LIЕTUVОS SVЕIKATОS MОKSLŲ UNIVЕRSITЕTAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Greta Reikertaitė
PIRMO IR ŠEŠTO KURSO MEDICINOS STUDENTŲ MITYBOS BEI
KITŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ VERTINIMAS
Medicinos vientisųjų studijų baigiamasis magistro darbas
Studentas: Greta Reikertaitė
Darbo vadovas: prof. dr. Dalia Lukšienė
Data: 2019-05-15
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 7 INTERESŲ KONFLIKTAS... 7ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Mitybos įpročiai ... 11
1.2. Fizinis aktyvumas ... 13
1.3. Rūkymas ir alkoholio vartojimas... 14
2. TYRIMO METODIKA ... 16
2.1. Tyrimo organizavimas ... 16
2.2. Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka ... 16
2.3. Tyrimo metodai ... 16
2.4. Duomenų analizės metodai ... 17
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 18
3.1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika ... 18
3.2. I ir VI kurso medicinos studentų mitybos ypatumai ... 20
3.3. I ir VI kurso studentų fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo vertinimas ... 39
3.4. I ir VI kurso studentų gyvensenos įpročių palyginimas ... 45
IŠVADOS ... 58
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 60
PRIEDAI ... 65
3
SANTRAUKA
Greta ReikertaitėPIRMO IR ŠEŠTO KURSO MEDICINOS STUDENTŲ MITYBOS BEI KITŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ VERTINIMAS
Mokslinė vadovė prof., dr. Dalia Lukšienė
Darbo tikslas. Įvertinti pirmojo ir šeštojo kurso medicinos studentų mitybos bei kitus gyvensenos įpročius
(rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą).
Tyrimo metodika. Tai epidemiologinis stebėjimo analitinis kiekybinis tyrimas. Anoniminė anketa buvo
patalpinta elektroninėje erdvėje „LSMU medicina 2018“ ir „LSMU medicina 2013“ grupes Facebook tinklapio paskyroje. Apklausa buvo vykdoma 2019 metų gruodžio – kovo mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 205 medicinos studentai. Statistinė analizė atlikta naudojant programą „SPSS “. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas Chi-kvadrato (𝜒2) ir 𝑧 kriterijais. Statistinių hipotezių reikšmingumui vertinti naudotas p reikšmingumo lygmuo. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai 𝑝 < 0,05.
Rezultatai. Įvertinus I ir VI kurso medicinos studentų mitybos įpročius atsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad I
ir VI kurso merginos renkantis maisto produktus linkusios atsižvelgti į produkto skonines savybes (atitinkamai 33,3 proc. ir 34,7 proc.), o I ir VI kurso vaikinai – ligų profilaktiką (atitinkamai 45,5 proc. ir 33,3 proc.). I kurso studentai per mažai kasdien vartoja šviežių daržovių ir vaisių, tačiau daugiau nei pusė VI kurso studentų šviežias daržoves vartoja kasdien (56,6 proc.). I kurso merginos dažniau vartoja liesą mėsą (55,1 proc.), o vaikinai – riebią mėsą (60,4 proc.), tačiau VI kurso merginos ir vaikinai dažniau renkasi liesą mėsą (atitinkamai 45,3 proc. ir 69,7 proc.). Pilno grūdo produktus, pieno produktus, daug cukraus turinčius produktus, nesveiką ir greitą maistą dažniau vartoja I ir VI kurso vaikinai nei atitinkamo kurso merginos. I kurso merginos (34,7 proc.) dažniau laikėsi dietos nei vaikinai (18,8 proc.), tuo tarpu VI kurse laikėsi dietos beveik pusė merginų (46,7 proc.) ir kas penktas vaikinas (21,2 proc.). Įvertinus I ir VI kurso medicinos studentų fizinio aktyvumo, alkoholio ir rūkymo ypatumus atsižvelgiant į lytį, nustatyta, kad I kurse reguliariai sportuoja 30,6 proc. merginų ir 22,9 proc. vaikinų, o VI kurse – 54,5 proc. vaikinų ir 33,3 proc. merginų. Nustatyta, kad I kurso merginos rūko dažniau nei vaikinai (atitinkamai 28,6 proc. ir 20,8 proc.), tačiau tarp VI kurso vaikinų ir merginų rūkymo dažnis panašus (atitinkamai 24,2 proc. ir 21,3 proc.). Beveik pusė I kurso merginų ir vaikinų teigė, kad alkoholį vartoja 1-2 kartus per mėnesį (atitinkamai 40,8 proc. ir 45,8 proc.), tačiau VI kurso merginos ir vaikinai pažymėjo, kad alkoholį dažniausiai vartoja tik keletą kartų per metus (atitinkamai 45,3 proc. ir 33,3 proc.). Palyginus I ir VI kurso medicinos studentų
4
mitybos įpročius nustatyta, kad I kurso studentams renkantis maisto produktus svarbiausia yra skonis (29,9 proc.), o VI kurso studentams – svarbiau yra ligų profilaktikai tinkantys maisto produktai (34,3 proc.). Šviežias daržoves kasdien dažniau vartoja VI kurso studentai lyginant su I kurso studentais (atitinkamai 54,6 proc. ir 39,2 proc.). Cukraus papildomai nevartoja pusė VI kurso studentų ir tik ketvirtadalis I kurso studentų. I kurso studentai dažniau vartoja limonadus nei VI kurso studentai. Nesveikų maisto produktų vartojimas labiau paplitęs tarp I kurso studentų. VI kurso studentai (39,8 proc.) reikšmingai dažniau teigė, kad per pastaruosius metus sportavo, lyginant su I kurso studentais (26,8 proc.). Rūkančiųjų skaičius buvo beveik vienodas tiek I kurse, tiek VI kurse (atitinkamai 24,7 proc. ir 21,3 proc.). Vertinant tyrimo metu alkoholio vartojimo dažnumą, nustatyta, kad dauguma I kurso ir VI kurso studentų svaigiuosius gėrimus vartoja keletą kartų per metus (atitinkamai 49,5 proc. ir 36,1 proc.).
Išvados. Palyginus I ir VI kurso medicinos studentų mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio
vartojimo įpročius nustatyta, kad VI kurso studentų mitybos ir kiti gyvensenos įpročiai yra sveikesni lyginant su I kurso studentais. Tačiau daugumos medicinos studentų mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, be to studentai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs.
5
SUMMARY
Greta ReikertaitėEVALUATING NUTRITION AND OTHER LIFESTYLE HABITS OF THE FIRST AND SIXTH GRADE MEDICAL STUDENTS
Research supervisor psrof., dr. Dalia Lukšienė
Aim of the study. To evaluate the nutrition and other lifestyle habits (smoking, alcohol consumption,
physical activity) of the 1st and 6th year medical students.
Methods. Epidemiological analytical quantitative study of observation. The electronic anonymous
questionnaire was placed in the groups of "LSMU medicina 2018" and "LSMU medicina 2013" on the Facebook website account. The survey was conducted from December to March of 2019. 205 medical students participated in the survey. Statistical analysis has been performed using the statistical software SPSS. The qualitative evidence of a statistical link was based on chi-square ( 𝜒2) and 𝑧 criteria. They were considered statistically significant if the probability of error 𝑝 < 0,05.
Results. On assessment of nutritional habits in medical students of Year 1 and Year 6 according to gender,
it was identified that female students in Year 1 and Year 6 tend to consider product taste characteristics (respectively 33.3% and 34.7%), when choosing food products, while male students in Year 1 and Year 6 would consider prevention of diseases (respectively 45.5% and 33,3%). The 1st year student boys and girls are under-consuming vegetables and fruit, more than half of the 6th year students (56.6%) consume fresh vegetables every day. The 1st year student girls (55.1%) use lean meat more often and the boys (60.4%) use the one with more fat, but the 6th year student girls and boys choose lean meat (respectively 45.3% and 69.7%). Full grain, dairy, high sugar products, fast food are more commonly used by the 1st and 6th year student boys than girls in the respective year. Female students in Year 1 (34.7%) were dieting more often than male (18.8%) students, while in Year 6 half the female (46.7%) students were dieting as well as every fifth male (21.2%) student. On assessment of the peculiarities of physical activity, alcohol consumption and smoking in medical students of Year 1 and Year 6 according to gender, it has been established that 30.6% of the female students and 22.9% of male students exercise on a regular basis in Year 1, while in Year 6 – 54.5% of the male students and 33.3% of females. It was identified that female students smoke more often than male students in Year 1 (respectively 28.6% and 20.8%), however, the smoking rate between female and male students in Year 6 is similar (respectively 24.2% and 21.3%). Almost half of the 1st year student girls and boys drink alcohol 1-2 times a month (respectively 40.8% and 45.8%), but the 6th year student girls and boys use alcohol only a few times a year (respectively 45.5% and 33.3%). On comparison of nutritional habits in medical students of Year 1 and Year 6, it was identified that Year 1 students (29.9%)
6
are mostly concerned with taste characteristics, while Year 6 students (34.3%) are more concerned about food products promoting prevention of diseases. Fresh vegetables are more often used daily by the 6th year students compared to the 1st year students (respectively 54.6% and 39.2%). Sugar is not consumed by the half of the 6th year students and only a quarter of the 1st year students. The 1st year students are more likely to use lemonade than the 6th year students. Consumption of unhealthy food is more common among the 1st year students. Year 6 students (39.8%) would significantly more often comment that they exercised during the last year in comparison with Year 1 students (26.8%). The number of smokers was almost the same in both the 1st and 6th year (respectively 24.7% and 21.3%). On assessment of alcohol consumption during the survey, it was established that most of the students in Year 1 and Year 6 consumed alcoholic beverages several times during the year (respectively 49.5% and 36.1%).
