LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
SILVIJA MARTINKUTĖ
ŢALIAVINIO KARVIŲ PIENO KOKYBĖS ANALIZĖ
„X“ RAJONE
„ANALYSIS OF RAW COW MILK QUALITY IN „X“
DISTRICT“.
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. M. Stankevičienė
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ţaliavinio karvių pieno kokybės analizė „X“ rajone“ yra atliktas mano pačios.
1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje
2. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014 m. geguţės 2 d. Silvija Martinkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
2014 m. geguţės 2 d. Silvija Martinkutė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014 m. geguţės 2 d. Doc. Dr. Marija Stankevičienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
SANTRAUKA
Autorius: Silvija MartinkutėTema: „Ţaliavinio pieno kokybės analizė „X“ rajone“ Darbo vadovė: Marija Stankevičienė
Atlikimo vieta: VMVT teritorinis skyrius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Uţkrečiamųjų ligų katedra.
Darbo apimtis: 47 puslapiai, 16 paveikslų, 2 lentelės, 1 priedas.
Darbo tikslas: Išanalizuoti „X“ rajono pieno kokybės rodiklių kitimo tendencijas, rasti galimas somatinių ląstelių skaičiaus ir inhibitorinių medţiagų radimo piene, sąsajas.
Darbo uţdaviniai: 2010 – 2012 m. bendros pieno supirkimo sustabdymų tendencijos ir kitimas „X“ rajone; SLS ir INH tarpusavio priklausomybė, atskirų veiksnių įtakoje – metų laiko (mėnesiais), bandos dydţio bei ūkininkų amţiaus; ūkio prieţiūros veiksnių, galinčių įtakoti pieno kokybinius rodiklius, apţvalga; mastitų sukėlėjų nustatymo tendencijos X rajone.
Tyrimui naudojami „X“ rajono pieno ūkių duomenys gauti iš VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazėje pateiktų protokolų, ūkininkų apklausos bei „X“ rajono laboratorijos informacijos. Duomenų imtys vertinamos pagal SLS, INH, BBS, apibendrinami apklausos ir sukėlėjų nustatymo tyrimų rezultatai.
Siekiant išvengti pieno supirkimo sustabdymų dėl INH, būtina sekti SLS pokyčius, atidţiau vertinti karvių sveikatos būklę, konsultuotis su veterinarijos specialistais, gydymo metu laikytis veterinarinių preparatų naudojimo reikalavimų, paisyti veterinarinių vaistų išlaukos terminų. INH piene ne visada yra naudotų veterinarinių vaistų pasekmė. Todėl reikia atkreipti dėmesį į karvių šėrimą, medţiagų apykaitą, bendrą organizmo sveikatingumą.
SUMMARY
The author: Silvija Martinkutė
Subject : „Analysis of raw cow milk quality in „X“ district“. Job manager: Marija Stankevičienė
The work was carried out: The territorial department of the Lithuanian State Food and Veterinary Office; University of Health Sciences Veterinary Academy, Department of Infectious Diseases.
Volume of work: 47 pages, 16 pictures, 2 tables, 1 annex.
The aim: The main issue was to rate somatic cells count (SCC) and antimicrobials dependence on each other and to find out some possible factors, that could couse milk quality.
The objectives of this study was to analize: general trends of stoping milk purchace in 2010- 2012 year at X area; Somatic cells count and antimicrobials dependence on each other in diferent cases- mounthly, various herd size and owners age; review of some housekeeping factors that could influence the main indicators of milk quality; the trend of pathogens research at X area.
The research data have been taken from the VĮ „Pieno tyrimai“ database at moment when milk purchase was stoped; survey of farmers and information from X area laboratory. The data was evaluated by SCC, antimicrobials and general number of bacteria. The investigation was made in farmers survey about housekeeping and pathogens research.
In order to prevent milk purchase stoping because of antimicrobials, it is necessary: to fallow the changes in the SCC; closely assesssed the health status of cows; to consult with health professionals; during treatment follow veterinary preparations for the requirements of veterinary medicinal products in respect of the withdrawal periods. Therefore, it is necessary to to pay attention to the cows feeding, metabolism and overall body health.
SUTRUMPINIMAI
oC – laipsniai Celsijaus;
tūkst./cm3– tukstančiai vienetų viename kubiniame centimetre; tūkst./ml – tukstančiai vienetų viename mililitre;
KSV/ml – koloniją sudarančių vienetų viename mililitre;
BBU– bendras bakterinis uţterštumas (tukstančiai vienetų viename kubiniame centimetre); BBS – bendras bakterijų skaičius (tukstančiai vienetų viename kubiniame centimetre); SLS – somatinių ląstelių skaičius (tukstančiai vienetų viename kubiniame centimetre) mln.– milijonas;
mėn.- mėnesiai; kg – kilogramas; val.– valanda; ml – mililitras;
mln./ cm3– milijonai vienetų kubiniame centimetre; KNS – koaguliazei negatyvūs stafilokokai;
KNS- koaguliazei teigiami stafilokokai; m. – metai;
Turinys
ĮVADAS ... 7
LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŢVALGA ... 8
1.1.Pieno kokybę įtakojantys veiksniai ... 8
1.2.Gyvulių laikymo įtaka pieno kokybei ... 9
1.3.Melţimo įtaka pieno kiekiui ir kokybei ... 9
1.4.Pirminis pieno apdorojimas ... 11
2.1.Karvių mastitas ... 13
2.2.Mastito kilmė ir formos ... 13
2.2.Somatinės ląstelės nustatant slaptajį karvių mastitą ... 14
2.3.Mastito sukėlėjai ... 16
2.3.1. Stafilokokų sukelti mastitai ... 17
2.3.2.Kaip išvengti S. aureus plitimo bandoje ... 17
2.3.3.Streptokokų sukelti mastitai ... 18
2.3.4.Mikoplazmų sukeltas mastitas ... 18
2.4. Mastito gydymo taktika ... 19
2.4.1. Mastito gydymo efektyvumas ir alternatyvos ... 20
3. Inhibitorinės medţiagos piene ... 22
3.1. Inhibitorių patekimo į pieną prevencija ... 22
4. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODIKA ... 24
5. TYRIMO REZULTATAI ... 26
5.1. 2010- 2012 m. pieno supirkimo sustabdymų „X“ rajone tendencijų palyginimas... 27
5.2. 2012 m. pieno supirkimo sustabdymų analizė ir SLS sąsajos su INH. ... 30
5.3. Pieno ūkyje laikomų melţiamų karvių skaičiaus įtaka sustabdymų skaičiui SLS ir INH piene... 32
5.4.Ūkininkų amţiaus įtaka ţaliavinio pieno kokybei, SLS ir sustabdymų dėl INH atţvilgiu. . 33
5.5.Tam tikrų veiksnių įtaka pieno kokybiniams rodikliams. ... 35
5.6.Sukėlėjų nustatymo tyrimo rezultatų X rajone apţvalga. ... 37
6. Rezultatų apibendrinimas ... 39
Išvados ... 41
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
ĮVADAS
Pastaruoju metu visuomenė ypatingą dėmesį skiria maisto produktų saugai ir jų kokybei. Saugus maistas labai svarbus mūsų sveikatai ir darbingumui, o pienas ir jo produktai – vieni daţniausiai vartojamų. Kad uţtikrintų parduodamo perdirbti pieno sudėtį ir kokybę, ūkininkai privalo laikytis superkamo pieno reikalavimų. (Kondrotaitė, Musayeva ir kt., 2013)
Pieno pramonė yra didelis ir dinamiškas daugelio šalių ţemės ūkio ekonominis segmentas. Pieno produktai – paklausūs visame pasaulyje, tai skatina pramonės vystymąsi, pieno ūkių didėjimą, kurio pasekoje pagaminama vis daugiau pieno produkcijos. Kadangi pienas yra prekė ir pieno gamintojų pajamų šaltinis, karvių melţimas yra vienas svarbiausių darbų kiekviename pieno ūkyje. Tešmens sveikumas ir kokybiška pieno produkcija nulemia pieno produkcijos vertę. Tik aukštos kokybės pieno gaminimas, didinant primilţį ir ekonominę vertę, reikalauja efektyvaus pieno gamintojų darbo valdymo ir didţiulių pastangų. (Japertienė, Japertas 2011)
Lietuvos pieno pramonė yra itin svarbi ir reikšminga. Visų pirma, todėl, kad ji sudaro ne maţą procentą visų pardavimų maisto ir gėrimų pramonės. Vyriausybei skatinant ir remiant tiesioginėms investicijoms iš uţsienio, pieno pramonės kokybė itin pagerėjo dėl modernizuotos įrangos, dėl šių prieţasčių nuo 2000 m. 50 % pristatomo ţaliavinio pieno ţymima aukščiausia klase ir gera kokybe.(Kedaitienė, Hockmann, 2012).
Lietuvoje pieno ūkiai yra gana paklausi ir daţna verslo rūšis, tiesa, daugiau dominuoja smulkesni pieno ūkiai ir kaip rodo praktika, maţesniuose pieno ūkiuose, pieno kokybė yra ţymiai geresnė.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti „X“ rajono pieno kokybės rodiklių kitimo tendencijas, nustatyti galimas somatinių ląstelių skaičiaus ir inhibitorinių medţiagų sąsajas pieno supirkimo sustabdymo metu.
Darbo uţdaviniai:
1. 2010 –2012 m. bendros pieno supirkimo sustabdymų tendencijos ir kitimas „X“ rajone.
2. SLS ir INH priklausomybė, atskirų veiksnių įtakoje: metų laiko (mėnesiais), bandos dydţio bei ūkininkų amţiaus.
3. Ūkio prieţiūros veiksnių, galinčių įtakoti pieno kokybinius rodiklius, apţvalga. 4. Mastitų sukėlėjų nustatymo tendencijos „X“ rajone.
LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŢVALGA
1.1.Pieno kokybę įtakojantys veiksniai
Ţaliavinio pieno kokybė apibrėţta nustatytų rodiklių atitinkamomis reikšmėmis, periodiškai atliekant pieno mėginių tyrimus (1 priedas). Pieno cheminei sudėčiai ir jo savybėms įtakos turi įvairūs veiksniai. Svarbiausieji jų: laktacijos periodas, gyvulių veislė, pašarai ir šėrimo būdas, karvių prieţiūros ir laikymo sąlygos, karvių indvidualios savybės ir jų būklė.
Karvės pieno sudėtis ir savybės yra svarbios ūkininkams, perdirbėjams bei vartotojams ir gali būti keičiamos 3 būdais: per gyvulių mitybą bei prieţiūrą, galvijų genetiką bei pieno perdirbimo technologijas. (Černiauskienė, 2007).
Pieno kokybei įtakos turi karvių laktacija – laikotarpis nuo veršiavimosi iki uţtrūkimo. Jis tęsiasi nuo 8 – 15 mėnesių ir ilgiau. Pieno kokybė būtent keičiasi priklausomai nuo laktacijos laikotarpio. Savaitę po veršiavimosi iš tešmens skiriasi krekenos, turtingos baltymų, riebalų ir mineralinių medţiagų, turinčios daug imuninių medţiagų. 7 – 10 dieną po veršiavimosi pradeda gamintis ţmogaus maistui tinkamas pienas. Pieno kiekis po veršiavimosi nuolat didėja ir 40 – 50 dieną pasiekia maksimumą. Vėliau, laktacijos pabaigoje pieno pradeda maţėti. (Stankūnienė, Tacas 1999)
Taigi, karvių produktyvumui įtakos turi: Paveldimumas;
Šėrimas;
Laikymo sąlygos;
Melţimų skaičius per parą; Visiškas išmelţimas;
Pirmo apsiveršiavimo amţius; Servis ir uţtrūkimo trukmė;
Tešmens sveikumas ir kiti veiksniai. (Stankūnienė, Tacas 1999)
Pieno sudėtis per metus nebūna vienoda. Vasarą riebalų piene būna 0,2 – 0,3 proc. maţiau negu ţiemą, o rudenį pienas būna 0,2 – 0,4 proc. riebesnis negu pavasarį. Kinta ir mineralinių medţiagų bei vitaminų kiekis piene.
paskutinėse pieno porcijose yra daugiau riebalų (8 – 12 proc.. Daugelis autorių tyrimais nustatė ryšį tarp melţimosi greičio ir karvės pieningumo. Karvės, iš kurių per parą primelţiama po 21,1 – 24 kg pieno, melţimo greitis būna 1,9 karto didesnis negu tų, iš kurių primelţiama po 12 kg ir maţiau. Šis rodiklis daug priklauso nuo individualių gyvulio savybių ir yra paveldimas. Netinkamai melţiant, grubiai elgiantis su gyvuliu, pakeitus melţimo tvarką, veikiant triukšmui ir kitiems veiksniams, pieno atleidimo refleksas slopinamas arba gali visai nutrūkti, ir tešmenyje liks pieno. (Urbšienė, 2013).
1.2.Gyvulių laikymo įtaka pieno kokybei
Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys pieno kokybę, yra bendras bakterinis pieno uţterštumas (BBU) ir somatinių ląstelių skaičius (SLS). Karvių fizinė būklė ir aplinka, kurioje jos laikomos ir melţiamos, melţimo ir pieno laikymo įranga lemia ţalio pieno mikrobiologinio uţterštumo lygį. Bakterijos į pieną gali patekti iš pieno liaukos, nuo tešmens odos ar iš jos aplinkos, nuo [pieno laikymo ir šaldymo įrenginių. Spenių ir tešmens paviršius su ant jų esančiais patogenais ir melţimo bei pieno laikymo įrenginių paviršiai yra pagrindiniai bakterijų atsiradimo piene šaltiniai. ( Gerulis, Mišeikienė, 2011).
Melţiamų karvių fermose svarbu palaikyti tinkamą aplinkos temperatūrą, drėgmę, ventiliaciją, tačiau būtina saugoti, kad nepūstų skersvėjai. Natūraliai vėdinamuose tvartuose, kur yra pakankama ventiliacija, temperatūra turi būti nuo 3 iki 4 oC didesnė nei išorės temperatūra ţiemą, o vasarą turėtų būti tiek maţesnė. (Philpot, Nickerson. 2011).
Esant per didelei kenksmingų dujų koncentracijai tvarto patalpos ore, gyvuliai daţniau serga, nes susilpnėja organizmo atsparumas ligoms. Dėl šilumos poveikio gali sutrikti jų fiziologiniai procesai, medţiagų apykaita. Taigi nekokybiško pieno prieţastis gali būti ir didelė kenksmingų dujų koncentracija karvidėje.
Skystajame mėšle ir srutose yra daug įvairių mikroorganizmų, mikroskopinių grybų, helmintų kiaušinėlių, biomasės patogeninių bakterijų: Salmonella, Listeria, Echerichia coli, Campylobacter, Mycobacteria, Clostridia ir Yersinia. Dauguma iš jų yra patogeniniai, galintys sukelti ir ţmonių, ir gyvulių infekcijas. (Naujokienė, 2013).
1.3.Melţimo įtaka pieno kiekiui ir kokybei
Blogai paruoštas tešmuo (nustatyta, jog vandens lašelyja ant karvės tešmens gali būti iki 30 mln. bakterijų),
Nenumelţus pirmosios pieno čiurkšlės,
Nešvriai išplautos pieno linijos ar pienui skirti indai, Nešvari melţimo aikštelė ir kt.
(Japertas, Skimundris, Minkevičius, 2004)
Vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos somatinių ląstelių skaičiaus piene sumaţėjimui, yra gera melţimo organizacija, t.y. tinkama melţimo darbotvarkė, kuri apima skirtingas operacijas (tešmens ir spenio paruošimas melţimui, pirmųjų pieno čiurkšlių numelţimas, melţiklių uţmovimas ant spenių, melţiklių numovimas pamelţus ir efektyvi spenių antiseptika po melţimo) ir nuo šių operacijų trukmės. Teisingai atliekamos melţimo opreacijos yra svarbios mastito prevencijai ir uţtikrina visišką pieno išmelţimą iš tešmens. (Mišeikienė, 2008).
Mokslininkai melţiklius siūlo uţmauti per 60- 90 sekundţių nuo pirmojo prisilietimo prie karvės tešmens. Melţikliai turi būti uţmaunami atsargiai, kad neįtrauktų oro. Pienas turi pradėti nepertraukiamai tekėti po kelių sekundţių. Tyrimais įrodyta, kad nuo laiko per kurį ant spenių uţmaunami melţikliai, priklauso primelţto pieno kiekis. (Mišeikienė, 2008).
Jeigu intervalai tarp melţimų yra vienodi, tai skirtingų melţimų pienas nesikeičia, o jei nevienodi - po trumpesnio trumpesnio intervalo pienas yra riebesnis. Kadangi pieno paleidimo procesas trunka 4-6 min., tai per tą laiką būtina karvę kiek galima pilniau išmelţti. Praėjus pieno atleidimo laikui, dalis pieno ir pieno riebalų pasilieka tšmens latakėliuose, alveolėse. Sistemingai iš tešmens neišmelţus po 2- 4 kg pieno 10 dienų iš eilės, produktyvumas sumaţėja 4 – 10 proc. Nepilnai išmelţiant, kai kurios pieno sudėties dalys grįţta atgal į kraują. Be to, nepilnas išmelţimas neretai tampa Str. agalactiae mastito prieţastimi. (Stankūnienė, Mišeikienė, 2008).
Karvių spenių antiseptika prieš melţimą ir po jo yra efektyviausios profilaktinės procedūros, uţkertančios kelią pieno liaukos uţdegimams. Antiseptiniai tirpalai naikina daugumą opurtuninistinių ir kontageninių patogenų, esančių ant spenio odos, ir sumaţina galimybę jiems pateki į tešmenį. Naudojant antiseptines priemones, pieno liaukos uţdegimo atvejų gali sumaţėti net iki 50- 75 proc. Tai veiksminga priemonė, siekiant sumaţinti aplinkos patogenų ant tešmens skaičių. Tinkamai paruošus tešmenį ir atlikus spenių antiseptiką (tirpalas su jodu) pieno liaukos uţdegimų atvejų skaičius sumaţėja vidutiniškai 54 proc.
Kai kurie mokslininkai rekomenduoja du katrus per metus kirpti nuo tešmens ir uodegos plaukus, nes tai sumaţina mikroorganizmų plitimą. Pašalinus plaukus nuo tešmens, jį lengviau nušluostyti, todėl sumaţėja pieno uţteršumas. (Gerulis, Mišeikienė, 2011).
Nemelţiamos karvės;
Karvės, kurių pienas negali būti vartojamas ţmonių maistui, nes jos: a) apsiveršiavo per paskutiniąsias 3- 5 dienas; b) buvo gydomos antibiotikais; c) serga klinikiniu mastitu; d) jų piene randama daug somatinių ląstelių;
Karvės, uţkrėstos kontaginiais patogenais. Šios karvės turėtų būti paţymimos tam, kad būtų melţiamos tokia tvarka, kad būtų išvengta bakterijų pernešmo nuo vienos karvės kitai;
Kitos karvių grupės: a) trispenės; b) su karpom ant spenių; c) lėtai besimelţiančios, kurioms, melţiant melţimo aikštelėje, melţikliai turėtų būti uţmaunami pirmiausiai.
