1
Elena Bistrickienė
V kursas, 9 grupė
MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ŽINIŲ APIE DANTŲ
AVULSIJĄ ANALIZĖ
Baigiamasis darbas
Darbo vadovas Živilė Kristina Matulaitienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ŽINIŲ APIE DANTŲ AVULSIJĄ ANALIZĖ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 2019 m. ... 2019 m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3 KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
4 13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
5 32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ... ... ... ... ...
6 ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ______________________________________ ___________________________
7 TURINYS SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Dantų traumos: avulsija ... 12
1.2. Dantų traumų etiologija ... 13
1.3. Periodonto audinių regeneracija ... 13
1.4. Sėkmės vertinimas ... 13
1.5. Danties transportavimo terpės... 14
1.6. Pirma pagalba įvykio vietoje ... 15
1.7. Avulsijos gydymo metodika ... 16
1.7.1. Kai dantis buvo replantuotas iki paciento atvykimo į kliniką... 16
1.7.2. Kai dantis buvo laikomas tinkamoje terpėje (arba sausai ne ilgiau kaip 60 min.) ... 17
1.7.3. Kai dantis buvo laikomas sausai ilgiau nei 60 min. arba kitos priežastys, nurodančios ląstelių negyvybingumą ... 18
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 20
2.1. Imties dydžio nustatymas ... 20
2.2. Tyrimo metodika ... 20
2.3. Tiriamųjų atranka ... 21
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 21
3. REZULTATAI ... 22
3.1. Bendroji tiriamųjų charakteristika ir žinios apie dantis ... 22
8
3.3. Pirmoji pagalba įvykus traumai ... 25
3.4. Mokinių gebėjimas įsiminti pateiktą informaciją apie dantų išmušimą ... 28
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
5. METODINĖS REKOMENDACIJOS ... 33
6. IŠVADOS ... 34
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
PRIEDAI ... 39
BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO GYNIMO KOMISIJOS NARIO VERTINIMO FORMA ... ... 45
9 SANTRAUKA
Dantų išmušimas (avulsija, lot. avulsion dentis) – tai pilnas danties iškritimas iš danties alveolės, dažniausiai pasitaikantis jauname amžiuje.
Darbo tikslas – įvertinti vaikų, kurie mokosi Biržų „Saulės“ gimnazijoje, žinias apie dantų avulsiją.
Metodika: Atlikta anketinė anoniminė Biržų „Saulės“ gimnazijoje besimokančių paauglių apklausa. Po to mokiniai supažindinti su dantų avulsijos atvejais ir jų skubios pagalbos suteikimo principais. Kaip pagalbinė medžiaga buvo naudojamas animuotas filmukas 9-10 klasių mokiniams ir „Power Point“ prezentacija 11-12 klasių mokiniams. Po šios paskaitos respondentai dar kartą užpildė tokias pačias anketas. Statistinei duomenų analizei atlikti naudota „SPSS Statistics 17.0“ programa.
Rezultatai: Iki paskaitos mokiniai žinių apie dantų traumas ir avulsiją turėjo nepakankamai: 37,88% mokinių nukritusį dantį būtų nuvalę, 13,64% išmetę. Pieną kaip danties transportavimo terpę pasirinktų 5,52% mokinių, o seiles – 6,21%. Įvykus traumai, 7,8% mokinių danties replantacijai būtų pasirinkę 30 minučių intervalą ir 8,7% norėtų, kad dantis būtu įstatytas nedelsiant. Po paskaitos rezultatai ženkliai skyrėsi: nešvarumų nuo danties nešalindami pas gydytoją vyktų 97,1% atsakiusiųjų (p<0,05). Dantį po išmušimo į pieną pamerktų 54,26% mokinių, į seiles – 44,68%. Po paskaitos 90,3% respondentų žinojo, kad dantį replantuoti reikia per 30 minučių nuo traumos pradžios.
Išvados: Pirminės Biržų „Saulės“ gimnazistų žinios apie dantų avulsiją buvo nepakankamos. Moksleiviai supažindinti su pilnu dantų išnirimu ir jų galimomis išeitimis. Vyresniųjų klasių mokiniams pateikta „Power Point“ prezentacija, o jaunesniųjų – animuotas filmukas. Statistiškai reikšmingo skirtumo rezultatuose tarp klausiusių prezentacijos ir žiūrėjusių filmuką nebuvo. Po paskaitos moksleivių žinios statistiškai reikšmingai pagerėjo.
10 SUMMARY
Tooth avulsion is full knockout of tooth from alveolus, which is most common in young age.
The aim of this study – to evaluate the knowledge of students from Biržai „Saulės“ gymnasium about tooth avulsion.
Methodology: The experimental research included survey by supplying respondents the anonymous questionnaire in Biržai „Saulės“ gymnasium. Then pupils were introduced to the principles of dental avulsion and emergency care. As an aid we used an animated video for 9-10 grade pupils and a Power Point presentation for 11-12 grade pupils. Following the lecture, respondents once again filled in the same questionnaires. SPSS Statistics 17.0 were used for statistical data analysis.
Results: Before the lecture, the knowledge about dental injuries and avulsion was insufficient: 13.64% of the children would wipe out their lost teeth. Milk as a tooth transport medium would be chosen by 5.52% of pupils, and saliva by 6.21%. In case of trauma, 7.8% of the pupils' would choose 30 minutes as a safe time for teeth transportation. After the lecture, the results differed significantly: 97.1% of the respondents (p <0.05) would not clean the dirt from the tooth and would go to the doctor. After the trauma, 54,26% pupils would put their lost teeth in the milk and 44,68% in their saliva. After the lecture, 90.3% of the respondents knew it would be safe to keep the knocked out tooth for not longer than 30 minutes until replantation.
Conclusion: The primary Biržai “Saulės” gymnasium students’ knowledge about dental avulsion was insufficient. Pupils were introduced to the dental avulsion and the emergency care. There was no statistically significant difference between those who have seen the presentation and the video. After the lecture pupils' knowledge improved statistically significantly.
11 ĮVADAS
Dantų traumos – tai dantų ir (arba) kitų kietųjų bei minkštųjų burnos audinių smūginis sužalojimas [1]. Trauminiai dantų pažeidimai siekia iki 30% visų vaikų traumų [2], iš jų dantų avulsija – 3% visų burnos traumų. Dantų pilnas išnirimas (avulsija) yra vienas rimčiausių pažeidimų [3]. Replantacija – pagrindinis jo gydymo metodas, bet ne visuomet gali būti suteiktas nedelsiant. Avulsijos gydymo siekiamybė yra puplos ir periodonto audinių regeneracija. Šis rezultatas priklauso nuo pulpos gyvybingumo palaikymo, dančiui nesant alveolėje. Trečdalis pilno dantų išnirimo atvejų nutinka vaikams iki 9 metų amžiaus, kai išdygusių nuolatinių kandžių šaknys dar nėra pilnai susiformavusios. Tyrimuose nurodoma, kad išmuštų dantų gijimo sėkmė priklauso nuo ankstyvos replantacijos [13]. Jei periodonto raiščiai išlieka gyvi, prasideda naujų ląstelių reprodukcija, diferenciacija ir audinių atsinaujinimas. Pienas išlaiko dantų gyvybingumą iki 6 valandų, tačiau, neturint galimybės jo gauti, galima dantį į gydymo įstaigą transportuoti savo seilėse. Kadangi pažeidžiamiausia grupė yra mokyklinio amžiaus vaikai, pirmiausia jie patys turėtų žinoti, ką daryti, kad įvykus incidentui būtų išsaugoti prarasti dantys [17].
Lietuvoje apie dantų traumas ir jų skubią pagalbą informacijos pateikiama per mažai, žmonės nežino, kaip reikėtų elgtis įvykus pilnam danties išnirimui. Skubios pagalbos metodika yra gan paprasta, bet, norint išsaugoti dantį, reikia ją žinoti. Vienas svarbiausių veiksnių yra trumpas laikas, per kurį reikia tinkamai sureaguoti. Todėl labai aktualu šviesti mokinius, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kad išmuštas dantis būtų išsaugotas.
