LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Paulius Macas
Lietuvos juodmargių karvių žaliavinio ekologinio pieno
sudėties ir kokybės analizė
Composition and quality analysis of raw organic milk of
Lithuanian Black-and-White cow
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lektorė dr. Kristina Musayeva
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Lietuvos juodmargių karvių žaliavinio ekologinio pieno sudėties ir kokybės analizė“
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
---
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1Pienas ... 91.2 Ekologinio pieno gamyba ... 9
1.3 Pieno cheminė sudėtis ... 10
1.4 Pieno kokybiniai rodikliai ... 12
1.5. Sezoniškumo įtaka ... 14
1.6. Laktacijos įtaka ... 15
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17
2.1 Tyrimo objektas, laikas ir vieta ... 17
2.2Pieno mėginių surinkimo ir tyrimo metodika ... 18
2.3 Statistinė analizė ... 19
3.TYRIMO REZULTATAI ... 21
REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
IŠVADOS ... 32
4
LIETUVOS JUODMARGIŲ KARVIŲ ŽALIAVINIO EKOLOGINIO
PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS ANALIZĖ
Paulius MacasMagistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbo tikslas: ištirti Lietuvos juodmargių karvių ekologinio pieno sudėties ir kokybės rodiklius.
Tiriamasis darbas atliktas viename iš Lietuvos juodmargių (LJ) karvių ūkyje. Tyrimas atliktas 2019 metais tvartiniu (vasario mėn.) ir ganykliniu (birželio mėn.) laikotarpiais. Tyrimams pasirinkta 40 kliniškai sveikų (LJ) karvių, kurios sudarė keturias skirtingas grupes pagal laktacijas (pirmos, antros, trečios ir ketvirtos) ir dvi grupes pagal sezoniškumą (tvartinis ir ganyklinis laikotarpiai). Akredituotoje laboratorijoje ištirti pieno sudėties ir kokybės parametrai: pieno riebalai, baltymai, laktozė, urėja ir somatinių ląstelių skaičius piene.
Nustatyta, kad tvartinio laikotarpio metu karvių pieno riebalų kiekis buvo 1,83 proc. (p<0,05) didesnis negu ganykliniu laikotarpiu. Analizuojant duomenis tarp laktacijų ganyklinio ir tvartinio laikotarpio metu, ketvirtos laktacijos karvių pieno riebalų kiekis buvo 15,3 proc. reikšmingai didesnis (p<0,05) nei pirmos laktacijos karvių. Pieno baltymų kiekis tvartinio laikotarpio metu buvo 4,93 proc. (p<0,05) didesnis nei ganyklinio laikotarpio. Laktozės kiekis tvartinio laikotarpio metu buvo 1,8 proc. (p<0,05) didesnis palyginus su ganyklinio laikotarpio pienu. Laktozės kiekis tarp skirtingų laktacijų, tvartinio ir ganyklinio laikotarpio metu, ženkliai nekito. Tvartinio laikotarpio metu urėjos koncentracija piene buvo 8,5 proc. didesnė (p<0,05) negu ganyklinio laikotarpio piene. Mažiausias urėjos kiekis 10,8 mg/100ml nustatytas pirmos laktacijos karvių, o didžiausias kiekis 13,5 mg/100ml trečios laktacijos karvių.
Somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene, palyginus su kitais rodikliais tvartinio laikotarpio metu, buvo mažesnis negu ganyklinio laikotarpio. Mažiausias SLS piene nustatytas antros laktacijos karvių tiek ganyklinio 121 tūkst./ml tiek tvartinio 101 tūkst./ml laikotarpio metu.
5
COMPOSITION AND QUALITY ANALYSIS OF RAW ORGANIC
MILK OF LITHUANIAN BLACK-AND-WHITE COW
Paulius Macas Master‘s Thesis
SUMMARY
Aim of the work: to investigate the composition and quality of organic milk in Lithuanian Black and White Cows.
The research was done in one of the Lithuanian Black-and-White dairy cow farms. The study was conducted in 2019 during the barn (February) and pasture (June) periods. A total of 40 clinically healthy cows were selected for the study. The cows were divided into four lactation groups (first, second, third and fourth) and into two groups by seasons (barn and grazing). It was found that during the barn period there was 1.83% (p< 0.05) more milk fat content in the cow milk than in the grazing period. Analyzing the data between grazing and barn period, the milk content of fourth lactation cows was 15.3% significantly higher (p< 0.05) than the first lactation cows. The milk protein content during the barn period was 4.93% (p< 0.05) higher than the grazing period. During the barn period lactose content in milk was 1.8% (p< 0.05) higher in comparison with pasture milk. The milk lactose content did not change during the different lactations in barn and grazing periods. During the barn period, urea concentrations in milk were 8.5% (p< 0.05) higher than in grazing type of milk. The lowest urea level (10.8 mg/100 ml) was discovered in the first lactation cows milk and the highest level (13.5 mg/100 ml) was discovered in the third lactation cows milk.
When compared to other indicators Somatic cell count was lower in the barn period than in the grazing period. The lowest somatic cell count in milk was discovered during the second lactation in cows milk both during pasture (121 thousand/ml) and barn (101 thousand/ml) period.
6
SANTRUMPOS
LJ - Lietuvos juodmargė
SLS - somatinių ląstelių skaičius ES – Europos sąjunga
7
ĮVADAS
Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys yra skiriamas pieno produktų kokybei bei jų saugai. Pieno produktų kokybės ir saugos reikalavimų užtikrinimas tiesiogiai susijęs su pieno produktų rinkos plėtra tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje. Taigi sėkminga konkurencija rinkoje priklauso nuo produktų kokybės, kurios pagrindą sudaro žaliavos kokybė – pirmiausia pieno sudėtis (1).
Ekologiškas pienas ir iš jo pagaminti maisto produktai yra žymimi specialiu ženklu, atitinkantys griežtus ekologinių standartų reikalavimus. Auginant ekologinius produktus nenaudojami sintetiniai aplinkai ir sveikatai pavojingi chemikalai, hormonai, antibiotikai bei genetiškai modifikuoti organizmai (49).
Pieno kokybei ir sudėčiai įtakos turi laktacijos tarpsnis: trūkstančių karvių pienas sūrokas, karstelėjęs, jame daugiau riebalų, mineralinių medžiagų. Labai pieningų karvių piene mažiau riebalų, baltymų negu mažapienių. Be to, pieno sudėtis ir kokybė kinta, priklausomai nuo įmitimo, amžiaus, metų laiko, rujos, mastitų, kitų susirgimų, veislės, laikymo sąlygų, temperatūros, paros laiko (2). Ilgėjant servis periodui pienas būna mažesnio riebumo. Laktacijos pabaigoje mažėja pieno kiekis, didėja somatinių ląstelių skaičius. Vyrauja daug priežasčių, dėl kurių kinta somatinių ląstelių skaičius piene.
Pieno kokybę apibūdina visa eilė rodyklių. Svarbiausias iš jų - somatinių ląstelių skaičius (SLS). Didėjantis SLS nurodo, kad karvė serga dažniausiai pasitaikančia ginekologine liga - mastitu. Literatūroje pateikiama, kad melžamų karvių bandose slaptuoju mastitu serga 43 – 47 proc. karvių (3).