Conclusion. On comparison of physical activity, smoking and alcohol consumption habits in medical
students from Year 1 and Year 6, it was identified that the nutritional and lifestyle habits are healthier in Year 6 students rather than Year 1. However, the nutritional habits of most medical students do not follow the guidelines of healthy nutrition, in addition, the students are not sufficiently physically active.
7
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą ir naudingus patarimus magistrinio darbo vadovei prof., dr. Daliai Lukšienei.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė LSMU Bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC-MF-182. Leidimas išduotas 2018-12-12.
8
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslo universitetas VU – Vilniaus universitetas
𝑝 – patikimumo lygmuo KMI – kūno masės indeksas Proc – procentai
9
ĮVADAS
Pasaulinė Sveikatos Organizacijos (PSO) tvirtina, kad 10-15 proc. žmogaus sveikatos lemia paveldėjimas bei genetika, 30-40 proc. – supanti aplinka, 8-10 proc. – medicinos ir sveikatos apsaugos kokybė, netgi 40-60 proc. – pasirinkta asmens gyvensena. Žinoma, kad PSO 2018 metų duomenimis net 71 proc. pasaulio žmonių mirė būtent nuo lėtinių ligų. Lėtinių ligų rizikos veiksniai yra nesveiki mitybos įpročiai, žalingas alkoholio vartojimas, tabako pasyvus ar aktyvus rūkymas bei fizinis pasyvumas [1].
Naujausi tyrimai įrodo, kad paskutiniu metu lietuvių gyvensenos įpročiai keičiasi sveikatai teigiama linkme, sveika gyvensena tampa vis labiau žinomesnė bei svarbesnė. Tačiau nesveiki įpročiai dar plačiai paplitę kai kurių žmonių kasdienybėje. Dėl to šiuo metu vienas iš esminių Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos tikslų yra plačiai skleisti teisingus gyvensenos principus, kurie teigiamai veiktų žmonių sveikatą, būtų kaip prevencinė priemonė nuo lėtinių ligų [2]. Lietuvoje 2014 m. ištirta, kad gyventojų socialinė nelygybė taip pat lemia sveikatos skirtumus. Norint rūpintis visuomenės sveikata ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės turėtų būti sutelktos į labiausiai socialiai silpnas gyventojų grupes [3].
Viena iš pažeidžiamiausių socialinių grupių – studentai. Studijų laikotarpis gali būti kaip pasikeitimo metas, dauguma studentų pradeda gyventi savarankiškai, gyvendami be tėvų privalo išmokti patys savimi pasirūpinti. Vienos sudėtingiausių studijų yra medicinos, ypač medicinos studentams reikia daug laiko ir dėmesio skirti mokymuisi, egzaminams bei sugebėti prisitaikyti prie naujo savarankiško gyvenimo iššūkių [4]. Taip pat ne paslaptis, kad sveikos gyvensenos propagavimas tarp medicininį išsilavinimą turinčių asmenų yra svarbus rodiklis, kuris įtikina žalingų įpročių grėsmingumo suvokimą sveikatai [5].
Tam, kad įdiegti bendruomenei sveikus gyvensenos įpročius, medicinos darbuotojai ir studentai turi žinoti apie pasirinkto gyvenimo būdą, įtaką sveikatai. Sveiką gyvenseną propaguojantys medikai yra puikus pavyzdys visuomenei.
Darbo tema yra svarbi ir aktuali, nes šiuo tyrimu siekiama įvertinti studijuojančių medicinos studentų mitybos ir kitus gyvensenos įpročius (fizinį aktyvumą, žalingus įpročius). Ypač svarbu ar būsimieji gydytojai, baigiantys medicinos studijas, pritaiko įgytas teorines žinias bei laikosi sveikesnių gyvensenos įpročių nei ka tik pradėję studijuoti studentai. Kyla klausimas, ar studentai pasirinkę medicinos studijas yra patys motyvuoti sveikos gyvensenos atžvilgiu ir būti pavyzdžiu visuomenei. Svarbu ar studijuojant medicinos mokslus studentų požiūris keičiasi teigiama linkme, o gal atvirkščiai – neatlaikoma studijų krūvio ir nebesirūpinama savo sveikata.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti pirmojo ir šeštojo kurso medicinos studentų mitybos bei kitus gyvensenos įpročius
(rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą).
Uždaviniai:
1. Įvertinti pirmo ir šešto kurso medicinos studentų mitybos įpročius atsižvelgiant į lytį.
2. Nustatyti pirmojo ir šeštojo kurso medicinos studentų fizinio aktyvumo, alkoholio ir rūkymo ypatumus atsižvelgiant į lytį.
3. Palyginti pirmo ir šešto kurso medicinos studentų mitybos ir kitus gyvensenos įpročius (fizinį aktyvumą, alkoholio vartojimą, rūkymą).
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Mitybos įpročiaiFizinei ir protinei žmogaus sveikatai, darbingumui ir ilgaamžiškumui subalansuota ir visavertė mityba turi didelę teigiamą reikšmę. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad mitybos įpročiai net 25-30 proc. turi įtakos žmogaus sveikatai [6]. Deja, nesilaikant sveikos mitybos principų dažno lietuvio ir europiečio rūpestis tampa lėtinės ligos: padidėjęs arterinis spaudimas, nutukimas, cukrinis diabetas, insultai, onkologinės, širdies ir kitos ligos. Šios ligos yra vienos iš dažnesnių pacientų mirties priežasčių [7]. Švedijos sveikatos nacionalinio instituto mokslininkai pateikia tyrimo išvadą, kad žmogaus gyvenimo trukmė gali sutrumpėti 3,7 proc. dėl nutukimo, bei 9,1 proc. dėl neteisingų mitybos įpročių (4,5 proc. – dėl blogos mitybos, 3,5 proc. – dėl per mažo vaisių ir daržovių suvartojimo, 1,1 proc. – dėl maisto, kuriame daug sočiųjų riebalų, gausaus vartojimo) ir 1,4 proc. dėl fizinio pasyvumo [8]. Organizmas pastoviai turi būti papildomas svarbiausiomis maisto medžiagomis tam, kad palaikytų reikiamą sistemų funkcionavimą ir bendrą, gerą asmens savijautą.Skatinti žmones maitintis sveikai ir subalansuotai yra vienas iš svarbiausių PSO uždavinių.
Sveikos mitybos rekomendacijose [9] galima išskirti svarbiausius mitybos principus. Siekiant, kad mityba būtų ne tik sveika, tačiau ir sveikatinanti, rekomenduojama:
valgyti maistingą maistą, kuo dažniau augalinius ir rečiau gyvulinės kilmės produktus. Kiekvieną dieną žmogaus turėtų maitintis kuo įvairiau, nes nei viename produkte nėra visų reikiamų medžiagų;
per dieną kelis kartus valgyti pilno grūdo grūdinių produktų duoną, košę ar makaronus ir pan.; valgyti kelis kartus per dieną 400 g įvairių vaisių ir daržovių (geriausia šviežių);
kuo mažiau vartoti riebalų. Gyvulinius riebalus, kurie gausūs sočiosiomis riebalų rūgštimis, keisti į naudingus augalinius aliejus;
raudoną ir riebią mėsą, kiaulieną, jautieną, avieną keisti į paukštienos, triušienos mėsą. Minėtą mėsą galima taip pat keisti į ankštines daržoves ar žuvį;
rinktis dažniau liesą pieną ir jo produktus: natūralų graikišką jogurtą, kefyrą, varškę ar sūrį; vartoti maisto produktus ir gėrimus, turinčius kuo mažiau cukraus. Arbatą ir kavą
12
papildomai į maistą druskos nedėti, bendras druskos kiekis paros maiste neturi viršyti 5 g. Rekomenduojama rinktis druską, kurioje yra jodo;
siekti kuo labiau sumažinti alkoholio vartojimą;
svarbu, kad žmogaus svoris išliktų normos ribose (kūno masės indeksas (KMI) turėtų būti 18,5-24,99 𝑘𝑔/𝑚2).
Tam, kad organizmas gautų visų reikiamų medžiagų ir mikroelementų kiekį reikia proporcingai vartoti augalinius ir gyvūninius maisto produktus.Augaliniuose produktuose gausu vitaminų C ir B, folio rūgšties, mikroelementų, maisto skaidulų, baltymų, angliavandenių. Žinoma, kad gyvūninės kilmės maisto produktuose gausu baltymų, kalcio, geležies, įvairių vitaminų. Didelę svarbą gerai sveikatai turi maitinimosi dažnis, taip pat suvartojamų paros normos kalorijų kiekis. Geriausia, kai suvartojama didžiąją dalį reikiamų paros kalorijų pusryčių ir pietų metu. Turėtų būti 5-6 valandų tarpas skiriantis pusryčius, pietus bei vakarienę. Nereguliarus valgymas 1-2 kartus per parą gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Nereguliariai valgantys 2-3 kartus per dieną dažniau serga virškinimo trakto ligomis nei tie, kurie valgo 3-4 kartus per dieną [10]. Sveikas maistas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo etape, bet ypatingai svarbu tinkamai maitintis jaunai besiformuojančiai asmenybei, kadangi šiuo periodu intensyviai vystosi organizmas, formuojasi netaisyklingi arba taisyklingi maitinimosi įpročiai [11].
