Šunų limfinių mazgų patologijos Canine lymph node pathology

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Užkrečiamų ligų katedra

Tautvilė Šukytė

Šunų limfinių mazgų patologijos

Canine lymph node pathology

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Doc. Dr. Nomeda Juodžiukynienė

1

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų limfinių mazgų patologijos“

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1. 2.

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

Turinys

2.1 Limfinio mazgo struktūra ... 9

2.2 Limfadenopatijos ... 9

2.3 Kaupimo patologijos ... 10

2.4 Folikulinė limfinių mazgų hiperplazija ... 10

2.5 Ūmus limfadenitas ... 11

2.6 Limfomos ... 11

2.7 Limfomų stadijos ... 12

2.8 Limfomų klasifikacija ir paplitimas ... 12

2.9 Metastazės į limfinius mazgus iš kalių pieno liaukų ... 15

2.10 Limfinis pieno liaukos drenažas ... 17

2.11 Atrofija ... 17

3. METODAI IR MEDŽIAGOS ... 19

3.1 Patologinės medžiagos rinkimas ir fiksavimas ... 19

3.2 Preparatų ruošimas ... 19

4. REZULTATAI ... 21

5. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 30

IŠVADOS ... 31

REKOMENDACIJOS ... 32

4

SANTRAUKA

Tautvilė Šukytė Magistro baigiamasis darbas

Tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos Akademijos Patologijos centre. Darbo apimtis 35 puslapiai, jame pateiktos 3 lentelės ir 13 paveikslų.

Darbo tikslas: histopatologiškai nustatyti dažniausiai pasitaikančias šunų limfinių mazgų patologijas.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti dažniausias šunų limfinių mazgų patologijas. 2. Išanalizuoti patologijos tipą, bei vyraujančias ląsteles. 3. Nustatyti šunų lyties įtaką limfomų pasireiškimui.

4. Identifikuoti šunų limfiniuose mazguose esančias amiloido sankaupas.

5. Nustatyti putliųjų ląstelių skaičių, esant įvairioms limfinių mazgų patologijoms.

Darbo rezultatai: buvo atrinkta 13 šunų limfinių mazgų preperatų, histopatologinei analizei. Mikroskopuojant nustatyti struktūriniai limfinių mazgų pokyčiai, identifikuotos vyraujančios ląstelės, įvertintas hiperemijos intensyvumas. Pagal nustatytus struktūrinius pakitimus, sudarytos trys patologijų grupės. Daugiausiai rasta piktybinių navikų (46 proc.), limfinio mazgo involiucija (atrofija) (39 proc.), ir mažiausiai buvo nustatyta reaktyvių limfinių mazgų (15 proc.).

Pagal patomorfologinę limfinio mazgo struktūrą išskirtos T ir B limfomų rūšys. Piktybinių navikų atveju dažniausiai pasitaikė difuzinės B ląstelių limfomos (75 proc.).

Nustatyta, kad limfomos dažniau pasireškė šunų patinams (67 proc.) nei patelėms (33 proc.). Putliųjų ląstelių skaičiavimui atrinkti 8 limfinių mazgų preparatai. Nustatyta, kad limfinių mazgų involiucijos atveju putliųjų ląstelių randama nuo 1 iki 3 viename matymo lauke x40 padidinimu. Amiloido sankaupoms identifikuoti buvo atrinkti 3 preparatai. Nustatyta, kad limfiniuose mazguose 75 proc. atvejų amiloido sankaupos randamos kartu su hemosiderino sankaupomis. Visuose preparatuose, kuriuose buvo rasta amiloido sankaupų buvo identifikuoti limfinio mazgo involiucijos procesai.

5

SUMMARY

Tautvilė Šukytė Master‘s Thesis

Study was carried out at LUHS VA Pathology Center. Work consists of 35 pages, it includes 3 tables and 13 figures.

Aim: To identifymost frequent canine lymph node pathologies by histopathological findings. Tasks:

 To determine and to classify histopathological findings in dog‘s lymph node.

 To analize the tipe of lymph node pathology and to deterimine specific cells.

 To identify lymphomas and their dependence on canine sex.

 To identify amyloidosis in canine lymph nodes.

 To perform an analysis of dependence on mast cell number and lymph node pathologies.

An examination of 13 samples of canine lymph nodes has been carried out. The lymph nodes were evaluated by histopathological findings. Also the changes of lymph node‘s structural, cell populations and blood cells infiltration were determined. Analysis of examination of microscopical data revealed three groups of lymph node‘s pathologies. Most cases were diagnosed as malignant tumors (46 %), second group was lymph node atrophy (39 %.), third group was reactive lymph nodes (15 %.). Pathomorfological findings suggested presence of T and B cell lymphomas. Most of identified malignant tumors were B cell lymphoma (75 %). It was found that dog males are affected more frequent (67 %) than dog females (33 %). In order to count mast cell, it was sort out 8 samples of lymph nodes. It was identified that in case of lymph node atrophy number of mast cell varies betweet 1 to 3 cells per field (x40 magnification). Analysis of amyloidosis were performed to 3 lymph nodes samples. It was revealed that 75% of cases amyloidosis were in conjuction with hemosiderosis. All samples of lymph nodes that demonstrated amyloidosis also were assigned to group with stuctural atrophy.

6

SANTRUMPOS

LM – limfinis mazgas

cNHL - ne-Hodžkino limfoma MALT – gleivinių limfinis audinis WHO – Pasaulio sveikatos organizacija NR - numeris

MZL – kraštinės zonos limfoma FL – folikulinė limfoma

MCL – mantijinės zonos limfoma

DLBCL – difuzinė didžiųjų B ląstelių limfoma IB – imunoblastinė

CB – centroblastinė

NOS – nespecifinių limfomų grupė PTCL – periferinė T ląstelių limfoma TZL – T zonos limfoma

7

1.

ĮVADAS

8

Darbo tikslas: histopatologiškai nustatyti dažniausiai pasitaikančias šunų limfinių mazgų

patologijas.

Darbo uždaviniai:

 Nustatyti dažniausias šunų limfinių mazgų patologijas.

 Išanalizuoti patologijos tipą, bei vyraujančias ląsteles.

 Nustatyti šunų lyties įtaką limfomų pasireiškimui.

 Identifikuoti šunų limfiniuose mazguose esančias amiloido sankaupas.

9

2.

LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Limfinio mazgo struktūra

Limfinis mazgas sudarytas iš stromos ir parenchimos. Stromai priskiriama fibrininė kapsulė, aferentines ir eferentinės smulkios limfagyslės ir kraujagyslės, bei fibrininė trabekulė. Parenchima sąlyginai galima vadinti limfinio mazgo žievinę ir šerdinę dalis. Žievinė dalis susideda iš išorinės ir vidinės dalies. Išorinėje žievinėje dalyje yra limfoidiniai folikulai. Kiekvienas limfoidinis folikulas histologiškai matomas kaip netaisyklingos apvalios formos darinys, kuris susideda iš germinatyvinio centro ir jį gaubiančios mantijos. Germinatyvinis centras vizualiai skiriamas į šviesiąją ir tamsiąją zonas. Šviesioji zona yra neproliferuojantys B limfocitai. Tamsioji zona – proliferuojantys B limfocitai. Germinatyvinį centrą gaubianti mantija susidaro, kai germinatyviniame centre besivystantys limfocitai išstumia neproliferuojančius B limfocitus tolyn į periferiją. Germinatyvinis centras vadinamas antriniu limfinio mazgo folikulu, nes jame baigia bręsti iš kraujotakos sugrįžę B limfocitai. Būtent antriniame folikule jie suformuoja savo didesnį antigeninį specifiškumą ir funkcinę talpą. Pirminis limfinis folikulas susidaro iš glaudžiai išsidėsčiusių neaktyvių B limfocitų ir folikulinių dendritinių ląstelių. Vidinėje žievinėje dalyje (parakortikalinė limfinio mazgo dalis) randami T limfocitų telkiniai ir endotelinės venulės (angl. hight endothelial venules HEV). Histologiškai T ląstelių zona atrodo vientisa tamsi vertikaliai limfinio mazgo nusidriekianti juosta, su neryškiais radialiai ją vietomis kertančiais paratrabekuliniais (angl. paratrabecular) sinusais. Šerdinė limfinio mazgo dalis sudaryta iš šerdinių stygų, netaisyklingai nutįstančių ir įsiterpiančių į šerdinį sinusą. Aplink šerdines stygas išsidėstę makrofagai ir limfocitai. Šerdinio limfinio mazgo sinuso kraštuose matomi fibroblastiniai retikuliocitai ir tarp jų esantys makrofagai (sinusiniai histiocitai) (11).

2.2 Limfadenopatijos

Limfadenopatijos – tai limfinių mazgų morfologiniai dydžio, spalvos, konsitencijos pakitimai, atsirandantys dėl histologinės limfinio mazgo struktūros pokyčio. Tyrimai rodo, kad limfadenopatijos ligos atveju pasireiškia 33,9 proc. tirtų šunų, o sisteminis susirgimas kartu su limfadenopatijomis 32,4 proc. atvejų (2). Patologiniai LM pokyčiai atsiranda dėl atitinkamos limfinės sistemos reakcijos i antigeninius veiksnius organizmearba dėl įvairaus laipsnio navikinių procesų. Taigi, histologiškai matomas limfinio mazgo patologijas galima skirstyri į šešias grupes:

 Kaupimo patologijos

 Hiperplazija/uždegiminė reakcija

 Limfadenitas

10

 Metastatiniai navikai

 Atrofija

2.3 Kaupimo patologijos

Viena iš dažniausiai pasitaikančių kaupimo patologijų, tai hemosiderino, lipofuscino arba ceroido sankaupos limfiniame mazge. Hemosiderinas yra geležies apykaitos produktas, kuris kaupiasi makrofaguose. Šie išsidėsto limfinio mazgo šerdies stygose arba sinusuose kartu su eritrocitais. Preparatuose hemosiderino sankaupos matomos kaip tamsiai geltonos arba rudos granulės. Lipofuscinas yra ląstelių membranų lipidų apykaitos produktas, o ceroidas yra tam tikra jo atmaina. Šie pigmentai preparatuose matomi kaip tamsiai rudos granulės. Nudažius preparatą hematoksilinu ir eozinu, sudėtinga diferencijuoti hemosideriną nuo lipofuscino. Tam pasitelkiamos kitos dažymo metodikos, pavyzdžiui Sudano juodieji dažai arba Ziehl-Neelsen (23). Amiloidozė skirstoma į dvi grupes: AA-amiloidozę ir AL-amiloidozę. AA amoloido atsidėjimas organuoze siejamas su uždegiminėmis organizmo reakcijomis, kurių metu kepenų išskiriami citokinai pakeičia cholesterolio sintezę ir iš didelio tankio lipoproteinų susidaro didelis kiekis serumo amiloido A. Šio amiloido izoformos linkusios sudaryti fragmentus, kurie atsideda įvairiose organuose (21). AL formos amiloidozė vystosi, kai plazminės ląstelės gamina pernelyg didelį kiekį lengvųjų imunoglobulinų grandinių, kurios būna atsprarios fermentų veiklai. To pasekoje pradeda formuotis ir organuose atsidėti AL amoloido sankaupos. Šunų tarpe tokios sankaupos dažniausiai pasitaiko trachėjoje arba bronchuose (21).

2.4 Folikulinė limfinių mazgų hiperplazija

11

2.5 Ūmus limfadenitas

Ši patologija vystosi, kai iš drenuojamų regionų į limfinį mazgą kartu su limfa patenka ir mikroorganizmai. Tuomet apčiuopos metu gyvūnui nustatomas arba sukietėjęs arba minkštas padidėjęs limfinis mazgas. Skrodimo metu aptinkami būdingesni makroskopiniai pokyčiai yra hiperemija arba hemoragijos. Mikroskopiniškai aptinkama neutrofilų ir eritrocitų migracija į šerdinį sinusą. Jei reikia, diagnozės tikslinimui rekomenduojama atlikti limfinio mazgo mikrobiologinį tyrimą (11).

Literatūroje minimas tyrimas, kai iš 10 granuliomatoziniu dermatitu sergančių šunų, visiems buvo padidėję limfiniai mazgai,o 7 iš jų, atlikus histologinį tyrimą, patvirtintas piogranuliominis limfadenitas (13). Įdomus piogranuliominio limfadenito atvejis užfiksuotas 2011 metais (14). 3 metų Labradoro retriverio patelei kliniškai pasireiškė dešiniojo pomentinio (ln. prescapular) limfinio mazgo padidėjimas ir edema pilvo srityje. Po skrodimo išsamios histologinės analizės metu limfiniame mazge rasta daugiabranduolių didžųjų lastelių, kurios sudarė 80 proc. ląstelių populiacijos. Kitos buvo epiteliniai makrofagai, plasminės ląstelė, ir limfocitai. Daugiabranduolėse ląstelėse rasta hifų struktūrų, kurių RNR analizė leido identifikuoti

Penicillium genties Talaromyces helicus rūšies grybelį, kuris ir buvo periferinių bei visceralinių

limfinių mazgų limfadenopatijos priežastis. Limfadenopatijos priežastimi gali būti Ehrlichia spp (15). Tyrimo metu sudarytos trys grupės: A – šunys sergantys ne-mielosupresine monocitine erlichioze, B – šunys sergantys mielosupresine monocitine erlichioze, C – šunys sergantys neinfekcinėmis ligomis, D – sveikų šunų grupė (kontrolinė). A, B ir C grupėse limfadenopatija nustatyta atitinkamai 80 proc., 94 proc. ir 89 proc. šunų. Iš visų, sergančių erlichioze šunų, 64,7 proc. buvo nustatyta plazminių ląstelių hiperplazija. Tuo tarpu C grupei priklausančiuose mėginiuose buvo 38,5 proc. plazminių ląstelių hiperplazijos atvejų. Klinikinę diagnoztinę reikšmę turi E.canis morulių lokalizacijos vieta. Jos dažniausiai randamos limfocituose arba makrofaguose, ir tik retais atvejais morulės būna už ląstelių ribų (15).

