LIЕTUVОS SVЕIKATОS MОKSLŲ UNIVЕRSITЕTAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
VI kurso studentė
Marija Miškinytė
ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į ŠIUOLAIKINĘ
KONTRACEPCIJĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
prof. dr. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. ĮVADAS ... 7
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
8.1. Šiuolaikinės kontracepcijos svarba ... 9
8.2. Šiuolaikinės kontracepcijos priemonės ... 9
8.3. Visuomenės požiūris į šiuolaikinę kontracepciją ... 10
8.4. Šeimos gydytojų požiūris į šiuolaikinę kontracepciją ... 12
9. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI ... 15
9.1. Tyrimo organizavimas ... 15
9.2. Tyrimo objektas ... 15
9.3. Tiriamųjų atranka ... 16
9.4. Tyrimo metodai ... 16
9.5. Statistinės analizės metodai ... 17
10. REZULTATAI ... 18
10.1. Respondentų charakteristika ... 18
10.2. Šeimos gydytojų požiūrio į kontracepciją įvertinimas ir palyginimas, atsižvelgiant į darbovietę bei amžiaus grupę ... 19
10.3. Šeimos gydytojų žinių apie šiuolaikinę kontracepciją vertinimas ... 21
10.4. Šeimos gydytojų profesinio tobulinimosi šiuolaikinės kontracepcijos tema poreikio vertinimas 26 11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
12. IŠVADOS ... 33
13. REKOMENDACIJOS ... 34
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
3
1. SANTRAUKA
Darbo autorius. Marija Miškinytė
Darbo pavadinimas. ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į ŠIUOLAIKINĘ KONTRACEPCIJĄ Tyrimo tikslas. Įvertinti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į šiuolaikinę kontracepciją. Tyrimo uždaviniai. 1. Palyginti požiūrį į kontracepciją tarp privačiose ir viešose gydymo įstaigose
dirbančių šeimos gydytojų. 2. Palyginti skirtingų amžiaus grupių šeimos gydytojų požiūrį į kontracepciją. 3. Įvertinti šeimos gydytojų žinias ir profesinio tobulinimosi poreikius apie šiuolaikinę kontracepciją.
Tyrimo metodika. Pasirinktas anoniminės specialiai šiam tyrimui sukurtos anketinės apklausos
tyrimo metodas. Apklausa vyko 2018 metų balandžio-rugsėjo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 2 viešosios Kauno miesto gydymo įstaigos ir 9 privatūs pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai. Iš viso apklausoje dalyvavo 175 šeimos gydytojai (163 moterys ir 12 vyrų). Iš jų 84 šeimos gydytojai dirbo viešojoje gydymo įstaigoje, 83 – privačioje ir 8 gydytojai dirbo abiejuose sektoriuose. Respondentai pagal amžių suskirstyti į dvi grupes: <50 metų amžiaus - 93 ir ≥50 metų amžiaus – 82 šeimos gydytojai. Surinkti duomenys buvo analizuoti naudojant statistinį programų paketą (SPSS Version 24.0 for Windows) ir Microsoft Office Excel 2016 programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyti absoliutūs (N) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių priklausomybei vertinti skaičiuotas chi–kvadrato (χ2) kriterijus, o esant nepakankamai tikėtiniems dažniams - Fišerio tikslusis testas. Skirtumas laikytas patikimu, kai p<0,05.
Rezultatai. Kontracepcijos klausimais savo pacientus dažniau konsultuoja <50 metų amžiaus šeimos
gydytojai (69,3 proc.) (p<0,001). Dauguma šeimos gydytojų mano, jog šiuolaikinė kontracepcija yra saugi ir efektyvi (76,0 proc.). Beveik pusė (44 proc.) šeimos gydytojų pirmenybę teikia natūraliems šeimos planavimo metodams. Dirbtinius kontracepcijos metodus dažniau renkasi jaunesni (<50 m.) šeimos gydytojai (p=0,007). Tyrime dalyvavusių gydytojų žinios apie kontracepciją buvo „vidutinės“. Neženkliai, tačiau geresnes žinias apie kontracepciją demonstravo iki 50 metų amžiaus ir privačiame sektoriuje dirbantys šeimos gydytojai. Daugiau nei pusė (53,7 proc.) šeimos gydytojų netobulina savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema.
Išvados. Pagal šeimos gydytojų darbovietę ir amžiaus grupes požiūris į šiuolaikinę kontracepciją
4
2. SUMMARY
Author. Marija Miškinytė
Title. FAMILY DOCTORS‘ ATTITUDE TO MODERN CONTRACEPTION
Aim. To evaluate the attitude to modern contraception of family doctors working in Kaunas.
Objectives. 1. To compare the attitude to contraception between family doctors working in private and
public medical institutions. 2. To compare the attitude to contraception of family doctors of different age. 3. To evaluate knowledge about modern contraception of family doctors and their professional development needs.
Methods. The anonymous questionnaire survey was done during the April-September of the year
2018. 2 public and 9 private medical institutions were included. There were 175 family doctors in all (163 women and 12 men). 84 respondents worked in public, 83 – in private and 8 doctors worked in both medical institutions. Two groups were made by their age: 93 family doctors were under 50 years old and 82 were older than 50 years old. The data analysis was performed using a statistical program package (SPSS Version 24.0 for Windows) and Microsoft Office Excel 2016. To evaluate the distribution of attributes absolute (N) and percentage (%) frequencies were applied. The differences between the groups were evaluated using χ2 test. Fisher‘s exact test was applied for unlikely frequencies. The disparity was considered statistically significant when p<0,05.
Results. Family doctors under 50 years old more often advise their patients on contraception (69,3%)
(p<0,001). The majority assume that modern contraception is safe and effective (76,0%). Almost half of respondents (44%) prefers natural family planning methods. Younger than 50 years old doctors choose artificial contraception methods more often than older doctors (p=0,007). The knowledge about modern contraception of all respondents was „medium“. Family doctors under 50 years old and working in private medical institution had better knowledge, however, insignificantly. More than half of respondents (53,7%) do not improve their professional qualification about contraception.
Conclusions. According to workplace and age group, the attitude to contraception between family
5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
LSMU Bioetikos centras (kodas 302536989, Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas, tel: (8 37) 327233, www.lsmuni.lt, el. p.: sochumkatedra@lsmuni.lt)
Leidimo nr.: BEC-MF-329
6
5. SANTRUMPOS
EPF - The European Parliamentary Forum on Population & Development IĮ – individuali įmonė
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SP – sveikatos priežiūra
7
6. ĮVADAS
Sąmoningos motinystės nuostatos žmonija stengiasi laikytis nuo pat atsiradimo pradžios. Įgyvendinti norą turėti vaikų norimu laiku buvo siekiama įvairiausiomis priemonėmis ir būdais pagal to meto žinias, galimybes, papročius ir moralines normas [1]. Daugelis seniai pasiūlytų ir žinomų kontracepcijos metodų ir priemonių, pakeitę formą, išliko iki šių dienų. Nors jų forma tobulėjant technologijoms kito, paskirtis liko ta pati – išvengti nenorimo nėštumo [2].