Dažnai vyresnių studijų studentai skundžiasi prasta imunine būkle irįvairiais sveikatos sutrikimais, kurių priežastys – bioenergijos stoka, neteisingas jos paskirstymas organizme. Tokia būklė gali pasireikšti dėl fizinio judrumo stokos, nesuderintos mitybos ir nesveikos gyvensenos. Kai kurie autoriai nurodo, kad dauguma aukštesnio kurso studentų yra vidutinio fizinio pajėgumo, turi per didelį svorį. Jaunimo sveikatai didelę reikšmę turi protinio darbo krūviai studijų metu, emocinė įtampa, žinoma, kad didelę reikšmę turi nesveiko maisto pasirinkimas [12]. Lietuvoje 2015 metais atliktas tyrimas, kuris įrodo, kad šiomis dienomis nesveikas ir greitas maistas tapo daugelio vartotojų neretai pirmos eilės pasirinkimu, kas antras lietuvis nesveiką maistą vartoja 1 kartą per savaitę ar dažniau, o ypač toks mitybos pasirinkimas yra paplitęs tarp mokinių ar studentų [13]. Kadangi, pirmieji studijų metai yra pereinamasis laikotarpis, todėl šiuo metu būtina mokyti apie racionalios gyvensenos būdą, skatinti studentus savarankiškai rūpintis savo sveikatos gerove, dalintis įgytomis žiniomis su visuomene [14]. Tiriant Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) studentų medikų mitybos įpročius buvo nustatyta, kad 40 proc. pirmo kurso studenčių merginų ir net 54,7 proc. studentų vaikinų nesimaitina reguliariai. Trečio kurso studentai 29,5 proc. merginos ir 46,3 proc. vaikinai pasižymėjo nereguliariu valgymu [14]. Studentams trūksta laiko pavalgyti, nuolatinis skubėjimas neleidžia pusryčiauti, valgo šaltą maistą, užkandžiauja ne maistingais produktais, mityboje įvairumo mažai,
13
reguliarumo mityboje taip pat nėra [6]. Atlikus tyrimą Lietuvoje 2011-2012 m. apklaustų Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų nustatyta, kad biomedicinos mokslų studentų net 62,9 proc. užkandžiauja. Didžioji dalis studentų valgo 3 kartus per dieną (56,3 proc.), 4 kartus per dieną – 25,8 proc. Dauguma VU studentų (52,6 proc.) mano, kad jų mityba netinkama[16]. Lietuvių mokslininkų atliktas tyrimas teigia, kad kiekvieną dieną saldumynus renkasi valgyti net 75 proc. studentų, 2-3 kartus per savaitę – 17 proc. respondentų, o 8 proc. studentų stengiasi atsisakyti saldžiųjų skanumynų [17].
Jungtinėse Amerikos valstijose (Floridoje) atliktu moksliniu tyrimu buvo nustatyta, kad studentai vidutiniškai valgo tik 2,04 karto per dieną. Ryte pusryčių nepraleisdavo 43,7 proc. studenčių merginų ir 35 proc. studentų vaikinų [18]. Turkijos mokslininkų tyrime buvo nustatyta, kad tik 25,9 proc. studentų pusryčiaudavo kasdien ir 59,5 proc. studentų pusryčiaudavo ne kiekvieną dieną. Netgi 69,7 proc. studentų praleisdavo vieną iš pagrindinių valgių, pagrindinis tokios mitybos pasiteisinimas – laiko trūkumas dėl studijų. Pusė respondentų (54,9 proc.) paprastai pusryčiaudavo valgykloje taip pat 73,6 proc. pietaudavo studentų valgyklose, o vakarienę 43,3 proc. rinkdavosi restoranuose [19].2017 m. Kanados mokslininkų grupė nustatė, kad studentai valgantys pusryčius geriau mokosi, jų pažymiai yra reikšmingai pažangesni nei tų studentų, kurie pusryčių atsisako [20].Pasaulio tyrėjai nustatė – tarp studentų visose šalyse įsitvirtinę žalingi sveikatai įgūdžiai tokie kaip svaigalų ar psichotropinių medžiagų vartojimas, rūkymas, fizinis nejudrumas, nesveikas greitas maistas [21].
1.2.
Fizinis aktyvumasFizinis nejudrumas yra viena iš svarbiausių lėtinių ligų priežasčių. PSO skatina suprasti, kad sportas yra viena iš svarbesnių geros žmonių emocinės ir fizinės sveikatos sąlygų. Rekomenduojama suaugusiam, o taip pat pagyvenusiam žmogui savaitėje bent 5 dienas užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, tam skirti ne mažiau 30 minučių , krūvis turi būti toks, kad sušiltų kūnas [22].
Vertinant 2015 m. Lietuvos studentų fizinio judrumo būklę buvo klausiama ar laisvu metu bėgioja, važinėja dviračiu, atlieka fizinius pratimus. Išanalizuota, kadkartą per savaitę net 74 proc. studentų užsiima aktyvia fizine veikla. Vertinant likusių studentų fizinį judrumą buvo svarbu išsiaiškinti kodėl studentai nesimankština ir neužsiima sportiška veikla. Net 35,7 proc. studentų laisvu laiku neužsiima jokia mankšta dėl laiko trūkumo, 32,3 proc. studentų teigia, kad trūksta noro ar motyvacijos, o kas penktas studentas (20,2 proc.) yra fiziškai pasyvus dėl jaučiamo nuovargio [23].
14
Amerikos mokslininkai 2009-2010 m. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo palyginti medicinos studentų su suaugusių asmenų fizinio judrumo paplitimu ir nustatyta, kad netgi 78 proc. studentų fizinis aktyvumas atitinka rekomenduojamą judrumą, laisvalaikiu pasyvia veikla užsiima tik 5,8 proc. medikų [24]. Tačiau Ispanijoje 2010 m. tyrimo rezultatai parodė, kad 22,7 proc. studentų fizinis aktyvumas tenkino nustatytus reikalavimus. Nustatyta, kad fiziškai aktyvesni studentai, kurių būsimos specialybės susietos su sporto veikla.Merginos mažiau susidomėjusios sportu nei vaikinai [25].Taip pat 2014 m. tiriant Kirgizijos universiteto studentus nustatyta, kad net 60,8 proc. merginų nėra fiziškai aktyvios [26]. 2009 m. tiriant lenkų biomedicinos studentų fizinę veiklą, nustatyta, kad labiausiai fizine veikla užsiima kineziterapeutai, 46 proc. kineziterapijos studentų – labai gero fizinio aktyvumo. Daugiausia fiziškai pasyvių studentų buvo mediciną studijuojančių – 26 proc. [27]. Tiriant Čilės studentus, nustatyta, kad fizinis laisvalaikis ir aktyvumas yra labiau paplitęs tarp vaikinų [28]. Švedai atlikę mokslinį tyrimą teigia, kad žmogaus gyvenimo trukmė gali sutrumpėti 1,4 proc. dėl fizinio nejudrumo [8].
1.3.
Rūkymas ir alkoholio vartojimasRūkymas yra vienas iš žalingiausių priklausomybių, kuri lemia daugelį ligų ir netgi 6 milijonus mirčių per metus, taip pat manoma, kad 25 metų bėgyje mirčių skaičius galbūt padidės iki 10 milijonų. Tabako vartojimas skatina plaučių, širdies ligas, vėžį. Paskaičiuota, kad pasaulyje yra 1,1 milijardo rūkančiųjų [29]. Vienas iš dviejų rūkančiųjų miršta net 16 metų anksčiau nei būtų galėjęs išgyventi atsisakęs tabako [30]. Atliktas tyrimas 2008 m. tarp Kauno aukštųjų mokyklų. Norėta išsiaiškinti, kuriose mokslo krypčių grupėse rūkymas populiariausias. Tyrime dalyvavo 516 vaikinų, nustatyta, kad technologijų ir fizinių mokslų krypties studentai rūkė labiau nei biomedicinos mokslų studentai [31].Lietuvos mokslininkai nustatė, kad studentų tabako vartojimo įprotis susietas su patiriamu stresu, dažnesniu alkoholio vartojimu, prastesne psichine ir fizine sveikata, norint pritapti draugų ar pažįstamų kompanijose [32].
Išanalizavus tabako poveikį organizmui, didesnė gydytojų dalis bendroje populiacijoje metė rūkyti lyginant su visuomene [5]. Ištirta, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose 90 proc. suaugusiųjų pradėjo rūkyti 18 metų; rūko 17,8 proc. studentų vaikinų ir 8 proc. merginų [32].
Brazilijoje atlikta apklausa su 5960 ligoninės darbuotojų, norint nustatyti, kiek iš jų yra rūkančių. Suprasta, kad žalingas įprotis paplitęs tik tarp 6,2 proc. personalo. Iš visų rūkančiųjų tik 2,4 proc. rūkė gydytojai, kas antras rūkantysis buvo pagalbinio personalo darbuotojas [34].
