LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Gintar÷ Pūrait÷
NEVYRIAUSYBINIŲ GYVULININKYSTöS ORGANIZACIJŲ
VEIKLOS TYRIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
lekt. Lina Ašmenskait÷
(2 – asis titulinis lapas)
Magistro darbas atliktas 2007-2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Gintar÷ Pūrait÷ __________________
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas: lekt. Lina Ašmenskait÷ (LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
___________________
(parašas)
Recenzentas (ai):
___________________ (parašas)
Turinys
ĮVADAS...6
1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SAMPRATA...8
1.1 NVO principai ir veiklos kryptys...9
2. NVO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS...12
3. NEVYRIAUSYBINöS GYVULININKYSTöS ORGANIZACIJOS LIETUVOJE...16
4. NEVYRIAUSYBINIŲ GYVULININKYSTöS ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBöS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS....24
5. TYRIMO METODIKA...33
6. TYRIMO REZULTATAI...36
6.1 Gyvulininkyst÷s krypties organizacijų steigimas...36
6.2 Gyvulininkyst÷s krypties organizacijų veikla ir ateities planai...38
6.3 Nevyriausybinių gyvulininkyst÷s krypties organizacijų informacin÷ veikla ...48
6.4 Nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų bendradarbiavimas su kitomis institucijomis...51
6.5 Nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijos narių dalyvavimas organizacijos veikloje...56
IŠVADOS ...60
SUMMARY...63
NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS...65
SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS
ADR – Vokietijos galvijų veis÷jų organizacija (German Cattle Breeders Federation, Arbeitsgemeinschaft Deutscher Rinderzüchter);
AVMA – Amerikos Veterinarin÷s medicinos asociacija (American Veterinary Medical Association);
BCMPA –BC pieno gamintojų asociacija (BC milk producers associations); BPD - Bendrasis programavimo dokumentas;
EAAP – Europos galvijų veisimo asociacija (The European Association for Animal Production); ES - Europos sąjunga;
HGAGA - Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacija; KPP – Kaimo pl÷tros planas;
LAEI - Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutes; LBS – Lietuvos bitininkų sąjunga;
LGVA - Lietuvos galvijų veis÷jų asociacija;
LJGGA – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija; LPGA – Lietuvos pieninių galvijų gerintojų asociacija; LŽGGA - Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija;
NCBA – Nacionalin÷ galvijų augintojų asociacija (National Cattlemen’s Beef Association); NGO – Nevyriausybin÷ organizacija (Non-governmental organization);
NIPC - Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras; NMA – Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra;
NMC – Pieno gamintojų organizacija, Nacionalin÷ mastitų tarnyba (The National Mastitis Research Foundation);
NVO – Nevyriausybin÷ organizacija;
SRB – Švedijos žalmargių galvijų asociacija;
VMVT - Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba; ŽŪB - žem÷s ūkio bendrov÷;
ŽŪM – žem÷s ūkio ministerija;
ŽŪR – žem÷s ūkio rūmai;
NAUDOJAMI TERMINAI
Terminas Reikšm÷ Šaltinis
Konsensusas sutarimas Vikipedia, laisvoji enciklopedija. Prieiga internete:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vikipedija:Konse nsusas
Angažavimas iš anksto kviesti Dabartin÷s lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą: http://www.autoinfa.lt/webdic/ Konfederacija visuomeninių organizacijų
sąjunga
Dabartin÷s lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą: http://www.autoinfa.lt/webdic/) Žinyba sistema įstaigų, priklausančių
kuriai nors valstybinio valdymo šakai
Dabartin÷s lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą: http://www.autoinfa.lt/webdic/)
Percepcija reiškinio pri÷mimas, suvokimas
KTU Prieiga per internetą:
http://distance.ktu.lt/marijampole/kursai_dem o/Dal_soc_komunikacija/8228.html
ĮVADAS
Gyvulininkyst÷ – tai prioritetin÷ žem÷s ūkio sritis, ieškanti pažangesnių ir efektyvesnių gyvulininkyst÷s tvarkymo, jos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo sprendimų. Racionaliam žem÷s ūkio srities valdymui įtaką daro įvairūs veiksniai – įvairios organizacijos.
Lietuvos respublikos Žem÷s ūkio rūmai – tai viena iš gyvulininkyst÷s sektorių kuriuojančių institucijų. Tai ne pelno siekianti organizacija, padedanti įgyvendinti žemdirbių savivaldą. Žem÷s ūkio rūmai skatina žemdirbių organizacijų ir kaimo bendruomen÷s savivaldą, iniciatyvą ir visapusę jų veiklos pl÷trą, koordinuoja narių veiklą, atstovauja jiems valstyb÷s, valdžios ir valdymo institucijose ir bendradarbiaudami su užsienio šalių subjektais, rengia, dalyvauja rengiant ir svarstant žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros programas, įstatymų ir kitų teis÷s norminių aktų, susijusių su narių interesais, projektus, siūlo ir dalyvauja nustatant žem÷s ūkio produkcijos supirkimo kvotas, kainas, subsidijas, mokesčius ir žem÷s ūkio produktų bei maisto prekių importo ir eksporto tarifus, teikia konsultacijas, informaciją, švietimo ir kitas paslaugas, skatina specializuotų prekinių ūkių, besiremiančių pažangia technologija, kūrimąsi, remia jų pl÷trą, skatina ekologišką ūkininkavimą, verslų ir agroturizmo pl÷trą kaime, pl÷toja žem÷s ūkio ir maisto produktų eksportą, pl÷toja s÷klininkystę ir veislininkystę, rūpinasi žem÷s ūkio produktų kokybe ir jų sertifikavimu, puosel÷ja kaimo kultūrą ir dorovę, kaimo žmonių kūrybinę veiklą, organizuoja parodas, konkursus, muges ir kitus masinius renginius, dalyvauja juos rengiant.
Šiuo metu ŽŪR kuruoja 15 gyvulininkyst÷s krypties organizacijų, kurių narius vienija bendras tikslas – nusistatyti aiškius ateities planus, įgyvendinti užsibr÷žtus tiklsus, išlikti konkurencingoje aplinkoje. Visos gyvulininkyst÷s krypties organizacijos prie Žem÷s ūkio rūmų priskiriamos nevyriausybiniam organizacijų sektoriui - tai demokratin÷s veiklos organizacijos, kurios tarnauja visuomenei ir jos ištakoms, nesiekiančios pelno, bei nedalyvaujančios tiesioginiame valstyb÷s valdyme.
Asociacijų vaidmuo gyvulininkyst÷s sektoriaus pl÷trai yra svarbus šiandienin÷ms žem÷s ūkyje vyraujančiomis aktualijomis.
Temos aktualumas: Nevyriausybin÷s gyvulininkyst÷s krypties organizacijos n÷ra priklausomos nuo savivaldos, tačiau gali įtakoti įvairių teis÷s aktų pri÷mimo sprendimus. Taip siekdamos efektyvesn÷s organizacijų veiklos, gyvulininkyst÷s srities pl÷tojimo.
Darbo tikslas: Ištirti gyvulininkyst÷s krypties organizacijų veiklą. Darbo tikslas įgyvendinamas sprendžiant šiuos uždavinius:
Išanalizuoti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų pasiskirstymą pagal teisinį statusą, steigimosi metus ir jų steigimosi motyvus.
Išsiaiškinti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų veiklos tikslus, ateities planus, pagrindines veiklos kliūtis, organizacijos vidinę struktūrą.
Įvertinti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų žinomumą visuomen÷je ir jų informacijos šaltinius.
Išnagrin÷ti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų santykius su valdžios institucijomis.
Išanalizuoti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijos narių dalyvavimą organizacijos veikloje.
Tyrimoproblema:
- Organizacijų susidūrimas su biurokratiniais trukdžiais; - Organizacijų finansin÷s problemos;
- Žinomumo visuomen÷je trūkumas;
- Bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis stoka.
Tyrimo metodai. Analizuojant teorinius gyvulininkyst÷s krypties organizacijų vaidmenis ir jų įtaką gyvulininkyst÷s pl÷trai prielaidas, darbe buvo analizuota, apibendrinta, sisteminta, lyginta mokslin÷ literatūra. Šių metodų pagalba iš tyrimo tema studijuojamos mokslin÷s literatūros buvo išskiriami esminiai klausimai, paaiškinimai.
Praktin÷ tyrimo dalis yra paruošta naudojant pirmin÷s ir antrin÷s informacijos sisteminimo, apibendrinimo duomenų apdorojimo metodus. Tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudojamas sisteminimo metodas: duomenų grupavimas, lentelių sudarymas, grafin÷ duomenų analiz÷, kriterijų vertinimo bei sintez÷s metodas: gautų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, tyrimo rezultatai ir aptarimas, išvados, naudotos literatūros sąrašas (54 šaltiniai). Darbe pateikta 18 paveikslų, 15 lentelių, 4 priedai. Darbo apimtis 69 puslapiai. Magistro darbas parašytas lietuvių, santrauka – anglų kalba.
1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SAMPRATA
Vienas svarbiausių atviros demokratin÷s visuomen÷s bruožų – pavienių asmenų, neasocijuotų neformalių visuomeninių organizacijų ar asocijuotų nevyriausybinių organizacijų (NVO) kūrimasis. Šios organizacijos, aktyviai skleisdamos savo id÷jas, gindamos savo bendruomenių ar lobistinių grupių interesus, darydamos įtaką, stengiasi gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar pad÷ti žmon÷ms, kuriems pagalba labiausiai reikalinga.
Lietuvoje, taip pat ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra nesutariama d÷l bendrojo nevyriausybinių organizacijų sąvokos apibr÷žimo. NVO tarptautin÷je mokslin÷je literatūroje yra vadinamos labai įvairiai: nevyriausybin÷s, nevalstybin÷s, ne pelno, pelno nesiekiančios, visuomenin÷s, pilietin÷s, savanoriškos, labdaringos, filantropin÷s, trečiojo sektoriaus, ir pan.