Patikimos kontracepcijos poreikis labai aktualus, nes tyrimais nustatyta, kad net 44 proc. nėštumų Europoje yra neplanuoti, o 64 proc. jų pasibaigia abortu [3]. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje abortų skaičius pagal moters pageidavimą nuo 2014 m. yra palaipsniui didėjantis [4]. Lytinio švietimo ir atsakingo šiuolaikinės kontracepcijos vartojimo temos mūsų visuomenėje kol kas dar nėra visiškai priimtinos ir diskutuojamos. Svarbų vaidmenį turėtų atlikti ne tik švietimo sistema, bet ir pirminės asmens sveikatos priežiūros (SP) centrai. Pagal Šeimos gydytojo normą (2019 m.), „šeimos gydytojas turi gebėti konsultuoti pacientą šeimos planavimo klausimais“ [5]. Tačiau yra atlikta nemažai medikų visuomenės apklausų įvairiose šalyse, kurios parodė, jog šeimos gydytojų žinios apie kontracepciją nėra visiškai patikimos, o tai gali būti kliūtimi kokybiškoms šeimos planavimo konsultacijoms teikti [20, 23, 24].
8
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Įvertinti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į šiuolaikinę kontracepciją.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti požiūrį į kontracepciją tarp privačiose ir viešose gydymo įstaigose dirbančių šeimos gydytojų.
2. Palyginti skirtingų amžiaus grupių šeimos gydytojų požiūrį į kontracepciją.
9
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1. Šiuolaikinės kontracepcijos svarba
Tradiciškai terminas „kontracepcija“ buvo siejamas su priemonėmis nėštumui išvengti, tačiau šiuolaikinė kontracepcijos samprata apima ir medicininius, socialinius bei kultūrinius aspektus [6]. Tinkamai vartojamos efektyvios kontraceptinės priemonės suteikia galimybę patikimai planuoti pastojimų laiką ir skaičių.
Nėštumas, ypač neplanuotas pastojimas, sukelia tam tikrą riziką moterų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kasmet dėl su nėštumu ir gimdymu susijusių priežasčių miršta apie 600 tūkst. moterų. Tinkama efektyvi kontracepcija galėtų išgelbėti daugumos šių moterų gyvybes [7]. PSO teigimu, jaunų moterų neplanuoti nėštumai yra susiję su daugeliu faktorių (nepalankūs sveikatos, švietimo, socialiniai bei ekonominiai veiksniai) [8]. 2015 m. duomenimis, 1 iš 10 ištekėjusių ar turinčių lytinį partnerį moterų pasaulyje susidūrė su neplanuotu nėštumu [9]. 2016 m. tarp 15-19 metų merginų pasaulyje užregistruota 21 mln. nėštumų, iš kurių beveik pusė (49 proc.) buvo neplanuoti (43 proc. Azijoje, 45 proc. Afrikoje ir 74 proc. Lotynų Amerikoje). Apskaičiuota, jog apytikriai 23 mln. jaunų moterų pasaulyje reikalinga šiuolaikinė kontracepcija [8]. Europos šalių statistikos duomenimis, kasmet Europoje neplanuotų nėštumų būna daugiau nei 43 proc. [10].
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 7478 abortai. Iš jų 58 proc. yra dirbtiniai – įvykę pagal moters norą. Lyginant su ankstesniais metais, abortų skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja. Tačiau abortų pagal moters pageidavimą skaičius nemažėja, atvirkščiai, nuo 2014 m. (54,5 proc.) palaipsniui didėja [4].
8.2. Šiuolaikinės kontracepcijos priemonės
Priemonės nuo apvaisinimo (nėštumo) vadinamos kontraceptinėmis [11]. Yra daug skirtingų kontracepcijos priemonių, kurias galima suskirstyti įvairiais būdais. Vienas iš jų – pagal jų veikimo pobūdį:
10 • Barjerinė kontracepcija – mechaniškai neleidžia spermatozoidams pasiekti ir apvaisinti kiaušinėlio (vyriški ir moteriški prezervatyvai, makšties diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis);
• Spermicidai – medžiagos, kurios įdėtos į makštį, silpnina spermatozoidų judrumą ir negrįžtamai juos sunaikina. Geriausia skirti kartu su barjerine kontracepcija;
• Vidinės gimdos spiralės – neleidžia apvaisintam kiaušinėliui implantuotis gimdos sienelėje (gimdoje gali likti nuo 1 iki 10 metų);
• Kiaušintakių ligavimas – ilgalaikė kontracepcijos forma, kuomet kiaušintakiai perrišami ir spermatozoidai nebegali pasiekti kiaušinėlio, o kiaušinėlis – gimdos;
• Vazektomija – vyrų sterilizacijos būdas, kuomet perrišami sėkliniai latakėliai ir spermijai nepatenka į spermą [12].
Natūralus šeimos planavimas – tai nėštumo planavimo forma, nenaudojant jokių vaistų ir dirbtinių priemonių. Nėštumas planuojamas sekant moters kūno pokyčius menstruacinio ciklo metu. Šio metodo efektyvumas priklauso nuo moters amžiaus, lytinių santykių dažnumo ir rekomendacijų laikymosi. Priklausomai nuo pasirinkto natūralaus nėštumo planavimo būdo jis gali siekti iki 99 proc. [13].
8.3. Visuomenės požiūris į šiuolaikinę kontracepciją
Sprendimas dėl kontraceptinių priemonių naudojimo daugumai žmonių yra labai asmeniškas ir opus klausimas, susijęs su religiniais ir filosofiniais įsitikinimais. Nepaisant šiuolaikinių kontraceptinių priemonių įvedimo į rinką, pasaulyje vis dar išlieka didelė neplanuotų nėštumų problema. Besivystančiose šalyse didelę įtaką kontracepcijos priemonių naudojimui turi socialiniai ir demografiniai veiksniai: moters amžius, moters ir jo lytinio partnerio išsilavinimo lygis, profesija, miesto/kaimo aplinka, kultūriniai veiksniai ir kontraceptinių priemonių kaina. Psichologiniai veiksniai didesnę įtaką kontracepcijos naudojimui turi išsivysčiusiose šalyse: iliuzijos apie vaisingumo kontrolę,
ego subrendimo lygis, vyriškumas ir moteriškumas, pvz., priimti lyties vaidmenys, savęs priėmimo
lygmuo [14].
11 porų nėra motyvuoti naudoti šiuolaikinę kontracepciją dėl įvairių priežasčių: atsiradusių šalutinių poveikių, riboto prieinamumo bei nemokėjimo tinkamai naudotis kontraceptine priemone [15].
2015 m. tyrimų duomenimis, pasaulyje 64 proc. ištekėjusių arba turinčių lytinį partnerį 15-49 m. amžiaus moterų vartojo kokią nors kontracepcijos priemonę. Tų pačių metų duomenimis, Lietuvoje – 63,4 proc. [9].
Remiantis Europos šalių 2017 m. statistika, Europoje 69,2 proc. 15-49 m. amžiaus moterys, ištekėjusios arba turinčios lytinį partnerį, vartoja kontracepciją.
Kaip teigia The European Parliamentary Forum on Population & Development (EPF) organizacijos atstovas Neil Datta, 2017 m. atlikus tyrimą apie šiuolaikinės kontracepcijos prieinamumą 45-iose Europos valstybėse, pastebėta, jog daugeliui Europos valstybių gyventojų reprodukcinė sveikata nėra prioritetas, tad jos turėtų rasti būdų, kaip visuomenei suteikti daugiau informacijos apie šiuolaikinę kontracepciją ir gerinti jos prieinamumą. Pagal atlikto tyrimo duomenis, Prancūzija pirmauja pagal kontracepcijos prieinamumą visoje Europoje (90,1 proc.). Mažiausias prieinamumas yra Azerbaidžane (39,9 proc.), Bulgarijoje (38,2 proc.), Graikijoje (38,2 proc.) ir Rusijoje (37,5 proc.). Lietuvoje kontracepcijos prieinamumas siekia 50,1 proc.
