LIЕTUVОS SVЕIKATОS MОKSLŲ UNIVЕRSITЕTAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
VI kurso studentė
Jolita Jankauskaitė
ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIO Į GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO
PREVENCIJOS PROGRAMĄ ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
prof. dr. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
5. SANTRUMPOS ... 8
6. ĮVADAS ... 9
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
8.1 Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija ... 11
8.2 Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir jos organizavimas Lietuvoje ... 12
8.3 Gydytojų požiūris į prevencines programas ... 14
9. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 17
10. REZULTATAI ... 19
10.1 Respondentų socialinė – demografinė charakteristika ... 19
10.2 Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą ... 19
10.2.1 Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymo efektyvumą ... 20
10.2.2 Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos organizacinius ypatumus ... 21
10.2.3 Šeimos gydytojų nuomonė apie moterų dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje ... 22
10.3 Asmeninė šeimos gydytojų patirtis vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą ... 24
10.3.1 Informacijos apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką sklaida ... 24
10.3.2 Šeimos gydytojų dėmesys, skiriamas pacienčių švietimui ... 26
10.3.3 Šeimos gydytojų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje ... 26
10.4 Jaunosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą palyginimas ... 28
10.5 Viešajame ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą palyginimas ... 32
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
12. IŠVADOS ... 39
3
4
1. SANTRAUKA
Jolita Jankauskaitė
ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIO Į GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMĄ ĮVERTINIMAS
Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę
programą Kauno mieste.
Darbo uždaviniai: įvertinti šeimos gydytojų nuomonę ir asmeninę patirtį apie gimdos kaklelio vėžio
prevencinę programą; palyginti jaunosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos bei viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
Tyrimo metodika. Momentinės anketinės apklausos metu 2017 m. birželio – rugsėjo mėnesiais
apklausti 185 Kauno miesto viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai (atsako dažnis 84 proc.). Rezultatų palyginimui tiriamieji buvo suskirstyti pagal amžių (jaunesnioji (iki 45 metų) ir vyresnioji (46 metai ir daugiau) karta) ir pagrindinę darbovietę (viešoji – privati įstaiga). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel ir „SPSS 23.0“ programų paketus. Kokybinių dydžių analizei taikytas χ2 kriterijus, poriniai palyginimai atlikti taikant z
kriterijų. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,005.
Rezultatai. 41,6 proc. šeimos gydytojų mano, jog gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa efektyviai
vykdoma tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose. Bendruomenės slaugytojas/a yra laikomas tinkamiausiu asmeniu, informuoti moteris apie vykstančią prevencinę programą (87 proc.), o tai dažniausiai atliekama konsultacijos metu (94,6 proc.). Šeimos gydytojai savo aktyvumą dalyvaujant prevencinėje programoje vertina 7 balais iš 10. Statistiškai reikšmingai daugiau jaunesniosios kartos atstovų mano, jog programos efektyvumą daugiausiai lemia moterų pasyvumas ir nenoras tirtis (p=0,002).
Išvados. Šeimos gydytojai turi teigiamą požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
Apklaustieji sutinka, jog prevencinė programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose, o tai lemia moterų pasyvumas bei nenoras tirtis ir per maži įkainiai už suteiktas paslaugas. Šeimos gydytojai dalyvauja prevencinėje programoje, nes tai įtraukta į jų funkcijas. Vyresnioji gydytojų karta mano, kad programą turėtų vykdyti akušeriai – ginekologai. Jaunesnioji šeimos gydytojų karta ir dirbantieji privačiose įstaigose mano, jog moterų pasyvumą ir nenorą tirtis lemia procedūros baimė, informacijos stoka ir žema socialinė padėtis.
Reikšminiai žodžiai: gimdos kaklelio vėžys, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, šeimos
5
2. SUMMARY
Jolita Jankauskaite
ASSESSMENT OF THE ATTITUDE OF FAMILY DOCTORS TO CERVICAL CANCER PREVENTION PROGRAMME
Purpose of work. To assess and compare the attitude of family doctors to cervical cancer prevention
programme in the city of Kaunas.
Tasks of the work: to evaluate our opinion and personal experiences of family doctors about the cervical
cancer prevention programme; to compare the attitude of the younger and elder generations of family doctors and family doctors from public and private primary health care institutions to the cervical cancer prevention programme;
Methodology of research. A total of 185 family doctors from public and private primary health care
institutions in the city of Kaunas were interviewed during the instantaneous questionnaire survey in June to September 2017 (response frequency – 84 per cent). For comparison of results, the surveyed individuals were derided by age (younger (under 45 years of age) and older (46 years old and over) generations) and the main workplace (public – private institution). The statistical data analysis was performed using MS Excel and SPSS 23.0 software packages. The χ2 criterion was used for the analysis of qualitative dimensions, the pair comparisons were performed using the z criterion. The difference was considered statistically significant when p < 0.005.
Results. 41.6 per cent of family doctors believe that the cervical cancer prevention programme is
effectively implemented only in the major regions of Lithuania. A community nurse/a is considered to be the most appropriate person to inform women about the ongoing preventive programme (87 per cent), and this done most often during the consultation (94.6 per cent). Family doctors score their participation in the prevention programme at 7 out of 10. Statistically significantly more representatives of the younger generation believe that the effectiveness of the programme is mainly determined by the passivity and reluctance of women to go for examinations (p = 0.002).
Conclusions. Family doctors have a positive attitude to cervical cancer prevention programme. The
6
Key words: cervical cancer, cervical cancer prevention programme, family physician, primary personal
7
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
LSMU Bioetikos centras (Kodas 302536989, A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas, tel.: (8 37) 327233, www.lsmuni.lt, el.p.: sochumkatedra@lsmuni.lt
Leidimo Nr.: BEC-MF-457
8
5. SANTRUMPOS
ASCUS (angl. atypical sqamous epithelium of uncertain significance) – atipinės plokščiojo epitelio
nenustatytos reikšmės ląstelės
ES – Europos sąjunga
GKV – gimdos kaklelio vėžys
GKVPP – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa OCT – onkocitologinis tepinėlis
p – reikšmingumo lygmuo
PASPĮ – pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga PSDF – privalomasis sveikatos draudimo fondas PSO – pasaulio sveikatos organizacija
SAM – sveikatos apsaugos ministerija TLK – teritorinė ligonių kasa
UAB – uždaroji akcinė bendrovė VLK – valstybinė ligonių kasa VšĮ – viešoji įstaiga
9
6. ĮVADAS
Gimdos kaklelio vėžys (GKV) – tai gimdos kaklelio piktybinis navikas, dažniausiai išskirtinai paliečiantis jaunas moteris. Kai šiuo laikotarpiu jos įsitraukusios į karjerą ar šeimos rūpinimąsi, grėsmingi ligos simptomai tampa nepastebimi ir nejaučiami [1]. Paradoksas, tačiau GKV yra vienas geriausiai suprantamų ir profilaktinėmis priemonėmis kontroliuojamų žmogaus piktybinių navikų [1, 2], tačiau mirštamumas nuo jo pasaulyje užima ketvirtąją, Lietuvoje – penktąją vietą tarp moterų onkologinių susirgimų, o ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse sergamumo ir mirtingumo atvejų dažnis dar didesnis [3].
Lietuva ilgą laiką pirmavusi tarp Europos šalių pagal sergamumą ir mirtingumą nuo GKV, 2004 metais prisijungė prie kitų Europos šalių ir pradėjo vykdyti Nacionalinę gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programą, finansuojamą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų [4]. Per 14 programos gyvavimo metų, valstybės skiriamos lėšos ir moterų aktyvumas dalyvaujant programoje didėja [5, 6], stebima teigiama programos įtaka naujų ligos atvejų ir mirtingumo mažėjimui [7].
10
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę
programą Kauno mieste.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti šeimos gydytojų nuomonę apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. 2. Įvertinti šeimos gydytojų asmeninę patirtį dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.
3. Palyginti jaunesniosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
11
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1 Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija
Gimdos kaklelio vėžys (GKV) pasaulyje užima ketvirtąją vietą tarp dažniausių moterų onkologinių susirgimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2012 m. užregistruota 528 000 naujų atvejų ir 266 000 mirčių pasaulyje dėl šios ligos. Daugiausiai naujų ligos atvejų bei mirčių nuo GKV registruojama ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse – rytų ir vidurio Afrikoje, Malaizijoje, o mažiausiai – ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Australija, Naujoji Zelandija, vakarų Azijos ir vakarų Europos regionai [3].