Tyrimo tikslas – įvertinti mokyklinio amžiaus vaikų esamas žinias ir gebėjimą įsisavinti informaciją apie dantų avulsiją ir jos skubią pagalbą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti Biržų „Saulės“ gimnazijoje besimokančių mokinių žinias apie dantų avulsiją. 2. Supažindinti vaikus su dantų avulsijos atvejais ir jų galimomis išeitimis.
3. Įvertinti mokinių domėjimąsi bei gebėjimą įsiminti pagrindinius aspektus, ką daryti įvykus pilnam dantų išnirimui.
Hipotezė – mokiniai iki paskaitos apie dantų avulsiją ir jos skubios pagalbos suteikimo principus žinos per mažai, tačiau lengvai įsisavins pateiktą informaciją, kad gebėtų tinkamai reaguoti į inicidentą.
12 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų traumos: avulsija
Dantų traumos yra dantų ir (arba) kitų kietųjų bei minkštųjų audinių smūginis sužalojimas burnoje. Tai yra staigus, netiesioginis, netikėtas, atsitiktinis ir pirmos pagalbos suteikimo reikalaujantis įvykis. Tai ne liga, o pasekmė, kurią sukelia neišvengiami gyvybės rizikos veiksniai. Nors šios traumos dažniau nutinka vaikams, tačiau kiekvienas asmuo nuolat rizikuoja patirti dantų traumas savo kasdieninėje aktyvioje veikloje [1]. Trauminiai dantų pažeidimai siekia iki 30% visų vaikų traumų [2], iš jų dantų avulsija – 3% visų burnos traumų. Pilnas dantų išnirimas yra vienas rimčiausių pažeidimų, prognozė priklauso nuo veiksmų, kurių imamasi po traumos [3]. Taigi, svarbu šviesti visuomenę apie dantų išmušimą ir pirmąją pagalbą jam įvykus.
Pastebėta, jog dažniausiai dantų sužalojimai įvyksta netoli namų ar švietimo įstaigose [4], todėl labai svarbu, kad šalia būtų apmokytų specialistų, kurie gebėtų suteikti profesionalią pagalbą, nes nuo to priklauso danties gijimo prognozė. Avulsijos atveju replantacija yra pagrindinis gydymo metodas, bet ne visuomet gali būti suteiktas nedelsiant (pvz., kai pacientas nesąmoningas). Jos negalima atlikti, kai yra kontraindikacijų: pacientas turi daugybinių karieso židinių išmuštame dantyje, sunkių periodonto ligų, kai kurių sisteminių sutrikimų, tokių kaip imunosupresija ar širdies ligos, arba atsisako bendradarbiauti su gydytojais dėl danties išsaugojimo [17]. Ši nedažnai gydytojų praktikoje pasitaikanti procedūra yra rizikinga, nes komplikacijos gali pasireikšti net praėjus keletui metų, todėl replantuoto danties stebėjimas turi būti nuolatinis. Kadangi dantų traumos yra nenuspėjamos, sunku tiksliai nustatyti dantų išlikimo prognozę. Svarbu informuoti pacientą, jog sėkmės rodikliai gali būti tokie pat įvairūs, kaip ir traumos pobūdis bei aplinkybės. Šie aspektai turėtų būti įtraukti į informuoto sutikimo dalį, paaiškinami pacientui vieno iš pirmųjų vizitų po traumos metu, kadangi nuolatinis danties stebėjimas ir gydymo procedūros, kurių gali prireikti priklausomai nuo traumos sunkumo, gali sudaryti nemažai išlaidų pacientui. Taigi, išmuštas dantis gali būti sėkmingai išsaugotas, tačiau reikia suprasti, jog rezultatas tiesiogiai priklauso nuo traumos pobūdžio, išmušto danties laikymo sausai iki replantavimo bei terpės, kurioje jis buvo laikomas [2].
13 1.2. Dantų traumų etiologija
Dažniausiai traumuojami viršutinio žandikaulio pieniniai ir nuolatiniai viršutiniai centriniai ir šoniniai kandžiai, kadangi smūgio metu jėga juos paveikia pirmiausiai ir lengviausiai. Traumos metu labiausiai pažeidžiamas vienas dantis, tačiau smūgis paveikia ir aplinkinius. Vasaros metu ir savaitgaliais, esant didesniam sportiniam aktyvumui, prasidėjus grupiniams sporto užsiėmimams, dantų traumų būna daugiau nei žiemą, kai sportuojama pasyviau ir individualiai, o tam tikri asmenys turi didesnę riziką patirti traumą kelis kartus [5]. Tai susiję su žmogaus mentaliteto savybėmis, išsiblaškymu. Sisteminėse apžvalgose yra pateikiamų rezultatų, jog vaikai, patyrę pieninių dantų traumą, dažnai turi nuolatinių dantų vystymosi sutrikimų, kurie priklauso nuo amžiaus – kuo jaunesnis, tuo rimtesnės komplikacijos [6]. Taigi, įvykus traumai reikėtų perspėti pacientą, jog jis turėtų atsižvelgti į savo elgesį ir stengtis būti atsargesnis, kad tai nepasikartotų, o mažo amžiaus vaikus pristabdyti nuo aktyvių veiklų, kurios keltų didelę riziką, ypač, kol jų motorika nėra pakankamai gerai išsivysčiusi.
1.3. Periodonto audinių regeneracija
Avulsijos gydymo siekiamybė yra pulpos ir periodonto audinių regeneracija. Rezultatai priklauso nuo pulpos gyvybingumo palaikymo, dančiui nesant alveolėje. Gyvi audiniai dėl kraujotakos sutrikimo netenka maitinimo bei yra veikiami bakterijų, esančių aplinkoje. Šie veiksniai gali apriboti danties regeneracijos procesus ir sukelti komplikacijas: pulpos nekrozę, kanalų kalcifikaciją, šaknų kanalų sistemos infekciją arba vidinę rezorbciją. Periodonto audinių komplikacijos – tai periodontitas, išorinė danties rezorbcija, šaknų vystymosi sutrikimai, ankilozė, minkštųjų audinių recesija ar fibrozė [7],[8]. Kitos problemos yra dantų dislokacija, spalvos pokyčiai, kramtymo sutrikimai, pakitusi estetika bei diskomfortas. Taigi, audinių regeneracija yra veiksnys, nuo kurio priklauso dantų estetikos ir funkcijos atkūrimo sėkmė.
1.4. Sėkmės vertinimas
Teikiant skubią pagalbą po dantų avulsijos, reikėtų mažinti tris veiksnius: išemiją, mitybos sutrikimą bei bakterijų poveikį. Dantis su gyvybinga pulpa turi geresnę prognozę nei endodontiškai gydytas [9],[10],[11]. Gyvybinga pulpa yra atspari bakterijų invazijai per dentino kanalėlius, nes turi nervų-kraujagyslių tinklo saugos mechanizmus [10]. Taigi, palankesni traumų gydymo rezultatai yra prieš įvykį buvusių nepažeistų, gyvybingų dantų.
14 Vaisto pasirinkimas (kortikosteroidų pastos, kalcio hidroksidas, mineralinis trioksido agregatas arba išvardintų medžiagų mišiniai), šaknų kanalų gydymas po avulsijos, išmušto danties sujungimo į dantų lanką technika bei laikas iki įtvaro nuėmimo turi įtakos gijimo rezultatams. Traumuotų dantų gijimo procesas priklauso nuo pacientų sužalojimo stiprumo, praėjusio laiko iki suteiktos profesionalios pagalbos, šaknų vystymosi etapo, paciento motyvacijos, ankstesnės su burnos priežiūra susijusios istorijos. Prognozės vertinimas yra toks pat individualus, kaip ir traumos atvejis. Svarbu visapusiškai suvokti skirtingus gydymo būdus ir pasirūpinti, kad kiekvienu atveju būtų pasirinktas tinkamas gydymas.