Nevyriausybin÷ organizacija, NVO (angl. NGO, non-governmental organization) – tai laisva piliečių valia įkurta demokratin÷ organizacija, tarnaujanti visuomen÷s ar jos grupių narių labui, nesiekianti pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstyb÷s valdyme (Praktinis vadovas Lietuvos NVO, 1998). E. James (1987) teigia, kad NVO yra savanoriškos organizacijos, teikiančios visuomenines g÷rybes ir paslaugas, jų gautas pelnas negali būti paskirstomas organizacijos nariams bei valdybai. Mokslininkai V. Domarkas ir D. Gineitien÷ (2000) jas apibr÷žia kaip „laisva piliečių valia įkurtą organizaciją, kuri tarnauja visuomen÷s grupių interesams, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstyb÷s viešajame valdyme“. NVO – tai organizacijos, galinčios ne tik daryti įtaką – jos paj÷gia ir savo tikslus įgyvendinti. Terminas nurodo principinį atsiribojimą nuo valstybinių institucijų, įmonių, politinių partijų, profesinių sąjungų ir religinių bendruomenių ( Šimašius, 1999).
Ne pelno organizacijos arba pelno nesiekiančios organizacijos (angl. non profit organization ar not-for-profit organization) terminai iš principo panašūs, bet reiškia ką kita. Ne pelno organizacijos terminas neaiškina organizacijos veiklos kryptingumo, o pažymi tik aiškiai apibr÷žiamus veiksmus – pelno naudojimą. Pagrindinis ne pelno organizacijos bruožas – pelno neskirstymo principas (Vadapalas, Jočien÷, 2001).
Lietuvoje yra paplitę ir kiti NVO terminai: „trečiasis sektorius“, „savanoriška organizacija“, „visuomenin÷ organizacija“, „ne pelno sektorius“, „nevyriausybinis sektorius“.
Trečiasis sektorius – vartojamas remiantis min÷tu organizacijų, institucijų suskirstymu į tris sektorius: valdžios, verslo ir NVO. Šis terminas iš principo apima visą nevyriausybinį ir ne pelno sektorių (Šimašius, 1999).
Terminas savanoriška organizacija dažnai vartojamas kaip NVO sinonimas. Savanoriškumas apeliuoja į laisvą, pilietinę iniciatyvą, o terminas „nevyriausybin÷s organizacijos“ labiau pabr÷žia struktūrinį - institucinį organizacijos matmenį.
Visuomenin÷s organizacijos terminas nurodo į angažavimąsi bendriems visuomen÷s poreikiams ir tikslams.
Lietuvoje veikiantis Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (NIPC) vienareikšmiškai apibr÷ž÷ NVO, nes jokie Lietuvos Respublikos (toliau LR) įstatymai tokio apibr÷žimo nepateikia. Nevyriausybin÷s organizacijos – tai „laisva piliečių valia įkurta formali ar neformali organizacija, kuri tarnauja visuomen÷s organizacijos grupių naudai, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstyb÷s valdyme“ (Praktinis vadovas Lietuvos NVO, 1998). Siaurąja prasme NVO Lietuvoje reiškia labdaros organizacijas ir fondus bei kitas nevyriausybines ne pelno organizacijas, o plačiąja prasme joms priskiriamos bažnytin÷s organizacijos, profesin÷s sąjungos, kredito unijos, savišalpos kasos, kooperatyvai, nepriklausoma žiniasklaida, neformalūs jud÷jimai, nepriklausomos švietimo įstaigos.
Taigi nevyriausybine organizacija galima vadinti tik tokias organizacijas, kurios įsteigtos laisva piliečių valia pagal LR Asociacijų, LR Labdaros ir paramos fondų bei LR Viešųjų įstaigų įstatymą. Šiuo atveju verta akcentuoti tai, jog jokia savivaldos ar centrin÷s valdžios institucija n÷ra tokių organizacijų vienintel÷ steig÷ja bei kad šios organizacijos tenkina visuomen÷s interesus ir savo veikloje vadovaujasi LR Labdaros ir paramos įstatyme išvardytais visuomenei naudingais tikslais.
1.1 NVO principai ir veiklos sritys
NVO sektorius dažnai vadinamas pilietin÷s visuomen÷s pagrindu ir svarbiu demokratin÷s visuomen÷s ramsčiu, galinčiu būti tarpininku tarp valdžios ir verslo struktūrų bei žmonių, turintis įtakos valstybin÷ms institucijoms bei skatinantis visuomenę susitelkti bendrai veiklai, pastaroji būtų paskata stiprinti demokratinę visuomenę, kurios pagrindin÷ kūrimo id÷ja – pagarba žmogui ir pastarojo orumo kūrimas, visuomen÷s vertybių išsaugojimas, gyvenimo sąlygų gerinimas.
Skirtingai nuo valstybinių institucijų, NVO pritaiko šviet÷jiškas programas individualiems atskirų grupių poreikiams tenkinti, tikslingiau ir s÷kmingiau panaudoja fondų l÷šas (http://www.vdu.lt/alearning2003/II%20Dalis/Zemaitaityte_lt_kalb.doc).
D. Sillso (1968) teigimu, NVO visuomen÷je atlieka šias svarbias funkcijas: jos yra tarpin÷ grandis tarp individų ir vyriausyb÷s;
ugdo savo narių organizacinius geb÷jimus, kurie yra labai svarbūs darbdaviams ir padeda geriau dirbti bet kurioje profesin÷je srityje;
padeda įvairioms nereprezentatyvioms grup÷ms dalyvauti politiniame gyvenime.
R. Šimašius (2000) nurodo, kad gali būti išskirti įvairūs organizacijų modeliai, kuriuose teisiniu ir ekonominiu požiūriu atsispindi pagrindiniai NVO (tai asociacijos, labdaros organizacijos, fondai dauguma viešųjų įstaigų, ne pelno organizacijų ir kt.) principai:
asociacijų-kolegialumas – tai prigimtin÷ nepriklausomyb÷ nuo valdžios ir valdymo institucijų;
paskirstymo principas – gautas pelnas n÷ra paskirstomas tarp steig÷jų, darbuotojų ar narių, o investuojama į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą;
savanoriškumas – laisvas narių įstojimas ir išstojimas;
socialinis kooperavimasis – pabr÷žiama organizuota, formali, institucionalizuota struktūra;
pilietinis pagrindas – veikla visuomen÷s labui, jos vertybių puosel÷jimas.
Šios nevyriausybin÷s organizacijos sukurtos žmonių gerbūviui, neturinčios biurokratin÷s struktūros, kuri stabdo sprendimų pri÷mimą, tad visas iškylančias problemas šios rūšies organizacijos gali priimti greičiau nei kitos, kuriose biurokratizmas yra įsiveš÷jęs jau nuo organizacijų nuostatų sukūrimo (prieiga per internetą: http://www.lrinka.lt/Pranesim/Nvo.phtml).
Lietuvos NVO veikla visų pirma skirta visuomen÷s labui – pirmiausia teritorin÷s bendruomen÷s, šalies problemoms spręsti. Taigi NVO tur÷tų mažinti visuomen÷s susipriešinimą bei didinti socialinę integraciją. Nevyriausybin÷s organizacijos taip pat gali daug padaryti informuodamos visuomenę, formuodamos socialinių paslaugų tinklą, t. y. rūpintis valdžios veiksmų skaidrumu ir kelti visuomen÷s sąmoningumo lygį.
Tačiau NVO, kitaip kartais vadinamos „trečiuoju sektoriumi“, Lietuvoje, ypač kaimo vietov÷se iš dalies d÷l ilgai trukusios sovietin÷s okupacijos dar neturi visų sąlygų svarbiems
vaidmenims atlikti. Daugumai kaimo gyventojų trūksta pasitik÷jimo savimi, iniciatyvos, kuri neretai deleguojama savivaldybių valdininkams.
2. NVO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
Šiuo metu egzistuojanti NVO teisin÷s baz÷s sistema prad÷ta kurti Visuomeninių organizacijų įstatymu priimtu 1995 metų vasario 2 dieną, kuris pabr÷ž÷ per÷jimą prie deomokratin÷s visuomen÷s Lietuvoje vystymosi. Šis įstatymas demokratizavo visuomeninių organizacijų reglamentavimą.
NVO grindžiamos žmogaus teisių užtikrinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato kiekvieno žmogaus teisę: "piliečiams laiduojama teis÷ laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla n÷ra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai". (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992). Tai laikoma viena iš svarbiausių demokratin÷s valstyb÷s žmogaus teisių, garantuojančių teisę jungtis ne tik į bendrijas ir asociacijas, bet ir į kitas ne pelno organizacijas: profesines sąjungas, politines partijas, religines organizacijas.
Pagal šiuo metu veikiančius įstatymus NVO gali tur÷ti visuomenin÷s organizacijos, asociacijos, labdaros ir paramos fondo ar viešosios įstaigos statusą. NVO veiklą reguliuoja šie teis÷s aktai:
Visuomeninių organizacijų įstatymas (1995 m.; nuo 2004 m. vasario m÷n. nustojo galios); Asociacijų įstatymas (1996);
Labdaros ir paramos fondų įstatymas (1996); Labdaros ir paramos įstatymas (1993); Viešųjų įstaigų įstatymas (1996);
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas (1996).