Lietuvoje sergamumas GKV užima devintąją vietą tarp visų onkologinių ir penktąją vietą tarp moterų onkologinių susirgimų – 2012 m. registruoti 26,74 nauji atvejai 100 tūkst. moterų ir 12,9 mirtys 100 tūkst. moterų. Verta paminėti, jog gimdos kaklelio carcinoma in situ atvejų buvo rasta beveik dvigubai daugiau (50 naujų atvejų 100 tūkst. moterų) nei pačios ligos atvejų, ką neabejotinai lėmė intensyvus prevencinės programos vykdymas [7]. Iki atrankinės programos vykdymo pradžios,
carcinoma in situ atvejų būdavo nustatoma iki 25 proc., tuo tarpu įsibėgėjus programai šis skaičius
pralenkė diagnozuojamų atvejų skaičių ir 2012 metais jį viršijo dvigubai [9]. Žvelgiant į 2001–2012 m. sergamumo ir mirtingumo nuo GKV statistiką Lietuvoje, šie rodikliai išliko stabiliai aukšti, tačiau stebima mažėjimo tendencija (1 pav.) [10, 11].
12
Apžvelgiant Lietuvos padėtį Europos kontekste, Lietuva pasižymi didžiausiais sergamumo rodikliais kartu su Bulgarija, Rumunija ir Serbija bei vienais didžiausių mirtingumo rodiklių kartu su Rumunija. Pastarosios šalies mirtingumo rodikliai nuo GKV didžiausi eilę metų visoje Europoje, o Lietuvos mirtingumo rodikliai tendencingai mažėja. Mažiausias mirtingumas nuo GKV Albanijoje ir Italijoje, o sergamumas – Turkijoje (2 pav.) [11].
2 pav. Šalys, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio didžiausias Europoje 2012 metais [11].
8.2 Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir jos organizavimas Lietuvoje
PSO nacionalinėje Vėžio kontrolės programų politikos ir strategijos gairėse sakoma, kad kiekviena šalis vėžio prevencijos ir kontrolės programas turi vykdyti pagal šalies turimus išteklius. Šiuo atžvilgiu visos šalys yra suskirstytos į tris grupes: aukštas, vidutines ir žemas pajamas turinčias, o Lietuva priskiriama prie vidutinius resursus turinčių šalių. Tokiose šalyse pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis – onkologiniai susirgimai, tačiau vėžio prevencija, ankstyva diagnostika, gydymas ir paliatyvi pagalba ribota. Prioritetine sritimi laikomas gydymo metodikų stiprinimas, pakankamai neįvertinant pirminės prevencijos bei ankstyvos diagnostikos svarbos sergamumo bei mirtingumo mažinimui [12].
Gimdos kaklelio vėžys yra efektyviausiai kontroliuojamas prevencinėmis programomis iš visų onkologinių susirgimų [1]. Jau 2003 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungos (ES) Taryba publikavo rekomendacijas ES narėms dėl atrankinių vėžio patikrų programų [13]. Lietuvai išliekant šalimi,
13
pasižyminčia aukščiausiais sergamumo ir mirtingumo rodikliais nuo GKV bei siekiant įgyvendinti Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 m. programą, nuo 2004 m. liepos 1 d. pradėta vykdyti nacionalinė gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa, finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Ši programa yra tęstinė ir ja siekiama sumažinti Lietuvos moterų sergamumą, ligotumą ir mirtingumą nuo GKV, išsiaiškinant moteris, kurios serga ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis ar ankstyva GKV forma ir siunčiant jas specialisto konsultacijai bei gydymui [4, 14]. Moksliškai įrodyta, jog iki 25 metų ir vyresnės nei 60 metų amžiaus moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai, o didžiausia rizika apima 25–60 metų amžiaus moteris, kurios 1 kartą per 3 metus nemokamai gali pasitikrinti dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų [14, 15].Kuo ankščiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir gydymas būtų pradėtas ankščiau. Pažymėtina, kad pasitikrinti atvyksta nepakankamai moterų, kurioms ši programa yra skirta, todėl panaudojamos ne visos programai skirtos PSDF biudžeto lėšos [15].
14
8.3 Gydytojų požiūris į prevencines programas
Sveikatos priežiūra dėl onkologinių ligų pradedama pirminę sveikatos priežiūrą vykdančiose įstaigose – poliklinikose, šeimos gydytojų kabinetuose ir kt. Šeimos gydytojas, pagal savo kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013, rekomenduoja profilaktines priemones, organizuoja ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką per vykdomas atrankinės patikros programas, įtaria ikinavikines ir onkologines ligas [15].
Šeimos gydytojas, būdamas pagrindiniu atrankinių patikros programų vykdytoju, atlieka svarbiausią darbą – informuoja moteris apie vykstančią patikros programą ir kviečia jas pasitikrinti. Tinkamai vykdoma programa ne tik leidžia anksti diagnozuoti onkologinį susirgimą, bet ir efektyviai jį gydyti, taip sumažinant mirtingumą nuo šios ligos. Siekiant šių tikslų, rekomenduojamas programos dalyvių skaičius turi viršyti 80 proc. populiacijos, kuriai ši programa skirta [17]. Deja, Lietuvoje šis rodiklis ne tik nepasiektas, bet ir svyruoja tarp skirtingų miestų ir jų gydymo įstaigų. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2016 m. daugiausiai OCT paimta Birštono (81 proc.), Prienų r. (75,8 proc.), Kalvarijos r. (67,36 proc.) savivaldybėse, o mažiausiai - Kauno r. (47,5 proc.), Raseinių r. (46,1 proc.) ir Šakių r. (47,4 proc.) savivaldybėse [18].
Negalima įvardinti vieno veiksnio, kuris būtų atsakingas už netolygų programos vykdymo efektyvumo pasiskirstymą, tačiau atsakomybę turėtų prisiimti abi pusės – tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek programoje turinčios dalyvauti moterys. Glaudus bendradarbiavimas tarp abiejų pusių yra ypač svarbus efektyviam programos vykdymui, o gydytojas dažniausiai tampa pagrindiniu ir lemiančiu motyvu, pacientui renkantis prevencines programas [19, 20]. Labai svarbu, jog šeimos gydytojas teigiamai nuteiktų ir motyvuotų moteris dalyvauti prevencinėse programose – tai leistų pasiekti dar didesnius programos vykdymo mastus [21].
15
Lietuvoje atlikta tik keletas tyrimų, siekiančių įvertinti šeimos gydytojų požiūrį į prevencines programas, įskaitant ir GKV prevencinę programą. Dauguma atliekamų tyrimų yra nukreipti į pacientus – jų žinias, požiūrį, informuotumą ir motyvus dalyvauti ar nedalyvauti prevencinėse programose.
2011 m. Š. Mačinsko ir kt. autorių atlikto tyrimo metu, Kauno miesto ir rajono šeimos gydytojai teigė, jog gyventojai yra nepakankamai informuoti apie profilaktikos programų vykdymą. Taip pat visi apklaustieji sutiko su nuomone, jog atlygis už profilaktikos programų vykdymą ir skatinamųjų paslaugų teikimą yra neadekvatus, per mažas ir nereguliarus [22].
2013 m. A. Eigirdaitės ir kt. autorių tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti būtent gydytojų požiūrį į prevencines programas. Gauti rezultatai džiuginantys – gydytojai išreiškė teigiamą požiūrį į prevencines programas ir daugelis jų nurodė, jog jos būtinos (94,9 proc.), o motyvaciją vykdyti GKVPP skatina įsitikinimas, jog tai naudinga pacientams (60,5 proc.) ir tai yra profesinė pareiga (37,7 proc.). Gydytojai nurodė ir pagrindinius organizacinius trūkumus – laiko stoką bei nepakankamą finansinį skatinimą, o pacientus įvardijo kaip gerai informuotus apie prevencines programas, tačiau nemotyvuotus dalyvauti jose dėl geros savijautos ir laiko stokos [8].
Užsienio tyrėjai taip pat apgailestauja, jog per mažai dėmesio yra skiriama GKV prevencinės programos vykdytojams – juk nuo jų priklauso programos sėkmė, o suvokimas apie programą ir veiksnius, įtakojančius jos vykdymą gali padėti ją tobulinti [23].
2014 m. J. Townsend ir bendraautorių Maršalo salose (JAV) atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog visi GKVPP vykdytojai gimdos kaklelio vėžio prevenciją laiko prioritetine sritimi savo klinikinėje praktikoje (90,3 proc.), o OCT tyrimas yra tinkamiausias metodas moterų patikrai atlikti (90,3 proc.). Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, jog per didelės prevencinės programos kainos yra kliūtis tiek moterims, tiek gydytojams reguliariai atlikti prevencinę GKV patikrą [24].