15
Vienas iš dažniausių žalingos gyvensenos įpročių yra alkoholio vartojimas. Dažnas alkoholio vartojimas sutrumpina žmogaus gyvenimą iki 10 metų ir daugiau.Vartojant daugiau nei tris standartinius alkoholio vienetus per parą (30 g gryno alkoholio), didėja tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis [35]. Alkoholis yra įvardijamas kaip vienas iš labiausiai paplitusių priklausomybę sukeliančių veiksnių. Alkoholio vartojimas Europoje itin sparčiai auga. Lietuvoje net apie 25 proc. jauno amžiaus vyrų (15-29 m.) mirties priežastis yra susijusi su alkoholiu [36].Pagal PSO analizę, svaigiesiems gėrimams poreikis augs ir 2025 m. Lietuvos gyventojas išgers net 17,5 litro gryno (100 proc.) alkoholio [35]. Remiantis 2016 metų Lietuvos statistika, 15 metų ir vyresniam gyventojui teko net 13,2 litro išgerto gryno (100 proc.) alkoholio [36].
Lietuvoje jaunimas, studentai mano, kad alkoholis didina socialinį ir fizinį malonumą bei socialinį pažinčių ratą, tai skatina vartoti svaigiuosius gėrimus [37]. Atlikus apklausą tarp Lietuvos 5 universitetų, nustatyta, kad 61 proc. studentų yra jautę pagirias. Kadangi, buvo išgėrę alkoholio arba juos kankino pagirių simptomai apie 30 proc. vyrų ir 20 proc. merginų neatvyko į užsiėmimus universitete. Kai kurie studentai ėjo į universitetą būdami neblaivūs. Žinoma, kad 13,6 proc. studentų alkoholį pradėjo vartoti sulaukę 18 metų, net 61 proc. svaigiuosius gėrimus gerti pradėjo 15-17 metų, o 21,4 proc. vartoja net nuo 11-14 metų. 90 proc. jaunų žmonių (18-35 metų) apklausos metu teigė, jog dažniau ar rečiau vartoja alkoholį ir tik 10 proc. tyrimo asmenų – nevartoja niekada [37].
Remiantis 2017 metais Amerikoje atliktu tyrimu, 91,3 proc. medicinos studentų teigė, kad vartojo svaigiuosius gėrimus per pastaruosius metus. Taip pat apie trečdalis medicinos studentų išgėrė penkis arba daugiau gėrimų per paskutines 2 savaites [39].
16
2. TYRIMO METODIKA
2.1.
Tyrimo organizavimas Tyrimas buvo įgyvendinamas šiais etapais:1. Literatūros šaltinių analizė 2. Klausimyno sudarymas 3. Bioetikos leidimo gavimas 4. Respondentų anketinė apklausa 5. Anketos gautų atsakymų analizė
Atlikus literatūros analizę, buvo sukurta anketa, kuri apžvelgia mitybos ir gyvensenos įpročius. Tuomet, gautas LSMU bioetikos centro leidimas (2018-12-12, leidimo Nr. BEC-MF-182). Anoniminė anketa buvo patalpinta elektroninėje erdvėje „Mano apklausa“, iš ten į „LSMU medicina 2018“ ir „LSMU medicina 2013“ grupes Facebook tinklapio paskyroje. Apklausa buvo vykdoma 2019 metų sausio – balandžio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 97 I kurso medicinos studentai (49 merginos ir 48 vaikinai) ir 108 VI kurso medicinos studentai (75 merginos ir 33 vaikinai). Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrinamas, nes anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
2.2.
Tyrimo objektas ir tiriamųjų atrankaŠio tyrimo respondentai yra pirmojo ir šeštojo kurso medicinos fakulteto studentai. Minėtose Facebook tinklapio paskyros grupėse anketas yra susikūrę pirmojo ir šeštojo kurso medicinos fakulteto studentai, todėl anketa buvo pasidalinta būtent šiose grupėse. Prieš pradedant apklausą, respondentui paminėta, kad jis turi būti pirmo arba šešto kurso medicinos studentas bei paaiškintas šio tyrimo tikslas.
2.3.
Tyrimo metodaiTyrimą sudaro epidemiologinis stebėjimo analitinis kiekybinis tyrimas. Tyrimui įvykdyti pasirinktas instrumentas – anketinė apklausa. Anketa parengta taikant epidemiologiniuose tyrimuose naudojamas anketas, atsižvelgiant į darbo tikslą ir uždavinius.
Išskirtos klausimų grupės:
1. Bendrieji klausimai (kuriame kurse respondentas studijuoja, jo lytis, svoris, ūgis) 2. Klausimai, informuojantys apie studentų mitybos įpročius.
17
4. Klausimai, informuojantys apie respondento žalingus įpročius.
5. Papildomi klausimai (kaip vertina savo mitybos ir gyvensenos įpročius bei ar universitete pakankamai suteikiama žinių apie sveiką mitybą ir gyvenseną).
Klausimai, informuojantys apie studentų mitybos įpročius. Siekiant išsiaiškinti kokie yra
respondentų mitybos įpročiai, buvo pateikti tokie klausimai: „Į ką labiausiai atsižvelgiate rinkdamiesi maisto produktus?“,„Kiek kartų per dieną valgote be užkandžiavimų?“,„Ar Jūs paprastai pusryčiaujate?“, „Kiek šaukštelių cukraus Jūs dedate į puodelį kavos ar arbatos?“, „Ar Jūs papildomai sūdote maistą?“. Taip pat buvo klausiama apie maisto produktų (košių, pilno grūdo duonos, pieno ir jo produktų bei vištienos, mėsos, šviežių ir apdorotų daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, konditerinių gaminių, greito maisto, keptų bulvių, pusgaminių, užkandžių, limonadų) vartojimo dažnį. Taip pat buvo užduodamas klausimas: „Ar kada nors laikėtės dietų? “.
Klausimai, informuojantys apie respondento fizinį aktyvumą. Norint išsiaiškinti ar I ir VI kurso
medicinos studentai užima fizine veikla, buvo klausta: „Ar Jūs reguliariai sportavote per pastaruosius 12 mėn?“, „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės bent 30 min. taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotumėte? “.
Klausimai, informuojantys apie respondento žalingus įpročius. Siekiant sužinoti kaip paplitę žalingi įpročiai tarp būsimųjų medikų buvo klausta: „Ar rūkote dabartiniu metu?“, jei atsakymas taip,
tuomet buvo klausta: „Kiek cigarečių surūkote per dieną?“. Dėl alkoholio vartojimo buvo klausta: „Kaip dažnai vartojate alkoholį?“.
2.4.
Duomenų analizės metodaiGauti respondentų duomenys buvo apdorojami ir vertinami su statistiniu duomenų analizės paketu (SPSS Version 24.0 for Windows). Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas vertintas Chi-kvadrato (𝜒2) ir 𝑧 kriterijais. Statistinių hipotezių reikšmingumui vertinti naudotas p reikšmingumo lygmuo. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai 𝑝 < 0,05.
18
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1.
Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristikaTyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 205 medicinos studentai, I kurso ( 49 merginos, 48 vaikinai) ir VI kurso (75 merginos ir 33 vaikinai) (1 pav.).
1 pav. Respondentų skirstymas (proc.) atsižvelgiant į lytį ir studijuojamą kursą
Vienas iš mitybos būklę ir sveikatą apibūdinančių rodiklių yra KMI indeksas. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama koks yra jų svoris bei ūgis, norint apskaičiuoti jų KMI. KMI buvo apskaičiuotas pagal formulę: 𝐾𝑀𝐼 = svoris (kg)
ū𝑔𝑖𝑠 (𝑚)2. Tiriant I kurso studentų sąsają tarp jų lyties ir KMI,
statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (𝑝 > 0,05). Nustatyta, kad daugiau nei pusė studentų KMI yra normalus (18,5-24,99 kg/m2) – 67,3 proc. merginų ir 52,1 proc. vaikinų. Antsvorį (KMI 25,0-29,99 kg/m2) turi 20,4 proc. merginų ir net 35,4 proc. vaikinų, o nutukusių (KMI ≥30,0 kg/m2) yra 4,1 proc. merginų ir 10,4 proc. vaikinų. I kurso 8,2 proc. merginų ir 2,1 proc. vaikinų yra nepakankamo svorio (KMI < 18,5 kg/m2) (2 pav.).
37%
16% 24%
23%
19
χ2 = 5,994; lls = 3; p > 0,05; p∗ > 0,05 lyginant su merginomis (z kriterijus)
2 pav. I kurso studentų KMI skirstymas (proc.) atsižvelgiant į lytį
Analizuojant VI kurso studentų sąsają tarp jų lyties ir KMI, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (𝑝 < 0,05). VI kurso studentų KMI skirstyme pastebima, kad dauguma (70,4 proc.) VI kurso studentų KMI yra normalus (74,7 proc. merginų ir 60,6 proc. vaikinų). Antsvorį turi 12,7 proc. studentų, nustatyta, jog statistiškai reikšmingai (𝑝 < 0,05) daugiau vaikinų (39,4 proc.) nei merginų (17,3 proc.) turi antsvorį. Iš apklaustųjų respondentų vaikinų nebuvo nutukusių ar per daug lieknų. 0,5 proc. VI kurso studentų yra nutukę, šį skaičių sudaro tik merginos. Nutukusių merginų VI kurse yra 1,3 proc. 2,4 proc. VI kurso studentų yra per mažo svorio, t. y. 6,7 proc. merginų yra per lieknos (3 pav.).