2.6 Limfomos

12

stambios limfomų grupės: Hodžkino (yra RS) ir Ne-Hodžkino (nėra RS) formos limfomos. Hodžkino formos limfoma šunų tarpe nustatoma retai (20). Ne-Hodžkino formos limfoma (angl.

canine non-Hodgkin lymphoma cNHL) yra viena dažniausių hematopoetinės kilmės navikų. Ji

sudaro 83 proc. šio tipo susirgimų (7).

2.7 Limfomų stadijos

Pagal nustatytus patologinius pakitimus ir klinikinių požymių intensyvumą. Dažniausiai naudojama universali Ann Arbor limfomų stadijų klasifikacijos sistema (8). Universali yra todėl, kad ja remiantis limfomos stadija apibrėžiama tiek žmonėms tiek ir šunims.Šios klasifikacijos trūkumas yra tas, kad ne visoms limfomų rūšims galima pritaikyti, nes jos metastazuoja plačiau, tačiau tai neatspindi ligos sunkumo (pvz:. Bulky liga arba MALT limfoma). Jei neoplastinis procesas apima ekstralimfoidinius organus, prie stadijos žymima raidė E (pvz:. IE), jeigu esant tam tikrai stadijai pažeidžiama blužnis, žymima raide S (pvz:. IIS).

I stadija: pažeistas vieno limfinio mazgo arba limfoidinio audinio regionas;

II stadija: pažeisti dviejų ar daugiau limfinių mazgų regionai toje pačioje diafragmos pusėje;

III stadija: pažeisti limfiniai mazgai/limfoidinis audinys abiejose diafragmos pusėse; IV stadija: pažeidžiami ir nelimfoidinės kilmės organai.

Kai kurie autoriai tyrimams aprašyti naudoja sustrumpintą (adaptuotą) Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) limfomų stadijų klasifikaciją (20). Taip išskiriamos 1-3 stadijos: I-II stadijos atitinka vieno vietinio arba kelių regioninių limfinių mazgų klinikopatologinius pakitimus, III-IV – atitinka generalizuotą limfomos formą su nežymiais blužnies ir/arba kepenų pakitimais, V stadija apibūdinama kaip paskutinė limfomos stadija, kuomet stebimas ryškus sisteminis susirgimas.

2.8 Limfomų klasifikacija ir paplitimas

13

pogrupiai ir viena bendra dažniausiai pasitaikančių adenopatijų grupė. Šie atvejai buvo aptarti kaip dažniausiai pasitaikantys veterinarinėje praktikoje ir sudarė 79,5 proc. visų tirtų atvejų (18).

 Difuzinių didžiųjų B ląstelių limfoma (145 atvejai)

 Kraštinės zonos limfoma (11 atvejai)

 Periferinė T ląstelių limfoma (42 atvejai)

 Folikulinė T zonos limfoma (38 atvejai)

 T limfoblastinė limfoma (12 atvejai)

 Ligos, neklasifikuojamos kaip limfomos (20 atvejai)

Pirmoji pagal dažnumą yra difuzinių didžiųjų B ląstelių limfoma (angl. Diffuse large B cell

lymphoma DLBCL) 145 atvejai iš 300 (18). Kito tyrimo metu limfomos skirstytos ne tik pagal

histopatologinius ir imunobiocheminius parametrus, bet ir pagal mitozinį aktyvumą. Nustatant mitozinį ląstelių aktyvumą skaičiuojama mitozių skaičius matymo lauke 400 padidinimu. Laikoma, kad 0-5 mitozių yra žemas mitozinis aktyvumas, 6-10 – vidutinis, >10 – aukštas. Imunoblastinę (IB) B ląstelių limfomos grupę (9,1 proc. tirtų limfomų) sudaro žemo, vidutinio ir aukšto mitozinio aktyvumo DLBCL IB limfomos. Centroblastinių (CB) grupė sudaryta pagal tuos pačius parametrus ir sudaro 38,4 proc. atvejų (20).

Norint geriau suprasti šios limfomos diferencinę diagnostiką, reikia išsamiau paaiškinti citologinius pakitimus. Taigi, pirmiausia DLBCL pasikeičia bendras limfinio mazgo vaizdas: kapsulė suplonėja, periferinio sinuso ertmė suspaudžiama, dėl didelės ląstelių infiltracijos sunkiau diferencijuoti limfinio mazgo histologinę struktūrą. Infiltracinėms ląstelėms būdingas didelis, beveik visą neoplastinę B ląstelę užimantis apvalus branduolys. Natūralu, kad tokiu atveju ląstelėje citoplazma pasidaro fragmentiška. Branduolio dydis 12-16 μm (tai atitinka dviejų eritrocitų skermenį). Matymo lauke galima rasti nepakitusių T limfocitų. DLBCL atveju klinikinės apžiūros metu galima aptikti dydžio pakitimus periferiniuose limfiniuose mazguose. Nuo 15 proc. iki 20 proc. atvejų padidėja ir visceraliniai bei abdominaliniai limfiniai mazgai. Šiai limfomai nebūdinga išplisti į blužnį arba tarpusienį (tik iki 5proc.) (18).

14

pačią T ląstelių limfomą. Bendra limfinio mazgo struktūra įgauna netvarkingą vaizdą: suplonėja jį dengianti kapsulė, atsiranda sinuso suspaudimas, išnyksta limfinio mazgo zonų ribos, o neoplastinės ląstelės pasiskleidžia į perinodalinį audinį. Autorių teigimu, 39 PTCL atvejai

užfiksuoti limfiniame mazge, 2 – kepenyse, 1 – virškinamajame trakte (18).

Toliau pagal dažnumą seka T zonos limfoma (anlg. T zone lymphoma TZL), sudaranti 12,7 proc. Ši patologija Kiel klasifikacijoje apibrėžiama kaip limfinio mazgo T ląstelių limfoma, dėl kurios neoplastinės ląstelės išsiplečia į požievinę ir šerdinę stygas, bet nesuardo limfinio mazgo histologinės struktūros (20). T zonos limfomai būdinga tai, kad ji nustatoma būtent periferiniuose limfiniuose mazguose, ypač pažandiniame limfiniame mazge (18). Kai kurie autoriai į T-zonos limfomų grupę įtraukia T ląstelių anaplastinių didžiųjų ląstelių limfomą, enterinę bei odos T ląstelių limfomas. Šiuo skirstymu pagrįsta TZL limfomų grupė sudaro 13 proc. tyrimo metu nustatytų atvejų (20). TZL neoplastinės ląstelės matomos mažos arba vidutinio dydžio, branduolėlio ir chromatino struktūra dažniausiai neįžiūrima, tai reiškia, kad ir mitozinis aktyvumas mažas. Bendrame limfinio mazgo vaizde matomas periferinių sinusų suspaudimas, tačiau juose nėra neoplastinių ląstelių. Žievėje esantys germinatyviniai centrai atrofuoti, juos link periferijos stumia didėjantis neoplastinių T ląstelių kiekis. Parakortikalinėje limfinio mazgo dalyje galima identifikuoti mažus arba vidutinio dyžio nepakitusius limfocitus (18).