Avulsija – tai viena rimčiausių dantų traumų. Jos gydymo sėkmė priklauso nuo teisingos gydymo taktikos pasirinkimo. Po šios traumos dantų pulpa dažniausiai nekrozuoja. Revaskuliarizacija įvyksta nesubrendusiuose dantyse su nepilnai išsivysčiusiomis šaknimis, tačiau sėkmingi atvejai tesiekia 50% [12], [13]. Mokslininkas J. Andreasen teigė, jog trečdalis avulsijos atvejų nutinka vaikams iki 9 metų amžiaus, kai išdygusių nuolatinių kandžių šaknys dar nėra pilnai susiformavusios. Tyrimuose nurodoma, kad jų sėkmė priklauso nuo ankstyvos replantacijos [13]. Periodonto raiščių ląstelės sausoje terpėje žūva praėjus 60 minučių nuo išmušimo, o joms nesant gyvybingoms, padidėja rezorbcijos rizika [14], [15]. Kritinis danties laikymo sausai laikas, pasak įvairių šaltinių, skiriasi, tačiau vertinama, jog maksimaliai saugus leistinas danties po išmušimo laikas sausoje terpėje yra iki 15 minučių [16].
1.5. Danties transportavimo terpės
Tuo atveju, kai danties atstatymas avarijos vietoje yra negalimas, dantį reikia patalpinti į tinkamą skystį, kuriame būtų palaikomas minkštųjų danties audinių gyvybingumas. Tai prailgina laiką iki danties replantacijos, todėl svarbu parinkti tinkamą terpę. Periodonto audinių ląstelės, likusios ant danties šaknies paviršiaus po traumos, priklauso nuo gyvybiškai svarbių metabolitų tiekimo, kadangi jiems nesant prasideda ląstelių išemija. Siekiant išlaikyti optimalų ląstelių metabolizmą, į tinkamą terpę dantis turi būti patalpintas ne vėliau kaip per 60 minučių nuo sužeidimo. Jei periodonto raiščiai išlieka gyvi, prasideda naujų ląstelių reprodukcija, diferenciacija ir audinių atsinaujinimas.
Tinkamos danties transportavimo terpės gali būti šios: pienas, Viaspan, Hanks subalansuotas druskos tirpalas (HBSS), seilės, fiziologinis tirpalas. Pasak Amerikos endodontologų asociacijos, geriausia dantį transportuoti HBSS tirpale. Jis išsaugo periodonto
15 raiščių ląstelių gyvybingumą ilgiausiai, užtikrina geriausią osmosinį slėgį bei pH. HBSS palaiko ląstelių gyvybingumą iki 72 valandų [18]. Viaspan – tai terpė, naudojama organų transportavimui į transplantacijos vietą. Jo pagrindinis trūkumas yra trumpas galiojimo laikas – tik keli mėnesiai, tad avulsijos atveju jį naudoti neparanku. Seilėse danties minkštieji audiniai išlieka gyvybingi dvi valandas, tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios jos neturėtų būti naudojamos, yra bakterinės ar virusinės infekcijos, kurios gali pažeisti danties gyvuosius audinius [19], [20], [21]. Fiziologinis tirpalas danties audinių gyvybingumą gali išlaikyti tik iki 2 valandų. Jį sunku gauti viešosiose vietose, kur įvyksta traumos, be to, jis mažiau veiksmingas už pieną, kuris yra lengvai prieinamas bei patenkinamai optimaliai tinka danties minkštiesiems audiniams laikyti dėl savo fiziologinio osmosinio slėgio bei neutralaus pH, taip pat maistinių medžiagų [22], [23], [24]. Pienas išlaiko danties gyvybingumą iki 6 valandų. Taigi, skubiai lengviausiai gaunamas ir optimaliausias iš visų išvardintų terpių yra pienas, tačiau, neturint galimybės jo gauti, galima dantį transportuoti savo seilėse.
1.6. Pirma pagalba įvykio vietoje
Gydytojai odontologai visada turėtų būti pasirengę tinkamai informuoti visuomenę pirmosios pagalbos klausimu, nes pacientai teigia nežinantys, ką reikėtų daryti, įvykus pažeidimui [25]. Pažeidžiamiausia grupė yra mokyklinio amžiaus vaikai, todėl švietimas apie traumų pirmąją pagalbą reikalingas ne tik žiniasklaidoje, bet ir mokyklose mokiniams ir mokytojams, sporto treneriams, taip pat tėvams bei globėjams, kad įvykus incidentui suaugusieji galėtų padėti vaikui ne tik sumažinti stresą dėl įvykio, bet ir valdyti tolesnius veiksmus, siekiant išsaugoti prarastą dantį [17]. Taip pat nukentėjusysis turėtų lengvai gauti konsultaciją nelaimės vietoje telefonu. Neatidėliotina danties replantacija yra geriausias gydymo metodas, tačiau reikia žinoti, kaip ją atlikti, kad nebūtų pakenkta periodonto raiščių ląstelėms, dančiui ar alveolinei ataugai, todėl, jei netoliese yra gydymo įstaiga, pacientai turėtų patalpinti dantį į tinkamas terpes ir nedelsiant vykti pas gydytojus. Prieš atstatant dantį reikėtų įsitikinti, kad jis yra nuolatinis, kadangi pieniniai dantys nereplantuojami.
Tinkama veiksmų seka įvykio vietoje:
1. Nuraminti pacientą.
16 3. Jei dantis nešvarus, labai atsargiai jį nuplauti po šaltu tekančiu vandeniu, nepažeidžiant ant danties šaknies likusių periodonto raiščių ląstelių. Įkalbinti nukentėjusįjį replantuoti dantį (atstatyti jį į buvusią vietą). Kai dantis atstatytas į dantų lanką, įdėti į burną nosinaitę ir ją sukąsti.
4. Jei tai neįmanoma ar yra kitų priežasčių, kai replantacija yra neindikuotina (pvz., pacientas be sąmonės), patalpinti dantį į indą su pienu ar kitu tinkamu skysčiu ir kartu su pacientu pristatyti į gydymo įstaigą. Dantis taip pat gali būti transportuojamas burnoje, laikant jį už žando ar lūpų, kai pacientas sąmoningas. Jei pacientas labai jaunas, yra tikimybė praryti dantį, todėl šis metodas tinkamas tik esant indikacijoms.
5. Nedelsiant kreiptis į dantų gydymo įstaigą [17].
1.7. Avulsijos gydymo metodika
Gydymo metodų pasirinkimas yra susijęs su dviem veiksniais: šaknies brandumu (atvira arba uždara viršūne) bei periodonto raiščių ląstelių būkle, kuri priklauso nuo transportavimo skysčio ir praėjusio laiko, ypač dančiui būnant sausam. Pulpos ir periodonto audiniai, būdami be drėgmės, žūva per 60 minučių, todėl labai svarbu įvertinti, kiek laiko nuo išmušimo iki suteiktos pagalbos dantis buvo laikomas sausai. Tai turi būti įrašyta paciento gydymo istorijoje. Klinikiniu požiūriu prieš gydymą yra svarbu įvertinti ląstelių būklę, klasifikuojant išmuštus dantis į vieną iš trijų grupių:
1. Labiausiai tikėtina, kad periodonto raiščių ląstelės yra gyvybingos (t.y. dantis buvo atstatytas iš karto arba po labai trumpo laiko nuo nelaimingo atsitikimo). 2. Periodonto raiščių ląstelės gali būti gyvybingos, tačiau pakenktos. Dantis
laikomas tinkamoje terpėje (pvz, audinių kultūros terpėj, fiziologiniame tirpale, piene ar seilėse, o bendras sausas laikas ne didesnis nei 60 min.).
3. Periodonto raiščių ląstelės negyvos. Dantis prabuvo sausas ilgiau kaip valandą, nepriklausomai, ar papildomai buvo laikomas kokiame nors skystyje [17].