Jeigu vienas ar daugiau karvės ketvirčių yra uţkrėsti klinikiniu mastitu arba labai didelis somatinių ląstelių skaičius, tokių karvių pienas turi būti sunaikinamas, o išmelţtas iš sveikų tešmens ketvirčių sunaudojamas ūkio viduje kiaulių ir penimų galvijų šėrimui. Negalima tuo pačiu melţtuvu melţti sveikų ir sergančių karvių. Tokiame piene gali būti antibiotikų likučių, be to, pats tešmuo gali būti uţkrėstas patogeniniais mikroorganizmais.
Melţiant uţsikrėtusias karves stovėjimo vietose, reikia laikytis tokių reikalavimų: uţsikrėtusias karves laikyti tvarto gale arba, jei jos laikomos kartu su sveikomis karvėmis, pirmiausia pamelţti sveikas, o tik po to melţti uţsikrėtusias karves. Melţtuvų dezinfekcijai po kiekvienos sergančios karvės melţimo rekomenduojama naudoti tarpinius dezinfekcinius tirpalus. Melţiant melţimo aikštelėje arba stovėjimo vietose, jei yra galimybė, reikia pirmiausia pradėti melţti pirmaveršes, o vėliau kitas laktacijos didėjimo tvarka. (Mišeikienė, Tacas, 2007).
1.4.Pirminis pieno apdorojimas
Pienas yra gera mitybinė terpė jame esantiems arba iš aplinkos patekusiems mikroorganizmams daugintis ir vysytis. Pieno mikroflora – tai piene esančių mikroorganizmų rūšių visuma. Natūraliame sveikos karvės piene, esanti mikroflora vadinama normalia, ji pieno kokybei nekenkia, net yra naudinga. Į pieną patekusi iš pašarų ir pakratų, karvės kūno ar patalpos oro, taip pat nesveikų karvių pieno mikroflora vadinama pašaline. Ji neigiamai veikia švieţio pieno ir iš jo pagamintų pieno produktų kokybę. Pašalinė pieno mikroflora gali būti jį vartojančių ţmonių infekcinių susirgimų šaltinis, o šios mikrofloros išskirtos toksinės medţiagos gali sukelti įvairius infekcinius susirgimus ir apsinuodijims. (Gudonis, 2007).
Netinkamai laikant ir tvarkant ţaliavinį pieną, galima labai pabloginti jo kokybę arba padaryti jį išvis netinkamą vartoti ţmonių maistui.
organoleptines, fizikines, biochemines, technologines, biologines savybes ir kad kuo maţiau būtų teršiamas mikroorganizmais. ( Rudejevienė, 2007).
Pirminis pieno paruošimas- valymas nuo mechaninių priemaišų, šaldymas ir, kai kuriais atvejais, pieno pasterizavimas. Pirminis pieno paruošimas pradedamas ūkyje, pieno surinkimo patalpoje. (Stankūnienė, Tacas,. Mišeikienė, 2008).
Pieno mechaninis uţterštumas labai susijęs su bakteriniu. Su mechaniniais nešvarumais į pieną patenka ir mikroorganizmai. Mechaninės dalelės šalinamos košiant pieną. Košiant nešvariai pamelţtą pieną, ant filtro susilaiko tik stambio dalelės – šiaudai, plaukai. Smulkios dalelės, tarp jų - dalis bakterijų, pro filtrą nepraiena. Antisanitarinėmis sąlygomis pagaminto pieno neįmanoma pagerinti. Ne maţiau kaip 17 proc. mechaninių priemaišų piene ištirpsta ir jų neįmanoma pašalinti nei filtruojant, nei centrifuguojant. Gausiai uţterštame piene bakterijos gamina toksinus, kurie nedingsta net pasterizuojant. (Rudejevienė, 2007; Stankūnienė, Tacas, Mišeikienė, 2008).
Svarbu, kad būtų tinkamai plaunamos ir dezinfekuojamos melţimo mašinos, pienoveţiai. Didelės reikšmės pieno uţterštumui mikrobais turi baktericidinis pieno periodas. Kuo ţemesnė pieno laikymo temperatūra ir kuo švaresnis pienas, tuo baktericidinis periodas ilgesnis. (Rudejevienė, 2007).
Švieţiai pamelţtas pienas turi antibakterinių medţiagų, gebančių slopinti mikroorganizmų dauginimąsi ir tam tikrą laiką išlaikyti natūralias pieno savybes. Tas laikas vadinamas pieno baktericidine faze.
Baktericidinio laikotarpio trukmė priklauso nuo gyvulio sveikatos, tešmens būklės, laktacijos laikotarpio, pieno uţterštumo laipsnio ir temperatūros, nuo aušinimo laiko. Neataušinto pamelţto pieno baktericidinė fazė trunka tik 2 – 3 valandas, o ataušinto iki 5°C – apie 30 val. Geros kokybės piene, laikomame aukštesnėje nei 15, 6 °C temperatūroje, greitai pradeda daugintis pieno rūgšties bakterijos. Taigi pieną melţiant ir tuo pat pamelţtą būtina aušinti iki 4-6°C ar ţemesnės temperatūros, kol nesibaigė baktericidinis laikotarpis. (Stankūnienė, Tacas, Mišeikienė, 2008).
2.Mastito reikšmė karvių sveikatai ir produkcijai
2.1.Karvių mastitas
Tešmens uţdegimas- viena iš brangiausių pieninių karvių ligų, nes 60- 70 proc. visų nuostolių, patiriamų dėl karvių ligų, tenka mastitui. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl pieno produkcijos sumaţėjimo (50-55 proc.), gydymo išlaidų (20-25 proc.) ir išlaidų, atsiradusių dėl karvių išbrokavimo (30-35 proc.). tešmens uţdegimas (mastitas) yra pasaulinio masto problema ir pati brangiausia pieninių galvijų liga. (Japertienė, Japertas, 2011).
Mastitas- tai ligų kompleksas, dėl kurio sumaţėja pieno sintezė, pasikeičia jo sudėtis, pablogėja dietinės ir technologinės savybės.
Uţdegimas yra apsauginė reakcija į ţalingų veiksnių poveikį tešmeniui. Tešmens ligos, nepriklausomai nuo cheminės ir mikrobiologinės pieno kokybės pakitimų, yra 20-25 proc. sumaţėjusios karvių produkcijos prieţastis. (Aniulis, 2007).
Pagrindinės ligos prieţastys yra organizmo imuniteto stoka, genetinis polinkis, prastos zootechninės sąlygos, bakterijos ir jų toksinai, šėrimo klaidos, stresas, traumos, karštis arba šaltis, bloga tešmens higiena ir prieţiūra, melţimo klaidos, bloga melţimo įrangos techninė būklė ir kt. Mastitu gyvuliai gali sirgti bet kuriuo metų laiku, laktacijos bei uţtrūkio laikotarpiu. (Stankūnienė, Tacas, Mišeikienė, 2008).
Sergant karvėms mastitu, pirmais veršingumo mėnesiais dėl atsiradusio tešmenyje skausmo prasideda gimdos spazmai, todėl galimi išsimetimai arba atvesti veršeliai yra silpnensi, daţniau serga virškinmojo trakto ligomis ir gaišta 4- 5 kartus daţniau. Sergančios mastitu karvės nerujoja, ruja kartojasi, o pienas ligos metu netinka mitybai. Jeigu bendrame piene yra 5 proc. mastitu sergančių sergančių karvių pieno, jis netinka sūrių gamybai. (Stankūnienė, Tacas, Mišeikienė, 2008).
2.2.Mastito kilmė ir formos
Mastitas gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės. Jo eiga gali būti ţaibinė, ūmi, poūminė, lėtinė ir slaptoji (latentinė). Jį gali sukelti kontaginiai ir aplinkos mikrobai.
Kad karvės serga slaptuoju mastitu, galima įtarti, jei sumaţėja pieno gamyba, pakinta jo sudėtis bei padaugėja somatinių ląstelių (SLS), piene randama mikroorganizmų. Uţdegimas pasireiškia, kai organizmai patenka į pieno liauką pro spenio kanalą ir pradeda tešmenyje daugintis. Kaip organizmo atsakas į tešmenį įsiskverbusiems mikroorganizmams iš kraujo į pieno liauką patenka leukocitai, kad sunaikintų mikroorganizmus, kurie ardo pieną gaminančias ląsteles. (Japertienė, Japertas 2011).
Lėtiniais uţdegimo atvejais pieno fizikinės savybės gali būti neţymiai pasikeitusios. Keičiasi pieno skoninės savybės. Pienas įgauna sūroką skonį, padidėja somatinių ląstelių, kartais pastebimi kazeino krešuliai. Kai kuriais atvejais sekrete gali būti pūlių, dėl to pienas įgauna gelsvą atspalvį, gleivėtą konsistensiją. Karvės produktyvumas palaipsniui maţėja ir visai išnyksta. (Aniulis, 2007).
Slaptas mastitas - tai daţniausiai pasitaikanti pieno liaukų infekcija, tačiau jo negalima aptikti vizualios apţiūros metu, nes tiek tešmuo, tiek pienas nepakinta. Šią mastito formą galima aptikti naudojant įvairius infekciją sukeliančių mikroorganizmų nustatymo testus (SLS). (Philpot, Nickerson, 2011). Sumaţėjęs pieno primilţis yra vienas aiškiausių mastito poţymių. Ar produktyvumas labai sumaţės, priklauaso nuo uţdegimo laipsnio, kurį galima nustayti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda maţėti proporcingai SLS didėjimui. (Japertienė, Japertas 2011). Tyrimais nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičiui 1 ml piene padidėjus 100 tūkst., pieno primilţis sumaţėja 2,5 proc. (Rudejevienė, 2007).