Nustatyti metų laiko įtaką karvių pieningumui labai sunku, nes pieningumui daro įtakos labai daug veiksnių: pašarai, temperatūra, oro drėgmė ir kt., Gerai šeriamų ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas nedaro įtakos. Tačiau daugelyje ūkių karvių šėrimo ir laikymo sąlygos atskirais metų laikais nevienodos. Skirtingas metų sezonas dažnu atveju būna susijęs su skirtingu karvių šėrimo racionu. Maistinė vertė, pašarai ir jų kokybė yra susiję tarpusavyje. Įvairus ir skirtingas raciono paskyrimas suteikia skirtingas galimybes, nes naudojamos tinkamos dietos, atsižvelgiant į karvių poreikius ir dietos struktūrą, leidžiančią vartoti gerai virškinamus pašarus, užtikrinamas pakankamas suvartojimas ir metabolizmas, o tai turi įtakos pieno sudėčiai (4). Ganykliniu laikotarpiu riebalų kiekis piene būna mažesnis nei tvartiniu laikotarpiu. Vasarą dėl pasikeitusio šėrimo sumažėja pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekis. Pieno sudėtis pakinta ir staiga keičiantis orams. Per vasaros karščius karvės išskiria mažiau pieno, nes pablogėja apetitas, mažiau suėda pašarų. Lietingomis vasaromis, kai žemas atmosferos slėgis, karvės duoda net iki 15 proc. mažiau pieno (5).
8 Darbo tikslas: ištirti Lietuvos juodmargių karvių ekologinio pieno sudėties ir kokybės rodiklius.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti skirtingų laktacijų karvių ekologinio pieno sudėties ir kokybės rodiklius; 2. Įvertinti ir palyginti skirtingais metų laikais karvių žaliavinio pieno sudėties ir kokybės
rodiklius;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Pienas
Visoje Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje kiekvienais metais vis labiau mažėja pieno ūkių skaičius, bet pieno pagaminti kiekiai išliko panašūs. Pastebima, kad mažėjant ūkių skaičiui, superkamo pieno kiekis iš ūkių po truputį didėja, kaip ir karvių bendrieji primilžių rodikliai. Iš pieno gamybos sektoriaus daugiausiai traukiasi smulkūs karvių laikytojai, kurie laiko po 1-5 karves. Pieno ūkis yra prioritetinis šalies sektorius, gamintojams užtikrinantis pajamas, o vartotojams geros kokybės pieno gaminius. ES Tarybos direktyva 92/46/EEB nustato higieninius reikalavimus žaliam pienui, termiškai apdorotam pienui ir pieno produktų gamybai bei realizavimui. Lietuvoje įsigaliojo daugybė standartų, užtikrinančių pieno produktų kokybę, gyventojų sveikatos apsaugą ir sąlygas realizuoti užsienio rinkoje (6).
Pienas viena iš svarbiausių maistinių medžiagų jaunikliams iki kol jie sugeba maitintis kitos rūšies maistu. Pienas labai plačiai naudojamas maisto produktų gamyboje – iš jo gaminami įvairūs kiekviną dieną vartojami produktai – sviestas, grietinė, pieno milteliai, jogurtas ir kitokie produktai. Karvės piene riebalų kinta nuo 2,5% iki 7 %. Į pieno riebalų sudėtį įeina apie 20 įvairiausių riebiųjų rūgščių, tarp jų ir vitaminą F sudarančių nesočiųjų rūgščių – linoleno, linoleninės ir arachido.
Piene ir jo produktuose yra įvairių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų – A, B1, B2.
Šeriant karves gausesniu žaliųjų pašarų kiekiu, piene padidėja proporcingai vitamino A kiekis. Kitų vitaminų kiekis keičiasi nežymiai.
Be paminėtų medžiagų, piene gausu įvairiausių fermentų ir hormonų, padedančių medžiagų apykaitos procesams, antibakterinių medžiagų, slopinančių mikroorganizmų dauginimąsi (7).
1.2 Ekologinio pieno gamyba
Ekologiškas ūkininkavimo būdas vis sparčiau populiarėja Europoje ir kitose pasaulio šalyse; be abejonės, tai vienas iš labiausiai besivystančių žemės ūkio sektorių (8).
Lietuvai integruojantis į Europos ir viso pasaulio ekonominę sistemą iškyla būtinybė gaminti ne tik konkurencingus, paklausius vietinėje ir tarptautinėse rinkose produktus, bet ir pasiekti, kad ūkininkavimo metodai būtų ekonomiškai naudingi, saugantys aplinką ir socialiai priimtini. Viena
10 perspektyvių ūkininkavimo sistemų šiuo aspektu yra ekologinis žemės ūkis. Tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, ir laiduojanti aukštos kokybės bei natūralesnių žemės ūkio produktų gamybą ir realizavimą. Ekologiniai produktai – tai sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus ES bei nacionalinius reikalavimus (9).
Nepaisant visuomenėje vyraujančio įsitikinimo, kad ekologiškas maistas sveikesnis nei pagamintas tradicinio ūkininkavimo būdu, šį faktą pagrįsti yra sunku. Sunkumai kyla, kad tyrimų atlikta labai nedaug ir dauguma surinktų mokslinių duomenų yra pasenę arba pagrįsti nekonkrečiais tyrimais. Naujuose moksliniuose straipsniuose pasirodę duomenys stengiasi išanalizuoti skirtumus tarp tradicinės ir ekologinės maisto gamybos (10).
Ekologinis žemės ūkis nuo tradicinio ūkininkavimo būdo skiriasi tuo, kad ekologinės gamybos ūkiuose privaloma laikytis griežtų žemės ūkio taisyklių, o jų produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Būtent produktų sertifikavimas ir ženklinimas lėmė didžiulę paklausą rinkoje. Tik sertifikuoti ūkiai ir įmonės gali realizuoti produktus, paženklintus ekologiškų produktų ženklu (11).
Ekologinę gamybą ir ekologiškų produktų ženklinimą apibrėžia 2007 m. EB Tarybos Reglamentas EB/834/2007 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo“ bei žemės ūkio taisyklės. Reglamentas nustato minimalius ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo reikalavimus, kurie negali būti pažeisti nė vienoje ES valstybėje (12).
Lietuvoje ekologiškus maisto produktus, jų gamintojų žemę, pastatus, gamybos sistemą (perdirbimo metodus ir procesus, dokumentaciją) sertifikuoti yra įgaliota viešoji įstaiga ”Ekoagros“ (13).
1.3 Pieno cheminė sudėtis
Pienas – baltas, neskaidrus skystis. Karves ganant ganyklose pienas gali įgauti gelsvą spalvą. Jis yra tipiško, švelnaus, specifinio skonio ir kvapo, homogeniškos konsistencijos, be dribsnių ir krešulių. Pieną sudarančios medžiagos skirstomos į pagrindines: piene sudarančias didžiąją dalį jo kiekio (baltymai, riebalai, angliavandeniai ir vanduo), gretutines: piene aptinkamas nedideliais kiekiais (fermentai, mineralinės medžiagos, vitaminai ir kt.) ir pašalines (1 lentelė) (14). Pašalinėms medžiagoms priklauso įvairiais būdais į pieną patekusios medžiagos (pvz., per orą, nuo pašarų, veterinarinių bei sanitarinių manipuliacijų ar pieno perdirbimo metu) (15).
