičiaus per pastarąjį mėnesį palyginimas tarp grupių
Vizualiniais metodais įvertinus linijinę diagramą buvo nustatyta, jog tarp lytinių santykių skaičiaus per pastarąjį mėnesį ir tiriamųjų amžiaus nėra tiesinio ryšio. Suskirsčius pacientus į dvi grupes
46 42
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal grupes
32 (pirmoji grupė – per pastarąjį mėnesį neturėję lytinių santykių, antroji grupė – per pastarąjį mėnesį lytinių santykių turėję bent vieną kartą) buvo apskaičiuotas Pearson‘o koreliacijos koeficientas. Nustatyta silpna bei statistiškai nereikšminga koreliacija tarp tiriamųjų amžiaus ir lytinių santykių per pastarąjį mėnesį, rpb = -0,06, p>0,05.
Per pastarąjį mėnesį vyrai lytinių santykių turėjo vidutiniškai 2,71 ± 3,22 [0 ÷ 12] karto, o moterys – 1,68 ± 3,91 [0 ÷ 20] karto. Šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05).
12.3.3 Psichoseksualinės sveikatos rodiklių palyginimas tarp grupių
Psichoseksualinės sveikatos rodiklių – lytinio intymumo, nerimo, gėdos, destruktyvumo bei intymumo – rezultatai tarp grupių buvo lyginami atliekant nepriklausomų imčių t-kriterijaus testą. Lytinio intymumo vidurkis kontrolinėje grupėje buvo per 0,36 ± 0,17 aukštesnis, nei tiriamosios. Skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių lytinio nerimo vidurkių buvo 0,44 ± 0,14, kontrolinėje grupėje nerimas buvo mažesnis. Lytinė gėda tiriamojoje grupėje buvo didesnė nei kontrolinėje per 0,46 ± 0,11. Lytinio destruktyvumo rezultatas buvo per 0,32 ± 0,13 didesnis tiriamojoje grupėje. Šių rodiklių skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Lytinio impulsyvumo vidurkis buvo per 0,17 ± 0,17 didesnis tiriamojoje grupėje. Nustatyta, jog šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05). Tikslūs rezultatai pateikiami 3-oje lentelėje.
3 lentelė. Rodiklių palyginimas tarp grupių
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė p
Lytinis intymumas 3,71±0,84 4,07±0,77 0,037
Lytinis nerimas 2,74±0,70 2,30±0,56 0,002
Lytinė gėda 1,99±0,61 1,54±0,42 0,000104
Lytinis destruktyvumas 2,08±0,71 1,76±0,49 0,016
Lytinis impulsyvumas 2,47±0,80 2,30±0,77 0,314
12.3.4 Psichoseksualinės sveikatos rodiklių palyginimas tarp lyčių
Psichoseksualinės sveikatos rodikliai buvo palyginti bendroje imtyje tarp lyčių. Analizuojant rodiklių skirtumus nustatyta, jog tik lytinio intymumo rodiklio skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,01). Šis rodiklis buvo per 0,70 ± 0,16 didesnis vyrų tarpe. Lytinis nerimas buvo per 0,09 ± 0,14, o lytinė gėda per 0,09 ± 0,12 aukštesni tarp moterų. Lytinis destruktyvumas bei lytinis impulsyvumas buvo per 0,01 (SD atitinkamai ± 0,14 ir 0,17) aukštesni tarp vyrų, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05). Rezultatai pateikiami 4-oje lentelėje.
33 4 lentelė. Rodiklių palyginimas tarp lyčių
Vyrai Moterys p Lytinis intymumas 4,20±0,61 3,50±0,88 0,000036 Lytinis nerimas 2,49±0,66 2,58±0,69 0,555 Lytinė gėda 1,73±0,55 1,83±0,60 0,464 Lytinis destruktyvumas 1,93±0,64 1,93±0,63 0,957 Lytinis impulsyvumas 2,39±0,85 2,38±0,72 0,956
12.3.5 Anketos patikimumo nustatymas
Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno vidinio nuoseklumo nustatymui buvo atliktas Kronbach‘o alfa testas. Visos penkios klausimyną sudarančios dalys – lytinis intymumas, nerimas, gėda, destruktyvumas ir impulsyvumas – vertintos atskirai. Skalė laikyta patikima, jei Kronbach‘o alfa koeficientas buvo >0,8 ir pakankamai patikima, jei koeficientas >0,7. 5-oje lentelėje pateikiami rezultatai, gauti apskaičiavus Kronbach‘o alfa koeficientus klausimyno dalims bendroje imtyje.