Kraštinės zonos limfoma (angl. Marginal zone lymphoma MZL) iš tirtų atvejų buvo nustatyta 3,7 proc. (18). Kito aptariamo tyrimo metu MZL sudarė 6,5 proc. (20). Kai kurių autorių teigimu, MZL šunų tarpe sudaro nuo 15proc. iki 17 proc. diagnozuojamų limfomų. Kliniškiniai požymiai būna neryškūs, nes nėra sisteminio susirgimo. Pradinėse stadijose kraštinės zonos limfomą galima įtarti tik dėl tokių nespecifinių požymių, kaip padidėję pažandiniai arba kakliniai limfiniai mazgai. Tačiau kitų būdingesnių simptomų nėra, nes limfiniai mazgai išlieka paslankūs, o šuo (jei nėra gretutinių susirgimų) nepasidaro nei apatiškas nei anoreksiškas. Autorių teigimu, kraštinėszonos limfomos židinys dažniausiai būna blužnyje (17,18,20). Tuomet neoplastinių B ląstelių migracijos procesas iš blužnies į visceralinius limfinius mazgus, o iš jų į periferinius, gali užtrukti keletą metų. Jei kraštinės zonos limfoma vystosi greitai, tuomet pažeidžiama blužnis, IV stadijos MZL limfomai būdingi blužnies plyšimai (17). MZL histopatologiškai identifikuojamas pagal būdingą limfocitų migraciją iš kraštinės zonos į germinalinius centrus. Šie centrai netenka savo gerai išreikšų ribų. Limfinio mazgo vaizdas netenka būdingos struktūros. Matymo lauke figūruoja vienodi vidutinio dydžio neryškių ribų limfocitai, su silpnai nusidažiusia citoplazma, dideliu centre išsidėsčiusiu branduoliu, kurio periferijoje matomas chromatinas (18).

15

tiksli diagnostika reikalauja papildomų imunohistocheminių tyrimų, siekiant diferencijuoti nuo B ląstelių limfoblastinės limfomos. Kito tyrimo metu diferencijuota ir sudaryta bendra LBL grupė iš T ir B ląstelių bei Burkitt tipo limfomų, ir tai sudarė 6,7 proc.atvejų (20). Citologiškai jas abi galima apibūdinti, kaip ūmią limfoblastinę leukemiją – ląstelėse vyrauja vidutinio dydžio branduoliai, su labai tankiu chromatinu, kuris užima visą ląstelės branduolėlį. Skirtingai nuo leukemijos, T-LBL neoplastiniai procesai vyksta periferiniuose audiniuose, ir tai galima diagnozuoti analizuojant audinių citologinį mėginį (18). Histopatologiniame limfinio mazgo vaizde matoma suplonėjusi kapsulė, aktyvi židininė perinodalinės dalies ląstelių infiltracija, bei difuziškai pasiskirsčiusios ląstelės žievinėje ir šerdinėje dalyje (18).

Paskutinę tirtų mėginių grupę sudarė 3,7 proc. atvejų, ir jai buvo priskirtos limfinio mazgo patologijos, nesusijusios su limfoma. Nustatyta limfinio audinio hiperplazija 11 atvejų. Kiti 9 atvejai buvo atipinė gerybinė folikulinė hiperplazija (20).

2.9 Metastazės į limfinius mazgus iš kalių pieno liaukų

16

makrometastazės (13 atvejų), 3 – mikrometastazės (15 atvejų), 4 – izoliuotos navikinės ląstelės (9 atvejai), 5 – neidentifikuojamos metastazės (20 atvejų). Daugiausiai fiksuota mišraus tipo pieno liaukų navikų (24 atvejai 1-oje grupėje be metastazių, ir 11 atvejų metastazių grupėse). Kietoji karcinoma linkusi išplisti labiau (13 metastazių) nei neišplisti (3 atvejai be metastazių). Karcinosarkoma buvo aptikta išplitusi 6 atvejais, ir 2 atvejais neišplitusi. Kiti navikai – lipidinė karcinoma, piktybinė adenomioepitelioma, pleomorfinė skiltelinė karcinoma, mikropapiliarinė karcinoma – priskiriami retiems pieno liaukų navikams ir nesudaro žymaus procento tyrime (10).

Karcinomos daugiausiai plinta hematogeniniu keliu. Todėl nedideli neoplastinnių ląstelių kiekiai patekę į limfinius mazgus, atsideda požieviniame sinuse ir iš čia gali plisti toliau į kitus LM a ir/arba proliferuoti ir limfinio mazgo periferijos plisti gilyn link šerdinės dalies. Moksliškai bandyta pagrįsti, ar histopatologiniai pakitimai limfiniame mazge turi sąsajų su putliųjų ląstelių navikų (angl. mast cell tumors) klinikinėmis baigtimis. 19 šunų pirminis navikas buvo galūnėje, 14 liemens srityje, 7 – galvos regione, 4 – perėjime iš gleivinės į plaukuotą odą. 28 atvejais buvo nustatyta išplitimas į vieną limfinį mazgą, 4 atvejais pažeisti keli LM. Pagal histopatologinius limfinių mazgų pakitimus, sugrupuota Novel klasifikacijos sistemos (1 lentelė.). Grupėje HN0 buvo 7 šunų iš 41 (17.1 proc.), grupėje HN1 13 (31.7 proc.), grupėje HN2 6 (14.6 proc.) ir grupėje HN3 15 (36.6 proc.). Tyrimo metu nustatyta, kad prastesnė ligos baigtis buvo šunims iš HN2/3 grupės, geresnė- iš HN0/1 grupės. Tai leido padaryti išvadą, kad Novel klasifikacijos sitemos rezulatai koreliuoja su klinikine ligos baigtimi (16).

1 lentelė. Novel klasifikacijos sistema mikroskopiniam limfinių mazgų vertinimui su

putliųjų ląstelių naviko metastazėmis (16).

Klasifikacija Histopatologiniai kriterijai Siūloma interpretacija

HN0

Nei viena arba kelios (0–3) izoliuotos pokapsuliniame, požieviniame arba šerdiniame sinusuose ir/arba parenchimoje esančios putliosios ląstelės (matomos viename lauke ×40 padidinimu), arba neatitinkančios žemiau nurodytų kriterijų.