Pieno cheminė sudėtis priklauso nuo individualių gyvulio savybių tokių kaip laktacijos periodas, gyvulių veislė, pašarai ir šėrimo būdas, karvių priežiūros ir laikymo sąlygos, karvių individualios savybės ir jų būklė. Nemažą įtaka pieno sudėtinėms dalims turi pašarai. Tam, kad
11 piene būtų pakankamai riebalų, reikia subalansuoti pašarus taip, kad juose būtų pakankamai virškinamosios ląstelienos. Jos šaltinis yra kokybiškas žolės silosas ir cukriniai runkeliai (16).
1 lentelė. Karvės pieno cheminė sudėtis proc.
Vanduo yra didžiausia pieno sudėtinė dalis ir visų pieno sudėtinių dalių skiediklis. Skiriamas laisvasis ir surištasis (hidratacinis ir kristalizacijos) vanduo. Šviežiame piene vyrauja laisvasis vanduo, pieno produktuose (svieste, sūryje, pieno milteliuose) yra tik surištasis vanduo. Nuo vandens kiekio priklauso maisto produktų tekstūra, fizinės ir cheminės savybės (17).
Pieno riebalai pagal maistingumą ir biologines savybes priskiriami prie pačių vertingiausių. Jie yra emulsijos pavidalo, o tai leidžia šias medžiagas lengvai pasisavinti. Į pieno riebalų sudėtį įeina įvairios riebalų rūgštys: sočiosios ir nesočiosios (apie 60 proc. sočiųjų ir 40 proc. nesočiųjų). Iš sterolių piene būna cholesterolio (0,01 proc.) ir ergosterolio, kuris, veikiamas ultravioletinių spindulių, virsta ergokalciferoliu – vitaminu D. Pieno riebaluose ištirpusios pigmentinės medžiagos suteikia riebalams gelsvą spalvą (18). Riebalų kiekį piene galima padidinti pridedant į racioną riebalinių medžiagų, bet jų neturėtų būti daugiau kaip 6 proc. bendro raciono sausųjų medžiagų kiekio (19).
Pagrindinis pieno baltymas yra kazeinas, kurį sudaro α, β, γ kazeinai. Šio baltymo piene randama 75 – 85 proc. bendrojo baltymų kiekio ir 85 – 90 proc. tikrųjų baltymų piene. Karvių organizmas baltymų atsargų nekaupia, todėl baltymingi pašarai racione būtini (20).
Sudėtinės dalys Nuo - iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7 – 90,7 87,5 Sausosios medžiagos 9,3 – 17,3 12,5 Riebalai 2,7 – 7,0 3,8 Baltymai: 2,0 – 5,0 3,3 Kazeinas 1,8 – 4,5 2,7 Albuminas 0,2 – 0,7 0,5 Globulinas 0,05 – 0,15 0,1 Kiti baltymai 0,05 – 0,2 0,1 Nebaltyminiai junginiai 0,02 – 0,08 0,05
Pieno cukrus (laktozė) 4,0 – 5,3 4,7
Mineralinės medžiagos 0,5 – 1,0 0,7
12 Iš visų sudedamųjų pieno dalių, baltymai turi aukščiausią vertę, vertinant pieno kokybę. Tai lėmė didelį pieno gamintojų susidomėjimą didinti pieno baltymų kiekį. Pieno baltymų kiekis turi tendenciją didėti, kai padidėja energijos suvartojimas iš angliavandenių, tačiau mažėja, kai gana didelis riebalų rūgščių kiekis yra įtraukiamas į racioną (21). Baltymų sudėtis piene didžiąja dalimi lemia maistinę pieno vertę ir technologines jo savybes. Baltymų sudėtis gali kisti ne tik dėl sezono, laktacijos tarpsnio, karvės sveikatos būklės, genetinių veiksnių, bet ir dėl šėrimo (22).
Pieno baltymingumui daro įtaką laktacijos laikotarpis. Esant didžiausiems primilžiams paprastai baltymų koncentracija būna mažiausia, nes baltymų sintezei neužtenka mikrobinių baltymų, ir, norint padidinti aprūpinimą aminorūgštimis, reikia papildomų, didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų (23).
Pagrindinis angliavandenis piene yra laktozė. Jos piene vidutiniškai yra 4,5 - 5,2%. Laktozė, lyginant su runkelių cukrumi, yra 30% mažiau saldi ir pastebimai mažesnio tirpumo. Saldų jos skonį piene slopina proteinai, visų pirma kazeinas, todėl grietinėlės pasukos, gautos gaminant sviestą, yra saldesnės už pieną (24).
Pieno urėja (karbamidas, šlapalas) – galutinis azoto apykaitos organizme produktas, kuris parodo azoto pusiausvyrą karvių organizme ir ,,apsirūpinimą“ baltyminiais ir energiniais pašarais. Urėją piene nustatyti ir vertinti yra tikslinga, nes ji parodo urėjos koncentraciją kraujyje ir šlapime, suteikia vertingos informacijos apie bandos mitybos būklę ir šėrimo veiksnius, rodo bendrą prarastą azoto kiekį melžiamų karvių organizme (ypač azoto perteklių didžiajame prieskrandyje), teikia ekonominę naudą, nustato balansą tarp energijos ir proteinų, tinkamų mikroorganizmų augimui didžiajame prieskrandyje, leidžia prognozuoti karvių reprodukcijos bei medžiagų apykaitos sutrikimus ir įtarti subklinikinį mastitą (25).
Literatūroje pateikiamos nevienodos urėjos koncentracijos fiziologinės normos piene. Vieni autoriai mini urėjos norma piene varijuoja nuo 10 iki 30 mg/%, tačiau kiti skelbia, kad 12-16 mg/% yra rekomenduojamas urėjos kiekis piene. Energijos ir baltymų požiūriu, urėjos koncentracija ir baltymų kiekis piene, laikomi gerai subalansuotos mitybos rodikliais. Todėl jei baltymų kiekis yra normos ribose (3,2- 3,8%) ir urėjos koncentracija piene yra tarp 15-30 mg/%, manoma, kad energijos ir žalių baltymų santykis yra optimalus (26).
1.4 Pieno kokybiniai rodikliai
Pieno kokybės rodikliai, darantys įtaką, priklauso nuo karvės sveikatos būklės, tešmens higienos, mitybos, genetinių savybių, užtikrintų melžimo reikalavimų ir kitų veiksnių .
Somatinių ląstelių skaičius. Visose išvystytos pienininkystės šalyse, siekiant įvertinti, ar pienas gautas iš sveikų, nesergančių tešmens ligomis karvių, tiriamas somatinių ląstelių skaičius
13 (toliau – SLS). Tai yra pats lengviausias ir pigiausias tyrimas, siekiant įvertinti, ar pienas tinkamas vartoti (27).
Ląstelių kiekis. Ląstelių kiekis parodo kiek piene yra baltųjų kraujo kūnelių. Baltieji kraujo kūneliai yra organizmo gynybos priemonė. Jei karvė turi tešmens uždegimą, išsiskiria daug baltųjų kraujo kūnelių, todėl reikia stengtis išgydyti karvę. Be to, tai reiškia, jog didelis ląstelių skaičius piene rodo, kad karvė nėra visai sveika. Didelis ląstelių skaičius piene, kuris tiekiamas į pieninę, gali priklausyti nuo blogų pašarų ar vandens, dėl ko daugelis karvių reaguoja į tai didesniu ląstelių kiekiu. (28).