2.2.Somatinės ląstelės nustatant slaptajį karvių mastitą
Pagrindinis pieno ir karvės sveikatos vertinimo kriterijus yra somatinių ląstelių koncentracija piene. Gana daug somatinių ląstelių būna, ką tik apsiveršiavusių karvių piene. Tačiau, jei karvė sveika, maţėjant krekenų, maţėja ir somatinių ląstelių skaičius piene. 4-5 dieną po apsiveršiavimo somatinių ląstelių būna maţiau nei 200 tūkst. vnt./ml. (Ţilaitis, 2006).
Somatinės ląstelės – tai kraujo forminiai elementai – daugiausiai leukocitai (jie sudaro 80- 85% bendro somatinių ląstelių kiekio) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstelės. Sveikų karvių piene somatinių ląstelių neturi būti daugiau kaip 200 – 300 tūkst./cm3. Jų skaičius priklauso nuo sveikatos
būklės, laktacijos periodo, gyvulio amţiaus, veislės, metų laiko, šėrimo, laikymo sąlygų. Nustatyta, kad padidėjus somatinių ląstelių, sumaţėja pieno riebumas, laktozės kiekis ir primilţiai, bet padidėja baltymingumas. (Pieno ūkis. VET info Specialus numeris).
Somatinių ląstelių skaičius net ir sveikame tešmenyje būna nepastovus. Nustatyta, kad prieš karvių uţtrūkimą ląstelių skaičius padidėja. Padidėjusį ląstelių skaičių gali sąlygoti:
krekenų laikotarpis, laktacijos pabaiga; sutrikus medţiagų apykaitai organizme; karvėms sergant mastitu;
tešmens forma; imuninė sistema; metų laikas; melţimo klaidos;
melţimo technikos trūkumai;
šeriant energetiškai nepilnaverčiais pašarais ir kt.
Fiziologinis somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas būna visuose tešmens ketvirčiuose. (Stankūnienė, 2008).
Karvei susirgus tešmens uţdegimu, somatinių ląstelių skaičius 1 ml. pieno padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais. Didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius – pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karvė jau serga slaptuoju tešmens uţdegimu (mastitu). Ši ligos forma neturi jokių klinikinių ligos poţymių ir nustatoma tik tiriant SLS. Uţdegiminė reakcija tešmenyje (mastitas) lemia pieno kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Uţdegimo metu padidėja kraujagyslių pralaidumas, dėl to kraujo baltymai, kitos sudėtinės dalys ir uţdegiminės (somatinės) ląstelės iš kraujo patenka į pieną. Dėl ligos pieną gaminančios tešmens epitelio ląstelės tampa maţiau produktyvios (primilţis sumaţėja 10 – 20 proc. per laktaciją). O šioms ląstelėms suirus, į pieną patenka jų fermentai, kurie ypač blogina pieno kokybę. (Japertienė, Japertas, 2011)
Priimtina nuomonė, kad diagnostikumu nustatyta padidinta SLS koncentracija piene dar nėra mastito diagnozė. Todėl vertinant pieno kokybę reikėtų atsiţvelgti į kitus prieinamus duomenis. Esant uţdegimui keičiasi pieno sudėtis. Sergančių karvių pieno mėginiuose, pieno aktyvusis rūgštingumas ypač siejasi su pagrindiniais pieno rodikliais baltymais ir laktoze. Kuo uţdegiminis procesas intensyvesnis, tai yra kuo didesnis pH (6,7-6,8), tuo laktozės koncentracija pieno mėginyje maţesnė (4-5% maţesnė nei vidutinė sveikų karvių). Uţdegimo metu keičiasi pieno baltymų kiekis- jų daţniausiai padaugėja (apie 1,5-2 % lyginant su sveikų karvių pienu). Tuo galima paaiškinti koreliacinį ryšį tarp pieno baltymų ir pieno rūgštingumo. (Ţilaitis, 2006).
Mastitu sergančių karvių pieno fizinės ir cheminės savybės pakinta: padaugėja somatinių ląstelių;
atsiranda mikroorganizmų, daţnai pavojingų ţmogaus sveikatai;
pakinta pieno sudėtis: maţiau pagrindinio baltymo kazeino, bet daugiau albuminų ir globulinų;
padaugėja mineralinių medţiagų- natrio ir chloro; trečdaliu sumaţėja kalcio kiekis
pH nuo 6,6 padidėja iki 6,9 ir daugiau;
padaugėja enzimų ir iš kraujo patekusių ląstelių; pienas įgauna seno sviesto skonį; pieno uţšalimo taškas artėja prie 0. (Stankūnienė, Tacas, Mišeikienė, 2008).
Mastitas daugiausia padidina enzimų ir biocheminį aktyvumą piene. Pieno pramonei svarbus enzimai yra oksiduojantys enzimai (katalazė, fosfatazė, peroksidazė, ksantino oksidazė), lipolitiniai enzimai (lipoproteinų lipazė, bakterinės lipazės) ir proteolitiniai enzimai (pieno proteinazė, plazminas, bakterinė proteinazė). Jų veikla mastitiniame piene yra pastebimai suaktyvėjusi lyginant su normaliu pienu. Dėl šios prieţasties produktai pagaminti iš mastitinio pieno pasiţymi pakitusiu kvapu, skoniu ir struktūriniais defektais. (Japertienė, Japertas, 2011).
Karvių sveikatos būklė turi didţiulę įtaką pieno kiekio ir jo sudėties pokyčiams. Karvėms sergant mastitu, sumaţėja riebalų, kalio, fosforo, magnio, kalcio kiekiai, padaugėja natrio chloro, pieno išrūgų, baltymų. Piene sumaţėjus kazeino, riebalų ir laktozės, pablogėja pieno maistinė, biologinė, energeinė vertė bei technologinės savybės. (Stankūnienė, Mišeikienė, 2008).
2.3.Mastito sukėlėjai
Infekcijas karvių tešmens audinyje sukelia įvairūs mikroorganizmai. Mikroorganizmų šaltiniai – karvių tešmens oda, nešvarūs pakratai, net ganyklų, jų takų nešvarumai, blogai sureguliuoti, techniškai netvarkingi melţtuvai ir kiti. Bakterijos randamos ant karvės pieno liaukos, spenių odos ir plinta nuo vienos karvės kitai per melţiklius ar melţėjų rankas. (Mišeikienė, Gerulis, 2012).
Pagrindiniais mastito sukėlėjais laikomi: bakterijos, virusai, grybai, mikoplazmos. Apie 90 % sukėlėjų laikomos bakterijos: Staph. Aureus, Str. agalactiae, Str. uberis. Ypač kontageniniai (persiduodantys kitam gyvuliui) yra Staph. Aureus, Str. agalactiae, Str. disgalactiae, Micoplasma bovis, Corynebacterium bovis, Arcanobacter pyogenes. Maţiau patogeniški yra KNS ( koaguliazei negatyvūs stafilokokai), Enterobacteriaceae spp., mieliniai grybai. (Aniulis, 2007).
Mastito sukėlėjai skirstomi įtris grupes:
a) mikroorganizmai, kurie patenka į tešmenį hematogeniniu keliu (S.aureus, S. agalactiae, S. epidermis ir kt.);
b) mikroorganizmai (E. coli, Enterobacter, S. uberis, Candida genties grybai), iš aplinkos patenkantys į tešmenį laktogeniniu keliu;
2.3.1. Stafilokokų sukelti mastitai
Stafilokokai gyvulininkystę plėtojančiose šalyse, sukelia 27–69 proc. karvių mastito. Tai sukelia plazmokoaguliaziškai teigiami (KTS) ir plazmokoaguliaziškai neigiami (KNS) stafilokokai – S. aureus, S. chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S. haemolyticus, S. sciuri, S. xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans ir koaguliaziškai kintamas S. hyicus. Sukėlėjo rūšies nustatymas ir paplitimo mastas priklauso nuo diagnostikos metodų (Taponen ir kt., 2008). S. aureus yra patogeniškas ţmonėms ir gyvūnams, todėl laikomas svarbiausiu KTS.
Šių mikroorganizmų sukelto uţdegimo metu somatinių ląstelių piene padaugėja 2–3 kartus. KNS sukeltas mastitas yra daţniau subklinikinis, o telyčios ir pirmaveršės karvės yra imlesnės KNS.( Taponen et al., 2008). Tačiau kaip teigia kai kurie moksliniai tyrimai skirtumas tarp sukėlėjo genomo, tiriant mėginius su maţu ir dideliu somatinių ląstelių skaičiumi, nerastas. (Cremonesi, Capoferri, 2012).
Staphylococcus aureus infekcijai būdingas lėtinis uţdegimas kartu su padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi. Lėtinė infekcija labai sunkiai gydoma antibiotikais, nes įvairiose ketvirčio vietose susidaro randinis audinys. Šios sritys trukdo antibiotikams pasiskirstyti ketvirčio viduje ir taip apsaugo stafilokokus. Todėl antibiotikai neveikia bakterijų, infekcija išlieka, o karvė turi būti atskirta nuo bandos norint uţkirsti kelią ligos plitimui.
Kai kuriose karvių bandose Staphylococcus aureus infekcija uţsikrečia veršingos telyčios, kurioms infekcija tampa lėtine ir tęsiasi iki veršiavimosi. Tokiais atvejais jaunos telyčios gali būti Staphylococcus aureus infekcijos šaltiniu. (Philpot, Nickerson, 2011).
2.3.2.Kaip išvengti S. aureus plitimo bandoje
1. Spenių dezinfekcija pamelţus karves yra būtina; tai neapsaugo infekcijos plitimo nuo karvės ant karvės, bet sumaţina galimybę S. aureus patekti į spenio kanalą.
2. Geriausia uţsikrėtusias karves melţti paskutines.
3. Tešmuo turi būti švarus, kadangi S. aureus yra atsparus mikroorganizmas. Jis yra randamas ant tešmens odos (ypač jei oda sutrūkinėjusi), melţėjų rankų, melţikliuose.