Kiekvienos organizacijos veikla yra apibr÷žiama įstatymais, kurie kontroliuoja tolesnę tokių organizacijų veiklą. Kontrol÷ tokios rūšies nevyriausybin÷ms organizacijoms yra ypač svarbi. Vienas pagrindinių kontroliuojamųjų elementų – organizacijos gaunamas pelnas, užsiimant kokia nors komercine veikla, pastarąjį panaudojant savo pačių interesams. Tai vienas iš nevyriausybinių organizacijų bruožų apimantis beveik visas šiam sektoriui priskiriamas organizacijas. Tad įstatymuose yra aiškiai įvardijama jog nei asociacijoms, nei labdaros ir paramos fondams nei visuomenin÷ms organizacijoms atitinkami įstatymai nesuteikia galimyb÷s vykdyti pilnavert÷s komercin÷s veiklos.
Teorijoje yra išsiskiriančių nuomonių d÷l to, kokias organizacijas galima priskirti NVO (Šimašius, 2002). Diskusijų nekyla d÷l asociacijų ir labdaros bei paramos fondų. Nesutariama ar politin÷s partijos ir religin÷s organizacijos bei bendrijos gali būti laikomos NVO. Min÷ti tipai palyginti su kitomis NVO pasižymi didele specifika veikimo principuose bei tiksluose.
Asociacijos. Lietuvoje asociacijos yra dažniausia vartojama nevyriausybinių organizacijų forma (Šimašius, 2003). Asociacija – tai pelno nesiekiantis ribotos civilin÷s atsakomyb÷s viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra koordinuoti savo narių veiklą, atstovauti ir ginti jų interesus (LR Asociacijų įstatymas, 2004).
Asociacijos steig÷jai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steig÷jų skaičius yra trys. Turtas asociacijai gali priklausyti nuosavyb÷s ar patik÷jimo teise.
Asociacija - savanoriškas susivienijimas, vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei kitas funkcijas (Urmonas, 2000).
Asociacijos pajamos: narių stojamasis mokestis ir kiti tiksliniai įnašai; fizinių ir juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; palikimas, pagal testamentą tenkantis asociacijai; pajamos iš asociacijos turto; iš organizacijos veiklos gaunamos pajamos ir kitos teis÷tos pajamos. Asociacijos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstatuose nurodytiems asociacijos veiklos tikslams pasiekti. Šis pelnas negali būti skiriamas asociacijos nariams, valdymo organų nariams, darbuotojų premijoms mok÷ti. Likviduojamos asociacijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, likęs turtas perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato steig÷jų susirinkimas ar teismas, pri÷mę sprendimą likviduoti asociaciją.
Kiti du NVO tipai: labdaros ir paramos fondai bei viešosios įstaigos yra paremtos ne naryst÷s, bet turtiniu principu.
Viešoji įstaiga - tai pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilin÷s atsakomyb÷s viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus visuomenei naudingos veiklos pagrindu (LR Viešųjų įstaigų įstatymas, 2004). Viešoji įstaiga užima antrąją vietą Lietuvoje tarp populiariausių NVO formų (www.nvoteise.lt/files/u1/projektas/pirmoji_d _2_VsI.pdf ).
Viešosios įstaigos steig÷jai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steig÷jų skaičius neribojamas. Viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris įstatymo ir įstatų numatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teis÷s yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį.
Viešoji įstaiga nuo kitų nepelno organizacijų skiriasi tuo, kad organizacijos viduje yra organizauojami įnašai į registruojamą kapitalą pagrindu. Viešoji įstaiga gali verstis įstatymais nedraudžiama ūkine komercine veikla, tačiau ši veikla tur÷tų būti glaudžiai susijusi su organizacijos veiklos tikslais ar principais. Viešoji įstaiga turi įgaliojimus sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus, teikti mokamas paslaugas, gaminti produkciją bei nustatyti jų kainas. Tai yra labai svarbi viešosios įstaigos ypatyb÷, padedanti jai veikti ir siekti užsibr÷žtų tikslų.
Viešosios įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms mok÷ti (LR Viešųjų įstaigų įstatymas, 2004).
Labdaros ir paramos fondas yra savo pavadinimą turintis pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai yra labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas LR labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, aplinkos apsaugos ir kitose panašiose srityse (LR Labdaros ir paramos fondų įstatymas, 2003). Fondo steig÷jai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo įsipareigoję skirti jam įnašus pinigais ar turtu, taip pat teikti fondui įvairias paslaugas. Steig÷jai gali būti LR ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautin÷s organizacijos.
Fondo steig÷jai negali būti politin÷s partijos ir politin÷s organizacijos, taip pat valstyb÷s ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios kontroliuoja fondų finansinę buhalterinę veiklą. Fondo turtas yra atskirtas nuo steig÷jų turto. Labdarai ir paramai gautas l÷šas ir turtą fondas gali naudoti tik jo įstatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Likvidavus fondą ir įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs turtas ir l÷šos perduodami kitiems pelno nesiekiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus politines partijas ar politines organizacijas, kuriuos nustato steig÷jų susirinkimas ar teismas, pri÷mę sprendimą likviduoti fondą.
Ypač svarbu atskirti labdaros ir paramos sąvokas, kurios dažnaiusia yra sutapatinamos, nors jų reikšm÷s ir skirtingos. Labdara yra pripažįstama savanoriška ir neatlygintina materialin÷ šalpa ar nemokamas paslaugų teikimas be jokio labdaros gav÷jo materialaus įsipareigojimo labdaros dav÷jui, o parama pripažįstama savanoriška materialin÷ pagalba ar nemokamas paslaugų teikimas tiesiogiai juridiniams asmenims (Šimašius, 2003).
Specifin÷s organizacijos - tai ne pelno organizacijos, pasižyminčios tam tikru specifiškumu, ir neatitinka išd÷stytų nevyriausybinių organizacijų požymių, tad jų veikla reglamentuojama pagal atskirus įstatymus. Visų specifinių organizacijų skiriamasis bruožas yra jų veiklos sritis, tad įstatymais norima pabr÷žti jų unikalumą. Šios organizacijos skirstomos į dvi pagrindines grupes:
Formaliai susijusios su pagrindin÷mis nevyriausybinių organizacijų rūšimis, nustatant išimtis iš bendrųjų įstatymo nuostatų. Šiai grupei priklauso meno kūr÷jų organizacijos, pramon÷s, prekybos ir amatų rūmai. Šios organizacijos veikia pagal specifinius tik jų veiklą reglamentuojančius teis÷s aktus ir pagal vieną iš min÷tų pagrindinių nevyriausybinių organizacijų įstatymų.
Nesusijusios su jokiais bendrais įstatymais, jų veiklą reglamentuoja tik įstatymas, pagal kurį jos veikia. Šiai grupei galima būtų priskirti švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas. Jos savo veikloje vadovaujasi tik joms skirtais įstatymais. Nei vienas iš pagrindinių įstatymų joms n÷ra taikomas.
Taip pat yra keletas įstatymų, kurie tam tikrais atžvilgiais netiesiogiai reguliuoja kitų rūšių NVO veiklą:
Švietimo įstatymas (1991);
Meno kūr÷jų ir jų organizacijų įstatymas (1996); Kūno kultūros ir sporto įstatymas (1995);
Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas (1991);
Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (1991); Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (2002).
3. NEVYRIAUSYBINöS GYVULININKYSTöS
ORGANIZACIJOS LIETUVOJE
Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio rūmai jungia 88 žem÷s ūkio šakines organizacijas, kurios atstovauja beveik 38000 narių. Lietuvoje iš viso veikia 18 visuomeninių gyvulininkyst÷s krypties organizacijų. dalyvaujančių ekonominiame ir socialiniame kaimo gyvenime, 15 iš jų jungia LR žem÷s ūkio rūmai (http://www.zur.lt/index.php?1265016626):
Lietuvos avių augintojų asociacija Lietuvos bitininkų asociacija Lietuvos galvijų veis÷jų asociacija.
Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija; Lietuvos kiaulių augintojų asociacija
Lietuvos kailinių žv÷relių ir triušių augintojų draugija Lietuvos m÷sinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija; Lietuvos ožkų augintojų asociacija
Lietuvos pieno ūkių asociacija Lietuvos pieno gamintojų asociacija;
Naconalin÷ paukščių augintojų ir veis÷jų asociacija Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija;
Lietuvos žv÷relių asociacija
Lietuvos trak÷nų žirgų augintojų asociacija Lietuvos m÷sos perdirb÷jų asociacija.
Nevyriausybinių gyvulininkyst÷s krypties organizacijų nariams priklausančių gyvulių skaičius pateiktas 1 lentel÷je.
Pagrindinis šių organizacijų tikslas – skatinti aktyvų bendradarbiavimą tarp asociacijos narių, kitų tarptautinių ir nacionalinių organizacijų, užtikrinti mokslinių tyrimų pažangą, pl÷trą ir pritaikymą praktikoje. Išskirtinis d÷mesys skiriamas tvarių gyvulininkyst÷s sistemų kūrimui, technin÷s ir ekonomin÷s gyvulininkyst÷s sektoriaus būkl÷s analizei, gyvūnų gerov÷s gerinimui ir kraštovaizdžio apsaugai, sumaniai naudojant natūralius valstybių resursus, ypač gyvūnų genetinius išteklius. Skatinamas jaunųjų mokslininkų dalyvavimas asociacijų veikloje.