Bakterijų kiekis. Padidintas bakterijų kiekis piene, kuris tiekiamas į pieninę, dažniausiai priklauso nuo to, kad kažkas netvarkoje su melžimo įranga arba pienas yra nepakankamai atšaldomas. Pamelžtas pienas yra sąlyginai švarus, be bakterijų. Jei pienas po melžimo neužteršiamas, tai atvėsinus jo 1 – ame ml randama tik apie 10000 bakterijų. Jei pienas užteršiamas ir jame nustatoma 3 milijonai bakterijų 1 ml – piene atsiranda ydos, sumažėja pieno laikymo trukmė ir pasinaudojimo galimybės. Dėl šių priežasčių labai svarbu žinoti ir kontroliuoti pieno bakterinio užteršimo šaltinius (29).
Inhibitorinės medžiagos. Inhibitoriai - medžiagos, stabdančios ar slopinančios mikroorganizmų aktyvumą bei vystymąsi. Į pieną dažniausiai patenka antibiotikai, plovimo, plovimo – dezinfekavimo, konservuojančios medžiagos. Nustačius inhibitorinių medžiagų kiekį piene, įvertinama pieno sanitarinė kokybė, bei galimybė gaminti tam tikrus pieno produktus (30).
Pieno užšalimo temperatūra. Pieno užšalimo temperatūra tiksliausiai apibūdina jo natūralumą. Ji priklauso nuo pieno osmosinio slėgio, kurį sudaro laktozė (pieno cukrus). Pieno užšalimo temperatūra matuojama termistoriniais krioskopais. Natūralaus pieno užšalimo temperatūra svyruoja nuo minus 0,505 oC iki minus 0,575 oC (31).
Pieno kokybės rodiklių vertinimui taikomos šios viršutinės ribos: bendram bakterijų skaičiui 100 tūkst. KSV/ml, somatinių ląstelių skaičiui – 400 tūkst./ml (2 lentelė) (32).
14
2 lentelė. Pieno kokybės rodikliai
Pieno kokybės rodikliai Norma
Bendras bakterijų skaičius, ne daugiau kaip tūkst. KSV/ml 100 Somatinių ląstelių skaičius ne didesnis kaip tūkst. /ml 400
Pieno užšalimo temperatūra ne aukštesnė kaip °C -0,515
1.5. Sezoniškumo įtaka
Lietuvoje gyvūlių laikymas yra skirstomas į du tipus, tai tvartinis ir ganyklinis. Galvijų tvartinis laikotarpis trunka 210-220, o ganyklinis – 145-155 dienas. Kiekvienais metais ganiavos pradžios ir pabaigos laikas svyruoja, dėl gamtos sąlygų, ganyklų kokybės. Ganyklinio laikotarpio metu trūksta geros kokybės pašarų, todėl sumažėja cheminių medžiagų kiekis, o tvartinio laikotarpio metu kaip tik pagerėja sudėtis. Labiausiai svyruoja baltymų ir riebalų rodikliai sezoniškumo atžvilgiu. Vasarą pieno riebumas sumažėja ir tai priklauso nuo aukštos oro temperatūros, padidėjusios drėgmės. Vasaros metu pieno riebumas yra 0,2 - 0,3 %, mažesnis negu žiemą, o rudenį - 0,2 - 0,4% didesnis nei pavasarį. Rudenį baltymų ir riebalų piene būna daugiau (33). To priežastis – jaunoje žolėje esantis didelis kiekis tirpių azoto junginių ir mažas kiekis ląstelienos (15 proc.). Kuomet karvės per parą jaunos žolės suėda apie 80 kg, pasireiškia virškinimo trakto sutrikimai ir gyvuliai suserga, o tai ir daro įtaką pieningumo ir pieno riebumo mažėjimui. Norint to išvengti, rekomenduotina prie jaunos žolės galvijus pratinti palaipsniui (34).
Sezoniškumo įtaka pasireiškia šėrimo pokyčiais ir pašarų kokybe (sultingi pašarai, blogas silosas), karves nevedant mociono. Nuolat karves išleidžiant pasivaikščioti, pagerėja jų medžiagų apykaita, padidėja pieno riebumas. Taip pat pieno riebumą mažina blogos melžimo sąlygos, melžimo laiko keitimas ir kt. (35).
Atsižvelgiant į aplinką, karvių šėrimas ir metų laikas daro didelę įtaką pieno komponentams ir savybėms. Šie sezoniniai karvių raciono pokyčiai patvirtina, kad pieno savybės, tokios kaip skonis, spalva, riebalų kiekis ir skirtingos riebalų rūšys išsiskiria pagal sezoną, pavyzdžiui, pienas bus turtingesnis vertingosiomis riebiosiomis rūgštimis, tokiomis kaip omega 3, vasara. Įvairių metų sezonų poveikį skirtingi autoriai ištyrė dėl šios priežasties turėtų būti atsižvelgiama į klimatą ir geografines sąlygas, kurios negali būti paveiktos. Skirtingas metų sezonas dažnu atveju būna susijęs su skirtingu karvių šėrimo racionu. Maistinė vertė, pašarai ir jų kokybė yra susiję tarpusavį. Įvairus
15 ir skirtingas raciono paskyrimas suteikia skirtingas galimybes, nes naudojamos tinkamos dietos, atsižvelgiant į karvių poreikius ir dietos struktūrą, leidžiančią vartoti gerai virškinamus pašarus, užtikrinamas pakankamas suvartojimas ir metabolizmas, o tai turi įtakos pieno sudėčiai (36).
Pieno komponentų pokyčiai yra labiau susiję su šėrimu, nei su genetika, todėl ryškesni pokyčiai matomi tarp skirtingų pieno sudėčių dalių taikant skirtingais sezonais, skirtingą racioną. Nepaisant to, metų laikas daro įtaką bendram pašaro suvartojimui. Sezoniniai pokyčiai parodė, kad vasaros laikotarpio pienas žmonių sveikatai yra naudingesnis (37).
1.6. Laktacijos įtaka
Laktacijos periodas - šio periodo metu labai įvairiai kinta gyvulio fiziologinė būklė, kartu – pieno sudėtis ir jo savybės. Karvių laktacijos trukmė yra 305 dienos. Pieno sudėties ir jo savybių kitimo atžvilgiu laktacijos periodą galima suskirstyti į tris tarpsnius: a) krekenų išsiskyrimo (7 – 11 d. po apsiveršiavimo), b) normalaus pieno išsiskyrimo (275 – 285 d.), c) užtrunkančios karvės pieno išsiskyrimo (7 d. prieš užtrūkimą) (38).
Pieno riebalų kiekis piene kinta su gyvulio amžiumi. Kai kurios karvės riebiausią pieną produkuoja 4 – 5 laktaciją, kitos – šeštą laktaciją, priklauso nuo gyvulio veislės ir individualių savybių. Vidutinio amžiaus karvės duoda geriausios sudėties pieną. Jame yra daugiau biologiškai aktyvių medžiagų negu jaunesnių ar vyresnių karvių piene. Po šeštos laktacijos dažniausiai pradeda mažėti kazeino, laktozės, sumažėja pieno rūgštingumas (39).
Šiuolaikinių veislių karvės produkcijos maksimumą pasiekia 4 – 8 laktacijos savaitę.