2.3.3.Streptokokų sukelti mastitai
Streptococcus spp. Sutinkami karvių gimdos, makšties sekretuose, ypač esant lytinių organų uţdegimui. Daţniausiai streptokokiniai mastitai atsiranda intensyvios laktacijos metu, taip pat ir baigiantis jai. Streptokokinių mastitų plitimui reikšmės turi gyvulio amţius, produktyvumo lygis, genetinis polinkis ir kt. Karvėms persirgusioms streptokokiniu mastitu, imunitetas nesusidaro. Pastebėta, kad telyčios, atvestos iš karvių, sirgusių šių sukėlėjų sukeltais mastitais, sirgo daţniau, negu atvestos iš karvių, nesirgusių streptokokiniais mastitais. (Aniulis, 2007).
Įrodyta, kad telyčios gali uţsikrėsti viena nuo kitos , kai grupiniuose garduose šeriamos krekenomis arba pienu, kuris uţkrėstas Streptococcus agalactiae. Streptococcus agalactiae gali greitai plisti visoje bandoje, jei netaikomos geros higieno kontrolės priemonės.
Streptococcus agalactiae sukelia vidutiniškai 18,04 proc. visų karvių mastitų. S. agalactiae daţniau sukelia mastitis jaunoms ir vidutino amţiaus karvėms, iš jų 94,3 proc. slaptuosius. S. agalactiae sukeltas mastitis daţniausiai nustatomas geguţės- liepos mėnesiais (ištiriama 28,9 proc. visų S. agalactiae sukelto mastito bandinių) ir spalio- lapkričio (31,0 proc. bandinių) mėnesiais. (Klimienė, 2009).
Ketvirčiuose, kurie yra uţkrėsti Streptococcus agalactiae, paprastai yra didelis somatinių ląstelių skaičius, kuris gali ţymiai padidinti somatinių ląstelių skaičių bendroje talpoje. Atskiruose tešmens ketvirčiuose somatinių ląstelių skaičius gali varijuoti nuo 1 iki 10 mln./cm3. Šis
mikroorganizmas yra jautrus penicilinui ir atskiros melţiamos bandos karvės gali būti išgydytos. (Philpot, Nickerson, 2011).
S.uberis karvių piene daţnai randamas vasarą. Jis kaupiasi ant uţtrūkusių karvių spenių galiukų, ant pačios karvės, jos aplinkoje ir gali tapti svarbiausiu uţtrūkusių karvių mastito sukėlėju. (Zadoks, 2003).
2.3.4.Mikoplazmų sukeltas mastitas
Sukėlėjas mikoplazmos. Tai prokariotiniai mikroorganizmai, neturintys ląstelės sienelės, apsupti trisluoksne membrane. Pieno liaukos uţdegimą sukelia patogeninės ir sąlyginai patogeninės mikoplazmos. (Aniulis, 2007).
Mikoplazmos kaip normali mikroflora lokalizuojasi ţmonių ir gyvūnų viršutinių kvėpvimo takų, lyties ir šlapimo organų gleivinėse. Atrajotojams patogeninės mikoplazmų rūšys paţeidţia pieno liauką, kvėpavimo ir lyties organus, konjuktyvą. (Tenk, 2005).
greitas plitimas visoje bandoje, labai sumaţėjęs primilţis ir atsparumas antibiotikams. (Philpot, Nickerson, 2011).
Ši liga gali paplisti keičiantis galvijais tarp bandų, perkant gyvulius iš uţkrėstų bandų. (Philpot, Nickerson, 2011). Mycoplasma bovis į laisvas nuo šio sukėlėjo galvijų bandas gali patekti su uţšaldyta buliaus sperma, kurioje mikroorganizmai gyvybingi išlieka keletą metų. Sveikos karvės Mycoplasma bovis perneša per pieną, uţkrėsdamos ţindomus veršelius. Jas platina ir slaptomis respiratorinių ligų formomis sergantys galvijų priţiūrėtojai (Tenk, 2005).
Norint sustabdyti mikoplazminio mastito plitimą karvių bandose, būtina atskirti uţkrėstas karves nuo sveikų ir jas gydyti. Apsaugant bandą nuo galimo mikoplazminio mastito išplitimo, sergančias karves geriau išbrokuoti. (Aniulis, 2007).
2.4. Mastito gydymo taktika
Klinikinio mastito gydymo sėkmės garantas - kuo ankstesnė diagnostika ir laiku suteikta pirmoji pagalba. (Ţilaitis, 2007). Nustatyta, kad karvių mastito gydymas, identifikavus sukėlėją ir nustačius jautrumą vaistinėms medţiagoms, yra efektyvus. (Ramanauskienė, Sederevičius, 2008).
Antibiograma- svarbus orientacinis rodiklis, parenkant antibiotikus konkrečiai uţdegimo formai gydyti. Klinikinis antibioterapijos veiksmingumas priklauso nuo ligos sukėlėjo jautrumo tam tikrai tam tikro antibiotiko koncentracijai. Kai kuriems mikroorganizmas būdinga didelė prisitaikymo geba, todėl įvairių tos pačios mikroorganizmų rūšies padermių jautrumas tam pačiam antibiotikui yra nevienodas. (Aniulis, 2007).
Sergančias karves gydyti reikia racionaliai – tik tais antibiotikais, kuriems sukėlėjas jautrus. Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai gamina fermentus, kurie suardo antibiotikus, pakinta atsparių mikroorganizmų medţiagų apykaitos tipas, pasikeičia mikroorganizmo ląstelės apvalkalėlio pralaidumas, ir antibiotikas į protoplazmą nepatenka. Dėl to skatinama atsparių padermių generacija (Rudejevienė, 2011).
Lietuvoje bakterijų atsparumo antimikrobinėms medţiagoms tyrimai atliekami seniai, tačiau nėra gerai ţinoma mikroorganizmų atsparumo šalyje situacija, ir kiek ji yra probleminė. Iki šiol bakterijų atsparumo duomenys nebuvo sisteminami, tyrimai atliekami daugiausia atskirose įstaigų mikrobiologijos laboratorijose, o rezultatai pateikiami tiesiogiai suinteresuotam ūkiui ar veterinarijos gydytojui.(Klimienė, Ruţauskas, Špakauskas. 2009).
Daţnai sergančioms mastitu karvėms gydyti skiriama ne vienas, o iš karto keli, kompleksiškai veikiantys antibiotikai. Kombinuotas gydymas taikomas norint sustiprinti antimikrobinį poveikį, stabdyti atsparių mikroorganizmų plitimą, taip pat sumaţinti toksiško antibiotiko dozę. Intensyviai ir ekstensyviai naudojant keletą skirtingų klasių antimikrobinių medţiagų, joms vystosi mikroorganizmų atsparumas. (Klimienė, Ruţauskas, Špakauskas, 2009).
Ši liga gydoma efektyviausiai, jei tešmuo nefunkcionuoja, t. y. karvė uţtrūkinta. Uţtrūkinus karves patogu gydyti įsisenėjusius, lėtinius mastitus, kurių vienintelis poţymis yra padidėjęs somatinių ląstelių skaičius (SLS). Paprastai tokia taktika pasiteisina, jei karvės ligos poţymis yra vienas - per didelis SLS, bet jos pienas tiek nepablogina bendros pieno kokybės, kad ūkininkas realiai pajustų ekonominę ţalą. (Ţilaitis, 2007).
2.4.1. Mastito gydymo efektyvumas ir alternatyvos
Įprasta, jog kiekvienam klinikiniam atvejui tenka 15-40 slapto mastito atvejų. Gydyti slaptą mastitą laktacijos laikotarpiu rekomenduojama tik tuomet, kai sukėlėjas yra Streptococcus agalactiae arba pieno gamintojas rizikuoja prarasti pieno rinką dėl didėlio bendrojo pieno somatinių ląstelių skaičiaus. Pasveikimo nuo Streptococcus agalactiae daţnis paprastai yra 90- 95 proc. Pasveikimo nuo kitų infekcijų laktacijos laikotarpiu bus:
Aplinkos streptokokų – 40-50 proc. Staphylococcus aureus – 20-30 proc. Staphylococcus spp. – 50-60 proc. Koliforminių bakterijų – 0-10 proc.
Mycoplasma rūšių, mielių ir Nocardia rūšių – 0 proc. (Philpot, Nickerson, 2011). Slaptiesiems karvių mastitams gydyti naudojami antibiotikai turi šalutinį poveikį, nes jie toksiškai veikia kraujodaros ir parenchiminius organus. Be to, kasmet didėja mikroorganizmų atsparumas antibakteriniams vaistams, todėl gydymas (ypač pakartotinis) daţnai yra neefektyvus. Dar viena neigiama gydymo antibiotikais pasekmė – inhibitorių likučiai gyvulio organizme ir produkcijoje. (Leveckytė, Rudejevienė, 2011).
genties mielių ir KNS) sukeltus slaptus mastitus, be homeopatinių preparatų, būtina gydyti ir antibiotikais. (Rudejevienė, 2006).
3. Inhibitorinės medţiagos piene
Inhibicinės medţiagos (lot. inhibere – sulaikyti) – tai mikrobų dauginimąsi stabdančios medţiagos: antibiotikai, įvairios konservuojančios (vandenilio peroksidas, amoniakas, formalinas, vario sulfatas ir kt.) ir dezinfekuojančios (chlorkalkės, chloraminas, natrio hipochloridas ir kt.) medţiagos. Jos į pieną gali patekti atsitiktinai arba jų sąmoningai pridedama, norint sustabdyti bakterijų dauginimąsi piene ir gauti gerus pieno tyrimo rezultatus bakterinio uţteršimo atţvilgiu. (Urbšienė, 2013).