Vienuolika Europos šalių turi puikią arba labai gerą valstybės lėšomis finansuojamą internetinę svetainę, kurioje suteikiama visa reikiama informacija apie kontracepciją, o šešios valstybės (Albanija, Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Graikija ir Rusija) neturi nei vienos internetinės svetainės, teikiančios informaciją apie kontracepciją. Lietuvoje yra tik nevyriausybinės internetinės svetainės, kurių prieinamumas – 62,1 proc. [10].
2015 m. atliktos šešiolikoje Europos šalių išplėstinės „Barometro“ apklausos „Šiuolaikinės kontracepcijos pasiekiamumas moterims“, inicijuotos The International Planned Parenthood Federation European Network organizacijos duomenimis, visuomenės žinios apie kontracepcijos metodus tebėra menkos. Tai daugiausia lemia lytinio švietimo programų stoka, per didelis susilaikymo, kaip pagrindinio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdo, populiarinimas bei ribotos sveikatos priežiūros specialistų mokymo programos, kaip informuoti merginas ir moteris apie galimą kontracepcijos pasirinkimą. Tyrime daroma išvada, jog vienas iš teigiamus pokyčius užtikrinančių veiksnių yra moterų ir merginų individualus konsultavimas kontracepcijos klausimais. Tai daro sveikatos priežiūros specialistai: šeimos gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, slaugytojos ir akušerės, rekomenduojamos šiuolaikinės kontraceptinės priemonės remiantis objektyviais mokslo įrodymais pagrįsta medicina [7].
12 pasirinkimo klausimais, nuomone, kontracepcijos aptarimui šeimos gydytojo, akušerio-ginekologo konsultacijų metu skiriama pakankamai laiko. Tačiau 41,1 proc. (n=112) respondenčių atsakė, kad laiko nepakanka, o 14,7 proc. (n=40) – neturėjo nuomonės [16].
2017 m. PSO iškėlė tikslą - visos valstybės įsipareigoja padidinti kontracepcijos prieinamumą, kad iki 2020 m. merginų ir moterų, vartojančių kontracepciją, būtų 120 mln. daugiau. Norint pasiekti šį tikslą, reikalingos įvairios nacionalinės programos, apimančios socialinius, elgesio pokyčius, žmogaus teisių perspektyvas, kontraceptinių priemonių prekybą ir sveikatos sektoriaus darbuotojų mokymą. Tačiau daugelyje šalių vis dar trūksta tinkamai paruoštų sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų, todėl didelė dalis moterų lieka neinformuotos kontracepcijos klausimais [17].
8.4. Šeimos gydytojų požiūris į šiuolaikinę kontracepciją
Kontracepcija yra nebrangi ir ekonomiškai naudinga intervencija, tačiau darbuotojų trūkumas ir griežta politika, ribojanti žemesnio rango sveikatos specialistų kompetencijas kontracepcijos tema, mažina visuomenės prieinamumą prie šiuolaikinių kontraceptinių priemonių ir jų vartojimą. Kitų sveikatos apsaugos darbuotojų (šeimos gydytojų, jų asistentų, akušerių, medicinos slaugytojų, farmacininkų) įgalinimas teikti informaciją apie kontracepciją gali žymiai pagerinti kontracepcijos prieinamumą daugeliui asmenų ir porų. Daugelis valstybių jau yra priėmusios tvarką, leidžiančią vidutinio-žemesnio lygio sveikatos sektoriaus darbuotojams, vieniems arba kaip specialistų komandos dalis, konsultuoti pacientus įvairiais kontracepcijos klausimais [17].
Šeimos gydytojai yra ta sveikatos sistemos grandis, kuri turėtų bet kokio amžiaus pacientui suteikti išsamią informaciją šeimos planavimo klausimais [18]. Šeimos gydytojai rezidentūros metu turėtų studijuoti apie šeimos planavimą ir kontracepciją [19].
Pagal šeimos gydytojo Lietuvoje kompetencijas šeimos gydytojas turi gebėti konsultuoti pacientą šeimos planavimo klausimais [5].
13 poreikių (išskirtos kategorijos: pacientės poreikių svarba, pacientės informuotumas, pacientės gebėjimas priimti sprendimą, sunkumai su nepilnametėmis) bei savo, kaip gydytojo, kompetencijos (išskirtos kategorijos: motyvacijos stygius, nepasitikėjimas savimi ir pacientų neigiamas požiūris, praktikos ir patirties stygius, konsultavimo lytiškumo klausimais sunkumai) [20].
Ypač svarbus jaunų žmonių lytinis švietimas, už kurį atsakingas turėtų būti ir šeimos gydytojas. Tyrimai rodo, jog paaugliai kaip patikimiausius patarėjus iš visų informacijos lytiniais klausimais šaltinių nurodo gydytojus, iš jų gautą informaciją laiko labai naudinga. Įvairius lytinės sveikatos klausimus su gydytojais norėtų aptarti daugiau kaip 80 proc. paauglių, tačiau nors kartą gyvenime tokią galimybę yra turėję tik 5 proc. 13-18 metų jaunų žmonių. Gydytojams trūksta populiarumo tarp jaunų žmonių. Paaugliams yra nepriimtini ne konkrečios specialybės gydytojai, bet organizacinė sveikatos priežiūros įstaigų struktūra [21].
2008 m. atlikta anoniminė vienmomentinė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 896 11-12 klasių moksleiviai iš Kauno ir kitų trijų mažesnių Lietuvos miestelių (<10 tūkst. gyventojų). Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti vyresnių klasių moksleivių informacijos poreikius šeimos planavimo ir kontracepcijos klausimais bei lytinio gyvenimo realijas. Šio tyrimo duomenimis, sveikatos priežiūros specialistais pasitikėtų ir iš jų informaciją noretų gauti net 66,5 proc. moksleivių, tačiau norai su šiandienos realybe visiškai nesusiję. Internetas, spauda, draugai – populiariausi informacijos kontracepcijos ir šeimos planavimo klausimais šaltiniai, o su gydytoju ginekologu ar šeimos gydytoju konsultuojasi vos dešimtadalis visų apklaustųjų. Gaudami informaciją iš nepakankamai patikimų ar nepatikimų šaltinių, jauni žmonės turi didesnę tikimybę pasirinkti netinkamus kontracepcijos būdus, klaidingai interpretuoti priemonių vartojimo reikalingumą [22].
14 įgūdžiai. Tačiau kontracepcija padeda išvengti nepageidaujamo nėštumo, apsaugo nuo kai kurių ligų, išsaugo vaisingumą, turi nekontraceptinį teigiamą poveikį įvairioms ligoms ir būklėms [23].
15
9. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
9.1. Tyrimo organizavimas
Pasirinktas anoniminės anketinės apklausos tyrimo metodas. Naudota specialiai šiam tyrimui sukurta anketa. Gauti gydymo įstaigų, kuriose buvo vykdoma apklausa, vadovų sutikimai ir LSMU Bioetikos centro leidimas. Tyrimas vykdytas 2018 metų balandžio-rugsėjo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 2 viešosios Kauno miesto gydymo įstaigos (VšĮ Kauno miesto poliklinika (Dainavos, Kalniečių, Šančių padaliniai), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Šeimos medicinos klinika) ir 9 privatūs pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai (UAB „Vita Longa“, UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ (K. Baršausko g. filialas, Taikos pr. filialas), UAB „Ave Vita“, UAB „Medgintras“ (Šiaurės šeimos klinika, Senamiesčio šeimos klinika), UAB „Aušros medicinos centras“, UAB „Kardiolita“ Šeimos medicinos centras, UAB „Fama Bona“, UAB „InMedica“ (Šilainių filialas) ir IĮ „Jūsų šeimos klinika“). Įstaigos pasirinktos pagal didžiausią dirbančiųjų šeimos gydytojų skaičių viešame ir privačiame sektoriuje.