5 lentelė. Klausimyno dalių patikimumas bendroje imtyje Kronbach‘o alfa koeficientas
Lytinis intymumas 0,86
Lytinis nerimas 0,63
Lytinė gėda 0,63
Lytinis destruktyvumas 0,60
Lytinis impulsyvumas 0,79
Analizuojant lytinio nerimo dalies patikimumą, nustatyta, jog pašalinus antrąjį klausimą (2. Lytinių santykių metu turiu gerai pasirodyti), šios dalies Kronbach‘o alfa koeficientas pakiltų iki 0,80. Šio klausimo Pearson‘o koreliacijos koeficientas buvo 0,05 (žemesnė nei 0,3 reikšmė nurodo silpną tiesinio ryšio stiprumą). Analizuojant lytinės gėdos dalies patikimumą, nustatyta, jog pašalinus trečiąjį klausimą (3. Po lytinių santykių jaučiuosi nešvarus/i), šios dalies Kronbach‘o alfa koeficientas pakiltų iki 0,72. Šio klausimo Pearson‘o koreliacijos koeficientas buvo 0,20. Analizuojant lytinio destruktyvumo dalies patikimumą, nustatyta, jog pašalinus bet kurį iš klausimų Kronbach‘o alfa koeficientas vistiek būtų <0,7. Aukščiausias koeficientas (0,60) būtų gautas pašalinus ketvirtąjį klausimą (4. Aš leidžiu sau seksualinę riziką). Šio klausimo Pearson‘o koreliacijos koeficientas buvo 0,30, kitų šios dalies klausimų >0,3.
34 Darbo metu taip pat buvo apskaičiuoti Kronbach‘o alfa koeficientai atskirai tiriamojoje bei kontrolinėje grupėse. Nustatyti panašūs rezultatai, kaip ir bendroje imtyje – lytinio intymumo bei impulsyvumo Kronbach‘o alfa koeficientai buvo >0,7, kitų dalių >0,5. Pastebėta, jog visų klausimyno dalių, išskyrus lytinį destruktyvumą, vidinis nuoseklumas buvo aukštesnis kontrolinėje grupėje. Šie rezultatai pateikiami 6-oje lentelėje.
6 lentelė. Klausimyno dalių patikimumas pagal grupes
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė
Lytinis intymumas 0,84 0,89
Lytinis nerimas 0,57 0,61
Lytinė gėda 0,55 0,62
Lytinis destruktyvumas 0,58 0,55
35
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Nepaisant to, jog lytinis gyvenimas išlieka svarbia sveikatos, o taip pat emocinio bei fizinio intymumo, kurį per gyvenimą sieka patirti dauguma vyrų ir moterų, dalimi, daugelis sveikatos priežiūros specialistų vis dar patiria sunkumus aptarinėjant šią temą su savo pacientais [53]. Galimos to priežastys yra nepakankami seksualinės sveikatos anamnezės surinkimo įgūdžiai, patiriama gėda ar baimė įžeisti pacientus, nerimas, jog žmonių skundai bei jų įtaka sveikatai nebus adekvačiai įvertinti [2]. Mūsų tyrimo metu buvo atliktas Psichoseksualinės sveikatos klinikinio įvertinimo klausimyno (CAPSex), skirto penkių psichoseksualinės sveikatos sričių – intymumo, nerimo, gėdos, destruktyvumo bei impulsyvumo – įvertinimui, vertimas iš anglų į lietuvių kalbą, kultūrinė adaptacija bei validacija. Vertimo procesas praėjo sklandžiai, galutinė klausimyno versija buvo suderinta su anketos autoriumi, o pilotinio tyrimo metu buvo aiški bei suprantama visiems pacientams. Tikimės, jog šis klausimynas padės gydytojams atlikti šio svarbaus, bet ignoruojamo sveikatos aspekto įvertinimą.
Darbe nustatyti reikšmingi skirtumai tarp psichikos sutrikimais sergančių ir kontrolinės grupės asmenų psichoseksualinės sveikatos rodiklių. Pacientų, kurie tyrimo metu buvo gydomi dėl psichikos sutrikimo, vidutinis lytinių santykių skaičius per pastarąjį mėnesį buvo statistiškai reikšmingai mažesnis, palyginus su žmonėmis, negydomais dėl psichikos sutrikimo. Taip pat pastebėta, jog tiriamosios grupės pacientai pasižymėjo žemesniu lytiniu intymumu, aukštesni buvo jų lytinio nerimo, gėdos, destruktyvumo bei impulsyvumo rodikliai. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp visų rodiklių, išskyrus lytinį impulsyvumą. Tokie rezultatai gali būti susiję su psichikos sutrikimų daroma įtaka žmogaus seksualinei sveikatai – literatūroje netrūksta duomenų, jog tokie sutrikimai kaip šizofrenija, depresija, nerimo, valgymo bei asmenybės sutrikimai yra svarbus veiksnys seksualinei disfunkcijai [10]. Jie siejami su retesniais lytiniais santykiais, žemesniu iš jų gaunamo pasitenkinimo lygiu, sumažėjusiu lytiniu potraukiu, sunkumais pasiekiant orgazmą. Taip pat svarbu paminėti, jog prastesnė lytinė sveikata gali būti susijusi ir su nuo psichikos sutrikimų gydomų pacientų vartojamais psichotropiniais vaistais - tipiniais ar atipiniais antipsichotikais, tricikliais antidepresantais, monoaminooksidazės inhibitoriais, selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais. Psichikos sveikatos sutrikimai gali sąlygoti žemesnį lytinio intymumo lygį, rizikingą seksualinį elgesį, nerimą dėl lytinių santykių kokybės [10,47].
Literatūros duomenimis, seksualinės sveikatos sutrikimai yra dažnesni moterų tarpe, nei vyrų [53,54]. Mūsų tyrimo metu nustatyta, jog lyginant vyrų ir moterų vidutinį lytinių santykių skaičių per pastarąjį mėnesį, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Analizuojant psichoseksualinės sveikatos rodiklius,