𝜒2 = 7,917; 𝑙𝑙𝑠 = 3; 𝑝 = 0,048
p∗= 0,0096 lyginant su merginomis (z kriterijus)
3 pav. VI kurso studentų KMI skirstymas (proc.) atsižvelgiant į lytį 8.2 67.3 20.4 4.1 2.1 52.1* 35.4* 10.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 < 18.5 18.5 - 24.99 25.0 - 29.99 ≥ 30 P ro c. kg/m2 Merginos Vaikinai 6.7 74.7 17.3 1.3 0.0 60.6 39.4* 0.0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 < 18.5 18.5 - 24.99 25.0 - 29.99 ≥ 30 P ro c. kg/m2 Merginos Vaikinai
20
Aptariant respondentų svorį, pastebime, kad I kurso daugiau nei pusės merginų ir pusės vaikinų svoris yra normalus. Trečdalis I kurso vaikinų ir penktadalis merginų turi antsvorį. Nepakankamą svorį turi kiek daugiau I kurso merginų nei vaikinų (atitinkamai 8,2 proc. ir 2,1 proc.). Aptariant, VI kurso KMI, nustatyta, kad dauguma vaikinų ir kiek daugiau merginų turi normalų svorį (atitinkamai 60,6 proc. ir 74,7 proc.). Reikšmingai daugiau vaikinų (39,4 proc.) turi antsvorį nei merginos (17,3 proc.). Nepakankamo svorio yra VI kurso 6,7 proc. merginų. Kituose atliktuose tyrimuose KMI išsidėstymas panašus, 2013 metais tyrime nustatyta, jog normalų kūno svorį turi dauguma studentų (78,5 proc.), 9,3 proc. turi antsvorį, o nepakankamą svorį turi daugiau studentų nei šiame atliktame tyrime – 11,4 proc. studentų [40]. Taip pat 2009 metais Serbijoje atlikus tyrimą apie biomedicinos studentų valgymo įpročius ir svorį, gauti gana panašūs rezultatai – net 76,4 proc. studentų KMI buvo normalus, o 11,5 proc. turėjo antsvorį [41].
3.2.
I ir VI kurso medicinos studentų mitybos ypatumaiNorint įvertinti studentų mitybos įpročius buvo klausiama ar studentai pusryčiauja, kiek kartų valgo ar papildomai sūdo maisto produktus, kiek cukraus deda į kavą ar arbatą, ar laikėsi kada nors dietų.
Ypač svarbu į ką studentai atsižvelgia rinkdamiesi maisto produktus, kas jiems yra svarbiausia. Iš tyrimo duomenų gauta, kad I kurso merginos reikšmingai dažniau nei vaikinai rinkdamosios maisto produktus atsižvelgia į skonines savybes (atitinkamai 33,3 proc. ir 12,1 proc.; p<0,05). Taip pat joms svarbu maisto produktų sveikumas, tinkamas maistas ligų profilaktikai – 29,3 proc. Produktų kainos daroma įtaka merginų maisto produktų pasirinkimui yra 21,3 proc. Taip pat 10,7 proc. studenčių maistą renkasi atsižvelgiant į šeimos, draugų įtaką, o mažiausiai studenčių renkasi maisto produktus, kurie skirti specialiai dietai – 5,3 proc. Atitinkamai vyriškosios lyties atstovai didžiausią dėmesį skiria ligų profilaktikai – 45,5 proc. Vaikinams didelę įtaką daro šeimos ir draugų įtaka – 21,2 proc., atitinkamai vienodas dėmesys po 12,1 proc. skiriamas skoninėms savybėms ir produkto kainai. Mažiausią dėmesį vaikinai skiria specialios dietos būtinumo produktams – 9,1 proc. (4 pav.).
21
χ2 = 8,198; lls = 4, p = 0,085; p∗= 0,01278 lyginant su merginomis
4 pav. I kurso studentų skirstymas (proc.) atsižvelgiant į tai, kas jiems yra svarbiausia renkantis maisto produktus, priklausomai nuo lyties
Stebint VI kurso merginų ir vaikinų maisto pasirinkimus, nustatyta, kad 34,7 proc. studenčių didžiausią dėmesį skiria maisto skoninėms savybėms, atitinkamai vaikinai skiria 25 proc. Šeimos ir draugų įtaka merginų maisto pasirinkimui daro net 28,6 proc. atitinkamai vaikinams ši įtaka svarbi 14,6 proc. Į produkto kainą renkantis maisto produktus atsižvelgia 16,3 proc. merginų ir 14,6 proc. vaikinų. Tačiau reikšmingai daugiau vaikinų renkantis maisto produktus atsižvelgia į ligų profilaktiką, lyginant su merginomis (atitinkamai 33,3 proc ir 12,2 proc.; p<0,05). Žvelgiant į specialios dietos būtinumą, į tai atsižvelgia 8,2 proc. merginų ir 12,5 proc. vaikinų (5 pav.).
33.3 21.3 10.7 29.3 5.3 12.1* 12.1 21.2 45.5 9.1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Skoninės savybės
Produkto kaina Šeimos, draugų
įtaka profilaktikaLigų
Specialios dietos būtinumas P ro c. Merginos Vaikinai
22
χ2 = 8,963; lls = 4, p = 0,062; p∗= 0,0096 lyginant su merginomis
5 pav. VI kurso studentų skirstymas (proc.) atsižvelgiant į tai, kas jiems yra svarbiausia renkantis maisto produktus, priklausomai nuo lyties
Apibendrinant studentų maisto produktų pasirinkimą, I kurso trečdaliui studenčių yra svarbiausia maisto skonis, o šio kurso beveik pusė vaikinų teikia pirmenybę sveikam maistui. Aptariant VI kurso studentus, pastebima, kad trečdaliui merginų svarbu maisto skonis, o trečdalis vaikinų maistą renkasi atsižvelgiant į jo sveikumą. 2012 metais atliktame tyrime apie Vilniaus universiteto studentų mitybą, gauti kiek kitokie rezultatai. Nustatyta, kad geras produkto skonis svarbus tik 19,5 proc. vyrų ir 13,3 proc. moterų [42]. Šiame tyrime pastebima, kad skonis labiau svarbus I ir VI kurso merginoms nei vaikinams.
Paklausus I kurso studentų kiek kartų jie valgo be užkandžiavimų, nustatyta, kad vieną kartą per dieną valgo 2 proc. merginų ir 2,1 proc. vaikinų. Du kartus per dieną valgo 38,8 proc. merginų ir 35,4 proc. vaikinų. Tris kartus per dieną valgo 30,6 proc. merginų ir 35,4 proc. vaikinų. Keturis kartus ir daugiau valgo 28,6 proc. merginų ir 27,1 proc. vaikinų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir pagrindinių valgymų skaičiaus nenustatyta (𝑝 > 0,05). Paklausus VI kurso studentų kiek kartų jie valgo be užkandžiavimų, nustatyta, kad vieną kartą per dieną valgo 9,3 proc. merginų ir 3 proc. vaikinų. Du kartus per dieną valgo 17,3 proc. merginų, 6,1 proc. vaikinų. Tris kartus per dieną valgo 46,7 proc. merginų ir 42,4 proc. vaikinų. Keturis kartus ir daugiau 26,7 proc. merginų ir 48,5 proc. vaikinų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir pagrindinių valgymų skaičiaus nenustatyta (𝑝 > 0,05).
Įvertinus studentų valgymo dažnumą nustatyta, kad 38,8 proc. I kurso merginų ir 35,4 proc. vaikinų, valgo du kartus dienoje, o 30,6 proc. merginų ir 35,4 proc. vaikinų valgo 3 kartus per dieną. Toks mitybos rėžimas yra netinkamas, ypač tiems, kurie valgo tik 2 kartus, kadangi, žmogui reikėtų valgyti bent
34.7 16.3 28.6 12.2 8.2 25.0 14.6 14.6 33.3* 12.5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Skoninės
savybės Produkto kaina Šeimos, draugųįtaka profilaktikaLigų
Specialios dietos būtinumas P ro c. Merginos Vaikinai
23
3-4 kartus per dieną. Tyrimais įrodyta, kad 1-2 kartus valgantys, dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais, nei tie, kurie valgo 3-4 kartus [10].Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad 48,5 proc. tyrime dalyvavusių studentų dažniausiai valgo 3 kartus per dieną, o 4 kartus per dieną valgo 28,3 proc. respondentų [42]. Kiek geresni rezultatai gauti Maskvoje atliktame tyrime, nustatyta, kad 72 proc. biomedicinos studentų maitinosi 3–4 kartus per parą [43]. Atliktame tyrime nustatyta, kad beveik pusė VI kurso merginų ir 42,4 proc. vaikinų renkasi valgyti 3 kartus per dieną, net 4 kartus valgo 26,4 proc. merginų ir 48,5 proc. vaikinų, o 1-2 kartus valgo atitinkamai 26,6 proc. merginų ir 9,1 proc. VI kurso vaikinų.
Norint sužinoti mitybos ypatumus, buvo klausta ar studentai pusryčiauja kasdien, ar ne, o galbūt išvis nepusryčiauja. Tyrimo rezultatai rodo, kad I kurso 49 proc. merginų ir 39,6 proc. vaikinų pusryčiauja kasdien, o 28,6 proc. merginų ir 37,5 proc. vaikinų pusryčius valgo ne kiekvieną rytą, tačiau net 22,4 proc. merginų ir 22,4 proc. vaikinų nepusryčiauja. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, tarp I kurso merginų ir vaikinų pusryčiavimo įpročių (𝑝 > 0,05). VI kurso 41,3 proc. merginų ir 63,6 proc. vaikinų pusryčiauja kasdien, 36 proc. merginų ir 24,2 proc. vaikinų pusryčius valgo, bet ne kasdien, o 22,7 proc. merginų ir 12,1 proc. vaikinų visai nepusryčiauja, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta. (𝑝 > 0,05).