9.2. Tyrimo objektas
16
9.3. Tiriamųjų atranka
Tyrimo pradžioje buvo išdalinta 200 anketų. Šeimos gydytojams anketos buvo dalinamos jų susirinkimų metu arba perduodant jas per įstaigos administracijos darbuotoją. Iš viso gautos 175 atsakytos anketos (163 moterys ir 12 vyrų). Iš jų 84 šeimos gydytojai dirbo viešojoje gydymo įstaigoje, 83 – privačioje ir 8 gydytojai dirbo abiejuose sektoriuose. Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į dvi grupes: <50 metų amžiaus - 93 ir ≥50 metų amžiaus – 82 šeimos gydytojai. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas, nes anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės ar kitų asmeninių duomenų nebuvo klausiama, tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
9.4. Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketinės apklausos metodas. Anketa suskirstyta į kelias dalis: 1) sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, darbovietė); 2) klausimai, vertinantys šeimos gydytojų požiūrį į kontracepciją; 3) klausimai, vertinantys šeimos gydytojų žinias apie kontracepciją; 4) klausimai, vertinantys šeimos gydytojų profesinio tobulinimosi kontracepcijos tema poreikį (2 priedas).
Siekiant išsiaiškinti respondentų požiūrį į šiuolaikinę kontracepciją, buvo klausiama, ar jie konsultuoja pacientus kontracepcijos tema, ar tai nesukelia jiems emocinio diskomforto, ar mano, jog šiuolaikinė kontracepcija yra saugi ir efektyvi, bei kokiems šeimos planavimo metodams jie teikia pirmenybę.
Tam, kad būtų galima įvertinti respondentų žinias apie kontracepciją, buvo pateikta dešimties teiginių (5 – teisingi, 5 – neteisingi) apie įvairius kontracepcijos metodus lentelė. Kiekvienas tesingai atsakytas teiginys vertintas 1 (vienetu). Suskaičiavus rezultatus teisingų atsakymų skaičius svyravo nuo 0 iki 9, kadangi nei vienas šeimos gydytojas nepasiekė maksimalaus teisingų atsakymų skaičiaus, t.y. 10. Pagal tai respondentai pagal jų žinias buvo suskirstyti į 3 grupes: 0-4 teisingų atsakymų – „blogos“, 5-6 – „vidutinės“, 7-10 – „geros“ žinios apie kontracepciją. Taip pat buvo vertinta, ar šeimos gydytojai žino įstatymais paremtas savo kompetencijas konsultuojant kontracepcijos tema.
17 kontracepciją, ar dalyvauja įvairiose konferencijose, seminaruose šia tema bei kokios tobulinimosi formos jiems būtų priimtiniausios.
9.5. Statistinės analizės metodai
18
10. REZULTATAI
10.1. Respondentų charakteristika
Iš visų tyrimo dalyvių (n=175) moterys sudarė 93,1 proc. (n=163), vyrai – 6,9 proc. (n=12). Vertinant pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, daugiausiai respondentų buvo 40-50 metų (29,1 proc., n=51), o mažiausiai – iki 30 metų amžiaus (5,7 proc., n=10). Vėliau, atliekant tyrimo skaičiavimus, nuspręsta respondentus suskirstyti į dvi amžiaus grupes: <50 (53,1 proc., n=93) ir ≥50 (46,9 proc., n=82) metų amžiaus. Tyrimo dalyviai pagal darbovietę pasiskirstė beveik vienodai: 48 proc. (n=84) dirbo viešojoje gydymo įstaigoje, 47,4 proc. (n=83) – privačioje (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų demografinė ir socialinė charakteristika (n=175)
Požymiai Tiriamieji n (proc.)
Lytis: Moteris 163 (93,1) Vyras 12 (6,9) Amžiaus grupės: ≤30 metų 10 (5,7) 31-40 metų 32 (18,3) 41-50 metų 51 (29,1) 51-60 metų 36 (20,6) >60 metų 46 (26,3) <50 metų 93 (53,1) ≥50 metų 82 (46,9) Darbovietė:
Viešoji gydymo įstaiga 84 (48,0) Privati gydymo įstaiga 83 (47,4) Abi gydymo įstaigos 8 (4,6)
19
10.2. Šeimos gydytojų požiūrio į kontracepciją įvertinimas ir palyginimas, atsižvelgiant į darbovietę bei amžiaus grupę
Iš 175 respondentų 112 (64,0 proc.) atsakė, kad jų pacientai domisi kontracepcijos klausimais. Ne visi, tačiau didžioji dalis (78,6 proc., n=88) šeimos gydytojų teigė, jog konsultuoja pacientus šia tema. Lyginant konsultuojančių gydytojų pasiskirstymą privačiame ir viešajame sveikatos priežiūros sektoriuje, šiek tiek daugiau (55,7 proc., n=49) dirbo privačioje gydymo įstaigoje, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p=0,223). Pagal dvi amžiaus grupes iš 88 kontracepcijos tema konsultuojančių šeimos gydytojų statistiškai reikšmingai (p<0,001) daugiau buvo tų, kurių amžius iki 50 metų (69,3 proc., n=61) (2 lentelė).
2 lentelė. Šeimos gydytojų pasiskirstymas pagal darbovietę ir amžiaus grupę vertinant konsultavimą kontracepcijos klausimais (n=112)
Jei pacientai domisi kontracepcijos klausimais, ar konsultuojate? Amžiaus grupė p reikšmė Darbovietė p reikšmė <50 metų, n (proc.) ≥50 metų, n (proc.) Viešoji gydymo įstaiga, n (proc.) Privati gydymo įstaiga, n (proc.) Taip n=88 61 (69,3) 27 (30,7) < 0,001 39 (44,3) 49 (55,7) 0,223 Ne n=24 7 (29,2) 17 (70,8) < 0,001 14 (58,3) 10 (41,7) 0,223 Iš 88 šeimos gydytojų, kurių pacientai domisi kontracepcijos klausimais ir kurie konsultuoja juos šia tema, 61 (69,3 proc.) atsakė, jog konsultuodamas pacientus apie kontracepciją jaučiasi laisvai. Šiek tiek daugiau taip atsakiusiųjų dirbo privačioje gydymo įstaigoje (52,5 proc., n=32) nei viešojoje (47,5 proc., n=29), tačiau skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Lyginant šeimos gydytojus, kurie jaučiasi laisvai konsultuodami kontracepcijos tema, pagal dvi amžiaus grupes, laisviau jaučiasi jaunesni (iki 50 m. amžiaus) gydytojai (68,9 proc., n=42), tačiau taip pat statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
20 3 lentelė. Šeimos gydytojų pasiskirstymas pagal darbovietę ir amžiaus grupę vertinant jų nuomonę
apie šiuolaikinės kontracepcijos saugumą ir efektyvumą (n=175)
Pagal tai, kokiems šeimos planavimo metodams gydytojai teikia pirmenybę, nustatyta: 77 (44 proc.) šeimos gydytojai buvo tik už natūralius šeimos planavimo metodus, 36 (20,6 proc.) - dirbtinius, 44 (25,1 proc.) pasirinko abu metodus ir 18 (10,3 proc.) liko be nuomonės (1 pav.).