1.7.1. Kai dantis buvo replantuotas iki paciento atvykimo į kliniką Palikti dantį vietoje.
17 Nuplauti dantenas aplink replantuotą dantį vandens srove, fiziologiniu tirpalu arba
chlorheksidinu.
Susiūti dantenas, jei reikia.
Kliniškai ir radiologiškai įvertinti, ar replantuotas dantis yra normalioje pozicijoje.
Sujungti įtvaru po 2 greta esančius dantis į lanką kartu su replantuotu dantimi. Jį pritvirtinti plombine medžiaga. Laikyti ne ilgiau kaip dvi savaites.
Skirti sisteminių antibiotikų (tetraciklinų arba penicilinų). Nusiųsti pacientą pas šeimos gydytoją dėl stabligės.
Rekomenduoti vengti sporto renginių, pasirinkti minkštą dietą dviems savaitėms, valyti dantis po kiekvieno valgio minkštu šepetėliu, skalauti chlorheksidino tirpalu (0,1%) du kartus per dieną vieną savaitę.
Stebėti pacientą: vizitai po 4 savaičių, 3 mėnesių, 6 mėnesių, 1 metų ir kasmet, atliekant kontrolines rentgenogramas, pulpos gyvybingumo testus. Besivystančio danties replantacijos tikslas – leisti pulpai revaskuliarizuoti. Jei tai neįvyksta, rekomenduotina atlikti dantų šaknų kanalų gydymą [17].
1.7.2. Kai dantis buvo laikomas tinkamoje terpėje (arba sausai ne ilgiau kaip 60 min.)
Nuplauti šaknies paviršių ir šaknies viršūnės angą su fiziologiniu tirpalu ir pamerkti dantį į fiziologinį tirpalą, taip pašalinant nešvarumus ir negyvas ląsteles nuo danties paviršiaus. Viršūnės antibiotikų aplikacija pagerina pulpos revaskuliarizacijos tikimybę.
Atlikti vietinę nejautrą.
Įvertinti alveolę rentgenologiškai ir kliniškai. Jei yra alveolinės sienos lūžgalių, atstatyti juos instrumentais.
Iriguoti alveolę fiziologiniu tirpalu.
Pašalinti iš alveolės koaguliavusius audinius ir replantuoti dantį lėtai su lengvu spaudimu. Nenaudoti jėgos.
18 Kliniškai ir radiologiškai įvertinti, ar replantuotas dantis yra normalioje
pozicijoje.
Sujungti įtvaru po 2 greta esančius dantis į lanką kartu su replantuotu dantimi. Jį pritvirtinti plombine medžiaga. Laikyti ne ilgiau kaip dvi savaites.
Skirti sisteminių antibiotikų (tetraciklinų arba penicilinų). Nusiųsti pacientą pas šeimos gydytoją dėl stabligės.
Rekomenduoti vengti sporto renginių, pasirinkti minkštą dietą dviems savaitėms, valyti dantis po kiekvieno valgio minkštu šepetėliu, skalauti chlorheksidino tirpalu (0,1%) du kartus per dieną vieną savaitę.
Atlikti šaknų kanalų gydymą tarp 7 ir 10 dienos po traumos prieš įtvaro nuėmimą. Jei danties šaknis neišsivysčiusi, tikėtina, jog įvyks revaskuriarizacija, todėl gydymas gali būti atidėtas stebint danties audinių gyvybingumą, bet įvertinus infekcijos riziką.
Stebėti pacientą: vizitai po 4 savaičių, 3 mėnesių, 6 mėnesių, 1 metų ir kasmet [17].
1.7.3. Kai dantis buvo laikomas sausai ilgiau nei 60 min. arba kitos priežastys, nurodančios ląstelių negyvybingumą
Atsargiai pašalinti prisitvirtinusius negyvus minkštuosius audinius, pvz., su marle. Šaknų kanalų gydymas gali būti atliktas prieš arba po replantacijos, arba 7-10
dienų po traumos. Atlikti vietinę nejautrą.
Įvertinti alveolę rentgenologiškai ir kliniškai. Jei yra alveolinės sienos lūžgalių, atstatyti juos instrumentais.
Iriguoti alveolę fiziologiniu tirpalu.
Pašalinti iš alveolės koaguliavusius audinius ir replantuoti dantį lėtai su lengvu spaudimu. Nenaudoti jėgos.
Susiūti dantenas, jei reikia.
Kliniškai ir radiologiškai įvertinti, ar replantuotas dantis yra normalioje pozicijoje.
19 Sujungti įtvaru po 2 greta esančius dantis į lanką kartu su replantuotu dantimi. Jį
pritvirtinti plombine medžiaga. Laikyti ne ilgiau kaip keturias savaites. Skirti sisteminių antibiotikų (tetraciklinų arba penicilinų).
Nusiųsti pacientą pas šeimos gydytoją dėl stabligės.
Rekomenduoti vengti sporto renginių, pasirinkti minkštą dietą dviems savaitėms, valyti dantis po kiekvieno valgio minkštu šepetėliu, skalauti chlorheksidino tirpalu (0,1%) du kartus per dieną vieną savaitę.
Siekiant išvengti danties ankilozės, apdoroti šaknies paviršių su 2% NaF tirpalu 20 min. arba Emdogain (jis turi teigiamą poveikį periodonto audinių regeneracijos procese). Tačiau tai neturėtų būti laikoma absoliučia rekomendacija.
Stebėti pacientą: vizitai po 4 savaičių, 3 mėnesių, 6 mėnesių, 1 metų ir kasmet [17].
20 2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Imties dydžio nustatymas
Planuojant tyrimą, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tiriamųjų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Jeigu populiacijos dydis žinomas, rekomenduojamą imties dydį galima apskaičiuoti pagal formulę:
n – imties dydis;
zα/2 – standartinio normaliojo skirstinio N (0,1) α lygmens kritinė reikšmė (su 95 proc. patikimumu zα/2= 1,959);
N – atrankinės visumos dydis;
π – dominančio parametro proporcija atrankinėje visumoje; jei iš ankstesnių tyrimų nėra informacijos apie atrankinės visumos proporcijas, tariama, kad π=0,5;
e -atrankos paklaida.
Kadangi tyrimas buvo atliekamas Biržų „Saulės“ gimnazijoje, tai imties dydžiui apskaičiuoti reikėjo išsiaiškinti, koks yra atrankinės visumos dydis. Mokyklos raštinės darbuotojos pateikė duomenis, jog 2018/2019 metais 9-12 klasėse mokėsi 426 mokiniai.
Atlikus skaičiavimus, nustatytas imties dydis = 75. Taigi, norint gauti statistiškai patikimus duomenis, minimalus respondentų kiekis yra 75.
2.2. Tyrimo metodika
Prieš pradedant tyrimą, gautas mokyklos direktoriaus raštiškas sutikimas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (BEC-OF-73). Tyrimas buvo atliktas
n=
1,9592 x 426 x [0,5x (1-0,5)]
≈75 0,12 x (426-1) + 1,9592 x [0,5x(1,0,5)]
21 2019 m. kovo mėnesį. Dalyviai – gimnazijos 9-12 klasių mokiniai. Visi mokiniai buvo anketuojami du kartus ta pačia anketa: pirmąją anketą jie pildė pamokos pradžioje. Užpildžius apklausą, mokiniams buvo prisistatyta, papasakota apie tyrimo tikslus, pateikta vaizdinė informacija apie dantų traumas bei avulsiją, jos pirmąją pagalbą. 9-10 klasių mokiniams ši informacija buvo pateikta animuoto filmuko formatu ir žodžiu apibendrinant jame pateiktą vaizdą, o 11-12 klasių mokiniams buvo parengta kelių skaidrių vaizdinė „Power Point“ prezentacija. . Po šios trumpos paskaitos paaugliai antrą kartą gavo tokias pačias anketas ir vėl jas užpildė, bet apie tai iš anksto nebuvo informuoti.