Apžvelgiant pusryčiavimo įpročius, nustatyta, kad mažiau nei pusė I kurso vaikinų ir merginų pusryčiauja kasdien. VI kurso beveik pusė merginų ir vaikinų pusryčiauja kasdien. Tarp tyrimo respondentų ir pasaulyje paplitęs nereguliarus pusryčiavimas. Pusryčių įpročius tarp studentų tyrę Turkijos mokslininkai nustatė, kad 44,8 proc. respondentų pusryčiauja 2-3 kartus per savaitę, o 44,1 proc. kasdien, 11,1 proc. pusryčiauja tik savaitgaliais [44].
Studentų buvo klausiama apie maisto produktų (košių, pilno grūdo duonos, pieno ir jo produktų bei vištienos, mėsos, šviežių ir apdorotų daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, konditerinių gaminių, greito maisto, pusgaminių, keptų bulvių, užkandžių, limonadų) vartojimo dažnį.
Daržovėse ir vaisiuose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų, todėl Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijos teigia, kad reikėtų suvalgyti 5 porcijas daržovių ir vaisių, o daugiau kaip pusė iš penkių valgymų turėtų būti daržovės. Ankštinės daržovės, pavyzdžiui, pupos, lęšiai ir žirniai taip pat gausūs įvairiomis maistingomis medžiagomis. Naudingiausia yra vartoti šviežias daržoves ir vaisius, tačiau galima vartoti troškintas ar virtas daržoves, šaldytus vaisius [45].
24
1 lentelė. I kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į daržovių ir vaisių vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) I kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną 1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Šviežios daržovės 18.8* 36.7 60.4 57.1 20.8 6.1 Virtos, konservuotos daržovės 12.5 20.4 60.4 42.9 27.1 36.7 Pupos, pupelės, lęšiai, žirniai 6.3 4.1 41.7 32.7 52.1 63.3 Švieži ar šaldyti be cukraus
vaisiai, uogos
25.0 22.4 64.6 57.1 10.4 20.4
χ2 = 2,180; lls = 4; p = 0,703 lyginant šviežių daržovių vartojimo dažnumąatsižvelgiant į lytį; p*= 0.0488 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 5,014; lls = 5; p = 0,414 lyginant virtų, konservuotų daržovių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
χ2 = 7,551; lls = 5; p = 0,183 lyginant pupų, pupelių, lęšių, žirnių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
χ2 = 7,254; lls = 5; p = 0,202 lyginant šviežių ar šaldytų be cukraus vaisių, uogų vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Norint išsiaiškinti kaip dažnai daržoves ir vaisius valgo I kurso merginos ir vaikinai, buvo klausta apie daržovių ir vaisių vartojimo dažnį. Gauti apklausos duomenys parodė, kad dauguma I kurso 57,1 proc. merginų ir 60,4 proc. vaikinų šviežias daržoves valgo 1-6 kartus per savaitę. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05), kad dažniau kasdien ar kelis kartus per dieną šviežias daržoves valgo merginos (36,7 proc.) nei vaikinai (18,8 proc.). Virtas ar konservuotas daržoves valgo 60,4 proc. vaikinų ir 42,9 proc. merginų 1-6 kartus per savaitę. Pupeles ir kitas ankštines daržoves 52,1 proc. vaikinų ir 63,3 proc merginų vartoja 4 kartus per mėnesį ir rečiau. Vaisius I kurso 64,6 proc. vaikinų ir 57,1 proc. merginų vartoja 1-6 kartus per savaitę (1 lentelė).
25
2 lentelė. VI kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į daržovių ir vaisių vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) VI kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną 1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Šviežios daržovės 57.5 53.3 39.4 41.3 3.0 5.3 Virtos, konservuotos daržovės 15.2 18.7 54.5 56.0 30.3 25.3 Pupos, pupelės, lęšiai, žirniai 3.0 13.3 33.3 34.7 63.6 52.0 Švieži ar šaldyti be cukraus
vaisiai, uogos
30.3 40.0 51.5 40.0 18.2 20.0
χ2 = 2,547; lls = 5; p = 0,769 lyginant šviežių daržovių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
χ2 = 2.720; lls = 5; p = 0,743 lyginant virtų, konservuotų daržovių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
χ2 = 3,208; lls = 5; p = 0,668 lyginant pupų, pupelių, lęšių, žirnių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį;
χ2 = 2,473; lls = 5; p = 0,781 lyginant šviežių ar šaldytų be cukraus vaisių, uogų vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Apie daržovių, vaisių vartojimo dažnį buvo klausta ir VI kurso merginų, vaikinų. VI kurso 57,5 proc. vaikinų ir 53,3 proc. merginų šviežias daržoves vartoja kasdien arba kelis kartus per dieną, o virtas, konservuotas daržoves 54,5 proc. vaikinų ir 56 proc. merginų valgo 1-6 kartus per savaitę. Pupeles ir kitas ankštines daržoves VI kurso 63,6 proc. vaikinų, 52 proc. merginų valgo 4 kartus per mėnesį ar rečiau. Vaisius renkasi 51,5 proc. vaikinų ir 40 proc. merginų vartoti 1-6 kartus per savaitę (2 lentelė).
Apibendrinus I kurso merginų ir vaikinų daržovių ir vaisių vartojimą, nustatyta, kad studentai per mažai vartoja daržovių ir vaisių. Reikėtų kasdien suvartoti bent 5 porcijas daržovių ir vaisių (daržovių turėtų būti daugiau nei vaisių). I kurso tik 18,8 proc. vaikinų ir 36,7 proc. merginų reikšmingai dažniau (p < 0,05) šviežias daržoves vartoja kasdien arba kelis kartus per dieną. Apibendrinus VI kurso studentų daržovių ir vaisių vartojimo dažnumą, nustatyta, kad 57,5 proc. vaikinų ir nežymiai mažiau merginų (53,3 proc.) šviežias daržoves vartoja kasdien arba kelis kartus per dieną. Lietuvių 2016 metais atliktame tyrime apie studentų mitybą, buvo gauti kiek kitokie rezultatai apie vaikinus, dauguma merginų (56,2 proc.) daržoves vartoja kasdien, o vaikinai kiek mažiau – 43,38 proc. [17]. Vaisius VI kurso studentai valgo kiek rečiau nei daržoves, 30,3 proc. vaikinų ir 40 proc. merginų vaisius vartoja kasdien ar kelis kartus per dieną.
Tyrimo metu norėta išsiaiškinti kokią mėsą studentai dažniausiai renkasi. Mitybos specialistai pataria raudonąją mėsą (jautieną, kiaulieną) keisti į baltąją mėsą (vištieną, kalakutieną), nes raudonoji mėsa
26
didina gaubtinės ir tiesiosios žarnos piktybinių navikų riziką [9]. Sveikos mitybos rekomendacijos, tvirtina, kad raudonos mėsos reikėtų suvartoti iki 80 g per dieną (apie 3 degtukų dėžutės) [45].
3 lentelė. I kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į mėsos produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) I kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną
1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau
Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vištieną, kalakutieną 31.3 38.8 50.0 55.1 18.8 6.1 Jautieną, veršieną 4.2 4.1 45.9 30.6 49.9 65.3 Kiaulieną, avieną, žąsieną 25.0 20.4 60.4 51.0 14.6 28.6
𝜒2 = 7,509; 𝑙𝑙𝑠 = 5; 𝑝 = 0,185 lyginant vištienos, kalakutienos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį χ2 = 8,670; lls = 4; p = 0,070 lyginant jautienos, veršienos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį χ2 = 4,768; lls = 5; p = 0,445 lyginant kiaulienos, avienos, žąsienos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Norint suprasti kokia mėsa labiausiai vartojama tarp I kurso studentų, buvo klausta apie skirtingos mėsos vartojimo dažnį. Tyrimo rezultatais nustatyta, kad I kurso 50 proc. vaikinų ir 55,1 proc. merginų valgo vištieną ar kalakutieną 1-6 kartus per savaitę. Jautieną, veršieną 49,9 proc. vaikinų ir 65,3 proc. merginų valgo 4 kartus per mėnesį ir rečiau. Kiaulieną, avieną ar žąsieną renkasi 60,4 proc. vaikinų ir 51 proc. merginų vartoti 1-6 kartus per savaitę (3 lentelė).