Nemetastazinis

HN1

Daugiau nei trys sinusuose ir/arba parenchimoje esančios izoliuotos putliosios ląstelės, matomos mažiausiai keturiuose x40 padidinimu laukuose.

Pre-metastazinis

HN2 Putliųjų ląstelių sankaupos (≥3 sulipusios

17

Ir/arba sinusoidiniai putliųjųląstelių lapai.

HN3

Limfinio mazgo struktūra suardyta dėl putliųjų lastelių židinių, mazgelių, arba kitų aiškiai matomų netaisyklingos formos darinių.

Pažengusi metastazė

1 lentelė. Tęsinys. Novel klasifikacijos sistema mikroskopiniam limfinių mazgų vertinimui

su putliųjų ląstelių naviko metastazėmis (16).

2.10 Limfinis pieno liaukos drenažas

Esant normaliai pieno liaukų veiklai iš kranialinių ir kaudalinių krūtininės pieno liaukų porų limfa nuteka į pažastinį limfinį mazgą. Kranialinė abdominalinė pieno liaukų pora drenuojasi į pažastinį ir paviršinį kirkšnies limfinį mazgą. Iš kaudalinės abdominalinės ir kirkšninės liaukų porų limfa nuteka į paviršinį kirkšnies limfinį mazgą. Jeigu kurioje nors poroje prasideda neoplastinis procesas, tuomet pakinta ir limfinis drenažas. Pirmos ir antros liaukų limfa nuteka ir į pažastinį ir į krūtininį limfinius mazgus. Trečios poros - į pažastinį, paviršinį kirkšnies, ir medialinį klubinį LM. Ketvirta pora drenuojama į paviršinį kirkšnies ir pažastinį LM. Penktosios poros limfa nuteka į paviršinį kirkšnies ir pakinklinį limfinius mazgus (6).

2.11 Atrofija

Limfinių mazgų atrofija (involiucija) gali atsirasti dėl:

 Prenatalinio vystymosi sutrikimų;

 Nepakankamos antigeninės stimuliacijos;

 Išsekimo, prastos mitybos;

 Senėjimo;

 Virusinių ligų;

 Radiacijos poveikio (11).

18

19

3

. METODAI IR MEDŽIAGOS

3.1 Patologinės medžiagos rinkimas ir fiksavimas

Medžiaga histopatologiniams tyrimams surinkta autopsijos būdu, Lietuvos sveikatos universiteto Veterinarijos Akademijos Patologijos centre atliekant rutininį šunų gaišenų skrodimą.

3.2 Preparatų ruošimas

Toliau patologinė medžiaga dedama į parafinavimo kasetes ir ruošiami apliejimui parafinu, naudojant automatinį audinių procesorių „Shandon Pathcentre“, o įliejami kiekvienas blokas atskirai su laboratorine įranga „TES 99 Medite Medizintechnik“. Preparati supjaustyti „Sakura Accu-Cut SRM“ pusiau automatiniu rotaciniu mikrotomu. Daryti 4 mikronų storio pjūviai ir uždėti ant objektinių stiklelių. Preparatai dažyti hematoksilinu ir eozinu. Mikroskopuoti šviesiniu mikroskopu Olympus BX63. Vėliau dalis iš jų atrinkta tolimesniam dažymui Giemsa dažais, siekiant išryškinti putliąsias ląsteles ir Kongo raudonuoju, siekiant nustatyti amoloido sankaupas.

Preparatų dažymas Giemsa metodika

1) Objektiniai stikleliai su preparatais merkiami į ksileną I – laikoma 5-6 minutes. 2) Perkeliami ir pamerkiami į ksileną II – laikoma 5-6 minutes.

3) Išimami, gausiai užlašinamas spiritas 960 _{– laikoma 2 minutes.} 4) Nupilama, vėl gausiai užlašinamas spiritas 960 _{– laikoma 2 minutes.}

5) Objektiniai stikleliai su pipete nupilami kambario temperatūros vandeniu – 2-3 min. 6) Paruošiami Giemsa tripalas: 80 ml distiliuoto vandens sumaišoma su 20 ml Giemsa dažais.

7) Po 10 preparatų sudedama į laikiklį ir pamerkiama į Giemsa dažų tirpalą – laikoma 1 valandą.

8) Sumaišoma 100 ml vandens su 3-4 lašais ledine acto rūgštimi.

9) Preparatai išimami iš Giemsa dažų tirpalo ir merkiami į vandens ir acto rūgšties tirpalą – laikoma 2-3 sekundes.

10) Objektiniai stikleliai išimami iš tirpalo, ir ant jų užlašinamas spiritas 960 – laikoma 2-3 sekundes.

11) Objektiniai stikleliai su preparatais merkiami į ksileną I – laikoma 1 min. 12) Perkeliami ir pamerkiami į ksileną II – laikoma 1 min.

13) Ant prepratų užlašinama balzamo, atsargiai (taip kad neliktų oro burbulų) uždedami dengiamieji stikliukai, išdžiovinami kambario temperatūroje.

20

1) Objektiniai stikleliai su preparatais merkiami į ksileną I – laikoma 6 minutes. 2) Perkeliami ir pamerkiami į ksileną II – laikoma 6 minutes.

3) Perkeliama ir pamerkiama į izopropanolį – laikoma 5 minutes. 4) Išimami, gausiai užlašinamas spiritas 960 _{– laikoma 10 minučių.} 5) Nupilama, gausiai užlašinamas spiritas 700 – laikoma 10 minučių.

6) Ant objektinių stiklelių su preparatais užlašinami Kongo raudonojo dažai. Nuolat tikrinama, jei dažai nugaravo/nutekėjo/sudžiūvo, tuomet užlašinama daugiau dažų. Laikoma 30 minučių.

7) Kambario temperatūros vandeniu nuolatine srove su pipete nuplaunamas dažų perteklius – 3 minutės.

8) Užlašinamas spiritas 960 – laikoma 15 sekundžių.

9) Perkeliama į izopropanolio tirpalą – laikoma 15 sekundžių.

21

4.

REZULTATAI

Histopatologinei analizei atrinkta 13 limfinių mazgų preperatų. Audinių gabaliukai buvo atpjauti taip, kad apimtų visas limfinio mazgo struktūrines dalis.

Mikroskopuojant x10 padidinimu, buvo vertinama struktūrinė limfinio mazgo būklė: atkreipiamas dėmesys į folikulų skaičių, jų išsidėstymą, pirminių germinatyvinių centrų vaizdą, T zonos plotį, šerdies sinuso užpildymą ląstelėmis.

Mikroskopuojant x20 ir x40 padidinimu, įvertintos vyraujančios ląstelės (mažieji limfocitai, vidutiniai limfocitai, limfoblastai, plasminės ląstelės, makrofagai, eozinofilai, putliosios ląstelės) bei jų išsidėstymas (sankaupos). Taip pat nustatytas hiperemijos intensyvumas, pagal tai, kaip eritrocitai gausiai iš kraujagyslių prasiskverbę į limfinio mazgo audinį.