Pirmieji trys anketos klausimai bendrojo pobūdžio, skirti išsiaiškinti respondentų lytį, amžiaus grupę bei aktyvaus gyvenimo tipą. Antrosios anketos dalies klausimai buvo apie traumų charakteristiką bei priežastis. Šie klausimai skirti įvertinti mokinių suvokimą, turimas žinias bei patirtį apie dantų traumas. Trečioji anketos dalis skirta įvertinti: 1. Požiūrį į traumuotus dantis, 2. Mokinių gebėjimą visiško danties išmušimo metu teikti pirmąją pagalbą.
2.3.Tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo po vieną grupę iš visų keturių klasių, kiekvienoje jų tarp 20 ir 30 mokinių, todėl iš viso apklausti 103 mokiniai. Sutikimą dalyvauti tyrime respondentai ir jų tėvai patvirtino raštu informavimo ir sutikimo formose. Tyrimo metu buvo garantuotas mokinių anonimiškumas
2.4. Statistinė duomenų analizė
Anketų duomenys suvesti ir užkoduoti naudojant „SPSS Statistics 17.0“ programą. Vertinant rezultatus, statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatams pateikti buvo naudojamos skritulinės ir stulpelinės diagramos, absoliučių ir procentinių dažnių lentelės. Kokybinių požymių skirstiniams tarp grupių „prieš“ ir „po“ palyginti taikytas χ2 testas.
22 3. REZULTATAI
3.1.Bendroji tiriamųjų charakteristika ir žinios apie dantis
Tyrime dalyvavo ir anketas pildė 103 respondentai. Pirmieji klausimai buvo skirti nustatyti lyties bei amžiaus grupės pasiskirstymą, kurie yra pateikti pirmame paveiksle.
Anketas užpildė 63 merginos ir 40 vaikinų. Pagal amžių jie priskirti dviem grupėms: 14-16 (54%) ir 17-19 (46%) metų.
Toliau buvo vertinamas fizinio mokinių aktyvumo tipas pagal amžiaus grupes. 1 pav. Amžiaus ir lyčių pasiskirstymas
Mergina Vaikinas
2 pav. Sportas pagal amžiaus grupes
Komandinis Individualus Sportuoju mokykloje
23 Pateiktoje diagramoje (2 pav.) matoma, jog dažniausiai mokiniai sportuoja individualiai, tačiau 41 mokinys pasirinko, jog fizinį lavinimą atlieka mokykloje.
Respondentų pasirinktos sporto rūšys 3 paveiksle sugretintos su atsakymais, ar jie kada nors yra patyrę dantų traumas:
Iš individualiai sportuojančių, dantų traumų nepatyrė 23,81%, o patyrė 19,84%, tai parodo, kad individualus sportas yra saugesnis už grupinius užsiėmimus. Dantų traumas patyrusių buvo 14,29%, kurie atlieka fizinį lavinimą mokykloje, ir 13,49%, kurie užsiima komandiniu sportu. Taigi, sportuojantys grupėse vaikai dažniau patiria dantų traumas nei užsiimdami individualiu sportu.
Norint užtikrinti, kad mokiniai teisingai įsimins dantų avulsijos pirmosios pagalbos metodikas, reikėjo įsitikinti, kad jie žino, kaip vadinama ta dalis, kuri matosi, kai žiūri į dantį burnoje. Tai yra vainikas ir dantį nuo žemės reikia paimti už jo. Mokinių žinios pavaizduotos 4 paveiksle.
3 pav. Sporto rūšys pagal traumų patyrimą
Komandinis Individualus Sportuoju mokykloje
24 Nei vienas nepasirinko varianto, jog tai – šaknis, o teisingo atsakymo nežinojo 20,17%.
3.2. Traumų charakteristika, priežastys
Traumas dantims gali sukelti įvairūs veiksniai: avarijos, mušimasis, sportavimas. Mokinių pasirinkti variantai pateikti diagramoje (5 pav.).
Dažniausiai pasirinkti atsakymas – „avarija“ – 27,38% ir „mušimasis su kitais“ – 30,77%. Be šių variantų mokiniai dažnai rinkosi atsakymus „valgymas“ bei „sportavimas“.
Nors avulsijos atvejai yra ypač reti, net 88 mokiniai pasirinko atsakymą, kad yra girdėję apie žmogų, kuriam traumos metu būtų iškritęs dantis.
4 pav. Danties dalies pavadinimas
25 3.3. Pirmoji pagalba įvykus traumai
Nors mokiniai buvo susidomėję avulsijos tema, tačiau pirmosios apklausos metu gauti rezultatai parodė, jog daugelis jų norėtų, bet nemokėtų teisingai pasielgti ir suteikti pirmąją pagalbą sau ar šalia esančiam žmogui. Atsakymai pateikti 6 pav.
Daugiau nei pusė (65,81%) mokinių vyktų pas odontologą ir 11,97% - į priimamąjį. Detalesnio įvykių sekos aiškinimosi rezultatai matomi pateiktoje diagramoje (7 pav.)
Respondentai dažniausiai teigė, jog dantį nuvalytų (37,88%) ir 27,27%, nesiimdami jokių veiksmų nešvarumų pašalinimui, vyktų pas odontologą. Nelaimės atveju 16,67% vaikų kreiptųsi pagalbos į tėvus.
6 pav. Veiksmai avulsijos metu
26 Yra įvairių danties transportavimui tinkančių terpių, pavyzdžiui, pienas ar seilės. Mokinių žinios, kur patalpintį dantį, jei jį reikėtų transportuoti į gydymo įstaigą, matomos 8 paveiksle.
Pieną kaip danties transportavimo terpę pasirinktų 5,52% mokinių, o seiles – 6,21%. Kokia terpė būtų tinkama, nežinotų 20%, pamerktų į vandenį 26,9%, įvyniotų į sausą servetėlę 31% mokinių.
Danties audinių gyvybingumui palaikyti nepakanka vien tinkamos terpės, taip pat svarbu yra laikas, praėjęs nuo traumos iki replantacijos. Kiek laiko būtų saugu laikyti dantį ekstraoraliai, mokinių pasirinkimai pateikti 1 lentelėje:
Lentelė Nr. 1. Laikas nuo danties išmušimo iki replantacijos
Laikas
Iš viso Įstatyti
nedelsiant
Įstatyti
nebegalima Iki 30 min
1 valanda ir daugiau 24 valandos ir daugiau Nežinau Amžius 14-16 3 (2,9%) 14 (13,6%) 5 (4,9%) 8 (7,75%) 8 (7,75%) 18 (17,5%) 56 (54,4%) 17-19 6 (5,8%) 10 (9,7%) 3 (2,9%) 8 (7,75%) 5 (4,85%) 15 (14,5%) 47 (45,6%) Iš viso 9 (8,7%) 24 (23,3%) 8 (7,8%) 16 (15,5%) 13 (12,6%) 33 (32,0%) 103 (100%) 8 pav. Terpė danties transportavimui
27 Kad danties nebeįmanoma atstatyti, manė 23,3% mokinių, įstatytų nedelsiant – 8,7%, ir kad tai reikėtų padaryti per 30 minučių, atsakė 7,8%.
Su išmuštu dantimi atvykus į gydymo įstaigą, jo replantaciją atlieka gydytojas. Ne visi respondentai tai žinojo (9 pav.).
Kad replantaciją gali atlikti gydytojas, atsakė 57 mokiniai, o 46 galvojo, kad tokia procedūra yra neįmanoma.
Mokinių žingeidumui avulsijos tema patikrinti buvo užduotas klausimas, kodėl yra svarbu žinoti, ką daryti įvykus visiškam danties išnirimui. Rezultatai parodė mokinių susidomėjimą (10 pav.)
Devyniasdešimt penki mokiniai (92,2%) manė, kad skubios pagalbos metodiką išmanyti reikėtų todėl, kad žinotų, kaip elgtis įvykus traumai, ir 80 (77,66%) atsakė, kad tokiu atveju galėtų padėti kitiems.
9 pav. Danties replantacijos galimybė
28 Beveik visi mokiniai (98%) suprato, kad fizinės veiklos metu įmanoma išsimušti dantis, ir 97% žinojo, kad sportuojant burną galima apsaugoti specialiomis priemonėmis.