Daugiausiai pieno primelžiama pirmo mėnesio pabaigoje ir antrą bei trečią laktacijos mėnesiais. Daugumos visų veislių karvių per antrą ir trečią laktacijos mėnesius pieno riebumas sumažėja, po to pamažu didėja. Po 3 – 4 laktacijos mėnesių prasideda stabilios laktacijos laikotarpis. Jo metu, nepriklausomai nuo sąlygų, pieno primilžis tolygiai mažėja ir kaupiamos maisto medžiagos vaisiaus ir kūno masės prieaugiui. Per antrąjį šimtadienį primelžiama apie 30 – 35 proc., o iki laktacijos pabaigos – dar 20 – 25 proc. bendro pieno kiekio per laktaciją. Laktacijos pabaigoje pienas būna 1,20 – 1,45 karto riebesnis negu per pirmąjį laktacijos mėnesį. Užtrūkinamų karvių piene būna daugiau riebalų (5 – 7 proc.), baltymų, mineralinių medžiagų, fermentų ir mažiau pieno cukraus nei laktacijos viduryje primelžtame piene (40).
Vėlesnių laktacijų karvių pieningumas labai priklauso nuo jų produktyvumo pirmą laktaciją. Kuo didesnis pieno primilžis pirmą laktaciją, tuo daugiau galima gauti pieno ir per kitas laktacijas, tačiau SLS piene, didėja kiekvienos laktacijos metu (41).
16 Ūkiuose, kurie turi mažiau pašarų ir prastesnės karvidės, daugiausiai pieno primelžiama, kai karvės veršiuojasi vėlyvą rudenį arba žiemą. Tuomet antroji laktacijos pusė sutampa su ganykliniu laikotarpiu ir iš karvės primelžiama 10-20 proc. pieno daugiau, nei kai ji veršiuojasi vasarą.
Laktuojančių karvių tešmeniui yra reikalingas užtrūkinimo arba poilsio laikotarpis iki veršiavimosi, siekiant optimizuoti pieno gamybą vėlesniu laktacijų laikotarpiu. Ši laktacijos ciklo fazė dar vadinama sausuoju laikotarpiu. Būtinas 45-60 dienų karvės užtrukinimas, nes po trumpesnio nei 40 dienų arba ilgesnio nei 91 diena, neigiamai paveikia karvės duodamo pieno kiekiui palyginus su optimaliu primilžiu. Taip jei užtrukinimo laikotarpis trunka ilgiau, kaip 90 dienų yra didelė tikimybė, kad padidės SLS piene po apsiveršiavimo. Rekomenduojamas 55 dienų užtrūkinimo laikotarpis pirmosios laktacijos karvėms ir mažiausiai 45 dienų – vyresnio amžiaus (42).
17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo objektas, laikas ir vieta
Tyrimai buvo atlikti 2019 m. tvartiniu laikotarpiu vasario mėnesį ir 2019 m. ganykliniu laikotarpiu birželio mėnesį, Tauragės rajone esančiame X ekologiniame pienininkystės ūkyje. Ūkis atitinka ekologinio ūkio reikalavimus, biosaugos reikalavimus, vadovaujasi specialiais ekologinio ūkio auginimo, priežiūros, veisimo reikalvimais, turi ekologinio ūkio sertifikatą. Darbuotojai bei atvažiuojantys į ūkį asmenys yra supažindinami su biosauga bei jos reikšme ūkio veiklai. Ekologiniame pienininkystės ūkyje laikomos 72 LJ veislės karvės.
Karvės visus metus laikomos uždaroje fermoje, taikomas besaitis laikymo būdas. Tvarte įrengta pakankamai guoliaviečių, laisvas priėjimas prie vandens ir pašaro. Karvės šeriamos du kartus paroje. Žiemą fermos mikroklimatas palaikomas ventiliatorių pagalba (~12 °C), o vasaros
laikotarpiu papildomai naudojamos vandens purškimo sistemos (~20 °C). Karvės auginamos
vienoje fermoje, todėl užtikrinamos vienodos sąlygos.
Ūkyje karvės šeriamos du kartus paroje. Karvės žiemos metu yra šeriamos silosuotais tik ūkyje išaugintais pašarais dėl ekologinio ūkio reikalavimų. Į karvių racioną nėra įmaišoma sojų, kukurūzų ar rapsų miltų, išspaudų, todėl pieno sudėtiniai rodikliai nėra padidinami koncentratų pagalba. Nuo gegužės mėnesio pradžios karvių racionas yra pakeičiamas iš silosuotų pašarų į šviežiai nupjautą žolę. Žolė iš laukų yra vežama tik šviežiai nupjauta, taip užtikrinamos visos žalios žolės maistinės savybės.
Ferma kurioje laikomos melžamos karvės yra pilnai robotizuota, todėl karvėms užtikrinamas minimalus kontaktas su žmonėmis. Visa įranga užtikrinanti karvių gerovę yra moderni, nesukelia papildomų garsų ar trikdžių, sukeliama mažiausiai streso, o tai daro įtaką pieno rodiklių vienodumui ir tikslumui. Melžimas atliekamas „Lely“ melžimo roboto pagalba. Robotoas sukurtas ir pagamintas Olandijoje. Karvių melžimas vyksta ištisą parą. Karvės į melžimo roboto įrenginį melžtis eina savo noru, vidutiniškai į parą karvė melžiama tris kartus. Robotas dirba visą parą, todėl melžimas vyksta nepertraukiamai.
Tyrimo objektu buvo pasirinktos keturių skirtingų laktacijų LJ veislės karvių grupės: 1-os laktacijos — 8 karvės; 2-os laktacijos —10 karvių; 3-os laktacijos — 12 karvių; 4-os laktacijos — 10 karvių. Karvės atrinktos ir suskirstytos pagal jų laktacijos skaičių ir dienas, pasirinktas laktacijos laikas tarp 120—160 laktacijos dienų.
18
2.2 Pieno mėginių surinkimo ir tyrimo metodika
Pagal melžimo roboto veikimo principus karvės gali būti melžiamos visą parą, todėl kiekvienas gyvulys į melžimo robotą ateina norimu metu, todėl mėginių ėmimas yra atliekamas dvylikos valandų intervalu. Prie melžimo roboto prijungiamas specialus ,,Lely Shuttle“ įrenginys, kuris atlieka mėginių paėmimo procedūrą. Įrenginys turi specialų konteinerį į kurį sudedami pieno ėmimo mėgintuvėliai. Įrenginys į vieną konteinerį be žmogaus priežiūros gali paimti maksimaliai 60 mėginių. Melžimo robotas automatiškai registruoja konteinerio duomenis į sistemą, kur nurodo mėginio paėmimo vietą, taip užtikrinant tikslų mėginių atsekamumą. Mėginių paėmimo įrenginys ,,Lely Shuttle“ yra naudojamas kai norima pieną ištirti atskiroje, nepriklausomoje laboratorijoje. Tyrimams atlikti buvo pasirinkta 2019 m. vasario 20 d. ir birželio 20 d. Mėginių paėmimas prasidėdavo nuo 8 val. ryto ir tęsdavosi iki 20 val. vakaro. Įrenginys paima ~ 50 ml pieno mėginį. Pieno mėginiai konservuojami „Sedupolo“ tabletėmis (kiekvienoje tabletėje yra 8 mg bronopolo ir 0,3 mg natamicino). Įdėjus konservanto, pienas buvo gerai išmaišytas. Konservuoti pieno mėginiai buvo laikomi uždengtuose indeliuose esant ne aukštesnei kaip 8 °C temperatūrai iki tyrimo.