2015 m. Kenijoje atlikto šeimos gydytojų nuomonės tyrimo duomenimis, didžiausios kliūtys sėkmingam GKV prevencinės programos vykdymui yra susijusios su kvalifikuoto personalo stoka, tinkamų patalpų ir priemonių trūkumu, o žvelgiant į moteris iš gydytojo pusės – žinių trūkumas, ilgas laukimo laikas, diskomfortas OCT imant vyrui, skausmo baimė procedūros metu – tai priežastys, labiausiai įtakojančios moterų apsisprendimą atsisakyti tyrimo [25]. Programos vykdytojai visame pasaulyje susiduria su dideliais paslaugų teikimo iššūkiais, o dauguma atliktų tyrimų tik patvirtina faktą, jog daugiau žinių reikia tiek personalui, tiek pacientėms, o jų trūkumas yra pagrindinė kliūtis sėkmingam programos vykdymui [25, 26].
16
Meksikoje atlikto tyrimo metu gydytojai pasisakė, jog jie susiduria su moterų pykčiu, sumišimu, nerimu ir partnerių konfliktais, pranešant žinią, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Neigiamos moterų emocijos ne tik netrukdo, bet ir dar labiau motyvuoja gydytojus skleisti informaciją apie ŽPV, GKV ir jo prevencijai skirtą OCT tyrimą [27].
17
9. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
Tyrimo objektas – Kauno miesto viešosiose ir privačiose PASPĮ dirbančių šeimos gydytojų
nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
Tyrimo organizavimas – tyrimas atliktas 2017 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, gavus LSMU
Bioetikos centro (priedas Nr. 1) ir PASPĮ vadovų leidimus. Momentinė anketinė apklausa buvo išdalinta visiems įstaigoje dirbantiems šeimos gydytojams. Apklausą gydytojai užpildė jiems patogiu metu. Dalis apklausų buvo išdalinta mokslinių – praktinių konferencijų metu, įsitikinus, kad respondentas šiame tyrime dar nedalyvavo.
Tiriamųjų atranka – dalyvauti tyrime pakviestos visos Kauno miesto viešosios ir didžioji dalis
privačių PASPĮ. Vadovų leidimai atlikti tyrimą gauti iš vienuolikos įstaigų – penkių viešųjų (VšĮ LSMU Šeimos medicinos klinika, VšĮ Kauno Dainavos poliklinika, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika, VšĮ Kauno Šančių poliklinika, VšĮ Kauno centro poliklinika) ir šešių privačių (UAB „Bendrosios medicinos praktika“, UAB „Vita Longa“, UAB „Saulės šeimos medicinos centras“, UAB „InMedica“, UAB „Aušros medicinos centras“, UAB „Fama Bona“) PASPĮ.
Remiantis Lietuvos sveikatos rodiklių informacijos sistema, Kauno mieste praktikuoja 345 šeimos gydytojai [10]. Tyrimo metu buvo išdalinta 220 anketų, kurias užpildė ir grąžino 185 šeimos gydytojai (atsako dažnis – 84 proc.). Tyrimo metu apklausta 53,6 proc. populiacijos, kuri esant 95 proc. pasikliautinąjam lygmeniui sudaro reprezentatyvią imtį.
Visi respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes – jaunesniąją ir vyresniąją kartas. Jaunesniajai kartai buvo priskirti šeimos gydytojai iki 45 metų amžiaus imtinai, o vyresniajai – nuo 46 metų ir vyresni. Jaunesnioji karta turėjo iki 20 metų, o vyresnioji – daugiau nei 20 metų klinikinio darbo patirtį.
Tyrimo instrumentas – tyrimo metu šeimos gydytojams buvo išdalintos anoniminės anketos,
sudarytos darbo autorės (priedas Nr. 2). Anketą sudaro 27 uždaro tipo klausimai, kai kuriuose klausimuose atsakymų variantus buvo galima papildyti įrašant savo variantą. Į kiekvieną klausimą reikėjo atsakyti pasirenkant labiausiai respondento nuomonę atitinkantį vieną atsakymą (nebent buvo nurodyta kelių atsakymo variantų pasirinkimo galimybė).
18
Trečiąja klausimų grupe ( 5, 7, 8, 11, 19 – 22, 24, 27 ) siekta išsiaiškinti asmeninę gydytojo nuomonę apie GKVPP. Ketvirtoji klausimų grupė ( 23, 25, 26 ) skirta įvertinti gydytojų žinias ir domėjimąsi GKV.
Statistinė duomenų analizė. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant MS Excel
skaičiuoklę ir „SPSS 23.0“ programą. Kokybinių dydžių skirstinių palyginimui taikytas χ2 požymių
19
10. REZULTATAI
10.1 Respondentų socialinė – demografinė charakteristika
Atliktame tyrime dalyvavo 185 Kauno mieste praktikuojantys šeimos gydytojai, iš kurių 171 moteris ir 14 vyrų (atitinkamai 92,4 proc. ir 7,6 proc.). Daugiau nei trečdalis tiriamųjų priklauso 46-55 m. amžiaus grupei (30,8 proc.), ketvirtadalis 56-65 m. grupei (21,1 proc.), penktadalis 36-45 m. grupei (24,9 proc.). Likusiose amžiaus grupėse (25-35 m. ir vyresni nei 65 m.) respondentai pasiskirstė atitinkamai 15,7 proc. ir 7,6 proc. (3 pav.).
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse.
Daugiau nei pusė tiriamųjų dirba viešojoje PASP įstaigoje (54,1 proc.), o likę 45,9 proc. – privačiajame sektoriuje. Preliminarus šeimos gydytojų pacientų skaičius – daugiau nei 1000 pacientų turi 67,6 proc., nuo 500 iki 1000 pacientų turi 23,8 proc. ir iki 500 pacientų – 8,6 proc. respondentų.
10.2 Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą
Norint išsiaiškinti šeimos gydytojų nuomonę apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, respondentams buvo pateikti trijų grupių klausimai apie programos vykdymo efektyvumą, organizacinius ypatumus ir moterų dalyvavimą prevencinėje programoje.
Siekiant įvertinti gydytojų nuomonę apie GKVPP vykdymo efektyvumą, anketoje buvo klausiama respondentų nuomonės apie programos vykdymą jų pagrindinėje darbovietėje ir visoje šalyje
20
bei priežasčių, kurios, jų manymu, labiausiai įtakoja programos vykdymo mastą. Organizacinių ypatumų išsiaiškinimui pateikti klausimai – ar šeimos gydytojas yra tinkamas specialistas programos vykdymui, koks asmuo turėtų informuoti moteris apie vykstančią programą, ar skiriama pakankamai dėmesio GKV prevencijai ir diagnostikai. Gydytojų nuomonei apie moterų dalyvavimą programoje įvertinti buvo klausiama, kodėl dalis moterų vis dėlto atsisako dalyvauti programoje, ar pacientės turi pakankamai informacijos apie GKVPP, ar sutinka su teiginiu, jog tik reguliarus moterų dalyvavimas programoje lemia GKV atvejų mažėjimą ir išvengimą.
10.2.1 Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymo efektyvumą
Analizuojant šeimos gydytojų nuomonę apie GKVPP vykdymo efektyvumą pagrindinėje darbovietėje, nustatyta, jog 69,2 proc. (95 proc. PI 63,1-76,3) šeimos gydytojų teigia, jog jų įstaigoje programa vyksta aktyviai, 24,9 proc. mano, jog programa organizuojama nei aktyviai, nei pasyviai, 4,9 proc. pasisako, jog programa daugiau vyksta pasyviai, o 1,1 proc. neturi nuomonės apie programos organizavimo efektyvumą.
Tuo tarpu klausiant, ar programa vyksta efektyviai visos šalies mastu, dauguma respondentų mano, jog programa efektyviai vyksta tik didžiuosiuose regionuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose (41,6 proc., 95 proc. PI 34,5-48,7); ketvirtadalis respondentų nurodė manantys, jog programa šalyje vykdoma neefektyviai (24,9 proc.), 18,9 proc. teigia jog programa vyksta efektyviai visoje šalyje, o 14,6 proc. nuomonės apie programos vykdymą šalies mastu neturi (4 pav.).
4 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymą nacionaliniu mastu.
46,1 %
18,9 % 24,9 %
14,6 % Programa vyksta efektyviai visoje
šalyje
Programa vyksta efektyviai tik didžiuosiuose regionuose Lietuvoje programa vykdoma neefektyviai
21
Analizuojant šeimos gydytojų nuomonę apie priežastis, kurios jų manymu daugiausiai lemia efektyvią programos vykdymo eigą, kaip didžiausią kliūtį respondentai įvardija moterų pasyvumą ir nenorą tirtis (81,1 proc., 95 proc. PI 75-86,3) bei per mažus įkainius už suteiktas paslaugas (44,9 proc., 95 proc. PI 37,8-52,1). Kitos priežastys, taip pat lemiančios programos efektyvumo eigą – neaiškumas, kas galutinai atsakingas už patikros programos vykdymą bei sekimą (16,8 proc.), blogai organizuota patikros programos eiga (15,7 proc.), šeimos gydytojų abejingumas (7,6 proc.) ir PASPĮ vadovybės pasyvi pozicija (4,3 proc.).