1 lentel÷. Nevyriausybinių gyvulininkyst÷s krypties organizacijų nariams priklausančių gyvulių skaičius
Asociacijos Skaičius Gyvulių skaičius asociacijose, tūkst. Gyvulių skaičius Lietuvoje Asociacijos narių gyvulių skaičius nuo visų gyvulių, proc. Pieninių veislių karvių 3 218,8 398,8 55 M÷sinių veislių galvijų 1 7,4 7,5 98 Kiaulių 1 490,6 1127,0 43 Arklių 9 4,1 64,0 6 Avių 1 16,0 54,0 29 Triušių ir kailinių žv÷relių 3 37,4 100,0 37 Viso: 18 774,3 1751,3 44 Šaltinis: ŽŪM
Lietuvos pieno gamintojų asociacija įsteigta 1993 metais geguž÷s 26 dieną Žem÷s ūkio rūmuose įvykusios gyvulininkyst÷s krypties asociacijų suvažiavime. Ši organizacija prisi÷m÷ įsipareigojimus atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus valstybin÷se institucijose ir kitose organizacijose, sprendžiant pieno gamybos, modernizavimo, pieno kokyb÷s gerinimo, kooperacijos pl÷tojimo ir ekonomikos problemas. Sunki pad÷tis pienininkyst÷s sektoriuje vienija vis daugiau pieno gamintojų, taip sudarydama barjerą vystytis pieno perdirbimo įmonių monopoliui. LPGA savo veiklą apibr÷ž÷ patvirtindama asociacijos įstatus. Taip pat dalyvauja teis÷s aktų leidyboje, asociacijos iniciatyva buvo patikslintas ir priimtas veislininkyst÷s įtatymas, įtaka buvo jaučiama rengiant valstybin÷s pienin÷s galvininkyst÷s programas, pasitarimuose buvo detaliai pristatomos pieno supirkimo taisykl÷s, numatomi jų pakeitimai, dalyviai supažindinami su naujuoju pieno standartu LST. Tačiau vienu iš svarbiausių uždavinių LPGA laiko – pad÷ti formuoti pieno pirminio paruošimo, jo kokyb÷s, transportavimo, tobulesn÷s kokyb÷s vertinimo technologijas, pieno kainos formavimo metodikų kūrimą bei pieno supirkimo kainų dydį – kuris leistų ūkininkams ne tik išgyventi, bet ir didinti bandas, gerinti š÷rimą, įsigyti melžimo, šaldymo įrangos. D÷l to pastoviai buvo analizuojama superkamo pieno kainų eiga, kreipiamasi į LR Seimą ir Vyriausybę. Taip tikimasi suformuoti Europinio lygio pieno ūkį Lietuvoje. Taip pat organizauojami pieno gamintojų kvalifikacijos k÷limo ir mokymo kursai. Lietuvos pieno
gamintojų asociacija buvo pirmoji visuomenin÷ organizacija, kuri siek÷ ir iš dalies pasiek÷, sujung÷ visos Lietuvos pieno gamintojus. Šiuo metu asociacijoje yra per 1200 registruotų narių. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narių pasiekti rezultatai (aukšti primilžiai iš karv÷s) džiugina ir yra įvertinti parodų medaliais, diplomais. Palaikomi bendardarbiavimo ryšiai su Baltijos šalių (Latvijos, Lenkijos, Estijos) pieno gamintojais.
Viena iš panašaus pobūdžio organizacijų JAV – NMC, The National Mastitis Research Foundation (Pieno gamintojų organizacija, nacionalin÷ mastitų tarnyba). Šaltyje organizacija veiklą prad÷jo nuo 1961 metų, šiuo metu joje yra 2000 registruotų narių iš 40 pasaulio šalių. Šios organizacijo tikslas – gerinti pieno kokybę ir mažinti susirgimų mastitu tikimybę. Organizacija kaupiamą informaciją publikuoja įvairiose brošiūrose, knygose, nustato gamybos kokyb÷s kontrol÷s metodus, rengia narių susitikimus, mokymus, padeda finansuoti nacionalinį mastitų tyrin÷jimą (http://www.nmconline.org/aboutnmc.html).
Taip pat panašią patirtį galima pasteb÷ti BC milk producers asociations (BCMPA) - pieno gamintojų asociacijoje. Organizacija įsteigta JAV, 1936 metais. Ji aktyviai bendradarbiauja su vyriausyb÷mis, gamtosaugininkais, su kitomis pienininkyst÷s pramonin÷s organizacijomis. BCMPA tikslas - skatinti pieno gamintojų pramon÷s atsinaujinimą, kuris teiktų aukštos kokyb÷s produkciją vartotojams. Asociacija atstovauja maždaug 600 komercinių pieno gamintojų, kurie kasdien melžia ne mažaiu kaip 75000 karvių. Asociacijos valdybą sudaro 8 nariai iš skirtingų šalies sektorių, jie renkami trims metams (http://www.bcmilkproducers.ca/ about_BCMPA/index. php/listing/60).
Lietuvos galvijų veis÷jų asociacija. 1995 metais įsikūrusi Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (HGAGA) nuo 2003 geguž÷s m÷nesio vadinasi Lietuvos galvijų veis÷jų asociacija (LGVA).
Ši asociacija yra oficialiai pripažinta veislininkyst÷s institucija. Jai suteikta teis÷ vykdyti holšteinizuotų bei hošteinų veisl÷s galvijų veislininkyst÷s programą bei vesti šių galvijų Kilm÷s knygą. Pagal asociacijos Kilm÷s knygos duomenis yra išrašomi veislinių galvijų kilm÷s pažym÷jimai. Asociacijos narių galvijai į kilm÷s knygą įrašomi vadovaujantis parengtais galvijų Kilm÷s knygos nuostatais. Galvijo įrašymas į Kilm÷s knygą yra svarbus, nes tik joje registruoti galvijai yra laikomi veisliniais.
Asociacijos nariai gali naudotis šiomis paslaugomis:
Bulių parinkimas bandai bei individualiai karvei LitBAP programos pagalba; Galvijų eksterjero vertinimas;
Tarpininkavimas perkant – parduodant veislinius galvijus; Galvijų importas iš Europos;
Profesionali galvijų nagų priežiūra, ragų šalinimas.
Lietuvos galvijų veis÷jų asociacijos nariai – pažangiausi Lietuvos galvijų augintojai – ūkininkai, žem÷s ūkio bendrov÷s bei kooperatyvai. Asociacijos nariais šiuo metu yra tokie pažangūs ūkiai kaip Kooperatin÷ ŽŪB “Grūduva” (Šakių raj.), UAB “Vikebas” (Pasvalio raj.), ŽŪB “Lump÷nų rambynas” (Šilut÷s raj.) ir kiti. Taip pat smulkesni privatūs ūkiai - V. Cikanavičiaus (Kaišiadorių raj.), R. ir R. Gofmanų (Telšių raj.), R. Karazino (Kretingos r.), A. Savickio (Šilal÷s raj.), J. Mikalauskien÷s (Plung÷s raj.), A. Šneiderio (Vilkaviškio raj.) ir kiti. Asociacija šiuo metu vienija apie 1500 narių.
LGVA aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis bei dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Visi tarptautiniai projektai pateikti 1 priede. Asociacijos veislininkyst÷s programos partneris – veislininkyst÷s įmon÷ Lietuvos – Vokietijos UAB “Litgenas”.
LGVA yra Pasaulio holšteinų fryzų federacijos ir Europos Holšteinų ir Žalmargių Holšteinų konfederacijos (Europos Holšteinų ir Žalmargių Holšteinų konfederacija susikūr÷ 2003 metų birželio m÷nesį, susijungus Europos Holšteinų galvijų bei Europos Žalmargių Holšteinų konfederacijoms) nar÷. Naryst÷ šiose organizacijose - tai puiki galimyb÷ pristatyti save kaip profesionalius galvijų veis÷jus. Naryst÷ konfederacijoje leidžia dalintis patirtimi su kitų šalių gyvulių augintojais, taip pat nuolatos gauti pačią naujausią informaciją apie pasaulin÷je rinkoje bei galvijininkyst÷je vykstančias permainas.
Vokietijos galvijų augintojų asociacija (toliau ADR, German Cattle Breeders Federation, Arbeitsgemeinschaft Deutscher Rinderzüchter) – organizacija apima veisimo, dirbtinio apvaisinimo ir kitas embrionų perk÷limą vykdančias organizacijas, pieno gamintojų bei organizacijas kaupiančias duomenis. Organizacijos veikla sutapatinama su Lietuvoje veikiančia, panašaus pobūdžio asociacija LGVA. Taip pat ADR tarpininkauja tarp gyvūnų veisiko ir ūkininko iškilus tam tikriems konfliktams. Prižiūri kad gyvulių veisimas vyktų ES lygmeniu. Gyvūnų apsauga ir apsaugos gerinimas yra svarbi užduotis ADR (http://www.adr-web.de/home_gb.html).
Lietuvos m÷sinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija - tai savarankiška visuomenin÷ organizacija, įsteigta bendriems asociacijos narių poreikiams tenkinti ir įgyvendinti.
Lietuvos m÷sinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija buvo įkurta 1995 m. kovo m÷n. 7 d. ir šiuo metu vienija apie 150 narių (http://www.lmga.lt/content/apie_mus.html). Šios organizacijos pagrindiniai tikslai yra:
- suvienyti visų suinteresuotų asmenų žinias ir patirtį, auginant ir veisiant Lietuvoje m÷sinius galvijus, didinti jų produktyvumą ir gamybos rentabilumą;
- atstovauti narių teises įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijose; - ginti savo narių interesus Valstybin÷se ir kitose organizacijose ir teikti joms pasiūlymus; - bendrauti su Lietuvos Respublikos, tarptautin÷mis ir kitų šalių organizacijomis, būti jų nariais;
- dalyvauti rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos įstatymų projektus, reglamentuojančius asociacijos ir jos narių veiklą.
Viena iš svarbiausių asociacijos veiklos sritis yra gyvulių veislin÷s vert÷s nustatymas augintojų ūkiuose. Asociacija aktyviai dalyvauja sprendžiant d÷l tiesioginių išmokų už karves žindenes ir subsidijų gavimo grynaveislių m÷sinių galvijų pirkimui klausimus, padeda augintojams organizuoti veislinių gyvulių pirkimą užsienyje, propaguoja šaką dalyvaudama parodose. Dalyvauja procesuose sprendžiant galvijų auginimo ir realizavimo m÷sai problemas ne tik susijusias su m÷siniais galvijais, bet ir su pieninių galvijų auginimu m÷sai.