3,4 16 9,7 20 6,9 9,1 10,9 24 0 5 10 15 20 25 30 Neturiu nuomonės Abu metodai Dirbtiniai metodai Natūralūs metodai Procentai Viešoji įstaiga Privati įstaiga
1 pav. Šeimos gydytojų šeimos planavimo metodų pasirinkimo palyginimas pagal darbovietę (n=175)
Šiek tiek daugiau šeimos gydytojų, dirbančių viešojoje gydymo įstaigoje, rinkosi natūralius metodus (24 proc., n=42) nei dirbančių privačioje gydymo įstaigoje (20 proc., n=35), tačiau statistiškai
21 patikimo skirtumo nestebėta (p>0,05). Akivaizdu, kad privačiai dirbantys šeimos gydytojai beveik dvigubai dažniau nei viešajame sektoriuje neišskyrė nei vieno šeimos planavimo metodo ir buvo už abu (16 proc., n=28), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
7,4 9,1 6,3* 24 2,9 16 14,3* 20 0 5 10 15 20 25 30 Neturiu nuomonės Abu metodai Dirbtiniai metodai Natūralūs metodai Procentai < 50 metų ≥ 50 metų
2 pav. Šeimos gydytojų šeimos planavimo metodų pasirinkimo palyginimas pagal amžiaus grupes (n=175)
(* - p<0,05, lyginant iki 50 m. ir virš 50 m. amžiaus šeimos gydytojų pasirinkimą „Dirbtiniai šeimos planavimo metodai“)
Gydytojų nuomonės gana ženkliai išsiskyrė ir pagal dvi amžiaus grupes. Statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,007) pastebėtas pasirenkant atsakymo variantą „Dirbtiniai kontracepcijos metodai“: jį dvigubai dažniau rinkosi šeimos gydytojai iki 50 m. (14,3 proc., n=25) nei vyresni (6,3 proc., n=11) (2 pav.). Natūralūs metodai maždaug vienodai priimtini abiem amžiaus grupėms. Abu šeimos planavimo metodus dažniau rinkosi iki 50 m. amžiaus gydytojai (16 proc., n=28), tačiau, lyginant abi amžiaus grupes, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
10.3. Šeimos gydytojų žinių apie šiuolaikinę kontracepciją vertinimas
22 4 lentelė. Teisingų atsakymų į pateiktus teiginius apie kontracepciją duomenys
TEIGINYS Teisingas atsakymas Teisingai atsakiusiųjų skaičius n (proc.) (n=175) 1. Trombembolinės venų ligos yra absoliuti
kontraindikacija skirti kontraceptines tabletes Taip 135 (77,1) 2. Vienas kontraceptinis žiedas nuo nėštumo saugo 6
mėnesius Ne 67 (38,3)
3. Vartojant kontraceptines tabletes mažėja rizika
užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis Ne 146 (83,4)
4. Sudėtinės kontraceptinės tabletės sumažina
kiaušidžių vėžio riziką Taip 65 (37,1)
5. Yra tik viena barjerinės kontracepcijos priemonė –
vyriškas prezervatyvas Ne 132 (75,4)
6. Mažų dozių progestinines tabletes galima vartoti
laktacijos metu Taip 43 (24,6)
7. Vidinės gimdos spiralės nerekomenduojamos
negimdžiusioms jaunoms moterims Ne 28 (16)
8. Kontraceptines tabletes gali vartoti ir gimdžiusios, ir
negimdžiusios moterys Taip 149 (85,1)
9. Rūkančioms moterims nesaugu vartoti kombinuotus
hormoninius kontraceptikus Taip 108 (61,7)
10. Skubios pagalbos kontraceptinės priemonės yra
efektyvios iki 48 val. po nesaugaus lytinio akto Ne 16 (9,1)
Daugiausiai teisingų atsakymų pateikta į teiginį „Kontraceptines tabletes gali vartoti ir gimdžiusios, ir negimdžiusios moterys“ (85,1 proc., n=149) (4 lentelė). Šeimos gydytojai labiausiai klydo manydami, jog skubios pagalbos kontraceptinės priemonės yra efektyvios iki 48 val. po nesaugaus lytinio akto, o ne 72 val. Teisingai į šį teiginį atsakiusiųjų buvo tik 16 (9,1 proc.).
Kiekvienas teisingai atsakytas teiginys buvo vertintas 1 balu, tad visi šeimos gydytojai daugiausia galėjo surinkti po 10 balų. Kaip jau buvo minėta, respondentai pagal jų žinias buvo suskirstyti į 3 grupes: 0-4 teisingų atsakymų – „blogos“, 5-6 – „vidutinės“, 7-10 – „geros“ žinios apie kontracepciją. Nustatyta, kad bendrai visų 175 šeimos gydytojų teisingų atsakymų, pavertus balais, vidurkis – 5,08. Taigi, galime teigti, jog tyrime dalyvavusių gydytojų žinios apie kontracepciją buvo „vidutinės“. Neženkliai, tačiau geresnes žinias apie kontracepciją demonstravo iki 50 metų amžiaus ir privačiame sektoriuje dirbantys šeimos gydytojai.
23 5 lentelė. Balų vidurkių pasiskirstymas pagal darbovietę ir amžiaus grupes
Darbovietė Balų vidurkis Žinios
Viešoji įstaiga 4,7 „Blogos“-„vidutinės“
Privati įstaiga 5,5 „Vidutinės“
Amžiaus grupė Balų vidurkis Žinios
<50 metų 5,7 „Vidutinės“
≥50 metų 4,4 „Blogos“-„vidutinės“
Vertinant šeimos gydytojų pasiskirstymą pagal jų žinias apie kontracepciją, nei vienas šeimos gydytojas nesurinko maksimalios balų sumos, t.y. 10. Didžiausias balas buvo 9. Tik 16 proc. pasiekė „gerų“ žinių ribą (6 lentelė).
6 lentelė. Šeimos gydytojų pasiskirstymas pagal jų žinias apie kontracepciją (n=175)
Žinios Balai Šeimos gydytojų skaičius n (proc.) „Blogos“ 0-4 48 (27,4) „Vidutinės“ 5-6 99 (56,6) „Geros“ 7-10 28 (16)
24 9,7 31,4 8* 6,3 25,1 19,5* 0 5 10 15 20 25 30 35 7-10 balai 5-6 balai 0-4 balai Procentai Viešoji įstaiga Privati įstaiga
3 pav. Balų pasiskirstymas pagal darbovietę (n=175)
(* - p=0,005, lyginant 0-4 balus surinkusius viešajame sektoriuje dirbančius šeimos gydytojus su dirbančiais privačiame sektoriuje)
25 2,9* 22,9 21,1* 13,1* 33,7 6,3* 0 5 10 15 20 25 30 35 40 7-10 balai 5-6 balai 0-4 balai Procentai < 50 metų ≥ 50 metų
4 pav. Balų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (n=175)
(* - p<0,001, lyginant 0-4 ir 7-10 balų surinkusius abiejų amžiaus grupių šeimos gydytojus)
Šeimos gydytojų taip pat buvo prašoma įvertinti, kokios yra jų kompetencijos ribos konsultuojant pacientus apie kontracepciją. Pagal Šeimos gydytojo normą (2019 m.), „šeimos gydytojas turi gebėti konsultuoti pacientą šeimos planavimo klausimais“ [5]. Gana nemaža dalis (31,4 proc., n=55) vis dėlto manė, jog „Konsultavimas su kontracepcija susijusiais klausimais nėra mano kompetencija“. Taip atsakiusiųjų skaičius gana netolygiai pasiskirstė pagal darbovietę ir amžiaus grupes (7 lentelė).