10.2.2 Šeimos gydytojų nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos organizacinius ypatumus
Klausiant gydytojų, kas jų nuomone turėtų informuoti pacientes apie GKVPP ir jos vykdymą, dauguma respondentų pasisako už tai, jog tuo turėtų užsiimti bendruomenės slaugytojas/a (87 proc., 95 proc. PI 81,7-91,3) ir šeimos gydytojas (71,4 proc., 95 proc. PI 64,6-77,5). Akušeris – ginekologas (48,6 proc.) ir gydymo įstaigos administracija (18,4 proc.) respondentų manymu yra mažiau tinkami nei pastarieji. Keletas gydytojų (7 proc.) pateikė savo asmeninę nuomonę ir pasiūlė, jog moterų informavimu turėtų užsiimti valdžios institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Teritorinė ligonių kasa (TLK)), specialūs asmenys, atsakingi už informavimą apie prevencines programas, visuomenės sveikatos specialistai.
Galutinai siekiant išsiaiškinti, ar vis dėlto šeimos gydytojas yra tinkamas specialistas efektyviai stebėti ir vykdyti GKVPP, 40 proc. (95 proc. PI 33,1-47,2) apklaustųjų mano, jog galėtų būti tinkamas, jei būtų sudarytos palankios sąlygos, 38,9 proc. (95 proc. PI 32,1-46,1) mano, kad tinkamas, o penktadalis (21,1 proc.) mano, jog šia veikla turėtų užsiimti akušeriai – ginekologai.
22
5 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie dėmesį, kuris skiriamas gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir diagnostikai.
10.2.3 Šeimos gydytojų nuomonė apie moterų dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Klausiant gydytojų nuomonės, kodėl dalis pacienčių vis dėl to atsisako dalyvauti GKVPP, 67,6 proc. (95 proc. PI 60,6-74) nurodo, jog pacientės bijo procedūros, o 57,3 proc. (95 proc. PI 50,1-64,3) – jog pacientės lankosi pas akušerius-ginekologus kitose gydymo įstaigose. Kitos atsisakymą dalyvauti įtakojančios priežastys – informacijos stoka (45,9 proc.), žema socialinė padėtis (38,4 proc.) ir išsilavinimas (38,4 proc.), programoje dalyvauja prižiūrint akušeriui – ginekologui (27,6 proc.), o moterų amžius nurodomas kaip mažiausią įtaką turintis veiksnys atsisakymui dalyvauti prevencinėje programoje (18,4 proc.).
Analizuojant šeimos gydytojų nuomonę apie pacienčių turimą žinių bagažą GKV tema ir jo prevencijos priemones (profilaktikos programą, skiepus nuo ŽPV), daugiau nei pusė respondentų pasisakė, jog pacientės turi pakankamai informacijos, tačiau GKV programa nesidomi (57,3 proc., 95 proc. PI 50,2-64,4), 29,2 proc. nurodė, jog pacientės turi pakankamai informacijos, 11,4 proc. mano, jog turimos informacijos kiekis nepakankamas, o 2,2 proc. nuomonės šiuo klausimu neturi (6 pav.).
31,4 %
53,5 % 9,7 %
1,2 %
Dėmesio skiriama pakankamai
Dėmesio skiriama pakankamai, tačiau reikia skirti daugiau dėmesio moterų švietimui
Šiai problemai skiriama per mažai dėmesio
23
6 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie pacienčių turimą informaciją gimdos kaklelio vėžio tema ir jo prevencijos priemones.
64,3 proc. (95 proc. PI 57,4-71,2) gydytojų visiškai sutinka su nuomone, jog tik reguliarus moterų tikrinimasis ir dalyvavimas GKVPP turi įtakos šios ligos atvejų mažėjimui ir išvengimui, 33,5 proc. respondentų iš dalies sutinka su šia nuomone, visiškai nesutinka (1,1 proc.) ir neturi nuomonės 1,1 proc. apklaustųjų.
Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus galima teigti, jog dauguma gydytojų mano, jog jų įstaigoje GKVPP vyksta aktyviai, tačiau nacionaliniame lygmenyje programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose regionuose. GKV prevencijos programos efektyvumo eigą daugiausiai lemia moterų pasyvumas ir nenoras tirtis, o pagrindinės priežastys, kodėl moterys atsisako tikrintis – procedūros baimė, lankymasis pas akušerius – ginekologus kitose gydymo įstaigose, kur ir atliekamas tyrimas bei informacijos stoka, atsirandanti dėl to, kad moterys nesidomi joms teikiama informacija. Šeimos gydytojai sutinka, kad tik reguliarus moterų tikrinimasis gali sumažinti GKV atvejų skaičių. Bendruomenės slaugytojas/a nurodomas kaip tinkamiausias žmogus, užsiimti pacienčių informavimu apie GKVPP, o šeimos gydytojas yra tinkamas specialistas GKVPP stebėjimui ir vykdymui, tačiau tam turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos.
29,2 %
57,3 % 11,4 %
2,2 %
Informacijos turi pakankamai
Informacijos turi pakankamai, tačiau gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa nesidomi
Informacijos kiekis nepakankamas
24
10.3 Asmeninė šeimos gydytojų patirtis vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą
Siekiant įvertinti šeimos gydytojų asmeninę patirtį dalyvaujant GKVPP, anketinėje apklausoje buvo pateikiami trijų grupių klausimai apie programos informacijos sklaidą, pacienčių švietimą ir asmeninį aktyvumą dalyvaujant programos vykdyme.
Analizuojant informacijos sklaidos kelius, gydytojų buvo klausiama, ar įstaigos vadovas juos informuoja apie GKVPP vykdymą; ar gydytojai informuoja pacientes apie vykstančią programą ir kaip tai daro, galbūt pasitelkia papildomas priemones moterų informuotumui didinti. Siekiant išsiaiškinti gydytojų dėmesį, skiriamą pacienčių švietimui, buvo klausiama, ar gydytojams užtenka laiko pakalbėti apie GKV profilaktiką konsultacijos metu; ar pacientės yra informuojamos apie galimybę pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Vertinant gydytojų aktyvumą programos dalyvavime buvo klausiama, kas jį lemia, kokiomis priemonėmis yra skatinamas jų aktyvumas ir kaip jį vertina dešimtbalėje vertinimo sistemoje patys gydytojai.
10.3.1 Informacijos apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką sklaida
Vertinant įstaigų vadovų informavimą apie gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymą, dauguma (73 proc., 95 proc. PI 66,3-79) respondentų nurodė, jog vadovai juos informuoja ir tai daro aktyviai, 21 proc. informuoja, tačiau nestebi ir per daug nesidomi vykdymo procesu, o tik 5,8 proc. respondentų teigė, jog jie yra visiškai neinformuojami vadovų apie programos vykdymą.
25
7 pav. Šeimos gydytojų naudojami metodai informuoti moteris apie vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.
Paklausus šeimos gydytojų apie pagalbines priemones, padedančias didinti moterų informuotumą apie gimdos kaklelio vėžį ir GKVPP, 41,6 proc. (95 proc. PI 34,5-48,9) nurodė, jog šias priemones naudoja, o 33,1 proc. (95 proc. PI 26,5-40,3) mano, jog šia veikla turėtų užsiimti kiti asmenys. 25,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog pagalbinių priemonių nenaudoja ir mano, jog tai neveiksminga.
Respondentai, kurie nurodė, jog naudoja pagalbines priemones siekdami padidinti moterų informuotumą apie GKVPP, buvo paprašyti patikslinti, kokios tai priemonės. Trečdalis nurodė, jog naudoja informacinius lankstinukus (34,6 proc., 95 proc. PI 28-41,6) ir informacinius plakatus laukiamajame ar kabinete (32,4 proc.). Taip pat respondentai naudoja informacines knygeles (14,1 proc.) bei straipsnius klinikos internetinėje svetainėje (13,5 proc.) (8 pav.).
8 pav. Šeimos gydytojų naudojamos papildomos pagalbinės priemonės didinti moterų informuotumui apie gimdos kaklelio vėžį ir jo padedančią išvengti prevencinę programą.