Iš viso surinkta 80 pieno mėginių iš kurių 40 paimti tvartiniu laikotarpiu ir 40 ganykliniu laikotarpiu. Mėginiai paimti ir pristatyti į akredituotą UAB ,,Pieno tyrimai“ laboratoriją, ištirti pieno sudėties rodikliai: riebalų, baltymų, laktozės, urėjos kiekis piene bei kokybės rodiklis — somatinių ląstelių skaičius piene.
Žalio karvių pieno normos ribos: riebalų (2-7%), baltymų (2-5%), laktozės (3-6%), urėjos (15-30mg%), SLS ne daugiau nei 400 tūkst/ml. Pieno sudėties ir kokybės įvertinimui mėginiai surinkti iš ,,Lely Shuttle“ įrenginio, kuriame mėginiai iš individualios karvės buvo supilti į atskirus pieno mėgintuvėlius.
UAB ,,Pieno tyrimai“ laboratorijoje riebalų, baltymų, laktozės, urėjos kiekio tyrimas atliekamas infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScopeFTIR. Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliekamas naudojant matuoklį Somascope, dirbantį srauto citometrijos principu.
19
2.3 Statistinė analizė
Gauti duomenys apdoroti Microsoft Excel 2016, SPSS 20.0 kompiuterinėmis statistinėmis programomis. Apskaičiuoti tirtų mėginių vidurkiai ir vidurkių paklaidos. Dispersinės analizės metodu (ANOVA) įvertinta tiriamųjų veiksnių įtaka. Fišerio LSD kriterijumi palyginti grupių vidutiniai rodikliai. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
20
1 pav. Tyrimo schema
Tyrimui tinkamų karvių atrinkimas pagal laktacijas:
1-os n= 8 2-os n= 10 3-os n= 12 4-os n= 10
Mėginių paėmimas iš atrinktų karvių: Tvartiniu laikotarpiu n= 40
Ganykliniu laikotarpiu n= 40
Mėginių ištyrimas akredituotoje laboratorijoje
Pieno sudėties tyrimai (R,B,L,U)
Pieno kokybės tyrimai (SLS)
Gautų duomenų apdorojimas ir analizė
21
3. TYRIMO REZULTATAI
Pagal 2 paveikslo duomenis pirmos laktacijos karvių pieno rodikliai tvartiniu laikotarpiu buvo didesni nei ganykliniu laikotarpiu. Pirmos laktacijos karvių pieno riebalų rodiklis tvartinio laikotarpio metu buvo 6,36 proc. didesnis nei ganyklinio. Pieno baltymų rodiklis tvartinio laikotarpio metu buvo 5,24 proc. didesnis nei ganyklinio. Laktozės kiekis piene buvo didesnis 1,91 proc. Urėjos kiekis piene didesnis 9,25 proc.
2 pav. Pirmos laktacijos karvių pieno sudėties rodikliai skirtingais laikymo laikotarpiais.
Pagal 3 paveikslo pateiktus duomenis antros laktacijos tvartinio laikotarpio riebalai buvo 6,25 proc. didesni už ganyklinio. Tvartinio laikotarpio pieno baltymų buvo 4,81 proc. daugiau nei ganyklinio. Laktozės kiekis piene tvartiniu laikotarpiu didesnis 2,07 proc. Urėjos kiekis piene didesnis 7,57 proc.
22 3 pav. Antros laktacijos karvių pieno sudėties rodikliai skirtingais laikymo laikotarpiais.
Pagal 4 paveikslą, trečios laktacijos pieno riebalai, tvartiniu laikotarpiu 6,42 proc. didesni už ganyklinio. Tvartinio laikotarpio baltymai 4,42 proc. didesnis už ganyklinio. Laktozės kiekis tvartiniu laikotarpiu didesnis 1,79 proc nei ganykliniu. Urėjos kiekis piene didesnis 8,94 proc. tvartinio laikotarpio negu ganyklinio.
23 4 pav. Trečios laktacijos karvių pieno sudėties rodikliai skirtingais laikymo laikotarpiais.
Didžiausi pieno sudėties rodikliai buvo nustatyti ketvirtos laktacijos karvių piene (5 pav). Ketvirtos laktacijos tvartinio laikotarpio pieno riebalai 7,8 proc. didesni už ganyklinio. Tvartinio laikotarpio baltymų skirtumas 4,45 proc. tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio. Laktozės kiekis piene skyrėsi tvartiniu laikotarpiu 1,38 proc. Urėjos kiekis tvartiniu laikotarpiu 8,31 proc didesnis už ganyklinio laikotarpio.
24 5 pav. Ketvirtos laktacijos karvių pieno sudėties rodikliai skirtingais laikymo laikotarpiais.
Pagal 6 paveikslo duomenis matoma, kad riebalų kiekis piene tvartinio ir ganyklinio laikotarpio metu nuo pirmos iki ketvirtos laktacijos palaipsniui didėjo, skirtumas tarp pirmos ir ketvirtos laktacijų 15,2 proc.
Tvartinio laikotarpio metu pirmos laktacijos karvių pieno riebalų rodikliai nesiekė vidurkio 4,2 proc. Tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu riebalų rodikliai buvo didžiausi ketvirtos laktacijos, o mažiausi - pirmos laktacijos karvių piene. Ryškiausias pieno riebalų santykio skirtumas tarp tvartinio ir ganyklinio laikotarpio nustatytas ketvirtos laktacijos karvių 7,8 proc. (p<0,05), mažiausias - antros laktacijos karvių 6,25 proc. (p<0,05).
25 6 pav. Riebalų santykis skirtingų laktacijų karvių piene tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
Analizuojant duomenis iš 7 paveikslo, pieno baltymų skirtumas didžiausias 5,24 proc. buvo pirmos laktacijos, o mažiausias 4,42 proc. - trečios laktacijos karvių piene.
Tvartinio laikotarpio metu visų laktacijų karvių piene nustatytas baltymų kiekis atitiko vidurkį 3,4 proc. Tvartiniu laikotarpiu baltymų rodikliai buvo didžiausi 3,59 proc. ketvirtos laktacijos, o mažiausi 3,36 proc. antros laktacijos karvių piene.
Ganykliniu laikotarpiu baltymų kiekis taipogi buvo didžiausias ketvirtos laktacijos, o mažiausias antros laktacijos karvių piene. Didžiausias baltymų kiekio skirtumas tarp antros ir ketvirtos laktacijos karvių tvartiniu laikotarpiu nustatytas 3,31 proc., o ganykliniu laikotarpiu - 3,63 proc. Mažiausias 2,33 proc. baltymų kiekio skirtumas tarp pirmos ir trečios laktacijų nustatytas tvartiniu laikotarpiu, kai tuo tarpu ganykliniu laikotarpiu mažiausias skirtumas 1,93 proc. nustatytas tarp pirmos ir antros laktacijų karvių piene.
26 7 pav. Baltymų santykis skirtingų laktacijų karvių piene tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
Pagal 8 paveikslo duomenis matyti, kad tvartinio ir ganyklinio laikotarpio metu laktozės kiekis piene nuo pirmos iki trečios laktacijos didėjo, tačiau nuo trečios iki ketvirtos laktacijos sumažėjo.
Nustatytas didžiausias laktozės kiekio skirtumas tvartiniu laikotarpiu - 1,52 proc., ganykliniu laikotarpiu - 1,63 proc. tarp trečios ir pirmos laktacijų karvių. Mažiausias laktozės kiekio skirtumas tvartiniu laikotarpiu - 0,77 proc., o ganykliniu laikotarpiu - 0,35 proc. nustatytas tarp trečios ir ketvirtos laktacijų karvių. Laktozės kiekis piene visų laktacijų karvių atitiko vidurkį 2-8 proc.