7 lentelė. Šeimos gydytojų, kurie mano, jog konsultavimas apie kontracepciją nėra jų kompetencija, pasiskirstymas pagal darbovietę ir amžiaus grupes (n=55)
Kaip apibūdintumėte savo kompetencijos ribas konsultuojant pacientus apie kontracepciją? Amžiaus grupė p reikšmė Darbovietė p reikšmė <50 metų, n (proc.) ≥50 metų, n (proc.) Viešoji gydymo įstaiga, n (proc.) Privati gydymo įstaiga, n (proc.)
Tai nėra mano kompetencija
n=55
16 (29,1) 39 (70,9) < 0,001 32 (58,2) 23 (41,8) 0,189
26 (p<0,001). Iš 55 tokią nuomonę turinčių gydytojų 39 (70,9 proc.) buvo vyresni nei 50 metų amžiaus. Vertinant pagal darbovietę, šiek tiek daugiau šeimos gydytojų, dirbančių viešajame sektoriuje (58,2 proc., n=32), manė, jog pacientų konsultavimas kontracepcijos klausimais nėra jų kompetencija, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
10.4. Šeimos gydytojų profesinio tobulinimosi šiuolaikinės kontracepcijos tema poreikio vertinimas
Siekiant išsiaiškinti, kaip patys respondentai, kurie konsultuoja pacientus, besidominčius kontracepcija, vertina savo profesionalumą, buvo klausiama, ar jie sugeba suteikti visą norimą informaciją apie kontracepciją. Iš 88 apklausos dalyvių šiek tiek daugiau nei pusė (54,5 proc., n=48) atsakė „Taip“, likę 40 (45,5 proc.) teigė nesugebantys suteikti visos norimos informacijos. Lyginant atsakymų į klausimą „Ar sugebate pacientams suteikti visą norimą informaciją apie kontracepciją?“ pasiskirstymą pagal darbovietę ir amžiaus grupes, abiem atvejais statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Tačiau vertinant pagal amžiaus grupes paminėtina tai, jog jaunesni (iki 50 m.) šeimos gydytojai sudarė 70,8 proc. (n=34) teigiančių, kad sugeba pacientams suteikti visą norimą informaciją (p>0,05).
Į klausimą „Ar dalyvaujate savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime?“ iš visų 175 respondentų net 94 (53,7 proc.) atsakė neigiamai (8 lentelė).
8 lentelė. Šeimos gydytojų atsakymų apie dalyvavimą profesinės kvalifikacijos tobulinime pasiskirstymas pagal darbovietę ir amžiaus grupes (n=175)
Ar dalyvaujate savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime? Amžiaus grupė p reikšmė Darbovietė p reikšmė <50 metų, n (proc.) ≥50 metų, n (proc.) Viešoji gydymo įstaiga, n (proc.) Privati gydymo įstaiga, n (proc.) Taip n=81 46 (56,8) 35 (43,2) 0,369 44 (54,3) 37 (45,7) 0,395 Ne n=94 47 (50) 47 (50) 0,369 45 (47,9) 49 (52,1) 0,395
27 kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime, didesnė dalis buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus (56,8 proc., n=46) bei viešojoje gydymo įstaigoje dirbantys (54,3 proc., n=44) šeimos gydytojai.
Žinant šiuos rezultatus, buvo įdomu išsiaiškinti, kokia sąsaja tarp šeimos gydytojų sugebėjimo pacientams suteikti visą norimą informaciją apie kontracepciją ir dalyvavimo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime (9 lentelė).
9 lentelė. Sąsaja tarp sugebėjimo pacientams suteikti visą norimą informaciją apie kontracepciją ir dalyvavimo profesinės kvalifikacijos šia tema tobulinime (n=88)
Ar sugebate pacientams suteikti
visą norimą informaciją apie
kontracepciją?
Ar dalyvaujate savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime? p reikšmė Taip n (proc.) Ne n (proc.) Taip n=48 32 (66,7) 16 (33,3) 0,113 Ne n=40 20 (50) 20 (50) 0,113
Taigi, daugiau nei pusė (66,7 proc.) teigiančiųjų, jog sugeba pacientams suteikti visą norimą informaciją, tobulinasi ir gilina savo žinias apie kontracepciją. Trečdalis (33,3 proc.) šeimos gydytojų mano, kad pacientai apie kontracepciją iš jų sužino viską, nors ir netobulina savo žinių (p>0,05).
28 10 lentelė. Sąsaja tarp pacientų konsultavimo kontracepcijos tema ir dalyvavimo profesinės
kvalifikacijos šia tema tobulinime (n=112)
Jei pacientai domisi kontracepcijos
klausimais, ar konsultuojate?
Ar dalyvaujate savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime? p reikšmė Taip n (proc.) Ne n (proc.) Taip n=88 52 (59,1) 36 (40,9) 0,009 Ne n=24 7 (29,2) 17 (70,8) 0,009
Galima teigti, jog iš 88 šeimos gydytojų, kurie teigė konsultuojantys pacientus apie kontracepciją, statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau buvo tų, kurie nuolat gerina savo žinias apie kontracepciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš nekonsultuojančių šeimos gydytojų didžioji dalis (70,8 proc.) gydytojų taip pat ir nedalyvavo savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime (p<0,05).
11 lentelė. Sąsaja tarp šeimos gydytojų žinių apie kontracepciją ir dalyvavimo profesinės kvalifikacijos šia tema tobulinime (n=175)
Žinios apie kontracepciją Ar dalyvaujate savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime? p reikšmė Taip n (proc.) Ne n (proc.) „Blogos“ n=48 16 (33,3) 32 (66,7) 0,103 „Vidutinės“ n=99 50 (50,5) 49 (49,5) 0,103 „Geros“ n=28 15 (53,6) 13 (46,4) 0,103
29 Šeimos gydytojams, kurie teigė, jog nesitobulina kontracepcijos klausimais (n=94), buvo užduodamas klausimas „Kokios priežastys trukdo Jums tobulinti savo žinias apie šiuolaikinę kontracepciją?“ Gydytojai galėjo žymėti kelis atsakymų variantus. Dažniausiai pasirinktas atsakymo variantas – vyksta per mažai naudingų kursų, konferencijų šia tema (69,1 proc., n=65). Nemaža dalis (47,9 proc., n=45) teigė, jog yra per didelis darbo krūvis, nėra laiko gilinti savo žinias. Rečiausiai pasirinktas atsakymo variantas – „Neturiu noro domėtis šia tema“ (12,8 proc., n=12).
Apklausos metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokios tobulinimosi formos kontracepcijos tema šeimos gydytojams yra pačios priimtiniausios. Atsakant į šį klausimą kiekvienas gydytojas galėjo žymėti kelis atsakymų variantus. Dažniausiai pasirinkti atsakymo variantai buvo „Dalyvavimas mokslinėse-praktinėse konferencijose“ (68,6 proc., n=120) bei „Dalyvavimas profesinio tobulinimosi kursuose“ (66,3 proc., n=116). Rečiausiai gydytojai rinkosi „Mokslinių pranešimų rengimą“ (6,3 proc., n=11) (5 pav.).
5 pav. Šeimos gydytojų pasirinktų atsakymų variantų apie priimtiniausias tobulinimosi formas kontracepcijos tema dažnis (n) (n=175)
116
120 85
56
39 11
Kokios tobulinimosi formos kontracepcijos
tema Jums priimtiniausios?