Asociacija palaiko glaudžius ryšius su Saksonijos - Anhalto (Vokietija) galvijų veislininkyst÷s asociacija, Latvijos ir Estijos m÷sinių galvijų augintojų asociacijomis, Prancūzijos KBS Genetic.
National Cattlemen’s Beef Association (NCBA) – tai galvijų augintojų asociacija įsikūrusi Vašingtone (Kolumbijos apygardoje) – ji turi didelę įtaką galvijų augintojams visoje šalyje. Tai didžiausia tokio pobūdžio organizacijoje visoje Amerikoje – atstovaujanti galvijų pramonę. Organizacija apima 29 000 gyvulių augintojų, 64 valstijose. Organizacijos tikslas – pagerinti gamintojo pelningumą, ir ateityje išsaugoti tradicijas auginant galvijus. Ši asociacija apima tiek didelius tiek mažus ūkius. NCBA apima vissą pieno rinką, pradedant pieno gamintoju, baigiant pieno realizavimu ir pateikimu vartotojui (http://www.beefusa.org/governmentaffairs. aspx?page=1324).
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija įkurta 1997 metais reorganizavus bei sujungus Lietuvos kiaulių augintojų ir produkcijos perdirb÷jų bei Lietuvos veislinių kiaulių augintojų asociacijas. Asociacija jungia juridinius ir fizinius asmenis, auginančius veislines ir m÷sines kiaules, o taip pat pavienius specialistus, turinčius bendrų interesų vystant ir tvarkant kiaulininkystę (http://www.kiaules.lt/main.php).
Asociacijos veiklos tikslai yra šie:
koordinuoti kiaulių augintojams atstovaujančių juridinių ir fizinių asmenų veiklą; atstovauti asociacijos narius Lietuvos ir nevyriausybin÷se ir kitose institucijose;
koordinuoti kiaulių augintojų darbą, diegiant pažangiausias veislininkyst÷s ir gamybinio darbo – veisimo, kiaulių laikymo, š÷rimo technologijų metodus;
dalyvauti rengiant veislių selekcijos ir pramoninio mišrinimo programas, veislių atrankos planus ir teikti paramą jų įgyvendinimui;
ruošti siūlymus kiaulių veislininkyst÷s apskaitos, produktyvumo kontrol÷s, veislinių savybių vertinimo, s÷klinimo, reproduktorių panaudojimo klausimais;
propaguoti mokslo laim÷jimus ir pažangius kiaulių selekcijos, š÷rimo, laikymo, pramoninio mišrinimo, kiaulienos gamybos ir perdirbimo patyrimą;
rūpintis kiaulių veislių ir lietuviškų kiaulienos gaminių propagavimu Lietuvoje ir užsienyje;
rengti veislinių kiaulių parodas, ieškoti kiaulių ir kiaulienos rinkų Lietuvoje ir užsienyje; rūpintis asociacijos narių mokymu, švietimu. Rengti konferencijas, kursus seminarus, pasitarimus, stažuotes Lietuvoje ir užsienyje;
sekti kiaulių ir kiaulienos gaminių rinkos pokyčius, kainų lygį, paklausos ir pasiūlos santykį;
leisti įvairius informacinius leidinius kiaulininkyst÷s klausimais; tvarkyti kiaulių kilm÷s knygą ir registrus;
racionaliai naudoti iš įvairių šaltinių gaunamas l÷šas kiaulių ūkio stiprinimui ir pl÷trai; ginti asociacijos narių mokslinius tiriamuosius, kultūrinius, organizacinius interesus; bendrauti su užsienio šalyse veikiančiomis kiaulių augintojų organizacijomis;
kurti bendrus projektus su užsienio šalių kolegomis, rengti mokslines konferencijas, organizuoti seminarus, mokymus ir aktyviai juose dalyvauti;
atstovauti asociacijos narių interesus, rengiant ir siūlant valstybin÷ms institucijoms su kiaulių ūkiu susijusius įstatymų, nutarimų ir kitų norminių aktų projektus.
Asociacijos nariai - kiaulių auginimo ir skerdimo įmon÷s, žem÷s ūkio bendrov÷s, ūkininkai, mokslo darbuotojai išaugina apie 750 tūkst. kiaulių, kurias realizuoja Lietuvoje ir kaimynin÷se valstyb÷se. Pagrindiniai m÷sinių kiaulių augintojai yra stambios kiaulių auginimo įmon÷s (kompleksai). Šiose įmon÷se pagrindinis veisimas yra Lietuvos baltųjų kiaulių mišrinimas su specializuotų m÷sinių veislių kiaul÷mis. Taikomas 2-3 veislių pramoninis mišrinimas (http://www.kiaules.lt/main.php).
Panašus organizacijos pobūdis - American Veterinary Medical Association (AVMA). Ši JAV organizacija kaupia ir skleidžia informaciją besidomintiems gyvulininkyste. Sukaupta informacija naudinga įvairiose srityse: veterinarams, vyriausyb÷ms, kitoms įvairioms organizacijomis kurios susiję su žem÷s ūkiu. AVMA misija: rūpintis žmogaus ir gyvūno sveikata. Visa tai priklauso nuo veterinarijos gydytojo darbo, kuris apima sveikatos apsaugos sritį, biologijos mokslą ir žem÷s ūkį. Ši asociacija artimai bendradarbiauja su Nacionalin÷s mokslų akademijos centrais kovoje su prevencin÷mis ligomis. Būtent AVMA d÷ka pasaulyje yra vartojamos „Vakarų Nilo viruso“ vakcinos. Asociacija dalyvauja įstatymų leidyboje bei teikia siūlymus, kurie susiję su gyvūnų gerbūviu jų priežiūra (http://www.avma. org/about_avma/whoweare/whatisavma.asp).
Lietuvos avių augintojų asociacija – tai savanoriška, savarankiška visuomenin÷ organizacija, vienijanti Respublikos avių augintojus bei kitus suinteresuotus asmenis, kurių žinių ir veiklos pagrindu sprendžia Lietuvoje auginamų avių veislių produktyvumo, m÷sos, vilnų, kailių perdirbimo technologijų gerinimo problemas. Asociacija įkurta 1994 m., o 2001 m. - pripažinta veislininkyst÷s institucija.
Asociacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų amžiaus, auginantys avis, superkantys ir perdirbantys vilną, kailius, m÷są, mokslo, mokymo, informacijos, gyvulininkyst÷s ir veterinarijos specialistai, pripažįstantys asociacijos įstatus ir aktyviai dalyvaujantys asociacijos veikloje, mokantys nario mokesčius.
Šiuo metu asociacijai priklauso 123 nariai laikantys daugiau nei 16 000 įvairių veislių avių. Lietuvos bitininkų sąjunga - tai savarankiška, nepriklausoma nuo žinybų, visuomenin÷, pelno nesiekianti organizacija. Pagrindin÷ LBS veikla ir tikslai yra:
Organizuoti bitininkų mokymą ir kvalifikacijos k÷limą;
Skaityti paskaitas bitininkyst÷s ir bičių produktų, bičių sveikatingumo klausimais; Atstovauti Lietuvos bitininkų interesus Lietuvos Respublikos Žem÷s ūkio ministerijoje ir kitose institucijose, kuriose sprendžiami su bitininkyste susiję klausimai.
LBS yra Tarptautin÷s bitininkų federacijos APIMONDIA nar÷ (Corso Vittorio Emanuele II, 101, 1-00186 Rome, Italy). 2008 m. LBS jung÷ 40 bitininkų draugijų, kuriose šiuo metu yra 276 nariai, turintys apie 48 880 bičių šeimų (vienam nariui tenka apie 21,5 bičių šeimos). Bitininkų draugijų sąrašas ir jos narių skaičius pateiktas 2 priede. Anglijoje esančios bitininkų asociacijos jungia apie 44 000 bitininkų, kurie laiko 274 000 bičių šeimų, iš jų 300 bitininkų verčiasi komercine bitininkyste, jie turi per 40 000 bičių šeimų, kiti šalyje bites auginantys bitinkai verčiaisi smulkia bei m÷g÷jiška bitininkyste (http://www.exeterbees.org/).
Prieškario Lietuvoje, bitininkų draugijų 1930 m. duomenimis, buvo 36 865 bitininkai, kurie tur÷jo 150 tūkst. bičių šeimų (1930 m. vienam bitininkui teko vidutiniškai po 4 bičių šeimas). Nuo 2005 m. bitininkyst÷s sektorius remiamas pagal trijų metų trukm÷s Bitininkyst÷s produktų gamybos ir prekybos jais gerinimo programą. Parama teikiama negrąžintinai ir gali siekti nuo 90 iki 100 proc. tinkamų kompensuoti išlaidų. L÷šos skiriamos iš valstyb÷s biudžeto (50 proc.) ir iš Europos žem÷s ūkio garantijų fondo (50 proc.). 2006 metais bitininkams buvo numatyta 900 tūkst. litų parama. Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra gavo 73 bitininkų paraiškas techninei paramai, varoz÷s kontrolei, avilių gabenimo įrenginio įsigijimui, medaus tyrimų laboratorijai modernizuoti ir medaus kokyb÷s tyrimui, veislinių bičių šeimų įvertinimui bei bitininkyst÷s taikomiesiems tyrimams. Parama skirta 66 pareišk÷jams. Jiems išmok÷ta 623 870 litų parama. 2007 m. bitininkyst÷s sektoriaus paramos priemon÷ms įgyvendinti skirta 900 tūkst. Lt (www.zum.lt/documents/LZMU%20ataskaita%202007%20%20red.pdf).