Pagal nustatytus struktūrinius pakitimus, sudarytos trys patologijų grupės. Iš 13 šunų limfinių mazgų, daugiausiai rasta piktybinių navikų – 6 atvejai, limfinio mazgo involiucija (atrofija) – 5 atvejai, ir mažiausiai buvo nustatyta reaktyvūs limfiniai mazgai – 2 atvejai (1 pav.)

1 pav. Šunų limfiniuose mazguose nustatytos patologijos.

Pagal amžių šunys buvo suskirtyti į grupes nuo 0 iki 1 metų (n=3), nuo 2 iki 5 metų (n=3), nuo 6 iki 9 metų (n=3) ir nuo 10 iki 16 metų (n=5). Pirmoje, labia jaunų šunų grupėje, nustatyti tik piktybiniai navikiniai susirgimai, iš kurių 67 proc. Buvo antrinės kilmės metastatiniai navikai, o 33 proc. - limfomų. Suaugusių ir vidutinio amžiaus šunų grupėse buvo rasta po vieną limfomų atvejį bei limfinio mazgo atrofiją. Senų šunų tarpe nustatyta limfinio mazgo atrofija (75 proc.) ir reaktyvus limfinis mazgas (25 proc.) (2 pav.).

Piktybiniai navikai 46% Reaktyvus LM 15% LM involiucija 39%

22

2 pav. Šunų limfinių mazgų patologijos pagal amžių.

Įvertinti rasti limfinių mazgų navikai. Jie išskirti į dvi grupes: pirminiai, jiems priskirtos limfomos (4 atvejai) ir antriniai navikai, tai yra navikinių ląstelių metastazės iš kitų organų (2 atvejai) (3 pav.).

3pav. Šunų limfiniuose mazguose rastų piktybinių navikų pasiskirstymas. Metastatiniai

navikai 33% Limfoma

67%

Piktybinių navikų dažnumas

2 1 1 0 1 0 1 0 0 1 0 1 0 1 1 3 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 0-1 m. 2-5 m. 6-9 m. 10-16 m. Atv ejų s ka iči u s Amžiaus grupės

Šunų limfinių mazgų patologijos pagal amžių

23

Remiantis anamnezės duomenimis, iš viso histopatologiniam tyrimui buvo atrinkta 4 (31 proc.) patelių ir 9 (69 proc.) patinų limfiniai mazgai. Navikinių susirgimų daugiau pasitaikė patinų (4 atvejai), nei patelių tarpe (2 atvejai) (4 pav.).

4 pav. Navikinių susirgimų pasiskirstymas pagal lytį.

Toliau pagal patomorfologinę limfinio mazgo struktūrą išskirtos T ir B limfomų rūšys. T limfomai priskirta angiotropinė T ląstelių limfoma. B ląstelių grupei priskiriama difuzinė limfoma, anaplastinė plazmocitoma ir neklasifikuojama plazmocitoma. Tyrimo metu nustatytas vienas atvejis angiotropinės T ląstelių limfomos, vienas atvejis difuzinės limfomos, ir du atvejai plazmocitomų (5 pav.).

5 pav. Nustatytų limfomų grupių procentinis pasiskirstymas.

0% 10% 20% 30% 40% 50% Angiotropinė T ląstelių limfoma

Difuzinė limfoma Plasmocitoma

25% 25% 50% Atv ejų s ka iči u s Limfomos

Nustatyti limfomų atvejai

patinai 67% patelės

33%

24

Plazmocitoma. Preparate x10 padidinimu nebegalima įžiūrėti limfinio mazgo struktūros. Nėra folikulų, bei centrinio sinuso. Dalinai išlikęs pokapsulinis sinusas. Visas limfinis mazgas užpildytas vienodomis plazminėmis lątelėmis (6 pav.) Didesniu padidinimu x20, matomos ląstelės su nedaug citoplazmos, dideliais branduoliais. x40 padidinimu sunkiai galima įžiūrėti branduolėlį, chromatinas atrodo labai fragmentuotas (7 pav.).

6 pav. Plazmocitoma. Limfinio mazgo struktūra. 1 – limfinio mazgo kapsulė, 2 – pokapsulinis

sinusas, 3 – vientisa plazminių ląstelių populiacija, nebėra folikulų struktūros. Dažyta HE, x10 padidinimas.

7 pav. Limfinis mazgas. Plazmocitoma. Visame matymo lauke vienoda plazmocitų populiacija,

25

Angiotropinė T ląstelių limfoma. Preparate x10 padidinimu matoma dalinai išlikusi limfinio mazgo struktūra, folikulų ribos neaiškios. T ląstelių zonoje matomas didelis kiekis ryškių kapiliarų. Mikroskopuojant x20 padidinimu aplink limfinio mazgo kapiliarus galima matyti suformuotą storą sluoksnį endotelio. Tai būdinga T angiotropinei limfomai (8 pav.). Tame pačiame preparate, x20 padidinimu identifikuota dalies limfinio mazgo labia smulkių kapiliarų autolizė (9 pav.)

8 pav. Limfinis mazgas. Angiotropinė T limfocitų limfoma. 1- kraujagyslės su storomis

fibrozinėmis sienelėmis. Dažyta HE, x10 padidinimas.

9 pav. Limfinis mazgas. Angiotropinė T limfoma. Raudona linija apibrėžia autolizuoto kapiliaro

26

Difuzinė limfoma. Preparate x10 padidinimu matomas limfinio mazgo kapsulės suplonėjimas, išlikusi dalis folikulų, tačiau kai kurių antrinių folikulų ribos susiliejusios, nebėra pirminių germinatyvinių centrų (10 pav.). Susiliejusiuose folikuliuose x40 padidinimu matoma vienodų ląstelių populiacija. Jų branduoliai įvairaus dyžio, citoplazma netaisyklinga, fragmentiška.

10 pav. Šuns limfinis mazgas. Difuzinė limfoma. 1 – šerdinė dalis, ląstelės išretėjusios dėl

27

Antriniams navikams (metastiniai navikai) priskirta vienas atvejis putliųjų ląstelių karcinomos ir vienas atvejis limfosarkomos.

Metastatinė limfosarkoma. Preparate x20 padidinimu matomos didelės apvalios šviesaus branduolio metastazinės sarkomos ląstelės, maži limfocitai, didelės vakuolėmis užpildytos fagocituojančios ląstelės ir tušti tarpai tarp ląstelių, atsiradę dėl autolizės (11 pav.). Kadangi kartu su limfinio mazgo preparatu buvo tirtas ir blužnies histologinis preparatas, buvo nustatyta, kad limfosarkoma metastazavo iš blužnies.