Dalyvavimas profesinio tobulinimosi kursuose Dalyvavimas mokslinėse-praktinėse
konferencijose
Publikacijų skaitymas moksliniuose leidiniuose Nuotolinio mokymo kursai
30
11. REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pacientų konsultavimas kontracepcijos klausimais yra viena iš pirminės asmens SP centrų teikiamų paslaugų. Šeimos gydytojas yra svarbiausias asmuo užtikrinant, kad konsultavimas būtų kuo naudingesnis ir efektyvesnis, remiantis mokslo pagrįsta informacija ir pagal individualius paciento lūkesčius.
Mūsų tyrimo metu, siekiant įvertinti bei palyginti šeimos gydytojų požiūrį į kontracepciją pagal darbovietę ir amžių, buvo klausiama, ar šeimos gydytojai konsultuoja pacientus kontracepcijos tema, ar tai nesukelia jiems emocinio diskomforto, ar mano, jog šiuolaikinė kontracepcija yra saugi ir efektyvi, bei kokiems šeimos planavimo metodams jie teikia pirmenybę. 78,6 proc. mūsų tyrimo respondentų atsakė, jog konsultuoja pacientus kontracepcijos tema. J.K. Lee ir kt. autorių, Vakarų Pensilvanijoje 2008-2010 metais atliktame tyrime, taip pat buvo vertinamas šeimos gydytojų konsultavimo kontracepcijos tema dažnis. Tyrimo metu 18-50 metų amžiaus moterys, besilankančios pirminiame asmens SP centre dėl su kontracepcija susijusių klausimų, pildė specialiai paruoštas anketas. Iš 770 moterų tik 37,1 proc. (n=286) teigė, jog šeimos gydytojas sutiko konsultuoti kontracepcijos klausimais ir konsultacija patenkino jų lūkesčius [25]. Palyginus šio ir mūsų atlikto tyrimo rezultatus, mūsų atliktame tyrime respondentai du kartus dažniau teigė konsultuojantys kontracepcijos klausimais. Tačiau tokie rezultatai nėra tikslūs, nes Vakarų Pensilvanijoje tyrimo metu buvo apklausiamos pacientės, o ne šeimos gydytojai. Tikėtina, jog gydytojų nuomonė apie jų konsultavimą kontracepcijos klausimais ne visiškai sutaptų su pacientų nuomone.
31 natūralius metodus dažniau nei jaunesni. Be to, įvairaus amžiaus šeimos gydytojai ir rezidentai dažniau nei ginekologai konsultacijos metu pacientams siūlė natūralius šeimos planavimo būdus [26].
32 priemonės - vyriški prezervatyvai ir geriamosios kontraceptinės tabletės, kuriuos gydytojai teigė dažniausiai išrašantys savo pacientams. Apie kitus kontracepcijos būdus respondentai žinojo mažiau, todėl nepasitikėjo savimi ir vengė siūlyti savo pacientams. Be to, pasak tyrime dalyvavusių šeimos gydytojų, pasitikėjimą savo žiniomis mažina ir tai, jog jiems trūksta žinių, kaip teisingai turėtų vykti pacientų konsultacija kontracepcijos tema. Dėl šios priežasties dauguma jų nukreipia savo pacientus kitų specialistų, gebančių profesionaliai teikti su kontracepcija susijusias paslaugas, konsultacijai. Kita vertus, kai kurie tyrimo respondentai teigė, jog jie atsisako konsultuoti savo pacientus apie kontracepciją, nes tai ne jų atsakomybė [33].
33
12. IŠVADOS
1. Požiūris į kontracepciją tarp privačiose ir viešose gydymo įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nesiskiria.
2. Požiūris į kontracepciją tarp skirtingo amžiaus šeimos gydytojų grupių skiriasi. Iki 50 metų amžiaus šeimos gydytojai dažniau konsultuoja kontracepcija besidominčius pacientus nei vyresni šeimos gydytojai, dažniau renkasi dirbtinius šeimos planavimo metodus.
34
13. REKOMENDACIJOS
1. Šeimos rezidentūros metu daugiau dėmesio skirti su kontracepcija susijusių temų nagrinėjimui: kontraceptinių priemonių rūšys, jų palyginimas, pasirinkimas, kontraindikacijos, pacientų konsultavimo principai.
2. Rengti kuo daugiau mokslinių-praktinių konferencijų, seminarų apie kontracepciją, skirtų šeimos gydytojams bei rezidentams.
35
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Stankevičius H, Klimas V. Hormonai ir kontracepcija: metodiniai nurodymai gydytojams. Vilnius; 2000.
2. Sadauskas V. Socialinės reprodukcinės sveikatos problemos. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2000;3:14-6.
3. Singh S, Sedgh G, Hussain R. Unintended pregnancy: world-wide levels, trends, and outcomes. Stud Fam Plann 2010;41:241-50.
4. Higienos institutas. Abortai 1997-2016 m. Prieiga per internetą:
http://sic.hi.lt/php/dm9.php?dat_file=dem9.txt (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 10). 5. LR SAM ministro įsakymas: „Lietuvos medicinos norma MN 14:2019. Šeimos gydytojas“.
Valstybės žinios; 2019.
6. Jonauskas A, Keraitė I, Urbaitė J. Kontracepcijos metodų ir priemonių apžvalga. Internistas 2010;5-6:54-9.
7. Barčaitė E, Klimas V, Stankevičius H. Kontracepcijos metodika. LR SAM projektas; 2016. Prieiga per internetą:
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Kontracepcijos_metodika_2016-11-22.pdf (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 09).
8. Reducing early and unintended pregnancies among adolescents. Evidence brief. World Health Organisation. 2017. Prieiga per internetą:
http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/255862/1/WHO-RHR-17.10-eng.pdf?ua=1 (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 10).
9. Trends in Contraceptive Use Worldwide. United Nations. Department of Economic and Social Affairs. 2015. Prieiga per internetą:
http://www.un.org/en/development/desa/population/publications/pdf/family/trendsContraceptiv eUse2015Report.pdf (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 10).
10. Contraception Atlas. European Parliamentary Forum on Population & Development (EPF). 2018. Prieiga per internetą: https://www.contraceptioninfo.eu/node/7 (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 10).
11. Drąsutienė G. Akušerija ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Vilnius: Vaistų žinios; 2010. 12. Contraception. Encyclopedia of Children's Health. Prieiga per internetą:
36 13. Natural Family Planning. American Academy of Family Physicians. 2017. Prieiga per internetą: https://familydoctor.org/natural-family-planning/ (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 10).
14. Bjelica A, Trninić-Pjević A. Review of identified factors influencing contraceptive use. Med Pregl 2008;61:151-5.
15. Burkman RT, Brzezinski A. Contraception & Family Planning. Diagnosis & Treatment: Obstetrics & Gynecology; 2014.
16. Kirkilytė A. Pagimdžiusių moterų informuotumas apie kontracepciją. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas; 2016.
17. Task sharing to improve Access to Family Planning/Contraception. Summary brief. World Health Organization. 2017. Prieiga per internetą:
http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/259633/WHO-RHR-17.20-eng.pdf?sequence=1 (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 10).
18. Frost JJ. Women’s Use of Sexual and Reproductive Health Services: Trends, Sources of Care and Factors Associated with Use, 1995–2010. New York; 2013.
19. ACGME program requirements for graduate medical education in family medicine. 2013. Prieiga per internetą:
https://www.acgme.org/acgmeweb/Portals/0/PFAssets/ProgramRequirements/120_family_med icine_07012014 (paskutinioji prisijungimo data: 2019 03 10).