Pieną su inhibicinių medţiagų priemaiša maistui vartoti kenksminga. Ţmonių maistui pienas uţterštas inhibitorinėmis medţiagomis netinka dėl natūralios mikrofloros atsparumo prieš antibiotikus įgijimo. Daugelis inhibitorinių medţiagų pasiţymi kancerogeniniu poveikiu, tai yra sukelia ţmonėms vėţį. Be to, šios medţiagos silpnina imuninę sistemą, kas sąlygoja ir riziką
susirgti infekcinėmis ligomis. Ţalingas jų poveikis ţmonėms gali
pasireikšti alerginėmis reakcijomis (odos išbėrimu, nieţėjimu, intoksikacija ir kt.). Be to, šios medţiagos stabdo pieno rūgšties bakterijų bei mielių, vartojamų rūgštiems pieno produktams ir sūriams gaminti, dauginimąsi. (Japertienė, Japertas, 2011; Urbšienė, 2013).
Inhibitoriais laikomos medţiagos, slopinančios mikroorganizmų augimą. Inhibitoriai gali patekti į pieną iš gyvulio organizmo ir iš išorės. Piene visuomet esti natūralių antimikrobinių medţiagų, nuo kurių priklauso pieno baktericidinė fazė. Tai lizocimas, leukocitai, lakteninai, laktoferinas, imunoglobulinai bei medţiagos, sudarančios laktoperoksidazinę sistemą (laktoperoksidazė, tiocianatas, vandenilio peroksidas). Tačiau į pieną gali patekti ir nenatūralių dvejopos prigimties antimikrobinių medţiagų – mikrobinių ir cheminių. Mikrobinės kilmės medţiagos – antibiotikai – gali būti naudojamos sergančioms mastitu ir kitomis ligomis karvėms gydyti. Iš cheminės kilmės medţiagų į pieną gali patekti formalinas, vandenilio peroksidas, plovimo, dezinfekavimo ir konservavimo medţiagos. Ūkininkai, pieno gamintojai apie inhibitorines medţiagas ţino nemaţai, bet jų piene vis tiek aptinkama. (Kundrotaitė, Musayeva, 2013).
Pieną su inhibitorinėmis medţiagomis draudţiama vartoti kaip maistą ar gyvūnų šėrimui.
Supirkėjas, gavęs informaciją iš laboratorijos, kad piene yra inhibitorinių medţiagų, ne vėliau kaip kitą supirkimo dieną jo supirkimą nutraukia. (Pieno supirkimo taisyklės ( Ţin., 2001, Nr. 40-1406)).
3.1. Inhibitorių patekimo į pieną prevencija
Remiantis dr. R. Japertienės ir dr. S. Japerto nurodymais, siekiant išvengti inhibitorių patekimo į pieną, būtina laikytis tam tikrų geros higienos parktikos, bei ūkio ir medikamentų tvarkymo reikalavimų:
gydant karvę, laikytis veterinarijos gydytojo nurodymų, ypač atkreipti dėmesį į išlaukos laikotarpį;
gydomas karves, iškart po vaistų naudojimo, paţenklinti, specialiais raudonais raiščiais, uţdedant juos ant abiejų uţpakalinių kojų;
pildyti „Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų produkcijos gyvūnams, apskaitos ţurnalą“;
gydomas karves melţti atskirai, o po melţimo gerai išplauti melţimo aparatą,
netinkamas laikomas visas gydomos karvės pienas, neţiūrint, kad gydomi ne visi ketvirčiai, todėl jis turi būti melţiamas į atskirą talpą;
4. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODIKA
Magistro tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Uţkrečiamųjų ligų katedroje bei „X“ rajono VMVT 2011–2014 magistrantūros studijų metais.
Magistro baigiamojo darbo tyrimo metu analizuotos pieno kokybės problemos su kuriomis susiduria pieno gamintojai ir remianis literatūros šaltiniais įţvelgiamos galimos to prieţastys. Darbe analizuojamas 2010 – 2012 m. bendros pieno supirkimo sustabdymų tendencijos ir kitimas mėnesiais, SLS ir INH priklausomybė, atskirų veiksnių įtakoje: metų laiko (mėnesiais), bandos dydţio bei ūkininkų amţiaus (dėl gebėjimo ir kompetencijos pateikti kokybišką ţaliavą). Taip pat analizuotas mastitų sukėlėjų nustatymas „X“ rajone.
Duomenys rinkti iš: VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazės (naudota pieno tyrimų protokolų medţiaga), per prisijungimą „Valstybinėms institucijoms“, rinkti iš ūkininkų pranešimų (apklausos tipo duomenų analizė), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto.
Pieno kokybės tyrimai buvo atliekami akredituotoje VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje: Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliekamas naudojant matuoklį Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu.
Bendras bakterijų skaičius nustatomas tiesioginės epifluorescensinės filtravimo technikos metodu ir tėkmės citometrijos metodu, naudojant matuoklį Bentley Bactocount IBC.
Inhibitorinės medţiagos piene nustatomos naudojant įmonėje pagamintą testą LPT 1 ir LPT 2. Mikrobiologinis inhibitorių testas, skirtas plataus spektro antimikrobinių medţiagų aptikimui ţaliame piene, yra ruošiamas pagal LST ISO/TS 26844:2010 reikalavimus. Dauginantis terpėje esančioms jautrioms antibiotikams ir sulfamidams kultūroms Geobacillus stearothermophilus ATCC 10149 sporoms susidaro rūgštis, pakeičianti terpės spalvą iš violetinės į geltoną. LPT ir LPT 2 testai skiriasi vienas nuo kito terpės pH, naudojamais priedais ir jautrumu antibiotikams. (VĮ „Pieno tyrimai“ informacija).
Per 2010- 2012 m. „X“ rajone pieno supirkimo sustabdymo atvejų buvo1855, detaliau analizuojamais 2012 m. uţfiksuoti 434.
5. TYRIMO REZULTATAI
„X“ rajone registruoti 2149 pieno ūkiai. Duomenys apie laikomų karvių skaičių ūkiuose pateikti 1 paveiksle. Ūkiai, kuriuose laikoma nuo 1 iki 4 melţiamų karvių sudarė 65 proc. nuo visų ūkių skaičiaus, 24 proc. uţima ūkiai turintys 5 – 9 karves, maţiausiai ūkių, turinčių didesnes galvijų bandas t. y. nuo 10 iki 19 melţiamų karvių sudarė 6 proc., o laikančių 20 ir daugiau karvių tik 5 proc. Taigi rajone didţiają dalį pieno ūkių sudaro smulkūs ūkininkai. Tokie ūkiai daţniausiai nėra mechanizuoti ir turi maţiau galimybių bei kompetencijos išlaikyti gerą gyvulių sveikatingumą ir optimalią ţaliavinio pieno kokybę.
1 pav. Pieno ūkių pasiskirstymas pagal karvių skaičių „X“ rajone.
Pieno ūkių savininkai ţaliavą parduoda pasirinktam pieno supirkėjui, kuris privalo imti mėginius pieno supirkimo taisyklių nustatyta tvarka ( 1 priedas). Atsiţvelgiant į mėginių tyrimų dėl kokybės rodiklių rezultatus, vertinamas pieno tinkamumas supirkimui, ţmonių maistui vartoti.
Pieno supirkimo metu nustačius, kad piene yra inhibitorinių medţiagų (INH), pieno siunta neperkama. Pieno kokybės rodiklių vertinimui taikomos šios viršutinės ribos: bendram bakterijų skaičiui(BBS) 300 tūkst. KSV/ml, somatinių ląstelių skaičiui (SLS) – 800 tūkst./ml. Taigi yra trys prieţastys dėl kurių sustabdomas pieno supirkimas, t.y. dėl SLS, BBS ribų viršijimo ir inhibitorinių (INH) medţiagų aptikimo ţaliaviniame piene.
5.1. 2010- 2012 m. pieno supirkimo sustabdymų „X“ rajone tendencijų palyginimas. Tyrimui duomenys rinkti 2012 m., nes kai kurių duomenų išsaugojimo ir jų prieinamumo laikotarpis yra trumpas. Bet apţvelgiant bendrą pieno sustabdymų statistiką, palygintas trejų metų laikotarpis, rezultatai analizuoti pagal prieţastį.
2011 m. VMVT buvo paskelbti „Pieno kokybės gerinimo metais“, todėl buvo skiriamas ypatingas dėmesys pieno ūkių veiklos prieţiūrai. Per tuos metus buvo nustatytas didţiausias pieno supirkimo sustabdymų skaičius (764 sustabdymai), o procentinis pasiskirstymas sustabdymų pagal prieţastį parodo, kad daugiausia net 92,93 proc. sudaro sustabdymai dėl inhibitorinių medţiagų nustatymo ţaliaviniame piene (2 pav.). Labai panaši šių rodiklių situacija buvo ir 2010 m.- sustabdymų 657 ir 94,98 proc. dėl tos pačios prieţasties.
Vertinant 2012 m. galima pastebėti situacijos pagerėjimą dėl bendro pieno supirkimo sustabdymo skaičiaus (434) ir sustabdymų prieţasčių pasiskirstymo pasikeitimą- padaugėja bendras sustabdymų dėl SLS ir BBS viršijimo skaičius. Prieš tai aptartų metų SLS buvo 3,65 ir 3,93 poc. visų sustabdymų, o 2012 m. 14,29 proc. BBS 2010 m. 1,37 proc., o 2012 m. šių sustabdymų procentas išauga iki 20,05 proc.
2 pav. Pieno supirkimo sustabdymų pasiskirstymas pagal prieţastį (2010- 2012 m.)