3.4. Mokinių gebėjimas įsiminti pateiktą informaciją apie dantų išmušimą
Po pirmosios apklausos buvo pravesta paskaita: jaunesniųjų klasių mokiniai žiūrėjo animuotą filmuką, o vyresniųjų – klausėsi „Power Point“ prezentacijos apie dantų išmušimo atvejus ir jų pirmąją pagalbą. Pakartotinės apklausos rezultatai buvo ženkliai geresni. Mokiniai beveik nedvejojo, ką darytų įvykus dantų avulsijai (11 pav.)
Statistiškai reikšmingas skirtumas, lyginant su pirmaisiais rezultatais, jog išklausę skubiosios pagalbos metodikų 94,5% mokinių, įvykus dantų avulsijai, vyktų pas odontologą (p<0,05), o 4,59% – į priimamąjį. Ką daryti pilno dantų išnirimo metu, prieš paskaitą nežinojo 9 paaugliai, tačiau po informacijos suteikimo šio varianto nebepasirinko nei vienas (p=0,02).
Išklausę paskaitos, vaikai geriau žinojo, ką daryti dančiui nukritus ant žemės. Jų atsakymai atsispindi 12 paveiksle.
12 pav. Veiksmai dančiui nukritus ant žemės 11 pav. Veiksmai įvykus avulsijai
29 Nešvarumus nuo danties dar vis šalintų 10 mokinių, iš jų trys, kurie žiūrėjo animuotą filmuką, ir septyni, kurie klausėsi paskaitos, (8,55%), o danties nevalytų ir pas gydytoją vyktų 85,47% atsakiusiųjų (p<0,05). Iš prieš tai atsakiusių 22 mokinių, tėvams dar vis skambintų šeši – keturi jų 14-16 metų amžiaus. Plačiau skirtumai prieš informacijos suteikimą ir po pakartotinės apklausos pateikti 2 lentelėje.
Lentelė Nr. 2. Statistiškai reikšmingų atsakymų palyginimas prieš paskaitą ir po
Variantai Atsakymai: Chi kvadrato p reikšmė Prieš Po n % n %
Įvykus avulsijai: Vykčiau į priimamąjį 14 13,6% 5 4,9% 0,03 Vykčiau pas odontologą 77 74,8% 103 100% p<0,001 Nežinočiau, ką daryti 9 8,7% 0 0% 0,002 Nieko nedaryčiau 4 3,9% 0 0% 0,043 Esant nešvariam iškritusiam dančiui: Išmesčiau jį 18 17,5% 0 0% p<0,001 Nuvalyčiau 50 48,5% 10 9,7% p<0,001 Ieškočiau odontologo nesiimant veiksmų 36 35% 100 97,1% p<0,001 Skambinčiau tėvams 22 21,4% 6 5,8% 0,001 Nežinočiau, ką daryti 6 5,8% 0 0% 0,013 Dantį laikyčiau: Servetėlėje 45 43,7% 1 1% p<0,001
Vandenyje 39 37,9% 1 1% p<0,001 Seilėse 9 8,7% 84 81,6% 0,001 Piene 8 7,8% 102 99% p<0,001 Alkoholyje 7 6,8% 0 0% 0,007 Ledukuose 6 5,8% 0 0% 0,013 Nežinau 29 28,2% 0 0% p<0,001
30 Paskaitos metu buvo atkreiptas dėmesys į danties laikymą vykstant į gydymo įstaigą. Apie tinkamą terpę dančiui transportuoti mokiniai pakeitė nuomonę (13 pav.):
Dantį po išmušimo į pieną pamerktų 102 mokiniai, į seiles – 84, į sausą servetėlę bei vandenį po vieną animuotą filmuką žiūrėjusį mokinį.
Pakartotinės apklausos metu 102 mokiniai (99%) atsakė, kad išmuštą dantį gali atstatyti gydytojas, o 90,3% respondentų žinojo, kad dantį replantuoti reikia per 30 minučių nuo traumos pradžios bei 8,7% pasirinko, jog tai reikia padaryti nedelsiant. Atsakymuose nėra statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant žiūrėjusius filmuką ir klausiusius prezentacijos.
31 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Nors dantų traumos paprastai įvyksta ikimokyklinio amžiaus vaikams [1], tačiau pasirinkome tyrimą vykdyti su paaugliais. Reikšmingai didelė dalis respondentų kreiptųsi pagalbos į tėvus, todėl šviesti suaugusiuosius yra svarbu. Paaugliai puikiai geba įsisavinti pateikiamą informaciją, beje, po mokyklos baigimo jie patys palaipsniui taps tėvais, o tai reiškia, jog juos mokyti apie dantų traumas ir jų skubią pagalbą yra būtina [26].
Brazilijos Aracatuba, Sao Paulo mokslininkai 2007 metais apklausė šeštos klasės mokinius. Jų duomenimis, 36,8% vaikų manė, kad dantų traumos – tai kariesas [27]. Tik 18,8% atsakė „smūgis į dantis“, 15,6% pasirinko „danties skausmas“. Mūsų tyrimo metu respondentai apie dantų traumas suprato geriau: atsakymą „ėduonis“, pasirinko 26,2%, „smūgis į dantis“ – 67%, o „danties skausmas“ – 21%.
Babita A ir kiti (Indija) teigia, jog dantų replantaciją po traumos atliktų 38,4% vaikų [28]. Biržiečiams šis variantas atrodė priimtinesnis – jį pasirinko 57,3% respondentų. Brazilijos mokslininkai Lithiene Ribeiro Castilho su kolegomis nustatė, kad 80,1% moksleivių danties atstatymą patikėtų gydytojams [27]. Nigerijoje šį metodą rinktųsi 13,5% mokinių [29]. Mūsų apklausos duomenimis, pas odontologą su išmuštu dantimi vyktų 55,33% vaikų.
Dantį sausoje servetėlėje laikytų 47,6% Indijos mokinių [28]. Tokiu būdu dantį į gydymo įstaigą transportuotų 23,9% brazilų ir 58,9% Nigerijos moksleivių. Pirmoji mūsų apklausa, prieš suteikiant vaikams informaciją, parodė, jog servetėlėje dantį į gydymo įstaigą vežtųsi 43,7% mokinių.
Apie saugų laiką danties transportavimui nežinojo panašus procentas vaikų – 32% „Saulės“ gimnazistų ir 33,9% Brazilijos moksleivių, tačiau nedelsiant dantį atstatytų 29,4% pastarųjų ir tik 8,7% Biržų mokykloje apklaustų mokinių.
Biržų „Saulės“ gimnazijos 16,67% apklaustųjų, įvykus dantų traumai, skambintų tėvams. Kuveite 2007 m. mokslininkas Al-Jame Q. su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog 30% tėvų visiškai nežinotų, ką daryti, jei įvyktų dantų avulsija, o 64% apie pirmosios pagalbos teikimo metodikas žinotų nepakankamai, kad galėtų suteikti tinkamą pirmąją pagalbą [30]. Saudo Arabijos mokslininkai Nadiya Mosfer S ir kt. teigia, kad 67,2% tėvų nežinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą savo vaikui [31]. Turkijoje Sezin Ozer kartu su komanda atliktame tyrime pateikė
32 rezultatus, jog 90,7% tėvų nebandytų replantuoti išmušto danties ir 63,4% negirdėjo jokių metodikų, kaip elgtis dantų traumų metu, o 96,5% teigė, kad norėtų apie skubios pagalbos teikimą žinoti daugiau [32].
Mūsų hipotezė pasitvirtino: Atliktas tyrimas atskleidė, kad paskaitos metu pateikta avulsijos gydymo metodika vaikams yra priimtina ir nesudėtingai įsisavinama, o jų prieš tai turėtos žinios buvo per prastos gebėti tinkamai reaguoti į traumą.