11 pav. Limfinis mazgas. Metastatinė limfosarkoma. 1 – sarkomos ląstelės, 2 – vakuolėtos

28

Nustatyta, kad limfiniuose mazguose, kuriuose vyksta involiucijos procesai, taip pat gali kauptis hemosiderino granulės. Hemosiderozė pasireiškė 75 proc. atvejų esant limfinio mazgo atrofijai ir tai sudaro 31 proc. visų nustatytų patologijų. Tačiau, pastebėta, kad hemosiderinas gali kauptis ir nesant limfinio mazgo involiucijai. Tai reiškia, kad 17 proc. atvejų hemosiderozės nustatyta esant kitoms limfinių mazgų patologijoms (12 pav.).

12 pav. Hemosiderino sankaupų ir limfinio mazgo involiucijos ryšys, lyginant su kitomis

patologijomis.

Hemosiderino sankaupos. Preparatuose itin aiškiai matomos tamsiai rudos, netaisyklingos formos, įvairaus dydžio iš granulių sudarytos sankaupos, kurios viena kitos atžvilgiu išsidėsčiusios padrikai, tačiau gali būti labiau koncentruotos tam tikroje limfinio mazgo dalyje (šiuo atveju parakortikalinėje dalyje) (13 pav.)

13 pav. Šuns limfinis mazgas. Hemosiderino sankaupos. 1 – Hemosiderino granulės. Dažyta HE,

x20 padidinimas. 2 1 2 8 0 2 4 6 8 10

hemosiderino yra hemosiderino nėra

Mė ginių s ka iči u s

Hemosiderozės pasireiškimas

29

Mikroskopuojant HE dažytus preparatus, buvo atrinkti 3 preparatai dažymui Kongo raudonuoju, siekiant nustatyti amiloido sankaupas. Visuose trijuose preparatuose nustatytos amiloido sankaupos (2 lentelė).

Prepar ato Nr.

Hemosiderino sankaupos

Hiperemija Edema Limfinio

mazgo involiucija Amiloido sankaupos I + + + + + II + + - + + III - + - + +

2 lentelė. Limfinių mazgų, kuriuose rasta amiloido sankaupos, histopatologiniai pokyčiai.

Putliųjų ląstelių nustatymui Giemsa dažais nudažyti ir ištirti 8 limfinių mazgų preparatai. Tyrimo metu patvirtinta vieno atvejo putliųjų ląstelių navikas, limfomų atveju vidutiniškai viename matymo lauke galima rasti 2 putliąsias ląsteles. Limfinio mazgo involiucijos atveju putliųjų ląstelių viename matymo lauke būna nuo 1 iki 3 (3 lentelė).

Preparato Nr. Histopatologinė diagnozė

Vidutinis putliųjų ląstelių skaičius viename matymo lauke x40 padidinimu

I Putliųjų ląstelių karcinoma 23 II Angiotropinė T ląstelių limfoma 5 III Plasmocitoma 0 IV Limfinio mazgo involiucija 3 V Difuzinė limfoma 1 VI Limfo sarkomos metastazės 0 VII Anaplastinė plasmocitoma 2

VIII Limfinio mazgo

involiucija

1

30

5. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu išanalizuota 13 šunų limfinių mazgų. Regioninio limfinio mazgo atsakas į dirginimą susiformuoja per 2 paras. Atsiranda matomi makroskopiški ir mikroskopiški pakitimai. Iš tirtų mėginių, nustatyti 2 (15 proc.) reaktyvūs limfiniai mazgai. Kadangi juose buvo matoma itin stipri hiperemija, folikulų išvešejimas, galima manyti, kad reakcija į dirginimą yra ūmi (11).

Tyrimo metu nustatyti trys difuzinės limfomos atvejai, tai sudarė 75 proc. visų limfomų atvejų. Vienas atvejis buvo identifikuotas kaip analastinė plazmocitoma, antras atvejis identifikuotas tik kaip difuzinė limfoma, nes dalis folikulų ir šerdinė dalis stipriai pažeista autolizės, trečias atvejis turėjo požymius, būdingus plazmocitinei plazmocitomai. Literatūros duomenimis dažniausiai pasireiškiančios limfomos yra difuzinė didžiųjų B ląstelių limfoma, kuri priskiriama lėtai progresuojančioms limfomoms (20).

Putliosios ląstelės iš 8 tirtų mėginių aptiktos 6 mėginiuose ir tai sudaro 43 proc. Daugiausiai putliųjų ląstelių sankaupų rasta preparate su putliųjų ląstelių karcinomos metastazėmis. Autorių teigimu, būdingiausias karcinomų plitimo kelias yra kraujotakos sistema, todėl putliosios ląstelės lengvai papuola ir proliferuoja limfiniuose mazguose. Remiantis modifikuota Novel klasifikacija, tirtojo limfinio mazgo pakitimai patenka i HN3 grupę, todėl interpretuojama kaip pažengusi putliųjų ląstelių karcinomos metastazė (16). Kituose praparatuose putliųjų ląstelių kiekis buvo žymiai mažesnis, ir svyravo nuo 5 iki 1 matymo lauke x40 padidinimu. Literatūros duomenimis, putliosios ląstelės limfiniame mazge yra įprastas reiškinys, ypač limfiniuose mazguose, kuriuose sukeltas imuninis atsakas į dirgiklį (16).

Iš tirtų mėginių, limfinio mazo involiucija nustatyti 39 proc. atvejų. Jaunų ir vidutinio amžiaus šunų grupėse buvo po vieną limfinio mazgo involiucijos atvejį. Daugiausiai – trys atvejai – nustatyti šunų amžiaus grupėje nuo 10 iki 16 metų. Tai galima sieti su literatūroje pateikta informacija, kad atrofija (involiucija) gali vystytis dėl senatvės arba nepakankamos antigeninės stimuliacijos (šuo ilgą laiką neturėjo kontakto su didelio patogeniškumo mikroorganizmais) (11).

31

IŠVADOS

 Dažniausiai pasitaikė piktybiniai šunų limfinių mazgų navikai (46 proc.) ir limfinių mazgų involiucija (39 proc.)

 Piktybinių navikų atveju dažniausiai pasitaikė difuzinės B ląstelių limfomos (75proc.)

 Difuzinių B ląstelių limfomų atveju nustatyta, kad limfiniame mazge išnyksta pirminiai ir antriniai folikulai, ląstelėmi užpildomos sinusų ertmės, dominuoja didelio lygaus branduolio, mažai citoplazmos turinčios plazmocitinės ląstelės.

 Nustatyta, kad limfomos dažniau pasireškė patinams (67 proc.) nei patelėms (33 proc.).

 Limfinių mazgų involiucijos atveju putliųjų ląstelių randama nuo 1 iki 3 viename matymo lauke x40 padidinimu.

32

REKOMENDACIJOS

Remiantis literatūroje pateikiamais duomenimis ir atlikto tiriamojo darbo rezultatais, pateikiamos rekomendacijos, kurias galima taikyti klinikinėje praktikoje.