34,6 10,3 28,6 41,1 94,6 65,4 89,7 71,4 58,9 5,4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% SMS žinute Elektroniniu
laišku Popieriniu laiškupaštu
Telefonu Konsultacijos metu P ro ce n tai Informuojama Neinformuojama 32,4 34,6 14,1 13,5 67,6 65,4 85,9 86,5 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Plakatai laukiamajame, kabinete
26
10.3.2 Šeimos gydytojų dėmesys, skiriamas pacienčių švietimui
Šeimos gydytojų, dažniausiai informuojančių moteris apie GKVPP konsultacijos metu, buvo klausiama, ar pakanka laiko ne tik informuoti, bet ir pasikalbėti apie GKV profilaktiką. 60,5 proc. (95 proc. PI 53,4-67,4) respondentų teigia, jog jie visuomet stengiasi pasikalbėti su paciente, 37,8 proc. (95 proc. PI 31,1-45) sako, jog norėtų tuo užsiimti, tačiau tam nepakanka laiko, o 1,6 proc. konsultacijos metu nekalba apie GKVPP ir neplanuoja to daryti.
GKV profilaktika gali būti atliekama ne tik GKVPP metu imant OCT, bet taip pat skiepijantis nuo ŽPV. Respondentų buvo klausiama, ar jie informuoja savo pacientes apie vakciną nuo ŽPV ir jos teikiamą naudą siekiant išvengti GKV. 64,1 proc. (95 proc. PI 57-70,8) nurodė, jog informuoja ir stengiasi visada tai daryti, 29,9 proc. teigia, jog informuoja ne visada dėl informacijos trūkumo, o 6 proc. visai neinformuoja (9 pav.).
9 pav. Pacienčių informavimas apie galimybę pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso šeimos gydytojo konsultacijos metu.
10.3.3 Šeimos gydytojų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Paklausus, kas lemia šeimos gydytojų aktyvumą dalyvaujant GKVPP, dauguma nurodė, jog atlieka programą, nes ji įtraukta į šeimos gydytojo funkcijas (62,7 proc., 95 proc. PI 55,6-69,5), 50,8 proc. (95 proc. PI 43,6-58) teigia, jog aktyvumą lemia asmeninė motyvacija, o įstaigos vadovo
27
motyvavimas (20,5 proc.) ir pacienčių noras dalyvauti programoje (19,5 proc.) tokios didelės įtakos aktyvumui dalyvaujant programoje neturi.
Šeimos gydytojų paklausus, ar jie yra skatinami aktyviau dalyvauti GKVPP, 60,3 proc. (95 proc. PI 53,2-67,2) teigia, jog juos skatina gydymo įstaigos vadovybė, 7,1 proc. respondentų skatina pacientės, o 32,6 proc. teigia, jog dalyvavimas programoje yra jų asmeninis apsisprendimas.
Siekiant įvertinti šeimos gydytojų aktyvumą dalyvaujant GKVPP, buvo paprašyta įvertinti savo asmeninį aktyvumą dalyvaujant programoje nuo 1 iki 10 (1 – neaktyvus, 10 – labai aktyvus). Apibendrinant gautus rezultatus, respondentai savo aktyvumą įvertino 7 iš 10 balų (dažniausia reikšmė – 8) (10 pav.).
10 pav. Šeimos gydytojų aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.
Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus matyti, jog 73 proc. šeimos gydytojų apie vykstančią GKVPP informuoja įstaigos vadovybė. 91,9 proc. šeimos gydytojų informuoja pacientes apie GKVPP ir tai dažniausiai atlieka konsultacijos metu (94,6 proc.). Siekiant kuo daugiau informuoti moteris apie GKV ir galimybes jo išvengti, šeimos gydytojai stengiasi apie tai pasikalbėti konsultacijos metu (60,5 proc.), rekomenduoja pasiskiepyti nuo ŽPV (64,1 proc.), kaip papildomą informacijos išteklių naudoja lankstinukus (34,6 proc.) ir informacinius plakatus (32,4 proc.). Daugiau nei pusė šeimos gydytojų (62,7 proc.) dalyvauja programoje, nes ji yra įtraukta į šeimos gydytojo funkcijas, o likusi didžioji dalis (50,8 proc.) vedami asmeninės motyvacijos. Dalį respondentų aktyviau dalyvauti skatina įstaigos vadovybė (60,3 proc.), o patys gydytojai savo aktyvumą vertina 7 balais iš 10.
0,5 0,5 0,5 3,2 12,4 10,8 22,7 29,2 16,8 3,2 0 5 10 15 20 25 30 35 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Resopondentų pasiskirstymas (procentais)
28
10.4 Jaunesniosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą palyginimas
Siekiant palyginti šeimos gydytojų požiūrį į GKVPP pagal amžių, visi respondentai buvo suskirstyti į jaunesniąją (gydytojai iki 45 metų amžiaus imtinai) ir vyresniąją (nuo 46 metų ir daugiau) kartas. Analizuojant abiejų kartų požiūrį, pasitelkti trijų grupių klausimai apie programos vykdymo efektyvumą, organizacinius ypatumus ir moterų vaidmenį programoje, kurie aptarti aukščiau esančiame 10.2 skyriuje.
Šeimos gydytojų požiūris į gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos efektyvumą.
Lyginant jaunesniųjų ir vyresniųjų gydytojų nuomonę apie GKVPP efektyvumą nustatyta, jog vyresnioji karta labiau linkusi manyti, kad jų gydymo įstaigoje GKVPP organizavimas vyksta aktyviai ir efektyviai (71,8 proc.), nei jaunesnioji (65,3 proc.). Dalies respondentų nuomonė sutampa, neatsižvelgiant į amžių, kad programos organizavimas vyksta nei aktyviai, nei pasyviai (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 25,3 proc. ir 24,5 proc.), o jaunesnioji karta mano, kad programos organizavimas vyksta daugiau pasyviai (8,0 proc.) lyginant su vyresniąja (2,7 proc.), tačiau šie skirtumai statistiškai nereikšmingi (p=0,451).
Lyginant respondentų nuomonę apie GKVPP efektyvų vykdymą visos šalies mastu pastebėta, jog abi kartos sutinka, kad programa efektyviai vyksta tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 41,3 proc. ir 41,8 proc.), tačiau vyresnioji karta labiau linkusi manyti, jog programa vyksta efektyviai visoje šalyje (atitinkamai 22,7 proc. ir 13,3 proc.), o jaunesnioji karta mano, jog programa nevyksta efektyviai visoje šalyje (atitinkamai 28,0 proc. ir 22,7 proc.) ar neturi nuomonės (atitinkamai 17,3 proc. ir 12,7 proc.), tačiau pastebėti skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,360).
29
11 pav. Jaunesniosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos nuomonė apie priežastis, kurios daugiausiai lemia gimdos kaklelio vėžio patologijos patikros programos efektyvumo eigą
(*p=0,002).
Šeimos gydytojų požiūris į gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos organizacinius ypatumus. Lyginant jaunesniosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrį į moterų informavimą
apie GKVPP ir jos vykdymą pastebėta, kad vyresnioji karta labiau nei jaunesnioji pagrindiniu moterų informavimo šaltiniu laiko bendruomenės slaugytoją (atitinkamai 81,3 proc. ir 90,9 proc.) ir šeimos gydytoją (atitinkamai 69,3 proc. ir 72,7 proc.), o tuo tarpu jaunesnioji karta (21,3 proc.) labiau nei vyresnioji (16,4 proc.) šį darbą patikėtų įstaigos administracijai. Abi kartos laikosi panašios nuomonės apie akušerių – ginekologų vaidmenį moterų informavime (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 48,0 proc. ir 49,1 proc.). Stebėti rezultatai statistiškai nereikšmingi (12 pav.).
12 pav. Jaunesniosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos nuomonė, kas turėtų informuoti pacientes apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą ir jos vykdymą.
92,0* 9,3 6,7 9,3 44,0 12,0 73,6 6,4 2,7 20,0 45,5 20,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Moterų pasyvumas ir nenoras tirtis Šeimos gydytojų abejingumas Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovybės pasyvi pozicija Blogai organizuota patikros programos eiga
Per maži įkainiai už suteiktas paslaugas Neaiškumas, kas galutinai atsakingas už patikros programos vykdymą bei sekimą P ro ce n tai
Jaunesnioji karta Vyresnioji karta
69,3 81,3 48 21,3 72,7 90,9 49,1 16,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Šeimos gydytojas Bendruomenės slaugytojas/a Akušeris - ginekologas Gydymo įstaigos administracija P ro ce n tai
30
Lyginant respondentų nuomonę apie šeimos gydytojo tinkamumą efektyviam moterų stebėjimui ir GKVPP vykdymui nustatyta, kad jaunesnioji karta labiau nei vyresnioji linkusi manyti, jog šeimos gydytojas yra tinkamas (atitinkamai 46,7 proc. ir 33,6 proc.) arba galėtų būti tinkamas (jei tam būtų sudarytos palankios sąlygos (atitinkamai 46,7 proc. ir 35,5 proc.)) specialistas, prižiūrėti ir vykdyti GKVPP, tačiau manančių, kad šia veikla turėtų užsiimti akušeriai – ginekologai kur kas daugiau vyresniųjų tarpe (atitinkamai 30,9 proc. ir 6,7 proc.). Statistiškai reikšmingai dažniau vyresnioji karta mano, jog GKVPP vykdymu ir stebėjimu turėtų užsiimti akušeriai – ginekologai, nei jaunesnioji (p<0,001).