27 8 pav. Laktozės santykis skirtingų laktacijų karvių piene tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
Pagal 9 paveiksle pateiktus duomenis matoma, kad nei vienos laktacijos laikotarpiu urėjos kiekis piene neatitiko minimalaus vidurkio 15 mg% normos ribos.
Didžiausias urėjos kiekio skirtumas nustatytas tvartiniu laikotarpiu - 10,9 proc., o ganykliniu laikotarpiu - 11,31 proc. tarp trečios ir pirmos laktacijos karvių. Mažiausias skirtumas tvartiniu laikotarpiu tarp trečios ir ketvirtos laktacijos karvių 3,15 proc. Ganykliniu laikotarpiu tarp trečios ir ketvirtos laktacijų 2,5 proc.
28 9 pav. Urėjos santykis skirtingų laktacijų karvių piene tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
Pagal 10 paveiksle pateiktus duomenis nustatyta, kad somatinių ląstelių skaičius piene neviršijo leistinos normos (400 tūkst/ml) nei vienoje laktacijoje. Didžiausias SLS nustatytas ketvirtos laktacijos karvių tvartinio 194 tūkst/ml ir ganyklinio 169 tūkst/ml laikotarpio metu, tačiau nedideliu skirtumu skyrėsi nuo pimos laktacijos.
Mažiausias SLS nustatytas antros laktacijos karvių piene. Didžiausias SLS skirtumas 23,1 proc. tvartinio laikotarpio metu nustatytas tarp ketvirtos ir antros laktacijų ir 25,1 proc. - ganykliniu laikotarpiu. Mažiausias SLS skirtumas 11,6 proc. tvartinio laikotarpio metu nustatytas tarp trečios ir antros laktacijų, ir 10,3 proc. - ganykliniu laikotarpiu.
29 10 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus santykis skirtingų laktacijų karvių piene tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais
30
REZULTATŲ APTARIMAS
Pieno sudėties ir kokybės rodikliai atitiko reglamentuojamas normas (43), tačiau analizuojant rezultatus buvo pastebėtas mažesnis urėjos kiekis nei reikalavimuose yra nustatytas vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad ūkis yra ekologinis urėjos kiekio vidurkis yra pakankamas. Urėja (šlapalas arba karbamidas) yra galutinis azoto apykaitos produktas organizme. Jos kiekis piene parodo azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje, aspirūpinimą baltymingais ir energetiniais paša-rais (44). Kad didysis prieskrandis gerai virškintų, jame turi būti pakankamai energetinių (kukurū-zų, grūdinių augalų ir kt.) ir baltymingų pašarų (žolės, išspaudų, rupinių ar kt.), taip pat ir ląstelie-nos (reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp žolinių ir koncentruotų pašarų). Pagal urėjos kiekį galima spręsti, ar didžiajame prieskrandyje netrūksta energijos ir azoto (25). Atkreipiant dėmesį į pieno sudėties rodiklių skaičius matomas ryškus skirtumas tarp pirmos laktacijos ir kitų laktacijų karvių baltymų ir SLS rodiklių. Trečios laktacijos karvių laktozės ir urėjos kiekiai piene ženkliai skyrėsi nuo kitų laktacijų karvių.
Analizuojant literatūros šaltinius, pastebėta, kad dauguma autorių— Černiauskienė (2007), Rimšaitė (2014), Japertienė (2010) mini ,kad pieno cheminei sudėčiai ir jo savybėms įtakos turi įvairūs veiksniai. Svarbiausieji jų: laktacijos periodas, gyvulių veislė, pašarai ir šėrimo būdas, karvių priežiūros ir laikymo sąlygos, karvių individualios savybės ir jų būklė.
Tyrimo duomenimis galima išskirti du ryškesnius pieno sudėtinių dalių pokyčius: ganyklinio ir tvartinio laikotarpio metu, kuriuos galima susieti tiek su pašarais, tiek su skirtingomis temperatūromis. Pavasarį piene sumažėja baltymų ir riebalų, pieno riebumo mažėjimas sutampa su tvartinio laikotarpio pabaiga ir pereinamuoju laikotarpiu į ganyklinį. Ganykliniu metu, pieno riebumas yra mažesnis negu tvartiniu. Rudenį baltymų ir riebalų piene būna daugiau (46). Interpretuojant gautus duomenis pagal metų sezoną nustatyta, kad tvartiniu laikotarpiu pieno sudėties rodikliai buvo didesni nei ganykliniu laikotarpiu. Atlikus duomenų analizę, galima patvirtinti, jog tyrime analizuoti veiksniai, karvių laktacijos periodas ir sezoniškumas, turėjo įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams.
Svarbiausias pieno kokybės rodiklis – somatinių ląstelių skaičius. Sveikų karvių piene jų yra mažiau nei 100 tūkst./ml (47). Didesnis kaip 200 tūkst./ml. somatinių ląstelių skaičius – pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karvė jau gali sirgti mastitu (48). Didėjant laktacijų skaičiui didėja somatinių ląstelių skaičius karvių piene. Klimienės ir bendraautorių (2009) atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad somatinių ląstelių skaičius su kiekviena laktacija daugėja. Mūsų tyrimo duomenų rezultatai taip pat rodo, kad su kiekviena laktacija karvių piene somatinių ląstelių skaičius didėjo išskyrus pirmą laktaciją. Pirmos laktacijos metu somatinių ląstelių vidurkis buvo ganėtinai aukštas
31 174 tūkst./ml, tačiau lyginant su antros laktacijos somatinių ląstelių skaičius didėjo iki ketvirtos laktacijos.
32
IŠVADOS
1. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad visų laktacijų karvių pieno sudėties rodikliai buvo didesni tvartinio laikotarpio metu (riebalai 6,9 proc., baltymai 4,9 proc., laktozė 1,8 proc., urėja 8,5 proc.), o somatinių ląstelių skaičius piene buvo didesnis 8,7 proc. ganyklinio laikotarpio metu. 2. Tyrimo duomenimis lyginant pieno sudėties ir kokybės rodiklių skirtumą tarp laktacijų nustatyta:
2.1 Pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėja ketvirtos laktacijos karvių bendras visų rodiklių vidurkis buvo 7,8 proc didesnis, negu mažiausius rodiklius turinčių pirmos laktacijos karvių.
2.2 Pieno kokybės tyrimų rezultatai parodė, kad antros laktacijos karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo mažiausias - 111 tūkst./ml, o ketvirtos laktacijos - didžiausias 180 tūkst./ml.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Urbienė S. Pieno sudėtis ir savybės. Žaliava produktų gamybai. Akademija. LŽŪU Leidybos centras. 2005. p, 6
2. Algirdas Liutkevičius, Jurgita Lazdauskienė Viskas apie pieną ir iš pieno. Kaunas: Rovilnė. 2005, p. 64-98
3. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas, 2001. p. 3-104 4. Jukna Č., Galvijininkystė. V.: Egalda, 1998. p. 341
5. Baumgard L.H., Wheelock J.B., Shwartz G., VanBaale M.J., Collier R.J., Rhoads M.L. and Rhoads R.P. Effects of Heat Stress on Nutritional Requirements of Lactating Dairy Cattle. 2006
6. Kazimieras Pauliukas , Antanas Rimgaudas Šidiškis , Alvidas Urbonavičius , Kęstutis Šerėnas. Veterinarija ir Zootechnika 2005 p. 54-59
7. Aloyzas Gudonis. Pienas ir pieno produktai: mokomoji knyga .Kaunas, Technologija, 2005.
P. 72
8. Rembialkowska E. Organic food quality-axioms and ambiquities. 2006 p. 18-26 9. Olga Ivanikova1, Juozas Ruževičius. Ekologinių produktų rinka ir kokybės problemos.