Siekiant įvertinti ar pieno supirkimo sustabdymai turi tendenciją būdingą sezoniškumui, buvo palyginti trejų metų pieno supirkimo sustabdymai. Iš pateikto 3 pav. matyti, kad daugiausia pieno supirkimo sustabdymų dėl inhibitorinių medţiagų radimo piene buvo 2011 m. kovo mėn. (83), o maţiausiai 2012 m. spalio mėn.– tik trys atvejai. Lyginamų 2010- 2012 m. sustabdymų dėl inhibitorinių medţiagų skaičiai per mėnesį nėra labai tendencingi kitimui pagal metų laiką. 2010 m. vasarį sustabdymų skaičius sumaţėja iki 20 (tais metais maţiausias) balandţio mėn. uţauga (64) ir per geguţės – lapkričio mėn. laikosi 50 -60 ribose, kol gruodį pasiekia maksimumą – 81.
2011 m. sustabdymų grafike matosi svyravimai tarp mėnesių: metų pradţioje iki kovo mėn. skaičius pasiekia maksimumą – 83, paskui krenta ir nuo balandţio(57 sustabdymai) vėl kyla, liepos mėn. jau 74, kurie iki rugsėjo sumaţėja, lieka 30, o lapkričio mėn. perkopia 60 ribą, ten ir uţbaigdami metus. 2012 m. bendroje tendencijoje sustabdymų skaičius per metus maţėja, tačiau pasireiškia svyravymai, vasario mėnesį skaičius maksimalus tais metais 81, kovo- balandţio mėnesiais neperkopia 10 ribą, o geguţę šokteli iki 51. Geguţės- spalio mėnesiais, su neţymiais svyravimais krenta iki 3 ir metus uţbaigia be dideliu kilimų (gruodį –11 atvejai). Panašiausias visiems trims yra geguţės mėnuo, kitur pozicijos išsiskiria, tik 2010 ir 2011 m. sustabdymų skaičiai yra panašūs, o 2012 m. jau gerokai nuo jų skiriasi.
3 pav. Inhibitorinių medţiagų aptikimo piene atvejai (2010- 2012 m.) Vertinant pieno supirkimo sustabdymus dėl SLS padidėjimo (4 pav.) bendroje tandencijoje matoma, kad 2012 m. lyginant su 2010-2012 metais jų yra daugiausiai vasario, kovo ir birţelio mėnesiais ir skaičius siekia 12., o 2010 m. geguţės, rugpjūčio ir gruodţio mėnesiais pieno supirkimo sustabdymų dėl SLD nebuvo.
4 pav. Pieno supirkimo sustabdymai dėl SLS (2010 – 2012 m.)
Pieno supirkimo sustabdymai dėl BBS viršijimo pateikti 5 pavveiksle. Daugiausiai pieno supirkimo sustabdymų dėl BBS ribų viršijimo (16) nustyta 2012 m. sausio mėn., tuo tarpu 2010 m. bendras bakterijų skaičiaus padidėjimas nustaytas keturis mėnesius (vasarį, kovą, balandį ir lapkritį), o visus likusius metus dėl šios prieţasties pieno supirkimas nebuvo stabdomas.
5 pav. Pieno supirkimo sustabdymai dėl BBS (2010-2012 m.)
5.2. 2012 m. pieno supirkimo sustabdymų analizė ir SLS sąsajos su INH.
Vertinamųjų metų bendras sustabdymų skaičiaus kitimas kas mėnesį, pavaizduotas 6 paveiksle. Vasario mėnesį pieno supirkimo sustabdymų atvejų buvo 105,o spalio mensį tik 8. Nuo vasario iki kovo sustabdymų atvejai krenta pasiekdami 17, o geguţės mėn. pakyla iki 58 ir likusius metų mėnesius, su neţimiu pakilimu rugsėjo, gruodţio mėn. (20, 14) bei kritimu spalio mėnesį. Pakilimas geguţės mėn. galėtų būti siejamas su ganiavos pradţia, kai pasikeičia gyvulių laikymo, melţimo sąlygos, šėrimas.
6 pav. Sustabdymų skaičiaus kitimas pagal mėnesius.
Pieno supirkimo sustabdymų dėl INH metu prie kiekvieno ūkininko duomenų buvo išrinkti SLS geometriniai vidurkiai ir apdoroti statistiškai (3 lentelė). Duomenų imtis 434 (lygi 2012 m. visų sustabdymų skaičiui). Maţiausias SLS buvo geguţės mėnesį (21), didţiausias- birţelio (1867 tūkst./ml). SLS mėnesių vidurkiai svyruoja intervale nuo 418,35 iki 661,50 tūkst./ml. Visos imties standartinis nuokrypis 290,13, kai vidutinė reikšmę 474,89 tūkst./ml, maţiausias kovo mėn.-122,35 (vidutinė to mėnesio reikšmė 468,33 tūkst./ml. ); didţiausias ten pat, kur sutinkama maksimali imties reikšmė, birţelio mėn. ir siekia 357,50 (vidutinė reikšmė taip pat viena didesnių- 537,45 tūkst./ml.).
Birţelis 64 1867 537,45 357,50 38 Liepa 45 1112 448,75 294,18 24 Rugpjūtis 53 708 376,05 208,50 19 Rugsėjis 29 867 418,35 249,31 20 Spalis 158 938 543,50 242,88 8 Lapkritis 106 920 452,54 274,65 13 Gruodis 102 1114 661,50 316,32 14 Viso per metus 21 1867 468,62 290,13 434
Maţiausias SLS vidurkis nustatytas rugsėjo mėn. 418,35 tūkst. /ml, didţiausias– gruodţio 661,50 tūkst./ml. Vidutinė 2012 m. reikšmė 468,62 tūkst./ml tai yra didesnė nei Pieno supirkimo taisyklėse nustatyta norma: Somatinių ląstelių skaičius ne didesnis kaip 400 tūkst. /ml ( priedas Nr. 1). Ši reikšmė išlieka didesnė uţ normą visus metų mėnesius, išskyrus rugpjūčio (376,05 tūkst. /ml). Tai rodo, kad bendrame sustabdymų fone, kai turimos trys prieţastys (SLS, BBS, INH) ir didţiają dalį jų (net 65,67 proc., 2 lentelė) uţima sustabdymai dėl inhibitorinių medţiagų nustatymo piene, SLS skaičius nepaisant sustabdymo prieţasties, daţniausiai yra didesnis uţ normą (tais atvejais jau taikomos nuoskaitos). Kai kurie mokslininkai statistinio duomenų tyrimo būdu nustatė, kad yra didelė sąsaja tarp INH ir SLS daţnio tam tikru laikotarpiu, taip pat, kad šie du veiksniai reikšmingai koreliuoja vienas su kitu. (Kundrotaitė, Musayeva, 2013). Tokie tyrimai rodo, kad egzistuoja priklausomybė tarp karvių sergamumo mastitu ir inhibitorių patekimo į pieną.
Vadovaujantis mokslinių tyrimų išvadomis, kuriose atsispindi aiški priklausomybė tarp SLS ir INH, pabandţiau rasti sąsajų savo turimuose duomenyse. Paskaičiavau kiek sustabdymų atveju dėl inhibitorių randama didesnė arba lygi 400 tūkst./ml reikšmė ir kiek būta pačių INH atvejų. 7 pav. diagramos pagalba matoma kaip kinta sustabdymų dėl INH skaičius mėnesiais ir SLS normos viršijimo daţnis sustabdymo dėl INH metu. Atvejų kai SLS > 400 tūkst./ml grafiko išraiška labai panašiai pasiskirsto tarp mėnesių kaip ir INH nustatymo skaičiaus grafikas. Vasario mėnesį abi reikšmės yra savo maksimalioje pozicijoje, paskui sumaţėja, geguţės mėnesį pakyla ir paskui atitinkamai jų reikšmės iki metų galo išlieka daugiau maţiau panašios savo ribose.
7 pav. SLS ir INH ţaliaviniame piene priklausomybė.
5.3. Pieno ūkyje laikomų melţiamų karvių skaičiaus įtaka sustabdymų
skaičiui SLS ir INH piene.
Pieno ūkio prieţiūra reikalauja ne tik daug fizinio darbo, bet ir gyvulininkystės technologijų bei veterinarijos ţinių bagaţo. Ţalio pieno kokybės uţtikrinimo sistemos sėkmė priklauso nuo ūkininko išsilavinimo. Kiekvienas ūkininkas turi ţinoti pieno kokybės uţtikrinimo sąlygas. Ūkininkų švietimas ir informacijos platinimas yra labai svarbūs pieno kokybės veiksniai. (Šernienė, 2008). Manoma, kad ūkiai, turintys didesnį skaičių melţiamų karvių yra labiau suinteresuoti gerinti pieno kokybę dėl didesnio pelno.
Šiai teorijai patikrinti „X“ rajone, atlikau pieno ūkių duomenų analizę pieno supirkimo sustabdymo metu, melţiamų karvių skaičiaus atţvilgiu. Pieno ūkius suskirsčiau į keturias grupes, pagal laikomų melţiamų karvių skaičių. 8 paveiksle vaizduojama kokį procentą nuo visų ūkių, kuriems buvo sustabdytas pieno supirkimas, sudaro atskiros laikomų melţiamų karvių ūkyje skaičiaus grupės. Didţiąją dalį minėtos imties sudaro ūkininkai laikantys nuo 1 iki 4 karvių (59 proc.). Rečiausiai pasitaiko pieno supirkimo sustabdymų ūkiuose, kurie laiko 20 ir daugiau karvių.
8 pav. Sustabdymų pasiskirstymas skirtingo dydţio pieno ūkiuose.
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 0 10 20 30 40 50 60
Atvejai, kai SLS> 400 tūkst./ml INH, nustatymų skaičius
Statistiškai apţvelgiant pieno ūkiuose laikomų karvių skaičių, 2012 m. pieno supirkimas buvo sustabdytas 3054 karvėms, smulkiausias ūkininkas turėjo 1 melţiamą karvę, stambiausias 95. Vidutinis ūkyje laikomų karvių skaičius siekia 7 vnt. standartinis nuokrypis 9,42.