Kalbant apie dėmesį, kuris skiriamas GKV, jo prevencijai ir diagnostikai, vyresnioji gydytojų karta labiau linkusi manyti, jog šioms problemoms yra skiriama pakankamai dėmesio (atitinkamai 33,6 proc. ir 28 proc.), o jaunesnioji daugiau pasisako už tai, jog skiriamo dėmesio per maža (atitinkamai 16 proc. ir 5,5 proc.). Abi kartos sutinka, jog reikia skirti daugiau dėmesio moterų švietimui (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 52 proc. ir 54,5 proc.). Šiuo klausimu statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima.
Šeimos gydytojų požiūris į moterų įtaką vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Lyginant jaunesniųjų ir vyresniųjų kartų respondentų nuomonę apie priežastis, dėl kurių
31
13 pav. Jaunesniosios ir vyresniosios šeimos gydytojų kartos nuomonė apie priežastis, dėl kurių dalis pacienčių atsisako dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje (p*=0,011;
p**=0,004).
Lyginant respondentų nuomonę apie jų pacienčių turimą informacijos kiekį GKV prevencijos klausimais pagal amžiaus grupes pastebėta, jog statistiškai reikšmingai daugiau vyresniosios kartos gydytojų mano, jog jų pacientės turi pakankamai informacijos (atitinkamai 37,3 proc. ir 17,3 proc.; p=0,012), o jaunesnioji karta lyginant su vyresniąja labiau linkusi manyti, jog pacientės informacijos turi pakankamai, tačiau ja nesidomi (atitinkamai 65,3 proc. ir 51,8 proc.) ar informacijos pacientėms nepakanka (atitinkamai 16 proc. ir 8,2 proc.), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Paklausus gydytojų, ar jie sutinka su nuomone, jog tik reguliarus moterų tikrinimasis ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio patikros programose turi įtakos šios ligos atvejų mažėjimui arba išvengimui, lyginant gautus atsakymus pagal amžiaus grupes, jie pasiskirstė tolygiai – visiškai sutinka (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 61,3 proc. ir 66,4 proc.), iš dalies sutinka (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 34,7 proc. ir 32,7 proc.), visiškai nesutinka (jaunesnioji ir vyresnioji karta atitinkamai 2,7 proc. ir 0 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,413).
Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus atlikto tyrimo rezultatus galime teigti, jog jaunesnioji karta turi daug skeptiškesnį požiūrį į GKVPP ir jos vykdymą nei vyresnioji karta, tačiau kai kuriais klausimais nuomonės visiškai sutampa, kuomet nurodo pagrindinius programos akcentus – tai reguliaraus moterų tikrinimosi svarba siekiant sumažinti ir išvengti GKV atvejų bei per maži SAM nustatyti įkainiai už suteiktas paslaugas.
57,3* 80,0** 20,0 46,7 40,0 25,3 50,7 38,2 59,1 17,3 32,7 37,3 29,1 61,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Informacijos stoka Procedūros baimė
Amžius Socialinė padėtis Išsilavinimas Programoje dalyvauja prižiūrint akušeriui -ginekologui Lankosi kitose gydymo įstaigose pas akušerius -ginekologus, kur ir atlieka tyrimą P ro ce n tai
32
10.5 Viešajame ir privačiame sektoriuje dirbančių šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą palyginimas
Norint kuo geriau išsiaiškinti atskirų medikų grupių nuomonę apie GKVPP ir jos vykdymą, respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes – dirbančiuosius viešajame ir privačiame sektoriuje, atsižvelgiant į pagrindinę respondentų darbovietę, bei palygintas jų požiūris į GKVPP.
Šeimos gydytojų požiūris į gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos efektyvumą.
Respondentų paklausus, ar GKVPP organizavimas vyksta efektyviai jų gydymo įstaigoje ir lyginant šią nuomonę tarp viešajame ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų, statistiškai reikšmingai dažniau viešosiose įstaigose dirbantys šeimos gydytojai mano, kad programos vykdymas vyksta aktyviai (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 84 proc. ir 51,8 proc.; p<0,001), o privačiose įstaigose dirbantieji laikosi nuomonės, kad programa vykdoma nei aktyviai, nei pasyviai (atitinkamai 36,5 proc. ir 15 proc.; p<0,001) ar daugiau vyksta pasyviai (atitinkamai 9,4 proc. ir 1 proc.; p<0,001).
Lyginant nuomonę apie programos vykdymą visos šalies mastu, viešosiose įstaigose dirbantys gydytojai labiau linkę manyti, jog programa vyksta efektyviai visoje šalyje (21 proc.), nei dirbantys privačiai (16,5 proc.). Abiejų tipų įstaigose dirbančiųjų nuomonės sutampa kalbant apie tai, kad programa efektyviai vyksta tik didžiuosiuose Lietuvos regionuose (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 43 proc. ir 40 proc.) bei kad programa nevyksta efektyviai šalies mastu (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 24 proc. ir 25,9 proc.). 17,6 proc. privačiame ir 12 proc. viešajame sektoriuje dirbančiųjų šiuo klausimu nuomonės neturi, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,645).
33
14 pav. Viešosiose ir privačiose įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonė apie priežastis, kurios daugiausiai lemia gimdos kaklelio vėžio patologijos patikros programos
efektyvumo eigą (*p=0,02).
Šeimos gydytojų požiūris į gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos organizacinius ypatumus. Viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų paklausus, kas jų nuomone
turėtų informuoti moteris apie GKVPP ir jos vykdymą, viešosiose įstaigose dirbantys medikai labiau pasisakė, jog tai turėtų atlikti šeimos gydytojai (atitinkamai 74 proc. ir 68,2 proc.) ir bendruomenės slaugytojos (atitinkamai 90 proc. ir 83,5 proc.), o kad moteris turėtų informuoti akušeriai – ginekologai (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 48 proc. ir 49,4 proc.) ar gydymo įstaigos administracija (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 17 proc. ir 20 proc.) mano panašus kiekis apklaustųjų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gautų rezultatų nenustatyta.
Lyginant viešosiose ir privačiose įstaigose dirbančiųjų nuomonę, ar šeimos gydytojas yra tinkamas specialistas efektyviai stebėti bei vykdyti GKVPP, 41 proc. viešosiose ir 36,5 proc. privačiose gydymo įstaigose dirbančių medikų pasisakė, jog tinkamas; kad galėtų būti tinkamas, jei tam būtų sudarytos palankios sąlygos pasisakė 41 proc. viešosiose ir 38,8 proc. privačiose gydymo įstaigose dirbančiųjų, bei kad šia veikla turėtų užsiimti akušeriai – ginekologai viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai pasisakė 18 proc. ir 24,7 proc., tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,545). Palyginus viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonę apie visuomenės skiriamą dėmesį GKV prevencijai ir diagnostikai, dauguma privačiose PASPĮ dirbančiųjų mano, kad reiktų skirti daugiau dėmesio moterų švietimui (atitinkamai 57,6 proc. ir 50 proc.). 36 proc. viešosiose ir 25,9 proc. privačiose įstaigose dirbančiųjų mano, jog skiriama pakankamai dėmesio GKVPP, o kad šiai problemai skiriama per mažai dėmesio pasisako atitinkamai 11 proc. ir 8,2 proc. apklaustų šeimos gydytojų. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,2).