Ekonomika ir vadyba 2008, Nr. 13 p. 808-816
10. Lietz. G. How should we test organic products in human intervention trials. Joint Organic Congress. Denmark. 2006. p. 710
11. Žekonienė V.,Daugelienė N., Bakutis B. Mokslinių rekomendacijų taikymo ekologiniame ūkyje pagrindai. Ūkininkaujantiems ekologiškai. Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2006. p. 101-108
12. Dėl ekologinės žemės ūkio produkcijos gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų. Tarybos Reglamentas (EEB), 2007m. birželio 28 d. Nr. 2092/91 13. Reikalavimai ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai ir tvarkymui.
http://www.ekoagros.lt/Reikalavimai%4080512%16m
14. Stankūnienė V., Mišeikienė R. Įvairių veiksnių poveikis pieno sudėčiai ir savybėms. Ferma. 2008/1 p. 30 – 32
15. Šernienė L., Sekmokienė D. Pieno higiena. Kaunas. 2013. p. 106
16. Baranauskas S., Mikulionienė S., Kulpys J., Pašarų energijos vertinimo metodai. 2000. p. 4-17.
34 17. Staniškienė B., Šernienė L., Šiugždaitė J., Tušas S. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas.
Kaunas, 2007. p. 98-109
18. Bartkevičiūtė R., Z. Čeponytė, I. Drulytė, A. Greičiuvienė, R. Kudirkaitė, I. Glebaviėiūtė, V. Septilkienė, L. Stankevičienė, E. Kolosovskis. Maisto produktai: sauga ir kokybė. Kaunas: Veterinarija ir zootechnika. 2007
19. Tarvydas V. Galvijams ruošiamų pašarų konversijos gerinimas. Konferencijos „Žemės ūkio taikomųjų tyrimų praktinis pritaikymas” medžiaga. 2005. p. 35-36
20. Urbienė S. Pieno ir jo sudedamųjų dalių biologinė reikšmė. Kaunas. 2015. p. 10-22, 79-91 21. Lock L.A., Amburgh van E. M. Feeding of milk components. WCDS Advances in Dairy
Technology. 2013 p.259-269
22. Heck J. M. L., Schennink A., Valenberg van H. J. F., Bovenhuis H., Visker M. H. P. W., Arendonk van J. A. M., Effects of milk protein variants on the protein composition of bovine milk. 2009 p. 1189-1198
23. Gudonis A. Pieno kokybė. Kaunas. Technologija. 2007 p. 53 – 59
24. Šimkienė A., Juozaitienė V. Įvairių veiksnių įtakos laktozės kiekiui karvių piene tyrimai. Veterinarija ir zootechnika. 2007 p. 79-86
25. Savickis S., Juozaitienė V., Juozaitis A., Žilaitis V., Sederevičius A., Sauliūnas G.
Negenetinių ir genetinių veiksnių įtakos urėjos kiekiui karvių piene tyrimai. Veterinarija ir zootechnika 2010 p. 81-87
26. Sederevičius A., Kabašinskienė A., Savickis S., Švedaitė V., Makauskas S. Pieno šlapalo azotas – svarbus melžiamų karvių mitybos indikatorius. Veterinarija ir zootechnika. 2008 p. 22-29
27. Japertienė R., Japertas S. Mažiau somatinių ląstelių – geresnė pieno kokybė. Mano ūkis. 2006. N.3. p. 69-72
28. Žinynas gyvulių pienininkystei.
https://www.vxa.se/globalassets/dokument/fordjupningar/info-pa-flera-sprak/manual_for_livestock_keepers_lithuanian.pdf
29. Tacas J. Karvių melžimas. Pieno ūkis. Kaunas. 2004 p. 38-40
30. Šalomskienė, J., Sederevičius, A., Mačionienė I., Žvirdauskienė, R. Inhibitoriai piene: patekimo priežastys, nustatymo metodai, biologinių ir cheminių veiksnių įtaka tyrimo rezultatams. 2013. p. 94-97
31. Gudonis A. Pieno kokybė. Kaunas. Technologija. 2007. p. 55 – 57
32. Juozaitienė V., Kučinskienė J., Juozaitis J. ir kt. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika. 2004. p. 83
35 33. Japertas S. Japertienė R. „Pieno užšalimo temperatūra – karvių šėrimo atspindys”. “Mano
ūkis” žurnalas 2004/6
34. Kulpys J., Juraitis V., “Gerai organizuota ganiava – gausus primilžis”, “Mano ūkis” žurnalas 2004/5.
35. Bartkevičiūtė Z. Šėrimo įtaka pieno sudėčiai. Mano ūkis. Žurnalas 2007/9. 36. Kulpys J., Stankevičius R. Produktyvių karvių šėrimo sistemos. Kaunas 2010
37. Leila Nateghi, Morvarid Yousefi, Elham Zamani, Mohammad Gholamian and Mehran
Mohammadzadeh. The effect of diferent seasons on the milk quality. 2003
38. Staniškienė B., Šernienė L., Šiugždaitė J. ir kt. Pieno ir jo produktų kokybės įvertinimas. Kaunas: Lietuvos veterinarijos akademija; 2007. p. 12- 25
39. Stankūnienė V., Tacas J., Mišeikienė R. Pieno ūkio savininkui. Kaunas. 2008.
40. Staufenbiel R., Schroder U., Gelfert C. Body condition and metabolic stability as the basis for high milk yield and undisturbed fertility in dairy cows – a contribution for deduction of reference values. Dtsch Tierarztl Wochensch. 2006 p. 7
41. Vida Juozaitienė, Evaldas Šlyžius, Judita Žymantienė, Vaidas Oberauskas, Vytenis Čukauskas, Saulius Tušas, Algirdas Januškevičius. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika. p. 50-55
42. McGuire M. A. , Annen E. L., Collier R.J. Is a Dry Period Really Necessary. Advances in Dairy Technology. 2004: p. 273-279
43. Dėl reikalavimų žalio pieno, termiškai apdoroto geriamojo pieno ir pieno produktų gamybai patvirtinimo. 2004 m. kovo 17 d. Nr. B1-217 Vilnius
44. Sigitas Japertas, Renata Japertienė, Urėjos kiekis piene – karvių šėrimo kokybės rodiklis. Mano ūkis 2003/06
45. Gudonis A. Pienas ir pieno produktai. Kaunas. Technologija 2005. p. 31-32
46. Pauliukas K., Šidiškis A. R., Urbonavičius A. Juodmargių karvių pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaita veikiant laktacijai ir kitiems faktoriams. Veterinarija ir zootechnika. 2005. p.67 – 71
47. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas. 2007. p. 11–45
48. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė-Ambrozevičienė Č. ir kt. Karvių mastitas. Tyrimai Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005 p. 67–76
49. Laima Kondratienė ,,Ekologiškų peino produktų pardavimų skatinimas“ Magistro baigiamasis darbas 2014 p. 9