Buvo apskaičiuota kiek ūkių kiekvienoje grupėje sustabdymų dėl INH ir kiek kiekvienoje grupėje sustabdymo dėl INH metu SLS geometrinis vidurkis viršijo 400 tūkst./ml normą. 9 paveiksle pavaizduota kaip kinta normos ribas viršijančių SLS ir sustabdymų dėl inhibitorių skaičiai skirtingo dydţio ūkiuose. Diagramoje matoma, kad daugiausiai pieno supirkimo sustabdymų dėl inhibitorių buvo 1-4 melţiamų karvių bandose (161), iš jų su viršyta SLS norma taip didţiausia grupėse (146). Maţiausiai sustabdymų ūkiuose laikančiuose 20 ir daugiau karvių (24), jų grupėje viršijusių SLS normą 16. Sustabdymų dėl inhibitorinių medţiagų radimo ir SLS geometrinio vidurkio grafikai maţėja, skirtingų karvių skaičiaus grupėse.
9 pav. SLS ir INH kitimas skirtingo dydţio ūkiuose.
5.4.Ūkininkų amţiaus įtaka ţaliavinio pieno kokybei, SLS ir sustabdymų dėl
INH atţvilgiu
.Iš sustabdymų metu gautų duomenų skilties „Kodai” buvo paimti gyvulių laikytojų asmens kodai ir apskaičiuotas laikytojų amţius (2012 metai). Gyvulių laikytojų amţius suskirstytas į grupes ir apskaičiuota procentinė išraiška nuo viso sustabdymo skaičiaus. Kaip pateikta 10 paveiksle daugiausiai melţimų karvių laiko ūkininkai kurių amţius nuo 31 iki 50 metų (44 proc.), jaunieji ūkininkai sudarė tik 2 procentus.
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 0 20 40 60 80 100 120 140 160
1-4 karvės 5-9 karvės 10-20 karvių 20 ir daugiau karvių
10 pav. Sustabdymų pasiskirstymas pagal ūkininkų amţių
Statistiškai analizuojant pieno ūkių savininkų amţiaus duomenis, nustatyta, kad jauniausias pieno ūkio, kuriam buvo sustabdytas pieno supirkimas, savininkas yra 21 m. amţiaus (4 lentelė, pieno supirkimas sustabdyta dėl BBS). Vyriausiam ūkininkui buvo 87 m. (sustabdymas dėl INH). Vidutiniškai pieno ūkio svaininkui yra 54,11 m., standartinis nuokrypis 14,09.
2 lentelė. Statistiniai gyvulių laikytojų amţiaus duomenys ( laikytojų amţius metais, m.).
Visų keturių grupių sustabdymus išskirsčiau pagal prieţastis, siekdama patikrinti ar yra tendencija skirtingose grupėse pasireikšti didesniam vienos iš prieţasčių sustabdymų skaičiui. 11 paveiksle matyti, kad beveik visose amţiaus grupėse daţniausia sustabdymų prieţastis yra inhibitorinių medţiagų nustatymas ţaliaviniame piene (išskyrus amţiaus grupę iki 30 m., joje BBS lenkia INH), rečiausiai sustabdoma dėl bendro bakterinio uţterštumo skaičiaus viršijimo.
11 pav. Sustabdymai pagal prieţastis skirtingose ūkininkų amţiaus grupėse. Buvo apskaičiuota kiek ūkių kiekvienoje amţiaus grupėje sustabdymų dėl INH ir kiek kiekvienoje grupėje sustabdymo dėl INH metu SLS geometrinis vidurkis viršijo 400 tūkst./ml
normą. 12 pav. vaizduojama kaip kinta normos ribas viršijančių SLS ir sustabdymų dėl inhibitorių skaičiai skirtingose ūkininkų amţiaus grupėse. Daugiausiai (131) pieno supirkimo sustabdymų dėl inhibitorių buvo 51- 65 m. grupėje, viršyta SLS norma taip pat didţiausia šioje grupėje (62). Maţiausiai pieno supirkimo sustabdymų jaunųjų ūkininkų amţiaus grupėje (iki 30 m.- 5 sustabdymai), SLS norma viršyta 2 atvejais. Bendrame fone abiejų rodiklių grafikų išraiška, skirtingose laikytojų amţiaus grupėse, sutampa.
12 pav. SLS ir INH kitimas skirtingose ūkininkų amţiaus grupėse.
5.5.Tam tikrų veiksnių įtaka pieno kokybiniams rodikliams.
Kaip minėta, gamintojas norėdamas vėl parduoti pieną, turi kreiptis į teritorinę VMVT dėl leidimo atnaujinti pieno supirkimą. 2012 m. buvo nustatyti 434 pieno supirkimo sustabdymo atvejai, dėl atnaujinimo kreipėsi 298 pieno ūkių savininkai. Kiekvienu kreipimosi atveju valstybinis inspektorius analizuodavo kaip tinkamai priţiūrimas konkretus pieno ūkis, konsultuodavo ūkininką dėl tyrimų rezultatuose vertinimo, bei tolimesnių veiksmų siekiant pagerinti ţaliavinio pieno kokybę. Kadangi dirbu šioje srityje, iš ūkininkų teikiamų pranešimų VMVT viršininkui, surinkau informaciją apie veiksnius, galėjusius nulemti pieno supirkimo sustabdymą. Buvo perţiūrėti 298 pranešimai. Apibendrinant informaciją išskyriau tris pagrindinius veiksnius, kurie labiausiai susiję su pieno supirkimo sustabdymu t.y. informacija apie gyvulių gydymą, informacija apie plovimo medţiagų naudojimą bei informacija apie sergamumo mastitu stebėseną.
Dauguma ūkininkų (75 proc.) konsultacijos metu teigia gyvulių negydę ir sustabdymų dėl INH atveju, neţiną iš kur į pieną galėjo patekti antimikrobinių medţiagų. Tik 15 proc. ūkininkų teigia gydomus gyvulius atskyrę, o likusieji (kaip matoma 13 pav.) prisipaţįsta gydę melţiamas karves ir tai galėjo būti pieno supirkimo sustabdymo prieţastimi.
13 pav. Apklausos duomenys apie gyvulių gydymą
Po informacijos apie galimą veterinarinių vaistų patekimą į gyvulių pieną, labai svarbu išsiaiškinti ar pienas nebuvo uţterštas melţimo ir pieno laikymo įrangos plovimo metu (14 pav.). 51 proc. ūkininkų sakosi įrangos plovimui naudojantys tik karštą geriamąjį vandenį, 35 proc. specialias plovimo medţiagas (keletas paminėtų „Delaval” firmos spec. plovikliai, Dezomix, Fresk-5, Tallu- sille ir kt.).
14 pav. Apklausos duomenys apie plovimo ir dezinfekavimo medţiagų naudojimo.
Siekiant išsiaiškinti kaip ūkininkai kontroliuoja karvių sergamumą mastitu ir galimą didelį SLS piene, kiekvienas jų buvo klausiami ar periodiškai atlieka mastito kontrolę ekspress metodu (apklausos rezultatai 16 pav.). Apklausus ūkininkus paaiškėjo, kad dauguma jų, net 62 proc. kontrolės greitaisiais testais, neatlieka.
15 pav. Apklausos duomenys apie mastito kontrolę.
5.6.Sukėlėjų nustatymo tyrimo rezultatų X rajone apţvalga.
Kiekvienu atveju, kai ūkininkas atvykdavo į VMVT dėl pieno supirkimo atnaujinimo ir konsultacijos metu iš pieno tyrimų duomenų bazės paaiškėdavo, kad bendras karvių SLS yra didesnis nei 400 tūkst./ml., jam buvo patariama kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją bei akredituotoje laboratorijoje nusistatyti mastitų sukėlėjus ir jų atsparumą antibiotikams. Taip pat jam buvo patariama įvertinti atskirų gyvulių sveikatos būklę ir gydyti sergančias karves. Koks gydymas bus veiksmingas, gali nustatyti tik veterinarijos specialistas, ištyręs kas sukėlė uţdegimą ir įvertinęs karvės imuninę sistemą. Kad infekcija neišplistų, sergančias karves būtina gydyti nedelsiant. (Japertienė, Japertas, 2009).
Dėl slaptojo mastito sukėlėjų nustatymo piene į „X“ rajono teritorinę laboratoriją 2012 m. kreipėsi 407 ūkininkai (dalis po pieno supirkimo sustabdymo) ir šioje laboratorijoje ištirti 1004 karvių pieno mėginiai. Duomenys apie tyrimo rezultatus pateikti 16 paveiksle.
16 pav. Mastitų sukėlėjų rūšių pasiskirstymas.
Kaip matome paveiksle iš visų tirtų pieno mėginių 31 proc. nustatytas Staphylococcus spp., o Streptococcus agalacitiae sudarė tik 5 proc. Beveik ketvirtyje ( 24 proc.) tirtų mėginių patogeninių mastito sukėlėjų nenustyta.
Vienas labiausiai patogeniškų, sunkiausiai gydomų ir bene daugiausiai nuostolių dėl karvių tešmens patologijų pridarančių sukėlėjų Staphylococcus aureus „X“ rajono teritorinėje laboratorijoje ištirtuose mėginiuose, nustatytas 17 proc. nuo visų mėginių. Jis nustatytas 3 procentuose visų pieno mėginių, net tuose, kurių SLS vos siekia ar yra maţesnis nei 200 tūkst./ml. (Schukken, Gonzalez, 2009). Kituose moksliniuose tyrimuose S. aureus nustatomas 10- 12 proc. visų klinikinio mastito atvejų. (Tenhagen ir kt.,. 2009). O kaip teigia C. S. Petersson-Wolfe ir kt. mokslininkai (2010) šis sukėlėjas yra labai patogeniškas, juo uţsikrėtusios 12- 15 proc. pirmaveršių