27
4 lentelė. VI kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į mėsos produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) VI kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną 1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vištiena, kalakutiena 24.2* 48.0 69.7 45.3 6.1 6.7 Jautiena, veršiena 12.1 6.7 51.5 38.7 36.4 54.7 Kiauliena, aviena, žąsiena 27.3 28.0 66.7* 42.7 6.1 29.3
χ2 = 6,012; lls = 5; p = 0,305 lyginant vištienos, kalakutienos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; p∗= 0,0188 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 8,11,405; lls = 5; p = 0,044 lyginant jautienos, veršienos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį χ2 = 11,454; lls = 5; p = 0,043 lyginant kiaulienos, avienos, žąsienos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį;
p∗= 0,0198 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
Apie mėsos vartojimo dažnį buvo klausta ir VI kurso medicinos studentų. Tyrimo metu nustatyta, kad VI kurso 69,7 proc. vaikinų vištieną, kalakutieną vartoja 1-6 kartus per savaitę. Dauguma merginų (48 proc.) reikšmingai (𝑝 < 0,05) vištieną, kalakutieną vartoja kasdien arba kelis kartus per dieną lyginant su vaikinais (24,2 proc.). Jautieną, veršieną 51,5 proc. vaikinų vartoja 1-6 kartus per savaitę, o 54,7 proc. merginų šią mėsą vartoja 4 kartus per mėnesį ir rečiau, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (𝑝 < 0,05) tarp lyties ir šios mėsos vartojimo dažnumo. Kalbant apie kiaulienos, avienos, žąsienos vartojimą, nustatyta, kad dauguma vaikinų (66,7 proc.) ir kiek mažiau merginų (42,7 proc.) šią mėsą valgo 1-6 kartus per savaitę. Nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas (𝑝 < 0,05) tarp pastarosios mėsos vartojimo dažnumo ir lyties taip pat statistiškai reikšmingai (𝑝 < 0,05) nustatyta, kad kiaulieną, avieną ir žąsieną vaikinai valgo dažniau nei merginos1-6 kartus per savaitę (4 lentelė).
Apibendrinus mėsos vartojimą, tyrimo metu nustatyta, kad I kurso merginos (55,1 proc.) dažniausiai renkasi liesą mėsą (vištieną, kalakutieną), o vaikinai (60,4 proc.) dažniau renkasi riebesnę mėsą (kiaulieną, avieną ar žąsieną) abi lytys pasirinktą mėsą valgo 1-6 kartus per savaitę. Tyrimo metu nustatyta, kad VI kurso 69,7 proc. vaikinų renkasi liesą mėsą (vištieną, kalakutieną) vartoti 1-6 kartus per savaitę, o 48 proc. merginų reikšmingai lyginant su vaikinais (24,2 proc.) šią mėsa valgo kasdien ar kelis kartus per
28
dieną. Reikšmingai VI kurso vaikinai (66,7 proc.) riebią mėsą vartoja 1-6 kartus per savaitę lyginant su merginomis (42,7 proc.).
Sveikos mitybos rekomendacijos teigia, kad pilno grūdo maisto produktus (pilno grūdo duoną, grūdų košes) reikėtų valgyti kelis kartus per dieną. Rekomenduojama kasdien suvalgyti 70-90 g nesmulkintų ar visagrūdžių grūdų produktų (4 riekes pilno grūdo duonos arba dubenėlį nesmulkintų dribsnių ir 2 riekes pilno grūdo duonos). Pilno grūdo produktai turtingi skaidulinėmis medžiagomis, kurių per parą reikėtų suvartoti 25-35 g [45].
5 lentelė. I kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į pilno grūdo produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) I kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną
1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau
Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Košės (ryžių, grikių, avižų ir pan.) 18.8 26.5 41.7 30.6 39.6 42.9 Duona (pilno grūdo miltų,
praturtinta sėklomis)
18.8 28.6 52.1 49.0 29.2 22.4
χ2 = 3,059; lls = 5; p = 0,691 lyginant košių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; χ2 = 7,597; lls = 5; p = 0,180 lyginant duonos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį;
Apie pilno grūdo produktų suvartojimo dažnį buvo klausta I kurso merginų ir vaikinų. Atliktame tyrime, nustatyta, kad košes, kuriose yra daug skaidulų vartoja 41,7 proc. I kurso vaikinų 1-6 kartus per savaitę, o 42,9 proc. merginų košes valgo 4 kartus per mėnesį ir rečiau. Pilno grūdo duoną valgo 52,1 proc. vaikinų ir 49 proc. merginų 1-6 kartus per savaitę (5 lentelė).
29
6 lentelė. VI kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į pilno grūdo produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) VI kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną
1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau
Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Košės (ryžių, grikių, avižų ir pan.) 27.3 30.6 34.4 29.3 38.4 40.0 Duona (pilno grūdo miltų,
praturtinta sėklomis) 18.2 21.3 63.6* 40.7 18.2 38.0
χ2 = 4,737; lls = 5; p = 0,449 lyginant košių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį χ2 = 9,249; lls = 5; p = 0,100 lyginant duonos vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; p∗= 0,04136 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
Apie pilno grūdo produktų suvartojimo dažnį taip pat buvo klausta VI kurso merginų ir vaikinų. Įvertinus VI kurso grūdinių produktų vartojimą nustatyta, kad 38,4 proc. vaikinų ir 40 proc. merginų košes valgo 4 kartus per mėnesį ir rečiau. Pilno grūdo duoną reikšmingai (𝑝 < 0,05) dažniau I kurso vaikinai (63,6 proc.) vartoja 1-6 kartus per savaitę lyginant su merginomis (40,7 proc.) (6 lentelė).
Apibendrinus studentų grūdinių produktų vartojimą nustatyta, kad grūdinių produktų studentai vartoja per mažai. 1-6 kartus per savaitę dažniau košes valgo I kurso vaikinai nei merginos. Kasdien ar kelis kartus per dieną pilno grūdo duoną valgo pusė I kurso vaikinų ir beveik pusė merginų. VI kurso merginos ir vaikinai košes dažniausiai valgo kelis kartus per mėnesį ar rečiau, o pilno grūdo duoną kiek daugiau nei pusė vaikinų (63,6 proc.) ir 40,7 proc. merginų valgo 1-6 kartus per savaitę. Lietuvoje 2014 metais atliktame tyrime nustatyta, kad kasdien ar kelis kartus per dieną grūdinių produktų vartoja 53,7 proc. suaugusiųjų [46].
Toliau buvo klausiama apie pieno produktų vartojimo dažnį, tyrimo metu siekta sužinoti kokius pieno ir kaip dažnai vartoja I ir VI kurso medicinos studentai. Žinoma, kad rekomenduojama vartoti liesą pieną ir jo produktus [9]. Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijos teigia, kad per dieną reikėtų suvartoti 2-3 porcijas pieno ar jo liesų produktų (1 stiklinė pieno arba rūgpienio arba pusę stiklinės varškės arba 40g sūrio (balto)) [10]. Fermentiniame sūryje gausu druskos ir sočiųjų riebalų, todėl rekomenduojama jo atsisakyti ar vartoti kuo mažiau. Riebios grietinės taip pat nerekomenduojama vartoti dažnai [45].
30
7 lentelė. I kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į pieno ir jo produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) I kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną
1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau
Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Pienas 29.2 26.5 62.5 53.1 8.3 20.4 Jogurtas, kefyras 18.8 18.4 70.8 59.2 10.4 22.4 Varškės sūris (baltas), varškė,
sūreliai
23.0 26.5 62.5 57.1 14.6 16.3 Fermentinis sūris 37.5 30.6 50.0 55.1 12.5 14.3 Grietinė 8.3 14.3 64.6 46.9 27.1 38.8
χ2 = 4,772; lls = 5; p = 0,444 lyginant pieno vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
χ2 = 3,246; lls = 5; p = 0,662 lyginant jogurtų, kefyro vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį;
χ2 = 6,710; lls = 5; p = 0,243 lyginant varškės sūrio, varškės, sūrelių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį;
χ2 = 1,640; lls = 5; p = 0,896 lyginant fermentinio sūrio vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; χ2 = 5,944; lls = 5; p = 0,312 lyginant grietinės vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Tyrimo metu siekta sužinoti kokius pieno ir kaip dažnai vartoja I kurso medicinos studentai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad I kurso 62,5 proc. vaikinų ir 53,1 proc. merginų pieną vartoja 1-6 kartus per savaitę. Jogurtą, kefyrą vartoja 70,8 proc. vaikinų ir 59,2 proc. merginų taip pat 1-6 kartus per savaitę. Varškės sūrį, varškę I kurso 62,5 proc. vaikinų ir 57,1 proc. merginų vartoja 1-6 kartus per savaitę. Riebų fermentinį sūrį vartoja I kurso 50 proc. vaikinų ir 55,1 proc. merginų 1-6 kartus per savaitę. Grietinę vartoja 64,6 proc. I kurso vaikinų ir 46,9 proc. merginų 1-6 kartus per savaitę (7 lentelė).