20. LSMU MA Šeimos medicinos klinikos rezidentų XVII metinė mokslinė konferencija. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojo priedas. Kaunas: Vitae Litera; 2015.
21. Jaruševičienė L, Valius L. Jaunų žmonių lytinė ir reprodukcinė sveikata. Kaunas: Vitae Litera; 2005.
22. Denafaitė G, Obolevičiūtė L, Kemeklienė G, Vaitkienė D. Lietuvos moksleivių žinios ir jų požiūris į šeimos planavimą bei kontracepciją ir jų lytinė elgsena. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2010;13:7-13.
23. Vanagienė V, Žilaitienė B. XII Europos kontraceptologijos ir reprodukcinės sveikatos draugijos kongresas Atėnuose. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2012;15:340-1.
24. Wu JP, Gundersen DA, Pickle S. Are the Contraceptive Recommendations of Family Medicine Educators Evidence-Based? A CERA Survey. Fam Med. 2016;48:345-52.
25. Lee JK, Parisi SM, Akers AY, Borrerro S, Schwarz EB. The Impact of Contraceptive Counseling in Primary Care on Contraceptive Use. J Gen Intern Med. 2011;26:731–6.
37 27. Lohr PA, Schwarz EB, Gladstein JE, Nelson AL. Provision of contraceptive counseling by
internal medicine residents. J Womens Health. 2009;18:127–31.
28. Cheng D. Family planning training in Maryland family practice and obstetrics/gynecology residency programs. J Am Med Womens Assoc. 1999;54:208–10.
29. Schreiber CA, Harwood BJ, Switzer GE, Creinin MD, Reeves MF, Ness RB. Training and attitudes about contraceptive management across primary care specialties: A survey of graduating residents. Contraception. 2006;73:618–22.
30. Veloudis GM, Jr Murray SC. Emergency contraception knowledge and prescribing practices: A comparison of primary care residents at a teaching hospital. J Pediatr Adolesc Gynecol. 2000;13:125–8.
31. Wallace JL, Wu J, Weinstein J, Gorenflo DW, Fetters MD. Emergency contraception: Knowledge and attitudes of family medicine providers. Fam Med. 2004;36:417–22.
32. Westhoff C, Marks F, Rosenfield A. Residency training in contraception, sterilization, and abortion. Obstet Gynecol. 1993;81:311–4.
38
15. PRIEDAI
39
2 Priedas
ANKETA
Gerbiamieji šeimos gydytojai,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto studentė Marija Miškinytė atlieka savo baigiamojo magistro darbo tyrimą „Šeimos gydytojų požiūris į šiuolaikinę
kontracepciją“. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti Kauno miesto gydymo įstaigose dirbančių šeimos
gydytojų požiūrį į kontracepciją. Darbo vadovė - prof. dr. Daina Krančiukaitė - Butylkinienė. Anketa yra anoniminė, tiriamųjų duomenys nebus atskleisti. Tyrimui labai svarbu, kad atsakytumėte į visus Jums pateiktus klausimus. Jei turite klausimų ar pastebėjimų, kreipkitės el.paštu - daina.butylkiniene@lsmuni.lt.
Dėkojame už Jūsų sugaištą laiką!
Pasirinktą atsakymą į toliau pateiktus klausimus žymėkite X.
1. Jūsų lytis? 2. Jūsų amžius? 3. Kokioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje dirbate?
□ Mot. □ < 30 m. □ Viešojoje įstaigoje
□ Vyr. □ 30-40 m. □ Privačiame pirminės sveikatos priežiūros centre □ 40-50 m □ Dirbu abiejose įstaigose
□ 50-60 m. □ > 60 m
4. Ar Jūsų pacientai domisi kontracepcijos klausimais?
□ Taip
□ Ne (Jeigu atsakėte „Ne“, pereikite prie 9 kl.)
5. Jei pacientai domisi kontracepcijos klausimais, ar konsultuojate?
□ Taip
□ Ne (Jeigu atsakėte „Ne“, pereikite prie 8 kl.)
6. Ar sugebate pacientams suteikti visą norimą informaciją apie kontracepciją?
□ Taip □ Ne
7. Ar konsultuodami pacientus apie kontracepciją jaučiatės laisvai?
□ Taip □ Ne
(Atsakę pereikite prie 9 kl.)
8. Jeigu nekonsultuojate, kodėl? (galite žymėti kelis atsakymų variantus)
□ Neturiu pakankamai laiko paciento priėmimo metu konsultuoti kontracepcijos klausimais □ Trūksta žinių apie kontracepciją
40
9. Ar pritariate nuomonei, kad šiuolaikinė kontracepcija yra saugi ir efektyvi?
□ Taip □ Ne
□ Neturiu nuomonės
10. Ar dalyvaujate savo profesinės kvalifikacijos kontracepcijos tema tobulinime?
□ Taip (Jeigu atsakėte „Taip“, pereikite prie 12 kl.) □ Ne
11. Kokios priežastys trukdo Jums tobulinti savo žinias apie šiuolaikinę kontracepciją? (galite žymėti kelis atsakymų variantus)
□ Vyksta per mažai naudingų kursų, konferencijų kontracepcijos tema □ Per didelis darbo krūvis, kad rasčiau laiko gilinti savo žinias
□ Finansinės problemos
□ Neturiu noro domėtis šia tema
12. Kokios tobulinimosi formos kontracepcijos tema Jums priimtiniausios? (galite žymėti kelis atsakymų variantus)
□ Dalyvavimas profesinio tobulinimosi kursuose □ Dalyvavimas mokslinėse-praktinėse konferencijose □ Publikacijų skaitymas moksliniuose leidiniuose □ Nuotolinio mokymo kursai
□ Vykimas į stažuotes užsienyje □ Mokslinių pranešimų rengimas
13. Kurie šeimos planavimo metodai Jums priimtinesni?
41
14. Pasirinkite, Jūsų nuomone, teisingus atsakymus į toliau pateiktus teiginius. (Atsakymus žymėkite X)
Eil.
Nr. Teiginys Sutinku Nesutinku
Neturiu nuomonės 1. Trombembolinės venų ligos yra absoliuti kontraindikacija skirti
kontraceptines tabletes
2. Vienas kontraceptinis žiedas nuo nėštumo saugo 6 mėnesius
3. Vartojant kontraceptines tabletes mažėja rizika užsikrėsti lytiškai
plintančiomis ligomis
4. Sudėtinės kontraceptinės tabletės sumažina kiaušidžių vėžio riziką 5. Yra tik viena barjerinės kontracepcijos priemonė – vyriškas prezervatyvas 6. Mažų dozių progestinines tabletes galima vartoti laktacijos metu 7. Vidinės gimdos spiralės nerekomenduojamos negimdžiusioms jaunoms
moterims
8. Kontraceptines tabletes gali vartoti ir gimdžiusios, ir negimdžiusios
moterys
9. Rūkančioms moterims nesaugu vartoti kombinuotus hormoninius
kontraceptikus
10. Skubios pagalbos kontraceptinės priemonės yra efektyvios iki 48 val. po
nesaugaus lytinio akto
15. Kaip apibūdintumėte savo kompetencijos ribas konsultuojant pacientus apie kontracepciją? (galite žymėti kelis atsakymų variantus)
□ Paciento ir jo šeimos narių mokymas apie kontraceptines priemones □ Paciento ir jo šeimos narių informavimas apie kontraceptines priemones □ Kontraceptinių priemonių receptų išrašymas
□ Neturiu pakankamai laiko konsultuoti kontracepcijos klausimais