33 5. METODINĖS REKOMENDACIJOS
Akivaizdu, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje trūksta informacijos apie dantų traumas ir avulsijos pirmąją pagalbą. Žinias, kaip elgtis dantų traumų metu, būtina gerinti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei ugdymo įstaigų darbuotojams, taip pat ir gydytojams
odontologams.
1. Šiam tyrimui sukurtas animuotas filmukas turėtų būti patalpintas internete bei rodomas mokyklų koridoriuose, kur yra galimybė transliuoti mediją.
2. Pirminio lygio gydymo įstaigose gydytojai odontologai turėtų gebėti atlikti dantų replantaciją, nukentėjusysis neturėtų būti siunčiamas į tretinio lygio gydymo įstaigas.
3. Gydymo įstaigose darbuotojai turėtų žinoti, kur ir kaip greitai rasti dantų avulsijos gydymo metodikas.
4. Vaikai traumos metu dažnai pirmiausiai kreipiasi ne į mokytojus ar gydytojus, o į tėvus. Turėtų būti atkreiptas dėmesys į jų švietimą ir informacijos prieigų didinimą. 5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų motorika yra nepakankamai išsivysčiusi, todėl reikėtų
juos ypač saugoti nuo traumų grėsmių, pavyzdžiui, mokantis važiuoti riedučiais, dūkstant žaidimų aištelėse.
6. Mokiniams treniruočių, kovų menų bei kitų sporto šakų užsiėmimo metu treneriai turėtų rekomenduoti naudoti apsaugines dantų kapas.
34 6. IŠVADOS
1. Pirminės Biržų „Saulės“ gimnazistų žinios apie dantų avulsiją buvo nepakankamos: pilnai iškritusį dantį 31,03% moksleivių transportuotų į gydymo įstaigą sausoje servetėlėje, o 37,88% prieš replantuojant jį nuvalytų.
2. Buvo paskaityta paskaita, supažindinanti su pilnu dantų išnirimu ir jų galimomis išeitimis. Vyresniųjų klasių mokiniams buvo pateikta „Power Point“ prezentacija, o jaunesniųjų – animuotas filmukas. Statistiškai reikšmingo skirtumo rezultatuose tarp klausiusių prezentacijos ir žiūrėjusių filmuką nebuvo.
3. Po paskaitos moksleivių žinios statistiškai reikšmingai pagerėjo: pas odontologą vyktų 94,5% ir dantį į gydymo įstaigą transportuotų pamerkus į pieną 99% mokinių. Po metodinės medžiagos pateikimo, 90,3% respondentų žinojo, kad dantį replantuoti reikia per 30 minučių.
35 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Epidemiology and outcomes of traumatic dental injuries: a review of the literature, 2016. Australian Dental JournalVolume 61, Issue S1. URL: https://doi.org/10.1111/adj.12395
2. Psychosocial Impacts Relating to Dental Injuries in Childhood: The Bigger Picture. Rodd H1, Noble F2. Dent. J. 2019, 7(1), 23. URL: https://doi.org/10.3390/dj7010023
3. Guidelines for the Management of Traumatic Dental Injuries: 2. Avulsion of Permanent Teeth. Pediatr Dent. 2016;38(6):369-376. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.2012.01125.x
4. Onetto JE, Flores MT, Garbarino ML. Dental trauma in children and adolescents in Valparaiso, Chile. Endod Dent Traumatol 1994;10:223–7 URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7843064
5. Glendor, U. Aetiology and risk factors related to traumatic dental injuries–a review of the literature. Dent Traumatol 2009; 25: 19– 31. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19208007
6. Lenzi, MM, Alexandria, AK, Ferreira, DM, Maia, LC. Does trauma in the primary dentition cause sequelae in permanent successors? A systematic review. Dent Traumatol 2015; 31: 79– 88. URL: https://doi.org/10.1111/edt.12149
7. Robertson, A, Robertson, S, Noren, JG. A retrospective evaluation of traumatized permanent teeth. Int J Paediatr Dent 1997; 7: 217– 226. URL: https://doi.org/10.1046/j.1365-263X.1997.00046.x
8. Kirzioglu, Z, Karayilmaz, H, Erturk, MS, Koseler Sentut T. Epidemiology of traumatised primary teeth in the west Mediterranean region of Turkey. Int Dent J 2005; 55: 329– 333. URL: https://doi.org/10.1111/j.1875-595X.2005.tb00332.x
9. Zaleckiene, V, Peciuliene, V, Brukiene, V, Drukteinis, S. Traumatic dental injuries: etiology, prevalence and possible outcomes. Stomatologija 2014; 16: 7– 14. URL:
http://sbdmj.lsmuni.lt/141/141-02.pdf
10. Nagaoka, S, Miyazaki, Y, Liu, HJ, Iwamoto, Y, Kitano, M, Kawagoe, M. Bacterial invasion into dentinal tubules of human vital and non‐vital teeth. J Endod 1995; 21: 70– 73. URL:
36 11. Ravn, JJ. Follow‐up study of permanent incisors with enamel fractures as a result of an acute trauma. Scand J Dent Res 1981; 89: 213– 217. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-0722.1981.tb01673.x
12. Trope, M. Clinical management of the avulsed tooth: present strategies and future directions. Dent Traumatol 2002; 18: 1– 11. URL: https://doi.org/10.1046/j.1600-4469.2001.00001.x
13. Andreasen, JO, Borum, MK, Jacobsen, HL, Andreasen, FM. Replantation of 400 avulsed permanent incisors. 4. Factors related to periodontal ligament healing. Endod Dent Traumatol 1995; 11: 76– 89. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.1995.tb00464.x
14. Schroder, U, Granath, LE. Early reaction of intact human teeth to calcium hydroxide following experimental pulpotomy and its significance to the development of hard tissue barrier. Odont Revy 1971; 22: 379– 395. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/5292154
15. Lin, S, Zuckerman, O, Fuss, Z, Ashkenazi, M. New emphasis in the treatment of dental trauma: avulsion and luxation. Dent Traumatol 2007; 23: 297– 303. URL:
https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.2005.00455.x
16. Moule, AJ, Moule, CA. The endodontic management of traumatized permanent anterior teeth: a review. Aust Dent J 2007; 52( 1 Suppl): S122– 137. URL:
https://doi.org/10.1111/j.1834-7819.2007.tb00520.x
17. Andersson L, Andreasen, Day P, Heithersay G, Pohl Y, Trope M, International Association of Dental Traumatology: Dental Trauma Guidelines 2012. URL: https://www.iadt- dentaltrauma.org/1-9%20%20iadt%20guidelines%20combined%20-%20lr%20-%2011-5-2013.pdf
18. Hiltz J, Trope M. Vitality of human lip fibroblasts in milk, Hanks balanced salt solution and Viaspan storage media.Endod Dent Traumatol 1991;7:69–72. URL:
https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.1991.tb00187.x
19. Axhausen G. Ein Beitrag zur Zahnreplantation. Zahnarztl Welt 1948;3:130–2. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18869518
20. Cvek M, Cleaton-Jones P, Austin J, Lownie J, Kling M, Fatti P. Effect of topical application of doxycycline on pulp revascularization and periodontal healing in reimplanted monkey incisors. Endod Dent Traumatol 1990;6:170–6. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.1990.tb00413.x
21. Cvek M, Cleaton-Jones P, Austin J, Lownie J, Kling M, Fatti P. Pulp revascularization in reimplanted immature monkey incisors – predictability and the effect of antibiotic systemic
37 prophylaxis. Endod Dent Traumatol 1990;6:157–69. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.1990.tb00412.x