31
8 lentelė. VI kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į pieno ir jo produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) VI kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną
1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau
Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Pienas 30.3 22.7 69.7 54.7 0.0* 22.7 Jogurtas, kefyras 36.4 16.0 54.5 54.7 9.1* 29.3 Varškės sūris (baltas), varškė,
sūreliai
9.1 24.0 69.7 52.0 21.2 24.0 Fermentinis sūris 9.1* 34.7 63.6 45.3 27.3 20.0 Grietinė 18.2 20.0 51.5 54.7 30.3 25.3
χ2 = 12,420; lls = 5; p = 0,029 lyginant pieno vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; p∗= 0,00288 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 9,252; lls = 5; p = 0,099 lyginant jogurtų, kefyro vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; p∗= 0,02144 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 6,968; lls = 5; p = 0,223 lyginant varškės sūrio, varškės, sūrelių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
χ2 = 6,488; lls = 5; p = 0,262 lyginant fermentinio sūrio vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; p∗= 0,00528 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 1,441; lls = 5; p = 0,920 lyginant grietinės vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Taip pat pieno ir pieno produktų vartojimas buvo tirtas tarp VI kurso merginų ir vaikinų. Tyrimo rezultatai rodo, kad VI kurso 69,7 proc. vaikinų ir 54,7 proc. merginų vartoja pieną 1-6 kartus per savaitę, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (𝑝 < 0,05) tarp pieno vartojimo dažnio ir studentų lyties. Jogurtą ar kefyrą 54,5 proc. vaikinų ir 54,7 proc. merginų vartoja 1-6 kartus per savaitę. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (𝑝 < 0,05), jog merginos (29,3 proc.) dažniau vartoja jogurtą, kefyrą 4 kartus per mėnesį ir rečiau lyginant su vaikinais (9,1 proc.). Tyrimo metu nustatyta, kad varškės sūrį ar varškę 69,7 proc. vaikinų ir 52 proc. merginų vartoja 1-6 kartus per savaitę. Fermentinį sūrį vartoja 1-6 kartus per savaitę tiek VI kurso vaikinai (63,6 proc.), tiek merginos (45,3 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (𝑝 < 0,05), jog merginos (34,7 proc.) dažniau kasdien vartoja fermentinį sūrį nei vaikinai (9,1 proc.). Grietinę VI kurso vaikinai (51,5 proc.) ir merginos (54,7 proc.) vartoja 1-6 kartus per savaitę (8 lentelė).
Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad pieno ir pieno produktų suvartojamas porcijų kiekis per dieną yra per mažas. Daugiau nei pusė I kurso merginų ir vaikinų pieno produktus vartoja 1-6 kartus per
32
savaitę. Kalbant apie VI kurso studentus, daugiau nei pusė vaikinų ir merginų pieno produktus vartoja 1-6 kartus per savaitę.Lietuvoje 2014 metais atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad 28 proc. gyventojų pieną ir jo produktus vartoja kartą per dieną [46].
Tyrimo metu taip pat buvo klausiama apie konditerijos produktų, saldumynų, saldintų gėrimų vartojimo dažnį, šie produktai nėra reikalingi organizmui, tačiau dėl gero skonio yra paplitę tarp gyventojų. Konditeriniuose gaminiuose (sausainiuose, pyraguose, riestainiuose ir t.t.) yra gausu kenksmingų transriebalų, kurie skatina metabolinius oksidacijos procesus, siaurina kraujagyslių spindį, didina vėžio, nutukimo ir cukrinio diabeto riziką. Kepiniuose ir saldainiuose, šokoladuose bei saldžiuose gėrimuose yra gausu pridėtinio cukraus. Didelis cukraus vartojimas yra gretinamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusia smegenų insulto rizika, cukriniu diabetu, nutukimu bei virškinimo trakto ligomis. Reikėtų kuo mažiau vartoti skanumynų, kuriuose yra daug cukraus ar transriebalų [45].
9 lentelė. I kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į daug cukraus turinčių produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) I kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną
1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau
Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Konditerinius gaminius
(sausainius, pyragą, tortą, riestainius, trapučius ir pan.)
10.4 16.3 68.8* 49.0 20.8 34.7 Saldainius ar šokoladą 10.4 20.4 68.8 51.0 20.8 28.6 Limonadus (Fanta, Coca-cola ir
pan.
16.7 14.3 54.2 44.9 29.2 40.8
χ2 = 6,095; lls = 5; p = 0,297 lyginant konditerinių gaminių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; p∗= 0,00001 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 2,756; lls = 5; p = 0,737 lyginant saldainių, šokoladų vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį χ2 = 2,706; lls = 5; p = 0,745 lyginant limonadų vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Konditerijos gaminius reikšmingai (𝑝 < 0,05) 1-6 kartus per savaitę vartoja I kurso vaikinai (68,8 proc.) lyginant su merginomis (49 proc.); saldainius, šokoladą I kurso vaikinai (68,8 proc.) ir merginos (51 proc.) valgo 1-6 kartus per savaitę. Limonadus dauguma I kurso 54,2 proc. vaikinų ir 44,9 proc. merginų vartoja 1-6 kartus per savaitę, tačiau 40,8 proc. merginų šiuos gėrimus geria 4 kartus per mėnesį ar rečiau (9 lentelė).
33
10 lentelė. VI kurso merginų ir vaikinų skirstinys ( proc.) atsižvelgiant į daug cukraus turinčių produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) VI kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną
1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau
Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Konditerinius gaminius
(sausainius, pyragą, tortą, riestainius, trapučius ir pan.)
3.0 18.7 54.6 52.0 42.4 29.3 Saldainius ar šokoladą 12.1 18.7 48.5 52.0 39.4 29.3 Limonadus (Fanta, Coca-cola ir
pan.
9.1 12.0 36.4 34.7 54.5 53.3
χ2 = 9,802; lls = 5; p = 0,081 lyginant konditerinių gaminių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį χ2 = 2,185; lls = 5; p = 0,823 lyginant saldainių, šokoladų vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį χ2 = 4,881; lls = 5; p = 0,431 lyginant limonadų vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Apie cukraus turinčių maisto produktų vartojimą buvo klausta taip pat VI kurso merginų ir vaikinų. Tyrimo metu nustatyta, kad VI kurso 54,6 proc. vaikinų ir 52 proc. merginų konditerinius gaminius valgo 1-6 kartus per savaitę, saldainius, šokoladą 48,5 proc. vaikinų ir 52 proc. merginų – 1-6 kartus per savaitę. Limonadus geria 54,4 proc. vaikinų ir 53,3 proc. merginų 4 kartus per mėnesį ir rečiau (10 lentelė).
Apibendrinant I kurso vaikinai ir merginos konditeriją, šokoladus, saldainius bei saldžiuosius gėrimus dažniausiai vartoja 1-6 kartus per savaitę. Reikšmingai dažniau vaikinai valgo 1-6 kartus per savaitę konditerijos gaminius lyginant su merginomis. Gazuotus gėrimus dauguma I kurso studentų geria 1-6 kartus per savaitę, tačiau kiek mažiau nei pusę merginų limonadus geria 4 kartus per mėnesį ar rečiau. VI kurso vaikinai ir merginos konditerijos gaminius, saldainius ar šokoladus vartoja 1-6 kartus per savaitę, o limonadus merginos ir vaikinai – 4 kartus per mėnesį ir rečiau. Amerikoje atliktame tyrime buvo tirtas cukraus kiekis moksleivių maisto racione, buvo nustatyta, kad daugiausia cukraus gaunama su saldžiaisiais gėrimais [46].
Tyrimo metu taip pat norėta išsiaiškinti ar greito maisto vartojimas yra paplitęs tarp I ir VI kurso studentų. Žinoma, kad greitame maiste (mėsainiuose, kebabuose, čeburekuose), pusgaminiuose (koldūnuose, žuvies piršteliuose), keptose bulvėse ar nesveikuose užkandžiuose (traškučiuose, spragintuose kukurūzuose) gausu druskos, sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų, cukraus ir mažai vertingųjų maistinių medžiagų, skaidulų, šie produktai skatina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, vėžio, cukrinio diabeto,
34
nutukimo riziką [45]. Dėl nevertingos maistinės vertės ir kenksmingumo reikėtų atsisakyti greito maisto, nesveikų užkandžių, pusgaminių.
11 lentelė. I kurso merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į nesveikų maisto produktų vartojimo dažnį
Maisto produktų vartojimo dažnumas (proc.) I kurse Maisto produktai Kasdien arba kelis
kartus per dieną 1-6 kartus per savaitę 4 kartus per mėnesį ir rečiau Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Greitą maistą (mėsainius,
kebabus, čeburėkus, picas ir pan.) 14.6 18.5 62.5* 42.0 22.9 39.5 Pusgaminius (koldūnus, žemaičių
blynus, cepelinus, žuvies pirštelius ir pan.)
16.7 8.2 58.3 49.0 25.0 42.9
Keptas, skrudintas bulves, bulvytes fri
10.4 8.2 72.9* 51.0 16.7 40.9 Užkandžius (bulvių traškučius,
spragintus kukurūzus)
27.1 16.1 47.9 49.0 25.0 34.9
χ2 = 9,413; lls = 5; p = 0,094 lyginant greito maisto vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; p∗= 0,0455 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 8,550; lls = 5; p = 0,128 lyginant pusgaminių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
χ2 = 7,515; lls = 5; p = 0,185 lyginant keptų, skrudintų bulvių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį; 𝑝∗ = 0,0463 lyginant su atitinkamos grupės merginomis (z kriterijus)
χ2 = 8,654; lls = 4; p = 0,070 lyginant užkandžių vartojimo dažnumą atsižvelgiant į lytį
Vertinant I kurso vaikinų ir merginų nesveiko, greito maisto vartojimą, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (𝑝 < 0,05) vaikinai (62,5 proc.) renkasi greitą maistą 1-6 kartus per savaitę lyginant su merginomis (42 proc.). Pusgaminius dauguma I kurso vaikinų (58,3 proc.) ir merginų (49 proc.) renkasi 1-6 kartus per savaitę. Reikšmingai (𝑝 < 0,05) keptas ar skrudintas bulves vaikinai (72,9 proc.) renkasi valgyti 1-6 kartus per savaitę lyginant su merginomis (51 proc.). Nesveikus užkandžius dauguma I kurso vaikinai (47,9 proc.) ir merginos (49 proc.) vartoja 1-6 kartus per savaitę (11 lentelė).