Lietuvos kailinių žv÷relių ir triušių augintojų draugija įkurta 1992 metais, o nuo 2004 metų yra pripažinta veislininkyst÷s institucija, turinčia teisę vykdyti triušių veislininkyst÷s programą bei rengti ir tvarkyti triušių kilm÷s knygą. Pagrindinis Lietuvos kailinių žv÷relių ir triušių augintojų draugijos tikslas – auginti ir parduoti labai geros kokyb÷s triušių veislinį prieauglį bei dirbti kryptingą veislininkyst÷s darbą, gerinant m÷sinių bei kailinių triušių savybes.
4. NEVYRIAUSYBINIŲ GYVULININKYSTöS
ORGANIZACIJŲ BENDRADARBIAVIMAS SU VALSTYBöS IR
KITOMIS INSTITUCIJOMIS
Ekonomiškai veiksmingų nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų įkūrimas – būtina Lietuvos gyvulininkyst÷s sektoriaus konkurencingumo sąlyga, padedanti spręsti daugelį problemų: mažinti produkcijos gamybos ir realizavimo kaštus, didinti augintojų pajamas.
Valdžios institucijų ir nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų veikla grindžiama šiais bendradarbiavimo principais:
- Partneryst÷. Valdžios ir nevyriausybinių organizacijų partneryst÷ grindžiama valstyb÷s ir tautos gerov÷s siekiu bei demokratijos vertyb÷mis ir principais. Valdžia ir nevyriausybin÷s organizacijos yra lygiateisiai partneriai. Jos kartu dalyvauja svarstant ir priimant valstybei svarbius sprendimus
- Subsidiarumas - piliečiai turi teisę ir atsakomybę patys tvarkyti savo reikalus, telktis į nevyriausybines organizacijas bendriems reikalams spręsti. Valdžios institucijos pripažįsta nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvą, sudaro tinkamas sąlygas nevyriausybinių organizacijų veiklai, skatina jų pastangas veikti savarankiškai ir kompetentingai.
- Viešumas - abipusis įsipareigojimas teikti informaciją (Savickas, 1999).
Nagrin÷jant nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų ir nacionalinių valdymo institucijų santykių problemas, teigiama, kad nevyriausybin÷s organizacijos yra nepatenkintos valdymo institucijų joms skiriamu d÷mesiu, bendravimo ir bendradarbiavimo kokybe. Nevyriausybin÷s organizacijos n÷ra patenkintos tuo, kaip jų interesai yra atstovaujami ir ginami tiek specialiuose bendradarbiavimui ir konsultacijoms skirtuose darbo organuose, tiek šakin÷se patariamosiose institucijose (2 lentel÷).
Kaip matome iš lentel÷je pateiktų tezių, viena iš silpnųjų gyvulininkyst÷s organizavimo grandžių yra veislininkyst÷s darbas bei kooperacijos stoka. Nors turime visus gyvulių veislininkystei elementus – trūksta darnios jų tarpusavio sąveikos. Veislininkyst÷ iš dalies yra remiama valstyb÷s, tačiau parama asociacijoms iki šiol buvo daugiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi valstyb÷s mastu n÷ra numatyta tokio tikslo sustiprinti savivaldos organizacijas – asociacijas. Asociacijos remiamos, tačiau niekur neakcentuojama kokiomis sumomis ir ką norima pasiekti. 2008 m. paramos veislininkystei gav÷jų sąrašas pateiktas 3 priede.
2 lentel÷. Gyvulininkyst÷s asociacijų bendradarbiavimo kokyb÷s su valdžios institucijomis trumpa analiz÷
Institucija Tez÷s ir komentarai
LJGGA „<...> Valstybin÷ gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba atlieka tik kontroliuojantį vaidmenį, užkirsdama kelią asociacijų savarankiškumui, neatsižvelgdama į jų pasiūlymus <...>“
„<...> Kad pad÷tis pasikeistų, būtina taikyti gerai žinomą buliukų auginimo ir tikrinimo schemą, skatinti ūkininkus dalyvauti veislininkyst÷s procese, tačiau be valstyb÷s paramos kol kas sunku būtų tai įgyvendinti, nes veislinių gyvulių kaina neatitinka jų auginimo kaštų. <...>“
LŽGGA „<...> Viena iš aktualiausių galvijų veislininkyst÷s problemų – selekcijos programų įgyvendinimas. Mes parengiame veisl÷s tobulinimo programą, tačiau jos negalime įvykdyti, nes ne visų veislininkyst÷s įmonių ir privatūs s÷klintojai derina su asociacijomis, kokių bulių sperma s÷klinti konkrečių ūkininkų karves <...>“
„<...> Pradžių pradžia – savivalda. Pirmiausia asociacijos turi perimti kai kurias valstybinių veislininkyst÷s institucijų funkcijas. <...> Kad asociacijos gal÷tų deramai įgyvendinti joms paskirtas funkcijas, būtina samdyti kvalifikuotus specialistus, kurie rengtų selekcijos programas, konsultuotų augintojus. Be valstyb÷s paramos asociacijos nesutvirt÷s.
„<...> Valstybin÷ gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba tur÷tų tik kontroliuoti, kaip mes vykdome mums deleguotas funkcijas. Tokia sistema, kai veislininkyst÷ patik÷ta asociacijoms, veikia visoje Europoje.
LGVA Viena iš pagrindinių problemų „<...>, yra ta, kad mūsų savivalda nepriimtina valstybin÷ms institucijoms. Kol savivalda bus popierin÷, tol niekas nepasikeis. <...> Valstybinių institucijų funkcijos jau tur÷jo būti perduotos asociacijoms. Jei savivalda nestov÷s tvirtai ant kojų, asociacijos tiesiog išnyks.
LGVA „<...> Asociacijoms siūloma susivienyti, tačiau tai įsisen÷jusių veislininkyst÷s problemų neišspręs. Būtina rasti bendrą kalbą ne tik tarpusavyje, bet ir su valstybin÷mis institucijomis <...>“
„<...> Asociacijos, o ne valdininkai, tur÷tų nuspręsti, kas yra gyvulio veislin÷ vert÷. <...> Paradoksalu, kad paramą valdo ir skirsto vieni, o už rezultatą atsakingi kiti. Jei atsakingos yra asociacijos, o Žem÷s ūkio rūmai yra žemdirbių parlamentas, tai ar nevert÷tų paramos skirstymą patik÷ti ŽŪR. Kiekviena asociacija už įvykdytas užduotis gautų finansavimą, jei jų neįvykdys – paramos negaus, o ŽŪR l÷šas grąžins valstybei – labai paprasta.
LŽGGA „<...> Kad asociacijos perimtų dalį valstybinių veislininkyst÷s institucijų funkcijų, reikia ne tik pakankamo finansavimo, bet ir gerų specialistų, technikos, įrangos, o tai daug kainuoja <...>“
Kilm÷s knygų vedimo ir selekcijos programų rengimo išlaidų r÷mimas yra, tačiau skiriamos sumos šiam darbui yra menkos (3 lentel÷). Iš nacionalinio biudžeto subsidijuojama iki 50 proc. veislinių gyvulių įsigijimo kainos, gali būti kompensuojama 100 proc. administracinių gyvulių kilm÷s knygų rengimo ir tvarkymo išlaidų. Taip pat 70 proc. finansuojamos trečiųjų šalių arba jų vardu atliktų tyrimų, siekiant nustatyti gyvulių genetinę kokybę arba produktyvumą, išlaidų, išskyrus kontrol÷s, kurią atlieka gyvulių savininkas, ir įprastos pieno kokyb÷s kontrol÷s išlaidas. Asociacijoms 2006 m. buvo suteikta iš viso 765 tūkst. Lt paramos (seminarams, selekcijos programoms, gyvuliams vertinti) (www.zum.lt/min/failai/2007_ZUM_VEIKLOS_ATASKA ITA. pdf).
3 lentel÷. Gyvulių kilm÷s knygų rengimo ir tvarkymo išlaidų administravimui suteikta parama 2006 m.
Finansuojamos priemon÷s pavadinimas Parama, Lt
Pieninių galvijų kilm÷s knygoms rengti ir tvarkyti (karvių produktyvumo kontrolei ir pieno tyrimams atlikti, buliams vertinti, asociacijų administracijai)
9,8 mln.
M÷sinių galvijų (galvijams vertinti ir asociacijų administracijai) 717 tūkst. Arklių (kilm÷s knygoms tvarkyti ir asociacijų administracijai) 2,7 mln. Avių (avims vertinti ir kontroliuoti, asociacijų administracijai) 312 tūkst. Kiaulių (produktyvumui kontroliuoti, kiaul÷ms įvertinti veislininkyst÷s stotyje,
asociacijų administracijai)
2,02 mln.
Šaltinis: ŽŪM
Veislininkyst÷s darbas šiandien yra pusiau privatus, pusiau valstybinis, kas neleidžia vystytis nei vienai nei kitai sistemai.