22. Blomlof L, Otteskog P. Viability of human periodontal ligament cells after storage in milk or saliva. Scand J Dent Res 1980;88:436–40. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-0722.1980.tb01250.x
23. Ashkenazi M, Marouni M, Sarnat H. In vitro viability, mitogenicity and clonogenic capacity of periodontal ligament cells after storage in four media at room temperature. Endod Dent Traumatol 2000;16:63–70. URL: https://doi.org/10.1034/j.1600-9657.2000.016002063.x
24. Ashkenazi M, Sarnat H, Keila S. In vitro viability, mitogenicity and clonogenic capacity of periodontal ligament cells after storage in six different media. Endod Dent Traumatol 1999;15:149–56. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.1999.tb00793.x
25. Glendor U. Has the education of professional caregivers and lay people in dental trauma care failed? Dent Traumatol 2009;25:12-18. URL: https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.2008.00707.x
26. Awasthi BB, Singh S. A study about knowledge of tooth avulsion and its management among teachers, parents and paramedical staff of Haldwani. Journal of Evolution of Medical and
Dental Sciences 2015;83: 14438-14443 URL: failo
https://jemds.com/data_pdf/1_Bharat%20Bhushan%20Awasthi-%20VIJA---manju.docx
27. Lithiene Ribeiro Castilho, Maria Lucia Marçal Mazza Sundefeld, Dalton Francisco De Andrade, Sônia Regina Panzarini, Wilson Roberto Poi. Evaluation of sixth grade primary school children‘s knowledge about avulsion and dental reimplantation 2009;4:429-32. URL:
https://doi.org/10.1111/j.1600-9657.2008.00756.x
28. Babita A, Amita S, Avninder K, Navdha C, Sonam S, Ashok K. Tooth avulsion: Its perspective among athletically active children of Chandigarh, India 2016;8:12-15 URL:
http://www.jorr.org/article.asp?issn=2249-4987;year=2016;volume=8;issue=1;spage=12;epage=15;aulast=Ahlawat;type=0
29. C Adekoya – Sofowora, E Oziegbe, V Ugboko, A Akinbade. Knowledge of first aid measures of avulsion and replantation of teeth in Nigerian school children. The Internet Journal of Dental Science 2008;7:1. URL: print.ispub.com/api/0/ispub-article/8694
30. Al-Jame Q.,Andersson L., Al-Asfour A. Kuwaiti Parents’ Knowledge of First-Aid Measures of Avulsion and Replantation of Teeth. Med Princ Pract. 2007;16(4):274-9. URL:
38 31. Nadiya Mosfer S AlGhamdi, Sharaf Abdullah Alothman, Asma Mohammed Assiri, Mohammed Nadeem Ahmed Bijle, Rafi Ahmad Togoo. Knowledge of Saudi parents toward the emergency management of avulsed permanent teeth: A cross-sectional survey. Journal of
Dental Research and review 2016; (3):85-87 URL:
http://www.jdrr.org/article.asp?issn=2348-2915;year=2016;volume=3;issue=3;spage=85;epage=87;aulast=AlGhamdi
32. Sezin Ozer, Elif Ipek Yilmaz, Sule Bayrak, and Emine Sen Tunc. Parental knowledge and attitudes regarding the emergency treatment of avulsed permanent teeth. Eur J Dent. 2012 Oct; 6(4): 370–375 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23077415
39 PRIEDAI
1. Anketa
Pažymėkite pasirinktą atsakymą:
1. Lytis:
○Mergina ○Vaikinas
2. Amžius:
○14-16 ○17-19
3. Kokiu sportu užsiimate:
○Komandinis (pvz., tinklinis, futbolas, krepšinis) ○Individualus (pvz., riedlentės, lengvoji atletika, ○Sportuoju mokykloje
4. Ar žinote, kas yra dantų traumos?
○Ėduonis
○Smūgis į dantis ○Danties skausmas ○Tušinuko kramtymas ○Ėjimas pas odontologą ○Nežinau
40 5. Kaip vadinasi ta dalis, kuri matosi, kai žiūri į dantį burnoje?
○Vainikas ○Šaknis ○Nežinau
6. Kas gali sukelti traumas dantims? Galimi keli atsakymų variantai:○Miegas ○Avarija ○Valgymas ○Vaikščiojimas ○Bėgiojimas ○Mušimasis su kitais ○Sportavimas ○Kita (įrašykite)...
7. Ar kada nors buvote susitrenkusi/(susitrenkęs) dantis?
○Taip ○Ne
8. Ar esate girdėję tokį atvejį, kad kokiam nors žmogui susitrenkus burną būtų iškritęs dantis?
41 9. Jei įvyktų tokia situacija, kad išsimuštumėte dantį (jis iškristų iš burnos), ką darytumėte?
○Išmesčiau, nes jis jau nebereikalingas ○Nuplaučiau ir įstatyčiau į vietą ○Paduočiau jį mamai/mokytojui ○Vykčiau į ligoninės priimamąjį ○Vykčiau pas odontologą ○Nežinočiau, ką daryti ○Nieko nedaryčiau
○Kita (įrašykite)...
10. Jei išmuštas dantis nukristų ant purvinos žemės, ką darytumėte?
○Išmesčiau, nes jis jau nebereikalingas ○Nuplaučiau ir įstatyčiau į vietą ○Nuvalyčiau dantį
○Nieko, tik ieškočiau odontologo/iškviesčiau greitąją pagalbą ○Skambinčiau tėvams
○Nežinau
○Kita (įrašykite)...
11. Kur turėtų būti laikomas dantis tuo atveju, jeigu būtų išmuštas? Galimi keli atsakymų variantai:
○Susuktas į sausą servetėlę ○Indelyje su vandeniu
42 ○Indelyje su seilėmis ○Kišenėje ○Indelyje su pienu ○Indelyje su alkoholiu ○Indelyje su ledukais ○Kita (įrašyti) ________________________________________ ○Nežinau
12. Jūsų nuomone, kiek laiko gali praeiti nuo danties išmušimo norint atstatyti jį atgal?
○Įstatyti nedelsiant ○Įstatyti nebegalima ○Iki 30 minučių ○1 valanda ir daugiau ○ 24 valandos ir daugiau ○Nežinau
13. Ar išmuštas dantis gali būti atstatytas atgal į vietą?
○Ne, nes jis jau prarastas
○Taip, tai gali padaryti gydytojas ○Taip, bet kas gali tai padaryti
43 14. Kodėl yra svarbu žinoti, ką daryti išmušus dantį? Galimi keli atsakymų variantai:
○Nes tai gali nutikti man pačiam/pačiai ○Nes galėčiau padėti, jei kam nors tai nutiktų ○Man tai neatrodo svarbu
○Tai svarbu tik gydytojams
15. Ar manote, kad užsiimant fizine veikla gali taip nutikti, kad išsimušite dantį?
○Taip ○Ne ○Nežinau
16. Ar esate girdėjęs/girdėjusi apie kokius nors apsaugines priemones, kurias galima įsidėti į burną, kad būtų apsaugoti dantys fizinio aktyvumo metu?
44 2. Bioetikos centro leidimas
45 BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO GYNIMO KOMISIJOS NARIO VERTINIMO
FORMA
Odontologijos vientisosios studijų programos V kurso 9 grupės magistrantės Elenos
Bistrickienės Baigiamasis magistrinis darbas: ... ... Eil. Nr. BMD vertinimo kriterijai Įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1. Ar studento pristatymas truko ne ilgiau kaip 10 min.?
2. Ar pristatė pagrindinę baigiamojo darbo problemą, nurodė tikslą, uždavinius?
3. Ar pateikė informaciją apie tyrimo metodiką, nurodė pagrindinius tyrimo instrumentus?
4. Ar suprantamai pristatė gautus rezultatus?
5. Ar vaizdinė medžiaga informatyvi, lengvai suprantama? 6. Ar išlaikyta pranešimo loginė seka?
7. Ar pristatytos išvados, ar jos išplaukiančios iš rezultatų ? 8. Ar buvo pateiktos praktinės rekomendacijos?
9. Ar teisingai ir išsamiai atsakyta į recenzento ir komisijos narių pateiktus klausimus?
10. Ar baigiamasis darbas atitinka pasirinktos studijų programos esmę?
46 Baigiamųjų magistrinių darbų vertinimo komisijos nario pastabos
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
Baigiamojo magistrinio darbo įvertinimas ___________________________________________
BMD vertinimo komisijos narys:
________________ ______________________________________ ___________________