Pacientams, kuriems įtariamas pieno liaukų navikas, rekomenduojama atlikti pieno liaukų darinio biopsiją, norint tiksliai nustatyti navikinio proceso kilmę, bei nuspėti galimą tolesnį jo vystymosi tempą. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į regioninius (pažastinį ir paviršinį kirkšninį) limfinius mazgus. Esant bent vieno iš jų padidėjimui, limfinių mazgų biopsija būtų tikslingas tyrimas, nes, tinkamai įvertinus gautus rezultatus, galima daryti išvadą apie galimas pieno liaukų naviko metastazes. Aptikus metastatinių ląstelių limfiniame mazge, rekomenduojama apsvarstyti galimybę kartu su navikiniu pieno liaukos dariniu šalinti ir pažeistą regioninį limfinį mazgą. Tai sumažintų metastazių tikimybę.

Įtariant kraujodaros sistemos ligas, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į paviršinius limfinius mazgus. Įvertinti jų pokyčius, sinchroniškai lyginant abiejų kūno pusių limfinių mazgų poras. Rekomenduojama plonos adatos aspiracijos metodu paimti padidėjusių LM citologinį mėginį. Tokiuose mėginiuose aptikus pasikeitusį ląstelių santykį (daug jaunų nesubrendusių limfocitų, mažai plazminių ląstelių), galima patvirtinti limfomos diagnozę. Jei padidėjusio limfinio mazgo citologiniame mėginyje yra LM nebūdingų ląstelių (pvz: epitelinės kilmės), galima įtarti navikų metastazes.

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Flood-Knapik KE, Durham AC, Gregor TP, Sánchez MD, Durney ME, Sorenmo KU. Clinical, histopathological and immunohistochemical characterization of canine indolent lymphoma. Veterinary and Comparative Oncology. 2013;11(4):272–286. doi: 10.1111/j.1476-5829.2011.00317.x

2. Amores-Fuster I, Cripps P, Graham P. A. M. Marrington AM, Blackwood L. The diagnostic utility of lymph node cytology samples in dogs and cats. Journal of Small Animal Practice. 2015;56(2):25–129. doi: 10.1111/jsap.12303

3. Schiffman JD, Breen M. Comparative oncology: what dogs and other species can teach us about humans with cancer. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. 2015;370(1673). doi: 10.1098/rstb.2014.0231

4. Rasotto R, Zappulli V, Castagnaro M, Goldschmidt MH. A Retrospective Study of Those Histopathologic Parameters Predictive of Invasion of the Lymphatic System by Canine Mammary Carcinomas. Vet Pathol. 2012;49(2):330-340. doi: 10.1177/0300985811409253

5. de Boer M, van Dijck JA, Bult P, Borm GF, Tjan-Heijnen VC. Breast cancer prognosis and occult lymph node metastases, isolated tumor cells, and micrometastases. JNCI J Natl Cancer Inst. 2010;102:410–425. doi: 10.1093/jnci/djq008

6. Sorenmo KU, Rasotto R, Zappulli V, Goldschmidt MH. Development, Anatomy, Histology, Lymphatic Drainage, Clinical Features, and Cell Differentiation Markers of Canine Mammary Gland Neoplasms.Vet Pathol.2011;48(1):85-97. doi: 10.1177/0300985810389480

7. Marconato L, Gelain ME, Comazzi S. The dog as a possible animal model for human non-Hodgkin lymphoma: a review. Hematological Oncology. 2013;31(1):1–9. doi: 10.1002/hon.2017

8. Dr. James O. Armitage MD. Staging Non-Hodgkin Lymphoma. CA: A Cancer Journal for Clinicians. 2005;55(6):368–376. doi: 10.3322/canjclin.55.6.368

9. Valli VE, Vernau W , L.-P. de Lorimier LP. Canine Indolent Nodular Lymphoma. Vet Pathol. 2006;43(3):241-256. doi: 10.1354/vp.43-3-241

10. de Araújo MR, Campos LC, Ferreira E, Cassali GD. Quantitation of the Regional Lymph Node Metastatic Burden and Prognosis in Malignant Mammary Tumors of Dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine. 2015;29(5):1360–1367. doi: 10.1111/jvim.13576

34

12. Ponce F, Marchal T, Magnol JP. A Morphological Study of 608 Cases of Canine Malignant Lymphoma in France With a Focus on Comparative Similarities Between Canine and

Human Lymphoma Morphology. Vet Pathol. 2010;47(3):414-433. doi:

10.1177/0300985810363902

13. Weingart C, Eule C, Welle M, Kohn B. Juvenile sterile granulomatous dermatitis and lymphadenitis in the dog. 2011;153(4):166-73. doi: 10.1024/0036-7281/a000176.

14. Tomlinson JK, Cooley AJ, Shuping Zhang SH, Johnson ME. Granulomatous lymphadenitis caused by Talaromyces helicus in a Labrador Retriever. Vet Clin Pathol. 2011;40(4):553-7. doi: 10.1111/j.1939-165X.2011.00377.x

15. Mylonakis ME,Borjesson DL, Leontides L, Siarkou VI, Theodorou K, Koutinas AF. Cytologic patterns of lymphadenopathy in canine monocytic ehrlichiosis. Vet Clin Pathol. 2011;40(1):78–83. doi: 10.1111/j.1939-165X.2011.00293.x

16. Weishaar KM, Thamm DH, Worley DR, Kamstock DA. Correlation of Nodal Mast Cells with Clinical Outcome in Dogs with Mast Cell Tumour and a Proposed Classification System for the Evaluation of Node Metastasis. Journal of Comparative Pathology. 2014;151(4):329–338. doi:10.1016/j.jcpa.2014.07.004

17. Stefanello D, Valenti P, Zini E, Comazzi S, Gelain ME, Roccabianca P, Avallone G, Caniatti M, Marconato L. Splenic Marginal Zone Lymphoma in 5 Dogs (2001–2008). Journal of Veterinary Internal Medicine. 2011;25(1):90–93. doi: 10.1111/j.1939-1676.2010.0639.x

18. Valli VE, San Myint M, Barthel A, Bienzle D, Caswell J, Colbatzky F, Durham A, Ehrhart E J, Johnson Y, Jones C, Kiupel M, Labelle P, Lester S , Miller M, Moore P, Moroff S, Roccabianca P, Ramos-Vara J, Ross A, Scase T, Tvedten H, Vernau W . Classification of Canine Malignant Lymphomas According to the World Health Organization Criteria. Vet Pathol. 2011:48(1):198-211. doi: 10.1177/0300985810379428

19. Jaffe ES. The 2008 WHO classification of lymphomas: implications for clinical practice and translational research. ASH Education Book. 2009;2009(1):523-531. doi: 10.1182/asheducation-2009.1.523

20. Valli VE, Kass PH, San Myint M, Scott F. Canine Lymphomas: Association of Classification Type, Disease Stage, Tumor Subtype, Mitotic Rate, and Treatment With Survival. Vet Pathol. 2013;50(5):738-748. doi: 10.1177/0300985813478210

21. Woldemeskel M.A Concise Review of Amyloidosis in Animals. Veterinary Medicine International. 2012. doi:10.1155/2012/427296

35