Siekiant išpl÷sti asociacijų vaidmenį gyvulių veislininkyst÷s procese, sustiprinant jų finansinius ir administracinius bei organizacinius geb÷jimus, kad jos gal÷tų perimti ir vykdyti veislininkyst÷s savivaldos funkcijas, parengtas Gyvulių veislininkyst÷s pl÷tojimo ir r÷mimo programos projektas 2009-2015 metams. Gyvulių veislininkyst÷s pl÷tojimo ir r÷mimo programos projekte numatyta:
- Valstybin÷ gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba prie ŽŪM ir kitos valstybin÷s institucijos atliks teisinę gyvulių veislininkyst÷s priežiūrą, kontroliuos Gyvulių veislininkyst÷s įstatymo vykdymą, tuo užtikrindama veislininkyst÷s duomenų tikslumą. Vadovaudamasi ES teis÷s aktais ir veislininkyst÷s asociacijų rekomendacijomis, tvirtins gyvulių veislin÷s vert÷s nustatymo taisykles ir vykdys taisyklių laikymosi priežiūrą;
- visas žem÷s ūkio gyvūnų rūšių veislininkyst÷s organizacijas vienys ir jų veiklą koordinuos LR Žem÷s ūkio rūmai;
- pripažintoms gyvulių veislininkyst÷s asociacijoms perduotos joms priklausančios veislininkyst÷s funkcijos;
- remiami asociacijų nariai, dalyvaujantys veislininkyst÷s programose, įvertinantys gyvulių produktyvumo ir kitas veislei naudingas savybes;
- skatinama, kad vienos gyvūnų rūšies pripažintų gyvulių augintojų asociacijos apsijungtų į vieną organizacinį vienetą. (Vienos gyvulių rūšies veislininkyst÷je dalyvaujančių asociacijų ir kitokių institucijų ar jų padalinių vykdančių atskiras veislininkyst÷s funkcijas apsijungimas į vieną asociaciją arba sąjungą, konfederaciją, komitetus ir pan.) finansiškai remiant jų veiklą.
Nevyriausybin÷s gyvulininkyst÷s organizacijos savo interesų gynimą ar atstovavimą deleguoja LR žem÷s ūkio rūmams. ŽŪR – nepolitin÷ žemdirbių savivaldos organizacija, siekianti atstovauti bendriems visų kaimo gyventojų interesams nacionaliniu ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. ŽŪR savo veikla siekia dialogo tarp ŽŪR narių stiprinimo (objektyvios diskusijos, bendri sprendimai, skaidrumas), dialogo su valdžios institucijomis stiprinimo (dalyvavimas priimant sprendimus, argumentuota nuomon÷, informavimas), pilietin÷s kaimo visuomen÷s skatinimo (bendri interesai, bendra nuomon÷, informacijos sklaida), žmogiškųjų išteklių tolesnio ugdymo kaime (konsultavimo paslaugų kokyb÷, kaimo konkurencingumas, orientacija į rinką ir aplinkos apsaugą, savitumo išsaugojimas, darnus socialinių bei infrastruktūrinių poreikių patenkinimas) (www.zum.lt/documents/BZUP/84%20ZU%20rumai.pdf).
4 ir 5 lentel÷se pateikti gyvulininkyst÷s organizacijų – ŽŪR narių 2007 - 2008m. vykę susirinkimai ir juose svarstyti klausimai.
Analizuojant lentel÷se pateiktus duomenis galima teigti, jog pos÷džių metu svartomi klausimai – svarbios to laikotarpio problemos, liečiančios gyvulininkyst÷s sektorių: pieno kvotų gamybos eiga, pieno supirkimo, apmok÷jimo klausimai, ES teikiamos paramos panaudojimo galimyb÷s, organizacijų vykdomos veiklos apžvalga. Pateiktuose duomenyse matyti jog
daugiausia pasitarimų per 2007 – 2008 m. vyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos susirinkimuose.
4 lentel÷. ŽŪR narių-organizacijų (asociacijų) pos÷džiai / susirinkimai 2007 m.
Priemon÷s Dalyviai
1 2
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pos÷džiai/susirinkimai D÷l šalies papildomų tiesioginių išmokų įšaldymo, d÷l pieno kvotų rezervo skirstymo, d÷l dyzelino normų nekeitimo.
LPGA Tarybos nariai,
ŽŪM atstovai, VĮ ”Pieno tyrimai” atstovai.
D÷l pieno supirkimo kainų formavimo metodikos, d÷l sutarčių sudarymo, d÷l sparčiojo metodo nustatant inhibitorines medžiagas piene. Kartu su pieno perdirbimo įmonių atstovais aptartos 2006 m. pieno supirkimo kainos.
LPGA Tarybos nariai
D÷l kvotų administravimo taisyklių keitimo, d÷l virškvočio avansinio mokesčio atskaičiavimo, d÷l prioritetinių balų skyrimo gaunant papildomas ar naujas kvotas.
LPGA Tarybos nariai
ŽŪM specialistai D÷l pad÷ties pieno sektoriuje, d÷l tiesioginių išmokų už kvotinį pieną
sumažinimo, d÷l žem÷s pirkimo ir pardavimo rajono ribose.
LPGA Tarybos nariai
ŽŪM atstovas, pieno gamintojai. D÷l pieno tyrimų apmok÷jimo, d÷l žem÷s įstatymo projekto, d÷l veislinių
telyčių įsigijimo kompensavimo tvarkos ir subsidijų dydžio.
LPGA Tarybos nariai
D÷l pieno kvotų pirkimo-pardavimo procedūrų organizavimo, d÷l išmokų paankstinimo d÷l v÷lyvo pavasario ir šalnų, d÷l pieno punktų patikrinimo
LPGA Tarybos nariai
D÷l 2007-2013 metų veislininkyst÷s r÷mimo, d÷l kvotinių išmokų didinimo, d÷l pieno perdirb÷jų kreipimosi sumažinti pieno supirkimo kainas, d÷l AB”Žemaitijos pienas” noro steigti savo laboratoriją, d÷l UAB “Algirdiškiai” tolimesn÷sveiklos
LPGA Tarybos nariai
VMVT
VĮ “Pieno tyrimai” atstovai.
D÷l sausros nuostolių galvijininkystei, d÷l tiesioginių išmokų padidinimo ir paankstinto išmok÷jimo
LPGA Tarybos nariai
D÷l pieno supirkimo tvarkos supirkimo punktuose, d÷l paraiškų pri÷mimo papildomoms ir naujoms kvotoms gauti.
LPGA Tarybos nariai
Lietuvos putpelių ir naminių paukščių augintojų draugijos pos÷džiai/susirinkimai
D÷l paukščių gripo. nenurodyti
Visuotinis susirinkimas. nenurodyti
D÷l Dvynių projekto nenurodyti
4 lentel÷s tęsinys
1 2
Lietuvos kailinių žv÷relių ir triušių augintojų draugijos pos÷džiai/susirinkimai
D÷l draugijos veiklos 2006 m. nenurodyti
D÷l parodų organizavimo nenurodyti
D÷l veislininkyst÷s nenurodyti
Veiklos gair÷s 2007 m. nenurodyti
Lietuvos ožkų augintojų asociacijos pos÷džiai/susirinkimai
D÷l ožkų vertinimo taisyklių nenurodyti
Lietuvos bitininkų sąjungos pos÷džiai/susirinkimai
Lietuvos bitininkų sąjungos ataskaitinis susirinkimas bitininkai Lietuvos bitininkų sąjungos įstatų aptarimas bitininkai
5 lentel÷. ŽŪR narių-organizacijų (asociacijų) pos÷džiai / susirinkimai 2008 m.
Priemon÷s Dalyviai
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pos÷džiai/susirinkimai Perregistruota asociacijos Taryba, priimti nutarimai tolimesnei veiklai. LPGA nariai
D÷l pieno dalijimo akcijos organizavimo. LPGA Tarybos naria
D÷l pieno dalijimo akcijos ir mitingo organizavimo LPGA Tarybos naria D÷l pieno pirkimo – pardavimo sutarties projekto svarstymo. LPGA Tarybos naria D÷l protesto akcijos prie pieno perdirbimo įmonių tikslingumo ir
galimybių.
LPGA Tarybos naria Protesto akcijos prie pieno perdirbimo įmonių organizaciniai klausimai. LPGA Tarybos naria D÷l priemonių plano, krizei pieno rinkoje sustabdyti, sudarymo. LPGA Tarybos naria D÷l somatinių ląstelių skaičiaus vertinimo viršutin÷s ribos pakeitimo LPGA Tarybos naria
D÷l situacijos pieno rinkoje LPGA Tarybos naria
D÷l pieno gamintojų suvažiavimo organizavimo LPGA Tarybos naria Lietuvos pieno gamintojų asociacija LPGA Tarybos naria Aptarti būtiniausi ir skubiausi veiksmai, siekiant stabilaus pieno
sektoriaus vystymo
Lietuvos kailinių žv÷relių ir triušių augintojų draugijos pos÷džiai/susirinkimai
Ataskaitinis susirinkimas nenurodyti
D÷l parodos Baisogaloje organizavimo ir dalyvavimo nenurodyti
D÷l parodos “AgroBalt- 2007” organizavimo nenurodyti
D÷l parodos dalyvių ir ekspertų nenurodyti
D÷l draugijos veiklos 2009 m. nenurodyti
Lietuvos ožkų augintojų asociacijos pos÷džiai/susirinkimai
D÷l asociacijos veiklos 2008-2009 m. nenurodyti
Lietuvos bitininkų sąjungos pos÷džiai/susirinkimai
Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos pos÷džiai (3) LBS Tarybos naria Lietuvos bitininkų sąjungos ataskaitinis susirinkimas bitininkai
Siekiant stiprinti dialogą su valdžios instituciomis, gyvūnų augintojų problemoms sprendžiamos bendradarbiaujant viešam sektoriui ir nevyriausybin÷ms gyvulininkyst÷s organizacijoms. Svarbiausias vaidmuo tenka žemdirbių savivaldos organizacijai – ŽŪR, kurie skatina imtis bendrų veiksmų priimant sprendimus, sudaro sąlygas institucijų ir gyvūnų augintojų dialogui. Kaip matyti iš 6 ir 7 lentel÷se pateiktų duomenų, gyvulininkyst÷s sektoriaus organizacijų bendradarbiavimas su valdžios institucijomis klostosi vangiai, bendradarbiavimas su kitomis nevyriausybin÷mis organizacijomis taip pat n÷ra aktyvus. Apibendrinan šias lenteles galima teigti, kad kiekviena organizacija savo veiklą vykdo daugiau individualiai
6 lentel÷. Tarpžinybiniai pasitarimai su valdžios ir kitomis nevyriausybin÷mis institucijomis 2007 m.