73,0 6,0 5,0 48,0 20,0 14,0 90,6* 9,4 3,5 41,2 10,6 20,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Moterų pasyvumas ir nenoras tirtis Šeimos gydytojų abejingumas Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vadovybės pasyvumas
Per maži įkainiai už suteiktas paslaugas Blogai organizuota patikros programos eiga Neaiškumas, kas galutinai atsakingas už patikros programos vykdymą bei sekimą Pro ce n tai
34
Šeimos gydytojų požiūris į moterų įtaką vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Palyginus viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonę
apie priežastis, dėl kurių dalis moterų atsisako dalyvauti GKVPP, statistiškai reikšmingai dažniau privačiose gydymo įstaigose dirbantys medikai mano, jog pagrindinės priežastys – procedūros baimė (atitinkamai 82,4 proc. ir 55 proc.; p<0,001) ir socialinė padėtis (50,6 proc. ir 28 proc.; p=0,002). Kitas, taip pat svarbias priežastis dažniau linkę įvardinti privačiose gydymo įstaigose dirbantieji – informacijos stoką (atitinkamai 51,8 proc. ir 41 proc.), pacienčių amžių (atitinkamai 23,5 proc. ir 14 proc.), išsilavinimą (atitinkamai 45,9 proc. ir 32 proc.), dalyvavimą programoje prižiūrint akušeriui – ginekologui (atitinkamai 34,1 proc. ir 22 proc.), lankymąsi pas akušerius – ginekologus kitose gydymo įstaigose, kur ir atlieka tyrimą (atitinkamai 63,5 proc. ir 63,5 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant su viešosiose įstaigose dirbančiaisiais nepastebėta (15 pav.).
15 pav. Viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonė apie priežastis, dėl kurių dalis moterų atsisako dalyvauti gimdos kaklelio
vėžio prevencinėje programoje (p*<0,001, p**=0,002).
PASPĮ – pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga
Palyginus šeimos gydytojų nuomonę apie pacienčių turimą informaciją apie GKVPP nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau viešosiose PASPĮ dirbantys šeimos gydytojai mano, jog jų pacientės turi pakankamai informacijos lyginant su privačiose įstaigose dirbančiaisiais (atitinkamai 36 proc. ir 21,2 proc.; p=0,013). Didelė dalis tiriamųjų nurodė, jog pacientės informacijos turi pakankamai, tačiau ja nesidomi (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 51 proc. ir 64,7 proc.), o tik dešimtadalis
41 55 14 28 32 22 52 51,8 82,4* 23,5 50,6** 45,9 34,1 63,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Informacijos stoka Procedūros
baimė Amžius Socialinė padėtis Išsilavinimas Programoje dalyvauja prižiūrint akušeriui -ginekologui Lankosi kitose gydymo įstagose ir ten atlieka tyrimą P ro ce n tai
35
respondentų mano, jog informacijos kiekis nepakankamas (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 13 proc. ir 9,4 proc.), tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi.
Respondentų paklausus, ar jie sutinka su nuomone, jog tik reguliarus moterų tikrinimasis ir dalyvavimas GKVPP turi įtakos šios ligos atvejų mažėjimui arba išvengimui ir palyginus gautus rezultatus tarp viešosiose ir privačiose PASPĮ dirbančiųjų, visi medikai laikosi panašios nuomonės – dauguma visiškai sutinka (viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 63 proc. ir 65,9 proc.); iš dalies sutinka 36 proc. viešosiose ir 30,6 proc. privačiose įstaigose dirbančiųjų, visiškai nesutinka viešosiose ir privačiose įstaigose atitinkamai 1 proc. ir 1,2 proc. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,470).
36
11. REZULTATŲ APTARIMAS
Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti reguliariai dalyvaujant GKVPP. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus matyti, kad šeimos gydytojai turi teigiamą požiūrį į GKVPP ir supranta, kad programa yra naudinga ir reikalinga moterims, tačiau įžvelgia ir nemažai trūkumų, kuriuos būtų galima koreguoti siekiant efektyviausio programos vykdymo modelio.
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad šeimos gydytojai didžiausiomis priežastimis, lemiančiomis GKVPP efektyvumo eigą laiko moterų pasyvumą ir nenorą tirtis (81,1 proc.), per mažus įkainius už suteiktas paslaugas (36,2 proc.) bei nepakankamą finansavimą iš PSDF (22,2 proc.). 2012 m. Lietuvoje atlikto PASPĮ gydytojų, atliekančių prevencinę programą, apklausos metu gauti rezultatai panašūs – gydytojų nuomone mažas programos dalyvių apimtis labiausiai lemia nepakankamas finansavimas ir gyventojų nesuinteresuotumas dalyvauti prevencinėje programoje [8]. Apžvelgiant užsienio šalių autorių tyrimus vyrauja visai kitos nuomonės – 2015 m. Kenijos provincijoje atlikto tyrimo metu respondentai, kaip pagrindines priežastis, trukdančias efektyviai vykdyti programą nurodė apmokyto personalo trūkumą (60 proc.), žemą personalo motyvaciją (25 proc.), patalpų (35 proc.), reikmenų (31 proc.) ir autoklavo (9 proc.) trūkumą [25]. 2017 m. Kolumbijoje atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinės kliūtys – poliligoti pacientai (41,3 proc.), laiko trūkumas pasikalbėti su paciente apie prevencinę programą (36,1 proc.) ir maža finansinė kompensacija (22,6 proc.) [21].
37
Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 60,5 proc. respondentų stengiasi visada pasikalbėti su paciente apie GKVPP, tačiau 37,8 proc. apklaustųjų tam nepakanka laiko, nors ir norėtų tuo užsiimti. Užsienio autorių tyrimai patvirtina šią problemą – gydytojams trūksta laiko pasikalbėti su kiekviena paciente apie GKVPP, ypač kai yra didelis pacientų kiekis ir ribota konsultacijos trukmė – tai įvardijama kaip viena iš didžiausių kliūčių, trukdančių perduoti reikiamą informaciją pacientėms [21, 28].
GKV yra neatsiejamas nuo ŽPV infekcijos, o galimybė šią riziką sumažinti – vakcinuotis. Užsienio autorių duomenimis, maža dalis apklaustųjų tiki vakcinacijos nauda, tačiau iš tų, kurie vis dėlto ja tiki, net 89 proc. rekomenduoja pasiskiepyti nuo ŽPV savo pacientėms. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 64,1 proc. respondentų visuomet stengiasi pasikalbėti su paciente apie vakcinaciją nuo ŽPV ir jos teikiamą naudą, o 29,9 proc. apklaustųjų to dažniausiai neatlieka dėl informacijos stokos. Kaip teigia užsienio autoriai, siekiant sėkmingai vykdyti GKVPP, visi sveikatos priežiūros darbuotojai turi suprasti priežastinį ryšį tarp ŽPV ir GKV taip gerai, kaip ir prevencinės programos svarbą siekiant išvengti šio susirgimo [26].
Libijoje atlikto tyrimo duomenimis, būtent informacijos trūkumas apie GKVPP ir jos metu atliekamo PAP testo svarbą lemia žemus moterų dalyvavimo programoje rodiklius, o gydytojai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje nesuteikia moterims pakankamai informacijos [28]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 71 proc. gydytojų mano, kad moterys yra visiškai pakankamai ar pakankamai informuotos apie GKV prevencinę programą [8]. Beje, remiantis mūsų atlikto tyrimo rezultatais, 29,9 proc. respondentų teigia, jog pacientės turi pakankamai informacijos (viešosiose įstaigose dirbantys ir vyresnio amžiaus respondentai taip mano statistiškai reikšmingai dažniau nei dirbantys privačiame sektoriuje ir priklausantys jaunesniojo amžiaus grupei), 57,3 proc. apklaustųjų teigia, jog pacientės turi pakankamai informacijos, tačiau ja nesidomi, o 11,4 proc. mano, jog informacijos kiekis nepakankamas.
Padėti moteris geriau informuoti apie GKV ir jo prevenciją gali pagalbinės informacinės priemonės. Mūsų atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, jog tarp Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų populiariausios GKV prevencijos informacinės priemonės – informaciniai plakatai ir lankstinukai laukiamajame, kabinete. Libijoje dirbantys šeimos gydytojai taip pat vertina lankstinukų ir plakatų naudą informuojant moteris apie GKV įspėjamuosius ženklus ir rizikos veiksnius, ankstyvos diagnostikos svarbą siekiant išsaugoti kuo daugiau moterų gyvybių. Rekomenduojama šias priemones platinti mokyklose, universitetuose, PASPĮ bei stacionaruose [28].
38
39
12. IŠVADOS
1. Kauno mieste dirbantys šeimos gydytojai turi teigiamą požiūrį į vykstančią gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, tačiau mano, jog programa efektyviai vykdoma tik didžiuosiuose šalies regionuose. Informuoti moteris apie vykstančią programą turėtų bendruomenės slaugytojas/a. Šeimos gydytojų nuomone, pagrindinė moterų atsisakymo dalyvauti programoje priežastis – procedūros baimė.
2. Vertinant šeimos gydytojų patirtį dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, dauguma gydytojų linkę informuoti moteris apie vykstančią prevencinę programą konsultacijos metu. Dauguma šeimos gydytojų programoje dalyvauja, nes ji įtraukta į jų funkcijas ir savo aktyvumą vertina 7 balais iš 10. Įstaigos vadovai ne tik informuoja šeimos gydytojus, bet ir skatina juos aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje.