Priemon÷ Komentaras
Aptarti šie klausimai: pieno gamybos kvotų administravimo pakeitimo, kvotų pardavimo aukcionuose, pieno kainų derinimo tarp perdirb÷jų ir gamintojų, d÷l gyvūnų gerov÷s taisyklių pakeitimo, d÷l pieno ūkių patikros supaprastinimo.
Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo probleminiams klausimams ir gamintojų paraiškoms d÷l kvotos nepa÷mimo į nacionalinį rezervą ar grąžinimo iš jo nagrin÷ti komisijos pos÷džiai. Apskritas stalas ŽŪM
Pašarų kontrol÷s stiprinimas Lietuvoje pagal ES teis÷s aktų reikalavimus
M÷sin÷s ir pienin÷s galvijininkyst÷s vystymo perspektyva, veislininkyst÷s r÷mimo ir konkurencingumo pieno ūkiams perspektyvos.
Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių pakeitimų rengimas Veikla darbin÷se grup÷se-
dalyvauta LAEI, VMVT, NMA, ŽŪM darbin÷se grup÷se
D÷l EAAP suvažiavimo 2008 m. Lietuvoje D÷l draudimo
Pasitarimai su nevyriausybin÷mis organizacijomis
D÷l įvairių klausimų susijusių su gyvulininkyste Darbas projektų vertinimo
komisijoje
Dvynių projektas “Specifin÷mis žem÷s ūkio sąlygomis auginamos pagerintos kokyb÷s produkcijos gamybos ir kokyb÷s kontrol÷s sistemos parengimas”
D÷l parodos “AgroBalt- 2006”
D÷l paramos veisliniams gyvūnams įsigyti Pasitarimas ŽŪM
D÷l Dvynių projekto paukštininkyst÷sje
B. Markauskas (2008) teigia, kad aktualia atstovavimo ašimi tampa reprezentuojama žemdirbių apimtis siekiant apginti žemdirbių interesus ir išsider÷ti palankesnius sprendimus. Savivaldos organizacijų balso svarumui lemiamos įtakos turi narių skaičius. Be to, esant
nepalankiai situacijai žem÷s ūkyje ir susiduriant su įvairiais sunkumais, dažnas žemdirbys reikalauja būti ginamas ir atstovaujamas, tačiau retas kuris suvokia ir kitą šio atstovavimo pusę – pareigą būti savivaldos organizacijos nariu.
7 lentel÷. Tarpžinybiniai pasitarimai su valdžios ir kitomis nevyriausybin÷mis institucijomis 2008 m.
Priemon÷ Komentaras
Pieno gamybos kvotų skirstymo komisija
Derinta kvotų aukciono liepos m÷n.atid÷jimas, susipažinta su pieno gamintojų pareiškimas d÷l pieno kvotų grąžinimo iš spec.rezervo, nepa÷mimo kovotos iš gamintojo, perleidimo kitam gamintojui, atvejai.
Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie žem÷s ūkio ministerijos sudarytoje komisijoje
Dalyvauta rengiant ir tikslinant “Paramos veislininkystei taisykles”, bei ruošiant “Gyvulių veislininkyst÷s pl÷tojimo ir r÷mimo programą 2009-2015 metams”.
Veikla darbin÷se grup÷se- dalyvauta LAEI, VMVT, NMA, ZŪM darbin÷se grup÷se D÷l EAAP Pasitarimas d÷l skerdenų klasifikavimo sistemos pakeitimo
Pakeista skerdenų klasifikavimo sistema
Pieno tarybos pos÷džiai Lietuvos pienininkyst÷s nacionalinio komiteto pos÷dis
Steigiamasis Lietuvos kaimo tinklo pos÷dis ŽŪM
D÷l galvijų ir kiaulių skerdenų vertinimo D÷l parodos “AgroBalt- 2007”
Pasitarimas ŽŪM
Svarstyta pad÷tis pieno ūkiuose, pieno supirkimo, kokyb÷s klausimai ir t.t.
Kita žemdirbių atstovavimo problema susidaro d÷l to, kad paprastai yra daug žemdirbių organizacijų ir iškyla problema sprendžiant, kuri iš esamų yra atstovaujanti ir gal÷tų ginti žemdirbių interesus. Be to, pačių organizacijų nuomon÷s arba atstovavimo principų suvokimas išsiskiria. O juk čia taip pat būtinas vieningumas ir bendras sutarimas. Visų vardu turi šnek÷ti viena sk÷tin÷ organizacija, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti atitinkamą savivaldos organizacijų
atliekamo vaidmens įvertinimą ir sustiprinti jų reikšmingumą visame sprendimų pri÷mimo procese (Markauskas, 2008).
Dar svarbesnis socialinis dialogas tampa ES lygmeniu, kai derybos ir diskusijos vyksta su ES institucijų atstovais, o priimant sprendimą svarbi kiekvienos šalies - nar÷s nuomon÷ ir pozicija. Europos Sąjungoje yra aiškiai deklaruojamas pasiryžimas vykdyti, skatinti ir pl÷toti socialinį dialogą tarp visų institucijų ir jų socialinių partnerių ne tik Europos lygmeniu, bet ir atskirose šalyse.
5. TYRIMO METODIKA
Magistrantūros darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Tyrimo tikslas – tikslas išsiaiškinti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų veiklą, žmogiškųjų išteklių resursus bei bendradarbiavimo su kitomis institucijomis galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
Išanalizuoti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų pasiskirstymą pagal teisinį statusą, steigimosi metus ir jų steigimosi motyvus
Išsiaiškinti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų veiklos tikslus, ateities planus, pagrindines veiklos kliūtis, organizacijos vidinę struktūrą
Įvertinti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų žinomumą visuomen÷je ir jų informacijos šaltinius
Išnagrin÷ti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų santykius su valdžios institucijomis
Išanalizuoti nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijos narių dalyvavimą organizacijos veikloje
Informacijos rinkimo metodai. Pagrindinis informacijos rinkimo metodas – nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų atstovų anketin÷ apklausa. Gyvulininkyst÷s krypties organzacijoms elektroniniu paštu buvo išsiųsta anketa, prašant jas užpildyti anketą ir ne v÷liau kaip per dvi savaites paštu atsiųsti tyrimo organizatoriams.
Anketin÷s apklausos instrumentas – klausimynas, kuris pateikiamas 4 priede. Klausimyną sudar÷ 44 klausimai. Klausimai anketoje buvo išd÷styti taip, kad atspind÷tų 3 pagrindinius informacijos blokus (8 lentel÷).
Anketoje pateikti uždari, su nurodytais atsakymų variantais, klausimai bei atviri klausimai, į kuriuos respondentas atsakymą tur÷jo pateikti pats. Iš vienos pus÷s, tai leido susikoncentruoti ties svarbiausiais tyrimo klausimais bei, iš kitos pus÷s, sudar÷ galimybę respondentams laisvai reikšti savo nuomonę.
Atranka. Respondentai tyrimui atrinkti naudojant patogią tikslinę atranką, tai yra nevyriausybin÷s gyvulininkyst÷s organizacijos, kurios yra LR Žem÷s ūkio rūmų nar÷s. Nevyriausybin÷s gyvulininkyst÷s organizacijos, kurias vienija LR Žem÷s ūkio rūmai pasirinktos,
nes LR ŽŪR – nepolitin÷ žemdirbių savivaldos organizacija, siekianti atstovauti bendriems visų kaimo gyventojų interesams nacionaliniu ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, vykdo valstyb÷s deleguotas funkcijas ir yra įstatymiškai įteisinti kaip pagrindiniai valdžios institucijų socialiniai-ekonominiai partneriai formuojant bendrą kaimo gyventojų poziciją žem÷s, maisto ūkio ir kaimo pl÷tros politikos klausimais bei įgyvendinant ją šalyje (www.zum.lt/documents/BZUP/84%20ZU %20rumai.pdf).
8 lentel÷. Tyrimo anketos struktūra
Organizacijos statusas Įsteigimo metai Informacija apie gyvulininkyst÷s krypties
organizaciją
Steigimosi veiksniai tikslai
Svarbiausi nuveikti darbai Žmogiškieji ištekliai
Lūkesčių, sietų su organizacijos veikla, pasiteisinimas
Gyvulininkyst÷s krypties organizacijos veikla
Informacin÷ veikla
Ryšiai su kitomis nevyriausybin÷mis organizacijomis
Gyvulininkyst÷s krypties organizacijos išoriniai ryšiai
Ryšiai su valdžios institucijomis
Tyrimo imtis. Tyrimo imtis suformuota iš nevyriausybinių gyvulininkyst÷s organizacijų, kurias jungia LR Žem÷s ūkio rūmai. Imties dydis - 10 gyvulininkyst÷s krypties nevyriausybinių organizacijų, t. y. toks buvo tikslus apklaustųjų organizacijų skaičius.
Apklausos atlikimas. Apklausa buvo vykdoma 2008 m. balandžio – geguž÷s m÷n.
Per dvi savaites nuo anketų išsiuntimo dienos, užpildytas anketas tyrimo organizatoriams sugrąžino 6 tyrimui atrinktų organizacijų (37 proc.).
Su organizacijomis, kurios per nustatytą dviejų savaičių terminą negrąžino anketų, buvo susisiekiama telefonu, prašant jas užpildyti anketą ir kuo greičiau ją atsiųsti tyrimo organizatoriams. Telefonu susisiekta su 5 organizacijomis, iš jų užpildytą anketą atsiunt÷ 4 organizacijos.
Su kai kuriomis organizacijomis nepavyko susisiekti (daugiausiai d÷l pasikeitusių adresų ar telefono numerio). Keleto organizacijų vadovai atsisak÷ užpildyti anketas (motyvuodami laiko, reikalingų duomenų stoka).