3. Lyginant jaunesniosios ir vyresniosios kartos šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą nustatyta, jog jaunesniosios kartos atstovai pagrindine gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos efektyvumo eigą lemiančia priežastimi laiko moterų pasyvumą ir nenorą tirtis, o moterys tyrimo atsisako dėl informacijos stokos ir procedūros baimės. Vyresniosios šeimos gydytojų kartos atstovai mano, kad jų pacientės turi pakankamai informacijos apie gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą, o jos stebėsena ir vykdymu turėtų užsiimti akušeriai – ginekologai. 4. Lyginant Kauno miesto viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose
40
13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
• Skatinti šeimos gydytojus nuolat atnaujinti savo žinias apie gimdos kaklelio vėžį, jį sukeliančius veiksnius, profilaktikos priemones ir prevencinės programos svarbą.
• Gydymo įstaigų administracijai skatinti savo šeimos gydytojus aktyviau dalyvauti GKV prevencinėje programoje; sudaryti tinkamas sąlygas programos vykdymui (ilgesnė konsultacijos trukmė, tinkamos patalpos ir reikiamos priemonės).
41
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Arbyn M, Anttila A, Jordan J, Ronco G, Schenck U, Segnan N et al. European guidelines for quality assurance in cervical cancer screening. Annals of Oncology 2010;21(3):448-58.
2. Wentzensen N, Schiffman M. Accelerating cervical cancer control and prevention. The Lancet Public Health 2018;3(1):6-7.
3. World Health Organization. International Agency for Research on Cancer. GLOBOCAN 2012: estimated cancer incidence, mortality and prevalence worldwide in 2012. Prieiga per internetą: http://globocan.iarc.fr/ (paskutinioji prisijungimo data 2017 01 20)
4. V-482 Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo. Prieiga per internetą https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8FD6BCF64FD4/OMLoXFDUtb (paskutinioji
prisijungimo data 2017 07 26)
5. Lietuvos gyventojų apklausa apie informuotumą ir pasitikėjimą ligonių kasomis bei apie prevencines programas 2017. Vilnius: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/naujienos/tyrimai/ (paskutinioji prisijungimo data 2018 01 14)
6. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos apžvalga 2017. Vilnius: Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/gimdos-kaklelio-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa (paskutinioji prisijungimo data 2018 01 14)
7. Nacionalinio vėžio instituto vėžio kontrolės ir profilaktikos centras. Vėžio registras. Vėžys Lietuvoje 2012 metais. Vilnius; 2015;5-29.
8. Eigirdaitė A., Kanapeckienė V., Petronytė G., Jurkuvėnas V. Širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencinių programų įgyvendinimas pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje gydytojų požiūriu. Visuomenės sveikata 2013;2(61):23-30.
9. Gimdos kaklelio vėžio ir Ca in situ santykio dinamika Lietuvoje 2000-2013 m. Vilnius: Valstybinės ligonių kasos. Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/gimdos-kaklelio-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa (paskutinioji prisijungimo data 2017 07 27)
10. Sveikatos Rodiklių Sistema. Sic.hi.lt. 2017. Prieiga per internetą: http://sic.hi.lt/html/srs.htm (paskutinioji prisijungimo data 2017 07 25)
42
12. Pečiūra R., Gurevičius R., Jankauskienė D. Onkologinių susirgimų profilaktikos programų efektyvumo vertinimas: gimdos kaklelio vėžio skryningas. Sveikatos politika ir valdymas 2011;1(3):50-63.
13. Vagoras A., Valuckas K. P. Lietuvos atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos vykdymo rodikliai 2005–2007 metais ir faktinio įgyvendinimo atitikimas Europos sąjungos tarybos rekomendacijoms dėl profilaktinių vėžio patikrų. Medicinos teorija ir praktika 2011;17(3):276–86. 14. V-482 Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8FD6BCF64FD4/OMLoXFDUtb (paskutinioji prisijungimo data 2017 07 26)
15. V-814 Dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos patvirtinimo. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/051d0e500ce211e4adf3c8c5d7681e73 (paskutinioji prisijungimo data 2017 08 01)
16. Kerzaitė S. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje aptartos šeimos gydytojo institucijos modelio įgyvendinimo problemos. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2016;5(20):281-2.
17. Council of the European Union. Council Recommendation of 2 December 2003 on Cancer Screening. 2003;878/EC.
18. Naujienos Kauno TLK: dėl gimdos kaklelio moterys tikrinasi aktyviai. Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt/naujienos/Puslapiai/Kauno-TLK-dC497l-gimdos-kaklelio-moterys-tikrinasi-aktyviai.aspx (paskutinioji prisijungimo data 2017 08 09)
19. Schapira M, Sprague B, Klabunde C, Tosteson A, Bitton A, Chen J et al. Inadequate systems to support breast and cervical cancer screening in primary care practice. Journal of General Internal Medicine 2016;31(10):1148-55.
20. Verikienė J., Jankauskienė D. Projekto “Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas ir analizės parengimas” ataskaita. 2012;9-32.
21. Lynn B, Hatry A, Burnett C, Kan L, Olatunbosun T, Bluman B. Identifying primary care physicians continuing education needs by examining clinical practices, attitudes, and barriers to screening across multiple cancers. Journal of Cancer Education 2017;1-8.
22. Š. Mačinskas, G. Radzevičius. Pirminės sveikatos priežiūros skatinamųjų paslaugų organizavimas, vykdant profilaktikos sveikatos programas Kaune ir Kauno rajone. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2013;17(1):28-37.
43
24. Townsend J, Stormo A, Roland K, Buenconsejo-Lum L, White S, Saraiya M. Current Cervical Cancer Screening Knowledge, Awareness, and Practices Among U.S. Affiliated Pacific Island Providers: Opportunities and Challenges. The Oncologist 2014;19(4):383-93.
25. Rosser J, Hamisi S, Njoroge B, Huchko M. Barriers to cervical cancer screening in Rural Kenya: perspectives from a provider survey. Journal of Community Health 2015;40(4):756-61.
26. McCarey C, Pirek D, Tebeu P, Boulvain M, Doh A, Petignat P. Awareness of HPV and cervical cancer prevention among Cameroonian healthcare workers. BMC Women's Health 2011;11-45. 27. Aldrich T. Mexican physicians knowledge and attitudes about the human papillomavirus and
cervical cancer: a national survey. Sexually Transmitted Infections 2005;81(2):135-41.
44
15. PRIEDAI
Bioetikos centro leidimas 1 priedas
45
Anketa 2 priedas „Šeimos gydytojų požiūrio į gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą įvertinimas“ Gerb. gydytojau,
esu 5 kurso medicinos studijų programos studentė Jolita Jankauskaitė ir noriu Jus pakviesti
sudalyvauti mano baigiamojo magistrinio darbo tyrime, kurio tikslas yra išsiaiškinti šeimos gydytojų požiūrį į gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą ir jį palyginti tarp jaunosios ir vyresniosios kartos gydytojų bei dirbančiųjų viešosiose ir privačiosiose gydymo įstaigose.
Ši anketa yra anoniminė, todėl garantuoju Jūsų išreikšto požiūrio konfidencialumą, t.y. visi gauti duomenys nebus susieti su Jūsų asmeniu, aptariant tyrimo rezultatus bus naudojami tik apibendrinti visų dalyvių atsakymai. Kilus klausimams drąsiai kreipkitės el. paštu jolita.jankauskaite@gmail.com. Jei sutinkate prisidėti prie šio tyrimo, prašau užpildyti žemiau pateiktą anketą.
Iš pateiktų atsakymo variantų reikia išsirinkti vieną (nebent nurodyta kitaip), kuris labiausiai atspindi Jūsų nuomonę ir jį apibrėžti 0. 1. Jūsų lytis: o Moteris o Vyras 2. Jūsų amžius: o 25 – 35 m. o 36 – 45 m. o 46 – 55 m. o 56 – 65 m. o 65 m. ir daugiau
3. Kokio tipo įstaigoje Jūs dirbate?
o Viešojoje o Privačioje
4. Koks preliminarus Jūsų pacientų skaičius:
o iki 500 o 500 – 1000 o 1000 ir daugiau
5. Kaip manote, ar nacionalinės gimdos kaklelio vėžio kontrolės ir profilaktikos programos organizavimas vyksta efektyviai Jūsų gydymo įstaigoje?
o Taip, vyksta aktyviai o Nei aktyviai, nei pasyviai o Daugiau vyksta pasyviai o Neturiu nuomonės
6. Ar Jūsų gydymo įstaigos/skyriaus vadovas informuoja Jus apie gimdos kaklelio patologijos patikros programos vykdymą?
o Taip, informuoja ir tai daro aktyviai
